baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti
ISSN 1987-7684
socialur da politikur mecnierebaTa
fakulteti
საზოგადოებრივ და პოლიტიკურ მეცნიერებათა დეპარტამენტი
socialur mecnierebaTa
sakiTxebi
VIIISromebis krebuli
gamomcemloba `,universali~
Tbilisi 2015
YDC (uak) 316 (051)s 743
,,socialur mecnierebaTa sakiTxebi“gamodis 2009 wlidan
saredaqcio kolegiis Tavmjdomare,redaqtori:
irakli manveliZe
saredaqcio kolegia:
gusein nizami oRli najafovi (baqo), genadiiaSvili (Tbilisi), lado mkervaliSvili (Tbilisi)ineza zoiZe, natalia lazba, zaza burkaZe, irakligorgilaZe, laSa baJunaiSvili, inga cincqilaZe,irina cincaZe (pasuxismgebeli mdivani).
recenzentebi:
marina itriaSviliioseb sanikiZelevan jaYyeli
ISSN 1987-7684
© საზოგადოებრივ და პოლიტიკურ მეცნიერებათა დეპაერტამენტი
სტატიაში მოცემულ ფაქტებზე, მოსაზრებებსა და დასკვნებზე პასუხისმგებელია ავტორი!
misamarTi:
saqarTvelo, baTumi, ninoSvilis 35, universitetis II korpusi,
socialur mecnierebaTa deparatamenti #505.
E-mail [email protected] Tel: 0422 29 33 46
gamomcemloba `universali~, 2015Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 222 36 09, 5(99) 17 22 30E-mail: [email protected]
Batumi Shota Rustaveli StateUniversity
Faculty of social and Political sciences
The Department of Social and Political Sciences
Problems of SocialSciences
VIIIPROCEDINGS
Publishing House ,,Universali“TBILISI-2015
Problems of Social Sciences
Issued since 2009
Chairman of the Editorial Board, Editor:
Irakli Manvelidze
Editorial Board:
Huseyn N. Najafov, Lado Mkervalishvili (Tbilisi), Genadi Iashvili(Tbilisi), Natalia Lazba, Ineza Zoidze, Zaza Burkadze, IrakliGorgiladze, Lasha Bajunaishvili, Inga Tsintsqiladze, Irina Tsintsadze.
reviewers:
Marina ItriashviliIoseb Sanikidze
Levan Jakeli
ISSN 1987-7684
© The Department of Social and Political Sciences
For providing in articles the material, opinions and conclusions responsibility of theauthor.
Address: 505, The Department of social sciences, Shota RustaveliState University, 35 Ninoshvili Street, Batumi, Georgia,
E-mail [email protected] Tel: 042 229 33 46
Publishing House ,,Universali“
Publishing House ,,universali”, 2015Tbilisi, 0179, I. Chavchavadzis ave.. 19,: 22 36 09, 5(99) 17 22 30E-mail: [email protected]
Батумский Государственныйуниверситет имени Шота Руставели
Факультет социальных и политических наук
Департамент общественных и политических наук
Вопросы социальныхнаук
VIIIСборник трудов
Издательство «Универсал»Тбилиси 2015
Сборник
«Вопросы социальных наук» выходит с 2009 года
Председатель редакционного совета, редактор:
Ираклий Манвелидзе
Редакционный совет:
Наджафов Гусейн Низами оглы (Баку), Генадий Иашвили(Тбилиси), Ладо Мкервалишвили (Тбилиси), Заза Буркадзе,Иракли Горгиладзе, Инеза Зоидзе, Наталия Лазба, ЛашаБажунаишвили, Инга Цинцкиладзе, Ирине Цинцадзе(ответственный редактор).
Рецензенты:
Марина ИтриашвилиИосеб СаникидзеЛеван Джакели
ISSN 1987-7684
© Департамент общественных и политических наук
За предоставленный в статьях материал, мнения и заключенияответственность несет автор.
Адрес: Грузия, Батуми, Ниношвили 35, II корпус университета,департамент социальных наук #505.E-mail [email protected] Tel: 0422 29 33 46
Издательство «Универсал», 2015Тбилиси, 0179, проспект И. Чавчавадзе 19,: 22 36 09, 5(99) 17 22 30
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
7
S i n a a r s i
C O N T E N TСОДЕРЖАНИЕ
politikis mecniereba
Political Scienceполитология
laSa baJunaiSviligeopolitikuri koliziebi axlo aRmosavleTSi .......11
Lasha BazhunaishviliGeopolitical Collisions in the Middle East...................................23Лаша БажунаишвилиГеополитические Коллизии на Ближнем Востоке .................24
kaxaber surgulaZeevrokavSirSi migraciuli nakadisregulirebis meqanizmebi..................................................25
Кахабер СургуладзеМЕХАНИЗМЫ РЕГУЛИРОВАНИЕ МИГРАЦИОННОГОПОТОКОВ В ЕВРОСОЮЗЕ......................................................31Kakhaber SurguladzeMechanisms for regulating migration flow to the EuropeanUnion....................................................................................32
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
8
irakli manveliZegiga fartenaZegiorgi qaTamaZeeleqtronuli mTavrobis ganviTareba, rogorc saxel-mwifo mmarTvelobis reformirebis elementi aWarismagaliTze .............................................................................33
Иракли МанвелидзеГига ФартенадзеГеоргий КатамадзРазвитие электронного правительства, как пример элементареформирования государственного управления на примереАджарии ......................................................................................48Irakli ManvelidzeGiga PhartenadzeGiorgi KatamadzeDevelopment of electronic governance as an element of reformingstate governance according to the Adjarian example ...................50
irakli gorgilaZesruteebis geopolitika da axali wesrigi SavzRvaze ....................................................................................52
Ираклий ГоргиладзеГеополитика проливов и “Новый порядок” на Черномморе..............................................................................................61
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
9
Irakli GorgiladzeGeopolitics of the Straits and New Order in the Black Sea.......62
lamzira xideSeliislamuri saxelmwifo - realuri safrTxe ..................64
Ламзира ХидешелиИсламское государство – реальная угроза ...............................71Lamzira KhidesheliIslamic Stata – Real Danger .........................................................72
natalia lazbapolitikuri konfliqtebis religiuri faqtori......73
Natalia LazbaReligious factor of political conflicts ...........................................81Наталия ЛазбаРелигиозный фактор политических конфликтов.....................82
giorgi jRarkavagermaniisa da evrokavSiris urTierTamokidebulebisxarisxi....................................................................................83
Giorgi JgarkavaThe interdependence levels between Germany and the EuropeanUnion ............................................................................................92Гиорги ДжгаркаваСтепень взаимозависимости между Германией и ЕвропейскимСоюзом ........................................................................................93
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
10
xaTuna muradiSviliplatonis Sexedulebebi idealuri saxelmwifo mmar-Tvelobis Sesaxeb ................................................................95
Khatuna MuradishviliPlato’s opinions om the ideal state governmence .........................109Хатуна МурадишвилиВзгляд Платона на идеальное государственное
управление ..................................................................................110
Tornike mJavanaZenato saqarTvelos ekonomikuri usafrTxoebisgaranti ....................................................................................111Tornike MzhavanadzeNATO as Guarantee of Economic Safety for Georgia ........119Торнике МжаванадзеНАТО как гарантия экономической безопасностиГрузии ........................................................................................121
sociologia
SociologyСоциология
ineza zoiZereligiisa da ojaxis,rogorc socialuri erTobebisurTierTmimarTebis zogierTi sakiTxis Sesaxeb .......123
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
11
Ineza ZoidzeAbout some issues concerning interrelations between religion andfamily as social unions .................................................................132
Инеза ЗоидзеО некоторых вопросах взаимосвязи религии и семьикак социальних обеденений ...........................................133
pedagogika
Pedagogyпедагогика
madona falavandiSviliaxali sainformacio teqnologiebis danergva saswavloprocesSi: problemebi da perspeqtivebi ......................134
Мадона ПалавандишвилиВнедрение новых информационных технологий в учебныйпроцесс: проблемы и перспективы ...........................................140Madona FalavandishviliIntroducing new information technologies in learning process,
problems and perspectives............................................................141B
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
12
biznesi da ekonomika
Business and EconomyБизнес и экономика
TamTa varSaniZesocialur-eTikuri faqtorebis roli biznesis organi-zaciis efeqtur funqcionirebaSi .................................142
Тамта ВаршанидзеРоль социально-этических факторов в эффективномфункционировании организации бизнеса ................................153Tamta VarshanidzeThe role of social-ethical factors in effective functioning of businessorganization ..................................................................................154
maskomunikacia
массовая коммуникацияMass Communication
irine cincaZemasmediis roli publicisturi enis normirebis pro-cesSi .......................................................................................155
Ирине ЦинцадзеРоль средств массовой информации в процессе нормированияпублицистичного языка .............................................................161Irine Tsintsadze
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
13
The role of mass media in the process of publicist’s languagestandardization..............................................................................162nestan mamuWaZemanipulireba - XXI saukunis mediis moTxovna ............163
Nestan MamuchadzeManipulation _ demand of the Xxi century ................................171
Нестан МамучадзеМанипулирование как требование к массовой коммуникацииXXI века.......................................................................................172
naTela beriZeJurnalistis profesionalizmi qarTul mediaSi......173
Natela BeridzeJournalist's professionalism in Georgian media ...........................177Натела БеридзеПрофессионализм журналиста в грузинском медие ...............177
maia papunaSvilisocialuri mediis xibli da damangreveli Zala ........178
Маиа РарунашвилиПрaивлекательность и разрушительная силасоциальной медиию...................................................................187
Maia PapunashviliAttraction of social media and destructive power ........................188
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
14
samarTali
ПравоLaw
anzor ustiaZeerToblivi saqmianobis amxanagoba,rogorc samewarmeo (biznesis) subieqti.......................189
Анзор УстиадзеТоварищество совместной деятельности,как субъект предпринимательства (бизнеса) ...........................206Anzor UstiadzeJoint Activity Partnership, as a Business Entity ...........................207
identoba
идентичностьIdentity
cira futkaraZesimboluri interaqcionizmi evropelTaidentobaSi............................................................................208
Tsira PhutkaradzeSymbolic interactionism in the European identity........................221Цира ПуткарадзеСимволический интеракционизм в идентностиевропейцев...................................................................................222
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
15
politikis mecniereba
Political Scienceполитология
geopolitikuri koliziebi axloaRmosavleTSi
laSa baJunaiSvili
axlo aRmosavleTis regionis postbipolarulsaerTaSoriso urTierTobebis aqtualur problemas
warmoadgens regionis wamyvani saxelmwifoebis - sau-
dis arabeTsa da iranis brZola „lideri saxelmwifos“statusisaTvis, romelic samxedro-politikuri kon-
frontaciis paralelurad, eTno-kulturul da reli-giur xasiaTsac atarebs. swored amitom, aRniSnuli da-
pirispireba SesaZloa ganxiluli iqnas, rogorc Sida
civilizaciuri konfliqti. amerikeli mecnieris semu-
el hantingtonis Tanaxmad, qveynebi jgufdebian saku-
Tari civilizaciis wamyvani (birTvi) saxelmwifo(ebi)sirgvliv, rac amkvidrebs Sidacivilizaciur wesrigs.swored es wamyvani (birTvi) saxelmwifo an saxelmwifo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
16
Ta jgufi warmoaCens sakuTari civilizaciis intere-
sebs globalur politikaSi, msoflio wesrigs ki mniS-vnelovanwilad afuZnebs am birTvi saxelmwifoebs So-
ris Sejaxebebi an dialogi. samxedro-politikuri
TvalsazrisiT, civilizacia ar warmoadgens erTian mo-
noliTur organizms. xSir SemTxvevaSi SigniT arsebul
calkeul eri-saxelmwifoebs Soris, romlebic gansxva-
vebuli kulturis, eTno-lingvistur da religiuri
mimdinareobis matarebelia, arsebobs Sida civiliza-
ciuri konfliqti, rac metwilad dakavSirebulia bir-
Tvi saxelmwifos statusis damkvidrebis, Zlierebisa
da keTildReobisaken swrafviT (Huntington 1996: 126-127,179; pataria 2015:472-473,476).
islamur civilizaciaSi Sida konfrontaciis
sawyis etapad SesaZloa CaiTvalos VII saukune, rode-
sac arabebma regionSi axal monoTeistur religias,vrcel imperias, maRalganviTarebul kulturas, e. w.islamur civilizacias Cauyares safuZveli da regio-nis uZlevelis sparsuli civilizaciis Zlier konku-
rentebad iqcnen. marTalia, maT SeZles sparselebis ga-
muslimeba da sabolood, maTi islamuri civilizaciis
nawilad qceva, Tumca iraneli xalxi ar Tmobda uZve-
les TviTmyofadobas, rac dausrulebeli konfliqtis
mizezi gaxda. mogvianebiT (VII-X ss.), arabebsa da spar-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
17
selebs Soris eTno-kulturulma dapirispirebam re-
ligiuri motivebic SeiZina. irani islamis erT-erTi
mimdinareobis - Siizmis aRmsareblebad gadaiqca, rome-
lic orTodoqsalur islams - sunizms Tvisobrivad da-
upirispirda (Abdo 2013:14,20). Sedegad, islamur civi-lizaciaSi Sida dapirispireba da konfliqti kidev uf-
ro gamwvavda.amgvarad, islamuri civilizacia sabolood or
msxvil konfrontaciul erTeulebad gaiyo. saukunee-
bis ganmavlobaSi eTno-kulturuli, lingvisturi da
religiuri sqizma (anu Sida civilizaciuri konfliq-
ti) wiTel xazad gasdevda aRmosavluri imperiebis ge-
opolitikas, met-naklebad gavlenas axdenda maT saSi-
nao da sagareo politikur orientirebze, saxelmwifo
ideologiasa da konfliqtebis eskalaciaze, rac regi-
ons arastabilurs xdida.islamur civilizaciaSi birTvi saxelmwifos
statusisaTvis brZola meoce saukuneSi axali energi-
iT gaCaRda, rodesac jer osmaleTis imperiis, xolo me-ore msoflio omis Semdeg, evropuli koloniuri impe-
riebis msxvrevas mohyva. arabulma saxelmwifoebma su-
vereniteti moipoves, xolo SeerTebul StatebTan
mWidro partniorobis Sedegad, mniSvnelovnad gaZli-
erda iranic. damoukideblobis mopovebis paralelu-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
18
rad, sparseTis yuris saxelmwifoebi navTobis msxvil
eqsportior saxelmwifoebad gadaiqcnen, ramac maT ma-namde warmoudgeneli tempebis ekonomikuri ganviTare-
bis, Zlieri samxedro-TavdacviTi sistemebis formire-bisa da saerTaSoriso asparezze wamyvan saxelmwifob-
Tan partniorobis saSualeba misca. ekonomikuri ganvi-Tarebis fonze kvlav ganaxlda dapirispireba regionis
wamyvan saxelmwifoebs Soris. erTi cdilobda pan-ara-
buli samyaros konsolidacias, xolo meore Zlevamosi-
li sparseTis imperiis aRdgenas.sxvadasxva periodSi pan-arabul moZraobas sxva-
dasxva arabuli saxelmwifo edga saTaveSi. 50-60-ian
wlebSi egvipte, siria da iordania liderobdnen. maTgavlenas sparseTis yuris arabuli saxelmwifoebic ga-
nicdida. ufro metic, miuxedavad naseris socialistu-
ri msoflmxedvelobisa, arabuli monarqiebis (saudis
arabeTi, gaerTianebuli arabuli saemiroebi, yatari,quveiTi, iordania) politikuri elita da xSir SemTxve-vaSi samefo ojaxis warmomadgenlebi pativs scemdnen
da iziarebdnen „naserizms“ da misi arabuli naciona-
lizmis ideebs (Kissinger 1970:8-9; Sirriyeh 1984 :61-63). 1958wels Seiqmna egvipte-siriis gaerTianebuli arabuli
saxelmwifo, romelsac male iemenic SeuerTda da rome-
lic pretenzias acxadebda regionis liderobaze. pan-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
19
arabizmis Sekavebis mizniT, irani aqtiurad TanamSrom-
lobda regionis ara arabul saxelmwifoebTan (israel-
Tan, sekularul TurqeTTan da avRaneTTan). SemTxvevi-
Ti ar iyo, rom Teirans gansakuTrebuli strategiuli
da ekonomikuri urTierTobebi gaaCnda israelTan ise,rom de iure arc hyavda aRiarebuli (Parsi 2007:22-23).iranis Sahi reza fehlevi israelisa da iranis kavSirs
erTiani safrTxeebis mimarT Semdegnairad axasiaTebda:„arc irans da arc israels ar surs marto aRmoCndes
arabTa zRvaSi“ (Neff 1991:24). 70-wlebSi ssrk-s daxmare-
biT samxedro-politikuri TvalsazrisiT, mniSvnelov-
nad gaZlierda erayi, romelic iranis erT-erT Zlier
konkurentad iqca, Tumca SeerTebuli Statebisa da is-
raelis daxmarebiT, Teirani warmatebiT arTmevda Tavs
radikaluri arabuli saxelmwifoebis Sekavebas1.regionis hegemonobisTvis brZolaSi axali etapi
iranis islamuri revoluciis (1978-79 ww.) Semdeg daiw-
yo, rodesac aiaTola homeinis iniciativiT, iranma axa-
li sagareo politikis strategia SeimuSava, rac iTva-
1 მიუხედავად იმისა, რომ ირანი და საუდის არაბეთიც შეერთებულიშტატების მოკავშირე და იარაღის ვაჭრობის სფეროში კლიენტი-სახელმწიფოები იყვნენ, მათ შორის არსებობდა მწვავე კონკურენცია. ერ-რიადი ვერ ეგუებოდა ირანის მისწრაფებას დასავლელი მოკავშირეებისინტერესების დასაცავად შეესრულებინა „სპარსეთის ყურის ჟანდარმისფუნქცია“ (Sirriyeh 1984 :19).
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
20
liswinebda islamuri revoluciis eqsportiT Teokra-tiuli reJimebis damyarebas axlo aRmosavleTis sa-
xelmwifoebSi (devizi „arc aRmosavleTi, arc dasavle-
Ti, mxolod islami“). Sedegad Teiranma aqtiurad daiw-yo Siituri politikuri Zalebis mxardaWera regionis
arabul saxelmwifoebSi (libani, bahreini, siria, erayi
da iemeni). Teiranis gaaqtiurebis fonze palestinaSida libanSi mniSvnelovnad gaizarda Siitebis rogorc
ricxvi, ise maTi politikuri gavlenebi, eraySi ki maTsadam huseinis xelisuflebas mniSvnelovani diskom-
forti Seuqmna.regionSi islamuri revoluciis eqsportisa da
politikuri suraTis Secvlis mcdelobas iran-erayis 8wliani omi mohyva (1980-88). omma mniSvnelovnad Secvala
regionis samxedro-politikuri viTareba. SeiaraRebu-li konfliqtis Sedegad baRdadma mniSvnelovani dar-
tyma miiRo, xolo iranma, romelic SeiaraRebuli kon-fliqtis dros arabuli samyaros pirispir marto aR-
moCnda, momavali usafrTxoebisa da regionSi pozicie-
bis SenarCunebis mizniT, birTvuli iaraRis Seqmnis
programa ganaaxla, romelic islamuri revoluciisSemdeg aiaTola ruhola homeinis iniciativiT iqna Se-
Cerebuli. swored, maSin Caeyara safuZveli iranis axal
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
21
birTvul strategias2, romelic usafrTxoebisa da re-gionSi poziciebis SenarCunebis garanti unda gamxda-
riyo. amrigad, islamuri revoluciis Semdeg, iranmascada Tavis gavlenebis gafarToeba avRaneTidan liba-
namde. geopolitikur konkurenciasTan erTad, religi-uri konfrontacia kvlav gaxda saxelmwifoTaSorisi
urTierTobis mTavari leitmotivi.civi omis dasrulebis Semdeg, regionSi arsebu-
li samxedro-politikuri suraTi arsebiTad Seicvala.90-ian wlebSi aSS-erayis dapirispireba (1991 wlis spar-
seTis yuris pirveli omi da 1998 wlis sahaero operacia
erayis winaaRmdeg - „operacia udabnos mela“), 2003wels antiteroristuli kampaniiT dasrulda, riTac
vaSingtonma sabolood gaanadgura iranis erT-erTi an-
gariSgasawevi mowinaaRmdege (Semakavebeli), regionis
erT-erTi Zlieri moTamaSe, mis xelisuflebaSi myofisuniti lideri sadam huseini da xeli Seuwyo xelisuf-
lebis saTaveSi Siituri politikuri Zalebis mosvlas.siriasa da irans Soris Siituri erayis warmoqmnam, re-
gionSi „Siituri saxelmwifoebis RerZis“ da Teiranis
gavlenebis gaZlierebis safrTxe Seqmna. Seqmnil viTa-
rebaSi aucilebeli iyo iranis Sekaveba, romlis valde-
2არსებობდა შაჰის პერიოდის ბირთვული სტრატეგიაс, რომელიც ირანის„მშვიდობიან ბირთვულ აფეთქებას“ ისახავდა მიზნად.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
22
buleba arabul samyaros axalma gamokveTilma liderma
saudis arabeTma aiRo. 2003 wlidan dRemde saudis mmar-
Tvelma ojaxma miliardobiT dolaris „investicia“,diplomatiuri da politikuri Zalisxmeva gaiRo saer-TaSoriso asparezze, raTa ramdenime miznisTvis warma-
tebiT mieRwia: 1 - mniSvnelovnad gaaumjobesa urTier-Tobebi Tavis Zvel konkurentebTan, TurqeTTan, egvip-
tesTan da yatarTan3; pakistanTan, sudanTan da maro-
kosTan Seqmna araformaluri gaerTianeba - „arabul sa-
xelmwifoTa bloki“, romelic mimarTulia iranis wina-
aRmdeg; 2 - xeli Seuwyo radikaluri sunituri mimdina-
reobebis, gansakuTrebiT vahabizmis gaZlierebas axlo
aRmosavleTis islamur saxelmwifoebSi (Friedman 2015),gansakuTrebiT im qveynebSic, sadac xelisuflebis sa-
TaveSi Siituri politikuri elitaa moqceuli, Tumca
mosaxleobis umravlesoba sunitebs Seadgens; 3 - xelsuwyobs mmarTveli sunituri politikuri Zalebis gaZ-
lierebas im arabul saxelmwifoebSi (bahreini, iemeni,erayi), sadac mosaxleobis umravlesoba Siizmis aRmsa-
rebelia. 2003 wlidan dRemde saudis arabeTi solidurfinansur da ekonomiur daxmarebas uwevs erayis mosax-
leobas, romelic imavdroulad sunituri Temis mxar-
3„ძმებ მუსლიმებთან“ კარგი დამოკიდებულების გამო.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
23
daWeris tolfasia. er-riadSi aRniSnul daxmarebas
„arabuli identobis“ gaZlierebiT iranis gavlenebis
Sekavebis aucileblobiT xsnian (Gfoeller 2009:3); 4 - da-
savleTis wamyvan saxelmwifoebTan (aSS, evrokavSiri),israelTan da TurqeTTan erTad aqtiurad aris CarTu-
li iranis birTvuli programis winaaRmdeg. saudisarabeTi mxars uWers mkacri ekonomikuri sanqciebis ga-
tarebas, riTac er-riadi imedovnebs ar mxolod bir-Tvuli programis ganviTarebis damuxruWebas, aramed,Teiranis finansur-ekonomikur daqveiTebas, rac iransaqtiuri sagareo politikis warmoebis saSualebas mo-
uspobs (mxedvelobaSia libanSi, siriaSi, eraySi, iemenSi
da bahreinSi sasurveli reJimebis damyareba). ekonomi-
kuri sanqciebis da diplomatiuri izolaciis garda,saudis mmarTveli ojaxi israelis msgavsad, SeerTebu-li Statebisgan daJinebiT iTxovda iranis birTvuli
programis samxedro gziT ganadgurebas. 2008 wlis ap-rilSi eraySi SeerTebuli Statebis elCTan raian kro-kerTan da general devid peteriusTan Sexvedris dros
saudis monarqma abdalah bin ab al-azizma yovelgvari
diplomatiuri mokrZalebis gareSe ganucxada maT, rom
vaSingtoni valdebulia „gvels (irans l.b) Tavi gauCeC-
qvos“ (Gfoeller 2009:3).
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
24
amgvarad, birTvi saxelmwofos statusis mopove-bisaTvis aqtiurad mimdinareobs dapirispireba saudis
arabeTsa da irans Soris. maTi konfrontaciis asparezswarmoadgens regionis politikurad da ekonomikurad
arastabiluri saxelmwifoebi - erayi, siria-palestina,bahreini, iemeni, libani, avRaneTi da sxv. 2003 wlidandRemde saudis arabeTis mxardaWeriT erayis suniturisamxedro dajgufebebi da politikuri elita aqtiu-rad cdilobs premier ministr al maliqis xelisufle-
bis likvidacias. 2006 wels Siitebsa da sunitebs Soris
sistematiuri SeiaraRebuli dapirispireba daiwyo, ro-
melic mogvianebiT „teraqtebis omSi“ gadaizarda. 2011wels, rodesac SeerTebuli Statebis samxedro Zalebma
datova erayi, abu baqr al baRdadis meTaurobiT Cr.erayisa da siriis teritoriaze e.w. „siriisa da levan-
tis islamuri saxelmwifo“ Camoyalibda, romelmac aq-tiuri samxedo kampania wamoiwyo erayis xelisuflebis
winaaRmdeg.SedarebiT mwvaved ganviTarda movlenebi siria-
Si. 2011 wels „arabuli gazafxulis“ fonze, baSar alasadis reJimis opoziciurma suniturma Zalebma alavi-
ti (Siizmis erTerTi ganStoeba) mmarTvelis wianaR-
mdeg siriis qalaqebSi jer saprotesto aqciebi, xolo
mogvianebiT SeiaraRebuli brZola wamoiwyo. opozici-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
25
uri Zalebis garda (Tavisufali siriis armia), asadis
winaaRmdeg konfliqtSi CaerTo al-qaidas mier organi-
zebuli jebhat al nusras fronti, ahrar al Sami, isla-
muri fronti da islamuri saxelmwifo (daeSi), romleb-mac kontroli daaweses erayis mosazRvre siriis Crdi-
loeT provinciebze. siriis samoqalaqo omSi CarTulradikalur sunitur samxedro dajgufebebs aqtiurmxardaWras uwevs sparseTis yuris arabuli saxelmwi-
foebi, gansakuTrebiT aqtiurobs er-riadi. regiona-
luri TvalsazrisiT, saudis arabeTs gaaCnia samxedro-politikuri da ekonomikuri resursi Seakavos iranis
mzardi gavlena regionSi. Tavis mxriv, irani cdilobslibanis hezbolasTan erTad baSar al asdis reJimis Se-
narCunebas. iranis islamuri respublika aqtiur finan-sur da samxedro daxmarebas uwevs siriis saxelisuf-leblo Zalebs. asadis momxre Zalebi cocxali ZaliTmniSvnelovan Sevsebas iReben regionis saxelmwifoTa
Siituri Temebisagan.amgvarad, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom axlo aR-
mosavleTis regionSi aqtiurad mimdinareobs brZola
gavlenebisTvis, arsebuli wesrigisa da ZalTa balansis
transformaciisaTvis, romelic „arabuli gazafxulis“fonze mniSvnelovnad gamoikveTa. swored, arabul sam-yaroSi reJimebis cvlilebis dros gamoCnda Tu ramde-
nad Rrma da mwvavea religiur-politikuri dapirispi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
26
reba axlo aRmosavleTis wamyvans saxelmwifoebs Sorisda ramdenad aris igi dakavSirebuli xangrZliv brZo-
lasTan, romelic birTvi saxelmwifos statusisaTvis
mimdinareobs. garda amisa, postbipolarul saerTaSo-riso urTierTobebSi axlo aRmosavleTi wamyvani sa-xelmwifoebis mometebuli interesebis zonis statuss
inarCunebs. regionSi mimdinare rigi samxedro-politi-
kuri procesebi gvafiqrebinebs, rom aqtiuri riskisstatusis mTavar geopolitikur aqtorebs aq permanen-tuli arsebobis Sanss unarCunebs.
literatura
d. pataraia, saerTaSoriso urTierTobebi. discipli-
na da Teoria, gamomc. „arete“, Tbilisi 2015;Samuel P. Huntington, The Clash of Civilizations and Remaking
of World Order, Pub. By Simon and Shuster, NY 1996;Donald Neff, „The U.S., Iraq, Israel and Iran: Backdrop to the
War”, Journal of Palestine Studies, Vol. 20, No. 4 (Summer), pp. 23-41,published by University of California Press;
Hussein Sirriyeh, „US Policy in the Gulf 1968-1877, Aftermath ofBritish Withdrawal“, Published by Ithaca Press, London 1984;
Henry A. Kissinger, „The Persian Gulf”, Memorandum for thePresident, October 22, 1970. Source: Library of Congress, ManuscriptDivision, Kissinger Papers, Box CL-315, NSC Files, National SecurityMemoranda, NSDMS 11/70-9/71. Secret. Sent for action. Tab A, the draftdecision memorandum, is not published, but the final version is published
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
27
as Document 97.mis.http://history.state.gov/historicaldocuments/frus1969-76ve04/comp1;
Trita Parsi, Treacherous Alliance. The Secret dealings of Israel,Iran and The United States, Publ. by Yale University Press, 2007;
SAUDI KING ABDULLAH AND SENIOR PRINCES ON SAUDI POLICYTOWARD IRAQ, MEMORANDUM FM AMEMBASSY RIYADHTO RUEHC/SECSTATEWASHDC /IMMEDIATE/, SECRET, RIYADH 000649. E.O. Classified By: CDAMichael Gfoeller, Reasons 1.4 (b,d). Source: http://www.wikileaks.ch
Geneive Abdo, The New Sectarianism: The Arab Uprisings andthe Rebirth of the Shi’a-Sunni Divide, Analysis Paper, №29, Apr. 2013.Published by The Saban Center for Middle East Policy at Brookings
Thomas Friedman, Our Radical Islamic BFF, Saudi Arabia, NewYork Times, Sept. 2, 2015. Source:http://www.nytimes.com/2015/09/02/opinion/thomas-friedman-our-radical-islamic-bff-saudi-arabia.html;
Lasha Bazhunaishvili
Geopolitical Collisions in the Middle EastResume
The Article describes struggle between Middle East SuperStates - Iran and Saudi Arabia for Status of “Core State” of so-calledIslamic Civilization. In most cases considered, thatduring and post-Cold warperiod political and military events developed in the regionlinked with interest of Western Countries (the US, USSR/Russia andEEC/EU), if, however, we understand nature of the problem is
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
28
obvious,, that regional conflicts, crises, destabilization and threats arelinked with struggling for leadership of two regional leader states –Iran and Saudi Arabia.Mostly, this confrontation becomes effectivetool for Great Powers to influence on regional developments anduse it for their own interests.
Лаша Бажунаишвили
Геополитические Коллизии на Ближнем ВостокеРезюме
Актуальной проблемой постбиполярных международ-ных отношений Ближневосточного региона является борьбаведущих стран данного региона за приобретение статуса«государства-лидера», который параллельно с военно-политической конфронтацией, носит этнокультурный ирелигиозный характер. Именно поэтому данноепротивостояние, возможно, рассматривать, как внутреннийцивилизационный конфликт, который создает нестабильныйфон в регионе.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
29
evrokavSirSi migraciuli nakadisregulirebis meqanizmebi
kaxaber surgulaZe
„siriis omma" da mis kvalobaze evrokavSirSi ga-nviTarebulma globaluri masStabebis migraciulmaprocesebma, sazogadoebis sxvadasxva fenebis farTovnebaTa Relvis saganad iqca. aseT fonze, interess iw-vevs im berketebi naxva, riTac SesaZlebelia migraciisda migrantebis farTo nakadis Sekaveba zogadad evro-kavSirSi da masSi Semaval calkeul qveynebSi.
saerTod, unda SevniSnoT, rom zogadad migraci-is da migrantebis nakadis mimarT evrokavSirSi Semava-li qveynebi iyeneben ormagi standartis politikas. sa-kiTxs isic arTulebs, rom garegnulad evrokavSiri damasSi Semavali calkeuli qveynebi TiTqos ar saWiroe-ben „zedmeti moqalaqis" arsebobas. arada, aSkaraa, romaraevropuli regionebidan isini cdiloben miizidonsxvadasxva saxis inteleqtualebi. aseve mosaxleobissapensio ricxvis zrdis, anu „gadaberebis" gamo, evropaukve saWiroebs iaf muSaxels. erTis mxriv, zogadevro-puli faseulobebiT gansazRvrulia TiToeuli adamia-nis Tavisufali gadaadgileba, meores mxriv, SengeniszonaSi migraciul nakadze dawesebuli aris mkacri Se-zRudvebi.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
30
ormagi standartebis miuxedavad, erTi udavoa,rom problemis gadaWra gulisxmobs migraciis da mi-grantebis nakadis normatiul-samarTlebrivi xasiaTisregulirebas da integraciuli zomebis miRebas. pir-velSi igulisxmoba migraciis raodenobrivi Semadgen-lobaze uSualo zemoqmedeba, xolo meoreSi xarisxob-rivi cvlilebebi da migrantebis integrirebas abori-
gen mosaxleobaSi [Царёва, 2015:30].normatiul-samarTlebriv berketebSi igulis-
xmeba sxvadasxva saxis saerTaSoriso sakanonmdeblo aq-tebi. saerTod, XX-XXI s-bis mijnaze migraciuli poli-tikis sferoSi saerTaSoriso kanonmdeblobam mniSvne-lovani cvlilebebi ganicada. masSi ZiriTadad gamoyo-fen mxolod samarTalwarmoebis universalur saerTaS-iriso aqtebs da migrantebis statusis maregulirebeldokumentebs.
ltolvilTa problemebi da mis niadagze ganvi-Tarebuli migraciuli procesebi kacobriobis istori-is Tanaarsebobis nawilia. amis miuxedavad, am sferoSipirveli saerTaSoriso mniSvnelobis aqti miiRes mxo-lod 1921 wels. samecniero literaturaSi SeniSnulia,rom migraciuli procesebis samarTlebrivi regulire-ba sakiTxi erT-erTi rTuli mimarTulebaa da igi saTa-
ves iRebs e.w. „ltolvilTa samarTlisgan" (Refugee Law).migrantTa sakiTxi, romelic fiqsirdeboda jer kideverTa ligis aqtebSi, 1951 wlis gaeros konvenciiT da1967 wlis oqmebiT problemis gadaWris universaluri
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
31
safuZvlis saxe miiRo [Ястребова А., 2007:172]. arsebiTad,samecniero literaturaSi dReisTvis mkafiod aris ga-mijnuli migranti, ltolvili da a.S. sxva cnebebi.
udavoa, rom migraciul procesebs ra kuTxiTacar unda SevxedoT, misi gadaWrisas yovelTvis amosava-li rCeba gaeros mier 1948 wlis adamianis uflebebaTasayovelTao deklaracia", evrokavSiris zogadi da ka-vSirSi Semavali calkeuli qveynebis kanonmdeblobebi.gaeros deklaraciiT: `yvela adamians aqvs nebismierisaxelmwifos farglebSi Tavisufali mimosvlisa dacxovrebis ufleba" (muxli 13.1). aseve „yvelas aqvs uf-leba eZios devnisgan TavSesafari sxva qveyanaSi daisargeblos am TavSesafriT" (muxli 14.1) [adamianis uf-lebebaTa sayovelTao deklaracia:9-10].
Zogadad, sazogadoebisTvis migraciis da migra-ntebis farTo nakadis daregulirebis sakiTxebis mni-Svnelobis Sesaxeb gaeros mxridan sxvadasxva dros mi-Rebulia araerTi rezoliciebi. erT-erTi maTgania1965 wels miRebuli konvencia rasobrivi diskriminaci-is yvela formis likvidaciis Sesaxeb. am konvenciiTmoxda winare aqtebiT gamoTqmuli postulatebis Se-magreba. aqve SevniSnavT, rom uSualod migrantebis uf-lebebi Semagrebulia gaeros mier daarsebuli SromiTiurTierTobebis regulirebis specialuri dawesebule-
bis (International Labour Organization) mier miRebuli konven-ciebiT (№97, 1949; №143, 1975) da sxva aqtebiT
[http://www.conventions.ru/view_base.php?id=278]].
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
32
zemonaxsenebi sakanonmdeblo aqtebiT zogadadgamagrebuli iqna migrantebis uflebebis dacvis meqa-nizmebi da ganisazRvra garkveuli standartebic, ro-melTa dacva subieqt saxelmwifoebisTvis normebad iq-ca. amis garda, saerTaSoriso normebiT ganisazRvra sa-xelmwifoebis uflebebi TavianT teritoriebze migra-ntebis Sesvlis, cxovrebis da saqmianobis Sesaxeb. swo-red igi xsnisa evrokavSirSi arsebul Tavis normatul-samarTlebriv meqanizmebs, romlebic amatebs saerTa-Soriso deklarirebul principebs zogad samarTalga-
moyenebis praqtikiT [Царёва, 2015:32].evrokavSiris teritoriaze regionaluri mni-
Svnelobis ZiriTadi dokumenti, romliTac xdeba mi-graciis uSualod regulireba aris 1977 wlis evropu-li konvencia migrantebis statusis Sesaxeb konvenciaaqcentirebulia migrantebis Sromis da cxovrebis uf-lebebis Tanasworobis sakiTxebze. niSandoblivia, romaRniSnul konvencias, iseve rogorc saerTaSoriso sa-marTlis sxva aqtebs, aqvT mxolod sarekomendacio xa-siaTi.
