1

2016 m. sausio 29 d.

ŠERNŲ (SUS SCROFA L.) POPULIACIJOS

KOKYBINIS, KIEKYBINIS IR TERITORINIS

VALDYMAS

©: Saulius Vorauskas, LAMMC MI MMMPV

2

Ekskursas į istoriją

Lietuvos šernai priklauso Centrinės Europos porūšiui Sus scrofa scrofa. Gausi

populiacija ženkliai sumažėjo pokario metais (plėšrūnai, brakonieriavimas,

trikdymas ir kartu atšiaurios žiemos neigiamai paveikė populiacijos prieaugį, be

to, ketvirtadaliu sumažėjo ir suaugėlių). Tačiau,

- Gausus tradicinis papildomas šėrimas,

- Brakonieriavimo kontrolė,

- Plėšrūnų gausos mažinimas ir tolesnė jų gausos kontrolė

= padėjo populiacijai atsikurti.

3

Šiandien

šių:

-lengvai prisitaikančių prie besikeičiančios aplinkos,

-gebančių gyventi šalia žmogaus,

-visaėdžių,

-pasižyminčių griežta bandų socialine struktūra, kitomis išskirtinėmis

elgesio savybėmis, vislumu,

žvėrių gausa peržengė visas leistinas ribas, sukelia daug problemų dėl

ženklios žemės ir miškų ūkiui daromos žalos, o dėl pernelyg gausios

populiacijos iškyla ir pavojingų užkrečiamų ligų grėsmė.

Nepaisant jau nuo 1967 m. populiaciją veikusio klasikinio kiaulių maro protrūkių,

jų populiacija nė nesumažėjo.

4

Tenka apgailėstauti, tuo tarpu: - žvėrių apskaita nėra tiksli; - populiacijos

kiekybinis reguliavimas dažniau minimas iškilus pavojingų ligų plitimo

grėsmei; iki šiol nėra kompleksinio populiacijos valdymo, monitoringo

Artimoje ekstremaliai ir kritinėje situacijose itin svarbu nuspręsti:

ar naikinti, ar kontroliuoti populiaciją ir kaip tą daryti.

Populiacijos kontrolė būtų atsakas į ligų protrūkius, išaiškinant skirtingų

lyčių bei amžiaus žvėrių galimą vaidmenį ligų transmisijai ir jų

savalaikiam suvaldymui, kartu mažinant daromą žalą, daromą žemės ir miškų ūkiui.

5

METODAI

a) Apskaita (FPG, apėjimas pagal pėdsakus sniege; gyvybinės

veiklos požymiai, tiesioginis stebėjimas, termovizinės kameros);

b) Monitoringas modelinėje teritorijoje; c) Sumedžiojimo

duomenų analizė modelinėje teritorijoje ir šalies mastu (2003-

2015); d) vietinės populiacijos amžiaus-lyčių struktūros analizė. Faktinio tankio žiemą indeksai priimti už pagrindą

6

REZULTATAI

Pasiskirstymas teritorijoje priklauso nuo mitybos išteklių prieinamumo, i

šorinių trikdžių – medžiojimo intensyvumo, ir sezoninių pokyčių gyvenamojoje

aplinkoje

Pietų Lietuvos grynuose pušynuose lemiami veiksniai yra žiemos oro sąlygos –

sniego danga ir jos pastovumas.

Šernai yra jautrūs aukštoms ir žemoms temperatūroms.

= tuo tarpu žemos temperatūros mažiau veikia šernus negu vasaros kaitra.

Šernų judėjimą riboja jau 20–30 cm sniego dangos storis, o 30–40 cm yra kritinė riba.

= tuo tarpu jie gerai prisitaiko prie temperatūrų permainų dėl labai labilių

adaptyvių gebėjimų.

Čia jų populiacijos daugiametis tankis yra

žemesnis negu kitose vietovėse,

tačiau žmogaus veiklos dėka jų gausėja.

