gitanas kancerevycius finansai ir investicijos istraukos

1

Turinys I dalis. FINANSŲ SISTEMA. PAGRINDINĖS FINANSŲ SĄVOKOS I skyrius. �vilgsnis į istoriją 1 II skyrius. Finansų sistema, institucijos ir reguliavimas 7 III skyrius. Palūkanų normos 51 IV skyrius. Rizika ir rizikos valdymas 75 II dalis. ĮMONĖS FINANSŲ VALDYMAS I skyrius. Finansų valdymo tikslai ir funkcijos 109 II skyrius. Pinigų laiko vertė 115 III skyrius. Įmonių finansų analizė 123 IV skyrius. Biud�etų sudarymas ir finansinis prognozavimas 143 V skyrius. Trumpalaikis finansų valdymas 149 VI skyrius. Ilgalaikis finansų valdymas 169 VII skyrius. Kapitalo struktūra ir dividendų politika 199 VIII skyrius. Pirkimai ir įsigijimai 213 IX skyrius. Įmonės veikla finansų rinkose. Investiciniai bankai 231 X skyrius. Įmonės vertinimas 241 III dalis. INVESTICIJŲ ANALIZĖ IR VALDYMAS I skyrius. Investavimo samprata 267 II skyrius. Organizuotos finansų rinkos: bir�os ir rinkos indeksai 281 III skyrius. Atsiskaitymai u� sandorius ir mokėjimai 321 IV skyrius. Kapitalo rinkos teorija ir investicijų portfelio valdymas 327

V skyrius. Efektyvios rinkos hipotezė 363 VI skyrius. Investicijų objektai.

1. Tarpbankinės rinkos instrumentai: a. Tarpbankiniai indėliai ir atpirkimo sutartys 369 b. Banko akceptai ir depozitiniai sertifikatai 383

2. Eurovaliutų finansiniai instrumentai 391 3. Vyriausybės finansiniai instrumentai 401 4. Municipaliniai finansiniai instrumentai 429 5. Vyriausybinių agentūrų finansiniai instrumentai 433 6. Ipotekos ir turtu garantuoti instrumentai 437 7. Įmonių obligacijos 445 8. Paprastosios akcijos 477 9. Konvertuojami finansiniai instrumentai 491 10. I�vestiniai instrumentai

a. Ateities ir i�ankstiniai sandoriai 497 b. Pasirinkimo sandoriai 555 c. Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai ir kredito i�vestiniai

instrumentai 609 11. Valiutų rinka 623 12. Investiciniai fondai 681 13. Nekilnojamasis turtas ir kitos nelikvid�ios investicijos 703

VII skyrius. Investicijų analizė. 1. Fundamentalioji analizė

a. Ekonomikos ir �akos analizė 709 b. Finansų krizių samprata ir analizė 775

2. Techninė analizė 807 Literatūra 869

VI skyrius. Investicijų objektai./ 1. Tarpbankinės rinkos instrumentai:/ a. Tarpbankiniai indėliai ir atpirkimo sutartys

369

VI SKYRIUS. INVESTICIJŲ OBJEKTAI./ 1. TARPBANKINĖS RINKOS INSTRUMENTAI:/ A. TARPBANKINIAI INDĖLIAI

IR ATPIRKIMO SUTARTYS

LAISVOS BANKŲ LĖ�OS Laisvos bankų lė�os yra tos lė�os, kurias bankai gali skolinti ir skolintis tarpbankinėje rinkoje. Savo korespondentinėje sąskaitoje centriniame banke komerciniai bankai paprastai turi lė�ų, kurios vir�ija klientų mokėjimų poreikį ir kol kas nėra investuotos į kitą finansinį turtą. Tokias lė�as bankai linkę paskolinti labai trumpam laikui. Jeigu bankui trūksta likvid�ių lė�ų, jis jas gali trumpam laikui pasiskolinti i� tų, kurie turi perteklių. �ios lė�os yra labai likvid�ios, jos sudaro pinigų rinkos pagrindą. JAV �ios lė�os įvardijamos kaip federaliniai fondai (angl. federal funds, fedfunds). Federaliniai fondai i� esmės yra perteklinės bankų atsargos, kurias galima skolinti arba skolintis labai trumpam laikui. Bankai suinteresuoti tai padaryti, nes centriniame banke esančios korespondentinės komercinių bankų sąskaitos (atsargų nacionaline valiuta sąskaitos) neu�dirba palūkanų, o u� paskolintas lė�as palūkanos gaunamos. Federaliniais fondais Niujorke prekiaujama (t.y. lė�os skolinamos ir pasiskolinamos) tik nuo 1921 metų, kai privačios finansinės institucijos bandė rasti trumpalaikių finansinių problemų sprendimo būdus, bet sandorių vertės tuo metu buvo nedidelės. Nei Federalinė Rezervų Sistema, nei JAV Vyriausybė nesiki�o kuriant federalinių fondų rinką. Prad�ioje Federalinė Rezervų Sistema netgi ribojo jos vystymąsi (nes prekiaudami federaliniais fondais (t.y. laisvomis lė�omis) bankai tvarkė savo atsargas (rezervus) vienas su kitu, ir Federaliniai rezervų bankai neteko dalies pajamų u� likvidumo paskolas komerciniams bankams). Taigi, federaliniai fondai yra netgi nelabai teisingas ir apgaulingas pavadinimas. Vienintelis ry�ys su federaline JAV vald�ia yra lė�ų �altinis. �iuo metu rinkos dydis siekia vir� 150 mlrd. USD, ir joje veikia tik komercinės finansinės institucijos. Tarp 1880 ir 1910 metų Bostono Kliringo namai laikėsi tuo metu populiarios praktikos ryte skolintis ir skolinti savo klientų sąskaitose esančias lė�as, grą�inant jas dienos pabaigoje. Tokiu būdu buvo galima i�vengti rizikingų ir daug kainuojančių pinigų perve�imų po miesto bankus. 1921 metų vasarą Niujorko bankai pateko į problemą � vieni turėjo lė�ų peteklių (perteklinių atsargų forma Federalinėje rezervų sistemoje), kurių nebuvo kur investuoti į palūkanas u�dirbančius instrumentus, kiti turėjo lė�ų trūkumą, ir buvo priversti imti dideles diskonto lango (angl. discount window) paskolas. Nors Niujorko federalinis rezervų bankas pritarimo nerodė, bet bankai ėmėsi iniciatyvos ir pasekė Bostono Kliringo namų pavyzd�iu. Bankai, turintys atsargų perteklių, pervesdavo dalį jų į trūkumą turinčių bankų sąskaitas Federaliniame rezervų banke, o kitą dieną lė�os kartu su palūkanomis buvo sugrą�inamos. Tokiu būdu perteklių turintys bankai galėjo investuoti laisvas lė�as u� rinkos palūkanų normą, o turintys lė�ų trūkumą bankai d�iaugėsi, kad jiems nereikia skolintis tiesiogiai i� Federalinės Rezervų sistemos naudojant u�statą. 1923 metais �ios lė�ų rinkos dydis jau siekė nuo 40 iki 80 mln. USD, arba apie 1 proc. pinigų rinkos apyvartos. Įvedus elektroninę kliringo sistemą Federalinėje rezervų sistemoje, rinka i�siplėtė po visas JAV. Po II Pasaulinio karo rinkos pobūdis pasikeitė. Jeigu anksčiau bankai prekiavo tik perteklinėmis atsargomis, tai dabar visi pinigų rinkos sandoriai buvo atliekami tuo pačiu principu. Kitaip sakant, nuo perteklinių atsargų skolinimo pereita prie bet kokio skolinimo ir skolinimosi per atsargų sąskaitą (t.y. per korespondentinę komercinio banko sąskaitą centriniame banke nacionaline valiuta). Tai lėmė tikrą rinkos augimo bumą. Septinto de�imtmečio viduryje JAV federalinių fondų rinkos apimtys siekė 1.5-3 mlrd. JAV dolerių per dieną, arba �iek tiek daugiau negu visų JAV I�do vekselių dienos prekybos apyvarta.


370

Dar vėliau federalinių fondų rinkoje ėmė dalyvauti tarptautiniai ir u�sienio bankai. Kadangi sąskaitas centriniame banke kaip taisyklė turi tik finansinės institucijos, tai �i rinka kai kuriose �alyse, tame tarpe Lietuvoje, vadinama tarpbankine rinka, joje dalyvauja tik bankai ir kai kurios kitos finansinės institucijos. Tarpbankinė rinka yra pinigų rinkos dalis. (Pavyzd�iui, jeigu vienas Lietuvos komercinis bankas i� kito vienai nakčiai skolinasi 10 mln. LTL, tai yra tarpbankinės rinkos sandoris, arba jeigu tai būtų JAV bankai, tai būtų kalbama apie federalinių fondų skolinimo sandorį, ir skolinama būtų JAV doleriai. Pirmu atveju vieno komercinio banko sąskaita litais yra nura�oma, o kito � papildoma 10 mln. LTL vienai nakčiai. �iūrint techni�kai, kiekvieną dieną per

Lietuvos banko Mokėjimų sistemų departamentą du kartus � 11 ir 15 val. atliekamas komercinių bankų korespondentinių sąskaitų Lietuvos banke koregavimas (kliringas). Skolinant vienai nakčiai, vienos dienos pirmuoju arba antruoju kliringu u�fiksuojamas skolinimas, o kitą dieną pirmuoju arba antruoju kliringu atliekamas lė�ų grą�inimas. Du kliringo laikai yra naudingi, bankai gali lengviau reguliuoti savo sąskaitų likučius). Federalinių fondų rinka nuo atsargų valdymo po�iūrio pasikeitė į investicijų portfelio valdymo po�iūrį kai JAV I�do vekseliai tapo paklausūs u�sienio rinkose, ir JAV bankai ėmė var�ytis dėl rinkos dalies �ioje srityje. Dabartiniu metu bankai valdo atsargas (rezervus) ir finansuoja investicijų portfelį prekiaudami federaliniais fondais. Kai fondai (lė�os) pasiskolinami, tai sakoma, kad fondai perkami, o kai skolinami � fondai parduodami. Dauguma didesnių bankų nuolat perka ir parduoda laisvas lė�as. Jie veikia kaip dileriai, nuolat skelbdami savo pirkimo ir pardavimo kainas rinkai. JAV net atsirado federalinių fondų brokeriai (pvz., Fulton Prebon, Garvin GuyButler, Lasser Brothers ir Noonan, Astley and Pierce), kurie savo pozicijų nelaiko, tik suveda lė�ų pirkėjus ir pardavėjus. Jų svarba i�augo dėl rinkos internacionalizavimo. �iuo metu JAV brokeriai tarpininkauja apie 40 proc. visų sandorių. Brokerių komisiniai siekia 1/16 arba 1/18 vieno procentinio punkto nuo sandorio dyd�io. Kad sandorio operacija būtų greita ir nebrangi, u� skolinant arba skolinantis lė�as (perkant ir parduodant fondus) nereikia duoti jokių u�statų, garantijų ar draudimo � kitaip sakant, sandoriai yra neapdrausti (angl. unsecured), dėl to tarpbankinėje rinkoje dalyvaujantys bankai patiria riziką dėl kitos �alies galėjimo vykdyti įsipareigojimus. Da�nai tarpbankinė kredito rizika sudaro did�iausią dalį visos banko prisiimamos rizikos, nes paskolos da�niausiai suteikiamos su tam tikromis garantijomis ir u�statais, o tarpbankinėje rinkoje to nėra. �i rizika paprastai ribojama nustatant pinigų rinkos operacijų limitus sandorio �aliai � kiek galima paskolinti kitai sandorio �aliai, kiek ja pasitikima. Nors dar nėra buvę, kad lė�os nebūtų grą�intos, tačiau neretai pasitaiko grą�inimo problemų dėl techninių kliūčių, todėl tiesiog su mokėjimais u�delsiama.