SeniSnulia, rom aralegaliri migraciis sawina-aRmdegod evropuli saxelmwifoebis ukanaskneli wlee-bis gamocdilebam aCvena problemis unificirebis au-
cilebloba [Царёва, 2015:33]. am mxriv, aralegaluri mig-raciis sawinaaRmdego berketebi evrokavSiris sakanon-mdeblo baza figulirdeba 2002-2009 wlebSi miRebulidireqtivebiT da konvenciebiT (№90, 28.11.2002; №115,
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
33
16.12.2008; №52, 18.06.2009 da a.S). am dokumentebiT ucxoqveynis teritoriaze ukanonod Sesuli fizikuri daiuridiuli pirebi, aseve imigrantTa aralegaluriSromis damqiravleblebze, vrceldeba sxvadasxva admi-nistraciul-samarTlebrivi sanqciebi.
niSandoblivia, rom evrokavSiris qveynebSi sxva-dasxva erovnebis aralegalebis yofna ganpirobebuliaistoriuli (kolonialuri, ekonomikuri..) garemoebi-Tac. ase mag., safrangeTSi ZirTtadSi midian yofiliCrd. afrikuli koloniebidan (alJiri, tunisi). germa-niaSi ltolvilTa umetesoba aris TurqeTidan da yo-fili iugoslaviis qveynebidan. espaneTSi marokodan dasamxreT amerikuli koloniebidan, xolo britaneTSiumetesad afrikidan (Nnigeria...) da samxreT aziidan (in-
doeTi...) [Царёва, 2015:39; Юдина, 2006].cxadia, migraciis Sedegad evrokavSiris gamrava-
lerovnebam, rac gamowveuli iyo e.w. multikulturu-li politikiT, warmoSva sapirispiro eTnokultiruliproblemebic. mis niadagze garTulebebis Tavidan asa-cileblad evropuli imigraciuli samarTlis ageba da-iwyo Sengenis SeTanxmebis safuZvelze. arsebirad Sen-genis sistema SeiZleba ganisazRvros, rogorc migraci-is daregulirebis saerTaSoriso regionaluri sistema
[Ястребова А., 2007:174].marTalia sasazRvro daregulirebis sakiTxSi
dReisTvis SedarebiT warmatebis moqmedebs SengenisSeTanxmeba, rac gulisxmobs problemisken erTian mid-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
34
gomas, magram mxedvelobaSi isic aris misaRebi, rom ev-rokavSirSi Semavali saxelmwifoebi tavianTi erovnu-li Taviseburebebidan gamomdinare erTmaneTSi Tan-xmdebian mxolod zogad principebSi.
dasasrul SegviZlia vTqvaT, rom dReisaTvis ev-rokavSiri warmoadgens saxelmwifoTa gaerTianebisgansakuTrebul formas, romelsac gaaCnia saerTaSori-so dokumentebze (konvenciebi, aqtebi…...) dafuZnebulimigraciis procesis da migraciuli (legaluri da ara-legaluri) nakadis regulirebis gansakuTrebuli sama-rTlebrivi meqanizmebi. yvela es samarTlebrivi aqtidrois moTxovnebs pasuxobs da maTi migraciuli pro-cesis problemis simwvavis SemTxvevaSi mosalodneliaris sakanonmdeblo bazis Semdgomi cvlileba.
ლiteratura
adamianis uflebebaTa sayovelTao deklaracia
(http://ungeorgia.ge/uploads/UDHR-60Geo.pdf);Царёва Е., Особенности миграционной политики Италии
на современном этапе (кандидатская диссертация, рукопись),М., 2015;
Ястребова А., Правовие аспекты межлисциплинарногоизучения миграционных процессов с. 171-183, Методология иметоды изучения миграционных процессов, М., 2007;
Юдина Т., Социология миграции, М., 2006;http://www.conventions.ru/view_base.php?id=2
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
35
Кахабер Сургуладзе
Механизмы регулирования миграционных потоков вЕвросоюзе
Резюме
В статье речь идет о механизмах регулирование свя-занных с над миграционных процессов глобального масштабаразвишихся в Евросоюзе. Отмечено, что решение проблемы по-дразумевает нормативно-правовое регулирование (Всеобщаядекларация прав человека, принятая Генеральной АссамблеейООН 10.12.1948, Общее законодательство Евросоюза и вхо-дивших в нею отдельных государств), а также принятие инте-грационных мер. В первом случае подразумеваетса непо-средственное воздействие на количественный состав миграции,во-втором качественные изменения и интеграция мигрантов вместное население.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
36
Kakhaber Surguladze
Mechanisms for regulating migration flow to the EuropeanUnionResume
The article is about mechanisms for regulation of globalmigration flow to the European Union. It is mentioned that solutionof the problem needs normative-legal regulation (the United Nationsuniversal declaration of human rights of 1948, the common EU andMember States’ legislation) as well as integration measures. The firstimplies direct impact on quantity of migration flow and the secondimplies qualitative changes and integration of migrants in localpopulation.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
37
eleqtronuli mTavrobis ganviTareba, rogorcsaxelmwifo mmarTvelobis reformirebis
elementi aWaris magaliTze
irakli manveliZegiga fartenaZe
giorgi qaTamaZe
Tanamedrove etapze, sainformacio sazogadoebisganviTarebis procesi saqarTveloSi did gavlenas ax-
dens saxelmwifo marTvis sistemis funqcionirebaze.Sesabamisad, did mniSvnelobas iZens sainformacio -sa-
komunikacio teqnologiebi, ramac unda uzrunvelyos
saxelmwifo aparatis muSaobis efeqturobis amaRleba,misi urTierTmoqmedeba moqalaqeebTan da sxvadasxva
dawesebulebebTan. amasTan, umniSvnelovanesi amocanaxdeba biurokratizaciis da korufciis aRmofxvra sa-
xelmwifo samsaxurSi. am konteqstSi mTavar rols Ta-maSobs eleqtronuli mTavrobis Seqmna da efeqturi
funqcionireba. misi mTavari Rirseba ki iqneba xeli-
suflebisadmi sazogadoebis ndobis amaRleba.saqarTvelos xelisufleba informaciuli sazo-
gadoebis Seqmnasa da ganviTarebas, msoflios informa-ciul sivrceSi aqtiur integrirebas qveynis ganviTare-
bis strategiis – demokratiuli, Tavisufali, samar-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
38
Tlebrivi saxelmwifos mSeneblobis, sazogadoebrivi,ekonomikuri da socialuri winsvlis, adamianuri re-
sursebis ganviTarebis umniSvnelovanes winapirobad,safuZvlad da prioritetad aRiarebs.
eleqtronuli mTavroba upirvels yovlisa, aris
im dokumentebiT muSaobis avtomatizacia, risTvisacmoqalaqeebi mimarTaven saxelmwifo uwyebebs sxvadas-
xva cnobebis, licenziebis da sxva formaluri aqtebis
miRebisTvis, maTi gansazRvruli saqmianobis dakano-
nebisTvis. amave dros moqalaqeebisaTvis es aris Se-
saZlebloba Tvali miadevnon maT gancxadebis, Txovnis,winadadebebis, moTxovnebis Semdgom msvlelobas. aqe-
dan gamomdinare, eleqtronuli mTavroba, es aris sa-xelmwifo marTvis formebis da meTodebis erToblio-
ba, momsaxureba gauwios moqalaqeebs, organizaciebs da
xelisuflebis sxva organoebs sainformacio - sakomu-nikacio teqnologiebis gamoyenebiT SeTavazebulimomsaxurebis da uwyebaTSoris organizaciis optimi-
zaciis mizniT. amave dros gazardos sazogadoebis mo-
nawileobis done saxelmwifo marTvis sferoSi. Tana-
medrove etapze eleqtronuli mTavroba ganixileba,rogorc mmarTvelobis instrumenti da marTvis proce-
sebis ganxorcielebis sistema, rogorc krizisis, po-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
39
litikuri ryevebis socialur-ekonomikuri gamowveve-
bis marTvis efeqturi forma4.teqnologiurma Zvrebma ara marto ekonomikis,
aramed sazogadoebis socialuri Semadgenlobac Sec-
vala, ramac axali gamowvevebisa da amocanebis winaSedaayena qveynebis politikuri sistemebi da maTi mmar-
Tvelobis reJimebi. informaciuli teqnologiebisa dakomunikaciebis uprecedento zrdis Sedegia cifrulidemokratiisa da eleqtronuli mmarTvelobis damkvid-
reba dasavleTis saxelmwifoebSi. eleqtronuli mmar-Tveloba efuZneba informaciisa da komunikaciaTa teq-
nologiebis gamoyenebas qveynis marTvis procesSi. is
moicavs rogorc adgilobriv TviTmmarTvelobas, asevesaxelmwifo mmarTvelobas erovnul doneze da uSua-
lod ukavSirdeba saxelmwifoTaSoris urTierTobebs.misi ZiriTadi instrumentebia cifruli teqnologiebi
da globaluri komunikaciuri sistemebi, rac saSuale-bas iZleva Seiqmnas saxelmwifo organizaciebis veb-
gverdebi, ganTavsdes informacia maTi saqmianobis, bi-
ujetebis mdgomareobis, konkursebis, vakansiebis Sesa-
xeb, xelmisawvdomi gaxdes mniSvnelovani movlenebi,axali ambebi da a.S. es ki uprecedentod zrdis xalxis
4 რა ტი ა ბ ულა ძ ე , საქართველოს ელექტრონული მთავრობისგამოწვევები.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
40
monawileobis SesaZleblobas qveynis marTvis saqmeSi5.mTavrobis mimarT ndobis amaRlebis da kargi mmarTve-
lobisa da demokratiis gaZlierebis mizniT, mTlian sa-
zogadoebas (moqalaqeebi, sazogadoebrivi jgufebi, sa-
moqalaqo organizaciebi da biznesi) unda SeeZlos mo-nawileoba miiRos sajaro gadawyvetilebebis miRebasa
da politikis SemuSavebaSi.2006 wlis martis saqarTvelos prezidentis
brZanebulebiT efeqtiani mmarTvelobis sistemis da
teritoriuli mowyobis reformis centri Seiqmna, ro-
melmac SeimuSava konceptualuri dokumentebi, rogo-
ricaa: saqarTvelos informatizaciis saxelmwifo kon-cefciis proeqti da eleqtronuli mmarTvelobis kon-
cefcia. 2007 wlidan mniSvnelovani nabijebis gadadgma
eleqtronuli mTavrobis ganviTarebis mimarTulebiT.Seiqmna ელექტრონული მთავრობის განვითარებისმხარდამჭერი სამთავრობო komisia, 2010 wels ki saqar-
Tvelos iusticiis saministroSi Camoyalibda. saagen-
tos erT-erT ZiriTad funqcias eleqtronuli mTavro-
bis ganviTarebis xelSewyoba warmoadgens. mas Semdegsaxelmwifom eleqtronuli mTavrobis proeqtebis
mniSvnelovani ricxvi ganaxorciela, maT So-
5 ქ ე თე ვ ა ნ რ ო ს ტ ი ა შ ვ ი ლი , ე ლე ქ ტ რ ო ნ უ ლი მ მ ა რ თვ ე ლო ბ ას ა ქ ა რ თვ ე ლო შ ი : მ ს ო ფ ლი ო ტ ე ნ დე ნ ც ი ე ბ ი , https://idfi.ge/ge/e-governance-in-georgia-world-tendencies
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
41
ris my.gov.ge, hr.gov.ge, eauction.ge, rs.ge. gaeros eleq-tronuli mTavrobis ganviTarebis maCveneblis Tanax-
mad, saqarTvelo 2012 wels 72-e adgilidan 2014 wels 56-adgilze avida.
eleqtronuli mmarTvelobis sferoSi ukanas-knel aTwleulSi saqarTveloSi gadadgmuli konkretu-
li, Tundac arakoordinirebuli, zogjer usistemo,magram mainc seriozuli nabijebis bevri kargi magali-
Tia rogorc kerZo, ise saxelmwifo seqtorSi, maT So-
ris centralur, seqtorul da regionalur doneze.CvenTvis am SemTxvevaSi swored regionaluri donis
analizia mniSvnelovani.amasTan dakavSirebiT sainteresoa regionaluri
eleqtronuli mTavrobis ganviTarebis arsebuli mdgo-
mareoba aWaris avtonomiur respublikaSi. 2014 welsSeqmna aWaris avtonomiuri respublikis erTiani sam-
Tavrobo portali. am kuTxiT regioni msgavsi tipis
proeqtis ganxorcielebaSi pioneria qveyanaSi.zogadad, saqarTveloSi eleqtronuli CarTu-
lobis oTxi mTavari sferoa gansazRvruli: ukukavSiri
eleqtronul servisebTan mimarTebaSi, eleqtronuli
servisebis SemuSavebaSi CarTuloba, Ria monacemebi,gamWvirvaloba, Ria mmarTveloba da bolos, gadawyve-
tilebis miReba da politikis SemuSaveba.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
42
ukukavSiris meqanizmebi SeiZleba moicavdes Sem-
degs: komentirebis/saCivris saSualeba, anu veb gverdis
bolo Tavi, CamosaSleli meniu servisis miwodebis Sem-
deg da a.S.; onlain Catebi an swrafi mokle teqsturi
Setyobinebis funqcia; forumebi, blogebi; onlain
kvleva an konsultaciebi; onlain gamokiTxvebi; socia-
luri mediis gamoyeneba. portal www.adjara.gov.ge–ze araris ganTavsebuli zemoTdasaxelebuli erTi ukukavSi-
ris meqanizmic ki. Tu ar CavTvliT iseT moZvelebul
serviss, rogoricaaa ,,mogvwereT“. amave dros yvelas
gaaCnia oficialuri feisbuq-gverdebi. Tumca isini araris gaTvlili konkretuli momsaxurebebisa Tu mom-
xmareblis segmentze. Cvens mier Catarebuli eleqtro-
nuli CarTulobis kvlevis mixedviT, erTian portalzewarmodgenili sajaro institutebis vebgverdebi Ziri-
Tadad orientirebulia calmxriv komunikaciaze, racgamoixateba informaciis gacvlaSi da ar uzrunvel-
yofs iseTi ganxilvis platformas, rogoricaa blog-forumebi. im veb gverdebis umravlesobas, romlebzec
monitoringi Catarda, ar aqvs onlain servisebis Sefa-
sebis formebi, romlis meSveobiTac moxdeba problemisidentificireba da aRniSnuli problemis gadaWris
gzebis Zieba moqalaqeebTan erTad. vebgverds www.ad-
jara.gov.ge ar aqvs specialuri moduli, romelic sa-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
43
Sualebas miscems yvela msurvels, datovos komentari
sxvadasxva samTavrobo gadawyvetilebebis, proeqtebis,RonisZiebebis Sesaxeb da am gziT gamoxatos Tavisi mo-
sazreba. veb-gverdi ar moicavs eleqtronul petici-
ebs.regionSi eleqtronuli mTavrobis danergva se-
riozul problemebs awydeba. kvlevam gamoavlina orga-
nizaciuli, teqnikuri, socialuri da meToduri xasia-
Tis problemebi. romlebic mocemul etapze qmnis seri-ozul barierebs da xels uSlis eleqtronuli mTavro-
bis efeqtur ganviTarebas. aRsaniSnavia Sesabamisi sa-
kadro resursis aryola, centrsa da regions Soris Se-
sabamisi programebis miznebis gansxvavebuloba, moqa-laqeTa naklebi gaTviTcnobierebuloba eleqtronuli
mTavrobis proeqtis Sesaxeb da a.S.mniSvnelovani pozitiuri Zvrebis miuxedavad,
aWaris regionSi Tanamedrove sainformacio-sakomuni-kacio teqnologiebis ganviTarebis saerTo mdgomareo-
ba aradamakmayofilebelia. regionis informaciul ga-
remo, SeiZleba Sefasdes rogorc demokratizebis mi-
marTulebiT gardaqmnis stadiaSi myofi, romelic gar-
kveuli progresis miuxedavad, saWiroebs seriozul re-
formebs Tanamedrove sainformacio-sakomunikacio
teqnologiebze dafuZnebis TvalsazrisiT. arsebuli
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
44
realoba es aris arasistemuri, strategiulad gaumiz-
navi arakoordinirebuli nabijebi; isini ufro metad
warmoadgenen “stiqiur“, vidre erTian, mizanmimarTul,sistemur process. aqedan gamomdinare, unda Seiqmnas
strategiuli dokumenti ,,aWaris eleqtronuli mTav-
roba“, romelic uzrunvelyofs regionSi eleqtronu-li mTavrobis ganviTarebis procesis garkveul siste-
maSi moqcevas.,,aWaris eleqtronuli mTavroba“, rogorc sa-
xelmwifo marTvis axali sistema, unda Seiqmnas mosax-leobisTvis saxelmwifo momsaxurebis xarisxis da
efeqturobis gazrdis, saxelmwifo organoebis saqmia-
nobis Sesaxeb mosaxleobis informirebulobis mizniT.agreTve saxelmwifo organoebis sxvadasxva doneebs
Soris efeqturi uwyebaTSorisi urTierTobebisTvis.sakuTriv eleqtronuli mTavroba warmoadgens siste-
mas, romelsac struqturaSi aqvs Sida da gare kontu-
rebi.eleqtronuli mTavrobis Sida konturi es aris
daxuruli sistema, romelic gankuTvnilia mxolod sa-
xelmwifo aparatis Sida moxmarebisTvis. is moicavs
programul-aparatul kompleqs, romelSic daculia
monacemebi. yvelaferi es uzrunvelyofs efeqturs
uwyebaTSoris urTierTobebs. Sida konturis far-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
45
glebSi moqmedebs Semdegi sistemebi: eleqtronuli do-
kumentbrunvis erTiani uwyebaTSorisi sistema, mTav-robis sainformacio analitikuri sistema da misi geo-
sainforamcio sistema.dokumentis ,,aWaris eleqtronuli mTavrobis
strategiis“ ganxorcieleba unda daefuZnos ara mar-
to konceptualur da instrumentalur, aramed, samar-
Tlebriv safuZvlebsac. unda Seiqmnas samarTlebriv
normatiuli baza, romelic uzrunvelyofs eleqtro-nuli mTavrobis instrumentaluri bazis formirebas
da, romelic, pirvel rigSi, gulisxmobs eleqtronulidokumentbrunvis erTiani uwyebaTSoris regionaluri
sistemis Seqmnas. amave dros samarTlebrivi normiT un-da gansazRvros uwyebaTSoris urTierTobebSi gamosa-
yenebeli dokumentebis saxeobaTa CamonaTvali. eleq-tronuli dokumentbrunvis erTiani uwyebaTSoris re-gionaluri sistemis Seqmna daaregulirebs regiona-
lur saxelmwifo xelisuflebis organoebs, adgilob-rivi TviTmmarvelobis da sazogadoebriv organizaci-ebs Soris urTierTobebs da uzrunvelyofs regionis
yvela saxelmwifo uwyebis erTian saqmiswarmoebas.saxelmwifo xelisuflebis sainformacio-anali-
tikurma sistemam unda uzrunvelyos mmarTvelobiTi
gadawyvetilebebis miRebis efeqturi mxardaWera, ro-
melic unda daefuZnos aWaris regionis socialur-eko-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
46
nomikuri ganviTarebis Sesaxeb arsebuli monacemebis
analizs, monitorings da damuSavebas.aWaris regionis saxelmwifo xelisuflebis or-
ganoebis geoinformaciuli sistema unda warmoadgen-
des im informaciis marTvis instruments, romlis sa-fuZvelzec Seiqmneba erTiani geoinformaciuli siv-
rce, romelic gaaerTianebs avtonomiuri da municipa-luri donis mmarTvelobiT organoebis da uwyebebis
monacemTa bazebs erToblivi gamoyenebis sistemaSi.yvelaferi es saSualebas mogvcems racionalurad dai-
gegmos da miRebul iqnes efeqturi gadawyvetilebebi,maT Soris calkeuli teritoriebis optimaluri mar-
Tvis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisTvisac. uwyebaT-Soris muSaobis efeqturobis amaRlebisTvis aucilebe-lia yvela municipalitetSi dainergos videosakonfe-rencio kavSirebis sistema sxvadasxva donis TaTbire-
bis Catarebis uzrunvelyofisTvis.,,eleqtronuli mTavrobis“ gare konturi war-
moadgens sistemas, romelic erTis mxriv, Seicavs mo-saxleobisTvis aucilebeli informaciis farTo
speqtrs regionis mTavrobis, saxelmwifo organoebis,samarTlebriv-normatiuli bazis, sacnobaro informa-
ciis, sxvadasxva movlenebis Sesaxeb, xolo meores
mxriv, iZleva saSualebas eleqtronuli resursebis ga-moyenebiT sxvadasxva saxis saxelmwifo momsaxurebis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
47
miRebis SesaZleblobas. gare konturi warmoadgens Riasistemas da wvdoma dasaSvebia yvela kategoriis mom-
xmareblisTvis. is Sedgeba rigi Ria internet resurse-
bisagan. mocemulma konturma aseve unda moicvas ram-
denime sistema: aWaris mTavrobis erTiani portali,municipalitetebis portali, q. baTumis meriis da sak-
rebulos portalebi, aWaris umaRlesi sabWos portali
da saxelmwifo momsaxurebis portali. mTavrobis por-
tali es aris mTavrobis aparatis, saministroebis da
saqveuwyebo dawesebulebebis oficialuri veb-gverde-
bis erToblioba, romelmac moqalaqeebs da biznesstruqturebs unda miawodos yvela aucilebeli in-
formacia mTavrobis saqmianobis Sesaxeb. saxelmwifomomsaxurebis portalma moqalaqeebsa da ekonomikur
subieqtebs unda miawodos ara marto informacia, ara-med instruqcia saxelmwifo momsaxurebis servisebis
da maTi gamoyenebis Sesaxeb.aWaris municipaluri veb-gverdebis gaerTiane-
bebis bazaze unda moxdes erTiani regionaluri muni-
cipaluri portalis Seqmna, romelic gaaerTianebs yve-
la sistemas. TiToeuli municipalitetis veb-gverdiunda Seicavdes zogad informacias municipalitetis
Sesaxeb, mis municipalur gaerTianebebis, marTvis or-
ganoebis, sxvadsxva statistikur monacemebis, mniSvne-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
48
lovani normatiuli dokumentebis teqstebis, ganxor-cielebul gegmebis da proeqtebis Sesaxeb informaci-
as. saitze aseve unda xdebodes Sesabamis municipali-tetSi dagegmili RonisZiebebis Sesaxeb informaciis
gacnobac. moqmed veb-gverdebze ganTavsebulia mxo-lod zogad informacias municipalitetis da mar-
Tvis organoebis Sesaxeb, isic sakamod mwiria. munici-palitetebis erTiani portalis da aWaris moqmedi er-Tiani samTavrobo portalebis gaerTianebis bazaze un-
da Seiqmna erTiani regionaluri portali - aWaris
eleqtronuli mTavrobis“ sistemis saxiT. aRniSnulsistemaSi unda moqmedebdes iseTi eleqtronuli ser-
visi, romelic moqalaqeebs da organizaciebs daexmare-ba pirdapir mimarTon maTTvis dainteresebul Sesaba-
mis kompetentur uwyebas saWiro sakiTxze. Tavis mxrivuwyebas eqneba SesaZlebloba operatiulad miiRos da
ganixilos mimarTva da gasces pasuxi.,,aWaris eleqtronuli mTavrobis“ proeqtis Se-
muSavebam da ganxorcielebam xeli unda Seuwyos moqa-laqeebisaTvis saxelmwifo momsaxurebis SeTavazebis
procesis optimizacias sainformacio-sakomunikacio
teqnologiebis gamoyenebiT. aseve gazardos saxelmwi-fo xelisuflebis organoebis efeqturoba gadawyveti-lebis SemuSavebis da miRebis sferoSi regionis socia-
lur-ekonomikuri ganviTarebis mimarTulebiT. yvela-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
49
feri erTad mniSvnelovnad xels Seuwyobs biurokrati-
zaciis Semcirebas, gadawyvetilebis miRebis gaWianure-
bas, rasac xSirad awydebian saxelmwifo mosamsaxuree-
bi, regionis aRmasrulebel xelisuflebas SesaZleb-
lobas miscems gaakontrolos uwyebis qveda rgolebi,romlebic Rebuloben moqalaqeebis gancxadebebs da sa-
Civrebs. amis garda, rigi saxelmwifo servisebis SeTa-vazeba moxdeba uSulod eleqtronuli sistemis meSveo-
biT, rac gamoricxavs moqalaqeTa rigebs uwyebebSi
msgavsi servisebiT sargeblobis dros.amave dros arsebobs problemebi im moqalaqee-
bisTvis, romlebsac ar aqvT yovelTvis internetTanwvdoma an ar floben eleqtronuli resursebis Sesaba-
mis unarebs. Tumca es problemebi SeiZleba paralelurreJimSi mogvardes eleqtronuli terminalebis gan-Tavsebisa da Sesabamisi unarebis kvalifikaciis amaR-
lebis gziT.eleqtronuli mmarTvelobis, rogorc saxelmwi-
fo marTvis saSualebis srulyofis Sesaxeb saubrisas
aucilebelia aRiniSnos rigi faqtorebi, romelTa aR-
mofxvra xels Seuwyobs regionaluri da, zogadadeleqtronuli marTvelobis Sesaxeb programis efeq-
tur ganxorcielebas. pirveli, erTiani strategiis ar
arseboba, romelSic mkafiod iqneboda gansazRvrulicentraluri xelisuflebis regionebTan urTierTda-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
50
mokidebuleba msgavs programebTan dakavSirebiT. sau-baria saqarTvelos regionebSi msgavsi proeqtebis gan-
xorcielebaze da kompetenciebis gamijvnaze. is romregionebis araTanabari ganviTareba kidev ufro ar-
Tulebs rogorc centrTan, aseve sakuTriv regionebs
Soris urTierTobis mdgomareobas. mTlianobaSi kiarasakmarisi mcdelobaa saxelmwifos erTiani eleq-
tronuli arqiteqturis Seqmnaze.meore, yuradReba unda gamaxvildes efeqturi
sajaro servisis strategiaze im mizniT, rom mosaxleo-bisTvis SeTavazebuli iqnes axali mosaxerxebeli eleq-
tronuli servisebi, ramac unda uzrunvelyos moqala-qeTa eleqtronuli CarTuloba da Ria mmarTvelobis
Camoyalibeba; Sesabamisad unda Seiqmnas Sesabamisi in-
frastruqtura; gaZlierdes eleqtronuli usafrTxo-
eba; moqalaqeebSi unar–Cvevebis ganviTarebis xelSew-
yoba da eleqtronuli inkluzia. yvelaferma erTadunda moaxdinos cifruli momsaxurebis gamoyenebis aq-
tiuri xelSewyoba. aseve unda iqnes Seswavlili Tu ro-gori wvdoma aqvs mosaxleobas da rogor iyeneben
www.adjara.gov.ge–s da SeTavazebul sxva efeqtian servi-
sebs. xelisuflebam aqcenti unda gaakeTos moqalaqeeb-
ze orientirebuli servisebis danergvaze, cifruli
uTanasworobis aRmofxvraze, momxmarebelTa internet
unarebis gaumjobesebaze, rac mniSvnelovnad gazrdis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
51
danergili servisebis moxmarebis efeqturobas. prio-riteti unda mieniWos mTavrobasa da moqalaqeebs So-
ris (G2C) efeqtian serviss da onlain servisebis xelmi-
sawvdomobas portal www.adjara.gov.ge –s meSveobiT.aseve mniSvnelovani iqneba eleqtronuli servisebisxelmisawvdomobis zrda mTeli regionis masStabiT
iusticiis saxlebSi, sazogadoebriv centrebsa da bib-lioTekebSi ganTavsebuli TviTmomsaxurebis aparate-
bis meSveobiT, agreTve iseTi komerciuli arxebis meS-
veobiT, rogoricaa gadaxdis aparatebi.amrigad, miuxedavad arsebuli xarvezebisa, aWa-
ris magaliTze Seqmnili erTiani samTavrobo portali,SeiZleba ganvixiloT rogorc regionaluri mTavrobisganviTarebis modeli saqarTveloSi da is SeiZleba mi-viCnioT rogorc saxelmwifo mmarTvelobis reformi-
rebis elementi saqarTveloSi. unda Seiqmnas regiona-luri eleqtronuli mTavrobis danergvis da ganviTa-
rebis saxelmwifo programa, romelic iqneba qveyanaSieleqtronuli mTavrobis ganviTarebis Semadgeneli na-
wili.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
52
Иракли МанвелидзеГига Фартенадзе
Георгий Катамадзе
Развитие электронного правительства, как примерэлемента реформирования государственного управления
на примере АджарииРезюме
Введение электронного правительства в регионесталкивается с серьезными проблемами. Проведенныеисследования выявили организационные, технические,социальные и методологические проблемы, которые создаютсерьезные препятствия на данном этапе и мешаютэффективному развитию электронного правительства.
Необходимо также отметить отсутствиесоответствующих кадровых ресурсов, различие программныхцелей между центром и регионами, ограниченнаяосведомленность граждан о проекте электронногоправительства и т.д.
Несмотря на некоторые позитивные сдвиги вАджарском регионе развитие современных информационно-коммуникационных технологий остается посредственным.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
53
Информационную среду региона, можно охарактеризоватькак переходный период к демократизации который, несмотряна определенный прогресс, нуждается в серьезномреформировании с точки зрения создания современныхинформационных и коммуникационных технологий.
Существующая реальность является не системной,стратегически непродуманной без скоординированныхшагов; они представляют «стихийное» действие, а нецеленаправленный системный процесс. Исходя из этого,необходимо создание стратегического документа«Электронное правительство Аджарии», который обеспечит врегионе процесс развития электронного правительства,подведение его под определенный процесс.
Документ «Стратегия электронного правительстваАджарии» должен иметь не только концептуальные иинструментальные, но также законные основания.Необходимо создать правовую нормативную базу, котораяобеспечит формирование инструментальной базыэлектронного правительства и которая, в первую очередь,подразумевает создание единой региональноймежведомственной системы электронного документооборота.
В тоже время правовыми нормами должноопределяться в межведомственных отношениях перечисление
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
54
используемые виды документов. Создание единойрегиональной межведомственной системы электронногодокументооборота будет способствовать регуляцииотношений между государственной властью, местнымсамоуправлением и общественными организациями,обеспечит единым документооборотом все государственныеучреждения.
Irakli ManvelidzeGiga PhartenadzeGiorgi Katamadze
Development of electronic governance as an element ofreforming state governance according to the Adjarian
exampleResume
Establishment of electronic governance in the region isfacing serious problems. Organizational, technical, social andmethodological problems have been identified after the research.These problems currently create serious barriers and prevent thedevelopment of effective e-governance. Lack of human resources,difference in program targets of the centre and the region, lack ofcitizens’ awareness about the project of electronic governance areother issues that should be mentioned.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
55
In spite of positive changes the overall situation concerningdevelopment of modern information-communication technologies inAdjara is not satisfactory. The information systems in the region canbe described as transforming in a democratic way which needsserious reforms. Current situation shows that unsystematic,uncoordinated actions were made which overall represents morechaotic rather than coordinated systematic process. Therefore, astrategic document “Adjarian Electronic Government” should becreated which will ensure systematic development of electronicgovernance in the region.
The implementation of the strategy of “Adjarian ElectronicGovernment” should be based on not only conceptual andinstrumental but also legal basics. A legal normative basis should becreated which will include formation of electronic government’sinstrumental basis as well as creation of united regional system ofelectronic document management. Meanwhile types of documentswhich would be used in inter institutional relations should be definedunder a legal norm. Creation of regional united system of e-filingwill regulate regional public institutions, relations between local self-government and public organizations as well as it will ensurecoordinated work of all regional public institutions.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
56
sruteebis geopolitika da axali wesrigiSav zRvaze
irakli gorgilaZe
Tanamedrove saerTaSoriso urTierTobebSi Savi
zRvis sruteebis sakiTxi erT-erT umTavres geopoli-
tikuri problemad rCeba. brZola naosnobis reJimiskontrolze wamyvani saxelmwifoebis sagareo politi-
kis erTerTi umTavres orientirs warmoadgens.jer kidev lozanis samitze (1923) Savi zRvis sru-
teebis sakiTxi erT-erT wina planze iyo wamoweuli.sabWoTa ruseTi kategoriulad moiTxovda sruteebis
daxurvas yvela gemisTvis. didi britaneTi ki cdilob-
da Sav zRvaSi ''antantis'' gavlenis gazrdas. sabolood
TurqeTi daTanxmda, rom Savi zRvis sruteebis demili-tarizacias ganaxorcielebda da antantis samxedro
flotebisTvis, sruteebs gaxsnida.6
sakiTxi sabolood montrios konvenciam daaregu-
lira. konvenciis debulebebi erToblivad SeimuSaves:didma britaneTma, TurqeTma, safrangeTma, bulgareT-
ma, rumineTma, saberZneTma, iugoslaviam, avstraliam
da iaponiam.
