etikos diena su eityn¸mis gedimino prospektu › resursai › ziniasklaida › aukstosios ›...

2009 05 15 PenktadienisÐviesa 1Nr. 9 (22707) 2009 05 15 Penktadienis

Pedagogikos ir psicholo-gijos fakulteto Etikos specia-lybës 3 k. studentai, minintTarptautinæ etikø dienà, su-rengë eisenà nuo Pedagogi-nio universiteto, Seimo, sos-tinës Gedimino prospektu iki

ETIKOS DIENA SU EITYNËMIS GEDIMINO PROSPEKTU

Ðvietimo ir mokslo ministe-rijos. Taip pat pakvietë visusá konferencijà �Demoraliza-cijos protrûkis bendrojo la-vinimo mokykloje: euro vai-kai, patyèios ir saviþudybësprevencija�.

Pasak akcijos globëjo doc.dr. Krescencijaus Antano Stoð-kaus, ði etikø diena buvo ne tikviso universiteto renginys, betir skatinimas plëtoti ryþtingàtautos moraliná persilauþimà.Jaunimas siekia pareikðti: neuþ-tenka kalbø, atëjo laikas veikti.Tegul tai bûna ðiandien ir èia.

Pirmasis etikos dienø rengi-nysVilniaus pedagoginiame uni-versitete buvo surengtas prieðdeðimtá metø. 2000 m. UNES-CO pritarë ambicingam projek-tui ir paskelbë etikø dienà tarp-tautine, tuo paèiu pripaþindama

ir ðià VPU iniciatyvà. jubilieji-nëje konferencijoje praneðimusapie patyèiø prevencijà, ðeimøerozijà, mokiniø saviþudybiøprieþastis skaitë Vilniaus, Kau-no gimnazijø mokytojai, etikosspecialybës studentai.

Universiteto dainø ir ðokiøansamblis paþymëjo savo veik-los 55 � eriø metø sukaktá.Jubiliejinëse iðkilmëse

parodyta nauja programa, ku-rioje skambëjo premjeros -Anatolijaus Lapinsko �Sutar-tinë�, Giedriaus Svilainio�Stoviu að parimus�. Na, iransamblio aukso fondas � su-kosi populiarieji ðokiai ��Gailingis�, �Þemaitiðkapolkutë� ir kt. Parodytas do-kumentinis ansamblio isto-rijos filmas �Rodos, tik va-kar...�, áamþinæs buvusiø irðiandieniniø ansamblieèiødarbà.

JUBILIEJUS

ANSAMBLIUI �ÐVIESA� � 55!

Eityniø dalyvius iðlydi rektorius akad. A.Gaiþutis

Per Þvëryno tiltà... Mini mitingas prie Seimo

REKTORATAS

Dainos premjera: �Stoviu að parimus...�

Pirmojo koncerto 1954 m.ðokëjas È.Aidukas ir 1958 m.

choristas ir muzikantasD.Papaurëlis Tarp vadovø � veteranø Z.Duobienë ir prof. A.Vyþintas

Jubiliejui parengta �Ðviesos� ansamblio istorijos nuotraukøekspozicija

Rektoratas aptarë �Veido� þurnalo suorganizuoto Lietuvos aukð-tøjø mokyklø reitingo rezultatus.Prorektorius doc. dr.Aivas Ragauskas, pateikdamas analizæ, pa-

stebëjo, kad ðiemetinis reitingas kai kuo skiriasi nuo ankstesniøjøSkirtingi ir taðkø skaièiai mokslui bei studijoms vertinti. Pakilovieðøjø ryðiø átaka. Apklausti ir viduriniø mokyklø abiturientai.VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS REITINGØ

LENTELËJE ÐIEMETUÞIMA7 �8VIETAS.Pagal atskirus kriterijus universitetas ávertintas taip: studijos

� 48 vieta; mokslo duomenys � 18 � 20 proc.; finansai � 18 proc.(10 vieta); vieðoji nuomonë � 30 proc. Pastarasis rodiklis keliasusirûpinimà, nes ankstesniøjø metø rezultatai buvo geresni.Diskutuota dël tokiø reitingø prasmës. Kai kurie rektorato na-

riai abejojo, ar ámanoma lyginti universitetus pagal vienodus kri-terijus. Taèiau prieita nuomonës, jog reitingø rezultatai yra svar-bûs ir reikðmingi.

�Ðviesos� inform.

UNIVERSITETAS � REITINGØPALETËJE

2 Ðviesa2009 05 15 Penktadienis

ISTORIKØ DIENOSIðradingai ir nuotaikingai

studentiðkas dienas rengiaIstorijos fakulteto studentai. Ðápavasará jie suorganizavo se-nøjø amatø turgelá su riteriøkovomis, renesanso ðokiais;parodë studentiðkà spektaklá�Tûkstantis þingsniø�; apdo-vanoti foto konkurso �Tûks-tantmeèio Lietuva� bei videokonkurso �Istorija tavo aki-mis� nugalëtojai; áteiktiðmaikðtûs prizai dëstytojamsuþ ávairius nuopelnus. SMDsurengë konferencijà �Lietu-vos vardo tûkstantmetis�.

Choras �Ave Vita� � akty-vus tarptautiniø festivaliø, kon-kursø, ðvenèiø dalyvis, todël yraapkeliavæs bene visà Europà,praeitais metais persikëlë perAtlantà ir aplankë JungtinesAmerikos Valstijas, taèiau nuo-latos puoselëjo viltá aplankytikaimynæ Rusijà. Svajonës pildo-si � nuo ðiol kolektyvas, skelb-damas ilgà aplankytø ðaliø sà-raðà, galës paminëti ir Rusijà,o tiksliau � Kaliningrado sritá.

Naujas partneris uþsienyjeNevengiantis bendradarbiavi-

mo su ðalies ir uþsienio partne-riaisVilniaus pedagoginis univer-sitetas bei choras �Ave Vita� uþ-mezgë naujà paþintá su Rusijosvalstybiniu Imanuelio Kanto uni-versitetu. Bendradarbiavimo su-tartis pasiraðytaKaliningrado uni-versiteto iniciatyva. Ðios partne-rystës dëka kolektyvas turëjo ga-limybæ dalyvauti lietuviø kultûrosdienø ðventëse Kaliningrado beiÁsruèio miestuose, koncertuotiKaliningrado filharmonijoje.Didelæ padëkà uþ padëtà pa-

grindà naujai partnerystei bei ke-lionës ir koncertø galimybeschoras reiðkia I. Kanto universi-teto dëstytojai Violetai Lopetie-nei. Jau trejetà metø lietuviø kal-bà universitete bei 40�ojoje Ka-liningrado gimnazijoje dëstantiV. Lopetienë pasirûpino ne tikuniversitetø draugyste, visosvieðnagës Kaliningrado srityjemetumoteris buvo puikiausia gi-de, vertëja, gydytoja, geros nuo-taikos neðëja.

Átemptas koncertinis gra-fikasPer keturias vieðnagës kai-

myninëje Rusijoje dienas choras�Ave Vita� koncertavo net ðeðis

Vilija Andrulevièiûtë

kartus. Pirmosiomis iðvykosdienomis kolektyvas aktyviairuoðësi ir dalyvavo Ásruèio mies-to lietuviø kultûros dienø rengi-niuose. Èia koncertuoti tekodrauge su kitais vietiniais lietu-viø kolektyvais, taip pat atliktibendrà dainà su vaikø ansambliu.Pasirodymus Ásrutyje stebëjo ið-ties nemaþos þmoniø auditori-jos. Po pasirodymø juos maèiu-sieji gyrë choro meistriðkumàbei ávaizdá, koncertinæ aprangà.Baigæs pasirodymus Ásrutyje,

choras nuvyko á Kaliningradomiestà. Èia choras giedojo mi-ðiose Ðventosios ðeimynos baþ-nyèioje, kur rinkosi Ásruèio lie-tuviø bendruomenë, surengë dukoncertus.Nors visi koncertai kolekty-

vui buvo labai svarbûs, ásimintini,visus pranoko valandos su pusetrukmës koncertas Kaliningradofilharmonijoje, á kurá susirinkodaugiau nei 200 klausytojø. Kaipteigë choro meno vadovas Kas-tytis Barisas, koncertas filharmo-nijoje buvo jo svajonës iðsipildy-mas, mat, jis 1985 metais, atlik-damas privalomàjà karinæ tarny-bàKaliningrade, vadovavokariø ir

karininkø vokaliniam ansambliui,su kuriuo koncertavo ðioje filhar-monijoje ir nuo seno puoselëjoviltá vël joje surengti koncertà sudabar vadovaujamu choru.Á koncertà susirinkusieji klau-

sytojai negailëjo aplodismentø irpagyrø chorui. �Klausant jûsøchoro per kûnà bëgiojo ðiurpuliai,o kaip iðradingai jûs dainoms pri-taikote judesius, neámanoma ne-siþavëti�, � atviravo á Kaliningra-dà rusø kalbos tobulinti atvaþia-vusi vokietë kultûros studijø stu-dentë Katarina.

Choras Kaliningradui ta-rë: �Iki pasimatymo�Keturios dienos kaimyninë-

je Rusijoje netruko praeiti, cho-ras dël átemptos koncertinësveiklos net nesuspëjo pamatytivisø kultûriniø bei istoriniømiestø objektø, be to, labai su-siþavëjo nuoðirdþia koncertølankytojø publika, todël palikda-mi Kaliningrado sritá daininin-kai atsisveikinti neskubëjo. Ne-veltui, mat, naujieji partneriaichorà jau pakvietë koncertuotirudená vyksianèiuose lietuviørenginiuose Kaliningrade.

CHORAS �AVE VITA� KALININGRADE

RENGINIAI

Geros nuotaikos bûrys

Sukryþiuotos ðpagos

Renesansinis ðokis

Ak, tas amatø turgelis!...

