europos komisija Žvejyba ir akvakultūra...

Žvejyba ir akvakultūraEuropoje

Europos Komisija

Europos Komisijos leidinys I Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinis direktoratas I ISSN 1830-1592

2007 m. sausis nr. 32

Valstybės pagalba:Komisija siūlo peržiūrėti de minimis

pagalbos skyrimo apimtįAkvakultūra: saugotis invazinių rūšių

Didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principas:

tausesnė žvejyba pelningesnei žvejybai

Turinys[Kalendorius

2 Kalendorius

3 Įvadinis žodis

4-8 Aprašymas

Didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principas: tausesnė žvejyba pelningesnei žvejybai

Laipsniškas perėjimas

Bendrijos vandenyse numatomi iškrauti

giliavandenių žuvų rūšių kiekiai

9-11 AktualijosKomisija siūlo peržiūrėti de minimis

pagalbos dydį

Kova su parazitais

12 Trumpai

„Žvejyba ir akvakultūra Europoje“ yra Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinio direktorato leidžiamas žurnalas, kuris platinamas nemokamai, prenumeruojant (užsakymo forma 12 psl.). „Žvejyba ir akvakultūra Europoje“ leidžiama penkis kartus per metus, taip pat publikuojama Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinio direktorato tinklalapyje. (http://ec.europa.eu/fisheries/index_en.htm).Atsakingas leidėjas: Europos Komisija, Žuvininkystės ir jūrinių reikalų generalinis direktoratas, generalinis direktorius.Neatsakomybės sąlyga: nors Žuvininkystės ir jūrinių reikalų GD ir atsakingas už šio žurnalo platinimą apskritai, Komisija nei priėmė, nei patvirtino šiame leidinyje reiškiamos pozicijos. Žurnale skelbiami teiginiai jokiu būdu negali būti interpretuojami kaip atspindintys Europos Komisijos Žuvininkystės ir jūrinių reikalų GD nuomonę.Komisija neužtikrina duomenų, skelbiamų šiame leidinyje, tikslumo.Nei Komisija, nei bet kuris asmuo, veikiantis jos vardu, neprisiima atsakomybės už galimą šio žurnalo naudojimą.© Europos Bendrijos, 2006.Dauginti leidžiama nurodant šaltinį.Viršelio nuotrauka: © Lionel Flageul

Platinimas: Mostra – Printed in Belgium – Atspausdinta ant perdirbto popieriaus

Mugės ir parodos

• VVAŽK (Vakarų Vidurio Atlanto žuvininkystės komisija,

angl. WCPFC), eilinė sesija, Apija (Samoa),

2006 m. gruodžio 11-15 d.

Šio susirinkimo metu Rytų ir Vidurio Ramiojo vandenyno

regiono tunų žvejybos organizacijos nariai aptars mokslininkų

rekomendacijas ir su išteklių valdymu susijusius sprendimus.> Smulkesnė informacija:

Tel. +691 320 1992 arba 320 1993

El. paštas: [email protected]

Internetinis tinklalapis: www.wcpfc.int

• GSMK (Generalinė svarsčių ir matų konferencija,

pranc. CGPM), eilinė sesija, Roma (Italija),

2007 m. sausio 9-13 d.

Remiantis mokslo patariamojo komiteto rekomendacijomis,

Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisija organizuos

kasmetinį susirinkimą, kurio metu bus priimti sprendimai,

susiję su bendrų išteklių valdymu.> Smulkesnė informacija:

Tel. +39 06 5705 6441


Internetinis tinklalapis: www.faogfcm.org

• Tunų žvejybos organizacijų susirinkimas,

Kobė (Japonija), 2007 m. sausio 22-26 d.

Organizuojamas su MŽŪO (Maisto ir žemės ūkio organizacija,

angl. FAO) parama, šiame visų tunų žvejybos organizacijų

susirinkime siekiama apibendrinti tunų konservų pramonės

situaciją pasaulyje ir pakalbėti apie priemones, galinčias

pagerinti šių išteklių valdymą, koordinuojant skirtingų

regioninių komisijų veiksmus. > Smulkesnė informacija:

Tel. +81 3 3502 8459


Internetinis tinklalapis: www.tuna-org.org

Informacija skaitytojams

Komentarus ir pasiūlymus siųskite adresu: European Commission – Directorate-General for Fisheries and Maritime Affairs – Communication and Information Unit – Rue de la Loi/Wetstraat 200 – B-1049 Brussels arbafaksu (+32) 2 299 30 40, su nuoroda Žvejyba ir akvakultūra Europoje. El. paštas: [email protected]

Didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principas: investuoti į žvejybos ateitį

2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausio lygio susitikimo darnios plėtros klausimais metu

Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo, kad išsaugos arba atkurs tokius žuvų išteklius, kurie ne vėliau

kaip 2015 m. atitiktų didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą (DISK, pranc. RMD, angl. MSY). DISK,

trumpai tariant, yra toks ilgalaikis išteklių valdymo būdas, kai nustatomas leistinas sugaunamų žuvų kiekis

ir taip suteikiama galimybė ištekliams atsinaujinti bei išlaikyti aukščiausią įmanomą atsinaujinimo lygį.

Europos Sąjunga ir jos šalys narės prisiėmė šį įsipareigojimą dėl to, kad jis atitinka bendrosios žuvininkystės

politikos iškeltus tikslus, patvirtinus pagal 2002 m. reformą. Jei šie įsipareigojimai bus vykdomi, bus galima

nuolat turėti visų išteklių ir tuo pačiu metu užtikrinti gerą ekosistemų būvį bei gerą jūrinę aplinką.

Tokio išteklių valdymo būdo privalumai yra svarbūs žvejyba užsiimantiems profesionalams: mažesnės sąnaudos

(ypač degalų, kurie vis labiau brangsta, sąnaudos) ir žvejybos veiksmingumo pagerėjimas, pastovesnis laimikis

ir palankesnis konkurencingumas, mažiau išmetamų žuvų ir mažiau papildomų kvotų, neatitinkančių ekosistemos

sugaunamų rūšių, ir galiausiai, tam tikrais atvejais, didesnis laimikis atėjus nustatytam žvejybos laikui.

Neseniai pasirodžiusiame komunikate Komisija apibendrino, kaip šis išteklių valdymo būdas galėtų būti

įgyvendintas Europos Sąjungos žvejybos vietose. Ji konstatavo, kad yra reikalingas tam tikras pereinamasis

prisitaikymo prie naujosios sistemos laikotarpis. Daugeliu atveju yra numatomas gana trumpas laikotarpis,

siekiant atkurti žuvų išteklius, ir mažesnės žvejybos kvotos, norint, kad žuvų ištekliai galėtų atsinaujinti ir pasiekti

reikiamą lygį. Šio etapo metu turėtų būti sugaunama mažiau žuvies. Tai galėtų paveikti tam tikrų regionų

ekonomiką ir esamų darbo vietų skaičių. Valstybėms narėms teks nuspręsti, kaip tvarkytis šiuo pereinamuoju

laikotarpiu. Jos turėtų pasirinkti, pavyzdžiui, arba laikytis mažesnių, bet veiksmingesnių ir pelningesnių įmonių

skatinimo strategijos, arba išsaugoti daugiau darbo vietų, kai tuo tarpu įmonės tampa mažiau pelningos. Bet

kokiu atveju laipsniškus pokyčius valdyti lengviau, todėl svarbu, kuo greičiau pradėti mažinti žuvų išteklių

eksploatavimo intensyvumą.

