IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZIŲ IR LIETUVOS GALIMYBIŲ, ĮGYVENDINANT
PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS 20 PROC. SUMAŽINTI ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKĮ IKI 2020 M., ĮVERTINIMO IR PASIŪLYMŲ
PARENGIMAS
Galutinė ataskaita
Habil. dr. V.Miškinis
2007 m. gruodžio 20 d.
S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
S1/
31–9
34.7
.7/K
K–0
7–04
G–V
:03 S
1/31–934.7.7/KK
–07–04 G–V
:03
KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS TYRIMŲ LABORATORIJA
S1/
00-0
00.0
.0-P
-V:0
0 S1/00-000.0.0-P
-V:00
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Ataskaitos pavadinimas:
Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas
Ataskaitos pavadinimasGalutinė ataskaita
Išleidimo data:
2007–12–20
Autoriai:V.m.d. A. Galinis V.m.d. I. Konstantinavičiūtė M. d. E. NorvaišaJ.m.d. I. AlėbaitėJ.m.d. D. Tarvydas
Vadovas:
Habil. dr. V. Miškinis
Psl. sk./ Priedų psl. sk.:
117/0
Užsakovas:
Aplinkos ministerija
Sutarties data:
2007–09–14
Ataskaitos identifikatorius:
S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Sutarties pavadinimas:
Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas
Sutarties Nr.:
S1/31–934.7.7/KK–07–04
Santrauka: Pateiktame darbe apibendrinta esamos būklės ir šiltnamio dujų kitimo tendencijos, pateikti analizės metodiniai principai, energetikos sektoriaus plėtros scenarijai bei juos atitinkantys į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio kitimo trendai. Taip pat pateikta šiltnamio dujų kiekio, išmetamo į atmosferą kituose ūkio sektoriuose, kitimo iki 2020 m. prognozė.
Reikšminiai žodžiai: Energetikos sektorius, šiltnamio dujos, energijos poreikių prognozės, energetikos sektoriaus plėtra, šiltnamio dujų kiekio prognozės
Ataskaita perduota:
Aplinkos ministerijai (3 kopijos)LEI archyvui (1 kopija)
Saugojimo vieta ir bylos Nr.:
31 lab\Backupserver\Ataskaitos\ S1/31–934.7.7/KK-07-04–G–V:03.doc
Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijaLietuvos energetikos institutasBreslaujos g. 3LT–44403, Kaunas
Telefonas: 8 37 401959Faksas: 8 37 351271E–paštas: [email protected]: http://www.lei.lt
Patikrinta: Patvirtinta:
Kompleksinių energetikos tyrimų Lietuvos energetikoslaboratorijos vedėjas instituto direktoriaus pav.V. Miškinis R. Levinskas
A. V.
2
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
TURINYS
Paveikslų sąrašas................................................................................................................................4
Lentelių sąrašas..................................................................................................................................6
Įvadas...................................................................................................................................................8
1.ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ.....................................................................................10
1.1. ENERGETIKA ............................................................................................................................... 18 1.1.1 Energetikos sektorius ........................................................................................................ 18 1.1.2 Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuose .......................................................................... 22 1.1.3 Transportas ....................................................................................................................... 26
1.2. PRAMONĖS PROCESAI ................................................................................................................... 28 1.3. ŽEMĖS ŪKIS ............................................................................................................................... 31 1.4. ATLIEKOS ................................................................................................................................... 32 1.5. LYGINAMIEJI ES ŠALIŲ EKONOMINIAI, ENERGETINIAI IR CO2 RODIKLIAI ............................................... 35
1.ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS SCENARIJŲ MODELIAVIMO METODINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIELAIDOS........................................42
1.6. EKONOMIKOS RAIDOS PROGNOZĖS ................................................................................................... 44 1.7. ENERGIJOS POREIKIŲ PROGNOZĖS .................................................................................................... 47 1.8. KURO KAINŲ PROGNOZĖS .............................................................................................................. 57 1.9. MATEMATINIO MODELIO CHARAKTERISTIKA ....................................................................................... 61
2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ.................................................................68
1.10. NAGRINĖTI SCENARIJAI ................................................................................................................ 68 1.11. ZK1 SCENARIJAUS CHARAKTERISTIKA ........................................................................................... 70 1.12. KITŲ NAGRINĖTŲ SCENARIJŲ CHARAKTERISTIKA .............................................................................. 81
1.12.1 ZK2 scenarijus ................................................................................................................ 81 1.12.2 ZK3 ir ZK4 scenarijai ..................................................................................................... 83 1.12.3 ZK5 scenarijus ................................................................................................................ 86 1.12.4 AK1 scenarijaus charakteristika ..................................................................................... 88 1.12.5 AK2 ir AK3 scenarijų charakteristika ............................................................................. 92 1.12.6 Nagrinėtų scenarijų apibendrinimas ............................................................................... 97
3.ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, KITUOSE ŪKIO SEKTORIUOSE IR BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZĖ....................................99
1.13. PRAMONĖS PROCESŲ METU Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 99 1.14. ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 102 1.15. ATLIEKŲ SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ .............................. 106 1.16. ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO PROGNOZĖ ......................... 109
IŠVADOS.........................................................................................................................................113
LITERATŪRA................................................................................................................................116
3
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1.1 paveikslas. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje..........12
1.2 paveikslas. Lietuvos BVP ir išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksai....................................................................................................14
1.3 paveikslas. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų struktūra pagal sektorius. .....................15
1.4 paveikslas. Pagrindinių šiltnamio dujų šaltinių struktūra 2006 m........................................16
1.5 paveikslas. Atskirų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dinamika. ......................................17
1.6 paveikslas. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................18
1.7 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos sąnaudų dinamika [4, 5].........................................19
1.8 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b) [4, 5]....................................................................................................................................................20
1.9 paveikslas. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra [4, 5].........................................21
1.10 paveikslas. Kituose ūkio sektoriuose į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio (dėl kuro deginimo) dinamika. .....................................................................................................23
1.11 paveikslas. Lietuvos galutinės energijos sąnaudų dinamika................................................24
1.12 paveikslas. Galutinės energijos sąnaudų struktūra pagal sektorius....................................26
1.13 paveikslas. Transporto sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................27
1.14 paveikslas. Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra.................................................27
1.15 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. .................................................................................................................................29
1.16 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b). ...........................................................................................................................................30
1.17 paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................31
1.18 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...33
1.19 paveikslas. Komunalinių atliekų kaita [8]..............................................................................33
1.20 paveikslas. Nuotekų kiekio kaita ............................................................................................34
1.21 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m..................................................................................................................36
1.22 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui (vertinant pagal PGP), 2005 m.......................................................................40
2.23 paveikslas. Pagrindinių kuro ir energijos srautų diagrama 2006 m., tūkst. tne.................43
2.24 paveikslas. BVP kitimo indeksas Lietuvoje ir ES–15 šalyse.................................................44
2.25 paveikslas. Šalies BVP augimo scenarijai...............................................................................45
2.26 paveikslas. Lietuvos galimybės pasiekti ES-27 šalių išsivystymo lygį.................................46
4
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.27 paveikslas. Galutinės elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui 2005 m..................51
2.28 paveikslas. Galutinės elektros energijos poreikių prognozė.................................................52
2.29 paveikslas. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozė........................................54
2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė..............................................................................58
2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė...............................................................59
2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė............................................................................59
3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju......................70
3.34 paveikslas. Elektros energijos gamyba Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.........................72
3.35 paveikslas. kuro sąnaudos elektrinėse ZK1 scenarijaus atveju...........................................74
3.36 paveikslas. Šilumos gamyba pagal technologijas ZK1 scenarijaus atveju..........................76
3.37 paveikslas. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju. ......................................................................................................................................77
3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.....................79
3.39 paveikslas. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................81
3.40 paveikslas. Elektros energijos gamyba ZK3 scenarijaus atveju..........................................83
3.41 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK1 scenarijaus atveju..........................................88
3.42 paveikslas. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK 1 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................90
3.43 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK3 scenarijaus atveju..........................................94
3.44 paveikslas. Kuro sąnaudos elektrinėse AK3 scenarijaus atveju..........................................95
3.45 paveikslas. Suminės CO2 emisijos nagrinėtų scenarijų atveju............................................97
4.46 paveikslas. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. ...102
4.47 paveikslas. Žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė .........................106
4.48 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. .............108
4.49 paveikslas. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozės scenarijai.................................................................................................................................110
5
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos..................11
1.2 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu....................................................................................................................................................13
1.3 lentelė. Galutinės energijos reikmių atskiruose ūkio sektoriuose vidutiniai metiniai augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu..............................................................................25
1.4 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai vienam gyventojui 2005 m........................................37
1.5 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai, kg/tūkst. dol. sukurto BVP 2000 m. kainomis, 2005 m................................................................................................................................................39
1.6 lentelė. Energijos vartojimo sąlygotas CO2 kiekis, mln. t......................................................41
2.7 lentelė. Šalies galutinės energijos poreikių prognozė..............................................................49
2.8 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50
2.9 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50
2.10 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.....................................................................................................................52
2.11 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.....................................................................................................................53
2.12 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh...............................................................................................54
2.13 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.......................................................................................................55
2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh............................................................................55
2.15 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh........................................................................56
2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne........................................56
2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne....................................57
2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne..................60
2.19 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (pagrindinis scenarijus), Eur/tne.....................61
2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra...........................................62
3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika........................................69
3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.............................71
3.23 lentelė. Elektros energijos gamyba ZK1 scenarijaus atveju, GWh.....................................73
3.24 lentelė. Kuro sąnaudos elektrinėse, tūkst. tne........................................................................75
6
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.25 lentelė. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju, tūkst. t*.....................................................................................................................................78
3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų..................................................................................................................................80
3.27 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................82
3.28 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK3 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................84
3.29 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK4 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................85
3.30 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus ZK5 scenarijaus atveju, tūkst. t..............87
3.31 lentelė. Pirminės energijos sąnaudos Lietuvoje AK1 scenarijaus atveju............................89
3.32 lentelė. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK1 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................91
3.33 lentelė. Su organinio kuro deginimu susiję CO2 išmetimai į atmosferą AK2 scenarijaus atveju........................................................................................................................................93
3.34 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus AK3 scenarijaus atveju.............................96
4.35 lentelė. Cemento ir kalkių gamybos apimčių prognozė [3, 24]...........................................100
4.36 lentelė. Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos kitimo prognozė..................................................................................................................................................100
4.37 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš azoto rūgšties gamybos ir anglies dioksido (CO2) emisijos iš amoniako gamybos kitimo prognozė.................................................................100
4.38 lentelė. Gyvulių skaičiaus kitimo prognozė, tūkst. vienetų [8, 26].....................................102
4.39 lentelė. Žemės ūkio metano (CH4) emisijų rodikliai [3].....................................................103
4.40 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.................................103
4.41 lentelė. Azoto išsiskyrimo kiekis pagal galvijų grupes [3]..................................................104
4.42 lentelė. Mėšlo tvarkymo sistemų emisijos rodikliai [3].......................................................104
4.43 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.......................105
4.44 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš žemės apdirbimo kitimo prognozė....................105
4.45 lentelė. Sąvartynų metano (CH4) emisijos rodikliai [3]......................................................107
4.46 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš sąvartynų kitimo prognozė...........................................107
4.47 lentelė. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozės scenarijai. ......109
4.48 lentelė. Lyginamieji šiltnamio dujų kitimo prognozių scenarijų rodikliai........................112
7
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
ĮVADAS
Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo imtis būtinų vidaus priemonių ir rodyti tarptautinį pavyzdį
siekiant užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2° C palyginti su jos
lygiu ikipramoninio išsivystymo laikotarpiu. Remiantis atliktais tyrimais nustatyta, kad įgyvendinus
dabartinę energetikos ir transporto politiką ES į atmosferą išmetamo CO2 kiekis iki 2030 m.
padidėtų maždaug 5 proc., o pasaulyje – 55 proc. [1]. Todėl 2007 m. sausio mėn. Europos
Komisijos Komunikate [2] siūloma, kad ES šalys, atsižvelgdamos į vykstančias tarptautines
derybas, siektų tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį 30
proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Tokios bendros pasaulio valstybių pastangos leistų sumažinti
tolesnį vidutinės temperatūros augimą ir neviršyti minėtos 2° C ribos. Komunikate siūloma, kad dar
prieš pasirašant tokį tarptautinį susitarimą ES, nepažeisdama savo pozicijų tarptautinėse derybose,
turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamų
šiltnamio dujų kiekį ne mažiau kaip 20 proc.
Visos ES šalys pastaruoju metu susiduria su klimato kaitos, didėjančios priklausomybės nuo
energijos, importuojamos iš kitų valstybių, ir augančių energijos kainų sukeliamais iššūkiais. Be to,
ES šalių tarpusavio priklausomybė energetikos srityje taip pat didėja: nutrūkus energijos tiekimui
vienoje šalyje, poveikis taip pat juntamas ir kitose šalyse. Todėl bendrosios Europos energetikos
politikos strateginis tikslas yra trejopas: kova su klimato kaita, ES išorinės priklausomybės nuo
importuojamų energijos išteklių mažinimas ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo
skatinimas, tuo pačiu užtikrinant stabilų ir patikimą energijos tiekimą vartotojams. Taigi vienas iš
svarbių Europos Komisijos pasiūlymų – energetikos politiką grįsti įsipareigojimu iki 2020 m.
sumažinti 20 proc. išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.
Siekiant šio bendro strateginio tikslo įgyvendinimo valstybės narės turės pradėti intensyvias
diskusijas, kaip teisingai pasidalinti šią naštą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifinius ypatumus.
Taip pat valstybės narės turėtų numatyti priemones, kuriomis ketina siekti užsibrėžtų tikslų.
Norint įvertinti Lietuvos galimybes ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl išmetamų
šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m. sumažinimo, labai svarbu atlikti šiltnamio dujų kitimo atskirose
šalies ūkio šakose analizę ir įvertinti galimas jų kitimo tendencijas. Tokia analizė gali pasitarnauti
rengiant išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio prognozes ateityje.
8
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Šiam tikslui taip pat svarbu nustatyti, kaip keitėsi išmetamų šiltnamio dujų kiekis 2000-2005
metais, kai labai sparčiai augo šalies ekonomika, ypač įvertinti tendencijas tos jų dalies, kurią lemia
veikla, nesusijusi su organinio kuro deginimu. Tuo tarpu energijos poreikių augimą laikotarpiu iki
2020 metų lems tolesnis ekonomikos augimas, kuris gali būti pagrįstas tikėtinais scenarijais. Savo
ruožtu organinio kuro kiekis ir jos struktūra priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos įvertinti
įmanoma tik taikant šiam tikslui parengtą matematinį modelį ir atliekant įvairiapusišką racionalių
energetikos raidos scenarijų analizę.
Pirmajame darbo skyriuje atlikta detali šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų, išmetamų į
atmosferą, kiekio 1990-2005 m. laikotarpiu kitimo tendencijų analizė visuose ūkio sektoriuose. Taip
pat išanalizuoti šias kitimo tendencijas apsprendžiantys veiksniai. Šiame skyriuje pateikta ES šalių
pagrindinių ekonominių, energetinių ir CO2 rodiklių palyginamoji analizė.
Antrajame darbo skyriuje išnagrinėti energetikos sektoriaus plėtros scenarijų modeliavimo
metodiniai principai ir pagrindinės prielaidos. Šiame skyriuje pateiktos galutinės energijos poreikių
prognozės, parengtos naudojant ekonometrinį modelį bei atitinkančios Nacionalinėje energetikos
strategijoje taikytus ekonomikos raidos scenarijus. Tai pat išanalizuoti galimi kuro kainų kitimo iki
2030 m. scenarijai bei pateikta matematinio modelio, naudoto energetikos sektoriaus šiltnamio dujų
emisijų kitimo analizės prognozei, charakteristika.
Trečiajame darbo skyriuje pateikta energetikos sektoriaus CO2 emisijų į atmosferą kitimo
prognozė. Energetikos sektoriaus raidai didelę įtaką turi šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos
išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir
daugelis kitų veiksnių. Todėl siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo
išnagrinėti įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai. Šiame skyriuje pateikti kiekvieno
nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatai.
Ketvirtajame skyriuje išanalizuotos šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio
sektoriuose (t.y. pramonės procesų, žemės ūkio ir atliekų) perspektyvinės kitimo tendencijos ir
pateikta prognozė iki 2020 m. Ši prognozė remiasi nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose
pateiktomis ūkio sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Taip pat, apibendrinant
atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų
kiekiui, šiame skyriuje pateikti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai: maksimalus ir minimalus, kurie
apibrėžia galimas šiltnamio dujų kitimo ribas iki 2020 m.
9
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1. ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ
Šiuo metu pagrindiniai klimato kaitą reguliuojantys tarptautiniai dokumentai yra Jungtinių
Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir Kioto protokolas. JT bendroji klimato kaitos
konvencija buvo pasirašyta 1992 m. birželio mėn. Rio de Žaneiro konferencijoje. Šią konvenciją
pasirašė 155 šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. vasario 23
d. Šios konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų koncentracija
atmosferoje stabilizuotųsi tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų
pasaulio klimato sistemos. Šalys, pasirašiusios JTBKKK, 1997 m. pasirašė Kioto protokolą. Lietuva
šį protokolą pasirašė 1998 m. ir tuo pačiu įsipareigojo 2008-2012 metų laikotarpiu sumažinti
išmetamų šiltnamio dujų kiekį 8 proc., lyginant su 1990 m. taršos lygiu. Lietuva ratifikavo Kioto
Protokolą 2002 m. (LR įstatymas Nr. IX-1203, 2002 m. lapkričio 19 d.), o šis protokolas įsigaliojo
2005 m. vasario 16 d., kai jį ratifikavo šalys, kurių šiltnamio dujų emisijos 1990 m. sudarė daugiau
kaip 55 proc. visų JTBKKK 1 Priedo šalių emisijų.
Remiantis JTBKKK ir Kioto protokolo 5 straipsnio, 2 paragrafo reikalavimais Lietuva
periodiškai, t.y. kiekvienais metais, pateikia nacionalinę visų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų,
kurių nekontroliuoja Monrealio protokolas, inventorizaciją. Šiltnamio dujų (ŠD) inventorizacija
apima visas šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas (anglies dioksidą (CO2), metaną (CH4), nitrito
oksidą (N2O), hidrofluoroangliavandenilius (HFC), perfluorangliavandenilius (PFC) ir sieros
heksafluoridą (SF6)) atitinkamoms šaltinių ir absorbentų kategorijoms. ŠD inventorizacijos šaltinių
kategorijos pateiktos 1.1 lentelėje.
Lietuvos ŠD inventorizacija pirmą kartą buvo parengta 1996 m. kartu su Nacionaliniu
JTBKKK įgyvendinimo pranešimu. Nuo 2006 m. pateikiama ŠD inventorizacija apimanti visą
nagrinėjamą laikotarpį nuo 1990 iki 2004 m. Taip pat remiantis ES direktyvos 280/2004/EB dėl
šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo ir Kioto protokolo
įgyvendinimo reikalavimais, Lietuva kiekvienais metais rengia ŠD inventorizaciją ir teikia
Jungtinių Tautų sekretoriatui bei Europos Komisijai. Lietuvos ŠD inventorizacija, apimanti 1990-
2005 m. laikotarpį, JTBKKK sekretoriatui buvo pateikta 2007 m. balandžio mėn. [3].
ŠD inventorizacija rengiama vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos
rekomenduota metodika. Išmetamų šiltnamio dujų kiekis apskaičiuojamas naudojant nustatytus
emisijų rodiklius ir atskirų ūkio šakų veiklos statistinius duomenis. Rengiant Lietuvos ŠD
10
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
inventorizaciją remtasi specifiniais šalies arba tarptautiniais rekomenduotinais emisijų rodikliais
atskiroms šaltinių kategorijoms. 2007 m. pateikta ŠD inventorizacija apima visus ūkio sektorius:
energetiką (įskaitant kuro deginimą elektros ir šilumos gamybai, naftos perdirbimui bei kitose ūkio
šakose), pramonės procesus, žemės ūkį, žemės naudmenų paskirties pasikeitimą ir miškininkystę
bei atliekų tvarkymą (pagal 1.1 lentelėje pateiktas šaltinių kategorijas, būdingas Lietuvai).
1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos.
Sektorius Šaltinių kategorijaEnergetika A. Kuro deginimas:
1. Energetikos sektorius (elektros ir šilumos gamyba; naftos perdirbimas, kita)
2. Apdirbamoji pramonė ir statyba3. Transportas4. Kiti sektoriai (paslaugų sektorius, žemės ūkis, namų
ūkis)5. Kita
B. Lakiosios kuro emisijos1. Kietasis kuras2. Nafta ir gamtinės dujos3. Kita
Pramonės procesai A. Mineralinių produktų gamybaB. Chemijos pramonėC. Metalų gamybaD. Kita gamybaE. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido gamybaF. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido
naudojimasG. Kita
Tirpiklių ir kitų produktų naudojimasŽemės ūkis A. Fermentacija gyvulių virškinimo sistemoje
B. Mėšlo tvarkymasC. Ryžių auginimasD. Žemės apdirbimasE. Savanų deginimasF. Žemės ūkio produktų likučių deginimas laukuoseG. Kita
Žemės naudmenų paskirties pasikeitimas ir miškininkystėAtliekos A. Sąvartynai
B. NuotekosC. Atliekų deginimasD. Kita
11
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Siekiant atlikti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekio, išmesto į atmosferą, kitimo
tendencijų analizę šiame darbe remtasi būtent šia 2007 m. pateikta inventorizacija [3].
Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, labai ženkliai pabrangus energijos ištekliams ir
žaliavoms, buvo vykdoma energetikos politika, skatinusi efektyviau vartoti energijos išteklius ir
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrą. Šie veiksniai ir ženklūs struktūriniai pokyčiai
šalies ekonomikoje bei pirminės energijos balanse lėmė ženkliai sumažėjusį išmetamų į atmosferą
teršalų kiekį – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais, tačiau
nuo 2001 metų (1.1 pav.) dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių į
atmosferą išmetamų teršalų kiekis pradėjo didėti.
0
10
20
30
40
50
60
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
0
10
20
30
40
50
60
70
Energetikos sektorius Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuoseTransportas Pramonės procesaiŽemės ūkis AtliekosBVP
1.1 paveikslas. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje.
Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis nuo 18,7 mln. t 2000 metais padidėjo iki 22,6
mln. t 2005 metais, t.y. 20,6 proc. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per tuos metus išaugo
net 45 proc. 2000 metų kainomis. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis didėja palyginti lėtai
– beveik dvigubai lėčiau nei BVP augimas. Atsižvelgiant į 2000-2005 m. laikotarpio vidutinius
metinius augimo tempus (BVP – 7,8 proc., o išmetamų į atmosferą ŠD kiekio – 3,8 proc.) galima
teigti, kad Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos vienas iš tikslų pasiekti, kad į atmosferą
12
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau, nei auga gamyba ir
paslaugos šiuo metu yra tenkinamas.
Iš 1.2 lentelėje pateiktų apibendrinančių vidutinių metinių į atmosferą išmetamų ŠD kiekių
augimo tempų atskiruose ūkio sektoriuose 2000-2005 m. laikotarpiu matyti, kad atskiruose
sektoriuose jos didėja skirtingai: lėčiausiai šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos didėjo energetikos
sektoriuje (2,4 proc.), o sparčiausiai – pramonės procesų bei transporto sektoriuose.
1.2 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu.
RodiklisVidutiniai metiniai augimo
tempai, proc.
Bendrasis vidaus produktas 7,7
Į atmosferą išmetamas bendras ŠD kiekis: 3,8
- energetikos sektorius 2,4
- kuro deginimas kituose sektoriuose 2,8
- transportas 5,8
- pramonės procesai 6,8
- žemės ūkis 4,2
- atliekos -0,4
2005 m. Lietuvos ŠD sudarė tik 47 proc. 1990 m. lygio, tai matyti iš 1.2 pav. pateiktų BVP ir
išmetamų į atmosferą ŠD kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksų.
1990-2005 m. laikotarpiu Lietuvos ūkio (apdirbamosios pramonės, statybos, paslaugų, namų
ūkio ir žemės ūkio) sektoriuose dėl kuro deginimo išmetamos ŠD sumažėjo ženkliausiai - 2005 m.
jos tesudarė 18 proc. 1990 m. lygio, o tuo tarpu pramonės procesų metu išmetamos dujos 2005 m.
pasiekė 1990 m. lygį.
Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų ŠD kiekio 1990–2000 metais sumažėjimą iš
esmės lėmė sumažėjęs kuro vartojimas. Nuo 2001 metų energetikos sektoriaus į atmosferą
išmetamų ŠD kiekis ėmė didėti, tačiau šio sektoriaus ŠD augo lėtesniais tempais nei bendras šių
dujų kiekis, išmestas į atmosferą (1.2 pav., 1.2 lentelė).
13
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
20
40
60
80
100
120
1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004
Inde
ksas
(19
90=
100)
BVP
ŠD - bendros
ŠD - energetikos sekt.
ŠD - transportas
ŠD - kuro deginimaskituose ūkio sekt.ŠD - pramonės proc.
ŠD - žemės ūkis
ŠD - atliekos
1.2 paveikslas. Lietuvos BVP ir išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksai.
Per pastaruosius metus ženkliai kito ne tik išmetami ŠD kiekiai, bet ir jų sektorinė struktūra.
Energetikos sektorius yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis – 1990 m. šio sektoriaus dalis bendroje
struktūroje sudarė 29,4 proc., o 2005 m. sumažėjo iki 27,5 proc. (1.3 pav.). Pramonės procesų dalis
bendroje ŠD struktūroje ženkliai padidėjo nuo 7,8 proc. (1990 m.) iki 16,7 proc. (2005 m.), taip pat
padidėjo transporto sektoriaus dalis nuo 12 proc. iki 18,6 proc. (2005 m.).
14
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
29.39 31.10 29.42 27.48
12.04 14.27 16.97 18.64
28.13 20.00 13.05 12.42
7.848.58 14.50 16.67
18.41 18.52 17.65 17.96
4.18 7.53 8.42 6.84
0%
20%
40%
60%
80%
100%
1990 1995 2000 2005
Energetikos sektorius TransportasKuro deginimas kituose ūkio sektoriuose Pramonės procesaiŽemės ūkis Atliekos
1.3 paveikslas. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų struktūra pagal sektorius.
Dabartiniu metu, kaip matyti iš 1.4 pav., didžiausia dalis (daugiau kaip 58 proc.) į atmosferą
išmetamų šiltnamio dujų yra tiesiogiai susijusi su organinio kuro deginimu visų ūkio šakų vartotojų
įrengimuose. Šiuo atveju nagrinėjamai šiltnamio dujų šaltinių kategorijai priskiriamos ir lakiosios
kuro emisijos, kurios susiję su gamtinių dujų ir naftos gamyba, transportavimu ir pan.
15
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Kuro deginimas58.5%Pramonės procesai
16.7%
Atliekų tvarkymas6.8%
Žemės ūkis18.0%
1.4 paveikslas. Pagrindinių šiltnamio dujų šaltinių struktūra 2006 m.
Išmetamos į atmosferą šiltnamio dujos turi skirtingą pasaulinio atšilimo potencialą, kuris yra
išreiškiamas santykiniu dydžiu CO2 atžvilgiu. Todėl siekiant išreikšti šiltnamio dujas CO2
ekvivalentu, atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, naudojamos šios pasaulinio atšilimo
potencialo vertės: CO2 – 1; CH4 – 21; N2O - 310. Lietuvos atskirų šiltnamio dujų kiekio, išreikšto
CO2 ekvivalentu, dinamika 1990-2005 m. laikotarpiu pateikta 1.5 pav. Per nagrinėjamąjį laikotarpį
ženkliausiai sumažėjo anglies dioksido (CO2) emisija, 2000 m. CO2 emisija sudarė tik 33 proc. 1990
m. lygio, tačiau dėl spartaus ekonomikos augimo nuo 2000 m. pradėjo didėti vidutiniškai 3,5 proc.
per metus. Nitrito oksido (N2O) emisija 2000 m. sudarė 55 proc. 1990 m. lygio, t.y. sumažėjo nuo 6
Mt CO2 ekv. iki 3,5 Mt CO2 ekv. Tačiau nuo 2000 m. pradėjo sparčiai (net 7,7 proc. per metus)
didėti ir 2005 m. pasiekė 81 proc. 1990 m. lygio. Išmetamo metano (CH4) kiekis 2000 m. sudarė 54
proc. 1990 m. lygio ir per paskutinius penkerius metus labai mažai tepakito.