Scena ið spektaklio �Tûkstantis þingsniø�

�Ave Vita� prie Ðv. Brunono baþnyèios

ANSAMBLIUI �ÐVIESA� � 55!KONCERTAS

�Kai að augau jauns bernelis�

Dainos premjera: �Dabilutëli dabile�

�Abrûsëlis�

2009 05 15 PenktadienisÐviesa 3

Ansamblyje dirbu jaudvide-ðimt ketverius metus. Esu labaidëkingas tuometiniam ansam-blio choro vadovui, ðviesaus at-minimo maestro J. Þitkevièiui,kadmane pakvietë dirbti ðiamepuikiame kolektyve. Daug gra-þiø prisiminimø, koncertiniøkelioniø, ávairiø renginiø bûtaper tà ketvirtá amþiaus. Sutik-ta ir bendrauta su daugeliu pui-kiø tuometiniø studentø, o da-bar garsiø mokytojø, visuome-nës veikëjø bei politikø, moks-lo þmoniø. Visada ðiltai prisime-nu savo pirmàjà su ðiuo kolektyvukoncertinæ kelionæ á Minskà. Aðbuvau tik kà pradëjæs dirbti ðiamekolektyve. Vaþiuojant autobusustudentai sugalvojomane pakrikð-tyti. Visos lûpdaþiais prisidaþiu-sios merginos ëjo ir buèiavo ma-ne�Ásivaizduokit, koks �graþus irlaimingas� buvau po krikðtynø.Labai graþûs ir prasmingi bu-

vo kalëdiniai koncertai. Prisime-nu, kaip ëjau konsultuotis pasðviesaus atminimo monsinjoràK.Vasiliauskà, kokius kûriniusgalima giedoti, groti. Ansambliochoreografas V. Paukðtë buvo pa-statæs advento ðoká, nors per ad-ventà niekas neðoka, taèiau jau-nimas sumanydavo tyliai, kad nie-kas negirdëtø, paðokti. Rektoriusvisada prieð koncertà pasveikin-davo universiteto bendruomenæsu artëjanèiomis Kalëdø ðventë-mis. Þvakiø ðviesoje visi univer-siteto kolektyvai rodydavo savoprogramëles, o pabaigoje visivienà kûriná giedodavome kartu.Didelë laimë ir garbë bu-

vo man keletà metø vadovautiðiam kolektyvui (1992�1996).Tad norëèiau plaèiau pasida-linti ádomesniais prisimini-mais apie ðá laikotarpá.Pirmieji atkurtos Lietuvos

nepriklausomybës metai dainø irðokiø ansambliams buvo labaisunkûs. Dabar net juokinga pri-siminti, kad, norëdamas kolekty-vui kopijuoti natas, turëjau gautiprorektoriaus paraðà. Keli kopi-javimo aparatai tada buvo didþiu-lis universiteto turtas. Taèiau re-miamas Pedagoginio universite-to vadovybës (rektoriaus A. Pa-kerio, prorektorës M. Barkaus-kaitës) ansamblis tæsë savo veik-là. Norëdami plaèiau paskleistiinformacijà apie kolektyvà Lie-tuvoje ir uþsienyje, pasikvietëmekino ir televizijos operatoriø Z.

DAINØ IR ÐOKIØ ANSAMBLIS �ÐVIESA� 1992 � 1996 METAISVilius Tavoras Putilovà. Po keliø kûrybinio ir

ádomaus darbo dienømes jau tu-rëjome reklaminæ videomedþia-gà apie �Ðviesos� ansamblá, ku-rià netrukus iðsiuntëme á Ispani-jà. Universiteto spaustuvë iðlei-do paruoðtus lankstinukus lietu-viø ir anglø kalbomis su trumpaansamblio istorija ir nuotrauko-mis bei naujà koncertinæ afiðà.Daug repetavom ir ruoðëmës

norëdami ástoti á tarptautinæ fol-kloro ir stilizuoto folkloro aso-ciacijà (C.I.O.F.F.). Triûsas vel-tui nenuëjo.Autoritetinga komi-sija, pakritikavusi tik mûsø kon-certiniø rûbø autentiðkumà, pri-ëmë ansamblá á ðià organizacijà.Mes C.I.O.F.F. organizacijos dë-ka gavome nemaþai kelioniø áuþsiená.Turiu pasidþiaugti ne tik ko-

lektyvo vadovø darniu darbu, betir organizuota, veiklia ansambliotaryba. Jos iniciatyva ávyko pui-kus renginys, kurá surengë an-samblio vaikinai merginoms.Visi ansamblio vyrai sveikinomerginas su pavasario ðvente.Skaitë poezijà, dainavo, grojo, omerginos sëdëjo salëje ir mumsplojo. Koncerto pabaigoje uþ-temdytoje salëje ið balkono nu-leidome didþiulæ proþektoriausðviesos apðviestà merginomsskirtà gëliø puokðtæ.Mano vadovavimo laiko-

tarpiu ásimintini ansamblio�Ðviesa� koncertai ir rengi-niai:1993 m balandis, Minskas.

(Baltarusija). Pirma mano orga-nizuota kelionë á uþsiená. Pen-kiasdeðimties ansamblio nariøgrupë dviem autobusais vyko áMinsko pedagoginá institutà da-lyvauti festivalyje �Studentiðkoskûrybos dienos�. Prisimenu,kaip diskotekoje mûsø studentaitaip smagiai ðoko, dainavo,linksminosi, kad visi sveèiai irðeimininkai, pasitraukæ á ðalis,þiûrëjo kaip á koká koncertà irstebëjosi mûsø studentø iðradin-gumu ir mokëjimu linksmintis.1993 m. geguþë, Rokiðkis.

�Ðviesa� dalyvavo �Mis Rokið-kis� rinkimuose. Tai buvo ádo-mus, netradicinis koncertas, ku-riame mes buvome ir linksmin-tojai, ir vertintojai, o ir karûnà�Mis Rokiðkis� uþdëjome mes.1994 metai ansambliui buvo

jubiliejiniai. Ruoðëmës 40 � èiokoncertui, kelionei á Lenkijà, dai-nø ðventei, kelionei á Ispanijà.Pirma kelionë, kurià pasiûlë

tarptautinë folkloro ir stilizuoto

folkloro asociacija (C.I.O.F.F.),buvo á Pyrzyckie (Lenkija). Sun-kiausia buvo ávaþiuoti á ðià ðalá.Prisimenu, kad Lietuvos � Len-kijos pasienyje eilëje teko stovë-ti beveik parà laiko, nors ir turë-jom dokumentus vaþiavimui beeilës. Studentai ir ðoko, ir daina-vo, taèiau anksèiau ávaþiuoti áLen-kijà muitininkai vis tiek neleido.Gerai pasisekæ koncertai, ádo-mios ekskursijos, ðiltas priëmi-mas padëjo greitai pamirðti visusnemalonumus.Pyrzyckie mus apgyvendino

mokykloje. Vaikams labai patikomûsø koncertas. Jie daþnai pra-ðydavomûsø koncertuoti. Vienasðokëjas linksmindamas vaikus ið-sinarino kojà. Teko keisti ðokëjøsudëtá, koreguoti programà.Ansamblio keturiasdeðimt-

meèiui paminëti skirtas jubilie-jinis koncertas pasisekë puikiai.Koncerte dalyvavæs sveèias iðVo-kietijos Heidelbergo aukðtosiospedagoginës mokyklos, profeso-rius Gerd�Bodo von Calsburg,susiþavëjæs ansamblio pasirody-mu, pakvietë kitais metais kon-certinei kelionei áVokietijà. Daugsveikinimø sulaukëme ið kolegø,universiteto vadovybës.Sezonà vainikavo Cantonig-

ros (Ispanija) festivalyje � kon-kurse laimëta II �oji premija. Pa-siruoðimas ðiai kelionei buvo su-dëtingas. Labai daug padëjo mû-sø universiteto ryðiø su uþsieniuskyrius. Ispanijos vizai gauti tu-rëjome pildyti naujo pavyzdþioanketas, kurias uþpildëme pagalministerijos konsultantø nuro-dymus ir iðsiuntëme á Kopenha-gà. Kiekviena diena buvo labaibrangi, nes laiko turëjome ne-daug. Paskambinæ á atstovybæ pa-siteirauti, ar gavo jie mûsø an-ketas, iðgirdome, kad ðios uþ-pildytos neteisingai. Pataisytasanketas nuveþëme á oro uostà irnepaþástamam keleiviui, vyks-tanèiam á Kopenhagà, ádavëmesavo dokumentus, kad nuveþtø áIspanijos atstovybæ. Laimei, vis-kas baigësi laimingai. Gavæ Vo-kietijos, Prancûzijos, Ispanijosvizas iðsiruoðëme á kelionæ. Ke-lionës metu susirgo viena ðokë-ja, tad Prancûzijoje, Bezansonomieste teko kreiptis á ligoninæ,kur buvo diagnozuotas apendi-citas. Paguldæ merginà á ligoni-næ, iðvykome á konkursà ir bevienos ðokëjos, ir be pagrindi-nës vertëjos. Ispanijà pasiekëmsavo senu autobusu, iðvargæ irvëluodami. Mûsø choreografas

V. Paukðtë, surinkæs ðokëjus pie-velëje, ið naujo statë ðokius, nesviena pagrindiniø ðokëjø gulëjoligoninëje po operacijos irdþiaugësi prancûzømedicinos ly-giu. Po festivalio, dþiaugdamie-si laimëjimu, iðvykome á Barce-lonà pasimaudyti Vidurþiemiojûroje. Deja, vienam ðokëjui me-dûza nudegino visà pilvà, o sim-patiðkas juodaodis vaikinas, uþ-kalbinæs vienàmûsø choristæ, pa-vogë jos pasà. Kaip reikës gráþ-ti? Vël teko kreiptis á policijà,Lietuvos atstovybæ ir iðspræstidaug naujø rûpesèiø, kol gavomenaujà dokumentà.Visko papasakoti neámanoma

� tà reikia patirti.Mûsø universiteto meno ko-

lektyvø tarpe mes pirmieji par-siveþëme ið uþsienio toká aukðtàapdovanojimà.1995 metø ásimintini kon-

certai:Rugsëjo pirmosios ðventinis

koncertas operos ir baleto teat-re. Didelë laimë ir atsakomybëkoncertuoti tokioje scenoje. Vis-kas pasisekë labai gerai. Tai tik-rai nepamirðtamas ðventinis kon-certas, kuriuo pasveikinome vi-sà universiteto bendruomenæ sunaujais mokslo metais.Spaudþiant stipriam ðalèiui,

vykome á Karaliauèiø paminëtiVasario 16�osios. Tautiniømaþu-mø departamento organizuotamerenginyje dalyvavo daug garbiøMaþosios Lietuvos tyrinëtojø, is-torikø. Mums, bûsimiems moky-tojams, tai buvo ádomi ir naudin-ga istorijos pamoka. Svetlogors-ke, graþiame kurortiniame mies-te, negalëjom atsigroþëti �uþðalu-siomis� Baltijos jûros bangomis.Konrado � Adenauerio fondo

finansuota kelionë á Vokietijà bu-vo graþi ir áspûdinga.Aplankëme

ir koncertavome Vasario 16�osios gimnazijoje, pasakiðkai gra-þiame kurortiniame miestelyjeBaden�Badene, Heidelberge.Vo-kieèiai priëmë mûsø koncertusaudringais aplodismentais. Susi-paþinome suHeidelbergo aukðtàjapedagoginemokykla, kurioje dir-ba profesorius Gerd�Bodo vonCalsburg. Dvi merginas, studija-vusias mûsø universitete, profe-sorius pakvietë studijuoti ðiojemokykloje.Tarptautinis folkloro festiva-

lis Rumunijoje. Ðià kelionæ pa-siûlë C.I.O.F.F.Koncertavome mokyklose,

darþeliuose, VPU renginiuose.Manovadovavimoansambliui lai-kotarpio kiti koncertai: Ðvenèio-nëliø kultûros namuose, Uteno-je, VRM Kultûros ir sporto rû-muose, Maþeikiø naftos kultûrosrûmuose, Birðtono, Prienø kultû-ros namuose, Marijampolës dra-mos teatre, Lietuvos kariuomenës�Geleþinio vilko� dalinyje.Ðio graþaus jubiliejaus pro-

ga sveikinu visus, kam �Ðvie-sa� yra artima ir brangi, o da-bartiniams ansamblieèiamsnoriu padëkoti uþ ansambliotradicijø tæsimà, kad mokyda-miesi, dirbdami jie surandalaiko ir noro save iðreikðti darir meninëje � kûrybinëjeveikloje. Savo kolegoms: me-no vadovei J. Kisielytei � Sa-dauskienei, choreografui V.Paukðtei, orkestro vadovamsE. Narmontienei, D. Cibuls-kiui norëèiau palinkëti neið-blëstanèios energijos, graþiøkûrybiniø sumanymø ágyven-dinimo, iðtvermës ir sëkmës �kad ir toliau taip darniai, gra-þiai dirbtume ir visi kartusiektume ÐVIESOS spindesioLietuvoje bei uþ jos ribø.

