S F M I S N R . V P 1 - 2 . 3 - Š M M - 0 4 - V - 0 1 - 0 0 1

103 psl.

Mokyklų bibliotekininkų informacinių ir komunikacinių

technologijų raštingumas

Mokinio knyga

Ugdymo plėtotės centras

1

Švietimo informacinių technologijų centras

UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRO VYKDOMAS PROJEKTAS

„MOKYKLŲ BIBLIOTEKŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS TOBULINIMAS,

TAIKANT ŠIUOLAIKINES PRIEMONES“

SFMIS NR. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001

„Mokyklų bibliotekininkų informacinių ir

komunikacinių technologijų raštingumas“

Programa parengta pagal mokyklų bibliotekininkų

kompiuterinio raštingumo standartą

Padalomoji medžiaga, skirta programos dalyviui

Projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“,

Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-01-001, finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų

prieinamumą”. Projektas yra sudėtinė „Mokyklų tobulinimo programos plius“ dalis. Projekto vykdytojas –

Ugdymo plėtotės centras, partneris – Švietimo informacinių technologijų centras.

2

TURINYS

I. SKYRIUS. UGDYMUI NAUDOJAMOS KOMPIUTERINĖS PROGRAMOS

1. Programinė kompiuterio įranga.

1.1. Programinės įrangos klasifikavimas

1.2. Programinės įrangos rūšys.

1.3. Kompiuterių virusai ir antivirusinės programos.

2. Ugdymui naudojamų kompiuterinių programų apžvalga.

2.1. Ugdymui naudojamų kompiuterinių programų klasifikavimas.

2.2. Programinė įranga ir autorių teisės.

II. SKYRIUS. SUDĖTINGESNĖS TEKSTO TVARKYMO PRIEMONĖS

1. Automatinis teksto taisymas.

1.1. Žodžių rašybos tikrinimas

1.2. Gramatikos klaidų taisymas

2. Schemų braižymas, spalvinimas bei braižomų figūrų grupavimas.

3. Automatinės dokumento tvarkymo priemonės

3.1. Išnašos

3.2. Nuorodų ir saitų įterpimas

3.3. Turinio sudarymas

III. SKYRIUS. DUOMENŲ BAZĖS

1. Pagrindinės duomenų bazių sąvokos ir principai.

1.1. Duomenų bazių tipologija

1.2. Pagrindinės duomenų bazių rūšys

2. Informacijos ieška ir duomenų bazės.

2.1. Ieškos strategija.

2.2. Informacijos iš turimos duomenų bazės gavimas.

2.3. Užklausų formavimas

2.4. Bibliografinės duomenų bazės, katalogai ir užklausų formulavimas.

2.5. DB esančių duomenų pasirinkimas ir rikiavimas

3. Duomenų bazių naudojimo teisiniai aspektai.

3.1. Pagrindiniai informacijos apsaugos, autorių teisių bei intelektinės nuosavybės apsaugos

įstatymai.

3.2. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė.

IV. SKYRIUS. KOMPIUTERIŲ TINKLAI

1. Kompiuteriniai tinklai

1.1. Kompiuterinis tinklas ir jo sandara

1.2. Internetas

1.3. Intranetas

1.4. Ekstranetas

2. Virtualios mokymosi aplinkos.

2.1. Virtualios mokymosi aplinkos samprata ir jų klasifikacija

2.2. Virtualios mokymosi aplinkos sandara

2.3. Virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžiai

3. Elektroniniai leidiniai internete.

3.1. Kompiuterinė leidyba

3.2. Elektroninių leidinių klasifikacija

4. Saugus internetas.

4.1. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas.

4.2. Interneto etiketas.

4.3. Piratavimas.

V. SKYRIUS. TINKLALAPIŲ RENGIMO PRADMENYS

1. Tinklalapio planavimas.

2. Tinklalapių kūrimas naudojant SeaMonkey Composer įrankį.

3

3. Tinklalapio kūrimas.

3.1. HTML kalbos samprata

3.2. Hipertekstinio dokumento struktūra

3.3. Tekstas hipertekstiniame dokumente

3.4. Pastraipos

3.5. Lentelės kūrimas

3.6. Grafiniai vaizdai hipertekstiniame dokumente

3.7. Saitai

3.8. HTML rengyklių apžvalga

4. Dizaino elementai tinklalapiuose

4.1. Spalvos dizaine

4.2. Grafika dizaine

VI. SKYRIUS. MOKYKLOS BIBLIOTEKOS TOBULINIMAS IKT PAGRINDU

1. Skaitymo motyvacijos skatinimas naudojant IKT.

1.1. MOBIS programos galimybės skatinant skaitymo motyvaciją

1.2. Bibliotekos paslaugų populiarinimas ir naujai gaunamos literatūros reklamavimas mokyklos

svetainėje

1.3. Interneto panaudojimas skaitymo motyvacijos skatinimui

2. Ugdytinių saugumo užtikrinimas naudojant IKT.

2.1. Kompiuterio poveikis žmogui ir apsaugos priemonės

2.2. Taisyklingas darbas kompiuteriu

3. Informacijos apsauga

3.1. Atsisiunčiamos iš interneto, pateikiamos prie periodinės spaudos leidinių bei knygų

programinės įrangos teisinis statusas.

I. SKYRIUS. UGDYMUI NAUDOJAMOS KOMPIUTERINĖS

PROGRAMOS

1. Programinė kompiuterio įranga. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite programinės įrangos paskirtį.

Susipažinsite su programos kūrimo etapais.

Koks bebūtų naujas, brangus ir našus kompiuteris, be programų jis bus tik dėžė su laidais. Bet

kokiam kompiuterio vykdomam veiksmui turi būti iš anksto sugalvoti, specialiai aprašyti ir

patalpinti į jo atmintinę nurodymai, kada ką ir kaip jis turi daryti. Tie nurodymai vadinami

komandomis, o jų visuma sudaro programą, kuri užrašoma pagal specialias taisykles

kompiuteriui suprantama kalba – programavimo kalba. O visos egzistuojančios programos yra

vadinamos programine įranga.

Programų visuma, naudojama kompiuteriui valdyti ir jame esantiems duomenims apdoroti,

vadinama programine įranga.

Šiuolaikinius kompiuterius galima laikyti universaliais, kadangi jie naudojami pačios įvairiausios

informacijos apdorojimui ir apsikeitimui beveik visose gyvenimo srityse. Visų pirma tą

universalumą lemia programinės įrangos įvairovė.

Programos esmė panaši į patiekalo gaminimo receptą. Tik jeigu nuosekliai vykdysite jame

nurodytus veiksmus, gausite tą, ką planavote pagaminti. Taip ir kompiuteriui reikia pateikti

tinkamai parengtą veiksmų seką kiekvienam norimam rezultatui gauti. Kaip geras virėjas žino

daug receptų ir moka pagaminti ne tik paprastą kiaušinienę, bet ir sudėtingus patiekalus, taip ir

kompiuteryje būna įdiegta daug pačios įvairiausios paskirties programų.

Kaip kuriamos programos? Paprastai programos parengimo procesas susideda iš tokių etapų:

1. Užduoties iškėlimas. Reikia kuo tiksliau, smulkiau ir aiškiau aprašyti tai, kas turi

įvykti atlikus konkrečią programą. Jei toliau laikytis analogijos su receptais, tai šiame

4

etape reikia ne tiesiog pasakyti, kad norite kiaušinienės, bet tiksliai nusakyti iš kiek

kiaušinių, su kokiais prieskoniais, kaip iškepta, kiek pasūdyta ir t.t.

2. Jau iškeltos užduoties projektavimas. Iškelta užduotis turi būti paversta algoritmu –

ta veiksmų seka, kurią kompiuteris atliks esant duotajai situacijai. Tai labai svarbus

etapas, nes jeigu nebus numatytas veiksmų eiliškumas (sudaužys kiaušinius anksčiau,

negu padės keptuvę ant ugnies) ir galimi nesklandumai bei jų sprendimo metodai

(kiaušinienė svyla – sumažinti ugnį), programa neatitiks iškeltos užduoties (gausite

degėsį su lukšto gabaliukais).

3. Programos kodavimas. Tai yra suprojektuotos užduoties perkėlimas į programą, kuri

gali būti atlikta kompiuteryje. Skirtingai nuo receptų, kompiuteris negali atlikti

šnekamąja kalba aprašytos užduoties. Jis panašus į virėją-užsienietį, kuriam gali

dešimt kartų su visomis smulkmenomis pasakoti apie kiaušinienė, bet jis nepagamins

nieko.

4. Programos priežiūra. Nenutrūkstamas procesas, kai šalinamos programinės klaidos

(kiaušinienė pasirodė nepakankamai pasūdyta) ir kuriamos papildomos galimybės

(paprašote pabarstyti sūriu ir užkepti orkaitėje). 1.1. Užduotis. Auditorijoje aptarkite kompiuterio galimybes.

Padiskutuokite, ar bet kuria programa galima atlikti bet kurią norimą veiklą.

1.1. Programinės įrangos klasifikavimas. ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite skirti programinės įrangos grupes.

Susipažinsite su taikomosios programinės įrangos klasifikavimu.

Įvairios programos yra labai svarbūs kompiuterio komponentai, nes kompiuteris tiksliai atlieka

tai, kas jose nurodyta: žaidžia (jei naudojama žaidimo programa), taiso tekstą (jei naudojama

rašyklė), piešia (jei turime piešiklę), moko mus užsienio kalbos (jei paleista kalbos mokomoji

programa) ir pan.

Yra dvi programinės įrangos grupės:

1. Sisteminė programinė įranga;

2. Taikomoji programinė įranga.

Sisteminės programinės įrangos programos palaiko kompiuterio „gyvybingumą“, padeda

naudotojui, skirsto vidinius išteklius taikomosioms programoms.

Sisteminę įrangą sudaro kelios programų grupės. Kai įjungiamas kompiuterio tinklo jungiklis,

pirmiausia pradeda veikti pradinės įkrovos programa, kuri neištrinamai įrašyta elektroninėse

schemose. Ji paleidžia kitas programas, ir kompiuteris „atgyja“. Diagnostikos programos

patikrina atmintinės, procesoriaus ir kitų kompiuterio dalių darbingumą, įspėja apie galimus

defektus. BIOS (Basic input/output system) sistemos programos padeda kompiuteriui teisingai

perskaityti paspaustų klaviatūros klavišų kodus ir pavaizduoti juos monitoriaus ekrane.

Operacinė sistema yra svarbiausioji sisteminės programinės įrangos dalis, racionaliai skirstanti

kompiuterio išteklius, užtikrinanti patogią sąsają su naudotoju. Operacinė sistema rūpinasi

viskuo: saugo duomenis, valdo kompiuterio „smegenis“ – procesorių, prie sisteminio

kompiuterio bloko prijungtus įtaisus, užtikrina įdiegtų programų veikimą.

„Windows XP“ dabar yra populiariausia operacinė sistema. Su ja konkuruoja nemokamos

„Linux“ operacinės sistemos.

Su „Windows XP“ net ir be papildomų programų galite rašyti ir spausdinti tekstus, peržiūrėti ir

redaguoti nuotraukas, piešti nesudėtingus piešinėlius, kurti ir peržiūrėti filmus, įsirašyti ir

klausytis muzikos, naršyti internete, naudotis elektroniniu paštu, žaisti žaidimus bei keisti

darbalaukio foną

Tobulėjant technikai, neatpažįstamai pasikeitė ir operacinės sistemos. Pirmoji operacinė sistema

DOS (Disk Operating System) su kuklia naudotojo tekstine sąsaja šiandien atrodo nuobodžiai ir

juokingai greta modernių grafinių sąsajų „Windows“ operacinių sistemų.

5

1.2. Užduotis. Išsiaiškinkite, kokia operacinė sistema (OS) įdiegta jūsų

kompiuteryje.

1.3. Užduotis. Auditorijoje aptarkite, kokius darbus galite dirbti tik su

jūsų kompiuteryje įdiegta OS.

1.4. Užduotis. Išsiaiškinkite, ar jūsų kompiuteryje įdiegtą operacinę

sistemą galima „prakalbinti“ lietuviškai.

Taikomoji programinė įranga tai yra visuma programų, padedančių kompiuterio naudotojui

atlikti reikiamus veiksmus: rašyti raštus, piešti piešinius, kurti muziką, sudaryti įvairių duomenų

lenteles, braižyti grafikus ir pan.

Taikomoji programinė įranga skirta įvairių gyvenimo sričių uždaviniams spręsti. Pavyzdžiui,

dokumentams rengti naudojamos rašyklės („Writer“, „Word Pad“, „Word“, „Word Perfect“ ir

kt.), duomenims analizuoti ir apdoroti – skaičiuoklės („Calc“, „Excel“, „Lotus 1-2-3“,

„SuperCalc“ ir kt.), gausiems duomenų masyvams kaupti, tvarkyti – duomenų bazių

tvarkytuvės („Base“, „Access“, „dBase“, „FoxPro“ ir kt.), duomenims vaizdžiai pateikti –

pateikčių rengyklės („Impress“, „Power Point“, „Harward Graphics“, „Graph Plus“ ir kt.),

piešti – grafikos rengyklės („Paint“, „CorelDRAW“, „GIMP“ ir kt.). Taikomajai programinei

įrangai priklauso ir gausybė žaidimų programų.

