ŠiauliŲ ,,romuvos gimnazijos mokinio asmenybĖs … · kompetencijų plėtotės pasiekimų...

1

PATVIRTINTA

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos

direktoriaus

2019 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. V- 267

ŠIAULIŲ ,,ROMUVOS“ GIMNAZIJOS

MOKINIO ASMENYBĖS ŪGTIES STEBĖJIMO IR VERTINIMO TVARKOS

APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos (toliau – gimnazija) mokinio asmenybės ūgties stebėjimo ir

vertinimo tvarkos aprašas (toliau - aprašas) nustato mokinio asmenybės brandos, pasiekimų ir pažangos

įsivertinimo ir įvertinimo tvarką, būdus, formas bei priemones ir jų dermę, analizę, fiksavimą ir informavimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija, Šiaulių miesto vaiko asmenybės

ūgties koncepcija, Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais,

reglamentuojančiais mokinių asmenybės ūgties stebėjimą ir vertinimą.

3. Mokinio asmenybės ūgtis:

3.1. Asmenybės ūgtis. Ją apibūdina šie bruožai: asmenybės branda, pasiekimai, pažanga;

3.2. Asmenybės branda. Mokinio savivoka ir savivertė, vertybinis kryptingumas, gyvenimo būdas;

3.3. Pasiekimai. Mokinio įgytų bendrųjų, socialinių ir dalykinių kompetencijų visuma;

3.4. Pažanga. Per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos

galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus.

4. Mokinio asmenybės ūgties vertinimas:

4.1. Akademiniai pasiekimai ir pažanga. Vertinama, kaip mokinys įsisavino tam tikro laikotarpio

dalyko programą (pusmečio, metų, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo). Mokinys, kurio visų ugdymo

dalykų metinių įvertinimų vidurkis nepakito arba padidėjo, lyginant su praėjusių mokslo metų vidurkiu,

laikomas padariusiu akademinę ugdymosi pažangą;

4.2. Bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimai ir pažanga. Tai mokomojo dalyko

kompetencijų plėtotės pasiekimų vertinimas, pagrįstas mokinio ir mokytojo dialogu, siekiant aptarti mokinio

tolimesnio mokymosi perspektyvas, individualios pagalbos reikalingumą ir būdus, jis yra formuojamojo

vertinimo dalis;

4.3. Bendrųjų - socialinių kompetencijų pažanga. Tai bendrųjų - socialinių kompetencijų plėtotės

pasiekimų vertinimas, pagrįstas mokinio ir auklėtojo dialogu, siekiant aptarti mokinio bendrųjų-socialinių

kompetencijų (mokinio savivokos, savivertės, socialumo, gyvenimo planavimo įgūdžių) ūgtį ir numatyti

tolimesnę jų plėtotę. Mokinys padarė pažangą, jei mokslo metų pabaigoje pasiekė aukštesnį bendrųjų

kompetencijų lygį (pagal gimnazijos bendrųjų kompetencijų lygių aprašymą) nei buvo mokslo metų pradžioje

arba yra pasiekęs aukščiausią lygį ir jį išlaiko.

5. Pagrindiniai vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas

joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos pažymiais ar įskaita;

5.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,

kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas, fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,

simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.);

2

5.3. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą arba namų darbus gauna susitartą skaičių balų.

6. Pagrindiniai vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

6.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą baigiant temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi

galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

6.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis ugdymo proceso metu vykstantis vertinimas, kuriuo

siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes,

numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius

mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniui ir mokytojui

geranoriškai bendradarbiauti;

6.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo

tikslas - įvertinti mokinio pasiekimus ugdymo ciklo (pusmečių/metų) pabaigoje;

6.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

6.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su

kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

7. Kitos vartojamos sąvokos:

7.1. Žemi mokymosi pasiekimai – mokomojo dalyko pasiekimai ugdymo ciklo (pusmečių/metų)

pabaigoje įvertinti žemesniu nei pagrindinis lygmeniu.

7.2. Aukšti mokymosi pasiekimai - mokomojo dalyko pasiekimai ugdymo ciklo (pusmečių/metų)

pabaigoje įvertinti aukštesniuoju lygmeniu.

7.3. Atsiskaitomieji darbai – mokytojo mokiniams skirti darbai, siekiant nustatyti, kokią pažangą

mokiniai daro. E- dienyne vertinimai žymimi atitinkamais sutrumpinimais, pateiktais e-dienyne. Gali būti

vertinami formaliai ir neformaliai. Jei numatoma apklausti daugiau nei 50 proc. mokinių, atsiskaitymo tema

numatoma ilgalaikiame plane ir įrašoma e-dienyno skiltyje „Pamokos tema“;

7.4. Atsiskaitomųjų darbų formos: 7.4.1. Kontrolinis darbas (K), rašinys (straipsnis, laiškas) (RA) - žinių, gebėjimų, įgūdžių

parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis iš skyriaus, temos ir formaliai vertinamas

darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 min.;

7.4.2. Testas (T) - darbas raštu, trunkąs ne daugiau nei 20 min. Užduotys skiriamos iš kelių

paskutinių pamokų medžiagos. Mokiniai apie apklausą įspėjami iš anksto;