16
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
5
10
15
20
25
30
35
40
1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004
Mt C
O2
ekv.
CO2
CH4
N2O
1.5 paveikslas. Atskirų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dinamika.
Svarbu pažymėti, kad nors per pastaruosius penkerius metus išmetamų į atmosferą šiltnamio
dujų kiekis padidėjo, šių teršalų kiekis, tenkantis BVP vienetui, 2005 metais sumažėjo iki 0,34
kg/Lt, o palyginti su 1990 metais (0,75 kg/Lt) sumažėjo daugiau kaip du kartus. Tai rodo, kad
įdiegtos naujos kuro deginimo technologijos energetikos ir pramonės įmonėse, didesnė gamtinių
dujų sąnaudų dalis pirminės energijos balanse, o transporto sektoriuje – suskystintų dujų dalis,
atnaujintas transporto parkas bei kitos įgyvendintos priemonės sąlygojo ekologinio efektyvumo
pažangą.
17
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.1. Energetika
1.1.1Energetikos sektorius
2005 m. energetikos sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 27,5 proc.
Pagal šiltnamio dujų struktūrą energetikos sektoriuje didžiausią dalį sudaro anglies dioksido (CO2)
emisija (apie 95 proc.), kuri susidaro deginant organinį kurą.
Energetikos sektorius pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis, tačiau šiame sektoriuje išmetamas
šiltnamio dujų kiekis nuo 1990 m. iki 2000 m. sumažėjo beveik 3 kartus (1.6 pav.). Nuo 2001 m.
išmetimai energetikos sektoriuje pradėjo didėti ir 2005 m. iš viso sudarė 6,2 Mt CO2 ekv. Tokį
ženklų šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą iš esmės lėmė kuro vartojimo sumažėjimas bei naudojamo
kuro struktūros pokyčiai.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
N2O
CH4
CO2
1.6 paveikslas. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.
18
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Po šalies nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusį ekonomikos nuosmukį lydėjo ženklus
pirminės energijos vartojimo mažėjimas, kuris buvo šiek tiek banguotas dėl daugiau ar mažiau
išnaudotų galimybių efektyviau panaudoti paveldėtą Lietuvos elektrinių galių perteklių,
eksportuojant į kaimynines šalis dalį Ignalinos AE pagamintos elektros energijos (1.7 pav.). Didele
dalimi mažėjančius pirminės energijos poreikius taip pat lėmė energijos intensyvumo, t.y. pirminės
energijos, sunaudotos šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (pastoviomis kainomis) vienetui,
mažėjimas. 2006 metais pirminės energijos intensyvumas, lyginant su 1990 m., sumažėjo 2,1 karto.
-5
0
5
10
15
20
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mtn
e
Vietiniai ištekliai Naftos produktai Anglis
Gamtinės dujos Atominė energija Elektros eksportas
1.7 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos sąnaudų dinamika [4, 5].
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri beveik neturi savo tradicinių energijos
šaltinių (anglies, naftos, gamtinių dujų, urano ar didelių hidroenergijos resursų). Lietuvos vidaus
reikmėms 1990 ir 2005 m. sunaudotų pirminių energijos išteklių struktūra pateikta 1.8 paveiksle.
Keletą paskutiniųjų dešimtmečių naftos produktai užėmė reikšmingą vietą šalies pirminės energijos
balanse. Tačiau, kaip matyti iš 1.8 pav., jų dalis pirminės energijos balanse ženkliai sumažėjo - nuo
40 proc. iki 30 proc. Šis naftos produktų dalies sumažėjimas iš esmės susijęs su ženkliu mazuto
panaudojimo elektros ir šilumos energijos gamybai mažinimu. Šiuo metu ženklią pirminės energijos
balanso dalį užima gamtinės dujos. 2006 m. gamtinės dujos sudarė apie 29 proc. ir dabartiniu metu
yra viena iš pagrindinių kuro rūšių. Pereinamuoju laikotarpiu atominės energijos dalis taip pat buvo
19
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
pakankamai didelė ir svyruodavo apie 30 proc. (2003 m. siekė net 37 proc.). Netgi po pirmojo
Ignalinos AE bloko uždarymo 2004 m. atominės energijos dalis pirminės energijos balanse išliko
pakankamai didelė (1.8 pav.). Anglies dalis pirminės energijos balanse taip pat sumažėjo nuo 5
proc. 1990 m. iki 2 proc. 2005 m
Svarbūs pokyčiai Lietuvos pirminės energijos balanse yra susiję su nuolat didėjančia vietinių
ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalimi. Vietiniai ir AEI – durpės, malkos, miško paruošų
ir medžio apdorojimo atliekos, žemės ūkio gamybos atliekos (šiaudai, nendrės, spaliai ir kt.),
vandens potencinė energija, vėjo energija, geoterminė energija, saulės energija, komunalinės bei
pramoninės atliekos. Tam tikrą dalį vietinių energijos išteklių balanse jau pradeda užimti biodujos ir
biodegalai, gaminami iš etanolio ir rapsų aliejaus.
Vietiniai ir AEI2%
Naftos produktai
40%
Anglis5%
Gamtinės dujos27%
Atominė energija
26%
a)
Vietiniai ir AEI10%
Anglis2%
Gamtinės dujos28%
Atominė energija
30%Naftos
produktai30%
b)
1.8 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b) [4, 5].
1990-2005 m. laikotarpiu vietinių ir AEI dalis pirminės energijos balanse padidėjo apie 5
kartus. Tačiau 2005 m. vietiniai ir AEI tesudarė 10 proc. pirminės energijos. Tarp jų ryškiai
dominavo mediena ir medžio apdirbimo pramonės atliekos. Kol kas tik pradedamas įsisavinti vėjo
energijos potencialas.
Pagrindinio elektros energijos šaltinio Ignalinos AE, gaminančio pigesnę elektros energiją
negu organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės, dalis šalies elektros energijos gamybos
balanse svyravo apie 80 proc. (1.9 pav.) Tačiau 2004 m. gruodžio 31 d. pirmasis Ignalinos AE
blokas buvo sustabdytas. Uždarius pirmąjį bloką, Ignalinos AE elektros energijos gamybos dalis
sumažėjo iki 70 proc. 2007 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje jau
20
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
planuojama elektros energetikos sistemos pasikeitimai uždarius ir antrąjį Ignalinos AE bloką.
Kadangi šios elektrinės eksploatavimas turi esminę įtaką šalies energetikos sektoriaus raidai, 2009
m. pabaigoje numatytas Ignalinos AE uždarymas sukels ne tik tiesiogines socialines ir ekonomines
bei tiekimo saugumo ir patikimumo pasekmes, bet turės didelį poveikį ir aplinkosaugai.
0%
20%
40%
60%
80%
100%
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Kitos elektrinės Hidroelektrinės Termofikacinės elektrinės
Lietuvos elektrinė Ignalinos AE Kruonio HAE
1.9 paveikslas. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra [4, 5].
Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra yra viena iš pagrindinių
Lietuvos energetikos politikos strateginių nuostatų, kadangi jų platesnis naudojimas įvairiose ūkio
šakose leidžia padidinti energijos tiekimo patikimumą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. 2001
m. įsigaliojo ES Direktyva 2001/77ES „Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius
energijos išteklius, vidaus elektros rinkoje skatinimas“. Remiantis šia direktyva, ES šalys turėjo
prisiimti įsipareigojimus ir bendromis pastangomis siekti, kad 2010 m. atsinaujinančių energijos
išteklių dalis bendrame energijos balanse sudarytų 12 proc., o elektros energijos balanse – 22 proc.
Pagal tokius suderintus įsipareigojimus, 2010 m. naudojant atsinaujinančius energijos išteklius
Lietuvoje turi būti pagaminta 7 proc. elektros energijos. 2005 metais šis indėlis buvo 3,9 proc.
Dabartiniu metu beveik 84 proc. „žaliosios“ elektros pagamina Kauno HE, likusią dalį gamina
21
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
mažosios hidroelektrinės, biomasę naudojančios elektrinės bei vėjo elektrinės, kurių indėlis ateityje
pradės sparčiai didėti.
Siekiant pagaminti 7 proc. elektros energijos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,
Vyriausybė viena iš prioritetinių krypčių patvirtino vėjo energetikos plėtrą ir elektrinių statybos iki
2009 m. tvarką [6]. Numatyta, kad maksimali įrengtų vėjo elektrinių galia sistemoje 2010 metais
sudarys apie 200 MW. 2007 m. pabaigoje jau buvo įrengta 100 MW vėjo elektrinių.
Dabartinė elektros energijos gamybos struktūra, pasižyminti didele atominės energijos
dalimi, sąlygoja palyginti žemą išmetamų šiltnamio dujų lygį Lietuvos elektros ir šilumos gamybos
sektoriuje. Pastaruoju metu šiltnamio dujų kiekis tenkantis vienai kWh pagaminamos elektros ir
šilumos energijos svyruoja apie 200 gr/kWh ir yra ženkliai mažesnis lyginant su senųjų ES šalių
vidurkiu, kuris svyruoja virš 300 gr/kWh [7].
1.1.2Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuose
Bendroje Lietuvos ŠD struktūroje 2005 m. ūkio (apdirbamosios pramonės, statybos, paslaugų,
namų ūkio ir žemės ūkio) sektoriuose dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamos ŠD sudarė 12,4
proc. Pagal šiltnamio dujų struktūrą didžiausią dalį sudaro anglies dioksido (CO2) emisija (apie 92
proc.), metanas sudaro 6,5 proc.
Lietuvos ūkio sektoriuose išmetamų šiltnamio dujų kiekis, susijęs su kuro deginimu, nuo 1990
m. iki 2000 m. sumažėjo daugiau kaip 5 kartus (1.10 pav.).
22
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
2
4
6
8
10
12
14
16
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
N2O
CH4
CO2
1.10 paveikslas. Kituose ūkio sektoriuose į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio (dėl kuro deginimo) dinamika.
Nuo 2001 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekis pradėjo didėti vidutiniškai 2,8 proc. per metus,
tačiau 2005 m. sudarė tik 20,1 proc. 1990 m. lygio. Tokį ženklų šiltnamio dujų kiekio sumažėjimą iš
esmės lėmė kuro vartojimo sumažėjimas ir ženklūs energijos intensyvumo pokyčiai.
Lietuvos galutinės energijos kitimo tendencijoms nemažą įtaką turėjo šalies ūkio šakose
sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo ir struktūros pokyčiai (ypač apdirbamosios pramonės
šakose). Galutinės energijos reikmės sumažėjo nuo 9,7 Mne 1990 m. iki 3,7 Mtne 2000 m., t.y.
daugiau kaip 2,5 karto (1.11 pav.). Tačiau spartesni ekonomikos augimo tempai pastaruosius metus
turėjo didelę įtaką galutinės energijos poreikių didėjimui visose ūkio šakose, vidutiniškai apie 3,7
proc. per metus. Vidutiniai metiniai galutinės energijos augimo tempai ženkliai skiriasi atskiruose
ūkio sektoriuose (1.3 lentelė). Sparčiausiai didėjo energijos suvartojimas krovinių ir keleivių
pervežimui – vidutiniškai 6,4 proc. per metus bei pramonės sektoriaus – vidutiniškai 5,0 proc. per
metus.
23
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0.000
2.000
4.000
6.000
8.000
10.000
12.000
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mtn
e
Pramonė Statyba Žemės ūkis Transportas Namų ūkis Paslaugų sektorius
1.11 paveikslas. Lietuvos galutinės energijos sąnaudų dinamika.
Lietuvai svarbu, kad per pastaruosius metus ženkliai sumažęs energijos intensyvumas, kuris
yra vienas iš svarbiausių rodiklių, charakterizuojančių ekonomikos ir energetikos tarpusavio ryšius,
ir toliau mažėtų. Dabartiniu metu vis dažniau naudojamas galutinės energijos intensyvumo rodiklis,
kuris vertina galutinės energijos sąnaudas (tarptautinėje statistikoje dažniausiai įskaitant ir
neenergetinėms reikmėms sunaudotus energijos išteklius), tenkančias BVP vienetui. Šis rodiklis
geriau tinka lyginamajai įvairių šalių energijos intensyvumo analizei. Dabartiniu metu Lietuvoje
lyginamosios galutinės energijos sąnaudos, BVP vertinant pagal perkamosios galios pariteto
rodiklius, yra artimos ES-27 šalių vidurkiui. Pastebima labai ryški pažanga didinant energijos
vartojimo efektyvumą – 1990-2006 m. šalyje galutinės energijos intensyvumas sumažėjo apie 2,3
karto, o elektros energijos intensyvumas apie 1,5 karto. Toks ženklus energijos intensyvumo
mažėjimas sąlygoja, kad atsigaunant ir sparčiai augant šalies ekonomikai, ypatingai 2000-2006 m.
laikotarpiu, galutinės energijos sąnaudos didėja beveik dvigubai lėčiau nei šalies BVP, tuo pačiu
atitinkamai lėčiau didėja ir į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekiai.
24
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.3 lentelė. Galutinės energijos reikmių atskiruose ūkio sektoriuose vidutiniai metiniai augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu.
RodiklisVidutiniai metiniai augimo
tempai, proc.
Galutinės energijos reikmės: 3,7
- pramonėje 5,0
- statyboje 4,2
- žemės ūkyje 1,2
- transporte 6,4
- namų ūkyje 0,7
- paslaugų sektoriuje 3,9
Energijos vartojimo ūkio šakose pokyčiai sąlygojo taip pat reikšmingus struktūrinius
galutinės energijos sąnaudų pokyčius (1.12 pav.).
Pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektorių dalis galutinės energijos sąnaudų struktūroje per
1990-2005 m. laikotarpį mažėjo. Pramonės dalis galutinės energijos struktūroje sumažėjo nuo 32,8
proc. 1990 m. iki 21,0 proc. 2005 m. Žemės ūkio dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 8,2 iki 2,3
proc., o prekybos ir aptarnavimo sektoriaus dalis – nuo 17,7 iki 12,6 proc. Namų ūkių dalis
galutinės energijos struktūroje padidėjo nuo 19,0 iki 30,9 proc., tačiau dominuojantį vaidmenį
energijos balanso struktūroje šiuo metu užima transporto sektorius, kurio dalis padidėjo labai
ženkliai – nuo 20,6 iki 32,0 proc. Energijos vartojimo didėjimas transporto sektoriuje turi įtakos ir
šio sektoriaus išmetamų šiltnamio dujų kiekio didėjimui.
25
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
32.821.1 19.8 21.0
8.2
4.4 2.6 2.3
20.6
22.6 28.232.0
19.035.7 35.8 30.9
17.7 15.0 12.5 12.6
0%
20%
40%
60%
80%
100%
1990 1995 2000 2005
Paslaugų sektorius
Namų ūkis
Transportas
Žemės ūkis
Statyba
Pramonė
1.12 paveikslas. Galutinės energijos sąnaudų struktūra pagal sektorius.
1.1.3Transportas
2005 m. transporto sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 18,6 proc.
Pagal šiltnamio dujų struktūrą transporto sektoriuje didžiausią dalį taip pat sudaro anglies dioksido
(CO2) emisija (net 98 proc.).
Transporto sektoriuje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos nuo 2000 m. didėja
palyginti labai sparčiai – vidutiniškai apie 5,8 proc. per metus. 2000 m. transporto sektoriaus
šiltnamio dujų iš viso sudarė 3,2 Mt CO2 ekv., o 2005 m. jau siekė – 4,2 Mt CO2 ekv. (1.13 pav.).
Tokį spartų šiltnamio dujų kiekio augimą sąlygoja sparčiai didėjantis transporto priemonių kiekis,
kuris įtakoja augančias kuro sąnaudas. 2000 – 2005 m. laikotarpiu transporto sektoriaus energijos
sąnaudų vidutinis metinis augimo tempas siekė net 6,4 proc. per metus.
26
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
1
2
3
4
5
6
7
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
N2O
CH4
CO2
1.13 paveikslas. Transporto sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.
Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra per nagrinėjamą laikotarpį taip pat ženkliai
kito (1.14 pav.). 1990 m. lengvieji naftos produktai kuro sąnaudų struktūroje sudarė net 57,4 proc.,
o 2005 m. tik 28,1 proc. Sunkiųjų naftos produktų dalis 2005 m. išaugo iki 54,5 proc. Vis didesnį
vaidmenį ima vaidinti suskystintos naftos dujos, jų dalis 2005 m. sudarė 16 proc.
1.1 2.511.4
16.0
57.464.0 39.7 28.1
41.533.6
48.9 54.5
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1990 1995 2000 2005
Sunkieji naftos produktai
Lengvieji naftos produktai
Suskystintos naftos dujos
Gamtinės dujos
Skystasis biokuras
1.14 paveikslas. Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra.
27
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2003 m. įsigaliojo direktyva 2003/30/EC dėl biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių
panaudojimo transporto sektoriuje skatinimo, kuri numato užtikrinti, kad ES-15 šalyse iki 2005
metų pabaigos biokuras pakeistų ne mažiau kaip 2 proc. viso benzino ir dyzelino, parduodamo jų
vidaus rinkoje, o iki 2010 metų biokuras sudarytų ne mažiau kaip 5,75 proc. viso kelių transporte
suvartojamo kuro. 2020 metais biodegalai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. viso kelių
transporte suvartojamo kuro.
LR Vyriausybė 2004 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatymo įgyvendinimo“. Šis nutarimas įgaliojo Ūkio ministeriją parengti ir
patvirtinti priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau
kaip 2 proc., skaičiuojant nuo bendro šalies rinkoje sunaudoto benzino ir dyzelino, skirto transporto
sektoriaus reikmėms, kiekio, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 proc.
Skystojo biokuro gamyba Lietuvoje pradėta tik pastaraisiais metais. 2004 - 2005 m.
Lietuvoje biodegalus gamino dvi įmonės: AB "Stumbras" iš javų grūdų gamino bioetanolį, kuris
naudojamas bio-ETBE gamyboje, ir UAB "Rapsoila", iš rapsų grūdų gaminanti biodyzeliną
(RRME). Šalyje skystojo biokuro vidaus rinka pradeda sparčiai plėstis, nors 2005 m. transporto
kuro sąnaudų struktūroje biodegalai sudarė tik 0,3 proc. [5]. Dabartiniu metu veikiančių ir
planuojamų pastatyti įmonių biodegalams gaminti pajėgumai viršija šalies poreikius, tad jų dalis
eksportuojama.
1.2. Pramonės procesai
2000 m. pramonės procesu metu susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė 72
proc. 1990 m. lygio, tačiau 2000-2005 m. laikotarpiu šio sektoriaus išmetamų šiltnamio dujų kiekis
didėjo sparčiausiai, net 6,8 proc. per metus, o nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje šiame sektoriuje
buvo pasiektas 1990 m. lygis, t.y. 2005 m. pramonės procesų metu šiltnamio dujų kiekis sudarė 3,8
Mt CO2 ekv. (1.15 pav.). Toks spartus augimas lėmė tai, kad 2005 m. pramonės procesų sektoriaus
dalis bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 16,7 proc.
Didžiausia šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dalis pramonės procesuose susidaro chemijos
pramonėje bei gaminant mineralinius produktus. Pagrindiniai Lietuvos pramonės procesų sektoriaus
šiltnamio dujų šaltiniai yra trys: azoto rūgšties gamyba (susidaro N2O); amoniako gamyba (CO2) ir
cemento gamyba (CO2).
28
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti statybinę
rišamąją medžiagą - cementą, kurio aukšta kokybė atitinka Lietuvos bei Europos standartų keliamus
reikalavimus. Akcinė bendrovė “Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos
produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Šios dvi Lietuvos
akcinės bendrovės yra pagrindiniai pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų šaltiniai.
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
SF6
HFC
N2O
CH4
CO2
1.15 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.
Didėjant cemento paklausai Lietuvos rinkoje, cemento gamyba 2000-2005 m. laikotarpiu
augo vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. 2005 m. buvo pagamintos 0,8 mln. t cemento. Į
atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio vidutiniai metiniai augimo tempai per šį
laikotarpį praktiškai atitiko cemento gamybos augimo tempus, t.y. 5 proc. per metus.
Azoto rūgštis yra naudojama kaip žaliava azoto trąšoms gaminti. Pastaruoju metu, išaugus
eksporto galimybėms, ženkliai padidėjo azoto rūgšties ir amoniako gamyba, pvz. karbamido
gamyba 2000-2005 m. laikotarpiu augo vidutiniškai apie 9 proc. per metus [8]. Į atmosferą
išmetamo nitrito oksido (N2O) kiekio vidutiniai metiniai augimo tempai šiuo laikotarpiu siekė virš
10 proc.
29
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Tokie spartūs azoto rūgšties gamybos tempai sąlygojo pramonės procesų sektoriaus šiltnamio
dujų struktūros pasikeitimus (1.16 pav.). 1990 m. nitrito oksidas (N2O) bendroje pramonės procesų
šiltnamio dujų struktūroje sudarė tik 20,5 proc., o 2005 m. pasiekė – 58,1 proc. Tuo tarpu anglies
dioksido (CO2) dalis sumažėjo nuo 79,4 proc. iki 41,3 proc.
CO279,4%
CH40,1%
N2O20,5%
HFC0,0%
SF60,0%
a)
CO241,3%
CH40,0%
N2O58,1%
HFC0,5%
SF60,0%
b)
1.16 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b).
Pramonės procesų sektoriuje taip pat susidaro fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos,
kurioms taikomas Kioto protokolas. Pagal Kioto protokolo 3.8 straipsnį Lietuva fluorintoms
šiltnamio dujoms 1995 metus 1995 m.baziniais metais. Hidrofluoroangliavandeniliai (HFC),
perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksaflouridas (SF6) išsiskiria chemijos pramonės procesų
metu, naudojami šaldymo įrenginiuose, aerozoliniuose balionuose. Šios dujos tai alternatyvos
ozono sluoksnį ardantiems chlorofluoroangliavandeniliams (CFC), kurių pagal Monrealio protokolą
turi būti pamažu atsisakoma.
Fluorintos dujos nėra gaminamos Lietuvoje, nacionalinių poreikių patenkinimui jos yra
importuojamos. Hidrofluoroangliavandeniliai (HFC) šiuo metu naudojami šaldymo įrangoje kaip
šaldymo agentas. Pagrindinės Lietuvos šaldymo įrangos gamintojas akcinė bendrovė “Snaigė” savo
gaminamoje produkcijoje nenaudoja fluorintų dujų agentų [9]. 2005 m. hidrofluoroangliavandenilių
(HFC) emisija sudarė 18,9 kt CO2 ekv. ir, kaip matyti iš 1.15 pav., jų dalis pramonės procesų
sektoriaus šiltnamio dujų struktūroje yra nedidelė – 0,5 proc.
30
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Sieros heksafluoridas (SF6) pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai
naudojamas kaip aukštos įtampos įrenginių izoliacinė medžiaga. 2005 m. sieros heksafluorido
emisija nuo elektros įrenginių Lietuvoje sudarė 1,4 kt CO2 ekv.
Kai kurios fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos iki 23 900 kartų kenksmingesnės
už CO2, todėl tarptautiniu mastu siekiama ne tik apriboti jų naudojimą, bet ir pereiti prie ekologiškų
alternatyvų bei technologijų.
1.3. Žemės ūkis
2005 m. žemės ūkio sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 18 proc.
Pagal šiltnamio dujų struktūrą žemės ūkio sektoriuje didžiausią dalį sudaro nitrito oksido (N2O)
emisija (apie 65 proc.), o metanas (CH4) – 35 proc.
2000 m. žemės ūkyje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė tik 37 proc.
1990 m. lygio, tačiau nuo 2001 m. pradėjo sparčiai didėti. 2000-2005 m. laikotarpiu vidutiniai
metiniai augimo tempai siekė 4,2 proc. 2005 m. žemės ūkio sektoriaus šiltnamio dujų emisija
sudarė 4,1 Mt CO2 ekv. (1.17 pav.).
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
N2O
CH4
1.17 paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.
31
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Dvi pagrindinės nitrito oksido šaltinių rūšys: žemės apdirbimas ir mėšlo tvarkymas. Nitrito
oksido emisijos didžioji dalis susidaro dėl žemės ūkyje naudojamų azoto trąšų. Žemės ūkio metano
emisijos pagrindinis šaltinis yra gyvulininkystė. Čia reikia skirti dvi šiltnamio dujų šaltinių
kategorijas: fermentaciją, vykstančią gyvulių virškinimo sistemoje, ir mėšlo tvarkymą.
Lietuvos žemės ūkio naudmenos 2005 m. užėmė 53,3 proc. visos teritorijos, iš kurios 44,8
proc. sudarė ariama žemė, 7,5 proc. – pievos ir natūralios ganyklos bei 0,9 proc. – sodai. Nitrito
oksido emisija iš žemės apdirbimo tiesiogiai priklauso nuo naudojamų sintetinių azoto trąšų ir
mėšlo kiekio. 2000 - 2005 m. laikotarpiu žemės ūkio nitrito oksido emisijos vidutiniai metiniai
augimo tempai buvo apie 6 proc.
Metano (CH4) emisijos ženklų sumažėjimą iki 2000 m. sąlygojo žemės ūkio restruktūrizacija,
dėl kurios drastiškai sumažėjo galvijų skaičius. Metano emisijų kiekį apsprendžia galvijų (pieninių
ir mėsinių), avių, ožkų, arklių ir kiaulių kiekis. Galvijai (pieniniai ir mėsiniai) apsprendžia 95 proc.
metano emisijų iš fermentacijos. Kadangi šių galvijų skaičius per pastaruosius metus mažai kito, tai
ir metano (CH4) emisijos 2000 - 2005 m. laikotarpiu vidutiniai metiniai augimo tempai buvo apie
1,3 proc.
1.4. Atliekos
2005 m. atliekų sektorius bendroje išmetamų šiltnamio dujų struktūroje sudarė 6,8 proc. Pagal
šiltnamio dujų struktūrą atliekų sektoriuje didžiausią dalį sudaro metano (CH4) emisija (apie 95
proc.).
2000 m. atliekų sektoriuje susidarančios šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos sudarė 79 proc.
1990 m. lygio ir nuo 2001 m. mažai tepakito. 2005 m. atliekų sektoriaus ŠD emisija sudarė 1,6 Mt
CO2 ekv. (1.18 pav.).
Atliekų sektoriuje pagrindinis metano (CH4) susidarymo šaltinis – sąvartynai, kuriuose
anaerobinės bakterijos skaido atliekų organines medžiagas iki metano. Dėl panašaus pobūdžio
procesų metanas išsiskiria ir nuotekų valymo procesuose. Pagrindiniai metano šaltiniai Lietuvoje
atliekų sektoriuje yra sąvartynai ir nuotekos.
32
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
0,5
1
1,5
2
2,5
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005
Mt C
O2
ekv.
N2O
CH4
CO2
1.18 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Komunalinių atliekų kiekis,
tenkantis vienam gyventojui, 2005 metais sudarė apie 308 kilogramus (1.19 pav.), t.y. beveik 1,5
karto mažiau nei senosiose ES šalyse. Tačiau 2003-2005 metais šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 17,5
proc.
400
500
600
700
800
900
1000
1100
1200
2000 2001 2002 2003 2004 2005
tūk
st.t
200
220
240
260
280
300
320
kg
/gy
v.
Bendras kiekis Vienam gyventojui
1.19 paveikslas. Komunalinių atliekų kaita [8].
33
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų, iš kurių 300 yra eksploatuojami ir tik trys
didžiųjų miestų sąvartynai atitinka keliamus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus. Kuriant regionų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, vietoje buvusių 800
sąvartynų, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, bus įrengta 11 regioninių ES reikalavimus
atitinkančių modernių sąvartynų, užtikrinančių klimato atšilimą skatinančių dujų surinkimą ir
panaudojimą energetinėms reikmėms.
Lietuvoje daugiausiai vandens suvartojama energetikos sektoriaus reikmėms (apie 94 proc.).
2005 metais energetikos sektorius sunaudojo 3653 mln.m3. Kitų ūkio šakų reikmėms 2005 metais
suvartota tik 223,2 mln.m3. Iš jų pramonėje sunaudota – 21,7 proc., ūkio ir buities reikmėms - 43,6
proc., o žuvininkystės reikmėms – 32,8 proc.
