es b endroji žemės ūkio politika (7ir 8) lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa

1

ES Bendroji žemės ūkio politika (7ir 8)

Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programa

Virgilijus Skulskis

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

2

2007–2013 m. ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo 2007–2013 m. ES parama Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo

plėtraiplėtrai

2004-2006vidutiniškai per metus

vidutiniškai per metus

per laikotarpį

vidutiniškai per metus

IŠ VISO ŽEMĖS ŪKIS 1421 2057 14397 6361. BŽŪP 502 907 6347 4051.1. Rinkos reguliavimas 180 105 735 -751.2. Tiesioginės išmokos 322 802 5612 4802. Kaimo plėtra 905 1115 7804 2103. Žuvininkystė 14 35 246 21

Įsipareigojimai2007-2013 Pokytis

3

Lietuva (Žemės ūkio ministerija) turėjo Lietuva (Žemės ūkio ministerija) turėjo parengti ir su Europos Komisija suderinti:parengti ir su Europos Komisija suderinti:

1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. strategiją

2. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą

4

Horizontalūs prioritetai (I)Horizontalūs prioritetai (I)

1. Subjektams, negavusiems ES investicinės paramos.

2. Inovacijų diegimui.

3. Rinkodaros tobulinimui bei didelės pridėtinės vertės produktų gamybai.

4. Ūkio subjektų kooperacijai, gamintojų grupėms.

5. Prekinių visiško užimtumo ūkių kūrimui.

6. Jauniesiems ūkininkams.

5

Horizontalūs prioritetai (II)Horizontalūs prioritetai (II)

7. Naujų darbo vietų kūrimui ir papildomas pajamas teikiančiai veiklai.

8. Alternatyvių veiklų skatinimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose.

9. Verslumo įgūdžių skatinimui.

10. Žmogiškojo potencialo stiprinimui.

11. Bendruomeniškumo skatinimui.

12. Veikloms gerinančioms aplinkos kokybę.

6

Kryptys ir jų tikslai

I KRYPTIS: Žemės, maisto ūkio ir

miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas

Tikslas : Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tauso-jančio žemės ir miškų ūkio

plėtrą

IV KRYPTIS: Leader

Uždaviniai 1.1.Ūkių ir miško valdų struktūros ir infrastruktūros gerinimas; 1.2. Modernizavimas, pažangių technologijų ir inovacijų diegimas, produktų kokybės ir rinkodaros gerinimas; 1.3. Žmogiškojo potencialo stiprinimas.

Uždaviniai 2.1. Aplinkai palankios ūkininkavimo praktikos skatinimas; 2.2. Klimato kaitos mažinimas; 2.3. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir ūkinės veiklos palaikymas.

Uždaviniai 4.1. Vietinės iniciatyvos, partnerystės, bendradarbiavimo skatinimas; 4.2. Žmogiškųjų išteklių plėtra siekiant sėkmingo VVG strategijų parengimo ir įgyvendinimo, išdavoje bendruomenių ugdymo.

Tikslas : Plėtoti modernų, gebantį konku-ruoti žemės, maisto ir miškų ūkį

II KRYPTIS: Aplinkos ir kraštovaizdžio

gerinimas

Tikslas : Skatinti kaimo plėtrą ir

ugdyti bendruomeniškumą vietos iniciatyvos ir part-

nerystės pagrindu

III KRYPTIS: Gyvenimo kokybė kaimo

vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas

Uždaviniai 3.1. Alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kaime kūrimas; 3.2. Fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimas.

Tikslas : Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą

kaimo vietovėse

Bendras 2007-2013 metų kaimo plėtros strategijos tikslas Užtikrinti augimą, didinant žemės ir maisto bei miškų ūkio konkurencingumą, sukuriant galimybes ekono-minės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, tuo pačiu puoselėjant esamas gamti-

nes, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo bei tarp atskirų regionų

Fondai: Europos Žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Europos Regioninės plėtros fondas, Europos Socialinis fondas, Europos Sanglaudos fondas

EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2007–2013 M.LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2007–2013 M.

ES paramaES parama - 1 mlrd. - 1 mlrd. 743743 mln. EUR mln. EUR, , bendrasis finansavimas - bendrasis finansavimas - 515166 mln. EUR mln. EUR, , IŠ VISOIŠ VISO - - 2 mlrd. 22 mlrd. 26060 mln. EUR mln. EUR

6,06 proc. Leader metodas,

įskaičiuotas į III kryptį: 3,29

proc. kaimų atnaujinimui, 2,33 proc. VVG strategijoms

36,48 %

41,15 %

18,25 %

4,11 %

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

TP

IV kryptis

III kryptis

II kryptis

I kryptis

PARAMOS LĖŠŲ 2007-2013 M. PASKIRSTYMAS TARP KRYPČIŲ

% programoje

iš viso, mln. EUR

iš viso, mln. Lt

I kryptis. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas (ES - 75%, LT - 25%) 41,15 930,20 3.211,78II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas (ES - 80%, LT - 20%) 36,48 824,59 2.847,15III kryptis. Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas (įskaitant Leader metodą) (ES - 75%, LT - 25%) 18,25 412,61 1.424,65IV kryptis. „Leader“ metodas (įgyvendinamos III krypties priemonės) ( ES - 80%, LT - 20%) 6,06 136,99 473,01IŠ VISO (be Techninės paramos) 95,89 2.167,40 7.483,58TECHNINĖ PARAMA (ES -75%, LT - 25%) 4,11 92,97 321,01IŠ VISO 100 2.260,37 7.804,59

Priemonės pavadinimas

2007-2013 m. parama (EŽŪFKP parama+bendrojo finansavimo lėšos)

9

Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programos horizontalios nuostatosorizontalios nuostatos (1) (1)

• Paramos paveldėjimas (fiziniams asmenims) mirus pareiškėjui galimas, jei paramos paveldėtojas atitinka paramos teikimo sąlygas ir perima visus perleidėjo įsipareigojimus ŽŪM nustatyta tvarka. • Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. • Maksimalūs paramos dydžiai nustatyti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai priede.• Tinkamos finansuoti išlaidos: investicinėms priemonėms – nuo paraiškos užregistravimo ir projekto įgyvendinimo metu paramos gavėjų faktiškai patirtos išlaidos, atitinkančios paramos sutartyje (jei sudaroma) nurodytas sąlygas ir patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų; kompensacinėms priemonėms - paramos lėšos, atitinkančios ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

10

Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros

programos horizontalios nuostatos investicinėms priemonėmsinvesticinėms priemonėms ((22))

•Pareiškėjai pagal investicines priemones (fiziniai asmenys) turi būti ne jaunesni nei 18 m.•Verslo planas turi būti parengtas pagal ŽŪM nustatytas

taisykles.•Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos

išlaidos nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų. •Pareiškėjas įsipareigoja, nesuderinus su NMA, nekeisti

projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 m. nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą.•Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, turi

priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti pareiškėjo nuomojamas arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis juo ne trumpesniam kaip 10 m. laikotarpiui (išskyrus kaimo bendruomenes, savivaldybes bei kitus ŽŪM nustatytus atvejus).

11



•Paramos gavėjui gali būti nustatyta pareiga apdrausti paramos lėšomis įgytą ilgalaikį turtą, deklaruojamus pasėlius ir registruotus gyvulius ŽŪM nustatyta tvarka.•Išperkamąja nuoma įsigyjamas turtas turi tapti paramos

gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos. •Ūkio subjektas, pasibaigus projekto įgyvendinimo

laikotarpiui, turi atitikti aplinkos apsaugos, veterinarijos, maisto kokybės, sanitarijos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, todėl turi būti pateiktas išankstinis įgaliotos institucijos projekto vertinimas ŽŪM nustatytoms priemonėms.•Pareiškėjas, pakartotinai prašantis ES paramos, turi

pateikti audito išvadą.•Pareiškėjas, nevykdantis verslo plane užsibrėžtų tikslų

dėl neobjektyvių priežasčių, netenka teisės kreiptis paramos pagal investicines priemones, kol nebus pašalinti veiklos trūkumai.

12



•Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali sudaryti iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (ne daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų gali būti skirta verslo plano parengimui ir konsultavimui verslo plano įgyvendinimo klausimais). •Projekte numatytos prekės, paslaugos ir darbai finansuojami

pagal viešųjų pirkimų įstatymą arba ŽŪM nustatytas pirkimo taisykles, jei nėra numatyti normatyviniai įkainiai ŽŪM nustatyta tvarka pagal atskiras priemones.•Atnaujinimui skirtos investicijos laikomos netinkamomis

finansuoti.•Sąnaudos, susijusios su nuomos sutartimi, pvz., nuomotojo

pelnu, palūkanų refinansavimu, pridėtinėmis išlaidomis, draudimo mokesčiais, nėra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis.•Žemės ūkio sektoriuje parama neskiriama žemės ūkio

gamybos teisėms, gyvūnams įsigyti bei vienmečiams augalams įsigyti ir sodinti.