7.4.3. Atsiskaitymas (A) – apklausa raštu, trunkanti ne daugiau nei 20 min. Jei užduotys skiriamos iš

paskutinėje pamokoje išaiškintos medžiagos, mokiniai gali būti neįspėjami prieš apklausą raštu. Jei užduotys

skiriamos iš kelių paskutinių pamokų medžiagos, mokiniai įspėjami apie apklausą iš anksto;

7.4.4. Atsiskaitymas (A) – apklausa žodžiu, mokinio ar kelių mokinių žinių tikrinimas žodžiu. Jei

užduotys skiriamos iš paskutinėje pamokoje išaiškintos medžiagos, mokiniai gali būti neįspėjami prieš

apklausą. Jei užduotys skiriamos iš kelių paskutinių pamokų medžiagos, mokiniai įspėjami apie apklausą iš

anksto;

7.4.5. Savarankiškas darbas (S) – mokinio veikla, kai jis, konsultuojamas mokytojo, pats aktyviai

mąstydamas ir praktiškai veikdamas, remdamasis turimomis žiniomis arba žinių šaltiniais, gautas teorines

žinias susistemina ir pritaiko praktinėje veikloje: atlieka projektinį (PR) darbą, rengia pristatymą, pranešimą ir

panašiai (tačiau tai neturi būti testo atlikimas, atsakinėjimas į klausimus, uždavinių sprendimas). Mokytojo

nuožiūra savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga. Darbas

gali būti ilgalaikis ir atliekamas nebūtinai klasėje. Savarankiškas darbas gali būti vertinamas formaliai

(pažymiu) ir neformaliai;

7.4.6. Laboratorinis darbas (L) – mokymosi procese, taikant tyrimo metodų procedūras, atliekamas

tyrimas, padedantis suprasti teorijoje pristatomus dėsningumus, reiškinius;

7.4.7. Praktinis darbas (PD) – teorinių žinių taikymas praktikoje.

3

II. ASEMNYBĖS ŪGTIES VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

8. Vertinimo tikslai:

8.1. padėti mokiniui planingai, nuosekliai ir darniai ugdytis, siekti pažangos;

8.2. teikti informaciją apie mokinio asmenybės brandą, pasiekimus ir padarytą pažangą;

8.3. padėti įsivertinti asmenybės ūgtį, nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti

ugdymo(si) poreikius, padėti priimti sprendimus dėl tolimesnio ugdymo(si) žingsnių ar pagalbos;

8.4. nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus dėl

veiklos tobulinimo.

9. Vertinimo uždaviniai:

9.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, laisvai pasirinkti veiklos

kryptį, būdus, priemones, reflektuoti ir pozityviai realistiškai įsivertinti save, savo pasiekimus, padarytą

pažangą, prisiimti atsakomybę už ugdymo(si) rezultatus, kelti tolimesnio ugdymo(si) tikslus ir uždavinius bei

numatyti jų siekimo strategijas;

9.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio ugdymo(si) galimybes, nustatyti problemas ir spragas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą;

9.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko ugdymą(si), gerinti gimnazijos

bendruomenės (mokinių, tėvų ir pedagogų) ryšius;

9.4. įsivertinti ugdymo proceso kokybę ir koreguoti ugdymo turinį bei procesą pagal mokinių

poreikius.

III. ASMENYBĖS ŪGTIES VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

10. Vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais:

10.1. vertinimas skirtas padėti mokiniui ugdytis: gauti grįžtamąją informaciją apie savo ugdymo(si)

rezultatus, asmenybės brandą, pasiekimus ir pažangą, mokytis objektyviai įsivertinti;

10.2. remiantis šiuolaikine ugdymo(si) samprata vertinami įgūdžiai, pastangos, gebėjimai;

10.3. vertinamos ne tik žinios, bet ir įvairios bendrosiose programose numatytos kompetencijos;

10.4. vertinama individuali mokinio asmenybės ūgtis;

10.5. vertinimas atviras (su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai), objektyvus (remiamasi

bendrosiomis programomis, siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo);

10.6. vertinimas informatyvus ir tikslingas (vertinimo informacija aiški, savalaikė, nurodomos spragos

ir kaip jas ištaisyti).

IV. ASMENYBĖS ŪGTIES VERTINIMO PLANAVIMAS

11. Mokinių asmenybės ūgties vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais

ugdymo tikslais. Vertinant mokinio asmenybės ūgtį vadovaujamasi Geros mokyklos koncepcija, Šiaulių

miesto vaiko asmenybės ūgties koncepcija, Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos

aprašu, dalyko mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, kuri aptariama ir suderinama metodinėje

grupėje, tvirtinama direktoriaus įsakymu.

12. Dalyko mokytojai :

12.1. dalyko ilgalaikiame plane pusmečio pradžioje ir pabaigoje numato pamokas, skirtas mokinių

bendrosios - dalykinėms kompetencijoms vertini ir įsivertinti;

12.2. dalyko ilgalaikiame plane nurodo dalyko vertinimo ir atsiskaitymo formas, būdus;

4

12.3. planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, rengdamiesi pamokai, suderina ir numato

vertinimo būdus ir kriterijus.