KONCERTAS

Nuotrauka, kuriai 50 metø. VPIliaudies dainø ir ðokiø ansamblio

meno vadovas KazimierasKruopis

JUBILIEJUS

�ÐVIESOS� ANSAMBLIUI � 55!

�Ðviesos� ansamblio vadovai �Gailingis�

Þiûrovø pilnutëlë salë


PROFESINIO MOKYMO PATRAUKLUMODIDINIMAS

VPU SOCIOLOGIJOS IR POLITIKOS TYRIMØCENTRASkartu su partneriu �VÁ Socialinës informacijos ir mokymø agen-tûra 2008 m. laimëjo ÐMM skelbtà ðvietimo tyrimø konkursà iratliko tyrimà: �PROFESINIOMOKYMO PATRAUKLUMODI-DINIMOGALIMYBËSSUARTINANTAKADEMINÆ IRTECH-NOLOGINÆMOKYMOSI KRYPTISANALIZË�Tyrimo vadovas � prof. habil. dr. VALDAS PRUSKUS

TYRIMAI

Bûtinumas didinti technolo-ginës mokymosi krypties pa-trauklumà turi du aspektus,veiksnius, kurie ir skatina at-kreipti dëmesá á ðià problemà:Pirma, pagal profesinio mo-

kymo programas, suteikianèiasprofesinæ kvalifikacijà ir viduri-ná iðsilavinimà Lietuvoje moko-si apie 25 proc. mokiniø, t.y. dukartusmaþiau nei vidutiniðkai ESðalyse. Profesinio mokymosipatrauklumas kasmet màþta, visdaugiaumokiniø renkasi bendro-jo lavinimo vidurines mokyklas.Antra, baigusieji profesines

mokyklas vangiai stoja á aukðtà-sias, rinkdamiesi technologinæmokymosi kryptá. Tik neþymibaigusiøjø profesines mokyklastæsia studijas aukðtosiose mo-kyklose � universitetuose 2003m. jie sudarë 1,5 proc., 0 2007m. jau tik 1 proc., nuo visø besi-mokanèiøjø, kiek daugiau 4,7proc. kolegijose kurios taikobaigusiems profesines lengvatà� prideda stojant balà, to nedarouniversitetai.Treèia, visuomenëje plaèiai

paplitusi dar ið sovietmeèio lai-ku nuostata, kad profesinëjemokykloje mokymo kokybë þe-ma, taip pat ir bendrojo lavini-mo dalykømokymas, kuris suda-ro pagrindà sëkmingoms studi-joms aukðtojoje mokykloje. Taisavo ruoþtu formuoja ir atitinka-mas nuostatas ne tik tarp bendro-jo lavinimo viduriniø mokyklømokytojø ir mokiniø, bet ir tarpprofesiniø, tai savo ruoþtu neska-tina jø siekti aukðtojo iðsilavini-mo. Tokiu bûdu technologinëskrypties aukðtosios mokyklosnesulaukia potencialiø studentø.Vyraujanti studijø kryptys � hu-manitarinës ir socialinës specia-lybës (80 proc.). O tai sukuriatam tikrà profesijø disbalansà,kuris turi átakos ðalies socialinësir ekonominës raidai ir visuome-nës tvarumui.Tyrimo apimtá sudaro 1408

respondentai (929 profesiniømokyklø mokiniai, 221 � pro-fesiniø mokyklø mokytojai, 258� bendrojo lavinimo mokyklømokytojai).

TYRIMO REZULTATØSANTRAUKA1.Tyrimas parodë, kad stoji-

mo á profesines mokyklas mo-tyvø spektras gan platus. Taèiaupatys mokiniai ir profesiniø mo-kyklø mokytojai juos ávardijakiek skirtingai.· Didþiausià átakàmokiniø pa-

sirinkimui stoti á profesinæ mo-kyklà (rinktis mokymosi techno-loginæ pakraipà) turi profesijospaklausumas ir perspektyvu-mas (22 proc.), draugø ir tëvøpatarimas (atitinkamai 22,1proc. ir 18,7 proc.). Kur kas ma-þesná vaidmená turëjo sociali-niai motyvai (gera stipendija irpan.) (4,8 proc.), perspektyvigalimybë greitai uþsidirbti (5,5proc.) ir neástojimas á aukðtàjàmokyklà (4 proc.).· Profesiniø mokyklø moky-

tojø teigimu, mokiniø pasirinki-mà studijuoti profesinëje mo-kykloje (rinktis technologinæmokymosi kryptá) labiausiai ska-tina tokie motyvai, kaip antai:

paklausi specialybë (50,7proc.), prieinamumas (lengvaástoti; 58,4 proc.), nesugebëji-mas ástoti á aukðtàja mokyklà(36,7 proc.), perspektyvi gali-mybë greitai uþsidirbti (24proc.), gera stipendija (38, 5proc.).·Asmeniniai motyvai pasiro-

dë svarbesni mokiniams nei mo-kytojams (atitinkamai 10,7 proc.ir 7,7 proc.).2. Didesnë dalis mokiniø

pozityviai vertina profesinæ mo-kyklà: jos baigimas sudaro gali-mybæ susirasti gerai apmokamàdarbà (74,8 proc.) ir mokytis to-liau (75,1 proc.).3. Profesiniø mokyklø moki-

niai ir jose dirbantys profesijosmokytojai pozityviai vertina ben-drøjø lavinimo dalykø reikalin-gumà, nors jø svarbà tolesnei kar-jerai vertina nevienodai:· bendrojo lavinimo dalykø

studijos svarbios nes suteikiabendràjá iðsilavinimà / iðprusimà� sutinka 43,2 proc. ir visiðkaisutinka 40,6 proc. mokiniø ir ati-tinkamai 35,6 proc. ir 58,4 proc.mokytojø;· padidina galimybes ástoti á

aukðtàjà mokyklà � sutinka 36,1proc. ir visiðkai sutinka 25,9proc. mokiniø ir atitinkamai 35,6proc. ir 58,4 proc. mokytojø, taippat atitinkamai 37 proc. ir 43proc. mokytojø;· padidina galimybes susiras-

ti geresná darbà Lietuvoje � su-tinka 38,8 proc. ir visiðkai sutin-ka 24,2 proc. mokiniø ir atitin-kamai 47,2 proc. ir 28 proc. mo-kytojø;· svarbu, nes ketina laikyti

valstybinius egzaminus � sutin-ka 36,1 proc. ir visiðkai sutinka25,9 proc. mokiniø.4. Sëkmingas studijas lemia

ir bendrieji lavinimo dalykai, ku-riuos profesiniø mokyklø moki-niai vertina pirmiausia pagal tai,kiek jie teikia þiniø, kurias galë-tø panaudoti savo ir profesinëjeveikloje, ir kiek jie padeda ug-dantis praktinius ágûdþius.· Daugiau kaip pusë apklaus-

tøjø mokiniø (59,3 proc.) ágytasþinias dëstant bendrojo lavinimodalykus vertina gerai, 17 proc. �labai gerai; nei gerai, nei blogai� 22,5 proc. ir blogai tik 4 proc.· Bendrojo lavinimo dalykø

naudà ugdantis praktinius ágû-dþius nurodë du treèdaliai ap-klaustøjø � 54,7 proc. mokiniøjuos vertina gerai ir 28,7 proc. �labai gerai. Neturi aiðkios nuo-monës (nei gerai, nei blogai) �13,6 proc., vertina blogai � 2,2proc. ir labai blogai � 0,8 proc.apklaustøjø.5. Nors didesnæ dalá (69

proc.) apklaustøjø mokiniø ben-drojo lavinimo dalykø sudëtistenkina, taèiau mokymo bran-duolio dalykø reikalingumas irsvarba ávardyta skirtingai.· Á �nereikalingiausiø� dalykø

trejetukà pateko dailë, muzika,kûno kultûra ir dorinis ugdymas.· Á pirmà svarbiausiø ir reika-

lingiausiø profesiniø mokyklømokiniams bendrojo lavinimoda-lykø trejetukà patenka uþsieniokalba (89,9 proc.), lietuviø kalba(88 proc.) ir matematika (85proc.). Bûtent ðie dalykai yra svar-

bûs stojant á aukðtàjà mokyklà,ypaè renkantis techninæmokymo-si kryptá. Todël suprantamas ir jødëmesys minëtiems dalykams.Uþsienio kalbos trûksta 24,2 proc.ir labai trûksta 12 proc. mokiniø.Matematikos trûksta 48,7 proc.apklaustøjø, labai trûksta � 8,8proc., lietuviø kalbos � atitinka-mai 21 proc. ir 7,7 proc.6. Tyrimas parodë, kad dides-

në dalis apklaustøjø profesiniømokyklø mokiniø bendrøjø la-vinimo dalykø turiná vertina pa-lankiai (gerai � 58,6 proc., labaigerai � 17,1 proc., vidutiniðkai� 22,6 proc. ir blogai � tik 1proc. Taikomus mokymo meto-dus dëstant bendrojo lavinimodalykus profesinëje mokyklojegerai vertina 51,8 proc. apklaus-tøjø, labai gerai � 15,5 proc., ket-virtadalis (28,9 proc.), blogai �3,1 proc., labai blogai � 7 proc.Bendrojo lavinimo dalykus dës-tantys mokytojai teigë, kad ben-drojo lavinimo dalykø mokymometodai atitinka (60,3 proc. ma-nanèiøjø) ir visiðkai atitinka (5,7proc.) profesiniø mokyklø mo-kiniø poreikius ir jø tolesniusplanus. Ketvirtadalis neturëjoaiðkios nuomonë (sunku pasaky-ti � 25,5 proc.). Tik 7,7 proc. nu-rodë, kad jie mokiniø poreikiøneatitinka. Profesijos mokytojaikiek skeptiðkiau vertino dëstomøbendrøjø lavinimo dalykø turináir taikomus mokymo metodus,tai, kaip jie atitinka mokiniø po-reikius bei tolimesnius planus.Jie pasigesta didesnës dëstomødalykø turinio aktualizacijos at-siþvelgiant á profesijos realijas.7. Tyrimas parodë, kad trys