7

a

Metų metais, šernai čia

telkiasi mitybai-saugai

palankiausiose vietose, o

gausa svyruoja gana

nežymiai, kaip ir visoje

šalyje

8

Vakarų Lietuvos grynuose pušynuose per

mažasnieges arba besnieges žiemas

šernai pasiskirsto tolygiau, nelinkę burtis į

bandas kaip pietiniuose miškuose

(tinkamam mikroklimatui palaikyti ir

palengvinti judėjimui).

9

Mišriuose pušies-eglės medynuose šernų gausa ir pasiskirstymas

labai priklauso nuo vietovės, oro sąlygos daugeliu atvejų yra

panašios, bet Telšių MU Platelių g-jos miškuose dėl ypatingos

geografinės padėties šiltuoju laikotarpiu čia iškrenta per 642 mm

kritulių, didžiausias lietaus faktorius Lf (56,3), pavasarį dažnos

šalnos, žiemos šaltokos ir dažnai sniego danga nepastovi (25%),

tačiau būdingo anomalijos. Rytų Lietuvoje atšiaurios žiemos

nepalankios šernams– bet ir čia jie prisitaiko, be to, ir padedami

žmogaus

Kvartalinių linijų arimas (pagalba

miškininkams)

10

11

12

Mišriuose eglės - lapuočių bei lapuočių su eglėmis miškuose šernų gausiausia;

palankiausis gyvenimo sąlygos ir šernų bandos pasklidusios po visą teritoriją,

13

14

Šernai sugeba išgyventi, pasinaudodami kitų žvėrių takais,

misdami kritusiais gyvūnais, keisdami socialinį elgesį ir

buveines, o didžiausią pagalbą teikia medžiotojai, intensyviai

šerdami žvėris visoje šalyje.

Nors teritorijos palankumo šernams gyventi įvertinimo reikšmė

praktiškai sumenksta dėl žmogaus veiklos, svarbų paisyti

regionų vietines klimato sąlygas

15

MMMPV – modelinė teritorija

16

17

Šiandien:

Visoje šalies teritorijoje vidutinis šernų sumedžiojimas pagal daugiamečius

duomenis

Htot= 47% (1939-2014),

56.4% (paskutinis dešimtmetis)

Modelinėje teritorijoje (MMMPV)

ilgalaikis ekstensyvus medžiojimas:

Hm= 17.9%

Kiekybinis populiacijos valdymas pastaruoju metu esant afrikinio kiaulių maro

grėsmei,

Htot= 224.7% ir

52.7%, atitinkamai MMMPV

18

Medžioklės sezonai, metai

19

0 50 100 150 200 250 300

2003/2004

2004/2005

2005/2006

2006/2007

2007/2008

2008/2009

2009/2010

2010/2011

2011/2012

2012/2013

2013/2014

2014/2015

sumedžiojimas MMMPV %

sumedžiojimas/ harvesting n

suskaičiuota/ Census n

Ekstensyvus medžiojimas MMMPV ir visoje šalyje (MMMPV- LAMMC Miškų instituto Mokslo ir mokymo medžioklės plotai, Saugoma teritorija NP)

20

Kokybiniam vietinės

populiacijos

valdymui –

žvėrių morfometrinių

rodiklių duomenų

bazė

– leidžia sekti šių

rodiklių kaitą,

skirtingo amžius ir

lyties skirtumus

21

22

Šernų populiacijos valdymo šalyje ir modelinėje teritorijoje analizė parodė

šio valdymo nepakankamumą. Taigi, žmogus pats labiausiai ir prisideda

prie šernų populiacijos gausinimo, užtikrindamas palankias sąlygas mitybai

ne tiek papildomai šerdamas (medžiotojai), kiek keisdamas kraštovaizdį

Kiekybinio valdymo būtinybė minima tik kritinėje situacijoje, iškilus

pavojingų ligų grėsmei, tačiau ir tuomet nepaisoma teritorinių skirtumų, juo

labiau šernų socialinio elgesio ir bandų kokybinės struktūros sezoninės

kaitos, skirtingų lyčių ir amžiaus grupių reikšmės.

