europos regioninĖs politikos...

1

EUROPOS REGIONINĖS POLITIKOS INSTITUTAS

TVIRTINU: ………………………

Direktorius

Gediminas Radzevičius

2018 m. lapkričio mėn. 10 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS 2015-2020 METŲ MOKSLINIAI

TYRIMAI IR TAIKOMOJI VEIKLA

REKOMENDACIJŲ DĖL PRIEKRANTĖS ŽVEJYBOS SĄLYGŲ GERINIMO

PARENGIMAS

2018 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Dr. Gediminas Radzevičius

Vilnius

2018

2

Įvadas

Darbo tikslas – įvertinti priekrantės žvejybos veiklos sąlygas ir jų skirtumus bei galimybes joms

gerinti.

Uždaviniai:

2017 m.

1. Įvertinti priekrantės žvejyba užsiimančių ūkio subjektų veiklos ir jos sąlygų skirtumus pagal

žvejybos apimtis, vietą, gaudomų žuvų rūšis, žvejybos sezoniškumą, žvejybos laivus, ekonominius,

socialinius kriterijus ir kitus žvejybos veiklos rodiklius;

2018 m.

2. Nustatyti, kokių rūšių žuvys sugaunamos daugiausia (ar vien tik) priekrantės žvejybos zonoje, o

kokių rūšių žuvys sugaunamos daugiausia (ar vien tik) už priekrantės žvejybos zonos ribų likusioje

teritorinėje jūroje.

3. Atsižvelgiant į priekrantės žvejybos zonoje, neįskaitant teritorinės jūros už priekrantės žvejybos

zonos ribų, sugaunamų žuvų rūšis ir įvertintus ūkio subjektų veiklos ir jos sąlygų skirtumus, pateikti

rekomendacijas dėl priekrantės žvejybos sąlygų pagerinimo keičiant perleidžiamųjų teisių naudoti

žvejybos įrankius priekrantės žvejybai skirstymo kriterijus ar diferencijuojant perleidžiamąsias teises

naudoti skirtingų tipų žvejybos įrankius priekrantės žvejybai.

Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimo objektas – priekrantės žvejyba ir jos sąlygos.

Metodai – literatūros ir teisės aktų analizė ir sintezė, loginė analizė, žuvininkystės tyrimų statistinės

informacijos apdorojimui panaudoti grupavimo, palyginimo, matematinio modeliavimo, grafinio

vaizdavimo metodai.

Duomenų apdorojimo metodologija ir tyrimo prielaidos

2017 metų tyrimo etape didžioji dalis analizės grindžiama įmonių lygmens duomenimis, tačiau kai

kurių Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų agregavimo lygis buvo

nepakankamas analizei pagal barus ar laivus pateikti, pavyzdžiui tyrimui prieinamoje informacijoje

3

nebuvo duomenų apie sugautų žuvų rūšinę sudėtį bei duomenų apie žvejybos barus, tuo tarpu žvejybos

pastangų lentelėje kai kurie žvejybos laivai ir barai buvo pateikti grupėje, neleidžiant išskirti žvejybos

pastangas pagal barus ir/ar laivus. Dėl šių ir kitų duomenų trūkumų 2017 metų tyrimo etape buvo

panaudotos sekančios prielaidos:

1. Žvejybos pastangos (pastangų lentelėje) buvo išskirtos tolygiai per visus barus tais atvejais

kai atskiros įmonės pastangos buvo pateiktos barų grupėje, pvz. “19;21”;

2. Tuo atveju kai pastangos buvo pateiktos valandomis, jos buvo perskaičiuotos į dienas,

padalinus rodiklio vertę iš 24;

3. Žuvų sugavimų kiekis, buvo padalintas tarp žvejybos barų proporcingai įmonės žvejybos

pastangoms atskiruose žvejybos baruose atitinkamą mėnesį;

4. Sužvejotų žuvų vertė buvo apskaičiuota remiantis priekrantės sužvejotų žuvų vidutine

kaina, kuri savo ruoštu buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos STECF1 pateiktais

duomenimis;

5. Tarpiniai rezultatai nebuvo pilnai patikrinti su kitų šaltinių duomenimis, o galimai

susidariusi paklaida nebuvo vertinama, darant prielaidą, kad antrajame etape bus gauti visi

reikalingi duomenys įmonių lygmenyje;

2018 metų tyrimo etape analizė buvo grindžiama Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras duomenimis apie priekrantėje žvejojančių žuvų

išteklių naudotojų veiklos rezultatus pagal barus, kadangi tokia informacija buvo pradėta rinkti nuo

2017 m pakeitus priekrantės įmonių žvejybos ataskaitas.

Rezultatai: įvertintos priekrantės žvejybos veiklos sąlygos ir jų skirtumai. MTTV rezultatai bus

naudingi rengiant priemones dėl priekrantės žvejybos sąlygų pagerinimo.

MTTV projekto pagrindiniai vykdytojai – Arina Motova, Erika Ribašauskienė, Gediminas

Radzevičius.

Tyrimo laikotarpis – 2017 metų rugsėjo – 2018 metų spalio mėn. - I etapas 2017 metų rugsėjo – 2017

metų lapkričio mėn. (duomenys iš Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauti 2017-

11-07), II etapas 2018 metų sausio – 2018 metų spalio mėn.

1 https://stecf.jrc.ec.europa.eu/reports/economic

https://stecf.jrc.ec.europa.eu/reports/economic

4

Rezultatai

2016 metų birželio 29-ą dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo

pakeitimus (LRS suteiktas numeris XII-2532, Paskelbta: TAR, 2016-07-15, Nr. 20673 ), kuriuose

numatyta priekrantės žvejybai ūkio subjektams paskirstyti teises tam tikrame žvejybos bare naudoti

tam tikrą kiekį žvejybos įrankių. Bendrosios žuvininkystės politikos reglamentu vadinamo reglamento

(ES) Nr. 1380/2013 konstatuojamosios dalies 19 punktas teigia, kad valstybės narės turėtų stengtis

sudaryti lengvatines sąlygas nedidelio masto, nepramonine ar priekrantės žvejyba besiverčiantiems

žvejams, siekti išsaugoti tradicinę žvejybą. Šiame reglamente numatyta individualių perleidžiamų

teisių sistemos galimybė, tačiau kituose ES dokumentuose yra detalizuota, kad ES turėtų būti taikoma

perleidžiamų teisių koncesija, išskyrus tuos laivus, kurių ilgis nesiekia 12 metrų ir kurie žvejoja

pasyviaisiais žvejybos įrankiais (Motova. A, Radzevičius G. 2013). Europos Parlamento 2015 metais

paskeltoje tyrimų atskaitoje „Žvejybos teisių skyrimo ES kriterijai“ konstatuota, kad perleidžiamų

teisių sistemos taikymas nedidelio masto žvejyboje nėra tinkama alternatyva (Blomeyer R. ir kiti

2015). Perleidžiamųjų teisių sistemos netaikymą priekrantės žvejyboje ankstesniuose tyrimuose

rekomenduoja ir Klaipėdos universiteto mokslininkai (,,Verslinės žvejybos įrankių kvotų Baltijos

jūros priekrantės žvejybos baruose (iki 20 izobatos) nustatymas“. MTV galutinė ataskaita 2016 metai).

Kita vertus, Klaipėdos universiteto mokslininkai konstatuoja, kad Baltijos jūros priekrantėje

sugaunama labai nedidelė Baltijos jūros kvotuojamų žuvų išteklių dalis, todėl šių žuvų sugavimų

kvotų taikymas priekrantės zonoje nėra tikslingas. Vis dėlto, tam tikras verslinės žvejybos Baltijos

jūros priekrantėje reguliavimas yra būtinas, kad nebūtų pažeista jautri ekosistema, užtikrinta žuvų

migracija bei maksimaliai sumažinta konfliktų tarp atskirų verslo subjektų rizika. Ankstesni

moksliniai tyrimai parodė, kad sugavimų kiekio ribojimas nėra efektyvus įrankis smulkios apimties

žvejybos valdyme, todėl žvejybos įrankių kiekio ribojimas gali būti tinkamas būdas reguliuoti

smulkios apimties žvejybą. Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės

žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui

galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame

priekrantės žvejybos bare. Priekrantės žvejyba – žvejyba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant

pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.

5

Perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos privalumai:

• mažina žvejybos pajėgumus, esant pertekliniam laivynų pajėgumui;

• skatina ekonominį gyvybingumą, nes įdiegus perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą nereikia

viešojo finansavimo ir išvengiama paskatos kurti perteklinius pajėgumus;

• užtikrina socialinį sprendimą norintiems pasitraukti iš sektoriaus, nes jie gali savo

perleidžiamąsias žvejybos teises parduoti rinkos kaina;

• leidžia žvejybos įmonėms ilgalaikėje perspektyvoje planuoti savo ūkinę-komercinę veiklą bei

vykdyti ilgalaikes investicijas;

• sudaro prielaidas išvengti ,,žvejybos lenktynių“, nes paskirsčius perleidžiamąsias žvejybos

teises, ūkio subjektai turi jiems skirtą perleidžiamųjų žvejybos teisių dalį ir pagal ją gaunama

žvejybos kvota gali būti panaudota objektyviais ir patikimais būdais bei nustatytais terminais.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros

žuvininkystės politikos 17 straipsnis numato žvejybos galimybių skirstymo kriterijus, kurie vertina:

a) ankstesnius duomenis apie sužvejotus kiekius; b) žvejybos poveikį aplinkai; c) indėlį į vietos

ekonomiką. Lietuvoje pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi nustatant perleidžiamąsias teises į

žvejybos galimybes, vadovaujamasi kriterijumi, kuris vertina ankstesnius duomenis apie sužvejotus

kiekius: ,,Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti

žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos

priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius

metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos

įrankius“.

