24

ISSn0258-0802.LITERaTūRa201153(4)

FRANzO KAFKOS KŪRYBOS RECEPCIJA LIETUVOJE (1939–1989)

Jadvyga BajarūnienėVilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros profesorė

ŽymusmodernistinėsprozoskūrėjasFran-zasKafka(1883–1924)yrapasiekęstokiądidžiulę pomirtinę šlovę, kad aprėpti jokūrybos recepciją darosi vis sudėtingiau.Kiekvienojeepochoje(pradedantnuotre-čiojoxxa.dešimtmečio),kiekvienoslite-ratūrologųkartos ji naujai perskaitoma irpervertinama,vykstanuolatinėsdiskusijosdėltinkamųmetodų,leidžiančiųkuoadek-vačiausuvoktimeninįšiorašytojopasaulį.Kafkosprozoshermetizmas,tekstų„prie-šinimasis“ aiškesnei prasmei, įtampa dėlkuriamo „tarsi-realybės“ efekto ir absur-diškųfantastiniųvaizdiniųbeikitinaraty-voypatumaisteigiaįvairiausiasinterpreta-cijosgalimybes.

Pirmasis Kafkos kūrinys lietuvių kal-ba pasirodė 1939 metais, tai yra pačiojeLietuvos nepriklausomybės pabaigoje.Žurnalas„naujojiRomuva“ išspausdinoapsakymą „atmestas prašymas“ (vokiš-kas pavadinimas „Die abweisung“ su-galvotas Maxo brodo)1, kartu tai buvo vienintelis nepriklausomos Lietuvos pe-

1 Tokį pat pavadinimą („Die abweisung“, liet.„atstūmimas“, žr. FranzKafka,Pasakojimai, Vilnius: baltoslankos,2009,30,vertėTeodorasČetrauskas)turiirapie1906m.parašytaKafkosparabolė,išspausdinta(darbepavadinimo)1908m.žurnale„Hyperion“,ovė-liauįtrauktaį1913m.išėjusįtrumpųpasakojimųciklą„betrachtung“(liet.„apmąstymai“arba„Stebėjimas“).

riodikojepasirodęsaustrų rašytojo teks-tas. Tiesa, leidėjus apkaltinti vėluojantvargu ar galima –Kafkos apie 1920m.parašytą apsakymą brodas išleido tik1936metais.apsakymo veiksmas vykstatolimojeneįvardytoješalyje (pagaldetalesją galima identifikuoti su Kinijos imperi-ja;kiniškųmotyvųKafkoskūrybojeyrairdaugiau), aprašomo miestelio gyventojaikenčia biurokratų savivalę ir tironiją. Kaimiesteliopiliečiųdelegacijaryžtasikreiptisįvyriausiąjįmokesčiųrinkėjąsuprašymuskirtifinansinęparamąsudegusiamkvarta-lui atstatyti, šis prašymas atmetamas, kaip iki šiol buvo atmetami ir visi kiti prašymai. Keisčiausia,kadgyventojaisutokiapadė-timi yra ne tik susitaikę, bet ši atmetimosituacija jiems tampa gyvybiškai svarbia.Tokiąparadoksalią įžvalgągalima sieti susavitaKafkosnusižeminimo(vok. Demut) filosofija2 .

Redakcijos komentare lietuvių skaity-tojuidarnepažįstamasturėjęsbūtiautoriusapibūdinamas tokiais žodžiais: „Kafka –vienasžymiausiųpaskutiniometovokiečių

2VienamesavoaforizmųKafkarašo,kadvisiškasirnuolatinisnusižeminimaslemiąs„stipriausiąsantykįsu aplinkiniu žmogumi“.Žr.Franz Kafka, Das erzäh-lerische Werk. Erzählungen, Aphorismen, Brief an den Vater,band1,berlin:Rütten&Loening,1988,385.

25

rašytojųirkovotojųužhumanizmąiržmo-gauslaisvę.“3 Akivaizdu, kad toks, nors ir neklaidingasapibūdinimasneišreiškianeišio rašytojo tematikos, nei poetikos ypa-tumų,neijospecifiniožvilgsnioįtikrovę.Kokios konkrečios priežastys paskatinožurnalo „naujoji Romuva“ redakciją arvertėjąpasirinktibūtent šįapsakymą,be-liekaspėlioti.norspaaiškinimąrastigalirbūtų galima. Paskutinėje apsakymo past-raipoje kalbama apie jaunus žmones, ku-rietokiavergiškapadėtimipradedareikštitylų nepasitenkinimą, net nenujausdami,kokiųpasekmiųgaliturėtibundantimaiš-todvasia.Žinant,kad„naujojiRomuva“savopriedermemanėesant„drumstival-džiosramybę“4, šio Kafkos apsakymo pa-sirinkimasneatrodoatsitiktinisarbentjauatitikoidėjinęleidiniokoncepciją.

SovietinėokupacijailgamužkirtokeliąKafkos kūrybai plistiLietuvoje.Penkias-dešimt metų trukusiu sovietiniu laikotar-piuKafkosrecepcijaLietuvojemažaikuoskyrėsinuošio rašytojokūrybossklaidos(būtųtiksliausakyti„antisklaidos“)kitosesocialistinio bloko šalyse.

Šeštuojuseptintuojuxxa.dešimtme-čiaisliteratūrosistorijosearkritikųatsilie-pimuoseKafkospavardėpaprastaiminimatarp „dekadentinės literatūros“ atstovų.antai kai kurių lietuvių prozininkų mė-ginimus „sekti naujausias modernistinesVakarų Europos literatūros kryptis, mėg-džiotitokiusmodernistus,kaipM.Prustas,D.Džoisas,F.Kafka“Lietuvių literatūros

3FranzasKafka,„atmestasprašymas“,Naujoji Ro-muva,1939,21–22,461–463.[Komentaras–461].

4 albertasRuzgas,„naujojiRomuva“–žurnalas,su-vokęspriedermędrumstivaldžiosramybę“,http://www.lrytas.lt/-12282871281226816303-naujoji-romuva-%C5%bEurnalas-suvok%C4%99s-priederm%C4%99-drumsti-vald%C5%bEios-ramyb%C4%99.htm.

istorijos vienas iš autoriųVincas Galinisvertinakaipnegatyviątendenciją5.

apsiskaitę, literatūros vertę suvokian-tys, tačiau dėl savo oficialių įsipareigo-jimų socialistinės ideologijos sistemaimoderniuosius Vakarų rašytojus smerkętometoliteratūroskritikaibeiaukštipar-tiniaiveikėjaibuvopriverstielgtisdvivei-diškai. Tokios ambivalentiškos laikysenos pavyzdys galėtų būti antanas Venclova(1906–1971). Pripažindamas, pavyzdžiui,KafkosirMarcelioProustotalentą,jiskar-tulaikėsavopareigaparodytiišjųkūrybossklindantį pavojų socialistinei sąmonei.Savo kalboje, pasakytoje LTSRRašytojųsąjungos atvirame partiniame susirinki-me (1963.II.28), Venclova stengėsi savokolegas atbaidyti nuo šių autorių: „Taip,draugai,buvoirProustas,irKafka–dudi-delio talento nelaimingi kapitalistinės vi-suomenėsmenininkai,ligosirkitųsąlygųpasmerktivienumai,knaisiojimuisisavyje.Taip,jie,nugalėdamisavoligą,vienišumą,tragišką izoliaciją nuo visuomenės, dide-lėmis pastangomis sukūrė savo kūrinius.Tačiautragiškųišimčiųnegalimapaverstitaisykle.“6Ištiesųparadoksalu,kad–bentišpirmožvilgsnio–apolitiškoturinioKaf-koskūrybaatrodėkeliantitokįdidelįpavo-jųtotalitarinėssistemosstabilumui.

