2010 m. kovas, Nr. 3

Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt

2009 m. pabaigoje Seimo Au-dito komitetas, atsižvelgdamas į Seimo valdybos sprendimus ir vykdydamas parlamentinę kontrolę, analizavo ir svarstė iš ministerijų bei kitų valstybės institucijų gautą informaciją apie 2009 m. valstybės biudžeto išlaidas ir planuojamus asigna-vimus 2010 metams, tame tarpe ir asignavimus darbo užmokes-čiui.

Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis apie darbo užmokes-čio kitimą, Audito komitetas

pastebėjo, kad Res-publikos Preziden-tui, Seimui, Vyriau-sybei atskaitingose institucijose darbo užmokesčio fondas 2010 m. projekte yra mažinamas ge-rokai daugiau nei ministerijose. Todėl ministerijų buvo pa-prašyta papildomai detalizuoti darbo

užmokesčio fondo lėšas, atskirai nurodant pareiginę algą, prie-dus, priemokas, apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dieno-mis, nakties, viršvalandinį dar-bą ir budėjimą bei vienkartines išmokas, detalizuojant išmokų šaltinius. Iš pateiktos medžiagos buvo nustatyta, kad per 2009 m. tris ketvirčius ministerijos buvo išmokėjusios 2,5 mln. Lt prie-mokų, daugiausiai — Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Teisingumo minis-terija, didelė dalis priemokų

buvo išmokėtos vadovams — ministrams, viceministrams, kancleriams, ministerijų sekre-toriams, vyriausiems ministeri-jų patarėjams.

Audito komitetas, svarstyda-mas 2010 m. darbo užmokesčiui skiriamų lėšų planus, pastebėjo, kad Energetikos ministerija 2010 m. numatė mokėti ne tik priedus už tarnybos stažą, bet ir 674 tūkst. Lt įvairių kitų priedų bei priemokų ir tokį lėšų porei-kį pateikė Finansų ministerijai.

Įvertinęs susidariusią netole-ruotiną situaciją, Seimo Audito komitetas 2009 m. lapkričio mėn. vykusiuose Audito ko-miteto posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir Energetikos, ir kitų ministerijų atstovai ir rašte Sei-mo valdybai pasiūlė atsižvel-giant į sudėtingą šalies ekono-minę situaciją, 2010 m. apriboti priemokų mokėjimą, nemokėti vienkartinių išmokų, nedidinti darbo užmokesčio fondo ly-ginant su 2009 m. suteikiant

valstybės tarnautojams aukštes-nes kategorijas ar kvalifikacines klases. Visi Audito komiteto siūlymai, tame tarpe ir šis, buvo paskelbti viešai Seimo interne-tiniame tinklalapyje bei pateik-ti Ministrui Pirmininkui.

Audito komiteto Pirmininkė L. Graužinienė mano, kad pas-tarosiomis dienomis žiniasklai-doje paskelbta informacija apie priedų ir priemokų mokėjimą rodo, kad Premjeras A. Kubilius akivaizdžiai ignoravo Seimo Audito komiteto perspėjimus ir toliau užmerkia akis prieš ministerijų savivalę. Tuo pasi-naudodamos, Energetikos mi-nisterija bei Socialinių reikalų ir darbo ministerija nekreipia dė-mesio į Seimo siūlymus taupyti ir solidariai atsisakyti priemokų bei priedų, o Finansų ministe-rija, būdama atsakinga už visą valstybės biudžetą, ne tik moka savo darbuotojams priemokas, bet tai toleruoja ir visos valsty-bės mastu.

Valstybė valdoma užmerktomis akimis

Tik tiesiogiai renkamas meras su dideliais įgaliojimais pateisins žmonių lūkesčius

Seime užvirus diskusijai dėl tiesiogiai renkamų merų įga-liojimų, Darbo partijos pozicija nesikeičia — ji pasisako už tai, kad tiesiogiai renkamas meras turėtų plačius įgaliojimus ir būtų atsakingas už visos savi-valdybės darbą. Darbiečiai įsiti-kinę, kad tik plačius įgaliojimus turintis meras gali pasiekti sa-vivaldos reformos tikslus, įgy-vendinti keliamus uždavinius ir pateisinti žmonių lūkesčius.