Remiantis Europos komisijos atliktais tyrimais darytina išvada, kad istoriškumo kriterijus šiuo metu

yra pagrindinis kriterijus pagal kurį ES valstybės narės paskirsto perleidžiamąsias žvejybos teises.

Tyrimai atskleidė, kad valstybės perleidžiamąsias žvejybos teises paskirsto ūkio subjektams

taikydamos šiuos kriterijus:

6

1 pav. ES valstybių narių pasiskirstymas pagal taikomus kriterijus, paskirstant

perleidžiamąsias žvejybos teises, proc.

Lietuvoje teisė naudoti žvejybos įrankius reglamentuojama LR Žuvininkystės įstatymo 173,179, 1710

ir 1711 straipsniuose išdėstytomis nuostatomis, teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principais

ir naudojimo tvarka2

Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo tvarka:

1. Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename

priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.

2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės

ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja

bendrą, pagal LR Žuvininkystės įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų

žvejybos galimybių dalį.

3. Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su

Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos

bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos

Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.

2 Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo pakeitimus (LRS suteiktas numeris XII-2532, Paskelbta: TAR, 2016-07-15,

Nr. 20673 ).

0

10

20

30

40

50

60

taiko tik

istoriškumo

kriterijų

taiko kelių kriterijų

(įskaitant ir

istoriškumą)

junginį

taiko vienodo

padalijimo kriterijų

paskirstoma

aukciono būdu

54

37

6 3

7

4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje

galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.

5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta LR Žuvininkystės

įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro

priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.

6. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos

baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo.

7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.

Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai:

1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos

įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės

žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš

paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.

2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų

verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto

per visus pagal 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame

žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos

produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos

įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės

informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už

kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už

kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

3. Jeigu ūkio subjekto, perleidusio visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3

kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti

žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius

duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos

įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo

pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės

perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos

įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos

įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3

kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis.

8

4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo

aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos

įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių

metų arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo

pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki

teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.

5. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos

aukciono būdu Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir

teisės panaikinimas:

1. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu

yra bent viena iš šių sąlygų:

1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas;

2) ūkio subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų

pažeidimus per 3 metų laikotarpį.

2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne

mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjo už aukcione įsigytą dalį ar visą

teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią

nebuvo sumokėta, galiojimas;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio LR

Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų.

3. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių,

dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:

1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas priekrantės žvejybos zonoje;

2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio paties

pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų

laikotarpį dienos;

3) ūkio subjektas per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjo

už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant

į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;

4) ūkio subjektas pateikė LR Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis.

9

4. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena

iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas,

pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio

subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir

nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010

priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju

panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti

vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui.

5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip

prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas nevykdė verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti

žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;

2) ūkio subjektas nesumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3

dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo

sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo

sumokėta;

3) jeigu ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro

priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti

žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos

įrankių skaičiaus.

6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad 5 dalies 1 punkte numatytu

atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

7. Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų

vandenyse leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jeigu panaikinta dalis

teisės naudoti žvejybos įrankius.

8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti

žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems LR Žuvininkystės

įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje ir 173 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas.

9. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę naudoti

žvejybos įrankius panaikina ir jos perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas

10

1. Ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio

subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas Žemės ūkio ministro

nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.

2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent

viena iš šių sąlygų:

1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo

sustabdymas;

2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį

skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų

taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų

skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu

atveju;

3) ūkio subjektas, kuriam norima perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti statomuosius tinklus, turi

teisę naudoti 4 km bendro ilgio statomuosius tinklus kiekvienu iš jo valdomų Lietuvos Respublikos

žvejybos laivų.

3. Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo

tvarką.

Perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikiamos

vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 173 179 1710 1711 straipsniais, Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 3D-680 ,,Dėl didžiausio

leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose patvirtinimo“ ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 3D-636 ,,Dėl

perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo

sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kiekvienam prašymą pateikusiam ūkio subjektui atitinkamame žvejybos bare suteiktinų teisių

naudoti žvejybos įrankius kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

𝑎 = 𝑑 × 𝑠1 + 𝑠2 + 𝑠3

𝑣1 + 𝑣2 + 𝑣3 × (1 − 0,03 × 𝑝𝑠 − 0,01 × 𝑝𝑝)

čia:

a – ūkio subjektui suteiktinų teisių naudoti tam tikrus žvejybos įrankius tam tikrame žvejybos

bare kiekis (metrais);

11

d – didžiausias leidžiamas atitinkamame žvejybos bare naudoti tam tikrų verslinės žvejybos

įrankių kiekis (metrais);

s1, s2, s3 – atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus ūkio subjekto atitinkamame žvejybos bare

sugautų žvejybos produktų kiekis (kilogramais);

v1, v2, v3 – atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus visų atitinkamame žvejybos bare

priekrantės žvejybą vykdžiusių ūkio subjektų bendras sugautų žvejybos produktų kiekis

(kilogramais);

ps – ūkio subjekto per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytų sunkių pažeidimų skaičius;

pp – ūkio subjekto per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytų pažeidimų, kurie nebuvo

pripažinti sunkiais, skaičius.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pažymi, kad FAO vertindama smulkios apimties ir tradicinės

žvejybos raidą ypač pabrėžia, kad šiuose sektoriuose yra ypatingai svarbu ne tiek pelningumo, kiek

šių sektorių svarba tvarioje priekrantės žvejų bendruomenių plėtroje. Tai iš esmės patvirtina ir

Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos reglamentas ((ES) Nr. 1380/2013), kuris

konstatuoja smulkios apimties ir tradicinės žvejybos išsaugojimo svarbą. Norint pasiekti šiuos tikslus,

būtina žvejybos efektyvumą ir pelningumą vertinti ne tik ekonominiais, bet ir biologiniais aspektais,

nes priekrantės žvejybos tęstinumas gali būti užtikrintas tik esant tam tikram (saugiam) žuvų išteklių

kiekiui, arba žuvų išteklių gausa. Tenka pažymėti, kad esant santykinai didelei Baltijos jūros

priekrantėje gaunamų pajamų koncentracijai nedidelėje žvejojančių žuvų išteklių naudotojų grupėje,

vertintini ir socialiniai smulkios apimties priekrantės žvejybos apsektai.

Žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje įmonių skaičius pastaruosius penkerius metus kito labai

nežymiai – sumažėjo dvejomis įmonėmis. Žvejybos apimtys augo. 2016 metus palyginus su 2012

metais žvejybos apimtys (t) išaugo 45 proc., o sužvejotos produkcijos vertė (tūkst. Eurų) - 11 proc.

Per pastaruosius penkerius metus mažėjo žvejybos dienų skaičius (žr. 1 lentelę).

12

1 lentelė. Žvejybos Baltijos jūros priekrantėje pagrindiniai rodikliai

Laikotarpis

Įmonių

skaičius

Laivų

skaičius

Žvejybos apimtys Žvejybos dienų

skaičius, tūkst. kiekis, t vertė,

tūkst. Eurų

2012 54 73 465.2 459.4 18.0

2013 52 69 515.3 497.8 17.8

2014 52 72 408.2 368.7 21.4

2015 51 75 394.3 416.7 13.9

2016 52 64 672.8 508.6 14.8

Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis (raštas 2017-11-07 Nr. R18-1047

Dėl informacijos pateikimo)

Pastaruosius penkerius metus sugavimai Baltijos jūros priekrantėje mažėjo. Baltijos jūros priekrantėje

daugiausiai žvejojama stinta europinė, atlantinė menkė, atlantinė silkė, otas paprastasis, plekšnė

europinė upinė (paprastoji). Bendroje sugautos žuvies vertės struktūroje 2016 metais didžiausią dalį

51,4 proc. sudarė sugautos europinės stintos vertė, atitinkamai atlantinės menkės – 33,2 proc.,

atlantinės silkės – 7,5 proc., oto paprastojo – 4,9 proc., plekšnės europinės upinės (paprastosios) – 3,0

proc. Per pastaruosius penkerius metus labiausiai svyravo stintos europinės, atlantinės menkės,

atlantinės silkės sugavimai.

