Download - Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietuvoje
Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietuvoje
„Persekiojamas k
iekvienas žmogus
turi teisę iešk
oti prieglobsčio
kitose šalyse
ir juo naudotis“
.
Visuotinė žmogau
s teisių deklara
cija, 14 str. pi
rmoji dalis.
Lietuva nuo senų laikų garsėjo kaip sveti-moms tautoms pakantus kraštas, ne vieną dešimtmetį ir šimtmetį Lietuvoje taikiai sugyveno įvairių tautų atstovai. Patys Lietuvos gyventojai įvairiais istoriniais tarpsniais yra patyrę, ką reiškia pabėgėlio dalia. Todėl mums visiems svarbu suprasti pabėgėlių integracijos reikšmę, kiek tai prisideda prie tolerantiškos, atviros ir brandžios Lietuvos visuomenės kūrimo. Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje apsigyveno 22 laikiną teritorinį prieglobstį gavę užsieniečiai. Tai buvo pirmieji prieglobsčio prašytojai atsikūrusioje Nepriklausomoje Lietuvoje, kurie buvo apgyvendinti Jonavos rajono savivaldybėje įkurtame Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Šis cen-tras įkurtas vadovaujantis 1995 m. Lietuvos Respub-likos Seimo priimtu įstatymu „Dėl pabėgėlių Lietu-vos Respublikoje statuso“, kurio pagrindas – 1951 m. Ženevos Konvencija. Praėjus dešimtmečiui – 2007 m. prieglobsčio Lietuvoje paprašė 480 įvairių šalių piliečių. Per visus dešimt metų prieglobsčio Lietu-voje prašė daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje auga, todėl jau nuo pat pradžių galvota, kaip ne savo noru tėvynę palikusius užsieniečius integruoti į visuomenę, kaip jiems padėti susikurti saugią ir palankią aplinką dirb-ti ir gyventi. Įgyvendinant integracijos programą ypač svarbu suvokti, kas yra pabėgėlis ir kodėl jis atsiranda vienoje ar kitoje šalyje bei prašo prieglobsčio. Remiantis Ženevos Konvencija dėl pabėgėlių statuso, pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, re-ligijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už savo kilmės šalies ribų ir negali ar bijo naudotis tos šalies gynyba arba dėl persekiojimo baimės negali ar bijo į ją grįžti. Taip pat pabėgėlis yra kiekvienas as-muo, priverstas išvykti iš savo šalies dėl išorinės agresijos, okupacijos, užsienio šalies valdymo ar viešąją tvarką pažeidžiančių įvykių visoje šalyje, iš kurios kilęs arba kurios pilietis jis yra. Per daugiau nei dešimtmetį prieglobsčio Lietuvoje prašė pabėgėliai iš įvairių šalių: Af-ganistano, Alžyro, Angolos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bangladešo, Egipto, Estijos, Eritrėjos, Etiopijos, Filipinų, Ganos, Gruzijos, Indijos, Irako, Irano, Izraelio, Jemeno, buvusios Jugoslavijos, Kamerūno, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Kirgizijos, Kongo, Kubos, Latvijos, Lenkijos, Libano, Liberijos, Maroko, Moldovos, Nepalo, Nigerijos, Olandijos, Pakistano, Rusijos, Siera Leonės, Sirijos, Somalio, Sudano, Šri Lankos, Tadžikistano, Togo, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vietnamo, Vokietijos, Zimbabvės. Daugiausiai prieglobsčio prašė pabėgėliai iš Rusijos Federacijos – čečėnų tautybės asmenys. Kiti didesni prieglobsčio prašytojų srautai į Lietuvą