Kitavertus,lietuvių,ypačakademinis,jaunimas,siekęssusipažintisutuometne-oficialiai kursuojančių Vakarų autorių, išjų irKafkos, kūriniais, kartu tyliaimani-festavo ir savo opozicines nuostatas7. Kaf-

5 Lietuvių literatūros istorija iii, 2 dalis, Vilnius: Mintis,1965,621.

6Cit.pagal:DonataMitaitė,Tomas Venclova. Bio-grafijos ir kūrybos ženklai,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,2002,23.

7Žr.Elenabaliutytė,Laiko įkaitė ir partnerė: lie-tuvių literatūros kritika 1945–2000, Vilnius: Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,2002,89.

26

koskūrybaveikė irdisidentinio judėjimoLietuvojedvasią.TomuiVenclovaišeštojodešimtmečiopabaigojeseptintuojudešimt-mečiu Kafka buvo vienas iš svarbiausiųautorių8.1963–1973m.VenclovaVilniausuniversitete dėstė apžvalginį xx a. Va-karų literatūros kursą9. Šalia anatole’ioFrance’o, Romaino Rollando, Prousto,JamesoJoyce’o,HerbertoWellso,ThomoMannoirkitųkanoniniųVakarųEuroposiramerikosrašytojųVenclovaskyrėpaskai-tąirKafkoskūrybai.LygindamasJoyce’ąirKafką(akcentuotataippatbiografinėpa-ralelė–šierašytojaigimėmiestuose,Dub-line ir Prahoje, kuriuose kryžiavosi skir-tingos kultūros), lektorius pažymėjo, kadabukūrėjailiteratūrojepadarėperversmą,tačiautaspoveikisvertintinasskirtingai–airiųrašytojaspadarėtechninįperversmą,oišeivisišbohemijossostinės–pasaulė-žiūrinį. Venclovos nuomone, Kafka pra-lenkė tokius vokiečių kūrėjus, kaip antaiJohannąWolfgangąGoethe,RainerįMariaRilke’ę,Th.Manną.Turėdamas omenyjeKafkos(broduiskirtą)prašymąpomirtiessunaikintijorankraščius,Venclovanepra-leidoprogoskandžiaipažymėti,kad„mūsųšalis vienintelė, kuri ilgą laiką „vykdė“Kafkos testamentą“10. Pažymėtina, kadtokios mintys Vilniaus universiteto audito-rijojebuvoskleidžiamosPrahospavasarioišvakarėseirneišvengiamaidarėmažesnęardidesnęįtakąideologinėmstometoaka-deminėsbendruomenėsnuostatoms.

Kafkoskūrybosrecepcijospradžiąso-vietiniolaikotarpioLietuvoježenklinavė-

8Mitaitė,ten pat,32.9 Straipsnio autorėTomoVenclovos paskaitųVil-

niausuniversiteteklausėsipagal1967m.pavasariose-mestroprogramą

10TomoVenclovospaskaitųkonspektai(išasmeni-niostraipsnioautorėsarchyvo).

lyvojo apsakymo „bado meistras“ („EinHungerkünstler“)11 vertimas, išspausdin-tas1965m.spalio30d.savaitraščio„Li-teratūrairmenas“numeryje12. Trumpame redakcijoskomentareKafkaapibūdinamaskaip rašytojas, kuris „daugiausia fiksavoliguistus, tamsius išgyvenimus, beviltiš-kasvidinesbūsenas,pilnasneaiškiosbai-mės, temdžiusias nelinksmą jo gyvenimą<...>“13. Kartu skaitytojui paaiškinama,kadKafka,būdamas„beviltiškumo,juodovienišumoskelbėjas“,nevienamekūriny-je„atspindėjokaikuriuosobjektyviussavogyvenimolaikoprocesusirreiškinius,kaikuriuos esminius jo gyventos tikrovėskonfliktus“14. Pažymėtina, kadKafka dėlsavo „beviltiškumo“ nėra smerkiamas,atvirkščiai,naudojantatitinkamąretoriką,siekiamaiškeltitokiusjokūrybosbruožus,kuriaisgalėtųbūtinusakomakadirsocia-listiniorealizmoliteratūra.

Kafkos„badomeistras“,kalbantisapiegilią menininko krizę ir nuolatinę frus-traciją, apie meno beprasmiškumą, antravertus, įteigiantis būtinybę siekti, tegu irabsurdiškais būdais (tai yra badavimu,fiziniuišsekimu),tobulumo15,ištiesųga-

11ŠįapsakymąKafkasukūrė1922m.,taispačiaismetais jis buvo išspausdintas žurnale „neue Runds-chau“.Vėliauapsakymasbuvoįtrauktasįtopatiespava-dinimorinkinį,išėjusį1924m.,jauporašytojomirties.

12apsakymovertėjunurodytasa.antanaitis,norstikrojipavardė–Juozasaputis.Tekstasiliustruotasal-gimanto Švažo raižiniais. Šis vertimas vėliau taip patįtrauktas į „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijojepasirodžiusiąrinktinęFranzKafka,Procesas. Pilis. No-velės,Vilnius:Vaga,1994,1995.naujaiįlietuviųkalbąšį apsakymą (pavadinimu „badautojas“) išvertė Če-trauskas.Žr.:FranzKafka,Pasakojimai, Vilnius: Baltos lankos,2006,2009.

13FrancasKafka,„badomeistras“,Literatūra ir me-nas, 1965m.spalio30d.,6.(Redakcijoskomentaras)

14 Ten pat.15 Michael Müller, „Ein Hungerkünstler“, Franz

Kafka. Romane und Erzählungen,Stuttgart:PhilippRe-clamjun.,1994,299–300.

27

lėjo atliepti gūdų sovietmetį išgyvenusiųlietuviųmenininkųaspiracijas.neįprastaiatrodyti turėjo ir kafkiškoji bado moty-votraktuotė–badasčiarodomasnekaipsocialinisreiškinys,operkeliamasįmeta-fizinįlygmenį.