2 lentelė. Sugavimai Baltijos jūros priekrantėje pagal žuvų rūšis

2012 2013 2014 2015 2016

Stinta europinė kiekis, tonos 125.0 106.5 34.1 127.6 122.3

vertė, tūkst. Eurų 195.1 183.9 64.4 197.8 215.2

Atlantinė menkė kiekis, tonos 149.9 179.0 235.8 182.6 140.3

vertė, tūkst. Eurų 153.8 198.2 221.6 162.5 138.9

Atlantinė silkė kiekis, tonos 110.0 107.9 82.8 38.3 120.2

vertė, tūkst. Eurų 36.3 33.7 29.0 14.2 31.3

Otas paprastasis kiekis, tonos 14.3 12.2 7.3 4.1 6.6

vertė, tūkst. Eurų 26.7 22.3 17.3 10.1 20.7

Plekšnė europinė

upinė (paprastoji)

kiekis, tonos 30.4 75.8 28.0 15.3 20.5

vertė, tūkst. Eurų 13.9 24.1 12.9 8.7 12.9



13

Baltijos jūros priekrantė yra sudėtinė Baltijos jūros sistemos dalis, kuriai stiprią įtaką daro ir vidaus

vandenų ekosistemos (Kuršių marios). Žuvų populiacijų būklė Baltijos jūros priekrantėje visiškai

priklauso nuo šių populiacijų produktyvumo visoje Baltijos jūroje, taip pat nuo žuvų migracijų iš

Kuršių marių. Minėtos priežastys tiesiogiai lemia Baltijos jūros priekrantės ekosistemos

produktyvumą. Lemiamas veiksnys sąlygojantis žvejybos verslo pelningumą ir efektyvumą yra

žvejybos produkcija. Šis rodiklis plačiai naudojamas verslinės, rekreacinės ir tradicinės žuvininkystės

raidos tyrimuose (Randal R.G. et all 2012). Šį rodiklį analizavo ir Klaipėdos universiteto

mokslininkai. Dažniausiai žvejybos produkcija išreiškiama per vienerius metus sugautų žuvų kiekiu

arba verte.

Skaičiavimai rodo, kad daugiausiai ir vertingiausios žuvies sužvejojama 14, 16, 17, 18, 19,20, 26, 27,

28 baruose.

2 pav. Sugavimai Baltijos jūros priekrantėje pagal barus, t



0 50 100 150 200 250

1

3

5

11

13

15

17

19

21

23

25

27

29

tonos

Žve

jyb

os

bar

ai

20162015201420132012

14

3 pav. Sugavimai Baltijos jūros priekrantėje pagal barus, tūkst. eurų



Žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, tiek vertinant sugautos žuvies kiekius, tiek vidutinę sugautos

žuvies kilogramo kainą, visą nagrinėjamą laikotarpį pasižymėjo sezoniškumu, kuris ypač ryškus buvo

2013 ir 2016 metais. Aukščiausia kaina yra rudens laikotarpiu - menkių žvejybos sezono metu (spalio

ir lapkričio mėn., kai sužvejojama apie 55 % menkių) ir žiemos laikotarpiu – stintų žvejybos sezono

metu (sausio-kovo mėn., kai sužvejojama apie 90 % stintų).

2013 metais daugiau kaip 40 t žuvies per mėnesį buvo žvejojama 6 mėnesius per metus, 2014 metais

- 5 mėnesius, 2015 metais – 4 mėnesius, 2016 metais – 5 mėnesius. Kai kuriais mėnesiais vidutinė

sugautos žuvies kilogramo kaina eliminuodavo neigiamą mažų žvejybos apimčių poveikį Baltijos

jūros priekrantėje žvejojančių įmonių ekonominės veiklos rezultatams. Visgi, analizė nesudaro

pagrindo teigti, kad buvo ryški priklausomybė tarp sužvejoto žuvies kiekio ir vidutinės sužvejotos

žuvies kilogramo kainos kitimo.

0 20 40 60 80 100 120

1

3

5

11

13

15

17

19

21

23

25

27

29

tūkst. Eurų

Žve

jyb

os

bar

ai

2016 2015

2014 2013

2012

15

4 pav. Žvejybos sezoniškumas, vertinant sugautos žuvies kiekį ir kainą



0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

0

50

100

150

200

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

vid

uti

nė

kai

na,

eu

r/kg

Kie

ksi,

ton

os

2013

Kiekis, tonos Vidutinė sugautų žuvų kaina, eurai/kg

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

0

50

100

150

200

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

vid

uti

nė

kai

na,

eu

r/kg

Kie

ksi,

ton

os

2014


-0,20

0,30

0,80

1,30

1,80

0

50

100

150

200

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

vid

uti

nė

kai

na,

eu

r/kg

Kie

ksi,

ton

os

2015


0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

0

50

100

150

200

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

vid

uti

nė

kai

na,

eu

r/kg

Kie

ksi,

ton

os

2016


16

Didžiausias žvejybos pastangas, skaičiuojant žvejybos dienomis, Baltijos jūros priekrantės žvejai rodo

kiekvienų metų kovo, gegužės, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tuo tarpu likusiais mėnesiais žvejybos

pastangos yra gana aukštos, tačiau jos suteikia mažiau pajamų.

Santykinai didžiausias Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių veiklos efektyvumas, vertinant

per žvejybos dieną sugautų žuvų verte, nagrinėjamu laikotarpiu stebimas atskirų metų sausio, vasario,

lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai sugautos per žvejybos dieną žuvies vertė siekė 40 ir daugiau eurų.

Mažiausias žvejybos efektyvumas buvo 2014 metais, kai visus metus sugautos žuvies vertė per

žvejybos dieną tik paskutinius tris metų mėnesius priartėjo prie 40 eurų (2014 metais labai prasta

buvo stintų žvejyba).

0

20

40

60

80

100

120

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Efe

ktyv

um

as e

ur/

ŽD

Pas

tan

gos,

tū

kst.

ŽD

2013

Pastangos, tūkst. žd Sugautų žuvų vertė per žvejybos dieną

0

20

40

60

80

100

120

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Efe

ktyv

um

as e

ur/

ŽD

Pas

tan

gos,

tū

kst.

ŽD

2014


17

5 pav. Žvejybos sezoniškumas, vertinant žvejybos pastangas ir efektyvumą



Žvejybos sezoniškumo baruose analizė parodė, kad daugiausia žuvies, skaičiuojant sugautos žuvies

verte, 1-10 bare buvo sugaunama gegužės mėnesiais, 11 – sausio, 12 – gegužės, 13 ir 14 spalio, 15,

16 ir 17 – sausio ir vasario, 18 ir 19 spalio ir lapkričio, 20 ir 21 – sausio ir vasario, 22 ir 23 spalio, 24

sausio, 25, 26 ir 27- spalio, 28 – sausio ir vasario mėnesiais.

0

20

40

60

80

100

120

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Efe

ktyv

um

as e

ur/

ŽD

Pas

tan

gos,

tū

kst.

ŽD

2015


0

20

40

60

80

100

120

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Efe

ktyv

um

as e

ur/

ŽD

Pas

tan

gos,

tū

kst.

ŽD

2016


18

6 pav. Žvejybos sezoniškumas baruose 2012-2016 m., tūkst. eurų



0,0 50,0 100,0 150,0 200,0 250,0 300,0 350,0 400,0 450,0

1

2

3

4

5

6-10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

Tūkst. Eurų

Žve

jyb

os

bar

ai

Sausis Vasaris Kovas Balandis

Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis

Rugsėjis Spalis Lapkrytis Gruodis

19

7 pav. Žvejybos sezoniškumo baruose struktūra 2012-2016 m., proc.



Sugavimų pagal žuvų rūšis baruose analizė parodė, kad daugiausia, skaičiuojant sugautos žuvies verte,

1-4 bare buvo sugaunama paprastojo oto, 5 – menkės atlantinės, 6-10 plekšnės europinės upinės

(paprastosios), 11 – stintos europinės, 13 ir 14 – menkės atlantinės, 15, 16 ir 17 – stintos europinės,

18 menkės atlantinės 19, 20 ir 21 – stintos europinės, 22 ir 23 – menkės atlantinės, 24 – stintos

europinės, 25 – menkės atlantinės ir stintos europinės, 26 ir 27 – menkės atlantinės, 28 – grundulų, 29

– stintos europinės.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

1

2

3

4

5

6-10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

Žve

jyb

os

bar

ai

20

8 pav. Sugavimų baruose vertė pagal žuvų rūšis 2016 m., tūkst. eurų



0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0

1

2

3

4

5

6-10

11

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

Tūkst. Eurų

Žve

jyb

os

bar

ai

2016

Stinta europinė

Menkė Atlantinė

Grundalinės

Atlantinė silkė

Otas paprastasis

Vėjažuvė paprastoji

Plekšnė europinė upinė (paprastoji)

Žiobris paprastasis

Starkis paprastasis

Ešerys paprastasis europinis

Kitos

21

9 pav. Sugavimų baruose struktūra pagal žuvų rūšis 2016 m., proc.



0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

1

2

3

4

5

6-10

11

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

Tūkst. Eurų

Žve

jyb

os

bar

ai

2016

22

Apie pusė Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių uždirba mažiau kaip po 5 tūkst. eurų per

metus. Tačiau šių įmonių bendrosios pajamos iš viso yra tik mažiau nei 50 tūkst. Eurų.