Programinės įrangos grupės ir pagrindinės jų atliekamos funkcijos pateiktos 1.1 pav.

1.1 pav. Programinės įrangos klasifikavimas

Programinė įranga (ir sisteminė, ir taikomoji) greitai keičiasi, atsiranda naujos programos ir

jau žinomų programinių produktų versijos, kitos versijos pasensta, todėl programinės įrangos

klasifikavimas yra labai sąlygiškas.

Programinės įrangos rūšys

1.1 lentelė

OPERACINĖ

SISTEMA

MS-DOS

Microsoft Windows 95

Microsoft Windows 98

Microsoft Windows 2000

Microsoft Windows XP

Microsoft Windows 7

Microsoft NT

Programinė įranga

Sisteminė programinė įranga Taikomoji programinė įranga

1. Valdo programų vykdymą.

2. Skirsto operatyviąją atmintį.

3. Tvarko programų sąveiką.

4. Užtikrina grafinę sąsają su

naudotoju.

5. Valdo vidinių ir išorinių

įrenginių veiklą.

6. Atlieka technines

kompiuterio aptarnavimo

užduotis.

1. Padeda ruošti dokumentus.

2. Atlieka skaičiavimus.

3. Leidžia susirašinėti.

4. Organizuoja didelių

duomenų kiekio įvedimą ir

saugojimą.

5. Apdoroja grafinius vaizdus ir

leidžia projektuoti trimatį

vaizdą.

6. Kuria naujas programas.

6

Unix

Aix

Linux

TAIKOMOJI

PROGRAMINĖ

ĮRANGA

Failų ir katalogų tvarkymo

programos

1. Total Commander

2. Norton Commander

3. Windows Explorer

Pagrindinės taikomosios programos 4. Microsoft Notepad

5. Microsoft Access

6. Microsoft Excel

7. Microsoft Word

8. Microsoft PowerPoint

9. Opera

Programavimo kalbų transliatoriai 10. Turbo Pascal

11. Borland C++

12. Delphi

13. Component Pascal

14. Visual Basic

Enciklopedijos, žodynai 15. Microsoft Encarta

16. WinLED

17. Encyclopedia of Nature

18. Great Artist

Mokomosios programos 19. Logo Writer

20. Komenskio Logo

21. Kirčiavimas

22. Fizika 8 klasei

23. Aritmetika

24. Crocodile Clips

25. Lietuvių kalbos rašybos ir

skyrybos pratimai 10-12 klasei

Didžiausia yra taikomųjų programų įvairovė. Šią grupę galėtume toliau klasifikuoti įvairiais

požiūriais. Pagal svarbumą ir vartojimo dažnį išskiriama didelė grupė, kurią galėtume pavadinti

pagrindinėmis taikomosiomis programomis. Šiai grupei priklausytų teksto, grafikos, muzikos

rengyklės, skaičiuoklės, elektroninio pašto, naršyklės ir pan. Programavimo kalbų transliatorius

(drauge su jų terpėmis) būtų galima išskirti į atskirą grupę, kadangi jie daugiausiai reikalingi

informatikos (programavimo) specialistams.

Prie pagrindinių galima priskirti ir integruotąsias programas, t. y. tokias, kurios atlieka

keletą funkcijų. Pavyzdžiui, „Microsoft Works“ pakete kartu yra ir tekstų rengyklė, ir skaičiuoklė, ir

duomenų bazės valdymo programa, ir ryšių programa.

Taikomųjų programų grupei priskiriamos darbo su failais programos – operacinių sistemų

apvalkalai, kurie yra tarytum tarpininkai tarp žmogaus ir pačios operacinės sistemos – jie vaizdesni,

suprantamesni nepatyrusiam vartotojui. Naujesnėse operacinėse sistemose veiksmus su failais bei

aplankais patogu atlikti ir pačios sistemos priemonėmis (pavyzdžiui, Windows Explorer).

Jums ypač svarbios mokomosios programos, enciklopedijos, žodynai. Jie išskirti į atskiras

grupes.

Kompiuterinės enciklopedijos ir žodynai darosi vis populiaresni ir patogesni, vis dažniau

jais naudojamasi mokyklose. Prie jų galėtume priskirti dar įvairius žinynus, katalogus, atlasus.

Visos šios priemonės būna labai įvairios: universaliosios enciklopedijos, apimančios įvairias

mokslo, gyvenimo, kultūros sritis (pavyzdžiui, Microsoft Encarta'97 Encyclopedia apima 9

pagrindines temas, nuo filosofijos iki naminių gyvūnų), specializuotos enciklopedijos ir žinynai,

skirti kuriai nors konkrečiai sričiai (pavyzdžiui, Encyclopedia of Nature – gamtos enciklopedija,

Global Explorer – pasaulio atlasas), aiškinamieji žodynai, teminiai katalogai.

7

Kompiuterinės enciklopedijos, žinynai pasižymi ne tik informacijos gausa, bet ir

įvairiapusiškumu: jose daug garsinės ir vaizdinės medžiagos, įvairių reiškinių savybės

iliustruojamos filmuota medžiaga ar animacija. Čia labai patogu ieškoti informacijos bet kuria tema:

paieška galima įvairiausiais pjūviais, pavyzdžiui, pagal reiškinio pavadinimą, kurią nors jo savybę,

įvykio laiką, atsiradimo vietą, be to, galima ieškoti vienu metu pagal keletą kriterijų. 1.5. Užduotis. Išsiaiškinkite, kokios rašyklės, naršyklės ir grafikos

rengyklės įdiegtos jūsų kompiuteryje.

1.6. Užduotis. Išsiaiškinkite, kokios kitos taikomosios programos įdiegtos

jūsų kompiuteryje.

1.7. Užduotis. Auditorijoje aptarkite, kokius darbus galite dirbti su

kompiuteryje įdiegta taikomąja programine įranga.

1.2. Programinės įrangos rūšys. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra pagrindinės programinės įrangos rūšys.

Kompiuterinės programos pagal naudojimo būdą gali būti skirstomos į tokias rūšis:

1. Nemokama programinė įranga (Freeware). Jų autoriai neprašo pinigų, tačiau kartais

paprašo kitų paslaugų, pvz., atsiųsti programos įvertinimą ar kitų žinių. Nors tai

nemokama programinė įranga, tačiau visos teisės priklauso autoriui. Kaip leidžiama

naudotis programa, aprašyta licencijoje. Šiuo metu labai paplitusios nemokamos

naršyklės Opera ir GoogleCrome. Taip pat nemokama yra programinė įranga, skirta

darbui su PDF formato failais – „Adobe Reader“. Labai populiari yra programa (kaip

pats jos kūrėjas Google tvirtina – gaublys jūsų kompiuteryje) „Google Earth“.

2. Laikinai nemokamas programas (Shareware) galima naudoti nemokamai, laikantis

licencijoje nustatytų taisyklių. Išnaudojus programos autoriaus nustatytus limitus (laiką,

paleidimų skaičių), nemokamas naudojimas baigiasi ir, norint jį pratęsti, reikia įsigyti

programos licenciją. Kaip pavyzdys tiktų pakuoklė WinRAR. Taip pat antivirusinės

programos Dr.Web, NOD32.

3. Atviroji programinė įranga (Open source software). Gana dažnai atviroji programinė

įranga painiojama su nemokama. Nors paprastai abiejų tipų programas galima gauti

nemokamai, tačiau nemokama programa yra autoriaus nuosavybė, ir jis bet kada gali

nuspręsti nemokamai jos neplatinti, o atvirasis kodas tampa ir jūsų nuosavybe. Tokiai

programų rūšiai priskiriamos gana plačiai naudojamos tekstų rengyklė OpenOffce.org,

naršyklė Mozilla FireFox ir t.t.

4. Komercinės programos. Dažniausiai platinamos remiantis licenciniu vartotojo ir

programos autoriaus (ar kompiuterio gamintojo) komerciniu susitarimu (perkama

licencija). Labai dažnai pati programa neparduodama, bet pirkdami licenciją, jūs perkate

tik teisę naudotis programa. Pažeidę taisykles, netenkate teisės naudotis ja. Arba

programinę įrangą galima tik aktyvuoti ir naudotis jos paslaugomis: vartotojui

draudžiama keisti, taikyti ar naudoti programinę įrangą kitose programose ir t.t.

Dauguma programų yra komercinės: nuo operacinės sistemos MS Windows, raštinės

programų paketo MS Office (į kurį įeina rašyklė, skaičiuoklė, pateikčių rengyklė ir t.t.)

iki specializuotų programinių produktų (PhotoShop, CorelDraw ir t.t.)

5. Sena programinė įranga (Abandonware). Ji jau neplatinama ir neatnaujinama. Tačiau

visos teisės priklauso jos autoriui ir be jo sutikimo niekas negali naudoti programinės

įrangos. Yra paplitęs klaidingas požiūris, jog visa sena programinė įranga yra

nemokama. Pavyzdžiui, nors „MS-DOS“ ir „Windows 3.1“ jau neplatinamos, tačiau

jomis naudotis vis tiek reikia licencijų.

6. Viešojo naudojimo programa (Public domain). Programos autorius atsisakė teisių į ją.

Taigi vartotojas su šia programine įranga gali elgtis kaip panorėjęs, naudotis ja ar jos

dalimis. Pavyzdys – operacinė sistema GNU/Linux.

7. Demonstracinė programa (Demo). Tai demonstracinė programos versija, skirta jos

galimybių demonstravimui, reklamai. Dažniausiai būna su specialiai įdėtais ribojimais,

8

kad netiktų visaverčiam darbui ir reikėtų įsigyti registruotąją versiją. Beveik visos

komercinės programos turi demonstracines versijas.

1.8. Užduotis. Perskaitykite 1.2 lentelėje pateiktą informaciją apie

programinę įrangą ir įrašykite jos rūšį. Aptarkite galimus atsakymus su

kolegomis ir lektoriumi.

1.2 lentelė

Aprašymas Programinės įrangos

rūšis

Atsisiuntėte iš programinės įrangos kūrėjo tinklalapio tam tikrą

programinę įrangą. Įdiegėte ją be jokių papildomų raktų. Programa

tvarkingai veikė, tačiau po mėnesio nebepasileido. Ekrane pasirodė

pranešimas, kad norėdami toliau naudotis šią programine įranga, turite už

pinigus įsigyti pas kūrėją licenciją.

Atsisiuntėte iš programinės įrangos kūrėjo tinklalapio tam tikrą

programinę įrangą. Įdiegėte ją be jokių papildomų raktų. Programa

tvarkingai veikė. Po tam tikro laiko pasirodė pranešimas, kad išleista

naujesnė šios programinės įrangos versija, kurią programa jau atsisiuntė

iš Interneto ir prašo jūsų leidimo ją įdiegti. Prieš pasileisdama po

atnaujinimo programa pateikė trumpą klausimyną jūsų nuomonei apie jos

veikimą ir naudingumą išaiškinti ir atsakymus išsiuntė savo kūrėjui.

Nusipirkote kompiuterį, kuriame buvo instaliuota specializuota

programinė įranga. Susidomėjote ir pabandėte ją paleisti ir išnagrinėti

funkcionalumą. Tačiau prieinamos buvo tik elementarios funkcijos.

Visos sudėtingesnės buvo tik aprašytos ir pateikta nuoroda į kūrėjo

tinklapį, kuriame buvo informacija, kad norint pilno funkcionalumo

reikia sumokėti už pilną programinės įrangos versiją.

Specializuotoje parduotuvėje įsigijote kompaktinę plokštelę. Sumokėjote

simbolinę kainą tik už pačią plokštelę. Plokštelėje buvo programinis

kodas, kurį buvo galima modifikuoti pagal savo poreikius. Po tam tikrų

modifikacijų įdiegėte pilnai pagal jūsų poreikius pritaikytą programinę

įrangą.

1.3. Kompiuterių virusai ir antivirusinės programos. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra kompiuterių virusai ir kitos kenksmingos programos,

kaip plinta plinta.

Sužinosite, kaip virusai kenkia kompiuteriui.

Išmoksite apsaugoti savo kompiuterį nuo virusų.

Sužinosite apie antivirusines programos ir užkardas.

Kompiuterių virusas tai yra parazitinė programa, prisijungianti prie vykdomųjų failų arba

failų, turinčių vykdomųjų komponentų (pvz., makroprogramų), gaminanti savo kopijas ir jomis

užkrečianti kitus failus, galinti pažeisti sistemą, pažeisti arba sunaikinti duomenis, sutrikdyti

programų darbą.

Viena virusų atmainų yra kirminai. Kirminas, kaip ir virusas, yra sukurtas pasidauginti iš

vieno kompiuterio į kitą, bet jis daro tai automatiškai, užvaldydamas kompiuterio funkcijas, kurios

gali perkelti failus ar informaciją.

Kirminas tai yra programa, daranti pačios savęs kopijas ir plintanti kompiuteryje arba

kompiuterių tinkluose. Kirminas gali pakenkti kompiuterio sistemai ne tik tuo, kad daugeliu savo

kopijų naudoja operatyviąją ir disko atmintis ir taip apkrauna sistemos darbą, bet ir tuo, kad gali

panaikinti arba pasinaudoti kompiuteryje esančiais duomenimis (pvz., slaptažodžiais, registracijos

vardais, failais).