Komisija ketina pasiūlyti daugybę ilgalaikių planų, kuriais remiantis iki 2015 m. būtų galima užtikrinti

bendrijos vandenyse naudojamų išteklių didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį (DISK). Suinteresuotos šalys

bus skatinamos kurti šiuos planus, konsultuojantis su regioninėmis patariamosiosmis tarybomis. Rengiant

komunikatą, pastarosios, kartu su valstybėmis narėmis, jau buvo supažindintos su planų koncepcija ir daug

prisidėjo ruošiant pristatytą tekstą.

Komisija taip pat įsipareigoja atlikti ilgalaikio poveikio ekonomikai, socialinei sferai ir aplinkai įvertinimą. Bus

analizuojami skirtingi scenarijai ir tai leis Komisijai bei valstybėms narėms rasti reikalingų kompromisų tarp

galimų trumpalaikių praradimų ir ilgalaikės naudos.

Redakcija

l vad

inis

žod

is

3

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

4

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

(1) COM (2006) 360 – Europos Sąjungos tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas, taikant didžiausio igalaikio sugaunamo kiekio principą.

Didžiausio ilgalaikio sugaunamo

kiekio principas: tausesnė žvejyba pelningesnei žvejybai

Neseniai pasirodžiusiame komunikate Komisija siūlo

naują politinę kryptį, susijusią su žvejybos valdymu

bendrijos vandenyse. Ši kryptis remiasi didžiausio

ilgalaikio sugaunamo kiekio principu (angl. maximum

sustainable yield – MSY)(1) ir ja siekiama išlaikyti

aukščiausią įmanomą ilgalaikį išteklių lygį. Toks

ilgalaikis išteklių stabilumas suteiktų žvejybos

pramonei galimybę sumažinti savo sąnaudas,

investuoti ilgesniam laikui, sumažinti išmetamos

žuvies kiekį, pagerinti laimikio kokybę ir kiekybę

bei taip pagerinti pelningumą.

1. Kodėl reikia šios naujosios krypties?Bendroji žvejybos politika (BŽP) siekia užtikrinti gyvųjų

vandens išteklių naudojimą, visa tai derinant su ekonomikos,

aplinkos ir socialinėmis sąlygomis. Pernelyg intensyvi žvejyba

daugelyje žvejybos vietų kelia grėsmę ten esantiems

ištekliams bei jų rūšims, o po tam tikro laiko – taip pat

ir pačiai žvejybai kaip veiklos rūšiai. Kadangi norint pagauti

ir atplukdyti į uostą vieną toną žuvies sugaištama vis daugiau

laiko, pernelyg intensyvi žvejyba kenkia šios veiklos

pelningumui.

BŽP reformos metu 2002 m. jau buvo akcentuota ilgalaikio

žvejybos valdymo svarba, siekiant išsaugoti nuolatinį ilgalaikį

išteklių lygį. To buvo pasiekta įgyvendinus labiausiai

nykstančių išteklių atkūrimo planus.

Vis dėlto daugelio rūšių per pastaruosius keletą metų imta

pagauti daug mažiau (žr. Grafikus 8 psl.). Dėl pernelyg

intensyvios žvejybos ėmė mažėti žuvies: metams bėgant, žuvies

buvo sugaunama vis daugiau nei spėjo atsinaujinti jos ištekliai.

Taigi Komisija turi pereiti į tolesnį etapą ir pakreipti šią

daugelyje Europos žvejybos vietų pastebimą mažėjimo

tendenciją į priešingą pusę. Pateiktame Tarybai ir Parlamentui

Komunikate šia tema(1) pabrėžiama, kad „nors daugelio

komercinių žuvų rūšių išteklių atveju būtina toliau taikyti

atkūrimo priemones, būtina kitaip valdyti Europos žvejybą,

siekiant rezultatų, o ne vien vengiant nesėkmių“.

Be to, tai turi būti atliekama laikantis tarptautinių

įsipareigojimų. Johanesburge (2002 m. rugsėjį) vykusio

pasaulinio aukščiausio lygio susitikimo darnios plėtros

klausimais metu Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo,

kad išsaugos arba atkurs tokius žuvų išteklius, kurie ne vėliau

kaip 2015 m. atitiktų didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio

principą (žr. Paryškinta, 7 psl.).

2. Ką reiškia „didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis“ (DISK)?

Didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principas remiasi

didžiausio leistino sugaunamos žuvies kiekio, kurį galima

sužvejoti, nustatymu (vadinamas didžiausiu ilgalaikiu

sugaunamu kiekiu), kai metams bėgant žvejyba nesukelia

grėsmės žuvų išteklių atsinaujinimui. Iš tiesų jei sugaunama

per daug žuvies, šie ištekliai ims mažėti, kaip ir jų gebėjimas

atsinaujinti. Visa tai turės įtakos ir mažėjančiam žvejybos

laimikiui. Laikydamiesi didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio

principo, žvejai užtikrina ilgalaikių, ir netgi itin tausių išteklių

ateitį, kadangi jų dėka pastarųjų liktų ne vienai ateities

žvejų kartai.

Pagal mokslininkų pateiktus duomenis šiandien apie 80 %

Europos žuvies žvejojama pernelyg intensyviai nei turėtų būti,

remiantis DISK valdymo principu. Pastarieji vertina, kad iš šių

išteklių žuvies sugaunama nuo dviejų ir penkių kartų daugiau

nei reikia tam, kad žvejai galėtų užtikrinti didžiausią ilgalaikį

sugaunamą kiekį. Dėl tokio žvejybos intensyvumo žuvies

sugaunama mažiau, žvejai gauna mažiau pajamų, daugelyje

žvejybos vietų žvejyba nėra pelninga, be to, sugaunama

daug jaunų žuvų, kurių dauguma jau negyvos išmetamos

atgal į jūrą.

Komisija siūlo principą, pagal kurį siekiama įvertinti pastovų

ilgalaikį sugaunamos žuvies kiekį, o ne išlaikyti „geriausią“

nustatytą tinkamą išteklių sunaudojimo kiekį. Iš tiesų šis

scenarijus galėtų po metų kitų nebeatitikti realybės, nes

išteklių apimtys gali būti labai skirtingos taip pat atsižvelgiant

ir į kitus (ne tik žvejybos) veiksnius.