ketvirtadaliai apklaustøjø profe-siniø mokyklø mokiniø yra pa-tenkinti esama bendrojo lavini-mo dalykø mokymosi profesinë-je mokykloje baze (yra gera �61,1 proc. ir net labai gera � 14,5proc.). Penktadalis (22,2 proc.)jà laiko vidutiniðka (nei gera, neibloga), bloga � 1,7 proc. ir labaibloga � 4 proc.8. Profesiniø mokyklø moki-

niai gana palankiai vertina jiemsdëstanèiø bendrojo lavinimo da-lykus mokytojø kvalifikacijà.Daugiau kaip keturi penktadaliaimokiniø mokytojø, dëstanèiøbendrojo lavinimo dalykus, kva-lifikacijà vertina gerai (54,1proc.) ir labai gerai (28,7 proc.),ðeðtadalis (15,2 proc.) � viduti-niðkai, deðimtadalis (9 proc.) �blogai ir labai blogai (1,1 proc.).Ágytas þinias gerai vertina 59,3proc.ir labai gerai � 17 proc. ap-klaustøjø, vidutiniðkai jas verti-na 22,5 proc., blogai � 8 proc. irlabai blogai � 4 proc.9. Daugiau kaip pusë apklaus-

tøjø profesiniømokyklømokiniømano, kad bendrøjø ir profesiniødalykø santykis mokymo progra-moje yra subalansuotas (50,4proc.). Bendrojo lavinimo daly-kø mokymo programoje pasige-do 7,7 proc., o kad jø per daugnurodë 11,1 proc. apklaustøjø.Taèiau profesiniø dalykø prakti-nio mokymo programoje pasige-do tris kartus daugiau mokiniø,nei jo pertekliaus.10. Profesiniø mokyklø mo-

kiniø papildomø (pasirenkamø-jø) dalykø pageidavimø spektrasgan platus: nuo pageidavimømo-kytis specialybës dalykø, kuriepadëtø rengtis bûsimai profesi-jai, stoti á aukðtàjà mokyklà (uþ-

sienio kalbos, informacinëstechnologijos, chemijos), ikitenkinanèiø asmeninius porei-kius (ðokiø, floristikos, automo-bilizmo pagrindø).11. Dabar esamas mokymosi

krûvis didesnei daliai apklaustøjømokiniø atrodo pakankamas(64,2 proc.), ðeðtadaliui jis atro-do per didelis (14,9 proc.). Tai,kad beveik deðimtadalis (8,8proc.) apklaustøjømokiniømoky-mosi krûvá laiko nepakankamu iraðtuntadalis (12,1 proc.) neturiaiðkios nuomonës (jo slëgio ne-jauèia), leidþia spëti, kad jie yrapsichologiðkai pasirengæ prisiim-ti didesná mokymosi krûvá, kurislaiduotø kokybiðkesná profesinápasirengimà ir padëtø pasirengtistudijoms aukðtojoje mokykloje.Tai savo ruoþtu leidþiamanyti, jogprofesinëjemokykloje turëtø bûtiskatinamas organizuotas diferen-cijuotas atskirø dalykø mokymassuinteresuotiems mokiniams,skatinantis stoti á aukðtàsias mo-kyklas ir tæsti studijas.12. Tyrimas parodë, kad treè-

dalis (31,3 proc.) profesinæ mo-kyklà baigusiøjø mokiniø ketinatæsti studijas aukðtojoje. Penk-tadalis (20,1 proc.) neketina. Be-veik pusæ (48,3 proc.) sudaro darneapsisprendusieji. Galima spë-ti, kad tà nepasisprendimà lemiaabejonës dël galimybiø iðlaikytivalstybinius egzaminus ir pasi-rengimo kokybës tæsti studijasaukðtojoje mokykloje.13. Savo galimybes iðlaikyti

valstybinius egzaminus profesi-niømokyklømokiniai vertina gansantûriai Tik treèdalis jø (36,9proc.) tokià galimybæ laiko rea-lia, o beveik pusë (45,3 proc.) jàsunkiai ásivaizduoja. Kadangi ávalstybinius egzaminus áeina ben-drojo lavinimo dalykai, tai kylaklausimas, ar jø mokymo kokybëprofesinëjemokykloje yra pakan-kama egzaminams iðlaikyti?14. Daugiau kaip pusë (49,3

proc.) apklaustøjø profesiniømokyklø mokiniø bendrojo lavi-nimo dalykø mokymosi kokybælaiko pakankama ir 12,1 proc. �visiðkai pakankama iðlaikyti vals-tybinius egzaminus, nepakanka-ma laiko 6,1 proc. apklaustøjø irvisiðkai nepakankama � 0,9 proc.Taèiau treèdalis apklaustøjø ne-turi aiðkios nuomonës (sunku pa-sakyti � 31,6 proc.). Galima spë-ti, kad ði dalis apklaustøjø pri-klauso tiems, kurie neketina tæstistudijø aukðtojoje mokykloje irnelabai domisi bendrojo lavini-mo dalykais apskritai.15. Beveik pusë apklaustøjø

profesiniømokyklømokiniøma-no, jog galimybës tæsti studijasaukðtojoje mokykloje yra rea-lios (34,2 proc.), labai realios(8,1 proc.). Tai, kad jo nerealios,nurodë 9,6 proc. apklaustøjø irkad visiðkai nerealios � 4 proc.Taèiau beveik pusë neturëjo aið-kios nuomonës (sunku pasakyti� 43,9 proc.). Galima spëti, kadtarp ðiø atsakiusiøjø pateko tie,kurie neketina tæsti studijø irsieks profesinës karjeros pagalágytà specialybæ.16. Apklaustieji profesijos

mokytojai studijuoti aukðtojojemokykloje technologinæ kryptálaiko profesinës mokyklos mo-kinius pasirengusiais (54,5 proc.mananèiøjø) ir visiðkai pasiren-gusiais (7,6 proc. nurodþiusiø-jø). O gamtos mokslø ir huma-

nitarinæ mokymosi kryptá pasi-rinkusiøjø pasirengimas ðios pa-kraipos studijoms vertinamasmaþdaug vienodai (atitinkamaibaigusieji gamtos mokslø kryptápasirengæ � 39,9 proc. ir visið-kai pasirengæ � 4.9 proc., huma-nitarinæ � atitinkamai 39,8 proc.ir 8,3 proc.17. Nors profesijos mokyto-

jaimano, kad profesiniømokyklømokiniai labiausiai pasirengæaukðtosiose mokyklose studi-juoti technologinæ kryptá, taèiaurealybë ta, kad á jas stoja tik ne-þymi jø dalis. Tai rodo, kad mo-tyvacijai mokytis egzistuoja re-alios kliûtys, kurios sietinos netiek su dalykinio pasirengimokokybe, kiek su mûsø visuome-nës gyvenimo realijomis. Pirma,tai stipriai lemia ekonominësprieþastys � ágyta darbininkoprofesija suteikia galimybæ gau-ti neretai þymiai didesná atlygi-nimà, nei turint aukðtàjá iðsilavi-nimà. Antra, gan plaèiai paplitu-si nuostata, kurià neretai iðsakoir patys mokytojai, jog profesi-në mokykla � tai nëra ta vieta,kur galima gauti kokybiðkà iðsi-lavinimà, leidþiantá tæsti studijasaukðtojoje mokykloje.

REKOMENDACIJOSSiekiant didinti profesinio

mokymo patrauklumà ir skatintibaigusius profesines mokyklastæsti studijas aukðtosiose pasi-renkant technologinæ mokymo-si kryptá siûlome:1. Perþiûrëti pagrindinës mo-

kyklos ugdymo turiná, kreipiantdëmesá daugiau á praktinius irverslumo ágûdþius lavinanèiusdalykus, kurie padëtø ugdytis gy-venimui reikalingas kompeten-cijas ir skatintø mokinius rink-tis technologinæ mokymosikryptá. Technologiniai dalykai,ekonomika turëtø bûti ne pasi-rankami, bet privalomi.2. Profesinëje mokykloje

bendrojo lavinimo dalykø dësty-mo turinys ir taikomi mokymometodai turëtø bûti siejami suprofesijos mokymo specifika.4. Stiprinti profesiniø mo-

kyklømaterialinæ bazæ, pritaikantjà technologiniam mokymuisi,aprûpinant naujausia áranga irkvalifikuotais profesijø dalykømokytojais, gebanèiais sudo-minti mokinius technologiniaisdalykais ir tà jø domëjimàsi vi-sokeriopai skatinti ir palaikyti.5. Siekiant skatinti stojimà á

aukðtøjø mokyklø technologinækryptá derëtø baigusiems profe-sines mokyklas padidinti stoja-màjá balà. (Juolab kad kai kurioskolegijos tai jau daro, o univer-sitetai � ne.)6. Kryptingiau teikti iðsamià

ir ávairiapusæ informacijà apiedarbo rinkà, jos poreikius nau-joms techninëms ir technologi-nëms specialybëms, jø ásigijimo,karjeros bei tolesniø studijø ga-limybes panaudojant ðiuolaikinæþiniasklaidà, kas neabejotinai ska-tintø mokiniø motyvacijà rinktistechnologinæ mokymosi kryptá.7. Plaèiau taikyti individua-

lizuoto mokymo praktikà, atsi-þvelgiant á mokiniø gabumus,poreikius bei interesus, sukuriantprofesinëse mokyklose tokiàmokymo(si) aplinkà, kurá bûtøpatraukli ir priimtina tiems, ku-rie nepritapo bendrojo lavinimomokykloje.