9

Kai kirminas patenka į sistemą, jis gali keliauti savarankiškai. Didžiausias jų keliamas

pavojus yra jų sugebėjimas daugintis dideliais kiekiais. Pavyzdžiui, kirminas gali išsiuntinėti savo

kopijas visais jūsų adresų dėžutėje saugomais adresais. Gavėjų kompiuteriai pasielgs analogiškai,

apkraudami tinklą ir sulėtindami verslo tinklų ir apskritai interneto veikimą. Kadangi kirminams

nereikalinga programa ar failas, prie kurio jie turėtų prisikabinti, jie gali sukurti tunelį į jūsų

kompiuterį ir leisti kažkam kitam valdyti jį nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, kirminas „MyDoom“ buvo

sukurtas suteikti prieigą prie užkrėstų sistemų ir per šias sistemas pulti tinklalapius.

Skirtingai nuo virusų ir kirminų Trojos arkliai patys nesidaugina ir atrodo kaip naudingos

programos.

Trojos arklys tai yra programa, pateikiama kaip sprendžianti kokį nors naudingą uždavinį,

tačiau iš tikrųjų atliekanti kenkėjišką darbą – galinti sunaikinti arba sugadinti kompiuteryje esančius

duomenis ir programas, kompiuteryje rasti ir kam nors išsiųsti neskelbtiną informaciją.

Trojos arklys veikia tuo pačiu principu, kaip ir mitologijoje minimas Trojos arklys, kuris

atrodė kaip auka dievams, bet iš tikrųjų leido į miestą patekti ir jį užimti graikų kareiviams: tai

kompiuterių programos, kurios atrodo kaip naudingos, bet iš tiesų kelia grėsmę jūsų kompiuterio

saugumui ir gali padaryti daug žalos jūsų kompiuteriui.

Trojos arkliai dauginasi, kai žmonės yra suviliojami atverti programą, nes jie tiki, kad ji

buvo pateikta iš patikimo šaltinio. Trojos arklių taip pat gali pasitaikyti programinėje įrangoje, kurią

atsisiuntėte nemokamai. Niekada neatsisiųskite programų iš jums nežinomų šaltinių. 1.9. Užduotis. Internete raskite daugiau informacijos apie virusus.

Šie požymiai rodo, kad Jūsų kompiuterį „užpuolė“ virusai.

1. Staiga labai sulėtėja kompiuterio darbas.

2. Ekrane pasirodo pašalinės frazės ir pranešimai, vaizdo trikdžiai.

3. Informacija dingsta iš monitoriaus.

4. Kai kurios programos nustoja veikti arba veikia nekorektiškai.

5. Diskuose atsiranda daug sugadintų failų, tekstinių failų.

6. Gali suirti failų sistema diske.

7. Operacinė sistema nebemato standžiojo disko.

8. Ištrinami neapsaugoti naudotojo arba sisteminiai failai.

9. Dirbtinai apkraunama sistema, gali perkaisti vaizdo plokštė arba procesorius.

10. Pakeičiamos įtaisų tvarkyklės, dėl ko atsiranda klaidų, sulėtėja sistemos darbas arba

nustoja veikti svarbios paslaugų programos.

11. Iš interneto pasisiunčiama daug nereikalingos arba net kenksmingos informacijos ir

kitų virusų. 1.10. Užduotis. Auditorijoje aptarkite, ką reikia daryti, jei pastebėjote

užsikrėtimo virusais požymių. Kompiuteris gali būti užkrėstas, jeigu:

1. Paleidžiama užkrėsta virusu taikomoji programa.

2. Kompiuteris paleidžiamas iš užkrėsto virusu paleidimo disko.

3. Įdiegiama užkrėsta įtaiso tvarkyklė.

4. Atveriamas dokumentas su makrovirusu.

5. Įdiegiama užkrėsta operacinė sistema.

Kompiuteris nebus užkrėstas, jeigu:

1. Jo pagalba buvo perrašinėjami bet kokie failai su sąlyga, kad jie nebuvo paleisti.

2. Apdorojami tekstiniai ir grafiniai, duomenų ir informaciniai failai (išskyrus failus su

makrokomandomis).

3. Tai, kad kompiuteryje yra užkrėstų failų, dar nereiškia, kad užkrėstas visas

kompiuteris. Kad taip atsitiktų, turi būti paleistas failas su virusu, arba įdiegta

užkrėsta įtaiso tvarkyklė, arba atidarytas užkrėstas dokumentas.

Kitaip tariant, užkrėsti kompiuterį galima tik paleidus ar įdiegus nepatikrintą programinę

įrangą. Be to, reikia atskirti techninius nesklandumus nuo užsikrėtimo virusais pasekmių.

Programinės įrangos piratavimas – tai nelegalus programų kopijavimas, klastojimas ir

programinės įrangos platinimas, netgi jos dalijimasis su draugu. Programinės įrangos „piratavimas“

10

turi neigiamų pasekmių visiems, pradedant programinės įrangos kūrėjais, parduotuvių savininkais ir

baigiant visais programinės įrangos naudotojais. 1.11. Užduotis. Auditorijoje aptarkite piratavimo pasekmes.

Nuo didžiosios dalies virusų galite apsisaugoti atverdami priedus, atsiųstus tik su tais el.

laiškais, kurių gavėjus pažįstate ir žinote, kokie priedai yra siunčiami. Deja, kartais net to

nepakanka. Žemiau pateikiama informacija padės jums sužinoti, kaip galite apsaugoti savo

kompiuterį nuo virusų užkrato.

Antivirusinė programa – tai programa, aptinkanti ir sunaikinanti kompiuterių virusus. Ji

peržiūri ir tikrina kompiuterio atmintyje esančius ir (arba) į kompiuterį patenkančius duomenis.

Aptikusi virusą, sunaikina jį arba klausia, ką su virusu apkrėstu failu daryti – jį šalinti, taisyti ir pan.

Šiuolaikinės antivirusinės programos dažnai sujungia antivirusinę peržiūrinčią programą

(kuri paleidžiama naudotojo nurodymu) ir antivirusinę budinčią programą (tikrinančią programų,

diskų būklę ir visus kreipinius į failus).

Didžiojoje dalyje dabar parduodamų kompiuterių antivirusinė įranga jau yra įdiegta.

Norėdami nustatyti, ar jūsų kompiuteryje jau įdiegta antivirusinė programinė įranga, kuri padės

jums apsisaugoti nuo virusų, atlikite šiuos veiksmus:

Spustelėkite Start (Pradėti), tada spustelėkite Programs (Programos).

Ieškokite žodžio "Antivirus". Taip pat galite rasti populiarių antivirusinių programų

gamintojų pavadinimus, pavyzdžiui, McAfee, Norton, Trend Micro ar Symantec.

Juk nesitikite, kad trejų metų senumo skiepas padės jums šiemet apsisaugoti nuo gripo

epidemijos? Panašiai veikia ir antivirusinė programinė įranga: nuo virusų galėsite apsisaugoti tik

reguliariai ją atnaujindami. Ji skenuoja jūsų kompiuterį, tikrindama jo failus pagal turimus

duomenis apie virusus. Atsisiųsdami programinės įrangos atnaujinimus, papildote programą

informacija apie visus naujausius virusus. Rekomenduojama atnaujinti antivirusinę programą kas

mėnesį ar net kas savaitę, nes virusų kūrėjai visada randa naujų būdų apkrėsti jūsų kompiuterį.

Paleiskite savo antivirusinę programą, spustelėdami Start (Pradėti), spustelėdami

Programs (Programos), tada spustelėdami savo antivirusinę programinę įrangą.

Ieškokite informacijos apie atnaujinimo būseną.

Jeigu antivirusinė įranga atnaujinta seniau negu prieš mėnesį, ji nebegalės patikimai

apsaugoti jūsų kompiuterio. Naujausius virusų apibrėžimus (antivirusinės programinės įrangos

atnaujinimus) dažniausiai galite atsisiųsti iš savo programos gamintojo tinklalapio. Nepamirškite,

kad norint atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimus, būtina turėti galiojančią antivirusinės

programos prenumeratą. Jeigu baigėsi jūsų prenumeratos terminas, nepamirškite jos atnaujinti arba,

jeigu norite, išbandyti kitą antivirusinę programą.

Pasirinkite sau tinkamiausią programinę įrangą.

Jeigu kompiuteryje antivirusinės programinės įrangos nėra arba norėtumėte išbandyti kitą

programą, prieš pasirinkdami ją, atkreipkite dėmesį į šiuos du pagrindinius dalykus:

Automatinius atnaujinimus. Atsisiųsti naujausius atnaujinimus yra itin svarbu.

Daugybė įmonių suteikia galimybę savo produktų atnaujinimus atsisiųsti

automatiškai.

Gamintojo reputaciją. Jeigu gerai paieškosite, internete visada rasite antivirusinių

programų, už kurias nereikės mokėti nė cento. Kiti antivirusinės programinės įrangos

gamintojai leidžia atsisiųsti nemokamą bandomąją savo programų versiją ir prieš

perkant ją išbandyti bei įsitikinti, kad ji jums tinka.

Dvi antivirusinės programos nebūtinai yra geriau negu viena. Jeigu jau turite antivirusinę

programą, tačiau norėtumėte išbandyti kitą, prieš įdiegdami naują programą, pirmąją būtinai

pašalinkite iš kompiuterio. Vienu metu veikiančios kelios antivirusinės programos gali būti

nesuderinamos ir kelti konfliktų. 1.12. Užduotis. Internete raskite informacijos apie populiariausias

antivirusines programas ir užpildykite 1.3 lentelę.

Antivirusinės programos

1.3 lentelė

Eil. Antivirusinės programos Programos funkcijos Programos kaina

11

Nr. pavadinimas

1. Dr. Web

2. AVG Anti-Virus

3. Kaspersky Anti-Virus Personal

....

Kompiuterio saugą galite pagerinti nuolatos atnaujindami savo antivirusinę įrangą ir

naudodami užkardą.

Užkarda – tai įranga (aparatinė arba programinė), sukurianti apsauginę sieną tarp jūsų

kompiuterio ir interneto. Ji gali apsaugoti kompiuterį nuo daugelio įsilaužėlių bei kompiuterinių

virusų ir kirminų.

Užkarda būna tarp tinklo kliento programos ir serverio ir užtveria kelią nepageidautinų

duomenų persiuntimui. Duomenys tarp kliento ir išorinio tinklo persiunčiami per užkardos sudėtyje

esantį įgaliotąjį serverį. 1.13. Užduotis. Auditorijoje aptarkite, ar visada antivirusinė programa ir

užkarda gali apsaugoti jūsų kompiuterį nuo virusų. Kokių atsargumo priemonių

galite imtis patys?

2. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų apžvalga. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite apie mokomąsias kompiuterines programas ir jų paskirtį.

Šiuolaikinės mokyklos tikslas – sukurti naujomis informacijos technologijomis aprūpintą

mokymo aplinką, kurioje būtų skatinami aktyvūs pažinimo procesai: nuomonių vertinimas, kritiškas

aptarimas ir kūrybiškumas. Atsiradus naujoms mokymo ir darbo priemonėms, būtini ir nauji

mokymo metodai, kurie, efektyviai panaudojus naujas technologijos galimybes, būtų nukreipti

tenkinti šių dienų visuomenės poreikius. 1.14. Pratimas. Sužinokite, kas yra mokomosios kompiuterinės programos.

Mokomosios kompiuterinės programos – tai programos, kurios tiesiogiai naudojamos

mokyme. Jos skirtos reikalaujamų mokinio žinių, mokėjimų ir įgūdžių lygiui formuoti. Dėstant

beveik visus dalykus, galima naudoti kompiuterių programas, o realizuojant daugybę mokymo

metodų – sėkmingai pasitelkti kompiuterį.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamos Lietuvoje parengtos lietuviškos ir

adaptuotos bei neadaptuotos kitų šalių parengtos priemonės. Lietuvos kompiuterinių mokomųjų

priemonių rinka yra maža, todėl nedaug komercinių įstaigų domisi priemonių rengimu bei jų

tiekimu Lietuvos mokykloms. Šiuo metu yra nedaug profesionaliai parengtų, išsamių, didesnės

apimties lietuviškų kompiuterinių mokomųjų priemonių. Daugelis priemonių, kuriomis gali

naudotis visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, yra parengtos arba nupirktos vykdant

valstybines ir Atviros Lietuvos fondo tam skirtas programas bei dalyvaujant įvairiuose

tarptautiniuose projektuose.

Pagrindinis mokomųjų kompiuterinių programų naudojimo ugdymo procese tikslas –

modernizuoti ugdymo procesą ir sukurti sąlygas šiuolaikiškiems Lietuvos švietimo siekiams

įgyvendinti:

1. Ugdyti svarbius pilnavertiškam gyvenimui žinių visuomenėje moksleivių gebėjimus

(mokymosi įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, informacinius ir technologinius

gebėjimus).

2. Atnaujinti ugdymo turinį ir integruoti įvairių dalykų žinias.

3. Taikyti naujus, į vaiką orientuotus, ugdymo metodus.

4. Formuoti naują mokymosi ir gyvenimo mokykloje kultūrą.

1.15. Pratimas. Aptarkite, kokią naudą suteikia mokomųjų kompiuterinių

programų naudojimas ugdymo procese.

12

2.1. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal darbo

pobūdį. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kaip kompiuterinės mokymo programos klasifikuojamos pagal

darbo pobūdį.