Pagrindinis tarpbankinės rinkos skolinimo terminas (apie 75 proc. visų federalinių fondų sandorių JAV ir 80 proc. sandorių Lietuvoje) � viena naktis (angl. overnight), tačiau gali būti ir terminuoti federaliniai fondai (angl. term federal funds) � paprastai iki 7 dienų, retesniais atvejais iki 30 ir daugiau dienų. Lietuvos tarpbankinėje litų rinkoje dominuoja vienos nakties skolinimo sandoriai. Jie 2002 metais sudarė 62.4 proc. visų sandorių. 20.2 proc. sandorių buvo skolinimas iki savaitės termino, 14.6 proc. � iki mėnesio, o likę terminai iki metų kartu

sudarė tik 2.8 proc. visų sandorių. Taip yra todėl, kad da�niausiai bankai ne�ino, koks bus jų lė�ų poreikis po keleto ar keliolikos dienų. Lietuvoje taip pat dominuoja trumpo termino � da�niausiai vienos nakties � depozitai. Priklausomai nuo iniciatoriaus, teori�kai, bet ne techni�kai skiriasi sandorio traktavimas. Jeigu bankas turi lė�ų (atsargų) perteklių, jis deda depozitus kituose bankuose, gaudamas palūkanas ir atsi�velgdamas į nei�naudotus sandorių limitus. Kitaip sakant, turintis lė�ų perteklių bankas kreipiasi (telefonu arba naudojant prekybos sistemą, pavyzd�iui, Reuters Dealing 2000) į kitus rinkos dalyvius (bankus), teiraudamasis, u� kokias palūkanas �ie priimtų laisvas lė�as norimam terminui ir norima valiuta. Gavęs kelis pasiūlymus, bankas deda depozitą į tą banką, kuris pasiūlė geriausias palūkanas.

Tarpbankinės rinkos sandorių litais apyvarta, mln. LTL 1 dienos 1 savaitės iki 1 mėn. vir� 1 mėn. I� viso

1998 2,147.4 589.1 88.8 25.4 2,850.7 1999 2,755.4 396.6 224.8 89.1 3,465.9 2000 2,702.6 635.2 310.8 34.2 3,682.8 2001 5,281.6 854.3 417.6 50.7 6,604.2 2002 8,741.2 1,762.2 796.6 155.7 11,455.7

2003.05 2,942.5 376.7 294.3 78.6 3,692.1 Tarpbankinės rinkos sandorių valiuta apyvarta, mln. LTL

1 dienos 1 savaitės iki 1 mėn. vir� 1 mėn. I� viso 1998 1,022.1 211.1 75.6 76.4 1,385.2 1999 2,224.7 519.1 90.3 23.3 2,857.4 2000 917.1 226.4 76.2 21.5 1,241.2 2001 866.9 264.3 39.5 5.0 1,175.7 2002 2,131.9 984.3 156.5 7.2 3,279.9

2003.05 1,615.5 358.8 47.1 24.1 2,045.5 �altinis: Lietuvos bankas


371

�inoma, prie� tai patikrinama, ar nei�naudotas tam bankui suteiktas limitas pinigų rinkos sandoriams. Pavyzd�iui, jeigu norima padėti 10 mln. LTL depozitą banke, kuriam suteiktas 15 mln. litų pinigų rinkos limitas, ir tame banke vakar dieną buvo padėtas 7 mln. Litų savaitės termino depozitas, tai bankas gali �itame banke padėti tik 8 mln. litų depozitą. Kitaip sakant, bankas kitu banku pasitiki tik tiek, kad be jokios garantijos paskolintų jam ne daugiau 15 mln. litų. Kai depozito terminas baigiasi, limitas atsilaisvina ir gali būti naudojamas vėl. Kad neatsidurti blogoje padėtyje ir turėti galimybes plačiai veikti tarpbankinėje rinkoje, ypač skolintis trūkstant lė�ų, bankai stengiasi gauti limitus kuo didesnius ir i� kuo didesnio bankų skaičiaus. Suteikus limitą kuriam nors bankui, jis informuojamas apie suteiktą pasitikėjimą ir pagal nera�ytą taisyklę tikimasi atsakomųjų veiksmų � limito gavimo. Limitai nustatomi įvertinant potencialią nagrinėjamo banko riziką ir galimybes grą�inti pasiskolintas lė�as. Limitų sistemos būna įvairios, kartais paprastos, kartais sudėtingos, skirtingai traktuojant sandorių tipus ir terminus. Jeigu bankas turi lė�ų trūkumą, jis ie�ko galimybių pasiskolinti ir priima depozitus. Kartais depozitai imami ir dedami nesant lė�ų poreikio ar pertekliaus, bet tiesiog i�naudojant palankią rinkos situaciją, tikintis u�dirbti palūkanas. JAV federalinių fondų rinka turi vieną bruo�ą, kad dideli, tarptautiniai bankai nors ir perka/parduoda federalinius fondus, bet i� esmės yra gryni pirkėjai (angl. net buyers), kuriems nuolat reikia ir trūksta lė�ų finansuoti savo tarptautines operacijas. Tuo tarpu ma�esni regioniniai bankai yra gryni pardavėjai (angl. net sellers) � skolintojai. Tokiu būdu srautas yra stipresnis į vieną pusę. I� to i�lo�ia abu dalyviai � dideli bankai gauna pigių lė�ų, o ma�i bankai naudingai investuoja savo laisvas lė�as. 1989 metais dideli bankai tik i� skolinimosi tarpbankinėje rinkoje finansavo apie 10.1 proc. savo investicijų portfelio, o ma�i bankai buvo investavę paskolindami laisvas lė�as apie 10.6 proc. savo lė�ų. Stambūs tarpbankinės rinkos dalyviai da�nai nieko negali pasakyti apie ma�ų bankų kredito riziką, ir jie nei nori, nei turi laiko tai daryti greitai besikeičiančioje rnkoje. Todėl jei ma�esnis bankas nori pasiskolinti, jis turi kreiptis į savo banką korespondentą (angl. correspondent bank), kuris yra stambesnis, turintis priėjimą prie didelių bankų parduodamų federalinių fondų, ir kuris atitinkamai turi prekiavimo federaliniais fondais istoriją su ma�esniais bankais, respondentais (angl. respondent bank). Jeigu respondentui reikia lė�ų, jis kreipiasi į korespondentą, kuris skolinasi i� didelio banko savo vardu ir perskolina su truputį blogesne kaina respondentui. Planuojamos ir esamos federalinių fondų palūkanų normos yra pagrindinės normos JAV, pagal kurias nusistovi kitų pinigų rinkos instrumentų palūkanų normos. Federalinių fondų norma yra pagrindinė, prie kurios �liejasi kitos pinigų rinkos normos. Federalinių fondų palūkanų norma yra grynai rinkos lemiama palūkanų rnoma, kurią lemia bankų paklausa ir pasiūla lė�oms. I� esmės federalinių fondų palūkanų norma yra įvairaus termino tarpbankinės rinkos depozitų palūkanų normos. Pavyzd�iui, palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje atsargų laikotarpio pabaigoje gali padidėti, nes bankai susigriebia apsiskaičiavę, ir siekia pasiskolinti lė�ų, kad atitiktų atsargų reikalavimus. Depozitų (federalinių fondų) kainas galima pamatyti elektroninėje kotiravimo sistemoje (pvz., Reuters, Telerate). Čia pateikta forma, kuria matoma kurios nors valiutos depozitų palūkanų normas trims terminams � vienai nakčiai, vienai savaitei ir vienam mėnesiui.

Siūloma kaina (angl. bid) yra kaina, u� kurią kotiruojantis bankas priimtų depozitą tam tikram terminui, o pra�oma kaina (angl. offer) yra kaina, u� kurią, u� kurią kotiruojantis bankas tam tikram laikui paskolintų lė�ų. Kotiruojama ACT/360 dienų bazėje. Finansų rinkoms yra būdinga, kad

kainos da�nai kotiruojamos į dvi puses � tiek pirkimo, tiek pardavimo vienu metu. Bendrai paėmus, iki 2003 m. sausio JAV federalinių fondų norma buvo didesnė u� I�do vekselių normą, o pastaroji � didesnė u� diskonto normą (angl. discount rate). Tuomet turėjo kilti klausimas, kodėl bankai nesiskolina pigiau i� diskonto lango u� diskonto normą, ir perskolina rinkoje u� didesnes palūkanas. Taip nebuvo daroma todėl, kad netiesioginiai diskonto lango ka�tai buvo didesni � reikėjo ruo�ti dokumentus dėl u�stato, be to, taip galima sukelti įtarimų centriniam bankui, kad

ka�kas su banku negerai, o ir Centrinis bankas diskonto lango paskolas i�davė ne visada, tik kai nebelikdavo kitų galimybių. I�do vekselių ir federalinių fondų kainą lemia rinka, o diskonto normą valdo centrinis bankas kaip pinigų politikos priemonę, ir ji keičiama rečiau, tačiau I�do vekselių ir federalinių fondų palūkanų normos į diskonto normos

Term bid offer ON 3.30 - 3.5 1 W 3.35 - 4.0 1 M 3.37 - 4.1


372

pakeitimus aktyviai reaguoja, ir paprastai penelyg visos trys normos nesiskiria. Atvejai, kai pigiai skolinamasi i� diskonto lango ir perskolinama kaip federaliniai fondai, tiesiog pasiimant mar�ą, buvo centrinio banko netoleruojami, ir prie�iūros padaliniai labai domėjosi, ar tokių operacijų bankas nedarė. Nuo 2003 metų sausio mėnesio prad�ios buvo įvestos naujos diskonto lango programos, kurios siekė padaryti diskonto lango funkcionavimą efektyvesniu. Pagal naujas programas, diskonto norma buvo nustatyta didesnė u� federalinių fondų normą puse procento,tačiau nebekontroliuojama, kokiu tikslu i� centrinio banko skolinamasi. Tiesiog, diskonto normai esant ne ma�esnei, negu federalinių fondų norma, ekonomi�kai nebeapsimoka spekuliuoti diskonto paskolomis. Apie diskonto lando skolinimą plačiau ra�oma antrajame skyriuje. DOW JONES MARKETS informaciniame ekrane matomos LIBOR palūkanų normos: BBA LIBOR Rates at 11:00 LONDON TIME 27/07/1999 CCY USD GBP DEM CHF JPY EUR 1 WK 5.16625 5.20469 2.60000 1.05875 0.06375 2.60000 1 MO 5.18000 5.20344 2.63000 1.05667 0.08125 2.63000 2 MO 5.24000 5.21656 2.65438 1.09167 0.08750 2.65438 3 MO 5.31250 5.22422 2.68625 1.13500 0.10125 2.68625 4 MO 5.37250 5.25250 2.71938 1.17792 0.10875 2.71938 5 MO 5.41750 5.28031 2.75000 1.21813 0.11375 2.75000 6 MO 5.64250 5.44031 2.94000 1.53833 0.16375 2.94000 7 MO 5.66250 5.46078 2.96000 1.56500 0.16875 2.96000 8 MO 5.68000 5.49250 2.97938 1.58896 0.17250 2.97938 9 MO 5.70125 5.53047 3.00000 1.61333 0.18250 3.00000 10 MO 5.73500 5.58688 3.03000 1.64167 0.18750 3.03000 11 MO 5.77625 5.64250 3.06188 1.66667 0.19500 3.06188 12 MO 5.81625 5.70141 3.09000 1.68625 0.20375 3.09000 Visų �alių nacionalinės tarpbankinės rinkos informacija fiksuojama skaičiuojant tarpbankinės rinkos palūkanų normų indeksus. Pavyzd�iui, tokia garsiausia ir �inomiausia palūkanų norma yra LIBOR (ir kiek ma�iau vartojama LIBID). LIBOR ir LIBID yra senas tarpbankinės rinkos palūkanų normos vidurkio apibrė�imas, bet 1995 metais Britų Bankų Asociacija jį apibrė�ė kaip �palūkanų normą, u� kurią galima gauti (pasiskolinti) lė�as (depozitus) Londono tarpbankinėje rinkoje�. LIBOR (angl. London Interbank Offer Rate) ir LIBID (angl. London Interbank Bid Rate) buvo skaičiuojamas trylikai valiutų, įvairiems terminams. Bet po euro įvedimo ekiu (XEU) LIBOR pakeitė Euro LIBOR. Kitos euro zonos �alių valiutos atskirai buvo skelbiamos iki 2002 metų. �iuo metu skelbiamas EUR, USD, GBP, JPY, CHF, CAD ir AUD LIBOR, vienos nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 bei 12 mėnesių terminams.