STUDENTAI

Kiekvienais metais vyks-tanti Ðiauliø universiteto orga-nizuojama studentø bakalauri-niø ir magistriniø darbø kon-ferencija ðiais metais buvo su-rengta jau tryliktàjá kartà.Ðá kartà ji buvo skirta profe-

soriui Vytautui Sirtautui atminti.Profesoriaus mokinys prof. ha-bil. dr. Kazimieras Þuperka pri-simena já kaip taurø þmogø, ðiektiek atitrûkusá nuo kasdienybës,tarsi pakylëtà, kupinà vis naujømokslo idëjø, mëgstantá jomisdalytis su kolegomis, diskutuo-ti. Plenariniame posëdyje daly-vavusi prof. V. Sirtauto þmonaJûratë Sirtautienë dëkojo inicia-toriams uþ ðià konferencijà irpabrëþë, kad vyrui ðis universi-tetas buvo lygiai brangus kaip irlietuviø kalba, juk èia jis iðdirbobeveik 50 metø. O studentai var-dijo jo reikðmingiausius darbus.Cituodami prof. K. Þuperkos þo-dþius, teigë: �Prie prof. VytautoSirtauto vardo ne kartà turësimepridëti skaitvardá pirmasis: pir-masis Filologijos fakulteto de-kanas, pirmasis Instituto moks-lo darbø redaktorius, pirmasis

VIEÐNAGË ÐIAULIUOSElietuviø kalbotyros profesoriusÐiauliuose�. Galiausiai praneði-mà apie Mokytojà uþbaigë prof.Alekso Girdenio pasakytais þo-dþiais apieVytautà Sirtautà �Vie-nas mokyèiausiø þemaièiø�. Ðievisi graþûs þodþiai apie VytautàSirtautà buvo iðsakyti plenarinioposëdþio metu.

Vilniaus pedagoginio uni-versiteto Istorijos fakulteto is-torijos specialybës IV kurso stu-dentai Kristina Jasaitytë, Marty-nas Maniuðis bei Darius Pavilo-vièius dalyvavo filosofijos, isto-rijos ir sociologijos sekcijos,nagrinëjusios socialinius � pe-dagoginius, etnografinius, isto-rinius bei filosofinius klausimus.Kristina Jasaitytë skaitë paneði-mà �Linarovis Suvalkijoje ir Þe-maitijoje: darbø ir paproèiø ly-ginamoji analizë XIX a. pabaigo-je � XX a. viduryje�. Praneðëjasupaþindino su linø darbais ir pa-proèiais tiek Suvalkijoje, tiekÞemaitijoje nevengdama paro-dyti ir pabrëþti skirtumø bei pa-naðumø, tiesa, jø bûta nedaug,abiejuose Lietuvos regionuose.Martynas Maniuðis kalbëjo apie�Politinës karikatûros þurnale�Ðluota� � politinio gyvenimo re-alijos ir metafora 1956 � 1989

m.�. Praneðime buvo aptariama iraiðkinama sovietinës ideologijosátaka satyros ir humoro kûri-niams. Pirmiausia prelegentastrumpai apþvelgë karikatûrosprieðistoræ pabrëþdamas kad, ka-rikatûra tik nuoXIX a. tampa po-litinës propagandos simboliu.Ðia áþanga buvo prieita prie pa-grindinio darbo klausimo � arpolitinës situacijos tampa kari-katûros objektais, galinèiaisveikti eiliná pilietá? M. Maniuðisteigë, kad karikatûra buvusi agi-tacinë propagandinë priemonë.Praneðimo eigoje iðsiaiðkinta,kad aktualiausios temos SSRSpaðiepiant kapitalistinio blokostovyklà kuriant neigiamà ávaiz-dá kapitalistiniø ðaliø atþvilgiubuvo ðios: visuomeninio bei kul-tûrinio ir ekonominio gyvenimonegerovës. Remdamasis lenkøistoriku Krzysztofu Buchowskiuprelegentas padarë iðvadà, kadkarikatûros turi reikðmës for-muojant visuomenës poþiûrá ápolitinius, socialinius ir ekono-minius procesus valstybiø gyve-nime. Galiausiai buvo pasakytacitata ið doc. dr. Benedikto Ðet-kaus knygos �Karikatûra atspin-di to meto visuomenës poþiûrá átam tikrus istorinius procesusbei jø vertinimus�. Darius Pavi-laièius pristatë praneðimà �Uþ-sienio ðaliø karyba Lietuvos pe-riodikoje 1919 � 1940 m.�. Pra-neðimu siekë atskleisti tarpuka-rio periodikos reikðmæ pristatantuþsienio kariuomenes Lietuvoskariðkiams remiantis periodi-niais leidiniais �Mûsø þinynas�,�Kardas�, �Karys�, �Trimitas� irkita literatûra. Prelegentas teigë,kad aktualiausios temos buvo pri-statant uþsienio ðaliø karybosypatumus Lietuvos kariðkiams �taktika, ginkluotë, kvalifikacijoskëlimas, kariuomeniø pristaty-mas, sveikatos problemos. Rem-damasis V. Lesèiaus knyga

�Lietuvos kariuomenë nepri-klausomybës kovose 1918 �1920� supaþindino klausytojussu Lietuvos karinëmis pajëgo-mis, Lenkijos kariniø pajëgø or-ganizavimu, bolðevikø ir ber-montininkø daliniais kovoju-siais su lietuviø kariais Nepri-klausomybës kovø frontuose.Panaðiais apibendrinimais D.Pavilaièius dalijosi remdamasisK. Aliðausko knyga �Kovos dëlLietuvos nepriklausomybës1918 � 1920�. Èia dëmesys bu-vo kreipiamas ne vien tik á Lie-tuvos kariuomenæ bet ir á Sovie-tø Sàjungos dalinius. Taigi pre-legentas, remdamasis ðaltiniaisir papildoma literatûra, supaþin-dino su uþsienio ðaliø kariuo-mene, jø ginkluote ir kt. bei pri-statë Lietuvos karines pajëgas.Visø dalyvavusiøjø konferen-

cijoje praneðëjø pristatytos te-mos patiko ne tik komisijai, rin-kusiai geriausius tris darbus, bet

Renata Jariomèenkaitë

Filosofijos, istorijos ir sociologijos sekcijos dalyviai

ir jauniesiems studentams. Stu-dentø nuomone geriausias pra-neðimas buvo Vilniaus pedago-ginio universiteto Istorijos IVkurso studento Martyno Maniu-ðio, taèiau tenka apgailestauti,bet ir pasidþiaugti, komisija vis-gi jam skyrë bronzà. Tokios patnuomonës komisijos nariai bu-vo ir apie kità to paties univer-siteto studentà � Dariø Pavilai-èiø � jis apdovanotas bronza. Pa-sirodo komisija negalëjusi ið-skirti vieno kaþkurio darbo tadskyrusi dvi treèiàsias vietas, dëlko VPU IF studentai tik dþiau-giasi. Gaila, jog Kristinai Jasai-tytei nepavyko uþimti jokios pri-zinës vietos, taèiau jos darbutaip pat pasidþiaugë ne vienaskomisijos narys kaip doc. dr. R.Trimonienë.Auksu ir bronza bu-vo apdovanoti Ðiauliø universi-teto IV kurso studentai � Aud-rius Mickevièius ir Donata Va-liuðkytë.

Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Istorijosspecialybës IV kurso Studentø konferencijos treèios vietos laimëtojai (ið

deðinës: Darius Povilaièius, Martynas Maniuðis)

Metodinës priemonës tikslas� padëti studentams suprasti ele-mentariosios muzikos teorijospagrindus, iðmokti naudotis mu-zikos kalbos elementais, supa-þindinti su svarbiausiomis muzi-kos sàvokomis. Joje muzikoskalbos klausimai iliustruojamipavyzdþiais, kuriuos reikëtøskambinti arba solfedþiuoti. Li-teratûros sàraðe pateikiami ðal-tiniai, kuriuose plaèiau nuðvies-ta muzikos teorija. Muzikos kal-ba integruojama su solfedþio,dainavimo, ritmo pratybomis irjudesiu. Kartu lavinami ir muzi-kiniai gebëjimai � muzikinëklausa, muzikinë atmintis, muzi-kavimo, dainavimo, klausymo irritmo pojûèiai. Nuosekliai peri-mant muzikos kalbos teorinius

pagrindus, galima susidaryti þi-niø ir ágûdþiø sistemà, reikalin-gà praktinei veiklai.Metodinë priemonë skiria-

ma edukologijos programosstudentams, taèiau ji galëtø bûtinaudinga ir ávairaus amþiaus beimuzikinio pasirengimo muzi-kos mëgëjams, pradiniø klasiømokytojams.

Leidinyje plaèiai nuðvieèia-ma, gausiais mokslinës literatû-ros ðaltiniais konceptualiai pa-grindþiama lietuviø filosofijos iretikos istorija.

Metodinë mokymo priemo-në skirta aukðtøjø mokyklø stu-dentams, bûsimiesiems techno-logijø mokytojams, magistran-tams, doktorantams, studijuojan-tiems technologijø didaktikà, irpedagogams praktikams, kelian-tiems savo kvalifikacijà, bei per-

Lietuvos visuomeninës ge-ografijos tikslas � visapusiðkai irdetaliai nagrinëti Lietuvos ûkiosistemà. Analizuojama ne tikþmoniø ûkinë veikla Lietuvoje,bet ir atkreipiamas dëmesys á pa-sikeitusià ekonominæ tvarkà,tarptautinius ryðius, svarbiausiasûkio problemas bei perspektyviøûkio ðakø plëtojimà.Modulio tu-riniu siekiama atkleisti gamtosiðtekliø ryðius su þmoniø gyve-nimo poreikiais ir jø ûkine veik-la, padëti suvokti ir ávertinti Lie-tuvos situacijà, Lietuvos ekono-mines problemas pasauliniamekontekste, ugdyti studentø do-mëjimàsi vykstanèiais visuome-niniais procesais, formuoti bû-simøjø mokytojø bendruosius ir

VPU LEIDYKLOS NAUJIENOSsikvalifikavimo kursø klausyto-jams. Ðioje mokymo priemonë-je pateikta medþiaga padës at-skleisti technologinio ugdymofenomeno atsiradimo ir raidosprieþastis, sàlygas ir technologi-nio ðvietimo galimybes Lietuvo-je. Probleminiai klausimai ir uþ-duotys paskatins visus, besido-minèius technologiniu ugdymu,analizuoti konceptualius techno-loginio ugdymo teiginius, disku-tuoti ir vertinti technologiniougdymo realybæ mokykloje.

specialiuosius gebëjimus, susi-jusius su geografinës informaci-jos naudojimu ir apibendrinimu.

Metodinë priemonë skirtastudentams, neformalaus ðvieti-mo pedagogams, pavieniams ke-liautojams, norintiems gilintis áturistinës ir kraðtotyrinës veik-los plëtojimo galimybes. Ðiameleidinyje pateikiama þiniø apiekeliautojø sportà, pasirengimosportiniams þygiams metodiniainurodymai, turistiniø kraðtotyri-niø renginiø vykdymo taisyklësir reikalavimai. Neformalausðvietimo pedagogai, studentaigalës remtis metodiniais nuro-dymais sudarydami savo darbosu bûreliais programas.