Lietuvoje pagrindiniai vandens teršėjai: pramonė, žuvininkystė ir namų ūkis. Nuotekų kiekis
Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus padidėjo 13,5 proc. (1.20 pav.), tačiau nuotekų kiekis,
tenkantis BVP vienetui, ženkliai (apie 30 proc.) sumažėjo.
Per pastaruosius šešerius metus pastatyta nemažai naujų valymo įrenginių ir modernizuota
dalis esamų, todėl 99,3 proc. nuotekų, prieš išleidžiant jas į atvirus vandens telkinius, yra valomos.
Išvalytų iki normatyvų nuotekų kiekis sparčiai didėja: 2005 metais jos sudarė 70 proc.
0
50
100
150
200
250
2000 2001 2002 2003 2004 2005
mln
.m3
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
Bendras nuotekų kiekis, mln.m3 tūkst.m3/mln.Lt BVP
1.20 paveikslas. Nuotekų kiekio kaita .
34
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Didesniuose Lietuvos miestuose plečiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą,
proporcingai didėja ir nuotekų valymo metu susidarančio dumblo kiekiai. Tačiau didžioji dalis
dumblo nėra tinkamai tvarkoma, o tik kaupiama vandens valymo stočių teritorijose, nes Lietuvoje
kol kas nefunkcionuoja dumblo tvarkymo sistema. Šiuo metu yra apie 80 dumblo laikino saugojimo
aikštelių, kurių bendras plotas siekia 180 ha [10]. Dumblo panaudojimas žemės ūkio veikloje
ženkliai sumažėjo dėl griežtėjančių reikalavimų. Todėl besikaupiančio dumblo panaudojimo
problema sprendžiama diegiant modernesnes, našesnes ir aplinkai palankesnes dumblo tvarkymo
technologijas, kurios leidžia apdorotą dumblą panaudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį.
1.5. Lyginamieji ES šalių ekonominiai, energetiniai ir CO2 rodikliai
Lyginant įvairių ES šalių ekonomikos lygį naudojama BVP, tenkančio vienam gyventojui,
apimtis lyginamosiomis kainomis (2000 m. JAV doleriais, 2000 m. Eurais ir pan.). Dažniausiai
remiamasi paprastu principu – bet kurioje šalyje sukurtas BVP iš nacionalinės į tarptautinę valiutą
perskaičiuojamas pagal valiutų keitimo kursą. Įvairiuose statistikos leidiniuose šis būdas plačiausiai
naudojamas. Taikant šį metodą 2005 metais vienam gyventojui tenkantis BVP vidurkis naujosiose
ES šalyse narėse, kaip matyti iš 1.4 lentelėje pateiktų duomenų, sudarė tik 20 proc. ES-27 vidurkio.
Pagal Tarptautinės energetikos agentūros leidiniuose [11-17] pateiktus duomenis Lietuvoje vienam
gyventojui tenkanti dalis sudarė 4,83 tūkst. JAV dolerių 2000 m. kainomis arba 20,5 proc. ES-27
vidurkio. Bulgarijoje šis rodiklis tesiekė 8,8, o Rumunijoje – 9,6 proc. ES-27 vidurkio. Esminis
tokio BVP vertinimo būdo trūkumas yra tai, kad dėl kainų iškraipymo ir BVP vertinimo kiekvienoje
šalyje skirtumų bendroji tokių pačių prekių ir suteiktų paslaugų bendroji pridėtinė vertė
besivystančiose šalyse yra kur kas mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse.
Norint palyginti išsivysčiusių ir pereinamosios ekonomikos šalių lygį vis plačiau taikomas
perkamosios galios pariteto (PGP) metodas. Šis metodas leidžia kur kas korektiškiau nustatyti
lyginamuosius vienam gyventojui tenkančio BVP rodiklius. Šiuo atveju 2005 metais vienam
gyventojui tenkantis BVP vidurkis naujosiose ES šalyse narėse sudarė 52,2 proc., Lietuvoje 54,6
proc., o Slovėnijoje beveik 84 proc. ES-27 vidurkio. Panašius išsivysčiusių ir besivystančių šalių
ekonomikos lygio skirtumus matytume ir tuo atveju, kai BVP vertinamas taikant Europos Sąjungoje
naudojamus perkamosios galios standartų [17] rodiklius.
35
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Lietuvoje, kaip ir kitose pereinamosios ekonomikos šalyse, pirminės ir ypač galutinės
energijos suvartojama gerokai mažiau nei išsivysčiusiose šalyse. 2005 m. Lietuvoje vienam
gyventojui teko beveik 2,6 tne pirminės energijos, t.y. 1,6 karto mažiau nei vidutiniškai ES-15
šalyse ir 1,4 karto mažiau nei ES-27 šalyse. Lietuva paveldėjo išplėtotą energetikos sektorių.
Siekiant kiek galima geriau panaudoti turimus pajėgumus iš Lietuvos eksportuojama elektros
energija ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pagaminti naftos produktai. Todėl pirminės
energijos sunaudojama daugiau nei reikėtų subalansuotai ekonomikos plėtrai, t.y. tenkinant tik
vidaus energetinius poreikius. Tuo tarpu galutinės energijos sąnaudos, tenkančios vienam
gyventojui 2005 m. sudarė tik 1,5 tne pirminės energijos, t.y. 1,9 karto mažiau nei vidutiniškai ES-
15 šalyse ir 1,7 karto mažiau nei ES-27 šalyse. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Bulgariją, Maltą
ir Rumuniją.
Natūralu, kad palyginti mažai sunaudojant pirminės energijos į atmosferą išmetamų su
organinio kuro deginimu susijusių CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat gerokai
mažesnis nei išsivysčiuosiose šalyse (1.4 lentelė ir 1.21 pav.).
12.2
11.5
8.8
8.4
7.8
7.8
7.1
6.9
6.5
6.0
6.0
5.7
5.6
4.2
3.2
3.9
0.0 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0 14.0
Estija
Čekija
Kipras
ES-15
Lenkija
Slovėnija
Slovakija
ES-12
Malta
Bulgarija
Portugalija
Vengrija
Švedija
Rumunija
Lietuva
Latvija
t/gyv.
1.21 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m.
36
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.4 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai vienam gyventojui 2005 m.
BVP, tūkst. dol., valiutų keit. kursu
BVP, tūkst. dol., PGP
Pirminė energija, tne
Galutinė energija,
tne
CO2, t
Airija 29,91 34,04 3,68 3,09 10,6
Austrija 25,31 30,05 4,17 3,42 9,4
Belgija 23,82 28,05 5,41 3,88 10,7
Danija 31,56 30,34 3,62 2,91 8,8
Graikija 16,26 25,46 2,79 1,96 8,6
Ispanija 15,69 22,94 3,35 2,45 7,9
Italija 19,35 26,00 3,16 2,53 7,8
Jungtinė Karalystė 27,01 28,22 3,88 2,69 8,8
Liuksemburgas 51,22 56,26 10,39 9,78 24,6
Nyderlandai 25,00 29,34 5,02 3,94 11,2
Portugalija 11,03 18,40 2,58 2,03 6,0
Prancūzija 22,81 27,05 4,40 2,81 6,2
Suomija 26,26 29,10 6,66 4.92 10,6
Švedija 30,10 30,00 5,78 3,90 5,6
Vokietija 23,79 26,31 4,18 3,17 9,9
ES-15 22,47 26,61 3,97 2,90 8,4
Bulgarija 2,08 8,08 2,61 1,37 6,0
Čekija 6,63 17,81 4,42 2,74 11,5
Estija 6,08 14,23 3,92 2,33 12,2
Kipras 13,25 19,38 3,19 2,39 8,8
Latvija 5,04 12,13 2,05 1,80 3,2
Lenkija 5,20 12,40 2,44 1,61 7,8
Lietuva 4,83 12,89 2,56 1,54 3,9
Malta 9,75 17,25 2,37 1,19 6,5
Slovakija 4,75 13,61 3,49 2,19 7,1
Slovėnija 11,45 19,80 3,66 2,62 7,8
Rumunija 2,26 8,07 1,78 1,22 4,2
Vengrija 5,88 15,44 2,75 2,02 5,7
ES-12 4,73 12,32 2,64 1,73 6,9
ES-27 18,74 23,61 3,69 2,65 8,1
37
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, tik Latvijoje šis rodiklis yra mažesnis. Lietuvoje
vienam gyventojui tenka 2 kartus mažiau CO2 nei vidutiniškai ES-15 šalyse. Tik Švedijoje ir
Portugalijoje vienam gyventojui tenkantis CO2 kiekis yra mažesnis nei vidutiniškai naujosiose ES
šalyse narėse. Jei būtų taikomas šis rodiklis, labai smarkiai reikėtų pasitempti Estijai ir Čekijai.
Naujosioms ES šalims dažnai priekaištaujama, kad energija vartojama neefektyviai ir
vienam sukurto BVP vienetui išskiriamas didelis CO2 kiekis. Kaip matyti iš 1.5 lentelėje ir 1.22
pav., toks tvirtinimas būtų teisingas tik tuo atveju, kai kiekvienoje šalyje sukurtas BVP
perskaičiuojamas pagal valiutų keitimo kursą. Tarkim, pirminės energijos intensyvumas Lietuvoje
šiuo atveju 2005 m. buvo 2,5 karto didesnis nei vidutiniškai ES-15 šalyse ir 2,2 karto nei ES-27
šalyse. CO2 kiekis, tenkantis BVP vienetui Lietuvoje, buvo atitinkamai 2,1 karto didesnis nei
vidutiniškai ES-15 šalyse ir 1,9 karto nei ES-27 šalyse. Tačiau tokį didelį pirminės energijos
intensyvumą ir lyginamąjį CO2 kiekį lemia mažas šalyje sukurtas BVP. Tuo tarpu BVP vertinant
pagal perkamosios galios pariteto rodiklius, Lietuvoje sukuriant 1000 JAV dolerių 2000 metų
kainomis išsiskiria tik 300 kg , t.y. beveik dvigubai mažiau nei ES-12 šalyse. Pagal šį rodiklį
Lietuva lenkia ne tik naujasis ES šalis nares, bet ir daugelį ES-15 šalių.
38
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.5 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai, kg/tūkst. dol. sukurto BVP 2000 m. kainomis, 2005 m.
BVP valiutų keitimo kursu BVP perkamosios galios paritetu (PGP)
Pirminė energija
Galutinė energija
CO2 Pirminė energija
Galutinė energija
CO2
Airija 123 103 353 108 91 310
Austrija 165 135 371 139 114 312
Belgija 227 163 448 193 138 380
Danija 115 92 278 119 96 289
Graikija 172 121 530 110 77 339
Ispanija 213 156 502 146 107 343
Italija 163 131 401 122 97 298
Jungtinė Karalystė 144 100 326 138 95 312
Liuksemburgas 203 191 480 185 174 437
Nyderlandai 201 158 448 171 134 382
Portugalija 234 184 542 140 110 325
Prancūzija 193 123 272 163 104 229
Suomija 254 188 402 229 169 363
Švedija 192 130 188 193 130 188
Vokietija 176 133 415 159 120 375
ES-15 177 129 375 149 109 316
Bulgarija 1254 660 2881 323 170 741
Čekija 667 414 1741 248 154 648
Estija 645 384 2013 275 164 859
Kipras 241 181 660 165 123 452
Latvija 407 357 629 169 148 262
Lenkija 469 311 1492 196 130 625
Lietuva 529 318 801 199 119 300
Malta 243 122 667 138 69 377
Slovakija 735 460 1496 257 161 522
Slovėnija 319 229 677 185 132 391
Rumunija 784 537 1861 220 151 522
Vengrija 468 343 973 178 131 370
ES-12 557 365 1448 214 140 556
ES-27 197 141 432 156 112 343
39
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
859
741
648
625
556
522
522
452
391
382
377
375
370
316
262
300
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000
Estija
Bulgarija
Čekija
Lenkija
ES-12
Slovakija
Rumunija
Kipras
Slovėnija
Nyderlandai
Malta
Vokietija
Vengrija
ES-15
Lietuva
Latvija
kg/tūkst. JAV dol. 2000 m. kain., PGP
1.22 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui (vertinant pagal PGP), 2005 m.
Vertinant pastangas mažinti išmetamų CO2 dujų kiekį ir pažangą dažnai naudojamas
rodiklis, apibūdinantis dabartinę būklę 1990 m. lygio atžvilgiu. Apie tai galima spręsti analizuojant
leidiniuose [15,16] pateiktą informaciją, kuri apibendrinta 1.6 lentelėje. Tik Danijoje, Jungtinėje
Karalystėje, Švedijoje ir Vokietijoje dėl kuro deginimo į atmosferą išmesto CO2 kiekis 2005 buvo
mažesnis nei 1990 m. Jei 2005 m. Lietuvoje CO2 kiekis sudarė tik 39,5 proc. palyginti su 1990 m.,
tai vidutiniškai ES-12 šalyse – 72,3 proc., ES-15 šalyse 104,7 proc., Ispanijoje net 164,8 proc.,
Portugalijoje – 159,1 proc., Graikijoje – 135,6 proc.. Būtina pastebėti, kad 2000-2005 m. dėl kuro
deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis didėjo ne tik buvusio Rytų Bloko šalyse, kur
atsigaunančiai ekonomikai reikia daugiau energijos, bet ir daugelyje ES-15 šalių. Tik Belgijoje,
Danijoje, Vokietijoje ir Švedijoje absoliutus CO2 kiekis 2005 m. buvo mažesnis nei 2000 metais.
40
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.6 lentelė. Energijos vartojimo sąlygotas CO2 kiekis, mln. t.
1990 2000 2001 2002 2003 2004 20052005/1990
, proc.
Airija 30,9 41,4 43,2 42,9 41,8 42,1 43,8 141,7
Austrija 57,8 63,7 68,1 69,8 75,4 75,5 77,2 133,6
Belgija 108,8 119,0 119,5 112,3 119,8 115,0 111,7 102,7
Danija 50,7 50,1 51.5 51,3 56,5 50,9 47,5 93,7
Graikija 70,6 87,7 90,2 90,5 94,1 93,9 95,7 135,6
Ispanija 207,4 285,6 287,0 304,2 312,3 329,7 341,8 164,8
Italija 398,4 425,8 428,1 434,0 452,8 450,5 454,0 114,0
Jungtinė Karalystė 557,6 521,9 541,9 525,9 539,8 540,0 529,9 95,0
Liuksemburgas 10,5 8,1 8,5 9,4 9,9 11,1 11,3 107,6
Nyderlandai 158,1 173,5 179,1 179,5 184,8 185,5 182,9 115,7
Portugalija 39,6 60,0 59,5 63,4 58,9 60,3 63,0 159,1
Prancūzija 355,4 379,3 388,6 378,6 387,2 386,7 388,4 109,3
Suomija 55,0 54,2 60,4 62,7 72,4 67,2 55,4 100,7
Švedija 53,3 53,6 50,2 54,7 55,6 54,1 51,0 95,7
Vokietija 967,6 830,7 851,5 836,4 845,5 849,8 813,5 84,1
ES-15 3121,7 3154,6 3227,3 3215,6 3306,8 3312,3 3267,1 104,7
Bulgarija 75,2 42,1 45,3 42,2 46,5 45,4 46,1 61,3
Čekija 154,0 118,1 118,4 115,1 117,5 118,8 118,1 76,7
Estija 36,1 14,5 14,8 14,3 16,3 16,6 15,9 44,0
Kipras 3,9 6,3 6,2 6,4 7,1 7,0 7,0 179,5
Latvija 18,5 6,7 7,2 7,1 7,3 7,3 7,3 39,5
Lenkija 349,4 292,9 291,5 281,1 291,9 296,2 295,8 84,7
Lietuva 33,43 11,12 11,84 11,87 11,94 12,57 13,21 39,5
Malta 2,3 2,2 2,1 2,2 2,5 2,6 2,6 113,0
Slovakija 57,0 37,5 38,9 38,5 38,5 37,7 38,3 67,2
Slovėnija 12,5 14,1 14,8 15,2 15,3 15,4 15,5 124,0
Rumunija 166,9 86,5 91,9 90,2 94,7 91,5 91,0 54,5
Vengrija 70,6 55,6 56,4 55,7 57,7 57,3 57,7 81,7
ES-12 979,83 687,62 699,34 679,87 707,24 708,37 708,51 72,3
ES-274101,5
33842,2
23926,6
43895,4
74014,0
44020,6
73975,6
1 96,9
41
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS SCENARIJŲ MODELIAVIMO METODINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIELAIDOS
Energetika yra labai sudėtinga ūkio šaka, turinti didžiulę įtaką bet kurios šalies ekonomikai,
jos struktūrai, plėtros tempams, investicijų racionaliam paskirstymui ir šalies mokėjimų balansui.
Energetikos sektorius apima tarpusavyje susijusias energetikos sistemas (elektros energetikos,
centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių
energijos išteklių), kurias sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių
gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui. Siekiant visapusiškai
pagrįsti energetikos sektoriaus ir jos sudėtinių dalių (atskirų energetikos sistemų) vystymo kryptis,
būtina atlikti daugybę sudėtingų skaičiavimų, palyginti aibę galimų plėtros scenarijų, išaiškinti
siūlomų sprendimų privalumus ir trūkumus, išanalizuoti racionalių sprendimų stabilumą ir t.t.
Matematinių modelių taikymas sudaro prielaidas ženkliai pagerinti analizės kokybę, tobulinti
energetikos perspektyvinio planavimo ir valdymo metodus.
Energetikos sistemų plėtros problemą komplikuoja daugelis veiksnių: 1) įvairių energijos
rūšių ir energetikos įrenginių pakeičiamumas, 2) kompleksinis daugelio energetikos procesų
pobūdis (bendra elektros energijos ir šilumos gamyba, galimybės tobulinti naftos perdirbimo
technologijas, keičiant pagaminamų produktų struktūrą ir pan.), 3) skirtingų energetikos įrenginių
(įvairių tipų elektrinių, kuro tiekimo sistemų, saugyklų ir pan.) darbo režimų tarpusavio
priklausomybė, 4) būtinybė užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ir rezervavimą, 5) techninės
galimybės ir ekonominis tikslingumas didinti bendrą energijos transformavimo sektoriaus
efektyvumą. Todėl siekiant kompleksiškai išanalizuoti energetikos sektoriaus raidą ir kiekybiškai
pagrįsti priimamus sprendimus, taikomi šiam tikslui skirti matematiniai modeliai.
Galima skirti du pagrindinius energetikos sektoriaus perspektyvinio planavimo etapus: 1)
energijos poreikių prognozių parengimas, detalizuojant juos pagal energijos rūšis (išskiriant elektros
energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos, motorinio kuro ir tiesiogiai vartotojų įrenginiuose
sunaudojamo organinio kuro prognozes) ir pagal ūkio šakas; 2) energetikos sektoriaus plėtros
scenarijų parengimas ir optimizavimas, suteikiantis tyrėjui galimybę parengti perspektyvinį kuro ir
energijos balansą, nustatyti esamų technologijų modernizavimo ir naujų galimų įdiegimo
tikslingumą, investicijų apimtis, energetikos sistemų eksploatacinių kaštų dinamiką, teršalų,
išmetamų iš energetikos objektų, kiekius ir t.t.
42
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Pagrindiniai energijos transformavimo etapai ir energijos srautai (nuo pirminės energijos
išteklių importo arba jų gamybos Lietuvoje iki galutinių vartotojų), apibūdinantys dabartinę šalies
energetikos būklę, pateikti 2.1 paveiksle.
2.23 paveikslas. Pagrindinių kuro ir energijos srautų diagrama 2006 m., tūkst. tne.
Kaip matyti iš 2.1 pav. pateiktų duomenų, ūkio šakose vartotojai tiesiogiai savo įrenginiuose
sunaudoja tik palyginti nedidelę dalį importuotų ir vidaus reikmėms pagamintų vietinių pirminės
energijos išteklių. 2005 m. galutinė energija sudarė 4,76 mln. tne. Tuo tarpu vien naftos žaliavos
Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje sunaudota beveik 8,5 mln. tne, tačiau didesnė pagamintų
naftos produktų dalis eksportuojama. Didelė dalis pirminės energijos (3,9 mln. tne) sunaudojama
elektrai ir šilumai gaminti, nemažą dalį (beveik 2,5 mln. tne) sudaro nuostoliai ir elektros
energetikos sistemos savosios reikmės ir nuostoliams, neenergetinėms reikmėms (0,8 mln. tne) ir kt.
Galutinės energijos struktūroje 2006 m. netransformuotų pirminės energijos išteklių dalis sudarė
28,6 proc., elektros energijos –15,2 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos –19,8 proc., naftos
produktų ir kitų perdirbtų pirminės energijos išteklių – 36,4 proc. Būtent galutinės energijos
poreikių augimas ir yra varančioji jėga statyti naujus energetinius pajėgumus, kurių struktūrą lemia
43
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
energijos išteklių kainos, lyginamosios investicijos naujoms technologijoms, gamtosauginiai
ribojimai, šalies tarptautiniai įsipareigojimai ir pan.
1.6. Ekonomikos raidos prognozės
Lietuvos ekonomika, po ženklaus nuosmukio 1991-1994 m., sugebėjo atsigauti per palyginti
trumpą laiką. m. (2.2 pav.), o vidutiniai BVP augimo tempai per dešimtmetį (1995–2005 m.) siekė
6,2 proc. ir buvo nepalyginamai spartesni nei senosiose Europos Sąjungos šalyse (ES–15), kurių
ekonomikos augimo tempai šiuo laikotarpiu sudarė tik 2,2 proc. [14]. Ypač sparčiais tempais
(vidutiniškai 7,8 proc. per metus) Lietuvos BVP augo 2000-2006 metais. Todėl Lietuvos
ekonomika, sukurtą BVP vertinant pastoviomis kainomis, jau 2005 m. viršijo 1990 m. lygį
-21.3-16.2
-9.8
3.3 5.18.5 7.5
4.1 6.6 6.910.3 7.3 7.9 7.7
-5.7
-3.3
-1.5
-40
-20
0
20
40
60
80
100
120
140
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Ind
ek
sa
s (
19
90
=1
00
)
BVP augimo tempai, Lietuva BVP indeksas, Lietuva BVP indeksas, ES-15
2.24 paveikslas. BVP kitimo indeksas Lietuvoje ir ES–15 šalyse.
44
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Ekonomikos plėtrai turi didelę įtaką tiek daugelis vidaus, tiek globalios aplinkos veiksnių.
Tikimasi, kad per artimiausius du dešimtmečius išsilaikys gana spartūs ekonomikos augimo tempai,
tačiau ekonomikos ekspertai ateityje prognozuoja lėtesnį augimą. 2007 m. patvirtintoje
Nacionalinėje energetikos strategijoje prognozuojant ateitį, pasirinkti trys galimi raidos scenarijai:
1) greito ekonomikos augimo scenarijus, 2) pagrindinis (labiausiai tikėtinas) scenarijus, 3) lėto
ekonomikos augimo scenarijus (2.3 pav.).
Greito ekonomikos augimo scenarijuje per laikotarpį iki 2025 m. numatomi spartūs Lietuvos
ekonomikos augimo tempai – vidutiniškai 6 proc. per metus (7 proc. per metus iki 2015 m. ir 5
proc. po 2015 m.) tikintis, kad: 1) itin greitai bus plečiama Lietuvos pramonė; 2) bendra
ekonomikos plėtros politika bus palanki didelėms investicijoms, skirtoms ūkiui modernizuoti bei
naujoms technologijoms naudoti; 3) finansinė pagalba iš ES struktūrinių ir kitų fondų bus efektyviai
panaudojama. Įgyvendinus visas šio scenarijaus prielaidas, Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis
vienam gyventojui ir vertinamas perkamosios galios standartais, 2015 m. pasiektų dabartinį ES
šalių vidurkį (2.4 pav.). Jei pasitvirtintų šis scenarijaus prielaidos, tai po 2024 metais būtų galima
pasiekti ir per tą laiką padidėjusį vienam gyventojui tenkančio BVP vidurkį (remiantis prielaida,
kad ES-27 šalyse šis rodiklis augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus).
0
50
100
150
200
250
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Mlr
d.
litu
Faktiniai duomenys Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus Leto augimo scenarijus
2.25 paveikslas. Šalies BVP augimo scenarijai.
45
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
2005 2010 2015 2020 2025
Pe
rka
mo
sio
s g
ali
os
sta
nd
art
ai/
gy
v.
EU-27 (2005) Greito augimo scenarijus Pagrindinis scenarijus
Lėto augimo scenarijus ES-27 (2,5% augimas per metus)
2.26 paveikslas. Lietuvos galimybės pasiekti ES-27 šalių išsivystymo lygį.
Lėto augimo scenarijuje numatytus lėtus Lietuvos BVP vidutinius 3 proc. metinius augimo
tempus (4 proc. iki 2015 m. ir 2 proc. 2016–2025 m.) galėtų lemti lėti ūkio modernizavimo tempai,
neracionaliai naudojamos vidaus ir užsienio investicijos, nenumatytos ekonominės ir politinės
krizės, klaidos pasirenkant valstybės ateitį lemiančius prioritetus, emigracija, gyventojų senėjimas ir
t. t. Šiuo atveju dabartinį ES šalių ekonomikos lygį galima pasiekti tik nagrinėjamojo laikotarpio
pabaigoje, t. y. po 2025 m. Tačiau šis scenarijus dabartiniu metu atrodo mažai tikėtinas.
Pagrindinis scenarijus pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtros tendencijomis,
numatant, kad iki 2015 m. BVP augimo tempai bus 5 proc., o po 2015 m. – 4 proc. (vidutiniškai
4,5 proc. per laikotarpį nuo 2005 iki 2025 m.). Pagrindinė šio scenarijaus prielaida yra ta, kad
sukurta įstatymų bazė, investicijoms palanki politika ir konkurencinė aplinka sudaro Lietuvos ūkiui
tinkamas sąlygas pasiekti dabartinį ES šalių ekonomikos lygį per artimiausius 15 metų.
46
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.7. Energijos poreikių prognozės
Rengiant daugelį energetikos plėtros planavimo studijų, siekiant aprašyti tam tikrus ryšius tarp
energijos sąnaudų, ekonomikos rodiklių ir žmogaus veiklos bei jo elgesio reakcijos, buvo
naudojami ekonometriniai modeliai. Šie modeliai suteikia analitikui galimybę aprašyti daugybę
veiksnių, vienaip ar kitaip sąlygojančių energijos poreikius: gamybos apimtį, darbuotojų skaičių,
pajamų elastingumą, kainų elastingumą, didmeninės ir mažmeninės prekybos apimtis, gyventojų
skaičių, kuro pakeitimo faktorių, oro faktorių (įvertinantį oro temperatūros svyravimus) ir t.t.
Naudojant ekonometrinius modelius, labai svarbu pakankamai detaliai ir tiksliai aprašyti tas
veiklos kryptis, kur galiausiai sunaudojama energija, ir tuos veiklos rodiklius, kurie leidžia
kiekybiškai įvertinti energijos vartojimą. Priklausomai nuo to, kaip agreguotai prognozuojami
energijos poreikiai, naudojami tokie veiklos rodikliai, kurie geriausiai charakterizuoja tuos
poreikius sąlygojančius veiksnius.
Siekiant įvertinti įvesties duomenų, jų pritaikymo ir matematinio apdorojimo algoritmų
neapibrėžtumų efektą galutiniam skaičiavimo rezultatui taikoma neapibrėžtumų analizės
metodologija. Ši metodologija iki šiol buvo plačiai taikoma sudėtingų termohidraulinių sistemų
analizei. Ši metodika iki šiol buvo taikoma sudėtingų termohidraulinių sistemų analizei, tačiau, kaip
parodė atlikta analizė [18], ją tikslinga taikyti ir elektros energijos poreikių neapibrėžtumui įvertinti.
Ruošiant bet kurią ekonominės raidos strategiją, net naudojant pačius moderniausius metodus
ir skaičiavimo kodus, nepavyksta atsiriboti nuo ekspertinių vertinimų (pvz., apie BVP augimą),
kurie yra vieni didžiausių neapibrėžtumų šaltinių. Kaip rodo ilgametė daugelio šalių ekonomikos
raidos analizė, sukuriamo BVP kitimo tempai visuomet svyruoja apie vidutinį, labiausiai tikėtiną jų
kitimo trendą. Kadangi BVP tempų svyravimai turi didžiausią įtaką energijos poreikių kitimo
tempams, paprastai neapibrėžtumo analizei naudojamas scenarijų metodas. Tačiau iš esmės
pasirinktam, labiausiai tikėtinam ekonomikos augimo scenarijui, tikslinga taikyti neapibrėžtumų
analizės metodą.