Klasifikuojant kompiuterines mokymui ir mokymuisi skirtas programas, labai svarbu

atsižvelgti į tai, ką šios programos leidžia besimokančiajam, kitaip sakant, kiek besimokantysis gali

pats jas valdyti.

Pratybų ir praktikos programos (angl. drill and practice) paprastai skirtos teorinėms

žinioms įtvirtinti ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Svarbiausias šių programų didaktinis principas –

kartojimas. Laikomasi nuomonės, kad pirmiausia besimokantysis turi įgyti reikalingų naujų žinių ir

išmokti taisykles. Po to, pasitelkus pratybų ir praktikos programą ir daug kartų atliekant panašaus

tipo nesudėtingas užduotis, susidaro reikiami įgūdžiai ir įtvirtinamos žinios. Šios programos

labiausiai skirtos mokytis tų dalykų, kuriems išmokti reikia nuolatinio kartojimo ir įsiminimo

(pavyzdžiui, įsiminti gramatikos ir skyrybos taisykles, įsiminti naujus žodžius). Jos taip pat tinka

įvairiems motorikos įgūdžiams lavinti (pavyzdžiui, išmokti rinkti tekstą akląja sistema). Pvz.:

Elektroninė matematikos pratybų programa „Math King“.

Mokomosios programos (angl. tutorials) paprastai skirtos savarankiškam įvairių dalykų

mokymuisi. Tokiomis kompiuterinėmis programomis dažnai siekiama pakeisti įprastas mokymo

priemones (vadovėlius, demonstravimo priemones, pratybų sąsiuvinius) bei mokytoją. Taikant

modernius ugdymo metodus ir tam naudojant naujųjų technologijų galimybes kuriamos

veiksmingos, moderniais didaktikos principais pagrįstos mokymo programos. Ypač daug efektyvių

šio tipo programų sukurta užsienio kalboms mokytis. Tačiau daugelyje mokymo programų

realizuoti tradiciniai ugdymo metodai, todėl tokios programos nėra veiksmingesnės už tradicines ir

atlieka jų paskirtį. Pvz.: lietuvių kalbos kirčiavimo treniruoklis.

Modeliavimo programos, dar kitaip vadinamos simuliavimo programos (angl. parameter-

based simulations), skirtos įvairiems reiškinių ar mechanizmų modeliams tyrinėti. Pagrindinis jų

ypatumas – jos leidžia pačiam moksleiviui konstruoti ir tyrinėti įvairių reiškinių, procesų,

mechanizmų modelius, stebėti jų veikimą, tirti dėsningumus. Modeliavimo programos pateikia

įvairių prietaisų ir kitokių įrankių rinkinius, iš kurių nesudėtinga sukonstruoti norimus modelius ir

su jais eksperimentuoti. Pavyzdžiui, tai galėtų būti elektros grandinių veikimą leidžianti tyrinėti

programa arba politinį šalies valdymą atspindintis modelis. Modeliavimo programos leidžia keisti

besimokantiems parametrus ir stebėti, koks bus poveikis. Pvz.: pratimų rinkinys Interaktyvioji

fizika – PhET („Physics Education Technology”).

Tiriamosios programos (angl. micro discovery activities) paprastai būna aukštesnio lygio

modeliavimo programos, kurios leidžia daugiau patiems kurti tam tikrą dalyko sritį ir ją tyrinėti.

Šios programos reikalauja daugiau kūrybiškumo iš moksleivio: paprastai modelį reikia susikurti nuo

pat pradžių, taikyti daugybę parametrų, atlikti eksperimentus ir pan. Dažnai mokiniui sudaromos

tokios sąlygos, kad jis mato pradinius duomenis bei rezultatus (juodosios dėžės principas) ir turi

nuspėti, kas vyksta. Pvz.: fizikos mokomoji programa „Crocodile Physics“.

Intelektinės mokymo sistemos (angl. intelligent tutoring systems) yra atviros

kompiuterinės mokymosi aplinkos, sukurtos savarankiškam vaikų ugdymuisi ir kūrybai. Jų taikymo

tikslas – skatinti išradingumą, kūrybiškumą. Pagrindinis vaidmuo šiose sistemose atitenka

besimokančiajam: jis vadovauja mokymuisi ir kompiuteriui. Moksleivis visas problemas sprendžia

pats: iškelia problemas ir jų sprendimo modelius, tikrina hipotezes. Jam suteikiama teisė klajoti po

kompiuterio aplinką, eksperimentuoti, tyrinėti, ieškoti naujų būdų savo sumanymams įgyvendinti.

Mikropasauliai (angl. microworlds) – tai atskiri intelektinių sistemų atvejai, kai dėmesys

sutelkiamas kurios nors vienos srities ar temos nagrinėjimui. Pagrindinė jų savybė – skatinti aktyvų,

kūrybišką mokymąsi, grindžiamą besimokančiojo noru ir iniciatyva. Tai savarankiški pasauliai,

kuriuose galima pačiam reikšti savo idėjas, rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Pvz.: LOGO

aplinka.

13

Programavimo aplinkos (angl. programming environments) – dažniausiai anksčiau

mokyklose naudota programinė įranga. Programavimo kalbos nėra skirtos specialiai mokymui ar

mokymuisi, tačiau jos gali būti panaudotos įvairiems reiškiniams modeliuoti, uždaviniams spręsti.

Taikomosios programos padeda veiksmingiau apdoroti informaciją, įgyvendinti įvairius

sumanymus bei atlikti kitokius veiksmus. Jos leidžia kokybiškiau ir kur kas greičiau padaryti

daugelį darbų, susijusių su informacijos apdorojimu. Tokios taikomosios programos yra tekstų

rengyklės, skaičiuoklės, duomenų bazės, pateikčių rengimo programos, hiperteksto rašyklės,

grafikos ir muzikos rengyklės bei kitos. Ugdymui gali būti naudojamos įprastos taikomosios

programos arba specialiai skirtos mokymuisi. Pastarosios būna paprastesnės, pritaikytos moksleivių

poreikiams bei jų skirtingam amžiui. 1.16. Pratimas. Kokias kompiuterines mokymosi programas jūs žinote? Kokios

jos yra rūšies? Ar visada galima vienareikšmiškai priskirti mokomąją programą

prie konkrečios rūšies?

2.2. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal turinį ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kaip kompiuterinės mokymo programos klasifikuojamos pagal

turinį.

Bendrosios paskirties programos paplitusios įvairių profesijų žmonių, tarp jų ir mokytojų,

darbe. Bendrosios mokymo programos nėra skirtos kuriam nors konkrečiam dalykui mokyti. Jomis

galima naudotis per įvairių dalykų pamokas, turint įvairių tikslų. Jos būna skirtos tam tikriems

veiksmams atlikti. Pavyzdžiui, skaičiuoklių programa gali būti panaudota per matematikos pamokas

spręsti kvadratinėms lygtims, arba funkcijų grafikams tyrinėti ir pan. Mokykloje naudojamos ir

adaptuotos bendrosios paskirties programos, numatančios standartinių programų naudojimą tik

mokymo tikslams. Tokio tipo programas lengviau naudoti jaunesniojo amžiaus vaikams mokyti.

Mokyklose jos naudojamos įvairiai, vienas iš klasifikavimo būdų gali būti pagal informacijos tipo

apdorojimą:

tekstinei informacijai tvarkyti (pvz., Microsoft Word).

skaitinei informacijai tvarkyti (pvz., Microsoft Excel).

grafinei informacijai tvarkyti (pvz., Paintbrush, Paint).

demonstracinei medžiagai paruošti (pvz., Microsoft PowerPoint).

informacijai sujungti (integruoti paketai, kaip Open Office.org, MS Works ir kt.).

informacinėms ir komunikacinėms paslaugoms internete realizuoti (pvz., Mozilla,

Internet Explorer, Outlook Express).

Naudojantis bendrosios paskirties kompiuterinėmis programomis galima organizuoti

tyrinėjamų duomenų apdorojimą, įvairios kitos informacijos (tekstinės, grafinės ir kt.) tvarkymą

(standartiniai taikomieji paketai).

Dalykinės mokomosios programos skirtos mokyti konkrečių dalykų ar net temų.

Pavyzdžiui, mokomoji programa „Fizika 8“ moko daugelio 8 klasės kurso temų, pateikdama

trumpus animuotus fizikinių reiškinių pavyzdžius. 1.17. Pratimas. Ar kiekviena programa gali būti panaudota mokymui?

Išvardinkite jums žinomas programas. Ko jų pagalba galima išmokti?

2.3. Ugdymui naudojamų kompiuterių programų klasifikacija pagal paskirtį ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kaip kompiuterinės mokymo programos klasifikuojamos pagal

paskirtį.

Mokymo ir mokymosi kompiuterinės programos palengvina mokytojo darbą,

automatizuoja mokymą, modernizuoja įprastas mokymo priemones. Šio tipo mokomosiomis

priemonėmis paprastai galima mokyti kurio nors konkretaus dalyko. Pagal tai, kokio pobūdžio

mokomajai veiklai skirtos programos, jas galima suskirstyti į demonstravimo, eksperimentavimo ir

14

modeliavimo, konstravimo ir modeliavimo, pratybų, kontroliuojančias, savarankiško mokymosi bei

mokomuosius žaidimus.

Pagalbinės mokymo programos padeda atlikti daugelį darbų, kurie reikalingi mokantis.

Tokios pagalbinės mokymo programos yra tekstų rengimo, skaičiuoklės, duomenų bazės,

matematikos ir statistikos paketai, grafikos ir muzikos rengyklės, integruoti taikomieji paketai.

Mokymo terpės skirtos mokinių kūrybiškumui, išradingumui skatinti. Tokio tipo priemonės

dažnai būna realizuotos Seymouro Paperto sukurtos Logo pedagoginės filosofijos idėjos. 1.18. Pratimas. Aptarkite, ar visos to paties turinio ar pobūdžio

kompiuterinės mokymo programos bus tos pačios paskirties? Kodėl?

PASITIKRINKITE Atlikite: Paruoškite Jūsų bibliotekoje turimų kompiuterinių mokymo

priemonių (KMP) katalogą.

Programas galite surašyti į 1.4 lentelę:

1.4 lentelė

KMP

Eil.

Nr. Ugdymui naudojamos KMP Programos anotacija Dalykas

1. Dinaminė geometrija. Modeliavimo programa. Tyrimo uždaviniai.

Projektai, kuriuos galima panaudoti

pamokose.

Matematika

2. Matematika 11. Elektroninės

pratybos bendrajam kursui.

Priemonė paruošta pagal „Matematika 11.

Bendrajam kursui“ vadovėlį. Joje

pateikiama teorija, uždaviniai, sprendimo

pavyzdžiai, testai, žinynas.

3. Lietuva iki Mindaugo. Demonstravimui skirta kompaktinė

plokštelė.

Istorija

5. XX a. Slaptieji archyvai 2. Dokumentinis filmas.

6. .....

II. SKYRIUS. SUDĖTINGESNĖS TEKSTO TVARKYMO PRIEMONĖS

1. Automatinis koregavimas. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra automatinio koregavimo galimybės.

Išmoksite tinkinti automatinį koregavimą.

Išmoksite naudotis automatinio koregavimo pasirinkčių meniu.

Rašyklė turi automatinio koregavimo įrankį. Pavyzdžiui, tikriausiai jau pastebėjote, kad sakinio

arba lentelės langelio pirmojo žodžio raidė automatiškai pakeičiama didžiąja. 1.14. Pratimas. Sužinokite, kokios dar yra automatinio koregavimo

galimybės.

Įveskite bet kokį žodį, kad dvi pirmosios raidės būtų didžiosios, paspauskite ENTER

arba tarpo klavišą. Kas atsitiko?

Nuspauskite klavišą CAPS LOCK, įveskite „kOMPIUTERIS“ ir paspauskite

ENTER arba tarpo klavišą. Kas atsitiko? Aptarkite, kodėl rašyklė pataiso šias

klaidas. 1.15. Pratimas. Išmokite tinkinti automatinio koregavimo galimybės.

Atverkite meniu Įrankiai -> Automatinės taisos pasirinktys... (1.2 pav.).

15

1.2 pav. Automatinio koregavimo tinkinimo dialogo langas

Peržiūrėkite automatinio koregavimo žymimųjų langelių sąrašą. Aptarkite, kokios

dar yra koregavimo galimybės.

Panaikinkite žymę langelyje „Taisyti DVi PIrmąsias DIdžiąsias raides“ ir

spragtelėkite mygtuką .

Įveskite tekstą „AUtomatinis KOregavimas“. Ar dabar tekstas keičiamas

automatiškai?

Vėl įjunkite šitą automatinio koregavimo galimybę. 1.16. Pratimas. Papildykite renkamo teksto keitimo sąrašą.

Peržiūrėkite teksto keitimo sąrašą. Aptarkite, kam reikalinga tokia automatinio

koregavimo galimybė?

Įtraukite į sąrašą žodį „lietuva“, kad rašyklė automatiškai keistų jį į „Lietuva“. Tam į

langelį „Keisti:“ įrašykite „lietuva“, o į langelį „Į:“ įrašykite „Lietuva“ ir

spragtelėkite mygtuką .

Spragtelėkite mygtuką .

Patikrinkite, ar rašyklė pataisys įvestą žodį „lietuva“.

Kartais reikia, kad rašyklė automatiškai netaikytų koregavimo. Jeigu sakinio viduryje

naudojamas žodžio trumpinys (tarkime, žodžio „mėnuo“ trumpinys „mėn.“), po jo taško einantis

žodis neturi prasidėti didžiąja raide. 1.17. Pratimas. Nurodykite automatinio koregavimo išimtis.