ESË

Ið seno egzistuoja du paþi-nimo bûdai mokslinis ir teolo-ginis. Daugelis tø, kurie neigiaDievà ir tikëjimà, savo pozici-jà grindþia moksliniu paþini-mu. Tikëjimas negali bûti moks-liðkai pagrástas dalykas, todëlesàs klaidingas.Mokslinis paþinimas remia-

si naturalaus proto gebëjimu su-vokti ir vertinti pasaulá, paþintiávairius jo reiðkinius. Kitaip ta-riant, remiasi patirtimi.Todëlmokslinis paþinimà tiksliau bû-tø vadinti empiriniu.Teigiama, kad mokslinis pa-

þinimas yra vienintelis teisingasir jo dëka atskleidþiama vis dau-giau paslapèiø. Galiausiai gam-toje neliks jokiø paslapèiø, Toksátikëjimas á empirinio paþinimogalià ugdo jos atstovø pernelygdidelá pasitikëjimà ir netgi pa-sipûtëliðkumà, kuris ne visada yrapamatuotas.Taèiau kartu teisybësdëlei reikia pripaþinti, kad dau-gelis empirinio paþinimo metugautø rezultatø sëkmingai panau-dojami gerinant visuomenës gy-venimo kokybæ. Todël ðie laimë-jimai turi bûti kuo plaèiau priei-nami þmonëms. Tai geroji empi-rinio paþinimo pusë.Taèiau jis turi ir klastingàjà

pusæ. Tai pasiektø rezultatø su-reikðminimas, neigiant kitais ke-liais ir bûdais padarytus atradi-mus (pvz. Darvino evoliucijosteorijos propagavimas nutylintkitas). Nedera pamirðti, kad vi-sos teorijos nëra absoliuèiai tei-singos, nes paþinimas yra bega-linis procesas. Teorija gyvuojatiek, kiek ji tenkina þmoniø po-

MOKSLAS IR MORALËreikius, kiek ji atlaiko kritikà, irkol jos nepakeièia kita, turintigeresnæ argumentacijà. Taigi,negalima suabsoliutinti në vienosteorijos. Taip pat skelbti, jog em-pirinio paþinimo keliu gauti duo-menys yra vienintelai teisingi.Empirinis paþinimas tik vie-

nas ið paþinimo bûdø. Pasauliskur kas sudëtingesnis kaip ir jopaþinimas. Esmë ta, kad kiekmesbesistengtume paþinti pasaulá irjo reiðkinius visada iðliks nepa-þintos sritys. Kitaip tariant, pa-saulis paþinimo prasme yra neið-siamiamas. Todël niekada nega-lësime pasakyti, kad paþástamepilnai ir tikrai, absoliuèiai.Visada lieka nuojauta, kad

egzistuoja tas, kuris ðá pasaulásukûrë ir jis vienintelis já pa-þásta pilnai kaip jo Kûrëjas. Mestaip pat esame jo kûriniai, ku-riuos jis myli. Jis suteikia mumsir kità paþinimo lygmená � Die-viðko apreiðkimo lygmená. TaiDievo apreikðtasis paþinimas.Galima pasakyti ir taip: Dievassuteikë mums malonæ kaip pa-galbà þmogui paþinti pasaulá Joapreiðkimo ðviesoje. Paþvelgti ápasaulá ne kaip á empirinæ me-dþiagà, ieðkant jos funkciona-vimo dësniø ir tvarkos principø,bet regëti pasaulá kaip Dievo su-manymo sklaidà. Tai teologinispaþinimas.Koks santykis tarp mokslinio

empirinio paþinimo ir teologinio?Abipusiai papildantis. Esmë ta,kadmokslinis paþinimas yra svar-bus kaip þiniø apie ðá empiriná pa-saulá teikëjas. Tos þinios svarbiosir naudingos daugeliu atveju. Ta-èiau esminis pavojus glûdi perdë-tame mokslo visagalybës ásivaiz-davime. Nors neabejotina, kad

mokslas yra sukaupæs daug infor-macijos, taèiau ar ið tiesø jis la-bai daug þino apie mus supantápasaulá ir Visatà, kad galëtø pa-tenkinti mûsø smalsumà. Kaþin.Esmë ta, mes paþástame tiek,

kiek gali regëti, áþvelgti mûsøakis. Visatoje mes matome tiek,kiek mus pasiekia ðviesa � o kastoliau? � mes neþinome ir var-gu ar suþinosime. Todël mokslopastangos kurti mità apie jo ne-ribotas galimybes yra aiðkiaiperdëtos.Taèiau tie, mokslo pasieki-

mai, kurie padeda geriau paþin-ti pasaulio dësnius, ir ypaè galibûti naudingi ir pasitarnauti þmo-nijai, atrodo turëtø bûti priimti.Taèiau ar visi mokslo siûlymaigali bûti priimtini?Bûtent èia ir iðkyla mokslo

paþinimo kokybës, tiksliau eti-kos ir atsakomybës problema.Esmë ta, kad mokslas gali iðei-ties pozicija pasirinkti nuosta-tas, kurios ið esmës yra klaidin-gos ir prieðtarauja Kûrëjo nuo-statom ir þmogaus prigimèiai irtokiu bûdu gauti iðkreiptà vaiz-dà. Bûtent èia jam á pagalbà tu-rëtø bûti pasitelkta teologija.Kitaip tariant, mokslas ir tikë-jimas turi vienas kita papildyti.Taèiau � kodël ir kaip?Esmë ta, kad mokslas (ypaè

tikslieji mokslai) stengiasi pa-þinti pasaulio dësnius, pagal ku-riuos jis funkcionuoja. Kitaip ta-riant, atrasti pasaulio kodà, ku-riuo já uþkodavæs Kûrëjas.Mokslui rûpi dësniø paþini-

mas, t.y. þinojimas, þiniø gausi-nimas. Taèiau jam nerûpi pra-smës klausimas � kokia to þino-jimo prasmë. Mokslas aiðkinafaktus, bet ne tø faktø prasmæ...

Prasmæ aiðkina teologija �kaip atsirado, ið kur ir kam tar-nauja...Mokslas kalba apie nesuin-

teresuotà, tikslø, objektyvø,grynà paþinimà , paremtà faktais.Taèiau ið esmës grynas paþini-mas negalimas, nes paþinëjas(þmogus) visada yra suintere-suostas, kitø paþinimø pagimdy-tas ir todël subjektyvus. Pasau-lis, kurá paþástu visada yra manosubjektyviai suvokiamas pasau-lis. Kitaip nei per savo þmogið-kumà jo suvokti negaliu. Taigipaþinimas nëra objektyvus, ovisada subjektyvus, dalinis ir ne-pilnas. Be to, visada interpreta-cinis, nes stengiamasi patikrintivienà ar kita iðsikeltà hipotezæ.Taigi þinojimas visada interpre-tacinis.O þmogiðkoji interpreta-cija neturi atspirties taðko, ji vi-sada subjektyvi � individas re-miasi savo asmeniu kaip pagrin-diniu autoritetu � ið savæs jis ta-riamai semiasi iðminties ir tà ið-mintá skleidþia aplinkiniams, ku-rie tà jo iðmintá priima atsargiaikaip þmogaus, t.y. subjektyvià irdalinæ. Todël linkæ jà nuolat ve-rifikuoti. Ji yra viena ið daugeliosiûlomø tiesø. Pati ið savæs ji ne-turi prasmës. Suteikti jam pras-mæ gali teologija.Gráþti á pirminæ nesuintere-

suotà paþinimo bûklæ neámano-ma. Todël paþinimas visada pa-þenklintas subjektyvumo þymeir negali bûti objektyvus.Antra vertus, atskiros moks-

lo ðakos (mokslo sritys) pasau-lio reiðkinius tyrinëja naudoda-mos savas metodologijas, kuriospateisinamos atskiro mokslo po-þiûriu. Taèiau tai veda á pasauliopaþinimo fragmentacijà ir atski-

rø mokslø suprieðinimà. Kitaiptariant, ávairûs mokslai naudo-damiesi sava metodologija, pa-teikia mums savus pasaulio pa-þinimo faktø aiðkinimus. Nere-tai jie turi utilitariná pobûdá, yraverslo struktûrø uþsakymo pro-duktas. Kas ir koks yra tikrasispasaulis � mokslas suprasti ne-gali be iðeities pozicijos. Tà ga-li padëti suprasti teologija.Savo ruoþtu mokslas gali pa-

dëti teologijai, aiðkinantis kaiptas pasaulis suprantamas Bibli-jos tekstuose.Kritinë istorinë tekstø anali-

zë padeda iðgryninti tà supratimà.Taigi teologija papildo mokslà,suteikdama jam prasmës dimen-sijà, t.y. pasako kodël mes taippaþástame pasaulá, o ne kitaip.Mokslas pateikia tik paþini-

mà, faktus.Teologija suteikia fak-tams prasmæ. Mokslas be pra-smës gali tapti pavojingas ir net-gi budeliðkas visuomenës atþvil-giu. Ryðkus pavyzdys bioetinësproblemos. Gyvybës panaudoji-mas utilitariniams tikslams:mokslas sako � embriono làste-les galima panaudoti nepagydo-momis ligomis sergantiems þmo-nëms gelbëti. Tai faktas, galimy-bë. Bet mokslas nesvarsto, kiekðis panaudojimo faktas yra mora-liai prasmingas, humaniðkas.Mokslas vienas sau, neval-

domas be moralës yra pavojin-gas. Tà moralinæ dimensija jamsuteikia teologija.Taigi bebra-darbiavimas tarp mokslo ir te-ologijos ne tik galimas bet irbûtinas. Juolab kad jis naudin-gas abiem. Neveltui Enðteinasyra pastebëjæs, kad �mokslas beteolgijos yra aklas, o teologijabe mokslo � ðluba.�

Prof. Valdas Pruskus

VPU bibliotekoje buvoeksponuota paroda, skirtaIzaokui Niutono atminimui.Ðiemet paþymimos 322 �

osios I. Niutono mokslinës kny-gos �Matematiniai gamtos filo-sofijos pagrindai� iðleidimo me-tinës.Ðio áþymaus anglømokslinin-

ko atminimui iðleistioje monog-rafijoje �Fragments on Historyof Physics and Mathematics� ið-spausdinti habil. dr. LiubomiroKulvieco moksliniai straipsniai�Du nepastebëti I. Niutonomokslinës kûrybos aspektai ( an-glø k.) bei �Pagreièio sistemati-zacija I. Niutono moksliniuosedarbuose� (rusø k.). O L. Kulvie-co monografija �Laiko samprata

NIUTONAS IR LIETUVADonata Kulviecaitë

klasikinëje mechanikoje� skirtaI. Niutono 280 � osioms mirtiesmetinëms.

Parodos stendas

L.Kulviecas 1957 m.

BIBLIOTEKASPORTAS

Balandþio 29 d. prasidëjo Lietuvos studentø futbolo lygos 9�to èempionato antras ratas. VPU futbo-lo vaikinø rinktinë sëkmingai suþaidë dvi pirmas rungtynes � laimëta 5 : 0 prieð LÞÛU ir 3 : 0 prieðKTU. Ið viso mûsø komandos sàskaitoje 13 taðkø, kas leido aplenkti MRU ir VU vienuolikes. Turëdamivienodai taðkø kartu su ÐU futbolininkais, mûsiðkiai dalinasi 3 ir 4 vietomis. Èempionate pirmauja LKKAsu 20 taðkø, antri � VGTU � 18 taðkø, penkti MRU (12), ðeðti VU (11), septinti LÞÛU (8), aðtunti KTU(7). Tikëkimës, kad VPU futbolininkai ir toliau sëkmingai rinks taðkus likusiose penkiose rungtynëse.