Tokios analizės taikymui pasirinktas ekonometrinis modelis, kuris energijos poreikius bet
kuriuo metu bendru atveju aprašo kaip funkciją, priklausančią nuo:
prieš tai buvusių energijos sąnaudų dydžio,
47
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
santykinio analizuojamos veiklos (kuri gali būti apibūdinama šalyje arba atskiroje ūkio
šakoje sukuriamu BVP, namų ūkio pajamomis ir kitais rodikliais) ir energijos kainų
pasikeitimo,
vartotojų reakcijos į pajamų arba nagrinėjamos veiklos ir kainų pokytį,
galimybių padidinti energijos vartojimo efektyvumą ar pakeisti vieną energijos rūšį
kitomis.
Taigi, energijos poreikiai gali būti aprašyti funkcija:
.)]1(/)([)]1(/)()[1()( )()(ijl
ijlijij
ijliiijij CtPtPtVtVtEtE ×−×−−= βα (2.1)
čia: Eij – j– osios kuro ar energijos rūšies poreikiai i–ojoje ūkio šakoje; i – ūkio šakos indeksas, i
= 1,…,m; j – kuro (energijos) rūšies indeksas, j = 1,…,n; l – energiją vartojančių įrenginių
indeksas, l = 1,…,L; t – laiko indeksas, t = 2005, 2010, 2015, 2020, …; Vi – i–osios ūkio šakos
ekonominė veikla; Pij – j–osios energijos rūšies kaina i–ojoje ūkio šakoje; α(ijl) – j–osios energijos
rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies įrenginiuose, pajamų elastingumas; β(ijl) – j–
osios energijos rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies įrenginiuose, kainų
elastingumas; Cijl – j–osios energijos rūšies, naudojamos i–osios ūkio šakos l–osios rūšies
įrenginiuose, papildomo taupymo potencialas (efektas).
Ši metodika šiame darbe pasirinkta energijos poreikių prognozėms parengti siekiant įvertinti
pagrindinių energijos sąnaudų kitimą lemiančių veiksnių neapibrėžtumą.
Įvairių veiksnių įtakos elektros energijos poreikių dydžiui analizei atlikti buvo pasirinkti penki
veiksniai, turintys didžiausią įtaką energijos sąnaudų kitimui: BVP augimo tempas, pajamų
elastingumas, kainų augimo tempas, kainų elastingumas ir taupymo efektas. Prognozės statistinė
neapibrėžtumų ir jautrio analizė atlikta, nagrinėjant aibę skaičiavimų su skirtingomis veiksnių,
turinčių įtakos galutiniams skaičiavimo rezultatams, kombinacijomis. Šios kombinacijos sudarytos
panaudojant programų paketą SUSA [19], kuris generuoja modelio parametrų (analizuojamų
veiksnių) rinkinius, atitinkančius galimas kitimo parametrų ribas ir jų tikimybinio skirstinio dėsnį.
Naudojant šį paketą buvo sudaryti 93 skirtingi modelio parametrų (veiksnių, turinčių įtakos
modeliavimo rezultatams) rinkiniai. Šie rinkiniai gauti atsitiktinai parenkant kiekvieną parametrą
pagal jo skirstinio dėsnį ir maksimalios bei minimalios reikšmių intervalą. Panaudojant sudarytus
48
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
modelio parametrų rinkinius, buvo nustatyti juos atitinkantys galutinės energijos ir elektros
energijos poreikiai Lietuvai 2005 – 2025 metams.
Galutinės energijos poreikiai per prognozuojamąjį laikotarpį padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto
atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025 m.
šalies ūkio šakose būtų suvartojama 7,4 mln. tne kuro ir energijos, arba 77 proc. 1990 m. kiekio
(2.1 lentelė).
2.7 lentelė. Šalies galutinės energijos poreikių prognozė.
Lėto augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Greito augimo scenarijus
Energijos poreikiai, mln. tne1990 9,7 9,7 9,71995 4,6 4,6 4,62000 3,7 3,7 3,72005 4,5 4,5 4,52010 4,8 5,2 5,52015 5,2 5,9 6,62020 5,7 6,6 7,92025 6,2 7,4 9,5
Indeksas (1990=100)1990 100 100 1001995 47,5 47,5 47,52000 38,7 38,7 38,72005 46,4 46,4 46,42010 49,6 53,9 56,82015 54,0 60,5 68,12020 58,7 68,1 81,62025 63,9 76,9 97,9
Šie poreikiai, atitinkantys pagrindinį ir greito augimo scenarijus bei detalizuoti pagal ūkio
šakas, pateikti 2.2 ir 2.3 lentelėse.
49
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.8 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 3174,0 970,5 741,2 942,5 1132,9 1319,8 1537,4 1791,0
Statyba 157,8 49,1 40,7 49,9 60,9 72,4 86,0 102,1
Žemės ūkis 797,6 203,6 98,4 105,3 125,8 141,6 159,5 179,5
Transportas 1993,7 1039,3 1056,1 1438,1 1738,7 2005,8 2314,0 2669,6
Namų ūkis 1843,4 1640,6 1341,3 1386,2 1463.9 1508,4 1554,2 1601,3
Paslaugų sektorius 1715,0 691,0 470,1 567,6 695,9 810,7 944,3 1100,1
Iš viso 9681,5 4594,1 3747,8 4489,6 5218,1 5858,6 6595,4 7443,6
2.9 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 3174,0 970,5 741,2 942,5 1198,5 1497,8 1871,9 2339,5
Statyba 157,8 49,1 40,7 49,9 62,3 76,2 93,1 113,7
Žemės ūkis 797,6 203,6 98,4 105,3 132,2 158,4 189,7 227,3
Transportas 1993,7 1039,3 1056,1 1438,1 1787,2 2133,9 2547,9 3042,2
Namų ūkis 1843,4 1640,6 1341,3 1386,2 1608,1 1863,3 2159,0 2501,7
Paslaugų sektorius 1715,0 691,0 470,1 567,6 715,0 861,6 1038,2 1251,0
Iš viso 9681,5 4594,1 3747,8 4489,6 5503,2 6591,1 7899,8 9475,4
Pagal lyginamąjį elektros suvartojimą vienam gyventojui Lietuva vis dar labai atsilieka nuo
išsivysčiusių Europos Sąjungos ir net nuo daugumos Centrinės ir Rytų Europos šalių (2.5 pav.).
Dabartiniu metu vienam Lietuvos gyventojui elektros energijos tenka 1,5-2,5 karto mažiau nei
daugumoje Europos Sąjungos šalių. 2005 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 2336 kWh elektros
energijos, kurią suvartoja galutiniai vartotojai šalies ūkio šakose. Vidutiniškai ES-27 šalyse šis
lyginamasis rodiklis buvo 2.4 karto didesnis.
50
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
6371
6292
5868
5605
5405
4633
4239
3340
3205
3027
2601
2421
1810
2336
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000
Slovėnija
ES-15
Airija
ES-27
Čekija
Estija
Slovakija
Bulgarija
Vengrija
ES-12
Lenkija
Latvija
Lietuva
Rumunija
kWh/gyventojui
2.27 paveikslas. Galutinės elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui 2005 m.
Lietuvos ūkio modernizavimas sąlygos spartų elektros energijos suvartojimo augimą. Todėl
prognozuojant energijos poreikius viena iš pagrindinių prielaidų buvo ta, kad elektros energijos
dalis galutinės energijos struktūroje didės visuose scenarijuose ir visose ūkio šakose. Remiantis
labiausiai tikėtino scenarijaus prognozėmis (2.6 pav.), elektros energijos sąnaudos ūkio šakose
kasmet vidutiniškai padidėtų 3,7 proc. arba 2,5 karto iki 2025 m. Elektros energijos poreikiai,
atitinkantys pagrindinį ir greito augimo scenarijus bei detalizuoti pagal ūkio šakas, pateikti 2. 4 ir
2.5 lentelėse.
51
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
5
10
15
20
25
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
TW
h
Faktiniai duomenys Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus Lėto augimo scenarijus
2.28 paveikslas. Galutinės elektros energijos poreikių prognozė.
2.10 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 5202,0 2624,0 2188,1 2715,7 3268,9 3948,6 4769,5 5761,1
Statyba 258,0 81,0 106,0 117,0 140,3 165,1 194,2 228,4
Žemės ūkis 2697,0 521,0 188,2 192,6 226,8 269,4 320,0 380,0
Transportas 120,0 96,0 75,6 103,5 104,9 125,8 150,8 180,9
Namų ūkis 1762,0 1543,0 1767,4 2141,4 2684,2 3169,6 3742,7 4419,4
Paslaugų sektorius 1971.0 1490,0 1871,7 2707,2 3276,1 3883,4 4603,4 5456,8
Iš viso12010,
1 6355,1 6197,0 7977,4 9701,3 11561,913780,
6 16426,7
52
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.11 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 5202,0 2624,0 2188,1 2715,7 3411,0 4345,1 5535,0 7050,7
Statyba 258,0 81,0 106,0 117,0 145,2 178,2 218,7 268,4
Žemės ūkis 2697,0 521,0 188,2 192,6 234,0 289,0 356,9 440,7
Transportas 120,0 96,0 75,6 103,5 106,2 129,3 157,5 191,8
Namų ūkis 1762,0 1543,0 1767,4 2141,4 2746,0 3336,1 4053,1 4924,1
Paslaugų sektorius 1971.0 1490,0 1871,7 2707,2 3374,7 4151,4 5107,0 6282,4
Iš viso 12010,1 6355,1 6197,0 7977,4 10017,1 12429,1 15428,0 19158,1
Prognozuojama, kad centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025 m. didės
labai lėtai arba gali šiek tiek sumažėti, nes įdiegiant būtinas gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų
(mokyklų, universitetų, ligoninių) atnaujinimo programas, energijos poreikius juose galima
sumažinti 25-30 proc.. Be to, dabartiniu metu statomų pastatų energetinės charakteristikos yra
nustatomos orientuojantis į ES standartus. Tačiau augant šalies ekonomikai ir kylant gyvenimo
lygiui gyventojai norės didesnio komforto savo būstuose. Todėl spartaus ekonomikos augimo
scenarijuje numatyta, kad centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai padidės 2005-2025 m. apie 1,7
karto (2.7 pav.). Pagrindinio ir greito augimo scenarijų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas,
pateikti 2.6 ir2.7 lentelėse.
53
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
5
10
15
20
25
30
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
TW
h
Faktiniai duomenys Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus Lėto augimo scenarijus
2.29 paveikslas. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozė.
2.12 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 8248,9 1981,4 1883,7 1983,0 2214,1 2385,2 2569,5 2768,1
Statyba 80,2 15,1 24,4 22,7 24,7 25,1 25,5 25,8
Žemės ūkis 822,1 119,8 136,8 120,2 115,9 123,0 130,5 138,6
Namų ūkis 8705,9 9473,3 5625,9 6182,1 6130,0 5829,6 5543,9 5272,2
Paslaugų sektorius 6308,2 2289,6 1953,7 2219,8 2572,7 2840,5 3136,1 3462,5
Iš viso 24165,3 13879,2 9624,6 10527,8 11057,3 11203,3 11405,5 11667,2
54
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.13 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 8248,9 1981,4 1883,7 1983,0 2412,4 2892,9 3469,2 4160,3
Statyba 80,2 15,1 24,4 22,7 25,2 26,2 27,3 28,4
Žemės ūkis 822,1 119,8 136,8 120,2 119,6 132,0 145,8 160,9
Namų ūkis 8705,9 9473,3 5625,9 6182,1 6799,8 7361,4 7969,5 8627,8
Paslaugų sektorius 6308,2 2289,6 1953,7 2219,8 2737,9 3267,6 3899,6 4653,9
Iš viso 24165,3 13879,2 9624,6 10527,8 12094,9 13680,2 15511,4 17631,4
Tiesiogiai vartotojų įrengimuose sunaudojamo kuro prognozės pagrindinio ir greito augimo scenarijaus atveju pateiktos atitinkamai 2.8 ir 2.9 lenelėse.
2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 2017,2 574,4 391,1 538,5 661,4 775,1 906,3 1057,5
Statyba 128,7 40,8 27,5 37,8 46,7 56,0 67,1 80,2
Žemės ūkis 495,0 148,5 70,5 78,8 96,3 107,9 120,7 134,9
Transportas 1983,4 1031,0 1049,6 1429,2 1729,7 1995,0 2301,1 2654,1
Namų ūkis 943,2 693,2 705,5 670,4 705,9 734,4 755,5 767,9
Paslaugų sektorius 1003,0 366,0 143,1 143,9 192,9 232,4 278,8 333,0
Iš viso 6570,4 2854,0 2387,2 2898,6 3432,9 3900,8 4429,4 5027,6
55
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.15 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 2017,2 574,4 391,1 538,5 697,7 875,4 1097,6 1375,3
Statyba 128,7 40,8 27,5 37,8 47,7 58,6 71,9 88,2
Žemės ūkis 495,0 148,5 70,5 78,8 101,8 122,2 146,5 175,6
Transportas 1983,4 1031,0 1049,6 1429,2 1778,0 2122,8 2534,3 3025,7
Namų ūkis 943,2 693,2 705,5 670,4 787,1 943,3 1125,1 1336,2
Paslaugų sektorius 1003,0 366,0 143,1 143,9 189,3 223,5 263,6 310,5
Iš viso 6570,4 2854,0 2387,2 2898,6 3601,6 4345,7 5239,0 6311,5
Reikšmingą dalį tiesiogiai vartotojų įrenginiuose vartojamo kuro struktūroje gali užimti
gamtinės dujos. Prognozuojama, kad šio kuro dalis bendrame galutinių vartotojų kuro balanse per
dvidešimt metų padidės nuo 17 iki 22-23 proc., tačiau atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui
pramonėje, paslaugų sektoriuje dujų dalis kuro struktūroje gali viršyti 40-50 proc.. Gamtinių dujų
poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas, pagrindinio ir greito augimo scenarijams pateikti 2.10 ir 2.11
lentelėse.
2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 354,8 442,1 551,0 686,6
Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,1 20,8 25,3 30,8
Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 42,5 49,3 57,2 66,3
Transportas 15,4 30,0 35,6 42,2 50,2
Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 148,7 160,2 172,6 185,9
Paslaugų sektorius 306,5 79,3 31,1 50,6 64,2 80,0 99,6 124,2
Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 657,2 787,9 947,9 1143,9
56
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 365,8 473,5 613,0 793,6
Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,4 21,7 27,0 33,7
Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 44,7 55,2 68,2 84,1
Transportas 15,4 31,4 39,5 49,6 62,5
Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 162.0 194,3 233,0 279,4
Paslaugų sektorius 306,5 79,3 31,1 50,6 64.2 80,0 99,6 124,2
Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 685.4 864,1 1090,5 1377,5
1.8. Kuro kainų prognozės
Pastaruoju metu naftos kainos pasiekė ir viršijo 90 JAV dolerių už barelį. Taip smarkiai
išaugusios naftos kainos turėjo didelę įtaką ne tik kitų energijos išteklių, bet ir metalo, kitų
materialinių išteklių ir bendroms kainų kitimo tendencijoms. Ilgalaikės energijos išteklių kainų
prognozės nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į joms didelę įtaką turinčių veiksnių kitimą.
Svarbiausių energijos išteklių (naftos, gamtinių dujų, anglių) kainų kitimui turi įtaką ne tik šių
išteklių išžvalgytos atsargos ir gavybos sąlygų pokyčiai, bet ir pasaulio ekonomikos (ypač sparčiai
besivystančių šalių) augimo tempai, energijos poreikių augimas, pastangos plačiau naudoti
atsinaujinančius energijos išteklius, būtinybė mažinti teršalų ir ypač šiltnamio reiškinį sukeliančių
dųjų apimtis, naujų technologijų priimtinumas ir kt.
Naujausios ilgalaikės (iki 2030 metų) kuro kainų prognozės pateiktos JAV vyriausybės
energetikos statistikos tarnybos leidinyje „Metinė energetikos apžvalga 2007“ [20]. Žinomų
ekspertų prognozės parengtos įvertinant vystančius politinius ir ekonominius procesus bei teroro
aktus ir stichines nelaimes ir kt. veiksnius. Naftos kainų kitimą 2005 m. kainomis iliustruoja trys
scenarijai, pateikti 2.8 pav. Aukštų kainų scenarijus rodo, kad ateityje naftos kainos gali ir toliau
didėti, o tuo tarpu žemų kainų scenarijus, įvertinant dabartinę naftos kainą pasaulio rinkose, mažai
tikėtinas.
57
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
20
40
60
80
100
120
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
JAV
do
l/bar
elį
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė.
Gamtinių dujų ir anglies kainų prognozes iliustruoja jų kitimo indeksas, pateiktas 2.9 ir 2.10
paveiksluose. Aukštų kainų scenarijuje numatyta, kad šios kuro rūšys artimoje ateityje dar turėtų
brangti, tačiau vėliau prognozuojamas kainų sumažėjimas. Įvertinant esamas naftos kitimo
tendencijas sunku tikėtis, kad galėtų pasitvirtinti žemų kuro kainų scenarijus.
58
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
20
40
60
80
100
120
140
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
Ind
eksa
s (2
004=
100)
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė.
85
90
95
100
105
110
115
120
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
Ind
eksa
s (2
004=
100)
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė.
59
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Šios prognozės pasitarnavo kaip bazė rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių
(importuojamų ir vietinių) kainų prognozes.
Rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių (importuojamų ir vietinių) kainų prognozes
taip pat pasinaudota analize, atlikta [21,22]. Šiose studijose pateiktos ir JAV ekspertų parengtos
kuro kainų prognozės pasitarnavo kaip bazė nustatant energijos išteklių kainų kitimą iki 2025 m.
Energetikos sektoriaus plėtros modeliavimui nuspręsta naudoti aukštų kuro kainų ir pagrindinio
scenarijaus kitimo tendencijas. Duomenys 2.12 ir 2.13 lentelėse pateikti 2000 m. kainomis.
2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne.
2000 2005 2010 2015 2020 2025
Gamtinės dujos 105.4 81.3 227.0 231.5 236.0 253.9
Sieringas mazutas 135.9 179.7 205.2 221.8 248.4 263.2
Mažai sieringas mazutas 141.5 235.4 251.2 271.6 304.2 322.2
Dyzelinis kuras 305.1 377.0 530.1 573.1 641.9 680.0
Automobilių benzinas 312.3 385.9 542.6 586.6 657.1 696.0
Suskystintos naftos dujos 224.1 300.3 406.1 439.0 491.7 520.9
Šiaudai 20.1 29.8 33.1 37.5 42.5 48.2
Medienos atliekos 11.0 18.2 22.5 25.9 29.9 34.5
Nafta 209.5 258.9 364.1 393.6 440.9 467.0
Akmens anglys 63.1 78.8 75.0 78.6 82.3 86.2
Rusvosios anglys 61.8 76.9 93.6 98.0 102.7 107.5
Durpės 193.1 114.0 110.1 115.3 120.7 126.5
Malkos 55.2 81.1 87.3 96.8 107.4 119.2
Uranas 21.6 22.1 34.8 39.4 44.7 50.6
Importuojama elektra 207.2 202.0 234.7 260.4 288.9 320.6
Biodegalai 428.1 462.9 518.5 549.2
60
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.19 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (pagrindinis scenarijus), Eur/tne.
2000 2005 2010 2015 2020 2025
Gamtinės dujos 105.4 81.3 184.9 164.5 167.5 179.3
Sieringas mazutas 135.9 179.7 160.2 143.6 145.1 154.5
Mažai sieringas mazutas 141.5 235.4 196.2 175.9 177.6 189.2
Dyzelinis kuras 305.1 377.0 413.9 371.2 374.8 399.3
Automobilių benzinas 312.3 385.9 423.7 379.9 383.7 408.7
Suskystintos naftos dujos 224.1 300.3 317.1 284.3 287.1 305.9
Šiaudai 20.1 29.8 32.6 36.2 40.1 44.5
Medienos atliekos 11.0 18.2 22.2 25.1 28.5 32.3
Nafta 209.5 258.9 284.3 254.9 257.4 274.3
Akmens anglys 63.1 78.8 73.5 75.1 76.6 78.3
Rusvosios anglys 61.8 76.9 91.7 93.6 95.6 97.7
Durpės 193.1 114.0 108.6 111.9 115.3 118.8
Malkos 55.2 81.1 86.5 94.8 104.0 114.0
Uranas 21.6 22.1 34.2 38.0 42.1 46.7
Importuojama elektra 207.2 202.0 229.0 246.3 265.0 285.0
Biodegalai 334.3 299.8 302.7 322.5
1.9. Matematinio modelio charakteristika
Šiltnamio dujų emisijų analizei Lietuvos energetikos institute parengtas energetikos sektoriaus
raidos matematinis modelis, kurio struktūrinė schema pateikta 2.11 paveksle.
Kadangi Lietuvos energetikos sektorius yra palyginti tampriai susijęs su kaimyninių šalių
energetikos sektoriais, todėl matematiniame modelyje įvertinti Lietuvos ryšiai su Latvijos ir Estijos
energetikos sistemomis. Ryšiai su kitų šalių energetikos sistemomis modeliuojami galimais elektros
energijos ir atskirų kuro rūšių mainais, kuriuos sąlygoja energetikos sistemų darbo režimai, tinklų
pralaidumo galimybės, esami kuro ir energijos ištekliai bei jų kainos. Modeliuojant ryšius su
Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis galima nustatyti atskirų kuro
rūšių ir elektros energijos importo/eksporto galimybes.
61
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Elektros energijosir šilumos
gamybos irtiekimosistema
Galuti-niai
energijosporeikiai
Kitokuro
tiekimosistema
Dujųtiekimosistema
Naftostiekimosistema
Naftos produktai
Naftos produkt.
Dujos
Dujos
Kiti kurai
Kiti kurai
Elektra
Šiluma
Elektros importas
Elektros energijosir šilumos
gamybos irtiekimosistema
Galuti-niai
energijosporeikiai
Kitokuro
tiekimosistema
Dujųtiekimosistema
Naftostiekimosistema
Naftos produktai
Naftos produkt.
Dujos
Dujos
Kiti kurai
Kiti kurai
Elektra
Šiluma
Elektros importas
2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra.
Matematinis modelis yra realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje [23]. Energetikos
sistema vaizduojama kaip orientuotas grafas. Lietuvos energetikos sektoriaus matematinio modelio
tinklinis grafas yra pateiktas elektroninėje formoje kompaktiniame diske. Grafo šakos atitinka
atskiras esamas ar potencialiai galimas energetikos sektoriaus technologijas, o mazgai atskirų kuro
ar energijos rūšių balansus atskirose energetikos sektoriaus vietose. Sukurtas matematinis modelis
gali būti charakterizuojamas taip:
tai modelis, skirtas energetikos strategijos planavimui ilgoje laiko perspektyvoje, kurioje
gali būti numatomas technologinis progresas;
tai yra energijos tiekimo ir vartojimo modelis, apimantis pirminės energijos importo,
transformavimo ir vartojimo sritis, energijos vartojimą mažinančias priemones bei įtakos
gamtinei aplinkai įvertinimą kenksmingų medžiagų išmetimo prasme;
modelis dirba arba esant užduotiems naudingai suvartojamos energijos poreikiams, arba
ieško pusiausvyros tarp gamybos ir vartojimo, kurio apimtys savo ruožtu priklauso nuo
energijos tiekimo kaštų;
tai optimizacinis energijos tiekimo ir vartojimo modelis, iš duotų alternatyvių technologijų
aibės tam tikro kriterijaus atžvilgiu parenkantis viso energetikos ūkio atžvilgiu
62
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
efektyviausių technologijų, susijusių su energijos importu, transformavimu,
transportavimu ir vartojimu kombinaciją, užtikrinančią optimalų energijos poreikių ir
tiekimo balansą bei gamtosauginius apribojimus;
tai dinaminis modelis, energetikos vystymą modeliuojantis keletą tarpusavyje susijusių
laiko tarpų;
modelyje naudojamas matematinis metodas – tiesinis programavimas.
Energetikos sektoriuje MESSAGE modelyje yra išskiriami tam tikri energijos lygiai
(naudinga, galutinė, antrinė, pirminė, resursai ir kita), savo ruožtu kiekviename energijos lygyje
naudojamos įvairios kuro ir energijos rūšys (elektra, šiluma, garas, įvairios kuro rūšys ir kt.). Tiek
energijos lygiai, tiek kuro ar energijos rūšys parenkamos laisvai, priklausomai nuo uždavinio
specifikos ir tikslų. Energijos grandinę nuo resursų iki galutinio suvartojimo sudaro
“technologijos”, įjungtos tarp atskirų kuro ar energijos rūšių, esančių skirtinguose energijos
lygiuose. Šios “technologijos” jungiančios energijos lygius charakterizuoja įvairius energijos
transportavimo, konvertavimo, perdavimo ir kt. procesus (pvz., elektros energijos gamybą
konkrečioje elektrinėje, energijos transportą iš vieno energetinės sistemos taško į kitą ir t.t.), o lygiai
atitinka resursų ar vartojimo taškus. Energetikos sistemoje vykstantys procesai ir tarpusavio ryšiai
tarp atskirų sistemą charakterizuojančių faktorių aprašomi tiesinėmis lygtimis visose energijos
srauto grandyse, pradedant nuo pirminių energetinių išteklių importo ir baigiant naudingu energijos
suvartojimu.
Analogiškos energijos gavybos, transformavimo ir transportavimo technologijos modelyje yra
agreguojamos. Agregavimas vykdomas atsižvelgiant į techninius–ekonominius parametrus,
geografinę padėtį, į teršalų išmetimo lygį bei kitus aspektus.
Teršalų išmetimas į aplinką modeliuojamas proporcingai energijos srautui kiekviename
energijos transformavimo procese ir priklauso nuo kuro rūšies (dėl CO2, SO2 ir kietų dalelių), o taip
pat nuo kuro deginimo technologijos (NOx atveju). Teršalų išmetimai modeliuojami kiekvienai
technologijai ir kiekvienai kuro rūšiai užduodant lyginamuosius teršalų išmetimo rodiklius. Gali
būti modeliuojamos teršalų išmetimus mažinančios technologijos, kurios nuosekliai įjungiamos į
energijos gamybos grandines. Tai atliekama lyginamųjų teršalų absorbcijos koeficientų pagalba.
Kiekviena technologija yra charakterizuojama daugybe parametrų (lyginamieji kapitaliniai
įdėjimai, kintamosios ir pastoviosios eksploatacinės išlaidos, naudingumo koeficientas, tarnavimo
laikas, prastovos remontuose, statybos trukmė ir t.t.), kurie patalpinami modelio duomenų bazėje.
63
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Pagal pateiktus technologijų duomenis specialus matricų generatorius formuoja energetikos
sistemos matematinį modelį, kaip tiesinio programavimo uždavinį.
Modelio optimizacinis kriterijus arba tikslo funkcija yra energetikos sistemos darbo ir
vystymo kaštų minimizavimas per nagrinėjamą laikotarpį. Taip pat galima įvertinti ir kitus
optimizavimo kriterijus, tokius kaip teršalų išmetimų minimizavimas ir pan. (atskirai arba naudojant
daugiakriterinį optimizavimą).
Toliau pateikiamas matematinis MESSAGE modelio formulavimas, kurio pagalba,
priklausomai nuo pradinių duomenų, matricos generatorius sudaro uždavinio lygtis. Pagrindiniai
modelio kintamieji gali būti grupuojamos į tris kategorijas:
energijos ir produktų srautai;
technologijų galios;
talpos, kuriose gali būti kaupiamas kuras.
Pagrindinės modelio lygtys grupuojamos į šias kategorijas:
energijos ar produktų srauto balansai visuose energetikos sistemos tinklinio grafo
mazguose;
suminiai ar lyginamieji apribojimai kintamiesiems metų ar atskirų laiko periodų bėgyje;
dinaminiai apribojimai, susiejantys energijos srautus ar galias t ir t–1 metuose;
Lygtys atskirų faktorių apskaitai (kuro suvartojimui, energijos gamybai, emisijoms ir t.t.).
Prie pagrindinių lygčių priskiriamos:
1. Energijos balanso lygtis mazge, į kurį technologijos p, priklausančios aibei P, tiekia
energiją, o technologijos q, priklausančios aibei Q, vartoja energiją:
∑∑ ≥q
qtptp
pt XX η ; (2.2)
čia: Xpt – įėjimas į technologiją p P laiko periode t;
ηpt – technologijos p naudingumo koeficientas laiko periode t;
Xqt – įėjimas į technologiją q Q laiko periode t.
