dovilė petrošiūtė savivaldybĖms deleguotŲ alkoholio ... · academic supervisor aurelijus...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Dovilė Petrošiūtė

SAVIVALDYBĖMS DELEGUOTŲ ALKOHOLIO KONTROLĖS

POLITIKOS FUNKCIJŲ VYKDYMO VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

doc. dr. Aurelijus Veryga

2013-05-15

Kaunas, 2013

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

SAVIVALDYBĖMS DELEGUOTŲ ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS FUNKCIJŲ

VYKDYMO VERTINIMAS

Dovilė Petrošiūtė

Mokslinis vadovas doc. dr. Aurelijus Veryga

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos

fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 90 p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos

priemonių taikymą.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms

deleguotas funkcijas;

2. Įvertinti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms deleguotų

funkcijų vykdymą bei galimybes;

3. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų ir savivaldybių atstovų nuomonę apie

savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymą;

Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2013 m. vasario – kovo mėnesiais. Apklausta 60

savivaldybių administracijos atstovų. Atsakė visos savivaldybės. Taip pat interviu būdu buvo

apklausti 5 sveikatos priežiūros ir savivaldybių institucijų atstovai.

Rezultatai. Savivaldybės nepakankamai išnaudoja savo teises vykdyti alkoholio kontrolę.

Teise neišduoti licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais 2012 m. pasinaudojo tik 18,3 proc.

savivaldybių. Teise riboti prekybos alkoholiu laiką pasinaudojo 27 proc. savivaldybių.

Daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc. nenustatė atstumo nuo alkoholio prekybos vietų

iki Įstatyme nurodytų institucijų. Dažniausiai savivaldybių nustatomas atsumas 50 m. (13,3

proc.). Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu ribojo 6,7 proc. savivaldybių.

Išorinius alkoholio reklamos pažeidimus nustatė 3,3 proc. savivaldybių.

Išvados. Savivaldybės turi daug įstatymais suteiktų galimybių kontroliuoti prekybą

alkoholiniais gėrimais, tačiau jų tinkamai neišnaudoja. Joms deleguotas alkoholio kontrolės

politikos priemones vykdo neatsakingai arba visai nevykdo.

Raktažodžiai. Savivaldybės, alkoholio kontrolė, vertinimas.

3

SUMMARY

Public Health Management

MUNICIPALITIES OF PROSECUTION OF ALCOHOL CONTROL POLICY

FUNCTIONS EVALUATION

Dovile Petrosiute

Academic Supervisor Aurelijus Veryga, Dr. Sc. Assoc. Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of

Health Sciences, Medical Academy. Kaunas, 2013. 90 p.

Aim of the study. Analyze and evaluate the delegated alcohol control policy measures to the

municipalities.

Objectives:

1. To review the Republic of Lithuania Law on alcohol control functions delegated to the

municipalities;

2. To rate prosecution of the Republic of Lithuania Law on Alcohol Control of the functions

assigned to municipalities application;

3. To rate of health professionals and representatives of municipalities opinion on the law

for municipalities alcohol control performance of the functions.

Survey methods. Survey was conducted in 2013. February and March. Interviewed 60

representatives of the local administration. Answered the whole municipalities. Also were

interviewed five health and municipal authorities.

Results. Municipalities not use their rights to control alcohol policy situation. The right not to

issue a license to sell alcoholic beverages in 2012 used by only 18.3% of municipalities.

56.7% of the municipalities did not define the distance from alcohol outlets. The Most

popular defined distance is 50 m (13.3%). Sale of alcohol, during holidays and major events

the limited 6.7% of municipalities. Outdoor advertising of alcohol violations defined 3.3% of

municipalities.

Conclusions. The municipality has all the possibilities to control alcohol policy, but they do

not use it. Key words. Municipalities, alcohol monitoring, assessment.

4

SANTRUMPOS

ASPĮ – Asmens Sveikatos Priežiūros Įstaiga

Departamentas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

ES – Europos Sąjunga

NVO – Nevyriausybinė Organizacija

PLC – Priklausomybės Ligų Centras

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija

ŠMM – Švietimo ir Mokslo Ministerija

VPSC – Valstybinis Psichikos Sveikatos Centras

5

Turinys

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................... 9

1.1. Alkoholio epidemiologija ir mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės .......... 9

1.2. Lietuvos alkoholio kontrolės politika ........................................................................ 14

1.3. Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos ................. 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ........................................................................ 31

3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................... 34

3.1. Licencijų prekiauti alkoholiu (ne) išdavimas ar (ne) ribojimas ............................... 34

3.2. Prekybos alkoholiu ribojimo laikas .......................................................................... 36

3.3. Atstumo nustatymas nuo prekybos alkoholiu vietų ................................................. 39

3.4. Prekybos alkoholiu ribojimas švenčių ir masinių renginių metu ............................. 44

3.5. Išorinės alkoholio reklamos pažeidimai ................................................................... 46

3.6. Neefektyvios alkoholio kontrolės politikos priežastys ............................................. 47

3.7. Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų vykdymo

stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė................................................... 50

4. KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................ 56

4.1. Ekspertų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu ir

pavestų funkcijų vykdymą ....................................................................................... 56

4.2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus 59

4.3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų ................. 61

4.4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą švenčių metu .......................... 63

4.5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus ........................................ 64

4.6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą ................. 65

4.7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo ir

reikalingų pokyčių .................................................................................................... 66

IŠVADOS ............................................................................................................................ 68

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................... 70

LITERATŪRA ................................................................................................................... 72

PRIEDAI ............................................................................................................................. 79

6

ĮVADAS

Lietuva, kaip ir daugelis kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių, pasižymėjo menku

alkoholio vartojimo reguliavimu, tačiau aukštu alkoholio vartojimo lygiu. Stojant į ES nebuvo

reikalavimų griežtinti alkoholio vartojimą, o infliacijos mažinimas vaidino esminį vaidmenį,

todėl Lietuvos nacionalinė patirtis alkoholio vartojimo reguliavimo politikoje pažymėta

alkoholio pramonės interesų atstovavimu [72]. Alkoholio žala asmens ir visuomenės

sveikatai, ypač tais atvejais, kai jis vartojamas nesaikingai, yra gerai dokumentuota, todėl

išsamesnių mokslinių tyrinėjimų nereikia [1]. Žalingas ir nesaikingas alkoholinių gėrimų

vartojimas yra didelė problema ES, tai sukelia rimtų sveikatos, socialinių ir ekonominių

pasekmių. Taip pat tai yra pirmaujantis mirties ir neįgalumo rizikos veiksnys, po tabako ir

padidėjusio kraujo spaudimo. Alkoholis - didelė finansinė našta visuomenei [61].

Nesiliaujantis alkoholio vartojimas yra ir Lietuvos „rykštė“. Neatsitiktinai Lietuvos sveikatos

programoje 1998–2010 m. [2] alkoholio vartojimo mažinimas įvardytas kaip svarbi sveikatos

politikos įgyvendinimo sritis. Buvo nurodytas ir kiekybinis siekinys šiam tikslui įgyvendinti,

t. y. buvo svarbu pasiekti, kad 2010 m. alkoholio vartojimas šalyje sumažėtų 25 proc. Deja,

statistikos rodikliai rodo, jog prioritetą teikiant ne sveikatos, bet ekonominiams interesams,

alkoholio vartojimas Lietuvoje sistemingai augo.

Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Lietuvos Respublikos

Alkoholio kontrolės įstatymą. Pastebima, kad Alkoholio kontrolės įstatymai yra vieni

dažniausiai keičiamų įstatymų. Dažnai buvo siūlomi įstatymų tikslų neatitinkantys jų

pakeitimai. Tik nuo 2008 metų, Blaivybės metų, situacija pastebimai pradėjo keistis ir buvo

priimti laukiami ir būtini sprendimai alkoholio kontrolės politikos srityje [53]. Žvelgiant į

Lietuvos alkoholio kontrolės politikos reguliavimo kaitą laiko ir vietos prieinamumo aspektu,

nuo 2000 m. pastebima, kad nors fizinis alkoholio prieinamumas ir buvo sugriežtintas, kai

įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešti nakties metu,

tačiau vis dar išlieka aktuali alkoholio įsigijimo taškų tankumo problema [72].

Temos aktualumas: šis magistro darbas yra orientuotas į opios ir skaudžios šiandieninei

Lietuvos visuomenei problemos sprendimą - alkoholio suvartojimo mastų mažinimą

Lietuvoje, pasitelkiant atitinkamas Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemones. Ši

nagrinėjimo perspektyva darbe bus nagrinėjama pasitelkiant savivaldybėms deleguotas

alkoholio kontrolės politikos funkcijas. Lietuvoje savivalda pilnai neįgyvendina jai teisės

aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje. [21]. Nuo 2008 m. sugriežtinus alkoholio

7

kontrolės politiką (alkoholio reklamos apribojimai, prekybos laiko apribojimas ir kt.) buvo

pastebimas alkoholio vartojimo mažėjimas ir teigiamas alkoholio apribojimų poveikis

visuomenės sveikatai. Vis dėlto mažėjant alkoholio vartojimui pastebimas ir didėjantis

suinteresuotų grupių spaudimas alkoholio kontrolės politikos apribojimus švelninti. Nuolat ir

daug diskutuojant, taip pat politikams svarstant visų suinteresuotų grupių argumentus,

pasigendama argumentuoto alkoholio kontrolės įstatymų pokyčių mokslinio argumentavimo,

poveikio visuomenės sveikatai vertinimų. Kalbama tik apie tiesioginį ekonominį poveikį,

tačiau pamirštama apie giliau paslėptus kaštus kaip ekonominė alkoholio sukeliama našta

sveikatos priežiūros, teisėtvarkos sektoriams ir bendram visuomenės produktyvumui [3].

Darbo praktinė reikšmė: tikimasi, kad šis tyrimas atskleis savivaldybėms deleguotų

alkoholio kontrolės politikos priemonių taikymą, joms pavestų funkcijų atlikimą, specialistų

vertinimą dėl vykdomos alkoholio kontrolės politikos efektyvumo. Gauti duomenys suteiks

galimybę įvertinti, kodėl Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms suteiktomis galiomis

savivaldybių atstovai nelinkę naudotis arba Įstatyme nurodytas galimas taikyti prievoles –

ignoruoja. Tai gali būti gera galimybė savivaldybėms įvertinti rodiklius ir galbūt imtis

ryžtingesnių veiksmų.

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės

politikos funkcijų vykdymą.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms

deleguotas funkcijas;

2. Įvertinti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms deleguotų

funkcijų vykdymą bei galimybes;

3. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų ir savivaldybių atstovų nuomonę apie

savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymą;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Alkoholio epidemiologija ir mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės

Kaip teigia Anderson, mokslo įtaka alkoholio kontrolės politikai yra labai didelė,

kadangi mokslas yra ta priemonė, kuri labiau nusako, ne ką konkrečiai daryti dėl alkoholio

vartojimo mažinimo, bet kaip efektyviau tai padaryti. Mokslas atlieka tiek alkoholio politikos

informavimo, tiek ir jos stiprinimo vaidmenį [8]. Epidemiologija vaidina svarbų vaidmenį

formuojant sisteminį požiūrį į alkoholio kontrolės politiką. Epidemiologiniai metodai

naudingi norint įvertinti alkoholio vartojimo paplitimą ir mastą su alkoholio vartojimu

susijusiomis problemomis visoje šalyje per tam tikrą laiką. Taip pat padeda išsiaiškinti kiekį,

kiek alkoholio tenka vienam gyventojui, nustatyto sunkaus girtumo atvejus, piktnaudžiavimo

alkoholiniais gėrimais paplitimą, priklausomybę nuo jų ir kitas su alkoholio vartojimu

susijusias problemas. Taigi, remiantis epidemiologijos mokslu, įvertinta, jog vienas labiausiai

geriančių regionų yra Europa [83]. Anot Rehm ir Monteiro, alkoholio vartojimas yra ypač

paplitęs, su alkoholio vartojimu susijusių problemų vis daugėja, o svaigalų sukeliamų ligų

našta ir negalės atvejų skaičius vis didėja [62]. Lietuvos sveikatos informacijos centro

duomenimis mirusių nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje „pikas” buvo 2007 m. – 25,54

atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2011 m. šis rodiklis buvo – 14,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų. O

sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 2011 m. buvo – 58,69 100

tūkst. gyventojų, t.y. kyla (2008 m. – 70,1 100 tūkst. gyv.) (žr. priedas nr. 1). Tai reiškia, kad

politikų priimtos alkoholio kontrolės priemonės duoda naudą, tačiau ne tokią, kuria jau būtų

galima džiaugtis [46].

Sąvoka „vartojimo įpročiai“ reiškia alkoholio vartojimo kiekį ir kintamumą. Ypač

svarbūs tie vartojimo įpročiai, kuriais vedini žmonės suvartoja itin didelį kiekį alkoholio, per

palyginti trumpą laiką, tarkim penki ar daugiau alkoholinių gėrimų vienetų per dvi valandas.

Šie epizodiniai, tačiau gausūs išgėrinėjimai sukelia psichomotorinius sutrikimus,

apsinuodijimus ir tai buvo įrodyta, kad yra glaudžiai susiję su patiriamomis traumomis.

Daugelyje šalių susiformavęs alkoholio vartojimo įprotis vartoti svaigalus švenčių, specialių

progų metu ir viešose vietose [1];[4]. Alkoholio vartojimas sukelia didelį sergamumą,

nedarbingumą dėl negalios, kurią sukėlė alkoholio vartojimas [4]. Tyčiniai ir netyčiniai

sužalojimai sudaro apytiksliai 60 proc. visų su alkoholio vartojimu susijusių mirčių ir beveik

40 proc. susiję su alkoholio sukeltomis ligomis. Alkoholis yra svarbiausias iš 27 rizikos

veiksnių, sukeliančių tokį didelį mirties ir neįgalumo atvejų skaičių, po tabako. Tai po atliktų

tyrimų yra patvirtinusi Pasaulio sveikatos organzizacija (PSO) [4];[5]. Remiantis šiais

10

įrodymais, Rehm ir Monteiro [4] mano, kad kišimasis į tokią žmonių alkoholio vartojimo

kultūrą turi būti įgyvendintas, kad būtų sumažintas su alkoholio vartojimu susijęs

nedarbingumas, skiriant ypatingą dėmesį eismo sužalojimų prevencijai. Be to, svarbų

vaidmenį turi vaidinti tinkamas priklausomybių nuo alkoholio gydymas, tai padėtų sumažinti

su alkoholio vartojimu susijusią patiriamą ligų naštą. Svarbu pasitelkti epidemiologinius

rodiklius stebėsenai, kad būtų galima laiku imtis atitinkamų kontrolės priemonių, taikyti

intervencijas atsižvelgiant į kiekvienos šalies poreikį ir įvertinti politikos priemonių

veiksmingumą.

Kad būtų tinkamai reaguojama į statistikos rodiklius, priemonių pažaboti alkoholio

vartojimą turi imtis visų šalies lygių institucijos, pradedant nuo aukščiausiųjų, t.y.

Vyriausybės ir baigiant šalies savivaldybėmis, įskaitant ir visas kitas institucijas:

Nevyriausybines organizacijas, susibūrusias savanoriškais pagrindais ir kt. Naujausios

literatūros apžvalgos ir politikos analizės pateikia išsamų strategijų ir intervencijų vertinimą,

kurias naudoja vietinė valdžia ir šalies Vyriausybė kontroliuodama su alkoholio vartojimu

susijusias problemas visame pasaulyje [11]. Mokslininkai apibendrino 32 alkoholio politikos

alternatyvas, siūlymus ir priemones, kurios yra pagrįstos įrodymais, t.y. yra veiksmingos,

plataus spektro, paremtos moksliniais tyrimais ir pritaikytos įvairioms kultūroms kovoje su

alkoholio vartojimu [12] (žr. priedas nr. 2). Šias priemones galima būtų suskirstyti į 2 grupes:

valstybinio lygmens, tai priemonės, už kurių priėmimą, formavimą ir įgyvendinimą turėtų būti

atsakinga įstatymus priimanti valdžia. Ir antra grupė, priemonės, kurios gali padėti formuoti

sėkmingą alkoholio kontrolės politiką savivaldybėse, t.y. savivaldybėms užtenka galių priimti

atitinkamus sprendimus ir taisykles, kurių laikantis alkoholio kontrolės politika būtų vykdoma

sėkmingai. Kai kurias iš jų būtų galima priskirti abiems grupėms, todėl kad atitinkama

priemonė būtų įgyvendinta reikia visų lygių politikų dėmesio.

Mokslu pagrįstos priemonės alkoholio kontrolei šalies mastu:

1. Kainų nustatymas ir apmokęstinimas;

2. Alkoholio prieinamumo reguliavimas;

3. Gėrimo konteksto keitimas;

4. Vairavimo išgėrus ribojimas;

5. Alkoholio reklamos reguliavimas

Mokslu pagrįstos priemonės alkoholio kontrolei savivaldybėms:

1. Alkoholio reklamos reguliavimas;

2. Alkoholio prieinamumo reguliavimas;

11

3. Gėrimo konteksto pakeitimas;

4. Švietimo strategijos;

5. Gydymas ir kitos ankstyvosios intervencijos.

1. Alkoholio prieinamumo reguliavimas. Tyrimai atskleidžia, jog alkoholio

prieinamumo mažinimas, t.y. trumpesnis prekybos laikas valandomis, prekybos vykdymas ne

visomis savaitės dienomis, ribotas skaičius pardavimo vietų yra tiesiogiai susiję veiksniai su

alkoholio vartojimu ir jo sukeliamomis problemomis [1];[8];[9]. Teisinga alkoholio kontrolės

politikos strategija taip pat būtų populiarinimas gyvenimo stiliaus be alkoholio, taip pat

stipraus alkoholio prieinamumo mažinimas. Su svaigalų vartojimu susijusias problemas taip

pat mažina įstatymų priėmimas, kuriais keliamas amžiaus cenzas, nuo kurio būtų leidžiama

parduoti alkoholį jauniems žmonėms. Tokiais būdais siekiama išvengti „jaunų gėrėjų“

skaičiaus didėjimo [11]. Svarbu stiprinti komercinių alkoholio pardavėjų kontrolę, kurie linkę

parduoti alkoholį nepilnamečiams ir ignoruoti apribojimus, kurie padėtų mažinti alkoholio

vartojimo sukeliamą žalą. Todėl efektyvus metodas yra licencijų išdavimas arba atėmimas

tokiems verslininkams ir įstaigoms, kurios nesilaiko įstatymų. Svarbi yra šalies Vyriausybės

pozicija, ji gali prisidėti prie situacijos gerinimo kontroliuojant tiek prekybos monopolininkus

tiek kitus komercinius alkoholio pardavėjus [5].

Kelių šalių ankstesnė patirtis rodo, jog visiškas alkoholio uždraudimas šalyje duoda

teigiamų rezultatų, sumažina problemų skaičių susijusių alkoholio vartojimu ir žalą sveikatai,

bent jau kažkuriam laikui, nes tokius draudimus dažniausiai lydi šešėlinė prekyba alkoholiu ir

nelegalus jo vartojimas [15]. Tokiems draudimams turi būti stiprus visuomenės pritarimas ir

sąžiningas laikymasis, todėl tai veiksminga tik islamo šalyse. Apskritai, alkoholio

prieinamumą suvaržyti aukšta kaina yra kur kas pigesnė priemonė, nei vėliau naikinti

pasekmes, t.y. gydyti asmenis, kuriems dėl alkoholio vartojimo atsirado sveikatos problemos

[10].

2. Gėrimo konteksto pakeitimas arba gėrimui palankių aplinkybių keitimas. Vis

daugiau tyrimų duomenų atskleidžia, kad alkoholio vartojimo konteksto keitimas efektyviai

mažina su alkoholio vartojimu susijusią žalą [11]. Pavyzdžiui, minimalų alkoholio vartojimo

amžių nustatančio įstatymo priėmimas bus mažai efektyvus, jei jis nebus paremtas įtikinama

grėsme, kad nepilnamečiams alkoholį pardavinėjančių įmonių licencijos bus atimtos. Tokios

strategijos veikia efektyviau, kai yra naudojamos kartu su bendruomeninėmis prevencijos

programomis. Yra surinkta daug duomenų apie trumpos konsultacijos, ypač teikiamos

12

pirminės sveikatos priežiūros įstaigos specialistų, poveikį mažinant piktnaudžiavimą

alkoholiu. PSO modeliavo pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų pagalbą 25 proc. rizikos

grupei priklausančių žmonių, jei jiems būtų teikiamos trumpos konsultacijos. Buvo

apskaičiuotas tokio elgesio poveikis ir kaštai. Pritaikius šį modelį ES, gaunama, kad būtų

išvengta 408000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus, o tokių priemonių įgyvendinimo

kaštai siektų 740 milijonų eurų [5].

3. Alkoholio reklamos reguliavimas. Alkoholiniai gėrimai, jų etiketės, kiti prekės

ženklai platinami, reklamuojami skelbimuose spaudoje, žiniasklaidoje ir internete. Be šios

tiesioginės reklamos alkoholis parduodamas ir netiesioginiais būdais, t.y. per įvairių renginių

rėmimą, pvz: sporto, taip pat filmų kūrimą ar reklamą, telvizijos laidų ar šou kūrimą.

Nuolatinis teigiamas alkoholio įvaizdžio kūrimas, jo vartojimo skatinimas gali suformuoti

palankų požiūrį jo vartojimui [7]. Alkoholio reklamavimas, gali nuteikti nepilnamečius

asmenis pradėti vartoti jį, dar gerokai prieš pilnametystę ir taip sustiprinti suvokimą, kad

alkoholis yra teigiamas, žavus ir palyginti patikimas [12];[17]. Daug šalių turi dalinius

apribojimus alkoholio reklamai ir tik keletas iš jų yra visiškai uždraudę alkoholio reklamą

[83]. Nors šitie apribojimai ir nedavė maksimalaus efekto, tačiau šalių piliečiai, kuriose

reklama buvo uždrausta, linkę alkoholio vartoti mažiau, todėl patiria ir mažiau problemų ar

nelaimingų įvykių susijusių au alkoholio vartojimu [68].

Alkoholinių gėrimų gamybos pramonės savireguliacijos reklamos srityje efektyvumas

yra mažas. Nepaisant pramonės atstovų teiginių, kad jie įsipareigoja laikytis atsakingos

reklamos, vis dėl to dėl pačių alkoholio pramonės įmonių savireguliacijos stokos, žalinga

pardavimo įtaka vis tiek jaučiama. Pramonės atstovų savireguliacija yra itin trapus dalykas,

nes susitarimus ir nuostatas yra stengiamasi apeiti arba jų tiesiog nevykdyti [10]. PSO

modeliavo reklamos draudimo poveikį. Pritaikius šį modelį ES gaunama, kad būtų išvengta

202000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus, o tokių priemonių įgyvendinimo kaštai

siektų 95 milijonus eurų [5].

4. Švietimo strategijos. Anot Anderson ir Baumberg, į švietimą, komunikaciją, mokymą

ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra būtinos. Nors mokyklose vykdomos

švietimo programos gali pasiekti plačią auditoriją, šių programų įtaka populiacijai yra

nedidelė, nes kol kas jos tik ribotai efektyvios arba neefektyvios. Yra suformuluotos

rekomendacijos mokyklose vykdomų programų efektyvumui didinti. Svarbu, kad masinės

informacijos priemonėse vykdomos programos vaidintų ypatingą vaidmenį didinant

bendruomenės supratimą apie alkoholio vartojimo sukeliamas problemas [6]. Mokykloje

13

sukurtos alkoholio švietimo programos yra vienas iš metodų, kaip išvengti su alkoholio

vartojimu susijusių problemų jaunimo tarpe. Tačiau nustatyta, jog šis metodas nors ir suteikia

nemažai žinių apie alkoholio vartojimo žalą bei keičia požiūrį į jo vartojimą, nėra efektyvus

norint pakeisti vartojimo įpročius ir elgesį [1]. Programos, kurios sukurtos ir adresuotos, tam

kad išlaikyti žmonių savivertę, savigarbą, socialinius įgūdžius, ragina vietoj alkoholio

vartojimo pasirinkti pavyzdžiui sportą – neveiksmingos [26]. Buvo bandoma organizuoti

mokymus, kuriuose būtų stiprinami atsparumo įgūdžiai jaunuoliams, klasėje atliekant

pratimus, buvo mokoma kaip atsispirti bendraamžių spaudimui vartoti alkoholį, pagal norminį

ugdymą, kurie bando ištaisyti geriančių paauglių skaičių, sumažinti jį, bet šios programos

poveikis pasibaigia kartu su jos pabaiga [80];[25]. Visapusiškos programos, kurios apima tiek

švietimą, tiek bendruomenės mokymą, gali būti nepakankamos, norint inicijuoti alkoholio

vartojimo mažinimą arba sustabdymą, ypač po programos užbaigimo [25]. Apibendrinant

galima teigti, kad švietimo ir mokymo programų efektas yra maža dalelė, kuri duoda ne tiek

daug naudos ir teigiamų rezultatų kiek norėtųsi. O kai tokių priemonių efektyvumas jau yra

pastebimas, dažniausiai programa jau nebeegzistuoja.

