210

2006 metais leidykla Versus aureus ileido hu-manitarini moksl srities filosofijos kryptiesdaktaro docento T. Kaerausko mokslin mo-nografij Filosofin poetika. Knygos autoriuspasirinko itin aktuali ir ndieniame Lietuvosakademiniame humanitariniame diskurse darlabai menkai gvildent filosofins poetikos te-m. Rengiant monografij naudotasi funda-mentalia Antikos, klasikins ir neklasikins fi-losofijos, egzistencializmo, iuolaikini msty-toj veikalais. i knyga gali bti naudinga netik filosofijos, bet ir kit humanitarini moks-l atstov tiriamojoje veikloje, nes joje plto-jama tematika apima ne tik filosofines, bet irsocialines, istorines, filologines, religines, me-nines problemas. Todl Filosofin poetika tu-rt sudominti ne tik filosofus, bet ir iuolai-kins visuomens analitikus, istorikus, filolo-gus, taip pat kalbotyrininkus, religijotyrininkus,menotyrininkus.

Monografija skiriama filosofinei poetikai,kuri pltojama kaip egzistencializmo filosofi-jos, hermeneutikos ir fenomenologijos tsa.Nors filosofin poetika paremta atskira menoaka poezija, ji taikoma vairioms kultrosraikos sritims interpretuoti. Remiantis filoso-fins poetikos modeliu, pateikiamas poiris gyvenamj pasaul kaip mogaus krybinerdv. Vadovaujantis iuo poiriu, apmsto-mas ne tik menas, bet ir pasaulvaizdis, religi-

ISSN 13921126. PROBLEMOS. 2008 73

FILOSOFIN POETIKA: NUO ANTIKOS IKI I DIEN

Kaerauskas T. Filosofin poetika. Vilnius: Versus aureus, 2006. 280 p.ISBN 9955-699-17-5

ja, dorov ir kultra apskritai. Monografij su-daro penkios dalys: pirmojoje aptariama filo-sofins poetikos samprata, pristatomas filosofi-ns poetikos modelis, pateikiami pagrindiniai fi-losofins poetikos bruoai; antrojoje iekomafilosofins poetikos itak klasikinje filosofi-joje, pradedant Platono ir Aristotelio filoso-fini pair aptartimi ir baigiant filosofinei po-etikai lemtingu XIX a. vykusiu mstymo l-iu ir sigaljusia neklasikine filosofija bei po-etinio mstymo svarbos S. Kierkegaardo,F. Nietzsches, M. Heideggerio koncepcijoseapmstymu; treiojoje aptariamas filosofins po-etikos ir estetikos, egzistencins fenomenologi-jos, hermeneutikos santykis, irykinamas i sri-i sveikos filosofinio mstymo kontekste pro-blemikumas; ketvirtojoje apmstomi svarbiau-si filosofins poetikos aspektai, analizuojant me-taforos ir kultros santyk bei vykio, mokslo, gy-venamojo pasaulio, intersubjektyvumo, tikrovsir iliuzijos ssajas egzistencinio mstymo perspek-tyvoje; penktojoje bandoma apibrti filosofinspoetikos apimt, iekant filosofins poetikos irhermeneutikos, egzistencins teologijos, egzis-tencializmo filosofijos humanistinio aspekto ga-lim sankirtos ir skirties tak.

i filosofins poetikos studija parayta tur-tinga, gyva lietuvi kalba, joje gausu drsi i-tar ir nauj filosofini valg, puikiai kom-ponuot paties autoriaus kuriam lietuvik

211

filosofin odyn. Knygos autorius ia tartumsurengia tikr kalbos puot, kuri, rodos, su-sirenka ne tik jo filosofines pairas, bet ir pa-i mini dstymo manier paveik tokie ms-tytojai kaip Platonas, Aristotelis, S. Kierkega-ardas, F. Nietzsche, M. Heideggeris, J. P. Sar-treas, H. G. Gadameris, P. Ricoeuras, J. Baud-rillardas, A. liogeris. Monografojoje gausune tik visikai nauj T. Kaerausko silom lie-tuvik filosofini termin, bet ir turbt taivienas svarbiausi dalyk tie terminai nratik rafinuotos kalbos paiekos, bet esmingasbandymas kalba pasiekti tai, kas yra anapus jos esmingj tikrov.

