bup 2011 m proj galutin.doc - raseinių Šaltinio … · web view66.1.3. turintiems kompleksinių...
TRANSCRIPT
PATVIRTINTA
Raseinių Šaltinio progimnazijosdirektoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d.įsakymu Nr. V1- 171
PRITARTARaseinių Šaltinio progimnazijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. protokolo Nr. V10-2 nutarimu
RASEINIŲ ŠALTINIO PROGIMNAZIJOS 2017–2018 MOKSLO METŲ
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Raseinių Šaltinio progimnazijos (toliau - progimnazijos) 2017–2018 metų pradinio
ugdymo programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) parengtas remiantis 2017-2018 ir
2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 „Dėl 2017–2019
ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ ir
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio
ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433
„Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo
bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir
mokymosi pasiekimų, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos
patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais
teisės aktais bei progimnazijos Strateginiu veiklos planu 2015-2017 metams, patvirtintu Raseinių
Šaltinio progimnazijos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V1-108 „Dėl Raseinių
Šaltinio progimnazijos 2015-2017 metų strateginio plano patvirtinimo“.
Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ugdymo plano rengimą, pradinio ugdymo
bendrosios programos (toliau - bendrosios programos), patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2016 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-46 redakcija), bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, bendrosios
programos pritaikymą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, prevencinių,
neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą.
2. Ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo
nuostatas, tikslingai, veiksmingai planuoti ir organizuoti pradinio ugdymo programos įgyvendinimą,
siekiant pagerinti mokinių individualius pasiekimus, suteikti mokymuisi visą gyvenimą būtinų
bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
3. Ugdymo plano uždaviniai:
3.1. numatyti pradinio ugdymo proceso organizavimą ir vykdymą, pritaikant jį pagal
progimnazijos mokinių mokymosi poreikius ir progimnazijos galimybes;
3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;
3.3. numatyti integruotų, prevencinių programų įgyvendinimo galimybes;
3.4. numatyti ugdymo sąlygas, palankias mokinių kompetencijoms plėtoti.
4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:
Apklausa raštu – tai 15 - 20 min. mokinių žinių patikrinimas raštu, skiriamas baigus
nagrinėti potemę, logiškai užbaigtą temos dalį.
Apklausa žodžiu – individualus mokinių žinių patikrinimas žodžiu, teiginių
argumentavimas.
Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių žinioms,
gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne
mažiau kaip 30 minučių.
Kūrybiniai darbai – nedidelės apimties darbai, skirti norint susieti dalyko žinias ir
mokinio meninius, estetinius, kūrybinius gebėjimus, atliekamus klasėje (iki 30 min.) arba namuose.
Ilgalaikis ugdymo planas – pagal pradinio ugdymo bendrąją programą, tvirtinamą
švietimo ir mokslo ministro, mokytojo numatyti mokinių mokymosi pasiekimai, ugdymo turinio
gairės progimnazijos numatytam laikotarpiui (metams, dvejiems ar pusmečiui).
Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai
mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.
Progimnazijos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų
įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.
Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.
Projektinė veikla – mokymo (-si) metodas, įtraukiantis mokinius į aktyvų problemos
sprendimą ir padedantis ugdyti Bendrosiose programose numatytas kompetencijas.
Savarankiškas darbas – tai 15 - 30 min. trukmės rašto darbas, naudojantis mokytojo
nurodytais informacijos šaltiniais ir mokymo medžiaga.
Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.
Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.
Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas
atskiram mokiniui ir mokinių grupei mokytis ir ugdytis pagal mokymosi poreikius ir polinkius.
5. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo
įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
PROGIMNAZIJOS PRADINIO UGDYMO PLANO RENGIMAS
6. Ugdymo planą parengė Raseinių Šaltinio progimnazijos direktoriaus 2017 m. gegužės
15 d. įsakymu Nr. V1-140 „Dėl darbo grupės sudarymo Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018
mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planui parengti“ sudaryta darbo grupė. Rengiant
ugdymo planą bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojai, tėvai (globėjai).
7. Progimnazija rengia vienerių mokslo metų progimnazijos ugdymo planą.
8. Progimnazijos ugdymo plane įteisinti progimnazijos susitarimai dėl:
8.1. ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (12-14 punktai);
8.2. bendrajai programai įgyvendinti skiriamų valandų pasiskirstymo konkrečiai klasei (1-4
priedai);
8.3. ugdymo turinio formavimo, mokymosi organizavimo formų;
8.4. klasių dalijimo į grupes, laikinųjų grupių sudarymo galimybių, valandų, skyrimo
mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, panaudojimo (5 priedas; 26-27 punktai);
8.5. ugdymo turinio planavimo laikotarpių, struktūros ir kitų progimnazijai svarbių su
ugdymo turinio planavimu susijusių aspektų (29-30 punktai);
8.6. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: maksimalus pamokų / ugdymo (-
si) valandų skaičius, kontrolinių ir kitų diagnostinių darbų vykdymo laiko (laikotarpiai), dažnumo,
skiriamų namų darbų (38-42 punktai);
8.7. mokinių ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikos ir tvarkos (35-37
punktai);
8.8. bendravimo su mokinių tėvais tikslų ir formų (72 punktas);
8.9. vadovėlių ir kitų mokymo (-si) priemonių pasirinkimo progimnazijoje principų ir
tvarkos (73 punktas);
8.10. edukacinių erdvių kūrimo ir panaudojimo;
8.11. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo (23 punktas, 10-11 priedai);
8.12. prevencinių ir kitų ugdymo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo (34 punktas, 7,
8, 10 priedai);
8.13. Bendrosios programos pritaikymo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi
poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, išskirtinių gabumų ir individualizuotos pradinio ugdymo
programos įgyvendinimo (55-71 punktai);
8.14. švietimo pagalbos teikimo galimybių ir būdų (68-69 punktas);
8.15. neformaliojo vaikų švietimo programų pasirinkimo ir jų įgyvendinimo skiriamų
valandų, mokinių skaičius grupėse (44-49 punktai, 9 priedas);
8.16. mokinių, besimokančių muzikos, dailės, kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose
neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, atleidimas nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių
pamokų (ar jų dalies) lankymo, tų dalykų mokymosi pasiekimų vertinimas, įskaitymas,
numatomos vaikų, atleistų nuo pamokų, saugumo užtikrinimo priemonės (33 punktas);
8.18. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą lietuvių
mokomąja kalba, bet nemokantiems (ar nepakankamai mokantiems) lietuvių kalbos, jos
intensyviai mokytis sąlygų sudarymas (50-52 punktai).
