NEMOKAMAS SAVAITRATIS. LEIDIAMAS KIEKVIEN KETVIRTADIEN

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

A. Strumskis: Jei akcijos neturi potencialo tapti likvidios, gali motyvuoti kiek nori, niekas tokiai motyvacijai nepasiduos

Plaiau 2021 p.Plaiau 1819 p.

LAikrAtiS LeidiAmAS kAS Antr pirmAdien. 2013 M. liepos 821 d. nr. 16 (126)

Judesiais valdoma reklama Gluk media krjai teigia usiimantys ma-gija ir siekiantys reklamos versle vesti nauj standart interaktyvi reklam. Plaiau 7 p.

kov su sukiais algoritmais Telefonini suki padaryta ala pernai siek tris milijonus lit, bandytas apgauti kas ketvirtas alies gyventojas. Kol kas ryting priemoni kovai su ia sukiavimo forma ne-siimta, taiau svarstoma pagalb pasitelkti algoritmus. Plaiau 89 p.

Sveikata prie kontraband Lietuvos pirmininkavimo ES metu Europos institucijos dersis, kaip ir kiek riboti tabako pramon. Siloma udrausti mtines ir plonas cigaretes, didinti spjamuosius enklus ant pakelio ir taip mainti rkymo patrauklum. i silym prieininkai spja, kad tai padidins potrauk prie kontrabandini cigarei. Plaiau 1213 p.

Google mokslininkas: mons pervertina reklamos efektGoogle mokslininkas Davidas Reiley ragina ekonomikoje naudoti neprast metod eksperimentus. Taip jis sulau nusistovju-sius stereotipus reklamos versle. Plaiau 22 p.

kaina 3 Lt Us. nr. 126 tiraas: 15 000

IAME NUMERYJE

rinkos pokyiai434,99817,50 411,876,421.673,443.6714,309.97

OmXrOmXtOmXVFtSe100*nSdQ*ni225

+0,10 %+0,68 %+2,24 %+4,26 %+2,35 %+1,50%

Birelio 21 liepos 5(4*) d. duomenys

sipirti europai per 184 dienas

Liepos pradia ymi istorin vyk visos Europos politiniame gyvenime. iek tiek daugiau nei prie dvideimt met u Maskvos pavadlio laikytas Vilnius pradjo vadovauti demokratines valstybes vienijaniai Sjungai.

Plaiau 45 p.

d. Lialyt: Svarbu, kaip bendrauji, kok dmes skiri, pagaliau, k nori pasakyti laiku tai supratusios mons yra empions

Redakcija 3

LEIDJASUAB Balsas.lt leidiniaiKonstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 1086, 203 1082Faks.: (8 5) 205 9518info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTOR Ingrida MaiulaitytAUTORIAI: Greta Jankaityt, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskait, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas,

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasDIZAINER Audron Palukaityt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kata

Spausdino UAB Spaudos kontrai Usakymo numeris 126tiraas 15 000

Mediaga, pateikta Ekonomika.lt, leidinio nuosavyb. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudiama. Redakcija u reklamos turin neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

adirbta i peties. Pusantro tkstanio Lietuvos valdinink ir diplomat ne vienus metus plujo mokymuose ir kl kompetencij, ruodamiesi pirmininkavimo ikiams. Ministrai preziden-troje laik kalb egzamin odiu. Amatininkai kep suvenyrus, o Vilnius paskutin minut pasi-puo ilygintomis gatvmis.Nuskambjus pirmininkavimo pradi skelbian-ioms fanfaroms sveiai i usienio nuo ankstyvo ryto iki sutem arst komplimentus Lietuvai ir ragino vieni kitus im-tis Europos pamat re-monto. Vietos politikai spaud rank garbiems sveiams ir adjo at-vesdinti Europ Ukrain, mainti niekaip ne-majant jaunimo nedarb, auginti neaugani ekonomik ir tepti girgdanias pinig bei bank sjungas.Suskaiiuoti viiukus galsime po ei mne-si. Lietuvos darbo kokybs vertinim lems ne paminklu tapusios Valdov rm mens ar dul-kti staliuose pasmerkti kaklaraiiai, papuoti tautine atributika, o sudert teiss akt skaiius.Vieni gsdina, kad Lietuvos laukia neipasakytai sunkus pusmetis, mat teks derinti daugiau nei prasta klausim. Kiti ramina Europos Parla-mentas ruois artjantiems rinkimams, todl bus sukalbamesnis. Pirmininkavimo krikt gav vengrai perspja neapiokite pernelyg didelio ksnio.Politikai trimituoja apie alies garsinim bei verslo galimybes ir nori tikti, kad vadovavimas ES Tarybai suteiks galimyb tarptautins arenos viesoje gyvendinti nacionalinius interesus. U-sienio diplomat turmas labai greitai numalins

ias ambicijas. Liks tik rutina ir sunkus darbas kasdiense derybose.Pirmininkavimas tapo nemokama dovana Lietu-vai. Sostins viebuiai, restoranai ir tuinuk pardavjai met pabaigoje skaiiuos riebesn peln. Pasipuos Vilnius diugins ne tik sveius, bet ir miestieius. Pora imt rengini suteiks prog gyventojams i arti susipainti su ES poli-tikos virtuve. Taiau svarbiausia per pus met

politik, diplomat ir valdinink ar-mija dl liaugianio prakaito ir streso gis nekainojamos patirties, kuri atei-tyje gals panaudoti

alies labui. Bene didiausi nerim lietuvikam bdui ke-lia reputacija. Koki ini paskleisime pasauliui apie gintaro krat? Ar Lietuvos vardas pagarbiai skambs kiekvieno europieio lpose? Kiek ms krat upls turist, norini pasigroti unika-lia gamta ir nepakartojamu kultros paveldu? Ar tlas pranczas bei britas Vilniaus nebepainios su Ryga, o lietuvi su rusais?Brys urnalist gaudys kiekvien Tarptautinio valiutos fondo direktors Christine Lagarde bei Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso od. iokio tokio dmesio sulauks ir vie-nas kitas didesnio kalibro vietos politikas. Deja, Vilniui lemta atlikti scenos, o ne pagrindinio per-sonao vaidmen. Pirmininkavim ES Tarybai permusios Lietuvos pareiga pasirpinti, kad Europos teatro aktoriai galt tinkamai atlikti savo pareigas. Aiota ir pirmsias spaudos an-trates garantuoja tik ant scenos idygs pajacas, o ne ukulisi darbininkas.

Europos vadeliotojaiSvarbiausia atlikti nam darbus, tvirtina ne pirm kart ES Tarybos vair sukiojanti Airija.

Ppirmsias spaudos antrates

garantuoja tik ant scenos idygs pajacas, o ne ukulisi darbininkas

Ramno Vaitkaus pie. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 162013 m. liepos 821 d.

Savaits tema 5Savaits tema4

Laima Liucija Andrikien, lietuvos atstov ep

manau, kad kitos valstybs labai atsar-giai iri ms pirmininkavim ir nesiti-ki, jog mums pavyks daug nuveikti. taip manoma pirmiausia todl, kad Lietuva pirmininkauja pirm kart, taigi ioje srityje patyrimo neturime

Lietuva turi mogikj kapital, kuris leist pasiekti proveri finansiniais klausimais. Galvoje turiu prezident ir A. emet. taigi ms pareignai yra susipain su padtimi ir gana kompetentingi

europa iri Lietuv su viltimi, kad Vilnius vadovaus eS ryt partnerysts programai. Lapkriio susitikimas Lietuvos sostinje i esms nulems Briuselio santyk su rytinmis kaimynmis ateityje

pawelas robertas kowalas, lenkijos atstovas ep

NUOMON

Vincentas Voboleviius, isM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius

sipirti Europai per 184 dienasLiepos pradia ymi istorin vyk visos Europos politiniame gyvenime. iek tiek daugiau nei prie dvideimt met u Maskvos pavadlio laikytas Vilnius pradjo vadovauti demokratines valstybes vienijaniai Sjungai.

Prezident Dalia Grybauskait Eu-ropos Parlamente (EP) pristaty-dama pusmet truksianio pirmininkavimo Europos Sjungos (ES) Tarybai pri-oritetus, galimyb stovti prie Senojo emyno vairo prilygino svajons isipil-dymui. Vis dlto pirmosios vairiomis ventmis ir minjimais apipintos pir-mininkavimo dienos tik medaus mnuo prie gau-sios popierizmo snies kupin rutin.

ES dar toli grau iki federacins, JAV prime-nanios valstybs, tad kiekviena alis nar bus suinteresuota darbo-tvarks vir istumti savo problemas. Maai tokio pobdio patirties turiniai Lietuvai reiks gerai papluti, kad Eu-ropos galingj interesai bt suderinti ir kartu likt laiko aktualioms Lietuvai problemoms na-grinti.

energetika ir ryt partnerystSavaitraio kalbinti EP)atstovai teig tikintys Lietuvos galimybmis aktyviai pirmininkauti ES Tarybai. Jie palaiko Vilniaus ambicijas aktua-lizuoti energetikos proble-mas finansini rpesi akivaizdoje.

Vokietijos atstovas EP Peteris Lieseas savaitra-iui Ekonomika.lt teig besidiaugiantis, kad pir-mininkavim ES Tarybai pirm kart perm vals-tyb, kentusi sovietin priespaud, bei pridr, kad finansiniai klausimai, nors ir uims didel dal darbotvarks, neturt ugoti kit veiklos srii.

Gyvenimas nesustoja ties finansais, svarbu, kad bt skiriama dmesio kitiems dalykams, tvir-tino P. Lieseas. Europarla-mentaras taip pat pabr energetins nepriklauso-mybs skatinim visos Europos mastu.

Finans kriz yra glaudiai susijusi su auktomis energijos kai-nomis. Kasmet usienio

tiekjams, tarp kuri yra ir Rusija, sumokame apie 400 mlrd. eur. Sumain energijos itekli import ir pakeit j vidiniais alti-niais, sulauktume daugiau pajam bei galtume len-gviau sprsti Europos fi-nansines problemas ir ma-intume priklausomyb nuo usienio tiekj, pa-sakojo Vokietijos atstovas.

Kitas Vokietijos atsto-vas EP, Vidaus rinkos ir

vartotoj teisi apsaugos komiteto narys Andreas Schwabas savaitraiui Ekonomika.lt sak, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuva vykd daug sunki reform, to-dl i Vilniaus tikimasi ambicingumo ir veik-lumo, kuris galt bti laikomas pavyzdiniu.

Paklaustas, ar mano, kad Lietuva sugebs ener-getikos politik ikelti

kaip prioritet, A. Schwa-bas atsak, kad vidins energetikos rinkos kri-mas yra kritins svarbos projektas. iuo metu dl neadekvataus treiojo energetikos paketo pritai-kymo vis dar neturime rinkos, kuri veikt euro-piniu mastu. Ne kart ra-ginome Europos Komisij aktyviau skatinti treiojo energetikos paketo gy-vendinim, teig jis.

Lenkijos atstovas EP Pawelas Kowalas pa-br Lietuvos galimyb pasiekti ger rezultat ES Ryt partnerysts klausimu. Parlamentaro teigimu, tai, kad Lietuva pirmoji buvusi SSRS respublika, stojanti prie ES vairo, turi didel sim-bolin reikm tiek Euro-pai, tiek Ryt kaimynms. Lietuva ir anksiau ne-veng imtis lyderysts

Tarybai tikisi kitos Senojo emyno valstybs, teig, kad labiausiai tiktina, jog Europos valstybi vadovai viliasi, kad Lietuva suge-bs paneti nemonik statym leidybos krv ir nesiims kontroversik sprendim.

Manau, tikimasi, kad Lietuva pads siekti kon-sensuso tam tikrais klau-simais, kad alis bus gera tarpinink sudarys pa-grind diskusijai, taiau nesiims labai dideli iki, sak V. Vobo-leviius ir pridr, kad dal laiko, skirto spren-dimams priimti, atims prastas pasyvumas va-saros metu bei ventinis gruodio mnuo.

Briuselyje sikrusio Europos politikos studij centro (CEPS) vadovas Karelas Lannoo skepti-kai vertina valstybi siek savo darbotvark laikyti prioritetine. Noriau priminti, kad ES Tarybai pirmininkaujanti vals-tyb tik nusprendia, ku-riems klausimams teikti pirmim darbotvarkje, ir neturt remtis asme-ninmis preferencijomis. Juk dirbama vieningos Europos, o ne nacionali-nio intereso labui, sa-vaitraiui Ekonomika.lt aikino K. Lannoo.

pervertintas tarpininko vaidmuo?Lietuvos pirmininkavi-mas ES Tarybai suteikia unikali galimyb nusta-tyti viso Senojo emyno politikos darbotvark pusei met. Nors svar-biausi klausimai, tokie kaip finansin Europos bkl, ilieka darbotvar-ks viruje, kad ir kuri valstyb pirmininkaut, kiekviena alis siekia terpti bent iek tiek vie-tos regionui aktualesni klausim.

Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr

pastarieji metai parod, kad Lietuva gali imtis ryting ir tiksli veiksm sunkiais klausimais. Reuters

Kita vertus galimyb pirmininkauti Senajam emynui nedidelms valstybms, tokioms kaip Lietuva, suteikia politi-ni anabolik, kurie pus-meiui ipuia politinius alies raumenis. Vis dlto, oru sukurta jga, kaip ir daugiabui rsius su-lind pseudokultristai, atrodo daug tviriau nei yra i tikro.