Septintojo dešimtmečio Lietuvos kul-tūriniame ir literatūrologiniame diskurseinformacijaapieKafkoskūrybąbeiasme-nybęvisdartebuvominimaliirsporadiš-ko pobūdžio. Prie šio rašytojo recepcijosužuomazgų prisidėjo kultūros ir menožurnalas „nemunas“, savo puslapiuoseišspausdinęsfragmentąišKafkosromanoAmerika16 ir algimanto bučio komenta-rus Prahoje išleistiems Kafkos laiškamsMilenai17. Prieš ištrauką „oklahomos te-atras“ (iš romanoAmerika) įdėtoje trum-poje įžangoje apie autorių taikliai apibū-dinama rašytojo kuriamomeninio pasau-lio savitumas, žmogaus koncepcija.Kaipteigiamas momentas pažymėtina tai, kadšiame straipsnelyje išvengta tendencingųar neigiamų Kafkos kūrybos aiškinimų.Skaitytojasinformuojamas,kaipįvairiaišįrašytoją interpretuoja skirtingų literatūroskritikos sroviųatstovai–nelygumetoduiarideologinėmsnuostatomsKafkaesąlai-komas griežčiausiu dekadentu, egzisten-cialistu, humanišku visuomeninės tiesosieškotoju. Taip lietuvių skaitytojas buvo

16 Francas Kafka, „oklahomos teatras. Romano„amerika“ fragmentas“, Nemunas, 1968, 5, 40–44.Išvertė Leonas Petravičius. PirmasisKafkos romanas,kurįautoriusrašė1911–1914m.,anksčiaubuvolabiaužinomaskaipAmerika(pavadinimąparinkobrodas,iš-leistas1927m.).Vėliau, remiantis įrašaisKafkosdie-noraščiuose, įtvirtintas pavadinimas „Der Verscholle-ne“.Visasromanotekstaslietuviųkalbaišėjo1997m.:Franz Kafka, Pražuvėlis (Amerika),Vilnius:Vaga,VertėČetrauskas.

17algimantasbučys.„MeilėMilenai“, Nemunas 4, 1969,40–41.

nukreipiamasįdiferencijuotąpožiūrįįšioprieštaringai vertinamo rašytojo kūrybospasaulį.

Tiesa,patiesromanointerpretacijayra,ypač šiandienos požiūriu, gana vienpusė.Pasitelkiant brodo liudijimus teigiama,kad romanas esąs vienas iš šviesiausiųir optimistiškiausių Kafkos kūrinių: „Pobegalinių kankinančių situacijų bei įvy-kiųlygperstebukląišsipildojo[herojausKarloRosmano–J.b.]karčiossvajonės,jis sugeba įveikti absurdiškas, priešiš-kasjėgas,besikėsinančiasį jožmoniškąjįorumą.“18atviraKafkos romanopabaiga(kūrinys liko nebaigtas) tiek tyrėjus, tiekskaitytojus verčia ieškoti atsakymo, koksbuvo tolesnis jaunojo herojaus likimas.Veiksmo finalą galima aiškinti dvejopai:oklahomosgamtosteatrasKarluiRosma-nui reiškia išsipildymą (meno sritis kaipamerikietiško racionalumo ir pragmatiš-kumopriešprieša) ir,atvirkščiai,kelionė įoklahomos kraštą aiškintina kaip mirtiespreliudija. Remiantis 1915m. rugsėjo 30d. įrašu Kafkos dienoraštyje (esą KarloRosmano laukiantis panašus likimas kaip ir romano ProcesasherojausJozefoK.)19 įtikinamesnė yra tragiškos baigties versi-ja. o pats oklahomos teatras naujesnėjekritikoje(Peterandréalt,oliverJahraus,Thomasanz)interpretuojamasneigiamoješviesoje–jisesąstikkitasmodernizuoto,anoniminiodidmiesčiogyvenimopavida-las, čia viešpatauja beprotiškas judėjimas

18 Nemunas,1968,40.(Redakcijoskomentaras)19 „Rossmanas ir K., nekaltasis ir kaltasis, galop

abuvienodainubaustimirti,nekaltesnis–lengvaranka,jisgreičiaupašalintas,negunužudytas.“(FranzKafka,Dienoraščiai. 1910–1923,Vilnius:Lietuvosrašytojųsą-jungosleidykla,2011,333.VertėČetrauskas.)

28

ir reklama. Oklahomos teatras atsisklei-džiapagaliauirkaipteismo metafora20.

Įdomu ar paradoksalu, kad artimesnępažintį suKafkos biografija ir asmenybe lietuviųskaitytojasgalėjopradėti iškartonuo vieno iš emocingiausių ir dramatiš-kiausių rašytojo gyvenimo tarpsnių – jomeilėsirlaiškųMilenaiJesenskaiistorijos.Pažymėtina,kadšivykusi,emocingo,pa-kylėtotonopublikacijalaisvanuobetko-kiųideologiniųKafkoskūrybosvertinimų,osusitelkiatiesasmeninėmis,intymiomisrašytojo gyvenimo problemomis ir kartupaaiškinajomeilėssampratą.Tikroji,ide-alizmoirmaksimalizmopaženklintameilėKafkai buvo neįgyvendinamas dalykas.Straipsnio autorius pažymi, kad Kafka,patyręs savo giliausią, aštriausią gyveni-momeilę,praturtinoepistoliarinępasaulioliteratūrą „reto grožio ir išmintiesmeilėslaiškais“21.

aštuntuoju praėjusio amžiaus dešimt-mečiuaustrųrašytojokūrybossklaidąturė-jostabdytitamtikriideologiniaiveiksniai,bendrasnaujomsmenoirliteratūrologijoskryptims nepalankus Lietuvos kultūriniogyvenimo klimatas. Kaip pažymi kritikėElena baliutytė, sugriežtinti ideologinępolitiką valdžią privertė 1972-ųjų pava-sarioįvykiaiKaune,todėlvisasaštuntasisdešimtmetis išsiskyrė regresyvumu (beje,irČekijoje,Kafkosgimtinėje)22.Visdėltotaippatvieno iš reikšmingiausių Kafkostekstų–novelės„nuosprendis“(„DasUr-teil“,1912)vertimasbuvosvarbusfaktas23.

20 Žr. Manfred Engel / bernd auerochs (Hrsg.),Kafka-Handbuch. Leben – Werk – Wirkung, Stuttgart-Weimar:J.b.Metzler,2010,184.

21bučys,ten pat, 41. 22baliutytė,ten pat,104–105.23FrancasKafka,„nuosprendis“,Vargšas muzikan-

tas. Austrų novelės,Vilnius:Vaga,1977,157–167.VertėadomasDruktenis.Vėliaunovelėbuvospausdinta„Pa-

„nuosprendis“rodoKafkosbrandžioskū-rybos pradžią, o jame plėtojamas ir neį-prastai pavaizduotastėvoirsūnauskonflik-tas lietuviųskaitytojuileidosusidarytibentpirminįvaizdąapievienąiškertiniųaustrųrašytojokūrybosproblemų.

antologijosVargšas muzikantas pabai-goje pateikiamoje trumpoje rašytojo cha-rakteristikojeneišvengtasociologizavimo,tokiųepitetų,kaipantai„kapitalistinis“ar„buržuazinis“.KaippagrindinėKafkoskū-rybos tema įvardijama „mažojo žmogausvienišumas ir bejėgiškumas kapitalisti-niamepasaulyje,jokonfliktaisubedvase,biurokratijos ir automatizmovaldomavi-suomenė.Taippatpažymima,kadKafkosproza,„kupinapesimizmoirrezignacijos,turėjo didelės įtakos moderniajai xx a.buržuaziniopasaulioliteratūrai“24.

