TURINYS ŠEŠIAIRKLöS JŪRINöS VALTIES ĮRENGIMAS IR VALDYMAS .......2

Valties inventorius ...................................................................................2

Gelb÷jimo priemon÷s ..............................................................................3

Valties techniniai duomenys ...................................................................5

Naudojimo sąlygos ..................................................................................5

ĮGULOS SUDöTIS IR PAREIGOS ............................................................5

Įlipimas į valtį ir paruošimas irkluoti ....................................................6

Išlipimas iš valties ....................................................................................6

IRKLAVIMAS ..............................................................................................6

KOMANDOS ................................................................................................7

Įgulos elgesio taisykl÷s ............................................................................9

BURINöS VALTIES VALDYMAS .............................................................9

V÷jų, veikiančių valtį, pavadinimai .....................................................12

Valties valdymas ....................................................................................14

Burlaivio kursai v ÷jo atžvilgiu .............................................................15 Aštrūs ir pilni kursai ...........................................................................15 Priešv÷jinis ir pav÷jinis ......................................................................17 Kilimas ir kritimas ..............................................................................17 Posūkiai ..............................................................................................18

Priplaukimas prie tiltelio, kranto ar kito objekto ..............................19

Buriavimas esant stipriam v÷jui ..........................................................20

Žmogaus, esančio už borto, gelb÷jimas ...............................................20

Valties virtimas ......................................................................................20

PLAUKIOJIMO VANDENS KELIAIS TAISYKLöS ...............................21

Prasilenkimo taisykl÷s ..........................................................................21

Vidaus vandens kelių ženklai ...............................................................23

JŪRINIAI MAZGAI ...................................................................................24

2

ŠEŠIAIRKL öS JŪRINöS VALTIES ĮRENGIMAS IR VALDYMAS

Kauno jūrų skautai turi kelias jūrines valtis, kurios visą vasaros sezoną puikiai pasitarnauja jūrin÷ms sueigoms. Plaukiojant su jomis išmokstama taisyklingai irkluoti, buriuoti, eiti į tolimus žygius, lenktyniauti ir pramogauti.

1 pav. Valties dalių pavadinimai

1. Pirmgalis 2. Paskuigalis 3. Nosis (ragas) 4. Bortai (dešinys ir kairys) 5. Dugnas 6. Vairas 7. Stiebas 8. Kliveris (priekin÷ bur÷) 9. Fokas (didžioji bur÷) 10. R÷ja

Valties inventorius

1. Kibiras. 2. Semtuvas, skirtas pašalinti vandenį iš valties. 3. Irklai. 4. Dil÷s – detal÷s įstatyti irklams. Jos turi būti 7 – ios. 5. Krancai – pagalv÷l÷s apsaugančios bortus nuo pažeidimų. Jų turi būti 4 – (po 2 kiekvienam borte).

3

6. Švartovai – priekinis ir paskuigalinis lynas, skirtas pririšti (prišvartuoti) valtį prie prieplaukos. 7. Inkaras – skirtas laikyti valtį vietoje įsikibus į vandens telkinio dugną. 8. Inkaro lynas.

2 pav. Valties inventorius

Gelb÷jimo priemon÷s

Užsi÷mimų ant vandens metu, visi įgulos nariai privalo būti su gelb÷jimosi liemen÷mis. Jos turi būti teisingai užsid÷tos ir naudojamos tik pagal paskirtį. Draudžiama ant jų s÷d÷ti ar naudoti kitiems tikslams.

Plaukiojimo metu valties priekyje turi būti gelb÷jimo ratas su 14 m ilgio virve, paruošta skubiam naudojimui. (3 pav.)

4

3 pav. Inventoriaus ir įrangos išd÷stymas valtyje

1. semtuvas 2. inkaras 3. kibiras 4. krancai 5. stiebas 6. bur÷s su r÷ja 7. irklai 8. gelb÷jimo ratas

Asmeniniai daiktai sudedami į neperšlampamus krepšius ar maišus ir dedami po suolu kiekvienam įgulos nariui skirtoje vietoje.