DISK nustatymas remsis griežtomis mokslininkų išvadomis.

Atsižvelgdami į skirtingus kriterijus, mokslininkai turės įvertinti

kiekvienų išteklių reikiamą nuosaikesnį sugaunamos žuvies

kiekį, kuris ilgainiui leistų užtikrinti didžiausią ilgalaikį

sugaunamą kiekį. Šio sugaunamo žuvų kiekio normos turės

būti reguliariai peržiūrimos, atsižvelgiant į išteklių atsinaujinimo

kitimą ir jų ekosistemoje įvykusius pokyčius.

Iš tiesų ne tik žvejyba daro didelę įtaką ekosistemai, bet taip

pat ir kiti išoriniai veiksniai: klimato kaita arba aplinkos tarša,

kurių ilgalaikis poveikis nėra tiksliai žinomas. Dėl to Komisija

Ištekliai, kurie žvejojami laikantis

didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio

principo, bus optimaliai gausūs

ir žvejojami mažesnėmis sąnaudomis.

5

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

siūlo pradėti taikyti šį principą laipsniškai, tuo pačiu metu

stebint ekosistemose vykstančius pokyčius. Jei nebūtų

įmanoma valdyti ekosistemos tokiu būdu, kad vienu metu

būtų pasiektas reikalingas visų išteklių DISK lygis, šio tikslo

reikėtų siekti reguliariai derinant tikslus ir priemones.

3. Kokie yra šios priemonės privalumai?DISK paremto ilgalaikio išteklių valdymo įgyvendinimas

pirmiausiai leis pakreipti priešinga linkme mūsų naudojamų

išteklių mažėjimą (žr. Grafikus 8 psl.).

Ši priemonė leis ne tik išvengti pažeidžiamų išteklių nykimo,

bet taip pat sudarys palankias sąlygas didėti kitiems visų

rūšių ištekliams. Apskritai nauda ekosistemoms ir jūrinei

aplinkai yra akivaizdi.

Tačiau taip pat yra svarbi ir ekonominė nauda (žr. Straipsnį

6 psl.). Sąnaudos (pavyzdžiui, degalų) sumažės, kadangi

reikės mažiau pastangų vienai tonai žuvų sugauti. Taip bus

galima užtikrinti stabilų sugaunamą kiekį, saugesnes darbo

vietas ir didesnį visos ūkio šakos pelną. Be to, bus išmetama

mažiau jaunų žuvų, nes gausiuose žuvų ištekliuose bus

daugiau suaugusių žuvų.

4. Kaip šis naujas valdymo būdas busįgyvendintas Europos vandenyse?

Artimiausiais metais Komisija ketina pasiūlyti keletą ilgalaikių

planų, kurių tikslas – išsaugoti arba atkurti Bendrijos

vandenyse esančius žuvų išteklius iki tokio lygio, kuris atitiktų

didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį.

Kiekvienas planas, remiantis mokslininkų pateikiamais

siūlymais, numatys atitinkamą žvejybos lygį tam tikroms žuvų

rūšims. Šiuose planuose apibrėžtos strategijos orientuojamos

į bendrą žvejybos intensyvumo mažinimą (laivų skaičius,

buvimo jūroje dienų ir draudimo laikotarpio ribojimas, ir t. t.).

Kiekvienas ilgalaikis planas bus rengiamas glaudžiai

bendradarbiaujant su suinteresuota Regionine patariamąja

taryba(2) ir techniniais klausimais, ir vertinant galimas

socialines-ekonomines pasekmes. Planai bus peržiūrimi

maždaug kas penkerius metus ir vertinami imantis griežtų

kontrolės priemonių.

Prieš pasiekiant didžiausią DISK atitinkantį išteklių lygį,

kai kuriems ištekliams atkurti reikės pereinamojo laikotarpio,

kurio metu bus mažinami sugaunamos žuvies kiekiai.

Todėl, siekiant palengvinti šio pereinamojo laikotarpio poveikį,

reikėtų viską atlikti pamažu. Priėmus ilgalaikį planą, parengtą

pagal skirtingiems ištekliams pritaikytus tikslus, valstybės

narės turės nuspręsti pačios, kaip greitai imtis kaitos

ir kaip jos norėtų valdyti šį perėjimą. Siekiant padėti sektoriui

sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių, šiuo tikslu galės būti

skiriama Europos žuvininkystės fondo (EŽF) pagalba.

Pagal Johanesburgo aukščiausio lygio susitikimo metu

prisiimtus įsipareigojimus nustatoma, kad ištekliai turi būti atkurti

iki 2015 m. (žr. Paryškinta 7 psl.). Pereinamojo laikotarpio

trukmė turėtų atitikti šį iškeltą tikslą (žr. Straipsnį 6 psl.).

5. Ką tai reiškia tiems, kurie vienu metu naudoja skirtingus išteklius?

Gaudantieji įvairias žuvis turės atsižvelgti į sugaunamų žuvų

leidžiamą kiekį. Todėl reikėtų numatyti galimybę naudoti

mažiau tam tikrų išteklių nei nustatytas teorinis DISK dydis,

siekiant išsaugoti kitą ar kitus išteklius. Remiantis ilgalaikiais

planais taip pat gali būti imtasi kitų priemonių, pavyzdžiui,

techninių sprendimų, susijusių su žvejybos laivų konfigūracija

ar uždaromis žvejybos teritorijomis.

6. Ką tai reiškia valstybių naudojamiemsbendriems žuvų ištekliams?

Komisija rūpinsis, kad DISK principą taikytų ir trečiosios

šalys, su kuriomis sudarytos sutartys. Tai nesudarys daug

problemų, nes Norvegija ir Farerų salos – tos valstybės,

su kuriomis Europos Sąjunga dalinasi ištekliais ir dalyvauja

įgyvendinant Johanesburgo planą. Be to, pavyzdžiui,

dauguma bendrai su Norvegija naudojamų išteklių jau prieš

dešimtmetį buvo imti valdyti, remiantis ilgalaikio tvarumo

principu: tai susiję su juodžuvėmis, skumbrėmis ir silkėmis.

(2) Regioninės patariamosios tarybos (RPT) apima didelių regionų arba tam tikras žuvis gaudančius žvejus, mokslininkus ir kitas suinteresuotas šalis. Jos leidžiažvejybos sektoriui glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais, renkant tikslius duomenis ir analizuojant galimą mokslininkų siūlymų tobulinimą. RPT Komisijai bei suinteresuotoms valstybėms narėms formuluoja rekomendacijas ir siūlymus dėl visų jos kompetencijai priklausančių žvejybos valdymo aspektų.

© L

ionel F

lag

eul

6

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

Laipsniškas perėjimas

Šiandien mažėja daugumos iškraunamas žuvies kiekis,

nors žvejybos intensyvumas išlieka pakankamai aukštas.