veda iš Afganistano, Pakistano, Somalio. Siekiant kuo labiau integruoti pabėgėlius į visuomenę bei padėti jiems adaptuotis naujame krašte, Lietuvoje vykdoma socialinės integracijos programa, kurią įgyvendina Socialinių paslaugų priežiūros de-partamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos bendradarbiaudamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užsieniečių registracijos centru Pabradėje, Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje, Migraci-jos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Kiekvienas nelegaliai Lietuvos sieną kirtęs užsienietis arba asmuo, besikreipiantis dėl prieglobsčio Lietuvoje, pirmiausiai patenka į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Suteikus asmenims prieglobstį gavusio užsieniečio statusą, jų priežiūra iš Vidaus reikalų ministerijos pereina į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemą ir šie asmenys kartu su šeimos nariais perkeliami gyventi į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Čia prieglobstį gavę užsieniečiai praleidžia iki 6 mėnesių, kol vykdoma pirminė integracija, jie ruošiami savarankiškai integruotis į visuomenę ir pradėti naują gyvenimą Lietuvoje. Vėliau integracija vykdoma savivaldybės teritorijoje – programa, priklau-somai nuo aplinkybių, trunka iki 12 mėnesių. Programa yra orientuota į kelias integracijos kryptis. Visų pirma, prieglobstį gavę užsieniečiai laikinai ap-gyvendinami – jiems išnuomojamas būstas, organizuo-jamas būtiniausių baldų bei namų apyvokos reikmenų įsigijimas. Didelis dėmesys skiriamas švietimui – ren-giami intensyvūs valstybinės kalbos kursai tiek suau-gusiesiems, tiek ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat organizuojamas užimtumas – padedama susirasti darbą, rengiami perkvalifikavimo ir profesi-jos įgijimo kursai, užtikrinama prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė ir sveikatos apsauga. Daug dėmesio prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procese skiriama ir visuomenės informa-vimui. Taip siekiama užkirsti kelią jų izoliacijai, ksenofobijai, o drauge skatinti toleranciją. Tikimės, jog šis albumas prisidės prie šių tikslų įgyvendinimo, nuotraukomis pasakodamas išskirtines istorijas, kurias kiekvienas gavęs prieglobstį žmogus atsiveža su sa-vimi. Fotografijų albumo idėja kilo dar 2007 m. vasa-ros pradžioje, kai Pasaulinės pabėgėlių dienos proga Socialinių paslaugų priežiūros departamentas inici-javo projektą – penki Lietuvos spaudos fotografų klubo nariai: Tomas Bauras, Alius Koroliovas, Sigi-tas Stasaitis, Gediminas Žilinskas ir Saulius Žiūra bendravo su pabėgėliais ir užfiksavo akimirkas iš jų kasdienybės. Fotografijos visuomenei buvo eksponuotos parodoje „Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių kasdienybė“. Vėliau dalis fotografų, taip pat prie jų prisijungęs Spaudos fotografų klubo narys Vladas Ščiavinskas aplankė įvairiuose Lietuvos miestuose savarankiškai gyvenančius ir savo laimę kuriančius pabėgėlius bei
įamžino akimirkas iš jų kasdieninio gyvenimo. Šias akimirkas ir pabėgėlių kasdienybę galite išvysti vartydami albumo puslapius. „Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietu-voje“ – tai meniškai papasakotos pabėgėlių isto-rijos. Nors šių žmonių buitis, atrodo, niekuo ne-siskiria nuo mūsiškės, tačiau už jos slepiasi gilūs išgyvenimai ir nesuvokiami potyriai, kurie jų kas-dienybei suteikia mums nepažįstamų spalvų. Tikimės, kad vartydami albumą jūs bent kelioms minutėms nusikelsite į istorijų herojų pasaulį ir supra-site, kokia yra šių žmonių dalia nuo išvykimo iš gimtosios šalies iki įsikūrimo Lietuvoje. Viliamės, jog albumas padės suprasti, kad priėmę prieglobsčio prašytojus, turime prisiimti visą atsakomybę už juos ir padėti šiems žmonėms iškęsti sunkų laikotarpį, kol baigsis neramumai jų tėvynėse.
Aivydas Keršulis
Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
direktorius
“Everyone has the right to seek and to enjoy in other countries asylum from
persecution”.Universal Declaration of Human Rights. Point 1 of Article 14.