9. Progimnazija, atsiradus progimnazijos ugdymo plane nenumatytiems atvejams, gali
koreguoti ugdymo procesą, išlaikydama minimalų (privalomą) pamokų skaičių ir neviršydama
maksimalaus pamokų skaičiaus mokiniui.
10. Siekdama patenkinti mokinių ugdymosi poreikius, progimnazija, atsižvelgusi į
turimas mokymo lėšas ir kitas galimybes ir suderinusi su progimnazijos taryba, savininko teises ir
pareigas įgyvendinančia institucija savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu
(toliau - savininkas), gali priimti ir kitus Bendrajame ugdymo plane nenumatytus sprendimus.
III SKYRIUS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ
11. Mokslo metai:
11.1. 2017–2018 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo
procesas baigiasi 2018 m. gegužės 31 d.
12. Ugdymo proceso trukmė – 170 ugdymo dienų (34 savaitės). Progimnazijoje mokomasi
penkias dienas per savaitę.
13. Mokiniai mokosi pusmečiais. Pusmečio trukmė:
13.1. I pusmetis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. sausio 14 d.;
13.2. II pusmetis: 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. gegužės 31 d.
14. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:
Atostogos Prasideda BaigiasiRudens 2017-10-30 2017-11-03Žiemos (Kalėdų) 2017-12-27 2018-01-03Žiemos 2018-02-19 2018-02-23Pavasario (Velykų) 2018-04-03 2018-04-06Vasaros 2018-06-01 2018-08-31
1 lentelė. Atostogų trukmė.
15. Progimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar
gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.
Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio,
ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai
arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios
padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės
administracijos direktorius. Progimnazijos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso
koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja Raseinių rajono savivaldybės administracijos
Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrių, progimnazijos
tarybą.
16. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-4 klasių
mokiniai. Mokiniams, atvykusiems į mokyklą, ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams,
neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje
svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
17. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo kūrimo ir
įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis,
panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybėmis ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo
reikalavimų.
18. Formuojant progimnazijos ugdymo turinį, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių
mokinių pasiekimų tyrimų, standartizuotų testų rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų
gerinimo.
19. Ugdymo valandos, nurodytos Bendrojo ugdymo plano 22.1, 23.3 punktuose, numatytos
Bendrajai programai įgyvendinti progimnazijai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi
forma kasdieniu ar nuotolinių mokymo proceso organizavimo būdu vadovaujantis Mokymosi pagal
formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“:
19.1. Bendrajai programai vykdyti ugdymo valandos konkrečiai klasei nurodytos ugdymo
plano lentelėse (1-4 priedai).
19.2. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų
skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti,
valandos neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į
grupes, ugdymo valandos.
20. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitomis organizavimo formomis.
Ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo (-si) proceso laikas 1–4 kl.
numatomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo
ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos
normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“ patvirtinimo“:
20.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo (-si) laikas: 1 klasėse - 35 min., 2-4
klasėse - 45 min.;
20.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.
formomis:
20.2.1. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto darbo
dieną, savaitę ar ilgesnį laiko tarpą;
20.2.2. mokytojas numato integracinius/jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali
būti: kompetencijos, aktualios temos, problemos ir kt.;
20.2.3. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną 1 klasėje gali trukti
ilgiau nei 5 ugdymo valandos, 2-4 klasėse - 6 valandos. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos darbo
dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;
20.3. ugdymo proceso metu skiriamos pertraukos mokinių poilsiui. Trys pertraukos po 10
min., dvi pertraukos – 20 min. Vieną kartą per dieną organizuojama judrioji pertrauka šokių salėje,
koridoriuje arba lauke;
20.4. ugdymo procesas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų:
tyrinėjimams atlikti, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje
aplinkoje ir kt.
21. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė, meninė,
kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso
veiklos dalis. Progimnazija šiai veiklai per mokslo metus skiria 1-4 klasių mokiniams ne mažiau
kaip 40 pamokų. Veikla yra siejama su mokyklos ugdymo tikslais, su mokinių mokymosi
poreikiais. Ši veikla yra organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose,
atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi ir kt. aplinkose:
21.1 mokiniai vyksta į kultūrines - pažintines ekskursijas (10 priedas);
21.2. mokiniams organizuojamos pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės ugdomosios
veiklos (11 priedas).
22. Valandos mokinių ugdymo (-si) poreikiams tenkinti, įvertinus mokinių ugdymosi
poreikius ir standartizuotų testų rezultatus, skiriamos:
22.1. 4 klasėje matematikai, siekiant užtikrinti Bendrosios matematikos programos
įgyvendinimą.