2. Poreikių patenkinimo lygtys:
64
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
;tptp
pt DX ≥∑ η (2.3)
čia Dt – tam tikros rūšies kuro ar energijos poreikiai laiko periode t.
3. Resursų išgavimo lygtys:
;rRt e
tet ≤∂∑∑ (2.4)
čia: Ret – tam tikros kuro ar energijos rūšies išgavimas laiko periode t, technologijos e pagalba;
t – metų skaičius laiko periode t;
r – suminiai disponuojami tam tikros rūšies kuro ar energijos rūšies ištekliai.
4. Energijos ir galios sąryšio lygtys:
);(1
1
1
1∑∑
−
=
+−
=
− Υ+Υ−Υ∋⋅∏≤t
p
t
ppoptptptptXτ
ττ
τη (2.5)
čia: Πpt –technologijos p instaliuotos galios išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;
pt – technologijos p darbo laiko išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;
Ypo – technologijos p galia baziniais metais;
Y–pτ, Y+
pτ – atitinkamai technologijos p galios išvedimas ir įvedimas į eksploataciją τ–ajame
laiko periode.
65
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
5. Technologijos įsiskverbimas į rinką:
ptptptptt
ptptpt SXX ;11 ηηγη δ +≤ −− (2.6)
čia: Xpt ηpt – išėjimas (gamyba) iš technologijos p t–ajame laiko periode;
γδtpt – maksimalus gamybos augimas tarp t–1 ir t–ojo laiko periodo;
Spt ηpt – startinė naujos technologijos p gamyba.
6. Teršalų išmetimai į aplinką:
,jpjptLkX ≤⋅∑ (2.7)
čia kpj – technologijos p lyginamieji j-ųjų teršalų išmetimai;
Lj – j-ųjų teršalų limitas (šaliai, technologijai, technologijų grupei, regionui).
7. Tikslo funkcija:
));((11
++
==
Υ+Υ+= ∑∑ ptptptptptpt
P
ppt
T
tt CICFXCVPWFF η (2.8)
čia: PWFt – diskontavimo koeficientas;
CVpt – technologijos p kintamieji eksploatavimo kaštai laiko periode t;
CFpt – technologijos p pastovieji eksploatavimo kaštai t–ajame laiko periode;
CIpt – investicijos į p–ąją technologiją t–ajame laiko periode;
T – analizuojamų laiko periodų (metų) skaičius;
P – technologijų skaičius.
66
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Atitinkamai sudarius šalies energetikos sektoriaus modelio tinklinio grafo schemą galima
įvertinti įvairius ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, taip pat
nustatyti tų reikalavimų daromą įtaką šalies perspektyviniam kuro ir energijos balansui bei
energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo kaštams.
Lietuvos energetikos sektoriaus matematinis modelis skirtas analizuoti energetikos
perspektyvinę raidą ir šiltnamio dujų, susijusių su kuro deginimu, išmetimus apima laikotarpį nuo
2001 iki 2030 metų. Jį sudaro daugiau nei 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.
67
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ
1.10. Nagrinėti scenarijai
Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam didelę
įtaką daro tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus, kaip vienos iš ūkio šakų,
perspektyva taip pat nėra vienareikšmiška. Jos raidai didelę įtaką daro šalies ūkio plėtra,
importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio
saugumo aspektai ir daugelis kitų, tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Galima skirtinga energetikos
sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas į atmosferą. Siekiant įvertinti
galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėta įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus
raidos scenarijai. Scenarijų charakteristika pateikiama 3.1 lentelėje.
Toliau trumpai apibendrinsime kiekvieno nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatus, t.y.
apžvelgsime energijos išteklių vartojimo dinamiką, laukiamus pokyčius ir su organinio kuro
deginimu susijusias CO2 emisijų į atmosferą apimtis. Objektyvumo dėlei tenka paminėti, kad
žemiau pateikiami rezultatai gali būti vertinami kaip preliminarūs, kadangi 2 skyriuje aprašyto
matematinio modelio kalibravimui ir detaliai situacijos analizei neužteko sutartyje numatyto laiko.
Naudojamas matematinis modelis turi virš 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.
Jo kalibravimas yra labai darbui imlus procesas, neįvertinant problemų, susijusių su pradinės
informacijos trūkumu, netikslumais, skirtingu agregavimo lygiu ir visa eile kitų aspektų.
68
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika.
ScenarijusEnergijos poreikiai*
Kuro kainos*Naujos AE statybos galimybių vertinimas ir
kitos sąlygosZK1 Pagrindinis
scenarijusPagrindinis scenarijus
Ignalinos AE statyba grindžiama ekonomine logika, t.y. ji statoma tik tuo atveju, jei duotose sąlygoje yra pranašesnė prieš kitas galimas elektrines. Tačiau jos maksimali galia apribota 500 MW 2015 metais ir 1000 MW – vėliau. Tuo siekiama atspindėti tą elektrinės dalį, kuri galėtų tekti Lietuvai
ZK2 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Tas pats kaip ZK1 scenarijaus atveju
ZK3 Pagrindinis scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Nauja Ignalinos AE į eksploataciją įvedama 2015 metais (500 MW), nepriklausomai nuo jos ekonominio konkurencingumo ir 2018 metais pasiekia 1000 MW. Laikoma, kad tokia jos dalis galės būti naudojama Lietuvos poreikiams tenkinti
ZK4 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Tas pats kaip ZK3 scenarijaus atveju
ZK5 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Ignalinos AE dėl vienų ar kitų priežasčių nepastatoma, nepriklausomai nuo jos ekonominio patrauklumo. Gamtinės dujos maksimaliai keičiamos mazutu
AK1 Pagrindinis scenarijus
Aukštos Ignalinos AE statyba grindžiama ekonominiais sumetimais. Jos galia, tenkanti Lietuvai, neviršija 500 MW (2015 metais) ir 1000 MW – 2018 metais ir vėliau
AK2 Greito augimo scenarijus
Aukštos Tas pats kaip AK1 scenarijaus atveju
AK3 Greito augimo scenarijus
Aukštos Tas pats kaip ZK5 scenarijaus atveju
*Pagal 2 skyriuje pateiktą galutinių energijos poreikių ir kuro kainų klasifikaciją.
69
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.11. ZK1 scenarijaus charakteristika
ZK1 scenarijaus atveju pirminės energijos poreikiai Lietuvoje išauga nuo 9,2 mln. tne 2006
metais iki 11,1 mln. tne 2025 metais (žr. 3.1 pav. ir 3.2 lentelė).
Pirminė energija
-2000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
ktn
e
Elektros importasKiti naftos produktai
Susk. naftos dujosMotorinis kurasKitas sieringas kurasMazutas ir skalūnų al.Dujos
Branduolinis kurasVėjo energijaHidroenergijaGeoter. ir atliekinė šil.
Kitas biokurasBiodegalaiMalkos ir med. atl.
DurpėsAnglis
3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
70
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
Elektrinė 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Ignalinos AE 8651.4 10340.5 10340.5 10340.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lietuvos elektrinė 586.9 586.8 587.0 586.9 8987.3 7863.9 8233.2 5658.1 5925.4 969.5 1188.5 1296.7 1366.8 1446.9 1369.8Vilniaus TE 1736.1 1638.8 1670.5 1595.1 1711.4 1657.5 1654.6 1526.9 1403.5 1360.0 1372.9 1335.5 1323.5 1287.2 1262.6Kauno TE 603.6 249.7 249.7 249.7 501.1 500.7 500.3 499.9 499.6 297.6 293.8 288.3 283.3 279.5 411.8Mažeikių TE 147.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2Klaipėdos TE 147.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lifosa ir biodujų el. 196.2 0.0 0.0 0.0 62.5 64.5 66.4 68.4 56.7 56.9 60.5 61.8 62.6 57.1 64.9Hidroelektrinės 435.5 405.2 413.5 398.8 444.7 426.1 441.5 425.0 431.4 438.9 440.5 436.9 439.8 440.4 452.6Vėjo elektrinės 11.0 71.0 71.0 71.0 414.7 502.5 517.3 532.1 547.0 561.8 586.0 634.4 665.6 709.3 744.2Naujas Mažeikių 210 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1490.1 1490.1 1490.1 1490.1 1191.3 1351.8 1400.4 1411.5 1426.7 1417.6Naujos KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2838.2 2838.2 5676.5 5676.5 5909.1 6253.5 6593.6 6985.7Naujos KCDT TE 25.6 13.8 0.0 0.0 531.5 531.6 531.8 632.3 864.9 3873.3 3875.6 3874.0 3871.9 3867.9 3867.3Naujos mažos dujinės TE 32.9 0.0 0.0 0.0 172.5 172.5 172.5 172.5 104.3 67.4 75.2 76.9 73.1 72.1 73.1Naujos ats. res. elektr. 0.0 14.2 28.4 42.6 56.9 79.8 111.3 141.9 184.5 258.9 328.1 382.6 448.1 520.2 609.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Buitinių atl. util. el 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 102.9 116.9 130.9 137.8 144.8 151.8 158.7 165.7Importas 540.9 423.9 586.3 785.9 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2Eksportas -1070.9 -1211.3 -1102.4 -942.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Galutiniai poreikiai 8690.8 8998.3 9311.0 9636.0 9972.4 10320.2 10680.2 11054.2 11440.6 11840.9 12256.1 12685.4 13130.4 13591.1 14068.6
71
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Uždarius Ignalinos AE antrąjį bloką pagrindiniu pirminės energijos resursu šiuo atveju tampa
gamtinės dujos. Jų sąnaudos išauga nuo 1,37 mln. tne 2009 metais iki 4,1 mln. tne 2025 metais. CO2
emisijų požiūriu tai yra vienas iš geriausių sprendimų, nes gamtinės dujos sąlygoja mažiausias CO2
emisijas iš visų organinio kuro rūšių.
Motorinis kuras sudaro didžiausią dalį tarp visų naftos produktų. Šio kuro poreikiai išauga
nuo 1,37 mln. tne 2006 metais iki 1,79 mln. tne 2025 metais.
Mazuto sąnaudos pastebimai išauga 2010-2014 metais, kada didžiąją elektros energijos dalį
Lietuvoje gamina Lietuvos elektrinė. Metinės mazuto sąnaudos šiuo laikotarpiu vertinamos 2,3-2,5
mln. tne. Didesnės mazuto sąnaudos sąlygoja išaugusias CO2 emisijas į atmosferą.
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos elektrinė po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo tampa
pagrindiniu elektros energijos gamintoju. Šis atvejis taptų realiu tuo atveju, jei užsienyje nepavyktų
nusipirkti pigesnės elektros energijos. Tačiau ilgalaikė Lietuvos elektrinės eksploatacija
ekonomiškai nebūtų pateisinama dėl jos mažo naudingo veiksmo koeficiento. Ryšium su tuo,
tikslinga būtų kaip galima greičiau į eksploataciją įvesti kombinuoto ciklo dujų turbininės elektrinės
(KCDTE) blokus Lietuvos elektrinėje: pirmąjį 400 MW bloką – 2012 metais ir antrąjį po dviejų
metų; kombinuoto ciklo dujų turbininį termofikacinį (KCDT TE) bloką Kauno TE ir keletą
nedidelių agregatų kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Elektros energijos gamybos dinamika
šio scenarijaus atveju yra parodyta 3.2 pav., o skaitinė informacija apibendrinta 3.3 lentelėje.
Kuro sąnaudos elektrinėse parodytos 3.3 pav. ir 3.4 lentelėje.
Elektros energijos gamyba
-5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
20
06
20
08
20
10
20
12
20
14
20
16
20
18
20
20
20
22
20
24
Metai
GW
h
Eksportas
Importas
Buitinių atl. util. el
Nauja anglinė elektrinė
Naujos ats. res. elektr.
Naujos mažos dujinės TE
Naujos KCDT TE
Naujos KCDTE
Naujas Mažeikių 210
Vėjo elektrinės
Hidroelektrinės
Lifosa ir biodujų el.
Klaipėdos TE
Mažeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
Ignalinos AE
Galutiniai poreikiai
3.34 paveikslas. Elektros energijos gamyba Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
72
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.23 lentelė. Elektros energijos gamyba ZK1 scenarijaus atveju, GWh.
Elektrinė 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Ignalinos AE 8651.4 10340.5 10340.5 10340.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lietuvos elektrinė 586.9 586.8 587.0 586.9 8987.3 7863.9 8233.2 5658.1 5925.4 969.5 1188.5 1296.7 1366.8 1446.9 1369.8Vilniaus TE 1736.1 1638.8 1670.5 1595.1 1711.4 1657.5 1654.6 1526.9 1403.5 1360.0 1372.9 1335.5 1323.5 1287.2 1262.6Kauno TE 603.6 249.7 249.7 249.7 501.1 500.7 500.3 499.9 499.6 297.6 293.8 288.3 283.3 279.5 411.8Mažeikių TE 147.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2 165.2Klaipėdos TE 147.4 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Lifosa ir biodujų el. 196.2 0.0 0.0 0.0 62.5 64.5 66.4 68.4 56.7 56.9 60.5 61.8 62.6 57.1 64.9Hidroelektrinės 435.5 405.2 413.5 398.8 444.7 426.1 441.5 425.0 431.4 438.9 440.5 436.9 439.8 440.4 452.6Vėjo elektrinės 11.0 71.0 71.0 71.0 414.7 502.5 517.3 532.1 547.0 561.8 586.0 634.4 665.6 709.3 744.2Naujas Mažeikių 210 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1490.1 1490.1 1490.1 1490.1 1191.3 1351.8 1400.4 1411.5 1426.7 1417.6Naujos KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2838.2 2838.2 5676.5 5676.5 5909.1 6253.5 6593.6 6985.7Naujos KCDT TE 25.6 13.8 0.0 0.0 531.5 531.6 531.8 632.3 864.9 3873.3 3875.6 3874.0 3871.9 3867.9 3867.3Naujos mažos dujinės TE 32.9 0.0 0.0 0.0 172.5 172.5 172.5 172.5 104.3 67.4 75.2 76.9 73.1 72.1 73.1Naujos ats. res. elektr. 0.0 14.2 28.4 42.6 56.9 79.8 111.3 141.9 184.5 258.9 328.1 382.6 448.1 520.2 609.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Buitinių atl. util. el 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 102.9 116.9 130.9 137.8 144.8 151.8 158.7 165.7Importas 540.9 423.9 586.3 785.9 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2 175.2Eksportas -1070.9 -1211.3 -1102.4 -942.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Galutiniai poreikiai 8690.8 8998.3 9311.0 9636.0 9972.4 10320.2 10680.2 11054.2 11440.6 11840.9 12256.1 12685.4 13130.4 13591.1 14068.6
73
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Kuro sąnaudos elektrinėse
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
2024
2025
Metai
ktn
e
Komunalinės atliekos
Biodujos
Vėjo energija
Atliekinė šiluma
Hidroenergija
Šiaudai
Mediena
Medienos atliekos
Durpės
Anglis
Asfaltenas
Branduolinis kuras
Asfaltenas
Orimulsija
Sieringas mazutas
Nesieringas mazutas
Dujos
3.35 paveikslas. kuro sąnaudos elektrinėse ZK1 scenarijaus atveju.
74
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.24 lentelė. Kuro sąnaudos elektrinėse, tūkst. tne.
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Dujos 567.4 674.3 106.4 116.2 683.4 727.7 811.4 848.1 911.1 1776.9 1766.2 1789.4 1836.3 1873.5 1958.2Nesieringas mazutas 28.4 0.0 0.0 9.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 3.0 0.0 3.4 3.4 0.0 0.0Sieringas mazutas 336.9 11.2 654.0 653.8 2268.6 2267.7 2266.9 2069.4 2084.8 819.2 913.9 951.1 966.9 999.4 968.5Orimulsija 28.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Asfaltenas 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Branduolinis kuras 2254.6 2694.8 2694.8 2694.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Asfaltenas 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Anglis 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Durpės 1.1 0.8 0.2 0.7 1.2 1.5 1.7 2.0 1.9 2.5 2.8 3.1 3.4 1.3 1.7Medienos atliekos 0.0 3.8 9.3 12.6 8.1 11.4 11.9 37.4 40.2 35.2 71.1 82.8 127.9 120.5 140.9Mediena 0.0 1.8 0.0 0.0 4.4 7.5 11.3 4.4 6.5 17.1 25.0 32.6 17.6 47.3 49.7Šiaudai 0.0 0.7 1.6 3.0 7.8 8.9 15.1 6.7 15.8 34.8 14.0 12.7 4.3 4.7 11.5Hidroenergija 37.4 34.8 35.6 34.3 38.2 36.6 38.0 36.6 37.1 37.7 37.9 37.6 37.8 37.9 38.9Atliekinė šiluma 173.8 0.0 0.0 0.0 46.5 46.5 46.5 46.5 34.3 32.8 34.3 34.3 34.3 34.3 34.2Vėjo energija 0.9 6.1 6.1 6.1 35.7 43.2 44.5 45.8 47.0 48.3 50.4 54.6 57.2 61.0 64.0Biodujos 0.0 0.0 0.0 0.0 2.9 3.4 4.0 4.6 5.1 5.7 6.1 6.4 6.7 5.2 7.5Komunalinės atliekos 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 59.0 67.0 75.0 79.0 83.0 87.0 91.0 95.0Viso 3429.2 3428.2 3507.9 3530.6 3096.8 3154.6 3251.3 3160.3 3251.0 2888.3 3000.7 3091.0 3182.8 3276.3 3370.2
75
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.3 pav. ir 3.4 lentelėje pateikti skaičiai rodo kuro sąnaudas elektrinėse, reikalingas elektros
energijai ir šilumai gaminti termofikaciniuose įrenginiuose. Kuro sąnaudos elektrinių vandens
šildymo katiluose čia neįskaičiuotos ir pateikiamos kartu su kuro sąnaudomis katilinėse.
Daugiausiai prie CO2 emisijų prieaugio prisidedančio mazuto sąnaudos elektrinėse 2010-2014
metų laikotarpyje vertinamos 2,08-2,27 mln. tne. Po KCDTE ir KCDT TE blokų įvedimo į
eksploataciją mazuto sąnaudos sumažėtų apie 1,2 mln. tne ir 2015-2025 metų laikotarpyje siektų
apie 0,8-1,1 mln. tne. Gamtinių dujų sąnaudos šiuo laikotarpiu siektų 1,8-2,2 mln. tne. Dėl
nepalyginamai didesnio KCDTE ir KCDTE TE naudingo veiksmo koeficiento (lyginant su Lietuvos
elektrine) pirminių energijos resursų, elektros energijos (ir šilumos) gamybai elektrinėse būtų
suvartojama apie 0,4 mln. tne mažiau. Be to, gamtinės dujos sąlygotų ir santykinai mažesnes CO2
emisijas į atmosferą.
Naujos AE eksploatacija ZK1 scenarijų apibrėžiančiose sąlygose, ekonomiškai nebūtų
tikslinga.
Šilumos gamybos sektoriuje esamus vandens šildymo katilus palaipsniui tikslinga būtų keisti
termofikaciniai agregatais, naudojančiais gamtines dujas ir atsinaujinančius energijos resursus (3.4
pav.). Veikiančiose vandens šildymo katiluose didėtų anglies lyginamasis svoris.
Šilumos gamyba pagal technologijas
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
GW
h
Atlieku ir bioduju TE
Naujos biodegalu TE
Naujos mazos dujines TE
Naujos KCDT TE
Nauji anglies VSK
Nauji biokuro VSK
Nauji duju-mazuto VSK
Esami VSK
Ignalinos AE
Esamos TE
Lietuvos el.
3.36 paveikslas. Šilumos gamyba pagal technologijas ZK1 scenarijaus atveju.
CO2 emisijų į atmosferą dinamika šio scenarijaus atveju parodyta 3.5 pav. ir 3.5 lentelėje.
76
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Energetikos sektoriaus CO2 emisijos
0
5000
10000
15000
20000
25000
3000020
06
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
tūks
t. t
Neenergetinės reikmės
Buitinis sekt.
Aptarnavimo sekt.
Žvejyba
Žemės ūkis
Transportas
Statyba
Pramonė
Mažeikių NPG
Kitų miestų ŠT
Mažeikių ŠT
Šiaulių energija
Panevėžio energija
Litesko
Klaipėdos energija
Kauno energija
Vilniaus energija
Atsin. Res. TE
Naujos mažos dujinės TE
Nauja anglinė elektrinė
Naujos KCDT TE
Nauja KCDTE
Maeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
80% nuo 1990 m.
3.37 paveikslas. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju.
(CO2 emisijos iš KCDTE apima emisijas ir iš Kauno KCDT TE, kai tuo tarpu elektros
energijos gamybos ir kuro suvartojimo duomenyse Kauno KCDT TE buvo įtraukta į bendrą KCDT
TE skiltį).
77
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.25 lentelė. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju, tūkst. t*.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 488.8 357.2 489.1 489.1 6307.4 5472.8 5676.2 4118.9 4291.5 715.6Vilniaus TE 1187.1 972.3 1383.4 1391.5 1404.7 1341.8 1332.6 1287.5 1229.5 1137.5Kauno TE 516.9 241.4 194.4 240.0 452.9 452.5 452.1 451.7 451.3 218.5Maeikių TE 244.6 210.1 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1073.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 3083.7Naujos KCDT TE 14.6 7.9 0.0 0.0 304.1 304.1 304.1 361.5 489.4 518.1Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 58.4Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2474.9 1788.8 2341.4 2395.0 8865.9 8969.1 9164.3 8620.6 8818.3 6805.6Vilniaus energija 217.5 119.6 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 249.0 308.1 313.7Kauno energija 45.8 268.2 0.0 244.2 147.5 67.5 83.5 146.8 0.0 0.0Klaipėdos energija 194.0 421.3 364.2 243.5 0.0 165.7 182.5 267.2 166.3 201.9Litesko 237.1 0.0 419.3 0.0 83.9 73.7 0.0 136.2 0.0 60.3Panevėžio energija 9.1 371.0 299.2 306.4 0.2 0.2 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 134.0 231.8 209.7 0.0 0.0 0.0 112.3 137.7 148.5 43.9Mažeikių ŠT 35.9 72.2 66.7 57.6 59.1 21.2 36.3 0.0 0.0 27.9Kitų miestų ŠT 848.7 869.1 925.6 1274.8 1184.5 1074.5 914.6 534.1 773.0 468.9Mažeikių NPG 1733.4 2094.7 2094.5 2094.4 2094.2 2094.1 2093.9 2093.8 2093.6 2093.5Katilinės viso 3455.4 4447.8 4490.4 4331.9 3680.4 3608.0 3534.3 3564.7 3489.6 3210.1Pramonė 1431.2 1477.1 1524.3 1572.9 1623.1 1674.7 1727.6 1781.9 1838.0 1895.6Statyba 95.7 99.4 103.0 106.7 110.8 115.0 119.1 123.5 128.0 132.8Transportas 4483.4 4613.3 4746.8 4884.1 5025.6 5170.9 5320.5 5474.5 5632.8 5795.8Žemės ūkis 212.9 216.6 221.4 226.5 231.7 236.9 242.1 247.5 253.0 258.8Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 454.0 471.7 489.8 508.5 527.8 547.6 568.2 589.6 611.4Buitinis sekt. 676.9 685.2 693.3 701.4 709.3 717.0 724.7 732.4 739.9 747.1Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7558.5 7773.6 7995.1 8222.8 8456.5 8696.1 8942.7 9196.5 9457.1Iš viso 13280.0 13795.0 14605.4 14722.0 20769.1 21033.5 21394.6 21128.0 21504.4 19472.8
Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 875.7 952.2 1004.4 1063.9 1006.2 1049.2 1193.6 1240.9 1286.2 1436.8Vilniaus TE 1136.9 1137.0 1126.5 1115.2 1093.5 1097.2 1091.2 1082.8 1070.6 1083.8Kauno TE 214.5 208.5 203.1 198.9 246.3 244.6 165.1 159.3 153.0 192.0Maeikių TE 1181.5 1214.1 1221.6 1231.8 1225.7 1226.8 1219.2 1209.7 1194.5 1274.3Nauja KCDTE 3083.7 3165.7 3287.1 3407.0 3545.2 3695.9 3853.4 4020.7 4206.9 4238.6Naujos KCDT TE 519.3 518.4 517.1 514.7 514.4 505.4 500.8 495.7 490.9 487.1Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 64.6 66.6 64.6 60.4 66.5 61.6 65.6 71.4 68.5 110.6Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 7076.2 7262.5 7424.4 7591.9 7697.9 7880.7 8088.9 8280.6 8470.6 8823.1Vilniaus energija 329.9 346.2 362.8 416.5 437.1 451.7 472.4 492.2 512.2 532.2Kauno energija 1.1 0.9 0.0 0.4 0.0 0.0 0.0 4.6 3.7 0.0Klaipėdos energija 111.5 216.7 205.5 192.3 127.0 111.5 157.8 146.5 111.5 111.5Litesko 133.2 128.8 0.0 142.5 0.0 0.0 0.0 137.1 131.0 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 78.2 0.0 0.0 0.0 0.0 59.5 53.5 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 28.2 32.7 25.8 0.0 0.0 25.2 0.0Kitų miestų ŠT 1143.2 1009.6 1044.0 932.8 1103.9 1136.7 1089.0 822.7 773.8 885.5Mažeikių NPG 2093.4 2093.2 2093.1 2093.0 2092.9 2092.8 2092.7 2092.6 2092.5 2092.5Katilinės viso 3812.2 3795.5 3783.6 3805.8 3793.6 3818.6 3811.9 3755.3 3703.6 3621.7Pramonė 1954.5 2015.4 2077.6 2141.7 2207.5 2275.1 2344.7 2416.2 2489.4 2564.8Statyba 137.6 142.6 147.8 153.3 159.0 164.7 170.6 177.0 183.4 190.0Transportas 5963.7 6136.3 6313.8 6496.4 6684.3 6877.6 7076.8 7281.5 7492.2 7709.0Žemės ūkis 264.4 270.5 276.2 282.5 288.8 295.1 301.5 308.2 314.8 321.8Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 633.9 657.2 681.2 706.2 731.8 757.9 785.2 813.2 841.9 871.6Buitinis sekt. 754.3 761.5 768.3 775.2 781.8 788.2 794.5 800.6 806.5 812.3Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 9724.3 9999.8 10281.5 10572.4 10870.7 11176.6 11491.5 11815.3 12147.5 12489.2Iš viso 20612.8 21057.7 21489.5 21970.2 22362.1 22875.8 23392.3 23851.2 24321.7 24934.0
Lentelės tęsinys
Pastaba: CO2 emisijos iš KCDTE apima emisijas ir iš Kauno KCDT TE, kai tuo tarpu elektros energijos gamybos ir kuro suvartojimo duomenyse Kauno KCDT TE buvo įtraukta į bendrą KCDT TE skiltį.
78
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Atlikti skaičiavimai rodo, kad ZK1 scenarijaus atveju CO2 emisijos į atmosferą nagrinėjamu
laikotarpiu išauga beveik 2 kartus, t.y. nuo 13,7 mln. t 2005 metais iki 24,9 mln. t 2025 metais. Tuo
būdu nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje jos labai priartėja prie šiuo metu numatomo limito – 26,1
mln. tne. (80% nuo 1990 m. CO2 emisijų iš energetikos sektoriaus lygio). Didžiausią CO2 emisijų
prieaugį sąlygoja Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymas. Laukiamos CO2 emisijos 2010 metais
yra 6 mln. t didesnės už emisijas 2009 metais. Jei po 2009 metų iki KCDTE ir KCDT TE blokų
įvedimo į eksploataciją elektros energija nebūtų importuojama, 2010-2014 metais turėtume lokalinį
CO2 emisijų maksimumą, kurį, be jokios abejonės, iššauktų neefektyvios Lietuvos elektrinės darbas.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Lietuvos elektrinės metinės CO2 emisijos šiuo laikotarpiu
svyruotų tarp 4,3 ir 6,3 mln. t. Tačiau Lietuvos elektrinė tik jos maksimalios gamybos periodu
susilygina su didžiausiu CO2 šaltiniu – transportu. CO2 emisijos iš transporto sektoriaus auga nuo
4,1 mln. t 2005 metais iki 7,7 mln. t 2025 metais. Šį prieaugį tam tikra dalimi dar sumažina auganti
biodegalų dalis automobiliniame transporte, kas aiškiai matosi iš 3.6 pav. pateiktų duomenų.