Since ancient times, Lithuania has been known as a country that is tolerant towards foreigners and one which, for many centuries, has been home to people of different nationalities. Throughout its history Lithuania’s inhabitants have themselves experienced the fates of being refugees in other countries. This shared history requires that all of us understand both the significance of successful integration of refugees in Lithuania, as well as their contribu-tion to the creation of a tolerant, open and mature society. Over a decade ago, 22 foreigners who were granted temporary territorial asylum came to live in Lithuania. They were the first asylum seekers in reinstated independent Lithuania, and were accom-modated at the Rukla Refugee Centre in Jonava Dis-trict. This Centre was established in 1995 according to the Law On the Status of Refugees in the Republic of Lithuania. The backbone of this Law is the 1951 Geneva Convention, adopted by the United Nations. By 2007, more than a decade later, 480 people from different countries had requested asylum in Lithu-ania. Overall during the 10-year period, more than 4 thousand asylum seekers have arrived in Lithuania. Since then, the number of foreigners seeking asylum has grown each year. This has prompted the adoption of various policies to assist their ac-commodation and employment in the new country. For these programmes to be effective it is crucial for society to understand what refugees are, why they have come to be in one country or another, and why they are asking for asylum. Based on the Geneva Convention on the Status of Refugees, a refugee is a person who owing to a well-founded fear of being persecuted for reasons of race, religion, nationality, membership of a particular social group or political opinion, is outside the country of his nationality and is un-able or, owing to such fear, is unwilling to avail himself of the protection of that country; or who, not having a nationality and being outside the coun-try of his former habitual residence as a result of such events, is unable or, owing to such fear, is unwilling to return to it. Also, a refugee is every person who is forced to leave his/her country as a result of outside aggression, occupation, foreign rule or breaches of civil order in the whole country from which he/she is from, or that of which he/she is a citizen. Over more than a decade, refugees from vari-ous countries have requested asylum in Lithuania: Afghanistan, Algeria, Angola, Armenia, Australia, Austria, Azerbaijan, Belarus, Bangladesh, Cameroon, Canada, China, Congo, Cuba, Egypt, Eritrea, Es-tonia, Ethiopia, Georgia, Germany, Ghana, India, Iraq, Israel, Kazakhstan, Kyrgyz, Latvia, Lebanon, Liberia, Moldova, Morocco, Nepal, Netherlands, Ni-geria, Pakistan, Philippines, Poland, Russia, Si-erra Leone, Somalia, Sri Lanka, Sudan, Syria, Ta-
jikistan, Togo, Turkey, Ukraine, Uzbekistan, Vietnam, Yemen, former Yugoslavia, and Zimbabwe. Most of the refugees from the Russian Federa-tion are of Chechen ethnicity. Other large refugee flows come from Afghanistan, Pakistan, and Somalia. In order to better integrate refugees into so-ciety and to help them adapt in the new country, Lithuania is pursuing a social integration policy man-aged by the Care Institutions Provisions Centre at the Ministry of Social Security and Labour in cooperation with the Ministry of Social Security and Labour, the Foreigner Registration Centre in Pabradė, the Refugee Reception Centre in Rukla, the Migration Department at the Ministry of Interior Affairs, local municipali-ties, and NGOs. Every foreigner or person requesting asylum in Lithuania who has illegally crossed Lithuania’s border is first taken to the Foreigner Registration Centre at the National Border Security Office in Pabradė. When an individual in Pabradė is given the status of a foreigner who has been granted territo-rial asylum, his/her supervision is transferred from the Ministry of Interior Affairs to the network of institutions under the Ministry of Social Security and Labour. Such a person, either individually or together with family, is transferred to the Refugee Reception Centre in Rukla, where foreigners usually stay for up to 6 months. This is where the initial integration pro-cess begins, preparing newcomers to independently live and work in Lithuania. Later, this integration is con-tinued within the territory of the local municipality; here this program lasts 12 months or longer, depending on the circumstances. The program is geared towards several phas-es of integration. First, foreigners with asylum are provided temporary housing – an apartment is rented, essential houseware and furniture are provided for them. Special attention is paid to foreigners’ educa-tion – there are intensive national language courses for adults, pre-school, and school-age children. The Centre also coordinates the occupation and employment of the foreigners: it assists them in job-hunting, organizes re-qualification and professional training courses, and provides the asylum grantees with social and medical security. Along with these policies, special care is tak-en to inform the public about the status of refugees in the country, in hopes that this will help prevent xenophobia, the foreigners’ isolation, and simulta-neously encourage tolerance towards these vulnerable groups. By telling the extraordinary stories of refu-gees through photographs, we hope this album will con-tribute to achieving these goals. The idea for a photo album sprang up in the beginning of the summer of 2007, when the Care In-stitutions Provisions Centre invited five members of the Lithuanian Press Photographers’ Club (Tomas Bau-ras, Alius Koroliovas, Sigitas Stasaitis, Gediminas Žilinskas and Saulius Žiūra) to visit the Refugee Re-
ception Centre in Rukla. The photographers spent the whole day at the Centre capturing moments in the asylum grantees’ dialy lives and getting to know them in person. Later that summer, celebrating the World Refugee Day a photography exhibition titled “The Routine of Refugee Living in Lithuania” was presented to the public in Vilnius comprised of the photos taken in Rukla. Following the success of the exhibition some of the photographers, joined by Vladas Ščiavinskas, visited a number of refugees who were living on their own and building lives in various Lithuanian cities, and recorded moments in their daily routines. These fragments of the daily lives of refugees in Lithuania are reflected on the pages of this album. “The Uncommon Daily Lives of Refugees in Lithuania” is a selection of refugees’ stories told with the help of art. Even if it may seem that the daily lives of these people are no different than ours, they actually imply extraordinary and deep experiences. It is precisely these experiences that colour their world with shades that are different from ours. We hope that reading this album will take you away for a few minutes into the world of the album’s heroes and help you appreciate the fate of refugees from the day they leave their homeland un-til the time when they establish themselves here in Lithuania. This album should also demonstrate that by making the decision to welcome asylum seekers to Lithuania, we have also agreed to accept responsi-bility for their futures and help them to endure the period of unrest in their home countries.