http://www.bba.org.uk

VI skyrius. Investicijų objektai./ 2. Eurorinkos finansiniai instrumentai

393

EURORINKA Eurorinkos instrumentai gali būti skolos instrumentai, su nuosavybe susiję instrumentai (pvz. garantai) bei i�vestiniai instrumentai. Eurorinkos veikla sukuria naują pinigų rū�į � eurovaliutas (angl. eurocurrencies) (nepainioti su euru, Euro zonos �alių bendra valiuta). Terminai eurorinka ir eurovaliutos yra gana klaidinantys, nes eurovaliutos egzistuoja visame pasaulyje, ne tik Europoje. Pagrindiniai eurorinkos centrai yra Londonas, Liuksemburgas, Pary�ius, Niujorkas, Kaimanų salos, Nasau, Panama, Singapūras, Honkongas ir Bahreinas. Tačiau rinkos i�takos yra Londone. Vienas pirmųjų eurorinkos instrumentus sukūrė Banque Commercial pour l�Europe du Nord, kurio telegrafo kodas buvo Eurobank, ir tas vardas prikibo visai rinkai. Kadangi eurovaliutos per�engia nacionalinių jurisdikcijų ribas, jos yra apsaugotos nuo reguliavimo ir intervencijų. Eurorinka yra visi�kai laisva rinka, kurioje dėl klientų aptarnavimo konkuruoja įvairių �alių privačios finansinės institucijos. Dėl tokios laisvės ir did�iulės konkurencijos eurorinka tapo erdve finansinėms inovacijoms. Da�nai finansiniai instrumentai pirmiausiai pasirodo eurorinkoje, ir tik po to, jei debiutas būna sėkmingas, jie nu�engia į nacionalines finansų rinkas. Eurorinkos u�uomazgos atsirado trečiajame XX am�iaus de�imtmetyje, kai nuo hiperinfliacijos kenčiančių �alių, kaip Vokietija, bankams atsirado priėjimas prie dolerinių indėlių, bet rinka subrendo tik �e�tame de�imtmetyje. Tuo metu JAV doleris buvo pagrindinė pasaulio centrinių bankų valiutos rezervų valiuta, ir jo vertė buvo fiksuota pagal Breton Vudso sistemą � 35 USD u� Trojos unciją aukso. Pagrindinių �aliavinių prekių (pvz., naftos ir grūdų) kainos buvo i�rei�kiamos per kainą JAV doleriais, JAV doleris buvo pagrindinė tarptautinės prekybos valiuta. Did�iausios pasaulio kapitalistinės rinkos atsiradimą didele dalimi lėmė komunistinės �alys. Kadangi TSRS ir Rytų Europos �alys nedalyvavo Breton Vudso sutartyje, jų valiutos negalėjo būti konvertuojamos į JAV dolerius, ir todėl netiko tarptautinei prekybai. Kad galėtų vykdyti tarptautinę prekybą, �ios �alys turėjo laikyti didelius JAV dolerių rezervus, paprastai tą darė JAV komerciniuose bankuose. Dėl �altojo karo, antikomunistinės isterijos ir Korėjos karo, bei dėl nepatenkinamų amerikiečių pretenzijų į jų nacionalizuotą turtą Rytų Europoje ir Rusijoje, TSRS ir Rytų Europos komunistinės �alys i�sigando, kad JAV gali į�aldyti arba net nacionalizuoti jų valiutos sąskaitas JAV bankuose. �e�tojo de�imtmečio prad�ioje, patartos D.Britanijos finansinės institucijos S.G.Warburg, komunistinės �alys perkėlė savo dolerių indėlius į sąskaitas Europos bankuose. Pirmieji did�iules dolerių sumas gavo sovietams priklausantys bankai Banque Commercial pour l�Europe du Nord (Eurobank) Pary�iuje ir Moscow Narodny Bank Londone. Tai buvo pirmieji eurodolerių indėliai, nes tai buvo JAV dolerių indėliai, laikomi ne JAV bankuose ir nepavaldūs JAV jurisdikcijai. Po to savo dolerių atsargas i� JAV bankų į Europos bankus pervedė arabų �alys, nes Sueco karo 1956 metais metu JAV buvo u��ald�iusi visų kariaujančių �alių (D.Britanijos, Prancūzijos, Izraelio ir Egipto) dolerių sąskaitas JAV bankuose. Siekdami tokių dalykų i�vengti ateityje, arabai savo dolerius permetė į Europą. Vėliau, a�tuntojo de�imtmečio naftos kainų �okas davė arabams mil�ini�kų pajamų, kurios naftos dolerių (angl. petrodollars) pavadinimu daugiausia nusėdo Europos bankų sąskaitose. JAV reguliavimo politika prisidėjo prie dolerių indėlių JAV bankuose pasaulinės dalies ma�ėjimo. Keletas faktorių, kurie vertė investuotojus palikti JAV bankus ir pervesti lė�as į Europą: - JAV rezervų reikalavimai terminuotiems JAV dolerių indėliams siekė 1-6 proc. Tai ma�ino �ių indėlių pelningumą

bankams, ir bankai ma�ino palūkanų normas, kurias jie norėjo mokėti u� terminuotų indėlių pritraukimą. - Visi JAV dolerių indėliai buvo apdrausti, dėl ko jų ka�tai JAV bankams i�augdavo 8.33 bazinių punktų. Draudimo

premija buvo apmokestinami visi depozitai, net jei jų vertė vir�ydavo draud�iamą vertę. - Nebuvo leid�iama mokėti palūkanų u� indėlius iki pareikalavimo. - Visų JAV terminuotų indėlių palūkanų normoms buvo nustatyta auk�čiausia riba. - Buvo ribojama, kad paskola vienam besiskolinančiam būtų ne didesnė, kaip 10 proc. banko kapitalo. Taigi, �ie faktoriai, kaip ka�tų augimas, nepajėgumas aptarnauti didelių korporacijų paskolų poreikio ir siūlomų palūkanų normų ribojimas ir vertė ie�koti pelningesnių alternatyvų. Nė vienas i� �ių apribojimų nebuvo taikomas eurorinkoje. Kad pagerintų savo nuolat didėjantį mokėjimų balanso deficitą, 1963 metais JAV i�leido Palūkanų sulyginimo mokestį (angl. Interest Equalisation Tax, IET), kuris apmokestino visų u�sienio akcijų ir obligacijų pardavimą 15 proc. mokesčiu. Bet tai dar labiau paskatino dolerių srautą i� JAV finansų rinkų į eurodolerių rinką. Kaip atsakas IET, 1963 metais liepos mėnesį buvo i�leista pirmoji euroobligacijų (angl. eurobonds) emisija. Tai buvo 15 mln. nominalo, 15 metų termino JAV doleriais denominuota obligacijų emisija, kurios emitentas buvo Italijos kompanija Autostrade, o patarėjas ir emisijos pasira�ytojas � Londone įsikūręs S.G.Warburg, kartu su bankais Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge (Kitais duomenimis, pirmoji euroobligacijų emisija buvo 1957 metais i�leista 5 mln. USD vertės Belgijos naftos kompanijos Petrofina emisija). Iki 1964 metų euroobligacijų rinka pasiekė 20 milijardų USD dydį. JAV ir toliau įstatymais bandė stabdyti dolerių nutekėjimą į u�sienį ir u�drausti eurovaliutų rinkos tolesnį vystymąsi. Tačiau kadangi JAV įstatymai galiojo tik JAV subjektams, tai efektas buvo nedidelis. JAV buvo ne vienintelė �alis, nepatenkinta eurovaliutų rinka. 1957 metais, blogėjant mokėjimų balansui, Anglijos bankas įvedė svaro sterlingų kapitalo srautų kontrolę. �ios priemonės u�draudė naudoti svarus sterlingų finansuoti tarptautines operacijas u� D.Britanijos ribų. Dėl �io apribojimo atsirado eurosterlingų rinka, o tuo pačiu D.Britanijos bankai savo tarptautinių operacijų finansavime pakeitė svarą JAV doleriu. Dėl �ių veiksmų eurodolerių rinka u�ėmė did�iausią eurovaliutų rinkos dalį. 1964 metais 83 proc. visų eurovaliutų operacijų buvo atliekama eurodoleriais. Dar vienas netikusio bandymo reguliuoti atvejis yra 1964 metų kovo mėn. Vokietijos vyriausybės įvestas 25 proc. mokestis vidaus rinkos Vokietijos markėmis denominuotoms obligacijoms, kurios priklausė u�sieniečiams (taip vadinamas kupono

VI skyrius. Investicijų objektai./ 2. Eurorinkos finansiniai instrumentai

394

mokestis (angl. coupon tax)). Dėl to emitentai buvo priversti ie�koti i�eities u� Vokietijos ribų. Dėl �io mokesčio atsirado Vokietijos euromarkių (euro-DM) obligacijų rinka, 1993 metais apėmusi 13.3 proc. visos euroobligacijų rinkos apimties. I� esmės eurorinka yra padėties vidaus rinkoje indikatorius � kai tik vidaus rinka tampa per daug suvar�yta, pinigai i�plaukia į eurorinką. Vidaus rinkos tarnauja palūkanų normų pavyzd�iu eurorinkai. Euroroinkos palūkanų normos visada yra artimos vidaus rinkos palūkanoms, nes jeigu nukrypimai būtų dideli, atsirastų arbitra�o galimybės. Faktoriai, lėmę eurorinkos plėtrą: - Vienas i� faktorių buvo 1979 metų spalio mėnesį įvykęs JAV Federalinės rezervų sistemos monetarinės politikos tikslų

pokytis. U�uot tikslu laikęs norimo lygio palūkanų normas, FRS tikslu pasirinko piniginius rodiklius. Dėl to palūkanų normos visame pasaulyje drasti�kai i�augo. Dvi�enklė infliacija JAV suma�ino JAV dolerio perkamąją galią. Dolerių indėlininkai reikalavo auk�tesnių palūkanų normų, kurios kompensuotų infliacijos lygį. JAV bankai, kuriuos ribojo maksimali leistina palūkanų norma terminuotiems indėliams ir kiti suvar�ymai, tokio poreikio patenkinti negalėjo. Dėl to dolerių srautas pakrypo į eurodolerių rinką, sukėlęs spartų jos apimčių augimą. Nuo 1978 metų gruod�io iki 1979 metų gruod�io eurodolerių depozitų vertė i�augo 33 proc., iki 1,111 trilijono JAV dolerių. 1983 metų prad�ioje �i suma jau buvo daugiau nei dviguba.