10 pav. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas

2012 - 2016 m. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis (raštas 2017-11-07 Nr. R18-1047


11 pav. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių bendrai uždirbamos pajamos pagal

įmonių grupes 2012 - 2016 m. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis (raštas 2017-11-07 Nr. R18-1047


0

10

20

30

40

50

60

2012 2013 2014 2015 2016

>50 000 eur

40 000-50 000 eur

30 000-40 000 eur

20 000-30 000 eur

10 000-20 000 eur

7 500-10 000 eur

5 000-7 500 eur

2 500-5 000 eur

Iki 2 500 eur

Įmonių skaičius

0

100

200

300

400

500

600

2012 2013 2014 2015 2016

tūks

t e

urų

>50 000 eur

40 000-50 000 eur

30 000-40 000 eur

20 000-30 000 eur

10 000-20 000 eur

7 500-10 000 eur

5 000-7 500 eur

2 500-5 000 eur

Iki 2 500 eur

23

Tyrėjai pažymi, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje yra sezoniška, todėl dalis Baltijos

jūros priekrantėje žvejojančių žuvų išteklių naudotojų, žvejoja ir kituose vandenyse. Dėl šios

priežasties, pajamos iš verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje gali būti nevienodai svarbios

įmonių efektyviai ir pelningai veiklai. Tai turi įtakos ir žvejybos įrankių naudojimo Baltijos jūros

priekrantėje intensyvumui, vadinasi, nustatant perleidžiamąsias teises naudoti žvejybos įrankius,

būtina atsižvelgti į žvejybos Baltijos jūroje ekonominę svarbą konkrečiam ūkio subjektui. Tačiau,

pagal oficialiai renkamą informaciją apie Baltijos jūros priekrantės verslines žvejybos įmonių

ekonominės veiklos rodiklius, iki 2017 metų nebuvo galimybių nustatyti, kokia yra būtent žvejybos

Baltijos jūros priekrantėje ekonominė svarba įmonėms. Tai pažymėjo ir Žuvininkystės tarnybos

atstovai, kurie nurodė, kad ūkio subjektai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejoja ne

tik Baltijos jūros priekrantės zonoje, bet ir Lietuvos teritorinėje jūroje, giliau nei 20 metrų, ir nors

įrašas nurodo „Priekrantė“, negalima nustatyti ar žvejybos įrankiai buvo naudojami tik priekrantės

zonoje ar priekrantės zonoje ir už jos ribų. T.y. jeigu oficialūs duomenys nurodo „priekrantė“ nėra

galimybių jų kitaip interpretuoti, taigi visos žvejybos pastangos ir sugavimai, priskiriami tik

priekrantės zonai.

Žuvų išteklių naudotojų duomenų, surinktų 2017 metais analizė parodė, kad apie 91% visų

priekrantėje žvejojančių įmonių pajamų ir sužvejotų žuvų kiekio sugaunama priekrantėje. Už

priekrantės ribų sužvejojama nedidelė laimikio dalis. Už priekrantės ribų daugiausia žvejojamos

menkės. Apie 45 % priekrantėje žvejojančių įmonių sugautų menkių pagaunama už priekrantės ribų

(žr. 12 paveikslas). Tai galima paaiškinti ir tuo, kad menkės nevisada atplaukia taip arti prie kranto,

todėl kai kurie žvejai plaukia toliau nuo kranto, kad galėtų išnaudoti priekrantei suteiktas žvejybos

teises.

24

12 pav. Sugavimai priekrantėje ir už jos ribų 2017 metais Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

Tyrimo metu, analizuojant priekrantės žvejybos rodiklius ir ekonominį efektyvumą, buvo tirta tik

priekrantės žvejyba, apsiribojant nuo veiklos, vykdomos už priekrantės žvejybos zonos ribos.

Žvejybos veikla ir jos efektyvumas Baltijos jūros priekrantėje pasiskirsto nevienodai. Kaip galime

pastebėti analizuojant 13 pav. pateiktą informaciją, žvejybos dienų skaičius, žvejybai naudojant

tinklus ir gaudykles labai skiriasi atskiruose baruose. Kai kuriuose baruose 2017 metais buvo

naudojami tik žiauniniai tinklai, tačiau daugelyje barų abu įrankiai buvo naudojami tuo pat metu.

13 pav. Žvejybos pastangų pasiskirstymas pagal barus ir įrankius 2017 metais Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

0

50

100

150

200

250

300

Priekrantė Už priekrantės ribų

tūks

t. e

urų

Stinta Grundalinės Menkė

Otas Silkė Plekšnė

Sterkas Vėjažuvė Žiobris

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Priekrantė Užpriekrantės

ribų

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Baras1-11

Baras12

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

FIX - Tinklinės gaudyklės (išsamiau nenurodyta) GNS - Statomi žiauniniai tinklai (inkaruojami)

25

Tačiau analizuojant sugautų žuvų kiekį atskirame bare galime nesunkiai pastebėti, kad kai kuriuose

baruose, nepaisant pakankamai didelio žvejybos intensyvumo (pvz. 1-11 barai), sugavimai buvo labai

maži. Priekrantės žuvų sugavimų pasiskirstymas pagal barus pateiktas 14 a ir b paveiksle.

14 a pav. Sugavimų pasiskirstymas pagal barus 2017 metais, t Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

14 b pav. Sugavimų pasiskirstymas pagal barus 2017 metais, proc. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

2017 metais grundulinės žuvys tapo viena svarbiausių žuvų rūšių Baltijos jūros priekrantėje (žr. 15 a

ir b pav.). Šių žuvų rūšis sudarė 18% priekrantėje uždirbtų pajamų ir tapo antra po stintų, kurių vertė

sudarė 51% nuo visų žvejybos rajone sugautų žuvų vertės. Palyginus menkės, kurios ilga laika buvo

0

20

40

60

80

100

120

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

ton

os

Stinta Grundalinės Menkė Otas Silkė Plekšnė Sterkas Kitos

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29


26

viena pagrindinių priekrantėje žvejojamų žuvų rūšių prisidėjo prie žvejų pajamų priekrantės žvejybos

rajone tik 12% ir tapo trečia pagal ekonominę svarbą žuvų rūšimi.

15 a pav. Sugautų žuvų vertės pasiskirstymas tarp barų 2017 metais, tūkst. Eurų Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

15 b pav. Sugautų žuvų vertės pasiskirstymas tarp barų 2017 metais, proc. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

Analizuojant žvejybos efektyvumą Baltijos jūros priekrantėje pagal barus ir įrankius, galime pastebėti,

kad labiausiai efektyvumu, žvejojant tinklaičiais, išsiskiria 29 baras (16a paveikslas), tačiau vertinant

tai, kad duomenų teikimas pagal kiekvieną atskirą barą buvo pradėtas 2017 metais, šie rezultatai turi

būti vertinami rezervuotai.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

tūks

t. E

urų


0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29


27

16 a pav. Žvejybos statomaisiais tinklaičiais produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų

2017 metais, kg/žvejybos dienai Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

16 b pav. Žvejybos statomaisiais tinklaičiais produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų

2017 metais, proc. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

0

100

200

300

400

500

600

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

kg/ž

vejy

bo

s d

ien

a

Stinta Menkė Grundalinės Otas Plekšnė Silkė Sterkas Kitos

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29


28

17 a pav. Žvejybos statomaisiais tinklaičiais produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų

2017 metais, tūkst. Eurų Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

17 b pav. Žvejybos statomaisiais tinklaičiais produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų

2017 metais, proc. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

Žiauninėmis gaudyklėmis 2017 metais daugiausiai buvo žvejojamos stinos, silkės ir grundalinės žuvys

(18 a ir b paveikslai)

0

50

100

150

200

250

300

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

eu

rųp

er

die

ną


0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29


29

18 a pav. Žvejybos gaudyklėmis produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų 2017 metais,

kg/žvejybos dienai Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

18 b pav. Žvejybos gaudyklėmis produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų 2017 metais,

proc. Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

Analizuojant ekonominį gaudyklių naudojimo efektyvumą galime pastebėti, kad nepaisant didelių

grundalinių sugavimų kiekio, didžiausią ekonominę svarba žvejyboje vis gi turi stintos, ypač 16-20

baruose (19 a ir b paveikslai).

0

100

200

300

400

500

600

700

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras24

Baras27

Baras28

Baras29

kg/ž

vejy

bo

s d

ien

a

Stinta Grundalinės Silkė Plekšnė Vėjažuvė Ešerys Žiobris Kitos

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras24

Baras27

Baras28

Baras29


30

19 a pav. Žvejybos gaudyklėmis produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų 2017 metais,

tūkst. Eurų Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

19 b pav. Žvejybos gaudyklėmis produktyvumo (kiekio) pasiskirstymas tarp barų 2017 metais,

tūkst. Eurų Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis.

2018 metais tyrimo komandai pateikti duomenys apie žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir

nuasmeninti ekonominiai žvejybos įmonių rezultatai taip pat leido tyrimo komandai išanalizuoti

ekonominius rezultatus pagal barus ir palyginti kuriuose baruose ekonominė veikla yra efektyviausia,

t.y. gaunamas didžiausias pelnas. Skaičiavimams atlikti buvo panaudoti VĮ Žemės ūkio informacijos

0

50

100

150

200

250

300

350

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras24

Baras27

Baras28

Baras29

eu

rų p

er

die

ną


0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Baras1-11

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras24

Baras27

Baras28

Baras29


31

ir kaimo verslo centro ekonominiai duomenys, kurie buvo paskirstyti tarp barų remiantys prielaida,

kad kiekvienos įmonės išlaidos pasiskirsto tarp barų tokia pat proporcija kaip ir pajamos.