6 Imperial Conference of 1923. http://www.i-acuse.com/wp-content/uploads/2014/09/1923-Imperial-Conference.pdf
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
57
montrios konvencia, romelic 1936 wlis 20 ivliss
Sveicariis qalaq montrioSi daido, aregulirebs ”Savi
zRvis sruteebis” statuss, romlebic TurqeTis suve-
renitetis qveSaa, magram Riaa yvela qveynis savaWro ge-
misTvis mSvidobian an saomar viTarebaSi (Tu TurqeTi
araa omis monawile). Tuki TurqeTi omis monawilea, im
qveynebis savaWro gemebs, romelebic ar arian TurqeT-
Tan omSi Cabmulni, SeuZliaT isargeblon sruteebSi
tranzitiT im pirobiT, rom neitralitets daicaven
(ar daexmarebian omis sxva monawileebs). marTalia yve-la monawile saxelmwifom aRiara sruteebze TurqeTis
gavlena, magram miuxedavad amisa, TurqeTs ufleba arhqonda sakuTari Sexedulebebisamebr ganesazRvra
sruteebSi, romelime qveynis flotis gatareba-arga-
tarebis sakiTxi. TurqeTs unda exelmZRvanela konven-
ciis debulebebiT.konvenciis ZaliT aseve mcire SezRudvebi dawes-
da SavizRvispira qveynebis samxedro flotebisTvis,xolo ara SavizRvispira qveynebis flotebisTvis mTe-
li rigi SezRudvebi SemuSavda: sruteebSi ver gaivlis
is xomaldi, romlis wyalwva aRemateba 15 aTas tonas,maTi raodenoba ki 9 erTeuls. araSavizRvispira qvey-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
58
nebs ufleba aqvT Sav zRvaSi dahyon mxolod 21 dRe.7
SavizRvispira qveynebs es SezRudva ar exebaT.8
kavkasia yovelTvis warmoadgenda Savi zRvis sru-teebis regionSi dominirebisa da masze kontrolis ga-
saRebs. amitom xelsayrel garemobebSi kavkasiasTan mi-
marTebiT yvela didi saxelmwifo avlenda Tavis Zalas.jer kidev I msoflio omis dasawyisSi arsebobda mTeli
kavkasiis xelaxla gadanawilebis gegmebi, razedac da-majereblad mowmobs axalgazrda TurqeTis xelmZRva-nelobis Ria dapirebebi ruseTis kavkasieli xalxebis-
Tvis, romlebsac arigebdnen im imediT, rom „kavkasiaSi
rusebis winaaRmdeg ajanydebian TaTrebi, qarTvelebi
da mTielebi“, da somxebsac sTavazobdnen maTTan Seer-
Tebas. omSi warmatebis SemTxvevaSi „rusebis gandevnis“Semdeg axalgazrda Turqebi pirdebodnen „Crdilo-da-
savleTSi Seiqmnas avtonomiuri saqarTvelo quTaisis,
7 Montreux Convention Regarding the Regime of the Straits - JULY 20 TH, 1936.http://www.dailysabah.com/op-ed/2015/12/12/the-montreux-convention-regarding-the-regime-of-the-straits8 იმის გამო რომ 1952 - 1992 წლებში ბოსფორსა და დარდანელზე 444ავარია მოხდა და უმეტეს შემთხვევაში, გემებზე თურქი ლოცმანი არიმყოფებოდა. 1994 წლის 1 ივლისს თურქეთმა მიიღო სანაოსნომიმოსვლის სპეციალური დადგენილება: ''ყველა ის ხომალდი, რომელიცაპირებს გაიაროს შავი ზღვის სრუტეები (ბოსფორი და დარნდანელი)ვალდებულია სრუტეებში გავლამდე დაიქირაოს თურქი - ლოცმანი, რათასათანადოდ იყოს დაცული უსაფრთხოების ნორმები“.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
59
tfilisis, baTumisa da trapizonis gubrniis nawilis
farglebSi“, Crdilo-aRmosavleT nawilSi „gamoiyos av-
tonomiuri muslimanuri olqi daRestnis, baqosa da
elizavetpolis guberniis nawilis SemadgenlobiT“ da,bolos, centralur nawilSi Seiqmnas „avtonomiuri
somxeTi erevnis, yarsis, elizavetpolis guberniis da-
savleT nawilisgan maTTvis arzrumis, vanisa da biTli-
sis vilaieTebis mimdebare nawilebis mierTebiT“9
globalurma cvlilebebma XX saukuneSi, pirvel-
yovlisa, ssrk daSlam da axali saerTaSoriso subieq-
tebis suverenizaciam gaaqtiura geopolitikuri, eko-
nomikuri, samxedro-strategiuli da ekologiuri xasi-
aTis problemebi, rac pirdapir ukavSirdeba Savi zRvis
regionisa da sruteebis sakiTxs.istoriuli sivrcis geopolitikuri saxis Senar-
Cunebis erTerT mTavar instruments warmoadgens sam-
xedro-strategiuli erTianoba. mas ayalibebs xelSek-
rulebebi erToblivi Tavdacvisa da kavSirebis Sesaxeb,romlebic mowmobs saerTo strategiuli interesebis
arsebobas, gansazRvravs mesame qveynebisadmi urTier-
Tvaldebulebebs. amis gaTvaliswinebiT interesTajgufebi seriozul gavlenas axdenen da ibrZvian evra-
9 Россия и Центральная Европа в новых геополитических реалиях. -კ ო ნ ფ ე რ ე ნ ც ი ი ს მ ა ს ა ლე ბ ი . narochnitskaia.ru
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
60
ziaSi maTTvis momgebiani geopolitikuri konfigura-
ciis Seqmnaze.amerikis SeerTebuli Statebi. aSS 2002 wlis
erovnuli usafrTxoebis strategiis mixedviT, Savi dakaspiis regionebi miCneulia mniSvnelovanad ara mxo-
lod navTobis maragebis, aramed indoeTisa da samxreT-aziis bazrebisaken gamavali gzebis gamo. aSS samxedroarseboba avRaneTidan saqarTvelomde zrdis vaSingto-
nis gavlenas regionSi. miznis misaRwevad arsebiTiaZalTa balansis cvla riTac miiRweva ruseTis gavlenis
Sesusteba ekonomikur, politikur da samxedro sfero-
ebSi. meore mniSvnelovani mizania ssr kavSiris daSlisSedegad aRmocenebuli damoukidebeli saxelmwifoebis
integracia evro-atlantikur struqturebSi. SedegadaSS mokavSireebTan erTad SeZleben dominirebuli po-
ziciis mopovebas aq, riTac moaxerxeben regionuli ba-
lansis dawolis centris Secvlas maT sasargeblod.10
Sedegad, Savi zRvis mniSvneloba aSS-sTvis mdgo-
mareobs SemdegSi:Savi zRvis sanapiroebidan SesaZlebeli gaxdeba
rogorc samxreTi aseve CrdiloeTi kavkasiis kontro-
10 Stephen Blank, Time for a Transatlantic Initiative, New Europe Review, გვ. 5
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
61
li. aucileblobis SemTxvevaSi ki calkeuli probleme-
bis provocireba;aSS-s arsebobam Sav zRvaze SesaZlebelia waaxali-
sos ukraina, saqarTvelo, moldaveTi da a.S., SedegadSeZleben kidev ufro Zlierad gauwion winaaRmdegoba
ruseTs.ruseTis federacia. aSS moqmedebebi regionSi,
kerZod bazebis mSenebloba centralur aziaSi, samxed-
ro da teqnikuri daxmarebebi saqarTvelosTvis (stra-tegiulad mniSvnelovani navTobis transportirebis
saqmeSi) arsebiTad ewinaaRmdegeba ruseTis politikas.ramac am ukanasknels alternatiuli gadawyvetilebe-
bis miRebis aucilebloba ukarnaxa. vaSingtonis arse-
bobam (an gamokveTilma interesebma) aiZula moskovi Se-eqmna Sanxais organizacia da winaaRmdegoba gaewia mis-
Tvis regionSi.aRniSnulis gaTvaliswinebiT, ruseTisTvis kvlav
prioritetulia politikuri, ekonomikuri da samxed-
ro dominireba regionSi. moskovs sakuTari interese-bis Sesabamisad surs kontrolis uzrunvelyofa Sav
zRvispireTsa da kavkasiaSi, amiT TurqeTis, aSS-sa da
evrokavSiris poziciebis Sesusteba.evropis kavSiri. ek interesebi pirdapir Seesaba-
meba aq misi gafarToebis process. mas Semdeg rac orga-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
62
nizaciis subieqtebi gaxdnen aRmosavleT da centra-
luri evropis qveynebi ek-ma Savi zRvis regionis mezob-
lis statusi moipova. xolo 2007 wels rumineTisa dabulgareTis gaerTianebiT ki regionSi aqtiuri moTama-
Se gaxda.Savi zRva energetikuli gzebis perspeqtivaze
dgas, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania ek-sTvis, ro-melic sakuTar energouzrunvelyofas gare aqtorebis
meSveobiT cdilobs, amdenad usafrTxoeba da stabilu-
roba regionSi mniSvnelovani komponentia, gansakuTre-
biT 2007 wlis Semdeg. garda amisa, ek cdilobs imigra-
ciis aRmosavleTi-dasavleTi xazis Sesustebas Savi
zRvidan. marTalia evropis konstituciis proeqtis wa-rumateblobam interesi nawilobriv Seasusta magram
arsebuli viTarebis analizi cxadhyofs, rom is Seinar-
Cunebs geopolitikuri aqtoris statuss aq.mimdebare qveynebi. aRniSnul problemasTan da-
kavSirebiT, TurqeTs, ukrainas, bulgareTs, rumineTsa
da saqarTvelos gansxvavebuli xedvebi gaaCniaT. Tumcaineteresebi identuria regionaluri stabilurobisa
da usafrTxoebis, mdgradi ganviTarebisa da transpor-
tirebis sakiTxebSi. aSS interesebi SesaZlebelia gage-
bul iqnas rogorc regionuli stabilurobis garanti,Sesabamisad amerikis SeerTebuli Statebis bazebma
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
63
bulgareTsa da rumineTSi es qveynebi mniSvnelovan po-
ziciebze daayena. isic cnobilia, rom ukrainas, azerba-ijansa da saqarTvelos mniSvnelovnad uWers mxars da-savleTi rac inicirebul demokratiul reformebSi ai-
saxeba. amitom Sida dinamikis gauTvaliswineblad es
qveynebi importirebuli cvlilebebis reJimSi arian.miaCniaT ra, rom demokratizaciiTa da mdgradobiT
SeZleben ruseTis gavlenisgan Tavis daRwevas. damou-
kideblobis mopovebis Semdeg, ukrainam yvela Zala ix-
mara imisTvis, rom SeenarCunebina potsabWoTa samxed-
ro Zalebi sazRvao flotSi. kievis mcdeloba gaxdesdasavleTis nawili da amasTan energodamokidebulebaruseTze qveyanas arasaxarbielo mdgomareobaSi ag-
debs.11 rumineTi rogorc ormxrivi molaparakebis wev-
ri, aqtiur rols TamaSobs regionSi. agreTve is cdi-lobs damatebiTi ekonomikuri Semosavali miiRos ro-
gorc kaspiis, aseve konstante-trietskis navTobsade-
niT. bulgareTi ZiriTadad mxars uWers ek da aSS inte-
resebs regionSi, Tumca qveynis roli aRniSnul sakiT-
xTan dakavSirebiT (rumineTTan SedarebiT) pasiuria.
11 Ognyan Michev, "Transatlantic Strategy For Black Sea Stabilization AndIntegration", Ronald D. Asmus (ed.), A New Euro-Atlantic Strategy for the BlackSea Region, Washington; The German Marshall Fund of the U.S., 2004, გვ.92
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
64
TurqeTma, Tavisi Zlieri flotiT Sav zRvaze, ssr kav-Siris daSlis Semdeg bosforisa da dardanelis srute-
ebze dominanti saxelmwifos statusi moipova, da regi-
onSi usafrTxoebis garantori gaxda.12 miuxedavad ami-sa TurqeTis pozicia aRniSnul sakiTxTan diskusiebSi
ugulebelyofilia.amrigad, sruteebis sakiTxi msoflio politikis
erTgvar qvakuTxeds warmoadgens. arsebuli interese-
bidan gamomdinare, rTulad warmosadgenia globaluri
politikis aqtorebi SeTanxmdnen erTian poziciaze.xolo vidre iarsebebs problemis interpretaciis ra-
modenime varianti, iarsebebs konfrontaciis bazac,rac regions mometebuli riskis pirobebSi amyofebs.
12 Ardan Zentürk, "Amerika ile Krizin Asıl Nedeni" (Главная причина турецко-американского кризиса), Star daily newspaper, 28.02.2005.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
65
Ираклий Горгиладзе
Геополитика проливов и “Новый порядок” на ЧерноммореРезюме
Черноморские проливы являются одной из самыхсложных геополитических проблем международных отношений.Борьба за контроль над режимом судоходства в Проливахпостоянно велась великими державами разными средствами. Насовременном этапе проблема Проливов не только не потеряласвоей остроты и актуальности, но приобрела новое звучание.
Глобальные изменения конца XX века, прежде всего,распад СССР и появление новых независимых государстввысветили новые задачи ипроблемы геополитики экономического, военно-стратегического, экологического свойства, напрямую связанныес Черноморским регионом и проблемой Проливов.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
66
Irakli Gorgiladze
Geopolitics of the Straits and New Order in the Black SeaResume
The Black Sea Straits issue still remains main geopoliticalproblem of the modern International Relations. Struggle forcontrolling over the Navigation Regime is most important foreignpolicy challenge for the Great Powers.
Global Changes of XX century, mostly dissolution of USSR andSovereignitization of new International Subjects encouragedactivating of new geopolitical, economic, strategic, military andecological problems which directly connecting with Black SeaRegion and the Strait problems.
literatura
Montreux Convention Regarding the Regime of the Straits -JULY 20 TH, 1936. http://www.dailysabah.com/op-ed/2015/12/12/the-montreux-convention-regarding-the-regime-of-the-straits
Imperial Conference of 1923. http://www.i-acuse.com/wp-content/uploads/2014/09/1923-Imperial-Conference.pdf
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
67
Maritime Traffic Regulations for the Turkish Straits and theMarmara Region. — Turkey. Almanac. — Ankara,1995.
Ognyan Michev, "Transatlantic Strategy For Black SeaStabilization And Integration", Ronald D. Asmus (ed.), A NewEuro-Atlantic Strategy for the Black Sea Region, Washington; TheGerman Marshall Fund of the U.S., 2004, p.92
Stephen Blank, Time for a Transatlantic Initiative, NewEurope Review, p. 5
Ardan Zentürk, "Amerika ile Krizin Asıl Nedeni" (Главнаяпричина турецко-американского кризиса), Star dailynewspaper, 28.02.2005.
Россия и Центральная Европа в новых геополитическихреалиях. - konferenciis masalebi. narochnitskaia.ru
История дипломатии/Издание второе. Ред.кол.: ГромыкоА.А. и др. М. T.I-V. М. 1976.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
68
islamuri saxelmwifo - realuri safrTxe
lamzira xideSeli
2011-2012 wlebis areulobebis Sedegad islamuripolitikuri partiebi zogierT arabul qveyanaSi war-
marTvel politikur Zalad gadaiqca. islamuri aRor-
Zinebis (haraqaT an-nahada al islamia) - TunisSi, ,,mus-
limi Zmebis“ asociacia (al-ixvan al muslimun) - egvip-
teSi, islamuri saxelmwifo (al-davla al islamia) si-
riasa da eraySi da sxva.Tanamedrove msofliosaTvis yvelaze did saf-
rTxes warmoadgens ,,islamuri saxelmwifo“, Tavdapir-
veli saxelwodebiT ,,erayisa da levantis islamuri sa-
xelmwifo“ (ISIS). dajgufebis safuZvels suniti radika-
lebi warmoadgenen. islamuri teroristuli organiza-
cia akontrolebs erayisa da siriis garkveul nawils,aseve mcire teritorias libiasa da nigeriaSi. 2014wlis ivnisis dasawyisSi ISIS-m uprecedento teroris-
tuli Setakebebi ganaxorciela. daipyro erayis Crdi-
loeTiT mdebare raionebis sakmaod didi nawili, xoloivnisis bolosTvis gaaqtiurdnen siriisa da erayis te-
ritoriazec. TavianT kontrols dauqvemdebares siri-
asa da eraySi arsebuli navTobmompovebeli obieqtebi,
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
69
boevikebma xelSi Caigdes ori umsxvilesi samxedro ba-
za. TavianT gankargulebaSi aqvT didZali iaraRi da
samxedro teqnika. maT Soris gadasatani sazenito kom-
pleqsebi, tankebi, bronirebuli samxedro teqnika da
amerikuli warmoebis haubicebi.ISIS operaciebs atarebs da ganStoebebi aqvs
msoflios mraval qveyanaSi, maT Soris samxreT aziaSic.2014 wlis 29 ivniss organizaciam sakuTari Tavi gamoac-
xada xalifatad, xolo lideri - abu baqar al baRdadi -xalifad. ISIS-s mizania daamyaros religiuri, politi-kuri da samxedro mmarTveloba mTeli msoflios mus-
limebze.islamuri saxelmwifo warmoiSva 1999 wels daj-
gufeba ,,jamaa al-Tavhid va al -jihadis“ bazaze, rome-
lic dakavSirebuli iyo al-qaidasTan. 2003 wels aSS-smier eraySi ganxorcielebuli samxedro operaciis
dros, ISIS SeuerTda erayis daumorCileblobis moZrao-
bas. TviTgamocxadebidan sul mcire xanSi islamurmasaxelmwifom magnitiviT miizida eqstremistuli orga-nizaciebi da Seurigebeli islami radikalebis globa-
lur centrad gadaiqca.boevikebis raodenoba swrafad izrdeba axlo aR-
mosavleTis, Crd. afrikis, evropis, amerikis da avstra-
liis islamisti radikalebiT. momaval boevikebs ar ga-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
70
aCndaT araviTari samxedro gamocdileba, isini am cod-nas iRebdnen ruseTis ZalovnebTan nabrZoli Crdilo
kavkasielebisagan. 2012 wlis bolos siriaSi Seiqmna
ramdenime banaki, romelTa muSaobasac mkacr kon-trols uwevdnen yofili erayeli samxedro mosamsaxu-
reebi. 2013 wlis Semodgomaze mxolod alepos maxlo-bel provinciaSi islamuri saxelmwifos warmomadgen-
lebma SeZles 2,6 aTasze meti ucxoeli mebrZolis rek-
rutireba, romelTa Sorisac Warbobdnen Tuniselebi,saudis arabeTis moqalaqeebi, Turqebi, egviptelebi da
CeCnebi. moqmedebda emirTa kontrolis rTuli sqema,isini iyvnen pasuxismgeblebi mkvlelobebze, adamianTa
gatacebebze, snaiperTa moqmedebebze, biurokratiaze,komunikaciebsa da usafrTxo kavSirgabmulobisTvis
saWiro Sifrebis SemuSavebaze.eqstremisti liderebis Canafiqri iTvaliswineb-
da mravalricxovani sadazvervo da Zalovani qveganyo-
filebebis paralelur moqmedebas, romlebic Tavis
mxriv, erTmaneTsac uTvalTvalebdnen. saxelmwifokontrolis es sistema Tavis droze sadam huseinma Seq-
mna, romlis drosac arcerTi generali ar iyo darwmu-
nebuli, rom mas ar uTvalTvalebdnen.ISIS SeuerTdnen ,,siriis Tavisufali armiis“ da
al-qaidasTan dakavSirebuli ,,jabhaT an-nusras“ boevi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
71
kebi. sam TveSi islamuri saxelmwifos boevikebis rao-
denoba gaizarda samjer da 30 aTass gadaaWarba. 2014wlis 10 ivniss ISIS-s sunitma mebrZolebma aiRes qalaq
mosulis dasavleTi nawili, riTac maT gaakontrolesnavTobmompovebeli da navTobgadamamuSavebeli raio-
nebi da damoukidebelni gaxdnen. maT daikaves aero-
porti, adgilobrivi satelevizio sadguri da samTav-
robo Senobebi. cixeebidan gaaTavisufles aTasamde
msjavrdebuli. sunituri teroristuli dajgufebis
boevikebma daxvrites 12 RvTismetyveli Seixi.ISIS-s mamoZravebel Zalas navTobi warmoadgens.
siriaSi arsebuli sxva islamuri dajgufebebisgan gan-
sxvavebiT, islamurisaxelmwifo ar aris damokidebuli
ucxour daxmarebaze, amisaTvis maT siriaSi Seqmnes ,,sa-
xelmwifo“, sadac daaweses Tavisi gadasaxadebi, romle-bic navTobis eqsportiT miRebul TanxebTan erTad
srulad faravs maTi agresiuli saqmianobis xarjebs.islamuri saxelmwifo yoveldRe navTobis gayidvidan 3mln. dolars iRebda, es ki niSnavda, rom igi istoriaSi
yvelaze mdidari teroristuli organizaciaa. dajgu-
feba siriasa da eraySi navTobis 11 sabados akontro-
lebda. aq mopovebuli navTobi ki TurqeTis, iordaniisa
da erayis Sav bazarze xvdeboda. Tumca dResdReobiT
es Semosavali, msoflio bazarze navTobis fasis klebis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
72
gamo, mniSvnelovnad Semcirebulia. sakmaod did Semo-savals iRebs islamuri saxelmwifo adamianebis gatace-
biTac. teroristebs aseve exmarebaT is Tanxebi, romle-
bic sxvadasxva gziT mosaxleobisgan miiTvises. finan-
suri Semosavlis erT-erTi wyaro qalebisa da gogone-bis motaceba da Semdeg maTi seqsualur monebad gayid-
vaa.islamuri saxelmwifos ideologias - Seqmnas xa-
lifati muslimebiT dasaxlebul nebismier teritoria-
ze - bevri mxardamWeri hyavs, Tumca zogierTi arabuliqveyana islamuri saxelmwifos mowinaaRmdegeebs miem-
xro.am mxriv, arabul samyaroSi ara aris azris erTia-
noba. ,,xalifati aris iq, sadac Sen xar“ - es aris ISIS-s
erT-erTi mTavari mizani.amaSia misi saerTaSoriso po-
litikis mTeli arsi. xalifati ar cnobs gaeros da Ca-
moyalibebul diplomatiur wess. amitomac adareben xa-lifats bolSevikebs da safrangeTis didi revoluciis
revolucionerebs. maTi ideologia ar cnobs saz-
Rvrebs da zeerovnulia.islamuri saxelmwifo TandaTan gadaiqca radi-
kaluri islamis mTavar Zalad axlo aRmosavleTis re-
gionSi da vlindeba tendencia Semdgomi zrdisken. ISIS-s mier gakontrolebuli teritoriis saerTo farTobi
2014 wlis monacemebiT 40-90 aTas kvadratul kilo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
73
metrs, xolo mis teritoriaze mcxovrebi adamianebis
ricxvi 8 milions Seadgenda. maTgan umetesoba sunite-
bi iyvnen. 2015 wlis zafxulis dasawyisisaTvis, brZole-bis Sedegad islamurma saxelmwifom dakarga Tavdapir-
velad eraySi dapyrobili teritoriebis 25-30 % (daax-
loebiT 8-10 aTasi kvadratuli kilometri). siriasa da
eraySi moqmedi formirebebis SemadgenlobaSi Sedis 70aTasi sxvadasxva erovnebis boeviki.
mimdinare procesebis miRma verc yofili sabWo-
Ta kavSiris qveynebi darCeba, radgan ISIS-s wevrebma ru-seTis prezidentis vladimer putinis misamarTiT ram-
denjerme gaavrceles video mimarTva., sadac isini pi-
robas deben, rom gaaTavisufleben CeCneTs da mTel
kavkasias. ruseTis teritoriaze aqtiurad mimdinare-
obs mebrZolebis rekrutireba, islamistebis popula-roba izrdeba CrdiloeT kavkasiaSi da centralur azi-
aSi. am procesebis miRma verc saqarTvelo darCeba,radgan saqarTvelosac hyavs muslimuri aRmsareblo-
bis moqalaqeebi. ISIS-s gaaqtiureba ukve SesamCnevi xde-
ba, is flobs uzarmazar finansebs da aqtiurad ewevaaxali momxreebis gadabirebas mTeli msoflios masSta-
biT. bolo periodSi islamuri aRmsareblobis saqar-Tvelos moqalaqeebma daiwyes moxaliseebad islamuri
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
74
saxelmwifos rigebSi brZola. maT Soris arian aras-
rulwlovanebic.
literatura
gureSiZe s. ,,islamuri saxelmwifo“. Tanamedrove
axlo aRmosavleTi. Tb.,2015http://Freebearcon.com/national-security/saudi-arabia-shows-
off-chinese-missiles/http://tvrain.ru/articles/spiegel_isis-386128./http:www.asiaafrika.ru/AA.nomers/201507/http://thediplomat.com/2015/01/isis-looks-for-foothold-in-
central-asia.nttp://www.russia-direcr.org/analysis/central-asia-yurning-
russia-and-us-combat-isishttp://www.lemonde.fr/etat-islamique/http://www.marianne. net/tags/etatislamique.www.francetvinfo.fr./monde/proche-orient/offensive-jihadiste-
en-irak/
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
75
Ламзира Хидешели
Исламское государство – реальная угрозаРезюме
Самой серьезной угрозой в современном мире являетсяИсламское государство (ISIS), основу которого представляютрадикалы-сунниты. Исламская террористическая организацияконтролирует существенные территории Ирана и Сирии. ISISпроводит операции и имеет свою сеть во многих странах мира, втом числе и Южной Азии. 29 июня 2014 года даннаяорганизация объявила себя Халифатом, а лидера – Абу Бакраль-Багдади халифом Багдада.
Целью Исламского государства является установлениерелигиозного, политического, военного влияния над всемимусульманами мира. Движущей силой Исламского государстваявляется нефть. Организация владеет огромными финансами иактивно ведет политику по привлечению в свои ряды новыхсторонников из многих стран мира, в том числе и Грузии.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
76
Lamzira Khidesheli
Islamic Stata – Real DangerResume
The biggest danger today for modern works is IslamicRepublic (ISIS) base of which are Sunni radicals. Islamic terroristorganization controls certain part of Iraq and Siria. ISIS carries outoperations and has fields in number of countries, including SouthernAsia. On June 29, 2014 ISIS organization declared itself as aCaliphate with Abu Baqr Al-Baghdad as its Khalifa. Goal of IslamicState is to establish religious, political and military governance overall Muslims across the world. Oil is the major force behind theIslamic State. It possesses huge amount of finances and is activelyoccupied with winning over new supporters from worldwide,including from Georgia.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
77
politikuri konfliqtebis religiurifaqtori
natalia lazba
politikur konfliqtebSi religiuri faqto-
ris bunebis, rolis da mniSvnelobis sakiTxi Tanamed-
rove msoflioSi sul ufro met yuradRebas ipyrobs.sazogadoebaSi, saxelmwifo da religiuri dawesebule-
bebi paralelurad erTmaneTis gverdigverd arseboben.religia xels uwyobs sazogadoebrivi, maT Soris po-
litikuri faseulobebis mxardaWeras da dasabuTebas,rac aseve gavlenas axdens sazogadoebis damokidebu-
lebaze kanonierebisa da xelisuflebisadmi. religiisada politikis aseTi urTierTmimarTeba ganpirobebu-
lia imiT, rom adamianTa didi nawilisaTvis religiurirwmena erovnuli kulturis da cxovrebis ganuyofeli
nawilia, romelic qmnis sazogadoebis socialur-poli-
tikuri mowyobis safuZvels.politikuri konfliqti politikuri subieqte-
bis Sejaxebas, winaaRmdegobas warmoadgens, gamowveu-
li maTi interesebis, Rirebulebebis da Sexedulebebis
sxvadasxvaobiT. politikuri konfliqti socialuri
konfliqtis nairsaxeobas warmoadgens. politikuri
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
78
konfliqtis mTavar paradigmas warmoadgens brZola
ZalauflebisaTvis. Zalaufleba asocirdeba winaaRme-
gobasTan, ZaladobasTan, sanqciebTan da sxva ,,negati-
ur movlenebTan’’. TviT politika ki xSirad globa-
lur konfliqtad moixseneba. politikuri konfliqtis
sagans ori saxis deficiti warmodgens: poziciuri de-
ficiti (anu, socialuri poziciebis deficiti - socia-
luri statusebi, rolebi) da wyaroebis deficiti (ma-
terialuri, sulieri resursebi). konfliqti Cndeba
mxolod im SemTxvevaSi, Tu mxareebi miiswrafvian er-
TmaneTis xarjze miiRon sargebeli.religia umTavres socialur instituts warmo-
adgens, sulier resurs, romelic Seicavs socialur
normebs, Rirebulebebs, rolebs, ritualebs, Cveule-
bebs, qcevis standartebs. uolter rasel midi (saer-
TaS. urT. specialisti, aSS) aRniSnavs, rom religia yo-
velTvis iyo da rCeba mniSvnelovan faqtorad, rome-
lic gansazRvravs qveynis politikas, strategias, naci-
onalur identobas da kulturas. religias rogorc
socialur fenomens, gaaCnia Tavisi funqciebi:• kompensatoruli (ususurobis kompensa-
cia, xsnis fsiqologiur daZabulobas)• komunikaciuri (morwmunoebis erTmaneT-
Tan da RmerTTan - locvis meSveobiT)
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
79
• regulaciuri (normebis, wesebis, tradi-
ciebis meSveobiT xorcieldeba individebis marTva)• integraciis (eris konsolidacia), magram
polikonfesiur qveynebSi-piriqiT, religias SeuZlia
iTamaSos dezintegraciis roli.• kulturis translacia - xeli Seuwyos
damwerlobis, xelovnebis da a.S. ganviTarebas, dagro-
vili gamocdilebis gadacemas Taobidan Taobas.religia gavlenas axdens saxelmwifoze da po-
litikaze, sazogadoebaze da ojaxze. gavlenis donessakralizaciis da sekularizaciis procesebi gansaz-
Rvravs. sakralizacia (lat. sacer -saRvTo) eklesiis
rolis amaRlebas sazogadoebriv cxovrebaSi, religi-
is gavlenis arealis gafarToebas. sekularizacia(lat. Saecularis-amqveyniuri)- socialuri institu-
tebis ganTavisufleba saeklesio zegavlenisagan.Tanamedrove samyaroSi religiisa da politikis
Taviseburi urTierTobis formebi Camoyalibda. maga-
liTad, religiis gamoyeneba politikuri miznebismisaRwevad (1991 wels sadam huseinis quveiTze Tavdas-
xmis motivacia - quveiTis samefo ojaxi arRvevs isla-
mis normebs); religiis gavlena politikaze, arsebuli
kanonebis CarCoebSi (italiaSi, espaneTSi, portugalia-Si eklesia gavlenas axdens sakanonmdeblo organoebze
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
80
(ojaxis, ganaTlebis sakiTxebze); politikuri insti-tutebis sakralizacia (sintoizmi warmoadgens poli-
tikuri institutebis sulier sayrdens (iaponia))dRes religia ideologiiis rols TamaSobs,
rac iwvevs mis politizacias. xSirad is gamodis ro-
gorc konservatizmis, liberalizmis da socializmis
alternativa. aqedan gamomdinare, religiuri faqtorixSirad mniSvnelovan rols TamaSobs rogorc saerTa-
Soriso, ise saSinao konfliqtebSi.msoflio religiebi Tavis klasikur variantSi,
tolerantobas da siyvaruls efuZneba. magram, religi-
as xSirad iyeneben politikuri brZolis iaraRad. ma-
galiTad, muslimi fundamentalistebi omis aRsaniSna-
vad iyeneben cnebas ,,jixads,, urjuloebTan. magram,arabulidan es termini niSnavs saRvTo oms. Tu davda-
pirvelad, islamis gavrcelebis periodSi is niSnavda
TavdacviT oms, XIVs. jixadis koncepcia rTuldeba -Cndeba sulieri jixadi (alahTan daaxlovebis sulie-ri gza).
agreTve, iaponuri cneba-filosofia ,,busido’’(ar Cabarde mters cocxali, tyveebi gaanadgure da a.S).
zog religias (qristianobas, islams) axasiaTebs
prozeletizmi. maTTan SedarebiT, aRmosavluri reli-giebi Tavisi simSvidiT da araagresiulobiT gamoirCe-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
81
va. magram, aqac arsebobs agresiis sastiki magaliTebi.1995 wels teraqti tokios metroSi (gazi ,,zarinis’’ ga-
moyenebiT) cnobilma iaponurma religiurma seqtam
,,aum sinrike’’ moawyo, Tavisi damfuZneblis da lide-
ris saTaveSi (sioko asaxara). mTavari amocana - jer
iaponiis, xolo Semdeg mTliani samyaros dapyroba.dRes msoflioSi ramdenime meqanizmi moqmedebs,
romelic gansazRvravs religiuri konfliqtebis pro-
vocirebis ZiriTad faqtors. upirveles yovlisa, ese-
nia: saxelmwifos polikonfesiuri xasiaTi (indoeTi,indonezia, nigeria, libani da a.S). naTeli magaliTia
libani, sadac 20-ze meti konfesiis warmomadgeneli
cxovrobs da ramac me-20 saukunis 80-an wlebSi xeli Se-
uwyo sisxlismRvrel samoqalaqo dapirispirebas. meo-re faqtors warmoadgens religiuri jgufebis dis-
kriminacia, rac gamoixateba: socialur da politi-
kur uTanasworobaSi, gansazRvruli konfesiis warmo-madgenlebis gadaWarbebuli raodenoba politikur
elitaSi. magaliTad, iranSi, sadac tradiciulad do-
minirebs sunituri umciresoba, roca mosaxleobis um-
ravlesoba - Siiti (ajanyeba 1991w.). huseinis reJimis
dacemis Semdeg (2003) viTareba icvleba. magram Seiqmna
axali safrTxe, Siitur mTavrobas ewinaaRmdegebian su-
niti boevikebi. filipinebze, sadac diskriminirebul-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
82
ma muslimma umciresobam daiwyo ajanyebuli brZola
1968 wels (grZeldeba 40 weli). ZiriTadi mosaxleoba -kaTolikebi, umciresoba-muslimi (2.).
Semdeg faqtors warmoadgens ekonomikuri,samxedro ideologiuri an politikuri mxardaWera
qveynis garedan. separatistuli moZraoba indur
StatSi jamu da kaSmirSi. 1947 wels britanulma indo-
eTma moipova damoukidebloba, mis teritoriaze (re-
ligiuri niSniT) gaCnda ori saxelmwifo: indoeTis kav-
Siri (indusebi) da pakistani (muslimebi). pakistani gai-
yo - bangladeSi da TviT pakistani. magram jamus prob-
lema dResac aqtualuria - 60% akontrolebs - indoe-
Ti, 40%-pakistani. ZiriTadi mosaxleoba - muslimebi,gaerTianeba pakistanTan undaT.
politikis Careva religiaSi es aris is faqto-
ri, romelic dRes warmoadgens erT-erT seriozul
mizezs ukrainaSi politikuri krizisis CamoyalibebaSi.Istoriulad, dasavleT ukrainaSi damtkicda unia, ro-melmac daakavSira marTlmadidebluri eklesia da ka-
Tolikuri romi. uniaTuri eklesia xeli Seuwyo ukrai-
nuli nacionalizmis formirebaSi. is ssrk-s dros iyo
iZulebiT likvidirebuli. bolo wlebSi uniaTuri ek-lesiis mimdevrebi misi legalizaciis sakiTxiT gamo-
diodnen, rasac warmatebiT miaRwies. Sedegi: dapirispi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
83
reba uniaTebs da marTlmadideblebs Soris. saxezeasxva qveynebis Carevis mcdeloba aRniSnul konfliq-
tSi. amas emateba ganxeTqileba marTlmadideblur ek-
lesiaSi - nawili politikosebis gamodian iniciativiT
damoukidebeli (moskovis patriarqidan) eklesiis Seq-
mnaze. ukrainuli marTlmadideblobis ganxeTqileba.Seiqmna ukrainuli marTlmadidebluri eklesia. dRes
saxezea religiuri orientiris konfiguracia - da-
savleTSi - uniaTuri, rig centralur regionebSi - uk-
rainuli eklesia, dasavleTSi da samxreTSi - kanonieri
marTlmadidebluri eklesia (3).da bolos, religia dResac asrulebs ideolo-
giis msgavs funqcias, rac mis politizacias uwyobs
xels. Tumca yovelTvis es ar niSnavs, rom sazogadoe-
ba ufro da ufro religiuri xdeba. xSirad ganviTare-
bad qveynebSi mwvave socialur-ekonomikuri Tu poli-tikuri realiebi religiuri niSiT hpovebs gamoxatu-
lebas, romelic mimarTulia raRac samarTlianobis
miRwevisaTvis (4). aseT SemTxvevebSi religia SeiZlebamogvevlinos iseTi Tanamedrove ideologiebis alter-
nativad, rogoricaa konservatizmi, liberalizmi Tu
socializmi. globalizaciis procesi, romelic xSiradxels uwyobs tradiciuli sazogadoebis vesternizaci-
as, SeiZleba gamoiwvios nacionalizmis tendenciebis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
84
gaZliereba, romelic mimarTuli iqneba TviTmyofadi
kulturis SenarCunebisken. aseT SemTxvevebSi religia
gaxdeba nacionaluri programis mniSvnelovani nawili.
Lლiteratura
lancovi s., politikuri konfliqtologia, mos-
kovi, 2008.Kemp, G. Iran and Iraq: The Shia Connection, Soft Power; and
the Nuclear Connection. Washington, DC: United States Institute ofPeace, 2005.
Рябых, Г.. Русская православная церковь в системесовременных международных отношений // Полис. 2008. № 2.
Бровко, О.Д. Религиозный фактор политическихконфликтов [Электрон- ный ресурс] / О.Д. Бровко. –– Режимдоступа:http://www.rusnauka.com/15_APSN_2010/Politologia/68138.doc.htmю (дата обращения: 08.04.2014).