12.4. kontrolinius darbus planuoja ir vertina pagal kontrolinių darbų rašymo reglamentavimo tvarką,

kuri yra tvirtinama gimnazijos direktoriaus įsakymu;

12.5. projektinius darbus planuoja ir vertina pagal projektinių darbų tvarkos aprašą, patvirtintą

gimnazijos direktoriaus įsakymu;

12.6. tiriamosios, praktinės, projektinės veiklos vertinimą planuoja dalyko ilgalaikiame plane ir vertina

vadovaudamiesi dalyko vertinimo tvarka, bendrosiomis dalyko programomis.

13. Klasės auklėtojas savo veiklos plane numato užsiėmimus, skirtus mokinio asmenybės brandai,

bendrosioms – socialinėms kompetencijoms įsivertinti, aptarti, vertinti.

V. MOKINIŲ ASMENYBĖS ŪGTIES STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

14. Mokinius su asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų įsivertinimo tvarka

supažindina klasės auklėtojas ir mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai pedagogas iki spalio 1

dienos. Jei mokinys atvyko mokslo metų eigoje, per pirmą jo mokymosi savaitę:

14.1. su asmenybės brandos, bendrosiomis - socialinėmis kompetencijomis, jų formavimo principais,

priemonėmis mokinius supažindina klasės auklėtojas, mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai

pedagogas klasių valandėlių metu;

14.2. klasės auklėtojas, bendradarbiaudamas su klasėje dirbančiais mokytojais ir kitais pedagogais,

organizuoja veiklas asmenybės brandai ir bendrosioms - socialinėms kompetencijoms ugdyti;

14.3. asmenybės brandos ir bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanką pildo mokinys

bendradarbiaudamas su klasės auklėtoju, mokinių socialinių kompetencijų ir ugdymo karjerai pedagogu, kitais

pedagogais;

14.4. asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanką saugo klasės

auklėtojas ir atiduoda skyriaus vedėjui mokiniui pabaigus atitinkamą ugdymo programą.

15. Mokinius su bendrųjų- dalykinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo tvarka supažindina

dalykų mokytojai iki spalio 1 dienos. Jei mokinys atvyko mokslo metų eigoje, per pirmą mokymosi savaitę:

15.1. su bendrosiomis - dalykinėmis kompetencijomis, tam tikru laikotarpiu ugdomais gebėjimais ir

nuostatomis, veiklos sritimis mokinius supažindina dalyko mokytojas pamokų metu;

15.2. dalyko mokytojas, bendradarbiaudamas su klasės auklėtoju ir kitais pedagogais, planuoja

ilgalaikiame plane ir organizuoja mokinių bendrųjų - dalykinių kompetencijų įsivertinimą ir vertinimą;

15.3. bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimų ir pažangos formą pildo mokinys,

bendradarbiaudamas su dalyko mokytoju;

15.4. bendrųjų - dalykinių kompetencijų pasiekimų ir pažangos laikinųjų grupių formų aplankus

saugo dalyko mokytojas ir atiduoda skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus atitinkamą ugdymo programą.

16. Dėl dalyko vertinimo įskaita ar pažymiu apsisprendžiama metodinėje grupėje, fiksuojama

gimnazijos ugdymo plane, dalyko vertinimo tvarka tvirtinama gimnazijos direktoriaus įsakymu:

16.1. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimai

vertinami pažymiu taikoma 10 balų vertinimo sistemą, išskyrus atvejus, numatytus gimnazijos ugdymo plane,

kai vertinama „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

16.2. mokinių žodinis atsakinėjimas, namų darbai, kūrybinės užduotys, projektinė veikla, dalyvavimas

olimpiadose, konkursuose, konferencijose, renginiuose ir kt. veiklos gali būti vertinamos kaupiamuoju

vertinimu. Jo principai ir tvarka nustatyti dalykų vertinimo tvarkose;

16.3. mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo programą, 3 ir 4 klasės mokiniui privalomos dalies

dalykų įvertinimas įskaita gali būti konvertuotas į pažymį direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka;

16.4. pirmų ir trečių klasių mokiniams adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama pasiekimų neigiamais

pažymiais nevertinti, taikyti formuojamąjį ir kaupiamąjį vertinimą;

5

16.5. visus mokinių gautus įvertinimus mokytojai turi įrašyti į elektroninį dienyną iki einamojo

mėnesio pabaigos, pasibaigus mėnesiui per penkias darbo dienas elektroninis dienynas bus užrakinamas.

17. Baigus dalyko programos temą (arba jos dalį), skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, gali būti

rašomas kontrolinis, savarankiškas ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas. Rekomenduojama pateikti

kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimą:

17.1. kontrolinių darbų datas mokytojai derina tarpusavyje ir su mokiniais. Kontrolinių darbų datos

planuojamos ir fiksuojamos laikantis kontrolinių darbų rašymo reglamentavimo tvarkos, kuri yra tvirtinama

gimnazijos direktoriaus įsakymu;

17.2. su kontrolinio darbo data mokytojas supažindina mokinius ne vėliau kaip prieš savaitę;

17.3. mokiniui per dieną gali būti skiriamas vienas kontrolinis darbas;

17.4. kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių

dienų.