Skaičiavimai parodė, kad žvejyba Kuršių Nerijos baruose (1-11) yra nuostolinga, t.y. pajamos iš

žvejybos šiuose baruose nepadengia pastovių ir kintamų išlaidų (20 pav.). Toks rezultatas nėra

nenuspėjamas, kadangi kaip parodė ankstesni pastangų ir pajamų skaičiavimo rezultatai, žvejybos

veikla šiuose baruose nėra efektyvi, o produktyvumas, matuojamas sugautos žuvies kiekiu ir verte per

vieną žvejybos dieną, yra pats žemiausias.

20 a pav. Ekonominės veiklos rodiklių pasiskirstymas pagal barus priekrantėje 2017 metais,

tūkst. Eurų Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis.

Kaip matome iš 20 b paveikslo kai kuriuose priekrantės žvejybos baruose pasiekiamas net 40 - 50%

pelningumas. Daugelyje aukšto pelningumo barų žvejybos konfliktų rizika sezono metu gali būti gan

aukšta.

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Baras1-11

Baras12

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

tūks

t. e

urų

Darbo_uzmokestis Islaidos_degalams Remonto_islaidos

Nusidevejimas Kitos_kintamos_islaidos Kitos_pastovios_islaidos

Pelnas

32

20 b pav. Ekonominės veiklos rodiklių pasiskirstymas pagal barus priekrantėje 2017 metais,

procentais Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 173, 179, 1710, 1711 straipsniais,

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 3D-680 „Dėl

didžiausio leidžiamų naudoti statomųjų tinklų kiekio (metrais) priekrantės žvejybos baruose

patvirtinimo“, Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai

suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo

ir laikino perdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m.

spalio 27 d. įsakymu Nr. 3D-636 „Dėl perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius

priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių

panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ žvejojantiems žuvų

išteklių valdytojams 2017 – 2019 metams suteiktos perleidžiamosios teisės naudoti žvejybos įrankius

(statomuosius tinklus) priekrantės žvejybai:

Žuvų išteklių

naudotojas/baras 1 2 3 4 5 6 7 8

1 Z. Kairio firma 3630 1020

-20%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Baras1-11

Baras12

Baras14

Baras15

Baras16

Baras17

Baras18

Baras19

Baras20

Baras21

Baras22

Baras23

Baras24

Baras25

Baras26

Baras27

Baras28

Baras29

Darbo_uzmokestis Islaidos_degalams Remonto_islaidos Nusidevejimas

Kitos_kintamos_islaidos Kitos_pastovios_islaidos Pelnas

33

2 V. Šinkonio įmonė 3870 1020

3 Alvydo Kazlausko įmonė 4170

4 UAB ,,Jūros vėjas" 4590

5 UAB ,,Novika" 1020

6

V. Chlebavičiaus

personalinė įmonė 6690 1920

7 Evals Gedgaudo įmonė 6510

8 Edvardo Stulgaičio įmonė 3840

9

A. Noro žuvies

perdirbimo įmonė 9870

10 UAB ,,Opapa" 4620 12450

11

S.Pociaus gintaro

apdirbimo įmonė 10170

12 Arūno Grigaičio firma 7800 9270 4230

13 Kauneckių UAB 1290 1530 690

14 R. Tupiko firma 1110 1320 600

15 UAB ,,Kopos" 6510 7770 3540

16 UAB ,,Marių kelmukas" 2010 2400 1080

17 UAB ,,Žuvista" 660 780 360

18 UAB ,,Drevernos žuvis"

19 UAB ,,Edmarodenas"

20 UAB ,,Vikmina"

21 L. Vismanto IĮ

22 UAB ,,Pamario kopa"

23 UAB ,,Mini molas"

24 UAB ,,Saimeris"

25 R. Mišeikio IĮ

26 M. Rumsko IĮ

27 UAB ,,Molo takas"

28

L. Valiaus žvejybinė

įmonė

29

G. Tydiko žvejybos

įmonė

30 UAB ,,Stintelė"

31 UAB ,,Žvejo laimikis"

32 T. Areškevičiaus IĮ

33

V. Razmos žvejybos

įmonė

34

UAB ,,Gero vėjo

žvejams"

35 UAB ,,Marimanas"

36 UAB ,,Nemuno žuvys"

37 UAB ,,Žambė"

34

38

Aurelijaus Montvydo

individuali įmonė

39 UAB ,,Palangos vikis"

40 V. Karolio IĮ

41

A. Montvydo Žvejybos

įmonė

42 UAB ,,Kuršių žuvys"

43 UAB ,,Žuvinė"

44 Rukšėno žvejybos įmonė

45 J. Petriko IĮ

46 UAB ,,Nafa"

47

B. Motiejauskienės

personalinė įmonė

48 G. Petrausko IĮ

49 Tapino prekybos IĮ

50

Valiuko valčių nuomos

įmonė

51 S. Jarulio įmonė

52 Lajausko žvejybos įmonė

53

J. Putriaus personalinė

įmonė

54 UAB ,,Būtingės žuvis"

55 Beniušio IĮ

Iš viso paskirstyta 8520 10800 17040 16410 22620 19380 23070 10500

Didžiausias leidžiamas

naudoti statomųjų tinklų

kiekis, m 8529 10855 17058 16438 22641 19385 23106 10545

Liko nepaskirstyta, m 9 55 18 28 21 5 36 45

Žvejybos baro plotas, kv.

km 5,5 7 11 10,6 14,6 12,5 14,9 6,8



kiekis, m/kv.km 1550,7 1550,7 1550,7 1550,8 1550,8 1550,8 1550,7 1550,7

Nepanaudota

perleidžiamųjų teisių,

proc. 0,1 0,5 0,1 0,2 0,1 0,0 0,2 0,4

Žuvų išteklių


1 Z. Kairio firma

2 V. Šinkonio įmonė

3 Alvydo Kazlausko įmonė

4 UAB ,,Jūros vėjas"

5 UAB ,,Novika"

35

6

V. Chlebavičiaus


7 Evals Gedgaudo įmonė

8 Edvardo Stulgaičio įmonė

9

A. Noro žuvies

perdirbimo įmonė

10 UAB ,,Opapa"

11

S.Pociaus gintaro

apdirbimo įmonė

12 Arūno Grigaičio firma 6660 7410

13 Kauneckių UAB 1110 1230

14 R. Tupiko firma 960 960

15 UAB ,,Kopos" 5580 6240

16 UAB ,,Marių kelmukas" 1710 1770

17 UAB ,,Žuvista" 570 3270

18 UAB ,,Drevernos žuvis" 2940

19 UAB ,,Edmarodenas" 1860 7140 9360

20 UAB ,,Vikmina" 1260

21 L. Vismanto IĮ 3840

22 UAB ,,Pamario kopa" 7410

23 UAB ,,Mini molas" 1920

24 UAB ,,Saimeris" 1020

25 R. Mišeikio IĮ

26 M. Rumsko IĮ

27 UAB ,,Molo takas"

28


įmonė

29

G. Tydiko žvejybos

įmonė

30 UAB ,,Stintelė"

31 UAB ,,Žvejo laimikis"

32 T. Areškevičiaus IĮ įmonė

33

V. Razmos žvejybos

įmonė

34

UAB ,,Gero vėjo

žvejams"