- Antrasis faktorius buvo palūkanų normų nepastovumas, nukreipęs JAV dolerius į eurodolerių indėlius. Padidėjęs lė�ų eurorinkoje kiekis sudarė sąlygas europaskoloms (angl. euroloans) atsirasti. I�augo ne tik lė�ų kiekis, palūkanų lygis, bet ir jų svyravimai. Kaip sprendimą pasinaudoti svyravimais eurovaliutų rinka ėmė naudoti kintamos normos paskolas, kai paskolos palūkanos svyravo su rinkos palūkanų norma. Kadangi suma�ėjo paskolą suteikiančio banko palūkanų rizika, paskolos tapo pigesnės, negu fiksuotų palūkanų normų paskolos �alių vidaus rinkose. Tokiu būdu tarptautinės korporacijos gavo pigų finansavimą. Paskolų kainas dar ma�ino ma�esni administravimo ka�tai ir geresnės kokybės paskolos gavėjai, kuriais paprastai būna tarptautinės korporacijos.

- Trečiasis faktorius buvo pagerėjusios operacijų kliringo galimybės. Svarbus paskatinimas eurorinkai buvo 1981 metų spalio mėnesį, kai CHIPS perėjo nuo sekančios dienos apmokėjimo prie tos pačios dienos apmokėjimo sistemos. Iki tol operacijos buvo apdorojamos per dvi tris dienas, kas tarptautiniuose sandoriuose rei�kė nema�ą apmokėjimo riziką (angl. settlement risk). Didesnė dalis CHIPS sistemos augimo sėkmės priskirtina eurorinkai, kuri daugiausia sandorių atlieka būtent naudodamasi CHIPS elektronine mokėjimų sistema.

- Ketvirtasis eurorinkos augimo faktorius buvo 1981 metais JAV įsteigti Tarptautinės bankininkystės padaliniai (angl. International Banking Facilities). Tai yra JAV bankų filialai, u�siimantys tik tarptautine bankininkyste. Per pirmas keturias jų veiklos savaites IBF įsipareigojimai i�augo nuo nulio iki 52.4 milijardų JAV dolerių. IBF atsiradimas įgalino tarptautinių korporacijų JAV filialus atlikti eurorinkos operacijas nei�einant u� JAV ribų.

�iuo metu eurorinka yra tikrai globali rinka, kurioje prekiaujama kiaurą parą visuose pagrindiniuose pasaulio finansų centruose. Savo likvidumu ir dyd�iu �i rinka gali pilnai konkuruoti su JAV I�do finansinių instrumentų rinka. Paskutiniu metu �ioje rinkoje daugiausia veikia stambūs instituciniai investuotojai, bet anksčiau nuo 40 iki 60 proc. euroobligacijų emisijų nusėsdavo �veicarijos bankų ma�meninių klientų sąskaitose, kur jie laikydavo jas iki i�pirkimo. �iuo metu taip nėra, daugiausia veikia instituciniai investuotojai, kurie ir sudaro sąlygas aktyviai antrinei rinkai. Be to, yra tendencija eurodolerių rinkos proporcijai ma�ėti, tuo tarpu euro ir eurojenos darosi populiaresnės. Londonas ir Niujorkas yra pagrindiniai visų eurovaliutų centrai, tuo tarpu iki euro įvedimo Pary�ius pirmavo eurosterlingų, Briuselis � Prancūzijos eurofrankų, Liuksemburgas � euromarkių rinkose. 1995 metais apie 30 proc. euroobligacijų buvo i�leista JAV. Paskutiniu metu auga rytų Europos ir besivystančių �alių emitentų dalis. 1995 metais did�iausi euroobligacijų emisijų organizatoriai (angl. lead managers) buvo (nuo pirmiausio): SBC Warburg, Deutsche Morgan Grenfell, Merrill Lynch, ABN AMRO, JP Morgan, Morgan Stanley, CSFB/Credit Suisse, Lehman Brothers, Goldman Sachs, Banque Paribas, Dresdner bank AG ir kiti. Bendrai per tuos metus buvo i�platinta 1,840 emisijų, kurių bendra vertė siekė 280,399 mln. JAV dolerių. 1994 metais apie 45 proc. eurodolerių obligacijų emisijų turėjo fiksuotą palūkanų normą, 8 proc. buvo konvertuojamos ir 47 proc. turėjo kintamą palūkanų normą.

VI skyrius. Investicijų objektai:/ 11. Valiutų rinka

650

OPERACIJŲ VALIUTŲ RINKOSE TECHNIKA IR ORGANIZACIJA

I�do sistema Banko veiklai esminės svarbos yra I�do padaliniai (angl. Treasury department). Jeigu kreditavimo ir bankinių paslaugų padaliniai yra svarbūs kaip pajamų gavimo �altiniai, tai I�do padalinys yra svarbus valdant banko pinigų srautus, laikantis centrinio banko nustatytų veiklos normatyvų, palaikant banko mokumą ir likvidumą, valdant valiutuos pozicijas ir riziką apskritai. Kadangi rizikos valdymui pastaruoju metu skiriamas itin didelis dėmesys, I�do padaliniai įgyja taip pat vis didesnę reik�mę. I�dus turi ir kai kurios stambios firmos. I�do padalinys banke atlieka tokias funkcijas:

- veikia kaip bankas kitoms toje rinkoje veikiančioms finansinėms banko vardu tarpbankinėje rinkoje;

- prekiauja valiutos ir pinigų rinkos produktais per savo banko korespo- aptarnauja banko klientų-įmonių finansinius poreikius � keičia valiu

teikia pinigų rinkos paskolas; - atlieka rizikos įvertinimo ir valdymo funkcijas; - investuoja lė�ų perteklių ir pri�iūri rezervų reikalavimų laikymąsi;

I�das yra atsakingas: - u� banko balanso formavimą, turto ir įsipareigojimų struktūrą tiek

pačiu ir likvidumo u�tikrinimą; - u� banko visuotinio finansavimo strategiją; - patvirtintų tarpbankinių limitų ribose I�das turi valdyti atviras valiut

MM) pozicijas; - vystyti teikiamus valiutų produktus ir paslaugas; - apskaito valiutų ir pinigų rinkos produktų prekybos pelno ir nuostoli

I�do padalinį sudaro keletas struktūrų. Bene pagrindinė yra prekybos salė (an� �dylingrumas�). Tai yra banko variklis, �irdis. Da�niausiai tai vienintelis rinkomis ir u�sienio lė�omis kanalas. Svarbiausia bankui yra prekybos salės darbuotojų kvalifikacija ir reputacija, ptechnikos pa�angos, nes valiutų rinka egzistuoja tik kaip telefoniniai, fakso,kanalais perduodami impulsai. Dabartinės technologijos yra brangios, bet programinės įrangos sistemos kainuoja nuo keleto iki kelių �imtų tūkstančių JAPrekybos salės veiklos taisykles nustato banko vadovybė, reglamentuojama bankais ir klientais. Tačiau I�do personalas turi būti atsakingas ir �inoti ką sistema nepriima sprendimų, juos daro �monės. Kiekvienas bankas tam tikrais momentais yra ir kotiruotojas (angl. market mataker, arba market user), tačiau stambesni bankai turi didesnes ir įvairesnesmulkūs. Valiutų rinkų kalba yra anglų kalba. Dileriai yra banko atstovai, bendraujantysinstitucijomis. Dileriai (angl. currency dealers ir money market dealers, kartfinansų rinkų struktūrose, bankininkystėje, �inoti apie palūkanų normas, sugebekonominių duomenų paskelbimus, valiutų rinkas, pozicijas ir limitus. Reikiai�laikyti konfidencialumą. Dileriai investuoja u� savo darbdavius, bankus, ir bakainų pokyčius, ir stengiasi nupirkti tai, kas pigu, ir parduoti, kai tai pabranatspėję rinkos lūkesčius. U�sienio bankuose dileriai dirba po 12 valandų. Tpozicijos turėjimas rei�kia nuolatinę nervinę įtampą. Netgi po darbo jiems suatsipalaiduoja tik tada, kai sportuoja arba visu greičiu vairuoja ma�iną. Todrizikuoti, jų statusas banke i�skirtinis, kaip kad karo lakūno armijoje. Dileriai turinčios ekspresyvų, labai individualų po�iūrį į gyvenimą. Jie dirba supsichologi�kai prisiimti galimą nuostolį. Dilerių karjera būna trumpa, bet geraii� savo prekybos. Tokiu būdu jie yra skatinami daugiau rizikuoti � jeigu i�lo�ianieko nepraranda. Tačiau dileriui nelinkę pralo�ti. Labai pavojinga, kai nuoatsilo�ti. Tada, kaip rodo istorija, jis da�niausiai padidėja, ir sukelia dar didesnįtik tinkama kontrolės sistema. Da�nai dileriai kviečiami paai�kinti rinkos pokyčius ir pana�iems komentarambanko vardu. Niekada nereikia bandyti prognozuoti valiutų kursų, kaip tai da�Dideliame banke I�do struktūra gali būti tokia:

http://www.treasury-management.com http://www.corporate-treasurers.co.uk http://www.gtnews.com http://www.treasurypoint.com

institucijoms � skolina lė�as ir skolinasi lė�as

ndentines sąskaitas u�sienio bankuose; tą, valdo riziką, priima didmeninius indėlius ir

�alies valiuta, tiek u�sienio valiutomis, o tuo

os (FX) ir pinigų rinkos (angl. money market,

o rezultatus. gl. dealing room, rinkos profesionalų �argonu tiesioginis banko kontaktas, ry�io su finansų

o to � technologija. Reikalinga neatsilikti nuo telekso, optinių kabelių, palydovinių sistemų be jų nė vienas bankas negali apsieiti (I�do V dolerių). valiutos rizikos dydis, limitai darbui su kitais daro. Nė viena technologija ar kompiuterinė

ker) ir besikreipiantis kotiruočių (angl. market s galimybes kotiruoti produktų kainas, negu

su kolegomis, klientais ir kitomis finansinėmis ais FX traders) turi nusimanyti ekonomikoje, ėti vienu metu sekti daugelį dalykų � būsimus �inoti teisinius sudaromų sandorių efektus ir nko klientus. Jie i�tisą dieną stebi monitoriuose gs. Jie i� tiesų yra lo�ėjai, kurie laimi teisingai ai sekintis psichologi�kai darbas, nes rinkos

nku atsipalaiduoti, ir kaip sakė vienas dileris �ėl dileriai yra ypatingų savybių �monės, linkę turi būti ry�tingi ir stiprios asmenybės, kartais did�iulėmis pinigų sumomis, jiems tenka apmokama. Dileriai gauna dalį u�dirbto pelno , gauna premiją, jeigu pralo�ia � moka bankas, stolį nusprend�iama ne pripa�inti, o bandyti

norą atsigriebti. Tokį u�darą ratą nutraukti gali

s; tada reikia būti labai atsargiems, nes kalbama nai daro nepatyrę.


651

- I�do vadovas. Jis vadovauja I�do veiklai, atsiskaito tiesiogiai auk�tesniam vadovui (gali būti ir valdybos nariui). Kadangi numato visuotiną banko strategiją ir taktiką, tai dalinai atsakingas u� balanso formavimą. Jis pri�iūri limitų laikymąsi, samdo personalą ir kontroliuoja pagrindinių dilerių darbą. Jis atsakingas u� jam pavaldaus personalo patirtus nuostolius. - Valiutų prekybos vadovas arba pagrindinis dileris (angl. chief FX trader, chief dealer) yra atsakingas u�

jam pavald�ių sričių veiklą ir jų kasdieninę taktiką. Tam tikrais atvejais jis imasi specifinių sandorių ir turi teisę pa�eisti limitą. Atsako u� savo dilerių pozicijų laikymąsi ir u�darymą: - Neatidėliotinų sandorių dileriai (angl. spot traders). Dideli bankai turi po tokį dilerį kiekvienai svarbiai

valiutai, ir kartais jam priskirtą jaunesnįjį dilerį (angl. junior dealer). Ma�iau populiarias valiutas aptarnauja vienas � du �monės. Neatidėliotinų sandorių prekyba prekybos salėje bendrai apibūdinama kaip neatidėliotinų sandorių �spot desk�;

- I�ankstinių sandorių dileriai (angl. FW traders) � struktūra tokia pati. Visa i�ankstinių sandorių prekyba prekybos salėje apibūdinama kaip �forward desk�;

- Įmones ir filialus aptarnaujantys dileriai. Jie vadinami arba įmonių dileriais (angl. corporate dealer), kotiruojantys savo klientams savo kainas, laikantys ir valdantys savo pozicijas, arba valiutos produktų pardavėjai (angl. salesman), kurie savo kainų nekotiruoja, tik naudojasi esamomis, o jo sandoriai tampa neatidėliotinų arba i�ankstinių sandorių dilerių pozicijos dalimi.