Negalima pamirti, kad ES Tarybai pirminin-kaujanti valstyb atlieka pana vaidmen kaip Lietuvos Seimo pirminin-kas nustato darbotvark ir siekia kuo sklandesnio sprendim primimo proceso. Tiesa, darbotvar-ks nustatymas Europos mastu yra milinikas privalumas sudaryti ga-limyb europieiams ma-iau rpimus klausimus pateikti kaip vienus esmi-ni.

V. Voboleviius savait-raiui sak, kad prem-jeras ir prezident turs visas galimybes darbo-tvark traukti Lietuvai rpimus klausimus. Kita vertus, galutinis sprendi-mas, net jei bus kalbama mums aktualiais klausi-mais, nra tik ms ran-kose. Kiekviena Europos valstyb vis tiek irs sav interes. Progno-zuoti, kad pavyks rasti konsensus, kuris bus mums priimtinas, nedrs-iau, sak analitikas

A. Schwabas savaitra-iui teig nesutinkantis su nuomone, kad pirminin-kavimas ES Tarybai b-das pamaloninti nedideles valstybes. Tiesa, maes-nms alims sudtingiau uimti lyderio pozicij dl resurs stokos. Taiau b-tent maos valstybs gali veikti kaip veikls tarpi-ninkai pirmininkavimo metu, sak Vokietijos atstovas.

eS dar toli iki federacins, JAV primenanios valstybs, tad kiekviena alis bus suinteresuota darbotvarks vir istumti savo problemas.

ViLiUS petkAUSkASspecialiai ekonomika.lt i strasbro

Lietuva pads siekti konsensuso tam tikrais klausimais ir bus geras tarpininkas sudarys pagrind diskusijai, taiau nesiims labai dideli iki

MONI NAUJIENOS

Lietuviki vaistai Japonijoje

ernst&Young tapo eY

naujas vadovas

Lidl pradjo darbus

JAV mon plsis kaune

Statyb bendrovs Ei-kos statyba direktoriumi tapo Sigitas Miiuda. mo-nje jis dirba nuo jos k-rimo 2002 metais ir iki iol jo komercijos direktoriaus pareigas. Nuo 1993-ij iki

Eikos statybos krimo S. Miiuda dirbo monje Eika. Jis pakeis nuo 2012 m. gruodio monei vado-vavus Dari Vilk. Anks-iau prie bendrovs vairo stovjo Rytis Ivanauskas.

Ma kain maisto pre-kybos tinklas Lidl savo pagrindin Lietuvoje pla-tinimo centr statys alia Kauno.

iaurinje miesto da-lyje, Ramuiuose, stato-mas centras uims 12 ha ploto. Projekt vykdo vie-tinis Lidl pltros pada-linys Proinvest Kaunas bei Peikko Kaunas Real Estate suomi plieno konstrukcij bendrovs Peikko filialas Lietuvoje. Taip pat liepos pradioje Vilniuje Lidl pradjo sta-tyti pirm bandomj par-duotuv.

Jungtinse Valstijose si-krusi apsaugini liemeni gamyba besiverianti ben-drov Safariland Group sigijo dal Kaune veikianios bendrovs Arveka TGS. Skelbiama, kad i bendrov tapo pirmuoju Safariland Group pirkiniu Europoje.

Kompanija sigijo kau-niei dizaino bei individu-alios apsaugos priemoni gamybos linij. Safariland Group tiekia produkcij visam pasauliui, o Kaune pagamintas prekes dau-giausia eksportuos Euro-pos Sjung.

Audito ir konsultacij bendrov Ernst & Young pakeit vadov ir preks enkl. Nuo iol kompanijai vadovaus 51 met Markas Weinbergeris, anksiau js vadovaujamas pareigas Pa-saulio ir Amerikos mokesi padalinyje.

Keiiantis mons vado-vui, atnaujinamas ir mons vardas bei logotipas. Nuo liepos pirmosios bendrovs vardas EY. Patvirtintas ir naujasis mons logotipas bei kis Building a better working world (Kuriame veiksmingesn pasaul)

Bendrovs Sicor Bio-tech Lietuvoje sukurt ir gaminam vaist filg-rastim, skirt onkolo-ginms ligoms gydyti, registravo Japonijoje. Japonijos rinka buvo

paskutin i trij far-macijos rinkos milini, kurioje filgrastimas dar nebuvo registruotas, sako Sicor Biotech gamyklos direktorius G. unda.

Lidl msi Lietuvoje rimt veiksm. AFp

ernst&Young pakeit preks enkl ir vadov. Bendrovs nuotr.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

FAktAi

pirmininkAVimAS eS tArYBAi

Pirmininkavimo ES Tarybai ilaidos Lietuvoje sieks 214 mln. lit

Lietuva pirmoji Bal-tijos alis, permusi ES Tarybos vair. Latviai pir-mininkaus 2015, o estai 2018 metais

Lietuva penktoji pir-mininkavim ES Tarybai perimanti valstyb i va-dinamojo naujoki bloko

Pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo priori-tetai finans sistemos stabilumas, ekonomikos augimas ir ES Ryt par-tnerysts politika

sprendiant Ryt klau-sim, todl tikims, kad kart Vilnius taip pat imsis ryting veiksm, ypa Ukrainos atvilgiu, savaitraiui pasakojo parlamentaras.

tikisi profesionalumo Kiekviena valstyb, per-imdama pirmininkavimo ES Tarybai vair, vienaip ar kitaip bna iklusi savo tikslus ir lkesius.

Pirmininkavimas nra proga viso emyno dar-botvark perkelti vietos regionui aktualius klausi-mus, tad interes i dabar jau 28 valstybi nari tik-rai netrksta.

ISM vadybos ir ekono-mikos universiteto politi-kos ir ekonomikos progra-mos vadovas Vincentas Voboleviius, paklaustas ko, jo nuomone, i Lietuvos iai pirmininkaujant ES

76 ES paramaSavas verslas nr. 162013 m. liepos 821 d. nr. 162013 m. liepos 821 d.

g

kodl mons yra nelaimingi Nesi patenkintas profesiniu ar asmeniniu gyvenimu? problema susijusi ne su vaikyste, laims trkumu ar aplinkiniais. problema esi tu. Jei mums nesiseka gyvenime tai tik dl ms pai kalts. Galbt pro-blema susijusi su tuo, kuo mes tikime ir k darome.

tkstantmeio kartos darbuotoj trokimaipwC kartu su piet Kali-fornijos universitetu ir lon-dono verslo mokykla atliko tyrim ir band isiaikinti Y kartos, kitaip dar vadinamos tkstantmeio karta (angl. Millenium generation), darbuotoj poir darb.

nugalkite baim ir imkits verslopo 20 met labiau gai-lsits to, ko nepadarte, negu to, k padarte. Tad pamir baimes i ramaus uosto plaukite atvir jr. Tapkite atradjais, taip yra saks ymus ameri-kiei raytojas Markas Tvenas. Baim pradti nauj versl, pasirinkti kit gyvenimo krypt ar sukurti kit eim kankina daugel moni.

www.ek.ltnAUJienOS tAVO

VerSLUi

Kaip vertinate nauj oranini dvirai projekt Vilniuje?

ia jungiasi www.ek.lt draugai

1. Diaugiuosi tokiomis iniciatyvomis 31%

altinis: ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 150 skaitytoj.

SAVAITS KLAUSIMAS

13. is projektas yra geresnis nei ankstesnis 18%

4. Man is projektas nerpi 20%5. Neturiu nuomons 8%

2. Projektas lugs 23%Nuo liepos 15 dienos Vilniuje pradedamas gyven-dinti naujas oranini dvirai projektas savitar-nos sistema CycloCity, kuria naudojasi paryiaus, Briuselio, dublino ir kit miest gyventojai. dau-guma portalo ekonomika.lt skaitytoj diaugiasi tokia iniciatyva, bet kas penktas mano, jog is projektas yra pasmerktas neskmei.

DOMU savaitraiui ekonomika.lt domu, kaip pirmuosius ingsnius sekasi engti maam ar vidutiniam verslui. Tik krte savo kompanij, pradjote versl ar jau skmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

45

Judesiais valdoma reklamaGluk media krjai teigia usiimantys magija ir siekiantys rekla-mos versle vesti nauj standart interaktyvi reklam.

Prie trejus metus veikl pradjusi mon, pasitelkdama interakty-vias technologijas, kuria projektus, stendus bei instaliacijas, kurias aktyviai turi sitraukti irovas.

teigiam emocij krjaiTiek kalbant apie rek-lam, tiek apie rengi-nius iandien mogus yra pasyvus irovas. Jis stovi, stebi koncert, iri reklam, pasa-koja bendrovs direkto-rius Andrius Juvko. Ms uduotis traukti mog veiksm, kad jis pats galt k nors padaryti, pavyzdiui, pajudinti savo kn ir stebti, kaip kakas atsi-randa.

Pavyzdiui, automo-bili parodoje Minske Gluk Media sukr mini skaitytuv, kuris, padedant biomet- rinms technologijoms, atpaindavo moni

klient daugiau usienyjeGluk Media usakovai daugiausia yra usie-nieiai, bet inovatyvi usakov atsiranda ir Lietuvoje. Kol kas mo-ns nelabai supranta, kas tai yra, kokia jiems i to nauda, aikina mons direktorius. Jie priprat prie tradicini reklamos bd ir kreipia maai d-mesio naujus. Lietuvoje mons to prisibijo ir lau-kia, kas bus pirmas. Kai mes padarome vien pro-jekt, atsiranda ir kit norini.

Pasak A. Juvko, Va-karuose tokios reklamos standartas, o Lietuvoje

jas imginusios mons greitai pajauia inte-raktyvumo naud. Per trump laikotarp ms kuriami projektai pasie-kia labai daug moni. Be to, ms sistemos gali patelkti tiksli statistik kokia buvo auditorija, kiek laiko mogus pra-buvo prie stendo, tai vy-ras ar moteris, pasa-koja A. Juvko.

Pasak krj, tokia reklama efektyvesn, nes galima apskaiiuoti, koks mogus ir kiek laiko j stebjo. Daugum pro-jekt Gluk Media gy-vendina vairi masini rengini metu. Taiau j kuriamos reklamos

GretA JAnkAitYtgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Gluk media pasitelkdama naujas technologijas kuria reklamas, kurios traukia mones. Ruslano Kondratjevo nuotr.

gali bti ir stacionarios, diegiamos, pavyzdiui, prekybos centruose, kur taip pat sistemos stebi, kokie mons, kokiu pa-ros metu, kur lankosi.

Garantuoja skmGluk Media krjai teigia, kad dl savo tech-nologij gali usakovams garantuoti tam tikr re-zultat. Mes siekiame ne ileisti duot biudet, o pasiekti tiksl. Darome daug tyrim ir atsakome u savo instaliacijas bei sprendimus, sako A. Juvko. Kartais nau-dojame tokius dalykus kaip skms mokestis arba rezultato garantija: jeigu nepavyksta pasiekti su klientu sutart rezul-tat, griname pinigus.

Svarbiausia mogusPasak panekov, Gluk Media skm jiems le-mia orientavimasis mog. Jungiamasis ms darb bruoas mogus, galutinis varto-tojas. j mes labai kon-centruojams, tikina kitas bendrovs krjas Bartas Polonskis. mo-gus turi k nors padaryti: rank pajudinti, suukti, atsimerkti, usimerkti. Tada jis gauna vizualin atsak ir jauia, kad daro tak. Taip mes skati-name jo krybikum, o kai mogus kuria, jis jau-iasi laimingas.

Pasak A. Juvko, mon stengiasi pabrti kie-kvieno mogaus indivi-dualum. Tai yra ms skms arkliukas, tiki panekovas. Mes ste-bime mog ir supran-tame, ko jam reikia tuo momentu. Kiekvien i j laikome asmenybe.

23

lyt, ami ir pagal tai parinkdavo jiems tin-kamiausi automobilio model.

Vilniaus Vasaros te-rasoje mon sukr aidim, kurio metu mobiliaisiais rengi-niais siuniamos inu-ts atsiduria dideliame ekrane, o mons prie-ais ekran gali savo ju-desiais judinti tas frazes ir dlioti tekst.

I esms mes tei-kiame teigiamas emoci-jas kiekvienam mogui individualiai. Aiku, kak stebdamas mi-nioje, mogus taip pat gauna emocij, bet kai pats dalyvauja veiksme, tos emocijos visi-kai kitokios, teigia A. Juvko.

Vilniuje dirbanti try-likos moni komanda usiima ne tik komer-ciniais projektais. Ji dar kuria projekcijas ir vies programas ant pastat bei objekt. Vienas inomiausi j darb Kaldin pa-saka, pristatyta ant Vil-niaus katedros.

Gluk Media k-rjai teigia praktikai visas technologijas ku-riantys patys ir vairiais bdais pritaikantys rinkoje esam rang, pavyzdiui, xBox Ki-nect judesio davikl.

Parama pa-gal priemon Kaimo turizmo veiklos skati-nimas prasta tvarka teikiama kininkams ir kaimo gyventojams, tiek jau vykdantiems, tiek planuojantiems vykdyti kaimo turizmo ar turisti-ns stovyklos veikl.