4 pav. Jūrin÷ valtis

5

Valties techniniai duomenys Ilgis didžiausias – Lmax = 6,11 m Plotis didžiausias - Bmax = 1,83 m Borto aukštis – 0,91 m Gramzda – T = 0,50 m Vandentalpa – D = 1,90 t Burių plotas – S = 20,4 m2 (14,6 + 5,8 m2) Mas÷ su inventoriumi – 940 kg Keliamoji galia – 2,5 t Stiebo ilgis – 5,5 m Spalva: bortų – pilka, dugno – raudona.

Naudojimo sąlygos

Iki 50 B (balų v÷jo stiprumo) valtimi (su irklais) gali plaukti –13

žmonių, o buriuoti – 8 žmon÷s. Esant v÷jui stipresniam kaip 50 B įgulos narių skaičius mažinamas. Griežtai draudžiama perkrauti valtį!

ĮGULOS SUDöTIS IR PAREIGOS

1 – 6 numeriu pažym÷tos irkluotojų vietos. 1 ir 2 vadinami irklininkais. Tai labiausiai patyrę ir stipriausi įgulos nariai. 5 ir 6 numeriai parenkami vikriausi ir apsukriausi irkluotojai. 7 ir 8 priekiniai. Jie stebi aplinką, atstumia ir priima valtį prie prieplaukos, ją švartuoja ir vykdo kitas vairininko duotas komandas. 9 – valties vairininkas. Jis vykdo valties vado nurodymus ir vadovauja įgulai. 10 – valties vadas (kapitonas). 11 ir 12 numeriai – jūrininkai. Jie atlieka įvairius valties valdymo darbus pagal vairininko komandas ir nurodymus. (5 pav.)

6

5 pav. Įgulos narių s÷d÷jimo vietos

Įlipimas į valtį ir paruošimas irkluoti

Įlipti į valtį reikia laikantis tokios tvarkos: 1. Įgula išrikiuojama pagal ūgį arba suteiktus „numerius”. 2. Pranešamas užsi÷mimo tikslas, trukm÷ ir kiti susiję su plaukiojimu reikalavimai. 3. Patikrinama ar visi įgulos nariai yra tinkamai apsirengę ir taisyklingai užsid÷ję gelb÷jimo priemones. Primenamos svarbiausios saugaus plaukiojimo jūrine valtimi taisykl÷s. 4. Duodama komanda įlipti į valtį. Pavyzdžiui „Įgula deši-n÷n“. Į valtį pagal numerius, pradedant pirmuoju, „Žengte marš”! Įgulos nariai iš eil÷s, po vieną lipa į valtį ir tuoj pat s÷da (užima) savo vietas. „Pasiruošti irklavimui”: įdedamos dil÷s į lizdus, pasiimami irklai. Irklai paruošiami irklavimui. Primenama, kad ant suolo reikia s÷d÷ti užimant ¾ jo pločio.

Išlipimas iš valties

Išlipimas taip pat turi būti organizuotas ir pagal komandas. Pavyzdžiui: Iš valties, pagal numerius, pradedant n-tuoju „Žengte marš”! Išlipama po vieną, iš eil÷s. Visiems kartu atsistoti ir daryti sumaištį negalima.

IRKLAVIMAS

Pradinis irklavimo mokymas pradedamas valčiai esant prišvartuotai galu į krantą ar prieplauką.

7

6 pav. Irklavimo mokymas

Irkluotojai paruošia irklus, teisingai atsis÷da ant suolo. Parodoma, kaip paimti irklą, 1 – „užsimoti”, 2 – „panerti” 2/3 ment÷s, 3 – „irti” Po yrio irklas užkeliamas (užnešamas) sekančiam yriui. Kv÷pavimas: 1 „įkv÷pti” 3 – „iškv÷pti”.

Duodama komandos: „pasiruošti”, „irk”, „1 – 2 – 3”. Taisomos klaidos. Kai įsisavinamas irklavimas trimis skaičiais, pereinama prie irklavimo dviem skaičiais: 1 – užsimoti, 2 – irti.

Paskutinis etapas – irklavimas 30 yrių per 1 minutę. Jei reikia stipriau pairkluoti, duodama komanda „užgult”, norint

sul÷tinti tempą, komanduojama – „atleisk”.

KOMANDOS

„Nusistumk!“ – pagal šią komandą, pirmasis nuo atsistumiamo daikto irkluotojas pastumia valtį nurodyta kryptima. Kada valtis yra nutolusi tiek, kad galima įd÷ti irklus į vietą, vadas komanduoja.

