VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI
SAMPRATA: DARNAUS VYSTYMOSI
NUOSTATŲ DIEGIMAS MOKYKLOJEStasys Ruiba
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
DARNAUS VYSTYMOSI KONCEPCIJOS
BRUOŽAI YRA PASKELBTI
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d.
nutarimu Nr. IX–1700 patvirtintose
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų
nuostatose
STRATEGIJOS 2003–2012 M. NUOSTATOS
Pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų
gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų
kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu,
kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai
siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis
problemomis ir jų sprendimų paieška.
Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys
mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika.
Mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi
organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas,
partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos
šaltinių.
JUNGTINIŲ TAUTŲ EUROPOS EKONOMIKOS KOMISIJOS
DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO STRATEGIJA
TIKSLAS
• Strategijos tikslas – paskatinti JTEEK regiono valstybes plėtoti
ir integruoti darnaus vystymosi aspektus į formaliojo švietimo
sistemą – į visus tinkamus mokomuosius dalykus, taip pat į
neformalųjį ir informalųjį švietimą (savišvietą).
• Visuomenė taip įgis darnaus vystymosi žinių ir gebėjimų, didės
žmonių kompetencija ir pasitikėjimas, taip pat galimybės siekti
sveiko ir našaus gyvenimo harmonijoje su gamta, rūpinantis
visuomenės vertybėmis, lyčių lygybe ir kultūrų įvairove.
PRINCIPAI (1)
• Būtina atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi samprata yra
kintama. Dėl to į darnų visuomenės vystymąsi turėtų būti
žiūrima kaip į mokymosi procesą.
• Darnaus vystymosi ugdymo tikslai turėtų būti žinios,
gebėjimai, supratimas, požiūriai ir vertybės.
• Darnaus vystymosi švietimas plėtojamas kaip plati,
visapusiška koncepcija, apimanti tarpusavyje susijusius
aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus.
PRINCIPAI (2)• Darnaus vystymosi švietimas yra visą gyvenimą – nuo
vaikystės iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymo –
trunkantis procesas, platesnis, nei formalusis švietimas.
<...> Jis turėtų būti įtrauktas į visų lygių mokymo
programas, įskaitant profesinį mokymą, pedagogų rengimą
ir tęstinį specialistų ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą.
• Aukštasis mokslas turėtų ženkliai prisidėti prie darnaus
vystymosi švietimo, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant
kompetencijas.
KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS MOKYTIS
• Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti analizės
reikalaujančius klausimus.
• Sisteminis mąstymas, reiškinių, problemų kompleksiškumo
suvokimas.
• Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas
• Problemų formulavimas, pokyčių valdymas.
• Į ateities perspektyvą orientuotas, kūrybiškas mąstymas.
• Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių supratimas.
KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS VEIKTI
• Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose realaus
gyvenimo kontekstuose.
• Sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose
(nesant išsamios informacijos).
• Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas.
• Atsakinga veikla.
• Savigarba veikloje.
• Veikla esant apribojimams.
KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS “BŪTI”
• Pasitikėjimas savimi.
• Saviraiška ir komunikavimas.
• Streso valdymas.
• Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines
nuostatas.
KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS GYVENTI IR DIRBTI DRAUGE
• Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu.
• Veikla, gerbiant kitus.
• Suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimas.
• Bendradarbiavimas/darbas komandoje.
• Demokratškas dalyvavimas priimant sprendimus.
• Derybos ir sutarimo pasiekimas.
• Įsipareigojimų pasiskirstymas (subsidiarumas).
TEMOS (1)
• Taika ir konfliktai (tarptautiniai santykiai, saugumas ir konfliktų
sprendimas, bendradarbiavimas).
• Etikos principai ir jų filosofinis pagrindimas.
• Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė.
• Gamybos ir vartojimo modeliai.
• Pilietiškumas, demokratija ir valdžia/valdymas.
• Gamtos išteklių valdymas/tvarkymas (vanduo, dirvožemis,
naudingosios iškasenos, miškas ir kiti „gyvieji” ištekliai.
• Žmogaus teisės (lyčių, tautinių grupių, amžiaus grupių).