„Sklinda gandai, kad Seimo opozicija yra prieš tiesioginius

merų rinkimus — tai netiesa. Beveik visos parlamentinės partijos pasisako už tiesioginius merų rinkimus, už juos yra ir šalies pre-zidentė, o Darbo partija ši siekį iškė-lė viena pirmųjų — dar 2004 m. Seimo rinkimų progra-moje. Pagrindinis

klausimas, kuris lieka neatsa-kytas — kokius įgaliojimus tu-rės tiesiogiai renkamas meras“, — sako Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė.

Seime vyksta ginčai: ar tie-siogiai renkami merai būtų ats-tovaujamosios valdžios dalimi ir neturėtų jokių rimtesnių įga-liojimų, ar jų įgaliojimai ir atsa-komybė būtų žymiai didesni už savivaldybių tarybų dabar turi-mus įgaliojimus, t.y. jie atliktų

vykdomosios valdžios funkciją. Nors antras variantas yra sudė-tingesnis, nes jam priimti reikė-tų keisti Konstituciją, darbiečiai pasisako būtent už jį, nes mano, kad tik toks meras galėtų užti-krinti efektyvų ir skaidrų savi-valdybės darbą.

„Darbo partija ir jos Seimo frakcija įsitikinusi, kad didžioji dalis savivaldybių tarybų įga-liojimų turėtų būti perduota tiesiogiai renkamam merui, faktiškai jis turėtų tokius pat įgaliojimus, kokius dabar turi savivaldybės administracijos direktorius. Manau, kad tik pla-čius įgaliojimus turintis meras galės pateisinti pačią tiesiogi-nių merų rinkimų idėją. Idea-liausias variantas būtų tiesio-giai renkami seniūnai, bet šiuo metu įgyvendinti šią idėją būtų sudėtinga, todėl tiesiogiai ren-kami merai turi turėti plačius įgaliojimus ir galimybę vetuoti savivaldybių tarybų sprendi-

mus“, — sako darbietis, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldy-bių komiteto narys Valentinas Bukauskas.

„Jeigu tiesiogiai renkamas meras atliks tik atstovaujamą-sias funkcijas, šios reformos net neverta pradėti, nes faktiškai padėtis nepasikeis — visa val-džia bus savivaldybės tarybos rankose, o meras bus tik mari-onete, paklusniai vykdanti ta-rybos nurodymus. Tačiau jeigu jis turės žmonių pasitikėjimo mandatą, įgyta tiesioginiuose rinkimuose, jo įgaliojimai turė-tų būti kur kas didesni“, — įsi-tikinusi V. Baltraitienė.

Kovo pradžioje — prasidėjus pavasario Seimo sesijai, Seime turėtų būti sprendžiama, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai ren-kami merai. Darbiečiai pasiryžę nuosekliai laikytis savo pozici-jos ir sieks įtikinti kitus Seimo narius ir frakcijas jos naudingu-mu valstybei ir žmonėms.

2010 m. kovas Darbiečių žinios // 2WWW.DARBOPARTIJA.LT

Seimo Darbo partijos frak-cijos nariai kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, prašydami įvertinti valdančio-sios koalicijos vadovaujamos Vyriausybės narių padarytą žalą šalies biudžetui. Teikti tokį kreipimąsi Darbo partijos parlamentarus paskatino publi-

kacijos spaudoje apie dalijamus priedus prie valdininkų algų valdančiosios koalicijos kontro-liuojamose ministerijose.