Galutiniai poreikiai
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
20
06
20
09
20
12
20
15
20
18
20
21
20
24
20
27
20
30
Metai
ktn
e
DurpėsŠiaudaiSkalūnų alyvaAnglisReaktyvinis kurasBioetanolisBenzinasKoksasNPG koksasSusk. Naftos dujosBiodyzelinasDyzelinasBiodujosMalkosSieringas mazutasNesieringas mazutas
3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
79
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Biodegalų dalis automobiliniame transporte yra didinama, laikantis ES direktyvos ir Lietuvos
Nacionalinės energetikos strategijos reikalavimų.
3.5 pav. ir 3.5 lentelėje pateiktos CO2 emisijos iš elektrinių apima emisijas dėl kuro deginimo
elektrai gaminti, o termofikacinėse elektrinėse – ir šilumai gaminti termofikaciniuose įrenginiuose.
CO2 emisijos iš termofikacinių elektrinių vandens šildymo katilų yra įtrauktos į šilumos tiekimo
įmones charakterizuojančią informaciją.
Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrą ir funkcionavimą charakterizuoja 3.6 lentelėje pateikta
orientacinė ekonominė informacija.
3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų.
Išlaidos 2008-2010 2011-2015 2016-2020 2021-2025 2026-2030
Investicijos 422,23 1108,22 369,93 371,87 4850,30
Pastoviosios eksploatacinės išlaidos
2258,76 3667,59 3726,94 3745,10 3185,76
Kintamosios eksploatacinės išlaidos
4755,23 9294,48 9939,09 11846,55 14553,31
Viso 7436,23 14070,30 14035,97 15963,52 22589,38
Šios išlaidos neišvengiamai kistų, jeigu būtų siekiama papildomai sumažinti CO2 emisijas. Šių
išlaidų pokytis rodytų CO2 emisijų mažinimo išlaidas. Šio scenarijaus atveju CO2 emisijos visą
nagrinėjamą laikotarpį buvo mažesnės už limitą, todėl papildomas CO2 emisijų mažinimas nebuvo
modeliuotas ir neskaičiuotos su tuo susiję išlaidos.
80
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.12. Kitų nagrinėtų scenarijų charakteristika
1.12.1ZK2 scenarijus
Greito galutinių energijos poreikių augimo scenarijaus ZK2 atveju struktūrinių pokyčių
energetikos sektoriuje neįvyktų. Tačiau dėl didesnių galutinės energijos poreikių atitinkamai išaugtų
ir pirminių energetinių resursų suvartojimas. Pastarieji jau 2015 metais būtų 0,76 mln. tne didesni,
lyginant su ZK1 scenarijumi. Iki 2020 metų šis prieaugis padidėtų iki 1,29 mln. tne, o iki 2025 metų
jis išaugtų iki 2,0 mln. tne. Atitinkamas CO2 emisijų prieaugis būtų 0,7 mln. t, 2,1 mln. t ir 2,3 mln.
t. Detali informacija apie CO2 emisijas šio scenarijaus atveju pateikiama 3.7 pav. ir 3.7 lentelėje.
Energetikos sektoriaus CO2 emisijos
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
tūks
t. t
Neenergetinės reikmės
Buitinis sekt.
Aptarnavimo sekt.
Žvejyba
Žemės ūkis
Transportas
Statyba
Pramonė
Mažeikių NPG
Kitų miestų ŠT
Mažeikių ŠT
Šiaulių energija
Panevėžio energija
Litesko
Klaipėdos energija
Kauno energija
Vilniaus energija
Atsin. Res. TE
Naujos mažos dujinės TE
Nauja anglinė elektrinė
Naujos KCDT TE
Nauja KCDTE
Maeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
80% nuo 1990 m.
3.39 paveikslas. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju.
81
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.27 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 490.3 357.2 489.1 489.1 6491.8 5686.2 5945.1 4603.4 4845.1 1148.6Vilniaus TE 1185.7 972.1 1383.1 1390.6 1397.3 1349.4 1353.4 1289.9 1236.3 1157.0Kauno TE 515.3 240.1 194.4 239.0 472.9 472.5 472.1 471.6 471.2 222.2Maeikių TE 244.6 210.0 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 3083.7Naujos KCDT TE 14.6 8.9 0.0 0.0 306.0 306.0 306.0 370.4 498.4 532.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 83.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2473.3 1788.3 2341.1 2393.1 9064.7 9211.9 9475.8 9136.3 9407.5 7501.5Vilniaus energija 217.5 119.3 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 242.7 302.1 307.5Kauno energija 76.2 413.8 0.0 176.3 149.8 130.9 143.3 146.4 0.0 0.0Klaipėdos energija 158.4 339.5 379.9 288.0 0.0 219.4 162.1 238.6 226.0 217.9Litesko 206.5 0.0 364.9 0.0 178.3 106.0 0.0 123.7 0.0 126.6Panevėžio energija 3.5 374.8 241.7 328.5 0.0 0.2 0.0 0.2 0.0 0.1Šiaulių energija 125.4 247.7 208.8 0.0 0.0 0.0 180.4 189.5 160.4 70.5Mažeikių ŠT 30.6 70.7 54.6 72.9 33.5 48.2 48.3 0.0 0.0 62.8Kitų miestų ŠT 906.1 843.3 1147.6 1436.7 1329.1 1182.0 1151.9 950.1 1207.6 908.3Mažeikių NPG 1733.4 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2091.6Katilinės viso 3457.3 4503.6 4602.7 4507.3 3895.3 3890.9 3889.9 3983.6 3988.2 3785.3Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13280.4 13920.4 14863.6 15122.3 21495.2 21963.3 22563.8 22668.5 23308.0 21576.4
Lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 1009.9 1075.9 1140.3 1211.0 1156.6 1224.5 1387.9 1453.5 1507.8 1517.0Vilniaus TE 1156.3 1144.4 1130.2 1115.6 1106.0 1100.1 1091.2 1085.1 1076.2 1096.2Kauno TE 215.8 208.8 202.9 199.5 254.3 250.6 176.7 175.1 180.7 218.6Maeikių TE 1230.5 1243.7 1255.8 1274.3 1274.3 1274.3 1274.2 1267.0 1266.8 1272.0Nauja KCDTE 3370.7 3532.9 3699.3 3871.4 4063.1 4281.2 4507.6 4753.4 5017.5 5289.9Naujos KCDT TE 530.9 529.6 525.4 520.9 516.3 511.4 506.5 501.6 497.2 491.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 65.2 63.0 63.7 59.8 61.3 59.4 65.5 68.8 73.8 69.7Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 7579.2 7798.4 8017.7 8252.6 8431.9 8701.4 9009.6 9304.6 9620.1 9955.3Vilniaus energija 323.6 339.8 356.4 408.9 433.0 452.3 471.5 491.2 510.6 530.5Kauno energija 0.8 0.6 0.0 0.1 0.0 0.9 0.0 6.3 9.1 0.0Klaipėdos energija 118.6 180.0 178.4 183.9 134.0 118.6 158.2 149.1 118.6 118.6Litesko 132.5 117.6 0.0 153.9 0.0 0.0 0.0 136.0 129.9 0.0Panevėžio energija 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 54.3 0.0 0.0 0.0 0.0 57.4 51.6 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 43.9 35.1 35.4 0.0 0.0 31.6 0.0Kitų miestų ŠT 1124.7 1050.6 1088.4 910.1 1102.7 1117.4 1084.9 826.0 768.0 939.5Mažeikių NPG 2091.2 2090.8 2090.3 2089.9 2089.4 2088.9 2088.4 2087.9 2087.3 2086.8Katilinės viso 3791.4 3779.3 3767.9 3790.7 3794.3 3813.5 3803.0 3754.0 3706.7 3675.3Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 22051.6 22665.5 23295.5 23991.2 24628.8 25389.5 26176.5 26930.9 27726.5 28578.1
Pateikti duomenys rodo, kad greito ekonomikos augimo scenarijaus atveju CO2 emisijos iki
2020 metų dar neviršytų limito - 80% nuo 1990 metų lygio, tačiau su juo jau beveik susilygintų.
82
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.12.2ZK3 ir ZK4 scenarijai
Pagrindinė ZK3 ir ZK4 ypatybė yra ta, kad Lietuvoje pastatoma nauja atominė elektrinė.
Ryšium su tuo, pagrindiniai skirtumai įvyksta elektros energijos gamyboje. Atominė elektrinė
pakeičia KCDTE (žr. 3.8 pav.) ir, nors dėl žemesnio naudingo veiksmo koeficiento, padidina
pirminės energijos suvartojimą šalyje (0,4 mln. tne 2015 metais ir 0,6 mln. tne 2020 metais), tačiau
šis prieaugis neiššaukia CO2 prieaugio, nes branduolinis kuras neišskiria CO2 .
Elektros energijos gamyba
-5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
20
06
200
8
201
0
201
2
20
14
20
16
201
8
20
20
20
22
202
4
Metai
GW
h
Eksportas
Importas
Buitinių atl. util. el
Nauja anglinė elektrinė
Naujos ats. res. elektr.
Naujos mažos dujinės TE
Naujos KCDT TE
Naujos KCDTE
Naujas Mažeikių 210
Vėjo elektrinės
Hidroelektrinės
Lifosa ir biodujų el.
Klaipėdos TE
Mažeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
Ignalinos AE
Galutiniai poreikiai
3.40 paveikslas. Elektros energijos gamyba ZK3 scenarijaus atveju.
Energetikos sektoriaus CO2 emisijos ZK3 scenarijaus atveju 2025 metais lieka 4,4 mln. t
mažesnės už leidžiamą limitą. 2020 metais šis skirtumas siekia net 7,1 mln. t.
Branduolinės elektrinės statyba iki 2025 metų įgalina nepažeisti CO2 išmetimų limito net
greito energijos poreikių augimo (ZK4) scenarijaus atveju. Detalūs duomenys apie CO2 išmetimus
ZK3 ir ZK4 scenarijų atvejais pateikiami 3.8 ir 3.9 lentelėse.
83
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.28 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK3 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 478.0 357.2 489.1 489.1 6331.1 5485.6 5657.6 4926.3 5086.6 860.3Vilniaus TE 1198.0 972.3 1383.4 1391.5 1384.3 1332.0 1354.2 1286.9 1227.7 1146.0Kauno TE 516.9 241.4 194.4 240.0 453.4 453.0 452.6 452.2 451.8 219.9Maeikių TE 244.6 210.1 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1080.0Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 591.7 591.7 1674.6Naujos KCDT TE 14.6 7.9 0.0 0.0 300.5 300.5 300.5 341.5 469.5 485.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 66.3Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2474.9 1788.8 2341.4 2395.0 8866.0 8969.0 9164.2 8999.2 9183.6 5533.0Vilniaus energija 217.5 119.6 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 240.3 299.8 322.8Kauno energija 54.5 276.4 0.0 213.4 140.4 53.5 103.9 67.0 0.0 0.0Klaipėdos energija 168.9 323.9 329.0 328.1 0.0 257.8 169.6 203.2 242.7 165.6Litesko 231.9 0.0 379.1 0.0 151.1 96.8 0.0 99.4 0.0 69.3Panevėžio energija 8.7 309.3 92.5 307.2 0.2 0.2 0.2 0.2 0.0 0.0Šiaulių energija 106.8 234.0 215.6 0.0 0.0 0.0 119.7 102.8 120.8 36.7Mažeikių ŠT 38.1 65.2 64.1 37.6 53.9 41.4 28.8 0.0 0.0 21.4Kitų miestų ŠT 895.8 1024.8 1204.5 1240.2 1132.6 956.2 910.0 775.0 749.9 482.9Mažeikių NPG 1733.4 2094.7 2094.5 2094.4 2094.2 2094.1 2093.9 2093.8 2093.6 2093.5Katilinės viso 3455.5 4447.7 4490.4 4331.9 3683.5 3610.9 3537.2 3581.7 3506.8 3192.2Pramonė 1431.2 1477.1 1524.3 1572.9 1623.1 1674.7 1727.6 1781.9 1838.0 1895.6Statyba 95.7 99.4 103.0 106.7 110.8 115.0 119.1 123.5 128.0 132.8Transportas 4483.4 4613.3 4746.8 4884.1 5025.6 5170.9 5320.5 5474.5 5632.8 5795.8Žemės ūkis 212.9 216.6 221.4 226.5 231.7 236.9 242.1 247.5 253.0 258.8Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 454.0 471.7 489.8 508.5 527.8 547.6 568.2 589.6 611.4Buitinis sekt. 676.9 685.2 693.3 701.4 709.3 717.0 724.7 732.4 739.9 747.1Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7558.5 7773.6 7995.1 8222.8 8456.5 8696.1 8942.7 9196.5 9457.1Iš viso 13280.0 13795.0 14605.4 14722.0 20772.3 21036.4 21397.4 21523.7 21886.9 18182.3
Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 1029.8 1195.1 288.5 388.1 442.1 580.2 834.4 1050.5 1290.4 1477.8Vilniaus TE 1155.2 1153.5 1118.2 1114.0 1111.5 1102.9 1103.3 1097.8 1085.5 1119.5Kauno TE 214.7 208.5 203.8 199.7 224.3 233.3 168.9 161.3 153.3 193.5Maeikių TE 1177.1 1274.3 608.9 663.5 711.9 746.3 787.8 838.0 906.8 1059.4Nauja KCDTE 1674.6 1674.6 1304.9 1369.3 1435.9 1509.1 1573.8 1629.0 1674.6 1674.6Naujos KCDT TE 488.3 487.7 458.7 467.7 471.1 473.3 471.5 467.6 466.4 461.6Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 71.4 86.2 36.5 41.0 45.7 51.6 56.3 61.6 60.0 62.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 5811.1 6080.0 4019.5 4243.3 4442.5 4696.6 4995.9 5305.7 5637.0 6048.6Vilniaus energija 346.5 362.0 352.9 408.0 419.3 441.9 464.4 483.7 503.8 523.8Kauno energija 1.1 0.0 0.0 1.1 0.0 1.8 0.0 5.4 3.8 0.0Klaipėdos energija 121.2 226.1 226.6 211.2 159.3 121.2 174.5 162.5 121.2 121.2Litesko 149.7 116.7 0.0 159.6 0.0 0.0 0.0 140.2 133.3 0.0Panevėžio energija 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 2.4 0.0 0.0 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 114.7 0.0 0.0 0.0 0.0 73.3 64.5 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 31.7 41.1 20.5 0.0 0.0 25.2 0.0Kitų miestų ŠT 1090.7 972.6 948.6 834.6 1003.3 1047.2 987.5 706.5 670.1 822.9Mažeikių NPG 2093.4 2093.2 2093.1 2093.0 2092.9 2092.8 2092.7 2092.6 2092.5 2092.5Katilinės viso 3802.5 3770.6 3735.9 3739.1 3715.9 3727.7 3719.0 3664.2 3614.4 3560.3Pramonė 1954.5 2015.4 2077.6 2141.7 2207.5 2275.1 2344.7 2416.2 2489.4 2564.8Statyba 137.6 142.6 147.8 153.3 159.0 164.7 170.6 177.0 183.4 190.0Transportas 5963.7 6136.3 6313.8 6496.4 6684.3 6877.6 7076.8 7281.5 7492.2 7709.0Žemės ūkis 264.4 270.5 276.2 282.5 288.8 295.1 301.5 308.2 314.8 321.8Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 633.9 657.2 681.2 706.2 731.8 757.9 785.2 813.2 841.9 871.6Buitinis sekt. 754.3 761.5 768.3 775.2 781.8 788.2 794.5 800.6 806.5 812.3Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 9724.3 9999.8 10281.5 10572.4 10870.7 11176.6 11491.5 11815.3 12147.5 12489.2Iš viso 19337.9 19850.4 18036.9 18554.8 19029.0 19600.9 20206.4 20785.2 21398.9 22098.1
Lentelės tęsinys
84
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.29 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK4 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 488.6 357.2 489.1 489.1 6490.2 5705.2 5965.4 4623.9 4865.6 815.4Vilniaus TE 1187.4 972.1 1383.1 1390.6 1400.8 1332.2 1335.0 1305.3 1251.9 1150.5Kauno TE 515.3 240.1 194.4 239.0 472.9 472.5 472.1 471.6 471.2 222.5Maeikių TE 244.6 210.0 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 973.3Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 2083.3Naujos KCDT TE 14.6 8.9 0.0 0.0 304.1 304.1 304.1 345.9 473.8 495.8Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 122.3 123.6 124.9 126.2 81.9 58.3Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2473.3 1788.3 2341.1 2393.1 9064.7 9211.9 9475.8 9147.7 9419.1 5799.1Vilniaus energija 217.5 119.3 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 220.0 280.2 289.6Kauno energija 55.7 382.9 0.0 245.9 149.8 81.4 104.1 76.2 0.0 1.1Klaipėdos energija 171.6 245.2 384.7 391.6 0.0 229.9 167.5 295.0 249.4 282.6Litesko 228.8 0.0 414.1 0.0 172.7 126.6 0.0 164.5 0.0 150.8Panevėžio energija 5.0 288.6 118.5 154.2 0.2 0.0 0.2 0.2 0.0 0.0Šiaulių energija 122.4 170.0 204.7 0.0 0.0 0.0 204.6 198.4 143.9 95.1Mažeikių ŠT 21.9 62.7 43.3 53.8 43.5 32.3 40.4 0.0 0.0 56.0Kitų miestų ŠT 901.2 1140.4 1232.2 1456.9 1326.3 1218.3 1170.6 951.8 1238.4 814.3Mažeikių NPG 1733.4 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2091.6Katilinės viso 3457.3 4503.6 4602.8 4507.3 3897.0 3892.7 3891.3 3998.5 4003.9 3781.0Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13280.4 13920.4 14863.6 15122.3 21497.0 21965.0 22565.1 22694.8 23335.4 19869.7
Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 1036.9 1282.4 389.2 547.5 647.5 886.4 1275.7 1350.5 1409.4 1514.1Vilniaus TE 1166.9 1162.9 1128.6 1118.3 1119.9 1119.1 1114.7 1109.0 1113.9 1138.4Kauno TE 215.8 208.8 203.7 200.0 237.6 245.9 177.7 176.2 180.7 216.6Maeikių TE 1117.5 1267.6 633.2 701.7 740.0 788.6 878.3 880.6 876.7 957.0Nauja KCDTE 2083.3 2083.3 1725.5 1823.4 1921.1 2018.7 2083.3 2318.5 2581.1 2778.5Naujos KCDT TE 497.6 498.4 480.4 481.0 480.3 478.6 477.8 475.1 471.6 455.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 64.5 69.5 39.4 40.2 51.3 56.8 58.8 62.5 67.5 62.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 6182.4 6572.9 4599.9 4912.0 5197.8 5594.0 6066.3 6372.3 6701.0 7122.7Vilniaus energija 326.0 342.4 333.5 383.2 410.9 430.4 449.6 469.2 488.5 507.9Kauno energija 0.8 0.0 0.0 0.2 0.0 1.1 0.0 6.7 9.1 0.0Klaipėdos energija 144.1 190.3 232.4 224.6 169.7 144.1 188.4 178.7 144.1 144.1Litesko 136.8 114.0 0.0 110.1 0.0 0.0 0.0 138.3 132.2 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 85.7 0.0 0.0 0.0 0.0 65.8 58.1 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 47.6 37.2 34.4 0.0 0.0 31.6 0.0Kitų miestų ŠT 1084.9 1025.5 949.3 847.8 990.9 1003.3 983.7 711.7 657.6 836.5Mažeikių NPG 2091.2 2090.8 2090.3 2089.9 2089.4 2088.9 2088.4 2087.9 2087.3 2086.8Katilinės viso 3783.9 3763.1 3691.1 3703.3 3698.1 3702.2 3710.1 3658.2 3608.7 3575.4Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 20647.2 21423.8 19801.0 20563.2 21298.6 22170.9 23140.2 23902.8 24709.3 25645.6
Lentelės tęsinys
85
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.12.3ZK5 scenarijus
ZK5 scenarijus analizei buvo pasirinktas, siekiant apskaičiuoti maksimaliai galimas, bet
energetikos sektoriaus raidos ekonominę logiką atitinkančias CO2 emisijas, pagrindinio kuro kainų
scenarijaus atveju. Šiame scenarijuje gamtines dujas maksimaliai buvo stengiamasi pakeisti mazutu,
kuris sąlygoja gerokai didesnes CO2 emisijas.
Mazuto sąnaudų prieaugis (2010 metais) šiame scenarijuje yra 0,47 mln. tne didesnis nei ZK1
scenarijuje. 2015-2020 metais šis skirtumas išauga iki 1,2-1,3 mln. t, o 2025 metais vėl sumažėja iki
0,84 mln. tne. Šiuo atveju CO2 emisijos leistiną limitą pasiekia jau 2020 metais, o iki 2025 metų jį
viršija 3,6 mln. t. Suminės CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus šio scenarijaus atveju yra
pateikiamos 3.10 lentelėje.
86
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.30 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus ZK5 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 491.3 378.0 489.1 489.1 6876.9 7142.1 7449.3 5802.6 6128.6 4409.0Vilniaus TE 1222.8 1127.5 1383.1 1390.7 1440.2 1469.6 1523.8 1356.8 1318.1 1302.0Kauno TE 516.9 241.3 330.4 328.7 460.8 457.8 457.7 417.9 417.0 295.8Maeikių TE 244.6 200.4 274.5 274.5 274.5 274.8 274.8 274.8 274.8 274.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 1000.4 1000.4 2083.3Naujos KCDT TE 14.6 1.6 0.0 0.0 295.3 295.3 295.3 295.2 381.1 435.2Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 80.6 92.7 104.4 98.3 81.9 60.9Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2513.0 1948.8 2477.1 2482.9 9428.3 9732.2 10105.4 9246.1 9601.9 8861.1Vilniaus energija 217.5 85.4 111.1 111.1 111.1 111.1 111.1 141.5 194.9 240.4Kauno energija 58.8 319.2 0.0 71.9 175.6 213.9 188.5 202.1 0.0 10.9Klaipėdos energija 161.7 403.3 351.5 371.3 0.0 256.8 298.4 340.7 359.0 341.7Litesko 183.6 0.0 417.8 0.0 123.6 136.6 0.0 153.2 0.0 99.1Panevėžio energija 3.1 323.6 52.7 314.8 1.6 0.6 0.5 0.3 0.0 0.1Šiaulių energija 130.1 232.9 147.5 0.0 0.0 0.0 164.2 148.5 169.6 99.7Mažeikių ŠT 38.7 59.8 61.1 55.3 72.0 60.1 49.1 0.0 8.4 56.9Kitų miestų ŠT 917.3 957.5 1262.1 1487.5 1505.4 1187.9 1139.8 1084.6 1289.5 918.4Mažeikių NPG 1706.8 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2091.6Katilinės viso 3417.6 4476.2 4497.8 4505.6 4082.8 4060.3 4044.3 4163.3 4113.4 3858.8Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13280.4 14053.6 14894.7 15210.4 22046.3 22652.9 23347.8 22958.0 23627.6 23009.5
Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 4786.5 5165.7 4762.2 4085.2 3691.7 3456.7 3243.2 3055.1 2928.4 3477.3Vilniaus TE 1292.5 1317.2 1340.5 1262.5 1245.8 1229.7 1221.7 1216.1 1196.3 1204.4Kauno TE 288.6 281.0 272.0 276.3 331.0 304.9 302.6 294.3 289.1 297.5Maeikių TE 274.8 274.8 846.4 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3Nauja KCDTE 2083.3 2083.3 2178.7 2506.4 2875.8 3246.1 3616.2 3984.8 4344.8 4365.5Naujos KCDT TE 434.2 431.3 430.2 427.0 425.2 422.4 424.1 425.4 422.0 421.1Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 73.4 83.3 79.4 78.6 78.8 85.3 72.8 61.0 66.3 66.8Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 9233.3 9636.7 9909.4 9910.3 9922.6 10019.3 10154.9 10311.0 10521.3 11106.8Vilniaus energija 255.9 271.4 287.0 327.8 348.0 372.2 396.7 417.3 411.0 437.2Kauno energija 7.9 6.6 0.0 1.6 0.0 1.1 0.0 1.1 2.8 0.0Klaipėdos energija 227.0 315.8 295.1 302.4 218.4 212.3 249.1 236.8 227.0 227.0Litesko 159.7 96.7 0.0 134.7 0.0 0.0 0.0 147.9 141.2 0.0Panevėžio energija 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 86.8 0.0 0.0 0.0 0.0 63.1 57.0 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 43.4 37.3 29.6 0.0 0.0 28.3 0.0Kitų miestų ŠT 1102.1 1034.5 1043.2 913.4 1105.5 1088.2 1071.4 817.7 764.7 941.0Mažeikių NPG 2091.2 2090.8 2090.3 2089.9 2089.4 2088.9 2088.4 2087.9 2087.3 2086.8Katilinės viso 3843.7 3815.7 3802.5 3813.2 3798.6 3792.4 3805.6 3771.8 3719.2 3691.9Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 23757.9 24540.2 25221.9 25671.3 26123.8 26686.3 27324.4 27955.1 28640.1 29746.3
Lentelės tęsinys
87
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.12.4AK1 scenarijaus charakteristika
Aukštų kuro kainų scenarijaus atveju nauja atominė elektrinė konkuruoja su KCDTE ir ji
įvedama į eksploataciją, vadovaujantis ekonomine logika. Lietuvos elektrinė praktiškai laikoma tik
kaip rezervinė, o šalies elektros energijos poreikių tenkinimui dar papildomai naudojama nauja
anglimi kūrenama elektrinė. Pastaroji gali būti suprantama kaip Lietuvos dalis Latvijoje statomoje
elektrinėje. (Latvija tokios elektrinės statybos tikslingumą vakarinėje šalies dalyje diskutuoja jau
daugelį metų). Elektros energijos gamybos dinamika šio scenarijaus atveju pateikta 3.9 pav.
Elektros energijos gamyba
-5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
20
06
200
8
201
0
201
2
20
14
20
16
201
8
20
20
20
22
202
4
Metai
GW
h
Eksportas
Importas
Buitinių atl. util. el
Nauja anglinė elektrinė
Naujos ats. res. elektr.
Naujos mažos dujinės TE
Naujos KCDT TE
Naujos KCDTE
Naujas Mažeikių 210
Vėjo elektrinės
Hidroelektrinės
Lifosa ir biodujų el.
Klaipėdos TE
Mažeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
Ignalinos AE
Galutiniai poreikiai
3.41 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK1 scenarijaus atveju.
Lietuvai tenkanti naujos branduolinės elektrinės dalis (orientacinė, nes dar nėra jokio
susitarimo tarp šalių) pirminės energijos balanse pakeistų apie 2 mln. tne organinio kuro. Tai žymiu
mastu sumažintų CO2 išmetimus į atmosferą. Iš kitos pusės, lyginant su ZK1 scenarijumi,
pagrindinai dėl naujos anglimi kūrenamos elektrinės eksploatacijos apie 0,3-0,45 mln. tne išaugtų
akmens anglies sąnaudos, skatinančios CO2 emisijų prieaugį. Pirminės energijos sąnaudos AK1
scenarijaus atveju pateikiamos 3.11 lentelėje.
88
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.31 lentelė. Pirminės energijos sąnaudos Lietuvoje AK1 scenarijaus atveju.2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Anglis 255.4 841.2 849.6 820.5 704.5 696.0 679.5 670.4 621.6 530.6 519.0 1057.3 1077.8 1072.9 1064.2Durpės 18.4 15.1 14.6 15.3 16.0 16.4 16.8 17.2 17.6 18.0 18.4 18.8 19.2 19.6 20.0Malkos ir med. atl. 721.6 751.9 772.1 791.6 811.2 831.3 851.5 871.7 891.9 912.1 931.3 777.2 790.0 802.7 814.9Biodegalai 27.1 31.5 42.0 68.5 95.0 115.0 135.0 155.0 189.0 214.6 238.8 204.8 226.7 249.6 273.7Kitas biokuras 4.5 6.9 11.1 15.6 23.0 29.8 36.6 43.4 50.2 57.0 65.4 73.8 82.2 90.6 99.0Geoter. ir atliekinė šil. 183.0 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8 190.8Hidroenergija 37.4 34.8 35.6 34.3 38.4 36.5 37.9 36.7 37.0 37.8 37.8 37.5 37.9 37.7 39.3Vėjo energija 0.9 6.1 6.1 6.1 36.5 44.6 45.9 47.2 48.5 49.7 52.3 56.7 58.7 62.8 66.7Branduolinis kuras 2254.6 2694.8 2694.8 2694.8 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 977.2 977.2 977.2 1701.7 1863.8 1954.5Dujos 2231.5 1985.6 935.6 1442.4 1951.5 2062.9 2182.5 2101.5 2233.2 2681.7 3013.0 3003.2 2787.0 2800.6 2858.4Mazutas ir skalūnų al. 562.2 239.1 920.3 849.4 2536.6 2500.1 2500.1 2500.1 2500.2 1090.8 879.9 615.4 517.5 416.5 400.1Kitas sieringas kuras 28.5 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Motorinis kuras 1911.5 1368.3 1397.6 1412.2 1427.9 1451.3 1475.8 1501.6 1514.8 1537.7 1563.4 1648.7 1679.4 1710.7 1742.3Susk. naftos dujos 442.8 307.4 315.2 323.0 331.1 339.4 347.8 356.4 365.3 374.3 383.6 393.0 402.7 412.6 422.8Kiti naftos produktai 617.0 707.5 709.4 711.2 713.1 715.0 716.9 718.9 720.8 767.6 769.5 771.6 773.6 775.7 777.7Elektros importas -44.7 -62.1 -44.4 -6.6 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1 15.1Viso 9251.8 9118.8 8850.3 9369.2 8890.7 9044.3 9232.3 9226.0 9395.8 9455.1 9655.5 9841.1 10360.2 10521.5 10739.3
Kuro ar energijos rūšis
89
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Su kuro deginimu susiję CO2 emisijos parodytos 3.10 pav. ir 3.12 lentelėje.