Aivydas Keršulis
DirectorCare Institutions Provisions Centre
Ministry of Social Security and Labour
Prieglobstį
gavusių užsi
eniečių inte
graci-
jos programa
prasideda P
abėgėlių pri
ėmimo
centre Ruklo
je. Pirmieji
užsieniečia
i cen-
tre apsigyve
no 1997 m. N
uo tada iki
2008 m.
centre gyven
o apie 2000
užsieniečių.
The integrat
ion of forei
gners who ha
ve been gran
ted
asylum begin
s in the Ref
ugee Recepti
on Centre in
Rukla. The fi
rst foreigne
rs arrived i
n the centre
in
1997. Since
then, until
2008, around
2,000 asylu
m
grantees hav
e resided in
Rukla.
foto S. Žiūra/BFL
Nors dažnai yra manoma, kad išsivysčiusios
šalys priima daugiausiai pabėgėlių, iš
tiesų 75 proc. pabėgėlių gyvena Afrikoje ir
Azijoje. Europoje gyvena 19 proc. visų pa-saulio pabėgėlių. While the popular belief is that developed coun-
tries are the major refugee receivers, in fact, 75
percent of all refugees live in Africa and Asia.
Europe hosts 19 percent of all refugees.
foto G. Žilinskas
Jungtinių Tautų duomenimis
, pasaulyje yra apie 20
mln. pabėgėlių. Apie pusę
jų sudaro vaikai. Abubakar
į Lietuvą su tėvais ir bro
liu atvyko iš Uzbekistano.
Centrinės Azijos valstybė
Uzbekistanas 1991 m. tapo
nepriklausomas nuo Rusijos
Federacijos. Tačiau
džiaugsmą dėl nepriklausom
ybės greitai nustelbė
vidinės problemos. Šalyje
užfiksuota daug šiurkščių
žmogaus teisių pažeidimų,
daugėja kovotojų grupuočių
išpuolių.
The United Nations reports
that there are approximat
ely 20
million refugees in the wo
rld. Around half of them a
re chil-
dren. Abubakar arrived to
Lithuania from Uzbekistan
together
with his parents and broth
er.
This Central Asian country
emerged as a sovereign st
ate in 1991
after having been under Ru
ssian rule. But happiness
about free-
dom was soon washed away b
y internal problems. Many
harsh human
rights abuses have been re
ported in Uzbekistan, and
attacks by
various rebel groups are o
n the rise.
foto S. Žiūra
Bahtiyor iš Uz
bekistano atvy
ko kaip nelydi
mas nepilnamet
is. Lietuvoje
veikianti prie
globsčio
procedūra sute
ikia galimybę
pradėti naują
gyvenimą vaika
ms, kuriems re
ikia tarptauti
nės ap-
saugos.
Į Lietuvą atvy
kstantiems nel
ydimiems nepil
namečiams prie
globsčio prašy
tojams Pabėgėl
ių
priėmimo centr
e Rukloje pask
iriamas globėj
as ir socialin
iai darbuotoja
i. Čia jie gau
na
socialinę, psi
chologinę ir m
edicininę paga
lbą, taip pat
ugdomi ir moko
mi ne tik cent
re, bet
ir bendrojo la
vinimo mokyklo
se Jonavos raj
one. Centre ne
lydimi vaikai
paprastai gyve
na iki
jiems sukaks 1
8 metų.
Bahtiyor from
Uzbekistan arr
ived as an una
ccompanied und
erage asylum s
eeker. The int
egration progr
amme in
Lithuania allo
ws children wh
o require inte
rnational prot
ection to star
t a new life i
n a safe count
ry.