13



• 2007–2013 m. maksimali paramos suma vienam paramos gavėjui pagal investicines priemones 400 tūkst. EUR (išskyrus Nitratų direktyvos ir specialiųjų gyvūnų gerovės reikalavimų, mažinančių gyvūnų ir paukščių auginimo intensyvumą, įgyvendinimą, „Stovyklaviečių kaime įkūrimą ir plėtrą“ bei priemones: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, ,,Pusiau natūrinių ūkių rėmimas”, ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, 2004-2006 m. BPD „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir Leader metodu įgyvendinimas priemones, ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”)

14



•Maksimali bendros paramos suma partneriams ar susijusioms įmonėms negali viršyti nustatytos maksimalios paramos sumos vienam paramos gavėjui 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui.

•Prieš kvietimą teikti paraiškas bus numatytos lėšos veiklos sritims, sektoriams ar šakoms.

•Pakartotinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą ŽŪM nustatyta tvarka.

15

I Kryptis. Žemės, maisto ūkio ir I Kryptis. Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus miškininkystės sektoriaus

konkurencingumo didinimaskonkurencingumo didinimas

Įgyvendinti žemės ūkio gamybosstandartus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę

Įgyvendinti žemės ūkio gamybosstandartus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę

1. Kaimo infrastruktūros gerinimas

2. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas

3. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas

4. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

1. Kaimo infrastruktūros gerinimas

2. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas

3. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas

4. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

Stiprinti žmogiškąjį potencialą

Stiprinti žmogiškąjį potencialą

Stiprinti fizinį ūkių potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės, maisto ir miškų ūkyje

Stiprinti fizinį ūkių potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės, maisto ir miškų ūkyje

5. Profesinio mokymo ir informavimo veikla

6. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis

7. Miškų ekonominės vertės didinimas

8. Žemės ūkio valdų modernizavimas

9. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

5. Profesinio mokymo ir informavimo veikla

6. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis

7. Miškų ekonominės vertės didinimas

8. Žemės ūkio valdų modernizavimas

9. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

Tikslas

Uždaviniai

Priemonės

Plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį

Plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį

16

Pagrindiniai prioritetai pagal I krypties Pagrindiniai prioritetai pagal I krypties priemonespriemones

• Įgyvendinantiems Nitratų direktyvoje numatytus reikalavimus bei gyvulininkystės sektoriui modernizuojant žemės ūkio valdas.

• Mikro, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios perdirba vaisius, uogas ir daržoves bei augalininkystės produkciją.

• Jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nuosavoje žemėje.

• Projektams, kuriuose numatytas inovacijų diegimas.

17

I. I. Profesinio mokymo ir informavimo Profesinio mokymo ir informavimo veiklaveikla (1) (1)Veiklos sritys Paramos

gavėjaiTinkamumo kriterijai

(16,54 mln. EUR)

Paramos lygis

Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas pagal šias mokymo kryptis:

Pirmoji mokymo kryptis:Ūkio valdymas (visuomenės, gyvūnų ir

augalų sveikata, aplinkosauga, gyvūnų gerovė) ir geros agrarinės būklės reikalavimai bei darbo saugos standartai;

Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas (įskaitant ekologinį ir tausojantį ūkininkavimą);

Verslo ugdymas ir finansų valdymas;

Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas.

Antroji mokymo kryptis:

Žemės ūkio technologijos;

Miškų ūkis.

-ŽŪM paskirta mokymą organizuojanti institucija; -Žemdirbių savivaldos organizacijos, miškų savininkų asociacijos, valstybės bei savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos;

Parama neskiriama įvadiniams arba mokymo kursams, sudarantiems vidurinio, profesinio ar aukštojo mokymo bei mokslo įstaigų įprastų mokymo programų ar sistemų dalį;

- Kartu su paraiška pareiškėjas privalo pateikti atliktą detalią mokymo poreikio analizę.

Finansuojama iki 100 proc. (100 proc.).

18

Profesinio mokymo ir informavimo Profesinio mokymo ir informavimo veiklaveikla (2) (2)

Veiklos sritys

Paramos gavėjai

Tinkamumo kriterijai

Paramos lygis

2. Mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida

Institucijos ir organizacijos, vykdančios mokslinius tyrimus žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo srityse ir/ar užsiimančios jų rezultatų ir inovacinės praktikos sklaida.

-Vykdyti mokslo žinių ir inovacijų sklaidos projektus eksperimentinėje bazėje ir/ar ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, kartu dalyvaujant mokslo, konsultavimo institucijoms, ūkininkams ir/ar žemės ūkio įmonėms, su kuriais pareiškėjas turi būti sudaręs sutartį ir parengęs mokslo žinių bei inovacijų sklaidos įgyvendinimo planą.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 100 tūkst. EUR.Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

19

II. II. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (36,41 (36,41 mln. EUR)mln. EUR)

Paramos gavėjai Tinkamumo kriterijai

Paramos lygis

- Pareiškėjai fiziniai, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla ir įregistravę žemės ūkio valdas LR ž.ū. ir kaimo verslo registre ir ūkininkų ūkius LR ūkininkų ūkių registre ar miško valdytojai įregistravę privačią miško valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

1.Konsultaci-jos suteiktos ministerijos akredituotų konsultavimo įstaigų ir konsultantų. 2.Pareiškė-jams, kurie yra ūkininkai, parama konsultavimo paslaugų gavimui, gali būti suteikta jei konsultavimo paslaugos apima konsultavimą pagal pirmą ir (ar) antrą veiklos sritis

1 veiklos sritis - Konsultavimo paslaugos gavimas dėl ūkio įvertinimo, kaip jis atitinka teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygas, ir darbo saugos standartus, grindžiamus Bendrijos teisės aktais – 80 proc. (parama vienam tikslinės grupės nariui (PVTGN) iki 250 EUR);2 veiklos sritis - Konsultavimo paslaugos gavimas dėl teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygų, pašalinimo ir darbo saugos standartų, grindžiamų Bendrijos teisės aktais, įgyvendinimo - 80 proc. (PVTGN iki 750 EUR);

3 veiklos sritis - Konsultavimas agrarinės aplinkosaugos klausimais, dalyvaujantiems aplinkosaugos priemonėse - 80 proc. (PVTGN iki 500 EUR);

4 veiklos sritis - Konsultavimas ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo - 50 proc. (PVTGN iki 500 EUR);

5 veiklos sritis - Konsultavimas miškų ūkio klausimais – 80 proc. (PVTGN iki 500 EUR);

- Maksimalus paramos dydis vienam paramos gavėjui - 1500 EUR per 2007-2013 m. laikotarpį.

20

III. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1) III. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1) (62,24 (62,24 mln. EUR.)mln. EUR.)

Paramos gavėjai

Tinkamumo kriterijai Paramos lygis

Jaunieji ūkininkai –asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus: yra jaunesni kaip 40 m. amžiaus; pirmą kartą kuriasi kaip žemės ūkio valdos valdytojai savo vardu (valda negali būti perregistruota sutuoktinio vardu)

-Valdos, kurioje kuriamas ūkis, plotas būti ne mažesnis kaip 12 ha nuosavų ŽŪN (kuriant augalininkystės, gyvulininkystės ir (arba) mišrų ūkį). Jei pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną neturi 12 ha, nuosavybės teise valdomos žemės, jis gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad turės 12 ha nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto iki paramos sutarties pasirašymo.-Per 5 metus nuo paraiškos pateikimo įsipareigoja išplėsti savo valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio ŽŪN ploto, verslo plane numatydamas tokias galimybes bei reikalingas lėšas. -Kuriant daržininkystės, vaistažolininkystės, uoginininkystės ir gėlininkystės ūkius, valdos dydis - ne mažesnis kaip 4 ha nuosavų ŽŪN, o sodininkystės – 8 ha ŽŪN.

Maksimalus vienkartinės įsikūrimo išmokos dydis – 40 tūkst. EUR.

21

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (2)Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (2)Tinkamumo kriterijai Paramos lygis- nuo paraiškos pateikimo iki sprendimo skirti paramą priėmimo ūkininkas turi būti įsikūręs ne anksčiau kaip per paskutinius 18 mėn. Paraiška t. b. pateikta ne vėliau kaip per 15 mėn. nuo valdos įkūrimo;- jei valdos ar ūkio dalis kuriama nuomojamoje žemėje, nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip 5 metams;- pareiškėjas įsipareigoja įgyti profesinį žemės ūkio srities arba aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį) išsilavinimą arba išklausyti Ministerijos nustatytą ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (320 val.) per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo, jeigu pareiškėjas neturi atitinkamo išsilavinimo ir tobulinti žinias projekto įgyvendinimo metu (baigti tęstinius mokymo kursus).

- Paramos dydis priklauso nuo valdomos žemės ūkio paskirties žemės ploto, t. y. už 1 ha ŽŪN skiriama 1000 EUR, kuriant specializuotą daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį – 2 000 EUR

- jei sutuoktiniai kuriasi tuo pačiu metu, atitinkantys visus šios priemonės reikalavimus bendra jų prašoma paramos suma negali viršyti 40 tūkst. EUR.