- Analitikai (strategija) u�siima klientų patarimais, konsultacijomis, tyrimais. Dideliuose bankuose strategija u�siima vadovo ir pagrindinių dilerių komitetas, padedamas analitikų komandos.

- Pinigų rinkos prekybos vadovas (angl. chief MM trader) � tos pačios funkcijos, kaip ir pagrindinio valiutų dilerio. Jis sprend�ia, ką daryti su pinigų pertekliumi, sprend�ia kasdieninių banko pinigų srautų aprūpinimo klausimus. Pinigų rinkos produktų prekyba bendrai apibūdinama kaip pinigų rinkos stalas (angl. money market desk). - Pinigų rinkos instrumentų dileriai (angl. MM traders in cash instruments), arba da�niau vadinama

indėlių dileriais (angl. deposit dealer). Jis u�siima tarpbankinių ir didmeninių depozitų priėmimu, dėliojimu ir arbitra�u. Jam svarbiau patenkinti banko finansavimą, negu gauti pelną.

- Apsikeitimo sandorių dileriai (angl. swap traders). - I�ankstinės normos, ateities sandorių dileriai dideliuose bankuose veikia kaip atskiros komandos.

Kiti I�dui priklausantys �monės gali būti pozicijų klerkai, sumuojantys dilerių sandorius, informuojantys apie pozicijas ir prane�antys į apskaitos padalinį (angl. back-office). Pagal funkcijas, ne personalą, I�do padalinys gali būti struktūrizuojamas taip: Vadovybė (angl. senior management):

- prekybos stebėjimas; - pozicijų stebėjimas realiu laiku; - ataskaitos;

Prekyba (angl. front office): - instrumentų įkainojimo ir rizikos analizė; - sandorių sudarymas; - rinkos duomenys realiu laiku; - sandorių pelningumo skaičiavimas; - pozicijų sekimas; - hed�ingo ir arbitra�o galimybių i�ai�kinimas; - scenarijaus ir jautrumo analizė;

Apskaita (angl. back office): - sandorių atlikimas ir patvirtinimas; - nostro/vostro sąskaitų balansai realiu laiku; - finansinių ataskaitų sudarymas; - operacijų kontrolė; - ry�ys su SWIFT ar Telex;

Rizikos valdymas (angl. middle office): - rizikos identifikavimas, stebėjimas ir ataskaitų pateikimas realiu laiku; - detalizuota pelno/nuostolio analizė (tiek realizuoto, tiek nerealizuoto); - politikų ir procedūrų laikymosi prie�iūra; - naujų produktų diegimas; - atlieka jautrumo ir scenarijų analizę rinkai; - sudaro ataskaitas auk�tesniam valdymo lygmeniui.

Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų turi prekybos ir apskaitos funkcijas atliekančius padalinius, bet ne visi turi rizikos padalinius. Valiutų rinkose atliekama daugybė sandorių kiekvieną dieną. Kiekvienam sandoriui pasira�yti atskirą sutartį nėra galimybės. Paprastai kiekvienai sandorio �aliai naudojamasi viena bendra Generaline sutartimi (angl. Master agreement), kurioje


652

nurodomi pagrindiniai sandorių sudarymo principai, rekvizitai, sąlygos, atsakomybė, ginčų sprendimo būdai. Tokia pagrindinė sutartis gali būti, pavyzd�iui, Tarptautinė valiutos keitimo pagrindinė sutartis (angl. International Foreign Exchange Master Agreement (IFEMA)).

Sandorio sudarymo procedūra Sudarydami sandorius (angl. dealing), bankų dileriai (angl. FX dealer, currency dealer), paprastai atlieka standartinę seką veiksmų:

- bankas A skambina (telefonu, arba per elektroninę prekybos sistemą) į banką B valiutos kurso norimai sumai; - bankas B kotiruoja (angl. quote) bankui A kursą; - jeigu bankas A patenkintas, jis perka ar parduoda valiutą siūlomu kursu; - abu bankai patvirtina, kad sandoris sudarytas ir pakartoja sandorio sąlygas;

Po sudarymo sandoris (angl. deal) įforminamas ir apdorojamas: - dileris atspausdina sandorio i�klotinę (bilietėlį) (angl. deal ticket) ir pasira�o; - i�klotinė perduodama pozicijos klerkui (angl. position clerk) arba tiesiai į valiutos operacijų apmokėjimų skyrių

(angl. back office); - sandorį patvirtina (pasira�o) auk�tesnio lygio dileriui vadovaujantis asmuo; - patvirtinami �alių mokėjimo rekvizitai, sumos ir kursai; - i�siunčiama oficiali sandorio informacija; - i�siunčiami pavedimai mokėjimui į tuos bankus, per kuriuose esančias korespondentines nostro sąskaitas

atliekamas sandorio apmokėjimas; - įvykdomas apmokėjimas;

Sandoris gali būti sudaromas per elektroninę prekybos sistemą, pavyzd�iui, Reuters Dealing 3.0., telefonu, teleksu ar per brokerį. Reuters, Telerate, Telekurs ir kitos kompanijos var�osi viena tarp kitos teikdamos valiutų, akcijų ir kitas kainas bei palūkanų normas, naujausias naujienas, da�nai su komentarais. Sistemos savybės, kurios turi būti:

- greitis. Telefonu galima gauti tik vieną kotiruotę vienu metu, ir jei kaina netenkina, reikia daryti kitą skambutį. Tiesioginė telefono linija yra greitesnė, nes nereikia rinkti numerio. Naudojant elektroninę kompiuterinę sistemą, kaip Reuters, galima daryti i� karto kelis kontaktus, kad ir keturis, ir tada pasirinkti kainą sandoriui i� visų siūlomų. Pokalbiai trunka labai greitai, kainos matomos kompiuterio ekrane, dėl to lengviau orientuotis. Brokeris, kuris duoda geriausias tuo metu rinkoje esančias kainas yra irgi greitas � pakanka paskambinti ir pagal gautą kainą sudaryti sandorį;

- geriausia kaina. Per brokerį gaunama geriausia rinkoje kaina, nes jis kotiruoja geriausius kursus rinkoje tuo momentu. Kontaktuojant kitus bankus taip pat galima gauti gerą kainą, kartais pra�yti kurso pagerinimo;

- saugumas. Saugiausia yra daryti sandorius per tiesioginę liniją (nes �inoma, kas kitame laido gale) ir elektronines sistemas, kurios duoda pokalbio i�klotinę, be to, ne bet kas prie jo prieina. Nesaugu yra paprasta telefono linija, nes galima apsirikti, paskambinti ne ten kur norima. Sudarant sandorius per brokerį kartais net iki dienos pabaigos neai�ku, kas bus kita sandorio pusė. Saugumo sumetimais telefono pokalbiai gali būti įra�inėjami;

- sandorių limitas. Jeigu jis i�naudotas, arba jo nėra suteikta, tai su tokiu banku daryti sandorių negalima. Prekiaujant per brokerį, gali paai�kėti, kad kita sandorio �alis bus bankas, kurio limitai jau i�naudoti arba kuris i� viso neturi limitų, nes anksčiau su juo neteko dirbti. Tokiu atveju brokeris turės rasti banką, kuris sutiktų tarpininkauti su abiem sandorio �alimis (angl. �switch names�). Tačiau tai kainuos keletą punktų;

- lankstumas. Dauguma sandorių u�sienyje valiutų rinkoje siekia 5-10 mln. USD, Lietuvoje tik 1-3 mln. USD ir ma�iau. Tačiau kartais reikia ma�esnių sumų, arba didesnių sumų, arba nelyginių sumų, pavyzd�iui, atvirai pozicijai dienos gale u�daryti. Bankai, su kuriais da�niau dirbama, tai gali padaryti, bet per brokerį taip daryti sunkiau ir brangiau. Kartais i� viso menkoms sumoms gali netgi nekotiruoti;

- patikimumas. Telefoninė sistema, ypač jei partneriai u�sienyje, nėra labai patikima. Tiesioginės linijos gana patikimos, bet jos dėl brangumo naudojamos da�niausiai vietinėje rinkoje. Elektroninės sistemos kartas nuo karto u�stringa arba nustoja veikti, bet apskritai tai yra labai patikimos sistemos. Brokeriai per tiesioginę liniją irgi yra patikimi;

- Ka�tai. Tiesioginės telefono linijos įrengiamos dalijantis ka�tus tarp abiejų �alių, po to nepriklausomai nuo naudojimo imamas fiksuotas mėnesinis mokestis. Jeigu kalbama daug ir da�nai, tai ekonomi�kas dalykas. Reuters Dealing tipo sistemos yra brangios, bet turi daugybę prana�umų, dėl to labai plačiai naudojamos visame pasaulyje. Da�niausiai mokama i� karto u� elektroninę prekybos (sandorių sudarymo) sistemą (angl. dealing systems) ir kainų bei naujienų sistemas. Prekiaujant per brokerius, yra mokami komisiniai. Aktyviems bankams tai brangu, bet galima suderėti nuolaidas u� didelius sandorių kiekius (vertes);

I�klotinė yra pirminis dokumentas, liudijanti sandorį, pagal kurį vėliau visa informacija apdorojama ir siunčiama. Ji nurodo: - sandorio datą; - sandorio tipą (neatidėliotinas ar i�ankstinis sandoris); - pirkimas ar pardavimas; - kliento pavadinimas ir kodas arba adresas;


653

- valiutavimo (pateikimo, apmokėjimo data) (angl. value date); - valiutų tipai ir sumos (dėl tikslumo nurodomos abi); - sandorio valiutos kursas; - apmokėjimo instrukcijos abiem valiutoms (nurodomos sąskaitos mokėjimams); - brokerio pavadinimas ir sumokėti komisiniai (jei toks yra naudojamas); - dilerio vardas ir para�as;