aštuntojodešimtmečiopabaigojepasi-rodžiusiameLietuviškosios tarybinės enci-klopedijos5tomeKafkoskūrybosbruožai(realistinėstilistika,dalykiška,tikslikalba,siurrealistinėfantazija,daugiaprasmismi-tiškumas) nusakomi gana tiksliai, tačiauji pateikiama pirmiausiai kaip „kapitalis-tinio“ pasaulio atspindys: „absurdiškaissiužetais,košmariškomisvizijomisatsklei-džiamas„mažojožmogaus“bejėgiškumaskapit.[alistinių]santykių,biurokratiniofaš.[istinio] tipo režimo sąlygomis.“25 Kartu matyti,kokiaskurdidarbuvošiorašytojokūrybos recepcija aštuntojo dešimtmečio pabaigosLietuvoje.

saulinėsliteratūrosbibliotekos“serijojepasirodžiusiojerinktinėjeFranz Kafka, Procesas. Pilis. Novelės“,Vil-nius:Vaga,1994,1995.novelęįlietuviųkalbą(taippatpavadinimu„nuosprendis“)išvertėirEugenijusStriau-kas.Žr.FrancasKafka,Pataisos kolonijoje. Apsakymai, Kaunas:Europa,1994,32–43.

24 Vargšas muzikantas. Austrų novelės,251.25 Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 5, Vilnius:

Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas,1979,171.

29

Kafkos kūrybos sklaida Lietuvoje de-vintajamedešimtmetyje,palygintisuaptar-tu ankstesniu laikotarpiu, labai pagyvėjo.Dėmesį austrų rašytojo kūriniams, kaip irvisaimodernistineiVakarųliteratūrai,skati-noir,ypačnuodešimtmečiovidurio,Lietu-vojeprasidėjusivisuotinėliberalizacija.

1981metaisžurnalas„Metai“išspaus-dinoapsakymo„Pataisosdarbųkolonijo-je“(„InderStrafkolonie“,1919)vienoišgarsiausių šio autoriaus kūrinių, vertimąį lietuviųkalbą26.Tais pačiaismetaispa-galiaupasirodėirromanoProcesas(„DerProzeß“,buvorašomas1914–1915,brodoišleistas1925)lietuviškasvertimas27. Rei-kia konstatuoti, kad lietuviškasis romano leidimasstipriaivėlavo.Proceso rezonan-sasbūtųbuvęs,kaipgalimamanyti,kurkasstipresnis, jei jis būtų pasirodęs nors de-šimtmečiuanksčiau,kąjaukalbėtiapiedarankstesnįlaiką.Kafkosromaneplėtojamateismometaforaskaitytojuineišvengiamaiturėjo asocijuotis su sovietinio saugumometodais. Literatūros kritikas Efimas Et-kindasvienamesavostraipsniųminifaktą,kad komunistinėje Rusijoje „samizdate“anonimiškai išleistas Procesas intelektua-lųbuvopalaikytasrusųrašytojodisidentokūriniu28.

26FrancasKafka,„Pataisosdarbųkolonijoje“,Per-galė,1981,10,vertėČetrauskas.Vėliaušisapsakymasbuvospausdinamas„Pasaulinėsliteratūrosbibliotekos“serijojepasirodžiusiojerinktinėjeFranz Kafka, Proce-sas. Pilis. Novelės,Vilnius:Vaga,1994,1995.apsaky-mąįlietuviųkalbąišvertėtaippatStriaukas.Plg.:Fran-cas Kafka, Pataisos kolonijoje. Apsakymai, Kaunas: Europa,1994,3–31.

27 Francas Kafka, Procesas, Vilnius:Vaga, 1981.VertėantanasGailius.Šisromanasišleistasdarpenkiskartus(1994,1995,2004,2005,2011).

28EfimEtkind„KafkainsowjetischerSicht“,Franz Kafka: Themen und Probleme,hrsg.vonClaudeDavid,Göttingen:VandenhoeckundRuprecht,1980,229–237.

Tas faktas, kad Procesas lietuviškai gerokai vėlavo, ypač krenta į akis lygi-nantsuvertimaisįkitasbuvusiosocialis-tinioblokošaliųkalbas.anksčiausiai,t.y. 1936metais,Procesas pasirodė tuometudar laisvoje Lenkijoje (išvertė rašytojasbrunoSchulzas,kuriopatieskūrybosdva-sia artima Kafkos meniniam pasauliui). RusųkalbašisKafkosromanasišėjo1965metais,estų–1966metais.buvusiosaus-trijos–Vengrijosmonarchijos šalių kalbo-mis–čekųirvengrų–atitinkamai1958ir1966metais29.

Kafkos romanas Procesas yra vienas išsvarbiausiųirįtakingiausiųxxamžiausliteratūros kūrinių. Jis įtaigiai reflektuojaindividosantykįsuklastingomis,anonimi-nėmis išorinio pasaulio jėgomis, atsklei-džia žmogaus baimę, vienatvę, pasmerk-tumą,bergždžiaspastangasišsilaisvinti išmistinio teismo pinklių, suvokti tiesą irpasiektiteisingumą.

Praėjusio amžiaus devintasis dešimt-metis Lietuvos istorijoje buvo ypatingas,nes jau brendo Sąjūdis, vėliau išjudinęstautąišdvasinioirpolitiniosąstingio.Rei-kiapripažinti,kadKafkosreiškinysveikėnetikestetiškai,betir–ypačprisimenant1963metaisČekijojevykusiąkonferenci-ją, politiškai. Pažvelkime, kaip į KafkosProcesą reagavošioistoriniodešimtmečiopradžiojerašęlietuviųautoriai.

Vertėjas, germanistasantanas GailiusProcesą lydinčiame, informatyviame pa-baigos žodyje bene pirmą kartą lietuviųkalba išsamiaupristato romanoautorių irjo kūrybą. Skaitytoją supažindinęs su (to

29 Žr.MariaLuiseCaputo-Mayr/JuliusM.Herz,Franz Kafka. Eine kommentierte Bibliographie der Sekundärliteratur 1955 bis 1980, bern und Stuttgart:FranckeVerlag,1982.