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
85
Natalia Lazba
Religious factor of political conflictsResume
The nature, role and importance of the religious factor inpolitical conflicts are one of the most important problems nowadays.In a modern society a state and church are developing in parallel.Religion promotes the formation and maintenance of social valuesincluding political values which in turn has an impact on the attitudeof society towards laws and government. Such interrelations betweenreligion and politics is caused by the fact that for most peoplereligion is part of national culture and is inseparable from lifestyleand basics of socio-political organization of society.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
86
Наталия Лазба
Религиозный фактор политических конфликтовРезюме
Природа, роль и значимость религиозного фактора вполитических конфликтах входит в ряд наиболее актуальныхпроблем сегодняшнего мира. В современном обществегосударство и церковь сосуществуют параллельно друг другу.Религия способствует обоснованию и поддержаниюобщественных ценностей, в том числе и политических, чтовлияет на отношение общества к закону и власти. Такаявзаимосвязь религии и политики обусловлена тем, что длябольшинства людей религиозная вера является частьюнациональной культуры и неотделима от образа жизни и основсоциально-политического устройства общества.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
87
germaniisa da evrokavSirisurTierTamokidebulebis xarisxi
giorgi jRarkava
evrokavSiris istoria 1951 wels Seqmnil evropis
qvanaxSirisa da foladis gaerTianebiT iwyeba. organi-zacia eqvsi saxelmwifos gaerTianebas warmoadgenda
(dasavleT germania, safrangeTi, italia da beniluqsis
qveynebi). swored eqfg-s Seqmnam daudo saTave evrokav-
Siris dRevandeli saxiT Camoyalibebas. dasavleT ger-
mania, igive germaniis federaciuli respublika, Tavi-danve did rols asrulebda aRniSnuli gaerTianebis
farglebSi, radgan organizaciis Seqmnis motivi swo-red germaniaSi arsebuli qvanaxSiris sabadoebis gan-
kargvis problematuroba iyo - masze pretenzias saf-
rangeTic acxadebda. qvanaxSiris gaerTianebis parale-
lurad 1958 wels romis xelSekrulebiT iqmneba evro-
pis ekonomikuri gaerTianebac, romelsac imave wels ev-
ratomis Seqmnac mohyva. aRniSnuli organizaciis wev-
rebi SeTanxmdnen, rom atomuri energiis dargSi eTa-
namSromlaT erTmaneTTan. 1967 wels zemoT CamoTvli-li samive organizacia gaerTianda da evrogaerTiane-
bad gardaiqmna. am periodSic germaniis federaciuli
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
88
respublikis roli dasavleT evropis masStabiT didi
iyo, magram hegemonur rols mainc safrangeTi inarCu-
nebda. amas adasturebs isic, rom „luqsemburgis kom-
promisi“ swored safrangeTis daJinebulmoTxovnas
mohyva (evrogaerTianebaSi kvalificirebuli umravle-sobiT gadawyvetilebebis miRebis axali principi saf-
rangeTis interesebSi ar Sedioda). xolo inglisis ev-ropul organizaciaSi gaerTianeba orjer swored saf-
rangeTis uaris Semdgom daibloka (1963 da 1967 wlebi).situacia garkveulwilad vili brandtis kanclerad
arCevam Secvala. brandtis moqnilma politikam, ro-
melsac „istpolitika“ ewoda, saboloo jamSi mis qveya-nas aramxolod evrogaerTianebis farglebSi SesZina
damatebiTi wona, aramed didi gavlena moaxdina 90-ian
wlebSi „ori germaniis“ gaerTianebis saqmezec. 70-ianiwlebis bolos germaniis roli evrokavSirSi imdenad
gaizarda, rom swored qveynis kancleris, helmud Smid-tis safrangeTis prezident Jiskar destenTan molapa-rakebebis dros gancxadebuli Tanxmobis wyalobiT mo-
xerxda evropuli monetaruli sistemis Camoyalibeba.monetaruli sistemis Camoyalibebis Semdeg Seiqmna ev-
ropuli valutis gaerTianebac, romlis mTavari ele-
mentic doiC marka gaxda (Photius, 1994). am periodSievrogaerTianebis valutebis gacvliTi kursebi bevrad
ufro stabiluri iyo iseT valutebTan SedarebiT, ro-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
89
gorebicaa amerikuli dolari da iaponuri ieni - es yve-
laferi ki doiC markis garSemo xdeboda. maastrixtis
samitamde (1991) doiC markis revalvacia sxva evrozo-
nis valutebis mimarT 38% iyo.rac Seexeba aRmosavleT germanias, is 90-ian wle-
bamde dasavleT evropisgan izolirebulad, komunis-
tur politkur realobaSi viTardeboda. Tumca kideverTxel aRsaniSnavia vili brandtis roli dasavleT da
aRmosavleT germaniis daaxloebaSi. 70-ian wlebSi swo-red bdandtis dros aRiara germaniis federaciulmarespublikam germaniis demokratiuli respublikis da-
moukidebloba da garkveuli kavSirebi gaaba masTan, ra-
mac, saboloo jamSi, berlinis kedlis dangrevis Semdegori Tanabaruflebiani politikuri erTeulis integ-
racia gaamartiva.germaniis, rogorc evrokavSiris gamokveTili
potenciuri lideris roli, berlinis kedlis dacemis-
Tanave ikveTeba. Tumca Zlieri da erTiani germaniisarseboba evropaSi warsuli gamocdilebidan gamomdi-nare didi safrTxis Semcveli iyo da amitomac aRniSnu-
li sakiTxi 90-ian wlebSi did eWvebs da yoymans iwvevda
safrangeTis (miterani), italiisa (andreoti) da brita-
neTis (teTCeri) liderebs Soris (Baltic Worlds, 2009). ase-Ti damokidebulebis gamo dasavleT germaniis kan-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
90
clerma helmut kolma germanelebis mxridan evrope-lebis mimarT keTilmosurneobis dasamtkiceblad saga-reo aqcenti erTiani evropis politikuri kavSiris gam-tkicebisken mimarTa da Seecada dasavleli politiko-sebisTvis erTiani germaniis roli evrogaerTianebisfarglebSi dadebiTi da integraciuli kuTxiT warmoe-
Cina. aRniSnulma politikam maleve gaamarTla, radgangermaniis xsenebuli sagareo kursi evropis supranaci-onalur institutebSi mowonebul iqna da Sesabamisad
maTma TanamSromlebma, rogorc evrogaerTianebis in-
teresis damcvelebma, TavianT qveynebSi germaniis ga-
erTianebis ideis propaganda daiwyes.germanelebma SeZ-les adreotisa da miteranis darwmunebac germaniis ga-erTianebis saWiroebaSi evrogaerTianebis naTeli mo-
mavlis mizniT. sabolood germania 1990 wlis oqtom-
berSi gaerTianda, ris Sedegadac evrogaerTianebaSi
axali gamokveTili lideric gamoCnda. germaniis aRniS-
nulma sagareo kursma - gaerTianebis procesSi aqcenti
gaekeTebina ara erovnul, saxelmwifoebriv doneze,aramed supranacionalur evrogaerTianebaze, Tavidan-ve naTeli gaxada Tu ramxela politikuri zegavlena
eqneboda qveyanas organizaciis SigniT.evrokavSiri dRevandeli saxiT 1993 wlidan ya-
libdeba (maastrixtis xelSekrulebis ZalaSi Sesvli-
dan). am periodidan moyolebuli germaniis politika
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
91
evrokavSiris farglebSi hegemonobaze orientirebuli
ar yofila. karnegis centris mklevaris ian teqnus az-riT germaniis sagareo politika evropisa da msofli-
os masStabiT gaerTianebis dRidan 3 ZiriTad svetze
dgas (CARNEGIEEUROPE, 2014). pirvel sveti qveynis ev-
rokavSiris mimarT damokidebulebas exeba. misi mixed-viT germaniis sagareo politika evropis politikurda ekonomikur erTobaze unda iyos orientirebuli da
qveynebs Soris integracias unda uwyobdes xels. meoresvetis mixedviT germania partnior qveynebTan kompro-
misuli politikis gatarebas unda ecados, manam sanam
es mis erovnul interesebs ar Selaxavs. mesame sveti ki
ufro metad germaniis mier 90-ian wlebSi gatarebul im
midgomas exeba, romlis mixedviTac qveynis sagareo
orientirSi didi, dominanti qveynebis garda, patara
evropuli qveynebic unda moxvedriliyvnen. amis mize-
zi Semdegi gaxldaT - germanias surdaiseT qveynebTan,rogorebicaa holandia, dania, avstria da Tundac espa-neTi pirdapir kavSirze gasuliyo da maTi ndoba arasxva didi qveynebis saSualebiT aramed Tavadve moepo-
vebina. am midgomis gagrZeleba gaxldaT germaniidangasuli didi raodenobiT investiciebi evrokavSiris
patara vqynebSi, ramac saboloo jamSi aRniSnuli qvey-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
92
nis, rogorc politikuri, aseve ekonomikuri roli ki-
dev ufro gazardaevrokavSiris farglebSi.swored amgvarad mimdinareobda evrokavSirisa
da germaniis urTierTobebi 90-iani wlebidan moyole-
buli, ramac saboloo jamSi germania organizaciis ga-
mokveTil liderad aqcia.amaze metyvelebs misi roli
saberZneTis krizisis mogvarebaSi, romlis drosacgermania praqtikulad evrokavSiris politikis mTava-
ri moqmedi subieqti gaxda. qveyana aramarto politi-kurad axdenda situaciaze gavlenas aramed didi iyo
misi wvlili ekonomikuri kuTxiTac. amis karg magali-Tad gamodgeba mimdinare wlis zafxulSi germaniis gan-cxadebuli Tanxmobis Semdeg evrokavSiris mier saber-
ZneTisTvis krizisis, dasaZlevad gamoyofili pirveli
fuladi daxmareba (The Guardian, 2015).germania did rols TamaSobs siriis mimdinare
krizisis mogvarebaSic. 2015 wels siriis krizisis drosevropis mimarTulebiT migrantTa Zalian didi talRa
wamovida. maTi umravlesoba ki swored germaniis mier
iqna miRebuli. qveyana praqtikulad evrokavSiris far-glebi am periodSi migrantebis krizisis makoordini-
rebel Zalad iqca. germaniis kancleris, angela merke-
lis gancxadebiT 2015 wlis bolos germaniaSi Casul
migrantTa raodenoba rekordul maCvenebels - 800 000-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
93
s miaRwevda. amis miuxedavad krizisis daregulirebissaqmeSi germanias migrantebis mimarT sakuTari poli-
tika ar Seucvlia. piriqiT, seqtemberSi germaniis vice-
kanclerma, zigmar gabrielma sakuTar gamosvlaSi aR-
niSna, rom germanias ramdenime wlis ganmavlobaSi yo-
velwliurad 500 000 migrantis miReba SeeZlo (Tabula,2015). amiTgermaniam faqtobrivad evropis migrantebiskrizisis dartyma Tavis Tavze aiRo da evrokavSiris
sxva qveynebs magaliTi misca, rom saerTo evropul
problemaze pasuxismgeblobis wili maTac egrZnoT.evrokavSiris masStabiT germania mosaxleobis
raodenobiT pirvel adgilzea (daaxloebiT 80 milioni
adamiani).germania msoflioSi erT-erTi mowinave ganvi-
Tarebuli industriuli qveyanaa. misi ekonomika ameri-
kis, CineTisada iaponiis Semdeg rigiT meoTxea. aRniS-nuli ekonomika ZiriTadad industriul warmoaebasa da
momsaxurebazea fokusirebuli. magram germaniis eko-
nomikas erTi specifikuroba axasiaTebs - igi Zlieraa
damokidebuli eqsportze. msoflios bankis monaceme-bis mixedviT dReisaTvis qveynis ekonomikis daaxloe-
biT 45% swored eqsportze modis. eqsporti TavisTa-
vad gasaRebis bazarzea damokidebuli. gasaRebis baza-ri ki germaniisTvis upirveles yovlisa evrokavSiris
zonaa. Sesabamisad, SegviZlia davaskvnaT, rom ekonomi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
94
kurad germania evrokavSirze sakmaod Zlieraa damoki-
debuli. magram aRniSnuli damokidebuleba evrokav-
Sirzec vrceldeba - Tu germania eqsportis mxrivaa
organizaciaze damokidebuli, es ukanaskneli germania-
ze damokidebulebas importis mxriv ganicdis. TumcaaRniSnuli damokidebuleba ra Tqma unda pirdapirpro-
porciuli ar aris.zemoTxsenebuli faqti germaniis politikaze Se-
sabamis gavlenas axdens - ekonomikuri mniSvnelobis ga-mo germanuli evropuli politika evrokavSiris qvey-nebSi politikuri stabilizaciasa da ekonomikuri
mdgradobis xelSewyobazea orientirebuli, raTa ger-maniaSi warmoebul produqtze moTxovna SenarCundes
da amasTan erTad gaizardos kidec. es yvelaferi ger-maniis ekonomikur gavlenas evrokavSiris farglebSi
TandaTan ufro da ufro zrdis, rac politikur wonis
matebazec aisaxeba.amrigad, urTierTdamokidebulebis xarisxi, ro-
gorc davinaxeT or subieqts Soris marTlacaa (Tanac
sakmaod didi), Tumca saboloo jamSi SegviZlia davas-
kvnaT, rom germanias ufro didi politikuri wona aqvs
evrokavSirSi, vidre evrokavSirs germaniaSi, radgan ev-rokavSiris ZiriTadi politikis ganmssazRvreli Tavad
germaniaa. rac Seexeba ekonomikas, aq urTierTdamoki-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
95
debulebis xarisxi TiTqmis Tanabaria - uxeSad, rom
vTqvaT, germania ver gaZlebs evrokavSiris bazris ga-
reSe (eqsportze didwilad damokidebulebis gamo), ev-
rokavSirs ki germaniidan importis gareSe gauWirdeba.aRniSnuli faqtebi gvaZlevs imis Tqmis saSualebas,rom aRniSnul realobas Tavis sasargeblod Zalian ra-
cionalurad iyenebs - arsebuli politikuri gavlenis
meSveobiT ekonomikur bazars inarCunebs, ekonomikuriresursebiT ki TavisTavad ukve politikuri wonis gaz-
rdasac axerxebs.aRniSnulidan gamomdinare SegviZlia
davaskvnaT, rom evrokavSiris SesamCnevad ufro meta-daa germaniaze damokidebuli vidre piriqiT da es da-mokidebuleba droTa ganmavlobaSi ufro da ufro iz-
rdeba.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
96
Giorgi Jgarkava
The interdependence levels between Germany and theEuropean Union
Resume
Recent events (Greece, Syriacrises) approve how importantis Germany in Europe. I think that it will be interesting to determinethe real role of Germany in the European Union. In addition, we willdiscuss the role of the EU for the German domestic politics, whichwill ultimately help us to realize how much the European Union andGermany are interdependent on each other. After clarification of thespecific nature of the interdependence will try to determine if thelevel of political and economic dependence is equal.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
97
Гиорги Джгаркава
Степень взаимозависимости между Германией иЕвропейским Союзом
Резюме
Последние события (Греция, Сирия кризисы) утвердить,как важно Германия в Европе. Я думаю, что это интересно,чтобы определить реальную роль Германии в ЕвропейскомСоюзе. Кроме того, мы обсудим роль ЕС для немецкихвнутренней политики, которые в конечном итоге помогут нампонять, насколько Европейский Союз и Германия являютсявзаимозависимыми друг от друга. После выяснения спецификивзаимозависимости будет пытаться определить, если уровеньполитической и экономической зависимости равны.
literatura
Photius. 1994. germania da evrokavSiri. interneti:http://www.photius.com/countries/germany/economy/germany_economy_germany_and_the_euro~1406.html; bolonaxva, 29oqtomberi, 2015.
iohansoni, karl magnus. 2010. procesi, romelsacukan ver dabrundeba. BALTICWORLDS. interne-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
98
ti:http://balticworlds.com/a-process-of-no-return-responses-within-the-european-community-to-the-fall-of-the-berlin-wall-and-the-prospect-of-german-reunification/; bolonaxva, 29 oq-
tomberi, 2015.teqnu, ian. 2014. germaniis swori pirveloba evro-
pisTvis. CARNEGIEEUROPE. interneti:http://carnegieeurope.eu/strategiceurope/?fa=57046; bolonaxva,29 oqtomberi, 2015.
raniki, jenifer. fleTCeri, nik. 2015. saberZneTipirvel daxmarebas iRebs. The Guardian. interneti:http://www.theguardian.com/business/blog/live/2015/aug/19/german-mps-to-vote-on-greek-bailout-live bolonaxva, 29 oqtom-
beri, 2015.TABULA. 2015. germania mzadaa weliwadSi 500 000
ltolvili miiRos. interneti:http://www.tabula.ge/ge/story/99377-germania-mzadaa-tselitsadshi-500-atasamde-ltolvili-miighos bolonaxva, 29 oq-
tomberi, 2015.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
99
platonis Sexedulebebi idealurisaxelmwifo mmarTvelobis Sesaxeb
xaTuna muradiSvili
filosofia mecnierebis uZvelesi dargia, rom-lis mTavar mizans adamianis sinamdvilesTan damokide-bulebis yvelaze saukeTeso formiT gamoxatuleba wa-
moadgens. is Cv.w.a-mde VII-VI saukuneebSi Caisaxa iseTi
civilizaciis mqone qveynebSi, rogoricaa indoeTi, Ci-
neTi da antikuri saberZneTi. antikuri filosofia Ri-
rebulia ara mxolod Tavisi arsiT, SinaarsiTa da mniS-
vnelobiT, aramed imiTac, rom igi im dros arsebul yo-
velgvar codnas moicavda, radganac im droisaTvis ararsebobda da verc iarsebebda damoukidebeli an kerZo
mecnieruli codnis sxvadasxva dargebi.aRsaniSnavia filosofiis erTi Tavisebureba,
kerZod, filosofiaSi gansxvavebiT mecnierebebisgan
problemebi maradiulia, xolo pasuxebi am problemeb-
ze SedarebiT cvalebadi, aseve rac ufro gansxvavebu-
li azrebia gamoTqmuli ama Tu im problemebze, miT uf-
ro Rrmaa filosofiuri msoflxedveloba. aseT msof-
lmxedvelobaTa rigs miekuTvneba platonis, aristote-
lis, kantis, hegeli da sxvaTa filosofiuri msof-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
100
lxedvelobebi, romelTac didi gavlena moaxdines ka-
cobriobis sulieri kulturis ganviTarebaze.kacobriobam Tavis ganviTarebasTan erTad yove-
live sakvlevi daajgufa da TviTeuli erT romelime
mecnierebaSi gaaerTiana: maTematika, istoria, sabune-
bismetyvelo mecniereba da a.S. ibadeba kiTxva: radganmTeli samyaros sferoebi danawilda konkretul mec-
nierebebs Soris, ra darCa filosofias Sesaswavli da
ra praqtikuli daniSnuleba aqvs mas. pasuxi Semdegia:filosofiurma kvleva-Ziebam swored maSin monaxa Ta-
visi namdvili Sesaswavli sagani, roca samyaro konkre-
tulma mecnierebebma dainawiles. mecnierebaTa aseTmadiferenciaciam filosofias saSualeba misca epovna
misTvis mniSvnelovani, wminda filosofiuri proble-
mebi. mTavari ki mainc isaa rom dReisTvis arsebobs fi-
losofiis dargi, romelsac mecnierebis filosofia
ewodeba. Tavis mxriv es iyofa bunebis mecnierebis fi-losofiad da sazogadoebriv mecnierebaTa filosofi-
ad.aRsaniSnavia, rom saxelmwifo, rogorc socia-
luri instituti mravali saukunis ganmavlobaSi iyo
filosofosebis, iuristebisa da istorikosebis serio-
zuli gansjis sagani. udidess moazrovneTa mTeli Tao-
bebi Zal-Rones ar iSurebdnen, raTa erTxel da samuda-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
101
mod gaecaT pasuxi SekiTxvaze - Tu ras warmoadgens sa-xelmwifo da ra rols TamaSobs is sazogadoebis cxov-
rebaSi? misi mmarTvelobis formebis mniSnelobaze sa-
xelmwifos ganviTarebaSi? lideris fenomenis da misi
rolis Sesaxeb saxelmwifos mmarTvaSi da a.S. am sakiT-xebTan dakavSirebiT msoflio mniSvnelobisaa sokra-
tes, platonisa da aristoteles naSromebi, romlebic
am Temas eZRvneba.bizantiaSi aseTi wesi arsebobda: vidre biblias
aiRbdnen wasakiTxad, manamde sagudagulds ibandnen xe-
lebs... swored, bizantieli filosofosi miqel fselo-
si ambobda, rom ...daubaneli xeliT platonic ar unda
gadaSaloo. platonis pirovneba imdenad didia, igi im-
denad sazogado figura iyo rom mas icnoben, poetebi,durglebi, eqimebi, Samanebi, politikosebi da sazoga-
doebrivi fenis TiTqmis yvela warmomadgeneli.platoni (427-347) aTenis maRali aristokratiis
wres ekuTvnoda, riTac is yovelTvis amayobda. plato-
ni ar gaxldaT bavSobidan diadi moazrovne. man mraval
asparezze scada sakuTari adgilis damkvidreba, is iyo
mxatvari, dramaturgi, sportsmeni. platoni gaxldaT
olimpiuri Cempioni WidaobaSi, misi saxelic swored
mis aRnagobas ukavSirdeba. is iyo sakmaod kargi poe-
tic. mokled ase mravalmxrivad ganviTarebuli adamia-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
102
ni oci wlis asakSi umowafdeba sokrates saidanac iwye-
ba misi rogorc filosofosis moRvaweoba, ramac gan-
sazRvra misi Semdgomi ganviTareba.platonis Sromebi 50 wlis moRvaweobis Sedegia.
maTi umravlesoba dialogis formiTaa dawerili. dia-
logTa umravlesobaSi wamyvania sokrate. platoni sa-
kuTar azrebs, rogorc wesi, misi piriT gadmogvcems.platonis „saxelmwifo“ filosofiuri mecniere-
bis umniSvnelovanes naSroms warmoadgens, erTi mxrivimitom rom am dialogs TviT platonis filosofiursistemaSi mTavari adgili uWiravs da meores mxriv imi-
tom, rom am naSromSi platoni wminda politikuri sa-kiTxebis garda maTive siRrmiseuli da konteqsturigadmocemisaTvis exeba Tavisi filosofiuri sistemis
TiTqmis yvela danarCen mniSvnelovan problemas. pla-toni am naSromSi politikuri xasiaTis sakiTxebs sxva-
Ta Soris ki ar hyveba, aramed savsebiT mizandasaxuladwarmogvidgens maT rogorc adamianis msoflmxedvelo-
bis organul, Tu damagvirgvinebel Temad. es ki aSkarad
politikuri TviTcnobierebis zenitia, anu rodesac
adamiani ara mxolod cxovrobs politikurad, aramedicis yovelive politikis Sesaxeb da fiqrobs politi-
kuri cxovrebis avkargianobaze.platonis saxelmwifos idealur saxelmwifos
uwodeben. es sakiTxi SeiZleba orgvarad warmovidgi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
103
noT, erTis mxriv „idealuri“ niSnavs saukeTesos. amsityvis dRevandeli mniSvnelobiTac da platoniseuliCanafiqriTac saxelmwifos miseuli proeqti marTlac
saukeTeso iyo. meores mxirv, platonis saxelmwifoidealuria ara rogorc realurad arsebuli saxelmwi-
fos aRwera, aramed rogorc rogorc idea. platoni-
saTvis ki is rac arsebobs rogorc idea, ukve saukeTe-
sod arsebobis wess gansazRvravs. idea xom platonTan
WeSmaritebis sawyiss warmoadgens.erTi SexedviT Tu idealuri saxelmwifos „pro-
eqtireba“ mxolod idea iyo da exeboda politikur ur-
TierTobebs mxolod imisaTvis, rom eCvenebinaT idea-
luris buneba, es ar unda gavigoT ise rom platoni
utopistia. arada arsebobs aseTi Sexedulebac, magram
aq mTavari arsi imaSi mdgomareobs, rom utopiisagangansxvavebiT platonis saxelmwifos proeqti ar warmo-adgenda mxolod adaminis fantaziisa da ocnebis sfe-
ros. rogori problematuric ar unda iyos kavSiriidealur da realur sagnebs Soris erT rameSi SeiZleba
Rrmad viyoT darwmunebuli, rom idealur da realursaxelmwifos Soris kavSiri platonis filosofiiT ga-
rantirebulia.gasarkvev sakiTxTa nusxaSi platoni jer aTav-
sebs sakiTxs – Tu ras warmoadgens samarTliani saxel-mwifo da mxolod amis Semdeg gadadis iseT sakiTxze
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
104
rogoricaa „marTali kacis „ bunebis gageba. samarTli-anobis sakiTxis saxelmwifos mimarT dasma mravali Se-
saZlo interpretaciis mimarTebiT SeiZleba daisvas,ase magaliTad, samarTlianoba marTlwesrigis dacvis
TvalsazrisiT, samarTlianoba sazogadoebis sxvadas-xva fenebs Soris urTierTdamokidebulebis kuTxiT da
sxva. manam sanam saxelmwifos samarTlianobaze an ara-samarTlianobaze eqneba saubari platoni mimoixilavs
Tavad saxelmwifos. es moTxovna misTvis or qvesakiT-
xad iSleba. erTi is Tu rogor yalibdeba saxelmwifo
da meore is, Tu ra aZlevs adamianTa erTobas aseT sa-
fuZvels, romelsac Cven saxelmwifos vuwodebT. pla-
toni glavkonis piriT ambobs: „ mas Semdeg rac adamia-
nebma gamoscades erTic da meorec, anu moiqcnen samar-Tlianadac da arasamarTlianadac da dazaraldnen
arasamarTlianobisagan, maSin maT mizanSewonilad Cas-
Tvales molaparakeba, raTa samomavlod arc usamar-
Tloba CaedinaT da arc dazaralebuliyvnen misgan, aqe-
dan daiwyo kanonmdebloba da xelSekruleba“ (saxel-
mwifo 359 a). anu adamianebi iZulebulni gaxdnen Tavisiyofis gasaumjobeseblad SeeqmnaT cxovrebisaTvisukeTesi pirobebi ramac ganapiroba swored saxelmwi-
fos Seqmna.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
105
platonTan sazogadoebrivi fena yalibdeba sam
nawilad: mmarTvelebi, mcvelebi da Tavisufali mewar-
me xalxi. is saxelmwifo mcvelebze saubrisas zogjer
iaraRian xalxsac gulisxmobs da mmarTvelebsac, Tum-ca is am or fenas mainc erTmaneTisagan mkveTrad ga-
mijnulad wamodgidgens. aRniSnuli fenebis mdgomare-oba saxelmwifoSi statikuria isini ar gadadian erTma-
neTSi, Tumca maT raRac mkveTr da gancalkevebul daj-
gufebadac ver warmovidgenT. TviTeuli fenisaTvis
ganmsazRvrelia romelime saTnoeba. magaliTad mmar-
Tvel fenaSi es aris sibrZne, mcvelebSi–simamace, xolo
xelosnebsa da miwaTmoqmedebSi – gamWriaxoba. erTi ram
cxadia – platonTan samarTlianoba imgvar saTnoebad
cxaddeba, romelic damaxasiaTebelia yvela da ara ro-
melime erTi fenisTvis.sainteresoa ra ganapirobebs sazogadoebis di-
ferenciacias? magaliTad riT gansazRvravs platoni,rom romelime konkretulma adamianma Seavso mcvele-
bis, an vTqvaT Tavisufali miwaTmoqmedis rigebi? aq
mTavaria erTi ram, Tu adamiani mcvelebis fenaSi mox-vda es araviTar SemTxvevaSi ar uzrunvelhyofs misi
Svilis aucileblad amave fenaSi moxvedras. konkretu-li adamianis romelime socialuri fenisadmi kuTvni-lebis garkveva damokidebulia ara ojaxze da adamianis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
106
personalur Tvisebebze. sabolood adamiani ama Tu imfenaSi misi piradi TvisebebiTa da talantis meSveobiT
xvdeba, rac mkacrad kontroldeba xelisuflebis mier.ojaxisa da axalgazrda Taobis aRzrdas platoni idea-
luri saxelmwifos erT–erT umniSvnelovanes proble-
mad miiCnevs. platoni cota ar iyos miuRebel formas
iwones ojaxisa, aq is saubrobs kerZo sakuTrebis ak-
rZalvaze saxelmwifoSi, radgan Tvlis rom kerZo mesa-
kuTreoba warmoSobs fufunebas, rac zogadsaxelmwi-foebriv doneze mesakuTruli instiqtebis ganuwyvete-
li zrdaa da is mas omis wyarod acxadebs. es ki plato-
nisaTvis yvela sazogadoebrivi ubedurebis mizezia.saxelmwifo mcvelebsa da mmarTvelebs ekrZalebaT ro-
gorc aucilebelis garda sxva kerZo sakuTrebis qona,ise col–Svilis yola, platoni ar akonkretebs es ak-rZalva mxolod mcvelebze vrceldeba Tu saxelmwifos
yvela moqalaqeze. saerTo col–Svilis idea srul Tan-xmobaSia kerZomesauTruli suliskveTebis aRmof-
xvrasTan (saxelmwifo 464 c–d).platoni metad mkacr pirobebs usazRvravs
maT, kerZod is ambobs, rom ar unda hqondeT iseTi sac-
xovrisi sadac ver SeaRwevda nebismier msurveli, sak-vebi da sxva saarsebo saSualebebi maT unda miiRon mo-
qalaqeebisagan imis fasad, rom isini icaven samSoblos.isini albaT raRac saerTo sacxovreblis tipis saxlSi
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
107
cxovrobdnen unda rogorc omianobis aseve mSvidobia-
nobis dros, maT ar unda hqondeT Sexeba oqrosa da ver-
cxlTan, ar unda hqondeT sakuTari saxli, miwa, fuli,raTa ar iqcnen msxvil mepatroneebad da Sinaur mtre-
bad ar eqcnen sxva moqalaqeebs. (saxelmwifo 417 ab).mcvelebs aseve ekrZalebodaT TviTneburad saxelmwi-
fo sazRvris datoveba.platonis idealur saxelmwifoSi amgvari gadaw-
yvetileba gamarTlebulia saerTo saxelmwifoebriviinteresebis an sazogadoebaSi gamefebuli saerTo pa-
tiviscemiTa da siyvarulis moSveliebiT. anu Tu aravinicis vinaa misi mama an Svili yoveli adamiani mamaSvi-
lur siyvaruls Tanabrad unawilebs yvelas. Tumca aR-saniSnavia rom saxelmwifoSi arsebuli sruli gaur-kvevloba adamianTa warmomavlobaSi gacilebiT ufromniSvnelovan rols asrulebs sazogadoebis socialur
diferenciaciaSi. platoni ar gamoricxavs im garemoe-bas rom niWieri adamianis STamomavali iyos niWieri daSesabamisad talanTiT dajildoebulma adamianma dai-
kavos adgili sazogadoebriv ierarqiaSi. magram man esadgili unda daikavos mxolod Tavisi niWiTa da talan-
tis wyalobiT saxelmwifo aRmzrdel–moxeleebis mierda radganac platonis ideebSi bavSvis mSoblebis vina-oba ucnobia es am garemoebas uwobs xels da is am fenaSiadgils mxolod sakuTari SesaZleblobebis da ara
mSoblebis wyalobiT ikaves. yoveli adamiani gamorCeu-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
108
li talantiTaa dajildoebuli, amdenad yvela ver gax-
deba mmarTveli an kidev mcveli. platoni romelic ar-
sad ar arRvevs izonomias, anu kanonis winaSe Tanaswo-
robis moTxovnas, amave dros adamianTa bunebiT uTa-
nasworobis ideas SesaZleblad uSvebs. yovelma adami-anma unda daikavos is adgili saxelmwifos socialur
struqturaSi, romelic mis niWsa da pirovnul Tvise-
bebs Seesabameba. TandaTadobiT naTeli xdeba rom esaasamarTlianad organizebuli saxelmwifos ZiriTadi mi-
zani. is saxelmwifoa samarTliani, romelSiac yvelaadamians Sesabamisi adgili aqvs miCenili da ar xdeba
sazogadoebis fenebis aRreva. sakiTxis sruli saxiTwarmosadgenad sainteresoa yuradreba gavamaxviloTra faqtorebs miiCnevda platoni adamianis niWierebisa
da talantis ganmsazRvrelad. SeiZleba kiTxva aramar-Tlzomieradac mogveCvenos magram faqtia adamianebi
gasxvavdebian erTmaneTisagan. aq platoni miTs iSveli-ebs da hyveba Tu rogor Seqmna RmerTma miwisagan adami-
ani da rom qmnadobis procesSi zogierTs mieria oqro,zogs vercxli, xolo zogsac rkina da spilenZi. is vi-
sac oqro mieria mmarTvelebs unda Seadgendnen, ver-
cxlnarebi xalxi mcvelebad gamodgebia, xolo rkiniTada spilenZiT Sezavebulebma xelosnebisa da miwaTmoq-
medebis rigebi unda Seavson. yoveli mmarTveli zemoT-qmulidan gamomdinare unda zrunavdes ara imis garkve-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
109
vaze Tu visi Svilia esa Tu is axalSobili, aramed imaze
Tu ra Tvisebebi gaaCnia mas da Tu aRmoaCens, rom sava-raudod oqronarevi mSoblebis SvilSi sWarbobs spi-
lenZisa da rkinis xasiaTi, mas Sesabamis sazogadoebriv
fenaSi unda miuCinon adgili. es ki niSnavs, rom raRacsaxiT socialuri mobiloba idealur saxelmwifoSi ma-
inc arsebobs.aqedan gamomdinare, ibadeba kiTxva: xom ar iqneba
maTi yofacxovrebis aseTi mkacri reglamentacia gada-
Warbebuli? – sokrate am kiTxvaze pasubobs, rom idea-luri saxelmwifos idea is ki araa romelime fena gaxa-
dos bednieri, aramed maT mTeli am saxelmwifos yvela
fenis amgvar yofaSi cxovreba surdaT.platonis idealur saxelmwifo mmarTvelobad
da saerTod saxelmwifod iseTi saxelmwifo miaCnia sa-
dac arsebuli samive fena, gansxvavebuli bunebiT, Tvi-
Teuli Tavis saqmes akeTebdes. breZenad, mamacad dagamWriaxad is Tvlis Sesabamisi Tvisebebisa da mdgoma-
reobis mqone fenebis saxelmwifos.idealuri saxelmwifo, romelzedac platoni sa-
ubrobs SeiZleba ganxorcieldes ori konkretuli
formiT: is SeiZleba iyos an monarqia an aristokratia
igive rac rCeulTa mmarTveloba. rCeulebi, romlis Se-saxebac platoni laparakobs memkvidreobiTi kasta ar
aris. idealuri saxelmwifos mmarTvelebi rCeuli fi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
110
losofosebi arian. aq „filosofosSi“ platoni ar gu-
lisxmobs diplomirebul filosofiis magistrs. pla-toni Zalian bevrs saubrobs filosofosi mmarTvelis
ama Tu im Tvisebis daxasiaTebisas. maT interesebze, mo-
wodebebze da misiaze, aseve maT mniSvnelobaze sazoga-
doebisaTvis.Tanamedrove droisaTvis yvelaze metad Rire-
bul mmarTvelobis formas – demokratias platoniidealur saxelmwifo mmarTvelobad mainc da mainc ar
miiCnevs da bolodan meore adgilas ayenebs mas. Tumca
mxedvelobaSi unda miviRoT is garemoeba, rom plato-
nisaTvis „demokratia“ iseve, rogorc Zveli romaelebi-
saTvis „respublika“ anu „plebsis mmarTveloba“ gaTa-
nabrebuli iyo ara imdenad „xalxis mmarTvelobasTan“,ramdenadac „mdabioTa mmaTvelobasTan“.
platoni demokratiuli saxelmwifos moqalaqes
uwinares yovlisa ganixilavs, rogorc Tavisufal ada-
mians, radganac amgvar saxelmwifoSi Tavisufleba da
gulaxdiloba sufevs, Sesabamisad, visac ra surs imas
akeTebs da ise warmartavs sakuTar cxovrebas, rogorc
moesurveba. Tavisufleba adamianebis gansxvavebulo-
bas uwyobs xels, gansxvavebuloba ki sazogadoebas mra-
valferovans xdis.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
111
amgvar saxelmwifoSi arasrulyofil adamia-
nebsac ki lmobierebad eqcevian, rasac platoni Ta-visTaTavisTavad idealur saxelmwifod dasaxuli
modelis principebis ugulebelyofad miiCnevs.platonis xedva saxelmwifo mowyobasTan da-
kavSirebiT ufro jgufuria da ara individualistu-
ri. is CaSlilia fenebSi – mmarTvelTa fena aris swo-
red „elita“ mas adamiani, rogorc amosavali wertili
cale ganxiluli ar hyavs, aramed rogorc saxelmwifos
arsebobis umTavresi amosavali wertili.yovelive zemoTTqmulidan gamomdinare plato-
nis „saxelmwifo“ miekuTvneba filosofiur naSromTa
im kategorias, romlis saSualebiTac SesaZlebeli xde-ba saxelmwifos Tanamedrove mmarTvis meqanizmebis Se-muSavebaSi garkveuli paralelebis gavleba da maT sa-
fuZvelze axali koncefciebis danergva.platonis ideebi saxelmwifos Sesaxeb dResac ar
kargavs aqtualobas da dResac Tanamedrovea Tavisi ni-
uansebiT. zemoT ganxiluli magaliTebidan SeiZlebauamravi daskvnebis gakeTeba da axali miznebisa da amo-
canebis dasaxva. platoni yovel adamians saxelmwifoSiunawilebs Tavis funqciebs da raTa maT isini srulyo-
filad da uSecdomod Seasrulon. ukrZalavs maT sxva
saqmeebiT dakavebas, rasac saxelmwifo borotebad da
danaSaulad miiCnevs. Tanamedrove epoqaSi Tu adamiani
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
112
Tavis saqmes srulyofilad da pasuxismgeblobiT asru-lebs mas ubralod droc ar rCeba sxvisi saqmeebiT da-
saintereseblad. saxelmwifo ki imdenad rTuli meqa-
nizmia, rom Tu yovelma individma Tavisi saqme ar akeTa
progresi namdvilad ar iqneba.aq maxsendeba citata didi konstantine gamsa-
xurdias didostatis marjvenadan „xelovneba gulis
sisxls moiTxovs safasad, Tu mTeli jani ar Sealie am
sastik bomons araferi gamogiva xelidan“. saxelmwifos
marTvac xom namdvili xelovnebaa.
literatura
platoni, „saxelmwifo“m.biWiaSvili „politikuri Teoria“; Tb., 2006.Tomas m., magStati „gavigoT politika“ ideebi, in-
dtitutebi da problemebi; ilias saxelmwifo univer-
sitetis gamomcemloba, Tb., 2010.А.В. Скоробогатов, История политических и правовых
учений(6.4. Учение Платона о государстве и праве); Казань2004.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
113
Khatuna Muradishvili
Plato’s opinions om the ideal state governmenceResume
Many centuries have passed from the antique age till todaywith the growing dynamics. The mankind developed according tosocial and scientific points of view, but those questions, which weredeeply thought by antique philosophers are actual nowadays too andthey are the topics of discussion and argument. That’s why theantique philosophy is unique. It is still actual nowadays.
Many centuries ago this branch developed concepts of theworld importance. Such as government, justice, a law, the supremacyof the law,a leader, especially important are their points of viewabout a political leader, as the basic subject in the governing of astate.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
114
Хатуна Мурадишвили
Взгляд Платона на идеальное государственноеуправление
Резюме
С античной эпохи прошло много веков , с возрастающейдинамикой развития . Человечество достигло в планеобщественного мировозрения и науки высокого развития, новопросы которые волновали философов античной эпохиактуальны и являются спорным по сей день. В этом заключаетсяуникальность философии античной эпохи. Оно актуально исегодня.