23. Siekiant padėti mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, progimnazijoje veikia
konsultacinis centras:
23.1. konsultacinį centrą gali lankyti visi mokiniai savo iniciatyva ar mokytojo siuntimu.
Čia jie gali gauti laikiną ar nuolatinę pagalbą. Nuolatinę pagalbą gaunančių mokinių grupė per
metus gali keistis, kiekvieną dieną gali ateiti tie mokiniai, kuriems reikalinga pagalba;
23.2. mokytojai konsultaciniame centre dirba pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį;
23.3. iš kitų papildomų darbų 15 valandų skirta konsultacinio centro veiklai.
24. Klasės dalijamos į grupes:
24.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra
parinkę tikybą ir etiką;
24.2. užsienio kalbai mokyti, kai klasėje yra ne mažiau kaip 22 mokiniai.
25. Laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas. Minimalus
mokinių skaičius grupėje - 12, maksimalus - 24 mokiniai. Mokinių laikinosios grupės sudaromos:
25.1. doriniam ugdymui (tikybai, etikai);
25.2. užsienio kalbai mokyti;
25.3. grupinėms konsultacijoms;
25.4. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
26. Ugdymo turinys progimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas ugdymo plano 12, 13
punktuose nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir remiantis ugdymo planuose nurodytu dalyko
programai skiriamų valandų (pamokų) konkrečiai klasei skaičiumi.
27. Mokytojai parengia:
27.1. 1-4 klasių ilgalaikius planus pagal pavyzdį, patvirtintą Raseinių Šaltinio
progimnazijos metodinės tarybos susirinkime 2016 m. gegužės 14 d. (protokolo Nr. 2). Ilgalaikiai
planai yra lankstūs ir koreguojami atsižvelgiant į mokinių mokymosi tempą, pažangą, pasiekimų
spragas ir jų šalinimo galimybes ir suderinami pradinių klasių mokytojų metodinėje grupėje iki 2017
m. rugpjūčio 31 d.;
Skyrius, temos
Pamokų skaičius, data
Gebėjimai Integracija Vertinimas Pastabos
3 lentelė. Ilgalaikių planų struktūra.
27.2. pritaikytas ir individualizuotas programas mokiniams, turintiems specialiųjų
ugdymosi poreikių. Pritaikytas ir individualizuotas programas sudaryti kartu su logopedu ir
specialiuoju pedagogu, suderinti progimnazijos vaiko gerovės komisijoje (direktoriaus 2015 m.
rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-196 „Dėl Raseinių Šaltinio progimnazijos vaiko gerovės komisijos
sudarymo“) ir pateikti tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017 m. rugsėjo 11 d., antro pusmečio
iki 2018 m. sausio 15 d.;
27.3. neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo švietimo programas suderina
pradinių klasių metodinėje grupėje ir pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017 m. rugsėjo
11 d.;
27.4. klasės vadovo veiklos planus. Klasės vadovo veiklos planus suderina pradinių klasių
metodinėje grupėje, pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui pirmo pusmečio iki 2017 m. rugsėjo
11 d., antro pusmečio iki 2018 m. sausio 15 d.;
27.5. pailgintos darbo dienos grupės programą. Pailgintos darbo dienos grupės programą
suderina pradinių klasių metodinėje grupėje ir pateikia tvirtinti progimnazijos direktoriui iki 2017
m. rugsėjo 11 d.
28. Ilgalaikiai planai, neformaliojo švietimo, pailgintos darbo dienos grupės programos
rengiamos mokslo metams, klasių vadovų veiklos, pritaikytos ir individualizuotos programos
pusmečiams.
29. Progimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą pagal
pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų
skaičių.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ
ĮGYVENDINIMAS
30. Ugdymo sričių/ugdymo programų įgyvendinimas:
30.1. Dorinio ugdymas:
30.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą
(5 priedas);
30.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal
tėvų (globėjų) parašytą prašymą.
30.2. Kalbinis ugdymas:
30.2.1. organizuojant gimtosios kalbos ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios
programos gimtosios kalbos dalyko programa, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų
tyrimų rekomendacijomis, diagnostinių ir standartizuotų testų rezultatais bei bendraisiais kalbos
ugdymo reikalavimais mokykloje, patvirtintais 2015 m. rugpjūčio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr.
VI – 187 „Dėl bendrųjų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje patvirtinimo“. Siekiant gerinti
mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimus, kalbos
vartojimo kompetencijos yra ugdomos ir per kitų dalykų, ugdymo sričių ugdomąsias veiklas,
kreipiant dėmesį į kalbinę raišką, rašto kultūrą, teksto suvokimo gebėjimus ir kt.;
30.2.2. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:
30.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
30.2.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš progimnazijos siūlomų Europos kalbų
(anglų, vokiečių);
30.2.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per
savaitę.
30.2.2.4. užsienio kalbai mokyti 1 klasėse skiriama po vieną neformaliojo švietimo
valandą.
30.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
30.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui
skirto ugdymo laiko. Dalį dalykui skiriamo laiko panaudojant organizuoti ugdymą tyrinėjimams
palankioje aplinkoje: natūralioje gamtinėje (pvz.: parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.),
laboratorijose, ir sudarant sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus;
30.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis pagal galimybes dalis pasaulio pažinimo dalyko
laiko skiriama ugdymo procesą organizuoti socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje
aplinkoje (pvz.: lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).
30.4. Matematinis ugdymas:
30.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos
matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų
rekomendacijomis, diagnostinių ir standartizuotų testų rezultatais, pagal galimybes naudojamos
informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės;
30.4.2. siekiant užtikrinti kokybišką Bendrosios matematikos programos įgyvendinimą,
viena valanda skiriama iš mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų 4 klasėje.
