1

Lietuvos Gydytojų sąjunGosd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys nr. 2020-2(18)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

Akreditavimo tarnyba skelbia trūkumus rajoninių ligoninių veikloje .......................................................................... 2

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta kraujagyslių lazerio koaguliacija .......... 2

Dėl susitarimo atlyginti mokymosi išlaidas ............................................. 3

DU monitoringas ........................................................................................... 3

Pagerbti garsinantys miestą .................................................................. 4, 5

LMA mokslininkai aptarė veiklos perspektyvas ..................................... 6

Rūpinosi gyventojų sveikata .................................................................. 7–8

22020

m. s

ausi

o 30

d.

žiniosgydytojų

2019 m. Sodros duomenys – mūsų atlyginimai labiausiai augusių penketuke.

žinios 2L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarny-ba)  praėjusiais metais įvykdė konsoliduotus tikrinimus pen-kiolikoje rajono ligoninių. Jų metu nustatyti pažeidimai, kai ligoninės neužtikrino pacien-tams visą parą teikiamų pas-laugų, organizavo specialistų budėjimą namuose, klaidin-gai pildė vidaus dokumentus, nepasirūpino medicinos prie-monėmis, neatliko naudojamų medicinos priemonių techni-nės priežiūros, netinkamai tei-kė paslaugas smegenų insultą patyrusiems pacientams, o dalis specialistų neturėjo rei-kiamos kvalifikacijos.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad dauguma ligoninių neužtikri-no endoskopinių tyrimų paslaugų teikimo visą parą, netinkamai organizavo specialistų budėjimą

Akreditavimo tarnyba skelbia trūkumus rajoninių ligoninių veikloje

namuose bei nepasirūpino, kad specialistai šioje srityje įgytų ne mažesnę kaip 36 val. per paskuti-nių 5 metų laikotarpį kvalifikaciją. Tik vienoje iš patikrintų ligoni-nių buvo užtikrintas medicinos biologo paslaugų teikimas visą parą, o net 8 patikrintose gydymo įstaigose nebuvo užtikrintas visų privalomų laboratorinių tyrimų atlikimas.

Akreditavimo tarnyba, patikri-nusi, kaip buvo vadovaujamasi ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo tvarka, nustatė, kad kuriama ydinga praktika, kai pacientai, kuriems yra įtariamas ūmus galvos smege-nų insultas, greitosios pagalbos automobiliu pristatomi ne į insul-to gydymo centrus, o į rajonines ligonines, kuriose nėra būtinos įrangos suteikti reikiamą pagal-bą. Atsižvelgdama į tai Sveikatos apsaugos ministerija sugriežtino

paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos aprašą. Tad paci-entai, patyrę smegenų insultą, visuomet privalo būti vežami į insulto gydymo centrus arba tar-pinės pagalbos ligonines, kuriose yra specializuota įranga ir specia-listai, gebantys suteikti efektyvią ir skubią pagalbą insulto ištik-tiems pacientams.

Dar nustatyta, kad 11 ligoni-nių vidaus dokumentų nuos-tatos neatitinka teisės aktų rei-kalavimų, kurie užtikrina įstai-gos vidaus procesų tikslumą ir efektyvumą. Taip pat vienuolika ligoninių neturėjo visų privalo-mų medicinos priemonių, trijose nebuvo atlikta naudojamų medi-cinos priemonių techninė prie-žiūra, dar trys ligoninės neturėjo medicinos priemonių instrukcijų lietuvių kalba, o dvi neužtikrino, kad medicinos priemonių instruk-

cijos būtų laikomos priemonių naudojimo vietose.

Ak reditavimo tarnyba dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų visas patikrintas ligo-nines įspėjo ir nustatė terminą rastiems trūkumams pašalinti. Ligoninėms, nepašalinusioms pažeidimų, Akreditavimo tarnyba stabdys licencijas.

„Patikrinimai leidžia pamatyti ir įvertinti sveikatos sistemos problemas iš arti, o tai svarbu inicijuojant tarpinstitucines dis-kusijas ir siekiant spręsti aktualias sistemines problemas. Vien praė-jusiais metais Akreditavimo tar-nyba gydymo įstaigoms pateikė 126 rekomendacijas, o Sveikatos apsaugos ministerijai – 5 pasiū-lymus, kaip patobulinti paslau-gų teisinį reguliavimą“, – teigia N. Ribokienė.

Pagal SAM informaciją

LSMU ligoninėje Kauno kli-nikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai atlikta kraujagys-lių lazerio koaguliacija dvynių transfuzijos sindromui gydyti.

Akušerijos ir ginekologijos kli-nikos Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė gineko-logė doc. dr. Eglė Machtejevienė teigia, kad dvynių transfuzijos sindromas pasireiškia identiš-k iems dvyniams, tur intiems bendrą kraujagyslių tinklą pla-

tos Kauno klinikose. Turėjome visą tam reikalingą aparatūrą, mus konsultavo iš kitos ligoninės atvykęs doc. F. J. Klumper, proce-dūroje dalyvavo mūsų ligoninės daugiadalykė komanda – visa tai nulėmė sėkmingą nėštumo baigtį“.

Berniukai gimė gruodžio 29 dieną: vienas naujagimis svėrė 1646 gramus, kitas – 1340 gramų.

LSMU LKK informacija

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta kraujagyslių lazerio koaguliacija

centoje. Esant tokiai būklei ir nepradėjus reikiamo gydymo, abu vaikai gali žūti. „Vienas vai-sius kenčia dėl kraujo pertekliaus ir išsivysto širdies nepakankamu-mas, kai tuo tarpu kitas vaisius kenčia dėl „kraujotakos bado“ ir jam vystosi inkstų nepakanka-mumas. Kauno klinikose dvynių transfuzijos sindromas pradėtas pažangiai gydyti 2008 m., mote-ris siunčiant į Europos vaisiaus medicinos centrus. Juose dažnai

atliekamos placentos kraujagys-lių jungčių lazerio koaguliacijos ir yra sukaupta reikalinga patirtis naujagimių išsaugojimui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientės negali arba joms sudėtinga vyk-ti į kitą šalį. Taip nutiko ir šiuo atveju, – kalbėjo gydytoja doc. dr. E. Machtejevienė. – Mūsų pacientė turėjo klausos nega-lią, todėl turėjome pasirūpinti, kad visos procedūros, norint išsaugoti dvynukus, būtų atlik-

Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos (KKDVD) visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas ir

metinė VeiKlos atasKaita vyks 2020 m. vasario 18 d. 18 val.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos korpuso Didžiojoje auditorijoje (2 aukšte), Eivenių g. 2, Kaune.