„Irklus!” – irkluotojai įdeda į lizdus diles, pritvirtina jas štertais*, įstato irklus pradedant 1 ir 2 numeriu ir pasiruošia irkluoti.

„Irk!“ – pagal šią komandą visi irkluotojai sutartinai, lygiuodami į „pirmą numerį” pradeda irkluoti.

* Štertas – trumpas virv÷s galas, kuriuo dil÷ pritvirtinama prie valties.

8

„Džiauk!“ – irklų ment÷s iškeliamos iš vandens, irklai laikomi

horizontaliai vandens paviršiaus atžvilgiu ir statmenai valties bortui. „Irklus prie borto!“ – irklai paleidžiami į vandenį, kad prisiglaustų

prie bortų. Tai daroma praeinant siauras vietas, poilsiui ar norint, prarasti greitį.

„Stabdyk!“ – irklų ment÷s stačiomis briaunomis panardinamos į vandenį ir tvirtai laikomas irklas statmenai laivo bortui. Tai daroma norint sumažinti valties greitį ar ją sustabdyti.

„Atgal irk!“ – irtis atgal, lygiuojant pagal pirmą numerį. Tai daroma norint sustabdyti valtį vietoje arba plaukti atgal.

„Saugok irklus!“ – irkluotojai žiūri, kad savo irklais neužkabintų kokio nors daikto.

„Dešinys (arba kairys) užgult!“ – daroma vienas arba keletas smarkesnių judesių vieno iš nurodytų bortų irklais.

„Dešinys pirmyn, kairys atgal. Irk!“ – manevro tikslas – apsisukti su valtimi vietoje. Tas pats norint apsisukti į kairę pusę.

„Irklu gerbk!“ – pagal šią komandą pasakoma ką gerbti, tai gali būti: kryžius, piliakalnis, didesnis laivas ir kita. Irkluotojai ima viena ranka už irklo rankenos, kitą pakiša po velen÷liu, kad pastarasis atsigultų sulenktos rankos alkūn÷je. Tada, irklas išimamas iš dil÷s ir statomas stačiai, rankena ant valties dugno. Taip pastatytas irklas laikomas abiem rankom: viena (iš išor÷s) už ašies, kita – žemiau jos – už velen÷lio: išor÷s rankos alkūn÷ laikoma statmenai irklo ašiai. Irklo ment÷s turi būti pasuktos į pagerbiamą objektą ar asmenį. Šia komanda taip pat galima pagerbti viršininkus. Norint v÷l prad÷ti irtis, duodama komanda „Irklus!”.

„Irklus - surink!“ – pagal šią komandą irklai išimami iš dilių ir pradedant 5 ar 6 numeriais guldomi ant suoliukų palei bortą ment÷mis į priekį. Paskutiniai irklus deda 1 ir 2 numeriai, kad gal÷tų v÷liau pirmi juos paimti pad÷jus irklą, išimama dil÷ ir dedama ant irklo viršaus. Šie veiksmai atliekami priplaukus valčiai prie prieplaukos.

Pastabos. Vairininkas duoda komandas ramiu balsu. Yra

paruošiamoji ir vykdomoji komandos dalis. Visos komandos vykdomos sutartinai ir tyliai. Valties įgula privalo laikytis rimties ir būti d÷mesingi, kad nepraleistų duodamos komandos žožių. Nedrausmingi ir netvarkingi skautai šalinami iš valties. Valties įgula sudaroma iš vienodo amžiaus ir panašaus paj÷gumo mokinių, turinčių sveikatos pažymą, kurioje tur÷tų būti parašyta diagnoz÷ ir pagal tai sprendžiama kokį krūvį taikyti mokiniui. Jei įguloje yra kairiarankių irkluotojų, tai jie sodinami į kairį bortą.