22

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (3)Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (3)


-nekilnojamas turtas (pastatai ir (arba) po esamais ir (arba) numatomais statyti pastatais), į kuriuos investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise; - valda negali būti perregistruota sutuoktinio vardu;

- pateikti verslo planą, kuriame įrodoma, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus;

- jei vienas iš sutuoktinių jau turi įregistruotą ūkį arba valdą kitam parama negali būti skiriama. Taip pat parama neskiriama vieno sutuoktinio valdos dalį perregistravus kitam sutuoktiniui;

- pareiškėjas turi apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne tumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo.

23

IV. Ankstyvas pasitraukimas iš IV. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos (167.15 prekinės žemės ūkio gamybos (167.15

mln. EUR)mln. EUR)Paramos gavėjai


- Fizinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla ir įregistravęs valdą;

- Ūkio darbuotojas.

Lieka tie patys kaip 2004-2006 m., išskyrus:- Pareiškėjų amžius - nuo 55 metų iki pensijinio amžiaus.- ŽŪN ir (arba) gyvuliai privalės būti registruoti nuo 2004 m.- perimant ūkį perleidėjui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip 3 ha žemės. paramos trukmė:

- perleidėjui parama teikiama ne daugiau kaip 15 metų (iki 70 metų);

- ūkio darbuotojams - iki pensinio amžiaus.

Pastovioji paramos dalis:

-Paramos gavėjui - 1549 EUR/m. ;

- Išlaikomo sutuoktinio priedas – 774 EUR/m. ;

Kintamoji paramos dalis:

- 93 EUR/ha.

24

V. Pusiau natūrinių ūkių rėmimasV. Pusiau natūrinių ūkių rėmimasParamos gavėjai

Tinkamumo kriterijai Paramos lygis (29, 9 mln. EUR)

Fizinis asmuo, užsiimantis žemės produktų gamyba ir įregistravęs savo valdą

Pareiškėjo valdos dydis:

Pareiškėjo valdos dydis privalės būti 2-3,99 Europiniai dydžio vienetai (EDV);

Pateikiamas verslo planas, kuriame:

• pateikiami įrodymai, kad žemės ūkio valda taps ekonomiškai gyvybinga (žemės ūkio valdos padidėjimas atsižvelgiant į EDV padidėjimą 20 % per pirmuosius tris metus bei kiti rodikliai);

• detaliai aprašomos reikalingos investicijos;

• apibrėžiamos konkrečios valdos plėtros gairės ir planai.

- Maksimali paramos suma valdai – 1500 EUR/m.

- Parama skiriama 5 metams pagal 3+2 principą (po 3 verslo plano įgyvendinimo metų įvertinama jo vykdymo pažanga, jei verslo planas vykdomas, parama skiriama dar 2 metams);

- Jei verslo planas nevykdomas, ir paramos gavėjas negali pagrįsti numatytų investicijų vėlavimo, parama dar 2 metams neskiriama. Jau gauta paramos suma iš paramos gavėjo išieškoma.

25

VI. Žemės ūkio valdų modernizavimas VI. Žemės ūkio valdų modernizavimas (1)(1)

Veiklos sritys

Paramos gavėjai

Pagrindiniai tinkamumo kriterijai

Paramos lygis (399,16 mln. EUR)

1. Nitratųdirektyvos reikalavimų ir naujai privalomų Bendrijos standartų įgyvendini-mas

- Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio produktų gamyba ir nustatyta tvarka įregistravę valdą; - kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kurios iki paraiškos pateikimo yra pripažintos žemės ūkio kooperatyvais;

- Jeigu ūkis yra pasinaudojęs ES investicine SAPARD, BPD, KPP, parama, turi būti pateikiama aplinkosaugos institucijų išvada apie ūkio būklę ŽŪM nustatyta tvarka

- Kompensuojama iki 75 proc. (taikoma iki 2008 gegužės 1 d.)- Max paramos dydis projektui nustatomas pagal SG skaičių, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. EUR. Pagal šią veiklos sritį gauta parama neįskaitoma į ŽŪM nustatytą maksimalią paramos sumą vienam paramos gavėjui.

26

Žemės ūkio valdų modernizavimas (2)Žemės ūkio valdų modernizavimas (2)Veiklos sritys Paramos

gavėjaiPagrindiniai tinkamumo kriterijai

Paramos lygis

2. Investicijos į ž.ū. produktų gamybą ir (arba) paslaugų ž.ū. teikimas Prioritetiniai sektoriai:a) gyvulininkystė- mėsinė galvijininkystė;- kitos gyvulininkystės šakos;b) augalininkystė- linininkystė ir sėklininkystė; - sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė;- rapsų auginimas,;-kitos augalininkystės šakos;-Paslaugų žemės ūkiui teikimas.

- Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės produkcijos gamyba ir nustatyta tvarka įregistravę valdą;

kooperatyvai, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais

- Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas bei reikalavimus;-Pajamos iš ž.ū. produktų gamybos ir (arba) paslaugų ž.ū. teikimo per ŽŪM nustatytą laikotarpį sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visos ūkio veiklos pajamų (išskyrus kooperatyvus ir mokymo institucijas);- pareiškėjas, investuojantis į pienininkystės sektorių, privalo turėti pieno gamybos kvotą, kurios dydis adekvatus projekte numatytiems pajėgumams;- pareiškėjas turi turėti profesinį ž.ū. išsilavinimą arba būti išklausęs minimalius ūkininkavimo žinių kursus .

Kompensuojama iki 40 proc. (MPŪV – 50 proc.); jauniesiems ūkininkams – 50 proc. (mažiau palankiose – 60 proc.).Max parama iki 400 tūkst. EUR visam laikotarpiui (projektui maksimali paramos suma negali viršyti 200 tūkst. EUR.), paukštininkystės ūkiams - 200 tūkst. EUR. tačiau negali viršyti 4,4 mln. EUR per laikotarpį ( įskaitant gautą priemonės ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paramą )

27

Žemės ūkio valdų modernizavimas Žemės ūkio valdų modernizavimas (3)(3)

Veiklos sritys Paramos gavėjai


Pagal 2 veiklos sritį remiamą:- Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas.- Prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų/išaugintų valdoje) apdorojimas ir paruošimas realizacijai (arba kooperatyvo, kuris iki paraiškos pateikimo yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu, supirktų iš savo narių jų ūkiuose pagamintų/išaugintų žemės ūkio produktų apdorojimas ir paruošimas realizacijai).- Biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių šalutinių produktų bei atliekų ūkio reikmėms.

- Mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimenti-nius parodomuo-sius, mokomuosius bandymų ūkius, užsiimančius žemės ūkio produkcijos gamyba.

- Ūkis paraiškos pateikimo metu atitinka gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, aplinkosaugos standartus, išskyrus ūkius, kuriems suteiktas pereinamasis laikotarpis;- ūkis, ketinantis užsiimti sėklininkyste, turi būti pripažintas sėklininkystės ūkiu; - pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus. Ūkis yra veikiantis nemažiau kaip 2 metus. (netaikoma mokslo ir mokymo institucijoms).

28

Žemės ūkio valdų modernizavimas Žemės ūkio valdų modernizavimas (4)(4)



3. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas

Taikomas toks paramos intensyvumas kaip ir antrajai veiklos sričiai.

Parama trumpos rotacijos želdinių įveisimui negali viršyti 1500 EUR/ha.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys nuosavų žemės ūkio naudmenų.

− Pareiškėjas turi pateikti žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus;− Pareiškėjas turi pateikti patvirtintą plantacinių želdinių įveisimo projektą energetiniais tikslais− parama teikiama veisiant trumpos rotacijos plantaciniai želdinius, kurių laikas tarp 2 kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai (gluosnis, karklas - Salix L.);− Apželdomas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, tačiau jų sodinimas draudžiamas NATURA 2000 vietovėse.Max parama iki 400 tūkst. EUR visam laikotarpiui (projektui maksimali paramos suma negali viršyti 200 tūkst. EUR.).

29

Miškų ekonominės vertės didinimas (1)Miškų ekonominės vertės didinimas (1)Veiklos sritys

Paramos gavėjai

Tinkamumo kriterijai Paramos lygis (20,5 mln. EUR)

1. Mažos ekonomi-nės vertės medynų ir krūmynų pertvarky-mas bei jaunuolynų ugdymas

Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos.

Pareiškėjas turi pateikti:- privačios miško valdos, į kurią investuojama nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;- miško valdai, į kurią daromos investicijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengtą, suderintą, patvirtintą ir užregistruotą miškotvarkos projektą;-medynų ir krūmynų pertvarkymui (rekonstrukcijai) rekonstrukcijos projektą, apimantį detalų rekonstrukcijos proceso aprašymą, projekto įgyvendinimui numatytų išlaidų sąmatą bei šių išlaidų pagrindimą; - investicijos turi būti daromos į ne mažesnę kaip 1 ha miško valdą.