Daugiau informacijos: www.kkdvd.lt Tel. pasiteiravimui: (8 37) 327106.

žinios 3L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Monitoringo grupėje sausio mėnesį buvo aptartas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų 2019  m.  III ketvir-čio (rugsėjo – lapkričio mėne-sių) palyginus su 2019 m. I ketv. darbo užmokesčio duo-menys.

Darbo grupės nariams Vals- t y b i n ė s l i g o n i ų k a s o s p r i e Sveikatos apsaugos ministeri-jos (toliau – VLK) Ekonomikos departamento direktorė S. Adam- kevičiūtė trumpai pristatė infor-maciją apie ASPĮ darbuotojų dar-bo užmokestį. Pagal turimą infor-

LGS advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas atsako į užklau-simą, ar turi teisę darbdavys, sudarydamas sutartį dėl dalies išlaidų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kompensavimo, kelti sąlygą įsipareigoti dirbti ne mažiau nei dvejus metus, pažeidus susitarimą reikalauti kompensuoti šias išlaidas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 37 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulini-mo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darb-davio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Darbo kodekso 37 str. 2 d. nustatyta, kad atlyginamos gali būti tik tokios išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reika-lavimus, suteikimu. Tuo tarpu Darbo kodekso 29 str. nustato, kad darbdavys turi pareigą apmo-

kyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat imtis priemonių darbuo-tojo kvalifikacijai ir jų profesiona-lumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti.

Taigi darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbuotojo mokymui darbdavio patirtų išlaidų kom-pensavimo, bet Darbo kodeksas riboja patiriamų išlaidų pobū-dį, nes ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas įpareigoja darbuotoją nutraukiant darbo sutartį atly-ginti susidariusias mokymo išlaidas. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas išlaidas atsiranda tik tuomet, kai darbdavys organizuoja dar-buotojo mokymus, kurių metu darbuotojas būtų apmokomas daugiau nei jo darbo funkcijai reikalinga, t. y. darbuotojui būtų suteikiamos papildomos, virši-jančios jo atliekamam darbui reikalingas, kompetencijas. Pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas siunčiamas į mokymus, susijusius

su šeimos gydytojo specialybe, tai darbdavys negalės reikalauti mokymosi išlaidų atlyginimo, bet jei šeimos gydytojas vyks į mokymus papildomai specialy-bei, tai darbdavys gali susitarti su darbuotoju dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Tokiame susi-tarime šalys gali susitarti, kokiais terminai, kokiais dydžiais moky-mosi išlaidos turi būti atlygintos, dėl atlygintinų išlaidų mažinimo sąlygų, atlygintinų išlaidų apim-ties ir kt.

Paminėtina, kad Darbo kodek-sas nustato darbo sutar t ies nutraukimo pagrindus, kada darbdavys gali reikalauti atly-ginti darbuotojo mokymui, virši-jančiam darbuotojo atliekamam darbui reikalingas kompetencijas, per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties nutraukimo turėtas išlaidas.

Tokie atvejai yra du: 1. kai darbo sutartis nutraukiama

darbdavio iniciatyva dėl dar-buotojo kaltės (DK 58 str.;

2. kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svar-

bių priežasčių (DK 55 str.).Kitais darbo sutarties nutrau-

kimo atvejais darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas atly-gintų jo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui turėtas išlaidas.

Pažymėtina, kad, be Darbo kodekso, kvalifikacijos kėlimo išlaidas reglamentuoja ir LNSS šakos kolektyvinė sutartis, kurios 5.3 punktas nustato, kad gydy-tojams, keliantiems kvalifikaciją pagal privalomą kvalifikacijos tobulinimą, būtiną atliekamai dar-bo funkcijai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privaloma išklau-syti nustatytą skaičių valandų, kvalifikacijos tobulinimui suteikia-mas ne mažiau kaip 15 darbo die-nų per 5 metus laikas atsitraukus nuo darbo ar savo poilsio metu, ir jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atkreiptinas dėme-sys, kad darbo sutarčiai pasibai-gus bet kuriuo Darbo kodekse numatytu pagrindu darbdavys negali reikalauti iš gydytojo atly-ginti aptariamas išlaidas.

LGS sekretoriato informacija

DU monitoringas

K o N S U L t U o J A t E I S I N I N K A S

Dėl susitarimo atlyginti mokymosi išlaidas

maciją matyti, kad pasiekti 15 proc. darbo užmokesčio didėjimo kol kas nepavyko, tačiau tam yra objektyvios priežastys. Pokyčių tendencijos nuteikia pozityviai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Dalia Šimelienė plačiau pristatė esamą situaciją savo zonos ASPĮ bei su kokiomis problemomis jos susiduria norėdamos didinti darbo užmokestį. Panaši situaci-ja ir kitų teritorinių ligonių kasų zonų ASPĮ.

Diskusijų metu buvo sutar-ta, kad suplanuotas atlyginimų

didėjimas gali tapti probleminiu dėl perteklinio sveikatos priežiū-ros įstaigų tinklo. Todėl norima padėti rajoninių ligoninių vado-vams įtikinti steigėjus dėl akty-vaus gydymo transformavimo į kitų paslaugų teikimą. Pritarta pasiūlymui sudaryti jungtinę gru-pę ir vykti į rajonus, susitikti su savivaldybių tarybomis ir detaliai pristatyti konkrečios rajoninės ligoninės situaciją ir jos ateities perspektyvas.

Taip pat darbo grupė sutarė, jog reikia sulaukti gruodžio mėn. darbo užmokesčio duomenų,

toliau stebėti ASPĮ darbo užmo-kesčio fondo pokyčius ir tuo-met spręsti, kokie sprendimai ir veiksmai leistų pagerinti situaciją. Nutarta, kad Valstybinė ligonių kasa iki š. m. kovo mėn. parengs ir darbo grupės nariams pateiks ASPĮ darbuotojų 2019  m. 9–12 mėn. ir 2019 m. I ketv. darbo užmokesčio duomenų palygina-mąją informaciją. Kitas posėdis įvyks, kai tik bus parengta infor-macija.