17.5. mokinys, praleidęs kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti ne vėliau

kaip per dvi savaites mokytojo nustatytu laiku;

17.6. mokiniui, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti

kontrolinį darbą pirmą mokinio atvykimo į pamoką dieną ar įrašyti nepatenkinamą pažymį (neatvykimas į

kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties traktuojamas kaip atsisakymas atsakinėti).

18. Apklausos raštu ar žodžiu metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo

priemonėmis:

18.1. apklausos raštu ar žodžiu metu gali būti tikrinamos ne visų klasės ar grupės mokinių žinios ar

gebėjimai, patikrinimas gali vykti pasirinktinai;

18.2. apie apklausą raštu ar žodžiu iš anksto mokiniai gali būti ir neinformuojami.

19. apie laboratorinį, praktinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš pamoką.

20. Pusmečio pažymys išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (Pvz.:7,5

≈ 8; 7,4 ≈ 7).

21. Metinis pažymys išvedamas iš I ir II pusmečių aritmetinio vidurkio mokinio naudai. (Pvz.:7,4 ≈ 7;

7,5 ≈ 8).

22. Mokiniai vertinami sistemingai, per pusmetį minimalus pažymių skaičius - savaitinių pamokų

skaičius + vienas.

23. Visi kiti mokinių pasiekimų vertinimo atvejai sprendžiami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi

pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu.

VI. ĮSIVERTINIMO IR VERTINIMO INFORMACIJOS APIE MOKINIŲ ASMENYBĖS ŪGTĮ

FIKSAVIMAS IR ANALIZĖ

24. Mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama šiuose lygmenyse:

24.1. individualios mokinio pažangos vertinimas:

24.1.1. mokinys individualią asmenybės, bendrųjų – socialinių kompetencijų ūgtį įsivertina ir fiksuoja

asmenybės brandos, bendrųjų - socialinių kompetencijų stebėsenos aplanke, analizuoja ir aptaria su klasės

auklėtoju;

24.1.2. individualius mokinio pasiekimus ir pažangą, apibrėžtus dalyko ugdymo programose, stebi

mokinį mokantis mokytojas, fiksuoja laikinosios grupės (klasės) mokinių individualios akademinės pažangos

stebėsenos lape (3a, 3b priedai), padeda mokiniui pildyti bendrųjų-dalykinių kompetencijų pasiekimų ir

pažangos lapą, aptaria pasiekimus ir pažangą, pagalbos reikalingumą ir formas su mokiniu, jo tėvais

(globėjais, rūpintojais) mokymo eigoje ir pasibaigus mokymo etapui (pusmečiui, mokslo metams);

24.1.3. laikinosios grupės (klasės) mokinių individualios akademinės pažangos stebėsenos lapai

saugomi mokytojo darbinio kompiuterio darblaukyke ir atiduodami skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus

ugdymo programą;

6

24.1.4. individuali pasiekimų ir pažangos informacija panaudojama pritaikant ugdymo turinį, teikiant

dalykinę pagalbą, individualiai mokiniui siekiant geresnio rezultato;

24.1.5. mokytojai pagalbos veiksmingumą analizuoja ir kompleksiškai vertina pagal individualią

mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką;

24.1.6. dalyko mokytojas, įvertinęs mokinį formaliai (pažymiu, įskaita) vertinimą įrašo e-dienyne;

24.1.7. įrodymus apie mokinio pasiekimus ir pažangą mokytojas kaupia savo kabinete paties pasirinkta

forma (mokinio darbai, aplankai ir panašiai);

24.1.8. informacija apie mokinio asmenybės brandos, bendrųjų – socialinių kompetencijų ūgtį ir

pažangą, pasibaigus ugdymo etapui (mokslo metai, programos pabaiga), fiksuojama mokinio „Asmenybės

brandos, bendrųjų – socialinių kompetencijų stebėsenos aplanke“;

24.1.9. aplankus saugo klasės auklėtoja ir perduoda skyriaus vedėjui, mokiniui pabaigus programą;

24.1.10. informacija apie mokinio mokomųjų dalykų akademinius pasiekimus ir pažangą, pasibaigus

ugdymo etapui (mokslo metai, programos pabaiga), fiksuojama „Mokinio individualios pažangos ir pasiekimų

aplanke“. Aplankas laikomas ugdymo skyriaus vedėjo kabinete, jį tvarko klasės auklėtojas;

24.1.11. „Mokinio individualios pažangos ir pasiekimų aplanko“ turinį sudaro:

-prašymas dėl priėmimo į gimnaziją,

-išsilavinimo pažymėjimas,

-nacionalinių diagnostinių testų rezultatai (jei tokie buvo atliekami),

-metinių įvertinimų lentelės;

- dalyko pažanga:

24.1.12. pasibaigus mokslo metams, dalyko akademinė pažanga lyginama su ankstesnių mokslo metų

akademine pažanga. Fiksuojamas procentais išreikštas pokytis.