Kompensuojama iki 60 proc. mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei NATURA 2000 teritorijose;iki 50 proc. - likusiose vietovėse esančiuose miškuose.Maksimali paramos suma projektui – 50 tūkst. EUR

30

Miškų ekonominės vertės didinimas (2)Miškų ekonominės vertės didinimas (2)Veiklos sritys

Paramos gavėjai


2. Miško kirtimo, apvaliosios medienos bei biokuro ruošos modernizavimas

Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos bei savivaldybės ir jų asociacijos.

Pareiškėjas turi pateikti:- privačios miško valdos, į kurią investuojama, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;- miško valdai, į kurią daromos investicijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengtą, suderintą, patvirtintą ir užregistruotą miškotvarkos projektą; -verslo planą, kuriame turi įrodyti ūkio atitiktį ekonominio gyvybingumo kriterijui.-Investicijos turi būti daromos į ne mažesnę kaip 1 ha miško valdą.

Kompensuojama iki 50 proc.Maksimali parama – 200 tūkst. EUR

31

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (1)infrastruktūra (1)

Veiklos sritys

Paramos gavėjai


Paramos lygis (54,16 mln. EUR)

1. Žemės ūkio vandentvarka

- Savivaldybės;- melioracinių sistemų naudotojų asociacijos

- Statiniai, kurių nusidėvėjimas mažesnis nei 30 proc., nerekonstruoja-mi

- Kompensuojama iki 90 proc. - Max paramos suma projektui – 300 tūkst. EUR.- Pareiškėjui, pasirašiusiam paramos sutartį su Agentūra pagal šią veiklos sritį, pakartotinai toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo įgyvendintas žemės ūkio vandentvarkos projektas, parama šiame programavimo laikotarpyje žemės ūkio vandentvarkai neskiriama.

32


Veiklos sritys

Paramos gavėjai


Paramos lygis

2. Žemės konsolidacija

- Institucija, atsakinga už žemės konsolidacijos projektų organizavimą.

- Pertvarkomi žemės sklypai yra kaimo gyvenamojoje vietovėje;- pertvarkyti žemės sklypus pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai; - žemės konsolidacijos projekto teritorijos plotas yra ne mažesnis kaip 100 ha.

- Kompensuojama iki 100 proc.- Max paramos suma projektui – 400 tūkst. EUR- Pareiškėjui, pasirašiusiam paramos sutartį su Agentūra pagal šią veiklos sritį, pakartotinai toje pačioje teritorijoje, kurioje buvo įgyvendintas žemės konsolidacijos projektas, parama šiame programavimo laikotarpyje žemės konsolidacijai neskiriama.

33


Veiklos sritys

Paramos gavėjai


3. Miškų infrastruk-tūros gerinimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių daugiau kaip 50 proc. akcijų priklauso valstybei), jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos, investuojantys į jiems nuosavybės teise priklausančias arba valdymo teise valdomas privačias miško valdas.

– Pateikiami privačios miško valdos, į kurią investuojama nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantys dokumentai;– pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas, patvirtintas:– ir užregistruotas vidinės miškotvarkos projektas su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos;– infrastruktūros įrengimo projektas, kai toks projektas yra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus.

Kompensuojama iki 50 proc.

Max parama – 200 tūkst. EUR.

34

IX. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir IX. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (1) (137.498 mln. pridėtinės vertės didinimas (1) (137.498 mln.

EUR)EUR)Veiklos sritys Paramos

gavėjaiTinkamumo

kriterijaiParamos

lygis

1. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara:

Remiamos veiklos:

-vaisių, uogų, daržovių, grybų perdirbimas ir rinkodara, atliekų perdirbimas;

- kitų augalininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara, augalininkystės atliekų perdirbimas, grūdų džiovyklų ir saugyklų modernizavimas.

-Parama nebus skiriama miltų, kruopų naujų gamybinių vienetų statybai. Apribojimai netaikomi kooperatyvams.

Mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus ir ar užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo;

-Pajamos iš ž.ū.produktų perdirbimo arrinkodaros 2 metus ikiparaiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų įmonės pajamų (išskyrus kooperatyvus, kurie ikiparaiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais);-paukštininkystės ūkių pajamos iš ž.ū produktųgamybos ir iš savo ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimo turėssudaryti nemažiau kaip 50 proc. nuo visų ūkio veiklos pajamų.


Didžiausia paramos sumaMikro ir smulkioms įmonėms - 1,2 mln. EUR. projektui, 2 mln. EUR 2007-2013 m. laikotarpiui

35

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (2)vertės didinimas (2)



Paramos lygis

- pieno ir mėsos perdirbimas ir rinkodara, pieno atliekų perdirbimas. Remiamos investicijos modernizavimui, išskyrus naujų mėsos ir pieno perdirbimo įmonių, skerdyklų statybą. Apribojimai netaikomi pieno kooperatyvams;

- perdirbimo procese susidariusių 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas.

-įmonės, turinčios nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 200 mln. eurų, perdirbančios ž. ū. produktus ir/ar užsiimančios ž.ū. produktų rinkodara ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo.

-parama bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tik tokiai veiklai, kuriai nebuvo skirta parama per gamintojų grupes iš BŽŪP;

-parama teikiama produktų, kurie išvardyti Stojimo sutarties I priede, perdirbimui ir rinkodarai, išskyrus žuvininkystės produktus, apynius ir cukrinius runkelius.

Vidutinėms įmonėms ir įmonėms, kurios turi nuo 250 iki 750 darbuotojų arba kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 200 mln - 2,8 mln. EUR. projektui ir 4 mln. EUR, 2007-2013 laikotarpiu, paramos intensyvumas mažinamas 50 proc.

36

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (3)pridėtinės vertės didinimas (3)



Paramos lygis

Prioritetinės veiklosAugalininkystės sektoriuje:- vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir rinkodara, atliekų perdirbimas;-kitų augalininkystės šakų produkcijos perdirbimas ir rinkodara, augalininkystės atliekų perdirbimas-Mėsos ir pieno sektoriuje: - mėsos perdirbimas ir rinkodara;- pieno perdirbimas ir rinkodara, pieno atliekų perdirbimas;- 3 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimas.

kooperatyvai, kurie iki paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka mikroįmonėmssmulkios ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus.

-investicijos į mažmeninę ir didmeninę prekybą nebus finansuojamos;

- pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus.

-investicijos pagerins įmonės veiklą.

paukštininkystės ūkiams, perdirbantiems savo ūkiuose užaugintą žemės ūkio produkciją, maksimali paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiu negali viršyti 4,4 mln. EUR, įskaitant gautą paramą pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas”

37

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (4)vertės didinimas (4)



2. Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas ir rinkodara

Gyvulių aukciono įkūrimas.

Tik juridiniai asmenys

- Pareiškėjas privalo turėti patirtį veislinės gyvulininkystės srityje;

- pareiškėjas turi pateikti investicinį projektą (galimybių studiją);

- pareiškėjas privalo turėti patirtį įgyvendinant ir administruojant nacionalinius ir tarptautinius projektus gyvulininkystės srityje.

1 KRYPTISSkirta mln.Lt 2007-2013m.

Skirta mln.Lt 2007-2010m.

Surinkta paraiškų

Pasirašy-ta sutarč.

Skirta mln.Lt

Įsisavini-mo proc.

Profesinio mokymo ir informavimo veikla 72.109 60.981 92 75 41.444 57/68

Jaunų ūkininkų įsikūrimas 214.902 230.733 2.255 1.489 197.749 92/86

Ankstyvas pasitrauk. iš ž. ūkio gamybos 567.263 161.594 2.015 1.513 95.419 17/59

Naudojimasis konsultav. paslaug. 110.751 15.867 1.723 1.618 8.070 7/51

Žemės ūkio valdų modernizavimas 1.403.640 1.100.256 5.275 4.839 762.120 54/69

Miškų ekonominės vertės didinimas 70.782 40.304 90 56 18.598 24/46

Ž.ū. prod. perdirbim. ir pridėt. vertės didin. 525.572 281.424 82 56 145.208 28/52

Ž.ū. ir miškininkystės plėtra ir infrastrukt. 202.541 163.471 147 99 95.390 47/58

Dalyvavimas maisto kokybės schemose 9.872 1.036 2 0 0 0/0

Pusiau natūrinis ūkininkavimas 103.204 50.926 941 756 30.173 27/59

VISO 3.280.637 2.106.592 12.620 10.501 1.394.170 43/66

39

Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškininkystės plėtrą

Padidinti konkurencingų rinkoje ekologiškų ir natūralių produktų gamybą bei siekti didesnio jų populiarumo

2. (3.) Pirmas (ne)žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku4. Pelno nesiekiančios investicijos miškuose5. Parama pažeistų miškų atkūrimui

1. Agrarinės aplinkosaugos išmokos

Skatinti bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą, ekologiškai svarbių vietovių apsaugą bei mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai

Remti naujų miškų įveisimą, pažeistų miškų atkūrimą ir miškų ekologinės bei rekreacinės vertės didinimą

Palaikyti ūkinės veiklos tęstinumą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse

9.Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves

7. (8.) NATURA 2000 išmokos (susijusios su direktyva 200/60/EC)

Tikslas

Uždaviniai Priemonės II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas

6. Miškų aplinkosaugos išmokos

40

Pagrindiniai prioritetai pagal II krypties Pagrindiniai prioritetai pagal II krypties priemonespriemones

• Apleistai, ne žemės ir žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku bei įveisti greitos apyvartos želdinius.