Pagrindiniai tinkamu-mo gauti param kriteri-jai, remiantis prastomis priemons gyvendinimo taisyklmis, yra du, o pa-reikjas turi atitikti bent vien i j. Pirmoji slyga pareikjas iki paraikos pateikimo dienos ne ma-iau kaip vienerius me- tus turi vykdyti kaimo tu-rizmo arba turistins sto- vyklos veikl ir gauti i ios veiklos pajam. Antroji pareikjas iki paramos paraikos patei-kimo dienos deklaruoja gyvenamj viet kaimo vietovje nuo 2007 m. sau-sio 1 d. ir ne maiau kaip 12 mnesi vykdo ekono-min ir (ar) profesin veik- l kaimo vietovje bei gau-na i ios veiklos pajam.

Naujose priemons gyvendinimo taisyklse nebeliko reikalavimo laikyti ne maiau kaip tris sutartinius gyvulius (SG) ir turti ne maiau

eS parama kaimo turizmo skatinimuiNuo . m. birelio 25 d. iki liepos 19 d. renkamos paraikos paramai pagal Lietuvos kaimo pltros

20072013 m. programos (KPP) priemon Kaimo turizmo veiklos skatinimas gauti. iemet kaimo turizmo skatinimui numatyta skirti daugiau kaip 13 mln. lit paramos l.

rApOLAS GABrYSinfo@ekonomika.lt

kaip 2 EDV (europinio dydio vienetams) pri-lyginam ems vald. Nei nuo valdos dydio, nei nuo laikom gyvu-li skaiiaus paramos intensyvumas iemet ne-bepriklauso, pabria Nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos (NMA) Metodik rengimo posky-rio vyriausioji specialist Vaida Juraleviit.

Kaip ir ankstesniais metais, pagal supapras-tintas gyvendinimo taisykles paraikas ga-lima teikti, jei paramos suma nevirija 150 tkst. lit. Jei siekiama para-mos suma didesn nei 150 tkst. lit, paraikas reikia teikti pagal prastas gyvendinimo taisykles.

remiamos dvi veiklos sritysPagal KPP priemon Kaimo turizmo veiklos skatinimas remiamos dvi veiklos sritys: Kaimo turizmo skatinimas, skai-tant amat pltr kaimo turizmo sodybose ir Tu-ristini stovykl kaimo vietovse krimas ir plt-ra (iskyrus miko vieto-vse).

Supaprastinta tvarka param pagal veiklos srit Kaimo turizmo ska-tinimas, skaitant amat pltr kaimo turizmo so-dybose gali pretenduoti

tik jau veikiani kaimo turizmo sodyb eiminin-kai. Didiausia paramos suma vienam projektui teikiant paraik supa-prastinta tvarka siekia 150 tkst. lit. Teikiant paraik pagal prastas gyvendinimo taisykles didiausia paramos suma negali viryti 690 560 lit.

Turistini stovykl kaimo vietovse krimui ir pltrai didiausia para-mos suma vienam projek-tui supaprastinta tvarka negali viryti 75 tkst. lit. Siekiant didesns nei 150 tkst. lit paramos, pagal i veiklos srit di-diausia paramos suma vienam projektui negali viryti 207 168 lit.

Europos Sjungos (ES) parama kaimo turizmui gali sudaryti nuo 50 iki 75 proc. projekto investicij be PVM. Kaip ir ankstes-niais metais, didiausi paramos dal (iki 75 proc. vis tinkam finansuoti ilaid) pretenduoja pa-reikjai, pateik parai-kas pagal veiklos srit Kaimo turizmo skatini-mas, skaitant amat pl-tr kaimo turizmo sody-bose ir tiesiogiai susij su sertifikuot tradicini amat pltra kaimo tu-rizmo sodyboje. Kitiems pareikjams iemet bus finansuojama iki 50 proc. vis tinkam finansuoti projekto ilaid.

Verslo planas privalomasSiekiantis ES paramos kaimo turizmui kinin-kas ar kaimo gyventojas kartu su paraika turi pateikti parengt verslo ekonomin gyvybingum rodant verslo plan. Projekt, kuriems pra-oma ES paramos suma yra iki 150 tkst. lit, kaimo turizmo verslo planas eina paraikos sud, taiau projektas taip pat turi atitikti eko-nominio gyvybingumo rodiklius. Siekiant dides-ns nei 150 tkst. lit pa-ramos, verslo plan rei-kia parengti pagal tipin form bei pateikti penke-riems metams sudarytas prognozines finansines ataskaitas.

ES parama kaimo tu-rizmui skiriama, jeigu kininkas ar kaimo gy-ventojas utikrina tin-kam projekto finansa-vimo altin, pavyzdiui, skolintas las, paramos las, i projekte numa-tytos veiklos gautinas l-as. is altinis turi bti pagrstas verslo plano finansini ataskait duo-menimis.

iemet t, kurie ketina projekt i dalies gyven-dinti skolintomis lo-mis, taip pat laukia nau-jov. Jei projekto dalis gyvendinama skolinto-mis lomis, pareikjas

sipareigoja iki paramos sutarties pasiraymo dienos NMA pateikti pa-sirayt paskolos sutart. Sutartis bus pasirayta tik tada, kai pareik-jas pateiks reikalingus dokumentus. Paramos sutartis turi bti pasira-yta ne vliau kaip per 6 mnesius nuo spren-dimo skirti param primimo dienos, at-kreipia dmes NMA spe-cialist V. Juraleviit.

Projekto gyvendinimo trukm turi bti nuro-dyta verslo plane arba pa-raikoje (supaprastinta tvarka) ir negali viryti 24 mnesi nuo paramos sutarties pasiraymo die-nos. Projekt galima gy-vendinti keliais etapais ir NMA teikti iki 4 mok-jimo praym. prasta, kad paramos gavjai projekt vykdo dalimis. Pavyzdiui, i pradi pa-sistato naujus pastatus ir tada pateikia mokjimo praym. Jiems kom-pensuojamos tinkamos finansuoti ilaidos ir jie padaro kitas numatytas investicijas, projekto gyvendinimo eigos pa-vyzd pateikia NMA spe-cialist.

patogiau pateikti paraikiemet pareikjas gali pateikti paraik bet ku-riame NMA teritoriniame paramos administravimo skyriuje, nepriklausomai nuo to, kurioje teritori-joje gyvendins projekt. Vadinasi, pareikjas gali gyvendinti projekt Alytaus rajone, o paraik teikti Klaipdos terito-riniame skyriuje, pa-aikina NMA specialist V. Juraleviit.

NMA specialist taip pat primena, kad svarbu atidiai pildyti paramos paraik ir drauge su ja pateikti visus reikiamus dokumentus. Pildant pa-raik galima naudotis paraikos pildymo ins-trukcija, kuri pateikiama NMA svetainje adresu www.nma.lt, sako V. Ju-raleviit bei akcentuoja, kad pareikjai turt at-kreipti dmes tinkam ir netinkam finansuoti ilaid kategorijas. Be to, negalima pamirti, kad tinkamomis finansuoti ilaidomis pripastamos tos ilaidos, kurios patir-tos nuo paramos paraikos pateikimo dienos.

Usakymo Nr. 07-04-2013

nei nuo valdos dydio, nei nuo laikom gyvuli skaiiaus paramos intensyvumas iemet nebepriklauso, pabria nmA vyriausioji specialist V. Juraleviit. Asmeninio albumo nuotr.

parama prasta tvarka teikiama kininkams ir kaimo gyventojams, tiek jau vykdantiems, tiek planuojantiems vykdyti kaimo turizmo ar turistins stovy-klos veikl. Audriaus Bagdono/Fotodiena nuotr.

Lietuvoje8 nr. 162013 m. liepos 821 d. Lietuvoje 9nr. 162013 m. liepos 821 d.

Yra nuomoni, kad tai nesaugi uimtumo forma, kuri stabdo dar-buotojus rinktis i darbo sutarties r. Kadangi nuomons yra vairios, aptariame terminuotos sutarties sudarymo ypa-tumus ir egzistuojani Lietuvos teism praktik iuo klausimu.

Terminuotos darbo sutarties svoka pateikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 109 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog terminuota darbo sutar-tis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. statymas draudia su-daryti terminuot darbo sutart, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio. I-imtis galima tik statym ar kolektyvins sutarties numatytais atvejais arba kai darbuotojas priima-mas naujai steigiam darbo viet.

Lietuvos Aukiausia-sis Teismas, aikindamas mint draudim suda-ryti terminuot darbo sutart, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, yra pabrs, kad is draudi-mas reikia, jog darbda-viui draudiama pasi-lyti darbuotojui sudaryti terminuot darbo sutart darbui, kuris pagal savo esm yra nuolatinio po-bdio, o statymai ar ko-lektyvin sutartis nenu-mato galimybs sudaryti toki sutart.

terminuota sutartis didina

lankstumTerminuota darbo sutartis neretai vardijama kaip viena i darbo organizavimo form, padedani

didinti darbo santyki lankstum.

AdVOkAt inGA kLimAAUSkien advokat profesin bendrija

MAQs law Firm

Tiek teisinis regla-mentavimas, tiek teism praktika nukreipta tai, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas turi bti grindiamas objek-tyvia btinybe patenkinti laikinai padidjus darbo jgos poreik ir darbas, kuriam dirbti sudaroma terminuota darbo sutar-tis, nra nuolatinis jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikr darb atli-kimo laikui).

Konkretaus darbo laikinas ar nuolatinis pobdis nustatomas ver-tinus konkreios situa-cijos aplinkybes. Todl net tokiais atvejais, kai, pavyzdiui, terminuota darbo sutartis prat-siama kelet kart ir t-siasi kelerius metus, ne-paeidiant DK nustatyto penkeri met termino, savaime nereikia, kad darbas yra nuolatinio pobdio ir paeidia DK tvirtintos terminuotos darbo sutarties principus bei slygas. Btina ver-tinti, ar tai yra siejama su atliekamo darbo poreikiu konkreiu laikotarpiu.

Kitas svarbus aspektas, sulygstant dl terminuot darbo teisini santyki,

yra termino darbo sutar-tyje nustatymas, kuriam sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbo tei-sini santyki subjektai terminuota darbo sutar-timi gali susitarti, kad darbo laikotarpis sutar-tyje bt nustatytas iki tam tikros kalendorins datos arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo ar pasibai-gimo (pavyzdiui, kol bus atliktas tam tikras dar-bas; kol kitas darbuotojas gr i atostog, ligos).

Tikslinga pastebti, kad Europos lygmeniu yra pripastama, jog net pagal neterminuotas darbo sutartis dirban-tys asmenys gali jaustis nesaugs, nes netek darbo ir siekdami rasti geros kokybs darb jie susidurt su tais paiais sunkumais.

Tad, nors pasirinkti terminuotus darbo tei-sinius santykius dar-buotojus gali stabdyti nesaugaus uimtumo jausmas, statymai sutei-kia apsaug nuo nepa-grst j, ir i uimtumo forma gali bti naudinga priemon tiek darbda-viui, tiek darbuotojui ir padedanti didinti darbo santyki lankstum.

Advokat i. klimaauskien: terminuota sutartis gali bti naudinga priemon tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir padti didinti darbo santyki lankstum. Asmeninio albumo nuotr.

Anonimikum sukiams lei-dia ilaikyti i a n k s t i n i o mokjimo SIM kortels. Vienas elementariau-si bd ukirsti keli sukiams anonimikai pirkti tokias korteles registruoti perkanij asmens duomenis. Tokia sistema yra naudojama kai kuriose usienio a-lyse, pavyzdiui, Pranc-zijoje, Vokietijoje, Norve-gijoje, Australijoje.

nuomons isiskiriaLietuvos didij ope-ratori poiris tai, ar reikt tokios sistemos,

kov su sukiais su algoritmaisTelefonini suki padaryta ala pernai siek tris milijonus lit, ban-dytas apgauti kas ketvirtas alies gyventojas. Kol kas ryting prie-moni kovai su ia sukiavimo forma nesiimta, taiau svarstoma pagalb pasitelkti algoritmus.

GretA JAnkAitYtgreta.jankaityte@ekonomika.lt

skiriasi. Vienintel Bit pritaria, kad bt regis-truojami perkanij iankstines mokjimo korteles duomenys. Re-gistracija galbt nepads ivengti nusikaltim (ne tik telefoninio sukia-vimo, bet ir kit), bet su-mains j skaii, teigia Laura Bielsk, Bits atstov ryiams su visuo-mene. Vis dlto anoni-mikum isaugoti bt manoma, pavyzdiui, atsiveant SIM korteli i kit ali, kur jos neregis-truojamos ir kuriose vei-kia roaming paslauga.

Tele2 atstovai negali tiksliai pasakyti, ar pri-taria iai priemonei, nes Lietuvoje nra apskai-iuotos jos snaudos ir teikiama nauda. Esame

nei u, nei prie tokius pasilymus, kokie jie yra dabar, aikina Tele2 korporacins komunika-cijos direktorius Baltijos alims Andrius Baranaus-kas. Mes neinome, ar tokios priemons bt naudingos. Reikt atlikti isamesn analiz. Taip pat pravartu pairti ali, kurios turi toki sis-tem, patirt.

Pasak A. Baranausko, didieji operatoriai, be abe-jons, patirt dideli i-laid. Reikt registruoti ne tik tuos, kurie sigyja korteles, bet ir jas jau tu-rinius asmenis. Toki yra per milijon. Reikt skirti papildomai laiko, papildomai darbuotoj. Jeigu valstyb vest to-ki sistem, ji ir turt pa-dengti tas ilaidas, sako Tele2 atstovas.

problem neisprstOmnitel mobiliojo ryio operatorius tokius sily-mus reaguoja prieikai. Ms nuomone, ianks-tinio mokjimo abonent registracija neisprst problem dl mobiliojo ryio paslaug naudojimo anonimikai, siekiant nu-sikalstam tiksl, sa-

vaitraiui Ekonomika.lt sako Tadas Jackus, Omnitel iorins komu-nikacijos vadybininkas.