Много веков назад это направление развило и сталоосновой таких мировых понятий как государство, право,закон,верховенство закона и лидер. Особенно важными является ихвзгляды на политических лидеров, как о ключевых субьектах вуправлении государства
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
115
nato saqarTvelos ekonomikuriusafrTxoebis garanti
Tornike mJavanaZe
nato rogorc umsxvilesi samxedro gaerTianeba
warmoadgens usafrTxoebis da stabilurobis garants,misi wevri qveynebisTvis, amdenad qveynisTvis,romelsac ori de faqto regioni gaaCnia da imyofebageografiulad iseT konfliqtur regionSi rogorickavkasiaa bunebrivia esaWiroeba am gaerTianebis
wevroba. natos wevroba saqarTvelosTvis niSnavs metmxardaWeras iseTi aRWurvilobisa da infrastruqt-
uris modernizaciasa da agebaSi, rogoricaa ko-
munikaciebi, sainformacio sistemebi, aeroportebi,sanavigacio sistemebi, radarebi da a.S.
natos erT-erTi gansakuTrebuli damaxasiaT-
ebeli isaa, rom wevri subieqtebi monawileobas Rebu-
lobs gadawyvetilebis miRebis procesSi. natos wev-
rebi gadawyvetilebas ar Rebuloben kenWisyriT, amis
magivrad marTaven konsultaciebs, eZeben problemis
gadaWris gzebs da midian gadawyvetilebamde, romelic
yvelasaTvisaa misaRebi. konsesusis principi aris
natos gadawyvetilebis miRebis ZiriTadi arsi.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
116
gadawyvetilebis miRebis procesSi monawileoba
aris erT-erTi sargebeli, romelic SeuZlia miiRos
saqarTvelom, rogorc natos wevrma. es ar arisgaerTianeba sadac mxolod didi saxelmwifoebi
Rebuloben gadawyvetilebebs. zogi patara qveyanapirvelad Tavis istoriaSi erTveba gadawyvetilebis
miRebis procesSi, did da mniSvnelovan qveynebTan da
ZalebTan erTad. „Zalian momgebiania patara qvey-
nisTvis iyos im magidasTan, sadac seriozul gada-
wyvetilebebs Rebuloben“. Tu, rogori mniSvnelovania
patara qveynebisTvis konsensusis wesi, amis ugvianesi
magaliTiasaberZneTis mier aSS-s damarcxeba, maked-
oniis natoSi miRebis sakiTxSi. natos wevrobis kidev
erT upiratesobaa, wvdoma saerTaSoriso politikur
procesebze, patara saxelmwifoebs eZlevaT saSualeba
gavlena iqonion, did saxelmwifoebTan erTad, sxva-
dasxva tipis gadawyvetilebebze, Sesabamisad maT ukeT
SeuZliaT gaataron, TavianTi strategiuli, ekono-
mikuri da politikuri interesebi.qveynis usafrTxoeba aris demokratiuli da
warmatebuli sazogadoebis safuZveli. yvelaferi
maszea damokidebuli. usafrTxoebis gareSe SeuZl-
ebelia visaubroT stabilurobaze, demokratiaze, eko-
nomikur zrdaze da keTildReobaze. amis uaxloesi
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
117
magaliTebia bosnia da kosovo. istoriulad, pataraqveynebi uerTdebian aliansebs rom daicvan Tavisi
teritoriis mTlianoba da SeinarCunon suvereniteti.zlatko SabiCierT-erT Tavis gamosvlaSi ambobs:„sxvebze metad patara qveynebs undaT gadascensuverenitetis nawili saerTaSoriso organizaciebs da
amiTgadarCnen, SeinarCunon damoukidebloba da
ganviTareba“.natoSi yvela wevri valdebulia daexmaros natos
fondebs, aseve natos operaciebs Tavisi erovnuli
ZalebiT da misces natos SeiaraRebul Zalebs, maT
teritoriaze ganlagebis ufleba. koleqtiuri Tav-
dacva aris natos qvakuTxedi, is umniSvnelovanesia
evropisa da transatlantikuri usafrTxoebisTvis.natos „qolgis qveS“ yofna gansakuTrebiT mniSv-
nelovania patara saxelmwifoebisTvis, maTi usaf-
rTxoeba damokidebulia aliansis solidarobaze,radganpatara SeiaraRebuli Zalebis nacvlad, maT
suverenitets icavs didi, teqnologiurad gamarTuli,multi nacionaluriSeiaraRebuli Zalebi. natoSi Sesv-
lis aplikanti qveynebis mixedviT es aris erT-erTi
mTavari mizezi, Tu ratom surT SeuerTdnen alianss.erTis mxriv, zogma SeiZleba ivaraudos, rom avstria,Sveicaria, irlandia da SvedeTi, rogorc neitraluri
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
118
qveynebi, arian usafrTxo da stabiluri. magram ar
undadagvaviwydes, rom evrokavSiri mWidrodaerTianebs am qveynebs ekonomikurad da politikurad
natos wevr qveynebTan, da amdenad aliansi „uzr-unvelyofs usafrTxoebis CarCoebs evropis
ekonomikuri ganviTarebisTvis 1951 wlis evropisnaxSirisa da liTonis sazogadoebisgan dRevandel
evrokavSiramde“.„yvela wevrisTvis koleqtiuri Tavdacva aris
ufroZviri, vidre erovnuli Tavdacva“. natos yvela
wevrs Seaqvs finansuri wvlili natos fondebSi,jariT, damxmare masalebiT da personaliT. miuxedavad
imisa, rom aliansis wevroba ar aris iafi, miuxedavad
amisa is upiratesobebi rac moaqvs natos, aSkarad aRe-
mateba xarjebs. saqarTvelos, rogorc wevr qveyanaseqneba SesaZlebloba monawileoba miiRos teqnol-
ogiur-samecniero kvleviT samuSaoebSi, romelicnatos wevri qveynebis erToblivi dafinansebiT ganx-
orcieldeba, es aris mniSvnelovani SesaZlebloba, gai-ziaro wevri saxelmwifoebis teqnologiuri da same-
cniero miRwevebi.sabWoTa kavSiris safrTxis Semdeg, iugoslaviis
konfliqti da terorizmis saerTaSoriso safrTxe,iqca Crdilo-atlantikuri aliansis axal gamowvevad.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
119
imis gaTvaliswinebiT, rom patara qveynebs aqvT
SezRuduli biujeti Tavdacvis sferoSi, isiniawydebian did problemebs axal gamowvevebTan gamkl-
avebisas, amdenad maTTvis mniSvnelovania samxedro
aliansSi yofna did saxelmwifoebTan, romlebic Tavis
mxriv uziareben gamocdilebas da uweven daxmarebas.Patara qveynebis problema gaxlavT is, rom maT ar Seu-
ZliaT, damoukideblad Seqmnan unariani samxedro inf-
rastruqtura, aliansis struqturaSi maTi mniSv-
neloba gacilebiT maRalia, vidre struqturis gareT.rogorc NATO_s gafarToebis sakiTxTa
kongresis angariSSia moxsenebuli, natos gafarToebis
periodSi, qveynebSi (romlebic gaxdnen natos wevrebi)miiRes kanonebi raTa uzrunveleyoT samoqalaqo
sazogadoebis kontroli samxedro Zalebze. wevri
saxelmwifoebis midgoma aris, rom Tavdacvas,ekonomikasa da demokratias Soris aris Zalian mWidro
kavSiri, amdenad samoqalaqo seqtoris gaZliereba dademokratiuli institutebis ganviTareba aris natos
prioriteti. sworedac erT-erT moTxovnad natos wev-
robis msurvel saxelmwifoebs,demokratiis maRal
xarisxs uyeneben, romelic dafuZnebulia sabazro
ekonomikis principebze.postsabWoTa sivrcis qveynebs,natoSi gawevrianebaSi Zalian daexmaraT politikuri
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
120
sistemis transformacia. usafrTxoeba da stabil-
uroba, romelic dakavSirebulia natos wevrobasTan,aris momavalSi demokratiuli procesebis
TviTuzrunvelyofis safuZveli.natos gafarToeba aris stimuli imisa, rom
damTavrdes uTanxmoeba centraluri da aRmosavleTi
evropis qveynebs Soris. yofili mowinaaRmdegebi axali
garemoebis winaSe aRmoCndnen, natos standartebma da
moTxovnilebebma miaRwies uprecedento SeTanxmebebs,ris Sedegac dastabilurda sazRvrebi da
urTierTTanamSromloba. es Seicavs polonur-litvur
SeTanxmebas 1994 wels, ungrul-slovakur SeTanxmebas
1996 wels, SeTanxmebebis serias poloneTsa da ukrainas
Soris 1996 wels da 1996 wlis germanul-Cexur SeTa-
nxmebas“. kargi urTierToba mniSvnelovania yvelasaT-
vis. es stabilurobis da mSvidobis garantia. stabil-urobasTan da mSvidobasTan erTad modis
keTildReoba.regionSi demokratiis ganviTareba pirdapiraa
dakavSirebuli regionis stabilurobasTan, rac
sasargebloa yvela qveynisTvis. natos Tavdacvis dastabilurobis CarCos moaqvs bevri sargebeli wevri
qveynebisTvis. aliansis qveynebisTvis ukiduresad
mniSvnelovania, qveynebs Soris urTierTobis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
121
gaumjobeseba. saberZneTi-TurqeTi, gaerTianebuli
samefo-irlandia mxolod magaliTebia Secvlili kriz-
isis da imisa, Tu rogor mSvid garemoSi gadaizarda es
yvelaferi am qveynebisTvis da natosTvis. stabiluri
nato aris saukeTeso niadagi stabiluri evropisTvis.nato aris aramxolod fizikur usafrTxoebaze
orientirebuli organizacia, is aseve zrunavsinstituciurad gamarTul usafrTxo garemos Camoy-
alibebaze. natos standartebi upirveles yovlisa
dafuZnebulia iseTi Zireuli principebis dacvaze,rogoricaa adamianis uflebebi da Tavisuflebebi, maT
Soris ekonomikisTvis, iseTi mniSvnelovani uflebis
xelSeuxeblobaze, rogoric sakuTrebis uflebaa.natos wevrobis msurvel qveynebs aqvT, rigi
standartebi dasakmayofilebeli, rac bunebriviagulisxmobs reformebs da sakanonmdeblo bazis
gaumjobesebas. daakmayofilo natos standartebiniSnavs miuaxlovde evrokavSiris standartebs da
gaxde evropuli tipis socialur-ekonomikurad
mdgradi saxelmwifo. am TvalsazrisiT saqarTvelos aq
mniSvnelovani winsvla, kerZod korufciis aRqmis
maCveneblis mixedviT is 51-e adgilze imyofeba da
uswrebs evrokavSiris da natos iseT wevr qveynebs,rogoricaa italia, xorvatia, CexeTi da a.S.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
122
mniSvnelovnad kargi pozicia uWiravs saqarTvelosbiznesis keTebis simartivis indeqsis mixedviT da is
reitingSi me-15 adgils ikavebs, saqarTvelom 2014 welspozicia gaiumjobesa globaluri konkurentunarian-
obis indeqsis reitingSic.ekonomikuri aRmavloba aris sabolo sargebeli
yvela qveynisTvis. dacul da stabilur qveyanas, sadac
kanonis Zala da demokratia dominirebs, moaqvs ekon-omikuri zrda da ufro maRali cxovrebis standarti
yvela adamianisTvis. yvela qveyana natoSi aris „zonaSi
maRali dacvis doniT, romelic pozitiurad cvlis
politikur da ekonomikur mimzidvelobas“. esmniSvnelovania natos axali wevrebisTvis aRmosavleT
da samxreT evropidan.
Lliteratura
Bebler, Anton A, ed. The challenge of NATO enlargement.Westport, CT: Praeger, 1999.
Collier, Paul. The bottom billion: why the poorest countriesare failing and what can be done
about it. Oxford; New York: Oxford University Press, 2007.Hamilton, DanielS., ed. Transatlantic transformations:
Equipping NATO for the 21st CentLay.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
123
Washington, D.C.: Center for Transatlantic Relations, PaulH. Nitze School of
Advanced International Studies (SAIS), Johns HopkinsUniversity, 2004.
Qesaraku, Mariola, ed. Costs and Benefits of NATOmembership: Albanian and Regional
Challenges after the Bucharest Summit. Institute forDemocracy and Mediati"on, 2008,
26http://idmalbania.org/publications/en/NATO-IDM -
anglisht.pdf
Tornike Mzhavanadze
NATO as Guarantee of Economic Safety for Georgia
NATO, as the biggest military union, is a guarantee of safetyand stability for member countries; although the country, which hastwo de facto regions and geographically is situated in such conflictregion, as Caucasus, urgently needs the membership of suchorganization.
Membership in NATO means for Georgia more support inmodernization and construction of such equipment and infrastructureas communications, informational systems, airports, navigationsystems, radars and others. Simultaneously Georgia, as a member
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
124
country, will have opportunity to participate in technological-scientific researches, which will be insured by joint financing ofNATO member countries.
NATO is the organization , oriented not only of physicalsafety, it also concerns on the development of institutionally safeenvironment. First of all, standards of NATO are based on such mainprinciples as human rights and freedom, also on immunity of suchimportant right for economics, as right for property. Countries, whowish to become members of NATO, have to satisfy severalrequirements and standards, which by itself means necessity andimprovement of reforms and legislation base. To satisfy NATO’sstandards means to come closer to the standards of EU and becomesocially and economically sustainable state of European type. Fromthis point of view, Georgia has important progress, according to theindex of corruption perception it is on the 51st place and outpacessuch NATO and EU countries, as Italy, Croatia, Czech Republic andothers. Georgia is on the important position according to the index ofsimplicity of making business and it holds the 15th place in rating, in2014 Georgia improved its position also in rating of globalcompetitive index.
Dynamics shows us, that investment becomes to grow,together with the membership of NATO, and it doesn’t depend onwhether the country becomes a member of EU or not. Obtainingforeign investments is important for economics of any country,especially for Georgia which has transitional economics.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
125
Торнике Мжаванадзе
НАТО как гарантия экономической безопасностиГрузии
Резюме
НАТО, как крупнейшее военное объединение являетсягарантией стабильности и безопасности для стран-членоваллианса. Страна, которая имеет две де факто региона игеографически расположена в таком конфликтном регионе,какКавказ, особенно нуждается в членстве.
Членство НАТО для Грузии означает поддержку вмодернизации и конструктеризации такого оборудования иинфраструктуры как коммуникация, информационные системы,аеропорты, навигационные системы, радары и др. В то же времяу Грузии, как у страны- члена Нато, будет возможность принятьучастие в технологическти-научных исследованиях, которыебудут обеспечены совместным финансированием стран-членовНАТО.
НАТО - организация, которая ориентирована не только нафизическуб безопасность, она также подразумевает развитиеинституционно безопасной среды. В первую очередь, стандартыНАТО основываются на таких принципах,как права и свободачеловека, экономика и право на собвственность.
Страны, которые хотят стать членами НАТО, должнысоответствовать определенным стандартам и требованиям,к-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
126
оторые сами по себе означают нужность улучшения реформ ибазы законодательства.
Стандарты НАТО озночают приближение к евростанд-артам и становление государства социально и экономическипригодного для государства европейского типа.
С этой точки зрения Грузия испытывает значитедьныйпроресс. Согласно индексу Грузия занимает 51 место по борьбес коррупцией и опережает такие страны НАТО и Евросрюза, какИталия, Чехия, Хорватия и др.
Грузия занимает значительное место и в индексе легкостиведения бизнеса, страна находится на 15 месте в рейтинге.
Динамика показывает, что рост инвестиций пря-мопропорционален членству НАТО, не зависимо от того,станетстрана членом Евросоюза или нет. Привлечение зарубежныхинвестиций важно для любой страны и особенно для Грузии, укоторой транзитная экономика.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
127
sociologia
SociologyСоциология
religiisa da ojaxis, rogorc socialurierTobebis urTierTmimarTebis
zogierTi sakiTxis Sesaxeb
ineza zoiZe
mkvlevarTa nawilis azriT, laTinuri sityva “re-
ligia” Tavdapirvelad zeadamianur Zalas aRniSnavda,romelic adamianebisagan moiTxovda garkveuli wesiT
moqcevas. am moTxovnas adamianebi asrulebdnen, romTavidan aecilebinaT am Zalebisagan mosalodneli ube-
dureba. sxva mkvlevarebi ki Tvlian, rom religia aRniS-
navs grZnobas, romelic adamians gaaCnia da romliTac
akvirdeba zebunebriv Zalebs am grZnobiT. smitis az-
riT, es termini aRniSnavs imas, “rac adamianis nebas ga-
redan warmarTavs, an ganacdevinebs Zlier emocias, anakeTebinebs konkretul rames da sapasuxod hpirdeba
dasjas, an wyalobas sakuTar sociumSi [m. CitaSvili,
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
128
religiurobis fsiqologia: empiriuli gamokvleve-bi, Tbilisi 1998., gv. 32.]. mogvianebiT religiam dakarga
Tavisi pirvandeli mniSvneloba da zogad cnebad iqca,igi aerTianebs rwmenis yvela sistemas da aRiarebs maT
arsebobas. aseve, SeiZina mravalfunqciuri datvirTvada xSir SemTxvevaSi gamoiyeneba rogorc did politi-
kaSi ideologiuri, aseve lokalur kulturebSi mora-
luri zemoqmedebis wyarod.religiis funqciebidan erT-erTi mniSvnelova-
ni socialuri funqciaa, igi Rrma dainteresebas iCens
sazogadoebisa da sazogadoebrivi procesebis mimarT,adamianTa jgufobrivi gaerTianebebisa da maTi urTi-
erTobebis, socialuri cxovrebis mTeli rigi saWirbo-
roto sakiTxebisadmi. rwmenis, religiuri grZnobisa dasakulto moqmedebaTa saSualebiT religia qmediT ze-
gavlenas axdens sazogadoebaze, adamianTa gaerTiane-
bebsa da calkeul socialur jgufebze, xels uwyobs
maT winaSe wamoWrili problemebis gadaWras, cxovrebis
Taviseburebebis gacnobierebas. konfesiebi, rasakvir-
velia, gansxvavdebian TavianTi miznebiTac da maTi gan-
xorcielebis saSualebebiTac, magram yoveli maTgani
asrulebs garkveul socialur_daniSnulebiT funqci-
as [l.kodua, Tb., 1995., gv. 34.].religiis socialuri funqcia Seiswavles mar-
qsma, emil diurkheimma da maqs veberma. emil diurkhei-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
129
mis Tanaxmad, religia ara mxolod asaxavs sazogadoe-
bis struqturas, aramed xels uwyobs mis gamyarebas.mas gaaCnia gamaerTianebeli funqcia, radgan axdensadamianebis yuradRebis koncentrirebas da maT daime-
debas. diurkheimi amtkicebs, rom cxovrebis yvela
mxare zustadaa asaxuli religiiT. religiuri wes-_Cveulebebi, erTi mxriv, badeben axal ideebsa da az-
rovnebis kategoriebs, meore mxriv, amyareben ukve Ca-
moyalibebul faseulobebs. religia gvevlineba aramxolod Tanamimdevrul grZnobad da qmedebis saSua-
lebad, aramed gansazRvravs adamianis azrovnebis wess
tradicil kulturebSi [ Н. Смелзер, м 1994, ст. 471], e.i.diurkheimi miiCnevs, rom religiis socialuri funqcia
es aris sazogadoebrivi kavSirebis asaxva da gamagreba,rac vlindeba koleqtiur CvevebSi, wes-CveulebebSi,tradiciebSi, zne-CveulebebSi, qcevis wesebSi. yoveli-ve es ki garkveuli periodis Semdeg xdeba socialuri
erTsulovnebis garanti [n.d. eriaSvili, d.i. belski,a.i.kravCenko, s.i. kurganovi, Tb., 2001, gv., 18-2011].
rodesac vsaubrobT religiis socialur fun-
qciaze, erT-erT mTavar sakiTxad rCeba ojaxi da sao-
jaxo urTierTobebi da masze religiis gavlena. reli-gia ojaxs uqmnis moralur Zalauflebas da maintegri-
rebel rols. socialuri garemo, sadac vibadebiT da
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
130
vizrdebiT gavlenas axdens Cvens qcevaze. socializa-
ciac, aseve, individualobisa da Tavisuflebis sawyi-
sia. misi meSveobiT xdeba socialur rolTa aTviseba.socializebuli adamiani advilad axdens sakuTari Ta-
vis integraciasa da realizebas garemoSi. igi izia-
rebs Tavisi socialuri jgufis Sexedulebebs, faseu-
lobebs, Rirebulebebs da urTierTobas amyarebs imave
kulturis sxva warmomadgenlebTan. socializaciis
procesSi xdeba identobis xarisxis gansazRvrac. in-
dividis socializaciis procesi iwyeba ojaxSi, sadac
adamiani yoveldRiurad iRebs sasjels an jildos,swavlobs ra aris daSvebuli da ra ara. erkveva ra val-
debulebebi aqvs da nel-nela xdeba ojaxis srulufle-
biani wevri. am gagebiT ojaxi sazogadoebiserT-erTi
ZiriTadi socialuri ujredia da udides gavlenas ax-
dnes pirovnuli Rirebulebebis formirebaze, rac Sem-dgomSi ganapirobebs adaminis qcevis normebis Camoya-
libebas.Zogadad, ojaxi yvela tipis sazogadoebi-
saTvis damaxasiaTebeli socialuri ujredia Tavisi
saxesxvaobebiT. ojaxebi gansxvavebul da mravalkul-
turul garemoebebSi warmoiSobian da viTardebian,kveTen rogorc geografiul, aseve, kulturul da is-
toriul sazRvrebs. maTi mravalsaxeoba gamoixateba
ojaxur struqturaSi, ganviTarebis procesebSi, is-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
131
toriaSi, socialur da bunebriv konteqstebSi. msof-lioSi arsebobs ojaxebis mravali saxeoba maTi qorwi-
nebis, ojaxis Seqmnis da ojaxis struqturis mixedviT,axasiaTebs msgavsebebi da ganicdis cvlilebebs da
sirTuleebs, rodesac cdilobs moergos Tanamedrove
cxovrebis moTxovnebsa da pirobebs, rac damokidebu-
lia kulturul Taviseburebebze, religiur aRmsareb-
lobaze, socialur da ekonomikur mdgomareobaze,mTavrobis politikaze da saojaxo politikis SemuSa-
vebasa da ganxorcielebaze. ojaxs sxvadasxva mecniere-
ba gansxvavebulad gansazRvravs, win wamoswevs misTvis
pirvel rigSi saintereso sakiTxebs. bevrma mkvlevarma
da mecnierma scada Taviseburad ganesazRvra ojaxi. m.beqaias ganmartebiT ojaxi aris qorwinebiT Tu naTesa-
ur urTierTobaSi myofi pirovnebebisagan Semdgari,istoriulad gansazRvruli organizaciis mqone mcire
jgufi, romlis Tavdapirveli Seqmna da Semdgomi arse-boba ganpirobebulia mTeli sazogadoebisa da calkeu-
li pirovnebebis fsiqo-bio-socialuri moTxovnilebe-
bis ganuyofeli erTianobis ZaliT. aseT ganmartebaSi,maTi azriT, asaxulia ojaxis arsic, Semadgenlobac, sa-zogadoebriv cxovrebasTan kavSiric da momavlis per-
speqtivac [m. beqaia, g. wulaZe, z. goqaZe, g. melaZe,Tb.,1996].
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
132
sociologebis azriT ojaxi aris adgi-
li, sadac individualuri qceva sazogadoebriv
normebs da tradiciebs ukavSirdeba, mas xSirad
uwodeben sazogadoebis ZiriTad birTvs, romelsac
gaaCnia sakomunikacio, saintegracio da maregulire-
beli funqcia [n.d. eriaSvili, Tb., 2001, gv., 18-2011] so-ciologiuri kuTxiT mkvlevarebi dainteresebulni
arian, Tu ramdenad inarCunebs an icvleba ojaxSi sa-
zogadoebrivi normebi, wesebi, rogor xorcieldeba ma-
Ti miReba da rogor funqcionirebs. cnobilia, romadamianebze da adamianTa erTobebze gavlenas axdens
socialuri garemo, ojaxSi sruliad sxvadasxva arxe-
biT, pirdapiri Tu arapirdapiri gziT, Tavs iyris daerTiandeba sazogadoebis cxovrebis yvela ZiriTadi
momenti – uflebrivi, ekonomikuri, socialuri, profe-
siuli, zneobrivi da a.S. romlebic ojaxze zemoqmede-
ben ara cal-calke da damoukideblad, aramed kompleq-
surad, rac mniSvnelovnad gansazRvravs ojaxs, ro-
gorc sazogadoebis qvesistemas, socialur instituts,mis cvlilebebsa da ganviTarebas.
istoriuli ganviTarebis manZilze icvleba da
viTardeba sazogadoeba, magram ojaxis funqciebi TiT-
qmis ucvleli rCeba, miuxedavad imisa, rom icvleba mi-
si daniSnuleba da miznebi. rigi sazogadoebrivi moT-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
133
xovnilebis cvllebebis miuxedavad ojaxi mainc inar-
Cunebs im rols, romelic mas Tavidanve daekisra. oja-
xi aris is socialuri ujredi, sadac pirvelad cnobie-
reba uyalibdeba adamians.ojaxi imdenad Zveli da tradiciuli socialu-
ri institutia, rom gaCnda warmodgena misi rogorc
religiurobis matarebel erT-erT yvelaze mniSvne-
lovan fenomenze, SesaZlebelia iTqvas, rom ojaxi
adamianebis sakraluri erTobaa,ramdenadac religiu-ri cnobierebis Camoyalibebisa da religiuri ritua-
lebis Sesrulebis rolis meti wili modis ojaxze.re-ligia garkveulwilad safuZvels udebs socialuri
normebis sistemebis Camoyalibebas,rac moraluri ze-
moqmedebis mniSvnelovan wyaros warmoadgens. iseve
rogorc sazogadoeba, aseve ojaxic rodesac kargavs
moralur Zalauflebas Tavis wevrebze, iwyeba dezor-
ganizacia, qaosi, dabldeba integraciis xarisxi. ojaxi,rogorc mniSvnelovani socialuri instituti warmo-adgens sazogadoebis araformaluri socialuri kon-
trolis agents, socialuri kontrolis erTian siste-
maSi organulad aris CarTuli religiac. tradiciul
dResaswaulebTan da wes-CveulebebTan dakavSirebuli
ritualebis (mag.,qorwineba, bavSvis dabadeba,mSobel-sa da Svils Soris damokidebulebisa da zegavlenis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
134
faqtorebi, saojaxo meurneobasTan dakavSirebuli
wes-Cveulebebi da sxva) mkacri dacva zrdis socia-
luri normebisadmi pativiscemis grZnobas, soli-
darobis xarisxis amaRlebas, rac garkveulwiladojaxis simyaris safuZvels warmoadgens da naT-
lad aCvenebs ojaxsa da religias Soris kavSirs. re-ligiuri normebi mTeli rigi akrZalvebiTa da qcevismakontrolebeli meqnizmebiT garkveul mimarTule-
bas aZleven ojaxis ganviTarebas.amrigad, ojaxi sazogadobis mniSvnelovani so-
cialuri ujredia, romelic sazogadoebrivi ganviTa-
rebis kvaldakval viTardeba, magram ar kargavs Tavis
mniSvnelobas, rogorc sazogadoebis integraciis,aseve kulturuli ganviTarebis, individualizmis,identobis Camoyalibebisa da socializaciis saqmeSi.yovelive amaze ki gansakuTrebul gavlenas axdens
religia, romelic aseve sazogadoebis mniSvnelovan
socialur institutad ganixileba. religia xels uw-
yobs socialuri normebis sistemis Casmoyalibebas,romlebic ojaxis stabilurobisa da simyaris mniSvne-
lovan garantad iTvleba, ramdenadac is iZleva TiTo-eul individze moraluri zemoqmedebis saSualebas
da warmoadgens makontrolebel meqanizms.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
135
literatura
m. beqaia, g. wulaZe, z. goqaZe, g. melaZe - ojaxiskrizisi saqarTveloSi da saojaxo politikis princi-
pebi, Tbilisi,1996n.eriaSvili,d.i.belski,a.i.kravCenko,s.i.krgano-
vi,sociologia iuristebisatvis,Tbilisi, 2001l.kodua, qristianuli religiis zneobrivi fun-
qcia, Tb. 1995m. CitaSvili, religiurobis fsiqologia: empiriu-
li gamokvlevebi , Tbilisi 1998Н. Смелзер. Социология, м 1994
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
136
Ineza Zoidze
About some issues concerning interrelations betweenreligion and family as social unions
Resume
The essence of a family as a social institution is discussed inthe article as well as its social role and influence on socializationprocesses. Attention is drawn to importance and role of religion infamily social changes.
A family as a unit of a society is following the socialdevelopment and doesn’t lose its importance in the process of socialintegration, cultural development, individualism, identitydevelopment and socialization. Religion which is an important socialinstitution especially influences all of the above mentionedprocesses. Religion helps develop a system of social norms whichgives moral power to a family and represents a controllingmechanism.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
137
Инеза Зоидзе
О некоторых вопросах взаимосвязи религии и семьикак социальних обеденений
Резюме
В статье рассмотрено значение семьи как социальногоинститута, ее назначение, влияние на происходящие вобществе процессы социализации. Внимание уделяетсязначению религии, ее роли на происходящие в семьесоциальные изменения.
Семья, как одна из значимых социальных единицобщества, развивается следом за общественным развитием,однако, не теряет свою значимость, как в деле общественнойинтеграции, так и культурного развития, формированияидентичности и в деле социализации. На все эти процессы, вобщем итоге, влияет религия, которая рассматривается какважнейший социальный институт. Религия способствуетформированию системы социальных норм, что создает длясемьи моральную власть и представляет механизмобщественного контроля.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
138
pedagogika
PedagogyПедагогика
axali sainformacio teqnologiebisdanergva saswavlo procesSi: problemebi
da perspeqtivebi
madona falavandiSvili
sazogadoebis ganviTarebis Tanamedrove peri-odi kompiuteruli teqnologiebis Zlieri zegavle-niT xasiaTdeba, romlebic, aRweven ra adamianurimoRvaweobis yvela sferoSi, sazogadoebaSi informa-ciuli nakadebis gavrcelebas uwyoben xels, racglobalur sainformacio sivrces qmnis. am procese-bis ganuyofeli da mniSvnelovani nawili ganaTlebiskompiuterizaciaa. am process Tan sdevs pedagogiu-ri Teoriisa da praqtikis arsebiTi cvlilebebi, da-kavSirebuli swavlebis teqnologiis Sinaarsis ko-reqtirebasTan. es cvlilebebi adekvaturad unda Se-esabamebodes Tanamedrove teqnologiuri SesaZleb-lobebs, da xels unda uwyobdes bavSvis harmoniul
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
139
Serwymas informaciul sazogadoebaSi. dRes ukve aS-karad ikveTeba saerTo ganaTlebis mTeli sistemisganaxlebis aucilebloba. pirvel rigSi, es ukavSir-deba Tanamedrove skolis winaSe arsebul axal ga-mowvevas _ moamzados mozardebi axali socialur-
ekonomikuri realobisTvis; meorec, pedagogiuri sa-zogadoeba saWiroebs cvlilebebs ganaTlebis siste-maSi, rasac adasturebs pedagogTa uCveulod didiinteresi inovaciebisadmi; mesame, TviT politikurisistemis warmmarTvelebi arian daiteresebulni zo-gadi ganaTlebis arsebuli sistemis SecvliT. axalisainformacio teqnologiebi _ es aris ara mxolodteqnikuri saSualebebi, aramed swavlebis axaliformebi da meTodebi, axleburi midgoma swavlebisada aRzrdis procesisadmi. Tanamedrove pedagogiuriteqnologiebi, iseTebi, rogoricaa proeqtis meTo-dika, sainformacio teqnologiebis, internetresur-sebis gamoyeneba, pirovnebis realizacias uwyobsxels, uzrunvelyofs individualurobasa da swavle-bis diferenciacias mozardTa unarebisa da SesaZ-leblobebis, maTi ganswavlulobis donis, interese-bis da misTanaTa gaTvaliswinebiT.
ganaTlebis informatizaciis problemebi XXI
saukunis umniSvnelovanesi fundamenturi da globa-luri problemaa. saganmanaTleblo praqtikaSi sain-formacio teqnologiebis farTod danergva pedago-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
140
giur sazogadoebaSi warmoSobs erTgvar socialurdaZabulobas, dakavSirebuls teqnikuri bazis Seq-mnasTan, aTvisebasa da danergvasTan. kompiuterisada internetis saswavlo procesSi gamoyeneba mudmi-vad da sistemurad unda xdebodes. aq aSkara xdeba,rom amisTvis saWiroa ara ubralod codna, aramedsakuTari pedagogiuri koncefciis gansazRvruli ga-daxedvac _ saWiro xdeba erTgvari gurus kvar-cxlbekidan Camosvla da moswavleebis gverdiT, mer-xTan dajdoma; maTTan erTad moamzado Tema kompiu-terze, rac, rogorc wesi, teqnikurad ukeTes SesaZ-leblobas iZleva amgvari saqmianobisTvis. anu peda-gogma unda ipovos sakuTari Tavi axal, informati-zebul saganmanaTleblo procesSi. mxolod sainfor-macio teqnologiebis gamoyenebas SeuZlia safuZvel-Sive Secvalos situacia Tanadrouli, sasargebloda, rac mTavaria, aradamamZimebeli urTierTobisorganizebisTvis.
Tanamedrove teqnikuri saSualebebi, garkveul-
wilad, cvlis, aaxlebs maswavleblis saqmianobas. miuxe-
davad rigi udavo upiratesobebisa, arc erT Tanamed-
rove teqnikur saSualebas ar SeuZlia aRmzrdeli-peda-
gogis rolze pretenziis gacxadeba. rasakvirvelia,kompiuters SeuZlia zogierTi im funqciis Sesruleba,romelic adre axasiaTebda mxolod pedagogs: moswav-
lis moqmedebis analizi, miniSnebebis gacema, kiTxvebis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
141
dasma, pasuxis Sefaseba, kiTxvebze pasuxis gacema (roca
kiTxvebisa da Temebis wre winaswar gansazRvrulia), ma-
Sin, rodesac pedagogs SeuZlia pasuxi gasces nebismier
SekiTxvas, maT Soris, cudad formulirebuls; amasTan,pedagogis pasuxi iqneba formulirebuli moswavlis Se-
saZleblobis, misi pirovnebis faqtorebisa da pirobe-
bis gaTvaliswinebiT“ (Захарова 2003:192).praqtika gviCvenebs, rom saswavlo dawesebu-
lebis informatizaciis procesi unda moicavdesSemdegi sakvanZo problemebis gadawyvetas: es aristeqnologiuri, pedagogiuri da fsiqologiuriproblemebi. garda amisa, saWiroa:
1. Tanamedrove sainformacio-kompiuteruliteqnologiebis realizebisTvis aucilebeli teqniku-ri da materialuri bazis Seqmna;
2. axali pedagogikuri da mmarTvelobiTi sain-formacio kulturis formireba, dafuZnebuli in-formatikis fundamentur codnaze;
saganmanaTleblo sistemaSi internetis daner-gvis pirvelive nabijebma naTlad aCvena sistemisganviTarebisaTvis misi uzarmazari SesaZleblobebi.pedagogis mier sainformacio teqnologiebis aTvise-ba mas aZlevs SesaZleblobas:
_ hqondes wvdoma usazRvro moculobis sas-wavlo da samecniero informaciaze;
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
142
_ ganaxorcielos saswavlo procesis kompiu-terizacia;
_ moaxdinos sxvadasxva saxis informaciis de-talize da gazogadeba;
_ awarmoos axali informaciebis kvalificiu-ri da mravalgzisi gamoyeneba TviTganviTarebisprocessa da praqtikul saqmianobaSi.
Tanamedrove mozardi cxovrobs mravalricxova-
ni mediaSesaZleblo- bebis samyaroSi, sadac bavSvs au-cileblad sWirdeba garkveuli codna stiqiurad mom-dinare ganusazRvreli raodenobis informaciis mis-
Tvis saWiro informaciad daxarisxebis, gacnobisa da
gamoyenebis mizniT. internetwyaroebis, uaxlesi saer-
TaSoriso kvlevebis analizis mixedviT, bavSvebs arCe-vanis sruli Tavisufleba aqvT kompiuteriTa da inter-
netiT sargeblobis SemTxvevaSi. maT xeli miuwvdebaT
yvelanairi Sinaarsisa da formis informaciaze. auci-lebelia momzaddes kanonmdebloba da specialuri
programebi internetis zemoqmedebisagan dacvis, in-
ternetresursebis sworad, saganmanaTleblo da aR-mzrdelobiTi mizniT gamoyenebisaTvis
pedagogTa damatebiTi ganaTlebis sainforma-cio kompetenciis specifika imaSi mdgomareobs, rommas SeuZlia imuSaos didi raodenobis informacias-Tan rogorc mecadineobaze, ise misi dasrulebisSemdeg, rac uTuod Seuwyobs xels aRsazrdelebis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
143
ufro met dainteresebas konkretuli sakiTxebiT,
radgan maT eZlevaT SesaZlebloba damoukidebladmoiZion maTTvis saWiro informacia.
sainformacio teqnologiebis gamoyeneba aqtu-aluria rogorc Teoriuli swavlebis, ise praqtiku-li mecadineobebis dros. damatebiTi ganaTlebis pe-dagogis individualuri sainformacio-saganmanaT-leblo sivrce aris erTiani da Sevsebadi. sainfor-macio teqnologiebis aTviseba xels uwyobs am siv-rcis gafarToebas da mis mravalfunqciur gamoyene-bas, saganmanaTleblo moTxovnebis Sesabamisad.