30

meto) pagrindinėmis Kafkos kūrybos in-terpretacijos kryptimis (teologine, egzis-tencialistine, biografine, psichoanalitine),vertėjas reiškia nuomonę, kad, norint pa-aiškintišiorašytojokūrinius,vienometodonepakanka,įKafkąreikiažvelgtinekuriuonorsvienukampu,otiesiogkaipįtalentin-gą,įdomųirlabaisavitąrašytoją,pelnytaiužimantįgarbingąvietątarpxxa.pradžiosVakarųEuroposliteratūrosmeistrų30. Ko-mentuodamassvarbiausiusKafkosbiogra-fijos faktus, straipsnio autorius pabrėžiagyvenamosiosaplinkosypatumus,Prahos,kaipantrojopagaldidumąaustrijos–Ven-grijosimperijosmiesto,daugiatautiškumąir nacionalinius prieštaravimus, rašytojosocialinęizoliaciją,dvilypiussantykiussutėvu.Vertėjas irpabaigosžodžioautoriusskaitytojąįvedaįProcesodaugiaprasmiš-kumąir, ieškodamasraktošiamromanui,teigia, kad „kiekvienas kūrinys yra tamtikras pasaulio modelis – modelis tokio pasaulio,kokįjįmatokūrinioautorius“31. Teismo – nesuvokiamos, neaiškios ir ne-įveikiamos galios – simboliką lemiantiniūriirslogimerdėjančiosaustrijos–Ven-grijosimperijosatmosfera,nesugebėjimassuderinti valdininko pareigų su rašytojopašaukimu,nuolatabejojantis,neryžtingascharakteris, taigi istoriniai socialiniai beibiografiniai veiksniai. norsProceso įvy-kius Gailius bendresniu požiūriu aiškinakaip „žmogiškąją tragediją – apie susve-timėjimą ir beviltiškas žmonių pastangasapsiginti nuo žiaurios ir negailestingosaplinkos“,šiurpią irvaiduokliškąromanopabaigą jis gana tiesmukiškai susieja su

30antanasGailius,„FrancasKafka“,Francas Kaf-ka, Procesas,Vilnius:Vaga,1981,256.

31Ten pat,260.

„buržuazinės“ tikrovės egzistavimu, taippat reiškia įsitikinimą, kad „mums, žvel-giantiemsįKafkosgyvenimąirkūrybąišistorinėsperspektyvos,nepriimtinasjope-simizmas,joneviltis“32.

nors pabaigos žodžio žanras nereika-lauja griežtomoksliškumo, galima darytiišvadą, kadGailiaus straipsnis yra savitabiografinės, socialinės, hermeneutinės irmarksistinės kritikos tendencijų sintezė.Straipsnyje cituojamas kritikas Helmu-tas Richteris, vienos iš pirmųjų buvusio-je VDR išleistų monografijų apie Kaf-ką autorius33, atstovauja maždaug nuo 1960 metų pakitusiems Kafkos kūrybosvertinimams marksistinėje kritikoje –anksčiaumatomanegatyviai,jivėliaudėlneginčijamų estetinių privalumų imamasvarstyti palankesne dvasia34.

VienosišpirmųjųProcesui skirtos lie-tuviškosrecenzijosautoriusJuozasLauru-šasKafkos romanąapibūdinakaipknygąapietotalinęžmogausnelaisvęirvienąištragiškiausiųknygųpasaulioliteratūroje35. natūralu,kadlietuviųkritikas,turintome-nyje tometo istorinę ir politinęLietuvossituaciją, pirmiausiai pabrėžia nelaisvėsidėją. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai,kaddar„prieškariometais“lietuviųspau-dojeatsiradusiosKafkoskūrybosrecepci-josužuomazgosvėliaunebuvoplėtojamos.Įdomu,kadrecenzijosautoriusneprimenato fakto, kad austrų modernisto kūriniaisovietinėje erdvėjebuvonepageidaujami,opateikia,tiesa,įdomųirtaiklų,pasaulio

32 Ten pat,261,263.33 Helmut Richter, Franz Kafka. Werk und Entwurf,

Berlin: RüttenundLoening,1962.34 http:///www.kerber-net.de/literatur/deutsch/prosa/

kafka/baeume_int.pdf35JuozasLaurušas,„aitrialegorija“,Literatūra ir

menas,1982m.vasario18,5.

31

ir gyvenimo sampratą nusakantį Kafkoskūrybosirlietuviųliteratūrospalyginimą:„<...>rašytojonaujaisuvoktas,išgyventasir įprasmintas „pasaulio sielvartas“ likoatokiainuotųkelių,kuriuostiesėlietuviųliteratūros kūrėjai. Kokia palaima, kokianuskausmintaramybe,lyginantsuKafkoskūryba,padvelkia,pvz.,bobulėsžodžiaiišV.Krėvės„antanukoryto“:„Sopa,anūkė-li,visiemssopa.“Irvėliaulietuviųlitera-tūrasuKafkosprozabeveiknėraturėjusisąsajų<...>.“36

Laurušas atiduodaduoklę tarybiniamsKafkos kūrybos tyrėjams borisui Suč-kovui, Dmitrijui zatonskiui, VladimiruiDneprovui37, nešališkai nurodydamas, kadšieliteratūrologai,„iškeldamipagrin-dinę–humanistinę jokūrybosdimensiją,visas mistines bei idealistines interpreta-cijasatmeta ir šiodidelio rašytojoobjek-tyvų vertinimą sieja su jo pasaulėžiūra,socialine aplinka ir nacionaline savimone, sukonkrečiuistoriniulaiku“38.Tačiaulie-tuvių kritikui rūpėjo ne nušviesti Kafkoskūrybą tokiu marksistiniu požiūriu (norsminėti rusų kritikai daug vietos skiria irestetiniam Kafkos pasaulio savitumui), o įsigilinti, kiek tai įmanoma recenzijoje, įimanentinį romanopasaulį, joatmosferossavitumą,estetiką(kuriesanti,anotrecen-zento, „iš esmės antiestetiška“) bei poli-

36 Ten pat.37SovietinėjeRusijojeapieKafkąintensyviauimta

rašytiseptintuojudešimtmečiu,plg.borisSučkov,„MirKafki“,Franc Kafka. Roman, novely, pritči, Moskva, 1965;VladimirDneprov,Čerty romana XX veka, Mos-kva-Leningrad, 1965. zatonskio mokomoji priemonėFranc Kafka ir problemy modernizma (Maskva) buvo išleista1965ir1972m.zatonskisyrataippatstraipsnioapieKafkąautoriusakademinėjepenkiatomėjeVokiečių literatūros istorijoje.Žr.istorija nemeckoj literatury 5,Moskva:nauka,1976,222–236.

38 Laurušas, ten pat.

semantiką. Lietuvių kritikas polemizuojataip pat su Brodu (kuris buvo pirmasis Kafkos biografas, jo kūrybinio palikimoleidėjasiraiškintojas)irpaneigiajoįžval-gą,kadProcesasesąsreliginėalegorija39. Laurušastaippatpateikiakitųtyrėjųganapopuliariąir(ypačbuvusiosesocialistiniobloko šalyse) gają nuomonę, esą romanegalima įžvelgti autoriaus išpranašautusteroristinėsbiurokratijosbruožus,okartu,pasitelkdamasKafkoscitatą,esąplunksnagalinti žemės drebėjimus tik registruoti,betnepranašauti,tokiamaiškinimuiužbė-gaužakių.Recenzijabaigiamadviprasmiuapibūdinimu–autoriausvertinimu,Proce-sas esąs „be galo aitri imperialistinės ci-vilizacijos alegorija“40. Dviprasmė todėl,kadaštuntojodešimtmečioLietuvosskai-tytojas epitetą „imperialistinis“ nebūtinaigalėjotaikytiVakarųsistemai,ojįsusietiir su sovietiniu imperializmu.

