Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietuvoje

„Persekiojamas k

iekvienas žmogus

turi teisę iešk

oti prieglobsčio

kitose šalyse

ir juo naudotis“

.

Visuotinė žmogau

s teisių deklara

cija, 14 str. pi

rmoji dalis.

Lietuva nuo senų laikų garsėjo kaip sveti-moms tautoms pakantus kraštas, ne vieną dešimtmetį ir šimtmetį Lietuvoje taikiai sugyveno įvairių tautų atstovai. Patys Lietuvos gyventojai įvairiais istoriniais tarpsniais yra patyrę, ką reiškia pabėgėlio dalia. Todėl mums visiems svarbu suprasti pabėgėlių integracijos reikšmę, kiek tai prisideda prie tolerantiškos, atviros ir brandžios Lietuvos visuomenės kūrimo. Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje apsigyveno 22 laikiną teritorinį prieglobstį gavę užsieniečiai. Tai buvo pirmieji prieglobsčio prašytojai atsikūrusioje Nepriklausomoje Lietuvoje, kurie buvo apgyvendinti Jonavos rajono savivaldybėje įkurtame Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Šis cen-tras įkurtas vadovaujantis 1995 m. Lietuvos Respub-likos Seimo priimtu įstatymu „Dėl pabėgėlių Lietu-vos Respublikoje statuso“, kurio pagrindas – 1951 m. Ženevos Konvencija. Praėjus dešimtmečiui – 2007 m. prieglobsčio Lietuvoje paprašė 480 įvairių šalių piliečių. Per visus dešimt metų prieglobsčio Lietu-voje prašė daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje auga, todėl jau nuo pat pradžių galvota, kaip ne savo noru tėvynę palikusius užsieniečius integruoti į visuomenę, kaip jiems padėti susikurti saugią ir palankią aplinką dirb-ti ir gyventi. Įgyvendinant integracijos programą ypač svarbu suvokti, kas yra pabėgėlis ir kodėl jis atsiranda vienoje ar kitoje šalyje bei prašo prieglobsčio. Remiantis Ženevos Konvencija dėl pabėgėlių statuso, pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, re-ligijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už savo kilmės šalies ribų ir negali ar bijo naudotis tos šalies gynyba arba dėl persekiojimo baimės negali ar bijo į ją grįžti. Taip pat pabėgėlis yra kiekvienas as-muo, priverstas išvykti iš savo šalies dėl išorinės agresijos, okupacijos, užsienio šalies valdymo ar viešąją tvarką pažeidžiančių įvykių visoje šalyje, iš kurios kilęs arba kurios pilietis jis yra. Per daugiau nei dešimtmetį prieglobsčio Lietuvoje prašė pabėgėliai iš įvairių šalių: Af-ganistano, Alžyro, Angolos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bangladešo, Egipto, Estijos, Eritrėjos, Etiopijos, Filipinų, Ganos, Gruzijos, Indijos, Irako, Irano, Izraelio, Jemeno, buvusios Jugoslavijos, Kamerūno, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Kirgizijos, Kongo, Kubos, Latvijos, Lenkijos, Libano, Liberijos, Maroko, Moldovos, Nepalo, Nigerijos, Olandijos, Pakistano, Rusijos, Siera Leonės, Sirijos, Somalio, Sudano, Šri Lankos, Tadžikistano, Togo, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vietnamo, Vokietijos, Zimbabvės. Daugiausiai prieglobsčio prašė pabėgėliai iš Rusijos Federacijos – čečėnų tautybės asmenys. Kiti didesni prieglobsčio prašytojų srautai į Lietuvą