Donatas Graþulis

FUTBOLAS

Geguþës 8 � 9 dienomis vy-ko Lietuvos aukðtøjø mokykløstudentø lengvosios atletikosèempionatas, kuris sukvietë visussportininkus susiburti á vienà vie-

Sandra Saudargaitë

SPORTO KARALIENËS DIENAtà �Vilniaus �Vingio� stadionà.Studentai buvo pasitempæ ir

pasirengæ parodyti savo sugebë-jimus sporto srityje.Pirmàjà èempionato dienà

vyko 100 m, 400 m, 1500 m, 100m. b/b, 110 m b/b, 3000 m kl.,4x100 m bëgimai. Taip pat vyko

ir ðuolis átolá, rutuliostûmimas,ieties meti-mas bei3000 m ir5000 m.s p o r t i n i sëjimas.Antroji

diena buvotrumpesnë.K a d a n g idiena buvolietinga, to-dël sporti-ninkai nega-

lëjo parodyti visø savo sugebëji-mø. Antràjà dienà vyko: ðuolis iaukðtá, triðuolis, disko metimas.200 m, 800 m, 3000 m, 5000 m,

400 m barjerinis bëgimas.Komandinëje áskaitoje mûsø

studentø komanda iðkovojo IVvietà.Èempionai. A. Vaiðvilaitë

(LF, III k.) (rutulio stûmimas); G.Aleknaitë (SSF, neakiv. sk. III k.)(disko metimas); A. Lisovskaja(SSF, IV k.) (ðuolis á aukðtá); V.Kozlovas (SSF, III k.) (400m bë-gimas); J. Èerniavskaja (SSF, Ik.) (ieties metimas).Sidabro medaliai.V. Vaièe-

konytë (SSF, I k.) (rutulio stûmi-mas); L. Voroneckaja (SSF, ne-akiv. sk. V k.) (disko metimas);T. Ðuðkevièius (VPU baigë 2008m.) (5000 m sp. ëjimas).Bronzos medaliai. N. Vale-

tova (SSF, II k.) (100 m ir 200 mbëgimas); R. Fakejevas (SSF, IIk.) (200 m bëgimas ir estafetë4x100 m); T. Stankevièius (SSF,IVk.), R.Mëlinis (SSF, II k.) irA.Èetkauskas (SSF, magr. I k.) (es-tefetë 4x100 m); K. Narvoiðas(SSF, neakiv. sk. II k.) (ðuolis áaukðtá); L. Voroneckaja (SSF, ne-akiv. sk.Vk.) (rytulio stûmimas).

Rutulio stûmimo rungtiesnugalëtojø pakyla (ið kairës): V.Vaièekonytë, A. Vaiðvilaitë ir L.

Voroneckaja


SPORTAS

Registracijos Nr. SL 749�Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPUrûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. paðtas

[email protected] Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë

Spausdina UAB �Utenos Indra�, Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

Beveik visà mënesá Ðvitrigai-los gatvëje esanèioje bendrabuèiosporto salëje vyko Istorijos fakul-teto dekano krepðinio taurës tur-nyras. Jame dalyvavo 38 studen-tai ið 5 komandø: �Mardosos vai-kai� (I k.), �Fiat Lux� (I � III k.),�Tankomistai� (I k.), �Ragelis� (III� IV k.), �Istorikai� (II � III k., I k.magr., IF baigæ 2008). Turnyrometu ávyko 14 rungtyniø. Balan-dþio 7 d. ávyko finalinës rungty-nës. III vietà iðkovojo �Ragelio�komanda, 70:68 nugalëjusi �FiatLux�. Rungtynës dël I � II vietøgausiai susirinkusiems þiûrovamspadovanojo bekompromisæ, at-kaklià ir graþià dvikovà. Rungty-niø metu në vienai komandai ne-

ISTORIKØ KREPÐINISRamûnë Motiejûnaitë,Vidmantas Vaitulevièius

pavyko susikrauti solidesnio pra-naðumo. Didþiàjà rungtyniø dalákomandas skyrë vos vienas ar ke-letas taðkø. Po pirmø dviejø këli-niø fortûna ðiek tiek buvo palan-kesnë �Mardosos vaikams�.Ant-roje rungtyniø pusëje jëgos taippat iðliko lygios, o nugalëtojai ið-ryðkëjo tik ketvirtojo këlinio pa-baigoje. Ðákart fortûna atrodë pa-lankesnë �Tankomistams�, kurie irðventë pergalæ. Èempionø ko-mandoje þaidë A. Eskis (koman-dos kapitonas), K. Rutkauskas, T.Brazauskas, E. Justa, L. Januðaus-kas,M.Valenta, B. Ðmigelskas,T.Masoit, B. Venskeviè.Naudingiausiu turnyro þaidë-

ju pripaþintas �Tankomistø� lyde-ris Edvinas Justa.Norëtume padëkoti turnyro

organizatoriui Linui Janulioniui(IF, III k.).

�Trys, du, vienas, Ke � pe �þë � nas�. Gal kiekvienas kûnokultûros specialybës studentasyra girdëjæs ðá ðûká. Jis skambane bet kam, o VPU vasaros irþiemos stovyklos Tamoðavojesielai docentui Agimantui Ke-peþënui. Jo energija ir þvalumasmus dþiugina visur � per biome-chanikos, slidinëjimo, turizmo,testø teorijos, kovinës savigy-nos, organizmo sistemø valdy-mo paskaitas.A. Kepeþënas gimë 1938

m. balandþio 8 d. Kaune. 1955m. baigë Kauno 13 � à vidurinæir pradëjo studijuoti Kûno kul-tûros institute, kurá baigë 1960m. Gavo paskyrimà á Ðiauliømuzikos technikumà, kuriamedëstë ne tik kûno kultûrà, bet irfizikà, chemijà bei kariná ren-gimà. Po dviejø metø gráþo áKaunà ir septynerius metus dir-bo Politechnikos institute ul-tragarso laboratorijoje. Vëliaudaugiau kaip deðimt metø � vyr.dëstytoju Kûno kultûros insti-tuto Dviraèiø, irklavimo ir tu-rizmo katedroje. Nuo 1976 m.dirba Vilniaus pedagoginiameuniversitete, Kûno kultûros te-orijos katedroje, 1984 m. Le-ningrade apsigynë disertacijà�Sportininkø ðirdies ritmoadaptacija ávairiems fiziniamskrûviams�.Ilgametis Lietuvos kalnø sli-

dinëjimo federacijos preziden-tas suaugo su kalnais ir be jø ne-

Ramûnë Motiejûnaitë

KALNØPAVILIOTAS

VARDAI IR VEIDAI

galëtø gyventi. Ðia sporto ðakauþkrëtë ir savo þmonà Nijolæ. Ji� didelë savo vyro, treèius me-tus vadovaujanèio Pasaulio lie-tuviø kalnø slidinëjimo mëgëjøasociacijai, pagalbininkë, nuola-tinë ávairiø kalnø slidinëjimo var-þybø teisëja.A. Kepeþënas kalnø slidinëji-

mu susidomëjo ne ið karto. Josportinë karjera prasidëjo nuolengvosios atletikos. Po to buvogreitasis èiuoþimas, o Kûno kul-tûros institute susiþavëjo alpiniz-mu bei kalnø slidinëjimu. Þiemàsu draugais vaþiuodavo slidinëti,o vasarà � kopti á kalnus. Su alpi-nizmu jis atsisveikino tik po 20metø, ákopæs á 25 virðûnes Elb-ruse, Pamyre bei Tian Ðanyje.Patys graþiausi A. Kepeþëno

metai susieti su kalnø slidinëji-mu. 1970 � 1973 m. Kaukaze jisnet mokë pradedanèiuosius leis-tis nuo kalnø. A. Kepeþënas suslidëmis nusileido nuo aukðèiau-

sio Europos kalno � Elbruso.Tai ásimintiniausia docento aki-mirka jo sportiniame gyvenime.Nors su kalnø slidinëjimu

gyvenimas susietas jau seniai,taèiau A. Kepeþënas savæs prieðios sporto ðakos pradininkøLietuvoje nepriskiria. Paèiusgraþiausius atminimo þodþiustariaAntanuiNaujokui, kuris or-ganizuodavo pagrindines Lietu-vos kalnø slidinëjimo varþybas.Taèiau kai jam buvo per sunkutai daryti, nuo 1985m. visà krûváneðë Algimantas Kepeþënas.A. Kepeþënas yra vienas ið

Pasaulio lietuviø kalnø slidinë-jimo varþybø organizatoriø.Ðios varþybos jau vykoAfriko-je, Amerikoje, Siera Nevadoskalnø grandinëje. Jis dalyvavovisose Pasaulio lietuviø kalnøslidinëjimo þaidynëse: 1991m. � Kaukaze, 1997 m. �Aust-ralijoje, 2001 m. � Amerikoje,2004 m. � Prancûzijoje, 2006m. � Italijoje.Iðtvermingasis mûsø dësty-

tojas domisi ne tik kalnø slidi-nëjimu, bet taip pat ir èiuoþimubei lengvàja atletika. Jis mëgstabaltà ir juodà spalvas, þuvies pa-tiekalus bei ananasø sultis. Iðdaugelio aplankytø ðaliø docen-tui labiausiai atmintyje ástrigoAustralija. Tai nuostabus þemëskampelis.O aplankyti norëtøKi-nijà ir Antarktidà. To sau jis irnorëtø palinkëti.O mes jam palinkësime

sveikatos, stiprybës, nesibai-gianèios ðypsenos ir þvalumobei ir toliau gyventi sportu.

A.Kepeþënas

�Tankomistø� komanda

Balandþio 2 � 6 d. Europosgraikø � romënø imtyniø èem-pionatas Vilniuje. S. Adomaitis(SSF, neakiv. sk. IVk.) uþëmëXIIvietà (iki 60 kg),A. Kazakevièius(SSF, neakiv. sk. IVk.) �XIVvie-tà (iki 74 kg), V. Lukaðevièius(SSF, neakiv. sk. IV k.) � XIX �XXIV vietas.Laisvosios imtynës. G. Mor-

kis (SSF, III k.) uþëmëVIII vietà(iki 84 kg).