Tai logiška, nes naudojant mažėjančius išteklius, reikia

žvejybos tinklą traukti arba panardinti ilgesniam laikui, norint

sugauti ir atplukdyti tokį patį kiekį žuvies kaip anksčiau.

Dėl to reikia praleisti daugiau laiko žvejojant ir tam skirti

daugiau pastangų, panaudoti daugiau žvejybos įrankių,

įrenginių bei degalų.

PelningumasŽuvininkystės sektoriaus veiklos sąnaudų sumažėjimas

yra pagrindinis laukiamas ekonominis pranašumas. Vieną

kartą atkūrus reikiamą išteklių lygį, juos galima bus naudoti

paprasčiau, žvejybai skiriant mažiau pastangų ir darbuojantis

mažesnėmis sąnaudomis. Dėl to žvejybos įmonių pelnas

išaugs ir taip jos taps konkurencingesnės rinkoje.

Tačiau tai dar ne viskas. DISK principo taikymas taip pat

leidžia numatyti tobulinimus kitose trijose srityse. Tai turės

teigiamą poveikį ekonomikai.

Pirma, naudojant atkurtus žuvies išteklius, žvejojant bus

sugaunamas didesnis kiekis didesnių žuvų. Tai sumažintų

laiką, skirtą žuviai rūšiuoti, bei išmetamos atgal į jūrą žuvies

kiekį, ką daugiausiai nulemia pernelyg intensyvi žvejyba.

Iš tiesų didžiausią pernelyg intensyviai naudojamų išteklių

dalį sudaro jaunos žuvys, kurios išmetamos atgal į jūrą.

Antra, sumažėjus žvejybai skiriamų pastangų intensyvumui,

tai atitinkamai sumažins papildomai sugaunamo

nekomercinių žuvų rūšių kiekį kaip delfinai, jūros kiaulės

ir ruoniai, kurie sugaunami užmetus tinklus arba pagal tralo

nuplaukto atstumą. Taigi būtų sumažintas žvejybos poveikis

aplinkai ir jūros ekosistemoms.

Trečia, Europos žvejybos produktai taps konkurencingesni

importuojamų produktų atžvilgiu. Pastarųjų šiandien įvežama

apie 60 % ES viduje suvartojamo kiekio. Viena vertus, dėl to,

kad europietiškos žuvies produkcijos į rinka bus pateikiama

daugiau ir geresnės kokybės: taip sumažėja importuojamų

produktų poreikis. Kita vertus, dėl pirmiau minėtų priežasčių

Europos žvejybos produktai taps konkurencingesni.

Perėjimo scenarijaiPrieš sukuriant tokį harmoningą būvį, pernelyg intensyviai

žvejojamose vietose pereinamojo etapo metu reikės riboti

per didelį sugaunamos žuvies kiekį. Minėtu laikotarpiu

leidžiamos sugauti žuvies kiekis bus sumažintas, siekiant

numatytu laiku atkurti optimalų produktyvumą. Dėl šios

priežasties Komisija pabrėžia būtinybę pamažu įgyvendinti

pokyčius. Valstybės narės turės pačios nuspręsti, kaip

greitai įgyvendinti pokyčius, atsižvelgiant į kiekvieno ilgalaikio

plano, parengto atitinkamai pagal skirtingų išteklių

būklę, tikslus.

Kadangi valstybės narės pačios paskirsto kvotas žvejybos

įmonėms, jos taip pat turės pasirinkti, kokią ekonomikos

strategiją taikys tam tikrose žvejybos vietose. Jos gali rinktis

iš dviejų galimų scenarijų:

DISK valdymas sukurs palankias sąlygas visų Europos žuvų

išteklių plėtrai ir atvers naujas ekonomines galimybes žvejybos

sektoriui. Su sunkumais susiduriantys sektoriai galės vėl

atsigauti, leisdami kiekvienam ištekliui pasiekti ir išlaikyti savo

optimalų produktyvumą. Tačiau, prieš pagausėjant ištekliams,

reikės pereiti pirmąjį etapą, kai tam tikrą laiką bus sumažintas

sugaunamas žuvų kiekis. Todėl iškils išteklių valdymo klausimas.

© L

ionel F

lag

eul

Išteklių valdymas laikantis didžiausio ilgalaikio

sugaunamo kiekio principo leis sumažinti sugautų ir

po to išmetamų nedidelių žuvų kiekį, kurių daug

pagaunama dėl pernelyg intensyvios žvejybos, ir

leis padidinti sugaunamų didelių žuvų kiekį.

© L

ionel F

lag

eul

7

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

Pirmasis scenarijus. Sumažinti laivų ir darbo vietų skaičių,

kad būtų sugaunamas tik leistinas žuvies kiekis. Taip

veikiančios įmonės taptų pelningesnės ir turėtų daugiau

galimybių investuoti. Šiuo atveju proceso reguliavimas

galėtų būti paprastesnis ir tai palengvintų taikomas kontrolės

priemones.

Antrasis scenarijus. Išsaugoti esamą laivų ir darbo vietų

skaičių. Tai yra, viršijantį poreikius pajėgumą, lyginant

su leidžiamų sugauti žuvies kiekiu. Dėl to reikia sustiprinti

reguliavimą ir kontrolę, ypač žvejybos pajėgumo

(variklio galingumas, žvejybos priemonių dydis, laivų dydis)

ir pastangų žuviai sugauti (žvejybos dienų skaičius) atžvilgiu.

Šiuo atveju sumažinus veiklos pajėgumą, sektoriuje būtų

dažniau dirbama pusę darbo dienos ir įmonės turėtų imtis

tokių žvejybos būdų, kurie nereikalauja didelių investicijų.

Suteikti pagalbą sektoriuiKad ir kokį scenarijų valstybės narės pasirinktų, siekdamos

įgyvendinti pokyčius, suprantama, kad sektoriui reikės padėti

šio sunkaus pereinamojo laikotarpio metu. Šiuo tikslu

nuo 2007 m. ims veikti Europos žuvininkystės fondas (EŽF),

iš kurio valstybės narės galės gauti finansinę paramą pamažu

restruktūrizuoti sektorių, kur dabar pastebimas viršijantis

poreikius pajėgumas. EŽF gali finansuoti įvairias priemones:

pavyzdžiui, nuo išmokų laivams sunaikinti arba pertvarkyti

kitoms reikmėms iki išmokų profesijai keisti, alternatyviems

ekonomikos poliams kurti ir t. t.