• Subalansuotam ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei saugomose teritorijose.

41

I. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (1)I. Agrarinės aplinkosaugos išmokos (1)

Programos

Paramos gavėjai


Paramos lygis

(830,6 mln. EUR)

1. Kraštovaiz-džio tvarkymo

Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla Saugomų teritorijų direkcijos bei miškų urėdijos.

- Taikoma natūralioms ir pusiau pievoms, šlapynėms; paviršinio vandens telkinių apsaugos juostoms, melioracijos grioviams

-

pievų tvarkymas-98 EUR/ha;

šlapynės-229 EUR/ha;

paviršinio vandens telkinių

apsaugos juostų įrengimas

pievoje-100 EUR/ha;

ariamoje žemėje-160 EUR/ha;

ražienų laukai per žiemą-145

EUR/ha; medingų augalų laukai

ariamoje žemėje-62 EUR/ha;

valdos kraštovaizdžio elementų

tvarkymas-437 EUR/ha;

melioracijos griovių tvarkymas-

100 EUR/h;

42

Agrarinės aplinkosaugos išmokos (2)Agrarinės aplinkosaugos išmokos (2)

Programos

Paramos gavėjai


Paramos lygis

2. Ekologinio ūkininkavimo

Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla.

- Parduoti/panaudoti produkciją kaip žaliavą ekologinės produkcijos gamybai, kuri tiekiama į rinką;

javai – 215 EUR/ha;

daržovės, bulvės – 440 EUR/ha;

vaistažolės – 489 EUR/ha; uogynai, sodai – 516 EUR/ha; daugiametės žolės – 127 EUR/ha

Maksimali parama ekologiniam ūkiui negali būti didesnė kaip 43,478 EUR.

43


Programos Paramos gavėjai


Paramos lygis

3. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo

Fizinis ar juridinis asmuo.

Laikytis gyvūnų gerovės ir gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų

-Žemaitukų veislės arkliai, stambiųjų žemaitukų veislės arkliai - sunkieji arkliai - 198 EUR už arklį;-Sunkieji arkliai – 191 EUR už arklį;- Lietuvos šėmieji, baltnugariai, juodmargiai, žalieji galvijai – 180 EUR už galviją;- Lietuvos baltosios, vietinės kiaulės – 65 EUR už kiaulę;- Lietuvos šiurkščiavilnės ir juodgalvės avys – 28 EUR už avį; - vištinės žąsys – 3 EUR už žąsį

44


Programos

Paramos gavėjai


Paramos lygis

4. “Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimo

Fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis žemės ūkio veikla.

- Ariamos žemės verčiamas daugiametėmis pievomis ir ganyklomis plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ir turi patekti į rizikos vandens telkinio baseiną;- įsipareigojus vykdyti priemonę, privaloma įsėti daugiametes žoles iki liepos 1 d.; daugiamete ganykla (pieva) paverstame lauke vystyti tik ekstensyvią gyvulininkystę (ne daugiau kaip 1SG/1ha, jeigu plotas bus naudojamas gyvulininkystės tikslams);- pievas šienauti kasmet iki rugpjūčio 1 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d.

Už ariamos žemės paverstame plote daugiamete ganykla (pieva) netenkamą derlių (pieva) – 118 EUR/ha

45

Pirmas žemės ūkio paskirties žemės Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas miškuapželdinimas mišku

Veiklos sritys

Paramos gavėjai


1. Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas žemės ūkio paskirties žemėje, kuri anksčiau buvo naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai.

- Pateiktas leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype;- želdinama žemė turi atitikti geros agrarinės būklės reikalavimus (paskutinius 2 metus deklaruota) ir joje turi būti gaminama žemės ūkio produkcija. ;- parama želdinant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę apželdinimui mišku teikiama tik miško įveisimo išlaidoms padengti;- dėl įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos pareiškėjas gali kreiptis iki penkerių kartų, ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

46

Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apleistos žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas miškuapželdinimas miškuVeiklos sritys

Paramos gavėjai


Miško ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas miškų ūkio paskirties, kitos paskirties ir apleistoje žemėje

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems miškų ūkio paskirties, kitos paskirties žemė ir apleistos žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai.

– pareiškėjas privalo pateikti miško sodmenų/sėklų kilmės liudijimą teisės aktų nustatyta tvarka;– pareiškėjas pateikia atsakingos institucijos patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą; – apželdomas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai žemė ribojasi su mišku; – kai miškas įveisiamas apleistoje žemėje arba ši žemė savaime apželia mišku, pareiškėjas dėl įveisto arba savaime želiančio miško priežiūros ir apsaugos išmokos gali kreiptis iki penkerių kartų, ne dažniau kaip vieną kartą per metus;– kai miškas veisiamas apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas turi pateikti leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype.

47

Paramos lygis ir diferenciacija abejoms apželdinimo mišku priemonėmsapželdinimo mišku priemonėms

Kompensuojamos miško įveisimo ir priežiūros išlaidos pagal atskiras medžių rūšis.

Miško želdinių sudėtis

Miško įveisimo išmoka, EUR/ha

Įveisto miško priežiūros ir

apsaugos išmoka, EUR/ha

Palanki ūkininkauti

vietovė (70%)

Mažiau palanki ūkininkauti

vietovė (80%)

Spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais (ne mažiau 20 proc.) ar minkštųjų lapuočių želdiniai 1050 1200 300Spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių želdiniai su ne mažiau 20 proc. kietųjų lapuočių ir (ar) liepos priemaiša 1400 1600 350Kietųjų lapuočių ir (ar) liepos želdiniai su spygliuočių ir (ar) minkštųjų lapuočių priemaiša iki 40 proc. 1750 2000 400Kietųjų lapuočių, liepos, selekcinės drebulės (įskaitant hibridines drebules) gryni želdiniai 2100 2400 400Ąžuolo želdiniai, kai pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų 3150 3600 500Greitai augančių rūšių trumpos apyvartos (plantaciniai) želdiniai 1050 1200 -Greitai augančių hibridinių drebulių trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai 2100 2400 -

48

IV. Miškininkystės potencialo IV. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių atkūrimas ir prevencinių priemonių

įdiegimasįdiegimasVeiklos sritys

Paramos gavėjai


1. Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės.

Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai

- miško valdos nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus; - pažeisto miško ploto atkūrimo projektą; - miškotvarkos projektą (jei paramos prašoma gaisrų prevencinėm priemonėm).

Kompensuoja-ma iki 80 proc.

Maksimali paramos suma projektui – iki 100 tūkst. EUR.

2. Bendros valstybinės miško priešgaisri-nių priemonių sistemos gerinimas

Juridiniai asmenys, Miškų įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinantys bendrą valstybinę miško priešgaisrinių priemonių sistemą visų nuosavybės formų miškuose

- Parama skiriama tik miškams, priskirtiems aukšto ar vidutinio gaisringumo rizikos laipsniui; - Pareiškėjas pateikia priešgaisrinės prevencijos ar operatyvinio gaisrų stebėjimo planą; gaisrų stebėjimo bokštų statybos/rekonstrukcijos projektą (jei jiems prašo paramos).


Maksimali paramos suma projektui – iki 400 tūkst. EUR

49

V. Pelno nesiekiančios investicijos V. Pelno nesiekiančios investicijos miškuosemiškuose

Veiklos sritys

Paramos gavėjai


Atkurti, išsaugoti ir plėtoti miškų ekologines ir rekreacines funkcijas kaimo vietovėse

Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.

- Pateikiami valdymo arba nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai;- pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas, patvirtintas ir užregistruotas vidinės miškotvarkos projektas su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos;- pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai remiami tik I (rezervatiniuose) ir IIA (ekosistemų apsaugos) miškų grupės miškuose pagal parengtus specialius projektus;

- miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo ar tipiškos struktūros palaikymo darbai remiami, tik jeigu jie numatyti nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame gamtotvarkos plane.


Max paramos suma projektui – iki 100 tūkst. EUR.

50

VI. Miškų aplinkosaugos išmokosVI. Miškų aplinkosaugos išmokos

Veiklos sritys(Išmokos už :)

Paramosgavėjai

Pagrindiniai tinkamumo kriterijai (10,00 mln. EUR)

Paramos lygis (I; II veiklos sritys)

1. Pagrindiniųmiškokirtimųnevykdymąidentifikuo-tose kertinėsemiškobuveinėse(KMB).

- Privačių miškų savininkai savo valdose sutartiniais pagrindais savanoriškai įsipareigojantys laikytis papildomų aplinkosauginių reikalavimų, kurie nėra nustatyti teisės aktais kaip privalomi toms valdoms.