9

Įgulos elgesio taisykl÷s

1. Įgulos nariai turi laikytis griežčiausios drausm÷s, tvarkos ir rimties. Būnant valtyje negalima išdykauti, kr÷sti juokus, be leidimo keisti savo vietą ir kitais būdais atitraukti vairininko d÷mesį nuo valties valdymo. 2. Iki 14 metų vaikams valtyje privaloma būti su gelb÷jimo liemene, virš 14 metų vaikams, jeigu vadovas leidžia, esant gerom oro sąlygom, galima liemenes pasid÷ti valtyje po suoliuku. Taip pat reikia vilk÷ti švaria ir tinkama esamom oro sąlygom apranga bei avalyne. 3. Į užsi÷mimus įgula ateina su vadovu ir paruošia valtį bei inventorių plaukiojimui. Paruošus valtį, vadovas išrikiuoja įgulą ir skelbia užsi÷mimo temą, patikrina įgulos aprangą ir pasirengimą išplaukti. 4. Į valtį einama pagal komandą, paprastai pradedant pirmuoju numeriu. Iš valties išlipama, taip pat, pagal komandą. 5. Valtyje reikia eiti jos viduriu, prisilaikant bortų, nelipti ant suolų. Į valtį žengti nelaikant rankose jokio krovinio. 6. Už÷mus valtyje savo vietą, ją apžiūr÷ti, paruošti dilę, irklą ir laukti kitų vadovo nurodymų. 7. Grįžus į uostą valtis išvaloma, inventorius išdžiovinamas ir paliekamas uosto budinčiajam. 8. Draudžiama lipti ant ranhauto, irklų ir kito inventoriaus. Nesiremti į planšyrą, nekišti rankų už borto, sekti, kad už borto nekyšotų pašaliniai daiktai, nekalbinti kitų laivų, nesimaudyti iš valties ir nelipti iš laivo į laivą. 9. Apvirtus valčiai, nuo jos neplaukti į krantą, o laikytis už jos korpuso. Reikia laukti pagalbos ir imtis veiksmų valčiai atstatyti. 10. Griežtai draudžiama perkrauti valtį, imant didesnį įgulos skaičių ar sunkesnį krovinį.

BURINöS VALTIES VALDYMAS

Pradedant mokytis buriuoti, reikia supažindinti įgulą su burių įranga: ranhautu, takelažu ir bur÷mis.

Valties ranhautą sudaro stiebas (7 pav.) ir r÷ja (8 pav.). Takelažą – r÷jos falas, kliverio ir foko šotai. Bur÷s jau būna pritvirtintos savo viršutin÷mis kraštin÷mis prie r÷jos.

Prieš keliant bures, valtis pastatoma priekiu į v÷jo kryptį, kad v÷jas neišpūstų burių. Tokia pad÷tis, kai bur÷s plazda vadinama leventiku.

10

Stiebo dalių pavadinimai: 1. Stiebo topas 2. Bugelis su ausel÷mis vantų viršutiniams galams tvirtinti 3. Vantas 4. Foko skridin÷lis 5. Raks-bugelis 6. Bugelis su kabliu foko halsui tvirtinti 7. Stiebo šporas su apkaustu 8. Kaušas (šerdel÷) 9. Šterto tvirtinimas prie vant-putenso (talrepo mazgas) 10. Vant-putensas.

7 pav. Stiebas ir jo dalys

11

8 pav. R÷ja ir jos dalys R÷jos dalių pavadinimai: 1. R÷ja 2. R÷jos sutvirtinimas 3. Stropos 4. Pusbenzelis 5. Įkirtimas r÷jos noke.

Toliau paaiškinama kaip pastatomas ir įtvirtinamas stiebas bei pakeliamos bur÷s. Svarbu supažindinti kiekvieną įgulos narį su jo pareigomis ir veiksmais atliekant šį darbą. Labai svarbu, kad įgulos nariai veiktų darniai ir tiksliai atliktų savo pareigas. Nurodoma kokių saugos taisyklių reikia laikytis keliant bures. Pirma, reikia dirbti s÷dint savo vietose, stotis tik išimtinais atvejais. Antra, kylant r÷jai aukštyn, sekti jos pad÷tį, būti pasiruošusiems r÷jos kritimo žemyn atvejui. Trečia, dirbant su virv÷mis nevynioti jų ant rankos.