Monografijoje vyrauja krybinga, gyva min-ties energija, tam tikra laisvos filosofins dis-kusijos su skirtingoms filosofinms tradicijomsir srovms priklausaniais mstytojais atmosfe-ra. Btent dl ios prieasties Filosofins po-etikos negaltume priskirti prie sudting sun-kiasvori ir todl atkakli mstymo pastangreikalaujani filosofini veikal. i knyga ska-tina skaitytoj ilaisvinti savj mint ir neju-ia umegzti nebyl dialog su paiu autoriu-mi. Monografija parayta laisvu, akademiniofilosofavimo diskursui kiek svetimu stiliumi,nesilaikant mokslinms studijoms bdingogrietos struktros modelio, o todl gana smar-kiai nutolstant nuo analitinio filosofavimo tra-dicijos. Ms manymu, dl ios prieasties ne-maai priekait galt pareikti iuolaikinsfilosofijos analitikai. Taiau atidesnis skaityto-jas netruks pastebti ir tai, kad Filosofinje po-etikoje pasirinktos temos tyrimas skleidiamasnuoseklia chronologine tvarka: monografija pra-dedama filosofins poetikos itak (Platonas,Aristotelis) paiekomis, toliau apmstomi gy-venimo ir egzistencializmo filosof (S. Kier-kegaardas, F. Nietzsche) poetinio mstymoypatumai ir einama iuolaikins kalbins her-meneutikos (H. G. Gadameris, P. Ricoeuras)analizs link.

Pirmojoje monografijos dalyje Filosofinspoetikos paradigma, kuri, ms manymu, ga-lt bti vertinama kaip vienas nuosekliausiaiparayt ios knygos skyri, aikiai ir kompak-tikai, n per ingsn nenutolstant nuo anali-tins filosofini tyrinjim tradicijos, pateikia-ma filosofins poetikos samprata, idstomi pa-grindiniai filosofins poetikos bruoai, prista-tomas filosofins poetikos modelis. Kas yra tojifilosofin poetika? Regis, jau pats klausimasgali bti vertinamas kaip gana prietaringas.Juk, pasakyt ne vienas filosofijos istorikas, fi-losofija yra tai, kas skverbiasi daikt link, kasneatsiejama nuo racionalaus mstymo pastan-g ir nuo paios tikrovs. Taiau poezija taikalbos telkinys, grynasis odi aismas, netu-rintis jokio ryio su tikrove ir teikiantis peniliuzijoms. Tokia buvo Antikos mstytojo, su-krusio pirmj filosofini pair sistemmonijos istorijoje, Platono nuostata. Jei pri-tartume iai miniai, galtume sakyti, kad tarpfilosofijos ir poezijos veriasi neveikiama pra-raja. Taiau tolesn filosofijos istorija liudijak kita: XIX a. S. Kierkegaardo ir F. Niet-zsches pastangomis susitinka svokinis ir poeti-nis mstymas, taigi lyg ir vyksta tam tikra filoso-fijos ir poezijos sintez. Kaip atkreipia dmespats monografijos autorius, XIXXX a.filosofijos lis neatsiejamas nuo jos poetiza-vimo, nepaisant to, kad filosofin poetika sie-kia antikinius laikus. Kitaip sakant, klasikinsfilosofins poetikos paradigma tapo filosofijosatsinaujinimo altiniu (p. 74). Ms manymu,tai itin tiksli itara, puikiai nusakanti neklasi-kins filosofijos esm ir fiksuojanti tam tikrpoetinio mstymo atgimimo vyk, neatsiejamnuo Heideggerio egzistencializmo. Todl gali-me sakyti, kad Filosofinje poetikoje skleidia-ma filosofijos ir poezijos santykio analiz, pa-sitelkiant egzistencializmo mstytoj pasaky-tas idjas, regis, tam tikru antiplatonikuoju b-du sutaiko dvi nesuderinamas kalbas filo-

212

sofijos kalb, nukreipt nemogik daiktlink, ir poezijos kalb, atitrkusi nuo tikro-vs apskritai ir besiskleidiani grynj esmianapusybje tai, ms manymu, neabejoti-nai patvirtina ios monografijos naujum, ori-ginalum ir aktualum humanitarini mokslvykdom tyrinjim plotmje.