Pavyzd�iui, bilietėlis, įrodantis sandorį, gali atrodyti taip: LTL SPOT WE BUY 20,000,000.00 LTL at 4.0018 Dealing with LBEM LEHMAN BROTHERS LDN give: 4,997,751.01 USD MON 27MAR2000 (nurodomas bankas į kurio sąskaitą mokami JAV doleriai) rcve: 20,000,000.00 LTL MON 27MAR2000 (nurodoma sąskaita, į kurią norima gauti perkamus litus) Po to nurodomi terminalo vartotojo vardas ir dilerio vardas, greta kurio jis pasira�o, bei įvairūs kodai, pagal kuriuos galima atsekti sandorį, bilietėlį, per�iūrėti pokalbį, atsekti sandorio laiką ir patvirtinimo laiką. Tokia forma yra sugeneruojama automati�kai Reuters Dealing 2000 sistema. Sandoriai, sudaromi telefonu, apra�omi dilerio ranka, da�niausiai u�pildant tipinę tam naudojamą formą. Paprastai, jeigu sandoriai sudaromi telefonu, pokalbiai įra�omi, kad būtų i�vengta vėlesnių nesusipratimų. Norėdamas prekiauti (naudojant Reuters Dealing 2000), dileris kompiuterio terminale surenka banko kodą ir nurodo, kokiu tikslu kreipiasi. �iuo atveju, pavyzd�iui, pokalbis būtų toksai: Bankas Lehman Brothers (kodas LBEM) kreipiasi į kitą banką, pavyzd�iui į Lietuvos �emės ūkio banką (Reuters Dealing kodas AGBL) arba Vilniaus banką (VBIK). > AGBL 20 LTL SPOT Pamatęs tokį kvietimą ekrane, L�ŪB valiutos dileris (pvz., terminalo vartotojo vardas JONAS) atsiliepia pasisveikindamas (pagal etiketo reikalavimus), ir, kadangi Lehman Brothers dileris (pavyzd�iui, JEFF) nenurodė, ką nori daryti su 20 mln. Litų, tai sukotiruoja abi kainas (litų pirkimo (siūlomą, (angl. bid)) ir pardavimo (pra�omą (angl. ask)): JONAS> HIHIHI. 98/18 Tai rei�kia, kad L�ŪB pirktų litus po 4.0018, o parduotų po 3.9998 u� 1 JAV dolerį. LBEM pasirenka pardavimą, ir ra�o: JEFF>I SELL 20MIO LTL AT 18 PLS Į tai AGBL, kotiravęs kainą, atsako: JONAS> 20MIO LTL AGREED AT 4.0018 VAL 27 MAR2000 LTL TO (nurodo sąskaitos numerį, banko pavadinimą ir kodą) THANKS AND BYE JEFF> USD TO (nurodo sąskaitos numerį, banko pavadinimą ir kodą) THANKS BIFN JONAS> BIBIBI Taip pokalbis baigiamas, ir pagal jį atspausdinamas auk�čiau minėtas bilietas. Tokie bilietai ir net pokalbiai saugomi elektroninės sistemos atmintyje, ir jie yra teisiniai dokumentai, pagrind�iantys, kad sandoris tikrai buvo sudarytas. Da�niausiai pokalbiai būna trumpi, bet tai irgi priklauso nuo rinkos papročių. Pavyzd�iui, Rusijos ar Ukrainos dileriai da�nai spėja ir persimesti pora �od�ių (�kaip sekasi�, �kas vyksta rinkoje� ir pan.) Dilerių pokalbiuose naudojama daug santrumpų, pavyzd�iui: HIHIHI, HIHI FRNDS �sveiki� (�hi�), �sveiki draugai� (�hi friends�) BBFN, BB4N, BIFN �iki� (�bye bye for now�) HVAGR8W/E, HVAGR8DAY �gero savaitgalio (dienos)� (�have a great weekend (day)�) TXK, TKS �ačiū� (�thanks�)


654

NIX, NTHG �nieko� (�nothing�) (t.y. sandoris nebus sudaromas) AMT, AMNT �suma� (�amount�) Taip pat ir populiariausios valiutos turi savo �ma�ybinį� pavadinimą dilerių pokalbiuose.

Da�nai galima pra�yti pagerinti siūlomas kainas, ypač jeigu suma didesnė. Galima pra�yti pagerinti (angl. improve) pra�omą, siūlomą kainą, arba skirtumo tarp jų dydį (angl. spread). Be to, kartais bekalbant kursas smarkiai pasikeičia, ir tada kotiruojanti kainą pusė ra�o/sako �change�, duodamas naują kotiruotę. Valiutų dileriai laikosi tam tikro etiketo. Jeigu kaina sakoma tik dėl indikacijos, tai taip ir reikia nurodyti. Kitaip interesantas turi teisę laikyti paskelbtą kainą tvirta ir atlikti sandorį. Reikia gerbti savo pozicijų limitus. Reikia laikytis konfidencialumo ir niekada negalima pasinaudoti ai�kiai neteisinga kotiruote. Apie tai reikia perspėti kotiruojantįjį. Sudaręs sandorį, dileris i� karto fiksuoja savo pozicijų pasikeitimą. Dileris turi bet kuriuo metu �inoti savo pozicijas. �ią informaciją gali kaupti ir kompiuterizuota sistema. Kai kurie dileriai pozicijas siūlo apskaityti per apvalius USD milijonus, �inant, kad prie 1 mln. USD (bazinės valiutos) bet kurios kitos valiutos 1 punktas lygus 100 tos valiutos vienetų. Tokiu būdu galima labai greitai įvertinti pozicijų riziką ir pelningumą valiutos vienetais. Po to, kai bilietas patenka į apmokėjimų skyrių (angl. backoffice) (�argonu �bekofisą�), pirmiausia patikrinama, ar nė viena svarbi detalė nėra praleista, nes klaidos atveju tenka mokėti baudas. Po to informacija suvedama į kompiuterį, arba kita forma atspausdinamas sandorio patvirtinimas. Patvirtinimas daromas keletu egzempliorių, vieni lieka pas apmokėjimų skyriuje, kiti keliauja į sandoryje dalyvavusį banką, treti � į apskaitos skyrių. Patvirtinimas (angl. confirmation) yra svarbu, nes jame jau yra oficialūs �alių para�ai, jis įteisina elektroninį/telefoninį sandorį. Tai kontrolės mechanizmas valiutos sandoriams, nes ten jau patikrinama dėl klaidų. Pavyzd�iui, sumai�ius pana�iai skambančių korespondentinių bankų sąskaitas gali tekti mokėti overdraftą, be to, kai pinigai nukeliauja ne ten, paprastai i�siai�kinti u�trunka net po savaitę ir daugiau. Dilerių tipai:

- Oportunistas � da�niausiai pasitaikantis tipas. Ma�os pelno mar�os, labai trumpas laikotarpis. Pelnas gaunamas dėl didelės sandorių vertės, nuo kurios u�dirbama po kelis punktus. �is dileris turi �inoti rinkos psichologiją, nuspėti rinką bent kelias minutes į priekį, veikti greitai. Patirtą nuostolį greitai realizuoja, tikintis atsigriebti vėliau. Da�nai būna nuostolingų dienų, bet tikslas yra apskritai u�dirbti mėnesio bėgyje. Ilgalaikis terminas nedomina, jis seka rinkos pokyčius ateinant naujienoms (ekonomikos statistikai ir pasaulio įvykiams) ir keičiantis pasiūlai/paklausai.

- Technikas atviras pozicijas laiko ilgesnį laiką, tikintis u�dirbti ir remiantis technine analize.


655

- Fundamentalistas/ekonomistas. Laiko atvirą poziciją labai ilgą laiką, tinkintis, kad svarbu ne trumpalaikiai rinkos svyravimai, o ilgalaikės tendencijos, kurias lemia fundamentalūs faktoriai.

VII skyrius. Investicijų analizė./ Fundamentalioji analizė/ a. Ekonomikos ir �akos analizė

741

Kai kurie kiti fundamentalūs u�sienio �alių ekonominiai ir finansiniai rodikliai

Firmų pelnus (angl. Corporate Profits) kas ketvirtį, septynios � a�tuonios savaitės po ketvirčio pabaigos skelbia Komercijos departamento Ekonominės analizės biuras. Duomenys koreguojami kas mėnesį kartu su BVP. Firmų pelnai skelbiami dviem būdais: pagal mokesčius (angl. �tax-based� profits) � i�skaičiuojami i� surinktų pelno mokesčių ir pakoreguotus (angl. �adjusted� profits) � skirtus atspindėti pelną i� pagamintos produkcijos. Pagal mokesčius apskaičiuoti pelnai yra plačiau skelbiami, bet pakoreguoti yra tikslesni ekonomi�kai. Abu �ie skaičiai yra skaičiuojami prie� mokesčius ir po mokesčių. Kad apskaičiuoti pelną i� pagamintos produkcijos, Komercijos departamentas pakoreguoja pomokestinius duomenis:

- atsargų vertinimo korekcija (angl. inventory valuation adjustment, IVA) atmeta kapitalo prieaugį, kuris atsirado kai kurioms firmoms pardavus dėl infliacijos pabrangusias atsargas. T.y., kai kurios firmos pardavė savo atsargas brangiau, nei buvo pirkusios, nes dėl infliacijos jų vertė padidėjo, ir gavo pelną, kuris yra įtrauktas į bendrą pelną.

- kapitalo suvartojimo korekcija (angl. capital consumption adjustment, CCAdj) perskaičiuoja įvairius nusidėvėjimo metodus į tiesioginį (angl. straight-line) metodą ir perskaičiuoja nusidėvėjimo vertę i� istorinių ka�tų į dabartinius.

Firmų pelnai da�niausiai i� anksto signalizuoja apie firmų investicijų dalies padidėjimą ar suma�ėjimą realiajame BVP. Vyriausybės ir Standard&Poor�s agentūros skelbiami firmų pelnai skiriasi dėl skirtingų metodikų. Standard&Poor�s agentūra firmų pelnus skaičiuoja i� grupės pasirinktų didelių firmų, kurių akcijomis prekiaujama bir�ose, tuo tarpu Komercijos departamentas skaičiuoja visų kompanijų, patenkančių į �firmos� (angl. �corporation�) apibūdinimą, tame tarpe JAV Federalinį rezervą. Be to, Standard&Poor�s skelbiami pelnai nėra koreguojami dėl atsargų vertės padidėjimo dėl infliacijos, be to, juos įtakoja tokie dalykai, kaip savų akcijų i�pirkimas rinkoje. Nacionalinių Pirkimų Valdytojų ap�valga (angl. National Purchasing Managers� Survey) parengiama, kai kas mėnesį Nacionalinė Pirkimų Valdymo Asociacija (NAPM) apklausia vir� 250 pirkimo agentų apie dabartinius jų u�sakymų, gamybos, įdarbinimo bei pristatymo i� tiekėjų greičio pokyčius ir tendencijas. Taip pat apklausiama dėl tų produktų, kuriuos jie perka, bei atsargų kainas ir jų pokyčių tendencijas. Respondentai turi pasakyti, ar per praėjusį mėnesį aktyvumas, susijęs su apklausiamu dalyku jų firmoje buvo padidėjęs, suma�ėjęs arba nepakitęs. Ap�valga pasirodo pirmą naujo mėnesio darbo dieną. Ap�valgoje skelbiama, koks procentas nuo viso apklaustųjų skaičiaus nurodė padidėjusį aktyvumą kiekvienoje srityje. Skaičiuojama imant nurod�iusiųjų didesnį aktyvumą skaičių ir prie jo pridedant pusę nurod�iusių nepasikeitusį aktyvumą skaičiaus bei pakoreguojant sezoniniu faktoriumi. I� atskirų duomenų dalių NAPM skaičiuoja pakoreguotą bendrą indeksą. Jame naujų u�sakymų svoris sudaro 30 proc., gamyba 25 proc., įdarbinimas 20 proc., pristatymo greitis 15 proc., ir atsargos 10 proc. Kainos, importo ir eksporto u�sakymai, bei neatlikti u�sakymai nėra įtraukiami į bendrą indeksą. Bendro indekso vertė vir� 50 proc. rodo, kad per praėjusį mėnesį gamybos sektorius augo. �emesnis nei 50 proc. indeksas rodo, kad gamybos sektorius traukėsi. 44 proc. ir �emesnis indeksas paprastai būna recesijos metu, tačiau paslaugų sektoriaus augimas gali atsverti gamybos sektoriaus smukimą ir bendras ekonomikos rezultatas gali būti ir geresnis. Pristatymo i� tiekėjų greitis matuoja, koks procentas i� pirkimų valdytojų patiria u�delstus tiekimų vykdymus. �is indeksas yra vienas i� aplenkiančių indikatorių, nes rodo pramonės įtemptumo laipsnio pokyčius, kurie paprastai lenkia ekonomikos ciklą. Pristatymo greitis taip pat leid�ia orientuotis, kokia bus infliacija. Pristatymo greitis paprastai ilgėja, kai ima trūkti produktų arba suma�ėja jų gamybos apimtys, po ko paprastai ima kilti kainos. �i ap�valga yra vienas pirmųjų praėjusio mėnesio ekonomikos sąlygų rodiklių. Čikagos Pirkimų Valdytojų ap�valga (angl. Chicago Purchasing Managers� Survey) yra pana�us į Nacionalinę pirkimų valdytojų ap�valgą prane�imas, tik jis pasirodo diena anksčiau (paskutinę mėnesio darbo dieną) ir apima tik vieną regioną � Mičigano, Ilinojaus ir Indianos valstijas. Ap�valgą sudaro Čikagos Pirkimų valdytojų asociacija (angl. Purchasing Management Association of Chicago). Indekso reik�mės tos pačios � vir� 50 proc. rodo augimą, �emiau 50 proc. � traukimąsi. Bendras �Verslo barometro indeksas� (angl. �Business Barometer Index�) yra gamybos, naujų u�sakymų, neįvykdytų u�sakymų, atsargų, įdarbinimo, pristatymų greičio ir kainų rodiklių svertinis vidurkis. Čikagos ir nacionalinės ap�valgų duomenys paprastai keičiasi vienoda kryptimi, bet kartais keliems mėnesiams atsiranda nukrypimų, dėl to nereikia per daug pasitikėti i�ankstine Čikagos ap�valga. Filadelfijos Federalinių Rezervų Banko Verslo Perspektyvų Ap�valgą (angl. Philadelphia Federal Reserve Bank Business Outlook Survey) skelbia Filadelfijos Federalinis rezervų bankas (angl. Federal Reserve Bank of Philadelphia). Ap�valga pasirodo kiekvieno mėnesio trečią ketvirtadienį. Gamybos firmos Filadelfijos Federalinio rezervų banko apygardoje � rytų Pensilvanijoje, Niu D�ersyje ir Delavare � kas mėnesį apklausiamos pa�tu dėl bendrų ir specifinių sektorių ekonomikos sąlygų pokyčių paskutinį mėnesį. Gauti duomenys pakoreguojami, kad nebeliktų sezoninės įtakos, ir skelbiami kaip difuzijos indeksai � skirtumas tarp procento matančių pagerėjimą ir procento matančių pablogėjimą. Indekso reik�mė vir� nulio rodo tos srities augimą, o reik�mė �emiau nulio � situacijos blogėjimą.