Jis, kaip ir Bits atstov, teigia, kad i sistem sukiai galt apeiti sivedami korte-li i usienio, kur nra privaloma registracija. Lietuvoje, pasak T. Jac-kaus, vartotojas taip pat gali sigyti neribot skai-i iankstinio mokjimo korteli, o jas registruoti per statytin asmen ir naudoti sukiavimui.

Be to, privaloma regis-tracija gerokai pailgint iankstino mokjimo kor-tels pardavimo laik, nes pardavjas turt pati-krinti abonento tapatyb, kur nors j ufiksuoti, o vliau perduoti paslaugos teikjui, aikina T. Jac-kus. Dl to pirmiausia neivengiamai kilt pa-slaugos kaina, be to, kai kuriose prekybos vietose, pvz., didij prekybos centr kasose, kur ypa svarbus vieno kliento aptarnavimo prie kasos laikas, iankstinio mo-kjimo kortels ivis gali bti nebeparduodamos.

Omnitel atstovas tei-gia, kad vedus toki sis-tem turt bti numaty-tas papildom operatori ilaid kompensavimo mechanizmas.

Atpastamas elgesysLiberal sjdio frak-cijos Seime narys Remi-gijus imaius, kartu su

Yra aiks suki elgesio modeliai, pagal kuriuos galima nustatyti algoritmus

FAktAi

SUkiAVimO mAStAi

21 proc. Lietuvos gyven-toj yra sulauks telefo-nini suki skambui, rodo Swedbank usa-kymu atliktas tyrimas

Devynios i deimties apie sukiavim praneu-si auk moterys

28,5 proc. suki ap-simeta esantys pareig-nais, 12 proc. eimos nariais arba finansini institucij darbuotojais

Telefoniniams ir elek-troniniams sukiams pa-vyksta apgauti mog tik 1 kart i 50

500 kmTIK SKAIIAI

TOKIO ILGIO TVOR NORIMA STATYTI TARP LIETUVOS IR BALTARUSIJOS, KAD BT GALIMA APSIGINTI NUO KIAULI MARO

nauja taksi tvarka

prie oro uosto kol kas gals stovti tik dviej bendrovi taksi. Fotodiena

nuo liepos Vilniaus oro uoste numatyta nauja tvarka taksi monms.

Nustatytas taksi paslaug kain limitas: u nuvaiuot kilometr dien daugiausia galima prayti 3,5 lito, u sdim 5 lit. Numatyti maksimals kainiai populia-riausiems marrutams. Be to, oro uoste stovintys taksi

automobiliai turs atitikti ko-kybs reikalavimus. Mainos privals bti ne senesns nei 8 met, j salonas turs bti tvarkingas, vairuotojai kul-tringi ir kelions pabaigoje teikti kvit bei suteikti gali-myb atsiskaityti mokjimo kortele. Kol kas oro uoste veiks tik dvi taksi bendrovs Passenger Ground Services ir Vilnius vea.

Atvyks tVF vadov

Ch. Lagarde atvykimas pirmas tokio lygio vizitas per eiolika met. Reuters

Liepos mnes Lietuvos banke lankysis tarptautinio valiutos fondo (tVF) vadov Christine Lagarde.

Tai pirmas tokio rango TVF pareigno vizitas Lietu-voje per pastaruosius eio-lika met. Liepos 18 dien C. Lagarde dalyvaus Lietuvos banko rengiamoje apskri-

tojo stalo diskusijoje Euro-pos ekonomin integracija: iki ir galimybi vertini-mas ir susitiks su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku bei kitais valdybos nariais.

TVF nar Lietuva yra nuo 1992 met. Paskutin kart tuometinis TVF vadovas Mi-chelis Camdessus Lietuvoje lanksi 1997-aisiais.

partijos kolega Vitalijumi Galiumi silantis teiss aktus kovai su telefoni-niais sukiais, taip pat ne-tiki korteli registracijos nauda.

Taip, tai apsunkint suki, kaip ir kiekvieno kito mogaus gyvenim, savaitraiui sak R. imaius. Norint suk-iauti itas sprendimas bt apeinamas pora jim. Bt galima tie-siog asocialaus mogaus paprayti nupirkti korte-li. Tad, manau, kovoti su sukiais galima pa-prastesniais bdais.

Vienas i toki bd algoritm naudojimas sie-kiant atpainti sukiaus telefon. Yra labai aiks suki elgesio modeliai,

pagal kuriuos galima nu-statyti algoritmus. Juos bt paprasta suprogra-muoti telefon operatori sistemoje ir jie leist at-painti galim telefonin suki, teigia R. ima-ius.

Pasak Seimo nario, su-veikus algoritmui, duo-menys bt perduodami policijai. Arba, praneus, kad kilo tarimas dl tam tikro numerio, jis bt blokuojamas, o at-blokuoti bt galima tik nujus pas tinklo opera-tori.

Kad toks algoritmas tiks nesukiaujaniam mogui, tikimyb maa, o sukiui apgauti algori-tm nemanoma, tiki R. imaius.

Apribojimai kaljimamsT. Jackus teigia, kad Omnitel pritaria R. i-maiaus ir V. Gailiaus pasilytoms priemonms nedelsiant blokuoti i-ankstinio mokjimo SIM korteles. Pasak jo, taip pat reikt kovoti su sukia-vimu telefonais i kali-nimo viet.

Apie 70 proc. telefoni-ni suki yra kaliniai arba neseniai laisv ij asmenys, rodo Swedbank usakymu Spinter atliktas tyri-mas. Pasak Bits at-stovs L. Bielsks, buvo skelbiama, kad per metus kalinimo staigose rasta 8 tkst. telefon.

Tiek Omnitel, tiek Bits atstovai yra u tai,

kad laisvs atmimo s-taigose bt diegta ryio slopinimo ranga. Dar viena priemon didesn daikt, patenkani ka-ljimus, kontrol, sako L. Bielsk.

policija nori registracijosKomentuodama isakyt nuomon dl SIM korteli registravimo problem, Policijos departamento atstov ryiams su visuo-mene Lina Nemeikait teigia, kad Lietuvos po-licija remia iniciatyvas, susijusias su iankstinio mokjimo SIM korteli registravimu. Taip poli-cijai bt lengviau rinkti duomenis.

Situacija, kai ryio tinkl operatoriai nepri-

valo kaupti i paslaug vartotoj duomen ir juos teikti atitinkamoms institucijoms, apsunkina ir sultina vykdomus operatyvinius ir ikiteis-minius tyrimus, aikina L. Nemeikait. Mint korteli naudotoj asme-nybms nustatyti gai-tamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktu-alum.

Pasak Policijos de-partamento atstovs, prievol registruoti i-ankstinio mokjimo SIM korteli vartotojus ne tik palengvint sunki nusi-kaltim tyrim, bet ir su-maint poreik naudoti kitus tyrimo veiksmus, pavyzdiui, atsekti IMEI kod ar slapta stebti.

Siloma su Lietuvos sukiais kovoti algoritmais, kurie atpaint ir ublokuot agaviko numer. Fotodiena

kai kuriose alyse, perkant ianks-tinio mokjimo kortel, reikia pateikti savo asmens duomenis. shutterstock

Lietuvoje 11Lietuvoje10

Skatina verslum, bet ne sveik ekonomik Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvs visuomens veikjai skambino varpais dl Lietuvos gyventoj negebjimo kurti versl ir dirbti sau. Statistika rodo, kad didelis savarankikai dirbani asmen skaiius bdingas tik vargingiausioms valstybms.

Na u j a u s i a i s E u r o s t a t duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankikai dirbo iek tiek maiau nei deimtadalis vis dirbani moni, o Europos Sjungos (ES) vidurkis 15 proc. Sava-rankikai dirbani as-men skaiius Lietuvoje sistemingai maja nuo tada, kai alis stojo ES. Kol nepriklausme ES, savarankika veikla Lie-tuvoje usim daugiau nei penktadalis vis dir-bani asmen.

Verta atkreipti dmes, kad savarankikai dir-bani moni skaiius toli grau nra sveikos ekonomikos rodiklis. Pa-vyzdiui, Makedonijoje, kurios BVP vienam gy-ventojui dukart maesnis nei Lietuvoje, savaran-kikai dirbani asmen skaiius sudaro iek tiek daugiau nei 28 proc. Ekspert nuomone, sava-rankikas darbas puiki verslumo mokykla.

Skatina verslumStatistikai savaranki-kai dirbani asmen skaiius Lietuvoje ma-ja, taiau negalima sakyti, kad tai neigia-mai veikia lietuvi nor kurti nuosav versl. Statistikos departa-mento duomenimis, registruojam moni skaiius alyje didja. Finans kriz neigia-

mai paveik moni statistik, taiau 2013 met pradioje regis-truot ma ir vidutini moni skaiius buvo 60 proc. didesnis nei 2008-aisiais, kai buvo pa-siektas pikas. Dar dau-giau, palyginti su 2009 metais, moni skaiius padvigubjo.

Verslum alyje skati-nanios agentros Versli

Savarankikas darbas Lietuvoje veikiau traktuojamas kaip galimyb ivengti nedarbo

Savarankik darb galima tapatinti su verslumu, taiau pastarasis nra btinai savarankikas darbas

11,1 %TIK SKAIIAI

TIEK SUMAJO BEDARBI SKAIIUS, PALYGINTI SU 2012 MET LIEPOS 1 DIENApalyginti su 2011 metais, pernai nauj bst skaiius Vilniuje iaugo dvigubai. Fotodiena/Karolis Kavollis

pernai Lietuvoje gyvena-mj viet pakeit apie 60 tkst. moni, arba tiek, kiek met pradioje gyveno Alytaus mieste.

alies sostin Vilnius per-nai pritrauk 56 proc. dau-giau moni nei 2011-aisiais, o ia 2012 metais pastatyt bst skaiius siek 1,9 tkst. ir sudar 36,5 proc. vis

naujos statybos but alyje. Sostin nuolat pritraukia nauj gyventoj, o dalis j kasmet nusprendia sigyti nuosav bst, teigia Swedbank Finansavimo departamento direktor J-rat Gumuliauskien. Banko duomenimis, iuo metu 44 proc. vis naujai iduo-dam bsto paskol ski-riama taip pat Vilniuje.

kas kenkia produktyvumuitarptautin kompanija Gensler pranea, kad darbuotojai daugiau dmesio skiria darbui, taiau jis nra toks efek-tyvus kaip anksiau.

Bendradarbiavimas gali perengti ribas. I ties jo nauda nuolat maja. Kai visi aplink dirba kartu, ne-begali susikaupti, sak

viena i Gensler vadovi Diane Hoskins. Pokalbiai darbo klausimais persikl bendras biuro erdves, taigi darbuotojams vis sunkiau susikaupti, rodo Gensler atlikta 2 tkst. darbuotoj apklausa. Jei prarandi susi-telkim, tai prilygsta grivan-iam kort nameliui, nes tai yra bene svarbiausia darbo dalis, sako D. Hoskins.

Bendrov intel, sprsdama produktyvumo problem, sukr atskiras erdves grupi komunikacijai. scanpix

paslaug centrai suteikia vertingos patirties ir moko vakarietikos verslo kultros. Fotodiena/ieva Buzdeikait

ViLiUS petkAUSkAS vilius.petkauskas@ekonomika.lt

kitas ingsnis nuosavas verslasAnalizuojant statistik, galima pastebti kelias tendencijas, susijusias su savarankika veikla. Augant nedarbo lygiui, daugja savarankiku darbu usiimani mo-ni, tad panau, kad lietu-viai link dirbti savaran-kikai, kai nebra kitos ieities. Toki valg pa-tvirtino ir Kauno techno-logijos universiteto (KTU) mokslininki Grainos Startiens bei Ritos Re-meikiens atlikta analiz, kurioje teigiama, kad sa-

FAktAi

SAVArAnkikAS dArBAS

2013 met pradioje Lietuvoje veik 13 018 ma ir vidutini moni

Eurostat duomeni-mis 2013 met pradioje Lietuvoje savarankikai dirbo 127 tkst. gyven-toj

Oficiali statistika rodo, kad 24 tkst. savaran-kikai dirbani asmen sukuria bent vien papil-dom darbo viet

Lietuvoje savarankikai dirba 12,7 proc. vyr ir 7,4 proc. moter

varankikas darbas Lietu-voje veikiau traktuojamas kaip galimyb ivengti ne-darbo, o Vakar Europos alyse tokia veikla naudo-jama savo svajonms gy-vendinti.

Kita domi tendencija majant savaranki-kai dirbani moni skaiiui, auga steigt moni kiekis. Galima daryti prielaid, kad da-lis savarankiku darbu usiimani asmen, ku-rie gyja verslininko pa-tirties, galiausiai kuria savo versl. V. Ivanovo tei-gimu, savarankikai dir-

bani moni indlis valstybs ekonomik yra svarbus ne tik dl sumo-kam mokesi, bet ir dl verslumo gdi. Sa-varankikai dirbantys asmenys sukuria darbo vietas ir sau, o kartais ir savo eimos nariams. Gal gale savarankikas darbas isivysto darbo viet krim, moni savininkai yra versli-ninkai, kurie savo darb pradjo nuo individualios veiklos, pasakojo anali-tikas.