30.5. Kūno kultūra:
30.5.1. viena kūno kultūros ugdymo valanda per savaitę 1, 4 klasėse skiriama šokiui;
30.5.2. 2 klasėje kūno kultūrai skiriama 2 ugdymo valandos ir sudaroma galimybė lankyti
aktyvaus judėjimo pratybas progimnazijoje (9 priedas) ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;
30.5.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su
pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
30.5.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne
progimnazijoje.
30.6. Meninis ugdymas:
30.6.1. 1/3 dailei ir technologijoms skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 21
punkte, skiriama technologiniam ugdymui;
30.6.2. šokio programa įgyvendinama 1, 4 klasėse, skiriant vieną valandą iš kūno kultūros
dalykui Bendrojo ugdymo plano 24.3 punkte skiriamo laiko.
31. Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties
neformaliojo švietimo įstaigose, nėra atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių
pamokų (ar jų dalies) lankymo.
32. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:
32.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų
Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo
įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šios programos atskirai neplanuojamos, jos yra integruotos į
Bendrosios programos turinį;
32.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl žmogaus saugos bendrosios
programos patvirtinimo“ ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. Nr. V-941 „Dėl
sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“, Etninės
kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios
programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (7, 8, 10
priedai);
32.3. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės
technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių
technologijų pradmenų;
32.4. mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į
kuriuos integruojamos Žmogaus saugos, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai
programa. Etninės kultūros ugdymo programa integruota į pažintinę, kultūrinę, meninę veiklą (7, 8,
10 priedai);
32.5. progimnazijoje vykdoma prevencinė programa LIONS QUEST ,,Laikas kartu”, kuri
padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti
sėkmę mokykloje ir gyvenime. Programos įgyvendinimas integruojamas į klasės vadovo veiklą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
33. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose
dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą ir
Bendrąja programa, progimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V1-168 „Dėl
Raseinių Šaltinio progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašo patvirtinimo“
patvirtintomis mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo normomis. Vertinimo metodus mokytojai
derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir rugsėjo mėnesį supažindina tėvus (globėjus).
34. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis
progimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo,
atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os
klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo
pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus.
35. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis,
apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:
35.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui
informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui, ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo
mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
35.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus
paprastai atliekamas tam tikro ugdymo (-si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant
diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio
mokymosi galimybes. Per dieną atliekamas tik vienas diagnostinis darbas:
35.2.1. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)
mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat
nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);
35.2.2. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (vertinimo
aplanką, elektroninį dienyną ir kt.);
35.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir
pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant
mokinio per progimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį (14 punktas) padarytą pažangą,
orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:
35.3.1. elektroniniame dienyne (toliau – dienynas) TAMO (www.tamo.lt):
35.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse
įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui, nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
35.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma
padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;
35.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą
programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio
pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno
skiltyje, įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;
35.3.2. progimnazijos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo)
formoje (vertinimo aplanke, elektroniniame dienyne);
35.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo
pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis
pagal pagrindinio ugdymo programą.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS
36. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi
krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti optimalus ir paskirstytas
proporcingai. Penktadienį siekiama organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.
37. Progimnazijos administracija organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei
mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę.
38. Progimnazija užtikrina, kad namų darbai:
38.1. atitiktų mokinio galias;
38.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam jo
mokymuisi;
38.3. nebūtų užduodami atostogoms;
38.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.
39. Progimnazijoje esant mokinių, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių
socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudarytos sąlygos juos atlikti mokykloje
pailgintos darbo dienos grupėje arba yra nukreipiami į dienos centrus.
40. Namų darbų skyrimą ir kontrolinių užduočių atlikimo laiką klasėje (grupėje) dirbantys
mokytojai derina tarpusavyje.
41. Mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.
Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Neskiriami kontroliniai
darbai po atostogų ir šventinių dienų ar mokinio ligos.
42. Ugdomoji veikla per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 5 ugdymo valandos per dieną. Į šį
laiką neįskaičiuojamas neformaliojo ugdymo, pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas
laikas.
43. Visų pertraukų bendras laikas yra ne mažiau kaip 1 valanda per dieną.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
44. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių
mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti (9 priedas).
45. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms Bendrojo ugdymo plano 22 punkte numatomas
valandų skaičius per metus.
46. Progimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų
mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir
atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo
programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų
neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar
savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“.
47. Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik progimnazijoje, bet ir už jos ribų,
numatomas veiklos pobūdis, labiausiai atitinkantis veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę,
išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 22 punkte numatytą valandų skaičių per metus (9 priedas).
48. Minimalus mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje yra 10 mokinių.
49. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės
ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios
institucijos nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ
UŽSIENIO VALSTYBĖSE AR TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE PRADINIO
UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
50. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos,
pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka:
50.1. visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į
užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal pradinio
ugdymo programą;
50.2. progimnazija nukreipia mokinį ir jo tėvus (globėjus) į mokyklą, teikiančią nuotolinį
mokymą.
51. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo
programos dalį, priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis nuosekliojo
mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo
mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, informuoja Raseinių
rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros
ir ugdymo skyrių. Jei progimnazija nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams
pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba
(atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus
teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariamos su mokinio tėvais
(globėjais).
52. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, Savivaldybėje
nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai)
grupei, progimnazija sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama
papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio poreikiams
tenkinti skiriamų valandų. Intensyvus lietuvių kalbos mokymas gali būti vykdomas iki metų laiko
(išimtinais atvejais ir ilgiau).