veda iš Afganistano, Pakistano, Somalio. Siekiant kuo labiau integruoti pabėgėlius į visuomenę bei padėti jiems adaptuotis naujame krašte, Lietuvoje vykdoma socialinės integracijos programa, kurią įgyvendina Socialinių paslaugų priežiūros de-partamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos bendradarbiaudamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užsieniečių registracijos centru Pabradėje, Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje, Migraci-jos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Kiekvienas nelegaliai Lietuvos sieną kirtęs užsienietis arba asmuo, besikreipiantis dėl prieglobsčio Lietuvoje, pirmiausiai patenka į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Suteikus asmenims prieglobstį gavusio užsieniečio statusą, jų priežiūra iš Vidaus reikalų ministerijos pereina į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemą ir šie asmenys kartu su šeimos nariais perkeliami gyventi į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Čia prieglobstį gavę užsieniečiai praleidžia iki 6 mėnesių, kol vykdoma pirminė integracija, jie ruošiami savarankiškai integruotis į visuomenę ir pradėti naują gyvenimą Lietuvoje. Vėliau integracija vykdoma savivaldybės teritorijoje – programa, priklau-somai nuo aplinkybių, trunka iki 12 mėnesių. Programa yra orientuota į kelias integracijos kryptis. Visų pirma, prieglobstį gavę užsieniečiai laikinai ap-gyvendinami – jiems išnuomojamas būstas, organizuo-jamas būtiniausių baldų bei namų apyvokos reikmenų įsigijimas. Didelis dėmesys skiriamas švietimui – ren-giami intensyvūs valstybinės kalbos kursai tiek suau-gusiesiems, tiek ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Taip pat organizuojamas užimtumas – padedama susirasti darbą, rengiami perkvalifikavimo ir profesi-jos įgijimo kursai, užtikrinama prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė ir sveikatos apsauga. Daug dėmesio prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procese skiriama ir visuomenės informa-vimui. Taip siekiama užkirsti kelią jų izoliacijai, ksenofobijai, o drauge skatinti toleranciją. Tikimės, jog šis albumas prisidės prie šių tikslų įgyvendinimo, nuotraukomis pasakodamas išskirtines istorijas, kurias kiekvienas gavęs prieglobstį žmogus atsiveža su sa-vimi. Fotografijų albumo idėja kilo dar 2007 m. vasa-ros pradžioje, kai Pasaulinės pabėgėlių dienos proga Socialinių paslaugų priežiūros departamentas inici-javo projektą – penki Lietuvos spaudos fotografų klubo nariai: Tomas Bauras, Alius Koroliovas, Sigi-tas Stasaitis, Gediminas Žilinskas ir Saulius Žiūra bendravo su pabėgėliais ir užfiksavo akimirkas iš jų kasdienybės. Fotografijos visuomenei buvo eksponuotos parodoje „Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių kasdienybė“. Vėliau dalis fotografų, taip pat prie jų prisijungęs Spaudos fotografų klubo narys Vladas Ščiavinskas aplankė įvairiuose Lietuvos miestuose savarankiškai gyvenančius ir savo laimę kuriančius pabėgėlius bei

įamžino akimirkas iš jų kasdieninio gyvenimo. Šias akimirkas ir pabėgėlių kasdienybę galite išvysti vartydami albumo puslapius. „Nekasdieniška pabėgėlių kasdienybė Lietu-voje“ – tai meniškai papasakotos pabėgėlių isto-rijos. Nors šių žmonių buitis, atrodo, niekuo ne-siskiria nuo mūsiškės, tačiau už jos slepiasi gilūs išgyvenimai ir nesuvokiami potyriai, kurie jų kas-dienybei suteikia mums nepažįstamų spalvų. Tikimės, kad vartydami albumą jūs bent kelioms minutėms nusikelsite į istorijų herojų pasaulį ir supra-site, kokia yra šių žmonių dalia nuo išvykimo iš gimtosios šalies iki įsikūrimo Lietuvoje. Viliamės, jog albumas padės suprasti, kad priėmę prieglobsčio prašytojus, turime prisiimti visą atsakomybę už juos ir padėti šiems žmonėms iškęsti sunkų laikotarpį, kol baigsis neramumai jų tėvynėse.

Aivydas Keršulis

Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

direktorius

“Everyone has the right to seek and to enjoy in other countries asylum from

persecution”.Universal Declaration of Human Rights. Point 1 of Article 14.

