galvos smegenys
DESCRIPTION
I kurso MF 2 paskaitu skaidresTRANSCRIPT
GALVOS SMEGENYS
2011.02.03
Paskaitos konspektas:
ftp://193.219.163.103Vartotojas: studentas
Staptažodis: studentas
Dviejų paskaitų turinys• Galvos smegenų dalys• Galvos smegenų skilveliai ir smegenų skysčio apykaita• Galvos smegenų kamienas ir smegenėlės• Gumburinės smegenys ir smegenų pusrutuliai
GALVOS SMEGENŲ FILOGENEZĖ IR ONTOGENEZĖ1. Priekinių, vidurinių ir rombinių smegenų atsiradimą nulėmę evoliucijos veiksniai.2. Rombinių smegenų diferenciacija į pailgąsias ir užpakalines smegenis (tiltas ir smegenėlės).3. Priekinių smegenų diferenciacija į tarpinės ir galinės smegenis.4. Vidurinių smegenų evoliucinis konservatyvumas ir/ar funkcijų redukcija.
Uoslė
Rega
Klausa irpusiausvyra
Galvos smegenų dalių išsivystymas:1. Rombinės smegenys: pailgosios ir užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės).2. Vidurinės smegenys.3. Priekinės smegenys: tarpinės ir galinės smegenys.4. Smegenų kamienas: pailgosios smegenys (stormuo), tiltas ir vidurinės smegenys.
4 mėnesių Suaugusio
Galvos smegenų dalysRombinės smegenys: pailgosios ir užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės). Vidurinės smegenys. Priekinės smegenys: tarpinės ir galinės smegenys.
2 mėnesių
Galvos smegenų dalys:1. Rombinės smegenys: pailgosios ir užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės).2. Vidurinės smegenys.3. Priekinės smegenys: tarpinės ir galinės smegenys. 4. Smegenų kamienas: pailgosios smegenys (stormuo), tiltas ir vidurinės smegenys.
Smegenų kamieną sudaro pailgosios, tiltas ir vidurinės smegenys
Smegenų kamieno, truncus encephali, trumpa charakteristika
Smegenų kamienu driekiasi daugelis kylančių ir nusileidžiančių laidų, iš kurių vieni tęsiasi išilgai viso smegenų kamieno, o kiti – smegenų kamiene esančiuose nerviniuose branduoliuose arba prasideda, arba pasibaigia.
Smegenų kamieno trumpa charakteristika
Smegenų kamiene yra gausu pilkosios medžiagos (branduolių), kuriuose nervinės skaidulos arba prasideda, arba pasibaigia (persijungia)
Smegenų kamieno trumpa charakteristika
4.1. Smegenų kamiene yra heterogeninis neuronų kompleksas - tinklinis darinys (Formatia reticularis), kuriame išskiriami specifiniai branduoliai, kurių neuronai įtakoja žmogaus jutimus, skausmo pojūtįbei reguliuoja širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą.
Smegenų kamieno trumpa charakteristika
4.2. Tinklinio darinio neuronai savo ataugomis susiję su galvinių nervųbranduoliais, smegenėlėmis, smegenųkamieno ir nugaros smegenų motoriniais mechanizmais ir todėl tinklinio darinio neuronai įtakoja žmogaus judėjimą, kūno laikyseną ir griaučių raumenų tonusą.
Smegenų kamieno trumpa charakteristika
Smegenų kamiene yra ketvirtasis skilvelis ir smegenų vandentiekis
Vidurinė ir šoninės ketvirtojo skilvelio atvarosSmegenų vandentiekis
Gyslinis rezginys
Pailgosios smegenys: priekinis vidurinysis plyšys, vagos (priekinė ir užpakalinė šoninės); piramidė, galvinių nervų (VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII) šaknelės.Tiltas: pamatinė vaga, vidurinės smegenėlių kojytės, trišakio galvinio nervo (V) šaknelės.
