Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

EUROPOS STUDIJŲ SEMINARŲ PROGRAMA

Asist. I. Normantė

2012

Europos studijų seminarai (praktiniai užsiėmimai) bus skirti Europos vystymosi ir integracijos procesams analizuoti. Nagrinėjami klausimai susiję su Europos ir ES vidiniais ir išoriniais politikos aspektais bei problematika. Europos studijų programa labiausiai orientuojama į kursus apie politinius, ekonominius, kultūrinius ir teisinius procesus Europos Sąjungoje ir Europos valstybėse bei šių procesų analitinį tyrimą.

Seminarų metu bus nagrinėjamos iš anksto suformuluotos temos. Savarankiškų studijų palengvinimui pridedami temų aprašymai, taip pat rekomenduotinas literatūros sąrašas. Seminarų lankomumas privalomas, studentai privalo atvykti į seminarus perskaitę plane nurodytą literatūrą ir pasiruošę analizuoti.

Semestro metu studentai turės paruošti 1 rašto darbą (pristatyti iki balandžio 26 dienos, pavėlavus 1 dieną referatas vertinamas (–) 1 balas, pavėlavus daugiau negu 1 dieną, refaratas nepriimamas).

Referatų temos pateikos aprašo pabaigoje.

Seminarų vertinimas:

Dalyvavimas seminaruose (aktyvus įsitraukimas į diskusijas, pranešimų parengimas, oponavimas, papildymas) – 3 balai (pranešimas 2 balai, oponavimas 1 balas. Atsižvelgiama į studentus papildomai įsitraukiančius į diskusijas).

Referatas - 1 balas.

Lankomumas 1 balas (už praleistus seminarus be pateisinamos priežasties atsiskaitoma raštu)

Reikalavimai rašto darbui: 12 – 15 puslapių apimtis (šriftas – 12 dydis, tarpai tarp eilučių 1,5 intervalo). Rašto darbe studentams privaloma suformuluoti temos problemą, temos aktualumą, tikslą, uždavinius, surinkti ir išanalizuoti literatūrą bei pateikti savarankiškus apibendrinimus.

Pranešimo vertinimo kriterijai. Studentai turi parengti 10 – 15 min pranešimą – prezentaciją paskirta seminaro tema, remiantis rekomenduota literatūra. Bus atsižvelgiama į papildomos literatūros panaudijimą ir analizę. Pranešime būtina išskirti, kokiais literatūros šaltiniais naudotąsi, rengiant pranešimą, temos aktualumą, temos probleminius aspektus ir padaryti reziumuojančius apibendrinimus. Teigiamai vertinamas pranešėjo inovatyvumas (klausimų uždavimas auditorijai, mini – diskusijos surengimas ir pan.).

Oponavimo vertinimo kriterijai. Oponuojantys studentai, išklausę pranešimo turi išsakyti teigiamus ir neigiamus pastebėjimus. Užduoti pranešėjui minimum du klausimus ir jį papildyti. Oponentas turi būti visiškai susipažinęs su seminaro temomis. Nesant pranešėjui, oponentai išanalizuoja ir pristato auditorijai seminaro temą. Teigiamai vertinamas oponento kritiškumas ir įžvalgumas, papildant pranešėją naudinga informacija.

1

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

Seminarų temosI. VIENINGOS EUROPOS IDĖJOS RAIŠKA (seminaro pobūdis pranešėjai ir oponentai)

Europos vieningumo refleksija Antikoje ir Viduramžiais.

Europos vienijimosi projektas – Paneuropos idėja.

Pokario Europos federalistinė integracijos vizija.

Literatūra:

1. Kazlauskas R. Europos idėja: Rytai ir Vakarai Graikų politinėje filosofijoje//Sociologija. Mintis ir veiksmas. 1999.- Nr. 2.

2. Allan M. Williams. Europos Bendrija. Vilnius, 1996.3. A. Junevičius. Europos Sąjunga. Kaunas, 1999. 4.  R. Mc Allister. Nuo Europos Bendrijos iki Europos Sąjungos. Vilnius, 2000.5. Coudenhofe – Kallery. Paneuropos ABC. Kaunas. 1932.6. Kasparavičius A., "Paneuropos idėjų raiškos ir kontūrų Lietuvoje klausimu", Europos idėja

Lietuvoje: istorija ir dabartis, V., 2002.7. Dužinskas R. Europos Sąjungos raida ir funkcionavimas : mokomoji knyga. 20118. Vitkus G. Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Eugrimas, 2008 (žiūrėti, kad

būtų atnaujinta versija)9. Spurga S.  Europos Sąjungos plėtra ir integracija : mokomasis - metodinis leidinys. 2009