5. Gydymas ir kitos ankstyvosios intervencijos. Specializuotų programų kūrimas ir

vystymas tapo vienu iš priimtinų būdų, kuriuo Vyriausybė ir NVO ėmėsi spręsti alkoholį

vartojančių žmonių problemas, ir stengiasi jiems padėti. Įrodyta, kad dalyvavimas bet kokios

rūšies gydymo programoje, adekvačiai sumažina alkoholio vartojimą ir su juo susijusias

problemas. Teigiamas poveikis pastebimas nepriklausomai kiek laiko asmuo dalyvavo

gydymo programoje [66]. Yra daug skirtingų terapinių metodų formų, kurias galima

pasirinkti. Įrodyta, kad elgesio koregavimas, yra daug veiksmingesnė terapijos forma, kai

terapija yra taikoma norint išvengti „atkryčio“, t.y. taikomi prevenciniai veiksmai [33]. Nors

savitarpio pagalbos asociacijos, tokios kaip anoniminių alkoholikų grupės, nėra laikomos

formaliu gydymu, tačiau jos dažnai naudojamas kaip alternatyva ar nebrangus pakaitalas, kaip

gydymo priedas [27]. Moksliniai tyrimai rodo, kad dalyvavimas anoniminių alkoholikų

grupių veikloje, taikant jų siūlomus metodus, yra toks pat veiksmingas kaip ir kombinuotas

gydymas, t.y prijungiant medicininį gydymą [13]. Nors ir trumpa gydymo intervencija, t.y.

gydymo ciklo teikimas nuo vieno iki trijų gydymo seansų, tai yra kliniškai reikšminga, ir taip

pat padeda keisti geriančiojo asmens elgesį [50]. Yra įrodymų, jog kai gydymas ir ankstyvos

gydymo intervencijos yra prieinami dideliam segmentui visuomenės, visuomenėje gali žymiai

sumažėti problemų susijusių su alkoholiu [69]. Nepaisant to, specializuotos paslaugos yra

brangios, išskyrus savitarpio pagalbos organizacijų, ir negali būti ekonomiškai veiksmingos

14

besivystančiose valstybėse, išskyrus tuos atvejus, kai šios paslaugos yra įtrauktos į pirminę

sveikatos priežiūros grandį.

1.2. Lietuvos alkoholio kontrolės politika

Alkoholio politika yra plačiai apibrėžiama, kaip dalis tikslingų ir kryptingų pastangų,

kurias deda Vyriausybė ir NVO, kad būtų sumažintos pasekmės, susijusios su alkoholio

vartojimu. Formuojant alkoholio politiką, svarbu įtraukti konkrečią strategiją, kuri padėtų

spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tokias kaip, amžiaus cenzas, kuriuo būtų

ribojami alkoholio pardavimai arba ištekliai paskirstyti taip, kad prioritetinės kryptys būtų

alkoholio vartojimo prevencija ar gydymo nuo alkoholio intervencijos. Mokslininkai yra

išskyrę alkoholio kontrolės priemones nukreiptas į efektyvų alkoholio vartojimo mažinimą

[6]. Taip pat yra nustatyta, kad egzistuoja alkoholio kryptys, kurias galima suklasifikuoti į 3

alkoholio politikos kryptis, skirtas anksčiau minėtiems alkoholio tikslams pasiekti: 1) Į

visuomenę orientuota politika — tai daugiausia strategijos, nukreiptos į visą visuomenę, į jos

alkoholio suvartojimo kiekio mažinimą, neišskiriant konkrečių visuomenės grupių. Tai

daugiau prevencinės intervencijos, skirtos užkirsti kelią dėl alkoholio vartojimo atsiradusioms

pasekmėms; 2) Į problemas, sukeltas vartojant alkoholį, orientuota politika, pvz. vairavimo

išgėrus reguliavimo politika. Tokios politikos priemonės daugiau nukreiptos jau į tikslinę

visuomenės grupę — nuo alkoholio apsvaigusius transporto priemonės vairuotojus; 3)

Tiesioginės intervencijos, problemų su alkoholiu turintiems asmenims, apimančios asmenų,

turinčių alkoholinę priklausomybę, gydymą [84]. Visas šias strategijas reikėtų įtraukti į šalies

alkoholio politiką, kadangi vienos ar kelių intervencijų įgyvendinimas izoliuotai, neįtraukiant

ir eilės priemonių, reguliuojančių alkoholio suvartojimą visose kitose visuomenės srityse,

neturės jokio poveikio šalies alkoholio vartojimo mastams mažinti. Kaip rekomenduoja

ekspertai, geriausia pasirinkti ir į alkoholio politiką įtraukti pasirinktas alkoholio kontrolės

priemones kompleksiškai, taip, kad jų kombinacija labiausiai prisidėtų prie visuomenės

sveikatos gerėjimo ir socialinės gerovės šalyje kėlimo. Gerai ir efektyviai alkoholio politikai

parengti reikia įtraukti visas visuomenės suinteresuotas grupes, bendradarbiauti su valdžios

institucijomis, tokiu būdu užtikrinant alkoholio politikos įgyvendinimo atskaitingumą visai

šalies visuomenei. Tuo tarpu iš politikos formuotojų reikalaujama visapusiško suvokimo, apie

pačią problemą [6]. Vis tik kartais įvairių visuomenės grupių interesų paisymas gali lemti

nesėkmingas pastangas sumažinti alkoholio vartojimą, kadangi dauguma visuomenės grupių

15

yra verslo atstovai, kurie suinteresuoti didesniu alkoholio vartojimu, ir yra ta jėga, kuri gali

prisidėti prie alkoholio politikos formavimo atvirkštine linkme [10].

Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Alkoholio kontrolės

įstatymą 1995 m. [38], Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 [45]. Taip pat Blaivybės

metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu

Nr. 19 [40]. Seimo priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas pagrindinių teisės

aktų, padėjusių alkoholio kontrolės politikos teisinius pagrindus ir reglamentuojantis visą

Lietuvos valstybės alkoholio kontrolės politiką, jos įgyvendinimo tikslus, uždavinius,

priemones, principus, įgyvendinimo tvarką. Nuo alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo

prasidėjo valstybinės alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vystymasis. Jam įgyvendinti

1999 m. vasario 25 d. LR Vyriausybės nutarimu priimta LR Valstybinė alkoholio kontrolės

programa. Tai pagrindiniai teisės aktai, įtvirtinantys Lietuvos alkoholio kontrolės politikos

vystymąsi ir plėtojimą.

Visose šiose išvardintose programose numatyti tikslai pagrįsti Lietuvos sveikatos

programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. nutarimu, tikslais – iki 2010

metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais. Alkoholio vartojimo sumažinti 25

procentais nepavyko, tačiau yra ir teigiamų poslinkių: Statistikos departamento duomenimis,

2009 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 456 asmenimis mažiau nei 2008 m., 2010 m. - 57

asmenimis mažiau nei 2009 m. Dažniausia šių mirčių priežastis – alkoholinė kepenų liga,

atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu ir alkoholinė kardiomiopatija. Valstybinio psichikos

sveikatos centro duomenimis, 2010 m. dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą

kartą kreipėsi 37 asmenimis mažiau nei 2009 m., 2009 m. - 382 asmenimis mažiau nei 2008

m. [46].

Mažinti alkoholio vartojimą siekė ir Europos sveikatos politikos iniciatyva kurtas

dokumentas „Sveikata visiems XXI amžiuje“. Šio dokumento 12 tikslas – Alkoholio,

narkotikų ir tabako žalos mažinimas. Juo siekiama, kad iki 2015 m. visose šalyse narėse

turėtų būti akivaizdžiai sumažinta tokių sveikatai kenksmingų narkotinių medžiagų, kaip

tabakas, alkoholis ir psichotropiniai vaistai, daroma žala. Visose šalyse alkoholio vartojimas

neturi būti didesnis negu 6 litrai žmogui per metus ir turi būti lygus nuliui iki 15 metų

amžiaus. Šį tikslą būtų galima įgyvendinti, jei:

Švietimo bei veiksmų strategijos bus nukreiptos žmonių gyvenimo įpročiams bei

gerovei gerinti, padedant jiems spręsti gyvenimo problemas ir priimti reikiamus

sprendimus;

16

Bus sustiprintos teisinės priemonės, sumažinančios apsinuodijimą alkoholiu,

griežtinant išgėrusių vairuotojų kontrolę;

Bus imtasi finansinių bei teisinių priemonių, apribojant alkoholio produktų

prieinamumą bei jų pardavimą jauniems žmonėms [42].

Kalbant apie vieną pagrindinių teisinių dokumentų LR Alkoholio kontrolės Įstatymą, jo

tikslas apibrėžiamas taip - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač

nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės

gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus

alkoholio produktus, suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus [39]. Šis Įstatymas

reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose

yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu,

vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje

pagrindus. Įstatyme apibrėžta, jog alkoholio kontrolė yra visos alkoholio produktų gamybos,

įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo, reklamos valstybinio reglamentavimo

priemonės, skirtos alkoholio, taip pat jo ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio,

vartojimo žalai sveikatai ir ūkiui mažinti.

Alkoholiniais gėrimais Įstatyme nurodyti gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija yra didesnė kaip 1,2 proc. (alaus – didesnė kaip 0,5 proc.), alkoholio produktais

- nedenatūruotas ir denatūruotas (įskaitant dehidratuotą ir denatūruotą) žemės ūkio kilmės ir

ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis (toliau – etilo alkoholis), alkoholiniai gėrimai, maistiniai

ir nemaistiniai alkoholiniai tirpalai su kvapiųjų medžiagų priedais (toliau – alkoholiniai

tirpalai) ir etilo alkoholio turinčios žaliavos (toliau – žaliavos) [41]. Visi alkoholio produktai

priskiriami specialiems gaminiams, kadangi jų sudėtyje yra etilo alkoholio, kurio vartojimas

daro kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai, socialinei ir ekonominei šalies ir jos visuomenės

gerovei.

Priimtu įstatymu buvo nustatyti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai:

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą;

2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės,

gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų

finansavimą;

3) pirmenybės teikimas natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai;

(neteko galios nuo 2011-12-31);

4) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą;

17

5) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus;

6) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant

valstybės alkoholio kontrolės politiką;

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir

ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais;

8) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių

gėrimų nevartojančių gyventojų skaičių;

9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą;

10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą;

11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą;

12) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai

skleidimą visuomenei;

13) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis

organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.

1.3. Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatyta parengti ir

pradėti įgyvendinti naują nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos

programą išskiriant prioritetines kryptis, viena iš šių krypčių yra valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų veiklos tarptautinio ir nacionalinio koordinavimo ir bendradarbiavimo

stiprinimas alkoholio kontrolės klausimais [23]. Savivaldybė yra atsakinga už alkoholio

politikos kūrimą ir kontrolę. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pirma, savivaldybės privalo

parengti, plėtoti ir vystyti sveikatos politiką. Antra, būtina suprasti padėties rimtumą, kurią

sukelia neigiamos alkoholio vartojimo pasekmės. Blogi sveikatos rodikliai yra konkretus

pavyzdys apie poreikį alkoholio vartojimo prevencijai. Be to, vietos savivaldos sprendimus

priimantys asmenys yra akivaizdžiai geriausiai informuoti apie vietos gyventojų sveikatos

problemų statistiką, ir todėl jie yra vieni iš tų, kurie gali šią situaciją pakeisti. Trečia,

savivaldybių atstovai kontroliuojantys ir vykdantys alkoholio politiką savo darbu prisideda ir

prie nacionalinės politikos formavimo. Ketvirta, savivaldybės turi galimybę įtraukti kitas

suinteresuotąsias šalis kurti ir įgyvendinti veiksmingą alkoholio politiką. Kitaip tariant,

savivaldybės turi galimybes derinti įvairias veiklos sritis su įrodymais pagrįstomis

priemonėmis kuriant ir įgyvendinant veiksmingą alkoholio politiką [24]. Alkoholio politikos

kontrolė savivaldybėms priskirta, kaip viena iš sveikatos politikos sričių. Aktyvi sveikatos

18

politika nuo pat sveikatos reformos pradžios Lietuvoje buvo vienas pagrindinių sveikatos

sistemos pertvarkos siekinių. Aktyvi sveikatos politika yra suderinti valstybės, savivaldybių

veiksmai, kurie skatina žmonių norą rūpintis savo sveikata ir dalyvauti priimant sveikatos

politikos sprendimus [29]. LR Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, jog savivaldybė atsakinga

už savivaldybių sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą, alkoholio ir tabako reklamos

draudimo ir ribojimo laikymąsi ant išorinės reklamos priemonių kontrolę, leidimų (licencijų)

išdavimą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka [44]. Iš esmės savivaldybė prisideda prie

alkoholio kontrolės politikos formavimo. Lietuvos Respublikos Seimas delegavo

savivaldybėms alkoholio kontrolės ir prevencijos politikos funkcijas [55].

Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos:

1. Politikos formavimas bei kontrolės įgyvendinimas;

2. Reklamos kontrolė;

3. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei teisė neišduoti licencijų verstis

mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;

4. Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas;

5. Baudų juridiniams asmenims skyrimas;

6. Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

7. Prekybos alkoholiu draudimas;

8. Prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu;

9. Alkoholio vartojimo profilaktikos vykdymas.

1. Politikos formavimas bei kontrolės įgyvendinimas. Valstybės alkoholio kontrolės

politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja: LR Seimas, LR Vyriausybė,

Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos ir kitos įstatymų nustatytos institucijos. Jų

įgaliojimus alkoholio kontrolės srityje nustato Alkoholio kontrolės ir kiti įstatymai bei teisės

aktai. Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, Narkotikų, tabako

ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos

valstybės institucijos, savivaldybių vykdomosios institucijos, policija, sveikatos priežiūros

įstaigos.

Dar 1999 m. alkoholis buvo įvardintas kaip akivaizdi žala sveikatai ir amžiaus trukmei.

Konstatuojama, jog šio reiškinio kontrolei yra labai svarbi socialinės paramos sistema,

Vyriausybės pozicija, savivaldybės vaidmuo, visuomenės požiūris. Bandant kontroliuoti šį

žalingą visuomenės sveikatai veiksnį, būtina kompleksiška visų organizacijų, visuomenės ir

taip pat šeimos veikla [31]. 1990-1997 m. pirmą kartą susirgusių alkoholine psichoze skaičius

19

100 tūkst. gyventojų išaugo nuo 7 iki 22,7 atvejo. Valstybinio psichikos centro duomenimis,

2007 m. tokių atvejų buvo jau 43,1, o 2011 m., pasikeitus valstybės alkoholio kontrolės

politikai ir priėmus keletą reikšmingų įstatymo pataisų, šis rodiklis buvo – 21,7 [46]. Ligų

profilaktikos priemonėse [77] aprašytos trys poveikio priemonės su alkoholiu susijusių

problemų sprendimui. Pirmasis būdas – nacionalinė alkoholio politika. Suderinta su žemės

ūkio ir prekybos politika (kainų reguliavimas, reklamos ribojimas, pardavimo vietų ir laiko

nustatymas ir sveikatos švietimo rėmimas) yra svarbi alkoholio kontrolės priemonė.

Nustatyta, kad alkoholinių gėrimų kainodaros griežtinimas, mažinant bendrąjį alkoholio

vartojimą, maždaug du kartus efektyvesnis negu sveikatos mokymas. Antrasis būdas –

sveikos gyvensenos mokymas. Svarbu informuoti visuomenę, kad alkoholis yra pavojingas

sveikatai, paaiškinti psichologinę, socialinę jo žalą. Trečiasis būdas – pavojingo ir žalingo

alkoholio vartojimo atpažinimas. Šeimos gydytojai turi klausti pacientų apie jų gėrimo

įpročius, naudotis klausimynais, į kuriuos būtų įtraukiami klausimai apie įprastinį gėrimo

dažnumą per tam tikrą laikotarpį (savaitę ar mėnesį), kokius alkoholinius gėrimus vartoja

pacientas, kiek paprastai išgeria per dieną. Reguliarios apklausos turi privalumų: geriantiems

žmonėms paaiškinama apie nesaikingo alkoholio vartojimo pavojus, nurodomos dėl to

kylančios problemos prieš atsirandant stipriam priklausomumui, pacientai skatinami keisti

gėrimo įpročius [77]. Šiuo atveju svarbu kaip alkoholio kontrolės politiką formuoja,

kontroliuoja ir įgyvendina šalies savivaldybės. Joms įstatymu pavesta prisidėti prie

nacionalinės politikos vykdymo, kuri siekia geros visuomenės sveikatos, mažėjančio

mirtingumo nuo alkoholio, mažesnio alkoholio vartojimo jaunimo tarpe ir geresnių sveikatos

rodiklių. Lietuvoje viešėję PSO ekspertai su Lietuvos sveikatos sistemos atstovais aptarė

tolesnio bendradarbiavimo, rengiant Lietuvos sveikatos programą 2011–2020 m., galimybes.

Jie išreiškė įsitikinimą, kad 1997–2010 m. Lietuvos sveikatos programa yra reikšmingas

pavyzdys ir kitoms Europos valstybėms, nes šalies laimėjimai akivaizdūs: kūdikių

mirtingumo ir mirtingumo nuo traumų, eismo nelaimių rodiklių mažėjimas, vidutinės

gyventojų trukmės pailgėjimas nuo 71,2 iki 73 metų, alkoholio ir tabako vartojimo griežtesnės

politikos rezultatai, visuomenės sveikatos biurai, kaip ypač veiksminga, PSO nuomone,

savivaldos lygyje veikiančių prevencijos institucijų tinklo plėtra. Pasak ekspertų, kuriant

naują Lietuvos sveikatos programą 2011–2020 m., svarbu išanalizuoti tai, kas jau nuveikta,

ištirti sveikatos sistemos pokyčių įtaką visuomenės sveikatai. Siekti, kad sveikata taptų ne

vien sveikatos apsaugos, bet ir kitų valstybės sektorių rūpesčiu. Nuolat palaikyti ryšius su

visuomene, formuojant jos teigiamas sveiko gyvenimo nuostatas [47].

Savivaldybių lygmenyje svarbu įgyvendinti politiką, padedančią stiprinti sveikatą. Šio

principo esmė: sveikata turi rūpintis ne tik medikai, pirmiausiai tai politikų įvairių veiklos

20

sričių uždavinys. Rūpinamasi, kad visos visuomenės grupės turėtų lygias galimybes rūpintis

savo sveikata, investicijomis į aktualias visuomenės gyvenimo sritis, siekiama stiprinti

politikų atsakomybę už visuomenės sveikatą [30]. Nors Lietuvos alkoholio politikai vystyti

suformuota palanki infrastruktūra (politika ir įgyvendinančių institucijų sistema

reglamentuota teisiškai, suformuota valstybinė politikos monitoringo sistema), tačiau jos

priemonės vystomos didžia dalimi neatsižvelgiant į mokslo rekomendacijas: per žemi akcizų

tarifai silpniems alkoholiniams gėrimams, ypač alui, daug alkoholio pardavimo taškų, ne

visada įgyvendinamas reikalavimas neparduoti alkoholio nepilnamečiams, daug

administravimo spragų švietimo programoms, narkologinei sveikatos priežiūrai įgyvendinti.

Vienas svarbiausių probleminių aspektų Lietuvoje - alkoholio pramonės aktyvi lobistinė

veikla, trukdanti griežtinti alkoholio politiką, pasireiškianti aktyviu dezinformacijos

visuomenėje ir LR Seimo nariams skleidimu [71].

2. Reklamos kontrolė. Alkoholio reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės

reklamos priemonių kontrolė. Lietuvos Respublikoje išorinė ir visų kitų formų alkoholio

reklama yra draudžiama. Savivaldybių institucijos turi kontroliuoti kaip laikomasi šio

įstatymo. PSO Europos alkoholio chartijoje pažymima, jog visi turi teisę augti aplinkoje,

apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos

neigiamų pasekmių [64]. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad

alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija,

susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio

produktus.

Nuo 2012 metų sausio 1 d. Seimo nutarimu turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos

draudimas, tačiau 2011 m. pabaigoje, pats Seimas atšaukė tokį savo sprendimą [51]. Nors

2007 m. SAM duomenimis, beveik pusė šalies gyventojų (47 proc.) pritarė alkoholio

reklamos draudimui [59]. Alkoholio reklamos ribojmas išliko dalinis, draudžiant jo reklamą

nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro transliuotojų ir retransliuotųjų transliuojamose programose,

(išskyrus LR jurisdikcijoje transliuojamus ir retransliuojamus tiesioginius tarptautinius meno,

kultūros ar sporto renginius). Alkoholio reklama draudžiama: laikraščių ir savarankiškų

priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse, vaikams skirtuose laikraščiuose,

žurnaluose, knygose, TV ir radijo programose. Taip pat koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo

sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų

demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose

renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti

pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti

21

masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar)

prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Reklama

negalima: švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, visose sveikatos priežiūros įstaigose,

visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje, degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose

esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas, loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama

teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais. Itin svarbu suvokti, jog toks griežtas

alkoholio reklamos reglamentavimas nustatytas ne veltui. Svarbu, kad draudžiama reklama

nepilnamečių asmenų nepasiektų pateikiant jiems iškraipytus ir melagingus faktus apie

alkoholio poveikį [38]. Sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti

garsūs visuomenės veikėjai. Jų asmenį, vardą, atvaizdą ir pan. draudžiama sieti su alkoholio

vartojimu ir fizinės, psichinės būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, socialine

sėkme, vairavimu. Fizinis žmogaus aktyvumas, sportinė veikla siejama su sveiku gyvenimo

būdu ir ilgaamžiškumu, o ne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tai nesuderinami dalykai.

Sportininkams turi būti būdinga aukšta savivertė ir meilė sau, neleidžianti žaloti sveikatos.

Vaikams nereikia diegti klaidingo požiūrio, kad alkoholinių gėrimų vartojimas netrukdo siekti

sportinių rezultatų ir nedaro įtakos fizinei sveikatos būklei [54]. Alkoholio reklama formuoja

teigiamą laisvalaikio su alkoholiu įspūdį bei pozityvias jaunimo nuostatas alkoholio vartojimo

atžvilgiu. Todėl būtina siekti visiško alkoholio reklamos bei rėmimo draudimo [65]. Kaip

laikomasi Įstatymu nustatytų reikalavimų kontroliuoja Departamentas (šalies mastu) ir

savivaldybės (kontroliuoja išorinės reklamos draudimo pažeidimus).

3. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei teisė neišduoti licencijų

verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Norint pažaboti fizinį alkoholio

prieinamumą Lietuva, kaip ir kitos šalys yra patvirtinusi licencijų išdavimo tvarką.

Reglamentuota, jog mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik įmonėms,

turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda

atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija neterminuotam laikui. Licencijų išdavimą

savivaldybėse kontroliuoja Departamentas [54].

LR alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įmonėms,

norinčioms verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo

įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, licencijos išduodamos, jeigu

šios įmonės pateikia LR Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo

savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu ši bendrija neįsteigta ar bendrija valdo

daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir

neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (sutikimą pasirašantys asmenys gali jame

22

nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką) [38]. Tačiau savivaldybės taryba turi teisę

nutraukti ar neišduoti licencijos, dėl keliamų reikalavimų nepaisymo ir kitų nusižengimų

nurodytų įstatymo ketvirtajame skirsnyje. Įstatyme nurodyta, jog savivaldybių tarybos,

atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar

jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos

komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais

gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jei išaiškėja

koks pažeidimo atvejis licencijos sustabdomos, taikomos ekonominės sankcijos, sumokant į

valstybės biudžetą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą atitinkamą

piniginę baudą.

Žvelgiant į alkoholio politikos reguliavimo kaitą laiko prieinamumo aspektu, Lietuvoje

nuo 2000 m. pastebima, kad alkoholio prieinamumas buvo sugriežtintas tik 2009 m., kai

įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešti nakties metu.

Ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais

nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus

atvejus) ir visą dieną kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną (išskyrus viešojo maitinimo įmones).

Teigiama, jog alkoholio prieinamumo ribojimas, t.y. valandų, dienų, kortelių atitinkamam

alkoholio kiekiui įsigyti įvedimas, sumažina alkoholio vartojimą ir su tuo susijusias

problemas [72]. Iki 2009 m. kaip rodo Europos Komisijos užsakymu atlikta studija, alkoholio

prieinamumas Lietuvoje buvo vienas didžiausių visoje ES teigiama, jog Lietuvai laikas siekti

specializuotų pardavimo taškų atsiradimo [60].