Pagal darbo grupės protokolą

žinios 4L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Nukelta į 5 p.

Lietuvos sostinei švenčiant gimtadienį teikiamas garbin-giausias Vilniaus apdovano-jimas. Šventojo Kristoforo – Lietuvos sostinės globėjo – sta-tulėlės teikiamos tiems, kurie savo idėjas, darbus, įvair ius projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą. Šis garbingiausias Vilniaus apdovanojimas teikiamas jau 22 kartą. Švento Kristoforo

apdovanojimo skulptūrėles sukū-rė skulptorius Erikas Daugulis. Vilniaus gimtadienio išvakarėse Rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasi-žymėjo savo darbais. Pradėdamas apdovanojimo ceremoniją R. Šimašius priminė, kad Vilnius mini 697-ąsias metines, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus Europos amati-ninkams ir pirkliams, kviesdamas juos atvykti dirbti ir gyventi į Lietuvos sostinę. „Miesto gim-tadienis tarsi užkoduoja miestą tolesniam gyvenimui ir veiklai. Gimdami visi atsinešame genetinį kodą. Milijonai Vilniuje kada nors gyvenusių ir kūrusių žmonių rašė Vilniaus genetinį kodą. Džiugu, kad kiekvieną dieną vykstan-tys įvykiai keičia miestą, bet tas genas lieka nepakitęs. Pastarieji metai buvo sėkmingi, drąsūs norai ir ambicijos virto realybe – vis labiau yra augantis susidomė-jimas Vilniumi. Šiandien apdova-nojami šv. Kristoforo laureatai yra tie vilniečiai, kurie savo darbais labiausiai prisidėjo prie miesto.

Pagerbti garsinantys miestą

Pirminė sveikatos priežiūra vai-kus globoja iki 18 metų ir gydo nemokamai. Deja, nėra jokios tėvų atsakomybės, kad priverstų savo vaiką (dažniausiai pas mus ateina jau jaunikaičiai) valyti dan-tis. Tėvai numoja ranka, nes, anot jų, dabar valstybė kompensuoja gydymą. Manau, kad vis tik nera-cionaliai naudojamos valstybinės lėšos. Tam tikra tėvų atsakomybė turėtų būti. Odontologijoje kom-pensacijos nėra. Žmonės turi tam dėti savas lėšas. Galbūt valstybės pinigai turėtų būti panaudojami rimtoms ligoms gydyti, bet ne už apsileidimą ar nepriežiūrą. Šiuo klausimu aš būčiau labai griežta. Mylėdama vaikus, mylė-dama žmones. Kai tėvai neveda vaikų gydyti laiku, tuomet mes gydome sunkias ligas už brangiai kainuojančias kompensacijas. Manau, kad kai kuriose valsty-bėse yra tam tikra prievolė. Jei nesilankei, tai pats ir moki iš savo kišenės. Mūsų dar tik bręstančio-je visuomenėje gal reiktų įvesti tam tikrus ribojimus. Žinoma, tai politinis reikalas. Keisti padėti

Tai Jūsų laimėjimai, kurie veda veržlų Vilnių pirmyn“, – sveikino ir dėkojo Vilniaus meras.

Išdalinta statulėlių – dešimt, tačiau jas gavusiųjų būrys gerokai gausesnis, nes ne vienoje nomi-nacijoje buvo įvardinti bent keli, o kai kada net ir keliolika.

„Gydytojų žinios“ primins ir apie kai kuriuos šv. Kristoforo laureatus. Už odontologines ini-

ciatyvas apdovanojimą atsiėmė VU prof. Alina Pūrienė. Jos ini-ciatyva pradėtas unikalus pro-jektas „Odontologinių paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis pro-jektas apjungia profesionalius sostinės Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poli-klinikos ir VU ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikia-mos sunkiausią negalią turin-tiems žmonėms. Žalgirio klinikos vadovės prof. Alinos Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų. Anot profesorės, tęsiamas ir 5 metus jos iniciatyva organizuojamas Burnos vėžio profilaktikos mėnuo. Žalgirio kli-nikoje neatlygintinai apžiūrimi ir ištiriami visi atėję pasitikrinti, ar nėra burnoje ikivėžinių ar vėžinių pakitimų, skleidžiama informacija apie galvos ir kaklo srities onko-loginius susirgimus ir įvairiomis priemonėmis skatinama anksty-va burnos vėžio diagnostika ir prevencija. „Pirmiausia norėčiau padėkoti tiems, kurie mane iškėlė šiai nominacijai gauti. Ji labai

jaudinanti, labai brangi ir ji yra už dar daugiau iniciatyvų, nei paminėta. Mes sugebėjome ištirti daug Lietuvos žmonių, žinome, kokiomis ligomis sergame. Kartu su Čikagos lietuvių fondu pakvie-tėme visus vaikų globos namų auklėtinius gydytis ir jie jau pra-dėjo tai daryti. Dar norime išmo-kyti žmones geriau valyti dantis, nepririšdami prie jokių gaminto-jų, tačiau su patarimais atskiroms žmonių grupėms – nėščiosioms, senjorams ir t. t.“, – kalbėjo pro-fesorė A. Pūrienė, tvirtindama, kad šiuo apdovanojimu ji dalinasi su Žalgirio klinikos kolektyvu, su visais kolegomis, studentais, kurie padeda vykdant įvairius projek-tus. „Žmonės, sulaukę brandaus amžiaus, pradeda suprasti, kad sveikata yra vertybė. Tas sveika-tos nežiūrėjimas, netausojimas yra labai didelis, masinis. Visiems atrodo, kad valstybė gali viską sureguliuoti. Ne valstybė yra atsa-kinga už sveikatą, atsakingas kiekvienas žmogus, pirmiausia – pats už save. Labai daug vaikų jau reikia protezuoti dantis. Tai yra visų mūsų mokėtojų pinigai. Ir labai dideli. Tai švaistomos lėšos.