Savaitraio Ekono-mika.lt kalbinta sava-rankikai dirbanti kino industrijos atstov Ieva Buinskait pasakojo tikinti, kad individuali veikla pads gauti rei-kiamos patirties, kuri pravers kuriant versl. Kadangi esu jauna ir ne-turiu daug patirties, iuo metu man kur kas papras-iau dirbti prie skirting projekt. Galbt ateityje galsiu kurti savo mon, kuri usiims ta paia veikla, pasakojo mer-gina. Panekov pridr, kad veikiant savaran-kikai kur kas lengviau dirbti su skirtingais mo-nmis ir projektais. Tai palengvina sprendim dl konkreios veiklos srities ateityje.

kliudo mokesiai ir biurokratijaPasaulio banko sudaro-mame palankumo verslui indekse kaip vienas kriti-ni Lietuvos verslo aplin-kos trkum nurodomas popierizmas. Verslo stei-gimo kategorijoje Lietuva tarp vis pasaulio ali uima vos 107 viet, o esmin tokio rezultato

Savarankikai dirbani asmen skaiius toli grau nra sveikos ekonomikos rodiklis. scanpix

Lietuviai link dirbti sau, taiau tik tada, kai nra kitos ieities. scanpix

nr. 162013 m. liepos 821 d.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

prieastis poreikis gauti vairias paymas, liudi-jimus ir patvirtinimus, kurie sukuria papildo-mas ilaidas. Palyginimui Estija ioje kategorijoje uima 47 viet.

Analogika situacija yra ir to paties reitingo mokesi mokjimo srityje. Pasaulio banko skaiiavimu, Lietuvoje verslui reikia mokti net 11 skirting mokesi, o i procedra vidutini-kai atima 175 valandas per metus. Nenuostabu, kad daugiausia keblum usiimant savarankiku darbu kyla laukiant lei-dim ir pildant pajam deklaracijas.

K. Leontjeva leidiniui Ekonomika.lt teig mananti, kad majantis savarankikai dirban-i asmen skaiius gali bti susijs su mokesi nata. Reikt irti, ar mons nelink usi-

Lietuvoje steigiami paslaug centrai vaidina svarb vaidmen mai-nant nedarbo lyg alyje.

Padedant V Inves-tuok Lietuvoje nuo 2012 met pradios ms alyje veikl pradjo ar pltsi 15 vairias paslaugas teikian-i usienio investuotoj centr, kuri planuose

darbinti per 1 000 dar-buotoj.

ie centrai padeda sprsti ir itin aktuali jau-nimo nedarbo problem, sako V Investuok Lietuvoje generalin di-rektor Milda Darguait. Anot jos, gytos vakarie-tiko verslo pamokos v-liau perneamos Lietuvos verslo pasaul.

Lietuva analitikas Vadi-mas Ivanovas, paklaus-tas, ar savarankik darb galima tapatinti su verslumu, teig, kad tarp i dviej reikini sly-io tak yra. Sakyiau, kad savarankik darb galima tapatinti su vers-lumu, taiau pastarasis nra btinai savaran-kikas darbas. Savaran-kikai dirbantis mogus

yra lyg ir verslininkas, jis turi savo versl, kur vykdo individualiai arba su eimos nariais, sak analitikas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspert Ka-tena Leontjeva leidiniui Ekonomika.lt teig nemananti, kad savaran-kik darb reikt vi-sikai sieti su verslumu,

taiau pastebjo, kad vienas pamatini vers-lumo poymi darbo vietos sukrimas sau, o tai i esms ir yra sava-rankikas darbas. Vi-liamasi, kad tai yra pir-mas ingsnis nuosavos mons link, tad ioje vietoje ir matome sava-rankiko darbo bei vers-lumo slyt, pridr analitik.

imti savarankika veikla, ar yra nuo jos atgrasomi. Panau, kad Lietuvoje jie veikiau yra atgrasomi. Turime didelius mokes-ius, intensyv regulia-vim. Individuali veikla nepaprastai jautriai rea-guoja bet kokius mokes-i pakeitimus, pasa-kojo ekspert.

I. Buinskait savait-raiui pasakojo, kad dirbant savarankikai neretai tenka susidurti su biurokratine pai-niava. Sunku atskirti, kas yra laisvoji profesija, o kas ne, tad neaiku, kam mokti 5 proc. GPM mokesio, o kam 15 proc. I tikro tenka praleisti nemaai laiko, kad su-prastum, kam ir kodl

reikia mokti, patir-timi dalijosi mergina ir pridr suprantanti, kad sistemos keitimas nra pats geriausias proble-mos sprendimo bdas, taiau, anot jos, Sodros ir Valstybins mokesi inspekcijos (VMI) dar-buotojai galt iek tiek labiau pasistengti dl gy-ventoj.

Sistema ir taip kom-plikuota, tad konsultuo-jantys asmenys neturt neti papildomos su-maities. Yra buv atvej, kai nesutapo mano duo-menys Sodros ir VMI deklaracijose, o konsul-tant atsak neinanti, kodl taip yra. Kyla klau-simas, kas tada ino, pasakojo I. Buinskait.

maitina migracija maina nedarb

Sveikata prie kontraband

GretA JAnkAitYtgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Lietuvos pirmininkavimo ES metu Europos institucijos dersis, kaip ir kiek riboti tabako pramon.

traband, sako jis. Tad tiktina, kad toks draudi-mas sukels nepatogum ir jie bus link mesti rkyti, o ne vaiuoti Rusij, Bal-tarusij ar eiti turg ie-koti igoni, kurios par-duot toki cigarei.

Baudos rkantiesiems nelegaliaiLLRI teigimu, Lietuvoje kontrabandins cigarets sudaro apie tredal vis surkom cigarei. Per-nai kontrabandini ciga-rei sulaikyta u beveik 17,5 mln. lit. Lietuvos teisingumo ministerija, nordama sumainti mast, silo bausti ne tik kontrabandos vejus, bet ir kontrabandinio tabako bei alkoholio vartotojus.

Vyriausybs atstovai silo taikyti asmenims, sigijusiems nelegalaus alkoholio ar tabako ga-mini, administracines nuobaudas. Pagal pateikt silym u sigyt kontra-bandin pakel cigarei bt galima gauti nuo 100 iki 300 lit baudos. Taip padarome nusikaltliais tredal Lietuvos gyven-toj, aikina E. Ruel.

Jie neperka tabako ga-mini nordami padaryti k nors blogo, tai veria daryti j perkamoji galia. Tad nereikt moni versti nusikaltliais, nes jie nedaro nieko blogo.

rkymo ala milijardaiNors kontrabandins pre- ks yra nuostolis valsty-bi ekonomikai, skaiiuo-jama, kad rkymas Eu-ropos ekonomikai atnea puss trilijono eur al, o nuo susijusi su r-kymu lig kasmet mirta apie 700 tkst. ES gyven-toj.

Nordama pakeisti i statistik ES nagrinja ir kitus silymus. ES Tabako produkt direk-tyvoje numatyta ne tik udrausti plonas bei papil-dom skon turinias ciga-retes, bet ir riboti nikotino turini elektronini ci-garei pardavim, grie-

iau tikrinti internetu tabak perkani asmen ami. Taip pat planuo-jama padidinti spjimus ant cigarei pakeli.

LLRI specialistui ne-aiku, kodl ES nori pa-didinti apie rkymo al praneanius spjimus ant cigarei pakeli. Nra argumentuojama, kokiu pagrindu tai si-loma daryti, sako E. Ru- el. Dabartiniams sp-jimams, jei jie yra veiks-mingi, to ploto utenka. Nepagrsta, kaip tai su-

Siloma udrausti mtines ir plonas cigaretes, didinti spjamuosius enklus ant pakelio ir taip mainti rkymo patrauk-lum. Silymo prieinin-kai spja, kad tai padidins potrauk prie kontrabandi-ni cigarei. ES Tabako produkt direktyvoje si-loma jau nuo 2015 met udrausti prekiauti ciga-retmis ir tabaku, turiniu skon, pavyzdiui, mt ar vanils. Taip pat udrausti plonas cigaretes.

banda vyksta ne taip, kaip mes esame prat, kur mons vea cigaretes ma-inos bake ar padangoje, teigia specialistas. Di-dij kontraband or-ganizuoja tabako gamin-tojai, kuriems gabenant cigaretes dalis to tabako pradingsta. Direktyvoje yra numatytos priemo-ns, kaip proces su-stabdyti ir mainti pai didiausi kontraband.

LLRI specialistui tokia ES politika atrodo keista. Su kontrabanda reikia kovoti visais manomais bdais, bet paradoksalu, kai siant priemones, pripastant jos mast kartu, pavyzdiui, Lietu-voje, didinamas akcizas tabakui, stebisi eksper-tas. Viena vertus, sa-koma, kad egzistuoja pro-blema ir j reikia sprsti, kita vertus, problema yra didinama.

A. Veryga teigia, kad r-kantieji mtines ar plonas cigaretes nra link pirkti kontrabandinio tabako. Paprastai paskanintos cigarets nra paios pi-giausios, o jas rkantys as-menys nelink pirkti kon-

Pasak Tabako ir alko-holio kontrols koalicijos prezidento Aurelijaus Ve-rygos, pagrindinis Euro-pos Komisijos (EK) tikslas mainti tabako gamini vartojim, ypa t ga-mini patrauklum bei prieinamum jaunimui. Pastarj ypa avi ciga-rets, turinios kok nors malon kvap.

Visiems suprantama, kokiu tikslu tos media-gos yra dedamos tabako gaminius. Jos tiesiog mas-kuoja skon, teigia A. Ve-ryga. Mtins cigarets gleivin padaro nejautri, mogui nekyla kosulio

didij kontraband organizuoja tabako gamintojai

FAktAi

rkYmAS eUrOpOJe

Rkymas Europoje yra labiausiai paplits i vis pasaulio region

Senajame emyne r-ko 32 proc. moni

16 proc. mirtani vy-resni nei 30 met mo-ni, gyvybs netenka nuo rkymo sukelt lig

28 proc. Europos 1516 met paaugli teigia per pastarsias 30 dien bent kart rk

europa daugiausia rkantis emynas emje. AFp

maint rkymo mast. Reikia mstyti apie prie-mones, kurios pasitei-sina.

Pasak E. Ruels, ta-bako pramonei ir gamin-tojams tai ess didelis apsunkinimas, nes sp-jimai udengia j preks enklus, kurie laikomi ga-mintoj intelektine nuosa-vybe.

Geriau viestiE. Ruels teigimu, veiks-mingesns priemons, neatneanios alos, yra

Skaiiuojama, kad rkymas europos ekonomikai atnea puss trilijono eur al

1TIK SKAIIAI

TIEK TEISMAS ARETAVO UNICREDIT BANK TURTO MARIJOMPOLS PIENO KONSERVAMS PATEIKUS SKUND DL NETEISTAI NUSKAITYT L

teismai keliasi internet

nuo liepos dal teisini procedr galima atlikti internetu. Reuters

nuo liepos pradios teism paslaugomis galima naudotis teism elektronini paslaug portale e.teismas.lt, pra-ne nacionalin teism administracija (ntA).

Jame gyventojai ir mons gali pateikti ir gauti civili-ni bei administracini byl dokumentus, klausyti byl nagrinjimo ra, sumokti

ymin mokest ir baudas nei-vykdami i nam. Pasak NTA, pasirinkusieji elektronin bylos nagrinjimo bd ne tik su-taupys dokument rengimo, spausdinimo, siuntimo ar vy-kimo teism ilaidas, bet ir moks ketvirtadaliu maesn ymin mokest. Valstybei is portalas pads sutaupyti 1 mln. lit per metus, atsisa-kant popierini dokument, spausdinimo ir kopijavimo.

mln. lit

efekto, todl jis gali giliau kvpti tas mediagas. Vaikams pradti rkyti to-kias cigaretes yra skanu. O tokios, kurias rkant jauiamas tik tabakas, nra nei skanios, nei ma-lonios, nei patrauklios.

pereis nelegali rinkBaiminamasi, kad, u-draudus prekyb mtin-mis ir plonomis cigaret-mis, Europoje gali iaugti

kontrabandini cigarei kiekis. Apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventoj, rkani m-tines ir plonas cigaretes, pereit nelegali rink, teigia Lietuvos lais-vosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Emilis Ruel.

Jo teigimu, LLRI apklausa parod, kad 77 proc. plonas ir mti-nes cigaretes rkani

asmen, jei sigaliot ES direktyva, pirkt kon-trabandines cigaretes, 15 proc. pirkt kitokio pob-dio tabako gaminius, o 8 proc. mest rkyti.

British American To-bacco usakymu atliktos Lietuvos interneto varto-toj apklausos rezultatai rodo, kad retsykiais su-traukti mtin cigaret mgsta 68 proc. rkali, o plon 81 proc. Udrau-dus plonas bei mtines cigaretes rkyti mest 18 proc. apklaustj, o sigyti kontrabandini ci-garei bandyt 61 proc. apklaustj.

Tiesa, apklausoje daly-vavo asmenys iki 18 met. Pasak A. Verygos, EK la-biausiai stengiasi suma-inti tabako patrauklum ir prieinamum jaunes-niems monms. Vienas i Komisijos tiksl yra, kad iais gaminiais ne-bt pleiama rinka, ypa vaik grupje, teigia specialistas.

kova su didiaisiaisA. Veryga sako, kad jam keista girdti didij gamintoj teiginius, jog ES direktyvos gyvendi-nimas paskatint kontra-band. Didioji kontra-

vietimas. Mes akcen-tuojame, kad reikt usi-imti ne draudiamosio-mis, bet vieiamosiomis priemonmis. Efektyviau bt akcentuoti aling poveik, suteikti informa-cij. Aiku, tai daug kai-nuoja, bet draudiamo-sios priemons irgi yra brangios.