35 UAB ,,Marimanas"

36 UAB ,,Nemuno žuvys"

37 UAB ,,Žambė"

38 Aurelijaus Montvydo IĮ

39 UAB ,,Palangos vikis"

40 V. Karolio IĮ

36

41


įmonė


43 UAB ,,Žuvinė"


45 J. Petriko IĮ

46 UAB ,,Nafa"

47

B. Motiejauskienės


48 G. Petrausko IĮ


50


įmonė



53


įmonė


55 Beniušio IĮ




kiekis, m 16593 20899 4807 7202 9460 5118 7487 2946



km 10,7 13,5 3,1 5,8 6,1 3,3 4,9 2,4



kiekis, m/kv.km 1550,7 1548,1 1550,6 1241,7 1550,8 1550,9 1528,0 1227,5

Nepanaudota


proc. 0,0 0,1 0,1 0,9 1,1 0,4 1,0 0,2

Žuvų išteklių


1 Z. Kairio firma

2 V. Šinkonio įmonė

3 Alvydo Kazlausko įmonė

4 UAB ,,Jūros vėjas"

5 UAB ,,Novika"

6

V. Chlebavičiaus


7 Evals Gedgaudo įmonė

8 Edvardo Stulgaičio įmonė

37

9

A. Noro žuvies

perdirbimo įmonė

10 UAB ,,Opapa"

11

S.Pociaus gintaro

apdirbimo įmonė

12 Arūno Grigaičio firma

13 Kauneckių UAB

14 R. Tupiko firma

15 UAB ,,Kopos"

16 UAB ,,Marių kelmukas"

17 UAB ,,Žuvista"

18 UAB ,,Drevernos žuvis" 2430 6360

19 UAB ,,Edmarodenas"

20 UAB ,,Vikmina"

21 L. Vismanto IĮ

22 UAB ,,Pamario kopa" 7410

23 UAB ,,Mini molas" 1920

24 UAB ,,Saimeris" 1020

25 R. Mišeikio IĮ 1920

26 M. Rumsko IĮ 3270

27 UAB ,,Molo takas" 1890

28


įmonė 1710

29

G. Tydiko žvejybos

įmonė 3570

30 UAB ,,Stintelė" 420 2100

31 UAB ,,Žvejo laimikis" 7710

32 T. Areškevičiaus IĮ 5610 30810

33

V. Razmos žvejybos

įmonė 8400

34

UAB ,,Gero vėjo

žvejams" 8040 9480

35 UAB ,,Marimanas" 7890

36 UAB ,,Nemuno žuvys" 1380

37 UAB ,,Žambė" 350

38 Aurelijaus Montvydo IĮ 18510

39 UAB ,,Palangos vikis" 16830

40 V. Karolio IĮ

41


įmonė


43 UAB ,,Žuvinė"


38

45 J. Petriko IĮ

46 UAB ,,Nafa"

47

B. Motiejauskienės


48 G. Petrausko IĮ


50


įmonė



53


įmonė


55 Beniušio IĮ




kiekis, m 7487 2946 8802 14138 24161 23727 44042 35358



km 4,9 2,4 6 9,2 15,7 15,3 28,4 22,8



kiekis, m/kv.km 1528,0 1227,5 1467,0 1536,7 1538,9 1550,8 1550,8 1550,8

Nepanaudota


proc. 1,0 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 35,7 0,1

Žuvų išteklių

naudotojas/baras 25 26 27 28 29 Iš viso, m Dalis, proc.

1 Z. Kairio firma 4650 0,8

2 V. Šinkonio įmonė 4890 0,8

3 Alvydo Kazlausko įmonė 4170 0,7

4 UAB ,,Jūros vėjas" 4590 0,8

5 UAB ,,Novika" 1020 0,2

6

V. Chlebavičiaus

personalinė įmonė 8610 1,5

7 Evals Gedgaudo įmonė 6510 1,1

8 Edvardo Stulgaičio įmonė 3840 0,7

9

A. Noro žuvies

perdirbimo įmonė 9870 1,7

10 UAB ,,Opapa" 17070 2,9

11

S.Pociaus gintaro

apdirbimo įmonė 10170 1,7

12 Arūno Grigaičio firma 35370 6,0

39

13 Kauneckių UAB 5850 1,0

14 R. Tupiko firma 4950 0,8

15 UAB ,,Kopos" 29640 5,1

16 UAB ,,Marių kelmukas" 8970 1,5

17 UAB ,,Žuvista" 5640 1,0

18 UAB ,,Drevernos žuvis" 11730 2,0

19 UAB ,,Edmarodenas" 18360 3,1

20 UAB ,,Vikmina" 1260 0,2

21 L. Vismanto IĮ 3840 0,7

22 UAB ,,Pamario kopa" 7410 1,3

23 UAB ,,Mini molas" 1920 0,3

24 UAB ,,Saimeris" 1020 0,2

25 R. Mišeikio IĮ 1920 0,3

26 M. Rumsko IĮ 3270 0,6

27 UAB ,,Molo takas" 1890 0,3

28


įmonė 1710 0,3

29

G. Tydiko žvejybos

įmonė 3570 0,6

30 UAB ,,Stintelė" 2520 0,4

31 UAB ,,Žvejo laimikis" 7710 1,3

32

T. Areškevičiaus

individuali įmonė 36420 6,2

33

V. Razmos žvejybos

įmonė 8400 1,4

34

UAB ,,Gero vėjo

žvejams" 17520 3,0

35 UAB ,,Marimanas" 7890 1,3

36 UAB ,,Nemuno žuvys" 1380 0,2

37 UAB ,,Žambė" 350 0,1

38

Aurelijaus Montvydo

individuali įmonė 30900 5,3

39 UAB ,,Palangos vikis" 16830 2,9

40 V. Karolio IĮ 13290 2,3

41


įmonė 6240 1,1

42 UAB ,,Kuršių žuvys" 12810 2,2

43 UAB ,,Žuvinė" 14010 2,4

44 Rukšėno žvejybos įmonė 39600 39600 6,8

45 J. Petriko IĮ 40230 40230 6,9

46 UAB ,,Nafa" 45060 45060 7,7

40

47

B. Motiejauskienės

personalinė įmonė 4440 4440 0,8

48 G. Petrausko IĮ 19620 19620 3,3

49 Tapino prekybos IĮ 8160 8160 1,4

50


įmonė 6990 1620 8610 1,5

51 S. Jarulio įmonė 3750 3750 0,6

52 Lajausko žvejybos įmonė 1710 1710 0,3

53


įmonė 3630 3630 0,6

54 UAB ,,Būtingės žuvis" 6180 6180 1,1

55 Beniušio IĮ 5400 5400 0,9

Iš viso paskirstyta 39600 85290 39210 16890 5400 586020 100,0



kiekis, m 40010 85292 39234 16903 5428 598938

Liko nepaskirstyta, m 410 2 24 13 28 12571


km 25,8 55 25,3 10,9 3,5 388,5



kiekis, m/kv.km 1550,8 1550,8 1550,8 1550,7 1550,9 1541,7

Nepaskirstyta


proc. 1,0 0,0 0,1 0,1 0,5 2,1

Esamos situacijos analizė parodė, kad septyniems Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių naudotojams

suteikta 44 proc. 2017 – 2019 metams suteiktų perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius

(statomuosius tinklus) priekrantės žvejybai. Šioms įmonėms perleidžiamosios teisės suteiktos 6-10 ir

19-23 bei 25-26 baruose.

Vertinant paskirstytų perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai

panaudojimo lygį, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikti žvejybos pastangų

duomenys buvo palyginti su paskirstytomis perleidžiamomis teisėmis naudoti žvejybos įrankius.

Pastangų duomenys nebuvo diferencijuoti pagal įrankių grupes, o skaičiuojant dienas metrais

kiekvienos įmonės ir laivo tinklų ilgis, kabliukų ar gaudyklių skaičius buvo dauginamas iš žvejybos

dienų skaičiaus. Kad nustatyti maksimalias leistinas pastangas, paskirstytas įrankių ilgis buvo

padaugintas iš 250 žvejybos dienų, darant prielaidą, kad kiekviename bare tiek dienų galima žvejoti

per metus. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgiama į oro sąlygas. Skaičiavimų rezultatai rodo, jog

maksimalus leistinų pastangų išnaudojimo lygis priekrantėje yra 27 bare, kuriame pastangų

41

panaudojimo lygis yra 22,5 proc. Tačiau daugelyje žvejybos barų žvejybos intensyvumas nesiekia 5

proc. (žr. 21 pav.).

21 pav. Baltijos jūros priekrantės žvejų perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius

panaudojimo lygis Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis

Analizuojant įrankių naudojimo intensyvumą atskirais mėnesiais skirtinguose baruose, galima

pastebėti, jog įrankių maksimalus panaudojimo lygis, skaičiuojant, kad žvejyba gali būtų vykdoma

bent 20 dienų per mėnesį ir neatsižvelgiant į oro sąlygas, matome, kad maksimalus žvejybos

intensyvumas 2017 metais buvo pasiektas 18 bare vasario mėnesį, kai buvo išnaudota apie 64 proc.

teorinių maksimalių pastangų. Reikia pažymėti, kad žiemos (stintų ir menkių žvejybos) mėnesiais 14-

18 ir 28-29 baruose suteiktų perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankių išnaudojimo lygis yra

maksimalus. Pakankamai aukštas žvejybos intensyvumas vasaros metu pastebimas 2, 4, 5, ir 28-29

žvejybos baruose.

1,3%

5,4%

0,2%

4,0%3,1%

0,1%1,0%

5,1%

0,6%0,2%1,3%

0,0%

11,5%

11,8%

14,6%

8,8%

11,3%

6,2%4,9%

2,1% 1,9%3,0%

0,9%2,2%2,0%

7,6%

22,5%

13,5%

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

0

5000

10000

15000

20000

25000

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

Pas

tan

gų p

anau

do

jimo

lygi

s

Me

trai

* d

ien

os

(tū

kst.

)

Max pastangos (paskirstytų įrankių ilgis * 250 dienų)

Faktiškai išnauduotos pastangos

Paskirstytų pastangų panaudojimo lygis

42

3 lentelė. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių įmonių perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos

įrankius panaudojimo lygis atskirais metų mėnesiais 2017 m., proc.