Tanamedrove kompiuteri _ es ara mxolodswavlebisa da informaciis miRebis instrumentia,aramed TviTgamoxatvis saSualebac, mas SeuZlia pi-rovnebis Sinagani samyaros formireba, fantaziisada SemoqmedebiTi unarebis ganviTareba. saboloojamSi, bavSvebs SeuZliaT kompiuterebi aqcion Se-moqmedebiT saxelosnod, sadac Seqmnian da ganaxor-cieleben TavianT saavtoro Tუ SemoqmedebiT proeq-tebs.
literatura
imedaZe naTela, janaSia naTia, gorgoZe sofio
,,ganviTarebisa da swavlis Teoriebi“. Tbilisi -2008.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
144
xazaraZe o. ,,swavlebis teqnikuri saSualebebi’’.Jurnali ,,skola da cxovreba’’. №10. Tbilisi - 1971
jiblaZe g. ,,daprogramebuli swavlebis da swavle-
baSi teqnikur saSualebaTa gamoyenebis problemebi’’.Jurnali ,,skola da cxovreba’’. №4. Tbilisi - 1971
Захарова И.Г. Информационные технологии вобразовании: Учеб. пособие для студ. высш. пед. учеб.заведений. – М.: Издательский центр «Академия», 2003
Мадона Палавандишвили
Внедрение новых информационных технологий вучебный процесс: проблемы и перспективы
Резюме
Молодёжь живёт сейчас в мире современныхтехнологий. Технический прогресс навязывает им свои новыеценности и правила жизни, которые порой противоречатестественному и гармоничному их развитию. Очень важно,чтобы достижения техники не мешали, а способствовалидуховному развитию детей. Настало время существеннопреобразовывать систему дополнительного образования.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
145
Madona Falavandishvili
Introducing new information technologies in learningprocess, problems and perspectives
Resume
Nowadays the youth lives in a world of modern technologies.Technical progress with its characteristic values and lifestyle isspreading which sometimes contradicts the natural harmoniousdevelopment. It is important to ensure that technical progress didn’thinder a child’s spiritual development but helped to develop it. It istime to substantially change the educational system.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
146
biznesi da ekonomika
Business and EconomyБизнес и экономика
socialur-eTikuri faqtorebis rolibiznesis organizaciis efeqtur
funqcionirebaSi
TamTa varSaniZe
organizacia es aris Segnebulad koordinirebuli
„socialuri warmonaqmni“, romelic marTvas saWiroebs.menejeris mTavari funqcia ki mis xelT arsebuli mate-rialuri da adamianuri resursebis swori koordinacia
da kontrolia. „socialuri warmonaqmni“ gulisxmobsadamianebis TanamSromlobas erTi saerTo miznis mi-
saRwevad. rac kidev erTxel adasturebs im faqts, romadamianebs Soris TanamSromloba gansazRvravs organi-
zaciis momavals.menejmentis moralur-eTikuri aspeqtebis aqtu-
aloba ganpirobebulia korporaciebis mudmivi swraf-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
147
viT progresisaken, mogebis maqsimizaciis mizniT, ris
safuZvelzec xSirad vawydebiT problemebs, romelicgamowveulia ekonomikuri bazris mniSvnelobis araswo-
rad aRqmiT. xSirad bazari aRiqmeba, rogorc universa-
luri nebadarTulobis simbolo, rac arTulebs sabaz-
ro urTierTobebs. aseve gasaTvaliswinebelia TiToeu-
li organizaciis sakuTari xedva da faseulobebi, ro-
melic yalibdba rogorc organizaciuli kultura.organizaciuli kultura es aris faseulobaTa
sistema, qcevis standartebi, problemebis gadawyvetis
gzebi, azrovnebis stili da moqmedebis saSualebebi,romelsac ama Tu im xarisxiT yvela TanamSromeli izia-
rebs. is kompaniisTvi erTgvar imunur sistemas warmo-
adgens, romelic icavs erT mTlian organizms (am Sem-
TxvevaSi organizacias) infeqciisa da virusebisagan. esaris dinamiuri movlena romelic icvleba menejeris
midgomebis Secvlis Sesabamisad.imisaTvis rom moiwvion da SeinarCunon Rirebuli
TanamSromlebi, organizaciebi TavianT saqmianobas
warmarTaven eTikuri principebis dacviT. isini qmnian
eTikur kodeqsebs, axdenen TanamSromlebis eTikuri
qcevis waxalisebas, dadebiTi qcevis nimuSebis rekla-
mirebas da ayalibeben Sida procedurebs, romelTa meS-
veobiT xdeba moraluri principebis dacva. es aris sam-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
148
magi sargeblis sistemis warmoSobis winapiroba: Tanam-Sromloba da gunduri muSaoba xels uwyobs individe-
bis SromiT kmayofilebis warmoSobas, vinaidan isiniRebuloben daswavlisa da pirovnuli ganviTarebis Se-
saZleblobebs, ician rom SeaqvT mniSvnelovani wvlili
saerTo miznis misaRwevad, riTac mTlianobaSi izrdebaorganizaciis efeqtianoba da kmayofildeba sazogado-
ebis moTxovnebi.moralur-eTikur aspeqtebze saubrisas mniSvne-
lovania ganisazRvros Tu ramdenad TanxvedraSi modisorganizaciuli kultura axlad ayvanili TanamSrom-
lis eTikur RirebulebebTan. am Tanxvedras swored pi-
rovnebis socializacia ganapirobebs. socializaciisprincipebis meSveobiT adamiani iTvisebs qcevis wesebs
da agreTve Sexedulebebisa da ganwyobebis sistemebs,romlebic individs, rogorc sazogadoebis wevrs,
efeqtianad funqcionirebis saSualebas aZlevs.kulturebi gansxvavdebian agreTve eqspresiu-
lobis gamoxatvis da piradi sivrcis ganmsazRvreli
normebis mixedviT. Crdilo evropis mkacri kulturiswarmomadgenlebi xmelTaSuazRvis kulturis eqspresi-
ul warmomadgenlebs aRiqvamen rogorc „guliTad, ara-
saqmian da drois uqmad mxarjav adamianebs“. piriqiT,
samxreTelebi evropis CrdiloeTSi mcxovreblebs „saq-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
149
mian, civ da zedmetad punqtualur“ adamianebar miiCne-
ven (Triandis, 1981).filosofosi da logikis specialisti Jan piaJe
ikvlevda inteleqts, sadac gamoyo aRqma da motivacia,aRqma rogorc kvlevis sagani, romelic SeiZleba Seda-
rebuli iqnes inteleqtTan da daupirispirdes mas, xo-
lo motivacia ganisazRvreba, rogorc inteleqtisaT-
vis damaxasiaTebeli impulsebi. isini SeiZleba gamoixa-
ton kvleviT impulsebSi da aTvisebis miswrafebaSi. J.piaJe darwmunebulia, rom zrdasruli adamianis qcevis
gageba SeuZlebelia ganviTarebis perspeqtivis gareSe,es ukanaskneli ki eTikuri nomrebis formirebas uwyobs
xels.jer kidev sokratem yuradReba miaqcia im faqts,
rom eTika sakuTari arsiT paradoqsulia. eTikis fi-losofiuri safuZveli, esaa keTilisa da borotis ga-
yofa. sokrates ideis siRrme imaSi mdgomareobs, rom
eTikis swavleba ar SeiZleba. aseve ar SeiZleba misiTrogorc raRac abstraqtuli sistemiT xelmZRvanelo-
ba. SesaZlebelia misi mxolod gancda. eTika mxolod
imis koleqtiuri „gamosaxulebaa“, rac Cven ganvicadeT.Sesabamisad, sakuTari moraluri principebi rom Seimu-
Saos, bevri dabrkoleba unda gadalaxos, cxadia es
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
150
mtkiceba exeba biznessac, rogorc sazogadoebis na-
wils.is rac guSin eTikuri iyo, xval SeiZleba araeTi-
kuri aRmoCndes. normebze dafuZnebuli eTikis Seqmnis
mcdelobebi axlac mimdinareobs, magram kacobriobis
mTeli gamocdileba adasturebs, rom aseTi raciona-luri konstruqcia amuxruWebs sazogadoebis ganviTa-
rebas da axlis dabadebas xels uSlis. eTika ixreba ra-
cionalurisaken, radgan es aramaterialuri substan-
ciaa.biznes eTika esaa koleqtiuri TviTSegnebis for-
ma da biznesi eTikuri iqneba zustad imdenad ramdena-
dac misi TviTSegnebaa ganviTarebuli. aseTi eTikurisistema gaxdeba mudmivad cvalebad koordinatTa sis-
tema, romelsac Tavad biznesi daaregulirebs.eTikuri relativizmis mimdevrebi amtkiceben,
rom moralis principebs gansazRvravs, upirveles yov-
lisa is sazogadoeba, romelSic maTi formireba xdeba.ar arsebobs absoluturi eTikuri standarti kultu-
ruli konteqstis gareSe. qmedeba, romelic evropul
qveynebSi misaRebad iTvleba, axlo aRmosavleTSi SeiZ-
leba miuRebeli aRmoCndes. kompaniebisaTvis, romle-bic saerTaSoriso doneze saqmianoben eTikuri rela-
tivizmi metad praqtikuli filosofiaa, gansakuTre-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
151
biT im SemTxvevaSi, rodesac isini erTmaneTs konkuren-
cias uweven msoflio doneze, romelTa qveynis mora-luri kodeqsebi arsebiTad zemoqmedebs adamianis qce-
vis normebze.organizaciis kulturis formirebas, eTikuri
normebis Camoyalibebas korporaciaSi, mniSvnelovnad
gansazRvravs xelmZRvanelobis stili, dReisaTvis mi-Rebuli klasifikaciis Tanamedrove sistemis mixedviT,
ganasxvaveben xelmZRvanelobis avtokratiul, demok-
ratiul da liberalur stils.avtokratiuli xelmZRvaneli flobs sakmaod Za-
lauflebas imisTvis, rom Tavisi neba Tavs moaxviosSemsruleblebs da aucileblobis SemTxvevaSi yovel-
gvari meryeobis gareSe mimarTavs mas. avtokrati ax-
dens uflebamosilebaTa centralizacias, xelqveiTTaSromis struqturirebas da TiTqmis ar aZlevs maT Ta-
visuflebas gadawyvetilebaTa miRebis procesSi. samu-Saos Sesrulebis mizniT avtokrats SeuZlia fsiqolo-
giuri zewola xelqveiTze. am konkretul SemTxvevaSi
organizaciuli eTika ganisazRvreba erTpirovnulad,rac qmnis arajansaR garemos.
Tanamedrove xelmZRvaneli cdilobs Seqmnas
jansaRi garemo, rac xels Seuwyobs samuSao procesis
gamartivebas da efeqtianobis amaRlebas, es TavisTa-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
152
vad did Zalisxmevas da energias moiTxovs. demokratistilis xelmZRvaneli xasiaTdeba uflebamosilebaTa
decentralizaciis maRali xarisxiT, xelqveiTebi aqti-
urad monawileoben gadawyvetilebaTa miRebaSi. maRalierarqiul safexurze myofi demokratiuli xelmZRva-neli cdilobs daarwmunos xelqveiTi TviTon gadawyvi-ton warmoSobili problemebi da ar eZebon xelmZRva-
nelTa mxridan daxmareba.SeiZleba iTqvas, liberali stili yvela Sem-
TxvevaSi wamgebiania organizaciisaTvis. liberali
xelmZRvaneli urigdeba uaryofiT movlenebs, rac mav-
ne Semwynareblurad unda CaiTvalos, radgan msgavs si-tuaciebSi izrdeba muSakTa mier disciplinis darRve-vis SemTxvevaTa raodenoba da mcirdeba organizaciis
efeqtianad funqcionirebis SesaZlebloba.moralur-eTikuri problemebis ganxilvisas auci-
lebelia gamovyoT meoce saukunis moazrovnis da fsi-
qoanalitikosis erix fromis klasifikacia, froms mi-aCnia, rom arsebobs avtoritaruli da humanisturi
eTika. avtoritaruli eTikis Sesabamisad, korporacia-Si avtoriteti gansazRvravs qcevis wesebs da adgens
TanamSromlis saqmianobisaTvis prioritetebs, xolohumanisturi eTikis Sesabamisad individi TavisiT gan-
sazRvravs saqmianobis mimarTulebebs, Tavad aris wese-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
153
bis Semoqmedic da Semsrulebelic, Tavad awesrigebs,uwevs kontrols da emorCileba mas.
avtoritarul eTikas iracionaluri avtoriteti
Seesabameba, xolo humanisturi eTika mxolod raciona-lur avtoritets gansazRvravs. mniSvnelovania maTierTmaneTisgan gamijvna, radgan racionaluri avtori-
tetis saTave codna, kompetenturoba da profesiona-
lizmia, maSin roca iracionaluri piriqiT, SiSs da Za-
lauflebas emyareba. unda aRiniSnos, rom oganizaciaSimaqsimaluri Sedegi maSin miiReba, rodesac firmisa da
individis interesebi TanxvedraSi modis.adamianebs mkveTrad ganasxvaveben erTmaneTisgan
maTi genetikuri gansazRvrulobiTa da individualu-
ri gamocdilebiT, individualuri gansxvavebebi ganapi-
robebs im faqts, rom momuSaveebis yvelaze efeqtiani
Sromis miiRweva maSin, rodesac menejeri yoveli maTga-
nisTvis iyenebs specifikur midgomebs. yoveli adamianiindividualurad aRiqvams mis garSemo mimdinare mov-lenebs sistematizaciia da interpretaciis im meqaniz-
mebis meSveobiT, romlebic miRebuli gamocdilebis sa-
fuZvelze yalibdeba.eTika ar warmoadgens arsis kanonTa maZiebel so-
ciologiur da fsiqologiur mecnierebas, es aucile-
beli normebis damdgeni filosofiuri sagania. praAAqti-
kul filosofiaSi gveubneba kanti- „ saqme is ki araa,
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
154
Tu ra xdeba, aramed kanonebi imis Sesaxeb, Tu ra unda
xdebodes, Tundac imis gaTvaliswinebiT, rom es SeiZ-
leba arc ki ganxorcieldes“.kanti Tavis naSromSi „praqtikuli gonis kriti-
ka“ aRniSnavs: „adamiani da zogadad, yoveli gonieri ar-
seba arsebobs TavisTavad, rogorc mizani, ara mxolod
rogorc saSualeba romelime survilis misaRwevad,aramed igi yvela Tavis qmedebaSi, romelic mimarTulia
sakuTari Tavisadmi da aseve, sxva gonieri arsebisadmi,yovelTvis unda ganixilebodis, rogorc mizani.“ aqe-dan gamomdinare, yvela menejeri unda amovides im er-
TaderTi msjelobidan - adamiani es iseTi fenomenia,romelic individualur damokidebulebas da midgomassaWiroebs masqsimaluri SedegianobisaTvis da miznis
misaRwevad. swored es sakiTxi gvevlineba eTikur
problemad, radgan menejerebi xSirad ver acnobiere-ben maT winaSe mdgar eTikur gansxvavebebs, romelic
morals efuZneba.adamianis cxovreba yalibdeba mTeli rigi sagne-
bisadmi mimarTuli survilebisa da miswrafebebisagan,am survilebisa da miswrafebebis ganxorcieleba war-moadgens adamianis survilisaTvis arsobrivi energiis
gantvirTva. arsebobs organuli kavSiri mas Soris, rac
surs adamians da masTan, rogoricaa igi Tavisi bune-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
155
biT. adamiani Tavis cxovrebaSi axorcielebs ara sia-
movnebasa da bednierebas, aramed sakuTar bunebas,axorcielebs sakuTar energias, Tundac es tanjvis fa-
sad miiRweodes. xSirad vnebas arCeven, vidre siamovne-
bas, isini TviT adamianis individualobis arss erwymi-
an. rodesac adamiani iRwvis Semecnebis raime rTuli sa-
kiTxis gadasawyvetad, an ibrZvis socialuri samarTli-
anobis ganamdvilebisaTvis, misi sulieri cxovreba am
sakiTxebs unda daeTmos, sworad isini warmoadgenen mi-
zans. Tuki adamiani amave dros siamovnebaze ifiqrebsda swored siamovnebas CaTvlis Tavis gacnobierebul
miznad, maSin igi verasodes gadawyvets Semecnebis
problemas da verasodes miaRwevs samarTlianobas.TviT jon stiuart mili acxadebs, rom bednierebadmyofobisaTvis araa aucilebeli uSualod bednierebi-
saTvis zrunvao.da bolos menejmentis mTavari eTikur moraluri
problema SesaZlebelia hegelis erT frazaSi movaqci-
oT „WeSmaritebis kriteriumia SeuTavsebloba, misi ar-
seboba ki, cdomilebaa“.maSasadame, farTod gavrcelebuli socialuri
koncefciebis mixedviT eTikuri normebis Sesaxeb zo-gadi warmodgenis biznes samyaroze provocirebas im
daskvnamde mivyavarT, rom Tu organizacia dainterese-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
156
bulia sakuTari efeqtianobiT, man saqmianoba zneobrivmotivaciaze unda aawyos da ara tradiciul motivire-
baze. am yovelives emyareba is mosazreba, rom konku-rentuli organizaciis saTaveSi racionaluri avtori-
teti dgas, xolo Zalaze da SiSze awyobili iraciona-luri avtoritetis xelmZRvaneloba uaryofiTad moq-
medebs organizaciis ekonomikur maCveneblebze.zemoaRniSnulidan gamomdinare, naTlad Cans Tu
raoden mniSvnelovania adamianis moraluri Rirebule-bebis gaTvaliswineba TanamSromelTa gundis Seqmnisa
da misi marTvis procesSi.
literatura
upiratesobis menejmenti, T. maisuraZe. Tb. 2014adamianuri resursebis menejmenti, n.paiWaZe, e.Co-
xeli, n.faresaSvili
Эрих Фромм. Человек для себя. „Хранитель“. Москва.2006.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
157
Тамта Варшанидзе
Роль социально-этических факторов в эффективномфункционировании организации бизнеса
Резюме
часто рынок воспринимается как символ универсальногоразрешения, что осложняет рыночные отношения. Прирассмотрении морально-этических проблем необходимовыделить классификацию мыслителя и психоаналитикадвадцатого века Эриха Фромма. Фромм считает, что существуетавторитарная и гуманистическая этика. Соответственноавторитарной этике в корпорации авторитет определяет правилаповедения и устанавливает приоритеты для деятельностисотрудника, а соответственно гуманистической этике индивидсам определяет направления деятельности, сам является исоздателем и исполнителем, сам упорядочивает и подчиняетсяему. Если организация заинтересована собственнойэффективностью, он должен деятельность вести с учетомморальной и нравственной мотивации, а не опираться натрадиционное мотивирование, исходя из этого, во главеконкретной организации стоит рациональный авторитет.Обоснованное на насилие и страх руководство, сиррациональным авторитетом, отрицательно действует наэкономические показатели организации. Сторонники этическогорелятивизма утверждают, что принципы морали определяет впервую очередь то общество, в котором оно формируется.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
158
Несуществует абсолютный этический стандарт без культурногоконтекста.
Tamta Varshanidze
The role of social-ethical factors in effective functioning ofbusiness organization
Resume
Often the market is seen as a symbol of universal allowed,making it difficult to market relations. Moral and ethical issues, it isnecessary to distinguish the twentieth century thinker and psychoanalyst’sclassification Erich Fromm, Fromm believes that there areauthoritarian and humanistic ethics. Authoritarian ethics of thecorporation the authority to define the guidelines and sets prioritiesfor the activities of employees, while the humanistic ethics of theindividual is determined by its own activities, he is also the creatorand performer of the rules, to regulate, control, and to obey him. if anorganization is interested in its efficiency, the activities should buildon the moral motivations and not for the traditional reasons. All theseare based on the notion that the competitive power of rationalauthority is the power, and the fear of a negative impact on theeconomic characteristics of the assembled leadership of their rationalauthority. Ethical relativism followers claim that moral principles aredetermined, first of all the society in which they are formed. There isno absolute standard for ethical and cultural context.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
159
maskomunikacia
массовая коммуникацияMass Communication
masmediis roli publicisturi enisnormirebis procesSi
irine cincaZe
presa, radio, televizia masobrivi informaciis
sityvieri saSualebaa. sainformacio daniSnulebas
sityvierad axorcielebs, warmoadgens saliteraturo
enis yoveldRiur sarbiels, sadac Cans enis cvlilebis
cocxali procesi. masmediis enas intensiurad swavlo-
ben Tanamedrove msoflioSi. masobrivi sainformaciosaSualebebi farTod uRebs kars yovelgvar inovacias
enaSi, xels uwyobs ama Tu im enobrivi movlenis dam-
kvidreba - gavrcelebas sazogadoebaSi, es gansakuTre-
biT presis Sesaxeb iTqmis, Tumca radio, televizia, in-terneti da reklamac saSualebas iZleva yoveldRiu-rad davakvirdeT enaSi mimdinare cvlilebebis cocxal
process.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
160
Jurnal - gazeTebis ena dRes formaTa nairsaxeo-
biT gamoirCeva, axalwarmonaqmnebiT, terminologiis
SerCevis axali principebiT. presa zogadad farTo au-ditoriisaTvis aris gankuTvnili da amitomacaa speci-
fikuri misi ena.sagazeTo-saJurnalo publicistika publici-
sturi stilis erT-erTi yvelaze popularuli saxes-
xvaobaa, romelic Tavisi daniSnulebis, amocanebisa dasakomunikacio pirobebis sakmaod rTul movlenas war-
moadgens. misi daniSnuleba kulturaTSorisi urTier-
Tobis mediatorobaa, amocana auditoriis mizidva - Se-
narCuneba, xolo sakomunikacio pirobebi - ena.Tanamedrove qarTuli Jurnalebisa da gazeTe-
bis ena globalizacias erTgvari mozaikuri suraTis
SeqmniT exmianeba da warmoadgens.ucxo enis sityvaTa damkvidrebis saqmeSi mniS-
vnelovani wvlili internetJurnalistikas e.w. ,,onla-
in Jurnalistikas“ miuZRvis. is gulisxmobs informaci-
is uwyvet da pirdapir eTerSi gadacemas, rac ra Tqmaunda mediis warmomadgenlebis mxridan sametyvelo
enis normirebas uSlis xels. am SemTxvevaSi, informa-
ciis gadacemis ena ukontroloa, rasac Sedegad moaqvs
,,axali“ sityvis Semosvla- damkvidreba. enis globali-
zaciis Sedegad axali leqsikuri maragi mkvidrdeba, da
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
161
xSirad adamianebs misi Sesatyvisi qarTuli sityvis mo-
Zieba uWirs. Tanamedrove realobaSi informacia in-ternetsivrceSi mkvidrdeba da farTo auditoriamde
midis swrafad, koreqtirebis gareSe.sazogadoebis udidesi nawili ucxo sityvebs
swored internetis meSveobiT iRebs. beWduri media
met-naklebad normirebul enas amkvidrebs. sxvadasxva
tipis Jurnal-gazeTebic Tavisebur enobriv politikas
atareben: mizanmimarTulad irCeven ucxo sityvebs, Se-sabamisi qarTuli leqsikuri erTeulis gauTvaliswi-
neblad. magaliTisaTvis warmovadginoT ucxo sityvaTa
mcire CamonaTvali, romelTa gamoyenebac TandaTan
mkvidrdeba qarTul saliteraturo enaSi:kastingi - xmebis Tu qulebis mixedviT SerCevas,
arCevas niSnavs. am sityvas xSirad xmaroben RonisZieba-
Ta Jiuris wevrebi da Semsruleblebic. konkursze ga-
marjvebulTa SerCevisas gvesmis kastingi! Jiuris Se-satyvisi ar gvaqvs da is bunebrivad damkvidrda qar-
Tul enaSi.prerogativi - upiratesobas niSnavs, Tumca
dRes sityva ,,prerogativi“ damkvidrda metyvelebaSi.agreTve, treningi - wvrTna, varjiSi. monito-
ringi - dakvirveba, kontroli. aliansi - kavSiri, gaer-
Tianeba. reabilitacia - aRdgena. pragmatuli - sasar-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
162
geblo. prevencia - xSirad gvesmis teleekranidan, sain-
formacio gamoSvebis Jurnalistebi xmaroben, es qar-Tulad winaswari zomebis miRebad iTargmneba laTinu-ridan da ufro advilad gasagebia telemayureblisaT-
vis.Tanamedrove qarTuli presa, ZiriTadad, orien-
tirebulia politikaSi, Tu ekonomikaSi momxdari axali
ambebis gaSuqebiT. am mimarTulebiT gansakuTrebul aq-
tiurobas gazeTebi iCenen. aRsaniSnavia isic, rom gaze-TebSi msgavsi xasiaTis statiebis beWdvisas xSirad Sei-
niSneba, rogorc zemoT aRvniSne, politikisa da ekono-mikis sferoebSi arsebuli terminologiis uxvi gamoye-
nebis tendencia, Sesabamisad, isini unda miviCnioT ro-
gorc dargobrivi terminologia.magaliTad: aplikacia (Aplication)- gancxade-
ba, werilobiTi moTxovna. baneri (Banner) - droSa, ala-
mi. boifrendi (Boyfreind) megobari biWi, brauzeri
(Browser) furclebis swrafi gadamxedi, brendingi(brendi) (Brand(ing) markireba, (marka), draivingi (Dri-
ving) mamoZravebeli, dreskodi (Dresscode) SezRudva
CacmulobaSi, dresingi (Dressing) Cacmuloba.faqtiurad masmediis enam daimkvidra da Seisis-
xlxorca iseTi terminebi, rogoricaa: viqendi (Wee-
kend) SabaT-kvira, vorkSopi, an urSkopi (Workshop) sa-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
163
xelosno, Toq-Sou (Talk – show) Toq-Sou (qarTuli
leqsikuri Sesatyvisoba ar gaaCnia), Tineijeri (Teena-
ger) mozardi, ivenTi (Event) movlena, RonisZieba, imi-ji (Image) imiji (qarTuli leqsikuri Sesatyvisoba ar
gaaCnia), interfeisi (Interface) SeTanxmebulad muSa-
oba, kreatiuli (Kreative) SemoqmedebiTi, laivi (Live)cocxali, pirdapiri eTeri, lokacia (Location) ad-
gilmdebareoba, meiqeri (Maker) Semqmneli, miqsi (Mix)nazavi, marketingi (Marketing) marketingi (qarTuli
leqsikuri Sesatyvisoba ar gaaCnia), menejmenti (Mana-
gement) administracia, marTva, meinstrimi (Mainstre-
am) ZiriTadi mimarTuleba, mesenjeri (Messanger) gam-
gzavni (teqstisa) niusi (News) siaxleebi, axali ambebi,onlain (Online) pirdapiri eTeri, cocxali Sesrule-
ba, parkingi (Parking) manqanis gasaCerebeli adgili,resursi (Resource) maragi, relasaqcia (Relaxation)dasveneba, saundreki (Soundtrack) musika kinofilmi-
dan, stafi (Staff) momuSave personali, topi (Top)umaRlesi, treningi (Traning) wvrTna, varjiSi, farTi(Party) wveuleba, qaveri (Cover) gadafarva, qasTingi(Casting) SerCeva da a. S.
ra Tqma unda es mxolod mcire CamonaTvalia im
terminologiisa, romelsac qarTveli Jurnalistebi
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
164
iyeneben rogorc, beWdur, aseve onlain mediaSi, da ara
mxolod mediis warmomadgenlebi.daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom ucxo enidan
Semosuli sityvebis ZiriTadi mizezi mainc globali-
zaciis Sedegia, romelsac sazogadoeba nel-nela iTvi-
sebs. aqve aRsaniSnavia, rom Tanamedrove cxovrebaSiteqnikuri progresis siswrafes aseTive tempiT verutoldeba konkretuli saliteraturo ena da misiveleqsikuri fondi sinqronul reJimSi ver asaxavs am
procesebs. Sesabamisad, isini sxva, dominanti enebidan
iReben sityvebs imave formiT, rogoriTac sawyis enaSi
gvxvdeba. amis Sedegad, mkvidrdeba garkveulwilad ne-
ologizmebi, barbarizmebi, Jargonebi, slengi da a.S.rac aRniSnuli sakiTxebis samomavlo kvleva - Ziebas
iTxovs.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
165
Ирине Цинцадзе
Роль средств массовой информации в процессенормирования публицистичного языка
Резюме
Пресса, радио, телевидение являются словеснымисредствами массовой информации. Осуществляют передачуинформации словесно, представляют ежедневную аренуиспользования литературного языка, в котором виден живойпроцесс его изменений. Язык массовой коммуникацииинтенсивно изучают в современном мире. Средства массовойинформации способствует широкому использованию инновацийв современном языке, помогают введению тех или иныхязыковых явлений - распространению в обществе (в основномкасается прессы), однако, радио, телевидение, интернет исредства рекламы дают возможность наблюдать за ежедневнымживым процессом развития языка.
Основной причиной проникновения в грузинский языкиностранных слов является процесс глобализации, которыйпостепенно осваивает население. Необходимо ответить, что всовременном мире литературный язык не поспевает застремительным развитием технического прогресса, еголексический фонд не успевает за данным процессом.Соответственно, слова используются в той форме, в какой ониупотребляются в родном языке. В итоге, появляются
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
166
неологизмы, барбаризмы, жаргоны, сленг и т.д., что являетсятемой дальнейшего исследования.
Irine Tsintsadze
The role of mass media in the process of publicist’slanguage standardization
Resume
Press, radio and television are mass information tools. Theygive information about literary language and the process of itschange. The mass media language is being intensively studied inmodern times. The mass information tools give way to all kinds ofinnovations in a language and help spread them in a society. This canbe especially said about press although radio, television, internet andadvertisements also show how language changes day by day.
Spread of foreign words is mainly a result of globalization towhich the society slowly adjusts. It should be mentioned that inmodern times literary languages and their lexical stock don’tprogress so quickly as technology. Therefore, they accept wordsfrom other dominant languages. As a result neologisms, barbarisms,slang and other things appear in a language which needs futureresearch.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
167
manipulireba - XXI saukunis mediismoTxovna
nestan mamuWaZe
masobrivi informaciis saSualebebi ara mxolodcodnas gvawvdian sazogadoebrivi cxovrebis mravali
sferos Sesaxeb, aramed gamoTqvamen sxvadasxva inte-
ressac. masmedia xSirad sazogadoebrivi cnobierebis
manipulaciisTvis aris gamoyenebuli. amas araerTi so-
ciologiuri Teoria aRiarebs da asabuTebs kidec.media yovelTvis manipulatoruli miznebisaT-
vis ar aris gamoyenebuli, magram es ukanaskneli rom ma-
sebze zemoqmedebis mZlavr iaraRadaa miCneuli, arc
amaze kamaTobs aRaravin. xelisufleba valdebulia da-
icvas qveynis saxelmwifoebrivi interesebi da amitom,aucilebeli xdeba am TvalsazrisiTac imoqmedos audi-
toriaze.roca vsaubrobT auditoriaze zemoqmedebaze,
manipulirebaze, pirvel rigSi unda ganvixiloT „geit-
kiperTa“ instituti da „eijendasetingis“ TeoriiT Seq-
mnili meTodebi.„geitkiperoba“ anu karis dacva informaciis
SerCevis, damuSavebisa da gavrcelebis aRiarebuli
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
168
xerxia dasavleTis da aSS-is JurnalistikaSi. „karis
dacva“ metamorfulad unda gavigoT. kari gadawyveti-
lebis miRebis sawyisi momentia. amitom karis mcveli
Zalebi ganapirobeben imas, Tu ra saxis gadawyvetile-
bas gaivlis erTi karidan meoreSi“ [2,233].„geitkiperoba“ publicisturi nawarmis Seqmnis
winapirobadac gvevlineba. „karis dacva“ axali ambebis
moZiebisa da gavrcelebis process ukavSirdeba, vidre
weras. procesis umTavresi mizani romelime socialu-
ri fenis interesi SeiZleba gaxdes. „geitkepingis“ erT-erTi metad gavrcelebuli forma _ „ezo ZaRlis“ meta-
foriT aris cnobili. Jurnalistikis daniSnulebaa uT-
valTvalos saxelisuflebo struqturebs, raTa maTzustad Seasrulon amomrCevelTa da kanonis mier da-
kisrebuli movaleobebi. „ezos ZaRlis“ funqciis Ses-rulebisas masmedias evaleba xeli Seuwyos movlenaTa
saxelmwifo interesebis Sesabamisad gaSuqebas. „es ki
amas niSnavs, rom igi „naklovanebaTa“ gamosaaSkareveb-
lad ki ar meTvalyureobs xelisuflebas, aramed misi
interesebis sadarajoze dgas. misi umTavresi daniSnu-
leba is aris, rom Jurnalistikam sworad gaacnobierosxelisuflebis mier qveyanaSi sworad gatarebuli so-
cialuri, ekonomikuri, kulturuli da sxva politikismniSvneloba da daexmaros mTavrobas sazogadoebrivi
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
169
problemebis mogvarebaSi“. „amgvarad, „geiptikingi“ is
meqanizmia, romelic Tanamedrove viTarebaSi mowode-bulia JurnalistTa codnad da Sinagan rwmenad aqcios
profesiuli ideologiis moTxovnebi, raTa maT adekva-
turi gavlena iqonion auditoriaze“ [2,234].masobriv auditoriaze gablenis gaZlierebis me-
qanizms emsaxureba „eijendasetingia“ (agendaset-
ting_ing. dRis wesrigis Seqmna). es gulisxmobs, rom sa-zogadoebaSiarsebobs problemebis Tanmimdevruli
nusxa, romelsac gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs
rogorc sazogadoeba, aseve xelisufleba. termini
„dRis wesrigi“ masobrivi komunikaciis TeoriaSi aSS-smecnierebma maqsuel makkobma da nolnd Soum daamkvid-
res. 1968 wels CrdiloeT karolinis StatSi amomrCe-velTa gamokiTxvis Sedegad maT daadgines is ZiriTadi
sakiTxebi, romelTa mimarTac isini gansakuTrebul in-teress iCendnen mimdinare saarCevno kampaniis proces-
Si. Semdeg mecnierebma Seiswavles adgilobrivi presa
da aRmoaCines, rom masmediis mier ganxilulia yvelaumTavresi sakiTxi da maTdami damokidebuleba pirda-pir ukavSirdeboda mosaxleobis mier umniSvnelovane-
sad miCneul sakiTxebs da am sakiTxebis Sefasebas. swo-red kvlevis Sedegad Seiqmna koncefcia masmediis
„dRiswesriguli“ funqciis Sesaxeb. es funqcia audi-
toriaSi qmnis movlenebis interpretirebul CarCos,
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
170
saSualebas iZleva gavacnobieroT problema da davisa-
xoT misi potenciuri gadaWris gzebi. masobrivi komu-nikaciis saSualebebis praqtika propagandistuli miz-
nebisaTvis sxva mraval meTodsac mimarTavs. umberto
ekos azriT, masmedias SeuZlia Seqmnas iseTi „daxuru-
li“ teqstebi, romlis interpretacia mxolod erTmniS-
vnelovani xdeba da Sesabamisad, propagandistul miz-
nebs emsaxureba. „Ria“ teqstebi TavianTi gaxsnilobis
gamo interpretaciis mraval SesaZleblobas Seicaven,auditoriaSi komunikaciis procesis Tanamonawileebs
eZeben da ara upirobo Tanamoazreebs.Tuki manipulirebis zemoT ganxilul Teoriul
standartebs davakvirdebiT, SevniSnavT, rom am prin-
cipis gamoyeneba arc regionuli mediisTvisaa ucxo.Tuki media manipulatoria, mZlavri iaraRia ama Tu im
movlenis pirdapir Tu pirispir, cxadia, arc Sedegi
ayovnebs.rodis manipulirebs media yvelaze metad? am
kiTxviT Cven pirdapiri sociologiuri gamokiTxviT
377 respondents mivmarTeT.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
171
rodis manipuli-rebs media yvela-
ze metad?