Vis dlto Eurobaro-metro apklausa parod, kad dauguma ES gyven-toj pritaria silomiems Tabako produkt direkty-vos pakeitimams.

Silymai riboti prekyb mtinmis ir plonomis cigaretmis gali padidinti tabako kontrabandos kiek. AFp

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 162013 m. liepos 821 d nr. 162013 m. liepos 821 d.

Usienyje 15Usienyje14

Viena pagrin-dini vents Zagrebe figr buvo Lietuvos prezident Dalia Gry-bauskait. T pai dien ms alis pradjo pirmi-ninkauti ES Tarybai.

ES pltra visuomet buvo sutinkama diugiai, o kiekviena nauja nar, nepaisant jos politinio svorio ir ekonomini pa-jgum, laikoma nauja detale pieiant vienin-gos ir stiprios Europos paveiksl. Kartu pltra strategikai reikia, kad Sjungos kis vys-tomas tinkama linkme. Paskutin kart prie ES 2007-aisiais prisijung Bulgarija ir Rumunija. alys nepasiymjo (ir iki iol nepasiymi) pa-

Europos dlion bando sisprausti

KroatijaLiepos 1 dien Kroatija tapo 28-ja Europos Sjungos (ES) nare. Taiau ikilms alies sostinje Zagrebe neatrod labai diugios. Kyla klausimas Kroatija pavlavo vakarl

ar yra nelaukiamas sveias?

kArOLiS BirGiLASkarolis.birgilas@ekonomika.lt

ia geriausia ekonomine forma, taiau tai buvo ekonomikos krizs iva-kari metai.

Kroatijos stojimas ES yra visikai kitoks. Bendrijoje kaip niekada rykus atotrkis tarp turting ir varging valstybi, nedarbo lygis lidnai gerina rekordus, o euro zona vis dar bla-kosi, iekodama tinkamo recepto Valiut sjungos krizei isprsti. 28-oji bloko valstyb taip pat negali pasigirti pavyz-dingu kiu.

tos paios problemos2011 metais interviu sa-vaitraiui Ekonomika.lt Kroatijos prezidentas Ivo Josipoviius vardijo alies problemines sritis, kuriose reikia pasitempti, siekiant patekti ES. Dl dviej dalyk jis buvo tei-sus.

aliai i ties pavyko prisijungti prie ES 2013-j liep, nors preziden-tas tikjosi, kad tai vyks met pradioje. I. Jos-pipoviius vardijo pa-grindines alies proble-mas: maas investicij pritraukimas, auktas nedarbo lygis, paplitusi korupcija ir prasta inf-rastruktra.

Prajo dveji metai, ta-iau problemos iliko tos paios. Nedarbas alyje toliau siekia beveik 20 proc. Tiek tarptautin iniasklaida, tiek ES at-stovai pirtais bado Kro-atijos finansin ir politin skaidrum. Vis dlto a-liai pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeks pavyko aplenkti Rumunij ir Bul-garij.

Naujoji ES nar u biu-deto pinigus planuoja pirmiausia pradti gele-inkeli infratruktros renovacij. Vliau prie bendros infrastruktros gerinimo prisids alies nuotek sistemos tvarky-mas.

Investicin aplink a-lyje nuvieia dvi pagrin-

dins reiting agentros Standard&Poor's ir Moodys. Jos Kroatijos vertybinius popierius pri-skiria lamto kategori-jai. Tad kol kas problemos ilieka. Tik kart Kroa-tijai gali padti ES finan-sin pagalba ir atsivrusi rinka.

pasitikjimo stoka klitis integracijaiJuokiasi puodas, kad katilas juodas, sako patarl. Ji puikiai tinka kalbant apie naujj ES nar, nes Kroatija nra iskirtinis atvejis ji viso labo teatkartoja skaudiausias iandie-nines ES problemas. Jau nekalbant apie tai, kad Piet Europos kontekste su savo rpesiais Kroa-tija tiesiog pasksta.

Didiausia tampa da-bar atsiranda politiniame lygmenyje, nes beveik visi finansiniai burtai yra mesti arba bent jau iekoma tikinamiausio triuko.

Lietuvos prezident D. Grybauskait paste-bjo, kad Europos poli-

tikai dl neskmi savo alyje yra link kaltinti vis ES neva kakur aukiau buvo priimti neteisingi sprendimai. Nenuostabu, kad tuomet europieiai ima piktintis esama sudtinga pad-timi ir jos sprendimo b-dais. Kipro krizs metu bauginti indlininkai ijo Nikosijos gatves laikydami plakatus su Vokietijos kanclers An-gelos Merkel atvaizdu ir ipietais Hitlerio sais bei svastikomis. Kroatijos gyventojai dar nebuvo atsidr kiprie-i kailyje, taiau, kaip rao Der Spiegel, tik 39 proc. j palaiko alies stojim ES.

Politinis ES pamatas visuomet buvo kvestio-nuojamas, taiau iadie-nins Europos problemos kaip niekada irykino moni nepasitikjim arba apatikum bendrai Senojo emyno idjai. Po-litikai nedrsta pritarti esminms ES reformoms, kurios didint ali ben-dradarbiavim, integ-ruot nacionalines rinkas ir stiprint vis blok,

nes nemano, kad sulauks rinkj palaikymo savo alyje.

Agentros Fitch tei-gimu, Kroatijai pirmiau-sia reiks priimti struk-trines reformas alies viduje, kad bt galima kuo efektyviau inaudoti ES skiriamas las plt-rai. Taigi apie visik alies integracij kalbti dar anksti, nes reikia su-

sitvarkyti viduje, o tai pa-daryti, kai palaiko nedi-del dalis gyventoj, bus sunku.

Nors Europos versli-ninkai palankiai iri pltros etap, mat sie-nos atsiveria dar vien rink, kit ali politikai situacij vertina atsar-giai, nes prie bloko prisi-jungia ne donoras, o ga-vjas.

FAktAi

krOAtiJOS kiO rOdikLiAi

Kas antras jaunuolis Kroatijoje neturi darbo, bendras nedarbo lygis 17 proc.

11 proc. alies gyven-toj dirba ems kio srityje

Daugiau nei pus Kro-atijos eksporto yra tiekia-ma ES

europos taikos idjaViena i ES atsiradimo prieasi buvo bandy-mas po Antrojo pasau-linio karo institucikai sutaikyti Vokietij ir Pranczij. iandien abi alys priklauso bendram kariniam NATO blokui. Reikia bi paranoji-kam, jei norima pradti modeliuoti galim ka-rinio konflikto tarp i

didiausia tampa dabar atsiranda politiniame lygmenyje, nes beveik visi finansiniai burtai yra mesti arba bent jau iekoma tikinamiausio triuko

Ar skaiius 28 bus laimingas kroatijai? Reuters

Susitar dl bank gelbjimo

primus pakeitimus bus aiku, kas finansuos bank pirmasis. AFp

europos Sjungos (eS) finans ministrai susitar dl plano, kaip igelbti su sunkumais susidurian-ius bankus, neapkrau-nant mokesi moktoj, rao BBC.

Bank kreditoriai ir ak-cininkai priims pirmuosius smgius, vliau eis indli-nink, turini daugiau nei 100 tkst. eur, eil. Jei to

nepakaks, bankai sulauks vy-riausybs pagalbos, o mokes-i moktojai liks paskutinis bastionas. Per pastaruosius metus ES gyventojai jau tapo keli bank gelbtojais. Olan-dijos finans ministras Jeroe-nas Dijsselbloemas pabria, kad susitarimas pakeis bank problem sprendimo bdus. Kitas ingsnis priimant nauj tvark tikinti Europos Parla-ment, kad pataisos btinos.

FSm turs lengvatprajusi savait euro-pos parlamente (ep) vyko diskusija dl Algirdo e-metos remiamo finansini sandori mokesio (FSm).

FSM kritik laikomas bausme finans instituci-joms dl prajusio deim-tmeio pabaigoje prausios finans krizs, kuri nusiunt Vakar pasaul recesij, kai kuriose alyse tbesitsiani

iki iol. A. emeta EP teig besidiaugiantis, kad pavyko suderinti interesus dl vairi mokesio aspekt. Komisa-ras pritar EP silymui taikyti pereinamj laikotarp pen-sij fondams ir taip ivengti pirminio oko, taiau nesu-tiko su nuomone, kad reikia daugiau iimi. A. emetos manymu, tai skatint vengti mokesi, o su tuo yra stabi-liai kovojama.

Valo Vatikano bank popieius prancikus intensyvina kampanij, kuria siekiama suvaldyti skandal persekiojam Vatikano bank.

Jis nualino aukiau-sius ios institucijos va-dovus, antradien sak ekspertai. Prajusi sa-vait 76 met pontifikas steig speciali penki

nari komisij, kuri turi itirti banko veikl ir as-menikai pateikti jam savo ivadas. Policijos tyrimas prasidjo spdingu 23 mln. eur konfiskavimu i Religini reikal instituto, kaip oficialiai vadinamas is bankas.

Jo veikla susidomta, kai buvo pastebti tartini pinig pervedimai.

imesti du banko vadovus buvo pirmasis popieiaus prancikaus priemoni rezultatas. AFp

nr. 162013 m. liepos 821 d.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

ali scenarij. Per vis monijos istorij Europa taip ilgai taikoje dar negyveno, tad, atrodo, taikos mechanizmas e-myne veikia.

Taiau Kroatija i viso Europos 28-uko ge-riausiai atsimena karo dm kvap. Ginkluoti konfliktai taip etnini tuometins Jugoslavi-jos serb ir kroat pa-

sibaig tik 1995 metais. Kroatija turjo ne tik atitikti ekonominius ro-diklius stodama ES, bet ir pademonstruoti ryt iduodama karo nusikal-tlius kariniam Hagos tribunolui.

Generolas Ante Goto-vina ir Mladenas Mar-kaius dalies kroat yra laikomi nacionaliniais didvyriais, taiau ES

laimjo ias derybas, o karininkai 2011 metais buvo nuteisti. Tai bent i dalies turjo sumainti tamp tarp Kroatijos ir Serbijos. Pastaroji taip pat siekia prisijungti prie ES, tagi taikos tvir-tinimo scenarijus gali pasikartoti.

ES nars aikiai su-pranta bloko teikiam naud ali kiams ir

prekybos galimybms, taiau nauji ekonomi-niai ikiai europie-iams kelia nerim, ar pavyks gyvendinti ben-dros Europos idj. Kol kas iekoma skmingo politinio ir ekonominio ES integracijos plano, o pltros procese atsirad nauji ypatingi atvejai neabejotinai apsunkina uduot.

281TIK SKAIIAI

EUROPOS KOMISIJA PATVIRTINO 248 NAUJ PROJEKT FINANSAVIM I EUROPOS SJUNGOS APLINKOS FONDO. PROJEKTAI APIMS VEIKL, SUSIJUSI SU GAMTOS ISAUGOJIMU, KLIMATO KAITA, APLINKOS POLITIKA IR APLINKOS SRITIES INFORMACIJOS SKLAIDA. BENDRA I PROJEKT VERT APIE 556,4 MLN. EUR, I J 281,4 MLN. EUR SKIRS ES

14 BIREL GENERAL MOTORS SUNKVEIMI PARDAVIMAS KILO 6 PROC., CHRYSLER 8 PROC., FORD 13 PROC. JAPONIJOS GAMINTOJA TOYOTA GALI PASIGIRTI DIDIAUSIU NET 14 PROC. AUGUSIU PARDAVIMU%

mln. eur

naujasis mokestis bus taikomas tik euro zonoje. AFp

ems kis16 ems kis 17

Sprendimus priims kartu su emdirbiaisBirelio pabaigoje Europos institucijos susitar dl Bendrosios ems kio politikos (BP) reformos 20152020 m. Nuostatos, dl kuri gali apsisprsti pati alis nar, iuo metu yra derinamos su Lietuvos emdirbi organizacijomis.

V. Jukna: Sprendimus priimsime kartu su emdirbiais, todl visus kvieiame aktyviai dalyvauti diskusijose. M nuotr.

Apie Europos Komisijos (EK) nuostatas dl tiesiogini i-mok ateinaniu finansi-niu laikotarpiu ir bendrus sprendimus kalbams su ems kio ministru Vigi-lijumi Jukna.

? kokie yra svarbiausi klausimai, dl kuri reikia apsisprsti ministerijai ir em-dirbiams?

Diaugiuosi, kad bire-lio pabaigoje vykusiame ES Tarybos posdyje paga-liau pavyko susitarti dl BP reformos. Paaikjo ir svarbiausios nuostatos dl ios bendrosios politi-kos. Svarbiausias klausi-mas, dl kurio emdirbiai turi apsisprsti, lankstus l perskirstymas tarp II-ojo (kaimo pltros) ir I-ojo ramsi (BP). Jau nuo 2014 met tokios ES valstybs nars kaip Lie-tuva, gaunanios maiau nei 90 proc. ES tiesiogini imok vidurkio, turs ga-limyb iki 25 proc. kaimo pltros l nukreipti tie-sioginms imokoms fi-

nansuoti arba iki 15 proc. tiesiogini imok voko nukreipti kaimo pltros priemonms finansuoti.