(Internetinė prieiga: http://wdn.ipublishcentral.net/vilnius_gediminas_technical_university/viewinside/206611169109629)

10. Pavilionis Ž. Europos integracija ir civilizacijų susidūrimas// Politologija/ 1999, Nr. 1.11. Maniokas K. Europos Sąjungos plėtra ir Europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių

įsijungimas į Europos Sąjungą. Vilnius: Eugrimas, 200312. Moravcsik, Andrew, Europos pasirinkimas: socialinė paskirtis ir valstybės galia nuo

Mesinos iki Mastrichto, Vilnius: Margi raštai, 2008.

2

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

II EUROPINĖS EKONOMINĖS – POLITINĖS SISTEMOS SUSIFORMAVIMAS

Europinio Konstitucionalizmo esmė

Kapitalistinio gamybos būdo susiformavimas Europos miestuose

Europos politika ir ekonominė integracijos teorija

Literatūra

1. Paulikas, V. 2004. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas : vadovėlis. Vilnius2. Pukelienė V., „Ekonominė integracija: teorija, ES politika ir procesai“. 20081. Hix, S. 2006. Europos Sąjungos politinė sistema. Vilnius. Eugrimas2. Fulcher, J. 2007 Kapitalizmas: labai trumpas įvadas. 3. Nauji vėjai kapitalizmo atsiradimo teorijose: viduramžių miestai kaip Vakarų Europos

iškilimo priežastis. Recenzija. Internetinė prieiga: (http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/60/190-197.pdf)

4. Weber, M. 1864-1920: Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. Vertė Z. Norkus. Vilnius : Pradai, 1997.

5. Navickas V. Europos Sąjungos rinkų ypatumai. KTU, Technologija 6. Junevičius A. Europos Sąjunga. Kaunas, 1999.

3

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

III EUROPOCENTRIZMO SAMPRATA IR JO PLĖTRA

Europinio tapatumo koncepcijos raiška

Europinio tapatumo ir nacionalinės valstybės dilema

Europeizacijos sąvoka Europos studijų diskurse

Literatūra

1. Delanty G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė.2002. Vilnius2. Europos mentaliteto istorija Vilnius 1998. P. 395 – 428 p.3. Magiar – Graželytė A. Europinė pilietybė: identifikavimo skerspjūviai. Politologija 2002 Nr.

3 (27)4. Brubaker R. Pilietybė ir tautiškumas Vilnius 1998.5. Kasčiūnas L. Europos Sąjungos plėtros ir politikos kaita: „trečiojo kelio“ paieškos.

Internetinė prieiga (http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/52/3-32.pdf) 6. Ranonytė, A. Tautinis ir europinis tapatumas: suderinamumas ir raiška.

Internetinė prieiga (http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Filosofija/Fil001_009.pdf)7. Švarplys, A. Europinio tapatumo sunkumai: diskursas, kultūra, politika ir post-

nacionalizmas. Internetinė prieiga (http://www.ku.lt/sociologija/files/2008-2.p.91-109.pdf)8. Rubavičius V. Pilietinis europietiškumas: nacionalumo dekonstravimas ir kitas.

Internetinė prieiga (http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/42/VYTAUTAS_RUBAVICIUS.pdf)

9. Maniokas K. Europeizacijos ir jos vieta Europos intergracijos teorijoseInternetinė prieiga(http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/2002-4_28/str4.pdf)

10. Kasčiūnas, L. Europos Sąjungos plėtros politikos kaita: „Trečiojo kelio paieškos―. Politologija, 4 (52), 2008

11. Taljūnaitė M. Pilietybė ir socialinė Europos integracija : monografija. 2005

Papildomai:

12. Taljūnaitė M. Pilietybė ir socialinė atskirtis šiuolaikinėje Europoje. FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2004. Nr. 4. P. 46–49

4

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

IV EUROPOS TEISINĖS TRADICIJOS SUSIFORMAVIMAS

Šiuolaikinės demokratijos interpretacijos (globalizacijos kontekstas, Europos demokratijos deficito problema)Teisinės valstybės idėja: mitas ar būtinybėŠiuolaikinės teisės ištakos ir pagrindiniai principai

Literatūra1. Held, D. Demokratijos modeliai. 2002. Vilnius2. Bytmanas D., Boilas K. Demokratija: klausimai ir atsakymai. Klaipėda 19973. Švarplys, A. Kokia demokratija Europos sąjungai? Skirtingos demokratinio deficito

strategijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2010/1(26), ISSN 1392-335.4. Siedentop, L. Europos demokratija. 2003. Vilnius5. John A. Usher. Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai. 2001.6. Vaišvila A., Teisinė valstybė nuo optimizmo iki realybės. Jurisprudencija, 2001, t. 19(11);

48547. Vaišvila A., Teisinė valstybė ir jos perspektyvos. Jurisprudencija, 2000,  T. 15(7),

ISSN 1392-6195. p. 18-32.8. Vaišvila A. Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000.9. Kūris E. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija/Glendon M. A.