Unaccompanied
children who a
rrive at the R
efugee Recepti
on Centre are
assigned a car
er and social
workers who
provide psycho
logical, socia
l, and medical
care. Not onl
y are children
taught in Ruk
la, but they a
re also sent
to school in J
onava district
. Unaccompanie
d children usu
ally stay in t
he centre unti
l they are 18.
foto S. Žiūra
foto S. Žiūra
Lietuvoje daugiausiai pabėgėlių vaikų
yra čečėnų tautybės.
The majority of child refugees in Lithuania
are of Chechen origin.
Įvairiais laikot
arpiais dėl nepr
iklausomybės kov
ojusi Čečėnija 1
991
metais paskelbė
savo nepriklauso
mybę, tačiau Rus
ija šios teritor
ijos
nepriklausomybės
nepripažino ir
nusiuntė kariuom
enę malšinti sep
aratistų
pasipriešinimo.
Nuo tada šioje K
aukazo dalyje te
besitęsia įvairū
s susirėmimai
ir išpuoliai.
Chechnya had bee
n in conflict ove
r its autonomy w
ith the Russian
Federation for d
ecades until
it declared its
independence in
1991. However, R
ussia did not re
cognize the new
state and
the army was sen
t in to quell th
e separatist reb
ellion. Since th
en, sporadic vio
lence
continues to occ
ur with regulari
ty in this Cauca
sus region.
foto G. Žilinskas
Aišat su
tėvais
į Ruklą
atvyko 2
007 m. v
asario m
ėnesį. Š
iuo metu
čečėnų
šeima
toliau d
alyvauja
integra
cijos pr
ogramoje
.
Aishat r
eached R
ukla wit
h her pa
rents in
Februar
y 2007.
The fami
ly curre
ntly par
ticipate
s in
the inte
gration
programm
e.
foto A. Koroliovas
Integruoja
nt pabėgėl
ius į visu
omenę dide
lis dėmesy
s
skiriamas
lietuvių k
albos moky
mui ir šal
ies
pažinimui.
During soc
ial integr
ation, gre
at attenti
on is give
n to
learning t
he languag
e and intr
oducing th
e country.
foto G. Žilinskas
Šachen į Lietuvą iš Afganistano atvyko 2005 m. kaip nelydimas nepilnametis.
Dėl nesibaigiančios suirutės ir 2001 m. prasidėjusio karo Afganistanas tapo
pagrindiniu pabėgėlius siunčiančiu, o kartu ir vienu vargingiausių kraštų pasaulyje.
2006 m. per įvairius susirėmimus žuvo daugiau nei 3 tūkst. gyventojų.
Shachen came to Lithuania from Afghanistan in 2005 as an unaccompanied teenager.
The continuing turmoil and the new war that broke out in 2001 have turned the country into the major
sender of refugees, as well as one of the poorest regions in the world. More than 3,000 Afghans were killed in fighting in 2006 alone.
foto T. Bauras
Atvykusiems į Lietuvą pabėgėliams suteikiama i
r pro-
fesinio orientavimo pagalba. Jie supažindami s
u
situacija darbo rinkoje, mokomi pristatyti sav
e ir
kalbėtis su darbdaviu, taip pat siunčiami į pr
ofesijos
mokymo kursus.
2007 m. daugiau kaip 40 prieglobstį gavusių už
sieniečių
dalyvavo profesinio orientavimo kursuose, vėli
au daugiau
kaip 30 iš jų buvo nusiųsti į profesijos įgiji
mo moky-
mus.
Afganistanietis Šachen tiki, kad profesijos ku
rsai padės
lengviau įsitvirtinti Lietuvoje.
When refugees come to Lithuania they are provi
ded with professional
orientation support. They are given an introdu
ction to the
country’s labour market, provided with lessons
on how to make a
good personal impression and talk to employers
, and then signed up
for professional training.
In 2007, more than 40 asylum grantees particip
ated in professional
orientation courses. Upon completion of the co
urses, 30 were sent
to professional qualification training.
Shachen from Afghanistan is hoping that the pr
ofessional training
he is undertaking will enable him to better es
tablish himself in
Lithuania.
foto S. Stasaitis
Pabaigę inte
gracijos pro
cesą Pabėgėl
ių priėmimo
centre gavę
prieglobstį
užsieniečiai
vėliau inte
graciją tęsi
a Lietuvos
miestų saviv
aldybėse. Sp
rendžiant ka
sdienes prob
lemas jiems
ypač
svarbi nevyr
iausybinių o
rganizacijų
darbuotojų p
arama.