Turi būti KMB ir miško valda priskirta III arba IV miškų grupei, o medynas, kuriame identifikuota KMB t.b. pasiekęs atitinkamai miškų grupei nustatytą minimalų pagrindinių kirtimų amžių.- nevykdyti pagrindiniai kirtimai.- įsipareigoti išsaugoti KMB ir ne trumpiau kaip 7 metus nevykdyti pagrindinių miškokirtimų.

Kompensuojamos išlaidos patiriamos dėl prisiimtų aplinkosauginių apribojimų pagal :I veiklos sritį – 170 EUR/ha kasmet, bet ne ilgiau kaip 7 metus;

II veiklos sritį – 85 EUR/ha kasmet iki paskutinio pagrindinių neplynų kirtimų atvejo, bet ne ilgiau kaip 7 m.

2. Neplynusmiško kirtimus vietoj galimų plynų

Įsipareigoja vykdyti neplynus pagrindinius miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kirtimų III ir IV miškų grupės brandžiame miške.

51

VII. NATURA 2000 išmokos susijusios su direktyva

2000/60/EC Paramos gavėjai

Pagrindinai tinkamumo kriterijai (33,00 mln. EUR)

Paramos lygis

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių žemės valdos yra Natura 2000 tinklo teritorijose ir jie privalo laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų, numatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar reglamentuose.

1.Į Natura 2000 teritoriją patenkanti valda - ne mažesnėkaip 1 ha ŽŪN, kurioje yra veiklos apribojimų;

2. pareiškėjas pateikia pažymėjimą, kad valdoje jis privalolaikytis šių draudimų ar apribojimų, kurie viršijajam privalomus Geros agrarinės būklės bei Gerosūkininkavimo praktikos reikalavimus:2.1. draudžiama suarti pievas ir ganyklas ar persėti jaskultūrinėmis žolėmis;2.2. draudžiama sausinti ar kitaip keisti hidrologinį režimą;2.3. ribojamas ganomų gyvulių skaičius ar šienavimo terminai; 2.4. draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinti žemėsūkio naudmenas;

3. pareiškėjas pirmą kartą teikdamas paraišką, pateikia ūkio schemą su informacija apie pievų ir ganyklų, hidrologinių objektų išsidėstymą bei hidrologines sąlygas.

Natura 2000 išmokos žemės ūkyje dydis yra 40 EUR/ha

52

VIII. Natura 2000 išmokosParamos gavėjai


Privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, kurių miško valdos yra Natura 2000 tinklo teritorijose ir jie privalo laikytis papildomų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomoje teritorijoje ir pakeitus buvusią miško grupę į aukštesnę, arba kitų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar reglamentuose.

1. Ne mažesnė kaip 0,5 ha valda Natura 2000 teritorijoje;2. pateikta pažyma, kad naudojamoje valdoje taikomas bent vienas iš šių draudimų ar apribojimų : 2.1. uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus medyne, kuris yra pasiekęs IV miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių pasiekusiame medyne, arba pagrindiniai mišo kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui, 2.2. leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais,

Natura 2000 išmokos miškų ūkyje : 179 EUR/ha – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet kai medynas yra pasiekęs IV miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Išmoka mokama kasmet. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimo atidėjimo laikotarpiu; 94 EUR/ha – kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais (išmoka mokama kasmet, tačiau tik laikotarpiui nuo pirmo kirtimo atvejo iki paskutinio kirtimo atvejo);

53

Natura 2000 išmokos

Paramos gavėjai


Paramos lygis

(Miško ūkinės veiklos apribojimai nustatyti įsteigus saugomą teritoriją ir pakeitus buvusią miško grupę į aukštesnę, arba kitų miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose nuostatuose ar reglamente).

2.3. plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, 2.4. sanitariniais kirtimais retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai,2.5. pareiškėjas turi turėti parengtą ir patvirtintą miško valdos miškotvarkos projektą (arba projektą, pakoreguotą pagal saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribojimus).

41 EUR/ha – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių; 49 EUR/ha – kai draudžiama retinimų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius, t. y. turi būti paliekamas tam tikras džiūstančiu medžių ar sausuolių skaičius 1 ha. Išmoka mokama kasmet, tačiau tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ar vyresnis.

54

IX. Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas

vietovesParamosgavėjai

Pagrindiniai tinkamumo kriterijai Paramos lygis(287 mln. EUR)

Fiziniai ir juridiniai žemės ūkio veiklossubjektai, įregistruotiLR įstatymų nustatytatvarka.

- Ūkio dydis MPŪV turi būti ne mažesnis nei 1 ha ŽŪN.- fizinis ir juridinis asmuo privalo laikytis Geros ūkininkavimo praktikos taisyklių, o nuo 2009 m. kompleksinio-paramos susiejimo reikalavimų.

MPŪV ir atitinkamai išmokų dydžiai skirstomi į dvi kategorijas: - didelio nepalankumo vietovės – 260 Lt/ha (75,3 EUR/ha);- mažo nepalankumo vietovės – 195 Lt/ha (56,5 EUR/ha).

-iki 150 ha plotas remiamas 100 proc.; nuo 151 ha iki 250 ha - 85 proc.; nuo 251 ha iki 500 ha – 70 proc. ir nuo 501 ha - 50 proc. Pareiškėjas, turintis pievas ir ganyklas, privalo visoje valdoje atitikti bent vieną iš šių kriterijų: 1. gaminti prekinę žemės ūkio produkciją ir pateikti šios produkcijos realizavimo dokumentus ar pirkimo-pardavimo sutartis;2. turėti bent 0,2 SG/ha (pagal gyvulių registre esančius duomenis paraiškos pateikimo metų liepos 1 dienai);3. 1/3 pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros turi sudaryti dirbama žemė“. -- viršijus priemonėje vieniems metams numatytą lėšų sumą, išmoka gali būti proporcingai mažinama visiems paramos gavėjams.

2 KRYPTISSkirta mln.Lt 2007-2013 m.

Skirta 2007-2010 m.mln.lt

Surinkta paraiškų

Pasi-rašyta sutarčių

Skirtaparama mln.Lt

Įsisavinimo proc.

Parama mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse 991.070 806.449 302.080 288.851 565.016 57/70

Natura 2000 su 2000/60/EC 25.896 4.019 3.227 2.897 2.157 8/54Agrarinės aplinkosaugos išmokos 1.259.983 486.538 24.733 19.066 297.003 22/57Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku 204.456 53.475 656 433 32.791 16/61Pirmas ne ž.ū. paskirties ir apleistos ž.ū. paskirties žemės apželdinimas mišku 156.847 53.696 628 492 31.836 20/59Natura 2000 išmokos 88.046 3.381 469 413 1.224 1/36Miškų aplinkosaugos išmokos 34.528 9.056 61 46 555 2/6Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas 51.792 34.916 41 25 18.097 35/52Pelno nesiekiančios investicijos miškuose 34.528 18.694 58 22 4.913 14/26

Viso 2.847.146 1.470.224 331.953 312.245 922.764 32/63

56

Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos

Kaimo turizmo veiklos skatinimas

Alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kūrimas kaime

Fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimas

Tikslas

Uždaviniai

Priemonės

Kaimo atnaujinimas ir plėtra

III kryptis. Gyvenimo kokybė kaime ir III kryptis. Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimaskaimo ekonomikos įvairinimas

Parama verslo kūrimui ir plėtrai

57

Pagrindiniai prioritetai pagal III krypties Pagrindiniai prioritetai pagal III krypties priemonespriemones

• Užimtumo didinimui ir naujų veiklų kaime kūrimui.

• Kultūriniam paveldui saugoti, steigiant tradicinių amatų centrus bei plėtojant kaimo turizmą.

• Viešosios infrastruktūros kaime gerinimui.

• Bendruomeniškumui kaime skatinti.

58

Remiama veikla

Paramos gavėjai

Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai Paramos lygis

- Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas ir amatus

Neremiamųveiklų sąrašas nustatytas KPP.

- Ūkininkas,- Mikroįmonė

- projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. vietovėje iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus;- pareiškėjas turi:• turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti išklausyti mokymo programą iki sutarties pasirašymo;• verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų• užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo• pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų• paramos gavėjas (ūkininkas) turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą• pareiškėjas (mikroįmonė) turi būti registruota ir veikianti kaimo vietovėje;• Projektas turi būti nesusijęs su Sutarties I priedo produktų gamyba.

Finansuojama iki 50 proc. projekto išlaidų

Maksimali parama projektui 200 tūkst. EUR.

I. Perėjimas prie ne ž. ūkio veiklos (76 I. Perėjimas prie ne ž. ūkio veiklos (76 mln. EUR)mln. EUR)

59



Pirmoji:Ne žemės ūkio veikla, paslaugos, amatai, amatų centrų įkūrimas (pelno projektai)Antroji:Nedidelės apimties produktų, nepatenkančių į Sutarties I priedą, gamybaNeremiamų veiklų sąrašas nustatytas KPP.