„Seimas dar iki biudžeto tvir-tinimo buvo įspėtas, kad atly-ginimų fonde numatytos lėšos premijoms ir priedams prie at-lyginimų gali sudaryti prielaidą

neracionaliam mokesčių mokė-tojų pinigų panaudojimui. Ta-čiau, ignoruojant šias pastabas, valdantieji patvirtino biudžetą tokį, koks jis yra. Natūralu, kad ministrams kyla pagunda šiais pinigais pamaloninti ministe-rijų klerkus, kad lėšos negrįžtų į biudžetą. Mes manome, kad toks pinigų švaistymas krizės metu yra amoralus, netole-ruotinas ir prieštarauja pačios Vyriausybės propaguojamai vi-suotinei taupymo politikai“, — sako Seimo Darbo partijos frak-cijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Darbiečiai prašo Seimo pir-mininkės sudaryti darbo grupę arba pavesti Seimo komitetams įvertinti, ar krizės metu minis-trų valstybės tarnautojams ski-riami priedai prie atlyginimų nėra valstybės biudžeto lėšų švaistymas; ar esant sudėtin-gai valstybės biudžeto situaci-jai, ministrų nuožiūra mokami priedai nepažeidžia proporcin-gumo, protingumo principų, o

nustačius biudžeto lėšų švais-tymo ir minėtų principų pažei-dimų atvejus — kreiptis į kom-petentingas institucijas, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta.

„Pensijos ir socialinės pašal-pos, bedarbystės bei motinystės išmokos buvo mažinamos dėl to, kad biudžete neva nebuvo pinigų. Tačiau dabar aiškėja, kad mus visus apgavo — pini-gai buvo, yra ir bus, tik jie nau-dojami valdančiosios koalicijos partnerių poreikiams tenkinti. Mes, kaip opozicinė partija, ne-siruošiame taikstytis su tokia neteisybe, ir prašome vieno iš aukščiausių valstybės vadovų imtis būtinų veiksmų, kad būtų atkurtas teisingumas. Neabe-jojame, kad Seimo pirmininkė, visada būdama griežta sau ir kitiems, išliks principinga iki galo ir pareikalaus Vyriausy-bės narių atsakomybės už šiuos amoralius veiksmus“, — sako V. Gapšys.

Seimo pirmininkė prašoma įvertinti Vyriausybės narių padarytą žalą biudžetui

Šeši Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos nariai siūlo už-drausti nepilnamečiams par-duoti energinius gėrimus.

Dangutė Mikutienė, Jo-nas Pinskus, Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Loreta Graužinienė ir Mečislovas Zas-čiurinskas įregistravo Maisto įstatymo papildymo projektą, pagal kurį būtų „draudžiama parduoti energinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų“.

Projekte numatyta, kad energinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio

energinius gėrimus asmens reikalau-ti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepa-teikia amžių liudi-jančio dokumento, energinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam energinius gė-rimus.

Projekto aiški-namajame rašte teigiama, kad dabar energiniai gėrimai par-duodami prie gaiviųjų gėrimų, todėl dažnai vaikai juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais, nors iš tiesų taip nėra.

„Energiniuose gėrimuose esantis kofeino kiekis dažnai tris, o kartais net ir dešimt kartų viršija gaiviuosiuose gėrimuose esantį kofeino kiekį. Toks kofe-ino kiekis viršija saugią kofeino kiekio normą vaikams“, — tvir-tina projekto autoriai.

Mokslininkai teigia, kad energinių gėrimų vartojimas didina vaikams ne tik toleran-ciją kofeinui, skatina priklau-somybę nuo jo, bet ir paruošia

kelią priklausomybei nuo kitų psichoaktyvių medžiagų. Ener-giniuose gėrimuose esantis ko-feinas sekina nervų sistemą, iš organizmo išstumia kai kuriuos mikroelementus, kurie būtini augančiam organizmui. Šių gė-rimų sudedamosios dalys neva gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą, alergizuoti, o di-delės B grupės vitaminų dozės gali sukelti širdies ritmo sutri-kimus, alergiją, rankų ir kojų drebulį.