Anot Departamento [54], Lietuvoje įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus,

nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veikos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą

ir prisidengdamos šia veikla įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai visą parą.

2011 m. gruodžio 23 d. buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis

nustatomas dar griežtesnis alkoholio prekybos reglamentavimas. Įsigaliojus naujoms

pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais

vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų

įsigyti degalinėse nėra galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama alkoholiniais

gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse [41].

4. Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas. Norint sumažinti

alkoholinių gėrimų vartojimą įstatymo nustatyta tvarka yra kuriamos alkoholio kontrolės

programos [38]. Jas rengia, tvirtina ir įgyvendina LR Vyriausybė. Valstybės alkoholio

kontrolės programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžete ir

23

valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms, valstybės institucijoms ir

kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų

asignavimų ir kitų lėšų. Savivaldybės rengia, tvirtina, finansuoja ir įgyvendina savivaldybių

alkoholio kontrolės programas. Žinoma, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali rengti ir kitas

alkoholio kontrolės programas, dėl jų rengimo ir įgyvendinimo galima teikti pasiūlymus LR

Vyriausybei, Nacionalinei sveikatos tarybai ir kitoms valstybės alkoholio kontrolės politiką

formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. Savivaldybės taryba kontroliuoja tų

programų įgyvendinimą, nustato šių savivaldybės kontroliuojamų įstaigų įgaliojimus, prižiūri

jų veiklą. Savivaldybės taryba taip pat tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo

specialiąją programą, kurioje, šalia kitų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių,

numatoma - žalingų įpročių, ar priklausomybių prevencijos programa [43]. Svarbu, kad į

alkoholio kontrolės programų vykdymą, būtų įtraukta kuo platesnė visuomenės dalis.

Savivaldybių tarybos turi užtikrinti, kad jų teritorijoje esančios švietimo įstaigos yra

įtraukusios į ugdymo programas informaciją apie alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą bei

puoselėja sveiką gyvenseną. Ši veikla yra suderinta su SAM, ŠMM ir yra ir turi būti vykdoma

valstybiniu mastu. Programos turi apimti žmones nuo ikimokyklinio amžiaus, kai priemonės

dar tik prevencinio pobūdžio ir taikomos tik rekomendacijos iki žmonių, jau turinčių

priklausomybę nuo alkoholio, kurie turi gauti atitinkamą gydymą ir būti orientuoti į sveikatos

stiprinimą ir blaivybę. Gydymas gali būti dalyvavimas atitinkamose programose kaip

pavyzdžiui: Minesotos - 12 žingsnių programa. Daugelis savivaldybių sveikatinimo programų

finansuojamos iš savivaldybių sveikatos fondų.

1999 metais, vasario 25 d. LR Vyriausybės patvirtino Valstybinės alkoholio kontrolės

programą, kurioje numatytas platus priemonių 1999 - 2010 metams planas, įpareigojantis

daugelį ministerijų ir žinybų iš esmės pakeisti alkoholio vartojimo situaciją. Tačiau stebint jos

vykdymą, buvo pažerta nemažai kritikos ir teigiama, kad programa neefektyvi, daugelis

programos priemonių nevykdomos arba nepakankamai vykdomos. Pasibaigus programai ir

vertinant ją išvadose teigiama, kad yra pakankamai alkoholio kontrolės politikos priemonių,

kurias efektyviai panaudojus, galima sėkmingai kontroliuoti alkoholio vartojimo situaciją

šalyje.

- Nustatyta, kad pagrindinis Lietuvos sveikatos programoje (1998-2010 m.) numatytas

tikslas sumažinti alkoholio vartojimą iki 2010 metų 25 proc. – nepasiektas [56];

- Pagal su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių dinamiką galima

išskirti du laikotarpius: iki 2007 m. stebimas daugumos rodiklių blogėjimas bei nuo

2008 m. stebima teigiama statistinių rodiklių dinamika: sumažėjęs bendras alkoholio

vartojimas, alkoholio sąlygotų mirčių, alkoholinių psichozių skaičius ir kt. Teigiami

24

rezultatai pasiekti valdant situaciją keliuose, kuomet eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir

sužeistųjų skaičius dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės sumažėjo daugiau nei du kartus;

- Išnagrinėjus alkoholio kontrolės politikos veiksmus Lietuvos sveikatos programos

įgyvendinimo laikotarpiu (1998 - 2010 m.), nustatyta, kad 1998 - 2007 m. nebuvo

vykdoma nuosekli alkoholio vartojimo mažinimo politika, o dauguma priimtų

sprendimų bei vykdyta veikla prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatymo paskirčiai ir

alkoholio kontrolės principams, nes vyravo alkoholio kontrolę liberalizuojantys

sprendimai;

- Per 2008 - 2010 metus, alkoholio kontrolė sugriežtinta ir per šį trumpą laikotarpį

užfiksuoti reikšmingi teigiami alkoholio vartojimo ir su juo susijusių pasekmių

pokyčiai. Tai rodo taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą [34].

Taigi svarbu, kad rengiamos alkoholio kontrolės programos, visų pirma būtų tinkamai

įgyvendinamos šalies mastu, o savivaldybės galėtų vadovautis valstybės vykdoma politika ir

taip pat sėkmingai įgyvendinti alkoholio kontrolės programas. Tačiau tai ne visada lengva

padaryti, nes VPSC ataskaitų duomenimis Valstybiniam psichikos sveikatos centrui Valstybės

alkoholio kontrolės programos priemonėms įgyvendinti lėšų nebuvo skirta nei 2010 m., nei

2009 m. [79]; [78]. Tad savivaldybėms, rasti finansavimą alkoholio kontrolės programų

rengimui ir finansavimui dar sunkiau.

5. Baudų juridiniams asmenims skyrimas. Baudos juridiniams asmenims ir užsienio

juridinių asmenų filialams bei atstovybėms skiriamos už Alkoholio kontrolės įstatymo

pažeidimus. Už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos

ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą,

gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, alkoholio produktų

(išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, jei neinformuojama

LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, nustatytų reikalavimų

nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais

švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir

užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami 1000 – 50000 lt baudomis.

Už šio Įstatymo 28 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, t.y. už alkoholinių gėrimų

pardavimo skatinimo ribojimo nesilaikymą įmonės baudžiamos 1000 – 10000 lt baudomis, už

kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos

paskyrimo baudžiama 10000 – 20000 lt baudomis.

25

Už alkoholio reklamos ribojimo nesilaikymą baudžiama 10000 – 50000 lt baudomis, o

už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo

baudos paskyrimo, 50000 – 100000 lt baudomis [38].

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio

straipsnio atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę

lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra

atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į

jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos,

skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą

nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl

kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes

neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis

teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio

dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą

juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią

žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu,

atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti

atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą

juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą,

slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami

kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Baudas už reklamos ribojimo pažeidimus skiria savivaldybių tarybos ir

Departamentas. Už alkoholio produktų, neatitinkančių saugos ir kokybės reikalavimų,

gamybą ir realizavimą, nustatytų reikalavimų nesilaikymą baudas skiria Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba. Baudas už alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo

nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos

alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą,

už alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimų nesilaikymą skiria Departamentas, Valstybinė

mokesčių inspekcija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir policija. Policijos vardu

skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.

Departamento duomenimis, 2011 metais už Alkoholio kontrolės įstatymo reklamos

reikalavimų pažeidimus buvo priimti 23 nutarimai taikyti ekonomines sankcijas. Už

26

Alkoholio kontrolės įstatymo reklamos pažeidimus skirta 235000 lt ekonominių sankcijų.

Departamentui paskyrus baudas, 9 atvejais iš 35, ūkio subjektai, neskųsdami ekonominių

sankcijų, teismine tvarka sumokėjo iš viso 77500 lt baudų [54].

6. Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto. Blaivybės organizacijų

veiklos programos nustatyta tvarka remiamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

lėšų, fizinių ir juridinių asmenų, LR labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka bei kitų

lėšų. Savivaldybei pavesta organizuoti narkologinę priežiūrą. Pirmines paslaugas teikia

savivaldybių įkurti Psichikos sveikatos centrai bei kiti specializuoti skyriai. Juos konsultuoja

ir vadovauja VPSC, pavaldus SAM. Narkologinę priežiūrą įgyvendina ir tiesiogiai paslaugas

teikia 5 Priklausomybės ligų centrai (PLC), esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir

Panevėžyje. Šie centrai yra vieni iš pagrindinių įstaigų gydantys nuo alkoholio priklausomus

asmenis. Taip pat narkologinę priežiūrą organizuoja ir teikia psichiatrinės ligoninės ir

psichiatrijos skyriai prie ligoninių. Šios įstaigos teigia antrines (stacionarias ar ambulatorines)

paslaugas.

Atskira paslaugų grupė, tai paslaugos, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos

(NVO), t.y. neformalios organizacijos ar asmenys, pvz.: anoniminės alkoholikų grupės. Čia

teikiamos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šalia šių įstaigų, teikiančių paslaugas

priklausomiems nuo alkoholio asmenims, vyrauja ir privačios klinikos, teikiančios daugiausia

detoksikacijos, trumpalaikes abstinencijos gydymo paslaugas [15]. Savivaldybėse yra

nustatytos ir priimtos priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programos. Jose numatytos

priemonės, kuriomis norima padėti savivaldybės gyventojams, turintiems priklausomybę nuo

alkoholio, jų šeimos nariams įveikti su alkoholio vartojimu susijusias socialines problemas.

Programoje numatytos ir prevencinės, informacinio pobūdžio priemonės, skirtos teigiamam

savivaldybės bendruomenės požiūriui į blaivybę formuoti, sveikos gyvensenos nuostatoms

stiprinti. Programos įgyvendinimui numatoma skirti savivaldybės biudžeto ir savivaldybės

visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas.

Tačiau atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ekspertai, susiduriantys su alkoholio

sukeliamomis medicininėmis ir socialinėmis problemomis, mato aiškias neigiamas sąsajas su

lengvu alkoholio prieinamumu. Lengvas alkoholio prieinamumas daro neigiamą įtaką

alkoholizmo gydymui, t.y. atkryčio prevencijai, nes nusprendęs be svaigalų gyventi asmuo

negali nusipirkti maisto, nesusidurdamas su alkoholiu [73]. Ekspertai teigia, kad reikėtų

mažinti alkoholio įsigijimo taškų skaičių, gal net steigti specializuotas alkoholio parduotuves

[19]. Taigi blaivybės organizacijų darbas yra tampriai susietas su politiniais vietos

27

savivaldybės darbuotojų sprendimais. Jų sprendimu kontroliuoti alkoholio pardavimų vietos ir

laiko ribojimus.

7. Prekybos alkoholiu draudimas. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais

gėrimais draudžiama: laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose

statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose taip pat prie šių įstaigų ir

maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų

vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Draudžiama alkoholį parduoti jaunesniems kaip 18

metų asmenims, neblaiviems asmenims. Savivaldybių taryboms licencijų išdavimu reikia

užtikrinti, jog prekyba alkoholiniais gėrimais būtų vykdoma tik: stacionariosiose alkoholinių

gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose,

stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės

prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių

nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio

traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose,

vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose

stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat

specialiosiose prekybos vietose. Prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik gamyklų

supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija

neviršija 8,5 proc. (nuo 2016-01-01 leidžiama koncentracija bus 7,5 proc.), alumi ir alaus

mišiniais su nealkoholiniais gėrimais – paviljonuose, automobiliuose-parduotuvėse (kurios

aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir stacionarių prekybos

įmonių nespecializuotuose skyriuose [38].

Nuo 2012 metų įvyko daug pakeitimų alkoholio kontrolės srityje. Įsigaliojus priimtoms

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. draudžiama iš viešojo

maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinius gėrimus. Viešojo maitinimo įstaigose

alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. leidžiama vartoti tik viduje. Tiesa, atsiranda gudrauti

bandančių verslininkų, kurie pastatę kėdes ir stalą, bando savo prekiavimo vietą įteisinti kaip

kavinę ar tiesiog paviljoną. Todėl Seimas, pritaręs Seimo nario A. Matulo siūlymui, patvirtino

naują „paviljono“ sąvoką. Pagal šią sąvoką numatyta, kad paviljonas turi turėti viduje įrengtą

prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas

turi užkirsti kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais

gėrimais.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. taip pat draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti sporto renginių

metu salėse, kuriose jie vyksta. Be to, įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo

28

pataisoms, kaip jau minėta anksčiau, nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse leidžiama prekiauti

alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val.

alkoholinių gėrimų įsigyti degalinėse nėra galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama

alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. mažmeninėse prekybos vietose draudžiama parduoti alų, sidrą,

alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1

litro tarą, bei parduoti sidrą, alų ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

yra didesnė kaip 7,5 proc. [54]. Tiesa, vos tik įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms, jau sausio

pradžioje pasigirdo raginimų atšaukti šias pataisas, pradėta grasinti milijoniniais ieškiniais

teismuose ir kaltinimai mažųjų aludarių verslo žlugdymu. Teigiama, kad egzistuoja daugybė

manipuliacijų, grasinimų, baimių. Tikri yra tik du dalykai: įvesti apribojimai veikia,

pardavimai sumažėjo ir yra registruotos pataisos, kurios tuos rezultatyvius ribojimus nori

atšaukti [49].

Vykstant tokiems prieštaravimams, reikia atkreipti dėmesį, kad net ir LR Konstitucinis

teismas dar 1997 metais verslui leido aiškiai suprasti, kad valstybė neprivalo beatodairiškai

skatinti kiekvieno verslo, neatsižvelgdama į visuomenės sveikatos poreikius. Taigi tiek

mažieji, tiek didieji, tiek vidutiniai aludariai žinojo kokį verslą pradeda ir koks yra valstybės

požiūris į alkoholio vartojimą [48]. Bet kuriuo atveju svarbu laikytis LR alkoholio kontrolės

įstatyme nustatytų principų, kuriais siekiama išaugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą.

8. Prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu.

Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais oficialių

švenčių ir masinių renginių dienomis [38]. Tačiau reiškiamos skirtingos nuomonės ir

savivaldybės nėra priėjusios vieningos nuomonės. Teigiama, kad uždraudus prekybą

alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu, situacija pasidaro paradoksali: kai šventėse

prekiaujama alkoholiniais gėrimais, neblaivaus asmens pasirodymas renginyje nieko

nebereiškia. Nors yra įstatymas, draudžiantis viešose vietose vartoti alkoholį. Bet ar šventė

nėra vieša erdvė? Tačiau prekyba alkoholiu nėra uždrausta, vadinasi, ir gerti šventėje galima

viešai. Vyrauja įsitikinimas, jog jei kultūros renginių metu nebūtų pardavinėjamas alkoholis,

jos vyktų daug ramiau ir nereikėtų policijos pagalbos tramdant girtus žmones. Tačiau vyrauja

nuomonių, kad jei savivaldybės taryba priimtų sprendimą nebeišduoti leidimų prekiauti

alkoholiu masiniuose renginiuose, užsivertų kelias švenčių rėmėjams, o parduotuvėse iš

lentynų alkoholis būtų šluojamas dar intensyviau. Ne paslaptis, kad daugelio renginių rėmėjai

yra alkoholiu prekiaujančios įmonės, tad savivaldybių tarybų nariams kyla klausimas, ar

29

nebus sunku be jų paramos organizuoti renginius. Teigiama, kad draudimas alkoholiu

prekiauti šventėje labai padidintų šalia veikiančių parduotuvių apyvartą. Žmonės alkoholį

pirktų ir bandytų įsinešti, tad susidurtume su dar viena problema, kaip kontroliuoti tą

įsinešimą. Vis dėlto alkoholio prekybos draudimas masiniuose renginiuose yra siekiamybė

[55]. Policijos, prižiūrinčios viešąją tvarką masiniuose renginiuose nuomonė, jog kuo mažiau

alkoholio bus vartojama masiniuose renginiuose, tuo visiems bus tik geriau. Išgėrusius

žmones sunku kontroliuoti. Sveikatos priežiūros specialistų, policijos darbuotojų nuomone,

uždraudus prekybą alkoholiu būtų daug ramiau ir kiltų mažiau įvairių nelaimių [54].

9. Alkoholio vartojimo profilaktikos vykdymas. Dėl prevencinio švietimo programų

pasitaiko prieštaringų nuomonių. Vieni teigia, kad ši priemonė brangiai kainuoja, tačiau nėra

efektyvi, norint sumažinti alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą. [12]. Kiti teigia, kad

prevencinio švietimo programos negali būti alternatyva kitoms alkoholio reguliavimo

politikos priemonėms, tačiau jos turi būti taikomos su kitomis alkoholio vartojimo

reguliavimo priemonėmis. [5]. Dar kiti vertina švietimo programas, paremtas socialinių

normų intervencijomis, ir daro išvadas, kad jos gana efektyvios tarp vaikų ir jaunimo. [57].

PSO Europos alkoholio chartija [81] nustato, kad visi žmonės turi teisę į šeimą, gyvenimą

bendruomenėje ir darbe, apsaugotą nuo nelaimių, smurto ir kitų negatyvių alkoholio

vartojimo pasekmių. Taip pat šioje chartijoje pažymima, kad visi vaikai ir nepilnamečiai turi

teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių

gėrimų reklamos neigiamų pasekmių. Kiekviena savivaldybė turi laikytis LR Vyriausybės

programoje numatytų tikslų, kurie skirti mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą. Šiam tikslui

pasiekti, šalyje yra atliekama alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir

ūkiui stebėsena (monitoringas).

Tarp alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo yra nustatytas ryšys. Ypač alkoholio

reklama, siejama su sportu, veikia jaunimą, labiau berniukus, o reklama, susijusi su jausmais,

seksualumu – mergaites. Moksliniai tyrimai liudija alkoholio reklamų poveikį vaikams ir

jaunimui bei reklamos draudimo ir apribojimo priemonės efektyvumą [5]. Alkoholio

kontrolės įstatyme nėra numatyti alkoholio pardavimo taškų tankumo ribojimai. Alkoholinių

gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose,

parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo

maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista

pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose,

įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, yra draudžiamas ir už tai gaunama

administracinė bauda [37]. Dar viena priemonė vykdanti alkoholio vartojimo profilaktiką yra

30

šalies savivaldybių dalyvavimas „Sveikų miestų“ projekte. PSO regioninis Europos biuras

(PSO/EURO) pateikė „Sveikų miestų“ projektą kaip priemonę įgyvendinti strategijos

„Sveikata visiems“ principus miesto lygmenyje. Tampant „Sveiko miesto“ judėjimo dalyviu,

politinis įsipareigojimas yra pirmas žingsnis, t.y. miesto politikai turi priimti sprendimą,

kuriuo prisiimama atsakomybė už gyventojų sveikatą ir jos stiprinimą. Sveikų miestų projekto

svarba miesto valdyme ypatinga. Ji skatina naujoves ir permainas vietinėje sveikatos

politikoje, propaguoja naują požiūrį į visuomenės sveikatą, tyrinėja pažangius „Sveikatos

visiems“ principų ir tikslų įgyvendinimo mieste būdus, skatina aktyvesnį visuomenės

dalyvavimą bei bedradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir partnerių. „Sveikas miestas” - tai

procesas, o ne rezultatas. Jis nebūtinai turi būti miestas, pasiekęs ypatingą sveikatos būklę, bet

tas miestas, kuris rūpinasi gyventojų sveikata ir stengiasi ją gerinti. Bet kuris miestas gali būti

„Sveiku miestu”, jei jis prisiima atsakomybę už sveikatą ir tobulina organizacines struktūras

bei mechanizmus jai pagerinti.

1994 metais Kauno „Sveiko miesto“ projekto iniciatyva buvo sušauktas Lietuvos miestų

ir rajonų, norinčių dalyvauti sveikų miestų judėjime, suvažiavimas. 1995 m. buvo įkurtas

Lietuvos sveikų miestų nacionalinis tinklas, kurio tikslai yra keistis informacija ir patyrimu,

sukurti palankesnes politines, ekonomines ir administracines sąlygas, užtikrinančias sveikų

miestų strategijos įgyvendinimą miestuose. Nacionaliniam tinklui norėjo priklausyti: Kaunas,

Vilnius, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Trakų, Ukmergės, Kretingos, Pakruojo

rajonai. 2011 m. gruodžio mėn. prie projekto prisijungė Klaipėda. Nuo 2012 m. lapkričio

mėn. paraišką prisijungimui pateikė Kaunas. Dalyvaujančių miestų ir rajonų Tarybos priėmė

politinį sprendimą įgyvendinti „Sveikata visiems“ principus savivaldybės lygyje, kurti ir

vykdyti aplinkos gerinimo bei sveikatos stiprinimo programas. Pagrindinėms „Sveiko miesto“

projekto idėjoms įgyvendinti kiekviena savivaldybė nustato savo prioritetus bei veiklos būdus

[58].

31

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. sausio – balandžio mėnesiais. Tyrimo metu apklaustos

60 savivaldybių (žr. priedas nr. 3), t.y. generalinė aibė. Tyrimu siekta įvertinti susidariusią

situaciją alkoholio kontrolės srityje ir išsiaiškinti kaip savivaldybės vykdo joms pavestas

funkcijas alkoholio kontrolei įgyvendinti.

Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų taikymo vertinimui

išsiaiškinti buvo atliktas mišraus tipo tyrimas. Pirmajam tyrimui atlikti buvo pasirinktas

kiekybinis tyrimas, kurio instrumentu buvo pasirinkta anketinė apklausa raštu. Anketinė

apklausa buvo pateikta savivaldybių administracijos darbuotojams. Šiame darbe naudojami ir

analizuojami tik antro anketos bloko, 9-15 klausimai - alkoholio kontrolė (žr. priedas nr. 3).

Už anketos užpildymą automatiškai buvo atsakingas savivaldybės administracijos

darbuotojas, kuris gavo anketą, tai buvo nurodyta anketoje. Atsakingas asmuo – tai, bet kuris

savivaldybės administracijos darbuotojas, kuris surinko duomenis, reikalingus anketos

užpildymui ir tai patvirtino parašu. Buvo prašoma šią apklausą pildyti tiesiog kompiuteryje,

spustelint pilką kvadratėlį prie tinkamiausio atsakymo varianto bei įrašant duomenis į tam

skirtus specialius pilkus langelius, ir tik tuomet spausdinti patvirtinimui.

Anketos klausimai buvo uždari, 4 iš jų su papildomu klausimu, įrašant duomenis.

Apklausos duomenys buvo suvesti ir analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 17,0 versijos

statistinį duomenų analizės paketą bei Microsoft Excel 2007 programinį paketą. Statistinės

duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Savivaldybių apklausą atliko

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau Departamentas) specialistai.

Vėliau surinkti duomenys buvo suvesti į duomenų bazę, kuri ir buvo analizuota šiame darbe.

Kadangi savivaldybės buvo apklausiamos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politiką

koordinuojančios valstybės institucijos, tai užtikrino, kad į anketą atsakytų visos 60

savivaldybių.

Siekiant detaliau ištirti savivaldybių ir kitų institucijų specialistų nuomonę apie

savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės funkcijas, buvo atliktas kokybinis tyrimas,

kurio instrumentu pasirinktas ekspertinis iš dalies struktūruotas interviu. Ekspertinis interviu

pasirinktas dėl to, kad anketiniu būdu gauta informacija būtų įvertinta specialistų, t.y. savo

srities profesionalų ir jie galėtų išsakyti savo nuomonę ir požiūrį dėl savivaldybių vykdomos

alkoholio kontrolės politikos [15]. Ekspertais tyrimui vykdyti atsitiktine tvarka buvo

pasirinkti skirtingose įstaigose dirbantys savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir

Departamento specialistai. Tyrimo metu specialistams buvo pateikiami klausimai iš tų pačių

32

sričių kaip ir savivaldybių administracijos darbuotojams, tik labiau apibendrinti ir

susisteminti. Pagal gautus mišraus tipo tyrimo rezultatus suformuluotos išvados.

Kokybinio tyrimo instrumentu buvo pasirinktas – pusiau struktūruotas interviu tyrimas.

Interviu - tyrimo metodas, kai tyrėjas tiesiogiai bendrauja su pašnekovu pagal teminį pokalbio

planą (interviu planas – žr. priedą nr. 2) [16]. Jo metu buvo iš anksto numatyti tam tikri

standartiniai klausimai, bet nenumatomi atsakymai. Be to, paliekama galimybė pateikti

papildomus klausimus. Interviu buvo anoniminis. Jo vykdymui buvo parengtas klausimų

planas, kurio buvo laikomasi pokalbio metu, siekiant nenukrypti nuo tiriamojo darbo objekto.