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS
53. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga
nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų)
prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam
reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas,
ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą
ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais
kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba
bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose
pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
54. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis progimnazijoje, mokymas
namie nustatomas ir organizuojamas pagal Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje
asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
54.1. bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo
dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų
programos, išskyrus kūno kultūros programą;
54.2. progimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos
pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko
Bendrąją programą, numato pamokų ar ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);
54.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų/pamokų gali lankyti progimnazijoje.
Šios ugdymo valandos/pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;
54.4. namie savarankišku mokymosi proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi
forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėje – 11
ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti.
IV SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
55. Progimnazija, rengdama progimnazijos ugdymo planą, atsižvelgia į specialiųjų
ugdymosi poreikių turinčių mokinių reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos, mokyklos Vaiko
gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
56. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa,
formuojamas ugdymo turinys, parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektine
veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos
priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir kt.
57. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla
atsižvelgia į:
57.1. mokinių specialiuosius ugdymo (-si) poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir
labai dideli);
57.2. mokymosi formą ir mokymo organizavimo būdą;
57.3. turimas mokymo lėšas;
57.4. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą ar pradinio ugdymo
individualizuotą programą);
57.5. progimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;
57.6. turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones.
58. Progimnazija, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų
ugdymo (-si) poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių
poreikius, turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones, nustato pati – individualios (1
mokinys), pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8 mokiniai).
ANTRASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS
59. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi
poreikių. Planas rengiamas siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti
mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.
60. Progimnazija, rengdama individualų ugdymo planą:
60.1. pritaiko bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms
įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plano 22
punkte bei 32.6 papunktyje;
60.2. numato specialiąsias pratybas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių
raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems,
ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;
60.3. gali didinti valandų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui;
60.4. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl
specialiųjų ugdymosi poreikių;
60.5. 1–2 valandomis gali sumažinti minimalų pamokų skaičių per savaitę, didinant
neformaliojo švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą
programą;
60.6. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai
skiriamų valandų skaičių;
60.7. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokymo pagalbą
nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar
mokinių grupei;
60.8. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir
nuoseklumą.
61. Sutrikusios klausos mokiniams, mokykla skiria:
61.1. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms – 2 ugdymo
valandas (kochlearinių implantų naudotojams 2–3 ugdymo valandas) kiekvienam mokiniui per
savaitę. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per lietuvių
kalbos pamokas ar po pamokų. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys dera.
62. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:
62.1. specialiųjų pratybų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;
62.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą
kiekvienam mokiniui per savaitę;
62.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams,
bendraujantiems alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo
individualias ir grupines pratybas galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių
kalbos pamokas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys dera;
62.4. mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir
kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir besimokantis
tautinės mažumos kalbas (išvardintų sutrikimų), gali:
62.4.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;
62.4.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);
63. Mokiniams, turintiems judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų ,
progimnazija skiria:
63.1. ugdymo valandų gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams
įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti;
63.2. 4–8 mokinių grupei 2–3 gydomosios kūno kultūros pamokas per savaitę;
63.3. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms po 2 ugdymo valandas per
savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio)
ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų;
63.4. gydomosios kūno kultūros ar pratybų pamokos organizuojamos ne didesnei kaip 10
mokinių grupei.
64. Sutrikusios regos mokiniams progimnazija skiria:
64.1. specialiąsias pratybas regėjimui gerinti;
64.2 pagal galimybes pritaiko mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones.
65. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir
kalbos, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantuos, gali:
65.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos;
65.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, meninio ugdymo dalyku (sutrikusios klausos);
65.3. būti atleidžiamas nuo technologijų dalyko pamokų (turintis judesio ir padėties bei
neurologinių sutrikimų).
66. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo
planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir
klasės paskirtį:
66.1. turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas:
66.1.2. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte bei 32.6 papunktyje dalykų
programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas
iki 15 procentų;
66.1.3. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto
sutrikimas, ugdymo plane skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir
individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
66.2. turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas
rengiamas:
66.2.1. vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte ir 32.6 papunktyje dalykų
programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas
iki 20 procentų, skiriant specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar
grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
66.2.2. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į
mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių
specialistų rekomendacijas;
66.2.3. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms
specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę.
67. Individualus ugdymo planas ir jo keitimai įforminami progimnazijos direktoriaus
įsakymu.
TREČIAS SKIRSNISŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS,
SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS
68. Švietimo pagalba progimnazijoje teikiama remiantis: Švietimo pagalbos, teikiamos
vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos
teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-
1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės
pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-950 „Dėl Socialinės
pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios
pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
69. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai
vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 42–44 punktų nuostatomis ir progimnazijos
direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V1-11 „Dėl Raseinių Šaltinio progimnazijos
mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašo patvirtinimo“ (Raseinių Šaltinio progimnazijos
direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V1-60 redakcija) patvirtintomis mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo normomis.
KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMAS NAMIE
70. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku
mokymosi proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal mokyklos vaiko gerovės
komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi individualų
ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
71. Mokiniams pagal Bendrąją programą mokyti namie skiriamas Bendrojo ugdymo plano
56, 57 punktuose nurodytas valandų skaičius:
71.1. 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
71.2. kurčią ar neprigirdintį mokinį namie gali ugdyti logopedas;
71.3. mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, pagal
pradinio ugdymo individualizuotą programą skiriant 8 valandas per savaitę, iš jų 1–2 ugdymo
valandas galima skirti specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.
V SKYRIUSBENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS (GLOBĖJAIS)
72. Tikslas - į vaiko ugdymo (-si) procesą įtraukti mokinių tėvus (globėjus).
73. Uždaviniai:
73.1. įtraukti mokinių tėvus (globėjus) į ugdomosios aplinkos kūrimą mokykloje;
73.2. įtraukti mokinių tėvus (globėjus) į ugdymo proceso vykdymą;
73.3. skatinti mokinių tėvus (globėjus) dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose;
73.4. vykdyti mokinių tėvų (globėjų) pedagoginį švietimą.
74. Progimnazijoje veikia formalios tėvų (globėjų) grupės:
74.1. klasės mokinių tėvų (globėjų) savivaldos institucija - tėvų komitetas. Klasių mokinių
tėvų (globėjų) savivaldos institucija aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir
pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti
klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį informavimą, teikia siūlymus
Progimnazijos tarybai ir direktoriui;
74.2. progimnazijos mokinių tėvai jungiasi į klubą „Šaltinis“, kurio tikslas yra padėti
Šaltinio progimnazijos dvasinei ir ekonominei gerovei, atsižvelgiant į vietos sąlygas, tradicijas;
74.3. laikinos tėvų grupės: spręsti vaikų ugdymo (-si) problemas, teikti įvairiapusę pagalbą
organizuojant įvairius šventinius ir edukacinius progimnazijos renginius;
74.4. progimnazijoje organizuojami informaciniai / švietėjiški renginiai mokinių tėvams
(globėjams) – konferencijos, susirinkimai, grupinės ir individualios konsultacijos;
74.5. progimnazijos administracija, klasių vadovai kartu su pagalbos specialistais, mokinių
tėvais (globėjais) aptaria tyrimų rezultatus, diagnostinių, standartizuotų testų rezultatus, teikia
pasiūlymus dėl tolimesnio ugdymo (-si) galimybių.
VI SKYRIUS
VADOVĖLIŲ IR KITŲ MOKYMO(SI) PRIEMONIŲ APRŪPINIMAS
75. Vadovėliais ir mokymo (-si) priemonėmis aprūpinama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310 „Dėl
bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir
aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir
mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu.
VII SKYRIUS
PRIEDAI
__________________________
SUDERINTA
Raseinių rajono savivaldybės administracijosŠvietimo ir socialinių reikalų departamentoŠvietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja
Regina Petreikienė2017 m. rugpjūčio d.
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 1 priedas
PIRMŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS
___________________________
DALYKAI 1A 1B 1C
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)
1 1 1
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 8
Matematika 4 4 4
Pasaulio pažinimas 2 2 2
Dailė ir technologijos 2 2 2
Muzika 2 2 2
Kūno kultūra 2 2 2
Šokis 1 1 1Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 22
Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui 22 22 22
Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius 2 2 2
Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius 2 2 2
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 2 priedas
DALYKAI 2A 2B 2C 2D
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)1 1 1 1
Lietuvių kalba (gimtoji)7 7 7 7
Užsienio kalba (1-oji)(anglų)2 2 2 2
Matematika5 5 5 5
Pasaulio pažinimas2 2 2 2
Dailė ir technologijos2 2 2 2
Muzika2 2 2 2
Kūno kultūra2 2 2 2
Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui
23 23 23 23
Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui
23 23 23 23
Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
ANTRŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS
___________________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 3 priedas
TREČIŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS
DALYKAI 3A 3B 3C 3D
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)1 1 1 1
Lietuvių kalba (gimtoji)7 7 7 7
Užsienio kalba (1-oji)(anglų)2 2 2 2
Matematika 5 5 5 5
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2
Dailė ir technologijos 2 2 2 2
Muzika2 2 2 2
Kūno kultūra3 3 3 3
Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui
24 24 24 24
Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui
24 24 24 24
Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
__________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 4 priedas
KETVIRTŲ KLASIŲ UGDYMO PLANAS
DALYKAI 4A 4B 4C 4D
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)1 1 1 1
Lietuvių kalba (gimtoji)7 7 7 7
Užsienio kalba (1-oji)(anglų)2 2 2 2
Matematika 4+1* 4+1* 4+1* 4+1*
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2
Dailė ir technologijos 2 2 2 2
Muzika2 2 2 2
Kūno kultūra2 2 2 2
Šokis1 1 1 1
Privalomas ugdymo valandų skaičius mokiniui
23 23 23 23
Skirtas ugdymo valandų skaičius mokiniui
24 24 24 24
Skirtas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
Panaudotas neformaliojo švietimo valandų skaičius
2 2 2 2
* valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.