žinios 5L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Atkelta iš 4 p.

išsakė prof. Alina Pūrienė. Jos sveikinti atvyko LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto atstovės. Šio fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė pastebėjo, kad pernai LSMU vykusioje Nacionalinėje visuomenės sveikatos konferen-cijoje buvo aptarta sveikatos padėtis šiandieninėje sveikatos sistemoje. Dabar daug kalbama apie gerovės valstybę, daugelis konferencijos pranešimų buvo susiję būtent su šia sąvoka. Ar ji turi ką nors bendro su visuo-menės sveikata. Vyko nemažai

„Deja, sistema tokia – mes ėjome į tokį etapą ir priėjome. Kažką rei-kia keisti. Visuomenės sveikatos srityje yra gan geros, stiprios ir palankios prognozės. Gyvenimo trukmė pradėjo ilgėti, mirtin-gumas nuo daugelio priežasčių mažėja. Manau, mes einame į sta-bilų etapą. Žinoma, ligų daugėja, bet gerėja ir prevencija, taip pat geresnis ir gydymas. Deja, ligos negali išnykti, bet jas galima kaž-kaip valdyti“, – įsitikinusi LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.

Garbingą apdovanojimą už

macijos apie neišnešiotą kūdikį ir jo priežiūrą. Taip A. Speičytė-Radzevičienė subūrė neišnešio-tų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus kuria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti neišnešiotų nau-jagimių šeimas bei organizacijas, politikus bei medicinos specialistus. Pačios asociacijos vadovės apdova-nojimuose nebuvo, tačiau jai skirtą statulėlę atsiėmė jos dukra 11-metė Margarita. Už atskleistas 1863–1864 metų paslaptis šv. Kristoforas skir-tas akademikui, VU prof. Rimantui Jankauskui, dr. Justinai Kazokaitei,

tams. Apdovanotųjų vardu padėką pasakė akademikas prof. Rimantas Jankauskas. „Didžiuojuosi, mes visi didžiuojamės, kad gyvename tokiame mieste, kurio užtenka visiems. Mums didžiausia padėka buvo, kai palaikus į Rasų kapines nešė Lietuvos ir Lenkijos kariai. Ir reikia padėkoti Gedimino kalnui, kuris pasipurtė ir atskleidė savo paslaptis“, – kalbėjo akademikas, pabrėždamas, kad, be ant sce-nos stovinčiųjų, dirbo ir daugiau žmonių.

„Gydytojų žinių“ informacija

Pagerbti garsinantys miestąsvarstoma net taikant baudas tėvams, tačiau iki šiol atsakomybė už prastą vaikų dantų sveika-tą permetama valstybei. Deja, esame atstovai tautos, mažai besirūpinančios burnos švara, neatliekančios ėduonies tyrimų“, – „Gydytojų žinioms“ savo mintis

pokalbių apie tai, kokia apskritai visuomenės sveikatos padėtis šiandieninėje sveikatos sistemoje. Ieškota atsakymų ir kodėl reikėtų daugiau investuoti į vaikų svei-katą. Prof.. R. Kalėdienė mananti, jog yra sustojusi restruktūrizacija, nes rajoninių ligoninių pertvar-ka yra įstrigusi. Žinoma, dėl to ministerija ir ministras nekalti.

rūpestį neišnešiotukais gavo Asta Speičytė-Radzevičienė, neiš-nešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė. 2008 m. birželį jai trimis mėnesiais anksčiau gimė dukra Margarita. Moteris suprato, kad 107 dienas su dukra praleidusi ligoninėje ir grįžusi į namus, ji nebežino, kaip elgtis ir kur ieškoti daugiau infor-

prof. Tamarai Bairašauskaitei, archeologams Gyčiui Gr ižui ir Valdui Steponavičiui, teismo medicinos ekspertams dr. Giedriui Kisieliui ir Jūratei Jankauskienei, kurie identifikavo Gedimino kal-ne rastus 1863–1864 m. sukilėlių palaikus. Palaikų identifikavimas atliktas keliais etapais, bendra-darbiaujant keturių sričių eksper-

VšĮ šilutės ligoninė siūlo darbą gydytojams:- kardiologui (darbas dieninis);- endokrinologui (darbas dieninis);- chirurgui (darbas dienomis ir pamainomis);- gydytojui ortopedui traumatologui (darbas dienomis ir pamainomis);- vidaus ligų gydytojui arba medicinos gydytojui (darbas Palaikomojo gydymo ir slaugos sk.);- medicinos gydytojui (darbas pamainomis priėmimo-skubios pagalbos skyriuje); - gydytojui dermatovenerologui (darbas dieninis, galima dirbti ir ne visą darbo savaitę).Visi specialistai privalo turėti atitinkamos specialybės licenciją. Atlyginimas ir darbo laikas sutartiniai ir yra aptariami pokalbio dėl darbo metu.Gyvenimo aprašymą siųsti el. p. info@silutesligonine.lt arba personalas@silutesligonine.ltTelefonai pasiteiravimui: (8 441) 62 101,vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis;

(8 441) 61 053 personalo skyriaus vedėja Irena Erciuvienė.

VšĮ marijampolės ligoninei reikalingi gydytojai:• GydyTojAs AkuŠErIs-GInEkoloGAs

(darbas Akušerijos-ginekologijos skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje);

• FIzInės mEdIcInos Ir rEAbIlITAcIjos GydyTojAs (darbas Fmr skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje);

• GydyTojAs nEuroloGAs (darbas nervų ligų skyriuje ir konsultacijų poliklinikoje);

• GydyTojAs psIchIATrAs (darbas Psichikos ligų skyriuje);

• medicininės statistikos skyriaus vedėjas.

Nominantę pasveikinti atvyko LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto atstovės. Garbingą apdovanojimą už rūpestį neišnešiotukais atsiėmė 11-metė „neišnešiotukė“ Margarita.