DISK principas Europos Sąjungos žvejybos sektoriui suteikia

progą visiškai išvengti ekonomikos smukimo. Šiandien

Komisija siūlo šį būdą, norėdama padėti išspręsti pernelyg

intensyvios žvejybos problemą ir suteikti įmonėms galimybę

vėl gauti didelį pelną eksploatuojant atsinaujinusius ir gausius

išteklius. Sugrįžimo prie klestinčio verslo kaina – iškęsti

pereinamąjį laikotarpį, kuris leis ištekliams atkurti savo

optimalų produktyvumą bei suteiks galimybę pertvarkyti

sektorių. Valstybės institucijų vaidmuo bus suteikti pagalbą

žvejams ir laivų savininkams šiuo sunkiu laikotarpiu.

Johanesburgo strategija

DISK principas yra pasaulinės reikšmės tikslas nuo 1992 m.

Rio de Žaneire įvykusio Pasaulio viršūnių susitikimo. Tačiau

tik Johanesburge, Pasaulio viršūnių susitikimo tvarios plėtros

klausimais dalyvaujančios valstybės įsipareigojo jo siekti.

Baigiantis šiam susitikimui, valstybės, tarp kurių buvo visos

Europos Sąjungos valstybės narės, pasirašė daugelį konkrečių

įsipareigojimų, sutelktų „vykdymo Plane“. Šio Plano 31-asis

punktas yra susijęs su žvejyba. Valstybės įsipareigoja be viso

kito „palaikyti ar atstatyti išnaudotus išteklius iki tokio lygio, kuris

užtikrintų didžiausią ilgalaikį sugaunamą kiekį, nedelsiant ir, kur

įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 m.“. Europos Sąjunga ketina

imtis visų įmanomų priemonių, kad pasiektų šio tikslo.

Principo taikymas atskiruose regionuose

Kiekvienas ilgalaikis planas bus papildytas galimų poveikių

studija tam, kad valstybės institucijos galėtų susidaryti aiškų

socialinių ir ekonominių padarinių, kuriuos jis galėtų sukelti,

vaizdą. Šios galimos pasekmės glaudžiai susijusios su

skirtingais regioniniais veiksniais, kaip žvejybos laivų skaičius,

pernelyg intensyviai žvejojamų išteklių santykis susijusiuose

vandenyse, žvejybos sektoriaus įtaka regiono ekonomikai,

sektoriaus finansinė būklė, ir t. t. Perėjimo prie DISK principo

poveikis gali būti skirtingas priklausomai nuo žvejybos teritori-

jos. Dėl šios priežasties Komisija neketina vertinti bendro

sistemos socialinio-ekonominio poveikio. Ji mano, kad geriau

būtų turėti specifinį požiūrį į kiekvieną žvejybos vietą. Todėl,

žinant priežastis, galima būtų apsvarstyti kiekvieną planą

su suinteresuota Regionine patariamąja taryba. Tai leistų

valstybėms narėms priimti aiškius sprendimus dėl šių planų

įgyvendinimo.

Komisija siūlo, atsižvelgiant į mokslininkų

pateiktas rekomendacijas, nustatyti reikiamus

nuosaikesnius sugaunamos žuvies kiekio

dydžius, kurie metams bėgant leistų visiems

ištekliams pasiekti didžiausią ilgalaikį

sugaunamą kiekį.

8 ištekliai iš 10 yra naudojami pernelyg intensyviai

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) neseniai ištyrė

kai kurių Europos žuvų išteklių naudojimo būdus. Išvada:

8 ištekliai iš 10 analizuotų yra naudojami pernelyg intensyviai,

todėl gali nepasiekti numatyto didžiausio ilgalaikio sugaunamo

kiekio. Kai kurie sugaunamos žuvies kiekiai net penkis kartus

viršija DISK principe numatomas normas.

Bendrijos vandenyse numatomi iškrauti

giliavandenių žuvų rūšių kiekiai

Metai

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Šiaurės jūra – gėlavandenių žuvų rūšys

Metai

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Baltijos jūra – menkė ir plokščiosios žuvys

Metai

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Vakarų Škotija – gėlavandenių žuvų rūšys (išskyrus jūrų velnią)

Metai

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Skagerako ir Kategato sąsiauriai – gėlavandenių žuvų rūšys (išskyrus plekšnę)

Airijos jūra, Keltų jūra, Biskajos įlanka ir Lamanšo sąsiauris – gėlavandenių žuvų rūšys

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Metai

Šaltinis: ICES

Metai

Tūkst.

iškra

utų

to

nų

Iberijos pusiasalio Atlanto zona – Europinės

jūrų lydekos, paprastieji megrimai ir omarai

9

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

Komisija siūlo peržiūrėti de minimispagalbos dydį

Aktualijos

Komisija siūlo atsisakyti esamos de minimis

pagalbos, kurią valstybės narės teikia žvejybos

ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, dydžio

ribojimo. Šis pagalbos dydis išaugtų nuo 3 000

iki 30 000 eurų gavėjui per trejų metų laikotarpį ir

bendrai padidėtų nuo 0,3 iki 2,5 % sektoriaus

apyvartos nacionaliniu lygmeniu. Taikant ankstesnį

dydį pastebėta, kad iki šios sumos valstybinių

institucijų teikiama parama nesukelia konkurencijos

kaitos žvejybos sektoriuje ir kad valstybių narių

viduje šios ribos gali būti praplėstos.

Šią de minimis pagalbą teikia valstybinės institucijos

ir ji gali būti suteikta privačioms įmonėms apie tai iš anksto

nepranešus Komisijai. Manoma, kad iki tam tikro dydžio

teikiama valstybės parama nesukelia konkurencijos

kaitos tarp Europos įmonių. Todėl valstybė narė gali skirti

neviršijančią šio dydžio finansinę pagalbą apie ją

nepranešdama Komisijai, kuri įsipareigojusi užtikrinti

darnią bendrosios Europos rinkos veiklą.

2004 metais Europos Sąjunga paruošė pirmąjį de minimis

pagalbos teikimo formą apibrėžiantį reglamentą, kuriuo

ji skiriama žemės ūkio ir žvejybos sektoriams. Šiems

sektoriams buvo nustatytas didžiausias 3 000 eurų pagalbos

dydis vienai įmonei 3-jų metų laikotarpiu, kai bendra

valstybės narės teikiamos pagalbos suma neviršija 0,3 %

žemės ūkio ar žvejybos sektoriaus apyvartos nacionaliniu

lygmeniu.

Kad būtų aiškiau, paanalizuokime tokį pavyzdį. 2004-2006

metais Prancūzija galėjo skirti 11 073 300 eurų biudžetą

žvejybos įmonių finansinei pagalbai, neviršijant 3 000 eurų

sumos vienai įmonei. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios

finansinės pagalbos neturėtumėte supainioti su EŽOFP

arba EŽF lygiu teikiama pagalba.

