Parengė: Donatas Praškevičius, 10b

Estela Vaznonytė, 10b

Įvadas

Pasibaigus partizaniniam karui, tapo aišku, kad komunistinė sistema Lietuvoje įsitvirtino ilgam. Žmonėms neliko nieko kito, kaip tik prisitaikyti prie režimo.

Priešinimasis tapo mažumos reikalu. Ginkluotą kovą keitė taikios priešinimosi esamai valdžiai formos. Prasidėjo disidentinis judėjimas.

Disidentinio judėjimo priežastys

Kova už laisvę, patriotizmas; Susilpnėjęs totalitarinis režimas SSRS; Lenkijoje, Vengrijoje bei Čekoslovakijoje vykę sukilimai prieš

komunistinę valdžią; Partizaninio karo įtaka.

Veikla

Kūrėsi nedidelės pogrindinės antisovietinės jaunimo organizacijos.

Drąsiausi jų nariai slapta viešose vietose nuplėšdavo sovietines vėliavas, iškeldavo trispalves, platino atsišaukimus prieš komunistų valdžią.

Dalis žmonių minėjo uždraustas tautines ir valstybines sukaktis, šventė religines šventes, reiškė pagarbą niekinamai Katalikų bažnyčiai, dainavo patriotines dainas, demonstratyviai atsisakė kalbėti rusiškai.

Pagrindiniai įvykiai

Romo Kalantos susideginimas; Pradėta leisti “Katalikų bažnyčios kronika”; Įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas; Įkurta Lietuvos Helsinkio grupė; Įsteigta Lietuvos Laisvės Lyga.

Romo Kalantos susideginimas

Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietų valdžią, susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, Muzikinio teatro skverelyje budamas 19 metų.

Po jo žūties prasidėjo masiniai mitingai, susirėmimai su saugumo pareigūnais.

Siekdama nuslėpti tikruosius R.Kalantos poelgio motyvus, tarybinė valdžia apšmeižė jį sunkiu psichikos ligoniu.

Pirmasis mitingas po susideginimo

KGB ataskaitų duomenimis, per dvi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų.

Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių.

Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji – įkalinami.

Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų

Kova už tikėjimą

Sovietų valdžia siekė palaužti lietuvių tikėjimą ir paversti juos ateistais, tačiau tam buvo aktyviai priešinamąsi.

1972 m. pradėtas leisti pogrindinis leidinys “Lietuvos katalikų bažnyčios kronika”.

Tikslas - slapta į užsienį persiunčiamas jis visam pasauliui skelbė apie sovietines represijas ir tikinčiųjų persekiojimus Lietuvoje.

1978 m. įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas. Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į tikinčiųjų

diskriminavimą. Įkūrėjai – kunigai A. Svarinskas, S. Tamkevičius, J. Zdebskis ir

kt.

“Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos”

Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariai

Kova už žmogaus teises ir laisves

1975 m. SSRS pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą, kuriuo įsipareigojo ginti žmogaus teises ir laisves, tačiau tikrovėje šio nutarimo nesilaikė.

Kaip pasipriešinimas šiai apgavystei 1976 m. buvo įkurta Lietuvos Helsinkio grupė.

Jos tikslas – informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus LSSR.

Įkūrėjai – disidentai Viktoras Petkus, Tomas Venclova ir kt. 1978 m. įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL). Tikslas – Taikiomis priemonėmis siekti atkurti Lietuvos

nepriklausomybę. Įkūrėjai – Antanas Terleckas ir jo bendražygiai.

Akimirkos iš Lietuvos laisvės lygos organizuotų mitingų.

Sąvokos

Disidentinis judėjimas – tai neginkluotas pasipriešinimas. Disidentas – asmuo nepripažįstantis viešpataujančios

ideologijos; kitaip manantis. Ateizmas – Dievo neigimas, bedievystė.

Išvada

Dauguma lietuvių prisitaikė gyventi sovietinėje sistemoje. Tačiau žmonių širdyse ruseno neisitaikstymas su komunistine tvarka.

Naudota literatūra

http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/lietuviu-pasipriesinimo-

judejimas-1960-1980-metais-puslapis11.html http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/8603.html http://lt.wikipedia.org/wiki/Disidentas http://protas.pypt.lt/istorija/lietuva_antrosios_sovietines_okupac

ijos_laikotarpiu Istorijos vadovėlis Laikas, 10 kl. II dalis.