žinios 6L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Lietuvos Mokslų Akademijos Biologijos, medicinos ir geo-mokslų skyriaus nariai aptarė savų sekcijų praėjusių metų veiklą, numatė šių metų dar-bų perspektyvas. Pasak šio skyriaus pirmininko akademi-ko prof. Vaidučio Kučinsko, šis susirinkimas numatytas iš dviejų dalių. „Pirmojoje dalyje mes pri-siminsime akademiką Vytautą Kontrimavičių, kuriam būtų suėję 90 metų. Kolegos akademikai Gediminas Valkiūnas ir Vytautas Basys primins šio žymaus moksli-ninko veiklą, darbus. Vėliau sekci-jų pirmininkai pristatys praėjusių metų darbų veiklą ir numatys tolesnes sekcijų veiklos perspek-tyvas. Taip pat visi yra gavę viso Biologijos, medicinos ir geomoks-lų skyriaus veiklos planą šiems 2020 metams. Šis planas nėra baigtinis, visi nariai gali pasiū-lyti savas idėjas. Taip pat aktua-lus klausimas dėl mūsų skyriaus kuruojamų žurnalų „Acta medica Lituanica“, „Biologija“, „Geologija. Geografija“ leidybos. Kai kuriems leidiniams finansavimo iš viso nėra, kitiems – numatytas finan-savimas tik šiems 2020 metams. Vieninteliam žurnalui „Biologija“ yra numatytas f inansavimas ilgesniam laikotarpiui“, – primi-nė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas. Akademikas Gediminas Valkiūnas sakė, kad V. Kontrimavičiaus akademijos nariams pristatinėti nereikia, nes visi gerai jį pažinojo, prisimena. Akademikas Vytautas Kontrimavičius – žymus Lietuvos zoologas, parazitologas, helmin-tologas, ekologas. Jis paskelbė per 150 mokslinių straipsnių, buvo septynių monografi jų, išleistų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis autorius ir bendraauto-ris. V. Kontrimavičiaus ekologinių tyrimų sritys – parazitų vaidmuo ekosistemoje ir populiacijoje, jų įvairovės tyrimai, taip pat naminių ir laukinių gyvūnų helmintų siste-matika ir ekologija. Akademikas V. Kontrimavičius mokėjo ne tik iškelti naujas mokslines idėjas, bet ir skatinti kitus eiti nauju,

nepramintu keliu. Jauniesiems kolegoms pabrėždavo, kad reikia ne vien žiūrėti į kasdienybę, nes joje daug smulkmenų, neesminių dalykų, bet projektuoti žvilgsnį į ateitį, matyti savo veiklos pers-pektyvą, linkėjo kolegoms rasti savus kelius. „Tai buvo mokslo ambasadorius. Kiekvienas jo dar-bas, kiekvienas jo žingsnis buvo siekis padėti žmonėms, vystyti mokslinį darbą, organizuoti dis-kusijas. Jis buvo didelis gamtos mylėtojas. Kolegos mano, kad geriausia būtų pasodinti mede-lį Botanikos sode jam atminti. Planuojame pasodinti vikmedį. Šį medelį užaugino jo kolega. Numatome, kad jį sodinsime balandžio mėnesį“, – sakė aka-demikas Gediminas Valkiūnas. Sekcijų veiklos ataskaitą pirmasis pradėjo Bendrosios biologijos mokslų sekcijos pirmininkas aka-demikas Mečislovas Žalakevičius. Ši sekcija jau gyvuoja 5 metus ir turi 9 narius. Anot jo, atliktų darbų apimtimi ir rezultatais nea-bejotini lyderiai sekcijoje, kaip ir praėjusiais metais, yra akademi-kas G. Valkiūnas, V. Kučinskas ir S. Oleninas. Biofizinių mokslų sek-cijos veiklos ataskaitą pristatė jos pirmininkas akademikas Kęstutis

Sasnauskas. Geomokslų sekcijos narių pernai metų veiklos ataskai-tą priminė jos pirmininkas akade-mikas Kęstutis Kilkus. Akademikė Rūta Dubakienė supažindino su Medicinos ir Sveikatos mokslų sekcijos ataskaita. Sekcijoje – 16 narių (trys – užsienio šalių nariai), veiklos temos: kardio-logija, kardiochirurgija, labora-torinė medicina, antropologija, pediatrija, chirurgija, gastroen-terologija, neurologija, alergolo-gija. R. Dubakienė supažindino su šios sekcijos plačia mokslinė veikla bei tarptautiniais ryšiais. Sekcijos nariai per praėjusius metus parengė 142 straipsnius tarptautiniuose bei užsienio šalių mokslo žurnaluose ir leidi-niuose, dalyvavo 31 mokslinėje konferencijoje. 29 jų – sekcijų narių pranešimai tarptautinėse konferencijose bei kongresuo-se. 8 sekcijos nariai dalyvauja pedagoginėje veikloje, vado-vauja 22 doktorantams. Sekcija turi ir dvi komisijas – Motinos ir vaiko, taip pat ir Alergologijos. Sekcijų vadovai yra pateikę įvairių pasiūlymų, kaip gerinti ir tobulinti LMA, aktyviau visuomenei, politi-kams skelbti Lietuvos mokslinin-kų darbų reikšmę, plačiau plėsti

diskusijas su įvairių partijų atsto-vais, Seimo, Vyriausybės nariais toliau vystant dialogą ir bendra-darbiavimą apie Lietuvos mokslą, jo pasiekimus ir perspektyvas. Skyriaus pirmininkas išsamiai pateikė viso Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus veiklos ataskaitą. Priminė, kad šių metų skyriaus veiklos plano metmenis turi visi ir norima, kad visų sekcijų nariai pasiūlytų ir patobulintų šių metų veiklos plano projek-tą. Skyriaus ataskaitiniame susi-rinkime daug diskusijų sulaukė problema apie šio skyriaus kuruo-jamus žurnalus. Įvairius požiūrius apie leidybos problemas ir pers-pektyvas išsakė ne vien tik sky-riaus nariai, savo mintis pateikė ir žurnalų redaktoriai bei redakcinių kolegijų nariai. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akademikas profeso-rius Vaidutis Kučinskas sakė, kad šios sampratos bus apibendrintos ir vėliau nuomonė apie leidy-bos galimybių tolesnę veiklą bus pateikta LMA prezidiumui, kuris ir turėtų pateikti galutinę išvadą apie skyriaus kuruojamų žurnalų leidybos galimybes.