Vidurinės smegenys: Smegenųkojytės, užpakalinė akytoji medžiaga, galvinių nervų (III, IV) šaknelės.
Smegenų kamieno išorės anatomija
Priekinis paviršius
Pailgosios smegenys: vagos (priekinėir užpakalinė šoninės); piramidė, alyva. Apatinės smegenėlių kojytės. Pleištinio ir grakščiojo pluošteliųgumburėliai. Galvinių nervų (VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII) šaknelės.
Tiltas: vidurinės smegenėliųkojytės, galvinių nervų (V) šaknelės.
Vidurinės smegenys: Smegenųkojytės, keturkalnis, viršutiniai ir apatiniai kalneliai, viršutinių ir apatinių kalnelių kojytės, galviniųnervų (III, IV) šaknelės
Smegenų kamieno išorės anatomija
Šoninis paviršius
Pailgosios smegenys: vagos (užpakalinės vidurinioji ir šoninė); apatinės smegenėliųkojytės. Pleištinio ir grakščiojo pluoštelių gumburėliai.
Tiltas: smegenėlių kojytės.
Rombinė duobė. Viršutinė ir apatinėsmegeninės burės. Vidurinė vaga, vidinė pakyla, poliežuvinio nervo trikampis, klajoklio nervo trikampis, veidinis gumburėlis, prieanginis laukelis.
Vidurinės smegenys: Smegenųkojytės, keturkalnis, viršutiniai ir apatiniai kalneliai, viršutinių ir apatinių kalnelių kojytės, skridininio nervo (IV) šaknelės.
Užpakalinis paviršius
Virš. smegeninės burės
Vidurinė vagaVidinė pakyla
Veidinis gumburėlis Prieanginis laukelis
Poliežuvinio nervo trikampis
Klajoklio nervo trikampis
Smegenų kamieno išorės anatomija
Viršutiniai ir apatiniai kalneliai
Virš. ir apat. kalnelių kojytės
Smegenų kojytėsSkridininio nervo (IV) šaknelės
Keturkalnis
Pailgosios smegenys: priekinis vidurinysis plyšys, vagos (priekinė ir užpakalinė šoninės); piramidė, piramidžių kryžmė;alyva.
Tiltas: pamatinė vaga, vidurinės smegenėlių kojytės, galviniųnervų (V, VI, VII, VIII) šaknelės.
“Išliekamiausios” smegenų kamieno išorės struktūros
Apatinė Vidurinė Viršutinė
Pailgosios
Tiltas
Vidurinės
SMEGENŲ KAMIENO AUKŠTAI:Pamatas – basis arba pars basilarisDangtis – tegmentumStogas - tectum
PamatasDangtis
Stogas
Kamieno dangtisGrakštusis ir pleištinis pluošteliai ir branduoliai. Vidinė kilpa ir jos kryžmė.Priekinis ir užpakalinis nugariniai smegenėlių ir nugarinis gumburo laidai
Kamieno dangtisPriekinis ir užpakalinis nugariniai smegenėlių laidai. Alyvos branduolys ir alyvos smegenėlių laidas.
Kamieno dangtisVidinis išilginis pluoštelis
Prieangio nervasir branduoliai
Akies judinamojo ir skridininio nervųbranduoliai
Trišakio nervo kilpa
Kamieno dangtisTrišakio nervo kilpa
Vidinė kilpa
Nugarinis gumburo laidas
Apatinis užpakalinis vidurinisgumburo branduolys
Pagrindinis juntamasistrišakio nervo branduolys
Kamieno dangtisTinklinis darinys
Tinklinis darinys- heterogeninis neuronų kompleksas, kuriame išskiriami specifiniai branduoliai ir kurių neuronai yra įtakoja žmogaus jutimus, skausmo pojūtį bei reguliuoja širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų funkcionavimą.