romeli mediasaSualeba mi-maCnia manipulaciis
mZlavr iaraRad?Sedegi
arCevnebis win gazeTi „baTumlebi“ 128 xma
socialuri Tema-tikis gaSuqebisas
sazogadoebrivi mauwyeblisaWaris televizia da radio
81 xma
religiuri Temati-kis gaSuqebisas
telearxi 25 98 xma
ar vici sxva 70 xma
rogorc Cans, auditoria medias nakleb ndobas
ucxadebs. maSasadame, am SemTxvevaSic Tavs iCens kon-
kretuli frTisa Tu wris gavlena. ndobis ar gamocxa-
deba fsiqologiuri momentia. martivad da amavdrou-
lad uxeSad rom vTqvaT, mediam ndoba dakarga, romlis
mopovebasac xangrZlivi procesi Wirdeba.dRes media politikuri kampaniebis nawili gax-
da. igi ganusazRvrel Zalas flobs da amomrCevelTa
gonebas ganagebs. mediis garda adamianebze maTi pirov-
nuli Tvisebebi, socialuri kategoriis maCveneblebi,ojaxebi, megobrebi da TanamSromlebi moqmedeben. me-diasTan mimarTebaSi SesaZloa samgvar gavlenaze visa-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
172
ubroT: aRZvra anu aqtivacia, ganmtkiceba da gardaq-
mna.aRZvra (activation) _ es aris socialuri kate-
goriebiT ganpirobebuli midrekilebebis aRZvra, gaaq-
tiureba imisa, rac ukve arsebobs. „aqtivacia, romelic
mediis gavlenis Sedegia, adamianebs azr ar acvlevi-
nebs, magram arCevnebis Sedegebze aisaxeba. am gavlenis
miRwevas Tavisi safexurebi aqvs:politikuri propaganda, romelic radiosa da
Jurnal_gazeTebSi saarCevno kampaniis mimarT amom-
rCevlis interess zrdis;am interesebis gamo amomrCeveli masalebis gav-
lenas kidev ufro metad eqvemdebareba;Tumca, isic unda iTqvas, rom es gavlena arCevi-
Tia. pirovnuli maxasiaTeblebi (asaki, sqesi, ganaTleba)da socialuri kategoriebi (mdidari, protestanti
fermerebi, qalaqeli kaTolike muSebi) ganapirobebs
amomrCevlis simpaTias romelime erTi partiis mimarT;mzardi interesi da arCeviTi gavlena sabolood
ayalibebs amomrCevlis ganzraxvas, romelic zogadadmaTi pirovnuli da socialuri maxasiaTeblebidan mom-
dinareobs“[1, 373].ganmtkiceba (reinforcement) _gansxvavebuli
momentia. es is procesia, roca amomrCevelTa umravle-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
173
sobam ramdenime TviT adre icis, vis unda misces xma.aseT SemTxvevaSi media ganmtkicebis funqcias asru-
lebs. erTguli amomrCevlis ganzraxvis ganmtkiceba Zi-
riTadad komunikaciebis meSveobiT xdeba. am SemTxveva-Si mediis gavlenis mizans amomrCevlebis TavianTi ar-
Cevanis sisworeSi darwmuneba warmoadgens.gardaqmna (conversion) _ dakvirveba cxadyofs,
rom gardaqmna mcire odenobis adamianebSi xdeba. eseni
is adamianebi arian, romelTac konkretuli partiisad-
mi gamokveTili damokidebuleba ar aqvT. medias amom-
rCevelze rogorc seleqturi, aseve SezRuduli gav-
lena aqvs. roca vsaubrobT mediis gavlenaze, xSirad
pirvel rigSi swored gardaqmnas gulisxmoben. „mkvlev-
rebma aRmoaCines, rom cdispirebis 16% mediis gavlenas
ar eqvemdebareba, 9%-s Sereuli gavlena aReniSneba,14%-s _ aqtivacia, 53%-s ganmtkiceba (gavlenis yvelaze
efeqturi forma), gardaqmna ki mxolod 8%-s exeba“ [1,373].
mecnierebma adamianis bunebis Secnobis Ziebisas
mniSvnelovan warmatebebs miagnes. swored es warmate-bebi aRmoCnda fasdaudebeli masobrivi komunikaciis
Sedegisa da procesis ukeT gagebisaTvis. udavoa, rom
adamianis Camoyalibebaze sxvadasxva Sexeduleba, damo-
kidebuleba, interesTa Rirebuleba da mravali fsiqo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
174
logiuri faqtori moqmedebs. individze masobrivi ko-munikaciis gavlenis dros pirovnuli da fsiqologiu-
ri Taviseburebani, socialuri kategoriis sxvadasxvasubtropika da socialuri urTierTobis sqemebi mniS-
vnelovan rols asruleben. aqedan gamomdinare, media
manipulirebas mZlavr iaraRad iyenebs, rac faqtobri-
vad, 21-e saukuneSi am ukanasknelisTvis aucilebel
moTxovnad iqca.literatura
surgulaZe r. „Jurnalistikamcodneobis safuZ-
vlebi“. Tbilisi, 1996.denisi m, deflori e. „masobrivi komunikaciis ga-
azrebisaTvis, saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa in-
stituti, 2009.bertrani k. `media eTika da angariSvaldebulebe-
bis sistemebi. gamomcemloba `Tavisuflebis institu-
ti~. Tbilisi, 2004.lumani n. „sazogadoebrivi komunikaciis sistemis
cvlilebani da masobrivi media“. Tbilisi, 2007.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
175
Nestan Mamuchadze
Manipulation _ demand of the Xxi centuryResume
Massmedia isoften used formani pulatin ghumanconsciousness. Itisaknowledgedand well-groundedbyseveralsociological theories. If the media is a manipulator, a strong weaponagainst different events, clearly, the result is also without a delay.When we talk about media influence and manipulation, first of all,we should discuss gatekeepers’ institute and the methods createdwith an Agenda Setting theory. This scientific article also aims todiscuss the mentioned ideology based on an example of regionalmedia.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
176
Нестан Мамучадзе
Манипулирование как требование к массовойкоммуникации XXI века
Резюме
Средства массовой информации часто используется дляманипуляции общественного сознания. Несколькосоциологическая теория признает и подтверждает это. Еслимедия манипулятор, является мощным инструментом событийнепосредственно и лицом к лицу, конечно, есть результат. Когдамы говорим о медиявоздействии и манипулировании , в первуюочередь, следует рассматривать институт "гейтпикера« иметоды, созданные по теорию "эидженда сетинга« . Научнаястатья является попыткой изучить идеологию по примеререгиональной медии
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
177
Jurnalistis profesionalizmi qarTulmediaSi
naTela beriZe
Jurnalistis pirovnuli da profesiuli mxaree-bis kvleva tradiciul sociologiur problematikas
ganekuTvneba. adre umTavresi yuradReba eqceoda iseT
aspeqtebs, rogoricaa: obieqturoba, principuloba,kompetenturoba, komunikabeluroba, literaturuli
niWi. TanamedroveobisaTvis ufro aqtualuri aRmoC-
nda iseTi Tvisebebi, rogoricaa patiosneba, wesiereba,zneobrioba, pasuxismgebloba sazogadoebis winaSe. sa-
zogadod, Jurnalisti TiTqmis yovelTvis erTgvari
dilemis winaSe dgas: SeinarCunos obieqturoba da Rir-
seba, Tu gaiyidos, SekveTiT weros da daarRvios pro-
fesiuli eTika. rogorc Cans, am mxriv viTareba arc Tu
saxarbieloa, radgan sul ufro mwvaved dgeba eTikuri
kriteriumebis mkacri gansazRvra-dadgenis saWiroeba,viTarebas ki Tanamedrove JurnalistikaSi gansxvavebu-
li paradigmebis arseboba arTulebs: erTia- amerikuli
realoba, sadac Jurnalistis profesiuli saqmianoba
mxolod eTikuri normebiT regulirdeba, meorea Cveni
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
178
sinamdvile- kanoniT regulirebuli Jurnalisturi si-
namdvile.fokus–jgufebis respodentebi Zalze kritiku-
lad afaseben rogorc televiziis, ise presis xarisxs
saqarTveloSi. niSandoblivia erT–erTi maTganis gan-
cxadeba:is Toq–Souebis formatic, romelic CvenTanaa,
Zalian iaffasiania, realuri politikuri debatebi ar
arsebobs.masmediis xarisxiT respodentebis mier dafiqsi-
rebuli ukmayofileba or ZiriTad aspeqts ukavSirde-
ba: erTia Jurnalistebis dabali profesionalizmi da
meore – xelisuflebis politikuri zewola qarTul me-
diaze.respodentebis azriT: qarTveli Jurnalistebi
<garda im Jurnalistebisa, vinc saerTaSoriso gamoce-
mebSi muSaoben> ver avlenen saTanado profesiul kva-
lifikacias.respodentebi xSirad aRniSnaven, rom saqarTve-
loSi mediis tendenciurobas xangrZlivi istoria aqvs
da jer kidev sabWoTa memkvidreoba ukavSirdeba. Tum-
ca, isic naTelia, rom miuxedavad dRes arsebuli prob-
lemisa, axla bevrad ukeTesi mdgomareobaa, vidre sab-
WoTa kavSiris dros, radganac ufro meti informaciis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
179
wyaroa xelmisawvdomi. Tumca, rogorc adre media da
gansakuTrebiT televizia, saqarTveloSi Riadaa Car-Tuli politikur procesebSi da rogorc wesi xeli-
suflebis interesebs icavs, nacvlad imisa, rom Seeca-
dos meoTxe xelisuflebis roli Seasrulos. respo-
dentebis azriT, igive xdeboda saparlamento arCevne-
bis wina periodSic.saqarTveloSi jer kidev ar Camoyalibebula pre-
sis socialuri pasuxismgeblobis modeli. ar aris tra-
dicia, romlis Tanaxmadac Jurnalistebi miukerZoeb-
lad, magram mkacrad mosTxoven angariSs politikosebssazogadoebis saxeliT maT mier sajaro samsaxurSi ga-
weuli muSaobis Sesaxeb.radganac Cven vsaubrobT damoukidebel mediaze
da Jurnalistebze, mxedvelobaSi unda gvqondes maTi
materialuri, sulieri, profesiuli mdgomareoba. qar-Tuli mediis damoukideblobis xelSewyoba iwyeba eko-
nomikidan, garemodan da saxelmwifodan. demokratiu-li mTavroba valdebulia xeli Seuwyos demokratiis
ganviTarebas. amisaTvis ki aucilebelia, rogorc civi-lur qveynebSi arsebobs mediis damoukideblobis fon-
debi, aseve msgavsi fondebi unda Seiqmnas saqarTvelo-
Sic (rogorc qalaqebSi, aseve regionebSi Sesabamisi sa-
kanonmdeblo baziT), romelsac daafinansebs saxelmwi-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
180
fo biujeti. aseTi midgoma ar uaryofs konkurencias,sabazro-ekonomikur urTierTobebs, aramed igi xels
Seuwyobs informaciuli bazris daregulirebas, rom
media ar iyos angaJirebuli da politizirebuli. yove-live es ki Jurnalistur profesionalizms da mosaxle-obis demokratiuli kulturis amaRlebas xels Seuw-
yobs.qarTuli media sivrce dRes imyofeba seriozu-
li gamocdis winaSe: an qarTuli media iqneba yovelTvispolitizirebuli da angaJirebuli da garkveuli jgu-
febis interesebis gamomxatveli, an gaxdeba damoukide-
beli, Tavisufali, obieqturi, Suamavali sazogadoeba-
sa da mTavrobas Soris.
literatura
danelia n., ,,mediis damoukidebloba da mediaze
kontrolis saSualebebi. Tb. 2008 w.danelia n., gogiberiZe n., ,,TviTcenzura.“ (mediis
kvleva)
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
181
Natela Beridze
Journalist's professionalism in Georgian mediaResume
The research aspects of the Modern Georgian Jurnalistespersonal and professional sides, That was held recently (2003), arereviewed here. It is mentioned, that the research revealed the deficitof jurnalistic norms of professional ethics, violation of these normsin informational programs, not to listen to the speakers opinion,interruptio on, overprass to other issues and ect.
Натела Беридзе
Профессионализм журналиста в грузинском медиеРезюме
Дан обзор исследования личностных и профессиональныхаспектов современного грузинского журналиста, провадимых впоследнее время. Отмечено, что исследованиями выявлен дефицитсоблюдения норм профессиональной этики журналиста, фактынарушения этих норм в <<новостных>> информационныхпрограмах; недоучет мнения собеседника, прерывание беседы,переход на другой вопрос и др.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
182
socialuri mediis xibli da damangreveliZala
maia papunaSvili
dRes TiTqmis aRaravin davobs imaze, rom socia-luri media sul ufro met adgils ikavebs adamianTa
cxovrebaSi. amas adasturebs statistikac: „kavkasiis
kvleviTi resursebis centris (CRRC) 2012 wlis monace-
mebis mixedviT, Tu 2011 wels TbilisSi internetis yo-veldRiurad momxmarebelTa ricxvi mosaxleobis saer-
To raodenobis 41%-s Seadgenda, 2012 wels es ricxvi
46%-mde gaizarda. rac Seexeba imave monacemebs sofle-
bis SemTxvevaSi, 2011 wlis 4%-ianma maCvenebelma 7%-mde
moimata.“ 13
imis miuxedavad, rom saqarTveloSo internetisa
da socialuri qselebis momxmarebelTa ricxvi, sxva
qveynebTan SedarebiT, arc ise didia, aSkaraa momxmare-
belTa raodenobis swrafad zrdis tendencia, rac gan-
pirobebulia ramdenime mizeziT: socialuri media ad-vilad xelmisawvdomia yvela internetmomxmareblis-
Tvis; is komunikaciis swrafi, operatiuli saSualebaa;yvela momxmarebels aZlevs sakuTari azris gamoxatvis
13 https://idfi.ge/ge/statistics-of-internet-users-in-georgia
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
183
SesaZleblobas; tradiciuli mediisgan gansxvavebiT,socialuri media interaqtiuria - momxmarebeli in-
formaciis ubralo mimRebi ki ar aris, aramed SeuZlia
miRebuli informaciis komentireba, mowoneba da, rac
mTavaria, sakuTari informaciis Seqmnac, rac gansakuT-
rebul xibls matebs socialur medias. rasakvirvelia,adamianebs moswonT, rom SeuZliaT sakuTari Sexedule-
bebi SeuzRudavad, yovelgvari cenzuris gareSe, gau-
ziaron sxvebs, gaecnon sxvebis Sefasebebs sakuTar na-
azrevTan dakavSirebiT; socialuri media momxmarebe-
lebs interesebis, moRvaweobis sferos, religiuri Tu
profesiuli niSnis mixedviT gaerTianebis, jgufebis
Seqmnis saSualebasac aZlevs. am jgufebSi gaerTiane-bul adamianebs SeuZliaT TanamoazreebTan erTad gani-
xilon maTTvis mniSvnelovani sakiTxebi, gamarTon dis-
kusia ama Tu im problemis garSemo; socialuri media
adamianTa farTo masebis erTi ideis, miznis, wamowyebis
garSemo mobilizebis, konsolidaciis saukeTeso saSu-
alebaa, magram unda gaviTvaliswinoT, rom mas SeuZliagarkveuli problemebi Seuqmnas nebismier saxelmwi-
fos, Tu gadaiqceva am saxelmwifos winaaRmdeg brZo-
lis iaraRad.socialuri mediis momxmarebelTa ricxvis
zrdasTan erTad sul ufro matulobs sxvadasxva dam-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
184
naSave Tu teroristuli organizaciebis mxridan maTi
nayofierad gamoyenebis safrTxe. magaliTad, islamurisaxelmwifosaTvis momxreebis SeZenis ZiriTadi in-
strumenti swored socialuri qselebia. „Tavdapirve-
lad islamuri saxelwifos warmomadgenlebi Twitter-iT sargeblobdnen, Tumca male aq angariSebis dablok-
va daiwyes, amitom bolo dros ufro xSirad mesinjer
Telegram-s iyenebdnen, romelic saSualebas iZleva,Setyobineba SeuzRudavi raodenobis adamians gaugzav-
no.“14
axlaxan gavrcelebuli informaciis Tanaxmad,mesinjer Telegram-is sajaro arxebi, romlebsac aqti-
urad iyenebdnen teroristebi, daibloka. daixura maTi
aqtiuri momxmareblebis angariSebic. „Cven avReldiT,roca gavigeT, rom ISIS Tavisi propagandis gasavrce-
leblad Telegram-is sajaro arxebs iyenebs“,- naTqva-
mia kompaniis saitze ganTavsebul informaciaSi.15
internetsivrceSi jer kidev mimdinare wlis ap-rilSi gamoCnda islamuri saxelmwifos qarTulenovani
vebgverdi, romelic miznad isaxavs saqarTveloSimcxovrebi muslimebis informirebas islamuri saxel-
mwifos siaxleebis Sesaxeb, agreTve maT gadabirebas.
14 http://www.bbc.com/news15 https://telegram.org/
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
185
gadabireba xdeba sxvadasxva xerxiT: magaliTad, yura-
nis ideebis ganuxrelad dacvisken mowodebiT, imis xaz-
gasmiT, rom swored islamur saxelmwifoSi icaven yu-
ranis dogmebs. erT-erT mimarTvaSi, romelsac xels
awers abu mariam al-jurji, naTqvamia: „Cemo Zvirfaso
muslimanebo, Cven marTla yuranSi vcxovrobT, Cven xom
es gvindoda? Tqvenc xom es gindaT? modiT CvenTan da
naxeT, ra xdeba aq.“16 sxva SemTxvevaSi qarTveli musli-mebis misazidad gamoyenebulia socialuri probleme-
bis Tema. samufTos yofili imamis, murman paiWaZis, mi-
marTva islamuri xalifatidan ase JRers: „dideba
alahs, rom Waobidan amomiyvana da dRes aq var, islamur
xalifatSi... xalifatSi deni, wyali, mkurnaloba da
sxva komunaluri momsaxurebebi ufasoa, sxva qveynebSi
da aseve saqarTveloSi ki gadasaxadebi xalxs axrCobs.Cemo xalxo, gadmosaxldiT aq!“17
es da sxva gancxadebebi Seicavs muqarasac: „ala-his nebiT movalT saqarTveloSic da damyardeba samya-
ros gamCenisa da baton-patroni uzenaesi alahis kano-
nebi.“18
16 https://xalifati.wordpress.com/2015/17 იქვე.18 იქვე.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
186
muqaris Semcvelia saqarTvelodan xalifatSi
gadasaxlebuli oTxi mebrZolis videomimarTvac, ro-
melic mimdinare wlis 23 noembers gavrcelda xalifa-
tis vebgverdze.19
mosaxleobaSi panikis gavrcelebas isaxavs miz-
nad vebgverdze warmodgenili foto da videomasala,romlebzec xalifatis mebrZolTa mier ganxrcielebu-
li sadamsjelo operaciebi da teraqtebia asaxuli.vebgverdis arsebobis Sesaxeb informacia myisie-
rad gavrcelda saqarTveloSi. aRsaniSnavia, rom igiadvilad xelmisawvdomia yvela dainteresebuli piri-
saTvis. garda amisa, vebgverdis misamarTs bolo perio-dis ganmavlobaSi araerTi momxmarebeli iziarebda sa-
kuTar gverdze. islamuri saxelmwifos vebgverdisa damasze ganTavsebuli informaciis Sesaxeb saubrobdneninternetgamocemebi Tu tradiciuli mediasaSualebe-
bi.migvaCnia, rom aRniSnuli masalebi unda ganvixi-
loT, rogorc saqarTvelos winaaRmdeg islamuri sa-
xelmwifos mier warmoebuli sainformacio omi.sainformacio omis cnobili mkvlevari g. poCep-
covi wignSi „sainformacio omebi“ aRniSnavs: „amerikis
19 იქვე.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
187
SeerTebuli Statebis Tavdacvis saministros sainfor-
macio armiis direqtori ase ganmartavs „sainformacio
oms“: „sainformacio omi Sedgeba qmedebebisagan, ro-melTa mizania sainformacio upiratesobis miRweva na-
cionaluri samxedro strategiis uzrunvelsayofad,informaciaze da mowinaaRmdegis sainformacio siste-
mebze zemoqmedebis gziT, imavdroulad, sakuTari in-
formaciisa da informaciuli sistemis dacvis gziT.“20
citirebuli ganmartebebis mixedviT, sainformacio
omi aris strategia, romlis mizania nacionaluri po-
litikis realizeba. am omis obieqtebad gvevlinebian
sainformacio sistemebi, Sesabamisi gadamcemi xazebi,gadamamuSavebeli centrebi da am sistemaSi dasaqmebu-
li adamianuri resursi; agreTve - sainformacio teqno-
logiebi, romlebic gamoiyeneba SeiaraRebis sistemaSi,magram termini „sainformacio omi“ gamoiyeneba meore
mniSvnelobiTac - es aris masebsa Tu calkeul indivi-
debze zemoqmedebis mZlavri iaraRi.ras isaxavs miznad masebis winaaRmdeg mimarTuli
sainformacio omi? am kiTxvaze martivi pasuxi aseTia:masebis cnobierebis Secvlas, rasac mohyveba masis qce-
20 Георгий Почепцов, Информационные войныОсновы военно-коммуникативных исследований,http://www.koob.ru/pochepcov/, გვ. 6.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
188
vis Secvlac. faqtia, rom islamuri saxelmwifos propa-
gandas ukve mohyva garkveuli Sedegebi. saqarTvelosmoqalaqeebi midian siriaSi da monawileobas iReben
sabrZolo moqmedebebSi. saqarTvelo, ra Tqma unda, ar
aris gamonaklisi - rogorc cnobilia, islamur saxel-mwifoSi mebrZolebi msoflios araerTi qveynidan Cadi-
an, magram es, rasakvirvelia, Cven damSvidebis safuZ-
vels ar unda gvaZlevdes. islamuri saxelmwifos qar-Tulenovan vebgverdze pirveli posti mimdinare wlis
aprilSi gamoqveynda, momdevno - maisSi. rogorc zemo-
Tac aRvniSneT, 23 noembers vebgverdiT gavrcelda vi-
deomimarTva, romelic Seicavs rogorc mowodebas dasaqarTvelos sxva moqalaqeebis gadabirebis mcdelo-
bas, ise muqaras. saxelmwifo usafrTxoebis samsaxuri,miuxedavad teroristuli dajgufebis vebgverdis ga-
moCenidan sakmaod didi drois gasvlisa, ar blokavs
mas. saxelmwifo usafrTxoebis samsaxuris ufrosis mo-
adgile levan izoria mediasTan saubrisas aRniSnavs,rom saxelmwifo usafrTxoebis samsaxurma gamoZieba
daiwyo, magram vebgverdi ar dabloka, radgan surs sak-
marisi informaciisa da mtkicebulebebis Segroveba.misive TqmiT, „saxelmwifo uSiSroebis samsaxuri api-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
189
rebs, SuamdgomlobiT mimarTos sasamarTlos, raTa
aseTi vebgverdebis arseboba aikrZalos.“21
dasaxelebuli vebgverdis masalebSi, garda pro-
pagandisa, SeiniSneba mosaxleobis daSinebis mcdeloba.muqaris Semcvel gancxadebebTan dakavSirebiT batoni
izorias komentari aseTia: „bunebrivia, Cven yvela mu-
qaras, romelic iqna gaJRerebuli teroristebisagan
da es muqara ukavSirdeba konkretulad saqarTvelos,seriozulad aRviqvamT. Cven mobilizebas viCenT maRa-
li xarisxiTa da maRali pasuxismgeblobiT, rac ukav-
Sirdeba riskebisa da safrTxeebis Tavidan acilebas.“22
bunebrivia, saxelmwifo usafrTxoebis samsaxuri
an romelime sxva struqtura, saxelmwifos usafrTxoe-
bis dacvis principidan gamomdinare, ufro Riad da
dawvrilebiT ver isaubrebs antikrizisul gegmaze, ro-
melic, savaraudod, aqvs, magram migvaCnia, rom aprili-dan dRemde sakmaod didi dro gavida da teroristuli
propagandis aRkveTa mas aqamde unda momxdariyo. gar-
da amisa, aucilebelia teroristebis propagandas dau-pirispirdes saxelmwifos mxridan propaganda da kon-kretuli nabijebis gadadgma mosaxleobis religiuri
ganaTlebis donis amaRlebis mizniT. xolo Tu imasac
21 http://www.civil.ge/geo/article.php?id=2990422 http://maestro.ge/menu_id/254/id/4071/lang/1
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
190
gaviTvaliswinebT, rom islamuri saxelmwifo gadabire-
bis erT-erT meTodad saqarTveloSi arsebuli mZimesocialuri mdgomareobis Sesaxeb mosaxleobis infor-
mirebas iyenebs, amis sapirispirod ki mas „namdvil miwi-
er samoTxes“ hpirdeba, saxelmwifo valdebulia, gar-kveuli socialuri proeqtebi ganaxorcielos gansa-
kuTrebuli riskis mqone regionebSi, saidanac axalgaz-rdebi swored gausaZlisi socialuri mdgomareobisa
da dausaqmeblobis gamo midian islamur saxelmwifoSi.sxvagavarad teroristebis propagandas kidev didxans
eqneba noyieri niadagi adamianebis gadabirebisaTvis.
Lliteratura
Георгий Почепцов, Информационные войныОсновы военно-коммуникативных исследований,http://www.koob.ru/pochepcov/
https://idfi.ge/ge/statistics-of-internet-users-in-georgiahttp://www.bbc.com/newshttps://telegram.org/https://xalifati.wordpress.com/2015/http://www.civil.ge/geo/article.php?id=29904http://maestro.ge/menu_id/254/id/4071/lang/1
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
191
Маиа Рарунашвили
Прaивлекательность и разрушительная силасоциальной медиию
Резюме
В данной статье говорится о положительной иотрицательной роли интернета в современной жизни. Заостреновнимание на те риски и опасноси, которые реально существуютв современном мире и естественно в Грузии.
Сегодня социальные медиасредства неотемлемая частьнашей жизни. Функционирование соцсетей вазможно с помощюкомпьютеров,мобильных телефонов, смартфонов, что означаетто, что оно доступно любому интернетпользователью и помимомирных граждан соцсетями свободно пользуются всякого родатерористические организации и эти обстоятельства могут нестиреальную угрозу безопасности отдельного государства и всегомирового сообщества в целом. Исходя из вышеизложенного,власти обязаны строго контролировать соцсети международныхпреступных организации, дабы избежать дальнейших проблембсвязанных с безапасностью государства.
В данный момент Грузия стоит перед реальнымвызовом. Терористы Исламского государства с помощюгрузинскоязычных вебсайтов осуществляют пропаганду, целькоторой посеить панику и страх среди населеия, а такжевербовка граждан. По нашему мнению власти Грузии должныпровести в жизнь адекватные контрмеры.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
192
Maia Papunashvili
Attraction of social media and destructive powerResume
The article is about positive and negative roles of internetand social media in our modern life. It is focused on the threats thatactually exist in the modern world and, of course, in Georgia too.
Nowadays social media is an inseparable part of our lives.Social networks can be operated with computers, smart phones,mobile phones, which means that the networks are available for anyinternet users. Easy access to social networks is becoming more andmore dangerous all over the world, as they are available not just forordinary and peaceful citizens, but also for terrorist organizations,which of course is insecure for any country. That is why thegovernments are obliged to have strict control over the socialnetworks of the international criminal organizations in order toprevent security problems of the countries.
Nowadays Georgia is facing a serious challenge _ theterrorists of the Islamic States produce purposeful propagandathrough Georgian websites. Their aim is to win over Georgiancitizens, as well as to panic and frighten population by spreadingthreatening statements. Therefore, in our opinion, effectivecountermeasures have to be taken by authorities of Georgia.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
193
samarTali
ПравоLaw
erToblivi saqmianobis amxanagoba,rogorc samewarmeo (biznesis) subieqti
anzor ustiaZe1. Sesavali
biznes saqmianobis (mewarmeobis) dawyebis mniS-
vnelovani safexuria samarTlebrivi formis arCeva.organizaciuli formis sworad SerCeva mniSvnelovan
rols asrulebs mewarmeobis mTel procesSi. amitom
biznesiT dainteresebuli pirebi, saqmianobis dawyebam-de iReben Sesabamis racionalur gadawyvetilebas da
irCeven im samarTebriv formas, romelic maTTvis yve-laze optimaluria da romelic ukeTes pirobebs sTava-
zobs mewarmes sxva alternatiuli organizaciul - sa-
marTlebrivi formis modelebidan. amasTan samarTleb-riv formebs Soris gansxvavebas ara mxolod Teoriul
datvirTva aqvs, aramed es gansxvaveba calkeuli same-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
194
warmeo sazogadoebebis (samewarmeo subieqtebis) eko-nomikur funqciaSi da gadasaxadebiT dabegvris sakiT-
xebSic aisaxeba.sabazro ekonomikis ganviTarebis kvalobaze sul
ufro da ufro aqtualuri xdeba samewarmeo saqmiano-bis subieqtTa saqmianobis samarTlebrivi regulacie-
bis sakanonmdeblo srulyofa, Sesabamisad srulyofas
ganicdis am regulaciebis praqtikaSi gamoyenebac.„mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni aris is ZiriTadi nor-
matiuli aqti, romelic samewarmeo saqmianobis monawi-
leTa samarTlebriv formebs ayalibebs. aRniSnuli ka-
nonis me-2 muxlis pirveli punqti amomwuravad gansaz-
Rvravs mewarme subieqtTa samarTlebriv formebs. eseni
arian: individualuri mewarme, solidaruli pasuxis-
mgeblobis sazogadoeba (sps), komandituri sazogadoe-
ba (ks) SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoeba (Sps),saaqcio sazogadoeba (ss) da kooperativi.
marTalia „mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni amomwura-vad gansazRvravs im samarTlebriv formebis CamonaT-
vals, rac am kanonis Tanaxmad samewarmeo (biznes) saqmi-
anobaSi aris dasaSvebi, magram realuri cxovrebaSi
biznes saqmianobaSi, gansakuTrebiT ki samSeneblo biz-nesSi farTod gamoiyeneba iseTi samarTlebrivi warmo-
naqmni, rogoricaa erToblivi saqmianoba (amxanagoba)anu samoqalaqo samarTlis amxanagoba.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
195
winamdebare statiaSi swored erToblivi saqmia-
nobis amxanagobis (samoqalaqo samarTlis amxanagobis)raobaze, misi „mewarmeTa Sesaxeb“ kanoniT gaTvaliswi-nebul samarTlebriv formebTan Tavsebadobaze da ka-nonmdeblobis srulyofis saWiroebaze iqneba msjelo-
ba.
2. erToblivi saqmianobis amxanagoba, rogorc biznesissubieqti
aRiarebuli Sexedulebis Tanaxmad, kerZosamar-
Tlebrivi urTierTobis, maT Soris biznes samarTleb-
rivi urTierTobis monawileebs „pirebi“ ewodebaT.kontinenturi evropis samarTalSi ganmtkicebuli Se-
xedulebis Sesabamisad, saqarTvelos samoqalaqo ko-deqsic piris cnebaSi gulisxomobs uflebaunarian ar-
sebas, ese igi arsebas, romelsac samarTali aniWebs
unars, iyos uflebaTa subieqti (lado Wanturia, Sesa-
vali samoqalaqo samarTlis zogad nawilSi, 1997, 125).samoqalaqo urTierTobis ZiriTadi monawile
adamiania. magram adamianebi zogjer iseT miznebs isaxa-
ven, romelTa miRweva maT cal-calke arc fizikurad Se-uZliaT da arc kerZo qonebaa amisaTvis sakmarisi andaaRniSnulisaTvis sxva garemoebebic SeiZleba arsebob-
des kidec. kerZo samarTali am adamianebs SesaZleblo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
196
bas aZlevs gaerTiandnen da Camoayalibon samarTlis
axali subieqti, romelsac iuridiuli piri ewodeba. Tu
adamiani, ase vTqvaT bunebis qmnilebaa, iuridiuli piriyoveli konkretuli samarTlis mieraa Seqmnili da sa-marTlebriv urTierTobaTa gaiolebis mizniT gaTanab-
rebulia adamianis samarTlebriv mdgomareobasTan,uwinares yovlisa ki qonebrivi urTierTobebis sfero-
Si da maT Soris biznesSic.samoqalaqo kodeqsis me-8 muxlis pirveli nawi-
lis Tanaxmadac „kerZosamarTlebrivi urTierTobissubieqti SeiZleba iyos nebismieri fizikuri an iuridi-
uli piri. es wesi gamoiyeneba rogorc samewarmeo, aseve
arasamewarmeo, saqarTvelosa Tu sxva qveynis pirebis
mimarT“.magram garda fizikuri da iuridiuli pirebisa,
yoveldRiur cxovrebaSi, maT Soris biznesSic sxva ise-
Ti saxis warmonaqmebic dominireben, romlebic ar arian
arc fizikuri pirebi da arc iuridili pirebi. sworedamgvari saxis warmonaqmnia saqarTvelos samoqalaqo
kodeqsis 930-940-e muxlebiT gaTvaliswinebuli erTob-
livi saqmianoba (amxanagoba) anu samoqalaqo samarTlis
amxanagoba.saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis 930-e muxlis
Tanaxmad „erToblivi saqmianobis (amxanagobis) xelSek-rulebiT ori an ramdenime piri kisrulobs erTobli-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
197
vad imoqmedos saerTo sameurneo an sxva miznebis misaR-
wevad xelSekrulebiT gansazRvruli saSualebebiT, iu-
ridiuli piris Seuqmnelad“.aRniSnuli sakanonmdeblo ganmarteba naTlad
gveubneba, rom saerTo sameurneo an sxva miznebis mi-
saRwevad, ori an ramdenime piri kisrulobs erTobli-vad imoqmedos xelSekrulebiT gansazRvruli saSuale-
bebiT. kanonmdebeli pirdapir gveubneba, rom ori an
ramdenime piris erToblivad moqmedeba, romelsac Se-
iZleba ganusazRvreli vadac hqondes, am SemTxvevaSi
iuridiul pirs ar warmoadgens. Tumca cxadia rom „ori
an ramdenime piris erToba“ arc erTi konkretuli fi-
zikuri piri ar aris, imitom rom kanonmdebeli asevepirdapir gveubneba ori an ramdenime piris erTobliv
(gaerTianebul) moqmedebaze.amrigad, samoqalaqo samarTlis amxanagoba ar
warmoadgens arc fizikur pirs da arc iuridiul pirs,magram samoqalaqo kodeqsis 930-e - 940-e muxlebis Sina-
arsidan gamomdinare faqtia, rom igi kerZo samarTleb-
rivi urTierTobis monawilea.winamdebare statia im sakiTxis garkvevas eZRvne-
ba, samoqalaqo samarTlis amxanagoba Tu ramdenad SeiZ-
leba iyos (ramdenad aris) mewarme subieqti, maSin roca
„mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-2 muxlis pirveli punqtiamomwuravad gansazRvravs mewarme subieqtebis samar-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
198
Tlebrivi formebis CamonaTvals da maT Soris samoqa-
laqo samarTlis amxanagoba moxseniebuli ar aris.aRniSnulTan dakavSirebiT sayuradReboa, rom
germaniis samoqalaqo kodeqsis (germaniis samoqalaqo
kodeqsi, mTargmneli da redaqtori zurab WeWelaSvi-
li, 2010, 14) $14-Si mewarmis cneba Semdegnairad aris Ca-
moyalibebuli:(1) mewarme aris fizikuri an iuridiuli piri, an-
da uflebaunariani amxanagoba, romelic garigebis da-debisas moqmedebs samewarmeo an damoukidebeli profe-
siuli saqmianobis farglebSi.(2) uflebaunariania amxanagoba, romelsac mini-
Webuli aqvs unari, SeiZinos uflebebi da ikisros val-
debulebebi.qarTul iuridiul literaturaSi gamoTqmulia
azri, rom samoqalaqo samarTlis amxanagobis samar-Tlebrivi forma SeiZleba gamoyenebuli iqnes rogorc
arasamewarmeo miznebisaTvis, aseve samewarmeo miznebi-
saTvis (lado Wanturia, sakorporacio samarTali (sa-
xelmZRvaneloSi qarTuli samarTlis safuZvlebi), 2004,225). „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-2 muxlis pirvelipunqtis danawesidan gamomdinare ki samoqalaqo samar-
Tlis amxanagobis samarTlebrivi formis, samewarmeo
(biznes) saqmianobaSi gamoyeneba sakanonmdeblo doneze
pirdapir aRiarebuli ar aris. Tumca yoveldRiur yofa
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
199
cxovrebaSi samoqalaqo samarTlis amxanagobis samar-
Tlebrivi formis samewarmeo (biznes) saqmianobaSi ga-
moyeneba didi xania xorcieldeba.am TvalsazrisiT sayuradReboa, rom saqarTve-
los sagadasaxado kodeqsis 21-e muxlis Tanaxmad gaer-
Tianebebi, amxanagobebi da sxva msgavsi warmonaqmnebi,romelibic ar arian saqarTvelos kanonmdeblobis Sesa-
bamisad Seqmnili iuridiuli pirebi, magram axorciele-
ben ekonomikur (Sesabamisad samewarmeo) saqmianobas an
Seqmnili arian ekonomikuri (Sesabamisad samewarmeo)saqmianobis gansaxorcieleblad iTvlebian sawarmod,iseve rogorc saqarTvelos kanonmdeblobis Sesabami-
sad Seqmnili iuridiuli pirebi. saqarTvelos finansTa
ministris 2010 wlis 31 dekembris №996 brZanebiT dam-
tkicebuli „gadasaxadebis administrirebis Sesaxeb“ is-
truqciis pirveli muxlis me-2 punqtis „g“ qvepunqtis
Tanaxmad ki „sagadasaxado organos mier gadasaxadis ga-damxdelad aRricxvas eqvemdebareba amxanagoba da sxva
msgavsi warmonaqmni, romelsac SeiZleba warmoeSvas sa-
gadasaxado valdebuleba“. ufro metic, aRniSnuli in-
struqciis me-2 muxlis me-2 punqtis Tanaxmad amxanagoba
da sxva msgavsi warmonaqmni, valdebulia ekonomikurisaqmianobis dawyebamde sagadasaxado aRricxvis Sesaxeb
gancxadebiT mimarTos Semosavlebis samsaxurs.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
200
samoqalaqo kodeqsis 930-e muxliT gansazRvrul
sameurneo an sxva miznebSi, Cvenis azriT savsebiT SesaZ-lebelia vigulisxmoT samewarmeo anu komerciuli mi-
zani. marTalia samoqalaqo kodeqsis 24-e muxlis me-5 na-
wilis Tanaxmad „iuridiuli piri, romlis mizania same-
warmeo (komerciuli) saqmianoba unda Seiqmnas „mewarme-
Ta Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis Sesabamisad, magram es
moTxovna vrceldeba mxolod iuridiul pirebze. samo-
qalaqo samarTlis amxanagoba ki, rogorc aRiniSna sa-
moqalaqo kodeqsis 930-e muxlis Tanaxmad iuridiul
pirs ar warmoadgens. amasTan samoqalaqo kodeqsis me-10muxlis me-2 nawilis Tanaxmad „samoqalaqo urTierTo-bis monawileebs SeuZliaT ganaxorcielon kanoniT auk-
rZalavi, maT Soris kanoniT pirdapir gauTvaliswinebe-
li nebismier moqmedeba“.sayuradReboa, rom saqarTvelos uzenaesi sasa-
marTlos samoqalaqo samarTlis palatam Tavis 2013wlis 05 dekembris as-632-601-2013 gadawyvetilebaSi gai-
zara Tbilisis saapelacio sasamarTlos msjeloba, rom
„ ... samoqalaqo kodeqsis 930-e muxlis Sesabamisad Seq-
mnili erToblivi saqmianobis amxanagoba, upirveles
yovlisa aris mogebaze orientirebuli amxanagoba“.zemoT moyvanili msjelobidan gamomdinare na-
Telia, rom saqarTelos samoqalaqo kodeqsi arapirda-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
201
pir iTvaliswinebs, rom erToblivi saqmianobis amxana-
goba SeiZleba iyos samewarmeo (biznesis) subieqti, xo-lo saqarTvelos sagadasaxado kodeqsi ki kidev ufros
met safuZvels qmnis imisaTvis, rom samoqalaqo samar-
Tlis amxanagoba iyos samewarmeo subieqti (xmalaZe, Sa-
viSvili, xatiaSvili, saqarTvelos sagadasaxado kodeq-
sis komentarebi, 2005, 131).Tu samoqalaqo kodeqsi da sagadasaxado kodeqsi
samoqalaqo samarTlis amxanagobas aRiarebs, rom igi
SeiZleba iyos samewarmeo (biznes) subieqti, maSin ratom
arafers ambobs amis Sesaxeb „mewarmeTa Sesaxeb“ saqar-
Tvelos kanoni, romelic aris mewarme subieqtTa samar-Tlebrivi formebis ganmsazRvreli ZiriTadi normati-
uli aqti.aRsaniSnavia, rom 2008 wlis 14 martis kanoniT
„mewarmeTa Sesaxeb“ saqarTvelos kanonSi Sevida cvli-
leba da me-19 muxliT ganisazRvra samewarmeo amxanago-
bis cneba, romlis pirveli punqti Camoyalibda Semdeg-
nairad „Tu saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis safuZ-
velze Seqmnili amxanagoba gadawyvets registracias, is
registrirdeba samewarmeo amxanagobis saxiT“. samewar-
meo amxanagobis regulaciis sakiTxs mieZRvna aseve me-191 da me-192 muxlebi. aRniSnul kanonSi 2009 wlis 3 no-
enbers ganxorcielebuli cvlilebebiT ki me-19, me-191da me-192 muxlebi saerTod amoRebuli iqna.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
202
miuxedavad imisa, rom samoqalaqo samarTlis am-
xanagobas `mewarmeTa Sesaxeb~ kanoni mewarme subieqtad
ar miiCnevs, faqtia rom realur cxovrebaSi, gansakuT-
rebiT samSeneblo biznesSi, sakmaod farTod gamoiyene-ba samoqalaqo samarTlis amxanagobis samarTlebrivi
forma da igi ekonomikuri brunvis monawilea (subieq-
tia).