Išk÷lus bures, mokom÷s jas nuleisti. Išmokus pakelti ir nuleisti bures, esant silpnam v÷jui, mokom÷s

plaukti su bur÷mis. Jei plaukiame su irklais ir suman÷me kelti bures, tai turime atlikti

sekančius veiksmus. Pirmiausia, pasukti valtį prieš v÷ją, išimti irklus ir juos pritvirtinti

prie bortų. Toliau nurodoma „Burę perkelti prie dešinio borto”. Įgula ima burę

su r÷ja ir per galvą perneša į dešinį bortą. Duodama komanda „paruošti stiebą”. Irkluotojai, s÷dintys ant

stiebo suolo, stato stiebą, atidaro apgl÷bą, kiti – laiko stiebo šporą į stepsą. „Statyt stiebą” – stiebas keliamas į vertikalę pad÷tį, nageliu užtvirtinama apgl÷bą ir įtempiami vantai (9 – 10 pav.) Bur÷ per galvas perkeliama į valties vidurį, tvirtinama prie raks-bugelio. Kliverio šotai apnešami apie vantus ir įveriami į fasonines kilpas (kipas). Vairu valtis pasukama nosimi prieš v÷ją. Duodama komanda „paruošti falus”. Irkluotojai ima į rankas falus, šotus ir halsus ir prikabina prie burių kampų.

Po komandos „Bures kelk” – šotai ir halsai atleidžiami. Kai falas pilnai įtemptas, jį tvirtina ant kairio borto nageliu, įtempia halsus (pradžioj foko, paskui kliverio) ir paruošia šotus.

Irkluotojai s÷da ant grindelių veidu į burę. Priekinis irkluotojas paskiriamas” žiūrinčiu pirmyn”.

12

9 pav. Kilsonas su stepsu ir lizdais atramom

1. Lizdas atramai (pilersui) 2. Strypas 3. Stepsas 4. Kilsonas

10 pav. 1. Nagelio lizdas 2. Apgl÷bas 3. Nagelis

V÷jų, veikiančių valtį, pavadinimai

V÷jas pučiantis tiesiai arba beveik tiesiai į valties nosį vadinamas priešiniu (valties su bure pad÷tis įvardijama – „leventikas”).

Jei v÷jas pučia tarp 100 ir 800, skaičiuojant pagal išilginę valties ašį, tai vadinamas „baidevindu” (valtis plaukia „baidevindo“ kursu). Nuo 100 iki 600 „baidevindas“ vadinamas aštriu, o nuo 600 iki 800 pilnu.

13

Jei v÷jas pučia nuo 800 iki 1000, tai jis vadinamas „halfvindu” (kursas – „halfvindas“).

V÷jas, pučiantis tarp 1000 – 1700, vadinamas „bakštagu” (kursas – „bakštagas“). Pilnas „bakštagas“ tur÷s 1500 – 1700.

V÷jas įvardijamas „fordevindu”, jei jis pučia į paskuigalį tarp 1700 dešinio borto iki 1700 kairio borto.

Norint nurodyti valties pad÷tį v÷jo atžvilgiu, prie įvardintų v÷jų pavadinimų pridedame „halso” pavadinimą. Jei v÷jas pučia į dešinį bortą – valtis plaukia dešiniu halsu, jei į kairį bortą – valtis plaukia kairiu halsu.

11 pav. V÷jų veikiančių valtį pavadinimai

14

Valties valdymas

Valdant burinę valtį labai svarbu „jausti v÷ją”, tai yra įsivaizduoti jo

kryptį ir j÷gą. Judant valčiai mes jausime menamą v÷ją, kuris susidaro d÷l valties jud÷jimo.

V÷jo kryptis

12 pav. V÷jas veikiantis valtį A – tikras v÷jas, B – valties kurso v÷jas ir C – menamas arba

vimpilinis v÷jas (12 pav.). Buriuojame pagal vimpilinį v÷ją. Kaip matyti iš piešinio, šis v÷jas

pagal kryptį ir j÷gą, plaukiant skirtingais kursais v÷jo atžvilgiu, nesutampa su tikruoju v÷ju.

Nustatyti v÷jo kryptį galima išlavinus veidą, stebint siūlelius pririštus prie vantų ir kt.

Nor÷dami tinkamai panaudoti v÷jo j÷gą, priklausomai nuo jo veikimo į valtį krypties, turime teisingai parinkti burių pad÷tį.