Bekele su žm
ona ir dukte
rimi į Lietu
vą iš Etiopi
jos atvyko
2007 m. Vyra
s baigė suvi
rintojų kurs
us, abu su ž
mona išmoko
lietuvių kal
bos ir bando
susikurti n
aują gyvenim
ą Vilniuje.
After the in
itial phase
of the integ
ration proce
ss is comple
ted at the
Refugee Rece
ption Centre
, the respon
sibility of
refugee inte
gration is
transferred
to the indiv
idual munici
palities of
Lithuanian t
owns and cit
ies.
Non-governme
ntal organiz
ations play
a key role i
n assisting
refugees wit
h
their everyd
ay routines.
Bekele, his
wife and the
ir daughter
came from Et
hiopia in 20
07. Bekele t
ook
welding cour
ses, and bot
h he and his
wife learne
d Lithuanian
. They are n
ow
trying to es
tablish a ne
w life in Vi
lnius.
foto S. Žiūra
Yosuf su žmo
na ir sūnumi
atvyko iš E
ritrėjos. Yo
suf taip pat
baigė
suvirintojų
kursus ir da
bar dirba Vi
lniuje, kur
gyvena visa
šeima.
Yosuf and hi
s wife arriv
ed from Erit
rea with the
ir son. Yosu
f has also c
ompleted
professional
training in
welding and
is currentl
y living in
Vilnius with
his family.
foto G. Žilinskas
Po 1993 m. referendumo Eritrėja paskelbė savo nepriklausomybę nuo Etiopijos.
Tačiau nesutarimai dėl sienų greitai peraugo į karą tarp dviejų valstybių,
kuriame žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Kelis dešimtmečius abi šalis kamuoja sausros ir bado protrūkiai, kurie pareika-
lavo tūkstančių žmonių gyvybių. Šiandien Etiopija ir Eritrėja yra tarp pačių vargingiausių pasaulio valstybių.
Eritrea gained independence from Ethiopia after a referendum in 1993. But peace was short-lived
as poor border demarcation soon developed into a military conflict and full-scale war in which
tens of thousands of people were killed.
The countries have suffered drought and resulting hunger outbreaks for decades. It has already
cost thousands of people’s lives in both states.
Today Ethiopia and Eritrea are among the poorest countries in the world.
foto G. Žilinskas
foto G. Žilinskas
Olive iš Kamerūn
o lietuvių kalbo
s išmoko dar gyv
endama Rukloje.
Vėliau ji persik
ėlė į Vilnių.
Nėščios moterys
patenka į pažeid
žiamų asmenų gru
pę, kuriems skir
iama papildoma v
alstybės parama.
Kamerūno gyvento
jų raštingumo ly
gis – vienas auk
ščiausių visoje
Afrikoje. Nepais
ant to, šalies
raidą stabdo gil
iai įsišaknijusi
korupcija ir te
besitęsiantis si
enos ginčas su N
igerija.
Olive from Camer
oon learned to s
peak Lithuanian
while she was st
ill residing in
Rukla. She is no
w living in Viln
ius.
Pregnant women a
re classified as
a risk group, an
d they receive a
dditional suppor
t from the gover
nment.
Cameroon has one
of the highest
literacy rates i
n Africa. Howeve
r, the country’s
progress is ham
pered by widespr
ead
corruption and a
n on-going borde
r conflict with N
igeria.
Iš Zimbabvės atvykęs
Samuel, pasibaigus
integracijos program
ai Rukloje, sėkminga
i
įsidarbino automobil
ių plovėju vienoje
Vilniaus įmonių.
Nors jo gimtinė yra
apdovanota vienu iš
nuostabiausių pasaul
io stebuklų – Vikto-
rijos kriokliais, ša
lies ekonomika yra a
nt
žlugimo ribos. Valst
ybę alina skurdas ir
nedarbas, o politini
s pasipriešinimas ir
priespauda jau tapo
gyvenimo Zimbabvėje
kasdienybe.
Samuel arrived from
Zimbabwe. After his
integra-
tion in Rukla came t
o an end, he moved t
o Vilnius
and was employed in
a car washing compan
y.