3. erToblivi saqmianobis amxanagobis arsi
yovelive zemoT Tqmulidan gamomdinare unda
davaskvnaT, rom samoqalaqo samarTlis samxanagoba Se-
iZleba iyos rogorc arasamewarmeo subieqti, aseve sa-
mewarmeo subieqti, risi gamijvnac saqmianobis miznidan
gamomdinare unda ganxorcieldes. „mewarmeTa Sesaxeb“kanoniT gaTvaliswinebuli subieqtebi ki miuxedavad
imisa Tu ra mizans daisaxaven isini dafuZnebisas, maincsamewarmeo subieqtebi arian da eqvemdebarebian im sa-
marTlebriv reJims, rac mewarme subieqtebisaTvis aris
kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli.winamdebare statiaSi Cven mokled ganvixilavT,
erToblivi saqmianobis amxanagobis anu samoqalaqo sa-
marTlis amxanagobis im niSan-Tvisebebs, rac misTvisrogorc samewarmeo subieqtisTvis aris damaxasiaTebe-
li.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
203
samoqalaqo samarTlis amxanagobas, rogorc ker-Zo samarTlis subieqts axasiaTebs iseTive institute-
bis arseboba, rac damaxasiaTebelia „mewarmeTa Sesaxeb“kanoniT gaTvaliswinebuli samewarmeo iuridiuli pi-
rebisaTvis (sps, ks, Sps, ss da kooperativi). aseTi insti-
tutebia: amxanagobis dafuZnebis procedura, saxelwo-
debis (safirmo saxelis) SerCeva, Sesatanis gansazRvra,wilobrivi monawileoba, gadasaxadis gadamxdelad re-
gistracia, marTvis organoebis Seqmna, xelmZRvaneloba
da warmomadgenloba, monawileTa (partniorTa) ufleba
movaleobebis gansazRvra, pasuxismgebloba, saqmiano-
bis Sewyveta (likvidacia) da sxva.am TvalsazrisiT, pirvel yovlisa unda iTqvas,
rom iseve rogorc sps, ks-s da kooperativis dafuZnebis
SemTxvevaSi partniori (wevri) SeiZleba iyo minimum ori
piri, erToblivi saqmianobis amxanagobis Camosayali-
bebladac (Sesaqmelad, dasafuZneblad) samoqalaqo ko-
deqsis 930-e muxlis Tanaxmad saWiroa minimum ori piri.amasTan wevrebi (damfuZneblebi) iseve rogorc mewarme
iuridiuli pirebis SemTxveveaSi, amxanagobis SemTxve-vaSic SeiZleba iyvnen rogorc fizikuri pirebi da aseve
iuridiuli pirebi.mewarme iuridiuli piris registraciisaTvis
„mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-5 muxlis pirveli punqti
gansazRvravs, rom saregistracio ganacxadi unda Sei-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
204
cavdes sawarmos safirmo saxelwodebas, „gadasaxadebis
administrirebis Sesaxeb“ instruqciis № I-02 danarTis
Tanaxmadac, amxanagobis sagadasaxado aRricxvis Sesa-xeb gancxadeba unda Seicavdes gadamxdelis srul sa-
xelwodebas.mewarme iuridiuli piris partniorebi, „mewarme-
Ta Sesaxeb“ kanonis me-3 muxlis me-41 punqtis Tanaxmad
dafuZnebisas deben SeTanxmebas (wesdebas), ris safuZ-
velzec wesrigdeba sawarmos saqmianobasTan an/da par-tniorebis urTierTobebTan dakavSirebuli sakiTxebi
(da romelic Seicavs swored im monacemebs, rac „mewar-
meTa Sesaxeb“ kanonis me-5 muxlis Tanaxmad registraci-
isavis aris aucilebeli), samoqalaqo kodeqsis 931-emuxlis me-2 nawilis Tanaxmadac xelSekruleba unda Se-
icavdes: a) monawileTa dasaxelebasa da misamarTs; b)monacemebs erToblivi saqmianobis saxeobisa da mizne-
bis Sesaxeb; g) monawileTa uflebebsa da movaleobebs;d) marTvis organoTa struqturasa da funqciebs; e) mo-nawileTa Soris Semosavlebisa da zianis ganawilebis
wess da pirobebs; v) xelSekrulebidan gasvlis wess; z)saqmianobis xangrZlivobas; T) xelSekrulebis moSlisa
da darCenili qonebis ganawilebis wess.mewarme iuridiuli piris partniorebs, „mewarme-
Ta Sesaxeb“ kanonis me-3 muxlis me-7 punqtis TanaxmadSeuZliaT wesdebiT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi gan-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
205
sazRvron TiToeuli partnioris Senatanis Setanis we-
si da vada, samoqalaqo kodeqsis 932-e muxlis pirvelinawilis Tanaxmadac monawileebma unda Seitanon xel-
SekrulebiT gaTvaliswinebuli Senatanebi.„mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni mewarme iuridiuli
pirebisaTvis iTvaliswinebs partniorTa Soris mogebis
ganawilebis wess, samoqalaqo kodeqsis 935-e muxlic
„mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni mewarme iuridiuli pi-rebisaTvis iTvaliswinebs xelmZRvanelobisa da warmo-
madgenlobis samarTlebriv regulacias, samoqalaqo
kodeqsis 934-e muxlic aregulirebs xelmZRvanelobisa
da warmomadgenlobis sakiTxebs.„mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni mewarme iuridiuli
pirebisaTvis iTvaliswinebs kreditorebis winaSe pasu-
xismgeblobas, analogiurad samoqalaqo kodeqsis 937-emuxlic iTvaliswinebs monawileTa solidarul pasu-
xismgeblobas.„mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni mewarme iuridiuli
pirebisaTvis iTvaliswinebis likvidaciis wessa da pi-
robebs, samoqalaqo kodeqsis 939-e da 940-e muxlebiciTvaliswinebs erToblivi saqmianobis Sewyvetis safuZ-
vlebsa da Sewyvetis wess.analogiuri suraTia Zalian bevr sxva sakiTxTan
(institutTan) dakavSirebiTac, romlis detalur ana-
lizsac winamdebare statiaSi ar SevudgebiT. Tundac
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
206
is, rom rogorc `mewarmeTa Sesaxeb~ kanoni, samoqalaqokodeqsic Zalian bevr dispozicir normas iTvaliswi-
nebs aRniSnuli subieqtebis dafuZnebis, marTvis, fun-
qcionirebis da saqmianobis Sewyvetis (likvidaciis) sa-
kiTxze.zemoT aRniSnuli urTierT Sedarebidan gamom-
dinare SeiZleba iTqvas, rom samoqalaqo samarTlis am-xanagoba qmnis sabaziso models amxanagobis tipis same-
warmeo iuridiuli pirebisaTvis e. w. personaluri sa-zogadoebebisaTvis da aseve Seicavs Zalian bevr iseT
instituts, rac axasiaTebs kapitalisturi tipis same-
warmeo sazogadoebebs.samoqalaqo samarTlis amxanagoba, Tavisi arsiT
sworedac rom yvelaze ufro axlos dgas solidaruli
pasuxismgeblobis sazogadoebasTan. maT Soris mTavari
gansxvaveba isaa, rom iuridiuli fiqciis (samoqalaqo
kodeqsis da „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-2 muxlis me-3punqtis) wyalobiT sps aris iuridiuli piri, xolo er-
Toblivi saqmianobis amxanagoba, samoqalaqo kodeqsis
930-e muxlis Tanaxmad, sameurneo an sxva miznebis misaR-
wevad moqmedebs iuridiuli piris Seuqmnelad. Tumca
ra Tqma unda samoqalaqo samarTlis amxanagobasa da `me-
warmeTa Sesaxeb~ kanoniT gaTvaliswinebul mewarme su-bieqtTa samarTlebriv formebs Soris sxva gansxvavebe-
bic arsebobs.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
207
4. daskvna
yovelive zemoT aRniSnulidan gamomdinare, Cve-nis azriT ukeTesi iqneba Tu mewarmeTa Sesaxeb kanonis
me-2 muxlSi ganxorcieldeba cvlileba da daemateba am-
gvari punqti: „garda am kanoniT gaTvaliswinebuli me-
warme subieqtebisa, samewarmeo saqmianoba SeiZleba gan-
xorcieldes erToblivi saqmaianobis (amxanagobis)formiT, romlis Seqmis, saqmianobis da Sewyvetis wesi
ganisazRvreba saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi 930 -940-e muxlebis Sesabamisad“. magram Tu kanonmdebels
surs, rom „mewarmeTa Sesaxeb“ kanoniT gaTvaliswinebu-li formebis garda sxva romelime subieqtis mier ar
ganxorcieldes samewarmeo saqmianoba, maSin aseve Se-
saZlebelia, samoqalaqo kodeqsSi Sevides cvlileba daganisazRvros rom Tu erToblivi saqmianobis amxanago-bis saqmianobis mizani samewarmeo saqmianobis ganxor-
cielebaa, maSin samoqalaqo samarTlis amxanagobis
formis gamoyeneba dauSvebelia. sayuradReboa, rom
1964 wlis 26 dekembris redaqciis samoqalaqo samar-
Tlis kodeqsis (romelic moqmedebda amJamad moqmedi
samoqalaqo kodeqis amoqmedebamde) 447-e muxlis (rome-lic aregulirebda saerTo saqmianobis xelSekrulebis
miznebs) me-2 nawili gansazRvravda, rom „moqalaqeebsSeuZliaT dadon saerTo saqmianobis xelSekruleba
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
208
mxolod piradi sayofacxovrebo saWiroebis dasakmayo-
fileblad“.dRevandeli mdgomareoba ki am TvalsazrisiT er-
Tgvar gaurkvevlobas qmnis biznesis monawileTaTvis.aseve sayuradReboa, rom arcerTi normatiuli aqti am-
Jamad ar gansazRvravs, dasaSvebia Tu ara samoqalaqo
samarTlis samxanagobis reorganizacia „mewarmeTa Se-
saxeb“ kanoniT gaTvaliswinebuli samarTlebrivi for-
mis subieqtad da piriqiT SeiZleba Tu ara „mewarmeTa
Sesaxeb“ kanoniT gaTvaliswinebuli samarTlebriviformis subieqti gardaiqmnas samoqalaqo samarTlis
amxanagobad, anda moxdes maTi erTmaneTan Serwyma.dasaxelebuli cvlilebebiT kanonmdeblobaSi
arsebuli gaurkvevlobac aRmoifxvreba da biznes saq-mianobis dawyebis msurvelTa arCevanic sakanonmdeblo
doneze ufro naTeli da daxvewili iqneba, rac kidevufro xels Seuwyobs biznesis ganviTarebas da Sesabami-
sad qveynis ekonomikur aRmavlobas.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
209
literatura
1. „mewarmeTa Sesaxeb“ saqarTvelos kanoni;2. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi:3. germaniis samoqalaqo kodeqsi;4. saqarTvelos sagadasaxado kodeqsi;5. samoqalaqo samarTlis kodeqsi (1964 wlis 26
dekembris redaqcia);6. saqarTvelos finansTa ministris 2010 wlis 31
dekembris 996 brZanebiT damtkicebuli instruqcia „ga-
dasaxadebis administrirebis Sesaxeb“.7. Wanturia l., Sesavali samoqalaqo samarTlis
zogad nawilSi, Tb., 1997.;8. qarTuli samarTlis safuZvlebi, roman Senge-
lias redaqciiT, Tb., 2004.;9. xmalaZe v., SaviSvili i., xatiaSvili d., saqar-
Tvelos sagadasaxado kodeqsis komentarebi, Tb., 2005.10. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqala-
qo samarTlis palatis 2013 wlis 05 dekembris as-632-601-2013 gadawyvetileba, htt://www.supremecourt.ge;
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
210
Анзор Устиадзе
Товарищество совместной деятельности,как субъект предпринимательства (бизнеса)
Резюме
Важной ступенью начала предпринимательскойдеятельности (бизнеса) является подбор правовой формы,которая играет важную роль во всем процессепредпринимательства. Лица, заинтересованные впредпринимательской деятельности, избирают для такойдеятельности самую оптимальную для себя правовую форму.
Закон «О предпринимателях» исчерпывающеопределяет правовые формы, допускаемые впредпринимательской деятельности. Однако, в бизнесе такжешироко применяется такое образование, как совместнаядеятельность (товарищество) урегулированное Гражданскимкодексом.
Настоящая статья содержит рассуждения о сутитоварищества совместной деятельности и взаимосоответствие справовыми формами, предусмотренными законом «Опредпринимателях».
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
211
Anzor Ustiadze
Joint Activity Partnership, as a Business EntityResume
Selection of legal form is an important stage of startingbusiness, which plays a significant part throughout the businessprocess. The persons interested in business select the, the mostoptimal legal form for his activity.
The Law “On Entrepreneurs” exhaustively determineslegal forms admitted in business activity. But such formation, as jointactivity (partnership) governed by the Civil Code is also widelyapplied in business.
This article contains discussion of essence of joint activitypartnership and its mutual compliance with the legal forms providedby the Law “On Entrepreneurs”.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
212
identoba
ИдентичностьIdentity
simboluri interaqcionizmi evropelTaidentobaSi
cira futkaraZe
qarTvelTa identoba tradiciulad sakmaod ax-
los iyo da aris evropelTa identobasTan. humanurixasiaTi da paralelebi evropul RirebulebebTan uf-
ro metad gvaaxlovebs dasavlur cxovrebasTan. ami-tomac advilad moxda qarTvelTa asimiliacia evro-
pul socialur jgufebSi. qarTvelTa amJamindeli yo-
fa metad rTuli, saintereso da mravalferovania. 1)rTulia im TvalsazrisiT, rom materialuri faseulo-bebis moTxovnilebaTa zrdam mkveTrad Seaferxa suli-
eri moTxovnilebebis dakmayofileba . 2) sainteresoa,ramdenadac qarTveli kaci Sinaganad mebrZoli da ambi-
ciuri, cdilobs mxari aubas yvela im cvlilebas, rasac
globalizacia hqvia da yvelaze mTavari- 3) mravalfe-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
213
rovneba-qarTvelTa nawili, romelic migraciul pro-
cesebSia CarTuli,cdiloben TavianTi SemosavlebiqarTuli saxelmwifos ekonomikur aRmavlobas moaxma-
ron, aq xdeba ZiriTadad maTi materialuri resursebis
gadmomisamarTeba. anu,Cveni analizis Tema qarTvelTa
socialuri jgufebia, romlebic kulturalurad dainteleqtualurad asocirdebian evropul Rirebule-
bebTan. midi werda“socialuri jgufis qcevas, socia-
lur fsiqologiaSi, ar ganvixilavT misi calkeuli in-
dividebis qcevis TvalsazrisiT.Cven ufro gamovdi-
varT jgufuri aqtivobis,socialuri mTlianobis mona-
cemebidan,romlis CarCoebSi vaanalizebT TiToeuli
individis qcevas...[mead,1934,p7]“.evropuli identoba JRers ambiciozurad,magram
amaSi brali aravis ar miuZRvis.evropuli identoba
gansazRvravs evropelebis koleqtiurobas,maT speci-
fikur-evropul saerTo niSnebs,maxasiaTeblebs,anusityva evropuli ar gamoiyeneba sityvis mxolod geog-
rafiuli mniSvnelobiT,misi istoriuli fesvebi modis
saxeldobr „nacionaluri-‘’s evropuli gagebiT. termi-
ni evrpouli identoba ucxoa sxva kontinentTaTvis.sxvadasxva erovnebis xalxebi,gafantuli mTeli evro-
pis kontinentze,cxovroben saerTo identobis Seg-
rZnebiT,romliTac ver flobs vercerTi kontinentis
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
214
warmomadgenlebi. maT axasiaTebT mWidro kavSiri jgu-
fis SigniT; jgufis wevrebs erToblivad SeuZliaT Cai-
dinon raime qmedeba gaucnobiereblad,Tuki maTi Zire-
uli sazrunavi emTxveva. anu,evropuli identobis mata-reblebs axasiaTebT grZnobebis urTierTSoris gayo-
fa,isini Tavis Tavs pirvel rigSi aRiqvamen, rogorc ev-
ropels da ara mxolod,rogorc espanels,Sveds,belgi-
els da a. S. es SegrZneba ucxoa araevropelTaTvis.statiis saTaurSi evropuli identoba davukav-
SireT simbolur interaqcionizms-„simboluri inte-
raqcionizmi evropul identobaSi“.interaqcionizms aq viyenebT,rogorc piro-
bas,romelic aucilebelia monawileTa urTierTqmede-
bis reaqciaze .interaqcionistuli orientacia Tavis-Tavad gulisxmobs socialuri urTierTqmedebis pro-
cess,individis socialuri qcevis gagebis Tvalsazri-
siT.ra xerxebiT da saSualebebiT xorcieldeba da re-
gulirdeba socialuri interaqciis procesi, swored
es gvinda mokled avsaxoT Cvens naSromSi.Cndeba interesi komunikaciis problemisadmi
simboloebis,enis,situaciebis interpretaciis,pirov-
nebis struqturis,roluri qcevebis,referentuli
jgufebis,rogorc wyaro, socialuri mizandasaxulo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
215
bebis da socialuri urTierTmedebis normebis formi-
rebis.interaqcionistebma SeimuSaves iseTi mimarTu-
lebebi,rogoricaa:1) simboluri interaqcionizmi.2) rolebis Teoria.3) referentuli jgufebis Teoria.es mimarTulebebi xSirad urTierTgadajaWvu-
lia, Tumca Cven mxolod simbolur interaqcionizms
ganvixilavT. j.midis ideaTa gamgrZelebelni, simbolu-
ri interaqcionizmis warmomadgenlebi, gansakuTre-
bul yuradRebas amaxvileben „simboluri komunikaci-
is“ problemaze, sxvagvarad, rom vTqvaT, saubrebze,urTierTqmedebebze, ganxorcielebuli simboloebis
meSveobiT.blumeris mosazrebiT, simboluri interaqcio-
nizmi emyareba sam winapirobas:1. adamianebi axdenen qmedebas’’nivTebTan“ mimar-
TebaSi,im mniSvnelobiT,romliTac xdeba am nivTebis
aRqma. ‘’nivTi“ aq interpretirebulia rogorc,yvelafe-
ri, rac adamianis irgvlivaa: fizikuri sagnebi; sxva
adamianebi;socialuri kategoriebi, magaliTad megob-
rebi da mtrebi; socialuri institutebi-skola,saxel-
mwifo da a.S.; idealebi-piradi Tavisufleba da patios-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
216
neba; sxva adamianebis qcevebi-maTi brZanebebi, survi-
lebi da situaciebi, romlebsac exebian TavianT yovel-
dRiur cxovrebaSi.2. meore winapiroba-nivTebi iqmneba an aRmocen-
deba socialur garemocvasTan urTierTqmedebis Se-
degad.3. mesame Teoriuli winapiroba miuTiTebs,rom es
mniSvnelobebi gamoiyeneba da icvleba adamianis miergarSemortymuli nivTebis interpretaciis procesSi
[Blumer,1937,p.81].simboluri interaqcionizmis warmomadgenlebi
xazgasmiT aRniSnaven, adamianis arsebobas ara mxolod
bunebriv,fizikur,aramed simbolur garemocvaSi, aseve
simboloebi, rogorc Tanmsdevi funqcia socialuri
urTierTqmedebis procesSi[Blumer,1984].interaqcionistebi aviTareben j.midis Sexedu-
lebas-komunikaciis warmatebulad ganxorcielebis-
Tvis individs esaWiroeba flobdes ”sxvisi rolis mi-
Rebis“unariT, anu, Sevides im adamianis mdgomareoba-
Si,viskenac mimarTulia komunikacia da Sexedos Tavis
Tavs misi TvalebiT. am SemTxvevaSi individi gardaiq-
mneba pirovnebad, socialur arsebad,romelsac SeuZ-
lia sakuTar Tavs moepyros ,rogorc obieqts,anu gaac-
nobieros azri mis mier warmoTqmuli sityvebis,qceve-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
217
bis da warmoidginos es sityvebi da qcevebi, rogor
aRiqmeba sxva adamianis mier.socialuri jgufebi,sadac adamianebi monawile-
oben jgufis warmatebulobaSi, individs uxdeba gan-
zogadeba jgufis umravlesobaTa poziciebis.indivi-
dis jgufSi qcevas j.midi aRniSnavs,rogorc“Sedegikonkretuli individis mier sxvebis mizandasaxuloba-
Ta miRebas sakuTar TavTan mimarTebaSi,rogorc erT
mTlian mizandasaxulobas,an mosazrebas,romelsac Se-
iZleba ewodos mizandasaxuloba“ ganzogadebuli sxvi-
si“ [Mead,1934,p.90]. midisTvis “ganzogadebuli sxva“pir-
dapir kavSirSia referentuli jgufis problemasTan.erTerTi mTavari Tezisi simboluri interaqci-
onizmis mocemulia ,rogorc mtkicebuleba,rom indivi-
di,pirovneba yovelTvis socialuria,anu pirovneba arSeiZleba formirdebodes sazogadoebis gareSe
[Blumer,1984].pirovneba Tuki ar SeiZleba formirdebodes sa-
zogadoebis gareSe,ismis kiTxva-ras warmoadgens pi-
rovnebis birTvi? - ra Tqna unda sakuTari Tavis iden-
turoba,romelic me-koncefciaSi vlindeba.me-koncef-
cia warmoadgens codnisa da rwmenis sistemas,romel-
sac individi flobs Tavisi Tavis Sesaxeb: Tu ras war-
moadgens individi,ra aris misi mniSvnelovani maxasia-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
218
Teblebi,ras fiqrobs individi imaze,Tu ras akeTebs is
kargad da ras cudad,ra saxis situaciebs aZlevs upi-
ratesobas da ras erideba.pirovneba vlindeba agreTve imaSi, Tu rogor
afasebs is Tavis Tavs,rac TviTpativiscemaSi aisaxeba.socialuri mecnierebebisTvis mniSvnelovan proble-
mas warmoadgens pirovnebis am aspeqtis,me-s codnis Ca-
moyalibebis sakiTxi.Sesabamisad uamravi gamokvleva
mieZRvna am problema.miTiTebuli iqna mTeli rigi wya-
roebi,Tu rogor yalibdeba,saidan momdinareobs me-s
codna.maT Soris gansakuTrebiT aRiniSna: 1) sociali-
zaciis procesi-miTiTebuli iqna ,rom individs bavSvo-
bidan garkveuli maneriT epyrobian mSoblebi,maswav-
leblebi,megobrebi.rom garkveuli asakis Semdeg indi-
vidi monawileobs ama Tu im eTnikur,kulturul an re-
ligiur aqtivobebSi,rac ayalibebs idividis gamocdi-lebis birTvs da gamocdilebis regularobas ki mivya-
varT iqamde,rom is gaSinaganebuli xdeba,rogorc me-koncefciis mniSvnelovani aspeqti; 2)refleqsirebuli
Sefaseba aris refleqsi im reaqciebisa,rac sxvebs aqvT
individze; 3) ukukavSiri sxvebidan-ra ukukavSirs
iRebs individi sakuTari Tvisebebis Sesaxeb; 4) me-s per-
cepcia-ras askvnis individi Tavisi pirovnuli Tvise-
bebis Sesaxeb sakuTar qcevaze dakvirvebiT; 5) garemo-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
219
seuli gansxvavebulobani - anu faqtorebi, romlebic
individs gansxvavebuls xdis; 6) socialuri Sedareba-individis mier sakuTari konkretuli Tvisebebis Sefa-
seba msgavs sxvasTan SedarebiT; 7) socialuri identu-
roba-romelic individis socialuri jgufis wevrobi-
dan momdinareobs.Cven swored am ukanasknelze gvinda gavamaxvi-
loT yuradReba. iTvleba, rom socialuri identuroba
warmoadgens me-koncefciis nawils, romelic momdina-
reobs misi socialuri jgufis wevrobidan, Rirebule-
bebsa da emociur mniSvnelobasTan erTad, romelic da-
kavSirebulia jgufis wevrobasTan. es jgufi SeiZleba
iyos ojaxi, eTnikuri an religiuri jgufi da a.S. rad-
gan socialuri identuroba me-koncefciis mniSvnelo-
van nawils warmoadgens, unda vivaraudoT, rom socia-luri identurobiT pirovnebaSi garkveuli Rirebule-
baTa sistemis Camoyalibeba xdeba. Tu ra Rirebulebu-
lebebis matarebelia individi, ufro metad ganisaz-
Rvreba imiT, Tu romel jgufTan axdens individi iden-
tifikacias. am mimarTulebiT interaqcionistebi ik-
vleven pirovnebis iseT mdgomareobas da qcevas, rom-lisTvisac damaxasiaTebelia mocemuli pirovnebis
warmatebuli TanamSromloba sxva individebTan.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
220
interaqcionistTa kvlevebi am mimarTulebiTiziarebs interesebs evropuli identobis mkvlevare-
bis interesTa sferodan. kerZod:evropuli identoba, rogorc obieqturi moce-
muloba, xasiaTTa erToblioba, evropelebis gansxvave-
ba araevropelebisgan tradiciebiT, kulturiT, cxov-
rebis stiliT da azrovnebis sistemiT. isini acnobie-
reben TavianT evropul identobas iseTi faqtorebiT,rogoricaa erTiani evropuli saxelmwifos terito-
ria, erTiani civilizacia da istoriuli ganviTareba.evropisaTvis damaxasiaTebeli tradiciuli identobis
kvali nelnela irecxeba. axlis ZiebiT aRvsili evropu-
li identoba winaaRmdegobebiT savsea: erTis mxriverovnuli niSnebis da moZraobebis wina planze wamowe-
va,meores mxriv-sazogadoebis nawilis gaZlierebuli
swrafva evropuli identobisadmi. evropuli identoba
ki arasodes ar warmoadgenda erTian koncepcias, mTa-
vari isaa, rom ar SemuSavebula gegma erTiani integra-
ciis konteqstSi. „evropis mamebi“ r. Sumani, J.monne va-
raudobdnen, rom integraciis procesi da axali evro-
pis Seqmna aRmoCndeba xangrZlivi, etapobrivi. arse-
bobs absoluturad gansxvavebuli, istoriuli, poli-
tikuri, socialuri da normatiuli warmodgenebi ev-
ropuli identobis Sesaxeb. amitomac aucilebelia va-
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
221
RiaroT arseboba gansxvavebuli konteqstebis, Teori-uli safuZvlebis da politikuri realiebis am termi-
nis gamoyenebis.saqarTvelo Tavisi istoriiT, kulturiT, msof-
lmxedvelobiT dasavlur qveynad moiazreba. universa-
luri Rirebulebebi, romelTa matarebelic evro-
paa(adamianuri Rirseba, Tavisufleba, demokratia, Ta-
nasworoba,umciresobaTa uflebebis dacva) iZleva demok-
ratiis ganviTarebis saSualebas. ismis kiTxva:rogor
unda ganviTardes demokratiuli sazogadoeba, rom
amas ar Seewiros erovnuli identoba?am kiTxvaze mkvlevarebi muSaoben da momavalSi
kvlavac imuSaveben. demokratiuli sazogadoebis gan-viTarebis da evropuli Rirebulebebis damkvidrebisTvalsazrisiT studentTa jgufSi CavatareT martivi
kvleva.studentebs miecaT Cemdegi saxis davaleba: 1)
jgufi unda daiyos sam nawilad; 2) TiToeulma jgufma
unda airCios qveyana,romelTanac axdenen identobas
erTi konkretuli Rirebulebis safuZvelze; 3) 1-100%ganzomilebaSi maT mier SerCeul Rirebulebas ra pro-centuloba unda daeTmos individTa mSvidobiani da
warmatebuli TanacxovrebisTvis.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
222
ase gamoiyureba studentTa mier Sesrulebuli
davalebis Sedegebi:
adamianisTvis saWiro Rirebulebebs -sityvis
Tavisufleba,erovnuloba -misi dacvis mniSvnelovani
aspeqti-kanonis uzenaesoba SeerCa. aq Cans rom pirovne-
bis me-koncepciis Camoyalibeba xdeba socializaciisprocesSi mis mier sazogadoebis RirebulebaTa da nor-
maTa aTviseba-formirebiT.
1 jgufi aSSRirebuleba
procentuli maC-veneblebi
sityvis Tavisufleba 30%
2 jgufi germania kanonis uzenaesoba 35%
3 jgufi safrangeTi erovnuloba 35%
სიტყვისთავისუფლება
კანონისუზენაესობა
ეროვნულობა
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
223
samive Rirebuleba- sityvis Tavisufleba, erov-nuloba da kanonis uzenaesoba urTierTgadajaWvu-
lia,rac ase gamovsaxeT naxazze.samive Rirebuleba-sityvis Tavisufleba, kano-
nis uzenaesoba da erovnuloba-CarCoebSi xorcieldeba
socialuri qmedebebi, Tumca ar iTvleba gadamwyvet
faqtorad am moqmedebebis ganxorcielebis. kavSiri amRirebulebebs Soris erwymis pirovnebaTaSoriso ur-
TierTobebs, rac gulisxmobs ara mxolod azrTa gac-
vlas, aramed mniSvnelovania saqmianobiTi gacvlebi.hipoTezebCvens mier Sesrulebul mcire kvle-
vas aqvs Semdegi:1. erovnuloba da kanonis uzenaesoba iden-
tificirdeba evropul RirebulebebTan.2. sityvis Tavisufleba me-koncefciis Camo-
yalibebis qvakuTxedia; gare faqtorebs naklebad SeuZ-
liaT zegavlena moaxdinon Sinagan faqtorebze.vfiqrobT saintereso Sedegi mogvca analizma.
sami Rirebuleba, romelic axalgazrdebma umniSvnelo-
vanesad SearCies, ori Rirebuleba evropuli qveynidan
aiRes, risi saSualebiTac moaxdines TavianTi evropu-
li identobis gamovlineba, amiT warmoaCines, rom isinikulturalurad da inteleqtualurad dasavluri Ri-
rebulebebis matarebeli adamianebi arian.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
224
amrigad, simboluri interaqcionizmi eswrafvis
pirovnebas miuaxlovdes, rogorc socialur movlenas,moipovos pirovnebis formirebis socialur-fsiqolo-giuri meqanizmebi sxva adamianebTan urTierTobis
dros (socialur jgufSi, sazogadoebaSi, skolaSi,ojaxSi da a.S.), rac evropuli identobisTvis umTavre-
sia. praqtika gviCvenebs, rom „qarTuli identoba TiT-qmis yvela mimarTulebiT tradiciulad axlos aris
evropul identobasTan“.
literatura
1. futkaraZe c. qristiani da mahmadiani qarTve-
lebis me-koncefcia (SedarebiTi analizi). perioduli
samecniero Jurnali“ inteleqti“#1 (18)2004.
2. Андреева Г. М.; Богомолова Н. Н.; Петровскаиа Л.А.-Зарубежная Социальная Психологиа ХХ Столетия.стр.179-193.
3. АШПИ/Арапина С.В. Европейская идентичность:теориа и практика (некоторие аспекти).
4. Blumer H. der Methodologische Standort desSymbolischen Interactionismus// Alltagwissen Interaction undGesellschaftliche Wirklichkeit.bd.1.1937.#1
5. Mead G.H. Mind,Self,Society.Chicago,1934.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
225
Tsira Phutkaradze
Symbolic interactionism in the European identityResume
There is a symbolic interactionism of the European identityin this scientific work. What is the main difference from theEuropean identity between not European.
Interactionism is used as a condition required for thesuccessful interaction of the participants (team members) in scientificwork. There are developed directions by interactionists such assymbolic interactionism; 2) role theory; 3) theory of reference groupsbut we'll discuss in this scientific work only about symbolicinteractionism.
There is used views of H. Blumer's and G. Meaddi's aboutinteractionism in particular, the fact in which case the personcooperate successfully with other individuals.
Research interactionists in this direction coincide with theinterests of researchers European identity. That is European identityas an objective given,
set of characters, unlike Europeans from non-Europeantraditions, style of life and system of thought. They are aware of theirEuropean identity factors such as the territory of European Unionmember states, a single civilization and historical development.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
226
"Fathers of Europe" as Robert Schuman and Jean Monnetwere of opinion that the process of integration and creation of a newEurope will be long and gradual.
Цира Путкарадзе
Символический интеракционизм в идентностиевропейцев
Резюме
В научном труде приведен символическийинтеракционизм в идентности европейцев. В чем главноеотличие европейской идентности от неевропейской.
Интеракционизм в труде используется как условие,обязательное для успешного взаимодействия участников(членов группы). Из разработанных интеракционистаминаправлений, таких как:
1. Символический интеракционизм;2. Теория ролей;3. Теория референтных групп,
мы остановимся только на символическоминтеракционизме. В труде использованы
взгляды Х. Блуммера, Г. Меадда на интеракционизм, вчастности, на то, в каком случае удается личности успешносотрудничать с другими индивидуумами.
socialur mecnierebaTa sakiTxebiProblems of Social Sciences
Вопросы социальных наук
2015VIII
227
Исследования интеракционистов в этомнаправлении совпадают с интересами исследователейевропейской идентности. То есть европейская идентность, какобъективная данность, совокупность характеров, отличиеевропейцев от неевропейцев традициями, стилем жизни исистемой мышления. Они осознают свою евройпескуюидентность такими факторами, как территория единогоевропейского государства, единая циивилизация иисторическое развитие. „Отцы Европы“ Р.Шуман, Ж.Моннепредполагали, что процесс интеграции и создание новойЕвропы будет длительный, поэтапный.
Sromebis krebuli
Сборник трудов
PROCEDINGS
socialur mecnierebaTa sakiTxebi
Вопросы социальных наукProblems of Social Sciences
VIII
redaqtori:irakli manveliZe
teqnikuri redaqtorigiorgi qaTamaZe
gamomcemlobis redaqtori:iza xarebava
tiraJi 200
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19,: 22 36 09, 8(99) 17 22 30E-mail: [email protected]