SilvestroGaižiūno Procesui skirta re-cenzijaskaitytojąorientuojalabiauįben-drakultūriniuskontekstus.Kafkosromanoproblematika matoma egzistencialistinėješviesoje,recenzentasišvengiasąvokų„im-perialistinis“ar„buržuazinis“,susvetimėji-mąiržmogauspažeminimątraktuojakaipmodernauspasaulioduotybę:„TarpJoze-foK. „aš“ bei išorinio pasaulio juoduojapraraja,išorinispasaulis,empirinėtikrovėjamvirstanesuvaldoma,nepažintapabai-sa.Taigi šis F.Kafkos personažas tampa

39 Dar 1948 m. pasirodžiusioje studijoje Franco Kafkos tikėjimas ir mokymas (Franz Kafkas Glauben und Lehre)brodasreiškiamintį,jogProceso autorius, vaizduodamassavoherojauskančias,kartuapeliuoja įskaitytoją, siekdamas,kad jis sektųdieviškuoju įsaky-mu„Mylėksavoartimątaip,kaippatįsave“.Cit.pagal:Maxbrod,Über Franz Kafka, Frankfurt am Main: Fi-scherTaschenbuchVerlag,1991,256.

40 Laurušas, ten pat.

32

globaliniosusvetimėjimoauka,niūriausiųsusvetimėjimoformųkamuoliu“41.

Proceso protagonisto klaidžiojimus irieškojimusGaižiūnassiejasuviduramžiųlegendaapiešventąjįGralį(tik„F.KafkosGralis praradęs bet kokį šventumo nim-bą“) bei Richardo Vagnerio „Parsifaliu“(Titurelio personažu). Įžvalgus ir taiklusyra Kafkos Proceso palyginimas su Fio-doroDostojevskioromanuNusikaltimas ir bausmė,juolabkadšįrusųrašytojąKafkalaikė vienu iš didžiausių savo autorite-tų42.Gaižiūno recenzijaPrahos rašytojoKafkoskūrinįskatinamatytididžiųjųVa-karųEuroposromanų–Mannoužburtas kalnas bei Prousto Prarasto laiko beieš-kant – kaimynystėje. Vertintinos recen-zento pastangos nurodytiKafkos romanosąsajassubendresniaisliteratūrosprocesoreiškiniais,okartuatskleistiirjosavitumą.ToligražunesavaiminisdalykastuometubuvoiružsiminimasapiešventąGralįbeikrikščioniškuosiusidealus.

belieka paminėti katalikiškame kul-tūros žurnale „aidai“ 1984 metais pu-blikuotą (nurodyti tik autoriaus inicialai a.L.)straipsnį„FrancoKafkosilgakelio-nė į Lietuvą“.Proceso išleidimą lietuviųkalba autorius vadina neeiliniu literatūri-niu įvykiu ir pažymi, kad „Kafkos sugrį-žimo (įLietuvą) implikacijos,ypačvisosRytų Europos kontekste, driekiasi ana-

41 Silvestras Gaižiūnas, „Kafkiško Gralio paslap-tis“,Pergalė 3,1982,175–176.

42 Dieter Lamping, „Kafkas Lektüren“, Kafka-Handbuch, Leben-Werk-Wirkung, hrsg. von ManfredEngel/berndauerochs,Stuttgart-Weimar:J.b.Metz-ler,2010,33;MonikaSchmitz-Emans,„KafkaunddieWeltliteratur“,Kafka-Handbuch, Leben-Werk-Wirkung, hrsg.vonbettinavonJagowundoliverJahraus,Göttin-gen:Vandenhoeck&Ruprecht,2008,284.

pus literatūros ribų“43.apžvelgęs (šiamestraipsnyjeminėtas) Laurušo ir Gaižiūnorecenzijas, autoriusa. L. bando atsakytiįklausimą,kodėlsušiuomirusiurašytojujautiekmetųgrumiasimarksizmo-leniniz-moaparatasirkodėlšis„Trojosarkliu“va-dintasautoriuspagaliaugavoviząįLietu-vą.PrahosrašytojopoveikįRytųEuroposliteratūromspaaiškina,anota.L.,taaplin-kybė,kadRytųEuroposrašytojai,„nega-lėdamirealistiškaiaprašytisavoaplinkos,dažnai griebėsi kafkiškų alegorijų, para-bolių ir kriptogramų“44. Daugelis lenkų,čekų,vengrųirrusųrašytojų,nesutikdamisu oficialiai peršama nuomone, esą Kaf-ka fantastiniais vaizdais rodo „merdinčioburžuazinio pasaulio“ suirutę, šio rašyto-jokūrybąsupratokaipgiluminėsjųpačiųaplinkos tikrovės atspindį. Straipsnio au-toriuspabrėžiaKafkosprozosdvilypumą:jojerandame„austrijos-Vengrijosimperi-josbiurokratizmogriaučius,atpažįstameiržmogaus svetimėjimą kapitalistinėje san-tvarkoje“. antra vertus, „šiurpiausi Kaf-kospuslapiaiatskleidžiaateisiantįnaciųirbolševikų teismų-spektaklių, konclageriųirmasiniųžudyniųpasaulį“45.

Taigi straipsnio autorius, naudodama-sis politiniais, sovietinei ideologijai skir-tais argumentais, kartu prisilietė prie iršiaislaikais,taiyraxxIa.pradžioje,itinaktualiosKafkoskūrybosrecepcijosRytųEuropojetemos46.

43 http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=7460:franco-kafkos-ilga-kelion--lietuv&catid=425:198402&Itemid=483, 1.

44 http://www.aidai,3.45 http://www.aidai, 4.46 Šios problemos reikšmingumą patvirtina ir

2011m.lapkričio24–26d.Prahojerengiamamokslinėkonferencija„FranzKafka–Wirkung,Wirkungsverhin-

33

Prasminga šiuos ankstyvuosius, popirmojo Proceso leidimo pasirodžiusiuslietuvių autorių atsiliepimus palyginti sunaujesniaisvertinimais.KetvirtojoromanoProcesas leidimo (Vilnius: Baltos lankos, 2005) proga pasirodžiusiame jaunosiosliteratūros kritikų kartos atstovoMantau-to Ruzo straipsnyje sudėlioti kiti akcen-tai–čia jauatsiribojamanuopolitiniųarideologinių rakursų ir plačiau aptariamakafkiškoji absurdo ir transcendencijossamprata. Ruzo nuomone, Kafkos pasaulis nėra „monolitinis absurdas“ ir, nepaisantjo vaizduojamo pasaulio beprasmiškumoir atšiaurumo, „jame galime rasti aki-vaizdžių aliuzijų į kitą [t. y. metafizinę,transcendentinę–J.b.]tikrovę“47. Tiesa, recenzentas pernelyg kategoriškai igno-ruojanuomonętųkritikų,kurie„įsigudri-nakalbėtiapieKafką,kaipradikaliaiarti-kuliavusįsiaubingąmūsųamžiausdvasią,arnusipaistoikitokiolygio,kadpradedavadinti jį biurokratinėsmašinerijos kriti-ku“.autoriusnemano,„kadantiistoriniusKafkoskūriniusgalimeredukuotiįtokiasbanalybes,kaipamžiausdvasiaarbiuro-kratijos kritika“48. Tačiau vargu ar šiuosKafkos kūrinių problematikos aspektuslengvarankagalimaatmesti–atvirkščiai,pastarųjų dešimtmečių Vakarų tyrėjų jievisapusiškai nagrinėjami, ypač Kafkostaipįtaigiaiatskleistabiurokratijoskritika,rašytojoprofesijos(juristo,draudimonuonelaimingų atsitikimų eksperto) sąsajossu kūryba, jos poveikis rašytojo žodynui

derung,nicht-Wirkung“(„FrancasKafka–jopoveikis,kliudymasšiampoveikiui,poveikionebuvimas“).