25. Mokytojo mokomų mokinių pažanga:

Mokytojo mokomų mokinių akademinė pažanga lyginama su dalyko akademine pažanga. Gautas rezultatas

parodo pokytį, jis lyginamas su dalyko pažangos pokyčiu. Fiksuojamas procentais išreikštas pokytis;

25.1. Gimnazijos mokinių pažanga:

Gimnazijos akademinė pažanga (visų mokinių) lyginama su ankstesnių metų pažanga. Fiksuojamas

procentais išreikštas pokytis

VII. VII. INFORMAVIMAS

26. Mokinių informavimas:

26.1. mokslo metų pradžioje mokytojai su mokiniais aptaria mokinių asmenybės ūgties stebėjimo,

vertinimo ir fiksavimo tvarką, dalyko vertinimo tvarką, o kiekvienos pamokos ir skyriaus pradžioje – ir

konkrečius mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus;

26.2. kontroliniai ir kiti rašto darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami:

26.2.1. lietuvių kalbos ir literatūros ne vėliau kaip per 10 darbo dienų;

26.2.2. kitų dalykų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;

26.3. atsakinėjant žodžiu argumentuotas įvertinimas pateikiamas tos pačios pamokos metu;

26.4. viso ugdymo metu kiekvienas mokytojas stebi individualią mokinio daromą pažangą, aptaria ją su

mokiniu, nurodo, ką mokinys turi daryti, kad pasiekimai gerėtų.

27. Tėvų (globėjų, rūpintojų ) informavimas:

27.1. dalykų mokytojai mokinio pasiekimus fiksuoja ir informuoja mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus)

e-dienyne;

27.2. dalykų mokytojai e-dienyne arba rašto darbuose pagal poreikį komentuoja kiekvieną neigiamą

įvertinimą;

27.3. dalykų mokytojai e-dienyne informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie

neatsiskaitytus darbus;

7

27.4. mokytojai, kurių dėstomas dalykas vertinamas įskaita, e-dienyne informuoja tėvus (globėjus)

vertinimo tvarkoje nustatytais laikotarpiais apie mokinių pasiekimus ir padarytą pažangą;

27.5. mokytojai, pastebėję mokinių pažangumo ar lankomumo pokyčius, atsiradus mokymosi

problemoms, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) e -dienyne, skambindamit, kviesdami pasikalbėti ir kt.;

27.6. klasių auklėtojai ne rečiau kaip kartą per pusmetį (tėvų dienos, susirinkimai ir kt.)informuoja tėvus

(globėjus, rūpintojus) apie mokinių asmenybės ūgtį (pasiekimus ir daromą pažangą ).

_________________________________________________________________

8

1 priedas

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos

_________________________________________________________ vardas, pavardė

ASMENYBĖS BRANDOS, BENDRŲJŲ –SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ

STEBĖSENOS APLANKAS

Aplankas skirtas I-IV klasei

PASIEKIMAI, KURIAIS LABIAUSIAI DIDŽIUOJUOSI

Mes nuolat keičiamės, augame, mokomės, tobulėjame, bet ne visada apie tai pagalvojame ir

įvertiname. Ką džiaugiatės pasiekę? Užrašykite net ir pačius mažiausius laimėjimus,

nepamirškite pagirti savęs.

Iki I gimnazijos

klasės

I gimnazijos klasė

II gimnazijos klasė

III gimnazijos klasė

IV gimnazijos klasė

Trys svarbiausi

pasiekimai

gimnazijoje per

visus ketverius

metus

9

TIKSLAI IR SIEKIAI

Svarbu kasmet apmąstyti tikslus ir planus, kuriuos sau keli. Jie turi būti konkretūs, numatytas

aiškus tikslo įgyvendinimo laikas, pvz., vieneri mokslo metai

I klasė II klasė III klasė IV klasė

Asmeniniai tikslai-

tai tikslai susiję su

Tavo asmenybės

tobulinimu,

laisvalaikiu,

ambicijomis,

planuojama karjera,

hobi (pildoma

mokslų metų

pradžioje)

Mokymosi tikslai-

tai tikslai, susiję su

mokymosi

rezultatais.

Numatyk

konkrečius ir

aiškius tikslus,

pamatuojamą

rezultatą, pvz.

Matematikos

metinis įvertinimas

turi būti ne mažiau

8 (pildoma mokslų

metų pradžioje)

Tikslai, kurių dar

nepasiekei, bet nori

pasiekti (pildoma

mokslo metų

pabaigoje)

10

Priežastys, dėl kurių

nepasiekiau tikslų

(pildoma mokslo

metų pabaigoje)

Kas man gali padėti

(pildoma mokslo

metų pabaigoje)

KAS AŠ ESU?

Papildyk šias grafas, kai tik turėsi įrašyti kažką naujo apie save. Mano mokymosi stilius

Mano asmenybės savybės

Mano gabumai , talentai

Mano vertybės TOP3

Mano interesai TOP3

11

PAŽINTINĖ, KULTŪRINĖ, MENINĖ, KŪRYBINĖ VEIKLA

Ši veikla leidžia Tau tobulėti, geriau pažinti save, išmokti naujų dalykų nepamokinėje

veikloje, ugdytis bendrąsias kompetencijas

Veiklos pavadinimas Pamokų

skaičius

Data

Vieta

Inicijavau Organi-

zavau

Buvau

dalyvis

Buvau

žiūrovas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

12

PAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS, MENINĖS, KŪRYBINĖS VEIKLOS REFLEKSIJA

Naudingiausia Tobulintina Pastebėjimai ateičiai (ką norėčiau

išmokti, sužinoti, organizuoti,

dalyvauti)

Pagr. ug.