Baras

Paskirstyta

įrankių

Max pastangos

(paskirstytų įrankių

ilgis * 20 dienų)

2017 metų mėnesiai

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

1 8520 170400 1% 0% 1% 5% 0% 4% 3% 1% 1%

2 10800 216000 0% 1% 4% 43% 2% 2% 10% 3% 2%

3 17040 340800 2% 0%

4 16410 328200 0% 0% 2% 37% 1% 1% 0% 8% 0%

5 22620 452400 1% 36% 3%

6 19380 387600 1% 0%

7 23070 461400 2% 4% 1% 0% 1% 3% 1%

8 10500 210000 1% 2% 1% 23% 2% 10% 8% 10% 6%

9 16590 331800 5% 1% 0% 1% 1%

10 20880 417600 0% 1% 0% 0% 0% 0%

11 4800 96000 4% 13% 0%

12 7140 142800 0%

14 5100 102000 42% 49% 16% 0% 0% 10% 2% 11% 13%

15 7410 148200 10% 8% 11% 20% 9% 13% 15% 18% 10% 7% 14% 12%

16 2940 58800 33% 40% 15% 0% 0% 4% 12% 6% 14% 4% 21% 34%

17 8790 175800 37% 23% 16% 0% 0% 1% 0% 8% 2% 0% 4% 19%

18 14130 282600 30% 64% 13% 0% 1% 0% 0% 0% 1% 5% 7% 21%

19 24150 483000 22% 15% 5% 0% 2% 0% 5% 2% 9% 4% 6% 7%

20 23730 474600 19% 22% 16% 1% 1% 1% 1%

21 32190 643800 8% 5% 3% 0% 3% 0% 0% 2% 1% 0% 0% 3%

22 35340 706800 2% 2% 4% 2% 7% 1% 1% 1% 1% 1% 1%

23 31920 638400 2% 3% 5% 1% 10% 1% 1% 2% 6% 2% 2% 2%

24 26820 536400 1% 0% 0% 2% 0% 0% 0% 5% 3% 0%

25 39600 792000 2% 3% 3% 0% 5% 2% 2% 0% 1% 3% 4% 1%

26 85290 1705800 6% 2% 4% 1% 5% 1% 0% 1% 2% 2%

27 39210 784200 17% 19% 8% 3% 19% 2% 1% 3% 6% 10% 8%

28 16890 337800 53% 48% 34% 15% 45% 5% 1% 1% 5% 12% 35% 28%

29 5400 108000 42% 47% 24% 0% 47% 2% 1% 6%

Šaltinis: Skaičiavimai atlikti, panaudojant Žuvininkystės tarnybos duomenis

1. Įgyvendinant perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai po 2019 metų

sistemą:

43

1.1. tikslinga atlikti priekrantės skirstymo į barus tikslingumo vertinimą ir įvertinti ar toks

suskirstymas ir didžiausias leidžiamas naudoti statomųjų tinklų kiekis juose atitinka šiandienos

poreikius, reguliuojant ir kontroliuojant verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje. Svarstytina

kitokio Baltijos jūros priekrantės suskirstymo galimybė, kadangi didelė dalis įmonių žvejoja daugiau

negu viename žvejybos bare. Vienu laivu, taigi tuo pačiu įrankio ženklu, žvejoja ir priekrantės zonoje

ir už jos ribų Lietuvos teritorinėje jūroje. Ši rekomendacija jau buvo teikta Klaipėdos universiteto

2016 metais atliktame tyrime ,,Verslinės žvejybos įrankių kvotų Baltijos jūros priekrantės žvejybos

baruose (iki 20 izobatos) nustatymas“. Reikia pažymėti, kad tarptautinėje praktikoje taikomas

žvejybos valdymo metodas yra ir teritorinės teisės. Teritorinių teisių sistema leidžia žvejams patiems

valdyti žvejybos išteklius savo valdomojoje teritorijoje ir nustatyti žvejybos tvarką. Tačiau turint

omenyje konkurenciją dėl žvejybos plotų tam tikrose žvejybos baruose, ypač stintų ir menkių žvejybos

laikotarpiais, tokiam žvejybos reguliavimo metodui Lietuvos žvejai nėra pakankamai organizuoti.

Šiuo atveju būtina vertinti žuvų išteklių pergaudimo rizikas;

1.2. jeigu ir ateityje, skirstant perleidžiamąsias teises į įrankių naudojimą, esminiu kriterijumi išliks

sugaunamo laimikio kiekis, rekomenduojame atlikti perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius

inventorizaciją, nustatant kiekvieno priekrantėje žvejojančio žuvų išteklių naudotojo perleidžiamųjų

teisių naudoti žvejybos įrankius priekrantes žvejybai panaudojimo mastą, vertinat atskirai laimikį

sužvejojamą statomaisiais tinklaičiais ir atskirai gaudyklėmis kiekviename bare, kuriame turimos

perleidžiamosios teisės naudoti žvejybos įrankius;

1.3. kadangi Klaipėdos universiteto tyrėjų duomenimis dauguma Baltijos jūros priekrantės žvejų yra

nepatenkinti perleidžiamųjų teisių sistema ir siūlo jos atsisakyti, tuomet reiktų ieškoti alternatyvių

būdų žvejybai Baltijos jūros priekrantėje valdyti. Vienas iš tokių būdų galėtų būti – mėnesiniai

iškrovimo limitai, kurie leistų kiekvienam žvejui iškrauti tam tikrą žuvų kiekį per mėnesį. Iškrovimų

limitas būtų nustatomas, remiantis išteklių panaudojimo lygiu.

2. Teikiant rekomendacijas dėl perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai

skirstymo kriterijų tobulinimo buvo įvertinta tai:

2.1. kad nėra pakankamai tikslios informacijos apie atskirų žuvų išteklių naudotojų sugaunamą

laimikį atskiruose baruose, nes dalis jų žvejoja daugiau negu viename žvejybos bare, vienu laivu, taigi

tuo pačiu įrankio ženklu, žvejojama ir priekrantės zonoje ir už jos ribų Lietuvos teritorinėje jūroje,

2.2. kad atskiruose baruose sugaunamų žuvų rūšinė sudėtis ženkliai skiriasi, tuo pačiu skiriasi ir

žvejybos efektyvumas,

2.3. kad skirstant perleidžiamąsias teises naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai būtina

užtikrinti kuo didesnį skirstymo principų objektyvumą ir patikimumą,

44

2.4. kad skirstant perleidžiamąsias teises naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai būtina

sudaryti palankesnes sąlygas nedidelio masto, nepramonine ar priekrantės žvejyba besiverčiantiems

žvejams, siekti išsaugoti tradicinę žvejybą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas prielaidas, rekomenduojama, nustatant perleidžiamąsias teises naudoti

žvejybos įrankius priekrantės žvejybai, taikyti vienodo padalijimo ir istoriškumo kriterijų junginį, t.

y. 50 proc. didžiausio leidžiamo atitinkamame žvejybos bare naudoti tam tikrų verslinės žvejybos

įrankių kiekio (metrais) padalijama vienodai kiekvienam istoriškai žvejybos bare žvejojančiam žuvų

išteklių naudotojui, o likusi 50 proc. didžiausio leidžiamo atitinkamame žvejybos bare naudoti tam

tikrų verslinės žvejybos įrankių kiekio (metrais) dalis padalinama proporcingai pagal žuvų išteklių

naudotojo žvejybos pastangų dalį bendrose to baro pastangose per paskutinius trejus metus atskirai

skirtingiems įrankiams (nuo 2017 m. žuvų išteklių naudotojai pradėjo teikti Žuvininkystės tarnybai

prie Žemės ūkio ministerijos informaciją apie jų žvejybos pastangas kiekviename bare). Pastangų

kriterijus buvo pasirinktas todėl, kad metodika skirta nustatyti kriterijus teisėms naudoti žvejybos

įrankius paskirstyti. Kitaip tariant, nustatant žuvies sugavimo kvotas, naudojamas istoriškai sugautų

žuvų produktų kiekis, o nustatant teises į žvejybos įrankių naudojimą, logiškai vertinant, naudotinas

žvejybos pastangų kriterijus.

50 proc. dalis pasirinkta, todėl, kad reguliuojant priekrantės žvejybą, vienodai svarbiais veiksniais

laikytini socialiniai, biologiniai ir ekonominiai veiksniai. Todėl, 50 proc. skiriama ekonominiai

dimensijai ir 50 proc. socialinei ir biologinei dimensijai. Taip siekiama palankyti nedidelio masto,

nepramonine žvejyba besiverčiančius žvejus, kurie žvejodami nedideliais laivais prisideda ir prie

aplinkos tausojimo, išlaiko darbo vietas.

45

+

22 pav. Perleidžiamųjų teisių naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai nustatymo loginė

schema Šaltinis: Sudaryta autorių.