„Gydytojų žinių“ informacija

Lma mokslininkai aptarė veikLos PersPektyvas

žinios 7L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

rūPinosi gyventojų sveikataVilniaus medikų senjorų klu-

bo narių susitikime Lietuvos medicinos bibliotekoje gydy-tojas Povilas Rimkus skaitė pranešimą „Lietuvos sveika-tos apsauga iki 1940 metų“. Jis apžvelgė sveikatos sistemos kūri-mąsi nepriklausomoje Lietuvoje. Savo pranešimą gydytojas P. Rimkus pradėjo nuo Abiejų Tautų Respublikos žlugimo išvakarių 1794 m. iki pat 1940 m. istorine apžvalga. „Atimk iš tautos isto-riją, jos asmenybes suniekink, ir tauta išsigims“, – šiais žymiais visuomenės veikėjos, Steigiamojo Seimo narės rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodžiais pra-dėjo gydytojas P. Rimkus.

N e p r i k l a u s o m a L i e t u v o s Respublika iš carinės Rusijos paveldėjo antisanitarines sąlygas, skurdą, badą. Pirmasis pasaulinis karas į Lietuvą atnešė epidemijų bangą: siautė šiltinė, dizenterija, raupai, cholera, padidėjo susirgi-mų Veneros ligomis, tuberkulioze skaičius. Pirmuosius žingsnius žengianti Lietuvos Respublika neturėjo nei patyrimo, nei lėšų, nei medicinos personalo kovo-ti su šalyje plintančiomis epi-demijomis, trūko ligoninių bei vaistų. Nuo pirmųjų gyvavimo dienų Lietuvos Respublika rūpi-nosi savo gyventojų sveikata. Jau 1918 metų balandžio 27 d. Lietuvos valstybės Taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo Lietuvos patriarchas dakta-ras Jonas Basanavičius, inžinie-rius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis. Lietuvos valstybės atkūrimas sužadino nepaprastai didelį lie-tuvių inteligentijos visuomeni-nį aktyvumą. Į Lietuvą iš įvairių Rusijos bei užsienio valstybių skubėjo inžinieriai, gydytojai, advokatai, mokytojai ir kitų pro-fesijų lietuviai, negalėję dėl vienų ar kitų priežasčių darbuotis savo tėvynėje. Į Vilnių iš Rusijos po Pirmojo pasaulinio karo, tarnavęs Raudonojo Kryžiaus Vyriausioje Šiaurės fronto tarnyboje, grįžo dr. gydytojas Jurgis Alekna ir įsitrau-kė į Sveikatos komisijos veiklą. 1918 m. lapkričio 11 d. Augustino Valdemaro sudaryta vyriausybė Sveikatos komisiją reorganiza-vo į Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentą. Jurgis Alekna buvo paskirtas šio depar-tamento direktoriumi ir vidaus reikalų viceministru. Pagrindinis departamento uždavinys buvo

parengti naujus įstatymus ir teisi-nius sveikatos sistemos pamatus bei spręsti aktualias organizaci-nes problemas. Daktaras Jurgis Alekna vienas iš pirmųjų pasi-rašė įsakymą dėl 20 apskričių gydytojų paskyrimo ir jų parei-gų. Rengiant įstatymus ir teisinį sveikatos apsaugos pagrindą buvo remiamasi Rusijos imperi-jos 1905 m. Medicinos statusu ir kt. įstatymais. Lietuvoje per Pirmąjį pasaulinį karą gimimų buvo mažiau kaip mirimų. Dėl masinio gyventojų pasitrauki-mo į Rusiją sumažėjo gimimai, o siautusios epidemijos, maisto ir medicinos pagalbos stoka labai padidino gyventojų mirtingumą. Gydytojų skaičius nepriklauso-moje Lietuvoje augo palaipsniui, nors ir kiek lėtu tempu, o ypač per pirmąjį dešimtmetį. Medikai buvo priversti įsitraukti į sveika-tos apsaugos problemų spren-dimą bei savo profesinių reikalų tvarkymą. 1919 m. gegužės 2 d. buvo įkurta Kauno medici-

nos draugija (KMD), suvaidinusi lemiamą vaidmenį organizuojant Aukštųjų kursų medicinos skyrių, įsteigiant ir leidžiant mokslinį medicinos žurnalą „Medicina“, rengiant Lietuvos gydytojų suva-žiavimus, įkuriant Lietuvos gydy-tojų sąjungą, organizuojant kovą su epidemijomis, plėtojant medi-cinos mokslą Lietuvoje. Atkūrus nepriklausomybę 1918 m. gruo-džio 5 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė nutarimą atkurti Vilniaus universitetą su keturiais fakultetais, bet Lenkijai okupavus Vilnių, nespėta to padaryti. Lenkai atkūrė VU ir pavadino Stepono Batoro vardu. Lietuvai esant katastrofiškai mažam gydytojų skaičiui, buvo aišku, kad be savo aukštosios medicinos mokyklos kraštas nepajėgs išspręsti gyven-tojų medicininio aptarnavimo problemų. 1919 m. rugsėjo 4 d. KMD posėdyje gydytojas Jonas Staugaitis iškėlė gana kuklią mintį – sudaryti sąlygas baigti medicinos mokslą apie 30 stu-

dentų, studijavusių prieš Pirmąjį pasaulinį karą įvairiuose užsienio (daugiausiai Rusijos) aukštosiose mokyklose. Rugsėjo 27 d. KMD susirinkime buvo išrinkta gydy-tojų Jurgio Aleknos, Motiejaus Nasvyčio, Jono Staugaičio, Juozo Žilinsko bei trijų studentų medi-kų komisija, kuri turėjo parengti aukštųjų medicinos kursų progra-mą. Pirmąjį užsiėmimą su studen-tais 1919 m. spalio 15 d. Kauno ligoninėje vedė chirurgas Juozas Žemgulys. Jo iniciatyvai karštai pritarė KMD nariai M. Nasvytis, J. Žilinskas, J. Alekna. Vadovaujant pirmajam Sveikatos departamen-to vadovui J. Aleknai buvo įvestas ir socialinis draudimas (tik iš darb-davio 16–18 proc.). Gydytojo P. Rimkaus pranešime akcentuota, kad bendras gydytojų skaičius Lietuvoje dar nebuvo pakanka-mas, o ypač stokojo jų kaime. Mažoka buvo ir tik privačiai prak-tikuojančių gydytojų. Daug gydy-tojų buvo turėję aukštas parei-gas nepriklausomos Lietuvos valdžioje. Pirmajame Lietuvos gydytojų suvažiavime 1921 m. rugsėjo 29 d. buvo karštai disku-tuojamas klausimas, kokia turėtų būti sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje. Gydytojai V. Tercijonas, P. Vaiciuška, B. Sipavičius ir kt. įrodinėjo, jog tik esant centra-lizuotai savarankiškai Sveikatos apsaugos ministerijai, o ne Vidaus reikalų ministerijos priedėliui – Sveikatos departamentui, įma-noma sėkmingai vadovauti visam sveikatos apsaugos darbui. Balsų dauguma buvo priimta rezoliu-cija: „Reikalinga yra įsteigti cen-tralę sveikatos apsaugos įstaigą Lietuvoje su ministerijos teisė-mis, kuri tvarkytų ir koordinuotų krašto sveikatos reikalus“. Deja, ši rezoliucija nebuvo įgyvendinta iki pat 1940 metų.