I-II kl.

Vid. ug.

III-IV

kl.

KARJEROS PLANAS

Pildoma du kartus per metus

Veiklos nepavaldžios laikui – atkreipk dėmesį, kada tau sustoja laikas. Gerąja prasme. Kai esi

taip įsitraukęs į darbus, kad nebežiūri į laikrodį, nebetikrini socialinių tinklų ir nė nepastebi,

kas vyksta aplinkui. Tai raktas į tavo laimę!

VEIKLOS NEPAVALDŽIOS LAIKUI:

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

13

Kokios profesijos Tave domina? Įvardink, kokie gebėjimai būtų naudingi šiam darbui.

Pagalvok, kaip Tu juos galėtum tobulinti? Profesijos Asmeninės savybės,

lemiančios darbo

sėkmę

Darbui reikalingi

gebėjimai

Kaip Tu juos

tobulinsi?

Kokie mokomieji

dalykai reikalingi

siekiant šios

profesijos

Kokią profesinę veiklą norėtum išbandyti? Kurioje įmonėje norėtum apsilankyti?

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

PASIEKIMAI DARBINĖJE VEIKLOJE

Tai savanoriškas ar apmokamas darbas, veikla mokykloje ar už jos ribų, kuri padeda Tau

geriau pažinti save, įgyti profesinės praktikos, pvz. mažesnio broliuko priežiūra, braškių

skynimas, vadovėlių tvarkymas bibliotekoje ir t.t.

Organizacijos ar darbdavio

pavadinimas

Užduotys, kurias vykdžiau Užduotys, kurios Tau patiko

14

Dalyvavimas ugdymo karjerai veiklose (konkreti veikla, kada, kur vyko. Tai išvykos ir

ekskursijos į įmones, mokymo įstaigas, profesinis veiklinimas).

Veiklos tipas (paskaita,

susitikimas, išvyka,

ekskursija, profesinis

veiklinimas, praktika ir t.t.)

Įmonė, organizacija Profesijos, kurias

pažinau

Nauda man

15

KARJEROS SPECIALISTĖS KONSULTACIJOS

Eil. nr. Konsultanto vardas, pavardė Konsultacijos tema Pastebėjimai

BENDRŲJŲ - SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA

16

1 lygis 2 lygis 3 lygis 4 lygis Mokslo

metų pradž.

Mokslo

metų pab.

Mokėjimas

mokytis

Paskatintas

išsikeliu

mokymosi tikslus,

suprantu, kad

mokytis reikia.

Suvokiu

mokymosi svarbą,

padedamas

išsikeliu

mokymosi tikslus

ir uždavinius,

numatau sėkmės

kriterijus.

Tinkamai planuoju

savo mokymosi

laiką, renkuosi

įvairias mokymosi

priemones. Stebiu,

koreguoju savo

mokymąsi.

Gebu mokytis

savarankiškai,

kryptingai siekiu

tikslo, vertinu savo

pažangą,

koreguoju

mokymąsi.

I kl III kl I kl III kl

II kl. IV kl II kl IV kl

Siekis

Refleksija

Komunikavimo Padedamas

perteikiu

informaciją

nurodytomis

priemonėmis ir

būdais, randu

informaciją

nurodytuose

šaltiniuose, kartais

laikausi kalbos

etiketo.

Padrąsintas išsakau

ir pagrindžiu savo

požiūrį viešoje

diskusijoje,

atsakingai vartoju

kalbą, randu

informaciją

įvairiuose

šaltiniuose.

Tikslingai ir

atsakingai naudoju

priemones ir būdus

informacijai

perteikti,

interpretuoju ir

kritiškai vertinu,

drąsiai išsakau ir

pagrindžiu savo

požiūrį viešoje

diskusijoje.

Drąsiai išsakau

originalų požiūrį,

konstruktyviai

vadovauju

diskusijai,

tikslingai

pasirenku įvairius

informacijos

šaltinius.


II kl IV kl II kl IV kl

Siekis

Refleksija

Pažinimo Paskatintas klausiu

ir ieškau

atsakymų.

Padedamas

įvardiju problemą

ir darau išvadas.

Savarankiškai

domiuosi tuo, kas

būtina mokymuisi.

Gebu įvardyti

problemą ir ieškoti

jos sprendimo.

Išskiriu esminius

dalykus ir bandau

pagrįsti išvadas.

Domiuosi

naujovėmis. Galiu

nagrinėti problemą

skirtingais

aspektais, daryti

pagrįstas išvadas

bei pasirinkti

problemos

sprendimo būdą.

Kryptingai

gilinuosi į

pasirinktą

dominančią sritį.

Kritiškai mąstau,

padaręs išvadas

numatau galimą

perspektyvą.

Domiuosi

aktualiomis

problemomis, jų

sprendimu.



Siekis

Refleksija

Iniciatyvumo ir

kūrybiškumo

Drąsinamas

atsirenku savo ir

kitų idėjas,

padedamas imuosi

veiksmų idėjų

įgyvendinimui.

Savarankiškai

atsirenku idėjas,

padedamas sukuriu

veiksmų planą

joms įgyvendinti.