• Asmeninė ir šeimos sveikata (sveika gyvensena, AIDS, narkotikų
prevencija).
TEMOS (2)
• Su aplinkos kokybe susiję sveikatos aspektai (saugus maistas
ir geriamasis vanduo, oro kokybė).
• Skurdo mažinimas.
• Kultūros įvairovė.
• Ekonomikos plėtra.
• Miesto/kaimo plėtra.
• Socialiai atsakingas verslas.
• Aplinkos apsauga (aplinkos kokybė, atliekų tvarkymas).
• Ekosisteminis požiūris aplinkos apsaugoje.
• Klimato kaita.
ES PAGRINDINĖS KOMPETENCIJOS
• Komunikavimas gimtąja kalba.
• Komunikavimas užsienio kalbomis.
• Matematinis, gamtamokslinis, technologinis raštingumas.
• Informacijos–komunikacijos technologijos.
• Mokymasis mokytis.
• Verslumas.
• Socialinė-pilietinė ir tarpasmeninė–tarpkultūrinė kompetencija.
• Kultūros raiška.
DARNAUS VYSTYMOSI PARADIGMA ŠVIETIME
• Sisteminis požiūris.
• Turinio modernizavimas ir aktualizavimas.
• Konkretus kontekstas pagrindinių asmens
kompetencijų plėtotei.
• Naujos pedagogo, kaip mokymosi
organizatoriaus, kompetencijos.
MOKYTOJŲ RENGIMO IŠŠŪKIAI
• Daugiau savarankiškų tyrimų ir debatų nei mokymo.
• Tarpdalykiškumas ir aktualijų įtraukimas į studijų
programas.
• Žinių kompleksiškumo ir dinamiškumo pripažinimas.
• Bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais rengiant
studijų programas.
• Informacijos-komunikacijos technologijų naudojimas, ypač
siekiant aktualizuoti studijų turinį.
• Nuotolinis ir lankstus mokymasis.
• Nuolatinio mokymosi poreikis ir kaitos kultūra.
SVARBIAUSI ATEITIES ŽMOGAUS BRUOŽAI
• Problemų interpretacija globaliame kontekste;
• Bendradarbiavimas ir atsakomybė;
• Tolerancija kultūrų įvairovei;
• Kritinis ir sistemiškas mąstymas;
• Konstruktyvus (be smurto) konfliktų sprendimas;
• Gyvensenos kaita siekiant išsaugoti aplinką;
• Pagarba žmogaus teisėms;
• Dalyvavimas visuomenės gyvenime ir politikoje.
MOKYKLA TURI TAPTI KONKREČIU ATEITIES
PASAULIO MODELIU, PADEDANČIU:
• Formuluoti problemas;
• Ieškoti atsakymų;
• Visapusiškai analizuoti idėjas;
• Argumentuoti savo nuomonę.
• Aptarti mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų
prasmę realaus gyvenimo kontekste.
Švietimas – tai ne tik viena iš
žmogaus teisių, tai būtina darnaus
vystymosi sąlyga, tai demokratijos
skatinimo priemonė.
PASAULINIŲ IR EUROPINIŲ ŠVIETIMO DIMENSIJŲ KONTEKSTE BESIKEIČIANTYS PEDAGOGO VAIDMENYS
Rengia ugdytinius gyvenimui
Pedagogas
Informacijos perteikėjas
Metodininkas
Patyręs vyres-nysis draugas
Novatorius
Bendradarbiau-jantis kolega
Konsultantas
Auklėtojas
Psichologas
Pokyčių tarpininkas
Socialinis pedagogas
Klasės lyderis
Pateikia ugdytiniams pagrindinę informaciją.Moko naudotis informacija
Geba formuoti pozityvų klasės psichologinį klimatą
Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas
Padeda nugalėti kliūtis
Apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį, pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus
Filosofas
Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas
Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdus.Moko ugdytinius kaip mokytis,skatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis
Tyrėjas
Mokosi ir sugeba dirbti komandoje
Mokymosi procesų vadovas ir skatintojas
Ugdo savo asmeniniu pavyzdžiu
Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai
Labai gerai pažįsta ir supranta save bei aplinkinius Dalyko
mokytojas
Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius
Organizatorius