Since ancient times, Lithuania has been known as a country that is tolerant towards foreigners and one which, for many centuries, has been home to people of different nationalities. Throughout its history Lithuania’s inhabitants have themselves experienced the fates of being refugees in other countries. This shared history requires that all of us understand both the significance of successful integration of refugees in Lithuania, as well as their contribu-tion to the creation of a tolerant, open and mature society. Over a decade ago, 22 foreigners who were granted temporary territorial asylum came to live in Lithuania. They were the first asylum seekers in reinstated independent Lithuania, and were accom-modated at the Rukla Refugee Centre in Jonava Dis-trict. This Centre was established in 1995 according to the Law On the Status of Refugees in the Republic of Lithuania. The backbone of this Law is the 1951 Geneva Convention, adopted by the United Nations. By 2007, more than a decade later, 480 people from different countries had requested asylum in Lithu-ania. Overall during the 10-year period, more than 4 thousand asylum seekers have arrived in Lithuania. Since then, the number of foreigners seeking asylum has grown each year. This has prompted the adoption of various policies to assist their ac-commodation and employment in the new country. For these programmes to be effective it is crucial for society to understand what refugees are, why they have come to be in one country or another, and why they are asking for asylum. Based on the Geneva Convention on the Status of Refugees, a refugee is a person who owing to a well-founded fear of being persecuted for reasons of race, religion, nationality, membership of a particular social group or political opinion, is outside the country of his nationality and is un-able or, owing to such fear, is unwilling to avail himself of the protection of that country; or who, not having a nationality and being outside the coun-try of his former habitual residence as a result of such events, is unable or, owing to such fear, is unwilling to return to it. Also, a refugee is every person who is forced to leave his/her country as a result of outside aggression, occupation, foreign rule or breaches of civil order in the whole country from which he/she is from, or that of which he/she is a citizen. Over more than a decade, refugees from vari-ous countries have requested asylum in Lithuania: Afghanistan, Algeria, Angola, Armenia, Australia, Austria, Azerbaijan, Belarus, Bangladesh, Cameroon, Canada, China, Congo, Cuba, Egypt, Eritrea, Es-tonia, Ethiopia, Georgia, Germany, Ghana, India, Iraq, Israel, Kazakhstan, Kyrgyz, Latvia, Lebanon, Liberia, Moldova, Morocco, Nepal, Netherlands, Ni-geria, Pakistan, Philippines, Poland, Russia, Si-erra Leone, Somalia, Sri Lanka, Sudan, Syria, Ta-

jikistan, Togo, Turkey, Ukraine, Uzbekistan, Vietnam, Yemen, former Yugoslavia, and Zimbabwe. Most of the refugees from the Russian Federa-tion are of Chechen ethnicity. Other large refugee flows come from Afghanistan, Pakistan, and Somalia. In order to better integrate refugees into so-ciety and to help them adapt in the new country, Lithuania is pursuing a social integration policy man-aged by the Care Institutions Provisions Centre at the Ministry of Social Security and Labour in cooperation with the Ministry of Social Security and Labour, the Foreigner Registration Centre in Pabradė, the Refugee Reception Centre in Rukla, the Migration Department at the Ministry of Interior Affairs, local municipali-ties, and NGOs. Every foreigner or person requesting asylum in Lithuania who has illegally crossed Lithuania’s border is first taken to the Foreigner Registration Centre at the National Border Security Office in Pabradė. When an individual in Pabradė is given the status of a foreigner who has been granted territo-rial asylum, his/her supervision is transferred from the Ministry of Interior Affairs to the network of institutions under the Ministry of Social Security and Labour. Such a person, either individually or together with family, is transferred to the Refugee Reception Centre in Rukla, where foreigners usually stay for up to 6 months. This is where the initial integration pro-cess begins, preparing newcomers to independently live and work in Lithuania. Later, this integration is con-tinued within the territory of the local municipality; here this program lasts 12 months or longer, depending on the circumstances. The program is geared towards several phas-es of integration. First, foreigners with asylum are provided temporary housing – an apartment is rented, essential houseware and furniture are provided for them. Special attention is paid to foreigners’ educa-tion – there are intensive national language courses for adults, pre-school, and school-age children. The Centre also coordinates the occupation and employment of the foreigners: it assists them in job-hunting, organizes re-qualification and professional training courses, and provides the asylum grantees with social and medical security. Along with these policies, special care is tak-en to inform the public about the status of refugees in the country, in hopes that this will help prevent xenophobia, the foreigners’ isolation, and simulta-neously encourage tolerance towards these vulnerable groups. By telling the extraordinary stories of refu-gees through photographs, we hope this album will con-tribute to achieving these goals. The idea for a photo album sprang up in the beginning of the summer of 2007, when the Care In-stitutions Provisions Centre invited five members of the Lithuanian Press Photographers’ Club (Tomas Bau-ras, Alius Koroliovas, Sigitas Stasaitis, Gediminas Žilinskas and Saulius Žiūra) to visit the Refugee Re-