Atverkite meniu Įrankiai -> Automatinės taisos pasirinktys... ir spragtelėkite

mygtuką (1.3 pav.).

16

1.3 pav. Automatinio koregavimo išimčių dialogo langas

Kortelėje „Pirmoji raidė“ nurodykite „mėn.“ ir spragtelėkite mygtuką .

Spragtelėkite mygtuką .

Patikrinkite, kaip pasikeis rašyklės automatinis koregavimas.

Savarankiškai įtraukite automatinio koregavimo išimtis, kad rašyklė netaisytų dviejų

pirmųjų didžiųjų raidžių žodžiuose „AUtomatinis KOregavimas“. 1.18. Pratimas. Išmokite naudotis automatinio koregavimo mygtuku.

Surinkite tekstą „MYgtukas“ ir spragtelėkite pasirodžiusį šalia automatinio

koregavimo pasirinkčių mygtuką . Pasirodys meniu (1.4 pav.).

1.4 pav. Automatinio koregavimo pasirinkčių meniu

Pasirinkite meniu punktą „Stabdyti automatinę „MYgtukas“ taisą“. Surinkite tekstą

„MYgtukas“ dar kartą, ar dabar rašyklė jį koreguoja?

Ką reikia padaryti, kad rašyklė vėl taisytų tekstą „MYgtukas“? Savarankiškai

pašalinkite tekstą „MYgtukas“ iš automatinio koregavimo išimčių.

1.1. Žodžių rašybos tikrinimas ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra žodžių rašybos tikrinimas ir kaip jis veikia

rašyklėje.

Sužinosite, kaip slėpti rašybos klaidas.

Sužinosite, kaip tikrinti rašybą po teksto įvedimo ir formatavimo.

1.19. Pratimas. Išmokite įjungti automatinį rašybos tikrinimo įrankį.

Atverkite meniu Įrankiai -> Pasirinktys... ir pasirinkite kortelę „Rašyba ir

gramatika“ (1.5 pav.).

17

1.5 pav. Automatinio koregavimo pasirinkčių meniu

Pažymėkite žymimąjį langelį „Tikrinti rašybą renkant tekstą“.

Įveskite tekstą į dokumentą. Kas atsitinka su žodžiais, kuriuose yra rašybos klaidų?

Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant žodžio su banguota raudona linija ir

pasirinkite tinkamą rašymo alternatyvą.

Kai rašybos tikrintuvas aptinka nežinomą žodį, jis nustato, kurie žodyno žodžiai yra panašiai

rašomi, ir pateikia šių žodžių sąrašą, kuriame labiausias tikėtinas variantas yra paryškintas.

Sąrašo turinį nustato tik rašyba, taigi bet kokie kontekste netinkami žodžiai yra visiškai

atsitiktiniai.

Jei jūs surenkate žodį neteisingai pagal prasmę, tačiau jame nėra rašybos klaidos (pavyzdžiui,

įvedate „tada“ vietoje „data“ arba „šuo“ vietoje „nuo“), rašybos tikrintuvas nežymės žodžio.

Jeigu Jūs norite atidėti dokumento tikrinimą, kol baigsite jo redagavimą, paslėpkite rašybos

klaidas, kad nesimatytų raudonų banguotų linijų.

1.20. Pratimas. Paslėpkite rašybos klaidas.

1.6 pav. Rašybos ir gramatikos

būsenos meniu

Spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu būsenos juostos

Rašybos ir gramatikos būsenos langelyje ir pasirinkite

„Slėpti rašybos klaidas“ (1.6 pav.). Kaip pasikeitė

dokumento vaizdas?

1.21. Pratimas. Patikrinkite rašybą po teksto įvedimo ir formatavimo.

Standartinėje įrankių juostoje spustelėkite mygtuką .

Kai rašyklė aptinka galimą rašybos klaidą, ji parodo raudonai paryškintą žodį su

klaida langelyje „Nėra žodyne:“ (1.7 pav.). Kartu rodomas ir visas sakinys, kad

galima būtų įvertinti žodžio kontekstą.

Langelyje „Siūlymai:“ rašyklė pateikia esamus jos žodyne keitimo variantus.

Priklausomai nuo poreikių pasirinkite tinkamą veiksmą.

18

Aptarkite, kokias redagavimo galimybes siūlo rašyklė. Kokiu atveju naudojamas

kiekvienas iš jų?

1.7 pav. Rašybos ir gramatikos būsenos meniu

Aptarkite visas rašyklės siūlomas rašybos taisymo galimybes. Kokie yra kiekvieno

rašybos taisymo metodo pranašumai?

1.2. Gramatikos klaidų taisymas ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra gramatikos klaidų tikrinimas ir kaip jis veikia

rašyklėje.

Sužinosite, kaip slėpti gramatikos klaidas.

Sužinosite, kaip tikrinti gramatiką po teksto įvedimo ir formatavimo.

1.22. Pratimas. Įjunkite automatinį gramatikos tikrinimą.

Atverkite meniu Įrankiai -> Pasirinktys... ir pasirinkite kortelę „Rašyba ir

gramatika“ (1.5 pav.).

Pažymėkite žymimąjį langelį „Tikrinti gramatiką renkant tekstą“.

Įveskite tekstą į dokumentą. Kas atsitinka su žodžiais, kuriuose yra gramatinių

klaidų?

Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant žodžių su banguota žalia linija ir pasirinkite

norimą rašymo alternatyvą.

Gramatikos tikrintuvas yra „paprastos kalbos“ gramatikos tikrintuvas, kuris atlieka išsamią

teksto analizę ir nurodo galimas klaidas. Gramatikos tikrintuvas neieško visų tipų klaidų –

daugiausiai dėmesio skiriama tipinėms, dažniausioms klaidoms.

Jeigu Jūs norite atidėti dokumento tikrinimą, kol baigsite jo redagavimą, paslėpkite

gramatikos klaidas, kad nesumatytų žalių banguotų linijų. 1.23. Pratimas. Paslėpkite gramatikos klaidas.

1.8 pav. Rašybos ir gramatikos

būsenos meniu

Spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu būsenos juostos

Rašybos ir gramatikos būsenos langelyje ir pasirinkite

„Slėpti gramatikos klaidas“ (1.8 pav.). Kaip pasikeitė

dokumento vaizdas?

1.24. Pratimas. Patikrinkite gramatiką po teksto įvedimo ir formatavimo.

Standartinėje įrankių juostoje spustelėkite mygtuką .

19

Kai rašyklė aptinka galimą rašybos klaidą, jį parodo žaliai paryškintą žodį su klaida

langelyje „Nėra žodyne:“ (1.9 pav.). Kartu rodomas ir visas sakinys, kad galima

būtų įvertinti žodžio kontekstą.

Langelyje „Siūlymai:“ rašyklė pateikia esamus jos žodyne keitimo variantus.

Priklausomai nuo poreikių pasirinkite tinkamą veiksmą.

1.9 pav. Rašybos ir gramatikos būsenos meniu

Paprastai rašyba ir gramatika tikrinami vienu metu.

2. Schemų braižymas, spalvinimas bei braižomų figūrų grupavimas. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kaip įterpti figūrą ir kas yra piešimo drobė.

Išsiaiškinsite, kuo skiriasi teksto laukas nuo kitų braižomų figūrų.

Įterpsite į figūrą tekstą, formatuosite figūrą.

Išmoksite grupuoti objektus ir sužinosite, kam reikalinga šita

funkcija.

1.25. Pratimas. Įterpkite figūrą.

Atverkite įrankių juostą „Piešimas“. Tam kairiuoju pelės klavišu spustelėkite

Standartinės įrankių juostos mygtuką . Nuvilkite įrankių juostą „Piešimas“ prie

apatinio lango krašto, kad neužstotų darbo srities.

Padėkite žymeklį ten, kur planuojate braižyti schemą. Mygtuku įterpkite į

dokumentą stačiakampį. Kaip pasikeičia dokumentas? Kas jame pasirodo?

Įterpus rašyklėje piešimo objektą, aplink jį padedama piešimo drobė. Piešimo drobė padeda

išdėstyti piešinio dalis vieną šalia kitos, kas yra labai patogu, jei piešinys susideda iš kelių figūrų.

Piešimo drobėje taip pat yra į rėmelį panaši riba tarp piešinio ir likusios dokumento dalies. Pagal

numatytąją reikšmę piešimo drobė neturi kraštinės arba fono, bet, kaip ir kiekvienam piešimo

objektui, piešimo drobei galite taikyti formatavimą. Piešimo drobę galite sutraukti taip, kad ji

glaudžiai apgultų jūsų piešimo objektus. Jei nenorite naudoti piešimo drobės, galite išvilkti

piešimo objektą iš piešimo drobės, pažymėti piešimo drobę ir ją panaikinti.

Įterpkite į piešimo drobę teksto langelį mygtuku . Kuo jis skiriasi nuo anksčiau

įterpto stačiakampio? Pabandykite įvesti tekstą į abi figūras.

Suformatuokite tekstą teksto langelyje: sulygiuokite, kad jis būtų lauko centre;

pastorinkite šriftą. Ar pavyksta tekstui langelyje taikyti paprasto teksto formatavimą?

20

1.26. Pratimas. Įterpkite automatinę figūrą ir įdėkite į ją tekstą.

1.10 pav. Automatinės figūros pasirinkimas

Įterpkite į piešimo drobę automatinę figūrą.

Pasirinkite ją iš automatinių figūrų sąrašo

(1.10 pav.) ir spustelėkite kairiuoju pelės

klavišu piešimo drobėje.

Spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu ant

įterptos figūros ir kontekstiniame meniu

pasirinkite punktą „Pridėti tekstą“.

Įrašykite į figūrą tekstą. Kaip jis išsidėsto?

1.27. Pratimas. Pakeiskite automatinės figūros dydį, pasukite ir pasvirkite

ją.

Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu bet kurį ženkliuką ir vilkite. Kaip keičiasi

figūra? Tekstas joje? Pabandykite vilkti už kitus ženkliukus . Ar yra skirtumas?

Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu ženkliuką ir vilkite. Kaip keičiasi figūra?

Tekstas joje?

Spustelėkite kairiuoju pelės klavišu ženkliuką ir vilkite. Kaip keičiasi figūra?

Tekstas joje? 1.28. Pratimas. Pakeiskite figūros ir teksto joje spalvą.

Pažymėkite įterptą automatinę figūrą.

Pakeiskite figūros užpildo spalvą (1.11 pav.), linijos spalvą (1.12 pav.), teksto spalvą

(1.13 pav.), linijos stilių (1.14 pav.), padarykite liniją punktyrine (1.15 pav.).

1.11 pav. Užpildo

spalvos pasirinkimas

1.12 pav. Linijos

spalvos

pasirinkimas

1.13 pav. Teksto

spalvos

pasirinkimas

1.14 pav.

Linijos stiliaus

pasirinkimas

1.15 pav.

Punktyrinė

s linijos

pasirinkim

as

1.29. Pratimas. Sujunkite automatines figūras linija.

Pasirinkite iš Automatinių figūrų sąrašo punktą „Linijos“ ir nurodykite, kokią liniją

brėšite. Linija braižoma taip: spustelėkite kairiuoju pelės klavišu ten, kur turi būti

linijos pradžia ir vilkite liniją ten, kur turi būti pabaiga. Pabandykite nubrėžti liniją

taip, kad ji sujungtų du objektus. Ar pavyko?

Pasirinkite iš Automatinių figūrų sąrašo punktą „Jungtys“ ir nurodykite, kokią jungtį

brėšite. Jungtis brėžiama taip pat, kaip ir linija. Pabandykite sujungti du objektus.

Kas vyksta? Aptarkite skirtumą tarp linijos ir jungties. 1.30. Pratimas. Sugrupuokite automatines figūras.

Pažymėkite įterptą automatinę figūrą. Nuspauskite ir laikykite nuspaustą klavišą

CTRL, žymėkite kitas automatines figūras. Nepamirškite pažymėti ir figūras

jungiančių linijų.

21

Po to, kai pažymėjote paskutinį objektą, paleiskite klavišą CTRL ir spustelėkite ant

pažymėtų objektų dešiniuoju pelės klavišu. Pasirodžiusiame kontekstiniame meniu

pasirinkite Grupavimas -> Grupuoti (1.16 pav.).

1.16 pav. Brėžinio figūrų grupavimas

Kas pasikeitė? Pabandykite nuvilkti vieną iš figūrų. Pabandykite pakeisti brėžinio

dydį, tempdami už žymių. Pasukite brėžinį už žymės. Kas vyksta su

nubrėžtomis figūromis?

Aptarkite su kolegomis ir mokytoju(-a), kam reikalingas grupavimas.

3. Automatinės dokumento tvarkymo priemonės

3.1. Išnašos ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra puslapio ir dokumento išnašos ir kuo jos skiriasi.

Išmoksite įterpti išnašas ir jas peržiūrėti.

Panaikinsite išnašą.

Perkelsite ir nukopijuosite puslapio ir dokumento išnašą.

Išmoksite keisti puslapio išnašas į dokumento išnašas ir atvirkščiai.