Interviu sudarė 7 klausimų blokai (žr. 1 lentelė), atspindintys darbe analizuotus ir moksline

medžiaga paremtus teiginius. Detalus klausimų planas pateiktas 4 priede. Interviu trukmė

nevienoda, nuo 20 iki 45 min., dalis atsakymų gauta elektroniniu paštu, nes respondentai

nesutiko kalbėti gyvai.

1 lentelė. Interviu klausimų grupės

Grupės

numeris

Klausimai

1. Specialistų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu

ir pavestų funkcijų vykdymą.

2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus.

3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų.

4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą.

5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus.

6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą.

7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo

priežasčių ir reikalingų pokyčių.

Tyrimo respondentai buvo atrinkti pagal jų darbo sritį ir specifiką, t.y. savo darbe

susiduriantys su alkoholio kontrole ir politikų priimtų sprendimų vykdymu. Atrinkti

respondentai yra savivaldybių tarnautojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, vadovai ir

Departamento atstovė. Dėl tyrimo etinių priežasčių konkrečios respondentų pareigybės, bei

pavardės tyrime nebus įvardijamos. Politikų dirbančių savivaldybių tarybose ar atstovaujančių

savivaldybių interesus Savivaldybių asociacijoje prikalbinti pokalbiui nepavyko.

33

Interviu vykdytas 2013 m. balandžio 23-26 d. Interviu buvo imami respondentų darbo

vietose (jų pasirinkimu), dalis jų nesurado laiko arba nesutiko kalbėti gyvai, todėl savo

atsakymus atsiuntė elektroniniu paštu.

Interviu metu gauti duomenys buvo įrašomi ir vėliau transkribuojami raštu. Iš

respondentų gauti duomenys buvo dorojami taip: šifruojami, vėliau koduojami pagal

prasminius vienetus, tada sudaromos kategorijos. Tuomet duomenys perkoduoti ir sujungti į

bendrą pasakojimą. Respondentų citatos pateikiamos autentiškos. Citatos, kurios neturi

reikšmės tyrimo objektui - nepateiktos. Kokybinio tyrimo respondentų charakteristika

pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų charakteristika

Ekspertas Darbo pobūdis

Respondentas 1 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Respondentas 2 Visuomenės sveikatos biuras

Respondentas 3 Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir

vartotojų teisių apsaugos skyrius

Respondentas 4 Savivaldybės administracijos Verslo licencijavimo ir

leidimų skyrius

Respondentas 5 Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos

skyrius

34

3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Licencijų prekiauti alkoholiu (ne) išdavimas ar (ne) ribojimas

Šiame skyriuje pateikiami duomenys gauti analizuojant situaciją apie savivaldybių

licencijų prekiauti alkoholiu išdavimą.

Gauti rodikliai (žr. 1 pav.) buvo palyginti su gautais 2011 m. Paaiškėjo, kad tiek 2011 m.,

tiek 2012 m. daugiau buvo tokių atvejų, kai licencijos savivaldybėse visada buvo išduotos,

2012 m. – 81,7 proc., 2011 m. – 70 proc. Ne visada licencijas išdavusių savivaldybių 2012 m.

buvo 18,3 proc. (n=11), o 2011 m. 30 proc. (n=19). 2011 m. rodikliai pasitelkti iš Klaipėdos

miesto savivaldybės administracijos 2011 m. vykdyto tyrimo rezultatų [21].

70

30

81,7

18,3

0 20 40 60 80 100

2011 m.

2012 m.

Savivaldybės ne visada išdavė licencijas, buvo jų panaikinimo atvejų

Savivaldybės visada išdavusios licencijas, panaikinimo atvejų nebuvo

%

1 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į gyventojų ir kt. institucijų nuomonę

neišdavusių ar panaikinusių licencijas verstis prekyba alkoholiu (proc.)

Iš surinktų duomenų buvo siekta nustatyti kiek daugiausiai kartų savivaldybės yra

neišdavusios ar panaikinusios licencijas prekiauti alkoholiu atsižvelgiant į gyventojų,

visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę (žr. 2 pav.). Analizuojant rezultatus

paaiškėjo, kad daugiausiai yra savivaldybių, kurios tokia savo teise nė karto nepasinaudojo –

36,4 proc. Licencijos 1-2 kartus neišdavė 27,2 proc. savivaldybių. O 3 kartus ir daugiau

licencijos neišdavimo teise, atsižvelgiant į gyventojų ir organizacijų nuomonę, pasinaudojo

9,1 proc. savivaldybių.

35

27,3 27,3

9,1

36,4

0

10

20

30

40

50

Savivaldybė yra neišdavusi ar panaikinusi licenciją

prekybai alkoholiu

1 kartas

2 kartai

3 ir daugiau

kartų

nebuvo

tokių atvejų

%

2 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į neišduotų ar panaikintų licencijų skaičių

Departamento duomenimis [55], Lietuvoje 2012 m. liepos 1 d. galiojo 19,446 tūkst.

savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (žr. 3

lentelė). Tuo tarpu Latvijoje [36] – 2012 m. buvo 831 galiojanti licencija (žr. 4 lentelė). 2011

m. Lietuvoje tokių galiojančių licencijų buvo – 18550 Latvijoje – 771 [36]. Išduotų licencijų

skaičiai nurodyti lentelėse (žr. 3, 4 lentelės), tačiau lyginti šių duomenų tarpusavyje negalima,

nes Latvijoje išduotų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiu skaičius neatspindi pardavimo

taškų skaičiaus, kaip šiuo aveju yra Lietuvoje.

3 lentelė. Savivaldybių išduotos licencijos Lietuvoje

Savivaldybių išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais

Lietuvoje Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Galioja

licencijų

12446 13281 14210 15056 15354 16429 16791 16992 17748 18550 19446

Lietuvoje licencijos išduodamos kiekvienai alkoholio pardavimo vietai atskirai pagal

adresą. Išduotų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiu skaičius nurodytas 3 lentelėje,

atspindi alkoholio pardavimo taškų skaičių Lietuvoje.

36

4 lentelė. Savivaldybių išduotos licencijos Latvijoje

Išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais Latvijoje

Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Galioja

licencijų

858 639 537 860 646 447 495 730 841 771 831

Latvijoje licencijos mažmeninei prekybai alkoholiu išduodamos ūkio subjektui, o ne

atskiram alkoholio pardavimo taškui kaip Lietuvos atveju. Todėl išduotų licencijų skaičius

prekybai alkoholiu, nurodytas 4 lentelėje, neatspindi alkoholio pardavimo vietų skaičiaus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybės neišnaudoja savo teisių neišduoti ar

panaikinti licencijas prekiauti alkoholiu, atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų

ar kitų institucijų nuomonę. Neišdavusių ar panaikinusių licencijas prekiauti alkoholiu buvo

18,3 proc. Savivaldybės neišdavusios ar panaikinusios licencijas tokį sprendimą daugiausiai

priėmė 1-2 kartus. Ne pirmus metus pastebima, kad savivaldybės dažniausiai visada išduoda

licencijas prekiauti alkoholiu, be jokių kliūčių, 2012 m. tokių savivaldybių buvo – 81,7 proc.,

2011 m. – 70 proc. Latvijoje ir Lietuvoje yra įkurtos nevyriausybinių organizacijų koalicijos,

kurios kuria atsvarą alkoholio lobizmui ir atstovauja visuomenės sveikatos interesus. Į NVO

veiklą turėtų būti aktyviau įtraukiamas alkoholio politikos formavimas [22].

Mokslu pagįstos priemonės, kurios įvardijamos kaip efektyvios yra mokesčių nustatymas

alkoholiui. Šios priemonės kaina yra žema, bet efektyvumas didelis (+++) (žr. priedas nr. 2).

Jos veiksmingumas priklauso nuo valstybės skiriamo dėmesio ir kontrolės alkoholio gamybos

ir platinimo sritims. Šiuo atveju licencijos išdavimo kaina turėtų būti didesnė. Tačiau reikia

nepamiršti ir atkreipti dėmesį, jog dideli mokesčiai gali paskatinti kontrabandos ir neteisėtos

alkoholio gamybos suaktyvėjimą.

3.2. Prekybos alkoholiu ribojimo laikas

Šiame skyriuje analizuojama, ar savivaldybės yra linkusios apriboti laiką mažmeninės

prekybos įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į gyventojų,

visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę.

Iš gautų duomenų (žr. 3 pav.) matyti, kad dauguma savivaldybių tarybų nedrįsta ar

nenori verslininkams apriboti alkoholio pardavimo laiko, net ir atsižvelgiant į gyventojų,

visuomeninių organizacijų ar institucijų nuomonę. Per 2012 metus 27 proc. (n=18)

37

savivaldybių yra buvę apriboję prekybos laiką, 73 proc. (n=42) to nebuvo padarę. Prekybos

alkoholiu trumpinimo laikas yra viena iš mokslo pagrįstų priemonių galinti padėti efektyviau

vykdyti alkoholio kontrolės politiką, tačiau tam reikia savivaldybių tarybos narių politinės

valios [11]. Mokslo pagrįsta priemonė yra pardavimo valandų ir dienų apribojimas. Jos kaina

yra žema, tačiau efektyvumas ganėtinai geras (++). Tačiau ši priemonė efektyvi tik esant tam

tikroms aplinkybėms (žr. priedas nr. 2).

73

27

Taip

Ne

3 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai ar apribotas laikas prekiauti alkoholiniais

gėrimais, atsižvelgiant į gyventojų ir kitų institucijų nuomonę (proc.)

Buvo analizuojama situacija, kiek yra savivaldybių (proc.), kurios apribojo prekybos

alkoholiu laiką atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, siekta išsiaiškinti kiek buvo tokių kartų.

Iš pateiktų duomenų matyti (žr. 4 pav.), jog daugiausiai savivaldybių 56,3 proc. nurodė, jog

tokių atvejų per 2012 m. buvo – 1. 31,3 proc. savivaldybių atsakė, jog tokių atvejų buvo 2. 3

ir daugiau kartų (viena savivaldybė tokius sprendimus priėmė 3 kartus, kita – 11 kartų)

prekybos alkoholiu laiką atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir skundus apribojo 6,3 proc.,

toks pat procentas (6,3 proc.) savivaldybių tokio sprendimo nebuvo priėmusios, ir neribojo

prekybos laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių

organizacijų ar kt. institucijų skundus ir nuomonę.

38

56,3

31,3

6,3 6,3

0

20

40

60

80

Apribotas prekybos laikas alkoholiu mažmeninėms prekybos

įmonėms atsižvelgiant į visuomenės nuomonę per 2012 m.1 kartas; 2 kartai;3 kartai ir daugiau; nebuvo tokių atvejų

%

4 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai kiek kartų buvo buvo pasinaudota galimybe

apriboti prekybos alkoholiu laiką (proc.)

Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybės nesiryžta apriboti prekybos alkoholiu

laiko net sulaukusios gyventojų ar institucijų skundų. Mokslo įrodyta, kad fizinio

prieinamumo reguliavimas, visiškas pardavimų uždraudimas yra itin efektyvi alkoholio

politikos kontrolės priemonė. Jos kaina yra aukšta, tačiau efektyvumas labai geras (+++).

Tačiau šios priemonės vykdymas sukelia didelį neigiamą poveikį juodojoje rinkoje, tai brangu

suvaldyti. Neveiksmingas, neužtikrintas vykdymas. Lietuvoje nors ir įgyvendinamos

pažangios alkoholio kontrolės priemonės, bendra situacija vis dar grėsminga. Tokia pati

situacija ir Latvijoje. Valstybių alkoholio kontrolės politika iki šiol buvo chaotiška (alkoholio

prekybos apribojimais ir kt.), o laimėjimais šalys gali pasigirti nebent siaurose srityse

(atsakomybės už vairavimą išgėrus sugriežtinimas ir pan.) [20]. Abiejose šalyse nustatytos

alkoholio pardavimo valandos tokios pat. Prekiauti alkoholiu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje,

draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto [2]. Alkoholio pardavimas nuo 22 val. iki 8 val

galimas tik baruose, restoranuose, kavinėse, klubuose – kai alkoholis parduodamas tik

vartojimui patalpose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse, esančiose laivuose, uostuose,

oro uostuose ir lėktuvuose [35].

39

3.3. Atstumo nustatymas nuo prekybos alkoholiu vietų

Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimus ar savivaldybė yra

nustačiusi atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo,

statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų, jei ne, ar šiuo metu

svarsto galimybę atstumą nustatyti. Taip pat analizuota kokia yra situacija savivaldybių

įsikūrusių pasienyje su Latvija, Lenkija, Rusija ir Baltarusija, ar šios savivaldybės yra

nustačiusios atstumą nuo rekomenduojamų vietų iki alkoholio prekybos taškų, jei ne, ar ketina

tai padaryti.

5 lentelėje pateikti duomenys, kokį atstumą nuo LR Alkoholio kontrolės įstatyme

nurodytų vietų iki alkoholio prekybos taškų yra nustačiusios savivaldybės. Lentelėje

nurodytas atstumas metrais, kurį anketose nurodė pačios savivaldybės, savivaldybių skaičius

ir jų dalis proc. priėmusios tokius sprendimus.

5 lentelė. Skirstinys atsižvelgiant į savivaldybių taikomus prekybos alkoholiu atstumo

apribojimus

Nustatytas atstumas

(metrais)

n %

10 m 5 8,3

20 m 5 8,3

30 m 1 1,7

50 m 8 13,3

200 m 2 3,3

kita 5 8,3

nenustatytas 34 56,7

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc.

(n=34) nėra nustačiusios atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo

laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų.

Likusios savivaldybės, kurios atstumą savivaldybės tarybos narių sprendimu nustatė, nurodė,

jog dažniausiai pasirenkamas nuotolis nuo nurodytų institucijų iki prekybos alkoholiu taškų

yra 50 metrų, tai nurodė 13,3 proc. (n=8) savivaldybių. Vienodas proc. savivaldybių, t.y po

40

8,3 proc. (n=5) atstumą nustatė 10 ir 20 metrų. 3,3 proc. (n=2) nurodė, jog jų savivaldybėse

nustatytas atstumas yra 200 m. Vienoje savivaldybėje (1,7 proc.) nustatytas atstumas – 30 m.

Buvo savivaldybių 8,3 proc. (n=5), kurios nurodė, jog jų savivaldybės teritorijoje atstumas

nuo alkoholio prekybos taškų iki visuomeninių institucijų yra nustatytas, tačiau jis skiriasi

nuo aukščiau įvardintų, t.y. nurodytas atstumas buvo 15 m, 75-100 m. Taip pat dalis

savivaldybių atskirai išskyrė institucijas ir iki jų nustatytą atstumą. Pvz.: iki Asmens sveikatos

priežiūros įstaigų (ASPĮ) pirminio ir antrinio lygių ambulatorijų nustatytas atstumas – 1 m,

pirminio ir antrinio lygio stacionarų – 10 m. Iki švietimo įstaigų ir maldos namų – 20 m., iki

laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių įstaigų – 5 m. Kitas

išskirtas pavyzdys: nustatytas atstumas iki ASPĮ – 100 m., iki ugdymo ir švietimo įstaigų –

150 m, iki maldos namų – 50 m, iki policijos ir kitų statutinių įstaigų – 25 m.

Analizuojant klausimą, ar savivaldybės yra nustačiusios atstumą, kuriuo draudžiama

prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros

ir ugdymo įstaigų, maldos namų iki prekybos alkoholiu taškų (žr. 5 pav.), savivaldybės buvo

suskirstytos į grupes. Viena grupė savivaldybių buvo savivaldybės esančios pasienyje su

Rusija ir Baltarusija, kita grupė – pasienyje su Lenkija ir Latvija esančios savivaldybės, trečia

grupė – likusios savivaldybės. Pasienio su Rusija ir Baltarusija savivaldybėms buvo

priskirtos: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio rajono, Kalvarijų, Pagėgių, Šakių rajono,

Šalčininkų rajono, Šilutės rajono, Švenčionių rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono

savivaldybės. Pasienio su Lenkija ir Latvija savivaldybėms buvo priskirtos: Akmenės rajono,

Biržų rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono,

Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Zarasų rajono ir Visagino rajono

savivaldybės. Trečiai grupei priskirtos visos likusios savivaldybės.

Paaiškėjo, kad 30,8 proc. savivaldybių įsikūrusių pasienyje su Rusija ir Baltarusija

atstumą nustatė. Pasienyje su Lenkija ir Latvija įsikūrusių savivaldybių nustačiusių atstumą

buvo 55,6 proc. Ne pasienyje įsikūrusių, t.y. likusių savivaldybių nustačiusių atstumą buvo

56,8 proc. Lyginant gautus duomenis matyti, kad mažiausiai savivaldybių atstumus nustatė

esančios Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Esančių Lenkijos ir Latvijos pasienyje bei likusių

savivaldybių nustačiusių atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo

laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų

skaičius (proc.) buvo panašus (44,4 proc. ir 43,2 proc.).

41

30,8

69,2

55,6

44,4

56,8

43,2

0

20

40

60

80

100

Pasienis su Rusija

ir Baltarusija

Pasienis su Lenkija

ir Latvija

Likusi teritorija

Savivaldybės nustatė atstumą nuo alkoholio prekybos taškų iki nurodytų institucijų

Savivaldybės nenustatė atstumo

%

5 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai ar buvo pasinaudota galimybe nustatyti

atstumą pasienyje esančių savivaldybių teritorijose (proc.)

Analizuojant klausimą ar savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nustatyti atstumą (pvz.

savivaldybės tarybos sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijoje ar pan.) nuo alkoholio

pardavimo vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo

įstaigų, maldos namų. Savivaldybės buvo suskirstytos į grupes: pasienio su Rusija ir

Baltarusija savivaldybėms buvo priskirtos savivaldybės: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio

rajono, Kalvarijų, Pagėgių, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šilutės rajono, Švenčionių

rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės. Pasienio su Lenkija ir Latvija

teritorijoms buvo priskirtos: Akmenės rajono, Biržų rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės

rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono,

Zarasų rajono ir Visagino rajono savivaldybės. Trečiai grupei priskirtos visos likusios

savivaldybės.

Iš diagramoje (žr. 6 pav.) pateiktų duomenų galima teigti, jog atstumą ketina nustatyti

savivaldybės esančios pasienyje su Rusija ir Baltarusija (55,6 proc.) bei ne pasienyje

įsikūrusios savivaldybės (27,7 proc.) (likusios). Nė viena pasienyje su Lenkija ir Latvija

įsikūrusių savivaldybių neketina nustatyti atstumo (100 proc.)

42

55,644,4

0

100

27,7

77,3

0

20

40

60

80

100

Pasienis su Rusija

ir Baltarusija

Pasienis su Lenkija

ir Latvija

Likusios

savivaldybės

Taip, ketina nustatyti atstumą

Ne, neketina nustatyti atstumo

%

6 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar ketinama pasinaudoti galimybe

nustatyti atstumą nuo alkoholio prekybos vietų (proc.)

Analizuojant iš respondentų gautus duomenis nuspręsta diagramoje apjungti kelis

savivaldybėms pateiktus klausimus (žr. 7 pav.), t.y. ar savivaldybės nustatė atstumą nuo

alkoholio pardavimo vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir

ugdymo įstaigų, maldos namų, ar savivaldybė yra buvusi apribojusi laiką mažmeninėms

prekybos įmonėms, prekiaujančioms alkoholiu, atsižvelgusios į gyventojų, visuomeninių

organizacijų ar kitų institucijų nuomonę, ir ar buvo ribojama ar uždrausta prekyba

alkoholiniais gėrimais masinių renginių ir švenčių dienomis (šis klausimas dar aptariamas 3.4.

skyriuje). Išanalizavus rodiklius matyti, kaip savivaldybės priėmė sprendimus ribojančius

alkoholio vartojimą. Palyginti 2011 m. [21] ir 2012 m. duomenys. 2012 m. 43,8 proc. (n=30)

savivaldybių priėmė sprendimus, kuriais nustatytas atstumas nuo laisvės atėmimo, statutinių

tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų, tai daugiau negu prieš dvejus

metus, 2011 m. - 31,9 proc. (n=15).

Ne itin žymus skirtumas pagal sprendimus ribojančius prekybos alkoholiniais gėrimais

laiką, 2011 m. tai sudarė 29,7 proc. (n=14), o 2012 m. 27 proc. (n=18).

Priimti sprendimai ribojantys ar uždraudžiantys prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių

ir masinių renginių metu 2011 m. ir 2012 m. skiriasi daugiau. Jei prieš dvejus metus, t.y. 2011

m. tokių savivaldybių sprendimų buvo 29,7 proc. (n=14), tai 2012 m. tokių buvo tik 6,9 proc.

43

(n=4). Tai galėjo lemti nenoras prarasti renginių rėmėjus, nes dažniausiai tos pačios įmonės

(alkoholio pramonės įmonės) remia savivaldybės organizuojamus renginius.

31,9 29,7 29,7

43,8

27

6,9

0

20

40

60

2011 m. 2012 m.Nustatytas atstumas nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir

ugdymo įstaigų, maldos namųRibojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas

Ribojama ar uždraudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir

masinių renginių dienomis/metu

%

7 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į sprendimų priėmimą, kurie riboja alkoholio

vartojimą (proc.)

Analizuojant gautus tyrimo duomenis, buvo siekta išsiaiškinti ar tos savivaldybės, kurių

teritorijoje yra įsikūrusios didžiausios Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamintojų įmonės, yra

nustačiusios atstumus, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės

atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Prie

didžiųjų alkoholio gamybos įmonių priskirtos įmonės: X alaus darykla Klaipėdoje, X degtinės

gamykla Kaune, X putojančio vyno gamykla Alytuje, X vyno gamybos įmonė Anykščiuose,

X degtinės gamykla Vilniuje, X alkoholinių gėrimų gamykla Panevėžyje, X alkoholinių

gėrimų gamykla Stakliškėse, Prienų rajone. Diagramoje (žr. 8 pav.) matyti, kad

savivaldybėse, kuriose yra įsikūrę didieji alkoholio gamintojai, atstumą nustatė 45,5 proc.

savivaldybių. Tose savivaldybėse, kuriose didžiųjų alkoholinių gėrimų gamintojų įmonių

nėra, atstumą nuo rekomenduojamų įstaigų nustatė 52,1 proc. savivaldybių.

44

8 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar yra nustatytas atstumas nuo alkoholio

prekybos taškų, kur įsikūrusios didelės alkoholio gamybos įmonės (proc.)

Apibendrinant šį skyrių galima pasakyti, kad daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc.

nėra nustačiusios atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės

atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Likusios

savivaldybės, kurios atstumą nustatė (43,8 proc.), nurodė, jog dažniausiai pasirenkamas

nuotolis nuo nurodytų institucijų iki prekybos alkoholiu taškų yra 50 metrų. Atstumą 2012 m.

nustatė daugiau savivaldybių negu 2011 m. (2011 m. - 31,9 proc.), tačiau vis mažėja (lyginant

su 2011 m.) savivaldybių ribojančių prekybos laiką prekiauti alkoholiu ir draudžiančių

prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu. Daugiausiai savivaldybių

nustačiusių atstumą buvo įsikūrusių Lenkijos ir Latvijos pasienyje bei nepriklausančių

pasienio teritorijoms. Savialdybių ketinančių nustatyti atstumą daugiausiai buvo Rusijos ir

Baltarusijos pasienyje.

Mokslu pagrįsta priemonė (žr. priedas nr. 2), įvardijama kaip itin efektyvi, yra fizinio

prieinamumo reguliavimas. Jos įgyvendinimo kaina yra aušta, bet efektyvumas didelis (+++),

taip pat skirtingas alkoholio prieinamumas, pagal jo koncentraciją, stiprumą. Šios priemonės

įgyvendinimo kaina yra žema, tačiau efektyvumas gana aukštas (++). Šios priemonės

taikymas, mokslininkų teigimu daugiausiai išbandytas su alumi. Šios mokslu pagrįstos

priemonės galėtų būti taikomos ir nustatant atstumą.

45,5

54,552,1

47,9

20

40

60

Savivaldybių teritorijoje yra

įsikūrusios didelės alkoholio

gamybos įmonės

Savivaldybių teritorijoje nėra


gamybos įmonėsSavivaldybės yra nustačiusios atstumą Savivaldybės nėra nustačiusios atstumo

%

45

3.4. Prekybos alkoholiu ribojimas švenčių ir masinių renginių metu

Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimą ar savivaldybių tarybos

yra apribojusios ar uždraudusios prekybą alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir masinių

renginių metu.

Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu 2012 m.buvo apribojusios tik 6,7

proc. (n=4) savivaldybių, 3,3 proc. (n=2) neatsakė į šį klausimą. Buvo bandoma išsiaiškinti ar

kurortinių miestų savivaldybės apriboja prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu.