ception Centre in Rukla. The photographers spent the whole day at the Centre capturing moments in the asylum grantees’ dialy lives and getting to know them in person. Later that summer, celebrating the World Refugee Day a photography exhibition titled “The Routine of Refugee Living in Lithuania” was presented to the public in Vilnius comprised of the photos taken in Rukla. Following the success of the exhibition some of the photographers, joined by Vladas Ščiavinskas, visited a number of refugees who were living on their own and building lives in various Lithuanian cities, and recorded moments in their daily routines. These fragments of the daily lives of refugees in Lithuania are reflected on the pages of this album. “The Uncommon Daily Lives of Refugees in Lithuania” is a selection of refugees’ stories told with the help of art. Even if it may seem that the daily lives of these people are no different than ours, they actually imply extraordinary and deep experiences. It is precisely these experiences that colour their world with shades that are different from ours. We hope that reading this album will take you away for a few minutes into the world of the album’s heroes and help you appreciate the fate of refugees from the day they leave their homeland un-til the time when they establish themselves here in Lithuania. This album should also demonstrate that by making the decision to welcome asylum seekers to Lithuania, we have also agreed to accept responsi-bility for their futures and help them to endure the period of unrest in their home countries.

Aivydas Keršulis

DirectorCare Institutions Provisions Centre

Ministry of Social Security and Labour

Prieglobstį

gavusių užsi

eniečių inte

graci-

jos programa

prasideda P

abėgėlių pri

ėmimo

centre Ruklo

je. Pirmieji

užsieniečia

i cen-

tre apsigyve

no 1997 m. N

uo tada iki

2008 m.

centre gyven

o apie 2000

užsieniečių.

The integrat

ion of forei

gners who ha

ve been gran

ted

asylum begin

s in the Ref

ugee Recepti

on Centre in

Rukla. The fi

rst foreigne

rs arrived i

n the centre

in

1997. Since

then, until

2008, around

2,000 asylu

m

grantees hav

e resided in

Rukla.

foto S. Žiūra/BFL

Nors dažnai yra manoma, kad išsivysčiusios

šalys priima daugiausiai pabėgėlių, iš

tiesų 75 proc. pabėgėlių gyvena Afrikoje ir

Azijoje. Europoje gyvena 19 proc. visų pa-saulio pabėgėlių. While the popular belief is that developed coun-

tries are the major refugee receivers, in fact, 75

percent of all refugees live in Africa and Asia.

Europe hosts 19 percent of all refugees.

foto G. Žilinskas

Jungtinių Tautų duomenimis

, pasaulyje yra apie 20

mln. pabėgėlių. Apie pusę

jų sudaro vaikai. Abubakar

į Lietuvą su tėvais ir bro

liu atvyko iš Uzbekistano.

Centrinės Azijos valstybė

Uzbekistanas 1991 m. tapo

nepriklausomas nuo Rusijos

Federacijos. Tačiau

džiaugsmą dėl nepriklausom

ybės greitai nustelbė

vidinės problemos. Šalyje

užfiksuota daug šiurkščių

žmogaus teisių pažeidimų,

daugėja kovotojų grupuočių

išpuolių.

The United Nations reports

that there are approximat

ely 20

million refugees in the wo

rld. Around half of them a

re chil-

dren. Abubakar arrived to

Lithuania from Uzbekistan

together

with his parents and broth

er.

This Central Asian country

emerged as a sovereign st

ate in 1991

after having been under Ru

ssian rule. But happiness

about free-

dom was soon washed away b

y internal problems. Many

harsh human

rights abuses have been re

ported in Uzbekistan, and

attacks by

various rebel groups are o

n the rise.

foto S. Žiūra

Bahtiyor iš Uz

bekistano atvy

ko kaip nelydi

mas nepilnamet

is. Lietuvoje

veikianti prie

globsčio

procedūra sute

ikia galimybę

pradėti naują

gyvenimą vaika

ms, kuriems re

ikia tarptauti

nės ap-

saugos.

Į Lietuvą atvy

kstantiems nel

ydimiems nepil

namečiams prie

globsčio prašy

tojams Pabėgėl

ių

priėmimo centr

e Rukloje pask

iriamas globėj

as ir socialin

iai darbuotoja

i. Čia jie gau

na

socialinę, psi

chologinę ir m

edicininę paga

lbą, taip pat

ugdomi ir moko

mi ne tik cent

re, bet

ir bendrojo la

vinimo mokyklo

se Jonavos raj

one. Centre ne

lydimi vaikai

paprastai gyve

na iki

jiems sukaks 1

8 metų.

Bahtiyor from

Uzbekistan arr

ived as an una

ccompanied und

erage asylum s

eeker. The int

egration progr

amme in

Lithuania allo

ws children wh

o require inte

rnational prot

ection to star

t a new life i

n a safe count

ry.