While his motherland
is blessed with one
of the
natural wonders of t
he world, the Victor
ia Falls,
the country’s econom
y is in tatters – po
verty and
unemployment are end
emic and political s
trife and
repression commonpla
ce.
foto G. Žilinskas
Trečius metus Elektrėnuose gyvenanti prieglobstį gavusi čečėnų
šeima su Lietuvos valstybės parama sėkmingai pradėjo savo verslą –
atidarė duonos kepyklą „Berkat“.The family from Chechnya (Russian Federation) have lived in Elektrėnai for three
years. Having received a financial grant from the Lithuanian government, they
opened a bread bakery, Berkat, and their business is already starting to give
fruit.
foto V. Ščiavinskas
Gerai lietuviš
kai kalbantis
afganistanieti
s
Amanulah į Lie
tuvą atvyko 20
04 m. Pasibaig
us
integracijos p
rogramai, vyra
s apsistojo Ka
une
ir šiuo metu s
ėkmingai dirba
prekybos cent
re.
Amanulah, orig
inally from Af
ghanistan, rea
ched
Lithuania in 2
004. After the
completion of
his
integration pr
ogramme he mov
ed to Kaunas w
here he is
now successful
ly working in
a shopping mal
l.
foto G. Žilinskas
Auginanti tris vai
kus Nisanti į Liet
uvą at-
vyko iš Šri Lankos
. Baigusi integrac
ijos pro-
gramas Nisanti įsi
darbino Kauno siuv
ykloje.
Nisanti Šri Lanką
paliko dėl nesaugi
os
situacijos gimtinė
je. Beveik du deši
mtmečius
Indijos vandenyne
esančią salą nioko
ja
nuožmus civilinis
karas, kilęs dėl e
tninių
nesutarimų. Nors b
uvo pasirašytos tr
umpos pa-
liaubos, reguliarū
s susidūrimai tarp
armi-
jos ir tamilų kovo
tojų liko neatsiej
ama salos
gyventojų kasdieny
bė.
Nisanti came to Li
thuania from Sri L
anka. She is now
living in Kaunas w
ith her three chil
dren, where she
works as a needlew
oman.
Nisanti fled Sri La
nka to be free fro
m violence and
insecurity. For ne
arly two decades t
he island was
scarred by a bitte
r civil war arisin
g from ethnic ten-
sions. A ceasefire
has been signed, b
ut regular clashes
between government
troops and Tamil
rebels are still a
daily occurrence i
n the country.
foto G. Žilinskas
Nisanti vaikai s
ėkmingai integra
vosi Lietu-
voje. Jauniausia
s sūnus Ragit la
nko vaikų
darželį. Jo vyre
snis brolis Dili
kssan ir
sesuo Dayana ein
a į mokyklą. Vis
a šeima
puikiai kalba li
etuviškai.
Nisanti’s childr
en have successf
ully adapted to
life in
Lithuania. Her y
oungest boy Ragi
t attends kinder
garten.
His older brothe
r Dilikssan and
sister Dayana ar
e in
school. They all
speak fluent Lit
huanian.
foto G. Žilinskas
foto G. Žilinskas
„Malonūs atsiminimai vaiko širdyje išlieka iki senatvės. Gražiausia gyvenime yra tai, kad
mūsų sielos nuolat grįžta į tas vietas, kuriose mums kažkada buvo gera“. Kahlilas Gibranas (1883–1931) – Libano poetas, filosofas ir menininkas.
“The things which the child loves remain in the domain of the heart until old age. The most beautiful thing in
life is that our souls remain over the places where we once enjoyed ourselves”.Kahlil Gibran (1883–1931), Lebanese poet, philosopher, and artist.
TOMAS BAURAS
Nuo 2006 m. dirba dienraščio „Lietuvos
rytas“ fotografu.
Prieš tai dirbo naujienų agentūroje EL
TA bei dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Fotografija susidomėjo vos 13 metų. Suž
avėjo galimybė atvaizduoti tikrovę būt
ent taip, kaip
ją mato pats. Nuo tada tai tapo ne tik
pomėgiu, bet ir darbu bei gyvenimo ai
stra.
El. paštas: [email protected]
Has worked as a photographer for the d
aily newspaper “Lietuvos rytas” since
2006. Previously was employed by the
news agency “Elta” and other daily pap
er “Lietuvos žinios”.
Photography became Tomas’ passion when
he was 13. He was attracted by the po
ssibility to portray the reality the
way he saw it through the lens. Since
then photography not only became his i
nterest and later career, but also
his dedication in life.
Contact email: [email protected]
ALIUS KOROLIOVAS
Nuo 2007 m. dienraščio „Kauno diena“ f
otografas. Anksčiau dirbo dienraščiuos
e „Respublika“,
„Verslo žinios“, „Lietuvos rytas“, nau
jienų agentūroje ELTA.