Vidinė sandara: pamatas, dangtis. Baltoji medžiaga. Piramidiniai laidai ir jų kryžmė. Grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Vidinė kilpa ir jos kryžmė.Laidai: priekinis ir užpakalinis nugariniai smegenėlių.Pilkoji medžiaga. Alyvos, grakštusis, pleištinis, galvinių nervų (IX, X, XI, XII) branduoliai.
Kaudalinė (apatinė) dalis
Vidurinė dalis
Vidinė sandara: pamatas, dangtis. Baltoji medžiaga. Piramidiniai laidai. Grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Vidinė kilpa ir jos kryžmė.Laidai: priekinis ir užpakalinis nugariniai smegenėlių.Pilkoji medžiaga. Alyvos, grakštusis, pleištinis, galvinių nervų (IX, X, XI, XII) branduoliai.
Rostralinė (viršutinė) dalis
Vidinė sandara: pamatas, dangtis.
Baltoji medžiaga. Piramidiniai laidai. Grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Vidinė kilpa ir jos kryžmė.
Laidai: priekinis ir užpakalinis nugariniai smegenėlių.
Pilkoji medžiaga. Alyvos, grakštusis, pleištinis, galvinių nervų (IX, X, XI, XII) branduoliai.
Pamatinė tilto dalisBaltoji medžiaga: tilto išilginės skaidulos (žievinės nugaros smegenų, žievinės branduolių, žievinės tinklinio darinio, žievinės tilto, keturkalninės tilto); skersinės skaidulos (tilto ir smegenėlių).Pilkoji medžiaga: tilto branduoliai.
Trapecinis kūnas
Viršutinės irvidurinės smegenėlių
kojelės
Tilto dangtisBaltoji medžiaga: vidinis išilginis pluoštelis, vidinė ir šoninė kilpos, trapecinis kūnas.Pilkoji medžiaga: tinklinis darinys, galvinių nervų (V, VI, VII, VIII) branduoliai, viršutiniai alyvos branduoliai.
Trapecinis kūnas
Tilto dangtis. Baltoji ir pilkoji medžiagos. Trapecinis kūnas.
Pamatinė tilto dalis. Baltoji ir pilkoji medžiagos.
Tilto dangtis
Viršutinė dalis
Vidurinės smegenys
Baltoji medžiaga:pamato laidai (žievinis nugaros smegenų, žievinis branduolių),dangčio laidai – medialinė ir lateralinė kilpos, keturkalninis nugaros smegenų laidas, vidinis išilginis pluoštelis
Pilkoji medžiaga:juodoji medžiaga, centrinė pilkoji medžiaga, tinklinis darinys, dangčio branduoliai - galvinių nervų (III, IV), raudonasis, keturkalnio (požieviniai regos ir klausos centrai).
Juodoji medžiaga ‐ tai vidurinių smegenųstruktūra, kurios neuronai dalyvauja sąmoningų judesių kontrolėje: užtikrina grįžtamąjį ryšį, judesių korekcija.
Raudonasis branduolys (RB) – tai žmogaus motoriką (judesius) įtakojančių neuronųbranduolys, nes RB neuronai gauna aferentines nervines skaidulas tiek iš smegenėlių centriniųbranduolių (per viršutines smegenėlių kojytes), tiek iš galinių smegenų žievės motorinių centrų. Eferentinės RB projektuojasi raudonbranduoliunugaros smegenų laidu į nugaros smegenis ir apatinį alyvos branduolį per centrinį dangčio laidą.
Raudon.bran.nug.smeg
Centrinis dangčio laidasApatinis alyvos branduolys
Raudonasisbranduolys
Smegenėlės - cerebellum
Didžiausioji užpakalinių smegenų (metencephalon) dalis, kuriose esantys neuronai pasąmoningai kontroliuoja (koordinuoja) žmogaus pusiausvyrą, laikyseną, raumenų tonusą ir judesius
Su smegenų kamienu smegenėlės susisiekia trimis porinėmis smegenėlių kojytėmis (pedunculus cerebellaris inferior, medius et superior). Smegenėles sudaro vidurinė dalis, arba kirminas (vermis) ir dvi šoninės dalys - smegenėlių pusrutuliai (hemispheria cerebelli).