„Darbiečių“ duomenimis, Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra daug ko-feino ir taurino.

Švedijoje leista tokius gėri-mus pardavinėti tik vaistinė-se kaip vaistinius preparatus. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos var-tojant šiuos gėrimus kartu su alkoholiu, Vokietijoje sveika-tos priežiūros tarnyba pasiūlė uždrausti prekiavimą mažomis energinių gėrimų pakuotėmis.

Energiniai gėrimai tik nuo 18-os

Lietuvos Respublikos Seime dirbančių opozicijoje Darbo, Tvarka ir teisingumas partijų frakcijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai Krikščionių partijos veiksmus bei siekį vienu metu derėtis ir su opozicijoje, ir su valdančio-joje daugumoje dirbančiomis partijomis vertina kaip neatsa-kingą požiūrį į šalies politiką.

Konstatuojame, kad minėtos partijos siekis pigaus ir viena-dienio populiarumo, apibrėžtos politinės platformos ir principų stoka, valstybės interesų auko-jimas vardan siekiamų postų — nėra tos vertybės, kurios būtų priimtinos opozicinėms Darbo, Tvarka ir teisingumas partijoms bei Lietuvos valstiečių liaudi-ninkų sąjungai.

Viešai pareiškiame, kad pa-minėti motyvai nesudaro jokių prielaidų Krikščionių partijos Seime atstovus kviesti derėtis dėl naujos valdančiosios koali-cijos formavimo.

Seimo opozicijai — nepakeliui su Krikščionių partija

Pirmąjį vasario šeštadienį ant užšalusio Orijos ežero vyko Dar-bo partijos Kalvarijos skyriaus organizuojama žiemos šventė „Orijos ešeriukas 2010“. Nepa-būgę žvarbaus rytmečio ežere eketes gręžė, užmetę meškeres laimikio laukė 13 žvejų profesi-onalų, mėgėjų, entuziastų. Įvai-riose rungtyse buvo siekta išsi-aiškinti toliausiai nučiuožiantį, tvirčiausiai nuo pagalvės smūgių atsilaikantį, vikriausiai rogutes, kuriose patogiai įsitaisiusi mo-teris, patempiantį rungtynių da-lyvį, sinchroniškai vienas slides bedėliojančią komandą.

2010 m. kovas3 \\ Darbiečių žinios WWW.DARBOPARTIJA.LT

Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus nariai Lietuvos Nepri-klausomybės atkūrimo šven-tę paminėjo susibūrę draugėn. Gausus darbiečių būrys dalyvavo miesto Vasario 16-osios iškilmė-se, kartu su kitais alytiškiais pa-gerbė žuvusiuosius už valstybės nepriklausomybę prie Laisvės Angelo paminklo. Iškilminga nuotaika lydėjo šventinį rengi-nį. Alytaus miesto teatro grupė jaudino susirinkusiuosius lyrine kompozicija, skambėjo sveiki-nimo kalbos. Šios iškilmės taps įsimintinomis būreliui jaunųjų šaulių, kurie šią šventinę dieną prisiekė savo Valstybei.

Alytiškiai paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę

Užgavėnių šventės prasidė-jo nuo svečių sutikimo ir kau-kių dovanojimo, o neturintiems kaukių buvo išpiešiami ūsai.

Labai vaišinga gaspadinė Ma-rytė visus sušalusius vaišino karšta arbata, blynais ir lašiniais, o visi dalyviai užrištomis akimis galėjo išbandyti savo laimę - nu-sikirpti dovaną.

Į Užgavėnių šventę atvyko LR Seimo narys Kęstutis Daukšys.

Storulis Lašininis ir išdžiūvė-lis Kanapinis, žiema ir pavasaris, kovojo, kuris kurį nugalės, taip ir mes, vaikystę prisimindami, visi vieni kitus vertėme į pusnis.