Svarbiausias skirtumas tarp puslapio ir dokumento išnašų yra jų vieta dokumente. Puslapio

išnaša yra puslapio apačioje, o dokumento išnaša – dokumento gale. Puslapio išnašos yra

puslapio apačioje, todėl skaitytojai jas mato iš karto, kai šaltinio medžiaga arba papildomas

paaiškinamas gali būti pravarčiausias. Kita vertus, jei informacija apie cituojamus šaltinius ar

papildoma informacija gali būti peržvelgta ir vėliau, ją geriausia pateikti dokumento išnašose.

Abiem atvejais pagrindiniame tekste yra išnašos nuorodos žymė, nurodanti, kad puslapio ar

dokumento išnašoje yra papildomos informacijos, tačiau dėl kiekvienu atveju naudojamos

atskiros numeravimo sistemos skaitytojas žino, ar išnašos ieškoti puslapio apačioje, ar

dokumento gale.

Puslapio ir dokumento išnašos nuo pagrindinio teksto atskiriamos trumpa horizontalia linija.

Abiejų rūšių išnašų teksto šrifto dydis mažesnis negu pagrindinio teksto. Viename dokumente

galima naudoti ir puslapio, ir dokumento išnašas. 1.31. Pratimas. Įterpkite puslapio ir dokumento išnašas.

Padėkite žymeklį ten, kur norite įterpti išnašos nuorodos žymą. Atverkite meniu

Įterpimas -> Nuorodos -> Puslapio išnaša.

Dialogo lange Puslapio ir dokumento išnašos (1.17 pav.) pažymėkite akutę

„Puslapio išnašos“.

Aptarkite išnašos formatavimo galimybes. Kam jos reikalingos?

Dialogo lango apačioje spustelėkite mygtuką .

Kas pasirodė įterpties vietoje? Kur pasirodė išnašos nuorodos žyma su tuo pačiu

numeriu? Dabar prie žymos numerio galite įvesti tekstą, t.y. nurodyti informacijos

šaltinį. Pvz., galite nurodyti autorių, knygos pavadinimą, leidėją, leidimo datą,

puslapio numerį ir pan. duomenis.

22

1.17 pav. Dialogo langas „Puslapio ir dokumento išnašos“

Pridekite paskesnę puslapio išnašą. Kaip ji numeruojama?

Pridėkite puslapio išnašą tarp dviejų ankstesnių. Kaip pasikeitė numeravimas?

Savarankiškai pridėkite dokumento išnašą. Kuo ji skiriasi nuo puslapio išnašos?

Kaip jas atskirti pagal nuorodas tekste?

Ar reikia slinkti iki dokumento pabaigos, kad pamatytumėte, kas yra šioje puslapio

arba dokumento išnašoje? Nukreipkite žymeklį į dokumente esančią išnašos

nuorodos žymą. Ką matote?

Spustelėkite du kartus nuorodos žymę. Kur dabar yra žymeklis? Kuo tai naudinga? 1.32. Pratimas. Panaikinkite puslapio ir dokumento išnašas.

Pažymėkite puslapio antros nuorodos tekstą, esantį puslapio apačioje ir panaikinkite

jį. Ar dingo išnaša tekste? Kodėl?

Dokumento tekste pažymėkite antros išnašos nuorodos žymą ir paspauskite klavišą

DELETE. Kas dabar yra su išnašos nuorodos žyma ir tekstu, esančiu puslapio

apačioje arba dokumento gale?

Kaip pasikeitė išnašų numeravimas? 1.33. Pratimas. Perkelkite arba nukopijuokite puslapio ir dokumento išnašą.

Dokumento tekste pažymėkite ir į reikiamą vietą nuvilkite išnašos nuorodos žymą.

Kur persikėlė išnašos tekstas?

Išnašą galima kopijuoti: pasirinkite išnašos nuorodos žymą, nuspauskite klavišą

CTRL ir nuvilkite žymą į reikiamą vietą.

Kaip abiem atvejais keičiasi žymų numeravimas?

Įterpę puslapio ar dokumento išnašas, jas galite keisti. Tai pravartu, pavyzdžiui, jei puslapio

išnaša pasirodo besanti labai ilga, todėl ją būtų geriau paversti dokumento išnaša.

Jei norite keisti puslapio išnašas į dokumento išnašas arba atvirkščiai, dirbkite išnašų srityje

dokumento lango apačioje. 1.34. Pratimas. Pakeiskite puslapio išnašas į dokumento išnašas ir

atvirkščiai.

Dirbdami įprastinio rodinio režimu (meniu Rodymas -> Įprastinis) pasirinkite meniu

Rodymas -> Puslapio išnašos.

Pažymėkite keistinos išnašos nuorodos žymą (1.18 pav.), spustelėkite dešiniuoju

pelės klavišu, paskui spustelėkite „Paversti į puslapio išnašą“ arba „Paversti į

dokumento išnašą“. Atlikite šiuos veiksmus su visomis išnašomis, kurias norite

keisti.

23

1.18 pav. Išnašų rūšies keitimas

3.2. Nuorodinės antraštės ŠIAME SKYRELYJE

Automatiškai pridėsite antraštes įterpiamoms lentelėms, iliustracijoms

ar kitiems elementams.

Pakeisite jų numeravimą ir etiketes.

Pridėsite antraštes lentelėms, iliustracijoms ar kitiems elementams.

Pakeisite visų to paties tipo antraščių etiketes.

Išmoksite naujinti antraštes po atliktų pakeitimų.

Antraštė yra numeruota etiketė, pvz., "1 iliustracija", kurią galite pridėti prie lentelės,

iliustracijos, lygties ar bet kurio kito elemento. Rašyklė gali automatiškai pridėti antraštes, kai į

dokumentą įterpiate lenteles, iliustracijas arba kitus elementus, esančius jūsų dokumente. Taip

pat, jeigu reikia, rašyklė automatiškai numeruos žymimus objektus. 1.35. Pratimas. Pridėkite automatiškas antraštes įterpiamoms lentelėms,

iliustracijoms ar kitiems elementams.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Nuorodinė antraštė. Atsivėrusiame

dialogo lange (1.19 pav.) spustelėkite mygtuką .

1.19 pav. Nuorodinės antraštės dialogo langas

Sąraše „Pridėti antraštę įterpiant:“ (1.20 pav.) pažymėkite elementus, kuriems

rašyklė įterps antraštes.

24

1.20 pav. Automatinės antraštės dialogo langas

Pasirinkite norimą etiketę .

Jei sąraše reikiamos etiketės nėra, spustelėkite , į lauką „Etiketė“

įveskite naują etiketę, pavyzdžiui, „Lent.“ ir spustelėkite .

Pasirinkite bet kurias kitas norimas parinktis: pakeiskite etiketės padėtį, numeravimą.

Spustelėkite .

Į dokumentą įterpkite lentelę. Ar ji turi nurodytoje vietoje etiketę su eilės numeriu?

Pridėkite aprašą. Spustelėkite už antraštės ir įveskite norimą tekstą.

Savarankiškai padarykite, kad rašyklė pridėtų etiketę „Pav.“ prie įterpiamų

paveikslų. Numeravimas tegu prasideda nuo 5. Įterpkite paveikslą ir patikrinkite, ar

pavyko. 1.36. Pratimas. Pridėkite antraštę prie esamos lentelės, iliustracijos ar

kito elemento.

Pažymėkite elementą, prie kurio norite pridėti antraštę. Atverkite meniu Įterpimas ->

Nuoroda -> Nuorodinė antraštė.

Atsivėrusiame dialogo lange pasirinkite etiketę, kuri geriausiai aprašo norimą

objektą .

Jei sąraše reikiamos etiketės nėra, spustelėkite , į lauką „Etiketė“

įveskite naują etiketę ir spustelėkite .

Pasirinkite bet kurias kitas norimas parinktis ir spustelėkite . Ar atsirado

jūsų formuojama antraštė? Ar atsirado antraštės prie kitų objektų? 1.37. Pratimas. Pakeiskite visų to paties tipo antraščių etiketes.

Pažymėkite antraštę su etikete, kurią norite keisti. Atverkite meniu Įterpimas ->

Nuoroda -> Nuorodinė antraštė.

Išskleidžiamajame sąraše

pažymėkite norimą etiketę.

Kitą kartą įterpus elementui to paties tipo antraštę, antraštėje bus nauja etiketė.

Įterpus naują antraštę, rašyklė automatiškai atnaujina antraščių numerius. Tačiau antraštę

panaikinus ar perkėlus, antraštę reikia atnaujinti pačiam.

1.38. Pratimas. Atnaujinkite antraštes po atliktų pakeitimų.

Pažymėkite antraštę ar antraštes, kurias norite naujinti. Jei norite atnaujinti konkrečią

antraštę, pažymėkite ją.

Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite pažymėtą sritį ir atsivėrusiame nuorodų

meniu spustelėkite „Naujinti lauką“ (1.21 pav.).

25

1.21 pav. Automatinių antraščių atnaujinimas

3.3. Kryžminės nuorodos ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra kryžminė nuoroda.

Įterpsite kryžminę nuorodą.

Pakeisite objektą, kurį nurodo kryžminė nuoroda.

Išmoksite naujinti puslapių numerių kryžmines nuorodas.

Kryžminė nuoroda nurodo elementus, kurie yra kitoje dokumento vietoje. Pavyzdžiui, įterpti

nuorodą į paveiksliuką, esantį dokumento pradžioje „Žr. 1 iliustraciją.“. Galite kurti kryžmines

nuorodas į antraštes, puslapių išnašas, žymeles, užrašus ir numeruotas pastraipas.

Kryžmines nuorodas galite kurti tik elementams, esantiems tame pačiame dokumente.

Elementas, kuriam kuriate kryžmines nuorodas, pvz., antraštė arba paveiksliukas, turi jau būti

dokumente. 1.39. Pratimas. Įterpkite kryžminę nuorodą.

Dokumente įveskite įžanginį tekstą, prasidedantį kryžmine nuoroda. Pavyzdžiui,

įveskite „Dėl išsamesnės informacijos, žr.“.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Kryžminė nuoroda (1.22 pav.).

1.22 pav. Kryžminės nuorodos dialogo langas

Laukelyje „Nuorodos tipas:“ pasirinkite elemento tipą, į kurį norite nurodyti.

Laukelyje „Įterpti nuorodą:“ pasirinkite informaciją, kurią norite įterpti į

dokumentą.

Laukelyje „Kuriai antraštei:“ pasirinkite tam tikrą elementą, į kurį norite nurodyti.

Tam, kad naudotojai galėtų peršokti prie nuorodos elemento, pažymėkite žymimąjį

langelį „Įterpti kaip hipersaitą“.

Jei leistinas žymimasis langelis „Įterpti aukščiau/žemiau“, galite jį pažymėti, kad

būtų įterpta informacija apie atitinkamą nuorodos elemento padėtį.

Spustelėkite . 1.40. Pratimas. Pakeiskite objektą, kurį nurodo kryžminė nuoroda.

26

Dokumente pažymėkite kryžminę nuorodą (pavyzdžiui, „Figūra 1“). Įžanginio teksto

nežymėkite.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Kryžminė nuoroda.

Sąraše „Nuorodos tipas:“ pasirinkite kitą tipą, kurį norite nurodyti.

Spustelėkite .

Jei kryžminėje nuorodoje norite modifikuoti įžanginį tekstą, jį redaguokite

dokumente kaip įprasta.

Kai kryžminę nuorodą perkeliate iš vieno puslapio į kitą, reikia atnaujinti ir kryžminę nuorodą.

1.41. Pratimas. Atnaujinkite puslapių numerių kryžmines nuorodas.

Pažymėkite kryžminę nuorodą ar kelias kryžmines nuorodas, kurias reikia naujinti.

Jei norite naujinti konkrečią kryžminę nuorodą, pažymėkite ją. Jei norite naujinti

visas kryžmines nuorodas, pažymėkite visą dokumentą.

Dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite pažymėtą sritį ir atsivėrusiame nuorodų

meniu spustelėkite „Naujinti lauką“ (1.21 pav.).

3.4. Dalykinės rodyklės, turinio ir sąrašo sudarymas ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra dalykinė rodyklė, turinys.

Išmoksite žymėti žodžius ir frazes dalykinei rodyklei.

Įterpsite dalykinę rodyklę.

Panaikinsite rodyklės įrašą.

Redaguosite arba formatuosite rodyklės įrašą.

Išmoksite formatuoti antraštes tekste.

Sukursite turinį.

Sukursite iliustracijų sąrašą.

Dalykinė rodyklė tai yra dokumento (elektroninio arba popierinio) esminių dalykų pavadinimai,

išdėstyti abėcėlės tvarka, nurodant, kur juos rasti (saitais arba puslapių numeriais). 1.42. Pratimas. Sužymėkite žodžius ir frazes dalykinei rodyklei.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Rodyklė ir sąrašai... ir pasirinkite kortelę „Rodyklė“

(1.23 pav.).

1.23 pav. Dialogo langas „Rodyklė“

Spragtelėkite mygtuką .

Dialogo lange (1.24 pav.) pagrindiniam rodyklės įrašui kurti įveskite arba

redaguokite tekstą, esantį laukelyje „Pagrindinis įrašas“. Galite tinkinti įrašą

kurdami poįrašį (poįrašis – rodyklės įrašas, priklausantis bendresnei antraštei. Pvz.,

rodyklės įrašo „planetos“ poįrašiai būtų Marsas ir Venera.) arba kurdami kryžminę

nuorodą kitam įrašui.