Jei einame pav÷jui (kursas vadinamas fordevindu). Bur÷s statomos statmenai v÷jo krypčiai. Be to, kad užpakalin÷ bur÷ neuždengtų priekin÷s bur÷s, jos išd÷stomos, viena -viename, kita – kitame borte. Sakoma: bur÷ stovi kaip „plaštak÷“.

Einant bakštaginiu kursu, bur÷s įtempiamos tiek, kad burių užpakalin÷s kraštin÷s (likiai) būtų ant suplazd÷jimo ribos.

Halfvinde bur÷s įtempiamos taip, kad neplazd÷tų jų priekin÷s kraštin÷s.

Pats sunkiausias plaukimas einant baidevindu. Bur÷s įtempiamo tiek, kad jų priekin÷ kraštin÷ retkarčiais suplazd÷tų.

Jūrin÷ burin÷ – irklin÷ valtis, baidevindu gali plaukti maždaug 450

15

kampo kursu į v÷ją, skaičiuojant nuo išilgin÷s valties plokštumos. Jei suksim valtį į v÷ją daugiau kaip 450, ji neteks greičio ir sustos.

Tokia pad÷tis vadinama leventiku. Valtis statoma į leventiko pad÷tį, jei norime sustabdyti valtį ir pakelti arba nuleisti bures.

Valdant burinę valtį, svarbu ne tik tinkamai įtempti ar atleisti bures, bet ir sekti vairo, atskirų burių ir įgulos pad÷ties valtyje, sąveiką.

Burlaivio kursai v ÷jo atžvilgiu V÷jo krypties atžvilgiu, valtis gali plaukti kairiu arba dešiniu halsu.

Jei v÷jas pučia į dešinį bortą ir bur÷ yra kairiame borte, sakoma, kad ji plaukia dešiniu halsu, jei į kairį bortą ir bur÷ yra dešiniame borte – kairiu halsu.

Tokiu būdu valties kursas įvardijamas pridedant prie min÷tų kursų ir halsą. Pavyzdžiui, valtis gali eiti baidevindu dešiniu ir kairiu halsu. Tas pats daroma apibr÷žiant kitus valties kursus. Beje, valtys buriuojančios kairiu halsu, privalo duoti kelią valtims plaukiančioms dešiniu halsu.

Aštrūs ir pilni kursai

Baidevindo kursai iki halfvindo kurso vadinami aštriais, kiti, nuo

halfvindo iki fordevindo – pilnais.

16

13 pav. Burlaivio kursai v÷jo atžvilgiu

• - įgulos narių pad÷tis valtyje esant skirtingam kursui.

17

Priešv÷jinis ir pav÷jinis

Valties bortas, į kurį pučia v÷jas, vadinamas – priešv÷jiniu, kitas – pav÷jiniu. Jei dvi valtys plaukia tuo pačiu kursu greta, tai valtis, plaukianti priešv÷jin÷je kitos valties pus÷je, vadinama priešv÷jine, kita valtis vadinama pav÷jine.

1. Priešv÷jin÷ valtis 2. Pav÷jin÷ valtis

14 pav. Priešv÷jin÷ ir pav÷jin÷ valtis

Jei valtys plauks tuo pačiu halsu ir art÷s viena prie kitos, tai kelią prival÷s užleisti priešv÷jin÷ valtis.

Kilimas ir kritimas

Jei valtis keičia kursą iš aštresnio į pilnesnį, sakoma, kad ji „krenta“.

Jei kursas keičiamas iš pilnesnio į aštresnį, sakoma, kad valtis „kyla“.

18

15 pav. Valties kilimas ir kritimas.1 – 4 valtis „kyla“, 5 – 8 valtis „krenta“.

Posūkiai

Posūkiu vadinamas manevras, kuriuo valtis siekia pakeisti halsą. Jis

gali būti daromas plaukiant aštriu kursu ir sukantis prieš v÷ją ir plaukiant pav÷jui, bei sukantis nuo v÷jo. Pirmu atveju posūkis vadinamas vendu, kitu – halsu.