http://www.napm.org

http://www.napm.org/


742

Nors Filadelfijos Federalinių rezervų banko ap�valgoje nurodoma, kad duomenys yra to mėnesio, kurį skelbiama, bet naudoti duomenys realiai yra kartu praėjusio mėnesio ir to, kurį skelbia ap�valga. Filadelfijos verslo ap�valgos rezultatai yra įtraukiami į �ios apygardos duomenų dalį �rusvojoje knygoje�. Be to, kadangi Filadelfijos ap�valgos rezultatai yra gaunami pagal atsakymus į atskirus klausimus, o ne kaip svertinis duomenų vidurkis, jie nelabai palyginami su Čikagos pirkimų valdytojų ap�valga ir NAPM ap�valga. Dabartinių ekonomikos sąlygų ataskaitą (angl. Current Economic Conditions) (�rusvoji knyga� (angl. �beige book� arba �tan book�)) kas �e�ias � a�tuonias savaites, antrą trečiadienį prie� Federalinio atviros rinkos komiteto posėdį skelbia Federalinės rezervų sistemos taryba. Prie� formalius Federalinio Atviros rinkos Komiteto (angl. Federal Open Market Committee, FOMC) politikos svarstymo susirinkimus, kiekviena i� 12 Federalinės Rezervų Sistemos apygardų parengia prane�imus apie regionines ekonomikos ir finansų sąlygas einamuoju momentu. Paprastai ap�velgiama pokyčiai ma�meninėje prekyboje, gamyboje, statyboje, nekilnojamo turto rinkoje, �emės ūkyje ir bankininkystėje. Vienas i� Federalinių rezervų bankų rotacijos principu yra atsakingas u� ataskaitos sudarymą ir i�vadų pateikimą. �Rusvoji knyga� yra viena i� trijų FOMC pateikiamų ataskaitų. Ataskaita populiariai vadinama rusvąja knyga dėl tokios spalvos vir�elio. Kita � �alioji knyga (angl. green book) apra�o verslo sąlygas ir perspektyvas, o trečia � �ydroji knyga (angl. blue book) � monetarinių (piniginių) rodiklių augimą. Pastarosios dvi knygos vie�ai nepateikiamos. Kadangi rusvoji knyga rengiama remiantis �odiniais pokalbiais su verslo atstovais, informacija gali skirtis nuo oficialių statistinių duomenų, gali būti atsilikusi, dėl to Federalinės rezervų sistemos pareigūnai traktuoja knyga kaip nelabai svarbią. Tačiau kadangi tai yra oficialus centrinio banko dokumentas, tai rinkos į jame esančią informaciją vis tik reaguoja. Ilgalaikio vartojimo prekių u�sakymai (angl. Durable goods orders (Advance report)) matuoja JAV gamintojams pateiktų u�sakymų apimtis ilgalaikio vartojimo prekėms (kurių vartojimo laikas vir�ija tris metus). Tokios prekės yra metalai, elektriniai ir neelektriniai įrankiai, technika, vartojimo prekės, transportavimo įranga (tame tarpe lėktuvai ir automobiliai) bei karinė technika. Tuo pačiu pateikiami i�ankstiniai ilgalaikių prekių tiekimo ir neįvykdytų u�sakymų skaičiai. Ataskaitą trečią � ketvirtą savaitę po mėnesio pabaigos teikia Komercijos departamentas, Cenzo biuras (angl. Bureau of Census). Ilgalaikio vartojimo prekių u�sakymai labai svyruoja, vėlesnėse ataskaitose, gavus patikslintus duomenis, jie gali smarkiai skirtis nuo anksčiau pateiktų. Pirmas patikslinimas būna per 7-10 dienų po i�ankstinių duomenų paskelbimo. Kariniai u�sakymai da�niausiai ignoruojami, nes yra itin nepastovūs ir nelabai dideli, lyginant su bendru kiekiu. Civilinėje dalyje itin įdėmiai sekami duomenys apie investicinių prekių (angl. capital goods) u�sakymus, nes jie yra aplenkiantis indikatorius firmų i�laidoms įrangai. Da�nai duomenys apie lėktuvų u�sakymus irgi yra atmetami i� bendro srauto, nes u�sakymų vykdymas trunka kelis mėnesius, jie u�ima gana didelę dalį ir dėl to stipriai veikia rodiklius. Pramonės gamybos (produkcijos) indeksas (angl. industrial production index) matuoja gamybą gamybos, kasybos ir komunalinėse įmonėse. Jį kas mėnesį, dvi savaitės po mėnesio pabaigos skelbia Federalinės Rezervų sistemos taryba. �is rodiklis yra ma�ai kintantis. Indeksas i�rei�kiamas kaip procentinis dydis nuo bazės, svarbiausia yra indekso padidėjimas arba suma�ėjimas lyginant su ankstesniu mėnesiu. Baziniai metai yra 1992 metai (anksčiau buvo 1987 metai). Didesnis u� planuotą mėnesinis rodiklis rodo infliacijos spaudimo didėjimą, dėl to �okteli palūkanų normos ir smukteli obligacijų kainos. Gamybos įmonės u�ima apie 86 proc. pramonės gamybos. Pramonės gamyba sudaro apie 30 proc. JAV BVP. Indekso baziniai metai yra 1992 metai, tais metais jis lygus 100. Taip pat yra nema�ai smulkesnių indeksų atskiroms pramonės �akoms, pavyzd�iui, pramoninės įrangos, transporto įrangos, elektros įrangos, chemijos pramonės, maisto pramonės ir leidybos.

http://www.census.gov


743

Pajėgumų i�naudojimo (angl. capacity utilization) rodiklis matuoja gamybos pajėgumų panaudojimo procentą gamyboje, kasyboje ir komunalinėse paslaugose. Jį kas mėnesį, dvi savaitės po mėnesio pabaigos skelbia Federalinės Rezervų sistemos taryba. Pajėgumų i�naudojimas matuoja, kokiu intensyvumu kapitalas panaudojimas gamybai. �i panaudojimo norma (angl. utilization rate) kyla ir smunka su ekonomikos ciklu. Didėjant gamybai, didėja pajėgumų i�naudojimas.


744

Svyravimai nedideli. Didesnis nei prognozuota rodiklis arba rodiklio reik�mės augimas per laiką traktuojamas kaip infliacinis, dėl kurio kyla palūkanų normos ir smunka obligacijų kainos. �į rodiklį ekonomistai atid�iai seka kaip infliacinio spaudimo �enklą. Paprastai laikoma, kad kai panaudojimo norma pakyla iki 82-85 proc., padidėja spaudimas kainoms ir ima didėti infliacija.


745

VII skyrius. Investicijų analizė:/ 2. Techninė analizė

807

VII SKYRIUS. INVESTICIJŲ ANALIZĖ:/ 2. TECHNINĖ ANALIZĖ

Techninė analizė yra viena i� finansų rinkų ir instrumentų analizės sričių. Techninės analizės metodai yra labai įvairūs ir nuolat vystomi. Ypač didelis vystymosi �uolis įvyko atsiradus kompiuteriams, leidusiems panaudoti matematinius indeksų, kuriems reikalingas nuolatinis nenutrūkstantis duomenų srautas, skaičiavimus ir sukurti automatizuotas prekybos sistemas. Pagrindiniai terminai paai�kinti vizualiai �emiau.


808

Terminas kryptis (angl. trend) naudojamas kainos judėjimo apibūdinimui, kai nuolat pasiekiami nauji auk�tesni kainos lygiai (kylanti kryptis) arba nuolat pasiekiami nauji �emesni kainos lygiai (smunkanti kryptis). Techninėje analizėje kryptys atsispindi kaip kylantis arba smunkantis kainų grafikas laiko at�vilgiu. Kryptis nebūtinai būna tiesi. Ji gali vystytis bangomis (angl. waves), kurias kai kas dar vadina kojomis (angl. legs). Banga yra vienas kainos pajudėjimas iki krypties apsigrę�imo ar krypties pasikeitimo (angl. trend/price reversal). Kryptis vystosi bangomis dėl dviejų prie�asčių. Pirma, pati rinkų prigimtis yra bangų principo � smukimas seka kilimą (�r. Elioto teoriją). Antra, kaina egzistuoja keliuose laiko intervaluose (angl. timeframes) vienu metu. Tipinis laiko intervalas yra dienos intervalas, nes jį turi visi finansiniai instrumentai. Todėl čia jis vartojamas kaip laiko intervalo (periodo) sinonimas apskritai. Jeigu tekste bus pateikiama formulė, kaip skaičiuoti, pavyzd�iui, 13 dienų kainos vidurkį, tai lygiai tokie patys skaičiavimai gali būti atiliekami su visais kitais laiko intervalais, jei instrumentas juos turi. Kadangi kaina egzistuoja keliuose laiko intervaluose vienu metu, tai formuotė, savaitės grafike atrodanti kaip viena bangos koja, dienos grafike gali būti pilnai susiformavusia kryptimi. Savo ruo�tu ji gali būti sudaryta i� valandos grafike susiformavusių krypčių, kurios dienos grafike matomos kaip bangos. Kartais, kai rinkos dalyviai neturi stiprios nuomonės, i�sivysto rinkos konsolidacija (angl. consolidation). Tokiais atvejais rinka neturi krypties, ji juda beveik horizontaliai tam tikrame kainos intervale ir nei kyla, nei smunka. Jeigu kaina kilo, smuktelėjo, o po to vėl ėmė kilti ankstesne kryptimi, tai smukimas vadinamas kainos korekcija (angl. correction). Jeigu kaina smuko, pakilo, ir vėl ėmė smukti ankstesne kryptimi, tai laikinas pakilimas irgi vadinamas korekcija. Jeigu kaina krito ar kilo, po to sekė konsolidacija, ir kaina tęsė savo kritimą ar smukimą ankstesne kryptimi, tai konsolidacija irgi laikoma korekcija. Kaip sinonimai čia vartojama terminai kaina ir rinka. Pavyzd�iui, teiginiai �kaina kyla� ir �rinka kyla� vartojami kaip sinonimai, nes laikoma, kad kainos grafikas yra vieno produkto rinkos atspindys. Jeigu banga kilo, o po to smuko, tai susidarė rinkos (kainos) vir�ūnė (angl. market top), o jei smuko, o po to ėmė kilti, susidarė rinkos (kainos) dugnas (angl. market bottom). Jeigu vir�ūnė susiformuoja auk�čiau ankstesnių vir�ūnių, tai sakoma, kad rinka pasiekė naujas auk�tumas arba naują vir�ūnę (angl. new highs), o jeigu dugnas susiformuoja �emiau ankstesnių dugnų, tai sakoma, kad rinka pasiekė naujas �emumas arba naują dugną (angl. new lows).