Tikime, kad Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus nariai Užgavėnių šventę prisimins il-gai, o šventėje sukeltas triukšmas išvys žiemą ir ateis ilgai lauktas pavasaris.

Užgavėnės Alytuje

Lietuvos aukštojo mokslo reforma varo studentus į Britaniją

Šiemet Jungtinės Karalys-tės (JK) universitetai sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus. Lietuvių, norinčių studijuoti JK, padaugėjo labiausiai — jų skaičius išaugo dvigubai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad toks dramatiškas studentų iš Lietuvos skaičiaus padidėjimas JK gali reikšti tik vieną: valdan-čiųjų atkakliai vykdoma aukšto-jo mokslo reforma yra netikusi.

„2009 m. emigracijos rodikliai sumušė rekordus — emigracija buvo didžiausia nuo nepriklau-

somybės paskel-bimo. Apklausų duomenimis, apie tai galvoja 60 proc. Lietuvoje dar liku-sių gyventojų — tai yra beveik visi darbingo amžiaus žmonės. Panašu, kad valdančiųjų politikos tikslas — išvyti kuo daugiau tautiečių iš šalies ir taip susidoroti su krize, o aukšto-

jo mokslo reforma ir jos rezul-tatai tai tik patvirtina“, — sako darbietis.

„Paskubomis priimtas Moks-lo ir studijų įstatymas susilau-kė pelnytos kritikos ir įver-tinimo ne tik iš akademinės bendruomenės, bet ir visuo-menės. Opozicija visais įma-nomais būdais siekė sustabdyti šią ydinga reformą. Švietimo ir mokslo ministrui buvo sureng-ta interpeliacija, Konstitucinis teismas įžvelgė prieštaravimus Konstitucijai, tačiau Švietimo

ir mokslo ministerijai bei visai Vyriausybei tai buvo nė motais. Valdančiųjų buldozeris ignora-vo visas pastabas ir pasiūlymus, todėl sulaukė logiško ir neišven-giamo rezultato — nelaukdami aukštojo mokslo reformos pa-sekmių, studentai tiesiog išva-žiuoja iš Lietuvos“, — sako V. Gapšys.

Seimo narys mano, kad Lietu-vos universitetai gali būti kon-kurencingi tik savo kaina arba kokybe. „Ypatinga studijų ko-kybe Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos niekada nepasižymėjo. Kokybės ir kainos santykis Lie-tuvoje nebuvo adekvatus ir iki reformos. Užuot sumažinusi šį atotrūkį, Vyriausybė situaci-ją tik pablogino. Po reformos aukštasis mokslas Lietuvoje pabrango, o kokybė nepasikei-tė. Paradoksalu, bet studijuoti JK Lietuvos studentams pigiau ir prestižiškiau. Todėl kol dar nevėlu valdantieji turėtų atsi-peikėti ir skubiai taisyti netin-kamus priimtus sprendimus“, — mano parlamentaras.

Orijos ešeriukas 2010

Galimybę parduoti „Mažeikių naftos“ akcijas rusams sudarė patys konservatoriai

Pasklidus kalboms apie ga-limą „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą Rusijai ir konserva-torių garbės pirmininkui Vytau-tui Landsbergiui raginant kreip-tis į Briuselį dėl šio pardavimo, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pri-mena, kad patys konservatoriai sudarė galimybę „Mažeikių naf-tą“ valdančiai „PKN Orlen“ par-duoti įmonės akcijas bet kam.