Baigiantis šiam pirmajam pagalbos taikymo laikotarpiui,

Komisija įvertino, kad žvejybos sektoriuje valstybinių institucijų

teikiama parama nesukelia konkurencijos kaitos, kol ji

neviršija dabartiniame de minimis reglamente numatyto

dydžio. Iš tikrųjų kai tokia pagalba suteikiama žvejo amatu

užsiimančiam asmeniui, kuris parduoda sugautą laimikį

vietinėje rinkoje, ji neturi poveikio Bendrijos vidaus

konkurencingumui. Tačiau didelės ar vidutinio dydžio

žvejybos įmonės atveju reikėtų suteikti gerokai didesnę

finansinę paramą norint paveikti prekybą tarp valstybių narių.

Todėl Komisija nusprendė parengti de minimis reglamentą,

skirtą būtent žvejybos sektoriui ir gerokai padidinti valstybės

teikiamos pagalbos dydį. Pastarasis išaugtų iki 2,5 %

žvejybos sektoriaus apyvartos nacionaliniu lygmeniu ir iki

30 000 eurų vienai įmonei trejų metų laikotarpiu.

Neskiriama laivų skaičiui didintiKaip ir remiantis ankstesniu reglamentu, valstybė narė būtų

visiškai atsakinga, kad de minimis pagalba bus naudojama

laikantis Bendrijos teisės aktų. Komisija siūlo neteikti šios

pagalbos žvejybos laivų skaičiui didinti, kartu laikantis naujojo

Europos žuvininkystės fondo teikiamos pagalbos taisyklių.

Bendroji žvejybos politika siekia sumažinti Bendrijos žvejybos

laivų pajėgumą norint atkurti pusiausvyrą tarp šio pajėgumo

ir prieinamų išteklių. Todėl nepriimtina, kad valstybės teiktų

finansinę paramą žvejybos pajėgumui didinti. Vis dėlto išlieka

galimybė finansuoti tuos projektus, kurie skirti saugumo,

darbo sąlygų, higienos arba laive esančių produktų kokybei

gerinti, bet vis tik šie patobulinimai neturi padidinti laivo

žvejybos pajėgumo.

Šios de minimis pagalbos teikimo būdai nesikeičia nuo

ankstesniajame reglamente nurodomų būdų. Rūpinantis

skaidrumu, visos teikiamos pagalbos turi būti įrašytos ir

surinktos registre. Komisija privalo turėti galimybę patikrinti,

ar pagalba buvo suteikta laikantis taisyklių ir sužinoti,

ar valstybė narė nesuteikė didesnės finansinės paramos

nei numatytas leidžiamas dydis.

Šios de minimis pagalbos taisyklių patvirtinimo procedūra

remiasi Tarybos reglamento (994/98) apibrėžtomis

nuostatomis. Iš pradžių Komisijos pasiūlymas turi būti

svarstomas patariamojo komiteto, kurį sudaro valstybių

narių atstovai, dėl valstybės teikiamos pagalbos. Toliau šis

pasiūlymas išspausdinamas Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje ir pateikiamas patariamajam komitetui prieš Komisijai

galutinai patvirtinant pasiūlymą.

© L

ionel F

lag

eul

Teikiamos de minimis pagalbos dydis buvo peržiūrėtas: jis padidinamas

nuo 3 000 iki 30 000 eurų gavėjui 3-jų metų laikotarpiu.

Daug gyvūnijos ir augalijos rūšių „keliauja“

po pasaulį naudodamiesi žmogaus veikla kaip

transporto priemone arba yra transportuojamos

vykdant prekybą. Šis pasaulinis reiškinys plečiasi

tokiu pat greičiu kaip ir tarptautinė prekyba.

Iš esmės šios „keliaujančios“ rūšys neišgyvena

naujoje aplinkoje, tačiau jos kartais ima daugintis

ir sukelia grėsmę vietinių rūšių įvairovei.

Šios plintančios rūšys, angliškai vadinamos „aliens“,

gali sukelti rimtų problemų žvejybos ir akvakultūros

veiklai. Europos Sąjungos Komisija siūlo naują

reglamentą, kovojant su šia situacija akvakultūroje.

Kiti specialūs reglamentai yra susiję su jūrų

transportu, ypač su balastiniu vandeniu.

10

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

Kova su invazinėmis rūšimis

Aktualijos

Iš esmės kai gyvūnas ar augalas patenka į jam svetimą

ekosistemą, jis greitai miršta nuo šalčio, karščio arba maisto

trūkumo. Tačiau kartais jis puikiai prisitaiko prie savo

naujosios gyvenamosios aplinkos. Tokiu atveju jis gali pradėti

smarkiai daugintis, nes jo populiacijos nebeveikia įprastiniai

plėšrūnai, parazitai ir ligos. Tada jis įsikuria besivaržančių

vietinių rūšių nišoje, kurios savo ruožtu ima nykti. Tokie

iš svetimos aplinkos atkeliavę gyvūnai arba augalai vadinami

egzotine invazine rūšimi.

Pavyzdys: moliuskas (Crepidula fornicata)Jau nemažai metų Bretanės pakrantė yra tapusi vaizdžiu

tokio scenarijaus pavyzdžiu. Čia pagrindinis veikėjas yra

iš Šiaurės Amerikos pakrančių atkeliavęs moliuskas.

Šiandien jį randame keliose Europos pakrančių vietose,

o ypač daug jų yra įsitvirtinusių Saint-Brieuc ir

Mont Saint-Michel įlankėlėse. Minėtose vietovėse

jų kolonijos tankiai susitelkė jūros dugne, suformuodamos

tam tikrą kilimą, kurio plotis kai kuriose vietose siekia apie 1 m.

Šio įsibrovimo aukomis tapo vietinės moliuskų rūšys, ypač

Saint-Jacques moliuskų rūšis bei austrės. Moliuskai,

atimdami iš šių vietinių rūšių gyvenamąją erdvę ir maistą,

mažina jų populiacijas ir lėtina maistui skirtų austrių skaičiaus

augimą. Dar daugiau, užsikabindami ant kitų moliuskų ir ant

austrėms auginti skirtų konstrukcijų, šie įsibrovėliai moliuskai

priverčia žvejus ir akvakultūra besiverčiančius asmenis

užsiimti rūšiavimu, plovimu ir nepaprastai ilga bei sudėtinga

priežiūra. Tačiau tai dar ne viskas: susikūrusių kolonijų dydis

tampa panašus į tikrą užpuolimą, kuris sukelia vietinius

ekosistemos ir moliuskų ar austrių auginimo sąlygų pokyčius.

Tokio pobūdžio žala pastūmėjo austrių augintojus ir Saint-

Jacques moliuskus renkančius žvejus reaguoti į susiklosčiusią

situaciją. Nuo 2002 m. Saint-Brieuc ir Mont Saint-Michel

pakrantėse imta šalinti šiuos moliuskus. Regioninės žvejų ir

valgomųjų kriauklių augintojai išsinuomavo moliuskų rinktuvą,

kuris kiekvienais metais jų surenka apie 20 000 tonų. Tačiau

šis projektas, remiamas Ifremer (Bendrijos etaloninė

laboratorija, tirianti dvigeldžių moliuskų ligas) ir finansuojamas

valstybės institucijų (iš jų ir ES), nepasiekia lauktų rezultatų:

valomose teritorijose greitai vėl savo kolonijas įkuria srovių

ir tempiamų žvejybos priemonių atnešti moliuskai.