Kurortinėms savivaldybėms priskirti miestai: Klaipėda, Neringa, Palanga, Anykščiai,

Birštonas, Druskininkai, Zarasai, Ignalina, Trakai. Iš pateiktų duomenų matome (žr. 9 pav.),

jog savivaldybės, kurios priskiriamos kurortinėms, atsakė jog prekybą alkoholiu švenčių ir

masinių renginių metu draudžia 11,1 proc. Ne kurortinės savivaldybės prekybą švenčių ir

masinių renginių metu draudžia - 6,1 proc. Savivaldybių tarybos turi teisę rinktis, išduoti

leidimą prekybai švenčių ir masinių renginių metu ar ne. Rezultatai matyti diagramoje – 88,9

poc. kurortinių ir 93,9 proc. ne kurortinių savivaldybių savivaldybių nedraudžia prekybos

alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu.

11,16,1

88,9 93,9

0

20

40

60

80

100

Draudžia prekybą Nedraudžia prekybos

Kurortinė savivaldybė Ne kurortinė savivaldybė

%

9 pav. Kurortinių ir ne kurortinių savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar savivaldybės

draudžia prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu (proc.)

Apibendrinant galima pasakyti, jog tiek kurortinės tiek ne kurortinės savivaldybės

nedraudžia prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu. Tikėtina, jog savivaldybės

neriboja prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu nenorėdamos konfliktuoti su

verslininkais ir sulaukti priekaištų, neva tokiais sprendimais yra žlugdomas verslas.

46

Mokslininkų pagrįstos priemonės (žr.priedas nr. 2) yra alkoholio kontrolės politikos

vykdymas, kuri netarnautų išgėrinėjantiems. Jos vykdymo kaina yra vidutinė, o efektyvumas

žemas (+). Moksininkai teigia, kad vien tik mokyti nepakanka, svarbu, kad būtų užtikrintas ne

tik vykdymas, bet ir efektyvumas. Svarbi mokslu pagrįsta priemonė yra skatinimas

organizuoti veiklą ir renginius be alkoholio, šios priemonės vykdymo kaina yra aukšta, tačiau

efektyvumo jokio (0). Priemonės vykdymas, tai daugiausiai alternatyvios programos

jaunimui. Taip pat viena iš mokslu pagrįstų priemonių yra savanoriški barų savininkų

savireguliacijos kodeksai, priemonės vykdymo kaina yra žema, tačiau neužfiksuota jokio

efektyvumo (0). Ši priemonė yra neveiksminga, be spaudimo.

3.5. Išorinės alkoholio reklamos pažeidimai

Šiame skyriuje nagrinėjami savivaldybių atsakymai į klausimą ar savivaldybė yra

nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų.

Atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, 2012 m. tik 3,3 proc.savivaldybių nustatė

išorinių alkoholio reklamos pažeidimų savivaldybės teritorijoje. 91,7 proc. savivaldybių

(n=55) tokių pažeidimų nenustatė, 5 proc. (n=3) į šį klausimą visai neatsakė. Iš gautų

duomenų matyti, kad galimai išorinės alkoholio reklamos atvejai tiesiog nėra užfiskuojami, o

vykdoma savivaldybių kontrolė yra per menka. Plačiau apie išorinės alkoholio reklamos

atvejų fiksavimą - kokybinėje tyrimo dalyje (žr. 4 skyrius).

2010 m. Kopenhagoje vykusioje Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo

(NORDAN) metinėje konferencijoje buvo vieningai nutarta, kad visoms Šiaurės ir Baltijos

šalims yra būtina kuo greičiau visiškai uždrausti bet kokios rūšies alkoholio reklamą [70].

Lietuvoje to pasiekti dar nepavyko. Moksliniai tyrimai liudija, jog alkoholio reklama, ypač

siejama su sportu, veikia jaunimą, labiau berniukus, o reklama, susijusi su jausmais,

seksualumu – mergaites. Nustatytas alkoholio reklamų poveikis vaikams ir jaunimui bei

reklamos draudimo ir apribojimo priemonės efektyvumas [5].

Mokslu pagrįsta priemonė yra reklamos draudimas (žr. priedas nr. 2), šios priemonės

vykdymo kaina yra žema, efektyvumas nustatytas, tačiau ne itin aukštas (+). Reklamos

draudimui ryžtingai priešinosi alkoholinių gėrimų pramonė. Alkoholinių gėrimų reklamą

televizijos laidose ir filmuose galima apeiti. Taip pat viena iš mokslininkų rekomenduojamų

kontrolės priemonių - reklamos turinio kontrolė. Šios priemonės vykdymo kaina yra vidutinė,

47

efektyvumas nenustatytas (?). Dažnai taikoma pramonei kaip savireguliacijos susitarimas,

tačiau retai stebima ir kontroliuojama ar pramonės įmonės šio susitarimo laikosi.

3.6. Neefektyvios alkoholio kontrolės politikos priežastys

Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimą, į kurį atsakant

savivaldybės turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių jos neįgyvendina visų joms teisės aktais

suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje, t.y. nevykdo joms deleguotų funkcijų.

Paveiksle (žr. 10 pav.) išanalizavus gautus rezultatus matyti, kurias priežastis, dėl ko jos

neįgyvendina visų savivaldybėms teisės aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje,

išskyrė savivaldybės. Dažniausiai įvardintas atsakymas, jog savivaldybė įgyvendina visą

teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę 36,7 proc. (n=23), antroje vietoje nurodyta, jog

savivaldybėms trūksta žmogiškųjų išteklių visoms pavestoms funkcijoms įvykdyti, t.y. 31,7

proc. (n=19). 15 proc. savivaldybių (n=9) pasirinko atsakymą – kita. Pasirinkusios šį

atsakymo variantą, savivaldybės tuščiame atsakymo laukelyje įrašė, jog:

- savivaldybei nebuvo iškilusių jokių problemų dėl joms deleguotų funkcijų vykdymo;

- nurodytas atsakymas, jog nėra poreikio, nes dėl atstumo nustatymo projektas rengtas

du kartus, bet nesulaukta nei visuomenės, nei įstaigų (sveikatos priežiūros, ugdymo,

religinių bendruomenių įstaigų) siūlymų;

- pageidaujama, jog Departamentas paruoštų rekomendacijas, kad savivaldybės tarybai

priėmus sprendimus, nekiltų teisinių konfliktų;

- ne kartą teiktas siūlymas dėl atstumo nustatymo, tačiau savivaldybės taryba jo

nepriima;

- nesusiklostė tinkamos aplinkybės vykdyti alkoholio kontrolės politiką pagal teisės

aktuose numatytas galimybes;

- savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą priimti tam tikrus sprendimus. LR Alkoholio

kontrolės įstatymas nenumato licencijos galiojimo panaikinimo atsižvelgus į

gyventojų ir visuomenės organizacijų nuomonę;

- nepakankamai aiškus teisės aktų reglamentavimas.

Vienodas proc. savivaldybių, t.y. 11,7 proc. (n=7) nurodė, jog verslo struktūros daro įtaką

politiniams sprendimams, o tokia pat dalis nenurodė jokios priežasties, t.y. neatsakė į

klausimą. Du respondentai, t.y. 3,3 proc. pažymėjo, jog teisės aktai yra netikslingi, todėl

savivaldybėms numatyta per daug teisių.

48

10 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių savivaldybės

neįgyvendina visų joms suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje (proc.)

Analizuojant priežastis, dėl ko savivaldybės neįvykdo visų joms pavestų funkcijų,

savivaldybės buvo lyginamos sugrupavus jas į kurortines ir ne kurortines. Diagramoje (žr. 11

pav.) pateikiami gauti tyrimo duomenys, kurių analizės metu siekta išsiaiškinti, kokias

priežastis dažniausiai nurodė kurortams priskirtos savivaldybės. Prie kurortinių savivaldybių

priskiriamos: Klaipėda, Neringa, Palanga, Anykščiai, Birštonas, Druskininkai, Zarasai,

Ignalina, Trakai.

Iš diagramoje pateiktų duomenų matyti, kad kurortinės savivaldybės neįgyvendina visų

teisės aktais pavestų vykdyti teisių alkoholio kontrolės srityje daugiausiai dėl žmogiškųjų

išteklių stokos (44,4 proc.), t.y. nepakankamo specialistų skaičiaus. 33,3 proc. savivaldybių

nurodė, jog visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybės įgyvendina, t.y.

savivaldybės save vertina kaip tinkamai visas jai pavestas funkcijas atliekančią instituciją.

Atsakymo variantą – kita, nurodė 11,1 proc. savivaldybių (atsakymo – kita, savivaldybių

nurodyti atsakymai išskirti šio skyriaus pradžioje), tai reiškia, jog savivaldybės negalėjo sau

priskirti nė vienos iš išvardintų priežasčių. Ne kurortinės savivaldybės priežastis, dėl kurių

savivaldybės neįgyvendina visų joms teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų, nurodė taip pat

kaip ir kurortinės savivaldybės, t.y. visą teisės aktuose numatytą kontrolę savivaldybė

įgyvendina – 37,3 proc., jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė 29,4 proc. savivaldybių, 15,7

31,7

3,3

11,7

36,7

1511,7

0

20

40

Stinga žmogiškųjų ištekliųTeisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisiųVerslo struktūros daro įtaką politiniams sprendimamsVisą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendinaKitaNeatsakė į klausimą

%

49

proc. savivaldybių pasirinko atsakymą – kita. Atsakymą, jog verslo struktūros daro įtaką

politinių sprendimų priėmimui nurodė – 13,7 proc. Teisės aktų netikslingumą, nes

savivaldybėms numatyta per daug teisių, kaip priežastį nurodė 3,9 proc. savivaldybių.

44,4

33,3

11,1

29,4

3,9

13,7

37,3

15,7

0

20

40

60

Kurortinės savivaldybės Ne kurortinės savivaldybėsStinga žmogiškųjų išteklių

Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug

teisiųVerslo struktūros daro įtaką poltiniams sprendimams

Visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendina

Kita

%

11 pav. Kurortinių ir ne kurortinių savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į priežastis, dėl

kurių savivaldybės neįgyvendina visų joms suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje (proc.)

Analizuota, kokias priežastis pasirinko savivaldybės, dėl ko jos neįgyvendina visų joms

teisės aktais pavestų funkcijų, atsižvelgiant į tai, ar savivaldybių teritorijoje yra įsikūrusios

didelės alkoholio gamybos įmonės. Prie didžiųjų alkoholio gamybos įmonių priskirta: X alaus

darykla Klaipėdoje, X degtinės gamykla Kaune, X putojančio vyno gamykla Alytuje, X vyno

gamybos įmonė Anykščiuose, X degtinės gamykla Vilniuje, X alkoholinių gėrimų gamykla

Panevėžyje, X alkoholinių gėrimų gamykla Stakliškėse, Prienų rajone. Diagramoje (žr. 12

pav.) matyti, jog tose savivaldybėse, kuriose įsikūrę didieji alkoholio gamintojai dažniausiai

pasirinkta priežastis – kita 36,4 proc. (savivaldybių nurodytos priežastys priskirtos prie

varianto – kita, išskirtos šio skyriaus pradžioje), tai, jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė

27,3 proc. savivaldybių, vienodas proc. savivaldybių (18,2 proc.) nurodė, jog verslo struktūros

daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams, ir visą teisės aktuose numatytą alkoholio

kontrolę savivaldybė įgyvendina. Savivaldybės, kurių teritorijoje neveikia didžiųjų alkoholio

gamintojų įmonės nurodė, jog visą teisės aktuose nurodytą alkoholio kontrolę savivaldybė

įgyvendina – 40,8 proc., priežastį, jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė 32,7 proc. Atsakiusių

jog verslo struktūros daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams buvo 10,2 proc., toks

50

pat proc. pasirinko atsakymo variantą – kita. 4,1 proc. ne kurortinėms priklausančių

savivaldybių nurodė, jog teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms yra numatyta per

daug teisių.

12 pav. Savivaldybių skirstinys pagal nurodytas priežastis atsižvelgiant į tai, ar savivaldybės

teritorijoje veikia didelės alkoholio gamybos įmonės (proc.)

Apibendrinant galima pasakyti, kad išanalizavus gautus rezultatus matyti, jog dažniausiai

savivaldybių įvardintas atsakymas dėl ko jos neįgyvendina visų savivaldybėms teisės aktais

suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje - savivaldybė įgyvendina visą teisės aktuose

numatytą alkoholio kontrolę, taip atsakė 33,3 proc. savivaldybių, antroje vietoje nurodyta, jog

savivaldybėms trūksta žmogiškųjų išteklių visoms pavestoms funkcijoms įvykdyti,

Savivaldybes suskirsčius i kurortines, nustatyta, jog 44,4 proc. savivaldybių trūksta

žmogiškųjų išteklių, o ne kurortinės savivaldybės teigė, jog savivaldybės įgyvendina visą

joms teisės aktais numatytą alkoholio kontrolę. Suskirsčius savivaldybes į tas, kurių

teritorijoje yra įsikūrusios didelės alkoholio gamybos įmonės, paaiškėjo, kad dažniausiai

27,3

18,2 18,2

36,432,7

4,1

10,2

40,8

10,2

0

20

40

60

Savivaldybės teritorijoje yra


gamybos įmonės

Savivaldybės teritorijoje nėra


gamybos įmonėsStinga žmogiškųjų išteklių

Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisių

Verslo struktūros daro įtaką politiniams sprendimams

Visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendina

Kita

%

51

pasirinktas atsakymo variantas – kita (savivaldybių argumentai anketoje įrašyti laukelyje –

kita, išskirti 3.6. skyriaus pradžioje).

Kad savivaldybėms būtų lengviau vykdyti joms deleguotas funkcijas svarbu pasitelkti ir

kitus savivaldybėje ar kitose įstaigose dirbančius specialistus (žr. priedas nr. 2). Mokslu

pagrįsta priemonė - alkoholio švietimas mokyklose. Šios priemonės kaina – maža, tačiau ir

efektyvumas mažas (0). Ši priemonė gali padidinti žinias ir padėti keisti požiūrį į alkoholį, bet

neturi ilgalaikio poveikio paveikti išgėrinėjimus. Mokslininkų rekomenduojama alkoholio

kontrolės politikos priemonė - vertimas barų ir restoranų savininkus vykdyti nustatytus teisės

aktus, stipresnė verslininkų kontrolė. Šios priemonės vykdymo kaina aukšta, tačiau

efektyvumas labai geras (++). Šios priemonės laikymasis priklauso nuo kontrolės stiprumo ir

verslininkų sąžiningumo. Dar viena įvardinta priemonė - viešųjų, visuomeninių tarnybų

pranešimai apie atsakingą alkoholio vartojimą. Vykdymo kaina – vidutinė, tačiau

efektyvumas nenustatytas (0). Ši priemonė neatgraso nuo alkoholio vartojimo, tačiau

pranešimai stiprinantys visuomenės paramą viešai politikai gali būti vaisingi. Mokslu pagrįsta

alkoholio kontrolės priemonė - su alkoholio vartojimu susijusių problemų gydymas. Jos

įgyvendinimo kaina aukšta, bet pastebimas efektyvumas (+). Tačiau pastebėta, kad ši

priemonė gali būti sunkiau prieinama dėl ribotų finansinių galimybių. Išvardintos

mokslininkų rekomenduojamos priemonės padėtų efektyviau vykdyti savivaldybėms

deleguotas alkoholio politikos kontrolės funkcijas.

3.7. Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų vykdymo

stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė

Stiprybės:

1. Įkurti visuomenės sveikatos biurai atlieka visuomenės švietimo ir sveikatos stiprinimo

funkcijas;

2. Lietuvos alkoholio politikai vystyti suformuota palanki infrastruktūra (politika ir

įgyvendinančių institucijų sistema reglamentuota teisiškai);

3. Lietuvos Respublikoje išorinė ir visų kitų formų alkoholio reklama yra draudžiama;

4. Apribotas prekybos alkoholiu laikas;

5. Patvirtinta licencijų išdavimo tvarką;

6. Savivaldybės rengia, tvirtina, finansuoja ir įgyvendina savivaldybių alkoholio

kontrolės programas;

52

7. Už LR Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus skiriamos baudos;

8. Savivaldybės dalyvauja tarptautiniame projekte „Sveikas miestas“.

Silpnybės:

1. Savivaldybės neišnaudoja savo teisių neišduoti ar panaikinti licencijas prekiauti

alkoholiu, atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų

nuomonę;

2. Savivaldybės nesiryžta apriboti prekybos laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais,

atsižvelgiant į gyventojų ir kitų institucijų nuomonę;

3. Savivaldybės neuždraudžia prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu;

4. Savivaldybės specialistų žinios ir kompetencija yra nepakankama vykdyti efektyvią

alkoholio kontrolę;

5. Pernelyg paprasti licencijų išdavimo kriterijai: licencijos išduodamos neterminuotam

laikui, licencijų kaina per maža;

6. Alkoholio kontrolės priemonės vystomos didžia dalimi neatsižvelgiant į mokslo

rekomendacijas: per žemi akcizų tarifai silpniems alkoholiniams gėrimams, ypač alui,

daug alkoholio pardavimo taškų, ne visada įgyvendinamas reikalavimas neparduoti

alkoholio nepilnamečiams, daug administravimo spragų švietimo programoms;

7. Aktyvi alkoholio pramonės lobistinė veikla, trukdanti griežtinti alkoholio politiką,

pasireiškianti aktyviu dezinformacijos visuomenėje ir LR Seimo nariams skleidimu;

8. Lengvas alkoholio prieinamumas silpnina prevencinių alkoholio programų

efektyvumą ir daro neigiamą įtaką alkoholizmo gydymui.

Galimybės:

1. Kelti savivaldybių darbuotojų kvalifikaciją (ypač dirbančių viešosios tvarkos

skyriuose), suteikiant jiems žinių ir kompetencijų kaip dirbti alkoholio kontrolės

srityje;

2. Daugiau naudotis LR Alkoholio kontrolės įstatymo suteiktomis teisėmis;

3. Savivaldybių institucijos turi griežčiau kontroliuoti kaip laikomasi išorinės alkoholio

reklamos draudimo;

4. Mažinti alkoholio įsigijimo vietų skaičių, steigti specializuotas alkoholio parduotuves;

5. Visoms savivaldybėms nustatyti astumus nuo alkoholio prekybos taškų iki valstybinių

įstaigų, švietimo ir ugdymo įstaigų, maldos namų;

6. Skatinti renginių ir švenčių be alkoholio organizavimą;

53

7. Griežtinti licencijų išdavimo sąlygas, nustatyti jų galiojimo trukmę ir didinti kainą;

8. Stiprinti politikų atsakomybę už visuomenės sveikatą;

9. Į alkoholio kontrolės programų vykdymą įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį;

10. Didinti finansinę atsakomybę verslininkams už LR Alkoholio kontrolės įstatymo

nesilaikymą

11. Savivaldybėms aktyviau dalyvauti projekte „Sveikas miestas“

Grėsmės:

1. Jaunėjantis ir didėjantis nuo alkoholio priklausomų žmonių skaičius;

2. Labai didelis prekybos alkoholiu vietų skaičius, nesilaikoma draudimų parduoti

alkoholį neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams;

3. Savivaldybių tarybos priima sprendimus labiau akcentuojančius verslą, o ne

visuomenės sveikatos interesus.

Nustačius savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymo stiprybes,

silpnybes, galimybes ir grėsmes, atlikta SSGG analizė pasinaudojant šia schema:

54

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

STIPRYBĖS 1. Keliant savivaldybės specialistų

kompetencijas būtų galimybė

alkoholio kontrolės politiką

vykdyti efektyviau. Didesniam

efektyvumui pasiekti galima

panaudoti visuomenės sveikatos

biurų darbuotojų žinias alkoholio

kontrolei vykdyti;

2. Griežčiau kontroliuojant išorinę

alkoholio reklamą, bus efektyviau

vykdomas LR Alkoholio

kontrolės įstatymas, kuris suteikia

šias teises savivaldybėms;

3. Apribojant ne tik prekybos

alkoholiu laiką, bet ir alkoholio

pardavimo vietų tankumą,

apribojant prekybą švenčių metu,

bus dar labiau sumažintas

alkoholinių gėrimų prieinamumas

ir išsaugota visuomenės sveikata.

4. Nustatytą licencijų išdavimo

tvarką griežtinti įvedant daugiau

kriterijų: t.y. didinant licencijos

kainą, trumpinant jos galiojimo

trukmę.

5. Stiprinant politikų atsakomybę už

visuomenės sveikatą, bus

atsakingiau prižiūrimos

savivaldybėje vykdomos

alkoholio kontrolės programos,

didinant programų efektyvumą į

jas bus įtraukiama kuo platesnė

visuomenės dalis;

6. Didinant finansinę atsakomybę už

įstatymo pažeidimus bus

atsakingiau laikomasi LR

Alkoholio kontrolės įstatymo;

7. Savivaldybėms aktyviau

dalyvaujant projekte „Sveikas

miestas“ būtų efektyviau

vykdoma alkoholio ir kitų

psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo kontrolė ir prevencija,

būtų organizuojama daugiau

renginių be alkoholio, didesnis

dėmesys skiriamas prevencinėms

programoms.

1. Apribojus prekybos

alkoholiu vietas, laiką ir

atstumą sumažės alkoholio

prieinamumas;

2. Efektyviau vykdant

alkoholio vartojimo

prevencijos ir gydymo

programas taip pat

sumažinus alkoholio

prieinamumą sumažės nuo

alkoholio priklausomų

žmonių kiekis.

3. Sugriežtinus licencijų

išdavimo tvarką ir

padidinus ekonomines

sankcijas už LR alkoholio

kontrolės įstatymo

nesilaikymą būtų griežčiau

baudžiamos verslo

struktūros.

SILPNYBĖS 1. Keliant savivaldybės darbuotojų

kompetencijas ir žinias alkoholio

1. Taikant mokslu pagrįstas

alkoholio kontrolės

55

kontrolės srityje, bus efektyviau

naudojamasi savivaldybėms

įstatymo suteikiamomis teisėmis

ir galiomis;

2. Ryžtingiau naudotis savivaldybės

teise riboti alkoholio prekybos

laiką, ypač sulaukus visuomenės

skundų, taip pat riboti prekybą

alkoholiu švenčių metu nustatant

atstumus iki prekybos alkoholiu

vietų;

3. Keisti alkoholio licencijų

išdavimo tvarką, nustatyti jos

galiojimo trukmę ir didinti kainą,

kad ji būtų mažiau prieinama, o

jei dėl pažeidimų būtų prarasta –

griežtinti atsakomybę;

4. Didinant asmeninę politikų

atsakomybę už visuomenės

sveikatą būtų taikomos tik mokslu

pagrįstos ir efektyviomis

pripažintos alkoholio kontrolės

priemonės, taip pat efektyviau

kontroliuojamos prevencijos

programos, teikiamas didesnis

dėmesys nuo alkoholio

gydomiems žmonėms, kad

teigiami gydymo rezultatai būtų

ilgalaikiai ir nebūtų dažno

„atkritimo“ atvejų dėl lengvo

alkoholio prieinamumo;

5. Didinti finansinę atsakomybę už

neteisėtą ir neteisingą alkoholio

pramonės atstovų veiklą,

atitinkamai griežtinant ir licencijų

išdavimo jiems procesą ar

licencijų sustabdymą.

priemones, kurios mokslo

pripažintos efektyviomis

būtų galima pažaboti

didėjantį nuo alkoholio

priklausomų žmonių

skaičių ypač jaunų asmenų;

2. Ribojant alkoholio

pardavimo laiką, pardavimo

vietų tankumą, nustatant

atstumą nuo valstybinių,

švietimo ir ugdymo įstaigų,

maldos namų, draudžiant

prekybą alkoholiu švenčių

ir masinių renginių metu

būtų galima sumažinti fizinį

alkoholio prieinamumą.

Taip pat prieinamumas būtų

mažinamas griežtai

laikantis LR Alkoholio

kontrolės įstatymo ir

neparduodant alkoholio

nepilnamečiams ir

neblaiviems asmenims;

3. Griežtesnis verslo

pramonės atstovų

kontroliavimas,

kontroliuojant licencijų

išdavimą, taip pat didesnis

akcentavimas visuomenės

sveikatos interesų padėtų

sumažinti verslo pramonės

atstovų įtaką priimamiems

sprendimams

savivaldybėse.