2008 m. gruodžio 23 d. Sei-me svarstant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigiji-mo ir disponavimo jomis įsta-tymo pakeitimus, suteikiančius galimybę Vyriausybei parduoti jos turimas akcijas „PKN Orlen“, V. Gapšys ragino gerai įvertinti aplinkybes ir, numačius tam tikrus saugiklius, išnaudoti si-tuaciją valstybės labui. „Nu-truks akcininkų sutartis ir mes nebeturėsime jokios įtakos tam, kas po to pirks „Mažeikių naf-tą“. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra strateginis objektas, kad jis yra Lietuvos Respublikos teri-

torijoje, kad jo sėkminga veikla neša nemažas pajamas biudže-tui, mes turėtume visus šiuos dalykus labai įdėmiai įvertin-ti“, — Seimo posėdyje kalbėjo V. Gapšys. Praėjus daugiau kaip metams, šių žodžių prasmę pa-galiau suvokė ir konservatoriai — patys pardavę likusias „Ma-žeikių naftos“ akcijas lenkams.

Anuomet premjeras A. Ku-bilius ramino, kad prieš akcijų pardavimą Vyriausybė derėsis dėl opciono sąlygų ir papildomų reikalavimų, kaip elgis kom-panija, kai įgis šimtą procentų akcijų ir kokias garantijas jie su-teiks Lietuvos Respublikai, ypač tuo atveju, jeigu jie sugalvotų parduoti savo akcijų paketą. Deja, savo pažado Vyriausybė taip ir neištesėjo. Ji nenuma-tė jokių saugiklių, ribojančių „PKN Orlen“ galimybes par-duoti „Mažeikių naftos“ akcijas, o dabar patys konservatorių at-stovai ragina kreiptis į Briuselį dėl galimo gamyklos akcijų par-davimo rusams.

Šiomis dienomis Vytautas Landsbergis paragino Vyriau-sybę imtis skubių veiksmų ir kreiptis į Briuselį dėl galimo „Mažeikių naftos“ gamyklos pardavimo rusams. Pasak V. Landsbergio, toks sandoris gali būti pavojingas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.

„Konservatorių požiūris į „Mažeikių naftos“ istoriją mane stebina. Tai man primena gul-bės, vėžio ir lydekos situaciją, kai konservatorius A. Kubilius suteikia visas galimybes „PKN Orlen“ parduoti „Mažeikių naf-tos“ akcijas rusams, o V. Lands-bergis pareiškia, kad toks parda-vimas yra pavojingas Lietuvai. Juk gandai apie galimą „Mažei-kų naftos“ pardavimą Rusijai sklido jau seniai, dar iki to, kai buvo parduotas Vyriausybės valdomas akcijų paketas. Tačiau tada konservatoriams tai nerū-pėjo. Belieka tik spėlioti, kodėl šalies nacionalinis saugumas de-šiniesiems parūpo tik dabar“, — sako V. Gapšys.

2010 m. kovas Darbiečių žinios // 4WWW.DARBOPARTIJA.LT

Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56

press@darbopartija.ltwww.darbopartija.lt

A. Kubiliui reikėtų labiau įsigilinti į investuotojų interesus

Besilankant kitose šalyse, kalbant su užsienio verslinin-kais apie savo kraštą, reikia šnekėti pozityviai, iš gerosios pusės. Tačiau pozityvaus šne-kėjimo negalima maišyti su elementariu klaidinimu, pri-verčiančiu išmanančius gūž-čioti pečiais.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius susitikimuose Kali-fornijoje su Silicio slėnio tarp-tautinių korporacijų vadovais pasidžiaugė, kad mūsų šalyje mobiliojo ryšio skvarba yra viena didžiausių pasaulyje, kad Lietuva turi tankiausią viešųjų interneto prieigų tinklą Eu-ropoje, greičiausią duomenų perdavimą internetu pasaulyje ir užima ketvirtą vietą pasau-lyje pagal plačiajuosčio ryšio kokybę.

Visa tai puiku, nors tikroji tų faktų vertė ir išryškėja tik platesniame kontekste. Aiš-ku, visai natūralu džiaugtis mūsų informacinių techno-logijų įmonių potencialu. Ta-čiau šnekant apie tolimesnės plėtros sąlygas ir perspektyvas negalima peržengti ribos, kuri skiria sveiką pasididžiavimą nuo elementaraus nesusigau-dymo, geriausiu atveju galin-čio sukelti atlaidžią šypseną.