Antruoju Sveikatos departa-mento vadovu 1919–1922 m. tapo gydytojas, medicinos moks-lų daktaras, profesorius, visuome-nės veikėjas, varpininkas, knygne-šys Juozas Bagdonas, studijavęs Varšuvos, o vėliau Maskvos uni-versitete mediciną. Baigęs stu-dijas atidirbo gydytoju Maskvos rajone. Vėliau grįžęs į Lietuvą dir-bo Naumiestyje (dabar – Kudirkos Naumiestis), Vilkaviškyje. Jis kar-tu su gydytojais V. Kudirka, K. Griniumi, S. Matulaičiu ir kitais visuomenės veikėjais puoselėjo laisvos Lietuvos idėją, organi-zavo slaptą knygų gabenimą iš

Nukelta į 8 p.

žinios 8L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

Prūsijos. Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje dirbo gydytoju, turėjo pulkininko laipsnį. Paleistas į atsargą grįžo į Lietuvą. Būdamas Sveikatos departamento direkto-riumi prof. J. Bagdonas Lietuvos gydytojų pirmajame suvažiavime savo pranešime „Sveikatos apsau-gos reikalų tvarkymas Lietuvoje“ nušvietė kritišką finansinę svei-katos apsaugos būklę. Prof. J. Bagdonas pasiūlė suvažiavimui realesnę to meto sąlygomis rezo-liuciją, kuri suvažiavimo dalyvių daugumos ir buvo priimta: „...neturtingiems medicinos pagalbą suteikia tam tyčia suorganizuotos ligonių kasos, prie kurių turėtų priklausyti taip pat ir darbda-viai“. Tai iš esmės buvo kvietimas sukurti Lietuvoje drausminę svei-katos apsaugos sistemą. 1922–1944 m. prof. Juozas Bagdonas dėstė Vytauto Didžiojo universi-tete, buvo Medicinos fakulteto dekanas. Svarbiausias prof. J. Bagdono veikalas – „Įvadas į ben-drąją mediciną“ (1926 m.). Jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos blaivinimo sąjungą, redagavo žur-nalus „Blaivioji Lietuva“, „Blaivybė ir sveikata“. Parašė dviejų dalių atsiminimų knygą „Iš mūsų kovų ir žygių“. Baigiantis karui 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau – į JAV. Jo palaikai buvo perlai-doti 2001 m. kovo 13 d. Kudirkos Naumiesčio Meištų kapinėse.

Gydytojas, knygnešys, visuo-menės veikėjas Bronius Sipavičius studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. 1914–1918 m. dirbo karo gydytoju, bendra-darbiavo su Kaukazo lietuviais – 1917 m. gruodžio 27–30 d. Tbilisyje dalyvavo Kaukazo lie-tuvių organizacijų atstovų suva-žiavime. 1918 m. spalio mėn.

grįžo į Lietuvą ir dirbo Jurbarko ligoninėje, vėliau – Raseinių apskrities gydytoju bei Obelių karantino viršininku. 1923 m. sausį paskirtas Sveikatos depar-tamento direktoriumi. Juo išbu-vo 3 metus. Būdamas Sveikatos departamento vadovu Bronius Sipavičius tuo pačiu laiku dirbo Vytauto Didžiojo universitete vyr. asistentų, o vėliau tapo pro-fesoriumi. 1924 m. kartu su Vladu Nagevičiumi bandė sujungti Karo sanitarijos skyrių su Sveikatos apsaugos departamentu, bet nepavyko. Prof. B. Sipavičiui vado-vaujant Sveikatos departamentui buvo parengtas medicinos pagal-bos Lietuvoje projektas, priimtas Sanitarijos priežiūros, Ligonių kasų įstatymai, o 1927 m. sausio 1–23 d. Lietuvos Seime priimtas „Kauno gyventojų sveikatos rei-kalams rūpinti įstatymas“, kuriuo žemės ūkio darbininkai turėjo būti aprūpinti medicinos pagalba. Tam tikslui buvo steigiami apylin-kių sveikatos punktai, kuriuose buvo gydytojas ir akušerė. Jie buvo įpareigoti teikti medicinos pagalbą savo apylinkės kaimo gyventojams. Prof. B. Sipavičius nuo 1928 m. sausio iki 1941 m. birželio 14 d. buvo Rokiškio aps-krities gydytojas. 1941 m. už savo bajorišką kilmę ir knygnešio nuo-pelnus ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Rešiotų lagerį, kur dir-bo vyriausiuoju gydytoju. Po 15 metų tremties grįžo į Lietuvą ir iki 83 metų amžiaus dirbo gydytoju Plungėje ir Raseiniuose.