16 pav. Posūkiai

19

Burin÷s valties kelias į tikslą, priklauso nuo v÷jo krypties. Jis vadinamas „generaliniu“ kursu. Jei v÷jas pučia pakeliui, plaukimas nesukelia jokių sunkumų. Stengiamasi, kad plaukimas būtų saugus ir greitas. Plaukiant fordevindu, būtina sekti, kad „fokas“ - (didžioji bur÷) savaime nepereitų į kitą halsą. Tai gali apversti valtį. Visai kitaip reikia manevruoti jei kelion÷s tikslas yra prieš v÷ją. Šiuo atveju teks laviruoti, tai yra plaukti dešiniuoju ir kairiuoju halsu, darant posūkius.

Priplaukimas prie tiltelio, kranto ar kito objekto

Tai gana sud÷tingas manevras, reikalaujantis visos įgulos darnių

veiksmų ir gero apskaičiavimo. Svarbiausia yra priplaukti prie numatytos vietos su mažu greičiu, kad įgula gal÷tų lengvai sustabdyti valtį nuo smūgio į prieplauką ar krantą.

Plaukiant irkline – burine valtimi prie prieplaukos, geriausia yra iš anksto nuleisti bures ir priplaukti prie numatytos vietos manevruojant su irklais.

17 pav. Priplaukimas prie tiltelio

20

Pučiant priešiniam v÷jui jachtos kursas nesutampa su generaliniu

kursu. (17 pav.)

Buriavimas esant stipriam v÷jui

Pagal saugumo taisykles, esant v÷jo stiprumui 40 B, bures būtina

nuleisti ir plaukti toliau tik su irklais. Sustipr÷jus v÷jui iki 40 B reikia įgulą perkelti į priešv÷jinį bortą (atkrenuoti valtį), kad valties pasvirimas būtų ne didesnis kaip 200. Didesnis pasvirimas, (krenas) papūtus v÷jo gūsiui, gali baigtis valties virtimu.

Buriuojant prie bet kurio v÷jo stiprumo, draudžiama šotus tvirtinti ant klampių ar vynioti juos ant rankų. Tai užtikrina galimybę greitai atleisti bures ir išvengti avarijos.

Žmogaus, esančio už borto, gelb÷jimas

Manevro tikslas – kuo greičiau priplaukti prie nelaim÷lio ir įkelti jį į

valtį. Jei tai greičiau galima padaryti plaukiant su bur÷mis, tai manevruojame su bur÷mis. Praktika rodo, kad daugeliu atvejų, geriau bures nuleisti ir manevruoti prie „žmogaus už borto“ su irklais.

Žmonių gelb÷jimo darbus privaloma išmokti vadovaujant kvalifikuotam instruktoriui.

Valties virtimas

Tai ypatingas atsitikimas. Jis daugiausia nutinka tada, kai

nesilaikoma reikalavimų nuleisti bures sustipr÷jus v÷jui iki 40 B, kai neįvertinamos hidrometeorologin÷s sąlygos ir įgulos pasiruošimas (kvalifikacija).

Virtus pirmiausia reikia išsiaiškinti ar n÷ra žmonių, užklotų bur÷mis arba atitrūkusių nuo valties. Visi įgulos nariai privalo būti prie valties ir jos laikytis.

Įvertinus pad÷tį, valties vadas priima tolimesnius sprendimus. Jei krantas netoli ir v÷jas pučia į krantą, galima d÷ti pastangas

priplukdyti valtį prie kranto, ją išsemti ir paruošti tolimesniam plaukiojimui. Jei esame toli nuo kranto ir v÷jas neša valtį nuo kranto, tai

21

reikia valtį inkaruoti ir laukti pagalbos. Trečias būdas – imtis darbo atstatyti valtį. Šis būdas yra gana

sud÷tingas ir įmanomas tik labai kvalifikuotai; patyrusiai įgulai.

PLAUKIOJIMO VANDENS KELIAIS TAISYKL öS

Sportiniai ir pramoginiai laivai neturi plaukioti farvateriais, kurie pažym÷ti krovininiams ir keleiviniams laivams jud÷ti.

Esant būtinumui kirsti farvaterį, galima tik praplaukus dideliems laivams. Norint kirsti art÷jančio laivo kursą, šį manevrą reikia atlikti iš anksto, ne arčiau kaip 0,5 km. nuo jo.