47 Mantautas Ruzas, „Transcendencijos blyksniai F.Kafkosknygos„Procesas“absurdopasaulyje“,Lite-ratūra ir menas,2006m.liepos7d.,21.

48 Ten pat.

ir vaizdų sistemai, gyvenamojo politiniometo refleksijos49. Lietuviškos kritikos kontekste naujoviškai nuskamba Kafkosmeniniopasaulio lyginimassuMaurice’oblanchot, alberto Camus bei Samueliobecketto pasaulėvaizdžiu. Recenzentopožiūriu, šių rašytojų, totalaus visuome-nėssusvetimėjimovaizduotojų,kūryboje,palyginti suKafkospasauliu,yrakurkasdaugiau tuštumos, beprasmybės, niekio.o Kafkos herojai „nėra praradę tikslo,tikslasKafkospasaulyjeyra,tikjistrans-cendentinis, skendintis nepasiekiamuose metafiziniuose ūkuose“.nors JozefuiK., Procesoherojui,išsigelbėjimoviltisirne-pasiekiama,tačiaugalbūtjipadedantitam,„kad išgyventumėm šiapusinio pasaulioabsurdą“50.

Apibendrinant šias apie Kafkos Proce-są išsakytasnuomones, galimapažymėti,kad,kalbantapiešįrašytoją,kaipesminėproblema iškyla (metodinės) nuostatos irpožiūrio į jokūrybąpasirinkimas.Taippat akivaizdu, kad visokie kraštutinumai – pernelyg„pritempta“Kafkos idėjųaktua-lizacija,arba,atvirkščiai,tariamoantiisto-riškumosureikšminimas,rašytojokūrybosvisumosvaizdąneišvengiamaiiškreipia.

Grįžtant į devintąjį dešimtmetį reikiapabrėžti, kad savaitraštyje „Literatūra irmenas“ buvo prisimintos 100-sios Kaf-

49Plg.SanderGilman,„Kafkaalsbeamter“;Kaf-ka-Handbuch, Leben-Werk-Wirkung, hrsg.vonbettinavon Jagow undoliver Jahraus,Göttingen:Vandenho-eck &Ruprecht,2008,109–120;Ulfabraham,„KafkaundRecht/Justiz“,ten pat,212–223;Koch,Hans-Gerd/Wagenbach,Klaus(Hrsg.),Kafkas Fabriken, Marbach a.n.:MarbacherMagazin,2002;Glišvic,Dušan,Poli-tik im Werk Kafkas, Tübingen:FranckeVerlag.,1996;Winfried Possner, „Franz Kafkas Einreihungstabelleaufgefunden: bürokratismus-Kritik aus Erahrung“,Zeitschrift für Germanistik 4,1988,449–454.

50 M. Ruzas, ten pat.

34

kos gimimo metinės. Kafkos recepcijaiLietuvoje daug nusipelnęs antanas Gai-liuspirmąkartąlietuviškaiprakalbinošiorašytojo filosofinesminiatiūras, anot ver-tėjo,„keliaissakiniaisarkeliomispastrai-poms išreiškiančių gilią mintį“ („Tiltas“,„naujasis advokatas“, „Miesto herbas“, „bėgantys pro šalį“, „Geležinkelio kelei-viai“,„Šakalaiirarabai“)51.

1988metaislietuviųkalbapublikuotas,vėlgilabaipavėluotai,vienoišgarsiausiųrašytojopasaulėvaizdžiokvintesencijalai-komų Kafkos apsakymų „Metamorfozė“(„DieVerwandlung“,pirmąkartąišspaus-dinta 1915 m. ekspresionistiniame mėn-raštyje „Die weißen blätter) vertimas52. Kafkapristatomaskaipvienasišįdomiau-siųirprieštaringiausiųšiošimtmečiobele-tristų, kartu kažkodėl nurodant 1965me-tais.Maskvojeišleistąjokūrybosrinktinę,kuriąsudarėromanasProcesas ir pluoštas novelių. (Tai skamba tarsi paguodimas,kadlietuviųskaitytojassuKafkoskūrybaikitolturėjogalimybęsusipažintiišrusiš-kųvertimų.)

Devintojodešimtmečiopabaigojepasi-rodėirpirmojisuKafkasusijusimokslinėpublikacija. nijolės Jurkėnienės straips-nis skirtas komparatyvistinei Kafkos ap-sakymo „Metamorfozė“ (tiesa, autorė šįtekstą priskiria novelės žanrui) ir niko-lajaus Gogolio (1809–1852) apsakymo„nosis“ analizei. abu tekstai aptariamialogizmo–moderniajailiteratūraibūdin-

51 Francas Kafka, Literatūra ir menas,1983m.rug-pjūčio27d.,10–11.

52FrancasKafka,„Metamorfozė“,Atodangos.Ver-timų almanachas, Vilnius: Periodika, 1988, 169–198.VertėČetrauskas.Vėliau šio apsakymovertimasbuvospausdinamasįvairioseKafkoskūrybosrinktinėse,išjųknygoje Šakalai ir arabai. Pasakojimai apie gyvūnus, Vilnius:Vaga,1999,145–202

gosmeninėsraiškos–požiūriu.TiekGo-golio, tiek Kafkos apsakymuose tikrovėselementaijungiamisufantastiniais,absur-diškais vaizdiniais, veiksmas plėtojamasiš daliespagal sapno (a)logiką.nors aburašytojai gyveno skirtingose epochose irskirtingomis politinio, socialinio, kultūri-niogyvenimosąlygomis,tuometuabiejo-se šalyse–Rusijoje iraustrijoje–Vengri-joje–jaubuvoprasidėję,autorėsteigimu,susvetimėjimo procesai. Jurkėnienė daroprielaidą,kadGogolisirKafka„savo„an-tiherojuose“ įkūnija individo ir visuome-nėskonfliktą,lemiamąkonkrečiųistoriniolaikotarpiosocialiniųaplinkybių“53.Taigiabiejų apsakymų personažai šiuo atvejuapibūdinamipagalrealizmoliteratūraibū-dingus vaizdavimo principus (istorinis irsocialinis charakterio determinuotumas). Toliau straipsnio autorė bando atsakyti įklausimą apie alogizmo funkcijas abiejųrašytojųkūriniuose ir teigia,kadGogolio„nosyje“alogizmaskaipvienaišmeninėsišraiškospriemoniųatliekasatyrinęfunk-ciją,oKafkaialogizmas–„veikiaumeni-niomąstymometodas“54.Tačiauabiejuosekūriniuosealogizmoprincipaspadedantisišryškinti „mažo žmogaus“ pasaulėjau-tos tragizmą, visuomenės biurokratėjimoprocesą, skatinantį bedvasiškumą, asme-nybėsniveliaciją,susvetimėjimą.Daroma(tiesa, pernelyg bendra) išvada, kadKaf-kos kūryboje alogizmas glaudžiai susijęssu to laikotarpio idealistinės filosofijosvyraujančiomis tendencijomis (omenyjeturima Arthuro Schopenhauerio ir Henri bergsonoteorijųpoveikismodernizmoli-

53nijolėJurkėnienė,„F.Kafkos„Metamorfozė“irn. Gogolio „nosis“: alogizmo principas“, Literatūra (mokslo darbai) 1989,31(3),Vilnius:Mokslas,37.