Aktyviai ir

kūrybiškai veikiu

įgyvendinant

idėjas, įtraukiu

kitus, mokausi iš

nesėkmių.

Kūrybiškai

mąstau, priimu

iššūkius ir prisiimu

atsakomybę už

idėjų

įgyvendinimą.



Siekis

Refleksija

Asmeninė Galiu įvardyti savo

stipriąsias ir

tobulintinas

savybes.

Dažniausiai

pasitikiu savo

jėgomis, stengiuosi

Pažįstu save ir

mėginu naudotis

savo stiprybėmis.

Pasitikiu savo

jėgomis,

dažniausiai valdau

emocijas ir

Žinau ir remiuosi

savo stipriosiomis

savybėmis.

Įvertinęs savo

jėgas priimu

iššūkius. Valdau

savo emocijas,

Tobulinu savo

asmenines

savybes. Pasitikiu

savimi,

sudėtingose

situacijose valdau

savo emocijas ir


17

ASMENINIAI PASIEKIMAI GIMNAZIJOJE IR KITUR

Surašyk visus savo pasiekimus, kurie Tave džiugina

Veikla, vieta Data Tavo indėlis Pagalbą teikęs

mokytojas, asmuo

Pasiekimai

valdyti emocijas,

jausmus.

jausmus.

Stengiuosi

užmegzti

draugišką

bendravimą su

bendraamžiais.

užmezgu ir

palaikau draugišką

bendravimą su

įvairiais

žmonėmis.

jausmus. II kl IV kl II kl IV kl

Siekis

Refleksija

Kultūrinė Esu susipažinęs su

svarbiausiais

kultūros paveldo ir

etninės kultūros

objektais,

reiškiniais,

kūrėjais.

Suprantu

atsakingo,

kūrybiško požiūrio

į kultūrą svarbą ir

aktyviai,

kūrybingai

dalyvauju

kultūrinėje

veikloje.

Gerai išmanau

etiketą, esu

išsiugdęs estetinį

skonį ir gebu

kritiškai vertinti

stereotipus.

Gebu pagarbiai ir

tolerantiškai

bendrauti su kitų

kultūrų atstovais ir

spręsti

tarpkultūrinio

bendravimo

problemas.



Siekis

Refleksija

Socialinė-

pilietinė

Įpareigotas (a)

vykdau skirtas

man užduotis

klasėje ir

gimnazijoje.

Siekiu tapti klasės

lyderiu,

organizuoju

veiklas, klasėje

vykdau

įpareigojimus.

Palaikau

geranoriškus

santykius su kitais,

gebu suteikti

jiems reikalingą

pagalbą.

Rodau iniciatyvą

būti išrinktam (ai)

į gimnazijos

mokinių savivaldą,

dalyvauti „Lyderių

klubo“ veikloje.

Įsitraukiu į

gimnazijos

inicijuojamus

projektus,

socialines ir

pilietines akcijas.

Gebu derinti

įvairias nuomones,

susitarti ir įvertinti

rezultatus,

konstruktyviai

spręsti ginčus ir

konfliktus.

Įsitraukiu į šalies,

tarptautinius projektus,

savanorišką,

aplinkosauginę veiklą. Esu

nevyriausybinių

jaunimo organizacijos narys

(narė). Atsakingai

naudojuosi savo teisėmis, atlieku

pareigas, laikausi

įstatymų. Argumentuotai

įtikinu ir skatinu

kitus veikti, inicijuoju pokyčius.



Siekis

Refleksija

18

TĖVŲ, KLASĖS AUKLĖTOJŲ, SPECIALISTŲ, MOKYTOJŲ, BŪRELIŲ VADOVŲ

VERTINIMAS IR LINKĖJIMAI ( BENT DVIEJŲ – PASIRINKTINAI)

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………

19 2 priedas

______________ m.m.

1 ____ klasės mokinio/ės ___________________________________________________________

__________________________________ MOKOMOJO DALYKO

BENDRŲJŲ - DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ PASIEKIMAI IR PAŽANGA

8 klasės metinis įvertinimas – ________

I PUSMETIS

Kas man geriausiai sekasi

(pildo I pusmečio pradžioje) Kas man sunkiausiai sekasi

(pildo I pusmečio pradžioje)

I pusmečiui pasibaigus gebėsiu

(pildo I pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau

ir naujai įgijau šį pusmetį.

Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl.

(pildoma I pusmečio pabaigoje)

20

II PUSMETIS

II pusmečiui pasibaigus gebėsiu

(pildo II pusmečio pradžioje) Kokius gebėjimus ir kompetencijas patobulinau


Kas sekėsi sunkiausiai ir kodėl. (pildoma II pusmečio pabaigoje)

Mokytojo komentaras (pildoma mokslo metų pabaigoje)

Mokinio vardas, pavardė, parašas _____________________________________________

Mokytojo vardas, pavardė, parašas ___________________________________________________

21

______________ m.m.

2 _____ klasės mokinio/ės __________________________________________________

__________________________________ MOKOMOJO DALYKO


1 klasės metinis įvertinimas – ________

I PUSMETIS









22

II PUSMETIS








23

______________ m.m.


___________________________________ MOKOMOJO DALYKO


2 klasės metinis įvertinimas ___________, PUUP ___________

I PUSMETIS









24

II PUSMETIS








25

______________ m.m.


______________________________________ MOKOMOJO DALYKO


3 klasės metinis įvertinimas ___________

I PUSMETIS









26

II PUSMETIS








I. Individualūs mokinio pasiekimai, pažanga

Pažanga

M Lygis I p. II p. M Lygis I p. II p. M Lygis PUPP Lygis 2M-8M

Mokinio pavardė, vardas Mokykla, iš kurios atvyko mokinys

____________ dalyko mokytojo(os) ____________________________________ _______ klasės(ių) laikiniosios grupės mokinių

pasiekimų ir pažangos stebėsenos lapas

8 klasės pasiekimai _______________

m.m.