Smegenėles sudaro vidurinė dalis, arba kirminas (vermis) ir dvi šoninės dalys - smegenėlių pusrutuliai (hemispheria cerebelli).
SmegenėlėsSmegenėlių pusrutuliai, kirminas, smegenėlių kojytės, plyšiai, skiltys (priekinė, užpakalinė, skiautės mazgelio)
Skiautės mazgelio skiltis
Priekinė skiltis
Užpakalinė skiltis
Skiautė
Mazgelis
Pirminis plyšys
Horizontalusis plyšys
Užpakalinis plyšys
Pusrutulis Kirminas
Smegenėlės: Žievė
Samaninės skaidulos – visos aferentinės, išskyrus iš apatinio alyvos branduolio
Vijoklinės skaidulosiš apatinio alyvos branduolio
Į smegenų kamieną ir gumburą
Smegenėlių centriniai branduoliai
Smegenėlių centriniai branduoliai - šelmeninis, dantytasis, kamštinis ir rutulinis
Šelmeninis -Nucleus fastigii Dantytasis -Nucleus dentatusKamštinis -Nucleus embuliformisRutulinis -Nucleus globulosus
Priekinė skiltisUžpakalinė skiltis
Skiautės mazgelio skiltis
Smegenėlės - cerebellum
1) Paleocerebellum (cortex vermi + nucleus emboliformis et globulosus) arba spinocerebellum – kontroliuoja (monitoruoja) ir koordinuoja valingą elgseną ir raumenųtonusą
2) Archicerebellum (lobus flocculonodularis + nucleusfastigii) arba vestibulocerebellum – kontroliuoja pusiausvyrą ir akių/galvos judesius
3) Neocerebellum (cortex + nucleus dentatus) arba cerebrocerebellum - kontroliuoja ir moduliuoja valingąelgseną, įtakoja premotorinėje žievėje planuojamus judesius, vertina elgsenų sėkmes
Tarpinės smegenys, diencephalon:Gumburas – thalamus; užgumburis – metathalamus; antgumburis – epithalamus; pogumburis - hypothalamus.
Tai žmogaus kūno paviršiaus ir specialiųjų (uoslė, rega, klausa, pusiausvyra) juntamųjųsignalų į galinių smegenų žievės juntamuosius (ir net į kai kuriuos žievės motorinius) ir net judinamuosius (motorinius) centrus persijungimo vieta (struktūra), kurios neuronai taip pat reguliuoja (įtakoja) jutimų perdavimą, miegą ir (ar) budrumą.
Gumburas: tarpgumburinė jungtis, pogumburinė vaga.Antgumburis: kankorėžinė liauka, vadelės, užpakalinė smegenų jungtis.Pogumburis: regos nervų kryžmė, pilkasis gūbrys, piltuvėlis, speniniai kūnai, posmegeninė liauka.
Tarpinių smegenų išorės anatomija
Tarpinių smegenų anatomijaGumburas: tarpgumburinė jungtis, pogumburinė vaga.Antgumburis: kankorėžinė liauka, vadelės, užpakalinė smegenų jungtis.Pogumburis: regos nervų kryžmė, pilkasis gūbrys, piltuvėlis, speniniai kūnai, posmegeninė liauka.
Gumburas: pagalvisUžgumburis: vidinis ir šoninis keliniai kūnai.Antgumburis: kankorėžinė liauka, vadelės.
Tarpinių smegenų anatomija
Gumburas: priekinė, vidurinė, šoninė dalys; branduoliai.Užgumburis: kelinių kūnų branduoliai.