Unaccompanied

children who a

rrive at the R

efugee Recepti

on Centre are

assigned a car

er and social

workers who

provide psycho

logical, socia

l, and medical

care. Not onl

y are children

taught in Ruk

la, but they a

re also sent

to school in J

onava district

. Unaccompanie

d children usu

ally stay in t

he centre unti

l they are 18.

foto S. Žiūra

foto S. Žiūra

Lietuvoje daugiausiai pabėgėlių vaikų

yra čečėnų tautybės.

The majority of child refugees in Lithuania

are of Chechen origin.

Įvairiais laikot

arpiais dėl nepr

iklausomybės kov

ojusi Čečėnija 1

991

metais paskelbė

savo nepriklauso

mybę, tačiau Rus

ija šios teritor

ijos

nepriklausomybės

nepripažino ir

nusiuntė kariuom

enę malšinti sep

aratistų

pasipriešinimo.

Nuo tada šioje K

aukazo dalyje te

besitęsia įvairū

s susirėmimai

ir išpuoliai.

Chechnya had bee

n in conflict ove

r its autonomy w

ith the Russian

Federation for d

ecades until

it declared its

independence in

1991. However, R

ussia did not re

cognize the new

state and

the army was sen

t in to quell th

e separatist reb

ellion. Since th

en, sporadic vio

lence

continues to occ

ur with regulari

ty in this Cauca

sus region.

foto G. Žilinskas

Aišat su

tėvais

į Ruklą

atvyko 2

007 m. v

asario m

ėnesį. Š

iuo metu

čečėnų

šeima

toliau d

alyvauja

integra

cijos pr

ogramoje

.

Aishat r

eached R

ukla wit

h her pa

rents in

Februar

y 2007.

The fami

ly curre

ntly par

ticipate

s in

the inte

gration

programm

e.

foto A. Koroliovas

Integruoja

nt pabėgėl

ius į visu

omenę dide

lis dėmesy

s

skiriamas

lietuvių k

albos moky

mui ir šal

ies

pažinimui.

During soc

ial integr

ation, gre

at attenti

on is give

n to

learning t

he languag

e and intr

oducing th

e country.

foto G. Žilinskas

Šachen į Lietuvą iš Afganistano atvyko 2005 m. kaip nelydimas nepilnametis.

Dėl nesibaigiančios suirutės ir 2001 m. prasidėjusio karo Afganistanas tapo

pagrindiniu pabėgėlius siunčiančiu, o kartu ir vienu vargingiausių kraštų pasaulyje.

2006 m. per įvairius susirėmimus žuvo daugiau nei 3 tūkst. gyventojų.

Shachen came to Lithuania from Afghanistan in 2005 as an unaccompanied teenager.

The continuing turmoil and the new war that broke out in 2001 have turned the country into the major

sender of refugees, as well as one of the poorest regions in the world. More than 3,000 Afghans were killed in fighting in 2006 alone.

foto T. Bauras

Atvykusiems į Lietuvą pabėgėliams suteikiama i

r pro-

fesinio orientavimo pagalba. Jie supažindami s

u

situacija darbo rinkoje, mokomi pristatyti sav

e ir

kalbėtis su darbdaviu, taip pat siunčiami į pr

ofesijos

mokymo kursus.

2007 m. daugiau kaip 40 prieglobstį gavusių už

sieniečių

dalyvavo profesinio orientavimo kursuose, vėli

au daugiau

kaip 30 iš jų buvo nusiųsti į profesijos įgiji

mo moky-

mus.

Afganistanietis Šachen tiki, kad profesijos ku

rsai padės

lengviau įsitvirtinti Lietuvoje.

When refugees come to Lithuania they are provi

ded with professional

orientation support. They are given an introdu

ction to the

country’s labour market, provided with lessons

on how to make a

good personal impression and talk to employers

, and then signed up

for professional training.

In 2007, more than 40 asylum grantees particip

ated in professional

orientation courses. Upon completion of the co

urses, 30 were sent

to professional qualification training.

Shachen from Afghanistan is hoping that the pr

ofessional training

he is undertaking will enable him to better es

tablish himself in

Lithuania.

foto S. Stasaitis

Pabaigę inte

gracijos pro

cesą Pabėgėl

ių priėmimo

centre gavę

prieglobstį

užsieniečiai

vėliau inte

graciją tęsi

a Lietuvos

miestų saviv

aldybėse. Sp

rendžiant ka

sdienes prob

lemas jiems

ypač

svarbi nevyr

iausybinių o

rganizacijų

darbuotojų p

arama.