1 klasės pasiekimai

_______________ m.m.Eil

Nr.Klasė


____________________________m.m.

PATVIRTINTA

Šiaulių ,,Romuvos" gimnazijos direktoriaus


įsakymu Nr. V-267

Standartizuotų

testų rezultatai

MStandartizuotų tesų

rezultatai

Nep Nep Nep

Pat Pat Pat

Pagr Pagr Pagr

Aukš Aukš Aukš

I II M I II M PUPP

Įvertinimų pokytis

Laikiniosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis 1 klasėje (pokytis tarp I ir II pusmečio )


Pastaba. Mokytojai sistemingai (po kiekvieno pusmečio) pildo kiekvienos savo laikinosios grupės pažangos stebėsenos lapą, laiko jį elektroninėje laikmenoje savo darbo kompiuterio darblaukyje esančiame kataloge

"Mokinių pažanga". Mokslo metų pabaigoje užpildytas formas pasiunčia tiesioginiam vadovui e.paštu.

Mmokinių pažanga

KlasėĮvertinimas sumažėjo

proc. (mok.sk.)

Įvertinimas nepakito

proc.(mok.sk.)

Įvertinimas išaugo

proc. (mok.sk.)

I kl. (1M-8M)

II kl. (2M-1M)

1 kl.* 2 kl.**

II. Laikiniosios grupės, klasės pasiekimai, pažanga

Procentas mokinių, padariusių pažangą

Mokinių, pasiekusių mokymosi lygmenį, skaičius

1 kl8 kl M

Laikinosios grupės 8 ir I klasių įvertinimų vidurkio pokytis

Laikinosios grupės 1 ir 2 klasių įvertinimų vidurkio pokytis

Laikinosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis pagrindinio ugdymo programoje (8-2 klasių)

Mokinių įvertinimų vidurkis

2 kl

* Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 1 klasės metinį įvertinimą su 8 klasės metiniu įvertinimu

** Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 2 klasės metinį įvertinimą su 1 klasės metiniu įvertinimu

8 kl. 1 klasė

M

2 kl.

M PUPP

I. Individualūs mokinio pasiekimai, pažanga

Pažanga

M Lygis PUPP I p. II p. M Lygis I p. II p. M Lygis BE Lygis 4M-2M

PATVIRTINTA

Šiaulių ,,Romuvos" gimnazijos

direktoriaus


įsakymu Nr. V-267

Eil Nr.4 klasės pasiekimai _________________________m.m.

KlasėMokinio pavardė, vardas3 klasės pasiekimai ____________m.m.


_________m.m.

____________ dalyko mokytojo(os) ____________________________________ _______ klasės(ių) laikiniosios grupės mokinių

pasiekimų ir pažangos stebėsenos lapas

M PUPP BE

Nep Nep Nep

Pat Pat Pat

Pagr Pagr Pagr

Aukš Aukš Aukš

I II M I II M BE

Įvertinimų pokytis





Laikinosios grupės įvertinimų vidurkio pokytis pagrindinio ugdymo programoje (2-4 klasių)

Pastaba. Mokytojai sistemingai (po kiekvieno pusmečio) pildo kiekvienos savo laikinosios grupės pažangos stebėsenos lapą, laiko jį elektroninėje laikmenoje savo darbo kompiuterio darblaukyje esančiame kataloge

"Mokinių pažanga". Mokslo metų pabaigoje užpildytas formas pasiunčia tiesioginiam vadovui e.paštu.

* Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 3 klasės metinį įvertinimą su 2 klasės metiniu įvertinimu

** Pažanga skaičiuojama lyginant mokinių 4 klasės metinį įvertinimą su 3 klasės metiniu įvertinimu

Procentas mokinių, padariusių pažangą

Mokinių, pasiekusių mokymosi lygmenį, skaičius

3 kl

3 kl.* 4 kl. **

M

Mokinių įvertinimų vidurkis

2 kl.

4 kl

4 kl.

M

2 kl

3 kl.

M

Mokinių pažanga

KlasėĮvertinimas sumažėjo

proc. (mok.sk.)

II. Laikinosios grupės, klasės pasiekimai ir pažanga

IV kl. (4M-3M)

Įvertinimas nepakito

proc. (mok.sk.)

Įvertinimas išaugo

proc. pokytis (mok.sk.)

III kl. (3M-2M)

ŠiauliŲ ,,romuvos gimnazijos mokinio asmenybĖs … · kompetencijų plėtotės pasiekimų...

Documents