Kitas svarbus daly-kas pasisek ilaikyti su gamyba susiet pa-ram. Ji gals siekti iki 13 proc. valstybei narei (VN) skirto tiesiogini imok voko. is sprendi-mas itin reikmingas em-dirbiams, siekiantiems pltoti gamyb. Pagal EK tiesiogini imok regla-ment yra sudarytas s-raas, i kurio valstybs nars gali rinktis, k nori remti. Remtin sektori sraas ilieka nepakits. Manome, kad apie 80 proc. susietosios paramos bus skiriama gyvulininkystei pltoti ir remti, nes i sri-tis yra patyrusi didiausi nuosmuk. Taip pat gals bti skiriami papildomi 2 proc. susietajai paramai baltymingiems augalams.

? Ar tursime galimyb isakyti savo pozicij dl smulkij kinink ir kinin-kaujanij maiau palankiose emse?

Smulkij kinink paramai leidiama skirti iki 10 proc. tiesiogini i-mok. Kaip jau minjau, jie bus atleisti nuo ali-nimo reikalavim, jiems bus mainami ir kom-pleksins paramos reika-lavimai. Tokiems kiams didiausia imoka sieks 1 250 eur.

Dl kininkavimui ne-palanki plot galsime patys apsisprsti, ar pa-sinaudoti galimybe imo-koms u plotus, kuriuose esama gamtini klii, papildomai skirti iki 5 proc. imok. Jau yra pa-

10 ha kiams. 1030 ha kiai turs auginti bent 2 ri paslius; didesni nei 30 ha kiai bent trij ri paslius (n vena ris negals sudaryti daugiau nei 75 proc. aria-mos ems). Daugiamei piev ilaikymas: refe-renciniai metai 2012 m. daugiamei piev plotai negals sumati daugiau nei 5 proc. (nacionaliniu / regioniniu lygiu). Ekologi-niu poiriu svarbi vie-tovi (EFA) iskyrimas: nuo 2015 m. didesniuose nei 15 ha kiuose EFA tu-rs sudaryti ne maiau nei 5 proc. ariamos ems. Nuo 2017 m. is proc. gali bti padidintas iki 7 proc. ias vietoves valstybs nars gals pasirinkti i reglamente nurodyto s-rao.

? k galtumte pasakyti apie papildomas naciona-lines imokas? Ar jos iliks nuo 2015 met?

Taip, iliks. Valstybs nars 20152020 m. ga-ls teikti pereinamojo laikotarpio nacionalin param (ekvivalentu iki dabar moktoms papil-domoms nacionalinms tiesioginms imokoms) tiems sektoriams, ku-riems i parama teikiama ir 2013 m. Paramos dydis bus apribotas pagal 2013 m. sektoriams numatytos paramos lygius: 2015 m. 75 proc.; 2016 m. 70 proc.; 2017 m. 65 proc.; 2018 m. 60 proc.; 2019 m. 55 proc.; 2020 m. 50 proc.

?nemaai diskusij kelia ekologin emdirbyst. kas toki ki laukia naujuoju finansiniu laikotarpiu?

Dl paramos ekologinei emdirbystei diskusijos su emdirbiais dar tebe-vyksta. Linkstama prie modelio, kad prioritetas

planuojame perirti imokas tradicinei ir ekologinei sodininkystei bei darininkystei, nes Lietuvoje is sektorius nra pakankamai ipltotas.

manome, kad apie 80 proc. susietosios paramos bus skiriama gyvulininkystei pltoti ir remti

rengta metodika tokiems plotams atrinkti pagal 8 kriterijus, galiojanius visoms 28 ES valstybms narms (Lietuvai i j ak-tuals tik 5 kriterijai). Dl maiau palanki kinin-kauti plot valstybms na-rms bus taikomas 4 met pereinamasis laikotarpis, palaipsniui mainant i-mokas.

Pereinamasis laikotar-pis bus pradedamas skai-iuoti nuo to laiko, kai teritorijos, kuriose esama gamtini klii, bus i-skirtos pagal naujuosius kriterijus. Pirmaisiais

pereinamaisiais metais bus mokama 80 proc. dabartinio laikotarpio imok vidurkio, antrai-siais 60 proc., treiaisiais 40 proc., ketvirtaisiais 20 proc. Galutinius spren-dimus dl paramos to-kiems plotams priimsime kurdami Lietuvos kaimo pltros 20142020 m. prog-ram.

? ems kiui svarbios tiesiogins imokos. kokie pokyiai Lietuvos kinink laukia ioje srityje?

Usitsus deryboms dl naujuoju finansiniu

Svarbu pabrti, jog sumainami tos paios valstybs nars arba regi-ono kiams skiriamos pa-ramos skirtumai: parama u hektar negals bti maesn nei 60 proc. vidu-tins paramos sumos, kuri iki 2019 m. bus imokta toje paioje administraci-nje arba ems kio zo-noje. Valstybs nars gals skirti didesnes imokas u pirmuosius ki dekla-ruojamus hektarus ir taip labiau remti smulkiuosius ir vidutinius kius.

? kokios pozicijos dl jaun moni padties kaime laikomasi Bendrojoje ems kio politikoje?

Sutartas privalomas iki 2 proc. tiesiogini imok voko taikymas remiant jaunuosius kininkus. Vadinasi, jaunasis ki-ninkas kio pltrai galt gauti 25 proc. priemok prie TI. 25 proc. skaiiuo-jami nuo bendros jaunojo kininko gaunam tie-siogini imok sumos. Priemoka bt mokama 5 metus nuo sikrimo. Di-diausias remtinas plotas padidintas iki 90 ha.

? Aktualus ir vadinamojo alinimo klausimas, kur ms emdirbiai iri gana skeptikai. Ar pasiekme koki nors nuolaid?

alinimo imokoms finansuoti valstybs na-rs turs skirti 30 proc. TI voko dalies. Parama susieta su trimis aplinkai naudingomis priemon-mis: pasli vairinimo, daugiamei piev i-laikymo, ekologiniu po-iriu svarbi vietovi ilaikymo arba kitomis aplinkos apsaugos poi-riu daugiau ar maiau ly-giavertmis priemonmis.

Pasli vairinimas taikomas didesniems nei

didesn pridtin vert turintis produktas.

Numatytos ir netie-siogins galimybs pa-remti ekologinius kius. Nuo nauj mokslo met per programas Pienas vaikams bei Vaisi ir darovi vartojimo skati-nimas mokyklose ir dare-liuose planuojama tiekti ekologikus ir iskirtins kokybs produktus. Taip bt pleiama rinka ir orientuojamasi geros ko-kybs produktus.

750APSAUGAI NUO AFRIKINIO KIAULI MARO LIETUVOS IR BALTA-RUSIJOS PASIENYJE MS ALIES MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA GAVO 750 TKST. LIT

majo grd kainos

Lietuvoje krito grd supirkimo kainos Fotodiena.

Lietuvoje krito vis grd, iskyrus maistini kviei, supirkimo kainos, pranea naujien agentra BnS.

Vidutin maistini kvie-i supirkimo kaina tre-ij birelio savait, paly-ginti su ketvirtja gegus savaite, padidjo 1,2 proc.

iki 754,3 lito u ton, rao ems kio informacijos ir kaimo verslo centro leidi-nys Agrorinka.

Paarini kviei kainos sumajo 9 proc. iki 675,6 lito, paarini miei ir kvietrugi po 12 proc. atitinkamai iki 584,1 lito ir iki 660,4 lito u ton, raps 2,3 proc. iki 1488 lit u ton.

TIK SKAIIAI 500

TIK SKAIIAI

SEIMAS PRIM PATAISAS, KURIOS UKERTA GALIMYB VERSLININKAMS SIGYTI IR VALDYTI DIDESNIUS NEI 500 HA EMS PLOTUS

4 LIETUVOS KIUOSE PAGAMINAMOS MSOS KIEKIS PERNAI, PALYGINTI SU 2011 METAIS, PADIDJO 4 PROC.%

ha

tkst.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

laikotarpiu galiosiani nuostat, pagal kurias Lietuvoje bus mokamos tiesiogins imokos, Eu-ropos Komisija pradjo rengti pereinamojo reg-lamento projekt, kuris galios tik 2014 metais. Vadinasi, mintj nau-jj reglament projekt nuostat galiojimas nu-matomas 20152020 m. vietoj anksiau planuoto 20142020 m. laikotarpio.

20152020 m. bus ilai-kyta galimyb pratsti vienkartins imokos u plotus schem iki 2020 m. gruodio 31 d.

? isakysime savo pozicijas, o kas toliau?Kaip jau anksiau

minjau, sprendimus priimsime kartu su em-dirbiais, todl visus kvie-iame aktyviai dalyvauti diskusijose. Kai spren-dimai bus suformuoti, apibendrintas emdirbi organizacij ir ministe-rijos pozicijas teiksime EK.

Galutinius sprendi-mus EK priims met pa-baigoje.

bt teikiamas miriam kiui. kininkams, au-ginantiems gyvulius ir turintiems paarini au-gal plotus (grdines kul-tras ar pievas), galt bti mokama 15 proc. TI voko priemoka prie bazi-ns imokos u ekologin kininkavim. Kitas pri-oritetas bt skiriamas visam ekologiniam kiui remti, kad dalyje kio nebt kininkaujama tradicikai, o kitoje eko-logikai. Tai sukelia ne-maai problem. emdir-biai bt skatinami vis k paskirti ekologiniam kininkavimui. U tai mokama 5 proc. priemoka prie imok u ekologin kininkavim.

Planuojame perirti imokas tradicinei ir eko-loginei sodininkystei bei darininkystei, nes Lietu-voje is sektorius nra pa-kankamai ipltotas.

Kalbant apie ekologin kininkavim, neturt bti pamirta ir investi-cin parama per Lietuvos kaimo pltros 20142020 m. program (Programa). Be investicins paramos, vien su imokomis u plotus, ger rezultat ne-pasieksime. Tad kuriant Program prioritetai bus skiriami gyvulininkystei ir ekologiniam kininka-vimui. alia ekologins emdirbysts turi atsi-rasti ir perdirbimo gran-dis, kad bt sukurtas

Bendrosios ems kio politikos nuostatos iuo metu yra derinamos su Lietuvos emdirbi organizacijomis. Fotodiena

Udraud bulvi import

rusija udraud bulvi import i visos europos Sjungos. Reuters

nuo liepos 1-osios rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba udraud bet koki bul-vi tiek sklini, tiek maistini import i visos europos Sjungos.

Taip pat nebeleidiama veti joki sodinuk: vais-medi, vaiskrmi, dekora-

tyvini ar vazonini augal. Rusija tvirtina, kad Europos Komisija taiko tokius fitosa-nitarijos reikalavimus, kurie netenkina Rusijos ir visos Muit sjungos.

Teigiama, kad tai nega-rantuoja, jog Rusijai par-duodami augalins kilms produktai yra saugs ne-ukrsti lig sukljais.

Verslo vyturiai18

Verslo vyturiai ne tik dideli, puikiai inom bei daug pasiekusi moni vadovai, bet ir dar nepastebt, taiau jau savo laimjimais galini didiuotis versl savininkai, krjai. Verslo vyturi serij ekonomika.lt pradjo prie dvejus metus ir pakalbino daugyb didiausi, inovatyviausi, labiausiai kvepiani alies moni vadov. Kiekvien savait skaitytojams pristatome po vien ikil verslo atstov ir jo vadovaujam mon.

Verslo vyturiai 19

GABiJA SABALiAUSkAitgabija@ekonomika.lt

Klientas vienas, galv eiolika

Bendraujate lyg ir su vienu ryi su visuomene specialistu, o mainais, gal ir patys neinodami, gaunate bent 16 jo koleg idjas. Galiausiai isirutulioja geriausia

nors ir netradicin, nors ir drsi, bet domiausia.

Laim, iandien klientai nebesikreipia tikdamiesi lengv ir greit rezultat

Garsi ir inom didij ben-drovi pavadi-nim galima ivysti bema kiekvienos viej ryi agentros klient srae, taiau su vaigdmis dirbanios Integrity PR kolektyvas toli grau ne vaigds, veikiau pagalbininkai ir atids konsultantai. Kur rasti toki krybinink? Buvusiame moter vie-nuolyne, kur visos erdvs idealiai tinka krybai. O jei idjos neaplanko a-liuojaniame kiemelyje ar XVII a. siekianiame rsyje, i darbo vietos galima bgti kad ir mara-ton, jei tik netrukdai ko-legoms ar klientams.

Atsimenu vien paskait, kurios klaus 200 moni. Kai ms paklaus, kam patinka pirmadieniai, rank pa-kliau vienintel, o kiti juoksi. Bet juk domu at-eiti ir laukti, k naujo at-ne nauja savait. Mans paklaus: Negi tu darb neini? juokiasi agent-ros direktor Daiva Lia-lyt.

Integrity PR specia-listai nesigviedami au-torini teisi dirba kartu ir sykiu padeda organiza-cijoms, besirpinanioms savo vaizdiu, bei kole-goms. Svarbiausia eti-kai ir siningai, tesint paadus.

Pas mus ir nedirba mons, manantys, kad yra vieni, galvojantys, kad pasaulis sukasi tik aplink juos. Visi ino, kad

turi padti kolegai. Min-i lietus (angl. brains-torm) skelbiamas vienas po kito, bet taip jau esame sutar, kad dalyvaujame, jei tik galime. Mano pa-raginimo ia nereikia, apie neraytus koman-dos susitarimus pasakoja agentros vadov.