Šis kasmetinis valymas yra aiškiai nepakankamas norint

visiškai sumažinti moliuskų kolonijas. Šiam tikslui pasiekti

reikėtų viską atlikti greičiau, tačiau tai yra brangu. Yra rastas

sprendimas: reikia šiuos veiksmus paversti naudingais ir

šiuos moliuskus naudoti kaip kalkių trąšas žemės ūkyje.

Šis variantas šiuo metu yra analizuojamas.

Paplitimo priežastisMokslininkai ištyrė šio įsibrovimo priežastis. Jis vyko dviem

etapais. Pirmasis prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai Virdžinijos

austrės buvo atvežtos į Anglijos austrių auginimo vietas.

Atsitiktinai tarp jų įsimaišė ir keletas dešimčių moliuskų.

Pastarieji įsikūrė ir ėmė sparčiai daugintis Dėl Europos

austrių augintojų prekybos arba keliems iš šių moliuskų

prisikabinus prie laivo kilio. Dėl to mes šiandien randame

šių moliuskų kolonijas visose Europos pakrantėse,

nuo Švedijos iki Viduržemio jūros.

Iš Šiaurės Amerikos Atlanto pakrančių atkeliavęs moliuskas

(Crepidula fornicata), įsitvirtino Europos pakrantėse ir ėmė sparčiai

daugintis dėl Europos austrių augintojų prekybos. Šiandien jis itin

paplito Bretanėje, kur kelia grėsmę vietiniams moliuskams.

© L

ionel F

lag

eul

11

nr. 3

2I

2007 m

. sa

usi

sI

Žve

jyb

a i

r a

kva

ku

ltū

ra E

uro

poje

Antrasis etapas, įspūdingesnis ir geografiškai labiau

apibrėžtas, vyko 1970-1980 m. Kovodami prieš didelį

portugališkų austrių mirtingumą, Prancūzijos austrių

augintojai ėmė masiškai importuoti japoniškas austrių

kultūras, ypač iš Britanijos Kolumbijos. Štai taip

naujoji moliuskų rūšis iš austrių augintojų fermų pasklido

Prancūzijos pakrantėse, tarp Arkašono ir Normandijos krantų.

Kai kurie nedelsdami ėmėsi veiksmų. Marennes-Oléron

vietovėje valgomųjų kriauklių augintojai jau daugiau nei

20 metų organizuoja kasmetinius moliuskų rinkimus.

Tai neleidžia jų populiacijai per daug išplisti, nes ir moliuskų,

ir kitų atkeliavusių egzotinių rūšių atveju, yra svarbu reaguoti

laiku, kol dar jų dauginimasis netapo invazija. Praėjus

šį etapą, įgyvendinamos priemonės tampa svarbios,

nors kartais pasiekiami abejotini rezultatai.

Pasaulinė problemaMinėto moliusko atvejis nėra vienintelis. Įvairi jūrinė veikla,

neskaitant akvakultūros, leido Europos pakrantėse išplisti

kitoms invazinėmis rūšims. Nuo 1980 metų Antilų akvariumo

dumblių rūšis Caulerpa taxifolia dauginosi ir įsitvirtino

išstumdama vietinių poseidonijų sąžalynus daugelyje

Viduržemio jūros pakrančių. Nuo 1990 metų karališkasis

Kamčiatkos krabas paplito Norvegijos jūroje, atkeliavęs

iš 1960-1970 m. Barenco jūroje įkurtos jų kolonijos.

Jau dvidešimt metų amerikietiškasis šukuotis (Ctenophora),

patekęs į Juodąją jūrą per balastinį laivo vandenį, daro žalą

tų vietovių ekosistemai... Yra ir daugiau tokių pavyzdžių.

Mokslininkai jau skelbia pavojų. Egzotinių rūšių invazija,

po įprastinės gyvenamosios vietos nykimo, yra laikoma antra

biologinių rūšių įvairovės mažėjimo priežastimi. Jei nebus

imtasi reikalingų priemonių, laikui bėgant patys pagelbėtume

vienodų biologinių rūšių paplitimui ir tada visame pasaulyje,

kiekvienoje ekologinėje nišoje, gyventų ta pati rūšis…

Taigi reikia nedelsiant reaguoti į atsitiktinį vandens organizmų

pasklidimą dviem plitimo keliais: jūrų transportas ir akvakultūra.

Reikia prisiminti, kad iš prekybinių transporto laivų per metus

išleidžiama apie 10 milijardų tonų balastinio vandens visose

žemės rutulio jūrose, kuriuo jūriniai organizmai kartais

„nukeliauja“ net tūkstančius kilometrų nuo jų „sugavimo“

vietos. Kai kurie jų tampa invazinėmis rūšimis. Tarptautinės

jūrų organizacijos valstybės narės, norėdamos sustabdyti tokį

„keliavimą“, 2004 m. priėmė Tarptautinę Konvenciją dėl laivų

balastinio vandens ir nuosėdų valdymo ir kontrolės(1). Kai ši

Konvencija įsigalios, laivai turės imtis tam tikrų priemonių dėl

balastinio vandens: laive turės būti įdiegtos mikroorganizmus

naikinančios technologijos, siekiant apdirbti vandenį prieš jį

išleidžiant.

Apsaugoti akvakultūrąKalbant apie akvakultūrą, reikia atsižvelgti į susiklosčiusias

aplinkybes. Europos akvakultūros ypatumas – į ją pateko

nemažai naujų rūšių. Pagrindiniai iš jos gaunami produktai

pradžioje buvo atgabenti iš svetur: karpis – iš Azijos,

vaivorykštinis upėtakis – iš Šiaurės Amerikos, didžioji

austrė – iš Ramiojo vandenyno… Todėl nereikėtų drausti

auginti naujas egzotines rūšis, nes pastarosios gali prisidėti

prie šios veiklos klestėjimo ateityje, nekenkiant biologinių

rūšių įvairovei.

Dėl šios priežasties Europos Sąjungos Komisijos siūloma(2)

įgyvendinti apsaugos priemonė remtųsi leidimų sistema.

Toliau aiškinama, kaip tai veiktų.

Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį patariamąjį

komitetą, sudarytą iš dalyką išmanančių mokslininkų

ekspertų. Kai vandens kultūrų augintojas nusprendžia

savo fermoje pradėti auginti svetimą kultūrą, šis komitetas

pateikia savo nuomonę dėl išskirtinio ar įprastinio tos rūšies

atvežimo būdo.