Premjeras A. Kubilius nu-vyko į JAV, pasaulinį verslo ir technologijų centrą, ir iš-manantiems, informuotiems žmonėms, įtakingų tarptauti-

nių korporacijų va-dovams, staiga ėmė ir pareiškė, kad krizė Lietuvoje neva ir bai-gėsi. Tai nejuokinga, tai apgailėtina ir kelia susirūpinimą. Kaip rimtai galima žvelgti į šalį, kurios Vyriausy-bės vadovas pliauškia niekus, nesiskaity-damas su skaičiais ir faktais?

Pašnekėjęs apie krizės pabaigą, A. Kubilius korporacijų vadovams pateikė są-rašą pradedančių, bet perspektyvių lietu-viškų IT bendrovių, į kurias pakvietė inves-tuoti. Esą mūsų mobi-liojo ryšio skvarba yra didžiausia pasaulyje, o krizė baigėsi, todėl

galite drąsiai vežti mums savo pinigus ir savo technologijas, o mes malonėsime priimti.

Gal kur krizė ir baigiasi, ta-čiau tikrai ne Lietuvoje. Tai akivaizdžiai rodo skaičiai ir faktai, apie kuriuos ne kartą kalbėjau. Krizė nesibaigia ir Vyriausybės vadovų galvose, kurie niekaip neįstengia su-prasti elementarių dalykų — ir ši krizė, matyt, pavojingesnė, negu pasaulinė finansų krizė.

Ant stalo bendrovių sąra-šą padėjęs A. Kubilius tiesiog pakvietė investuoti. Ir viskas! Ateikite, nes mes tokie gra-žūs! Tarsi solidžios, pasau-linio lygmens korporacijos, nuolat analizuojančios situa-ciją pasaulio rinkose, per savo partnerius mūsų regione ne-turėtų jokio supratimo apie potencialiai perspektyvias IT bendroves, galinčias vienaip ar kitaip bendradarbiauti! Tai lygiai toks pat nedovanotinas naivumas, kaip ir įsitaisius prie solidaus stalo tvirtinti esą kri-zė Lietuvoje baigėsi, tarsi tokių niekų besiklausantys negalėtų prieiti prie tikros informacijos.

Premjeras, realiai besirūpi-nantis šalies perspektyvomis ir nesistengiantis klaidinti savęs ir kitų, ant stalo būtų padėjęs visai kitokį sąrašą. Tame sąraše turi būti išvardytos patrauklios sąlygos, kurias mūsų valstybė įsipareigoja sudaryti investuo-tojams į mūsų IT sektorių. Ir

aptartos garantijos, kaip tokių sąlygų bus laikomasi. Tik tuo-met potencialūs investuoto-jai supras, jog turi reikalų su realistiškai mąstančiais, ade-kvačiai situaciją suvokiančiais partneriais.

Kalbu apie ypatingas sąlygas šių bendrovių specialistams: socialines garantijas, lengvai gaunamus leidimus dirbti, galimybes netrukdomai gau-ti Lietuvos pilietybę, saugias gyvenvietes su gerai išvystyta infrastruktūra. Nesuklydai, sakydamas „gyvenvietės“, nes jos gali būti ir Vilniuje, ir Kau-ne, ir kitoje Lietuvos vietoje, bet jos būtinai turi būti beveik izoliuotos nuo pašalinių veiks-nių, kad specialistai galėtų gi-lintis į savo darbą ir daugiau apie nieką negalvoti. 15—20 m. tokioms bendrovėms rei-kia taikyti ne tik fiksuotus mokesčius valstybei, bet ir už komunalines paslaugas. Taip pat turi būti sudarytos ypatin-gos sąlygos jų sutuoktiniams ir vaikams. O ką jau kalbėti apie įsišaknijusią korupciją, teisinę sistemą ir demokratiją — pa-sitikėjimas kuria šiandien yra žemiausias Europoje! Nemi-nint išsimokslinusių žmogiš-kojo potencialo.