Lyderyst, ne vadovavimasKalbams apie agentr, klientus ir darbuotojus, o D. Lialyt savs vadove nevadina. Veikiau ji ko-mandos lyder, organi-zacijos moralini verty-bi skal traukianti dar vien asmenin udavin utikrinti, kad mons darb eit su diaugsmu, jausdami malonum.

Vertiname pozityv poir, humor, beje, juodj irgi. Juokaudami nuleidiame gar. ia dirba tie, kurie neieko problem, o stengiasi pa-daryti taip, kad bt dar geriau ir domiau, su komanda supaindina ji.

Darbuotoj kaitos In-tegrity PR procentine iraika pamatuoti ne-galima, jos tiesiog nra, nebent dl natrali prie-asi eimos ar moksl planavimo. D. Lialyt svarsto, kad i dalies en-tuziazmas ir siekis tobu-lti ukoduoti darbuotoj DNR.

Tiesa, duotybes reikia puoselti. Kai konku-rencija rinkoje didel, o ryi su visuomene klau-simais konsultuoti gali daugelis, kaip sako pati Integrity PR direktor, jei tik turi smegenis ir kompiuter, niurzgliams vietos nra.

inoma, yra daug to-kias paslaugas teikiani ger, laisvai samdom specialist, bet norint konsultuoti kokybikai ir visapusikai aptarnauti dideles mones, reika-linga aukta kokybs kar-tel. Mes j turime ir laikome auktai, kiek ga-lime temp raumenis, tikina panekov.

Be etikos n i vietosAnglikam agentros pa-vadinimui tiesiogin ver-tin rasti sunku. D. Lialyt svarsto, kad jis vienija asmenybs integralumo idj paad tesjim ir sin. Ji ramina, kad tai gana paprasta, tiesiog rei-kia vertinti, ar tikrai su-gebsi pasiekti rezultat, nes paadti lengva.

Toks ms pavadini-mas, tok sukrme ir eti-kos kodeks, taip atsirado ir ms klientai. Aikiai deklaruojame, kad nepri-tariame perkamai inias-klaidai ir usakomiesiems

straipsniams, perspja ji. Visuomen jau pasi-keit, visur reikia dialogo, nebeliko vietos vienpusei informacijai. Jei tik klie-ntas tai supranta, yra pa-siruos skirti daugiau laiko, investuoti daugiau energijos, kad sugalvo-tume tai, kas domu, jis tampa ms klientu, o mes jo pagalbininkais ir konsultantais.

Integrity PR vadov pasakoja, kad nuo ryi su visuomene agentros itak 2000 metais vers-las gerokai subrendo. inoma, mad ir poreik megzti santykius su vairiomis grupmis ar rpintis savo reputacija Lietuvoje ved usie-nio kapitalo, daugiausia skandinavikos kilms, mons. Laim, iandien klientai nebesikreipia tikdamiesi lengv ir greit rezultat, usisa-kydami ar kitaip formuo-dami nuomon apie savo veikl. Tokie noriai dar veja valstybin sektori, ryio su visuomene ie-kant per primityvius usakomuosius straips-nius. Integrity PR yra viena i nedaugelio agentr, galini pasi-girti, kad, konkurso s-lygose skaiiusi norus, lengviausiu keliu neina ir su politikais, apskai-

FAktAi

inteGritY pr

2009 ir 2010 metais lai-mjo Baltic PR Awards auks ir sidabr

2009 ir 2011 metais lai-mjo European Excellen-ce Awards pirmj viet geriausio projekto Baltijos alyse kategorijoje

2007-aisiais prisijung prie skaidraus verslo inicia-tyvos Baltoji banga

2005 metais PM Con-sultants tapo Integrity PR.

2000-aisiais sikr PM Consultants Integrity PR pirmtak

d. Lialyt sitikinusi: per vis karjer neturjo domesnio darbo, jei darbu galima va-dinti domi kasdien veikl. nenuobodu, ikiai tyko nuolat, o ryi su visuomene sritis pareigoja tobulti. Ruslano Kondratjevo nuotr.

CV Daiva Lialyt2005 metais gijo vadybos magistro laipsn ISM Vadybos ir ekonomikos universitete

2002-aisiais baig Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykl ir gijo vady-bos bakalauro laipsn

1992 metais baig Lietuvos muzikos akademij

nuo 2000-j dirba Integrity PR, 2003 metais tapo projekt direktore, 2006-aisiais mons direktore

nr. 162013 m. liepos 821 d.

nr. 162013 m. liepos 821 d.

iavusiais, kur ir kokia informacija turt pasi-rodyti, bendradarbiauti net nepretenduoja.

Galiu ididiai pa-sakyti, kad tokiuose konkursuose, i kuri slyg viskas matyti, ne-dalyvavome anksiau, nedalyvaujame ir dabar, tikiuosi, kad ir ateityje mums nereiks gyventi i toki pinig. Tokiems bdams nepritariu mora-likai, manau, kad tai yra vjais paleisti pinigai, nes mons tokios informaci-jos neskaito: ji nepatrauk-li ir neautentika, siti-kinusi panekov.

Joki muilo burbulVerta patikslinti ir ne-retai bendr katil plakamas ryi su vi-suomene bei viej ryi svokas. D. Lialyt aikina, kad jos skiriasi net semantine prasme. Pavyzdiui, vieuosius ryius galima tapatinti su vienkartine viej ryi akcija ji lyg trumpalai-kis makiaas ir toli grau neprimena sistemingo bei nuolatinio ryi su vi-suomene proceso, kurio ir rezultatai ilgalaikiai, o ne muilo burbulas.

mon, besirpinanti savo reputacija, galvoja apie produkt, paslaug kokyb, lyderyst, vado-

vavim, inovacijas ir pa-naius dalykus, o ryiai su bendruomenmis yra viena svarbiausi sud-tini reputacijos dali. Svarbu, kaip bendrauji, kok dmes skiri, paga-liau, k nori pasakyti. Laiku tai supratusios mons yra empions, pavyzdiui, pioniers Swedbank, Siemens, Statoil, kuri reputa-cija Lietuvoje gera, var-dija ji. inoma, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, bet mintos kompanijos valdo ir ino, kad svarbu bendrauti, umegzti san-tykius, o ne pulti komu-nikuoti, kai tik itinka kriz.

msaini vents ir ygiai pelkPaklausta, kaip moty-vuoti 19 krybinink ko-mand, kad i nestokot nauj idj, D. Lialyt tikina specialiai nieko nedaranti. Bet daro. Tik tos pastangos jau spjo tapti kasdieniu darbu rodyti pavyzd ir ne-demonstratyviai dalytis entuziazmu, saugant or-

ganizacijos tradicijas ir neatsisakant pramog, kartais net veriant dar-buotojus leisti sau atos-tog malonum.

Savaitgal vyksime tradicinius vidinius ko-mandos mokymus, gilin-sime inias, kaip reikia mokytis ir bendradar-biauti, bet prie tai vyk-sime pelk, tik ito dar niekas neino, juokiasi ji. Tradicikai ven-iame klient, eimos ventes, kiemelyje ke-pame msainius. Galbt esame panas eim, didel, kiek kitoki, bet eim...

Integrity PR vadov savo mgstam srit at-rado dar prie keturiolika met. j pasuko, galima sakyti, nuo teatro scenos. Po studij Muzikos akade-mijoje, spektakli drabu-i parduotuvs direkto-rs kds D. Lialyts dar lauk patirtis reklamos agentroje, dirbanioje su tarptautiniais klientais, kol pagaliau pasiek ry-ius su visuomene, veikl, kurios iandien negalt pavadinti darbu.

Pradjusi dirbti rekla-mos sektoriuje, skaiiau daug knyg apie ryius su visuomene. Man i sritis atrod labai domi. Dirb-dama reklamoje kuravau ma padalin, besirpi-nant rengini organi-zavimu, bendravimu su iniasklaida. Dabar irdis dainuoja einant darb, sunku sugalvoti, k dar galiau daryti. Tiesa, ds-tau universitete, bet ir ten aikinu t pat, k ir dirbu, nenutolau, teigia ji.

Vaizding epitet malonumui, kur teikia darbas, apibdinti neran-danti Integrity PR va-dov sitikinusi, kad svar-biausia yra saviraika. Paprastas verslo modelis perkuparduodu jai ne-priimtinas, tiesiog nedo-mus. Literatra, net pro-fesin dalis laisvalaikio, poilsio malonumas, per-augs manij, o kur dar 12 met jogos ar bendravi-mas su eima ir biiuliais, su kuriais apie darb jau nekalbama.

Ryiai su visuomene veria tobulti ir domtis vairiais dalykais vis laik esi vyki skuryje. Kartais sau linki kada nors ijungti visus prie-taisus ir atsiriboti, bet kas tada lieka? Gamta arba einame pelk, pokalb ubaigia ji.

Vaizding epitet malonumui, kur teikia darbas, apibdinti nerandanti integrity pr vadov sitikinusi, kad svarbiausia saviraika.Ruslano Kondratjevo nuotr.

pas mus ir nedirba mons, manantys, kad yra vieni, galvojantys, kad pasaulis sukasi tik aplink juos.

darbinti pinigaidarbinti pinigai 2120

Verslininkai akcijomis dalytis nelink

Kitaip nei Vakar pasaulyje, kur darbuotojai bendrovi veikl traukiami, suteikiant jiems galimyb gyti akcij, Lietuvoje tai dar reta skatinimo priemon. Tiesa, tokiu principu kuriami

dauguma pradedanij versl.

Jei akcijos neturi potencialo tapti likvidios, gali motyvuoti kiek nori, motyvacijai niekas nepasiduos. kad darbuotojas gyt motyvacijos, akcija turi bti likvidi

Lenkijoje prabilta apie pensij sistemos reformos poreik. ia, kaip ir Lietuvoje, veikia trij pakop pensij sistema, kuri buvo diegta 1999 metais.

Lenkijoje brsta pensij reforma

Pirmosios pako-pos las esa-miems pensinin-kams perskirsto vietos socialins apsau-gos fondas ZUS, o da-lis l nukreipiama II pakopos pensij fondus. Taiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje pri-vaiai kaupti yra priva-loma, o mokos dalis nuo atlyginimo reformos pra-dioje buvo nustatyta ge-rokai didesn daugiau kaip 7 proc. Ilgainiui tai turjo padarini ir Len-kijos valstybs biudetui.

alies ekonomika iuo metu yra gerokai sult-jusi. takos tam turi rece-sija kaimynystje esan-ioje euro zonoje.

Prognozuojama, kad alies BVP augimas ie-met sults iki 1,5 proc. maiausio tempo nuo 2002-j. Lenkijos vyriau-sybs skola 2012 metais iaugo iki 55,6 proc. BVP ir artja prie Mastrichto kriterijais numatytos 60 proc. BVP ribos.

Per keli deimtmei istorij alies biudetas taip ir nebuvo subalan-suotas, vos por kart deficitas buvo maesnis nei 2 proc. BVP. Neseniai Lenkijos vyriausyb nu-sprend laikytis grietos fiskalins politikos. Buvo pailgintas senatvs pensi-jos amius, o dar 2011 me-tais mok dalis pensij fondus sumainta nuo 7,3 iki 2,3 proc. ir vliau

pamau atstatyta iki iandien esam 2,8 proc.

iuo metu Lenkijos vy-riausybei vien sumain-tos mokos pensij fon-dus nepakanka, norima i esms pertvarkyti Lenkijos pensij sistem. Svarstymui pateiktos trys alternatyvos.

Pirma, demateriali-zuoti pensij fond tu-rim Lenkijos vyriausy-bs obligacij dal. ie aktyvai bt pervesti ZUS sskait, kur i esms valstybs skola bt anuliuota. Vietoj to ZUS bt sukurta subsskaita, kur bt skaiiuojamos palka-nos, o j norma lygi eko-nomikos augimo tempui. iuo metu net 43 proc. Lenkijos pensij fond turto laikoma Lenkijos vyriausybs vertybini popieri pavidalu. Tai su-daro 29 mlrd. eur.

Antra, padaryti daly-vavim pensij kaupimo sistemoje pasirenkam, t. y. leisti apsisprsti, ar norima toliau privaiai kaupti. Nutylj daly-viai bt grinti atgal ZUS, taiau likusiems mokos dydis nesikeist.

Treia, pasirenkama-sis dalyvavimas. Taiau nusprendus likti, papil-domi 2 proc. bt nu-skaitomi i dirbaniojo atlyginimo ir pervedami pensij fond. Be to, yra siloma likus 10 met iki senatvs pensijos palaips-niui pensij fonduose su-kauptus pinigus grinti ZUS fond, kuris v-liau moks pensij.

Ekspert vertinimais, net visikas dalyvavimo kaupimo sistemoje sustab-dymas Lenkijos finans problem neisprst, ir ZUS biudetas vis tiek bt deficitinis dl dide-li sipareigojim. Tai jau ne pirmas kartas re-gione, kai antroji pensij sistemos pakopa tampa rankiu viej finans problemoms sprsti.

Kodl taip yra? Ilguoju laikotarpiu fiskalins drausms poreik skirtin-gos vyriausybs supranta savaip. Tai neapsaugo nuo pernelyg ekstensy-vaus ar net neatsakingo ilaidavimo. Atjus su-dtingam ekonominiam periodui, l pradeda trkti, ir skola auga su pagreiiu. Vienas bdas mainti ilaidas, tau-pyti ir keisti mokesi sistemos parametrus. Taiau iuos pokyius gyvendinti ir planuoti sudtinga vertinimai, kaip pasikeis plaukos biudet pakeitus tarifus