54 Ten pat,39.

35

teratūrai),oGogoliorealistinėjekūrybojealogizmomeninėpaskirtisesantišiektieksiauresnė– ją rašytojaspanaudoja satyri-niam tikslui55.

akivaizdu, kad tokie tipologiniai su-gretinimaivisadapadedaišryškintilygina-mųautoriųarkūriniųspecifiniusbruožusir verčia gilintis į panašumų ir skirtumųpriežastis.Tasfaktas,kadremiamasiirtometo požiūriu senstelėjusia (ar nepakan-kama)kritine ir teorine literatūra,autorėsatliktągretinimąšiektiekmenkina,tačiaujosstraipsnisvertintinaskaipnepretenzin-gasbandymasįlietuviškąliteratūrologijoskontekstąįtraukti tuometudarmažaina-grinėtąKafkos–vienoišžymiausiųxxa.modernistinėsprozoskūrėjų–kūrybą.

beje, šiuolaikinėje kafkologijoje taippat ieškoma Gogolio ir Kafkos kūrybossąlyčio taškų. Yra duomenų, kad KafkaskaitėGogoliolaiškus(Kafkabuvoaistrin-gas laiškų, autobiografijų skaitytojas)56. bandomaišsiaiškinti,arKafkayraskaitęs

55 Ten pat, 41.56 EkkehardW.Haring, „Dasbriefwerk“,Kafka-

Handbuch, Leben-Werk-Wirkung, hrsg. von ManfredEngel/berndauerochs,Stuttgart-Weimar:J.b.Metz-ler,2010,391.

ir rusų klasiko kūrinius ir ar apsakymas„nosis“galėjoturėtiįtakosaustrųrašyto-jo„Metamorfozei“.Tyrėjųnuomonėsšiuoklausimu skiriasi: Markas Spilka, pavyz-džiui,teigia,kadKafkaGogolioapsakymukaipgalimušaltiniunesinaudojo,ovienoišžymiausiųKafkosbiografijosirkūrybostyrėjųHartmutobinderionuomone,„no-sis“ turėjo tiesioginę įtaką „Metamorfo-zei“ – abiejuosekūriniuose iracionalūs irfantastiškidalykaitaipintegruojamiįfik-cijospasaulį,tarsijųbendrasbuvimasbūtųsavaime suprantamas dalykas57.

Po1990metųstraipsniųapieKafkąpa-sirodėaukštųjųmokyklųdarbuose,studijųknygose, kituose leidiniuose58. Tačiau jųaptarimas jau peržengtų šiame straipsny-je nubrėžtas Kafkos recepcijos Lietuvojechronologinesribas.

57Žr.SandraPoppe,„DasmittlereWerk“,Kafka-Handbuch, Leben-Werk-Wirkung, hrsg. von ManfredEngel/berndauerochs,Stuttgart-Weimar:J.b.Metz-ler,2010,165.

58StraipsnioautorėspublikacijųsąrašasapieKafkąišspausdintasžurnaleLietuva ir Čekija,2002,2–4,53.naujai (vertimokokybė čia nebus aptariama) šį apsa-kymąįlietuviųkalbąpavadinimu„Persimainymas“iš-vertėStriauka.Žr.FrancasKafka,Pataisos kolonijoje, Kaunas:Europa,1994,54–94.

ZUR REZEPTION DES SchAffENS VON fRANZ KAfKA IN LITAUEN (1939–1989)

Jadvyga Bajarūnienėz u s a m m e n f a s s u n g

In diesem beitrag werden die Eigentümlichkeitender Rezeption des Schaffens von Franz Kafka in Li-tauenvon1939bis1989,d.h.vondemletztenJahrderUnabhängigeitanbiszumVorabendderWieder-herstellung des unabhängigen Litauen überblickt.DasersteWerkvonKafka(dieErzählung„Dieab-weisung“)erschienaufLitauisch1939,danachwur-de aber dieVeröffentlichung vonKafkas Schriften

füreinelangezeitunterbrochen,daKafka,wieauchanderewesteuropäischeModernisten,alsdekadent,das heißt, dem sozialistischen Selbstbewusstsein als schädlich,betrachtetwurde.DenbeginnderKafka-RezeptionimSowjetlitauenmarkiertdieVeröffentli-chungderErzählung(„EinHungerkünstler“,1965).DiesesJahrzehntwarwegendereinsetzendenLibe-ralisierungsprozesse für dieWirkungvonKafka in

36

Gauta20111025 Autorės adresas:Priimtapublikuoti20111122 Vokiečiųfilologijoskatedra

Vilniaus universitetasUniversitetog.5LT-01513

El.paštas:j.bajaruniene@gmail.com

Litauenrelativgünstig(1968erschienaufLitauischdasoklahoma-FragmentausdemRoman„DerVer-schollene“sowieeinKommentarzuKafkasbriefenanMilena.JedochwarderProzessderVerbreitungvon Kafkas Schaffen in Litauen, besonders in den 70erJahren,unsystematisch,auchwurdederPragerDichter unterschiedlich, widersprüchlich und tenden-ziell bewertet – mal wurde er als ein pessimistischer und somit der „sozialistischen“Welt fremdeautorgesehen,malalseinKritikerderkapitalistischenGe-sellschaft akzeptiert. Eines der Hauptwerke von Kaf-ka,derRoman„DerProzess“wurdeinsLitauischeerst1981übersetzt.EbensomitVerspätungkonnten

dielitauischenLeserKafkasbekannteErzählungen„DasUrteil“ (lit. 1977), „In der Strafkolonie“ (lit.1981)sowie„DieVerwandlung“(lit.1988)lesen.

ErstmitderWiedererlangungderUnabhängig-keit konnte sich der Prozess derKafka-aneignungohne Hindernisse gestalten. Die bekanntesten Er-zählungen und Romane wurden mehrmals verlegt,es erschienen neue Übersetzungen z.b., „Der Ver-schollene“(lit.1997),„Tagebücher1910–1923“(lit.2011) und andere. In wissenschaftlichen und Kultur-zeitschriften,inbegleitendenartikelnzuverschiede-nenlitauischenausgabenwurdeKafkasSchaffenundPersönlichkeit ausführlich besprochen und analysiert.