Gumburo vidinė sandara
Pogumburio priekiniai, viduriniai, užpakaliniai branduoliai, skliauto šulų skaidulosPogumburio branduoliai
Pogumburio branduolių centrofuginės ir centropetalinės skaidulos Pogumburio branduolių ryšys su smegenų kamieno branduoliais
Galinės smegenysIšorinė sandara.Smegenų pusrutuliai, išilginis smegenų plyšys, didžioji smegenų jungtis. Žievė, pirmos eilės vagos, vingiai.
Tarpskiltinės vagos: centrinė ir šoninė.Kaktinė skiltis: apatinė ir viršutinė kaktinės vagos. Priešcentrinė vaga.Momeninė skiltis: centrinė, užcentrinė ir viršutinė momeninė vagos.Pakaušinė skiltis: skersinė pakaušinė vaga.Smilkininė skiltis: viršutinė ir apatinė smilkininės vagos.
Smegenų pusrutulių viršutiniošoninio paviršiaus vagos
Smegenų pusrutulių viršutiniošoninio paviršiaus vingiai
Viršutinis šoninis smegenų pusrutulių paviršiusPriešcentrinis ir užcentrinis vingiai
Kaktinė skiltis: Apatinis, vidurinis ir viršutinis kaktinis vingiai.
Momeninė skiltis: Viršutinė ir apatinė momeninės skiltelės, kampinis vingis.Pakaušinė skiltis.
Smilkininė skiltis: viršutinis, vidurinis ir apatinis smilkininiai vingiai.
Vagos: didžiosios jungties, kraštinė, momeninė pakaušio.
Kaktinė skiltis: centrinė vaga.
Momeninė skiltis: momeninėpakaušio vaga.
Pakaušinė skiltis: pentininėvaga.
Limbinė skiltis: juostinis, skliauto rago (hipokampo), dantytasis vingiai. Kablys.
Didžioji smegenų jungtis:snapas, alkūnė, kamienas, stormuo.
Priekinė smegenų jungtis ir skliautas.
Smegenų pusrutulių vidinio ir apatiniopaviršiaus vagos ir vingiai
Didžiosiosjungties
Kraštinė
Apsiaustas (pallium) ar žievė (cortex)?
mántija (gr. mantion – apsiaustas): 1. platus, ilgas, paradinis valdovų, aukštųjų dvasininkų drabužis, panašus į apsiaustą, dėvimas ant kito drabužio; 2. moliuskų, pečiakojų, ūsakojų vėžiagyvių liemenį arba jo dalįgaubianti odos raukšlė; 3. vidurinė Žemės rutulio sfera, supanti Žemės branduolį.
Seniausioji, senoji, naujoji
Galinių smegenų pamatinė dalis. Pamato branduoliai arba ganglijaiMigdolinis kūnas. Užtvara. Uodeguotasis branduolys: galva, kūnas, uodega. Lęšinis branduolys: blyškusis kamuolys ir kiautas. Dryžuotasis kūnas.
Funkciškai, pamato branduoliai kontroliuoja judesius (slopina sąmoningus judesius, judesio tipo parinkimas), susiję su mokymusi (išmokimu).
Pamato branduoliai arba ganglijaiMigdolinis kūnas. Užtvara. Uodeguotasis branduolys: galva, kūnas, uodega. Lęšinis branduolys: blyškusis kamuolys ir kiautas. Dryžuotasis kūnas.
Projekcinės (vidinė kapsulė), Komisūrinės (didžioji smegenų, priekinė jungtys),Asociacinės skaidulos
Galinių smegenų skaidulos, fibrae et fasciculi
Skliautas (Fornix) ir limbinės sistemos struktūros
Limbinę sistemą sudaro juostinis vingis, hipokampas, skliautas, migdolinis ir speninis kūnai. Limbinė sistema - tai aksoniniais ryšiais susijusios galvos smegenų struktūros, kurių neuronai įtakoja uoslės jutimą, autonomines funkcijas bei kai kurias emocijas ir elgsena.