Bekele su žm

ona ir dukte

rimi į Lietu

vą iš Etiopi

jos atvyko

2007 m. Vyra

s baigė suvi

rintojų kurs

us, abu su ž

mona išmoko

lietuvių kal

bos ir bando

susikurti n

aują gyvenim

ą Vilniuje.

After the in

itial phase

of the integ

ration proce

ss is comple

ted at the

Refugee Rece

ption Centre

, the respon

sibility of

refugee inte

gration is

transferred

to the indiv

idual munici

palities of

Lithuanian t

owns and cit

ies.

Non-governme

ntal organiz

ations play

a key role i

n assisting

refugees wit

h

their everyd

ay routines.

Bekele, his

wife and the

ir daughter

came from Et

hiopia in 20

07. Bekele t

ook

welding cour

ses, and bot

h he and his

wife learne

d Lithuanian

. They are n

ow

trying to es

tablish a ne

w life in Vi

lnius.

foto S. Žiūra

Yosuf su žmo

na ir sūnumi

atvyko iš E

ritrėjos. Yo

suf taip pat

baigė

suvirintojų

kursus ir da

bar dirba Vi

lniuje, kur

gyvena visa

šeima.

Yosuf and hi

s wife arriv

ed from Erit

rea with the

ir son. Yosu

f has also c

ompleted

professional

training in

welding and

is currentl

y living in

Vilnius with

his family.

foto G. Žilinskas

Po 1993 m. referendumo Eritrėja paskelbė savo nepriklausomybę nuo Etiopijos.

Tačiau nesutarimai dėl sienų greitai peraugo į karą tarp dviejų valstybių,

kuriame žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Kelis dešimtmečius abi šalis kamuoja sausros ir bado protrūkiai, kurie pareika-

lavo tūkstančių žmonių gyvybių. Šiandien Etiopija ir Eritrėja yra tarp pačių vargingiausių pasaulio valstybių.

Eritrea gained independence from Ethiopia after a referendum in 1993. But peace was short-lived

as poor border demarcation soon developed into a military conflict and full-scale war in which

tens of thousands of people were killed.

The countries have suffered drought and resulting hunger outbreaks for decades. It has already

cost thousands of people’s lives in both states.

Today Ethiopia and Eritrea are among the poorest countries in the world.

foto G. Žilinskas

foto G. Žilinskas

Olive iš Kamerūn

o lietuvių kalbo

s išmoko dar gyv

endama Rukloje.

Vėliau ji persik

ėlė į Vilnių.

Nėščios moterys

patenka į pažeid

žiamų asmenų gru

pę, kuriems skir

iama papildoma v

alstybės parama.

Kamerūno gyvento

jų raštingumo ly

gis – vienas auk

ščiausių visoje

Afrikoje. Nepais

ant to, šalies

raidą stabdo gil

iai įsišaknijusi

korupcija ir te

besitęsiantis si

enos ginčas su N

igerija.

Olive from Camer

oon learned to s

peak Lithuanian

while she was st

ill residing in

Rukla. She is no

w living in Viln

ius.

Pregnant women a

re classified as

a risk group, an

d they receive a

dditional suppor

t from the gover

nment.

Cameroon has one

of the highest

literacy rates i

n Africa. Howeve

r, the country’s

progress is ham

pered by widespr

ead

corruption and a

n on-going borde

r conflict with N

igeria.

Iš Zimbabvės atvykęs

Samuel, pasibaigus

integracijos program

ai Rukloje, sėkminga

i

įsidarbino automobil

ių plovėju vienoje

Vilniaus įmonių.

Nors jo gimtinė yra

apdovanota vienu iš

nuostabiausių pasaul

io stebuklų – Vikto-

rijos kriokliais, ša

lies ekonomika yra a

nt

žlugimo ribos. Valst

ybę alina skurdas ir

nedarbas, o politini

s pasipriešinimas ir

priespauda jau tapo

gyvenimo Zimbabvėje

kasdienybe.

Samuel arrived from

Zimbabwe. After his

integra-

tion in Rukla came t

o an end, he moved t

o Vilnius

and was employed in

a car washing compan

y.