56

4. KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Ekspertų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu

ir pavestų funkcijų vykdymą

Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie prekybos alkoholiu laiko ribojimą,

atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę. Pagal gautus

kiekybinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad 27 proc. savivaldybių tarybų yra buvę apriboję

prekybos alkoholiu laiką, 73 proc. – to nebuvo niekada padarę. Duomenų analizė bandant

išsiaiškinti kiek kartų savivaldybės dažniausiai ribojo prekybos laiką alkoholiu atsižvelgiant į

visuomenės nuomonę ir skundus, paaiškėjo, kad 56,3 proc. tą darė tik vieną kartą, 31,3 proc.

savivaldybių, tokį sprendimą buvo priėmę du kartus, o vienodas proc. savivaldybių nurodė,

jog tai buvo įvykdyta tris kartus ir daugiau ir analogiškas proc. – toks sprendimas nebuvo

priimtas nė karto.

Skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė klausimais apie savivaldybės galimybes

kontroliuoti prekybą alkoholiu, ir nuomonė apie savivaldybėms priskirtas funkcijas, jų

atlikimą. Nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu pasiskirstė

skirtingai. Populiari nuomonė, jog savivaldybė turi visas galimybes kontroliuoti prekybą

alkoholiu, tačiau jų tiesiog neišnaudoja:

„Savivaldybės turi gana plačias galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiniais gėrimais,

tačiau jų teisės nėra absoliučios“. (Respondentas 1, 2013);

„Tiek, kiek leidžia teisės aktai <...> bet šia kontrole mažiausiai pasinaudojama, mano

žiniomis.“ (Respondentas 2, 2013);

„Turi galimybes, bet... Savivaldybėse sprendimus priima politikai, t.y. Savivaldybės

taryba“ (Respondentas 5, 2013).

Taip pat manoma, jog savivaldybė šia kontrolės galimybe nepasinaudoja pilnai, todėl šią

funkciją reikėtų perleisti kitoms institucijoms:

„Šias funkcijas turėtų atlikti Departamentas, arba ši institucija turėtų būti panaikinta,

perduodant jos finansavimą savivaldybėms“. (Respondentas 4, 2013);

Dėl klausimo apie savivaldybėms priskirtas funkcijas, jų atlikimą, nuomonės buvo

panašios, dauguma respondentų išskyrė aktualias problemas dėl alkoholio reklamos kontrolės,

prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu. Išsakyta apibendrinanti nuomonė, jog:

„Nuosekliai įgyvendinti savivaldybėms prisikirtas funkcijas yra sunku dėl šių priežasčių:

sunku pakeisti suaugusiųjų nuostatas dėl alkoholio vartojimo;.

57

nėra aiškios politikos šalyje: dažnai atšaukiami jau priimti teisės aktai;

didelė verslo įtaka sprendimų priėmėjams;

informacija gyventojams pateikiama labai įvairi ir dažniausiai mokslu nepagrįsta.“

(Respondentas 5, 2013).

Ši nuomonė atitiko daugelio pasisakymus, jog dirbant darbą, kai reikia vykdyti politikų

priimtus sprendimus, įgyvendinti viską 100 proc. yra praktiškai neįmanoma, nes kiekviename

žingsnyje atsiranda kliūčių, t.y. finansų, žmogiškųjų resursų trūkumas ar patirties šioje srityje

stoka. Viena iš savivaldybėms priskirtų funkcijų – politikos formavimas bei kontrolės

įgyvendinimas. Ligų profilaktikos priemonėse [77] aprašytos poveikio priemonės su alkoholiu

susijusių problemų sprendimui. Pirmasis būdas – nacionalinė alkoholio politika, t.y. kainų

reguliavimas, reklamos ribojimas, pardavimo vietų ir laiko nustatymas ir sveikatos švietimo

rėmimas. Tai yra svarbi alkoholio kontrolės priemonė. Nustatyta, kad alkoholinių gėrimų

kainodaros griežtinimas, mažinant bendrąjį alkoholio vartojimą, maždaug du kartus

efektyvesnis negu sveikatos mokymas. [80] Komentuodami šią funkciją respondentai sakė:

„<...> savivaldybės turi visas galias, jeigu tiktais nori ir skiria tam dėmesį.“

(Respondentas 2, 2013);

“ <...> tai turėtų būti atitinkamas ratas žmonių, jeigu norime pajausti kažkokius esminius

pokyčius, turėtų dirbti tam specialiai parengti žmonės, kurie vykdytų projektus ar kažką pan.

Ir vykdytų veiklą šioje specifinėje srityje.“ (Respondentas 3, 2013).

Apie savivaldybės funkciją kontroliuoti alkoholio reklamą:

„Savivaldybės su Departamentu gana gerai kontroliuoja alkoholio reklamą“


„<...> reklamos kontrolė priskirta viešosios tvarkos skyriui“ (Respondentas 3, 2013;

„Na, nepavyksta mums tos reklamos uždrausti, savivaldybėje tai viešojo administravimo

funkcijos, rašom pasiūlymus šia tema, <...> kad neleistų reklamuotis, atidžiau žiūrėtų, bet

tada būna priimtas sprendimas reklamą nuimti, o po kiek laiko dažnai ji vėl atsiranda“


„Alkoholio reklama pakaba kažkurį laikotarpį, paskui pasipila skundai, tada ji nuiimama

ir paskui, po kažkiek laiko atsiranda, aišku ten ta reklama su įvairiais originaliais potėpiais ir

pan.“ (Respondentas 5, 2013).

Taigi, beveik visų respondentų nuomonė, jog, intensyviai kontroliuoti alkoholio reklamą

savivaldybėse yra itin svarbu, tačiau to įgyvendinimas dažnai turi būti nuoseklus, principingas

ir be išimčių.

58

Savivaldybės viena iš funkcijų - prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei

teisė neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Respondentų

nuomonė apie tai, ar savivaldybės politikai vykdo šią funkciją:

„<...> naudojasi savo teise riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, kai kurios

savivaldybės labai aktyviai dalyvauja alkoholio kontrolės įgyvendinime, kai kurios pasyviau“


Kalbant apie šios funkcijos įgyvendinimą jaučiamas kartėlis, jog ne viską pavyksta

įgyvendinti, susiduriama su įvairiomis kliūtimis: biurokratija, verslininkų nesąmoningumu ir

kt.:

„<...> apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, iš tiesų, yra labai sudėtinga, nes iš karto

prasideda kaltinimai ir skundai, jog mes nepalaikome verslininkų, juos žlugdom, esam blogi.

<...> Įstatyme yra numatyta, kad galima apriboti, tačiau iš tikrųjų tai labai sudėtinga, nes tai

turi daryti savivaldybės taryba, negali vien administracijos direktorius pasirašytu įsakymu to

nuspręsti, o kadangi Taryba.. ji vyksta tik kas mėnesį. Tam reikia atlikti labai daug darbų,

surinkti labai daug informacijos, pateikti Tarybai, kad tikrai įrodyti, jog yra taip ar anaip.

Neužtenka tik kelių skundų. Būna, jog skundų būna daug, būna pažeidimų daug ir vis tiek

prieinama prie to, jog verslininkai pasižada pasitaisyti ir vėl grįžtama prie to paties.“


Išsakyta nuomonė, jog didelė dalis savivaldybių nesiryžta imtis ryžtingų veiksmų

kovojant už savo priimtus sprendimus, dėl kai kurių savivaldybių karčios patirties, kai jų

priimti sprendimai, dėl šios funkcijos vykdymo buvo nuginčyti verslininkų, t.y., užprotestuoti

teismuose. Tuomet savivaldybių atstovams nepavyko laimėti bylų:

„<...> tai daug priklauso nuo teismų sprendimų. Jei savivaldybės darbuotojas padaro

teisingus sprendimus, tada viskas gerai, jei ne, tada savivaldybė šioje situacijoje sustoja.

Reikėtų pasidomėti kiek buvo sėkmės atvejų kovojant už tam tikrus savivaldybių sprendimus

teismuose, tada tas tarnautojas, kuris nuėjo tuos kelius, ir buvo iniciatyvus, jis gali buti

vertinamas labiau neigiamai, nes tos bylos bus pralaimėtos, ir suveiks žmogiškasis faktorius,

neliks noro ir motyvacijos dirbti ta linkme.“ (Respondentas 2, 2013).

Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas. Šioje srityje darbas vyksta

nuolat, nuosekliai, beveik visada vyksta viena ar kita programa susijusi su žalingų įpročių

prevencija. Tiesa, tai ne visada gali būti susiję tik su alkoholio vartojimu, tačiau respondentų

nuomonė, šiuo klausimu vieninga, jog tokios programos yra, jos vyksta, ir yra reikalingos:

59

„<...> Savivaldybė, yra pasitvirtinusi prioritetą 2013-2015 metams, tai alkoholio

vartojimo prevencija, fizinio aktyvumo skatinimas ir tinkama mityba. Ir yra programos -

psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės programa, ji yra tęstinė, nuo 2004, ji yra reali ir

tose srityse dirbama pagal kompleksines programas. Tam yra pilnos galimybės.“


Tiesiogiai finansus liečianti savivaldybės funkcija - baudų juridiniams asmenims

skyrimas. Apie tai respondentai kalbėjo nenoriai, abstrakčiai, suprasdami, kad tai specifinė

sritis:

„<...> nežinau šitos statistikos, negaliu komentuoti.“ (Respondentas 2, 2013).

Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto. Kalbėdami apie šią funkciją

respondentai minėjo, jog tai svarbu, tačiau beveik visada reikia politikams priminti, kad tam

reikia skirti dėmesį, finansavimą, kitas priemones, pvz.: patalpas, jei veikla vykdoma ne

sveikatos priežiūros centre:

„<...>Labiau minėčiau anoniminių alkoholikų organizaciją, kuri vėlgi vien dėl žmogaus

iniciatyvos yra remiama iš bendruomenės sveikatos tarybos fondo. Nuolat primenama apie jų

veiklą, kad jie dirba, pasakojama, akcentuojama per renginius, kad yra tokia organizacija.

Savivaldybė suteikia patalpas šiai veiklai.“ (Respondentas 2, 2013);

„Didelė dalis savivaldybių neskiria pakankamo finansavimo blaivybės organizacijoms.“


Svarbi Įstatymu savivaldybėms priskirta funkcija yra - alkoholio vartojimo profilaktikos

vykdymas. Teigiama, kad savivaldybės, jose dirbantys tų sričių tarnautojai:

„<...> turi dideles galimybes, bet pritrūksta noro, jis atsiranda tada, kai yra tam skirtos

tikslinės lėšos, ir jei turi aiškius vadovybės nurodymus dirbti šioj srity, jei nėra tikslinės

dotacijos, tada tai priklauso nuo savivaldybės specialistų, jų suvokimo, iniciatyvos,

motyvacijos. Yra Narkotikų kontrolės komisija (berods taip vadinasi), bet esmė ta, kad kaip

būna bendruomenės sveikatos taryba taip ir ši, jei ji mato, kad tokia komisija turi dirbti šioj

srity, tada ji dirba.“ (Respondentas 2, 2013);

Apibendrinant galima pasakyti, jog respondentai pripažįsta, jog išvardintos funkcijos

alkoholio kontrolės srityje yra labai svarbios. Itin svarbu jų įgyvendinimui savivaldybėse

skirti atitinkamą dėmesį, tiek žmogiškųjų resursų prasme, tiek finansine prasme. Teigiama,

60

kad dažnai sėkmingai funkcijų įgyvendinimo veiklai pritrūksta, ne tik lėšų, dėl ko visada

galima dejuoti, bet ir darbuotojų motyvacijos, iniciatyvos, politikų ryžto ir supratimo.

4.2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus

Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie licencijų išdavimą ir galimybių

panaudojimą sustabdyti ar panaikinti licencijas prekiauti alkoholiu. Ekspertų įžvalgos

palygintos su kiekybinio tyrimo rezultatais. Pagal gautus kiekybinio tyrimo rezultatus

nustatyta, kad dauguma savivaldybių visada išduoda licencijas mažmeninei prekybai

alkoholiu, 2012 m. tai sudarė 81,70 proc., 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės

administracijos atlikto tyrimo duomenimis – 70 proc. Atlikta duomenų analizė parodė, kad

savivaldybės per 2012 metus ne visada išdavė licencijas to prašantiems daugiausia vieną arba

du kartus (27,3 proc.), tris kartus licencijų neišdavė ar jas panaikino 9,1 proc. savivaldybių,

tačiau didžiausia dalis tų savivaldybių, kurios nė karto nepriėmė sprendimo licencijos

prekiauti alkoholiu neišduoti ar panaikinti (36,4 proc.).

Kokybinio tyrimo metu respondentams buvo užduodamas klausimas – dėl kokių, jų

nuomone, priežasčių savivaldybė nepanaikina licencijos prekiauti alkoholiu, atsižvelgdama į

gyventojų, visuomeninių institucijų nuomonę? Atsakymai buvo įvairūs ir persmelkti įvairių

emocijų. Kai kurie respondentai nenorėjo per daug gilintis į šią situaciją todėl atsakė,

„politiškai šaltai“:

„Nuomonė – subjektyvus kriterijus, privaloma laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų

reikalavimų.“ (Respondentas 4, 2013);

kiti vardino priežastis, dėl ko galimai įvyksta tokios situacijos:

„<...> dėl įstatyminės bazės netobulumo, dėl nuoseklios valstybinės politikos nebuvimo -

dažnai atšaukiami priimti teisės aktai.“ (Respondentas 5, 2013).

Kai kurie į šią situaciją pažvelgė „giliau“ ir dėstė savo nuomonę taip:

„Iš tiesų gali būti daug priežasčių, kodėl savivaldybės elgiasi būtent taip. Gali būti, kad

susikerta verslo interesai su visuomeniniais, netgi teismai kartais iškelia verslo laisvę

aukščiau viešojo intereso. Didelė dalis savivaldybių specialistų bendrauja tarpusavyje ir

sužinoję, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nepalankią nutartį dėl

alkoholio prekybos ribojimo pradeda baimintis priimti gyventojams, bendruomenėms ir

visuomeninėms organizacijoms palankų sprendimą.“ (Respondentas 1, 2013).

61

Išdėstyta ir tokia nuomonė, jog kaip ir daugelį įstatymų Lietuvoje, taip ir šį bandoma

apeiti, o už įstatymo vykdymą atsakingi valstybės tarnautojai, politikai lieka it musę kandę:

“<...> aš manau, kad jie negali ten „prikibti“ <...>“ (Respondentas 2, 2013);

„Apskritai panaikinti licencijos atsižvelgiant į gyventojų skundus negalima, nėra tokios

teisinės nuostatos, yra galimybė arba apriboti licencijos galiojimą, arba neišduoti jos. Bet su

tuo neišduoti... jeigu ta įmonė, nėra dar jos net turėjusi, tai gali būti, kad atsidaro naujas

prekybos taškas, o gyventojai jau iš anksto skundžiasi. Tai subtilus klausimas, nes jie dar net

nepradėję daryti verslo, o mes galime sulaukti kaltinimų, kad jau juos žlugdome. Labai toks

apmąstymų reikalaujantis dalykas. Apriboti licenciją galima tik savivaldybės tarybos

sprendimu.“ (Respondentas 3, 2013).

Apibendrinant galima pasakyti, kad neišduoti licencijos prekiauti alkoholiu verslo

subjektui praktiškai neįmanoma, nes kriterijų gauti šiai licencijai yra nedaug, licencijos kaina

nedidelė. Be to savivaldybė ne visada pasiryžusi bylinėjimuisi teismuose, jei verslininkai

nesutinka su priimtu sprendimu. Kertasi verslo ir visuomeniniai interesai. Sustabdyti

licencijos galiojimą taip pat nėra taip paprasta, nes tam neužtenka vien Administracijos

direktoriaus įsakymo tam reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas. Savivaldybės tarybos

posėdžio metu politikus reikia įtikinti argumentais, rinkti medžiagą ir tik tada paaiškėja

sprendimas. Vieno ar kelių gyventojų skundų dažniausiai nepakanka.

4.3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų

Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie atstumų nustatymą nuo prekybos

alkoholiu vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų,

maldos namų. Pagal gautus kiekybinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad 2012 m. buvo 43,3

proc. savivaldybių, kurios kaip Įstatyme rekomenduojama, nustatė atstumą. 2011 m. atstumą

nustatė 31,91 proc. savivaldybių. Dažniausiai nustatomas atstumas nuo prekybos alkoholiniais

gėrimais vietų yra 50 metrų, tokį atstumą nustatė 13,3 proc. savivaldybių.

Apklausti respondentai išsakė savo nuomonę apie savivaldybės galimybes nustatyti

atstumą nuo alkoholio pardavimo vietų iki švietimo, ugdymo įstaigų, maldos namų ir

sveikatos priežiūros įstaigų. Praktiškai visų atsakymai buvo panašūs:

„Labai gražiai ši nuostata skamba dokumentuose, bet praktikoje yra visai kiti dalykai.“


62

„<...> tai yra puiki kontrolės priemonė, sumažinantį alkoholio vartojimą šalia šių vietų,

<...> alkoholis nėra ir negali būti siejamas su švietimu, sveikata, religija, valstybe.“


„<...> taip, tai geras dalykas, tai leidžia pačiai bendruomenei atrasti vieną iš įrankių

kaip paveikti tą prekybininką, tačiau politikai nepasiduoda tam spaudimui, vis tik prioritetas

yra verslas“ (Respondentas 2, 2013);

„<...> nėra taip lengva, nes didelę įtaką politikams daro verslas.“ (Respondentas 5,

2013);

Dauguma savivaldybių nėra nustačiusi atstumo, tačiau kalbinti respondentai pažymėjo,

kad tai labai gera prevencijos priemonė, bet gana sunkiai įgyvendinama, viena iš priežasčių:

„<...> todėl, kad mieste visi objektai yra labai arti vienas kito.“ (Respondentas 5, 2013).

Atsakant į šį klausimą buvo pažymėta, jog nėra vieningai nutartų ir priimtų metodikų,

kuriomis remiantis būtų galima matuoti ir nustatyti šį atstumą, kiekvienas miestas yra

skirtingas, skirtinga išplanavimo specifika. Taip pat sunkumų kyla dėl to, jog organizacijos ar

įstaigos nuolat steigiasi, užsidaro, keičia savo darbo vietą. Nereikia pamiršti ir NVO.

Suskaičiuoti visas įstaigas ir sekti jų skaičių yra ganėtinai sudėtinga, o alkoholio prekybos

taškai taip pat, vieni užsidaro, kiti atsidaro.

Apibendrinant galima sakyti, jog ši funkcija pavesta savivaldybei yra labai gera ir stipri

prevencijos priemonė, tačiau mažai kas iš savivaldybės tarnautojų skiria jos įgyvendinimui

pakankamai dėmesio. Valstybiniu lygiu nėra nustatyti oficialūs atstumai nuo konkrečių

įstaigų, kuriais vadovaujantis galima būtų koreguoti prekybos alkoholiu taškų tankumą

kiekviename mieste. Verta dėmesio išsakyta mintis, jog norint, kad atstumų nustatymas būtų

itin gera prevencijos priemonė, idealu būtų sukurti sistemą, kuria vadovaujantis ir naudojantis

būtų atidaromi prekybos alkoholiu taškai arba to padaryti būtų neleidžiama. Kol tokios

sistemos nėra, kaip ir metodikų kaip tai daryti, vietos savivaldos atstovai šioje srityje dirba

skirtingai ir vadovaujasi savo nuomone ir savo asmeniniais įsitikinimais.

63

4.4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą švenčių metu

Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie prekybos alkoholiu apribojimą

švenčių ir masinių renginių metu. Kiekybinio tyrimo duomenimis, tik 6,7 proc. savivaldybių

apribojo prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu.

Kokybiniame tyrime apklaustiems respondentams išsakant savo nuomonę apie tai, kodėl

dauguma savivaldybių neuždraudžia prekiauti alkoholiu masinių švenčių ir renginių metu,

dominuoja bene vienintelė nuomonė, jog tai vyksta dėl nenoro prarasti rėmėjus. Jais

dažniausiai būna stambios alkoholio gamybos įmonės, turinčios nemažą įtaką, ypač tame

Lietuvos regione, kuriame vykdo savo gamybos veiklą:

„<...> dažniausiai aludariai yra švenčių rėmėjai, šventės be alaus ir vyno daugumai

gyventojų yra nepatrauklios“ (Respondentas 4, 2013);

„Dėl rėmėjų, vienareikšimiškai <...>“ (Respondentas 2, 2013).

Taip pat atskleista mums visiems gerai žinoma tiesa, jog dauguma lietuvių nemoka

linksmintis nevartodami alkoholio. Todėl mokslininkų siūlymas, kad teisinga alkoholio

kontrolės politikos strategija būtų gyvenimo stiliaus populiarinimas be alkoholio, ypač to

reklamavimas sporto kompleksuose ir kitose vietose [11]. Nes jo vartojimo kultūra daugeliui

yra savaime suprantama. Šventės neįsivaizduojamos be lauko kavinukių įsikūrusių

palapinėse, ar tiesiog gatvėje:

„<...> dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų galėtų būti įsišaknijusi alkoholio vartojimo

kultūra, kai žmonės neįsivaizduoja švenčių be alkoholio vartojimo, kita gali būti, kad

savivaldybė nori pritraukti rėmėjų, padaryti šventes įdomesnes žmonėms, trečia priežastis

galėtų būti, kad renginių organizatoriams trūksta kūrybingumo surengti šventes be alkoholio,

nes tada reikėtų žmones įtraukti į įvairias įdomias veiklas, o šį dalyką gana sunku padaryti

<...>“. (Respondentas 1, 2013).

Apibendrinant galima teigti, jog savivaldybių politikai greičiausiai net ir nenori

organizuoti švenčių be alkoholio prekybos, nes tai finansinę naudą savivaldybėms nešantis

šaltinis. Taip pat alkoholio pramonės atstovai neretai skiria savo, kaip rėmėjų, lėšas

aktualioms tos savivaldybėms problemoms spręsti: pvz.: organizuoja patalpų remontus,

tvarko ar rengia lauko žaidimų aikšteles, steigia stipendijas gabiems savivaldybės teritorijoje

besimokantiems vaikams remti. Taip pat neatmetamas teiginys, jog galbūt kažkas iš politikų

nenorintis uždrausti tokios prekybos alkoholiu švenčių metu, už savo balsą Taryboje gauna ir

asmeninės naudos.

64

4.5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus

Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie išorinės alkoholio reklamos

pažeidimus, t.y. alkoholinių gėrimų reklamą viešose vietose, jos kontrolę ir priežiūrą.

Kiekybinio tyrimo duomenimis, išorinės alkoholio reklamos pažeidimai buvo nustatyti tik 3,3

proc. savivaldybių, to nebuvo nustatę – 91,7 proc., o visai į šį klausimą neatsakė 3,3 proc.

savivaldybių.

Analizuojant specialistų nuomonę apie alkoholio reklamos kontrolę ir pažeidimus,

dauguma respondentų pasisakė už visišką alkoholio reklamos uždraudimą, be jokių išimčių.

Tokį sprendimo būdą rekomenduoja ir mokslininkai. Jie teigia, kad daug šalių turi dalinius

apribojimus alkoholio reklamai ir tik keletas iš jų yra visiškai uždraudę alkoholio reklamą

[83]. Nors šitie apribojimai ir nedavė maksimalaus efekto, tačiau šalių piliečiai, kuriose

reklama buvo uždrausta, linkę alkoholio vartoti mažiau, todėl patiria ir mažiau problemų ar

nelaimingų įvykių susijusių su alkoholio vartojimu [68]. Apklausti ekspertai taip pat

akcentavo, kad dabartiniai reklamos ribojimai yra nepakankami, taip pat teigiama, kad

alkoholio reklama labiau aktuali didžiuosiuose miestuose, o kaimiškose teritorijose ši

problema daug mažesnė. Prašomi išsakyti savo nuomonę apie tyrimo duomenis, jog tik 2

savivaldybės iš 60 užfiksavo alkoholio reklamos pažeidimus, respondentai teigė:

„Atlikdami patikrinimus visoje Lietuvoje randame alkoholio reklamos pažeidimų, todėl

teigti, kad savivaldybėse nėra pažeidimų būtų naivu, galima tik spėti, kodėl buvo pateikti tokie

atsakymai į apklausos klausimus, gali būti, kad savivaldybės neskiria pakankamai išteklių

alkoholio reklamos priežiūrai.“ (Respondentas 1, 2013).

Teigiama, jog atsakomybė už šią sritį turėtų būti priskirta neseniai įkurtiems viešosios

tvarkos skyriams:

„<...> savivaldybėse dabar atsiranda viešosios tvarkos skyriai, jie labiau linksta į sritis

dėl: parkavimo vietų, šiukšlinimo, šunų vedžiojimo, <...> bet kas liečia reklamą, kad ir bet

kokia reklama, apie jos teisumą, apie alkoholio reklamą – tikrai jie netikrina, manau jiems

trūksta žinių <...> aš manau, kad jie visai nežino, jog turi tikrinti šią sritį, čia tikrai būtų

viena iš jų kontrolės nišų. Vienintelis ginklas dabar yra viešosios tvarkos skyrius.“


Mokslininkai teigia, kad norint efektyviai vykdyti alkoholio reklamos kontrolę, svarbu

kontroliuoti alkoholio pramonės atstovų veiksmus, nes pramonės atstovų savireguliacija yra

65

itin trapus dalykas, dažnai susitarimus ir nuostatas yra stengiamasi apeiti arba jų tiesiog

nevykdyti [10].