____________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 5 priedas
MOKINIŲ DALIJIMAS Į GRUPES
DORINIS UGDYMAS
Klasė Mokinių skaičius
Tikyba
(mokinių / grupių skaičius)
Etika
(mokinių / grupių skaičius)
1a 25 14 111b 24 11 131c 25 12 132a 23 0 232b 19 13 62c 18 9 92d 20 20 03a 21 16 53b 22 21 13c 24 24 03d 17 10 74a 22 13 94b 19 7 124c 20 6 144d 21 10 11
Iš viso:
mokiniai 320 186 134grupės 18 10 8
_________________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 6 priedas
MOKINIŲ DALIJIMAS Į GRUPES
UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ) UGDYMAS
Klasė Mokinių skaičius
Grupių skaičius
2a 23 22b 19 12c 18 12d 20 13a 21 13b 22 13c 24 23d 17 14a 22 14b 19 14c 20 14d 21 1
Iš viso:
mokiniai 246grupės 14
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 7 priedas
ŽMOGAUS SAUGOS PROGRAMOS INTEGRAVIMAS Į MOKOMUOSIUS
DALYKUS
Klasė Dalykai
1a, 1b, 1c Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra
2a, 2b, 2c, 2d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra
3a, 3b, 3c, 3d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra
4a, 4b, 4c, 4d Lietuvių kalba, dailė ir technologijos, pasaulio pažinimas ir kūno kultūra_______________________________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programosugdymo plano 8 priedas
SVEIKATOS IR LYTIŠKUMO UGDYMO BEI RENGIMO ŠEIMAI
BENDROSIOS PROGRAMOS INTEGRAVIMAS
Į MOKOMUOSIUS DALYKUS
Klasė Dalykai
1a, 1b, 1c Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos
2a, 2b, 2c, 2d Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos
3a, 3b, 3c, 3d Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos
4a, 4b, 4c, 4d Matematika, lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, kūno kultūra, dailė ir technologijos
____________________________
31
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plano 9 priedas
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS
Eil.Nr.
Mokytojas Būrelio pavadinimas
Trukmė Intensy-vumas
Val. sk.
1a 1b 1c 2a 2b 2c 2d 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c 4d
1. Rita Barauskienė
Karpinių –lankstinių būrelis
2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 1
2. Rita Diržienė Kelionė į muzikos šalį
2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
2 1 1
3. Raimundas Elzbergas
Lauko tenisas 2017-10-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 1 0,5 0,5
Krepšinis 2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 0,5 0,5
5. Aneta Gagilaitė
Žaisdami mokomės anglų kalbos
2017-10-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 1 1
6. Ilma Garšvienė
Teatro būrelis 2017-09-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 1 1
7. Arvydas Globys
Šaškės –šachmatai
2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 0,5 0,5
8. Žydrūnas Kapočius
Žaidimų sūkury
2017-10-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 1 0,5 0,5
9. Ričardas Krivickas
Ritmas kitaip 2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 0,5 0,5
10. Aldona Kukulskienė
Siūlų magija 2017-10-01 / 2018-05-30
1,5 val. per savaitę
1,5 0,5 1
10. Leonas Miklius
Konstravimas 2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 0,5 0,5
Eil. Mokytojas Būrelio Trukmė Intensy- Val. 1a 1b 1c 2a 2b 2c 2d 3a 3b 3c 3d 4a 4b 4c 4d
Nr. pavadinimas vumas sk.11. Natalija
Tokareva Pramoginiai šokiai
2017-10-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 1 1
12. Rimantas Turčinskas
Jaunučių šokių kolektyvas
2017-10-01 / 2018-05-30
1,5 val. per
savaitę
1,5 0,5 0,5 0,5
Jaunučių šokių kolektyvas
2017-10-01 / 2018-05-30
1,5 val. per
savaitę
1,5 1 0,5
13. Rasa Turskienė
Rankyčių darbeliai
2017-10-01 / 2018-05-30
1,5 val. per savaitę
1,5 1 0,5
14. Linas Tranas
Šaltinio TV 2017-10-01 / 2018-05-30
2 val. per savaitę
2 2
15. Kristina Vileišienė
Žaisdami mokomės anglų kalbos
2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 1
16. Mindaugas Zybartas
Futbolas 2017-10-01 / 2018-05-30
3 val. per savaitę
3 1 1 1
Lengvoji atletika (trikovė)
2017-10-01 / 2018-05-30
1 val. per savaitę
1 0,5 0,5
Skirta valandų 30 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Panaudota valandų 30 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Nepanaudota valandų 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
_________________________
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plano 10 priedas
PAŽINTINĖ, KULTŪRINĖ, MENINĖ, KŪRYBINĖ VEIKLA
Eil.Nr.
Renginio pavadinimas Renginio paskirtis, tikslas
Renginio organizavim
o laikasAtsakingas asmuo
1. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi
Ilgalaikių mokymosi tikslų ateinančiam mokymosi laikotarpiui išsikėlimas, aptarimas, kaip sieks numatytų rezultatų. Asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo aplanko kūrimas
Rugsėjo mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai
2. Mažoji olimpiada Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas. Fizinis aktyvumas
Rugsėjo mėn. Rita Diržienė, Judita Dieninienė, Regina Kalpokienė
3. Etnokultūros puoselėjimo diena
Pažintis su smukiąja tautosaka. Meilės gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas
Lapkričio mėn.
Aušra Čepauskienė, Renata Simonavičienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė
4. Kalėdiniai renginiai
Švenčių tradicijos ir papročiai. Ugdyti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną siekiant išugdyti mokinių tautinio ir kultūrinio tapatumo tęstinumą
Gruodžio mėn.
PUG, 1-4 klasių vadovai
5. Gamtosauginės veiklos diena
Ekologinio ugdymo praktinių įgūdžių formavimas ir
lavinimas
Kovo mėn. Rima Krivickienė, Rita Aginskienė, Renata Simonavičienė, Meilutė Radavičienė, Vitalija Barakauskienė
6. Etnokultūros puoselėjimo diena
Liaudies meno rūšys. Praktinis tradicinių dirbinių gaminimas, liaudies dainų ir žaidimų mokymasis
Vasario mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai
7. Augu sveikas ir stiprus
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas. Sveika mityba, veikla ir poilsis. Asmens ir aplinkos švara
Gegužės mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai
8. Sveika, vasara! Mokslo metų ugdomosios veiklos apibendrinimas. Pasiektų ugdymosi rezultatų aptarimas, asmeninės pažangos vertinimas ir įsivertinimas
Gegužės mėn. PUG, 1-4 klasių vadovai
Raseinių Šaltinio progimnazijos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plano 11 priedas
KULTŪRINĖS - PAŽINTINĖS EKSKURSIJOS Eil.