“Vakarų teisės tradicijos“. Vilnius. 199310. Hart H. L. A. Teisės samprata. Vilnius: Pradai, 1997.11. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004.12. Lastauskienė G. Vertybiškai neutrali teisės samprata. Jos ženklai Lietuvos teisinėje mintyje

ir praktikoje // Teisės problemos. T. 51. 2006.13. Vaišvila A., Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu. (Straipsnio prašyti pas dėstytoją)

Papildomai:14. Namavičius Z. Suverenitetas ir ES teisė. Internetinė prieiga:

(http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/07.pdf)

5

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

V VISUOTINĖ INTERNACIONALIZACIJA IR INTERGRACIJA

Integracijos samprata ir tipai (neofunkcionalizmas, liberalus tarpvyriausybiškumas, institucionalizmas, daugiapakopis valdymas, konstruktyvizmas.)

Nacionalinis suverenitetas Europos integracijos kontekste

Šiuolaikinės globalizacijos samprata ir europa: nacionalinės valstybės dinamika

Literatūra:1. Švarplys A., Matulionis A.V. Konceptuali kaita Europos integracijos teorijose.

Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 2, p. 104 – 1132. Riomeris M. Suverenitetas. Vilnius 19973. Magiar – Graželytė A. Europinė pilietybė: identifikavimo skerspjūviai. Politologija

2002 Nr. 3 (27) p. 8-124. Smith. A.D. Nacionalizmas XX amžiuje. Vilnius. 1996.5. Williams A. Europos Bendrija. Vilnius. 19966. Borchertas D. Europos integracija. 4 – tas leid. Liuksenburgas. 19957. Daugėlienė, R. ES ekonominė integracija: priežastys, raida, perspektyvos. 20118. Gilpin, A.R. Globalinė tarptautinių santykių ekonomija. Vilnius. 19989. Junevičius, A Europos Sąjunga. Kaunas, 1999.10. R. Mc Allister. Nuo Europos Bendrijos iki Europos Sąjungos. Vilnius, 2000.11. Pukenis, R. Teisės vaidmuo išsaugant tautinį tapatumą globalizacijos sąlygomis.

Internetinė prieiga: (http://www.minfolit.lt/arch/14501/14984.pdf)12. Kėrytė, Ž. Pilietiškumo konstravimas globalumo kontekste: NVO vaidmens kaita

Lietuvoje Internetinė prieiga: (http://culturesociety.vdu.lt/wp-content/uploads/2011/01/4.-%C5%BDivil%C4%97-K%C4%97ryt%C4%97-Construction-of-Citizenship-in-a-Global-Context-The-Change-of-NGOs%E2%80%99-Role.pdf)

6

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

VI EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCINĖ SANDARA IR VEIKLOS PRINCIPAI

Europos bendrijų evoliuciją į Europos Sąjungą (Mastrichto, Amsterdamo, Nicos sutartys)

Lisabonos sutarties trumpa charakteristika ir vertinimai.

ES institucijų sudarymo tvarka, principai ir kompetencijos

Literatūra

1. Allan M. Williams. Europos Bendrija. Vilnius, 19962. A. Junevičius. Europos Sąjunga. Kaunas, 1999.3. K. Maniokas. Pagrindiniai Amsterdamo sutarties ypatumai. Amsterdamo sutartis ir

Lietuvos pasirengimas narystei ES. Vilnius, 1997.4. Europos Sąjungos sutartis.5. Amsterdamo sutartis.6. Nicos sutartis.7. Hix, Simon, Europos Sąjungos politinė sistema, Vilnius: Eugrimas, 2006; 8. Moravcsik, Andrew, Europos pasirinkimas: socialinė paskirtis ir valstybės galia nuo

Mesinos iki Mastrichto, Vilnius: Margi raštai, 2008.9. Dužinskas R. Europos Sąjungos raida ir funkcionavimas : mokomoji knyga. 201110. Vitkus G. Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Eugrimas, 2008 (žiūrėti,

kad būtų atnaujinta versija)11. Maniokas K. Lisabonos sutarties implikacijos Lietuvai: kvalifikuota dauguma ir ES

darbotvarkėInternetinė prieiga (http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/55/69-88.pdf)

12. Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos : su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta sutartimi. 2010

13. Europos Sąjungos Lisabonos strategijos įgyvendinimas Lietuvoje : atvirojo koordinavimo metodo taikymo analizė : straipsnių rinkinys 2008

14. Rakutienė, S. Dvorak, J. Europos Sąjungos Lisabonos sutartis: esminiai pokyčiai ir diskursai. Internetinė prieiga: (http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_2029-0225.V_8.PG_251-258/DS.002.0.01.ARTIC)

15.V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. Vilnius, 2004.16.  Europos Sąjunga iš arčiau. Vilnius, 2000. (11 - 44 p.).17.  Europos Sąjunga- institucinė sąranga ir politikos aktualijos. Vilnius, 2000 (108-134

p).

7

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

VII LIETUVA EUROATLANTINĖS INTEGRACIJOS PROCESE Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir naujų raidos vektorių pasirinkimas. Lietuvos kelio į ES raida ir narystė. Lietuva Europos Sąjungoje- pliusai, minusai ir perspektyvos

Literatūra

1. Vilišipauskas R. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: poveikis ekonominei politikai ir reguliavimui. Internetinė prieiga (http://www.elibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_pinigu_studijos/Pinigu_studijos_1999_04_03.pdf)

2. Vilišipauskas R. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės. 20013. Vilišipauskas R. Europos Sąjunga ir Lietuva: plėtra, reformos ir ekonominiai

santykiai : mokomoji medžiaga. 20014. Maniokas K. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą : būklės, perspektyvų ir

pasekmių studija. 19975. Maniokas K. Europos Sąjunga ir Lietuva : Europos sutartis ir pasirengimas

integracijai į bendrąją rinką 19976. Maniokas K. Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija : Vidurio ir Rytų Europos

valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą . 20037. Maniokas K., Vilpišauskas R., Žeruolis D. (red.), Lietuvos kelias į Europos

Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės sąjungoje. Vilnius: Eugrimas, 2004;

8. Vilčinskas, M. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą : institucijų ir organizacijų žinynas / 1999

8

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

PAPILDOMOS PRANEŠIMŲ TEMOS:

„Šengeno erdvės“ įvedimo vertinimai ir įtaką Europos pilietybės perspektyvai.

Europos Sąjungos plėtra ir perspektyvos

2013 metų Lietuvos pirmininkavimo ES iššūkiai ir galimybės

9

Asist. Inga Normantė el. p. ingalileikyte@gmail.comEUROPOS STUDIJOS. PROGRAMA. 2012

EUROPOS STUDIJŲ REFERATŲ TEMOS

1. Vieningos Europos idėja iki Šumano plano.2. Europos studijų esmė ir paskirtis.3. Europos plėtra: Vakarų ir Rytų istorinė – kultūrinė ir geopolitinė sąveika.4. Europeizmo samprata ir idėjos koncepcinė raida.5. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą6. Baltijos šalių integracija į Europos Sąjungą7. Europos Sąjungos Bendrosios Užsienio ir Saugumo politikos susiformavimas8. Integracija Europos Sąjungos vystymosi raidoje9. Lietuvos ekonominės integracijos gairės10. Europos ekonominės erdvės vystymąsis11. Europos Sąjungos atvirojo koordinavimo metodas12. Turikos integracijos į Europos Sąjungą: realijos ir perspektyvos13. Probleminiai regionai Europos valstybėse. ES regioninė politika14. Lietuvos ir Europos Sąjungos regioninė politika15. Lietuvos „regiono lyderės“ idėja ir vertinimas Europos kontekste16. Europos Sąjungos parama Lietuvai rengiantis narystei17. Lisabonos sutarties įtaką ES politikai18. Priėjimo (į) ir išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygos19. Europos Sąjungos institucinė sandara20. X – Europos Sąjungos institucijos veikla ir kompetencijos21. Lietuva Europos Sąjungoje: privalumai ir trūkumai22. Europos Sąjungos pirminės teisės samprata23. Europos Bendrijų sprendimų priėmimo procedūros24. Valstybių narių kompetencijos perleidimas ES institucijoms. Suvereniteto problema25. Europos Sąjungos pirmieji trys plėtros etapai26. Ketvirtoji Europos Sąjungos plėtros banga ir jos problemiškumas27. Europos Sąjungos Regioninės politikos samprata

(Pastaba. Suderinus su dėstytoju, galima pateikti savo temas)

10