Sportiniams laivams draudžiama: priart÷ti prie didelių laivų, žemsiurbių, plaukiojančių kranų ir kitų specialių laivų;

- Stov÷ti ant inkaro farvateriuose ir prie plūduriuojančių navigacinių ženklų;

- Stov÷ti prie keleivinių prieplaukų, krovininių krantinių, debarkaderių arčiau kaip 200 m.

- Esant blogam matomumui ar rūkui, būti farvateriuose, jei matomumas yra mažesnis nei 1km.

Plaukiojant vidaus vandens keliais būtina įd÷miai sekti draudžiamuosius ir nurodomuosius navigacinius ženklus bei griežtai laikytis jų nuorodų.

Prasilenkimo taisykl÷s

1. Jei du motoriniai ar irkliniai laivai eina tiesiai arba beveik tiesiai vienas priešais kitą, tai jie privalo prasilenkti kairiais bortais. 2. Jei du motoriniai ar irkliniai laivai art÷ja vienas prie kito susikertančiais kursais, tai laivas, kuris mato kitą laivą iš savo dešin÷s pus÷s, privalo jam užleisti kelią. 3. Jei du buriniai laivai art÷ja vienas prie kito taip, kad gali įvykti susidūrimas, tai vienas iš jų turi užleisti kelią tokiu būdu: - kai laivai plaukia skirtingais halsais, tai laivas plaukiantis kairiu halsu privalo užleisti kelią kitam laivui; - jei abu laivai plaukia vienodais halsais, tai laivas, esantis priešv÷jin÷je pus÷je privalo užleisti kelią; - jei laivas, plaukiantis kairiu halsu mato kitą laivą iš priešv÷jin÷s pus÷s ir negali nustatyti, kuriuo halsu jis plaukia, tai jis privalo užleisti jam kelią.

22

4. Kada motorinis laivas art÷ja prie burinio laivo taip, kad gali įvykti susidūrimas, tai motorinis laivas privalo užleisti kelią. 5. Lenkiantis laivas neturi kliudyti plaukti savo kursu lenkiamajam laivui. Naktiniai plaukiojimai Kauno jūrų skautų laivais draudžiami.

18 pav. Prasilenkimo taisykl÷s

Jei laivas pateko į nelaimę arba jam būtina pagalba, reikia duoti

signalą l÷tai keliant ir nuleidžiant ištiestas į šalis rankas.

23

Sportinis ar pramoginis laivas, stovintis ant inkaro, naktį – privalo iškelti baltos šviesos žiburį, o dieną – juodą rutulio formos ženklą.

Vidaus vandens kelių ženklai

19 pav. Vidaus vandens keliuose statomi ženklai

Kair ÷ pus÷ – žalios spalvos plūdurai su žalia kūgio formos viršūne, smaigaliu nukreipta į viršų. Dešin÷ pus÷ – raudonos spalvos plūdurai su raudona cilindro formos viršūne.

Jų paskirtis yra užtikrinti saugią laivybą up÷mis, ežerais, tvenkiniais ir kanalais.

Vandens kelių (navigaciniai) ženklai statomi krante ir ant vandens (plūduriuojantys).

Kranto ženklai nurodo laivakelį, pra÷jimo po tiltais aukštį ir plotį. Kranto informaciniai ženklai skirstomi į draudžiamuosius,

įsp÷jamuosius ir nurodomuosius. Plūduriuojantys navigaciniai ženklai nurodo laivakelio briaunas,

posūkius, laivakelio atšakas ir kliūtis. Navigaciniai ženklai, priklausomai nuo vandens kelių

reikšmingumo, turi navigacinius žiburius. Ruošiantis, su jūrin÷mis valtimis į žygį, iš Kauno Nemunu

pasroviui ir Kuršių mariomis į Klaip÷dą bei atgal į Kauną, būtina gerai išnagrin÷ti plaukiojimo sąlygas ir navigacinius ženklus. Laikydamiesi visų reikalavimų ir taisyklių gal÷sime džiaugtis s÷kminga kelione.

24

JŪRINIAI MAZGAI

20 pav. Jūriniai mazgai

1. Tikras 2. Šefavimo 3. Šoto 4. Bramšoto 5. Paprastas Štekis 6. Žvejų 7. Valtinis 8. Stoporo 9. Gelb÷jimo kilpa 10. Piemenų 11. Smauglio 12. Talrefo

Gero v÷jo!