While his motherland

is blessed with one

of the

natural wonders of t

he world, the Victor

ia Falls,

the country’s econom

y is in tatters – po

verty and

unemployment are end

emic and political s

trife and

repression commonpla

ce.

foto G. Žilinskas

Trečius metus Elektrėnuose gyvenanti prieglobstį gavusi čečėnų

šeima su Lietuvos valstybės parama sėkmingai pradėjo savo verslą –

atidarė duonos kepyklą „Berkat“.The family from Chechnya (Russian Federation) have lived in Elektrėnai for three

years. Having received a financial grant from the Lithuanian government, they

opened a bread bakery, Berkat, and their business is already starting to give

fruit.

foto V. Ščiavinskas

Gerai lietuviš

kai kalbantis

afganistanieti

s

Amanulah į Lie

tuvą atvyko 20

04 m. Pasibaig

us

integracijos p

rogramai, vyra

s apsistojo Ka

une

ir šiuo metu s

ėkmingai dirba

prekybos cent

re.

Amanulah, orig

inally from Af

ghanistan, rea

ched

Lithuania in 2

004. After the

completion of

his

integration pr

ogramme he mov

ed to Kaunas w

here he is

now successful

ly working in

a shopping mal

l.

foto G. Žilinskas

Auginanti tris vai

kus Nisanti į Liet

uvą at-

vyko iš Šri Lankos

. Baigusi integrac

ijos pro-

gramas Nisanti įsi

darbino Kauno siuv

ykloje.

Nisanti Šri Lanką

paliko dėl nesaugi

os

situacijos gimtinė

je. Beveik du deši

mtmečius

Indijos vandenyne

esančią salą nioko

ja

nuožmus civilinis

karas, kilęs dėl e

tninių

nesutarimų. Nors b

uvo pasirašytos tr

umpos pa-

liaubos, reguliarū

s susidūrimai tarp

armi-

jos ir tamilų kovo

tojų liko neatsiej

ama salos

gyventojų kasdieny

bė.

Nisanti came to Li

thuania from Sri L

anka. She is now

living in Kaunas w

ith her three chil

dren, where she

works as a needlew

oman.

Nisanti fled Sri La

nka to be free fro

m violence and

insecurity. For ne

arly two decades t

he island was

scarred by a bitte

r civil war arisin

g from ethnic ten-

sions. A ceasefire

has been signed, b

ut regular clashes

between government

troops and Tamil

rebels are still a

daily occurrence i

n the country.

foto G. Žilinskas

Nisanti vaikai s

ėkmingai integra

vosi Lietu-

voje. Jauniausia

s sūnus Ragit la

nko vaikų

darželį. Jo vyre

snis brolis Dili

kssan ir

sesuo Dayana ein

a į mokyklą. Vis

a šeima

puikiai kalba li

etuviškai.

Nisanti’s childr

en have successf

ully adapted to

life in

Lithuania. Her y

oungest boy Ragi

t attends kinder

garten.

His older brothe

r Dilikssan and

sister Dayana ar

e in

school. They all

speak fluent Lit

huanian.

foto G. Žilinskas

foto G. Žilinskas

„Malonūs atsiminimai vaiko širdyje išlieka iki senatvės. Gražiausia gyvenime yra tai, kad

mūsų sielos nuolat grįžta į tas vietas, kuriose mums kažkada buvo gera“. Kahlilas Gibranas (1883–1931) – Libano poetas, filosofas ir menininkas.

“The things which the child loves remain in the domain of the heart until old age. The most beautiful thing in

life is that our souls remain over the places where we once enjoyed ourselves”.Kahlil Gibran (1883–1931), Lebanese poet, philosopher, and artist.

TOMAS BAURAS

Nuo 2006 m. dirba dienraščio „Lietuvos

rytas“ fotografu.

Prieš tai dirbo naujienų agentūroje EL

TA bei dienraštyje „Lietuvos žinios“.

Fotografija susidomėjo vos 13 metų. Suž

avėjo galimybė atvaizduoti tikrovę būt

ent taip, kaip

ją mato pats. Nuo tada tai tapo ne tik

pomėgiu, bet ir darbu bei gyvenimo ai

stra.

El. paštas: tomas.bauras@gmail.com

Has worked as a photographer for the d

aily newspaper “Lietuvos rytas” since

2006. Previously was employed by the

news agency “Elta” and other daily pap

er “Lietuvos žinios”.

Photography became Tomas’ passion when

he was 13. He was attracted by the po

ssibility to portray the reality the

way he saw it through the lens. Since

then photography not only became his i

nterest and later career, but also

his dedication in life.

Contact email: tomas.bauras@gmail.com

ALIUS KOROLIOVAS

Nuo 2007 m. dienraščio „Kauno diena“ f

otografas. Anksčiau dirbo dienraščiuos

e „Respublika“,

„Verslo žinios“, „Lietuvos rytas“, nau

jienų agentūroje ELTA.