1. Pelno siekianti mikroįmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinis balansas/apyvarta neviršija 2 mln. EUR (6,9 mln. Lt).1.1. jau veikianti kaime;1.2. siekianti įsikūrimo kaime

2. Kaimo gyventojas (tik pagal 1 veiklos sritį)

Mikroįmonė turi:- būti įregistruota ir veikti kaimo vietovėje*, ir projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. vietovėje iki 6000 gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus;-užsiimti ne žemės ūkio veikla *;- turėti ne mažiau negu 1 darbuotoją, turintį reikiamą kvalifikaciją arba darbuotoją, įsipareigojusį išklausyti mokymo programą iki paramos sutarties pasirašymo);-ne mažiau kaip 50 proc. mikroįmonės darbuotojų turi būti nuolatiniai kaimo gyventojai *;-verslo plane įrodyti, kad mikroįmonė atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų*;Kaimo gyventojas turi:-Projekte numatyta ne žemės ūkio veikla užsiimti ne mažiau kaip 2 pastaruosius metus ir vykdyti (ar įsipareigoti vykdyti) finansinę atskaitomybę. *Projektams, pagal kuriuos siekiama įkurti mikroįmonę, šis reikalavimas taikomas paramos sutarties pasirašymo momentu.

Finansuoja-ma iki 50 proc.

Maksimali parama projektui:- Mikroįmo-nei 200 tūkst. EUR- Kaimo gyventojo projektui – 40 000 EUR.

II. Parama verslo kūrimui ir plėtrai (98 II. Parama verslo kūrimui ir plėtrai (98 mln. EUR) mln. EUR)

60



Pirmoji:Kaimo turizmo paslaugų plėtra, įskaitant amatų plėtrą turizmo sodyboje kūrimą.

Antroji:Stovyklaviečių kaime įkūrimas ir plėtra (išskyrus stovyklavietes miške)

Ūkininkai ar kaimo gyventojai – fiziniai asmenys, kaip numatyta Turizmo įstatyme

Pareiškėjas turi:- turėti reikiamą kvalifikaciją ar būti išklausęs mokymo programą, arba įsipareigoti baigti specializuotus kursus iki sutarties pasirašymo;- verslo plane įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų; - projektas pagal 1 veiklos sritį turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje iki 3 000 gyventojų, pagal 2 veiklos sritį – iki 6000 gyventojų; - atstumas nuo naujai statomos kaimo turizmo sodybos iki magistralinių kelių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 km; - naujai statomos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha;- paramos gavėjas turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą.

Finansuojama iki 50 proc. projekto išlaidų. Maksimali parama projektui:pagal 1 veiklos sritį – 200 tūkst. EUR;pagal 2 veiklos sritį –40 tūkst. EUR.

Pareiškėjas gali kreiptis paramos pagal abi veiklos sritis. Maksimali paramos suma bendram projektui – 200 tūkst. EUR

III. Kaimo turizmo veiklos skatinimas III. Kaimo turizmo veiklos skatinimas (82 mln. EUR)(82 mln. EUR)

3 KRYPTIS

Skirta mln.Lt 2007-2013 m.


Surinkta paraiškų

Pasi-rašyta sutar-čių

Skirtaparama mln.Lt

Įsisavinimo proc.

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 192.085 51.006 21 4 0.628 0/1

Parama verslo kūrimui ir plėtrai 337.326 174.004 360 59 12.990 4/7

Kaimo turizmo veiklos skatinimas 284.116 142.686 244 88 34.069 12/24

Kaimo atnaujinimas ir plėtra 155.326 138.112 331 0 0 0

Kaimo atnaujinimas ir plėtra (Paraiškos) 192.085 51.006 72 0 0 0

Viso 968.854 505.809 962 151 47.687 5/9

62

Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti

gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose

vietovėse

Skatinti kaimo plėtrą,

remiantis vietos

iniciatyva ir partneryste

Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, įtraukiant

bendruomenės, verslo ir vietos

valdžios atstovus.Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti

kartu.

Tikslas

Uždaviniai

Veiklos sritys

IV Kryptis. IV Kryptis. LEADERLEADER

Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą

naujais būdais ir metodais tikslingai

naudojant vietos išteklius ir viešąją

paramą.

Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas siekiant 3 krypties

tikslų

Bendradarbiavimo projektų

įgyvendinimas siekiant 3 krypties

tikslų

Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas

ir įgyvendinimas

63

Leader Leader metodo sudėtinės dalysmetodo sudėtinės dalys

• VVG teritorija – kaimo vietovė , kurios bendras gyventojų skaičius nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant mažus miestelius ir miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.;

• VVG – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organą sudaro – 50 proc. kaimo bendruomenės, kiti socialiniai partneriai ir asociacijų atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai, iki 25 proc. vietos valdžios atstovai;

• Metodas „iš apačios į viršų“ – VVG turi sprendimo priėmimo galias dėl vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo;

• Novatoriškų metodų įgyvendinimas;• Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas;• Strategijos parengimas ir įgyvendinimas; • VVG veikla tinkle.

64

Leader Leader metodo įgyvendinimo metodo įgyvendinimo priemonėspriemonės

• Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas;

• Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas;

• Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti.

65

Vietos plėtros strategijų atrankaVietos plėtros strategijų atranka

• VVG tinkamumą (registruota ir veikianti kaimo vietovėje; viešasis juridinis asmuo – 50/25/25, jaunimo dalyvavimas, lyčių pusiausvyros išlaikymas; pajėgi administruoti projektus ir valdyti lėšas)

• VVG teritorijos tinkamumą (vientisa ekonominiu, socialiniu ir fiziniu (geografiniu) atžvilgiu, apimanti 5-150 tūkst. gyv. (įskaitant miestelius ir mažus miestus iki 6 tūkst. gyventojų));

• Vietos plėtros strategijos tinkamumą (parengta nepažeidžiant teisės aktų; atitinkanti 1-3 krypties tikslus, uždavinius, nepažeidžianti 3 krypties priemonių aprašymų ir (arba) papildanti esančias nacionalines ir (arba) regionines strategijas; nepažeidžianti takoskyrų tarp EŽŪFKP priemonių ir ES fondų).Atrankos vykdytojai – Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.Numatytas išankstinis strategijų vertinimas prieš priimant galutinį sprendimą skirti paramą. Strategijos atrenkamos taikant tinkamumo bei naudos ir kokybės kriterijus, vertinamos balais: maksimali balų suma 100, parama skiriama gavus >70 balų.

66

Leader metodas įgyvendinamas per visas 3 krypties priemones:

• „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”;• “Parama verslo kūrimui ir plėtrai”;• „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“;• „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

VVG vietos plėtros strategijose gali numatyti kitas priemones, kuriomis siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo.

Vietos plėtros strategijų Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo apimtis įgyvendinimo apimtis

67

• Parama skiriama tarpteritoriniams ir tarptautiniams bendradarbiavimo projektams, siekiantiems 3 krypties tikslų, įgyvendinti:– Tarpteritorinio bendradarbiavimo projektas – tai

mažiausiai 2-jų partnerių, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, parengtas projektas, kuriuo siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo. Bent vienas iš partnerių turi būti VVG, gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti.

– Tarptautinio bendradarbiavimo projektas – tai mažiausiai 2-jų partnerių, veikiančių skirtingose ES ar kitose valstybėse, parengtas projektas, kuriuo siekiama 3 krypties tikslų įgyvendinimo. Bent vienas iš partnerių turi būti VVG, veikianti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti.

• Paramos gavėjai: VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas;

• Administravimas: projektus vertina ir paramą skiria NMA.

Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas

68

Veiklos sritis Paramos gavėjai Paramos lygis

1. Parama VVG veiklai VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas

Skiriama iki 20 proc. lėšų, numatytų vietos plėtros strategijų įgyvendinimui

2. Techninė parama kaimo vietovių studijoms atlikti, vietos plėtros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos plėtros strategiją, mokyti

VVG Kompensuojama iki 100 proc.

3. Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti

VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas


4. Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti.

VVG, turinčios patvirtintas vietos plėtros strategijas


Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikytiaktyviai pritaikyti

4 KRYPTIS

Skirta mln.Lt 2007-2013 m.


Surinkta paraiškų

Pasi-rašyta sutar-čių

Skirtaparama mln.Lt

Įsisavinimo proc.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas 438.415 454.345 52 33 287.570 66/63

Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 14.398 3.884 0 0 0 0Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui 20.199 19.831 49 30 5.658 28/29

Viso 473.012 478.061 101 63 293.228 62/62

70

Suderinamumas tarp paramos iš Suderinamumas tarp paramos iš struktūrinių fondų ir Lietuvos kaimo struktūrinių fondų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. strategijosplėtros 2007 – 2013 m. strategijos

Prioritetai teikiant

struktūrinę paramą pagal

Lietuvos NS

Siūlomi kaimo plėtros

prioritetai teikiant

paramą iš EŽŪFKPKonkurencinga

ekonomika

Produktyvūs žmogiškieji

ištekliai žinių visuomenei

Gyvenimo kokybė ir sanglauda

Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės

sektorių konkurencingumo

didinimas

Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos

įvairinimas

Leader metodas

Aplinkos ir kraštovaizdžio

gerinimas

InovacijosInvesticijosŠvietimas

Infrastruktūra

Mažiau palankios

ūkininkauti vietovės ir

NATURA 2000Miškininkystė

Ekologiniai ūkiaiAlternatyvūs

verslaiViešoji

infrastruktūra

Bendruomeninio judėjimo skatinimas

71

Siūlomos paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programas (1)

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

KeliaiKelių ūkio ribose tiesimas Vietinės reikšmės viešųjų kelių tiesimas

(žvyrkelių asfaltavimas)


Europos sanglaudos fondas (ESaF)

Vandentvarka- Geriamojo vandens ir nuotekų sistemų žemės ūkio valdose įrengimas /renovavimas);- Kaimo vietovių vandentvarkos projektai.