Tai sakau ne tuščiai. Dar 2005 m. aš, būdamas Ūkio ministru, pirmas iš visų aukš-čiausių šalies vadovų lankiausi Amerikoje. Važiavau susipa-žinti su galimybėmis pritrauk-ti investuotojus į mūsų aukštų technologijų sektorių. Esu lan-kęsis Kalifornijoje, San Chose miestelyje, Silicio slėnyje, kur buvau susitikęs su tokių kom-panijų, kaip HP vadovais ir žinau, koks iš tiesų yra sąrašas sąlygų siekiant pritraukti in-vesticijas į Lietuvą.

Mes turime būti įdomūs ne tik tuo, kad turime perspek-tyvių bendrovių sąrašą. Mes privalome būti patrauklūs, nes suprantame, kad didelės, perspektyvios investicijos kai-nuoja. Kad jas iš esmės reikia pirkti — sudarant patrauklias sąlygas, suteikiant garantijas. Ir kad mes pasiruošę tai daryti.

Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys

Viktoras Uspaskich

K. Daukšys: verslininkai laikomi „žulikais“

Į verslininkus visuomenė žvai-ruoja ir jų nemėgsta, o valdžia jiems trukdo nuolat keisdama mokesčius bei neprotingais reikalavimais. To-dėl verslumas Lietuvoje ir išlieka palyginti mažas, svarsto darbietis Kęstutis Daukšys.

„Mūsų šalyje ilgą laiką verslinin-kai buvo laikomi tokiais blogiausiais žmonėmis — sukčiais ir „žulikais“. Kai kurie buvo patys kalti — da-lyvaudavo „prichvatizacijose“. Bet buvo ir tokių, apie kuriuos tiesiog buvo sukurta legenda. O tai tikrai neskatina žmonių verslumo — kas norėtų, kad jo vaikas taptų sukčiumi ar „žuliku“?“, — svarsto K. Daukšys.

„Visur yra tokių, kurie nesiima iniciatyvos, nieko nenori daryti — ir Amerikoje, ir Anglijoje, ir Lietuvoje. Bet yra ir kita dalis žmonių, kuriems valdžia gali padėti daryti verslą, ir jie tą ir darys. Arba valdžia gali daryti viską, kad kliudytų. Nes valstybės pareiga yra žiūrėti, kad versliems žmonėms būtų padedama“, — įsiti-kinęs K. Daukšys.

Jo nuomone, didžiulė ligšiolinė valstybės klaida — nestabili, nuolat kintanti, paini mokesčių sistema.

„Nesvarbu, ar pelno mokestis yra 15 proc., 20 proc. ar 25 proc., jei jis nesikeičia — prisitaikoma. O dabar normali įmonė, kuri turi milijoną litų metinės apyvartos, turi turėti buhalterį, kuris yra vos ne moks-lų daktaras, išmano visus mokesčių įstatymus — ir įsigaliojusius prieš dvejus metus, ir įsigaliosiančius ki-tąmet. Tai kainuoja, daug pinigų iš-leidžiama apskaitai, mažiau lieka in-vesticijoms, naujiems produktams“, — sako K. Daukšys.

„Lietuva turėtų pasiekti tą civili-zacijos tašką, kai ir visuomenė pasa-kys, kad verslininkai yra normalūs žmonės, ir jie patys bus atsakingi, mokės mokesčius. Danijoje, pavyz-džiui, savivaldybėse iškabinti sąra-šai, kokie verslininkai joje sumoka daugiausia mokesčių — jie ir gerbia-mi. Lietuvoje tokios mados nėra, bet galėtų būti — pavyzdžiui, savival-dybė galėtų pagerbti daugiausiai jai mokesčių sumokėjusį verslininką“, — siūlo K. Daukšys.