Mėgsta keliauti, leisti laiką gamtoje.

Tel.: +37069918911.

Photographer for the newspaper “Kauno

diena” since 2007. Previously worked f

or “Respublika”, “Verslo žinios”, “Li-

etuvos rytas”, and the news agency “El

ta”.

Loves travelling and spends a lot of t

ime outdoors.

Tel.: +37069918911.

SIGITAS STASAITIS

Gimė 1963 m. netoli Šiaulių, šiam mies

tui liko ištikimas iki šiol.

Keletą metų dirbęs dailės mokytoju vėl

iau pasuko į žurnalistiką. Dirbo dienr

aščiuose

„Šiaulių kraštas“, „Lietuvos rytas“, ž

urnale „Ekstra“, šiuo metu yra savaitr

aščio „Akista-

ta“ korespondentas ir fotografas.

Konkurse „Lietuvos spaudos fotografija

2006“ laimėjo „Auksinį kadrą“, o 2007

m. gavo Lietu-

vos žurnalistų sąjungos pirmąją premij

ą už publicistinį darbą.

Born in 1963 near Šiauliai, has always

remained loyal to his home city.

Sigitas started his career as an arts

teacher, but soon developed an interes

t in journalism. Worked for such news-

papers as “Šiaulių kraštas”, “Lietuvos

rytas”, for “Ekstra” journal. Now he

works as both a photographer and a

correspondent for a weekly paper “Akis

tata”.

VLADAS ŠČIAVINSKAS

Fotografu dirba nuo 1986 metų. Die

nraščiui „Lietuvos rytas“ fotograf

uoja nuo pirmų jo gyva-

vimo dienų.

Yra dirbęs Europos „karštuose tašk

uose“, turi aistrą fotografuoti ek

stremalias situacijas,

gamtą. Aktyviai dalyvauja fotografi

jų parodose, yra „Klajūnų klubo“ n

arys.

Vlado credo: „Galima pailsėti nuo

darbo, moterų, vaikų, karo, sekso

ir t.t. Nuo fotografijos

poilsio nėra, nebent esi miręs...“

El. paštas: sciavinskas@lrytas.lt

Works as a photographer since 1986

. Joined the team at the daily new

spaper “Lietuvos rytas” when it wa

s counting

its first days.

Has worked in the “hot spots” of E

urope, has a passion for photograp

hing extreme situations, loves nat

ure. Vladas

is an active participant at photog

raphy exhibitions, a member of “Kl

ajūnų klubas”.

Vladas’ credo: “You can rest from

work, women, children, war, sex, e

tc. But there is no rest from phot

ography un-

less you are dead…”

Contact e-mail: sciavinskas@lrytas

.lt GEDIMINAS ŽILINSKAS

Mados, portretų ir socialinio žanr

o fotografas.

Nuo 2003 m. žurnalų „Laima“ ir „Žm

onės“ fotografas bei fotoredaktori

us. Šiuo metu taip pat

yra laisvai samdomas fotografas, f

otožurnalistas.

Anksčiau dirbo naujienų agentūroje

ELTA ir studentiškame laikraštyje

„Savas“.

www.zilinskas.net

Fashion, portrait, and social genr

e photographer.

Has been working for magazines “La

ima” and “Žmonės” as a photographe

r and photo editor since 2003. Now

also works

as a freelance photographer and ph

oto journalist.

Gediminas was previously employed

for the news agency “Elta” and stu

dent newspaper “Savas”.

www.zilinskas.net

SAULIUS ŽIūRA

Gimė 1970 m. Vilniuje.

Nuo 2005m. fotografija iš pomėgio t

apo pagrindiniu užsiėmimu.

Šiuo metu dirba žurnale „Fortūna p

rivata“.

Tel. +37068758732; el. paštas: s.z

iura@gmail.com

Was born in 1970 in Vilnius.

In 2005 photography developed from

hobby into the main activity.

Currently works for the magazine “

Fortūna privata”.

Contact tel.: +37068758732;

E-mail: s.ziura@gmail.com

Leidinį išleido / published bySocialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vivulskio g. 16, Vilnius, www.sppd.lt

Leidinį parengė / produced byUAB „Publicum“, Jogailos g. 4, Vilnius, www.publicum.lt

Dizainas ir maketas / design and paste-up byDarius Petrulaitis, www.petrulaitis.lt

Leidinį spausdino / printed byUAB „Logotipas“, Utenos g. 41a, Vilnius, www.logotipas.lt

2008