Geriamojo vandens tiekimo (šulinių, gręžinių) ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra gyvenvietėse (savivaldybių ir /ar vandens įmonių projektai)

72


Žmogiškųjų išteklių plėtra

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

(EŽŪFKP)

- Asmenų, užsiimančių

žemės ir miškų ūkio

veikla mokymas;

- VVG narių mokymas

bei kvalifikacijos

kėlimas

Europos socialinis fondas (ESF)

- Kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimas iš žemės

ūkio ir žuvininkystės į kitas veiklas (motyvacija ir

skatinimas, informavimas ir konsultavimas, mokymo

paslaugos);

- administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo

administravimo efektyvumo didinimas

73

Inovacijų plėtra, verslumo skatinimas

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

(EŽŪFKP)

- parodomųjų, bandymų eksperimentinių, mokomųjų ūkių modernizavimas;- mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida žemės ir maisto ūkyje


- Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros projektų vykdymas, mokslo ir technologijų centrai, mokslo ir verslo bendrieji tyrimų projektai;- švietimo ir mokslo institucijų infrastruktūra;- verslo plėtros bei užimtumo centrų steigimas;- mokslo ir technologijų parkų, inovacijas skatinančių įstaigų steigimas (klasteriai, technologinės platformos)


74

Informacinių sistemų plėtra


Pareiškėjo lygmenyje planuojama suteikti galimybę įsigyti kompiuterinę

techniką bei programinę įrangą


- elektroninių paslaugų ir turinio plėtra;

- infrastruktūros plėtra


75

SiūlomosSiūlomos paramos kryptys pagal paramos kryptys pagal atskiras veiksmų programasatskiras veiksmų programas (5)(5)

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas


- Aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas NATURA 2000 teritorijose (miškuose ir žemės ūkyje);- pievų, ypač natūralių ir pusiau natūralių išsaugojimas, pelkių (šlapžemių) išlaikymas;- nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių veisimo ir laikymo skatinimas;- vandens apsaugojimas nuo taršos maistinėmis medžiagomis ir šlaitų nuo erozijos


- vandens telkinių (pažeistų dėl praeities ūkinės veiklos) būklės gerinimas ;- biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga: migruojančių, nykstančių ir retų gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimas (strateginių dokumentų parengimas ir įgyvendinimas), lankytojams skirtos infrastruktūros ir informacinės sistemos kūrimas ir plėtra saugomose teritorijose, saugomų teritorijų būklės monitoringo plėtojimas bei planavimo dokumentų rengimas ;- pažeistų/užterštų teritorijų tvarkymas ir išvalymas;

- visuomenės informavimas ir švietimas apie aplinką

76


EŽŪFKP ERPF

Mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ekonominės veiklos įvairinimas kaime, gyvenamosios aplinkos gerinimas

- mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimas (Grantų parama); - kaimų atnaujinimas (priemonė įgyvendinama Leader metodu)

- kitos finansinės paramos formos (mikrokreditai, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir kt.) smulkioms ir vidutinėms įmonėms;

- kaimo diversifikavimas: kaimo viešosios infrastruktūros bei paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimu, plėtra; kaimo bendruomeninės infrastruktūros gerinimas (pareiškėjai– savivaldybės);- švietimo, socialinės paskirties ir sveikatos priežiūros įstaigų viešojo sektoriaus pastatų renovacija/apšildymas

Kaimo turizmo paslaugų plėtojimas

- Parama kaimo turizmui (fizinių asmenų pagal Turizmo įstatymą) bei stovyklaviečių kaimo turizmo sodybose įrengimas

- Turizmas kaime (viešbučiai (moteliai), svečių namai, kempingai, poilsio namai - juridinių asmenų projektai) - parama viešųjų kultūros paveldo objektų atstatymui (dvarų, vandens malūnų, archeologinių paminklų ir pan.)

77

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (I)Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (I)Bus sukurtas techniniu, ekonominiu ir vadybiniu požiūriu pažangus, konkurencingas, į rinką orientuotas žemės ūkis ir jo žaliavų baze besiremiantis ,,nuo lauko iki stalo“ integruotas maisto ūkis:

• vidutinis ūkio dydis bus apie 20 ha, susiformuos palankesnė žemėnauda;

• susiformuos prekiniai visiško užimtumo ir didelio našumo bei produktyvumo ūkiai, kuriuose bus taikomi modernūs ūkininkavimo metodai, diegiamos inovacijos, išaugs darbo našumas (20 000 ūkių);• modernizuojant perdirbimą ir diegiant inovacijas padidės ž.ū. produktų pridėtinė vertė, tai užtikrins produktų konkurencingumą vietinėje ir ES rinkose; • žemės ir maisto ūkyje bus įdiegti ES standartai, užtikrinantys maisto saugą;• bus išplėtota kooperacija, vertikalios integracijos pagrindu susiformuos gamintojų grupės, pagerės produktų tiekimo į rinką sistema;• išaugs ūkininkų, miškų savininkų, kaimo verslininkų bei kitų gyventojų kompetencija ir profesiniai įgūdžiai (bus apmokyta daugiau kaip 65 000 žmonių, iš jų 15 000 – iš EŽŪFKP).

78

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (II)Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (II)

Tausojanti žemdirbystė, bioįvairovė, išplėtota infrastruktūra ir alternatyvūs verslai suformuos saugią ir palankią aplinką žmonių darbui ir poilsiui kaime:

• bus išsaugota bioįvairovė (kasmet bus paremta iki 54 000 ha NATURA 2000 teritorijų žemės ūkyje ir iki 91 500 ha – miškų ūkyje), natūralus kraštovaizdis, saugi aplinka, apleistos žemės bus apželdintos miškais (iki 2015 m. miškingumas išaugs 3 proc.), o tai prisidės prie klimato kaitos mažinimo; • bus išvystyta konkurencinga miškininkystė, miškai bus pritaikyti taip pat ir rekreacinėms bei socialinėms reikmėms;• iki 2010 m. bus išplėtota biomasės gamyba, užtikrinanti 5,75 proc. biodegalų gamybą, skaičiuojant nuo viso šalies transporto degalų kiekio;• bus konsoliduota 108 000 ha žemių, suremontuotos ir rekonstruotos melioracijos sistemos 20 000 ha teritorijoje;• pagerės fizinė infrastruktūra kaime (keliai, šuliniai);• kaimo gyvenamosiose vietovėse bus įrengta 2 500 interneto prieigos taškų.

79

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (III)Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (III)

Pagerės kaimo demografinė situacija: • tarp kaimo gyventojų maždaug trečdaliu sumažės dirbančiųjų žemės ir miškų ūkyje, jų dalis sieks apie 10 proc.;

• plėtojamos alternatyvios (ne žemės ūkio) veiklos sritys sukurs darbo vietas įvairių profesijų žmonėms (planuojama sukurti iš ž.ū. veiklos pasitrauksiantiems apie 20 000 naujų darbo vietų, iš kurių 10 000 iš ŽŪFKP, veiks 1 300 kaimo turizmo sodybų, 2 000 mikroįmonių);

• susiformuos palankesnė kaime dirbančių žmonių amžiaus struktūra, daugės kaime dirbančio ir šeimas kuriančio jaunimo (planuojama, kad 2013 m. 20 proc. ūkininkų bus iki 40 metų amžiaus).

80

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (IV)Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (IV)

Sustiprės bendruomeniškumas:

• sustiprinta vietinė iniciatyva, išugdytas bendruomeniškumas leis priimti strateginius vietos sprendimus ir juos įgyvendinti (veiks apie 1500 kaimo bendruomenių, 50 vietos veiklos grupių);

• 500 kaimų bus įgyvendinti kaimų atnaujinimo projektai;

• bus pašalintos socialinės ir kultūrinės atskirties priežastys.

81

Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (V)Lietuvos kaimo vizija 2013 m. (V)

Pagerės gyvenimo kokybė kaime:

• padidės kaimo žmonių pajamos, bus sumažinti regioniniai pajamų skirtumai;

• skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų sumažės iki 15 proc.;

• augs dirbančiųjų išsilavinimo ir kompetencijos lygis. Lėtės migracija iš kaimo ir šalies;

• susiformuos sąlygos kaimo žmonių laisvalaikiui ir jo turiniui tobulėti, didės kultūrinių paslaugų vartojimas.

82

Ačiū...

es b endroji žemės ūkio politika (7ir 8) lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa

Documents