Kiekvienam prašymą pateikusiam žvejojančiam žuvų išteklių naudotojui atitinkamame

žvejybos bare suteiktinų teisių naudoti tam tikrus žvejybos įrankius kiekis apskaičiuojamas pagal šią

formulę:

𝑎 = (𝑑 ×0,5

Nb) + (𝑑 × 0,5 ×

𝑠1 + 𝑠2 + 𝑠3

𝑣1 + 𝑣2 + 𝑣3) × (1 − 0,03 × 𝑝𝑠 − 0,01 × 𝑝𝑝)

čia:

a – žvejojančiam žuvų išteklių naudotojui suteiktinų teisių naudoti tam tikrus žvejybos įrankius

tam tikrame žvejybos bare kiekis (metrais);

d – didžiausias leidžiamas atitinkamame žvejybos bare naudoti tam tikrų verslinės žvejybos

įrankių kiekis (metrais);

Nb – žvejojančių žuvų išteklių naudotojų skaičius tam tikrame bare;

50 proc. barui nustatyto didžiausio

leidžiamo naudoti tam tikrų verslinės

žvejybos įrankių kiekio (metrais)

padalijama vienodai kiekvienam

istoriškai žvejybos bare žvejojančiam

žuvų išteklių naudotojui

50 proc. barui nustatyto didžiausio

leidžiamo naudoti tam tikrų verslinės

žvejybos įrankių kiekio (metrais)

padalijama proporcingai kiekvienam

istoriškai žvejybos bare žvejojančiam

žuvų išteklių naudotojui pagal jo

žvejybos pastangų dalį bendrose to baro

pastangose per paskutinius trejus metus

atskirai skirtingiems įrankiams

(pastangos dienomis 30 m statomu

tinklaičiu ir pastangos dienomis gaudyklei)

VIENODO PADALIJIMO

KRITERIJUS

ISTORIŠKUMO

KRITERIJUS

46

s1, s2, s3 – atitinkamai per paskutinius trejus kalendorinius metus žvejojančio žuvų išteklių

naudotojo žvejybos pastangos tam tikrais įrankiais atitinkamame žvejybos bare dienomis 30 m

statomu tinklaičiu ar gaudykle);

v1, v2, v3 – atitinkamai per paskutinius trejus kalendorinius metus visų atitinkamame žvejybos

bare žvejojančių žuvų išteklių naudotojų bendros pastangos tam tikrais įrankiais atitinkamame

žvejybos bare dienomis 30 m statomu tinklaičiu ar gaudykle);

ps – žvejojančio žuvų išteklių naudotojo per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytų

sunkių pažeidimų skaičius;

pp – žvejojančio žuvų išteklių naudotojo per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytų

pažeidimų, kurie nebuvo pripažinti sunkiais, skaičius.

SUDERINTA:

Pvz.: jei didžiausias leidžiamas naudoti statomųjų tinklų kiekis žvejybos bare 10 000 m ir bare žvejoja

4 žuvų išteklių naudotojai, tai 50 proc. didžiausio leidžiamo naudoti statomųjų tinklų kiekio 5 000 m

padalinama 4 žuvų išteklių naudotojams kiekvienam suteikiant perleidžiamąją teisę naudoti 1 250 m

statomųjų tinklaičių, o likusieji 5 000 m paskirstomi kiekvienam proporcingai nuo jų pastangų dalies

bendrose žuvų išteklių naudotojų pastangose tame bare per paskutinius trejus kalendorinius metus.

47

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

(Data)

48

1 priedas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žvejybos barai ir jų ribos

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pagrindas įteisinti Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną buvo

tuo metu veikusio Tarptautinės Baltijos jūros žvejybos komiteto reikalavimas, draudžiantis žvejybą

tralais akvatorijoje, kurios gylis mažesnis nei 20 metrų. Pirmiausia priekrantė buvo suskirstyta į barus,

kurių kiekvieno ilgis pakrantės linija buvo 3 kilometrai. Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio

pabaigoje, kai verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje pradėjo sparčiai plėtotis, žvejų

pageidavimu, barų ribos buvo pakoreguotos pagal tam tikrus orientyrus ant kranto, kurie buvo aiškiai

matomi iš jūros. Dabar galiojančios žvejybos barų ribos patvirtintos 2007 metų gruodžio 12 d. LR

Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-551, su vėliau šis įsakymas papildytas, nustatant ir žvejybos

barų geografines koordinates. Vis dėlto toks suskirstymas nevisiškai atitinka šios dienos poreikius

reguliuojant ir kontroliuojant verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje. Didelė dalis įmonių žvejoja

daugiau negu viename žvejybos bare. Vienu laivu, taigi tuo pačiu įrankio ženklu, žvejoja ir priekrantės

zonoje ir už jos ribų Lietuvos teritorinėje jūroje.

Įvertinus geografines žvejybos barų charakteristikas, aplinkosauginius bei antropogeninius (miestų

gyvenviečių artumas, privažiavimas prie jūros) ypatumus Baltijos jūros priekrantės žvejybos barus

tyrėjai grupuoja į septynis ruožus.

1 lentelė. Baltijos jūros priekrantės suskirstymas ruožais, atsižvelgiant į žvejybos aktyvumą,

produktyvumą, bei aplinkosauginius bei antropogeninius faktorius

Nr. Ruožo

pavadinimas

Apibūdinimas Žvejybos

barai

Ruožo plotas,

km2

1 Nidos Nuo pasienio iki Pervalkos 1 - 5 48,7

2 Neringos Nuo Pervalkos iki naujos perkėlos 6- 12 67,3

3 Smiltynės Nuo naujos perkėlos iki pietinio molo 13 -15 14,3

4 Girulių Nuo šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko 16 -19 33,3

5 Pajūrio Pajūrio regioninis parkas 20 - 22 66,5

6 Palangos Nuo Nemirsetos iki Kunigiškių 23 - 26 118,7

7 Šventosios Nuo Kunigiškių iki pasienio 27 -29 39,7 Šaltinis: MTTV projekto ,,Verslinės žvejybos įrankių kvotų Baltijos jūros priekrantės žvejybos baruose (iki 20

izobatos) nustatymas“ galutinė ataskaita. Klaipėdos universitetas, 2016.

50

Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos.

Baras Barų ribų aprašymas

1

Nuo Lietuvos-Rusijos sienos iki pirmo (piečiausio) įvažiavimo į paplūdimį Neringoje.

(Orientyras - nusileidimo į pliažą laiptai ir namukas ant apsauginio paplūdimio kopagūbrio

(APK.)

2

Nuo piečiausio įvažiavimo į paplūdimį Nidoje iki šiauriausio įvažiavimo į paplūdimį Nidoje.

(Orientyras - betoninis kelias į paplūdimį ir APK stovintis baltų plytų pastatas.)

3

Nuo šiauriausio įvažiavimo į paplūdimį Nidoje iki taško, kur už apsauginio kopagūbrio

praeinančioje elektros linijoje išsiskiria storas atraminis stulpas.

4

Nuo taško ties elektros linijos stulpu iki Preilos prieplaukos.

( Orientyras - gelbėjimo stotis.)

5 Nuo Preilos prieplaukos iki įvažiavimo į paplūdimį ties Pervalka.

6

Nuo įvažiavimo į paplūdimį ties Pervalka iki geodezinio bokšto ant Vinkio kopos. (Ant

kranto ryškesnių orientyrų nėra, tik įvažiavimas į pliažą per APK.)

7

Nuo geodezinio bokšto ant Vinkio kopos iki geodezinio bokšto ant Avių kalno. (Krante

orientyrų nėra. Ant APK - mažo plytų namelio griuvėsiai.)

8 Nuo geodezinio bokšto ant Avių kalno iki Juodkrantės pasienio užkardos stebėjimo bokšto.

9 Nuo Juodkrantės pasienio užkardos iki geodezinio bokšto ant Oimio (Eumo) kalno.

10 Nuo geodezinio bokšto ant Oimio (Eumo) kalno iki pasieniečių bokšto.

11

Nuo pasieniečių bokšto iki piečiausio aukštos įtampos linijos stulpo.

(Aiškių orientyrų jūros krante nėra.)

12

Nuo piečiausio aukštos įtampos linijos stulpo iki įvažiavimo į paplūdimį ties II perkėla per

Klaipėdos sąsiaurį.

13 Nuo įvažiavimo į paplūdimį ties II perkėla iki Smiltynės gelbėjimo stoties.

14 Nuo Smiltynės gelbėjimo stoties iki šiauriausio įvažiavimo į Smiltynės paplūdimį.

15 Nuo šiauriausio įvažiavimo į Smiltynės paplūdimį iki Klaipėdos uosto pietinio molo.

16

Nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki I Melnragės gyvenvietės šiaurinės ribos. (Orientyras

- navigacinis ženklas ant APK.)

17 Nuo I Melnragės šiaurinės ribos iki upelio, įtekančio tarp I ir II Melnragių.

18

Nuo upelio tarp I ir II Melnragių iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos. (Parko ribos

orientyras - paplūdimyje įkasti vertikalūs stulpai.)

19 Nuo Pajūrio regioninio parko pietinės ribos iki laiptų ties Olando kepurės kalnu.

20

Nuo laiptų ties Olando kepurės kalnu iki Pajūrio regioninio parko rezervatinės zonos pietinės

ribos.

(Orientyras: Rikinės upelio įtekėjimas į paplūdimį ir įkasti vertikalūs stulpai.)

21 Nuo parko rezervatinės zonos pietinės ribos iki šios zonos šiaurinės ribos.

22 Nuo Pajūrio regioninio parko rezervatinės zonos šiaurinės ribos iki parko šiaurinės ribos.

23 Nuo Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos iki Palangos tilto.

24 Nuo Palangos tilto iki įvažiavimo į paplūdimį ties “Lino'' sanatorija.

25 Nuo įvažiavimo prie jūros ties “Lino'' sanatorija iki Kunigiškių pasieniečių bokštelio.

26

Nuo Kunigiškių pasienio bokštelio iki įvažiavimo prie jūros ties Monciške. (Orientyras -

takelis išeiti į pliažą žmonėms su negalia.)

27

Nuo įvažiavimo į pliažą ties Monciške iki Šventosios upės žiočių.

(Taškas ties senaisiais uosto vartais prie pietinio molo.)

28

Nuo Šventosios upės žiočių iki Būtingės terminalo.

(Prie kranto yra įrengtas nutekamųjų vandenų išleistuvas.)

29 Nuo Būtingės terminalo iki Lietuvos-Latvijos sienos.

europos regioninĖs politikos...

Documents