23

Gerai žinomos tiesos:

Kai populiacija pernelyg gausi,

= žvėrių buveinės nualinamos,

= populiacijos prieaugis mažėja,

= didėja mirtingumas dėl ligų,

= didėja žala žemės ir miškų ūkui.

Ūkininkų pieva

24

Užmirštos tiesos:

Teritorinis populiacijos valdymas atliekamas 5--10 tūkst. ha teritorijoje,

atsižvelgiant į šernų gyvenamą plotą, sezoninį judėjimą teritorijoje.

Kokybiškai valdant populiaciją atmintina, kad

a) metinis vietinės populiacijos prieaugis - 50-60 %,

b) metinio prieaugio koeficientas - 1.0-1.5;

c) lyčių santykis toje populiacijoje - 1:1.5.

Planuojant sumedžiojimą, atsižvelgtina į žiemos atšiaurumą - tuomet mažėja

vietinės populiacijos prieaugis ir sumedžiotina ne daugiau 60-70 %.

Kitais atvejais ir šeriant žvėris, sumedžiojimas turi siekti 80-100 % - - tuo tarpu

ne visos šalies populiacijos, o prieaugio

Siekiant išvengti staigių pokyčių populiacijoje ir pavojingų ligų protrūkių

= lyčių santykis 1.0 : 1.5 (patinas : patelė)

= šiųmetukų skaičius 70 -- 80 %,

= antramečių 15 -- 20%

= suaugėlių 5 --10 % visų sumedžiotų žvėrių

25

Pavojingose situacijose iškylanti dilema atmetama:

= išnaikinimas nepriimtinas

populiacijos gausa peržengė ekologinio tankio lygį

= populiacijos gausa mažinama iki leistino lygio, atsižvelgiant į miškų

kategoriją

Pavojingų ligų plitimas priklauso nuo populiacijos struktūros

pagal amžių ir lytį

=populiacijos gausos ir sveikatingumo stebėsena

26

Šiandien:

Esama situacija: šernų apskaita netiksli , nevykdomi bei vietinių populiacijų

teritorinis, kiekybinis bei kokybinis valdymas ir monitoringas

= įgyvendinama modelinėje teritorijoje

Esama situacija : šernų populiacija nevertinama kokybiškai arba vertinama

nepakankamai (iš akies). Šernų vietinės populiacijos skirtingų lyčių ir amžiaus

vaidmuo ligų platinimui priklauso nuo metų laikotarpių, jų neįprastumo, teritorijos

kraštovaizdžio elementų, kurie galėtų būti naudingi numatant prevencines

priemones prieš ligų plitimą

= įgyvendinama modelinėje teritorijoje

Esama situacija = bandų struktūros sąsajos su ligų plitimu iki šiol nebuvo

nagrinėjamos; nėra duomenų apie pasiskirstymą, išgyvenimą, viliojantį ir

papildomą šėrimą bei medžiojimo būdus

= iš dalies įgyvendinama modelinėje teritorijoje

27

Viliojantis šėrimas skatina žvėrių sąlyginio reflekso susidarymą, ir

padeda ne tik žvėrių atrankai, bet ir daromos žemės ir miškų ūkiui

žalos prevencijai

28

... tuo tarpu žvėrys nepaiso žmogaus

nurodymų

Viliojantis šėrimas

(vadovaujantis VMVT 2015 m. spalio 5 d.

sprendimu Nr. B1-917)

29

LAMMC Miškų instituto Mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete

(MMMPV) atliekamas šernų vietinės populiacijos kompleksinis valdymas, iš jų

naujų žvėrių apskaitos būdų paieškos ir pritaikymas, skirtingų lyčių ir amžiaus

grupių bandose kaitos apskaita, detali jų morfometrinių rodiklių analizė, atliekamas

sumedžiojimo normų pagrindimas, pasiskirstymo pokyčių stebėsena -

Tai galėtų būti pavyzdžiu, siekiant ne tik išsaugoti ir kontroliuoti šernų populiaciją

šalyje, bet ir mažinant galimo užsikrėtimo pavojingomis ligomis riziką.

30

Ačiū už dėmesį

Ačiū už dėmesį