27

1.24 pav. Dialogo langas „Rodyklės įrašo žymėjimas“

Norėdami pažymėti formatą puslapių numerių, kurie pasirodys rodyklėje,

spustelėdami pažymėkite žymimuosius langelius „Paryškintasis“ arba „Pasvirasis“,

esantį po laukeliu „Puslapių numerių formatas“. Jei norite formatuoti tekstą, skirtą

rodyklei, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite laukelį „Pagrindinis įrašas“ arba

„Poįrašis“ ir spustelėkite „Šriftas“. Pažymėkite formatavimo pasirinktis, kurias

norite naudoti. Taip suformatuotas tekstas pasirodys jau pačioje rodyklėje.

Jei rodyklės įrašui žymimas tik vienas teksto fragmentas, spustelėkite „Žymėti“. Šio

fragmento visoms buvimo vietoms žymėti spustelėkite „Žymėti viską“ .

Jeigu reikia, žymėkite dar įrašus ir dialogo lango pagalba formatuokite rodyklę.

Rašyklė įterpia kiekvieną pažymėtą rodyklės įrašą kaip XE lauką paslėpto teksto formatu. Jei

nematote XE laukų, Standartinėje įrankių juostoje spustelėkite mygtuką . 1.43. Pratimas. Įterpkite dalykinę rodyklę.

Padėkite žymeklį ten, kur norite įterpti rodyklę.

Kad įsitikintumėte, jog dokumentas sunumeruotas teisingai, turite paslėpti lauko

kodus ir paslėptą tekstą. Jei XE (Rodyklės įrašo) laukai matomi, Standartinėje

įrankių juostoje spustelėkite mygtuką .

Norėdami naudoti vieną iš galimų dizaino pavyzdžių, lauke „Formatai“ pasirinkite

norimą dizainą. Pažymėkite bet kurias kitas norimas rodyklės pasirinktis.

Jei kuriate teksto rodyklę kita kalba, tada laukelyje „Kalba“ pasirinkite kalbą.

Spragtelėkite mygtuką . Ar turite savo pasirinktą dalykinę rodyklę? 1.44. Pratimas. Panaikinkite rodyklės įrašą.

Jei nematote rodyklės XE laukų, spustelėkite Standartinės įrankių juostos mygtuką

.

Pažymėkite visą rodyklės įrašą, įskaitant riestinius skliaustelius {}, ir paspauskite

klavišą DELETE.

Rodyklei atnaujinti spustelėkite rodyklės kairėje ir paspauskite klavišą F9. 1.45. Pratimas. Redaguokite ir suformatuokite rodyklės įrašą.

Jei nematote rodyklės XE laukų, spustelėkite Standartinės įrankių juostos mygtuką

.

Susiraskite rodyklės įrašo XE lauką, kurį norite modifikuoti ir pakeiskite į kabutes

paimtą tekstą.

Rodyklei naujinti spustelėkite jos kairėje ir paspauskite F9.

Nemodifikuokite rodyklės įrašų suformuotoje rodyklėje. Jei tai padarysite, naujinant rodyklę

dings visi keitimai.

28

Turinys tai yra dokumento dalių, skyrių, poskyrių pavadinimų sąrašas kartu su jų pradžios

puslapių numeriais arba saitai į juos.

Galite kurti turinį naudodami įtaisytuosius rašyklėje antraštės stilius ir struktūros lygio formatus.

Po to, kai nurodysite, kurias antraštes įtraukti į turinį, galite pasirinkti dizainą ir baigti sudaryti

turinį. Sudarant turinį, rašyklė ieško nurodytų antraščių, rūšiuoja jas pagal antraštės lygį ir rodo

turinį dokumente.

Kad rašyklė galėtų automatiškai sudaryti turinį, visos skyrių antraštės turi būti tinkamai

suformatuotos. 1.46. Pratimas. Suformatuokite tekste antraštes.

1.25 pav. Užduočių

polangis „Stiliai ir

formatavimas“

Atverkite užduočių polangį „Stiliai ir formatavimas“ (1.25

pav.). Tam atverkite meniu Formatavimas -> Stiliai ir

formatavimas...

Kaip matote, rašyklėje jau yra paruošti teksto stiliai antraštėms

iki 9 lygio. Kairiuoju pelės klavišu žymėkite antraštę ir

pasirinkite jai stilių iš sąrašo pagal tokį principą:

Antraštė Stilius

1. Skyrius Antraštė 1

1.1. Skyrius Antraštė 2

1.1.1. Skyrius Antraštė 3

Galite pagal savo norus keisti šrifto formatą, bet antraštės

stilius turi likti „Antraštė“.

Pakeiskite visų tekste esančių antraščių stilių.

1.47. Pratimas. Sukurkite turinį.

Padėkite žymeklį toje vietoje, kurioje norite įterpti turinį.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Rodyklė ir sąrašai... ir pasirinkite kortelę

„Turinys“ (1.26 pav.).

29

1.26 pav. Dialogo langas „Turinys“

Jei norite naudoti vieną iš galimų dizainų, pasirinkite jį langelyje „Formatai“.

Pažymėkite bet kurias kitas norimas turinio pasirinktis.

Spragtelėkite mygtuką . 1.48. Pratimas. Sukurkite iliustracijų sąrašą.

Padėkite žymeklį toje vietoje, kurioje norite įterpti iliustracijų sąrašą.

Atverkite meniu Įterpimas -> Nuoroda -> Rodyklė ir sąrašai... ir pasirinkite kortelę

„Iliustracijų sąrašas“ (1.27 pav.).

1.27 pav. Dialogo langas „Iliustracijų sąrašas“

Sąraše „Antraštės atributas“ spustelėkite antraštės etiketės tipą, kurį norite

kompiliuoti iliustracijų sąraše (t.y. lentelių, paveikslų, lygčių ar kt.).

Jei norite naudoti vieną iš galimų dizainų, pasirinkite jį sąraše „Formatai“.

Pažymėkite bet kurias kitas norimas iliustracijų sąrašo pasirinktis.

Spragtelėkite mygtuką .

30

3.5. Saitų įterpimas ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra saitas.

Sukursite saitą į esamą arba naują dokumentą, failą ar tinklalapį.

Išmoksite keisti ir šalinti saitą.

Saitas (hipersaitas) tai yra nuoroda, turinti matomą dalį ir po ja paslėptą komponentą –

nurodomo objekto adresą, pagal kurį naršyklė arba kuri nors kita hipertekstu operuojanti

programa gali rasti ir parodyti nuorodos rodomą dokumentą ir atverti jį nurodytoje vietoje.

Matomoji dalis hipertekste kokiu nors būdu išskiriama: nuspalvinama, pabraukiama (kad būtų

matoma ir nespalviniame ekrane).

1.49. Pratimas. Išmokite kurti saitą į esamą arba naują dokumentą, failą ar

tinklalapį.

Pasirinkite tekstą arba paveikslėlį, kurį norite rodyti kaip hipersaitą, ir Standartinių

įrankių juostoje spustelėkite mygtuką .

1.28 pav. Dialogo langas „Iliustracijų sąrašas“

Norėdami sukurti saitą į esamą failą arba tinklalapį grupėje „Saitas su:“

spustelėkite „Esamas failas arba tinklalapis“. Lauke „Adresas:“ įveskite adresą, su

kuriuo norite susieti, arba lauke „Kur ieškoti:“ spustelėkite rodyklę žemyn ir,

naršydami, raskite bei pažymėkite failą.

Norėdami sukurti saitą į tam tikrą vietą dabartiniame dokumente arba

tinklalapyje grupėje „Saitas su:“ spustelėkite „Vieta šiame dokumente“. Sąraše

pasirinkite antraštę arba žymelę, su kuria norite susieti.

Norėdami sukurti saitą į failą, kuris dar nesukurtas grupėje „Saitas su:“

spustelėkite „Kurti naują dokumentą“. Lauke „Naujo dokumento pavadinimas“

įveskite pavadinimą naujam failui. Dalyje „Kada redaguoti“ spustelėkite arba

„Redaguoti dokumentą vėliau“, arba „Redaguoti dokumentą dabar“.

Norėdami sukurti saitą į el. pašto adresą grupėje „Saitas su:“ spustelėkite „El.

pašto adresas“. Jūs galite arba įvesti norimą el. pašto adresą langelyje „El. pašto

adresas“, arba pasirinkti el. pašto adresą lauke „Vėliausiai naudoti el. pašto

adresai“. Laukelyje „Tema“ įveskite el. laiško temą.

Jei norite priskirti etiketę, kuri bus rodoma, kai nukreipsite žymeklį į saitą,

spustelėkite „Patarimas...“ ir įveskite norimą tekstą. 1.50. Pratimas. Pakeiskite ir pašalinkite saitą.

31

Jei norite keisti saito paskirties vietą, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite saitą , kurį

norite pakeisti ir spustelėkite „Redaguoti hipersaitą“. Įveskite naują saito paskirties

adresą. Taip pat čia galima pakeisti etiketę.

Jei norite konvertuoti saitą į įprastinį tekstą, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite

saitą ir spustelėkite „Šalinti hipersaitą“.

PASITIKRINKITE 1. Atlikite: Padėkite matematikos mokytojai paruošti matematikos testą.

Nurodymai

1. Paleiskite tekstų rengyklę.

2. Nustatykite rengiamo dokumento parametrus:

A4 lapo formatą, gulsčią padėtį;

puslapio paraštes: viršutinę – 2 cm; apatinę – 3 cm; kairiąją – 2 cm; dešiniąją – 1 cm.

3. Dokumento tekstą surinkite 12 punktų dydžio Arial šriftu, lygiuotes parinkite pagal pateiktą

pavyzdį.

4. Tekstui dokumente numeruoti ir ženklinti, išnašai formuoti naudokite automatines

priemones.

5. Šios užduoties grafiniams objektams konstruoti naudokite autofigūrų (AutoShapes)

braižymo priemones.

6. Formules surinkite naudodamiesi formulių rengykle.

7. Įrašykite atliktą darbą į laikmeną.

Jūsų atliktas darbas turi būti kiek galima panašesnis į pateiktąjį. Tačiau nereikia jaudintis dėl

kelių milimetrų paklaidos, atsiradusios konstruojant grafines figūras ar tvarkant tekstą. Teksto ir

grafinių objektų fono spalvas parinkite savo nuožiūra.

Matematikos testas 1 variantas

1. Suskaičiuokite 4 024 : (500 000 – 499 996). Atsakymą užrašykite žodžiais. ______________________________________________________________________ 2. Kambario plotas 56 m2, o ilgis 7 m. Koks kambario plotis?

A B C D E

5 m 6 m 8 m 42 m 49 m

3. Kuri iš figūrų vadinama „Statusis trikampis“? A B C D

4. Nežiniukas išdykauja: sumą rašo virš dėmenų. Padėkite jam suskaičiuoti.

3

2 4 5

6 7 8

5. Į kvadratėlius taip įrašykite skaičius nuo 1 iki 9, kad įstrižainių skaičių sumos būtų lygios.

+

32

6. Aukso pjūvis1 apskaičiuojamas pagal formulę:

2

51Ap

2. Atlikite: Pabaikite lektoriaus pateikto teksto formatavimą.

Nurodymai

1. Atverkite pateiktą failą.

2. Perskaitykite tekstą ir pakeiskite skyrių pavadinimų stilių tam, kad būtų galima sudaryti

turinį. Sudarykite klasikinio formato turinį.

3. Įterpkite atitinkamas nuorodines antraštes visiems ne tekto elementams: paveikslams,

lentelėms ir t.t.

4. Suraskite, kur tekste minimi šitie objektai ir įterpkite reikalinguose vietose kryžmines

nuorodas į juos.

5. Perskaitykite tekstą, suraskite jame reikšminius žodžius ir po turinio įterpkite dalykinę

rodyklę.

6. Suraskite internete nežinomų žodžių paaiškinimus ir įterpkite saitus į tuos tinklalapius.

III SKYRIUS. DUOMENŲ BAZĖS.

1. Pagrindinės duomenų bazių sąvokos ir principai. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra duomenų bazė ir duomenų bazių valdymo sistema.

Susipažinsite su pagrindiniais duomenų bazių kūrimo principais.

Duomenų bazė (DB) (angl. Database) yra duomenų rinkinys, susistemintas ir sutvarkytas

taip, kad juo būtų galima patogiai naudotis. Duomenys gali būti įvairūs: tekstai, paveikslai, garsai.

Duomenų bazių atsiradimas yra vienas iš didžiausių programinės įrangos srities laimėjimų.

Duomenų bazės yra informacinių sistemų pagrindas, todėl joms atsiradus žymiai pasikeitė skirtingų

organizacijų veikla. Duomenų bazė visada kuriama tam tikroje aplinkoje, vadinamojoje dalykinėje

srityje (universitetas, tam tikra įmonė, elektroninė parduotuvė ir t.t.). Todėl konkreti duomenų bazė

būtinai atspindi tam tikrą realaus pasaulio sritį, kurios reikmėms tenkinti ji buvo sukurta.

Duomenų bazių pagrindu veikia daugelis internetinių svetainių. Pavyzdžiui, elektroninės

parduotuvės duomenų bazėje saugomi duomenys apie jos objektus, tokius kaip prekės, pirkėjai,

darbuotojai ir pan. Šiuo atveju, dalykinė sritis būtų tam tikra elektroninė parduotuvė ir jos veikla. 1.1. Užduotis. Aptarkite, kokios dar galėtų būti dalykinės sritys. Kokie

duomenys turėtų būti tuomet saugomi duomenų bazėje?