Energetikos sektoriaus CO2 emisijos
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
tūks
t. t
Neenergetinės reikmės
Buitinis sekt.
Aptarnavimo sekt.
Žvejyba
Žemės ūkis
Transportas
Statyba
Pramonė
Mažeikių NPG
Kitų miestų ŠT
Mažeikių ŠT
Šiaulių energija
Panevėžio energija
Litesko
Klaipėdos energija
Kauno energija
Vilniaus energija
Atsin. Res. TE
Naujos mažos dujinės TE
Nauja anglinė elektrinė
Naujos KCDT TE
Nauja KCDTE
Maeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
80% nuo 1990 m.
3.42 paveikslas. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK 1 scenarijaus atveju.
90
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.32 lentelė. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK1 scenarijaus atveju, tūkst. t.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 489.2 357.2 489.1 489.1 6385.1 5558.7 5742.6 4896.9 5011.4 838.2Vilniaus TE 1186.7 939.3 1383.4 1328.3 1404.0 1336.5 1341.7 1224.2 1186.7 1084.9Kauno TE 497.2 226.9 194.4 226.9 360.9 360.5 360.2 359.8 359.5 207.7Maeikių TE 244.6 209.3 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1074.8Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 719.3 719.3 1802.2Naujos KCDT TE 14.6 1.0 0.0 0.0 295.3 295.3 295.3 295.3 423.3 394.8Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 87.2 77.9 87.2 80.6 81.9 46.8Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2455.1 1733.5 2341.4 2318.7 8807.0 8903.3 9101.3 8850.4 9056.3 5449.4Vilniaus energija 217.5 142.1 111.1 88.9 111.1 85.4 85.4 330.1 381.1 414.4Kauno energija 85.1 395.6 0.0 267.0 259.9 235.8 130.8 131.2 0.0 10.6Klaipėdos energija 175.8 296.7 373.5 219.1 0.0 200.1 186.3 150.2 193.0 179.1Litesko 158.3 0.0 397.3 0.0 169.5 142.6 0.0 186.6 0.0 51.2Panevėžio energija 6.3 272.6 299.2 203.7 0.0 2.1 2.0 3.0 0.0 0.1Šiaulių energija 115.1 215.8 178.8 0.0 0.0 0.0 205.0 162.6 62.8 73.8Mažeikių ŠT 29.0 71.1 29.9 19.2 34.7 43.5 72.6 0.0 4.5 14.9Kitų miestų ŠT 958.7 1022.9 1006.1 1440.4 1212.9 997.1 937.7 843.1 1004.3 559.2Mažeikių NPG 1733.4 2094.7 2094.5 2094.4 2094.2 2094.1 2093.9 2093.8 2093.6 2273.2Katilinės viso 3479.0 4511.3 4490.4 4332.5 3882.4 3800.6 3713.6 3900.7 3739.3 3576.5Pramonė 1431.2 1477.1 1524.3 1572.9 1623.1 1674.7 1727.6 1781.9 1838.0 1895.6Statyba 95.7 99.4 103.0 106.7 110.8 115.0 119.1 123.5 128.0 132.8Transportas 4483.4 4613.3 4746.8 4884.1 5025.6 5170.9 5320.5 5474.5 5632.8 5795.8Žemės ūkis 212.9 216.6 221.4 226.5 231.7 236.9 242.1 247.5 253.0 258.8Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 454.0 471.7 489.8 508.5 527.8 547.6 568.2 589.6 611.4Buitinis sekt. 676.9 685.2 693.3 701.4 709.3 717.0 724.7 732.4 739.9 747.1Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7558.5 7773.6 7995.1 8222.8 8456.5 8696.1 8942.7 9196.5 9457.1Iš viso 13283.8 13803.3 14605.4 14646.2 20912.2 21160.4 21511.0 21693.8 21992.1 18483.0
lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 847.7 388.8 106.4 98.9 106.2 166.7 184.0 218.8 258.6 240.8Vilniaus TE 972.3 921.5 913.1 816.8 805.8 804.3 802.9 795.1 792.3 787.6Kauno TE 202.8 195.4 181.2 177.4 161.4 157.1 150.5 147.3 158.1 155.4Maeikių TE 1179.1 742.6 504.6 498.1 495.2 540.3 540.4 552.2 566.4 548.9Nauja KCDTE 1802.2 1802.2 1298.7 1227.4 1229.5 1327.9 1320.7 1357.1 1420.0 1495.2Naujos KCDT TE 396.5 390.9 319.6 316.1 320.5 333.7 336.4 339.6 345.1 243.9Nauja anglinė elektrinė 0.0 1433.7 1433.7 1433.7 1433.7 1442.0 1826.6 2091.6 2091.6 2091.6Naujos mažos dujinės TE 56.4 47.5 26.8 30.0 35.5 42.7 42.6 45.0 47.7 32.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 5456.8 5922.7 4784.1 4598.5 4587.8 4814.6 5204.1 5546.8 5679.8 5595.5Vilniaus energija 431.0 447.6 461.6 486.1 502.1 524.3 546.2 567.1 587.5 608.2Kauno energija 11.1 15.4 0.0 23.4 0.0 21.8 0.0 16.6 15.1 0.0Klaipėdos energija 0.7 217.9 236.4 195.0 136.5 0.7 184.5 168.6 0.7 0.7Litesko 101.1 155.0 0.0 146.1 0.0 0.0 0.0 153.4 144.4 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 38.8 0.0 164.1 0.0 0.0 34.2 0.0 135.6 126.3 0.0Mažeikių ŠT 0.0 1.8 0.0 41.7 41.6 35.4 0.0 0.0 25.2 0.0Kitų miestų ŠT 669.6 1061.0 1108.1 1060.4 1232.9 1280.1 1140.4 766.9 841.7 1252.4Mažeikių NPG 2273.1 2273.0 2272.9 2272.8 2272.6 2272.5 2272.4 2272.4 2272.3 2272.2Katilinės viso 3525.3 4171.7 4243.0 4225.5 4185.7 4168.9 4143.6 4080.5 4013.1 4133.4Pramonė 1954.5 2015.4 2077.6 2141.7 2207.5 2275.1 2344.7 2416.2 2489.4 2564.8Statyba 137.6 142.6 147.8 153.3 159.0 164.7 170.6 177.0 183.4 190.0Transportas 5963.7 6136.3 6313.8 6496.4 6684.3 6877.6 7076.8 7281.5 7492.2 7709.0Žemės ūkis 264.4 270.5 276.2 282.5 288.8 295.1 301.5 308.2 314.8 321.8Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 633.9 657.2 681.2 706.2 731.8 757.9 785.2 813.2 841.9 871.6Buitinis sekt. 754.3 761.5 768.3 775.2 781.8 788.2 794.5 800.6 806.5 812.3Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 9724.3 9999.8 10281.5 10572.4 10870.7 11176.6 11491.5 11815.3 12147.5 12489.2Iš viso 18706.5 20094.2 19308.5 19396.3 19644.2 20160.1 20839.2 21442.6 21840.4 22218.2
91
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Metinės CO2 emisijos, kurias sąlygoja organinio kuro deginimas, šio scenarijaus atveju tik
2025 metais pasiektų 22 mln. t, o iki leistino teršalų limito visą laiką būtų daugiau nei 4 mln. t
intervalas.
1.12.5AK2 ir AK3 scenarijų charakteristika
Dideli galutinės energijos poreikių augimo tempai (Greito augimo scenarijus pagal 2 skyriaus
klasifikaciją) pareikalautų papildomų organinio kuro, kaip pirminių energijos resursų sąnaudų.
Tačiau CO2 emisijų, susijusių su organinio kuro deginimu apimtys tik 2010-2014 metais ir po 2019
metų būtų didesnės nei 22 mln. t, o iki 2025 metų neviršytų 80% limito nuo 1990 metų CO2
išmetimų lygio. Tai charakterizuoja 3.13 lentelėje pateikti scenarijaus modeliavimo rezultatai.
92
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.33 lentelė. Su organinio kuro deginimu susiję CO2 išmetimai į atmosferą AK2 scenarijaus atveju.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 488.1 357.2 489.1 489.1 6574.1 5809.4 6011.1 4970.7 5140.6 994.4Vilniaus TE 1187.8 937.8 1383.1 1325.6 1405.7 1316.0 1379.1 1194.1 1171.7 1079.3Kauno TE 498.5 227.7 194.4 227.7 362.3 361.9 361.6 361.3 360.9 209.1Maeikių TE 244.6 209.3 274.5 274.5 274.5 1274.3 1274.3 1274.3 1274.3 1145.4Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 933.2 933.2 2016.1Naujos KCDT TE 14.6 1.0 0.0 0.0 296.7 296.7 296.7 296.7 424.6 397.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 88.8 87.3 89.5 80.6 81.9 60.6Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2456.4 1733.0 2341.1 2316.9 9001.9 9145.6 9412.3 9110.9 9387.2 5902.2Vilniaus energija 217.5 142.7 111.1 87.7 111.1 85.4 85.4 330.8 381.7 415.0Kauno energija 88.0 362.4 0.0 265.1 248.5 215.7 250.8 220.9 0.0 15.1Klaipėdos energija 186.6 347.0 383.0 301.4 0.0 287.7 257.3 276.2 249.8 219.0Litesko 244.2 0.0 331.5 0.0 145.3 144.1 0.0 143.7 0.0 137.0Panevėžio energija 9.3 341.1 94.4 279.7 1.3 1.6 0.8 3.0 0.0 0.0Šiaulių energija 120.1 196.0 216.1 0.0 0.0 0.0 197.7 216.0 195.4 154.9Mažeikių ŠT 39.1 42.1 51.5 24.9 57.3 59.1 57.3 17.4 5.3 53.1Kitų miestų ŠT 839.4 1039.0 1320.9 1450.4 1459.5 1203.6 1145.2 1054.4 1348.6 912.7Mažeikių NPG 1733.4 2094.5 2094.2 2093.9 2093.5 2093.2 2092.8 2092.4 2092.0 2271.4Katilinės viso 3477.5 4564.7 4602.8 4503.1 4116.5 4090.3 4087.3 4354.8 4272.9 4178.1Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13283.6 13926.3 14863.6 15041.8 21653.7 22096.4 22697.7 23014.3 23572.4 20369.8
Šaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 997.8 405.0 108.6 123.3 174.7 208.5 229.6 308.4 351.2 320.9Vilniaus TE 962.1 935.4 906.8 809.6 802.9 796.5 793.8 787.0 784.3 812.0Kauno TE 204.2 198.3 178.4 176.8 191.6 189.6 153.8 153.7 156.8 174.0Maeikių TE 1289.2 728.0 486.9 501.8 536.2 542.6 536.7 565.3 573.0 548.2Nauja KCDTE 2016.1 2016.1 1385.2 1407.2 1542.0 1570.7 1523.6 1637.0 1729.2 1808.3Naujos KCDT TE 397.9 391.0 323.2 328.4 341.0 342.9 338.3 349.7 349.5 237.4Nauja anglinė elektrinė 0.0 1956.0 1956.0 1956.0 1956.0 2383.8 3094.6 3278.1 3278.1 3278.1Naujos mažos dujinės TE 66.6 45.4 29.1 34.0 42.5 44.8 44.6 47.7 52.4 47.2Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 5934.0 6675.3 5374.1 5337.0 5586.8 6079.4 6714.9 7127.0 7274.4 7226.1Vilniaus energija 431.6 448.2 462.3 491.3 507.6 529.0 551.7 572.5 593.3 614.1Kauno energija 13.1 13.6 0.0 23.3 0.0 12.5 0.0 23.3 25.7 0.0Klaipėdos energija 0.0 257.9 241.8 206.8 207.0 0.0 184.4 168.4 0.0 0.0Litesko 129.3 116.6 0.0 162.9 0.0 0.0 0.0 152.1 143.6 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Šiaulių energija 39.5 0.0 153.9 0.0 0.0 35.7 0.0 135.7 126.3 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 40.9 40.2 35.4 0.0 0.0 33.4 0.0Kitų miestų ŠT 1274.9 1062.6 1102.3 1001.8 1109.6 1253.0 1140.5 761.9 843.1 1307.4Mažeikių NPG 2271.0 2270.5 2270.1 2269.6 2269.2 2268.7 2268.2 2267.6 2267.1 2266.5Katilinės viso 4159.4 4169.4 4230.5 4196.7 4133.5 4134.2 4144.8 4081.4 4032.4 4188.0Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 20774.4 21932.5 21114.6 21481.6 22123.1 23088.2 24223.5 25080.7 25706.4 26361.6
Lentelės tęsinys
93
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Absoliučiai didžiausios CO2 emisijos iš visų nagrinėtų scenarijų būtų AK3 scenarijaus atveju,
kuomet situacija kuro rinkose sąlygoja anglimi kūrenamos elektrinės ekonominį pranašumą prieš
dujomis kūrenamas elektrines, o nauja atominė elektrinė dėl vienų ar kitų priežasčių nepradedama
eksploatuoti. Šiuo atveju pagrindiniu elektros energijos gamintoju Lietuvoje tikslinga būtų
pasirinkti anglimi kūrenamą elektrinę. Jos gamyba galėtų siekti 7,3 TWh 2017 metais ir išaugti iki
12,2 TWh 2025 metais (žr. 3.11 pav.).
Elektros energijos gamyba
-5000
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
20
06
200
8
201
0
201
2
20
14
20
16
201
8
20
20
20
22
202
4
Metai
GW
h
Eksportas
Importas
Buitinių atl. util. el
Nauja anglinė elektrinė
Naujos ats. res. elektr.
Naujos mažos dujinės TE
Naujos KCDT TE
Naujos KCDTE
Naujas Mažeikių 210
Vėjo elektrinės
Hidroelektrinės
Lifosa ir biodujų el.
Klaipėdos TE
Mažeikių TE
Kauno TE
Vilniaus TE
Lietuvos elektrinė
Ignalinos AE
Galutiniai poreikiai
3.43 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK3 scenarijaus atveju.
Šios scenarijaus atveju CO2 emisijos, šuoliškai išaugusios po Ignalinos AE antrojo bloko
uždarymo, pastoviai auga ir toliau, nes iš pradžių tai sąlygoja didelės mazuto sąnaudos
neefektyvioje Lietuvos elektrinėje, o vėliau akmens anglies, charakterizuojamos didelėmis
lyginamosiomis CO2 emisijomis, vartojimas naujoje anglimi kūrenamoje elektrinėje. Ši kuro
sąnaudų dinamika gerai matoma 3.12 pav., o suminės CO2 emisijos apibendrintos 3.14 lentelėje.
94
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Kuro sąnaudos elektrinėse
0
1000
2000
3000
4000
5000
600020
06
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
2021
2022
2023
2024
2025
Metai
ktn
e
Komunalinės atliekos
Biodujos
Vėjo energija
Atliekinė šiluma
Hidroenergija
Šiaudai
Mediena
Medienos atliekos
Durpės
Anglis
Asfaltenas
Branduolinis kuras
Asfaltenas
Orimulsija
Sieringas mazutas
Nesieringas mazutas
Dujos
3.44 paveikslas. Kuro sąnaudos elektrinėse AK3 scenarijaus atveju.
95
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.34 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus AK3 scenarijaus atveju.Šaltinis 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015Lietuvos elektrinė 491.3 360.1 489.1 489.1 6986.2 7242.8 7539.2 6282.4 6535.1 4936.9Vilniaus TE 1222.8 1044.3 1383.1 1382.3 1445.6 1474.4 1526.4 1282.1 1256.2 1200.2Kauno TE 505.6 232.8 266.2 318.2 368.4 365.6 357.5 360.9 348.3 273.1Maeikių TE 244.6 200.4 274.5 274.5 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3Nauja KCDTE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 844.4 844.4 1927.3Naujos KCDT TE 14.6 0.0 0.0 0.0 288.5 288.5 288.5 288.5 416.5 369.7Nauja anglinė elektrinė 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Naujos mažos dujinės TE 22.9 0.0 0.0 0.0 66.4 79.9 86.3 86.3 81.9 64.7Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 2501.7 1837.5 2412.9 2464.0 9444.4 9740.6 10087.2 9433.9 9771.6 9061.2Vilniaus energija 217.5 85.4 111.1 88.6 85.4 85.4 85.4 270.3 322.7 355.4Kauno energija 77.1 385.4 0.0 247.7 269.6 262.9 294.0 218.1 0.0 4.3Klaipėdos energija 169.1 324.5 328.5 270.8 0.0 268.7 300.5 286.4 309.4 240.0Litesko 219.2 0.0 380.6 0.0 169.9 120.3 0.0 117.4 0.0 111.9Panevėžio energija 8.8 318.4 214.1 324.9 1.4 1.1 2.0 1.4 0.1 0.1Šiaulių energija 131.9 209.9 200.5 0.0 0.0 0.0 188.4 203.6 200.0 164.2Mažeikių ŠT 36.9 52.5 66.1 57.1 51.5 57.3 60.3 0.0 23.3 60.5Kitų miestų ŠT 864.1 1026.7 1207.7 1412.4 1479.4 1241.5 1132.5 1143.2 1314.3 996.6Mažeikių NPG 1706.8 2094.5 2094.2 2093.9 2273.3 2272.9 2272.6 2272.2 2271.8 2271.4Katilinės viso 3431.2 4497.3 4602.7 4495.4 4330.5 4310.1 4335.5 4512.5 4441.5 4204.4Pramonė 1431.2 1497.0 1566.4 1638.8 1714.4 1793.4 1876.0 1962.6 2052.7 2147.2Statyba 95.7 99.8 104.1 108.4 113.0 117.8 122.6 128.0 133.3 138.9Transportas 4483.4 4645.2 4812.5 4986.1 5165.6 5351.9 5544.8 5744.5 5951.6 6166.0Žemės ūkis 212.9 219.6 227.9 236.4 245.4 254.5 264.3 274.0 284.4 294.9Žvejyba 12.2 12.5 12.7 13.2 13.4 13.9 14.1 14.3 14.8 15.3Aptarnavimo sekt. 437.0 451.7 466.9 482.3 498.4 515.0 532.1 549.8 568.0 586.6Buitinis sekt. 676.9 702.4 728.9 756.3 784.6 813.6 843.9 874.9 907.1 940.3Neenergetinės reikmės 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.4 0.5Ūkio šakos viso 7349.7 7628.6 7919.8 8221.8 8535.3 8860.5 9198.1 9548.6 9912.3 10289.6Iš viso 13282.7 13963.4 14935.4 15181.3 22310.2 22911.1 23620.8 23495.0 24125.4 23555.2
lentelės tęsinysŠaltinis 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025Lietuvos elektrinė 5295.1 521.1 503.1 521.0 536.3 564.7 593.4 616.8 625.5 567.3Vilniaus TE 1202.9 1187.1 1171.7 1146.2 1136.1 1123.3 1119.5 1108.6 1097.8 1102.4Kauno TE 271.8 222.4 212.9 194.7 170.6 164.0 161.6 161.2 173.6 171.2Maeikių TE 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3 289.3Nauja KCDTE 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3 1927.3Naujos KCDT TE 368.9 368.6 371.1 370.3 369.5 368.6 367.2 364.2 354.1 362.7Nauja anglinė elektrinė 0.0 5691.2 6230.7 6696.2 7161.4 7698.0 8243.7 8835.9 9493.4 9493.4Naujos mažos dujinės TE 79.3 74.6 30.6 33.1 37.7 36.2 37.2 38.4 39.0 36.9Atsin. Res. TE 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0Elektrinės viso 9434.6 10281.6 10736.6 11178.0 11628.2 12171.4 12739.1 13341.6 14000.1 13950.5Vilniaus energija 372.1 388.7 405.1 433.0 448.9 469.1 491.9 512.7 533.5 554.3Kauno energija 4.5 13.1 0.0 12.6 0.0 15.1 0.0 21.2 22.9 0.0Klaipėdos energija 65.1 271.0 268.2 248.4 235.3 65.1 203.9 188.2 65.1 65.1Litesko 106.3 156.5 0.0 157.1 0.0 0.0 0.0 156.2 150.0 0.0Panevėžio energija 0.0 0.1 0.0 0.0 0.0 0.1 0.0 0.1 0.1 0.0Šiaulių energija 0.0 0.0 159.6 0.0 0.0 0.0 0.0 135.2 126.8 0.0Mažeikių ŠT 0.0 0.0 0.0 42.1 33.9 33.9 0.0 0.0 33.4 0.0Kitų miestų ŠT 1355.0 1062.3 1102.3 1031.1 1181.1 1329.2 1216.9 852.0 906.6 1157.8Mažeikių NPG 2271.0 2270.5 2270.1 2269.6 2269.2 2268.7 2268.2 2267.6 2267.1 2266.5Katilinės viso 4173.9 4162.2 4205.3 4193.9 4168.3 4181.2 4181.0 4133.2 4105.4 4043.7Pramonė 2245.9 2348.9 2457.0 2569.7 2687.4 2810.7 2939.2 3073.6 3214.1 3361.0Statyba 144.6 150.8 157.0 163.5 170.4 177.4 184.9 192.7 200.6 208.9Transportas 6388.1 6618.5 6856.9 7104.1 7360.0 7625.3 7900.0 8184.7 8479.7 8785.3Žemės ūkis 305.8 317.3 329.3 341.3 354.0 367.3 380.8 394.6 409.4 424.6Žvejyba 15.5 15.9 16.2 16.6 17.1 17.6 17.8 18.3 18.7 19.2Aptarnavimo sekt. 606.0 625.9 646.4 667.6 689.6 711.9 735.0 759.1 783.6 808.9Buitinis sekt. 974.6 1010.1 1046.8 1084.6 1123.7 1164.0 1205.8 1248.8 1293.1 1339.1Neenergetinės reikmės 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5 0.5Ūkio šakos viso 10681.0 11087.8 11510.0 11947.9 12402.7 12874.6 13363.9 13872.3 14399.6 14947.5Iš viso 24289.4 25531.6 26451.9 27319.8 28199.2 29227.2 30283.9 31347.1 32505.1 32941.7
96
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
CO2 emisijos šiuo atveju leistiną limitą viršija jau 2018 metais. 2020 metais leistinas limitas
viršijamas jau daugiau nei 2 mln. t. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje ši riba viršijama jau beveik 6
mln. t.
1.12.6Nagrinėtų scenarijų apibendrinimas
Suminės CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus visų nagrinėtų scenarijų atveju yra
apibendrintos 3.13 pav.
CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
tūks
t. t
ZK1
ZK2
ZK3
ZK4
ZK5
AK1
AK2
Ak3
80% nuo 1990 m.
3.45 paveikslas. Suminės CO2 emisijos nagrinėtų scenarijų atveju.
Pateikti duomenys rodo, kad Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymas, priklausomai nuo
scenarijaus, CO2 emisijas padidina 6-7 mln. t.
Iki naujų elektros energijos generavimo įvedimo į eksploataciją (2010-2014 metų
laikotarpyje) CO2 emisijos varijuoja 21-24 mln. t ribose, o vėliau, priklausomai nuo galimo
97
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
ekonomikos augimo tempo ir technologinės raidos energetikos sektoriuje, arba išlieka 18-22 mln. t
ribose, arba išauga net iki 33 mln. t.
Leistino CO2 emisijų limito viršijimo iki 2020 metų pavojus yra tik greito poreikių augimo
scenarijų atveju, kai dėl vienų ar kitų priežasčių nepastatoma nauja atominė elektrinė. Pagrindinio
energijos poreikių augimo scenarijaus atveju toks pavojus galimas tik apie 2022 metus, jei taip pat
nebūtų pastatyta nauja Ignalinos AE.
Visais kitais atvejais CO2 limito viršijimo galimybė ne anksčiau, kaip 2025 metais. Čia taip
pat reikia paminėti, kad energetikos sektoriuje, apribojus CO2 emisijas, galima būtų rasti kitą,
duotose sąlygose optimalų sprendinį, kuriame būtų stebimas kitas technologinis parkas, kitokia
vartojamų pirminių energetinių resursų struktūra ir, be jokios abejonės, didesnės plėtros ir
funkcionavimo išlaidos. Visa tai leistų ištęsti laikotarpį, kuriame CO2 išmetimų limitas nebūtų
pažeidžiamas. Tokie tyrimai šioje studijoje nebuvo atlikti, nes CO2 emisijos Lietuvoje nėra didelė
problema ir teršalų emisijos limitas praktiškai nėra pažeidžiamas iki studijoje numatyto termino –
2020 metų.
Be šiame skyriuje pateiktų nagrinėtų scenarijų analizės rezultatų aprašo, kompaktiniame
diske, elektroniniame pavidale pateikiami visi detalūs nagrinėtų scenarijų rezultatai. Atskiruose
kiekvieną scenarijų charakterizuojančios bylos puslapyje pateikiami rezultatai apie elektros ir
šilumos gamybą, kuro sąnaudas, emisijas ir kita. Norint, kad kiekviename puslapyje būtų
pateikiama visa energetikos sektorių charakterizuojanti informacija, būtina, kad ląstelėse AR22,
AS22 ir AR844 bei AS844 būtų įrašai “Visi”. Parinkus atskirą matematiniame modelyje naudojamą
lygį ir energijos formą, galima bus stebėti dalinę informaciją.
98
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, KITUOSE ŪKIO SEKTORIUOSE IR BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZĖ
Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo iki 2020 m. prognozė taip pat atlikta
šiuose ūkio sektoriuose: pramonės procesų, žemės ūkio ir atliekų.
1.13. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė
Lietuvos pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro palyginti
nemažą dalį bendroje šiltnamio dujų struktūroje (2005 m. – 16,7 proc.). Kaip minėta anksčiau,
pramonės procesų pagrindiniai šiltnamio dujų šaltiniai yra trys: azoto rūgšties gamyba (N2O);
amoniako gamyba (CO2) ir cemento bei kalkių gamyba (CO2).
Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos prognozė atlikta remiantis
Lietuvos nacionalinio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 metų laikotarpiui paskirstymo plane
(2007 04 19 versijoje) pateiktomis prognozuojamomis gamybos apimtimis. Tikimasi, kad cemento
gamybos apimtys 2005-2010 m. laikotarpiu padidės daugiau kaip 2 kartus, o nuo 2010 m. augs
vidutiniškai apie 3 proc. per metus (4.1 lentelė). Kalkių gamybos apimčių augimui daromos
analogiškos cemento augimui prielaidos, atsižvelgiant į didėjantį statybinių medžiagų poreikį [24].
99
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
4.35 lentelė. Cemento ir kalkių gamybos apimčių prognozė [3, 24].
Gamybos apimtys 2005 2010 2015 2020
Cemento gamyba, kt 800 1827 2147 2429
Kalkių gamyba, kt 38 78 112 127
Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos prognozė (4.2 lentelė) atlikta
taikant emisijų rodiklį, naudotą rengiant Lietuvos šiltnamio dujų inventorizaciją [3]: 0,5 t CO2/t
cemento ir 0,8 t CO2/t kalkių.
4.36 lentelė. Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos kitimo prognozė.