Nr.Klasė
Renginio pavadinimas Renginio paskirtis, tikslas
Renginio organizavimo
laikasAtsakingas asmuo
2. 1a, 1b, 1c
Ekskursija po Raseinių rajoną
Pilietinis ugdymas. Pažintis su Maironio tėviške, poeto biografijos faktais, kūryba. Meilės gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas
Rugsėjo mėn. Vitalija Barakauskienė, Rita Aginskienė, Liuba Vaigauskienė
3. 1a, 1b
Ekskursija į Kauno zoologijos sodą
Gyvūnų pažinimas kaip tyrinėjimo ir atradimų procesas. Pažintis su zoologijos sodo gyventojų istorijomis, gyvūnų rūšimis, gyvūnijos išsaugojimo klausimais. Profesijų įvairovė zoologijos sode
Gegužės mėn. Vitalija Barakauskienė, Rita Aginskienė
4. 1c Ekskursija į Kretingą
Etnokultūrinės programos įgyvendinimas. Kelionė laiko ratu atgal į praeitį, susipažįstant su senolių išmintimi, išmone, senaisiais amatais, tautodailininkų darbais
Gegužės mėn. Liuba Vaigauskienė
5. 2a,4c
Ekskursija į Kauno zoologijos sodą
Pažintis su ropliais, gyvenančiais zoologijos sode. Žmogaus saugos programos įgyvendinimas: mokymasis, kaip reikia elgtis su gyvate, sutikus ją miške, kaip saugiai paimti ir laikyti roplį
Rugsėjo mėn. Rita Diržienė,Regina Kalpokienė
6. 2a,4c
Ekskursija į Klaipėdą
Kalvio profesija. Praktinis tradicinių dirbinių gaminimas kalvystės muziejuje. Delfinų trenerio profesija. Delfinų gyvenimo būdo, jų gebėjimų pažinimas
Gegužės mėn. Rita Diržienė,Regina Kalpokienė
7. 2b, 2c, 2d
Ekskursija po Raseinių rajoną
Pilietinis ugdymas. Pažintis su gimtojo krašto lankytinomis vietomis Rugsėjo mėn. Judita Dieninienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė
8. 2b, 2c, 2d
Ekskursija į Šiaulius
Praktinis užsiėmimas šokolado dirbtuvėse gaminant rankų darbo saldainius. Pažintis su konditerio profesija
Gegužės mėn. Judita Dieninienė, Gima Lapkauskienė, Jolita Marcinkienė
Eil.
Nr.Klasė
Renginio pavadinimas Renginio paskirtis, tikslas
Renginio organizavimo
laikasAtsakingas asmuo
9. 3a,3b
Ekskursija į Kelmę
Pažintis su Amerikos indėnų buitimi, gyvenimo papročiais, kultūra. Pagarbos kitų tautų atstovams, jų papročiams, supratimo, kad pasaulyje visi lygūs, puoselėjimas
Rugsėjo mėn. Aušra Čepauskienė, Rima Krivickienė
10. 3a,3b
Ekskursija į Klaipėdą
Pažintis su Mažosios Lietuvos istorinėmis vietomis. Susipažins su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų įvairove, ornamentais, jų prasme. Pažintis su muziejininko ir kalvio profesijomis
Gegužės mėn. Aušra Čepauskienė, Rima Krivickienė
11. 3c,3d
Ekskursija į Kelmę
Kelmės krašto muziejus. Senosiomis lietuvių darbo ir švenčių tradicijos. Tradiciniai liaudies amatai ir jų pritaikymas šiandien. Pažintis su senosiomis lietuvių liaudies amatų technikomis bei mokėjimas jas pritaikyti kuriant šiuolaikinius interjero akcentus, aksesuarus, suvenyrus, žaislus
Rugsėjo mėn. Raimonda Latvienė, Meilutė Radavičienė
12. 3c,3d
Ekskursija į Kauną
Tado Ivanausko muziejus. Galimybė pažinti pasaulio ir savo krašto gyvūnus modernioje muziejaus aplinkoje, betarpiškai susipažįstant su muziejuje saugomais daiktais ir nematerialiomis muziejininkų perduodamomis krašto kultūros vertybėmis
Gegužės mėn. Raimonda Latvienė, Meilutė Radavičienė
13. 4a,4b
Ekskursija į Telšius
Žemaitijos krašto istorijos muziejų lankymas, pažintis su šio krašto papročiais, istorija. Šatrijos kalno apžvalga
Rugsėjo mėn. Žydrūnas Kapočius,Giedrė Matusevičienė
14. 4a,4b
Ekskursija į Vilnių
Pažintis su Vilniaus miesto istorija, muziejų vertybėmis, Katedros požemių, senamiesčio, televizijos bokšto lankymas. Pažintis su gido profesija
Gegužės mėn. Žydrūnas Kapočius,Giedrė Matusevičienė
15. 4d Ekskursija į Kauno IX fortą, Kauną
Pažintis su Lietuvos istorija. Meilė gimtajam kraštui, jos istorijai, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas. Susipažinimas su muziejininko, gido profesija
Rugsėjo mėn. Renata Simonavičienė
16. 4d Ekskursija į Trakus,Kernavę
Pažintis su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Meilė gimtajai kalbai, jos grožiui, turtingumui ir vaizdingumui ugdymas, mokinių žodyno plėtimas
Gegužės mėn. Renata Simonavičienė