Apibendrinant alkoholio reklamos kontrolės situaciją savivaldybėse, galima teigti, jog

savivaldybių ir sveikatos priežiūros specialistai sutinka, jog ji turėtų būti visiškai uždrausta.

Tačiau tyrimo duomenys parodė, jog reklamos kontrolei savivaldybėse ne visada užtenka

žmogiškųjų resursų, nes pažymima, jog be to egzistuoja ir begalės kitų problemų, todėl sekti

ir kontroliuoti mieste atsirandančias reklamas tiesiog pritūksta specialistų ir laiko.

Akcentuojama, jog tuo turėtų rūpintis įkurti viešosios tvarkos skyriai, tačiau kartu ir

pripažįstama, jog jiems trūksta žinių ir kompetencijos šioje srityje. Pasak specialistų, jie

mieliau baudžia gyventojus pažeidžiančius automobilių parkavimo tvarką, gyvūnų laikymo ir

priežiūros taisykles negu kabinančius didžiulius stendus su alkoholio reklamomis miesto

gatvėse.

4.6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą

Šiame skyriuje aiškinamasi ar pakankama finansinė atsakomybė žmonėms, kurie vykdo

veiklą susijusią su alkoholinių gėrimų pardavimu, bet nesilaiko LR Alkoholio kontrolės

įstatymo nuostatų. Apie tai, jog ekoniminės baudos yra veiksmingos kontroliuojant alkoholį

kalbėjo ir daug mokslininkų vykdę tyrimus alkoholio kontrolės srityje. Vieni iš jų Anderson ir

Baumberg, jie teigia, kad alkoholio kontrolės vykdymo efektyvumas labai daug priklauso nuo

adekvačios taisyklių vykdymo priežiūros. Pavyzdžiui, minimalų alkoholio vartojimo amžių

nustatančio įstatymo priėmimas bus mažai efektyvus, jei jis nebus paremtas įtikinama grėsme,

kad nepilnamečiams alkoholį pardavinėjančių įmonių licencijos bus atimtos ir kad taisykles

pažeidę verslininkai bus nubausti [6]. Kiekybinio tyrimo vykdymo metu duomenų apie tai

rinkta nebuvo, todėl atliekant kokybinį tyrimą, nuomonės šiuo aspektu buvo pasiteirauta

ekspertų.

Tyrime dalyvavę respondentai kalbinti apie ekonomines sankcijas verslo subjektams,

kurie nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo, teigė jog daugumos verslinkų prigimtis yra

bandymas išvengti baudų ir kuo daugiau užsidirbti. Akcentuojama, kad baudos galėtų būti

didesnės, tuomet galbūt nekiltų noras pažeidinėti Įstatymo, tačiau nustatyta, kad suma turi

būti atitinkama baudžiant alkoholio pramonės „banginius“, t.y. stambias įmones ir smulkius

verslininkus.

66

„Na, baudos visą laiką turi būti tokios, kad jos priverstų pagalvoti ir nekiltų pagunda

rizikuoti, aš visada sakau, jei jis nors kartą nebuvo pagautas, jis ir galvoja kad nebus

pagautas. Tai čia ypač jei jie [prekybininkai] nejaucia, kad juos pastoviai stebi <...>.“


Išsakyta nuomonė, jog drausminant Įstatymo nesilaikiusius verslininkus kur kas

veiksmingiau būtų ne gasdinti juos ekonominėmis sankcijomis, o didinti licencijos išdavimo

kainą, kad sumokėjus nustatytą sumą, jau nekiltų mintis nusižengti Įstatymui:

„Bet čia vėlgi reiktų visų pirma pradėti ne nuo baudų, o nuo licencijų išdavimo, nes

kaina yra per maža.“ (Respondentas 3, 2013);

“ <...> vienareikšmiškai galima pasakyti, kad sankcijos už vartojimą viešoje vietoje,

alkoholio pardavimo išsinešimui nuo 22:00 iki 8:00 val. yra tikrai per mažos, tačiau kalbant

apie reklamą, galima pasakyti, kad sankcijų skyrimo ribos per siauros, t.y. baudos negali būti

vienodos taikant jas milijonines apyvartas turinčiai įmonei ir įmonei, kuri per metus

parduoda už mažiau nei 100 000 lt, tai iš esmės neteisinga, todėl būtina išplėsti sankcijų

ribas. Dėl nelegalaus alkoholio vartojimo reikėtų nustatyti atsakomybę ne tik parduodančiam,

bet ir įsigyjančiam nelegalius alkoholio gaminius.“ (Respondentas 1, 2013).

Apibendrinant galima pasakyti, jog svarbu, kad alkoholį pardavinėjantys verslininkai

suvoktų ir įvertintų licencijos „kainą“, dėl nusižengimų ją praradę, negalėtų įkurti kitos

įmonės ir vėl lengvai ją gauti. Taip pat sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo nesilaikymą

turi būti atitinkamos pažeidimų sunkumui ir verslo subjekto gautai apyvartai.

4.7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo ir

reikalingų pokyčių

Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie priežastis, dėl kurių savivaldybės

nesugeba ar nenori tinkamai įgyvendini joms Įstatymu pavestų funkcijų. Kiekybinio tyrimo

duomenimis, daugiausiai savivaldybių atsakė, kad jų nuomone visą teisės aktuose numatytą

alkoholio kontrolę jos įgyvendina (36,7 proc.). 31,7 proc. atsakė, jog tinkamai kontrolei

vykdyti trūksta žmogiškųjų išteklių, t.y. darbuotojų, kurie rūpintųsi konkrečiai šia sritimi.

11,7 proc. respondentų teigė, kad aktyviai alkoholio kontrolei savivaldybės teritorijoje

vykdyti trukdo verslo struktūros, kurios daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams. 3,3

proc. savivaldybių skundėsi, jog teisės aktai yra netikslingi, o savivaldybėms ir taip numatyta

per daug teisių, t.y. per daug kontroliuojamos veiklos.

67

Analizuojant respondentų nuomonę, dėl kokių priežasčių savivaldybės neįgyvendina

visų jai teisės aktais suteiktų teisių ir įgaliojimų alkoholio kontrolės srityje, iš atsakymų

beveik vienareikšmiškai paaiškėjo, jog, jų nuomone, tai:

„Resursų trūkumas.“ (Respondentas 4, 2013);

Dalinis alkoholio kontrolės politikos neefektyvumas atsirado dėl:

“<...> savivaldybių specialistų kompetencijos stokos <...>.“ (Respondentas 2, 2013);

„<...> savivaldybės neturi reikiamų žinių, kai kurios nesinaudoja savo teise, nes joms

atrodo, kad tai šiuo metu neaktualu, kai kurios tiesiog bijo prisiimti atsakomybę ir pažeisti

verslo interesus.“ (Respondentas 1, 2013).

Kaip reikalingi pokyčiai alkoholio kontrolės srityje, buvo įvardintos mokslu pagrįstos

priemonės, kurias savo straipsniuose nurodė ir Babor [9];[10];[11]:

„<...> visiškas reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų kainos didinimas ir

prieinamumo mažinimas. Kalbant apie prieinamumo mažinimą, jį galima pasiekti pasitelkus

šiuos kontrolės mechanizmus - sumažinant vietų, kur parduodami alkoholiniai gėrimai

skaičių, nustatyti didesnį minimalų alkoholinių gėrimų pardavimo amžių, alkoholį pardavinėti

tik specializuotose parduotuvėse, draudžiant naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais.“


„Neturi būti reklamos ir ypač sporto renginiuose, ribojamas alkoholio prieinamumas

laiko ir vietos atžvilgiu.“ (Respondentas 5, 2013);

„Pilnai uždrausti alkoholio reklamą, o kita – išnaudoti savivaldybės turimas galias. <...>

Manau, jei nėra stacionarios vietos, jokio alkoholio pardavimo ir nereikia leisti. Kaip ir

prekybos laiko ribojimas, visi priešinosi tam, bet priprato ir dabar gerai, kaip ir su stipraus

alaus didelese pakuotėse uždraudimu.“ (Respondentas 2, 2013);

Išsakytas pasiūlymas, jog savivaldybėms nepajėgiant susitvarkyti su joms deleguotomis

funkcijomis, reikėtų jas perduoti Departamentui:

„Savivaldybėms deleguotas funkcijas turėtų perimti Departamentas arba atvirkščiai.“


Respondentai pasiūlė tobulinti licencijų išdavimo tvarką, keičiant kriterijus, licencijos

kainą, jos galiojimo trukmę, taip pat pasigendama kitų valstybės institucijų atsakingesnio

požiūrio:

„Didžiausia problema su kuo mes susiduriame, kad licencijos prekiauti alkoholiu yra

išduodamos gyvenamuosiuose namuose <...> vyksta karas tarp gyventojų ir verslininkų, o

savivaldybė lieka kalčiausia. Pasipila kaltinimai, jog savivaldybė negina gyventojų interesų


68

Daugelis autorių teigia, kad svarbu stiprinti komercinių alkoholio pardavėjų kontrolę,

kurie linkę parduoti alkoholį nepilnamečiams, todėl efektyvus metodas yra licencijų

išdavimas arba atėmimas [5]. Šias problemas tyrinėję mokslininkai teigia, jog itin aktuali

alkoholio įsigijimo taškų tankumo problema [72].

„<...> tai čia yra didžiausia problema su gyvenamaisiais namais, kuriuose įsikuria

įmonės. Taip pat didelė problema yra maisto tvarkymo pažymėjimai, jie yra išduodami gana

lengvabūdiškai... nes pažymėjimas gaunamas veiklos vykdymui bare, nors į barą tai ne itin

panašu. Tada mes nežinome ką daryti, nes visi dokumentai rodo, kad tai yra baras, o

pasirodo ne. Po to verslininkai pradeda dirbti kaip naktinės parduotuvės. Savivaldybė

daugeliu atveju vėl lieka kalta, nes yra kaltinama, kad nesilaiko Įstatymo, nors iš tiesų

išduodame veiklai reikalingą licenciją pagal galiojančius teisės aktus. <...> licencijų

išdavimo sąlygos turėtų būti rimtesnės, keliama daugiau kriterijų, kaina turėtų būti aukštesnė,

o ne kaip dabar 1300 lt sumoki ir turi licenciją visam gyvenimui. <...> taip pat būtų gerai

sukurti bendrą metodiką atstumų nustatymui nuo alkoholio prelybos taškų.“ (Respondentas 3,

2013).

Apibendrinant galima pasakyti, kad vienu svarbiausių aspektų, ką reikia keisti alkoholio

kontrolės srityje, respondentai nurodė visišką alkoholio reklamos uždraudimą, taip pat

griežtesnį sąvokų reglamentavimą, pvz.: kas yra „baras“, kad būtų išvengta Įstatymo apėjimų.

Šiuo metu patalpoje pastačius stalą ir kėdes, vykdoma naktinė, nelegali prekyba alkoholiu.

Licencijos prekiauti alkoholiu turėtų būti išduodamos terminuotam laikotarpiui, o ne visam

laikui, jų kaina turėtų būti didesnė. Pasigendama efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis

valstybės institucijomis, šiuo atveju su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Verslininkai

prisidengdami maisto ruošimo paslaugomis pardavinėja alkoholį uždraustomis valandomis,

t.y. po 22 val. Politikai priimantys sprendimus savivaldybių tarybose turi jausti didesnę

asmeninę atsakomybę už vykdomą alkoholio kontrolės politiką. Turėtų būti skiriama daugiau

dėmesio valstybės tarnautojų, dirbančių šioje srityje, kompetencijų ugdymui ir žinioms.

69

IŠVADOS

1. Pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymą, alkoholio kontrolės politika vykdoma ribojant

alkoholio prieinamumą ir vykdant prevencinę veiklą. Tam įgyvendinti, įtvirtinamos

atitinkamos alkoholio politikos kontrolės ir prevencijos funkcijos. Savivaldybėms

deleguotos alkoholio kontrolės funkcijos: politikos formavimas bei kontrolės

įgyvendinimas, reklamos kontrolė, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas

bei teisė neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, baudų

juridiniams asmenims skyrimas, prekybos alkoholiu draudimas, prekybos

alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu. Prevencijos

funkcijos: alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas, blaivybės

organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto, alkoholio vartojimo profilaktikos

vykdymas.

2. Savivaldybės nepakankamai išnaudoja savo teises vykdyti alkoholio kontrolę. Teise

neišduoti licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais 2012 m. pasinaudojo tik 18,3%

savivaldybių. Teise riboti prekybos alkoholiu laiką pasinaudojo 27% savivaldybių.

Daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc. nenustatė atstumo nuo alkoholio prekybos

vietų iki Įstatyme nurodytų institucijų. Dažniausiai savivaldybių nustatomas atsumas

50 m. (13,3%). Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu ribojo 6,7%

savivaldybių. Išorinius alkoholio reklamos pažeidimus nustatė 3,3% savivaldybių.

3. Ekspertų nuomone, savivaldybės turi visas galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu,

tačiau jų neišnaudoja. Nuosekliai įgyvendinti savivaldybėms prisikirtas funkcijas yra

sunku dėl susiformavusių suaugusiųjų nuostatų vartojant alkoholį, nėra aiškios

alkoholio kontrolės politikos šalyje, dažnai atšaukiami jau priimti teisės aktai, didelė

verslo įtaka, informacija gyventojams pateikiama labai įvairi ir dažniausiai mokslu

nepagrįsta. Licencijų prekiauti alkoholiu išdavimo kriterijai yra pernelyg paprasti. Jų

galiojimo trukmė neribojama, o kaina fiksuota ir per maža. Atstumo nustatymas nuo

prekybos alkoholiu vietų yra puiki prevencijos priemonė galinti sumažinti alkoholio

vartojimą, tačiau sunkiai įgyvendinama, dėl metodikų trūkumo. Prekybos alkoholiu

draudimas masinių švenčių ir renginių metu yra sunkiai įgyvendinamas dėl

savivaldybės nenoro prarasti rėmėjus. Kontroliuoti išorinės reklamos pažeidimus

savivaldybių teritorijose sunku dėl specialistų trūkumo. Efektyvios alkoholio kontrolės

politikos savivaldybėse vydymui trūksta specialistų kompetencijos. Ekspertų įvardinti

70

reikalingi pokyčiai kontrolės srityje: visiškas reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų

kainos didinimas ir prieinamumo mažinimas, licencijų išdavimo griežtinimas.

71

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis siūloma:

1. Formuojant alkoholio kontrolės politiką stiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą.

Siekti, kad sveikata taptų ne vien sveikatos apsaugos, bet ir kitų valstybės sektorių

rūpesčiu. Nuolat palaikyti ryšius su visuomene, formuojant jos teigiamas sveiko

gyvenimo nuostatas.

2. Savivaldybių lygmenyje siūloma įgyvendinti politiką, padedančią stiprinti sveikatą.

Turi būti rūpinamasi, kad visos visuomenės grupės turėtų lygias galimybes rūpintis

savo sveikata, investicijomis į aktualias visuomenės gyvenimo sritis. Turi būti

stiprinama politikų atsakomybė už visuomenės sveikatą.

3. Siūloma griežčiau riboti prekybos alkoholiu laiką, riboti prekybos alkoholiu taškų

tankumą, siekti specializuotų alkoholio pardavimo taškų atsiradimo.

4. Nepasiduoti alkoholio pramonės spaudimui priimant sprendimus ir aktyviau kovoti už

visuomenės interesus alkoholio kontrolės srityje.

5. Sukurti griežtesnę alkoholio licencijų išdavimo tvarką, ir nustatyti aiškesnes licencijų

galiojimo stabdymo ar naikinimo galimybes. Nustatyti ribotą licencijų galiojimo

laiką.

6. Atsakingiau ir griežčiau riboti prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu,

nemanipuliuojant lėšų iš rėmėjų praradimu.

7. Ruošti savivaldybės specialistus dirbti konkrečiai alkoholio kontrolės ir prevencijos

srityje suteikiant jiems specifinių žinių ir galių. Skirti laiko ir lėšų jų kompetencijų

kėlimui.

72

LITERATŪRA

1. Agostinelli G, Grube J. Alcohol counter advertising and the media: a review of recent

research.California: Alcohol Res Health; 2002.

2. Alcohol consumption & Smoking restrictions [Online] 2012; [cited 2013 Apr 1]

Available from: <http://www.visitlatvia.lv/en/alcohol-consumption-smoking-

restrictions>.

3. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos

vertinimas. Valstybinio psichikos sveikatos centro paraiška Žmogiškųjų išteklių

plėtros veiksmų programai 2011 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 15 d.].

Prieiga internetu: <http://www.esparama.lt/paraiska?id=25798&pgsz=10>.

4. Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2010 m. Vilnius: Lietuvos statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 2011.

5. Anderson P, Baumberg B. Alcohol in Europe. A public Health perspective. A report

for the European Commission. London: Institute of Alcohol Studies; 2006.

6. Anderson P, Chisholm D, Fuhr D. Effectiveness and cost-effectiveness of policies and

programmes to reduce the harm cost by alcohol [online]. The Lancet, 2009 [cited

2012 Dec 15]; Available from:

<http://www.who.int/choice/publications/p_2009_CE_Alcohol_Lancet.pdf>.

7. Anderson P, de Bruijn A, Angus K, Gordon R, Hastings G. Impact of alcohol

advertising and media exposure on adolescent alcohol use: a systematic review of

longitudinal studies.Spain: Alcohol and Alcoholism; 2009.

8. Anderson P, Gual A. Reflections on science and the governance of alcohol policy.

[online]; 2011 [cited 2012 Dec 12]. Available from:

<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1360-0443.2010.03350.x/pdf. >.

9. Babor T. Alcohol, economics and the ecological fallacy: toward an integration of

experimental and quasi-experimental research. In: Single E., Storm T., eds. Public

drinking and public policy. Toronto: Addiction Research Foundation; 1985.

10. Babor T. Alcohol research and the alcohol beverage industry: issues, concerns and

conflicts of interest [online]. Addiction, 2008, [cited 2012 Dec 20]. Available from:

<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1360-0443.2008.02433.x/pdf. >.

11. Babor T, Caetano R, Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,

weaknesses, and future challenges, Rev Panam Salud Publica/Pan Am J Public

Health; 2005.

73

12. Babor, T F, Caetano, R, Casswell, S, Edwards G, Giesbrecht N, Graham K, Grube J,

Gruenewald P, Hill L, Holder H, Homel R, Österberg E, Rehm J, Room R, Rossow I.

Alcohol: No Ordinary Commodity. Research and Public Policy. New York: Oxford

University Press; 2003.

13. Babor T, Del Boca FK, eds. Treatment matching in alcoholism. UK: Cambridge

University Press; 2002.

14. Babor T. Public health science and the global strategy on alcohol. USA: Bull World

Health Organ; 2010.

15. Baltrušaitytė G, Civinskas R, Reingardė J, Tamutienė I. Pagalbos asmenims,

sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje.

Tyrimo, vykdyto pagal sociologinio tyrimo atlikimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 9,

ataskaita. Vilnius: 2008.

16. Bitinas ir kt. Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo

studentams. Klaipėda: S.Jokužio leidykla-spaustuvė; 2008.

17. Calfee JE, Scherega C. The influence of advertising on alcohol consumption: a

literature review and an econometric analysis of four European nations. Int J Advert.;

USA: 1994.

18. Chaloupka FJ, Grossman M, Saffer H. The effects of price on alcohol consumption

and alcohol-related problems. USA: Alcohol Res Health; 2002.

19. Civinskas R. Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Interviuotojas R. Civinskas.

Šiaulių apskrities viršininko administracija, 2008 m. spalio 14 d. 13–15 val. Šiauliai;

2008.

20. Černiauskas G, Davidonienė O, Matulas A, Pundzius J, Veryga A. Tabako ir

alkoholio kontrolė – Baltijos šalių sveikatos politikos prioritetas. Tarptautinės

konferencijos rezoliucija (Vilnius, 2008 m. lapkričio 23 d.). Vilnius: LR Sveikatos

apsaugos ministerija.

21. Daujotienė A. Savivaldybių vaidmuo, įgyvendinant alkoholio, tabako ir narkotikų

vartojimo prevencijos bei kontrolės priemones. Klaipėda; 2011.

22. Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių

ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo

įmonėse taisyklių patvirtinimo: LR Vyriausybės nutarimas 2004 m. gegužės 20 d. Nr.

618. Valstybės žinios 2004;84-3050.

74

23. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos priemonių

įgyvendinimo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2009 m.

vasario 25 d. Nr. 189. Valstybės Žinios 2009;33-1268.

24. Effective municipal and community alcohol prevention strategies across the world.

STAP (Stichting Alcohol preventie). The Netherlands: 2008.

25. Foxcroft DR, Ireland D, Lister-Sharp DJ, Lowe G, Breen R. Longer-term primary

prevention for alcohol misuse in young people: a systematic review. UK: Oxfod

University; 2003.

26. Grube JW, Nygaard P. Adolescent drinking and alcohol policy. Contemporary Drug

Problems. Denmark; 2001.

27. Humphreys K. Circles of recovery: self-help organizations for addictions. Cambridge:

Cambridge University Press; 2003.

28. Young People and Drugs Among 15–24 Year-olds. Analytical report. [online]. Flash

Eurobarometer. European Commission, 2008 [cited 2013 Feb 1]. Available from:

< http://www.ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_233_en.pdf>.

29. Jankauskienė D, Pečiūra R. Sveikatos politika ir valdymas. Vilnius: MRU leidybos

centras; 2007.

30. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: sveikatos stiprinimas. Vilnius: VPU

leidykla; 2008.

31. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa; 1999.

32. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: JUDEX; 2002.

33. Kranzler HR, Van Kirk J. Naltrexone and acamprosate in the treatment of alcoholism:

a meta-analysis.Washington; 2001.

34. Kubiliūtė K, Čaplinskienė I. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas Lietuvos

sveikatos programos įgyvendinimo laikotarpiu (1998–2010 m.). Sveikatos politika ir

valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas; 2012.

35. Latvijas Alkohola aprites likums [online] 2013 [cited 2013-04-01]. Available from:

<http://www.likumi.lv/doc.php?id=51521>.

36. Latvijas Valsts Ienemumu Dienests [online] 2013 [cited 2013-03-05]. Available

from: <http://www6.vid.gov.lv/VID_PDB/AP>.

37. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas: priimtas Lietuvos

Respublikos Seimo 2008 m. liepos 3 d. Nr. ADM, Valstybės Žinios 1985;1-1.

http://www.ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_233_en.pdf

http://www6.vid.gov.lv/VID_PDB/AP

75

38. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos

Seimo 1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-857, Valsybės Žinios 1995;44-1073.

39. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas: priimtas

Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. kovo 9 d. Nr. IX-2052, Valstybės Žinios

2004;47-1548.

40. Lietuvos Respublikos Alkoholio ir tabako kontrolės 2012-2014 metų programa

(Tarpinstitucinis veiklos planas): Vyriausybės nutarimas 2011 m. rugsėjo 14 d. Nr.

1080, Valstybės Žinios, 2011;115 -5415; Valstybės žinios 2012;112 -5684.

41. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės Įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m.

gruodžio 23 d. Nr. XI-1911, Valstybės Žinios 2011;165-7859.

42. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerija. Sveikata 21: Sveikata visiems

XXI amžiuje. Vilnius: Era; 2000.

43. Lietuvos Respublikos Sveikatos Sistemos Įstatymo Pakeitimo Įstatymas: priimtas

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 1 d. Nr. VIII-946, Valstybės Žinios

1997;64-1507;67-1661.

44. Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos Įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos

Seimo 1994 m. Liepos 7 d. Nr. I-533, Valstybės Žinios 1994;55-1049.

45. Lietuvos Respublikos Valstybinė Alkoholio Kontrolės Programa: priimta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. Nr. 212, Valstybės žinios 1999;21-

603.

46. Lietuvos Sveikatos Rodiklių Informacinė Sistema [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m.

vasario 1 d.]. Prieiga internetu: < http://www. http://sic.hi.lt/>.

47. Lietuvos sveikatos programa 2020 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio 17 d.].

Prieiga internetu: < http://www.lsp2020.lt/index.php>.

48. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio

9 d.]. Prieiga internetu: < http://www.lvat.lt/lt/teises-aktai.html >.

49. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuletenis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013

m. sausio 3 d.]. Prieiga internetu:

<www.lvat.lt/download/232/lvat_biuletenis_20.pdf>.