Knygoje gana aikiai isikristalizuoja dvie-j filosofins poetikos linij analiz antiki-n, atstovaujanti svokiniam mstymui, ir eg-zistencialistin, apimanti poetin mstymo b-d. Tai iai studijai suteikia neabejotino min-ties nuoseklumo ir tokio pobdio moksliniamstyrinjimams taip reikalingo aikaus pasirink-tos problemos struktravimo.

Filosofinje poetikoje itin isamiai nagrin-jamas kalbos ir tikrovs, kalbos ir egzistenci-jos santykis. Autorius teigia, kad netikslu ir netklaidinga bt prieinti kalb ir gyvenim, nes kalba atvira egzistencijai, o mogaus eg-zistencija kalbin (p. 152). i bendra kal-bos ir egzistencijos terp leidia rastisfilosofinei poetikai (p. 152), paymi Kae-rauskas. Tokiu bdu parodoma, kad ne tik patsmogaus gyvenimas skleidiasi kalbinje ter-pje, bet pastaroji tampa ir tam tikra moksloradimosi slyga, bet koki civilizacins paan-gos galimybi pagrindu. Visgi skaitant i kny-g lyg ir lieka neaiku, koks filosofins poeti-kos ir tikslij moksl santykis, kokiu bdu fi-losofin poetika pasiekia gamtamoksl. Mo-nografijos autorius remiasi E. Husserlio min-timi, es gyvenamasis pasaulis turi maitinti tiks-liuosius ir gamtos mokslus (p. 157), ir pabr-ia, kad net tiksliesiems mokslams vai-singa taikyti poetinio vykio model (p. 157).Taigi kyla klausimas, ar ms gyvenamasis pa-saulis, E. Husserlio vardijamas kaip Lebeswelt,btinai yra poetinis, ar visi jame vykstantys eg-zistenciniai vykiai gali bti traktuojami kaip po-etiniai, kokios egzistencinio vykio poetikumoslygos.

Monografijoje gvildenamas ir filosofinspoetikos santykis su ontologija, gyvenimo iregzistencializmo filosofija, fenomenologija,etika, estetika, hermeneutika; tai platus filo-sofins poetikos problematikos spektras, ga-na aikiai nusakantis jos apimt ir ribas. Norsfilosofins poetikos modelis konstruojamas re-miantis tam tikra meno aka poezija, jis tai-kytinas labai plaiai vairios kultrins rai-kos sritims. Na, o pati poezija, kaip rykja iosstudijos puslapiuose, yra tikroji ne tik kult-ros, mogaus egzistencijos, bet ir filosofijos es-m, o poezijos, kaip ir visos kultros, esm yrametafora. Tad galbt kur kas tiksliau filosofi-n poetik bt traktuoti ne tik kaip galimfilosofavimo priemon, bet kaip savarankikvisavert filosofijos disciplin?..

Knygoje plaiai analizuojamas antikins irneklasikins filosofijos santykis filosofins po-etikos kontekste. ia irykinamos Aristote-lio pateiktos filosofins poetikos sampratosmodifikacijos ir galimos transformacijos i eg-zistencializmo ir gyvenimo filosofijos per-spektyvos kadangi antikin ir egzistencialis-tin mstym skiria itisos epochos, monogra-fijoje fiksuojami joms bdingi idjiniai liaiir konceptualios metamorfozs, todl filosofi-ns poetikos recepcija XIX a. idj istorijojesteigiasi, kaip pabria knygos autorius, nei-vengiamai probleminiu bdu, reikalaujaniuplai filosofini akademini diskusij.

ioje studijoje susitinka senoji filosofin po-etika kaip tragedijos krimo meno samprata,skleidiama Aristotelio Poetikoje, ir kaip nau-jasis filosofinis poiris, rykjantis iuolaikinjehermeneutikoje, fenomenologijoje, egzistencia-lizmo filosofijoje. Todl, perfrazuojant Aristo-tel, galima sakyti, kad ia susitinka filosofijakaip tai, kas vyko i tikrj, ir poezija kaip tai,kas galt vykti pagal tikimyb ir btinyb.

Jovil Kotryna Bareviit