2009 M. BALANDÞIO MËN. SPORTO ÁVYKIAI IR PASIEKIMAI

Balandþio 4 d. Lietuvosaukðtøjø mokyklø studentø staloteniso èempionatas.M. Sidabrai-të (SSF, II k.) tapo èempione. J.Meðkutavièiûtë (VPU baigë2008) iðkovojo II vietà. K. Þel-vys (SSF, I k.) uþëmë III vietà.Komandinëje áskaitoje VPU sta-lo teniso merginø ir vaikinø ko-mandos iðkovojo I vietas.Balandþio 4d.Lietuvos aukð-

tøjø mokyklø studentø plaukimoèempionatas. E.Dzikaitë (SSF, IVk.) iðkovojo du bronzos medalius(100 m ir 50 m nugara). P.Andri-jauskas (SSF, neakiv. sk. V k.) ið-kovojo II vietà (100 m peteliðke)ir IV vietà (100 m kompl. plauki-

me). M. Raèas (SSF, neakiv. sk.IV k.) uþëmë V vietà (100 mkompl. plaukime) ir IX vietà (100m peteliðke), M. Petrulis (SSF,neakiv. sk. II k.) �VII vietà (50m

Respublikos studentø tinklinio lygos èempionai

Studentø graikø � romënøimtyniø èempionasA.Kazakevièius

Dviejø kartø universiadosèempionai R. Venckûnienë ir

S.Babrauskas

krûtine), K. Steponavièius(GMF, III k.) � VII vietà (50 mnugara). Komandinëje áskaitojeVPU plaukimo komanda uþëmëVI vietà.Balandþio 5 d. S.Babrauskas

(SSF, neakiv. sk. IV k.), J. Sinica(SSF, neakiv. sk. II k.) irA. Joman-tas (SMF, neakiv. sk. III k.) Vil-niaus �Lietuvos ryto� komandossudëtyje tapo Europos krepðiniotaurës laimëtojais.Balandþio 7 d. Pasibaigë

VPU Istorijos fakulteto vyrø De-kano krepðinio taurës turnyras.Nugalëtojais tapo �Tankomistø�komanda.Balandþio 10 d. Pasibaigë

VPU fakultetø vyrø krepðinio tur-nyras. Nugalëtojais ketvirtà kartàið eilës tapo SMF �Lengvai�.Balandþio 18 d. Lietuvos

studentø kroso skirto èempiona-tas, skirtas þymiø Respublikosbëgikø Felicijos Karoblienës irJono Pipynës prizams laimë-

ti.Geriausiai ið VPU pasirodëSSF II k. magistrantas MarekasStrelkovskis. Jis 3000 m distan-cijoje iðkovojo IV vietà. Koman-dinëje áskaitoje VPU vaikinørinktinë uþëmë II vietà, o mûsøuniversiteto merginos liko VIvietoje.Balandþio 21 d. Ávyko VPU

smiginio varþybos. Merginø tar-pe nugalëtoja tapo S. Arlauskai-të (SSF, I k.), tarp vaikø taikliau-sias buvo N. Toricin (MIF, I k.)Balandþio 22 d. Ávyko VPU

svarsèio kilnojimo varþybos. Nu-galëtoju tapo G. Strelcov (MIF,III k.) (46 kartai), II vietà iðko-vojo E. Ðarkus (GMF, IV k.) (45kartai), o III vietà � L. Jurkevi-èius (GMF, IV k.) (40 kartø).Balandþio 24 d. VPU mote-

rø tinklinio komanda �Ðviesa� ta-po Vilniaus miesto èempione.Þaidþianti trenerë R. Ðalkuvienë.Balandþio 25 d. Lietuvos

buðido èempionate A. Pagojus(SSF, magr. II k.) svorio katego-rijoje iki 78 kg iðkovojo I vietà.Balandþio 25 d. Lietuvos

aukðtøjø mokyklø studentø grai-kø � romënø imtyniø èempiona-

tas.A.Kazakevièius (SSF, neakiv.sk. IV k.) svorio kategorijoje iki84 kg tapo èempionu.Balandþio 25 d. Lietuvos

aukðtøjø mokyklø studentø spor-tinës aerobikos èempionatas.Vieneto rungtyje J. Zanevskaja(SSF, III k.) iðkovojo II vietà. Tre-jeto rungtyje A. Boriseviè (SSF,magr. I k.), J. Bazan (SSF, III k.)ir J. Koroliova (SSF, IV k.) taippat iðkovojo II vietà. VPU ðeðe-tas uþëmë IV vietà. Komandinë-je áskaitoje VPU sportinës aero-bikos rinktinë uþëmë IV vietà.Balandþio 26 d. �VPU Ðvie-

sos � Eglës� komanda tapo Lie-tuvos rankinio èempionato nuga-lëtoja. Treneriai L. Kavaliaus-kienë ir J. Þala.Balandþio 26 d. VPU vyrø

tinklinio rinktinë tapo respublikosstudentø tinklinio lygos èempio-ne. Geriausias komandos þaidë-jas R.Adamovièius (SSF, neakiv.sk. III k.). Trenerë R. Ðalkuvienë.Balandþio 27 d.Taline vyku-

siame tarptautiniame GeorgijausLuricho graikø � romënø imtyniøturnyre V. Venckaitis (SSF, ne-akiv. sk. V k.) (iki 74 kg).


PASKUTINIS PUSLAPIS

Prie vieðøjø erdviø tvarkymoakcijos Darom�09 prisijungë ne-didelë grupë VPU Gamtosmokslø fakulteto studentø ir dar-buotojø. Iki akcijos pradþios or-ganizaciniais reikalais rûpinosifakulteto prodekanas doc. DaliusDapkus, Zoologø klubo vadovëIngridaMeðkinytë, Gamtos spec.IV k. studentas Gediminas Pet-kus. Jø iniciatyva buvome uþre-gistruoti Vilniaus savivaldybëje,todël universitetas tapo oficialiuðios akcijos rëmëju.

ÞEMËATSIKVËPË LENGVIAU

Balandþio 18 dienos rytme-tá gamtos, biologijos, geografi-jos ir kitø studijø programø stu-dentai, Zoologø klubo nariai,Gamtos bièiuliø asociacijos na-riai bei prie jø prisijungæ Ben-drosios geografijos katedros ve-dëjas prof. A. Èesnulevièius,doc. B. Petkevièienë, Regioni-nës katedros magistrantë J.But-kutë, Zoologijos katedros doc.D.Paðkevièienë, asistentës I.Èiuèkytë, R. Kiserauskaitë ið-vyko tvarkyti Neries krantinës.

Mûsø tvarkymo teritorija tæsësiabipus Neries nuo Geleþinio Vil-ko tilto iki pësèiøjø tilto á Vin-gio parkà. Jei ið pradþiø tai buvogan �lengvos� ðiukðlës, tai praëjusÞvëryno tiltà teko valyti �pûliuo-janèias þemës þaizdas�: gausybëstiklo duþenø po tiltais, stiklo irplastiko buteliai, kitokios atlie-kos pragulëjusios þemelëj ne vie-nerius metus.Daþniausiai kruopðèiai rûpi-

namës nuosavu þemës lopinëliu,

karts nuo karto sudalyvaujamevienkartinëse akcijose, bet ta nie-kieno þemë daþniausiai lieka pa-mirðta. Metø metus iðgulëjusiøðiukðliø rinkimas ið tikrøjø nëramalonus darbas, taèiau jo svarbu-mas atperka paaukotà laikà, ati-dëtà kità labai svarbià veiklà. Prieðios iniciatyvos tikimës ateityjeprisijungs ir daugiau universite-to bendruomenës nariø, ypaèkvieèiame jaunus universitetodarbuotojus ir studentus.

Akcijos organizatoriai IngridaMeðkinytë ir Gediminas PetkusValome Neries krantus

Vilniaus paslaugø verslodarbuotojø profesinio rengi-mo centras universitete su-rengë jaunatviðkø drabuþiøkolekcijos �Tûkstantmeèiodvelksmas� demonstravimoparodà.Ðio vizito tikslas � uþmegzti

bendradarbiavimo ryðius suVPUGMF Technologinio ugdymo beiPPF Edukologijos katedromis,Socialinës komunikacijos insti-tutu.Ketinama parengti ir bendra-darbiavimo sutartá. Centras kvie-èiaVPU studentus atlikti pedago-ginæ praktikà, keistis projektais,parodomis. Geriausi absolventaikvieèiami tæsti studijas VPU.

TÛKSTANTMEÈIO DVELKSMASPARTNERIAI

Dalia Paðkevièienë, Zoo-logijos katedros docentë,Gamtos bièiuliø asociacijosnarë, Ingrida Miðkinytë, Bio-logijos spec, pirmakursë, Zo-ologø klubo vadovë, Gedimi-nas Petkus, Gamtos spec. ket-virtakursis, Zoologø klubo na-rys, nuotraukø autorius, Jolan-ta Butkutë, Geografijos ma-gistrantë, Gamtos bièiuliø aso-ciacijos narë.

AKCIJOSGLOBËJAI

�Darom�09� GMF komanda

INICIATYVA

Viskas prasidëjo 2007 me-tais, kai gimë idëja � suburtikartu Lietuvos þmones ir áam-þinti juos Lietuvos tûkstantme-èio proga. Idëja tapo realybe� Tûkstantmeèio albume jauásiamþino kas 170 � tas ðaliesgyventojas. Projektas LT1000, kurio misija, paþymintðià iðkilià sukaktá, iðleisti re-kordinæ, didþiausià visø laikølietuviðkà knygà, árodë, kad is-torinë atmintis bei visuomenæapimanti patraukli idëja galinustelbti ir sunkmetá. Ðiemet,projektui LT 1000 pasiekussavo epogëjø, ðalies þmonës,pajautæ tûkstantmeèio svarbàir vertæ, nenori praleisti isto-rinës progos, todël aktyviaiprisideda prie bendro paliki-mo ateities kartoms.Geguþës mënuo skirtas

akademinei bendruomenei:visà mënesá LT 1000 fotogra-fø komanda sveèiuosis Lietu-vos universitetuose ir kolegi-jose, todël nepraleisk unika-laus ðanso patekti á istorijà.Suþinok, kada projektas lanky-

sis tavo universitete ir regist-ruokis internetu:www.lt1000.lt/studentamsProjektas vykdomas ið pa-

ramos lëðø. Kiekvienas nusi-fotografavæs dalyvis paremiaprojektà 5 Lt ánaðu ir gaunatûkstantmeèio simbolá,� apy-rankæ LT 1000, kuri dar ilgusmetus primins apie ðià iðkiliàsukaktá, o iki metø pabaigoskiekvienas pasidabinæs ðiaapyranke galës naudotis �LT1000 gerovës sistema�, kurisukurs ðventinæ ir nepamirð-tamà Lietuvos vardo tûkstant-meèio atmosferà.

Ið tûkstantmeèio foto albumo

STUDENTØPORTRETAILIETUVOS1000 �MEÈIOALBUMUI

etikos diena su eityn¸mis gedimino prospektu › resursai › ziniasklaida › aukstosios ›...

Documents