50. Marques AC, Formigoni ML. Comparison of individual and group cognitive-

behavioral therapy for alcohol and/or drug-dependent patients. Addiction; 2001.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=17752&b=

http://www.lsp2020.lt/index.php

76

51. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m.

gruodžio 9 d.]. Prieiga internetu:

<http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=124>.

52. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Metinis

pranešimas 2010. Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras;

2010.

53. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Metinis pranešimas 2011.

Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras; 2011.

54. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Metinis pranešimas 2012.

Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras; 2012.

55. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Savivaldybių išduotų ir

galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako

gaminiais apžvalga 2012 m. liepos 1 d. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. kovo 3 d.].

Prieiga internetu: < http://www.ntakd.lt/files/statistika/LT-alk-tab.pdf>.

56. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Savivaldybių vaidmuo

psichoaktyviųjų medžiagų kontrolėje. Pranešimas. Šakiai; 2012.

57. Neighbors C, Lee C, Lewis M, Fossos M A, Larimer N. Are Social Norms the best

Predictor of Outcomes among Heavy Drinking College Students? Journal of Studies

on Alcohol and Drugs; 2007.

58. Pasaulio Sveikatos Organizacijos Sveikų miestų projektas [interaktyvus]. [Žiūrėta

2012 m. gruodžio 3 d.]. Prieiga internetu: <www.logincee.org/file/3856/library>.

59. Pusė šalies gyventojų pritaria alkoholio reklamos draudimui. SAM inicijuotos

apklausos rezultatai, 2009 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga

internetu:

<http://www.sam.lt/go.php/lit/Puse_salies_gyventoju_pritaria_alkoholio/618>.

60. Rabinovich L, et al. The affordability of alcoholic beverages in the European Union:

Understanding the link between alcohol affordability, consumption and harm.

Prepared for the European Commission DG SANCO; 2009.

61. Rabinovich L, Hunt P, Staetsky L, Goshev S, Nolte E, Pedersen J, Tiefensee C.

Further study on the affordability of alcoholic beverages in the EU. A focus on excise

duty pass-through, on- and off-trade sales, price promotions and pricing regulations.

Prepared for the European Commission, DG SANCO and the Executive Agency for

Health and Consumers; 2012.

http://www.ntakd.lt/files/statistika/LT-alk-tab.pdf




77

62. Rehm J, Monteiro M. Alcohol consumption and burden of disease in the Americas:

implications for alcohol policy. Rev Panam Salud Publica: 2005.

63. Rehm J, Room R, Monteiro M, Gmel G, Graham K, Rehn N, et al. Alcohol use. In:

World Health Organization. Comparative quantification of health risks: global and

regional burden of disease due to selected major risk factors. Geneva: WHO; 2003.

64. Rehn N, Room R, Edwards G. Alcohol in the Euroepan Region - consumption, harm

and policies [online]. WHO Regional Office for Europe, 2001 [cited 2013 Jan 15] .

Available from: <http://www.euro.who.int/document/E76240.pdf>.

65. Rezoliucija Dėl Valstybės Alkoholio Kontrolės Politikos. Lietuvos Jaunimo

Organizacijų Taryba. Vilnius; 2011.

66. Room R, Babor T, Rehm J. Alcohol and public health. Lancet; 2005.

67. Room R, Jernigan D, Carlini-Marlatt B, Gureje O, Mäkelä K, Marshall M, et al.

Alcohol in developing societies: a public health approach. Helsinki: Finnish

Foundation for Alcohol Studies; 2002.

68. Saffer H, Dave D. Alcohol consumption and alcohol advertising bans. Applied

Economics; 2002.

69. Smart RG, Mann RE. The impact of programs for high-risk drinkers on population

levels of alcohol problems. Addiction; 2000;

70. Šalys raginamos uždrausti alkoholio reklamą [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio 5

d.]. Prieiga internetu: <http://paneveziovsc.sam.lt/naujienos/nordan-ragina-salis-

uzdrausti-visa-alkoholio-rekla/ >.

71. Šipaitė S. Įrodymais grįsta politika: alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas

Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.

72. Tamutienė I. Įrodymais grįstos alkoholio vartojimo reguliavimo politikos priemonės ir

jų taikomumas Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2010.

73. Tamutienė I. Fokusuotas interviu Telšių apskrityje. Interviuotoja I. Tamutienė. Telšių

savivaldybės gydytojo administracija, 2008 m. spalio 7 d. 11–13 val. Telšiai; 2008.

74. Thomas F. Babor. Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,

weaknesses, and future challenges. Rev Panam Salud Publica; 2005

75. Trygve U. Impact of Europeanization on Nordic alcohol control policies: a discussion

of processes and national differences. Norway: Journal of European Social Policy;

2000.

http://www.euro.who.int/document/E76240.pdf

78

76. Ulmer RG, Preusser DF, Williams AF, Ferguson SA, Farmer CM. Effects of Florida’s

graduated licensing program on the crash rate of teenage drivers. USA: Accident

Analysis and Preventon; 2000.

77. Valius L, Klumbienė J, Petkevičienė J, Mačinskas Š, Daubaras G, Bojarskas J,

Žilinskas M, Žėbienė. Ligų profilaktika ir gydymas pirminėje sveikatos priežiūroje.

Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 1999.

78. Valstybės alkoholio kontrolės programos priemonių įgyvendinimo 2009 m. ataskaita.

Valstybinis psichikos sveikatos centras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. balandžio 3

d.]. Prieiga internetu:

<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=12&Itemid=1

6>.

79. Valstybės alkoholio kontrolės programos priemonių įgyvendinimo 2010 m. ataskaita.

Valstybinis psichikos sveikatos centras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. balandžio 3

d.]. Prieiga internetu:

<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=12&Itemid=1

6>.

80. Wechsler H, Nelson TF, Lee JE, Seibring M, Lewis C, Keeling RP. Perception and

reality: a national evaluation of social norms marketing interventions to reduce

college students heavy alcohol use. USA: J. Stud. Alcohol; 2003.

81. World Health Organization. European Charter on Alcohol [online]. Paris, 1995 [cited

2012 Nov 12]. Available from: <

http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0008/79406/EUR_ICP_ALDT_94_03

_CN01.pdf>.

82. World Health Organization. Health in Europe 1997: Report on the third evaluation of

progress towards health for all in the European Region of WHO (1996–1997)

[online]. WHO Regional Publications, European Series, No. 83; 2010 [cited 2012

Nov 24]. Available from: <http://www.euro.who.int/Document

/EUR_ICP_ALDT_94_03_CN01.pdf>.

83. World Health Organization. Global status report: alcohol policy. Switzerland; 2004.

84. World Health Organization. Global status report on alcohol and health [online].

Switzerland, 2011 [cited 2012 Nov 24]. Available from:

<http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msbgsrupro

files.pdf>.

79

PRIEDAI

80

1 Priedas

11 11,2712,46

16,02

20,42

25,54

20,67

13,2914,09

13,5414,22

0

5

10

15

20

25

30

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Mirusiųjų skaičius nuo alkoholinės kepenų ligos 100 tūks. gyv.

%

1 pav. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje nuo alkoholinės kepenų ligos 100 tūkst. gyventojų

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

58,8

77,29

52,72 52,08

65,46

68,18

75,54

53,5454,34

58,6970,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 100 tūkts. gyv.

%

2 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

81

2 Priedas

Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos priemonės

Strategijos/intervencijos Efektyvumas Kaina Komentarai

Fizinio prieinamumo

reguliavimas. Visiškas

pardavimų uždraudimas

+++ aukšta Sukelia didelį neigiamą poveikį juodojoje

rinkoje, tai brangu suvaldyti.

Neveiksminga, neužtikrintas vykdymas.

Minimalaus amžiaus

nustatymas

+++

žema Sumažina alkoholio vartojimą, bet

problemos nepanaikina.

Normavimas ++ aukšta Veiksmingas itin daug geriantiems.

Tačiau sunkiai įgyvendinamas.

Vyriausybės mažmeninės

prekybos monopolija

+++ žema Veiksmingas, tik tada kai būtų vykdoma

kartu siekiant visuomenės sveikatos ir

viešosios tvarkos palaikymo tikslų.

Pardavimo valandų ir dienų

apribojimas

++ žema Efektyvu tik esant tam tikroms

aplinkybėms.

Realizavimo apribojimai ++ žema Reikalauja ilgesnės įgyvendinimo eigos.

Skirtingas alkoholio

prieinamumas, pagal jo

koncentracija, stiprumą

++ žema Daugiausiai išbandyta su alumi

Apmokęstinimas

Mokesčiai

Alkoholio mokesčiai +++ žema Veiksmingumas priklauso nuo valstybės

skiriamo dėmesio ir kontrolės alkoholio

gamybos ir platinimo sritims. Dideli

mokesčiai gali paskatinti kontrabandos ir

neteisėtos gamybos suaktyvėjimą.

Gėrimo konteksto

keitimas

Politika, kuri netarnautų

išgėrinėjantiems

+ vidutinė Vien tik mokyti nepakanka, svarbu, kad

būtų užtikrintas ne tik vykdymas, bet ir

efektyvumas

Barų darbuotojai mokomi

suvaldyti agresiją ir jos

išvengti

+ vidutinė Efektyvumas priklauso nuo ilgalaikio

stebėjimo ir kontroliavimo įvykusių

inicdentų.

Savanoriški barų savininkų

savireguliacijos kodeksai

0 žema Neveiksminga, be spaudimo

Vertimas barų ir restoranų

savininkus vykdyti

nustatytus teisės aktus

++ aukšta Laikymasis priklauso nuo įsivaizduojamo

jų suvokimo

Skatinimas organizuoti

veiklą ir renginius be

alkoholio

0 aukšta Daugiausiai alternatyvios programos

jaunimui

Bendruomenės mobilizacija ++ aukšta Pakeitimai nebuvo tvarūs

Švietimas ir įtikinimas

Alkoholio švietimas

mokyklose

0 aukšta Gali padidinti žinias ir padėti keisti

požiūrį į alkoholį, bet neturi ilgalaikio

82

poveikio paveikti išgėrinėjimus.

Moksleivių, studentų

švietimas

0 aukšta Gali padidinti žinias ir padėti keisti

požiūrį į alkoholį, bet neturi ilgalaikio

poveikio paveikti išgėrinėjimus

Viešųjų, visuomeninių

tarnybų pranešimai

0 vidutinė Pranešimai apie atsakingą alkoholio

vartojimą neatgraso nuo jo vartojimo,

tačiau pranešimai stiprinantys

visuomenės paramą viešai politikai gali

būti vaisingi

Įspėjamosios etiketės 0 žema Didina informuotumą, bet nekeičia

elgesio

Alkoholio reklamos

reguliavimas

Reklamos draudimai + žema Reklamos draudimui ryžtingai priešinosi

alkoholinių gėrimų pramonė. Alkoholinių

gėrimų reklamą televizijos laidose ir

filmuose galima apeiti.

Reklamos turinio kontrolė ? vidutinė Dažnai taikoma pramonei kaip

savireguliacijos susitarimas, tačiau retai

stebima ir kontroliuojama ar pramonės

įmonės šio susitarimo laikosi.

Atsakomosios priemonės

vairuojantiems išgėrus

Blaivumo kontrolės punktai ++ vidutinė Policijos reidų poveikis paprastai

trumpalaikis

Atsitiktinės atrankos būdu

atliekami iškvėpto oro

matavimo testai

++ vidutinė Brangus įgyvendinimas. Efektyvumas

tiesiogiai priklauso nuo vairuotojų

skaičiaus, kuriems teko su tuo susidurti.

Sumažintos leistinos

alkoholio koncentracijos

kraujyje ribos

+++ žema Nors ir nežymus apatinių leistinių ribų

sumažinimas pvz.: nuo 0,05% iki 0,02%,

tačiau reikšmingas.

Administracinis licencijos

galiojimo sustabdymas,

vairavimo teisių atėmimas

++ vidutinė Veiksminga atgrasymo priemonė nuo

vairavimo apsvaigus, nes užtiktrinama

greita bausmė.

Žema alkoholio

koncentracija kraujyje

jauniems vairuotojams

(„nulinė koncentracija“)

++ žema Daugiausia įrodymo atvejų dėl

veiksmingumo JAV ir Australijoje

Baigė pradedančiųjų

vairuotojų kursus

++ žema Tyrimai rodo, kad „nulinės

koncentracijos“ kraujyje įvedimas

jauniems vairuotojams, atgraso juos nuo

vairavimo išgėrus.

Nurodyti tam tikri

vairuotojai, kurie teikia

vežimo paslaugas

0 vidutinė Gali didinti vairuotojų informuotumą

apie vairavimo riziką ir užkirsti kelią

neblaiviems vairuotojams, bet

neturi bendro poveikio eismo įvykių

skaičiui.

Gydymas ir ankstyvosios

intervencijos

Intervencija tiems ++ vidutinė Pirminės sveikatos priežiūros

83

vairuotojams, kurie turi

bėdų dėl alkoholio

vartojimo

specialistams trūksta laiko mokymams ir

priežiūrai, koordinavimui.

Su alkoholio vartojimu

susijusių problemų

gydymas

+ aukšta Sunkiai pasiekia gyventojus, nes

dauguma šalių turi ribotas galimybes.

Savitarpio pagalba + žema Įmanoma, ekonomiškai veiksmingai

įgyvendinti, tai dar gali būti alternatyva

oficialaus gydymo daugelyje šalių.

Privalomas gydymas

pakartotiniems

pažeidėjams, kurie vairavo

apsvaigę.

+ vidutinė Priverstiniai metodai turi ribotą poveikį ir

kartais atitraukia dėmesį nuo

efektyvesnių intervencinių priemonių.

Šaltinis: Babor T, Caetano R, Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,

weaknesses, and future challenges; 2005.

84

3 Priedas

Adresatams pagal sąrašą

Kopija

Lietuvos savivaldybių asociacijai

[email protected]

2013-01- Nr. S-(4.3-3)-

DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas),

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 str. (Žin.,

1994, Nr. 63-1231) bei Departamento nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 (Žin., 2011, Nr. 28-1331), teisės aktų

nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų

pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir

koordinavimo funkcijas.

Prašome Jūsų užpildyti trumpą Savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako

kontrolės priemonių įgyvendinimą (toliau – apklausa). Ši apklausa parengta remiantis 2011-

10-28 – 2011-11-10 atlikta Lietuvos savivaldybių anketine apklausa, kurios rezultatai buvo

pristatyti 2011 m. lapkričio mėn. LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujos

tendencijos alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos bei kontrolės srityje“.

Gauti apklausos rezultatai Departamentui padės objektyviai įvertinti šiuo metu

Lietuvoje susidariusią tabako ir alkoholio kontrolės situaciją ir padės formuojant veiklos

prioritetus. Su apibendrintais apklausos rezultatais bus supažindinti visi apklausos

respondentai bei Lietuvos savivaldybių asociacija.

Užpildytą ir atsakingo asmens parašu patvirtintą klausimyną Departamentui galite

pateikti Jums patogiu būdu: el.paštu – [email protected], faksu – (8-5) 266 80 95, paštu - Šv.

Stepono g. 27, LT-01312 Vilnius. Prašome duomenis pateikti iki 2012 m. vasario 11 d.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

PRIDEDAMA. Apklausa savivaldybėms, 3 lapai.

Direktorius Zenius Martinkus

Rašto originalas nebus siunčiamas paštu.

Eglė Latauskienė, tel. (8-5) 266 8067, el.p.

[email protected]

Vaida Liutkutė, tel. (8-5) 266 80 92, el.p.

[email protected]

mailto:[email protected]

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5905&b=



85

NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTO

2013-01- RAŠTO NR. S-(4.3-3)-

ADRESATŲ SĄRAŠAS

1. Akmenės rajono savivaldybė;

2. Alytaus miesto savivaldybė;

3. Alytaus rajono savivaldybė;

4. Anykščių rajono savivaldybė;

5. Birštono savivaldybė;

6. Biržų rajono savivaldybė;

7. Druskininkų savivaldybė;

8. Elektrėnų savivaldybė;

9. Ignalinos rajono savivaldybė;

10. Jonavos rajono savivaldybė;

11. Joniškio rajono savivaldybė;

12. Jurbarko rajono savivaldybė;

13. Kaišiadorių rajono savivaldybė;

14. Kalvarijos savivaldybė;

15. Kauno miesto savivaldybė;

16. Kauno rajono savivaldybė;

17. Kazlų Rūdos savivaldybė;

18. Kėdainių rajono savivaldybė;

19. Kelmės rajono savivaldybė;

20. Klaipėdos miesto savivaldybė;

21. Klaipėdos rajono savivaldybė;

22. Kretingos rajono savivaldybė;

23. Kupiškio rajono savivaldybė;

24. Lazdijų rajono savivaldybė;

25. Marijampolės savivaldybė;

26. Mažeikių rajono savivaldybė;

27. Molėtų rajono savivaldybė;

28. Neringos savivaldybė;

29. Pagėgių savivaldybė;

30. Pakruojo rajono savivaldybė;

31. Palangos miesto savivaldybė;

32. Panevėžio miesto savivaldybė;

33. Panevėžio rajono savivaldybė;

34. Pasvalio rajono savivaldybė;

35. Plungės rajono savivaldybė;

36. Prienų rajono savivaldybė;

37. Radviliškio rajono savivaldybė;

38. Raseinių rajono savivaldybė;

39. Rietavo savivaldybė;

40. Rokiškio rajono savivaldybė;

41. Skuodo rajono savivaldybė;

42. Šakių rajono savivaldybė;

43. Šalčininkų rajono savivaldybė;

44. Šiaulių miesto savivaldybė;

45. Šiaulių rajono savivaldybė;

46. Šilalės rajono savivaldybė;

86

47. Šilutės rajono savivaldybė;

48. Širvintų rajono savivaldybė;

49. Švenčionių rajono savivaldybė;

50. Tauragės rajono savivaldybė;

51. Telšių rajono savivaldybė;

52. Trakų rajono savivaldybė;

53. Ukmergės rajono savivaldybė;

54. Utenos rajono savivaldybės;

55. Varėnos rajono savivaldybė;

56. Vilkaviškio rajono savivaldybė;

57. Vilniaus miesto savivaldybė;

58. Vilniaus rajono savivaldybė;

59. Visagino savivaldybė;

60. Zarasų rajono savivaldybė.

87

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

2013-01- rašto Nr. S-(4.3-3)-

Priedas

SAVIVALDYBIŲ APKLAUSA APIE ALKOHOLIO IR TABAKO

KONTROLĖS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

Prašome Jūsų atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

Siūlome Jums šią apklausą pildyti tiesiog kompiuteryje, spustelint pilką kvadratėlį prie

tinkamiausio atsakymo varianto bei įrašant duomenis į tam skirtus specialius pilkus langelius,

ir tik tuomet spausdinti patvirtinimui.

Atsakydami į klausimus pažymėkite vieną atsakymo variantą (2-ame, 6-ame ir 15-ame

klausimuose galimi keli atsakymo variantai). Jei to reikalauja atsakymas ar savo atsakymą

norite papildyti, pakomentuoti – papildomus duomenis įrašykite.

Atsakingo asmens parašu patvirtintą apklausą bet kuriuo Jums patogiu būdu prašome

atsiųsti iki 2013 m. vasario 11 d. Atsakingas asmuo - tai bet kuris savivaldybės

administracijos darbuotojas, kuris surinko duomenis, reikalingus anketos užpildymui.

I. TABAKO KONTROLĖ

1. Ar Savivaldybė yra pasinaudojusi teise uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose

ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose?

Taip (pereikite prie 3 klausimo)

Ne

2. Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę sukurti nerūkymo zonas (pvz: Tarybos

sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijose ar pan.)?


Ne (pereikite prie 7 klausimo)

3. Kiek nerūkymo zonų (nustatytų Savivaldybės sprendimu, pasinaudojus Tabako

kontrolės įstatymo 19 str. 3 d.) yra Savivaldybėje?

Įrašykite skaičių ir nurodykite vietas (pvz: 3 nerūkymo zonos - V.Kudirkos skveras, aikštė prie

savivaldybės Laisvės pr., Katedros aikštė ir pan.):

4. Ar Savivaldybės nustatytose nerūkymo zonose matomose vietose yra iškabinti

įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti?

Taip

Ne

Yra, tačiau ne visose zonose

5. Kas Jūsų Savivaldybėje prižiūri, kad nerūkymo zonose būtų nerūkoma?

88

Policijos komisariatai

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ar panašias funkcijas vykdantis Savivaldybės

skyrius

Nėra prižiūrima

Kita (Įrašykite: )

6. Ar Jums yra žinomi atvejai, kuomet asmuo(-enys), nepaklusęs(-ę) draudimui rūkyti

Savivaldybės patvirtintose nerūkymo zonose, būtų įspėti policijos pareigūnų ar

sumokėtų nustatytą baudą?

Taip

Ne

7. Ar Savivaldybė yra nepilnamečiams uždraudusi rūkyti viešose vietose?

Taip

Ne

Jei susiklostys tinkamos teisinės aplinkybės, tokia galimybe pasinaudosime

8. Ar Savivaldybė užtikrina, kad jos lankytojai ir darbuotojai nebūtų priversti kvėpuoti

tabako dūmais užterštu oru (įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir

iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai)?

Taip

Ne

Iš dalies

II. ALKOHOLIO KONTROLĖ

9. Ar Savivaldybė yra neišdavusi ar panaikinusi licenciją verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų

institucijų nuomonę?

Taip

Ne

Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti atvejų skaičių per 2012 m.:

10. Ar Savivaldybė yra apribojusi laiką mažmeninės prekybos įmonėms,

prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių

organizacijų ar kitų institucijų nuomonę?

Taip

Ne


89

11. Ar Savivaldybė yra nustačiusi atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti

alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir

ugdymo įstaigų, maldos namų?


Ne

Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti kokį atstumą metrais savivaldybė yra nustačiusi:

12. Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nustatyti atstumą (pvz.:

Tarybos sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijoje ar pan.)?

Taip

Ne

13. Ar Savivaldybių tarybos yra apribojusios ar uždraudusios prekybą

alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir masinių renginių dienomis / metu?

Taip

Ne


14. Ar Savivaldybė yra nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų?

Taip

Ne

15. Nurodykite priežastis (jei tokių yra) dėl kurių Savivaldybė neįgyvendina

visų jai teisės aktais suteiktų teisių alkoholio ir tabako kontrolės srityje:

Stinga žmogiškųjų išteklių

Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisių

Verslo struktūros dar įtaką politiniams sprendimams

Visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako kontrolę Savivaldybė įgyvendina

Kita (įrašykite):

Anketa užpildyta Atsakingas asmuo

(data) (vardas, pavardė) (parašas)

90

4 Priedas

Kokybinio tyrimo klausimai suskirstyti blokais

I. Savivaldybės galimybės kontroliuoti prekybą alkoholiu ir pavestų funkcijų vykdymas.

1. Išssakykite savo nuomonę, kokios savivaldybės galimybės kontroliuoti prekybą

alkoholiu?

2. Kokia Jūsų nuomonė apie savivaldybėms priskirtas funkcijas? Jų atlikimą?

II. Licencijų išdavimas ir jų galiojimo sustabdymo aspektai.

3. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių savivaldybė dažniausiai nepanaikina licencijos

prekiauti alkoholiu, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių institucijų nuomonę?

III. Atstumų nustatymas nuo prekybos alkoholiu taškų.

4. Kokia Jūsų nuomonė apie atstumą, kuris turėtų būti nustatytas nuo alkoholio

pardavimo vietų ir švietimo įstaigų, maldos namų ir sveikatos priežiūros įstaigų?

IV. Prekybos alkoholiu draudimas.

5. Kaip manote, kodėl dauguma savivaldybių (54 iš 60) neuždraudžia prekybos alkoholiu

masinių švenčių ir renginių metu?

V. Alkoholio reklamos ypatumai.

6. Ką manote apie alkoholio reklamos ribojimą?

7. Kaip manote ar išties savivaldybėse neužfiksuojama alkoholio reklamos pažeidimų?

(apklausos duomenimis tik 2 savivaldybės tai užfiksavo)

VI. Ekonominių sankcijų taikymas ir efektyvumas.

8. Kokia Jūsų nuomonė apie galimas taikyti ekonomines sankcijas už LR Alkoholio

kontrolės įstatymo nesilaikymą? gal galite pakomentuoti, Jūsų nuomone, ar jos yra

pakankamos? (jei ats., kad sankcijos pakankamos, iš to išplaukiantis klausimas –

tuomet kodėl įstatymas yra pažeidinėjamas?

VII. Alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo priežastys ir reikalingi pokyčiai.

9. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių savivaldybės neįgyvendina visų jai teisės aktais

suteiktų teisių ir įgaliojimų alkoholio kontrolės srityje?

10. Ką Jūsų nuomone, reikia keisti alkoholio kontrolės srityje?

dovilė petrošiūtė savivaldybĖms deleguotŲ alkoholio ... · academic supervisor aurelijus...

Documents