TECHNINĖS ANALIZĖS SAMPRATA

Pagrindinis bet kurios finansų rinkų analizės tikslas yra aptikti tinkamus investavimui instrumentus, bandant nuspėti, ar jų vertė didės, ar ma�ės, ir kada tai įvyks. Yra dvi pagrindinės analizės formos � fundamentalioji analizė (angl. fundamental analysis) ir techninė analizė (angl. technical analysis). Fundamentalioji analizė pagrindinį dėmesį kreipia į ilgesnį laikotarpį ir į fundamentaliuosius faktorius. Tikima, kad rinkoje instrumento kainą lemia tikroji jo vertė, kurią apsprend�ia makroekonominiai, mikroekonominiai ir specifiniai finansinio instrumento emitento faktoriai, tame tarpe būsimųjų pinigų srautų perspektyvos. Jeigu kaina per ma�a, lyginant su tikrąja verte, siūloma tokį instrumentą pirkti, nes kaina, esą seka


809

paskui tikrąją vertę, todėl turėtų kilti. Techninė analizė gali būti apibūdinama kaip paskelbtų (istorinių) rinkos duomenų naudojimas tam tikro finansinio instrumento rinkos analizei ir prognozei. Rinkos duomenys � kaina, indekso reik�mė, prekybos apimtis ir techniniai indikatoriai. Techninė analizė teigia, kad svarbesni yra trumpalaikiai ir psichologiniai faktoriai. Jeigu fundamentalioji analizė teigia, kad rinkos kainą veikia fundamentaliųjų faktorių pokyčiai ir kad ankstesnė kaina nedaro įtakos ateities kainai, tai techninė analizė teigia, kad ateities kainą lemia praeities kaina, ir kad kainos lygis pats paai�kina visus įtakojančius, tame tarpe fundamentaliuosius, faktorius. Didelis dėmesys kreipiamas į rinkos elgseną, bandoma numatyti kainos pokyčių ir lygių tendencijas ateityje. Manoma, kad tikrąją vertę numatyti labai sunku, ir kad fundamentaliajai analizei reikalingą informaciją nuolat gauti ir analizuoti tiesiog neįmanoma. Be to, manoma, kad investuotojai naudojasi įvairiais faktoriais, nulemiančiais sprendimą pirkti ar parduoti, tame tarpe ir tais, kurie nesusiję su fundamentaliaisiais faktoriais (pvz., paskalas). Prekė verta tiek, kiek ka�kas pasiry�ęs u� ją sumokėti, o ne tiek, kiek kainavo ją pagaminti. Todėl techninė analizė nagrinėja kainų pokyčius kaip pasiūlos ir paklausos jėgų, veikiančių instrumento rinką, rodiklį. Techninėje analizėje pagrindinė rinkos duomenų pateikimo forma yra įvairūs grafikai laiko at�vilgiu. Kainos grafikas laike prilyginamas pasiūlos ir paklausos santykio pokyčių indikatoriui, nes kainą lemia paklausos ir pasiūlos susikirtimas. Viena pagrindinių techninės analizės prielaidų yra ta, kad kainų pokyčių tendencijos atsiranda ir tęsiasi tam tikrą laiką (grafike tai matoma kaip kainos kryptis). Taip yra dėl to, kad ne visi investitoriai vienodai interpretuoja informaciją � ne visi gauna ją tuo pačiu metu ir ne visi taip pat suvokia. Be to, daroma prielaida, kad rinkos dalyvių psichologija yra masinė. Tai rei�kia, kad į įvykius rinkos dalyviai reaguoja pana�iai. Esamos kainos taikosi prie naujos informacijos palaipsniui, kol susiformuoja nauja rinkos pusiausvyra (kaina). Techninė analizė daro prielaidą, kad kainų judėjimo nuo senosios rinkos pusiausvyros iki naujosios procesas gali būti atpa�intas pagal pačios rinkos elgesį. Reikia tik sugebėti atpa�inti į kurią pusę vyksta pokytis ir greitai imtis atitinkamų veiksmų. Dėl ko kyla pokytis, nėra labai svarbu. Svarbu, kad jis vyksta. Techninė analizė gali būti taikoma beveik visiems finansiniams instrumentams, kuriais prekiaujama rinkoje (kurie turi besikeičiančią rinkos kainą), bet da�niausiai ji taikoma akcijų, valiutų, �aliavinių prekių ir ateities (fiučerių) bei pasirinkimo sandorių (opcionų) rinkose. Tai labai prie�taringas ir seniausias analizės metodas. Dėl jos nuolat diskutuojama, ja visi�kai pasikliaujama, ji visi�kai ignoruojama. Atliekami tyrimai, kurie prie�tarauja vienas kitam. Pagal vienus, techninė analizė leid�ia pasipelnyti, pagal kitus � ji nesuteikia galimybės u�dirbti daugiau, negu ja nesinaudojant. Pagrindiniai tyrimų rezultatų skirtumai atsiranda dėl skirtingos kainų interpretacijos ir skirtingų techninės analizės metodų. Techninėje analizėje galioja taisyklė: kuo daugiau dalyvių naudoja metodą ir juo tiki, tuo stipriau jis pasitvirtina ir sėkmingiau veikia. Tačiau dauguma rinkos dalyvių nepuola į kra�tutinumus ir laikosi vidurio � technine analizę reikia derinti su kitomis analizės technikomis. Prekiauti finansų rinkose galima tiek remiantis technine, tiek remiantis fundamentaliąja analize. Tačiau visada yra rizikuojama galimybe prarasti ar u�dirbti pinigus. Kiekvienas investuotojas, atsidaręs poziciją (atlikęs pirkimą ar pardavimą), lieka stebėtoju, nes nieko pakeisti iki pozicijos u�darymo nebegali. Viską lemia rinka. Jis gali tik tikėtis, kad kaina pakryps į jam naudingą pusę. Tokie rinkos dalyviai sudaro masę � minią su jai būdinga psichologija. Kas rinkoje eina prie� minią � pralo�ia. Minios psichologija yra lemiantis dalykas. Akcija gali būti nieko verta, tačiau rinkos dalyviai ją pirks ir jos kaina augs. Lygiai taip pat akcija gali būti teori�kai daug verta, tačiau jei niekas jos nepirks, jos kaina kris. Kuo labiau kaina krinta, tuo labiau visi stengiasi nepatirti nuostolio, todėl parduoda turimas akcijas esančia rinkoje kaina, kad ir ma�esne, negu pirkimo. Tada kaina krinta dar labiau, nes pasiūla padidėja, o norinčių pirkti smunkančią akciją ma�ėja. Tačiau ateina momentas, kai rinka persiverčia, nes ka�kam pasirodo, kad dabar kaina jau nebekris, o akciją verta pirkti, nes ji pigi, per daug nuvertinta. Kai tokių atsiranda vis daugiau, akcija atgauna paklausą ir jos kaina ima kilti. Bet kuriuo atveju, lemia rinkos dalyvių jausmai � pasitenkinimas sudarytu sandoriu, baimė patirti nuostolį. Techninė analizė stengiasi įvertinti rinkos dalyvių psichologiją. Galima sakyti, kad esama rinkos kaina atspindi visą informaciją, �inomą rinkos dalyviams dabartiniu laiko momentu. Todėl kainos pokyčių grafikas rodys informacijos įtaką rinkai (t.y. rinkos kainai). Su nauja informacija keičiasi rinkos dalyvių lūkesčiai, kurie lemia prekybos sprendimus, kinta paklausos � pasiūlos santykis, o su juo ir rinkos kaina. Realybėje tai atrodo taip. Sakykime, auk�tas Japonijos banko pareigūnas u�simena, kad po dviejų savaičių gali būti suma�intos pagrindinės palūkanų normos. Tokiu atveju, jena JAV dolerio at�vilgiu susilpnėja, nes rinka i� karto sureaguoja, patikėdama ir i�sigandusi, kad palūkanų normų ma�inimas tikrai bus. Palūkanų normų ma�inimas rei�kia, kad suma�ėja palūkanų normos pinigų rinkos depozitams, todėl jie tampa ma�iau patrauklūs, ir rinkos dalyviai ima pardavinėti valiutą, taip nusmukdydami jos kainą.

V1

Note

čia svarbu

V1

Note

!


810

Po dviejų savaičių, kai palūkanų normos suma�inamos i� tiesų, rinka beveik (�beveik�, nes dalis rinkos dalyvių taip ir nebuvo patikėjusi galimu ma�inimu, o kai jis įvyko, sureagavo) nebereaguoja, nes kaina jau buvo pakoreguota. Kitaip tariant, rinka įskaičiavo galimo palūkanų normų ma�inimo efektą i� anksto. Kainos reakcija įvyktų tik tokiu atveju, jeigu palūkanų normos liktų nesuma�intos. Nusivylę ankstyvu jenų pardavimu investuotojai pultų jas atpirkti. Paklausa padidėtų ir jena sustiprėtų. Paveiksle matoma, kaip rinka sureagavo patekus į ją informacijai apie palūkanų normas. Did�iausia reakcija įvyko, su�inojus apie jų pakeitimo galimybę. Kai palūkanų normos buvo pakeistos realiai, rinkos reakcija buvo staigi, bet labai trumpa. Staigią reakciją sukėlė nepatikėjusių, kad palūkanų normos bus pakeistos, investuotojų veiksmai. Apibendrinant galima pasakyti, kad rinka ateities įvykius i� karto įskaičiuoja į kainą, kai tik apie tai su�ino. Todėl did�iausia reakcija įvyksta ne fakti�kai atsitikus įvykiui, o tada, kai su�inoma, kad jis įvyko ar įvyks. Vadinasi, kainą, paklausą ir pasiūlą formuoja rinkos dalyvių psichologinės reakcijos, i� dalies lemiamos atminties. Minėtame pavyzdyje investuotojai �ino, kad po palūkanų normų suma�inimo jena susilpnės. Vadinasi, tų investuotojų, kurie turi jenas, turtas nuvertėtų. Jie to nenori, ir ima jenas pardavinėti. Nesvarbu, kad ma�inimas gali įvykti po dviejų savaičių, svarbu, kas pirmiau u�darys pozicijas. Investuotojas �ino, kad jis nėra vienintelis, taip galvojantis, ir kad kiti taip pat ims pardavinėti savo jenas, todėl jų pasiūla padidės, ir kaina kris. Kuo anksčiau jis su�inos informaciją apie palūkanų normų ma�inimą, kuo anksčiau parduos jenas, tuo ma�iau nuostolio jis patirs, lyginant su kitais. Vadinasi, kainą veikia ne patys įvykiai, o informacija apie juos, pasiekusi rinką, ir investuotojų atmintis, kaip rinka tokiu atveju elgėsi anksčiau. Kuo daugiau rinkos dalyvių tiki, kad kaina ma�ės, tuo labiau ji ma�ėja.

gitanas kancerevycius finansai ir investicijos istraukos

Documents