Elizejus Draugelis 1909–1914 m. studijavo Maskvos universitete Medicinos fakultete. Pabaigęs studijas, buvo mobilizuotas gydy-toju į Rusijos kariuomenę. 1917 m. Voroneže išrinktas vyriau-siosios lietuvių tarybos Rusijoje

nar iu. Bolševik ams suėmus, mėnesį kalėjo Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas Marijampolės miesto meru, o 1919–1920 m. paskirtas vidaus reikalų ministru. Jis – Steigiamojo Seimo narys. Jo dėka įkurta buvo Lietuvos ūkininkų sąjunga. Nuo 1926 m. spalio iki 1927 m. birželio buvo Sveikatos departamento direktoriumi. Tuo metu departa-mento veiklos gairės buvo kova su vaikų mirtingumu, taip pat su trachoma ir kt. ligomis. Nuo 1932 m. dirbo Suvalkų Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktoriu-mi. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o po 3 metų išvyko į Braziliją, dirbo San Paulo universiteto Medicinos fakultete asistentu ir privačiu gydytoju. Jis įsteigė Brazilijos lietuvių bendruomenę. 1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje buvusiais Steigiamojo Seimo nariais: M. Draugelyte-Galdikiene, Mykolu Krupavičiumi, Antanu Milčiumi, Jonu Pakalka, Juozu Pronckumi ir Kaziu Škirpa pasirašė kreipimą-si pasaulio parlamentų, senatų nariams ir kitoms demokratinėms šalių institucijoms dėl Lietuvos okupacijos.

Kijevo medicinos universiteto auklėtinis Alfonsas Šidlauskas iki 1925 m. dirbo Panevėžio apskri-ties gydytoju, tais metais buvo paskirtas Panevėžio sanitarijos skyriaus viršininku, o nuo 1927 m. trejus metus vadovavo svei-katos departamentui. 1931 m. paskirtas Kėdainių apskrities ligo-ninės vedėju, o po 6 metų – dir-bo Kauno „Raudonojo Kryžiaus“ greitosios pagalbos skyriaus vedėju. 1940 m. jis persikėlė į Vilnių ir vadovavo Vilniaus gele-žinkeliečių ligoninei. Gydytojas,

pedagogas, vertėjas, visuomenės veikėjas Juozas Maciūnas 1900 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Už gautą stipendiją turėjo atidirbti Sibire ir Kazachstane. 1905 m. persikėlė į Lietuvą, dirbo gydytoju Jurbarke, Papilėje, Rozalime. Pirmojo pasau-linio karo metais buvo mobili-zuotas ir buvo karo gydytoju, jam suteiktas pulkininko karinis laipsnis. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1930 m. buvo Linkuvos gydy-toju. 1930–1938 m. paskirtas Sveikatos departamento direk-toriumi. 1935 m. dr. J. Maciūno iniciatyva išleistas įstatymas kovai su Veneros ligomis. Jo dėka kova tapo efektyvesnė – uždėjo atsa-komybę už apkrėtimą ir įvedė į Valstybės biudžetą specialias sumas kovai su Veneros ligomis. Visose apskrityse buvo įsteigtos odos ir Veneros ligų ambulatori-jos, po kelerių metų pastebėtas šių ligų, ypač sifilio, mažėjimas. J. Maciūnas vėliau grįžo į Linkuvą, kur ir pasiliko iki gyvenimo pabai-gos. Gydytojas, visuomenės vei-kėjas Matas Mickus 1916 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, buvo mobilizuotas, tar-navo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo chirur-gu Kauno karo ligoninėje. Jis kartu su kitais dalyvavo įkuriant Aukštuosius kursus, kur dėstė aseptiką ir ortopediją. 1934 m. vadovavo Šiaulių miesto ligoni-nės chirurgijos skyriui. Jis įkū-rė Lietuvos chirurgų draugiją. 1938–1940 m. paskirtas Sveikatos departamento direktoriumi. M. Mickus parengė priemonių pla-ną, kaip Lietuvoje įvesti gyvento-jų sveikatos visuotinį draudimą, bet nespėjo įgyvendinti, nes pra-sidėjo okupacija, o vėliau ir karas. 1944m. jis pasitraukė į Vakarus, vėliau – į JAV. Emigracijoje pri-klausė Amerikos lietuvių gydytojų sąjungai.

1938 m. Lietuvoje buvo 71 ligoninė su 4251 lovų. Nepri- klausomos Lietuvos laikais pasta-tyta nemaža naujų ligoninių, tarp jų – 12 apskričių, Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė (300 lovų) ir didžiulės (apie 1000 lovų) Vytauto Didžiojo universiteto klinikos (dabar LSMU Kauno kli-nikos). Be to, įsteigtos kelios pri-vačios ligoninės Kaune ir provin-cijoje. Vilniuje lietuviai turėjo savo ligoninę, įsteigtą dar 1918 metais, kuri veikė be pertraukos iki Vilnius grįžo Lietuvai 1939 metais.

Kazimieras Valius

rūPinosi gyventojų sveikataAtkelta iš 7 p.

žinios 9L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 2 ( 1 8 )

gydytojų

IEŠKOME GYDYTOJO OTORINOLARINGOLOGO

Darbo pobūdis

Tikimės, kad Jūs

✓ Vaikų ir suaugusių pacientų konsultavimas,ligų diagnostika ir gydymas, rekomendacijosligų prevencijos klausimais.

✓ Paprastų ir išplėstinių gydytojootorinolaringologo paslaugų atlikimas,endoskopinių ir intervencinių procedūrųatlikimas.

✓ Esant indikacijoms - nukreipimas kitųspecialistų konsultacijoms, tyrimams argydymui.

✓ Turite aukštąjį universitetinį medicininįišsilavinimą ir galiojančią medicinospraktikos licenciją - gydytojootorinolaringologo profesinę kvalifikaciją.

✓ Gebate naudotis e. sveikata, elektroniniubūdu pildyti dokumentus.

✓ Puoselėsite bendradarbiavimo kultūrą,kursite ilgalaikius ir pozityvius darbosantykius.

✓ Laikysitės mūsų bendravimo standartonuostatų.

Jums siūlome✓ Patrauklias darbo sąlygas šiuolaikiškoje

aplinkoje ir visas socialines garantijas.✓ Darbą profesionalioje įvairaus profiliospecialistų komandoje.

✓ Galimybę darbe pasitelkti moderniądiagnostinę įrangą, tyrimus ir procedūras.

✓ Asmeninio bei profesinio tobulėjimogalimybes, apmokame pasirinktus mokymokursus iki 250,00 EUR

✓ Motyvacinį paketą darbuotojui.✓ Darbą 1,0 etato darbo krūviu.✓ Atlyginimą: 2500,00 EUR (bruto) + priedai

ir priemokos.

(8 5) 245 8415

www.karpol.lt

Turite klausimų