Anglies dioksido emisija, Mt 2005 2010 2015 2020
CO2 iš cemento gamybos 0,40 0,91 1,07 1,21
CO2 iš kalkių gamybos 0,03 0,06 0,09 0,10
Azoto rūgšties gamybos metu susidarančio nitrito oksido (N2O) ir amoniako gamybos metu
susidarančio anglies dioksido (CO2) prognozė iki 2020 m. atlikta remiantis BVP prognozėmis,
atsižvelgiant į tai, kad pirmame darbo skyriuje atliktos analizės rezultatai parodė glaudžią BVP ir
pramonės procesų metu susidarančių šiltnamio dujų koreliaciją (4.3 lentelė). Prognozė atlikta
remiantis pagrindiniu (labiausiai tikėtinu) BVP raidos scenarijumi. Pagrindinis scenarijus pagrįstas
labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtros tendencijomis, numatant, kad iki 2015 m. BVP augimo
tempai bus 5 proc., o po 2015 m. – 4 proc.
4.37 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš azoto rūgšties gamybos ir anglies dioksido (CO2) emisijos iš amoniako gamybos kitimo prognozė.
ŠD emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020
N2O iš azoto rūgšties gamybos 2,19 2,79 3,56 4,33
CO2 iš amoniako gamybos 1,15 1,47 1,88 2,29
100
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Pramonės procesų metu susidarančių šiltnamio dujų emisijos prognozė iki 2020 m., parengta
remiantis pateiktomis prielaidomis, rodo, kad šiame sektoriuje tikėtinas spartus šiltnamio dujų
kiekio, išmetamo į atmosferą, augimas. Prognozuojamas vidutinis metinis šiltnamio dujų augimo
tempas apie 5,1 proc., jeigu papildomos klimato kaitos mažinimo priemonės nebūtų įgyvendintos.
Tačiau būtina paminėti tai, kad AB “Akmenės cementas” gamina cementą šlapiuoju būdu. Dėl
šios priežasties susidaro net apie 30 proc. didesnis anglies dioksido (CO2) emisijų kiekis nei
naudojant sausą gamybos būdą [24]. Todėl pakeistus gamybos technologiją galima ženkliai
sumažinti CO2, susijusį su cemento gamyba.
AB “Achema” planuoja įgyvendinti du bendro įgyvendinimo projektus: 1) nitrito oksido
(N2O) mažinimas UKL-7 įrenginiuose ir 2) nitrito oksido (N2O) mažinimas GP įrenginiuose [25].
Įgyvendinus nitrito oksido (N2O) mažinimo UKL-7 įrenginiuose projektą planuojamas suminis
taršos sumažinimas 2008-2012 m. laikotarpiu sieks virš 7 Mt CO2 ekv., o įgyvendinus GP įrenginių
projektą – apie 2,5 Mt CO2 ekv. Šie du bendro įgyvendinimo projektai turėtų pakankamai didelę
įtaką pramonės procesų nitrito oksido (N2O) emisijų lygiui.
Šių papildomų (technologinių) priemonių įgyvendinimo įtaka pramonės procesų metu į
atmosferą išmetamų šiltnamio dujų lygiui aiškiai matyti iš 4.1 paveikslo. Pakeitus cemento
gamybos technologiją (iš sauso gamybos būdo į šlapią) ir įgyvendinus numatytus du bendro
įgyvendinimo projektus, susijusius su N2O mažinimu, būtų galima sumažinti pramonės procesų
sektoriaus šiltnamio dujų vidutinius metinius augimo tempus iki 2,7 proc.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2005 2010 2015 2020
Mt C
O2
ekv
.
Be papildomų ŠD mažinimo priemonių Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis
101
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
4.46 paveikslas. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė.
Pramonės procesų sektoriuje į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2005 m. pasiekė
1990 m. lygį. Taigi neįgyvendinus jokių papildomų šiltnamio dujų mažinimo priemonių ir esant
prognozuojamiems gamybos apimčių augimo tempams 2020 m. pramonės procesų šiltnamio dujų
kiekis beveik du kartus viršytų 1990 m. lygį, t.y. sudarytų 7,9 Mt CO2 ekv. Įgyvendinus minėtas
technologines klimato kaitos mažinimo priemonės 2020 m. pramonės procesų šiltnamio dujų kiekis
siektų 5,6 Mt CO2 ekv.
1.14. Žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė
Šiuo metu žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamių dujų struktūroje nitrito
oksido (N2O) emisija sudaro apie 65 proc., o metanas (CH4) – 35 proc. Dvi pagrindinės nitrito
oksido (N2O) šaltinių kategorijos: žemės apdirbimas ir mėšlo tvarkymas. O du pagrindiniai metano
(CH4) emisijos šaltiniai yra fermentacija vykstanti gyvulių virškinimo sistemoje ir mėšlo tvarkymas.
Metano emisijų lygį iš esmės apsprendžia galvijų (pieninių ir mėsinių), avių, ožkų, arklių ir
kiaulių kiekis. Žemės ūkyje į atmosferą išmetamos metano emisijos prognozė iki 2020 m. atlikta
remiantis Lietuvos trečiajame ir ketvirtajame Nacionaliniame Jungtinių Tautų Bendrosios klimato
kaitos konvencijos įgyvendinimo pranešime pateikta gyvulių skaičiaus kitimo prognoze (4.4
lentelė).
4.38 lentelė. Gyvulių skaičiaus kitimo prognozė, tūkst. vienetų [8, 26].
2005 2010 2015 2020
Galvijai: 792,0 839 818 804
- pieniniai 433,9 481 481 481
- mėsiniai 358,1 358 337 323
Avys 22,1 15 15 15
Ožkos 26,9 25 25 25
Arkliai 63,6 65 65 65
Kiaulės 1073,3 1144 1146 1146
Paukščiai 8419,4 7888 8283 8623
102
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Taikyti metano (CH4) emisijų rodikliai iš gyvulininkystės dėl fermentacijos vykstančios
gyvulių virškinimo sistemoje ir mėšlo tvarkymo atskiroms gyvulių grupėms pateikti 4.5 lentelėje.
4.39 lentelė. Žemės ūkio metano (CH4) emisijų rodikliai [3].
Fermentacijos CH4 emisijų rodiklis,
kg CH4/galvijui/metus
Mėšlo tvarkymo CH4 emisijų rodiklis, kg CH4/galvijui/metus
Galvijai: 69,0 5,04
- pieniniai 81,0 6,0
- mėsiniai 56,0 4,0
Avys 8,0 0,19
Ožkos 5,0 0,12
Arkliai 18,0 1,39
Kiaulės 1,5 4,0
Paukščiai - 0,08
Metano (CH4) emisijų prognozė iš gyvulininkystės iki 2020 m. pateikta 4.6 lentelėje.
Remiantis priimtomis prielaidomis atlikti skaičiavimai rodo CH4 mažėjimo tendenciją nuo 2010 m.
(vidutiniškai 0,3 proc. per metus).
4.40 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.
CH4 emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020
Fermentacija 1,23 1,31 1,28 1,26
Mėšlo tvarkymas 0,19 0,20 0,20 0,20
Iš viso 1,42 1,51 1,48 1,46
Nitrito oksido (N2O) emisijos dydis iš mėšlo tvarkymo priklauso nuo azoto išsiskyrimo kiekio,
kiekvienoje gyvulių grupėje (4.7 lentelė) bei mėšlo tvarkymo sistemos tipo, kurių emisijų rodiklis
tarpusavyje ženkliai skiriasi (4.8 lentelė). Nitrito oksido (N2O) emisijos iš mėšlo tvarkymo prognozė
atlikta remiantis 4.4 lentelėje pateiktomis galvijų skaičiaus kitimo prognozėmis, 4.7 lentelėje
103
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
pateiktomis azoto išsiskyrimo, atskiroms galvijų grupėms, kiekio reikšmėmis, atskirų mėšlo
tvarkymo sistemų emisijų rodikliais pateiktais 4.8 lentelėje bei 2007 m. Lietuvos šiltnamio dujų
inventorizacijoje pateikta mėšlo tvarkymo sistemų struktūra, kuri atitinka Tarpvyriausybinės
klimato kaitos komisijos metodologijoje siūlomą struktūrą.
4.41 lentelė. Azoto išsiskyrimo kiekis pagal galvijų grupes [3].
Azoto išsiskyrimo kiekis,
kg N/galvijui/metus
Galvijai:
- pieniniai 70,0
- mėsiniai 50,0
Avys 16,0
Ožkos 25,0
Arkliai 25,0
Kiaulės 20,0
Paukščiai 0,60
4.42 lentelė. Mėšlo tvarkymo sistemų emisijos rodikliai [3].
Mėšlo tvarkymo sistema Emisijos rodikliai,
kg N2O-N/kg N
Anaerobinė lagūna 0,001
Ganykla ar veja 0,02
Kieta ir sausa saugykla 0,02
Skysta sistema 0,001
Kitos tvarkymo sistemos 0,005
Konvertuojant N2O-N į N2O naudotas koeficientas 44/28 [3].
104
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Nitrito oksido (N2O) emisijos iš mėšlo tvarkymo prognozė iki 2020 m. pateikta 4.9 lentelėje.
Kaip matyti iš šios lentelės, nuo 2010 m. prognozuojamas N2O emisijos mažėjimas vidutiniškai 0,2
proc. per metus.
4.43 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.
N2O emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020
Mėšlo tvarkymas 0,336 0,484 0,479 0,476
Nitrito oksido (N2O) emisija iš žemės apdirbimo tiesiogiai priklauso nuo naudojamų azoto
trąšų ir mėšlo kiekio. Dėl informacijos trūkumo apie tikėtinas azoto trąšų panaudojimo tendencijas
ateityje Lietuvos žemės ūkyje, atliekant N2O emisijų prognozę iš žemės apdirbimo remtasi pirmame
darbo skyriuje atliktos analizės rezultatais. Buvo daroma prielaida, kad iki 2010 m. išliks panašūs
nitrito oksido emisijos augimo tempai kaip ir 2000-2005 m. laikotarpiu, t.y. 5 proc. per metus, o nuo
2010 m. augimo tempai dvigubai sumažės (4.10 lentelė).
4.44 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš žemės apdirbimo kitimo prognozė
N2O emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020
Žemės apdirbimas 2,295 2,929 3,314 3,749
Siekiant sumažinti žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų emisijos lygį būtinas
atitinkamų priemonių skatinimas ir įgyvendinimas: ekologinio ūkio plėtros skatinimas, nitratų
taršos mažinimas bei miško teritorijų didinimas.
Ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje vyksta palyginti lėtais tempais. Ūkininkų
sąmoningumo apie ekologinį ūkį didinimas galėtų turėti tiesioginę įtaką šiltnamio dujų emisijos
sumažinimui. Vienas iš Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ilgalaikių tikslų - kuriant
ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne
tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, intensyviai plėtoti ekologinius ūkius [27]. Ženklų
šiltnamio dujų emisijų lygio sumažinimą galima pasiekti, jeigu įgyvendinant šį strateginį ilgalaikį
darnios plėtros tikslą, būtų ženkliai mažinamas azoto trąšų naudojimas (4.2 pav.).
105
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
1
2
3
4
5
6
2005 2010 2015 2020
Mt C
O2
ekv.
Be papildomų ŠD mažinimo priemonių Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis
4.47 paveikslas. Žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė
Žemės ūkio sektoriuje į atmosferą išmetamas šiltnamio dujų kiekis 2005 m. sudarė 46 proc.
1990 m. lygio. Jeigu žemės ūkio plėtra atitiktų priimtas prielaidas, tai 2020 m. šiltnamio dujų
sudarytų apie 65 proc. 1990 m. lygio, t.y. 5,7 Mt CO2 ekv.
1.15. Atliekų sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo prognozė
Atliekų sektoriuje į atmosferą išmetamų šiltnamių dujų struktūroje metano (CH4) emisija
sudaro apie 95 proc., kurios pagrindiniai šaltiniai - sąvartynai ir nuotekos. Būtent biologiškai
skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių atliekų tvarkymui turi
būti skirta ypač daug dėmesio.
Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatyta, užtikrinti, kad sąvartynuose
šalinamos komunalinės biodegraduojamosios atliekos sudarytų: iki 2010 m. – ne daugiau kaip 75
proc. 2000 m. kiekio; iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. kiekio; iki 2020 m. – ne
daugiau kaip 35 proc. 2000 m. kiekio [28]. Taip pat šiame plane numatyta, kad surūšiavus
komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti
naudojamos energijai gauti.
106
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Apskaičiuojant į atmosferą išmetamo metano kiekį iš sąvartynų turi būti vertinamos šios
komunalinės atliekos: namų ūkio, sodo bei daržo, paslaugų sektoriaus bei organinės pramonės
sektoriaus atliekos. Atlikta metano (CH4) emisijos iš sąvartynų prognozė iki 2020 m. pagrįsta
Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytais limitais bei 2007 m. šiltnamio dujų
inventorizacijoje pateiktais emisijų rodikliais (4.11 lentelė).
4.45 lentelė. Sąvartynų metano (CH4) emisijos rodikliai [3].
SąvartynaiEmisijos rodikliai,
t CH4 / t komunalinių atliekų
Tvarkomi sąvartynai 0,06
Netvarkomi sąvartynai: 0,03
- gilūs (>5 m) 0,04
- seklūs (<5 m) 0,02
4.46 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš sąvartynų kitimo prognozė.
CH4 emisija, Mt CO2 ekv. 2005 2010 2015 2020
Sąvartynai 0,930 0,733 0,447 0,342
Jeigu bus įgyvendinti strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyti sąvartynuose šalinamų
komunalinių biodegraduojamų atliekų tvarkymo limitai, tai metano emisija iš sąvartynų iki 2020 m.
(4.12 lentelė) ženkliai sumažėtų, t.y. sudarytų 0,342 Mt CO2 ekv. ir būtų apie 3 kartus mažesnė nei
1990 m.
Kitas atliekų sektoriaus metano (CH4) šaltinis – nuotekos. Plečiant miestuose ir kitose
urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo
efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja, tačiau dėl
griežtėjančių pavojingų medžiagų išleidimo į kanalizacijos tinklus reikalavimų ir geresnės taršos
kontrolės ateityje nuotekų dumblo kokybė turi gerėti. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane
numatyta, kad komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose,
dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas ne vėliau kaip iki 2013 m. Taip pat
107
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
plane numatyta, kad pasirenkant nuotekų valymo metu susidarančio dumblo, kurio didžiąją dalį
sudaro organinės medžiagos, tvarkymo būdus, turi būti siekiama naudoti dumblo energetinį
potencialą ir jame esančias maistines medžiagas [28].
Įgyvendinus Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytas dumblo tvarkymo
nuostatas metano emisija iš nuotekų iki 2020 m. turėtų taip pat ženkliai sumažėti.
Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kitimo iki 2020 m. prognozė pateikta
dviem atvejais: a) kai Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatytos sąvartynų ir dumblo
tvarkymo nuostatos pilnai įgyvendinamas; b) kai įgyvendinamos tik iš dalies (50 proc.).
0.000
0.200
0.400
0.600
0.800
1.000
1.200
1.400
1.600
1.800
2005 2010 2015 2020
Mt C
O2
ekv.
a) b)
4.48 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė.
Kaip matyti iš 4.3 paveikslo, atliekų sektoriaus šiltnamio dujų emisiją iki 2020 m. galima
sumažinti apie 2-3 kartus, lyginant su 1990 m.
108
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.16. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozė
1990 metais Lietuvos bendras šiltnamio dujų kiekis sudarė 48,06 Mt CO2
ekv. Kaip minėta anksčiau (1 skyriuje), pereinamuoju į rinkos ekonomiką
laikotarpiu, ženklūs struktūriniai pokyčiai šalies ekonomikoje bei pirminės
energijos balanse lėmė išmetamų į atmosferą teršalų kiekio mažėjimą – 2000
metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais, tačiau
nuo 2001 metų dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos
poreikių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis pradėjo didėti.
Siekiant iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį ne mažiau
kaip 20 proc. nuo 1990 m. lygio, Lietuvos šiltnamio dujų kiekis 2020 metais
neturėtų viršyti 38,45 Mt CO2 ekv.
Lietuvos šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozių
analizuotų scenarijų rezultatai pateikti 4.13 lentelėje. Apibendrinant atliktą
energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros bei įgyvendinamų papildomų
priemonių įtaką išmetamam į atmosferą šiltnamio dujų kiekiui suformuoti du
šiltnamio dujų kitimo scenarijai: maksimalus ir minimalus, kurie apibrėžia
galimas Lietuvos šiltnamio dujų kitimo ribas iki 2020 m. (4.4 pav.).
4.47 lentelė. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozės scenarijai.
Scenarijus 2005 2010 2015 2020Energetika
ZK1 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,60 20,25 23,26ZK2 - greito augimo scenarijus 13,21 22,36 22,44 25,61ZK3 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,60 18,91 19,79ZK4 - greito augimo scenarijus 13,21 22,36 20,66 22,15ZK5 - greito augimo scenarijus 13,21 22,93 23,93 27,17AK1 - pagrindinis scenarijus 13,21 21,75 19,22 20,43AK2 - greito augimo scenarijus 13,21 22,52 21,18 23,01AK3 - greito augimo scenarijus 13,21 23,20 24,50 29,33
Kiti ūkio sektoriaiBe papildomų ŠD mažinimo priemonių 9,36 11,52 13,12 14,47Su papildomomis ŠD mažinimo priemonėmis 9,36 9,14 10,06 11,21
Bendras šalies
109
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Max šiltnamio dujų scenarijus 22,57 34,73 37,61 43,80Min šiltnamio dujų scenarijus 22,57 30,74 28,97 31,00
15
20
25
30
35
40
45
50
2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019
Mt C
O2
ekv.
Max ŠD scenarijus ZK1+kt.ūkis (min) ZK2+kt.ūkis (min)
ZK4+kt.ūkis (min) ZK5+kt.ūkis (min) AK1+kt.ūkis (min)
AK2+kt.ūkis (min) AK3+kt.ūkis (min) Min ŠD scenarijus
4.49 paveikslas. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozės scenarijai.
Kaip matyti iš 4.4 paveikslo, pagal maksimalų scenarijų 2020 m. bendras šalies šiltnamio
dujų kiekis sudarytų 43.80 Mt CO2 ekv., t.y. siektų 91 proc. 1990 m. lygio, o pagal minimalų – 65
proc. 1990 m. lygio. 1990 m. Lietuvos šiltnamio dujų lygis 2020 m. neturėtų būti viršytas nei pagal
vieną analizuotą scenarijų. Minimalaus ir maksimalaus scenarijaus ribos rodo, kad Lietuvos
galimybės sumažinti ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio iki
2020 m. sumažinimo labai priklauso nuo to, kaip bus plėtojamas energetikos sektorius ir kokios
klimato kaitos mažinimo priemonės bus įgyvendintos kituose ūkio sektoriuose.
Siekiant palyginti minimalaus ir maksimalaus scenarijų tendencijas, tikslinga įvertinti
lyginamuosius šiltnamio dujų prognozių rodiklius: šiltnamio dujų kiekį, tenkantį BVP vienetui bei
110
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
šiltnamio dujų kiekį, tenkantį vienam gyventojui. 4.14 lentelėje pateikti bendro šalies šiltnamio dujų
kiekio ir energetikos sektoriaus lyginamieji rodikliai.
111
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
4.48 lentelė. Lyginamieji šiltnamio dujų kitimo prognozių scenarijų rodikliai.
2005 2010 2015 2020BVP, 2000 metų kainomis tūkst. JAV dol., PGP
Greito augimo scenarijus 44,0 62,12 87,12 111,19Pagrindinis scenarijus 44,0 57,60 73,51 89,44
GyventojaiGyventojai, mln. 3,414 3,327 3,244 3,164
Bendro šalies ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 559,1 431,7 393,9Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 533,8 394,1 346,6Max scenarijus, t/gyv. 6,6 10,4 11,6 13,8Min scenarijus, t/gyv. 6,6 9,2 8,9 9,8
Energetikos ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. {PGP) 300,2 373,5 281,2 263,8Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 300,2 375,1 257,2 221,3Max scenarijus, t/gyv. 3,9 6,9 7,5 9,3Min scenarijus, t/gyv. 3,9 6,5 5,8 6,3
Šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, visuose analizuotose scenarijuose turėtų
mažėti: maksimalaus scenarijaus atveju bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, gali
mažėti vidutiniškai 1,7 proc. per metus, o minimalaus scenarijaus, atitinkančio pagrindinio
energetikos sektoriaus plėtros scenarijų, atveju – 2,6 proc. per metus. Dėl gyventojų skaičiaus
mažėjimo šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, didės: maksimalaus scenarijaus atveju
bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis gyventojui, gali didėti vidutiniškai 5,1 proc. per metus, o
minimalaus scenarijaus atveju – 2,7 proc. per metus. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro
deginimu susijusių šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, maksimalaus scenarijaus
atveju 2020 m. viršytų 2005 m. ES-15 šalių lyginamojo rodiklio vidurkio reikšmę apie 10 proc.
112
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
IŠVADOS
1. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, dėl reikšmingų struktūrinių pokyčių šalies
ekonomikoje bei pirminės energijos balanse išmetamų į atmosferą teršalų kiekis sumažėjo
ženkliai – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais,
tačiau nuo 2001 metų dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių
pradėjo didėti vidutiniškai 3,8 proc. per metus. Tačiau galima teigti, kad Nacionalinės
darnaus vystymosi strategijos vienas iš tikslų pasiekti, kad į atmosferą išmetamų šiltnamio
reiškinį sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau, nei auga šalies ekonbomika šiuo
metu yra tenkinamas.
2. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro deginimu susijusių CO2 dujų kiekis, tenkantis
BVP vienetui, vertinant pagal perkamosios galios pariteto rodiklius, Lietuvoje sukuriant
1000 JAV dolerių 2000 metų kainomis buvo išskirta tik 300 kg, t.y. beveik dvigubai
mažiau nei ES-12 šalyse. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia ne tik naujasias ES šalis nares, bet
ir daugelį ES-15 šalių.
3. Energetika plačiąja prasme yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis – 2005 m. organinio
kuro deginimas bendroje šiltnamio dujų struktūroje sudarė 58,5 proc. Todėl siekiant
išanalizuoti Lietuvos galimybes dėl išmetamų šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m.
sumažinimo, ypatingas dėmesys šiame darbe buvo skirtas energetikos sektoriaus raidai.
Siekiant kompleksiškai išanalizuoti energetikos sektoriaus raidą ir kiekybiškai pagrįsti
priimamus sprendimus, taikyti šiam tikslui plačiai įvairiose šalyse naudojami
matematiniai modeliai.
4. Galutinės energijos poreikių prognozės parengtos naudojant ekonometrinį modelį.
Siekiant įvertinti pagrindinių energijos sąnaudų kitimą lemiančių veiksnių neapibrėžtumų
įtaką galutiniam skaičiavimo rezultatui, taikyta neapibrėžtumų analizės metodika. Atlikus
galutinės energijos poreikių prognozę, nustatyta, kad per prognozuojamąjį laikotarpį
poreikiai padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo
scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025 m. tiesiogiai šalies ūkio šakose būtų
suvartojama 7,4 mln. tne galutinės energijos arba 77 proc. 1990 m. kiekio.
113
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
5. Šiltnamio dujų emisijų kitimo prognozei parengtas energetikos sektoriaus raidos
matematinis modelis, realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje. Tai energetikos
bei aplinkosaugos modelis, įgalinantis atlikti energetikos sektoriaus vystymosi įtakos
aplinkai analizę ir numatyti priemones, stabilizuojančias ir gerinančias aplinkosauginę
situaciją.
6. Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam
didelę įtaką turi tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus raidai didelę
įtaką daro šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės
statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir daugelis kitų veiksnių. Galima
skirtinga energetikos sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas
į atmosferą. Siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėti
įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai.
7. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų analizė parodė, kad sustabdžius antrąjį Ignalinos
AE bloką, priklausomai nuo scenarijaus, CO2 emisijos padidėja 6-7 mln. t. Iki naujų
elektros energijos generavimo pajėgumų įvedimo į eksploataciją (2010-2014 metų
laikotarpiu) CO2 emisijos varijuoja nuo 21 iki 24 mln. t, o vėliau, priklausomai nuo
galimo ekonomikos augimo tempo ir energetikos sektoriuje naudojamų technologijų
struktūros pokyčių, arba išlieka 18-22 mln. t ribose, arba išauga net iki 29,3 mln. t.
8. Energetikos sektoriaus leistino CO2 emisijų limito viršijimo iki 2020 metų pavojus būtų
tik greito ekonomikos augimo (didelių energijos ) poreikių scenarijaus atveju, kai dėl
vienų ar kitų priežasčių nepastatoma nauja atominė elektrinė.
9. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio sektoriuose prognozė iki 2020
m. parengta remiantis nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose pateiktomis ūkio
sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Tačiau informacijos apie
pramonės, žemės ūkio bei atliekų sektoriaus plėtros tendencijas trūkumas sąlygoja
didelius šiltnamio dujų kitimo prognozės neapibrėžtumus. Atlikta analizė parodė, kad
pasitvirtinus analizei taikytoms prielaidoms, kituose ūkio sektoriuose 2020 m. šiltnamio
dujų emisija siektų 14,47 mln. t CO2 ekv. Šiuose sektoriuose įgyvendinus įvairias klimato
kaitos mažinimo priemones 2020 m. išmetimus būtų galima sumažinti apie 3 mln.t CO2
ekv.
10. Apibendrinant atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamam
į atmosferą šiltnamio dujų kiekiui suformuoti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai:
114
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
maksimalus ir minimalus, kurie apibrėžia galimas šių dujų augimo ribas iki 2020 m. Pagal
maksimalų scenarijų 2020 m. bendras šalies šiltnamio dujų kiekis sudarytų 43,80 mln. t
CO2 ekv., t.y. siektų 91 proc. 1990 m. lygio, o pagal minimalų scenarijų – 65 proc. 1990
m. lygio. 1990 m. Lietuvos šiltnamio dujų lygis 2020 m. neturėtų būti viršytas nei pagal
vieną analizuotą scenarijų.
115
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
LITERATŪRA
1. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos energetikos politika {SEC(2007)12} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 1 galutinis.
2. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2° C. Gairės 2020 metams ir vėliau. {SEC(2007)7}, {SEC(2007)8} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 2 galutinis.
3. National greenhouse gas emission inventory report 2007 of the Republic of Lithuania. Annual report under the UN Framework Convention on Climate Change // Vilnius, 2007 March
4. Kuro ir energijos balansas 1990-2003 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2004.
5. Kuro ir energijos balansas 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1474 “Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo” pakeitimo. 2005 m. birželio 8 d. Nr. 627 // Valstybės žinios, 2005 Nr.73-2651.
7. Annual European Community greenhouse gas inventory 1990-2005 and inventory report 2007 // http://reports.eea.europa.eu/technical_report_2007_7/en
8. Lietuvos statistikos metraštis 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.
9. Akcinė bendrovė “Snaigė” // http://www.snaige.lt/lt/
10. Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita // Vilnius, 2006.
11. Energy Statistics of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
12. Energy Balances of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
13. Energy Statistics of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
14. Energy Balances of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
15. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2003 // International Energy Agency, 2005 Edition.
116
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
16. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
17. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2007 // Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2007.
18. V. Miškinis, I. Konstantinavičiūtė, E. Ušpuras, A. Kaliatka, V. Kopustinskas. Neapibrėžtumo analizės taikymas energetikos ekonomikos vienmačių modelių uždaviniams // Energetika. – Vilnius: Academia / 2006. Nr. 2. p. 1-9, ISSN 0235-7208.
19. Kloos M., Hofer E., “SUSA Version 3.2. User’s Guide and Tutorial”, GRS, Garching, (1999).
20. Annual Energy Outlook 2007 with Projections to 2030 // Energy Information Administration // http://www.eia.doe.gov/oiaf/aeo/index.html
21. A. Galinis, V. Miškinis, J. Vilemas et al. Analyses of Energy Supply Options and Security of Energy Supply in the Baltic States // IAEA Technical Documents, Vienna, 2007, p.324, ISSN 1011-4289.
22. Elektros energijos eksporto galimybės ir konkurencija. Galutinė ataskaita // Lietuvos energetikos institutas/ 2005, 117 p.
23. Model for Energy Supply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact (MESSAGE) // International Atomic Energy Agency, 2003. – Vienna, 246 p.
24. Lietuvos nacionalinio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 metų laikotarpiui paskirstymo plano 2007 04 19 versija // Vilnius, 2007.
25. Informacija apie vykdomus bendro įgyvendinimo projektus // http://www.laif.lt
26. Lithuania’s Third and Fourth National Communication on Climate Change under the United Nations Framework Convention on Climate Change // Vilnius, November 2005.
27. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija // Valstybės žinios, 2003-09-19, Nr. 89-4029.
28. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas // Valstybės žinios, 2007-11-27, Nr. 122-5003.
117