Mėgsta keliauti, leisti laiką gamtoje.
Tel.: +37069918911.
Photographer for the newspaper “Kauno
diena” since 2007. Previously worked f
or “Respublika”, “Verslo žinios”, “Li-
etuvos rytas”, and the news agency “El
ta”.
Loves travelling and spends a lot of t
ime outdoors.
Tel.: +37069918911.
SIGITAS STASAITIS
Gimė 1963 m. netoli Šiaulių, šiam mies
tui liko ištikimas iki šiol.
Keletą metų dirbęs dailės mokytoju vėl
iau pasuko į žurnalistiką. Dirbo dienr
aščiuose
„Šiaulių kraštas“, „Lietuvos rytas“, ž
urnale „Ekstra“, šiuo metu yra savaitr
aščio „Akista-
ta“ korespondentas ir fotografas.
Konkurse „Lietuvos spaudos fotografija
2006“ laimėjo „Auksinį kadrą“, o 2007
m. gavo Lietu-
vos žurnalistų sąjungos pirmąją premij
ą už publicistinį darbą.
Born in 1963 near Šiauliai, has always
remained loyal to his home city.
Sigitas started his career as an arts
teacher, but soon developed an interes
t in journalism. Worked for such news-
papers as “Šiaulių kraštas”, “Lietuvos
rytas”, for “Ekstra” journal. Now he
works as both a photographer and a
correspondent for a weekly paper “Akis
tata”.
VLADAS ŠČIAVINSKAS
Fotografu dirba nuo 1986 metų. Die
nraščiui „Lietuvos rytas“ fotograf
uoja nuo pirmų jo gyva-
vimo dienų.
Yra dirbęs Europos „karštuose tašk
uose“, turi aistrą fotografuoti ek
stremalias situacijas,
gamtą. Aktyviai dalyvauja fotografi
jų parodose, yra „Klajūnų klubo“ n
arys.
Vlado credo: „Galima pailsėti nuo
darbo, moterų, vaikų, karo, sekso
ir t.t. Nuo fotografijos
poilsio nėra, nebent esi miręs...“
El. paštas: [email protected]
Works as a photographer since 1986
. Joined the team at the daily new
spaper “Lietuvos rytas” when it wa
s counting
its first days.
Has worked in the “hot spots” of E
urope, has a passion for photograp
hing extreme situations, loves nat
ure. Vladas
is an active participant at photog
raphy exhibitions, a member of “Kl
ajūnų klubas”.
Vladas’ credo: “You can rest from
work, women, children, war, sex, e
tc. But there is no rest from phot
ography un-
less you are dead…”
Contact e-mail: sciavinskas@lrytas
.lt GEDIMINAS ŽILINSKAS
Mados, portretų ir socialinio žanr
o fotografas.
Nuo 2003 m. žurnalų „Laima“ ir „Žm
onės“ fotografas bei fotoredaktori
us. Šiuo metu taip pat
yra laisvai samdomas fotografas, f
otožurnalistas.
Anksčiau dirbo naujienų agentūroje
ELTA ir studentiškame laikraštyje
„Savas“.
www.zilinskas.net
Fashion, portrait, and social genr
e photographer.
Has been working for magazines “La
ima” and “Žmonės” as a photographe
r and photo editor since 2003. Now
also works
as a freelance photographer and ph
oto journalist.
Gediminas was previously employed
for the news agency “Elta” and stu
dent newspaper “Savas”.
www.zilinskas.net
SAULIUS ŽIūRA
Gimė 1970 m. Vilniuje.
Nuo 2005m. fotografija iš pomėgio t
apo pagrindiniu užsiėmimu.
Šiuo metu dirba žurnale „Fortūna p
rivata“.
Tel. +37068758732; el. paštas: s.z
Was born in 1970 in Vilnius.
In 2005 photography developed from
hobby into the main activity.
Currently works for the magazine “
Fortūna privata”.
Contact tel.: +37068758732;
E-mail: [email protected]
Leidinį išleido / published bySocialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vivulskio g. 16, Vilnius, www.sppd.lt
Leidinį parengė / produced byUAB „Publicum“, Jogailos g. 4, Vilnius, www.publicum.lt
Dizainas ir maketas / design and paste-up byDarius Petrulaitis, www.petrulaitis.lt
Leidinį spausdino / printed byUAB „Logotipas“, Utenos g. 41a, Vilnius, www.logotipas.lt
2008