Jei būtų gabenama įprastiniu būdu, valstybė narė gali

suteikti leidimą neatliekant kitų formalumų. Tačiau išskirtinio

transportavimo atveju, komitetas turi įvertinti galimą

naujos rūšies arba ją „lydinčiųjų“ rūšių grėsmę Europos

ekosistemoms. Nustačius, kad rizika yra vidutinė arba didelė,

patariamasis komitetas susisiektų su pareiškėju ir išsiaiškintų,

ar įmanomos procedūros arba technologijos, kuriomis būtų

galima sumažinti riziką iki priimtino lygio. Leidimas naujai

rūšiai perkelti būtų suteikiamas tik nustačius, kad rizika

aplinkai yra maža.

Neįprasto naujos rūšies perkėlimo į akvakultūrą atvejams

pasiūlyme numatomos karantino procedūros. Vadinasi,

tik šių karantine laikytų rūšių palikuonys gali būti perkeliami

auginti ir vėliau tiekiami parduoti. Kai kuriais atvejais

nacionalinės institucijos, prieš naują rūšį galutinai perkeliant

komerciniam veisimui, gali reikalauti jos į akvakultūrą

bandomojo išleidimo ,,kurio metu atidžiai stebint

mokslininkams, naujoji rūšis vieną ar du kartus atsivestų

palikuonių.

Ši sistema, dėl kurios dabar ES institucijose vyksta diskusijos,

turėtų apsaugoti Europos vandens aplinką nuo galimos

egzotinių rūšių invazijos, kaip minėtas moliusko atvejis.

(1) Žr. http://www.imo.org(2) COM (2006) 154.

taikoma išimtis jų papildomai pagautoms

Atlanto menkėms, kol jų kiekis neviršys 10 %

pagaunamos žuvies kiekio ir kol naudojamo

tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra

trumpesnis nei 110 mm. Išsamesnė informacija:

žr. COM (2006) 411 internetiniame tinklalapyje

http://eur-lex.europa.eu

> TAC ir kvotos:politinis Komisijos pareiškimas

Komisija pradėjo konsultacijas su žvejybos

sektoriumi ir valstybėmis narėmis norėdama

nustatyti 2007 m. TAC ir kvotas. Šios

konsultacijos iki šiol prasidėdavo lapkritį, kai

Komisija pateikdavo konkrečius siūlymus,

parengtus daugiausia remiantis spalį

mokslininkų pristatytomis išvadomis. Šiais

metais šis politinis pareiškimas buvo pateiktas

rugsėjį ir bus paskelbtas ateinančių metų

pavasarį. Taip galima bus skirti daugiau laiko

konsultacijoms su sektoriumi ir valstybėmis

narėmis. Įvedant šią naują procedūrą, Komisija

rengiasi metų pradžioje pateikti pasiūlymus

dėl bendro leistino sugavimo kiekio metų

pradžioje, kad nereikėtų spręsti daugybės

svarbių problemų likus mažai laiko iki metinės

Žuvininkystės tarybos susitikimo gruodžio

mėnesį. Kadangi valdymo priemonės priklauso

nuo susijusių išteklių biologinės būklės,

Komisija pastarąją suskirstė į 6-ias grupes:

ištekliai, kurie šiuo metu žvejojami pagal

didžiausią ilgalaikį sugaunamo kiekio principą

(DISK, žr. žurnale); ištekliai, kurių sužvejojama

daugiau nei nustatytas didžiausias ilgalaikis

sugaunamas kiekis; ištekliai, neatitinkantys

mažiausio saugaus biologinių išteklių dydžio

reikalavimų; į ilgalaikius planus įtraukti

ištekliai; trumpai gyvenančių rūšių žuvys ir

galiausiai ištekliai, apie kurių būklę nežinoma.

Visiems kiekvienos grupės žuvų ištekliams

siūloma taikyti panašias valdymo priemones.

Taip užtikrinama, kad bus imamasi tinkamų

vienodų veiksmų visuose Bendrijos vandenyse.

Išsamesnė informacija: žr. COM (2006) 499 inter-

netiniame tinklalapyje http://eur-lex.europa.eu

> Baltijos jūra: Komisija siūlo daugiametį planą Atlanto menkei

Komisija pasiūlė daugiametį planą dvejiems

Baltijos jūros Atlanto menkių ištekliams. Šiuo

metu abiejų išteklių yra sunaudojama pernelyg

daug, tačiau labiausiai neramina rytuose

esančių nykstančių išteklių būklė (žr. Žvejyba ir

akvakultūra Europoje, 2006 m. birželis, nr. 29,

6-7 p.). Plano tikslas yra atkurti

Atlanto menkių išteklius iki

tokio lygio, kad būtų

už t i k r i n tos

didelės ilgalaikės

apimtys. Siūlomos priemonės:

po truputį mažinti leistiną bendrų suga-

vimų kiekį (TAC) ir žvejybai skiriamas

pastangas. Iškeltas tikslas – pamažu

pasiekti 0.6 mirtingumo lygį vakaruose

esančiam ištekliui ir 0.3 – rytuose esančiam

ištekliui. Šie dydžiai leistų ištekliams atsinaujinti

ir žvejams išsaugoti tam tikrą jų veiklos

pastovumą. TAC būtų nustatomi mirtingumo

nuo žvejybos mažinimo principu, apie 10 %

kiekvienais metais tol, kol būtų pasiekti iškelti

tikslai. Komisija taip pat siūlo riboti žvejybai

skiriamas pastangas; jos būtų mažinamos

10 % per metus, kol būtų pasiekti iškelti tikslai.

Be to, remiantis dabartiniu žvejybos nutraukimo

vasarą laikotarpiu (2 mėnesiai vakaruose

esančiam ištekliui, 3 mėnesiai rytuose

esančiam ištekliui), liekančių dienų skaičius

bus mažinamas 10 % per metus, kol būtų

pasiekti iškelti tikslai. Kalbant apie žvejybos

nutraukimo laikotarpius, pakrantėse žvejų

amatu besiverčiantiems asmenims bus

KL-A

F-0

6-0

32-LT-C

Užsakymo forma

Šią formą siųsti paštu adresu:

European CommissionDirectorate-General for Fisheries and Maritime AffairsCommunication and Information UnitRue de la Loi/Wetstraat 200B-1049 Brussels

Arba faksu (+32) 2 299 30 40


Egzempliorių skaičius: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pavardė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vardas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Organizacija/pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Gatvė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Nr: . . . . . . . .Pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pašto indeksas: . . . . . . . . . . .Miestas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Šalis: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tel.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Faks: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

El. paštas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

✃

Prosím o bezplatné zasílání časopisu Rybolov a chov ryb v Evropě (5 čísel ročně):

LT HU MT NL PL PT SK SL FI SVo o o o o o o o o oES CS DA DE ET EL EN FR IT LVo o o o o o o o o o

[Trumpai

europos komisija Žvejyba ir akvakultūra...

Documents