Duomenų bazę galima apibūdinti kaip dviejų dalių komplektą, kur pirmoji dalis yra

duomenys, o antroji dalis – programos šitiems duomenims tvarkyti ir vizualizuoti. Šios programos

vadinamos duomenų bazės valdymo sistema.

Duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) yra programinė sąsaja tarp naudotojo ir

duomenų bazės, leidžianti naudotojui efektyviai manipuliuoti duomenimis: pateikti paieškos

užklausas, rikiuoti, įvesti naujus duomenis, pašalinti arba atnaujinti duomenis. Duomenų bazės

valdymo sistema gali turėti centralizuotą duomenų saugos mechanizmą (pvz., prieigos teisių

suteikimą), gali būti skirta individualiam arba grupiniam darbui tinkle, darbui su viena konkrečia

duomenų baze arba su įvairiomis duomenų bazėmis ir t. t. 1.2. Užduotis. Aptarkite, kodėl duomenų bazei būtina valdymo sistema.

Internete raskite daugiau informacijos apie duomenų bazių valdymo sistemas.

1 Senovės graikai aukso pjūviui priskirdavo mistinių savybių ir vadino dieviškąja proporcija

33

Kuriant duomenų bazes laikomasi šių principų:

1. Duomenų neprieštaringumas. Jei įvyksta duomenų elemento keitimas, duomenų

elementas turi būti pakeistas visose jo saugojimo vietose.

2. Kontroliuojamas duomenų perteklumas. Turi būti dubliuojami pagrindiniai duomenų

elementai tam, kad būtų formuojami ryšiai tarp duomenų bazės objektų.

3. Vientisumo palaikymas. Nustatymas tam tikrų duomenų įvedimo taisyklių ir

apribojimų. 1.3. Užduotis. Aptarkite duomenų bazės kūrimo principus ir jų paskirtį.

1.1. Duomenų bazių tipologija ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite apie duomenų bazių klasifikaciją pagal turinį.

Susipažinsite su duomenų struktūros modeliais.

Duomenų bazės gali būti klasifikuojamos pagal jų struktūrą arba pagal turinį.

Duomenų bazių klasifikacija pagal turinį pateikta 1.1 pav.

1.1 pav. Duomenų bazių klasifikacija pagal turinį

Šaltinių duomenų bazėse tiesiogiai galima rasti atsakymą arba bent dokumentus, kurie

atsako į informacijos poreikį (užklausą). Pagalbinėse duomenų bazėse dažniausiai nurodoma, kaip

ta informacija gali būti pasiekta, pavyzdžiui, išvedus bibliografinę nuorodą ar įstaigos telefoną.

Pavyzdžiui, faktografinėse duomenų bazėse duomenys yra išrinkti arba žymiai suspausti

taip, kad juos būtų galima panaudoti tiesiogiai, be papildomų paslaugų. Tokios, pavyzdžiui, yra

statistinių verslo duomenų duomenų bazės (STATISBUND, CRONOS ir kt.).

Duomenų bazė – tai informacinis modelis, leidžiantis saugoti duomenis apie vienodas

savybes turinčių objektų grupę. Visa informacija duomenų bazėse saugoma sutvarkytu pavidalu.

Pavyzdžiui, užrašų knygelėje visi užrašai surūšiuoti pagal abėcėlę, o bibliotekoje – pagal žinių sritį

(dalykinė rodyklė).

Prie klasikinių duomenų bazių modelių priskiriami:

Duomenų bazės

Šaltinių duomenų bazės Pagalbinės duomenų bazės

Tekstinės duomenų bazės

Faktografinės duomenų bazės

Statistinės duomenų bazės

Vaizdų duomenų bazės

Programinės įrangos duomenų bazės

Kitos duomenų bazės

Išnašų duomenų bazės

Nuorodų duomenų bazės

34

1. Hierarchinės duomenų bazės

2. Tinklinės duomenų bazės

3. Reliacinės duomenų bazės

Hierarchinės duomenų bazės. Hierarchinės duomenų bazės grafiškai gali būti

pavaizduotos kaip medis, sudarytas iš skirtingo lygio objektų. Viršutiniame lygyje yra vienas

objektas, antrame ir kituose lygiuose jau gali būti po kelis objektus. Kiekvienas aukštesnio lygio

objektas vadinamas „tėvu“, o žemesnio lygio – „vaiku“. Pagrindinis šio modelio principas:

kiekvienas „tėvas“ gali turėti daug „vaikų“, tačiau kiekvienas „vaikas“ turės tik vieną „tėvą“

(1.1 pav.).

1.1 pav. Ryšiai hierarchinėje duomenų bazėje

Hierarchinį modelį geriausiai vaizduoja Windows aplankų katalogas. 1.4. Užduotis. Atverkite Windows naršyklę. Kuris aplankas yra pagrindinis

medžio „tėvas“? Kiek yra tokių aplankų? Kokių jis turi „vaikų“? Ar vieno lygio

„vaikai“ turi vienodą skaičių savo „vaikų“? Kiek lygių gali būti iš viso?

Hierarchinės duomenų bazės privalumas yra tas, kad ji lengvai suprantama ir realizuojama.

Taip pat yra pakankamai duomenų bazių valdymo sistemų, palaikančių šį modelį. Tačiau yra ir

trūkumų: sunku įtraukti į duomenų bazę naujus objektus ir pašalinti pasenusią informaciją. 1.5. Užduotis. Aptarkite, dėl ko kyla išvardinti hierarchinio duomenų

modelio trūkumai?

Tinklinė duomenų bazė gaunasi iš hierarchinės, skirtumas yra tik tas, kad „vaikas“ gali

turėti kelis „tėvus“. Bendrai ryšiams tarp objektų netaikomi jokie apribojimai (1.2 pav.)

1.2 pav. Ryšiai tinkliniame duomenų modelyje

Ryškiausias tinklinės duomenų bazės pavyzdys – saitynas.

Pagrindiniai tinklinių duomenų bazių trūkumai: jas sudėtinga suvokti ir realizuoti.

Reorganizuojant tokias duomenų bazes gali nukentėti duomenų nepriklausomumas. Atsiradus

naujiems naudotojams, naujoms taikomosioms programoms ar užklausoms duomenų bazė sparčiai

auga, dėl ko gali nukentėti duomenų logika. 1.6. Užduotis. Aptarkite, kuo hierarchinis duomenų modelis skiriasi nuo

tinklinio? Kokių panašumų ir skirtumų turi Windows naršyklė ir žiniatinklis?

Reliacinės duomenų bazės pagrindas yra gerai kiekvienam žinoma dvimatė lentelė

(1.3 pav.). Lentelės eilutės yra minimalus veiksmo objektas, kuris vadinamas įrašu. Jie visi turi

vienodą struktūrą ir susideda iš laukų.

Dvimatės lentelės pagalba yra lengva aprašyti paprasčiausią santykį tarp objekto

(Užsakymas) ir jo atributų (Užsakymo numeris, Pirkėjo kodas, Prekės kodas, Užsakymo data ir

Užsakytas kiekis). Kadangi sudėtingoms loginėms struktūroms aprašyti vienos lentelės neužtenka,

jos yra sujungiamos. Taip yra formuojami abstraktūs ryšiai tarp skirtingų lentelių.

35

1.3 pav. Lentelės pavyzdys

Reliacinių duomenų bazių privalumai yra paprastumas ir nesudėtinga realizacija, galimybė

naudotis duomenų baze nežinant jos metodų ir sudarymo būdo, duomenų nepriklausomybė,

struktūros lankstumas ir t.t. Trūkumai: perteklumas, mažas našumas palyginus su hierarchinėmis ir

tinklinėmis duomenų bazėmis, joms skirtų taikomųjų programų sudėtingumas. 1.7. Užduotis. Raskite internete programinės įrangos duomenų bazių

pavyzdžių.

1.2. Pagrindinės duomenų bazių rūšys ŠIAME SKYRELYJE

Aptarsite pagrindines duomenų bazių rūšis.

Ankstesniame skyrelyje Jūs sužinojote, kokie yra pagrindiniai duomenų bazių duomenų

modeliai ir susipažinote su duomenų bazių klasifikacija pagal turinį. Toliau aptarsime kitas galimas

duomenų bazių klasifikacijas.

Duomenų bazės klasifikuojamos pagal duomenų saugojimo būdą:

Tradicinės duomenų bazės, saugomos antrinėje atmintinėje.

Duomenų bazės, saugomos operatyvioje atmintinėje (in-memory databases).

Duomenų bazės, saugomos „tretinėje“ atmintinėje (tertiary databases ).

Duomenų bazės gali būti rūšiuojamos ir pagal jų pasiskirstymo laipsnį:

Centralizuotos duomenų bazės, kurios talpinamos viename kompiuteryje.

Paskirstytos duomenų bazės susideda iš kelių dalių, saugomų keliuose

kompiuteriuose. Dalys tarpusavyje sąveikauja taip, kad kiekvienas naudotojas

galėtų atlikti jam reikiamas operacijas savo lokaliajame tinkle tokiu pat būdu,

kaip ir esant centralizuotai duomenų bazei.

Ir dar vienas populiarus duomenų bazių rūšiavimo kriterijus – turinys:

Geografinės.

Istorinės.

Mokslinės.

Bibliografinės. 1.8. Užduotis. Auditorijoje aptarkite šiuos ir kitus duomenų bazių

klasifikavimo būdus. Papildomos informacijos galima rasti internete.

2. Informacijos paieška ir duomenų bazės. ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su duomenų bazių valdymo sistema „MS Access“ naudotojo

sąsaja bei pagrindinėmis sąvokomis.

Sužinosite, kokie yra pagrindiniai duomenų bazių elementai.

Duomenų bazėje lentelių įrašai susideda iš laukų. Kiekvienas lentelės laukas yra tam tikro

tipo ir turi savo pavadinimą bei reikšmę. Yra skirtingų duomenų tipų, kurie parenkami priklausomai

nuo saugomų duomenų pobūdžio (1.4 pav.).

36

1.4 pav. Skirtingi duomenų tipai

Naudojamų laukų tipai:

Tekstiniai laukai (Text). Šis tipas yra dažniausiai naudojamas saugoti tekstinę

informaciją (pvz.: darbuotojo vardas, darbuotojo pavardė, pareigos). Taip pat

saugomi skaitmeniniai duomenys, su kuriais nebus atliekamos matematinės

operacijos (telefono numeris, darbuotojo numeris, asmens kodas).

Skaitmeniniai laukai (Number). Šituose laukuose saugomi duomenys, su kuriais bus

atliekami skaičiavimai. Skaitmeniniame lauke gali būti įrašyti natūralūs skaičiai,

trupmenos, kaip teigiami taip ir neigiami skaičiai.

Data ir laikas (Date/Time). Saugomi datos ar laiko duomenys (gimimo data,

įdarbinimo data, dokumento gavimo data ir pan.).

Pastabų laukai (Memo). Juose saugomos pastabos, tekstiniai dokumentai. Šitie

laukai gali būti apdorojami specialiomis funkcijomis.

Valiutos laukai (Currency). Nurodomi piniginiai vienetai (valiuta).

Loginiai laukai. Taip/Ne (Yes/No). 1.9. Užduotis. Aptarkite, kodėl reikalingas toks duomenų rūšiavimas. Kodėl

būtina žinoti, kokios rūšies yra laukas?

1.10. Užduotis. Susipažinkite su duomenų bazių valdymo sistemos lango

elementais.

1.5 pav. Programos MS Access langas

37

Lango antraštės juosta visada yra lango viršuje. Ji parodo taikomosios programos

pavadinimą ir failo, su kuriuo dirbama, pavadinimą.

Meniu juosta – tai į eilę išdėstytų, sugrupuotų pagal paskirtį (redagavimas,

rodymas, įterpimas ir t.t.) meniu elementų grupė.

Įrankių juosta – į gulsčią arba stačią eilę išdėstytų įrankius vaizduojančių grafikos

elementų (piktogramų, mygtukų) rinkinys.

Būsenos juosta – yra horizontali sritis pačioje duomenų bazės valdymo sistemos

lango apačioje. Joje rodoma papildoma kontekstinė informacija apie programos

būsena.

Duomenų bazės langas rodomas ekrane atvėrus duomenų bazę. Šis langas leidžia

koordinuoti ir atlikinėti veiksmus su duomenų bazės objektais (su lentelėmis,

formomis, užklausomis, ataskaitomis).

Duomenų bazės lango antraštės juostoje yra įrašytas duomenų bazės pavadinimas

(1.6 pav.). Duomenų bazės langas suskirstytas į tris dalis. Lango viršuje yra įrankių juosta, kuri

padeda kurti naujus objektus, modifikuoti ir trinti bei peržiūrėti duomenis apie esamus objektus.

Kairėje lango pusėje išdėstyti duomenų bazės objektai: lentelės, užklausos, formos, ataskaitos,

puslapiai, makro komandos, moduliai. Spragtelėjus bet kurį iš jų, dešinėje duomenų bazės lango

pusėje atsiranda anksčiau sukurti šio tipo objektai bei galimų funkcijų sąrašas.

1.6 pav. Duomenų bazės langas

1.11. Užduotis. Susipažinkite su pagrindiniais duomenų bazių valdymo

sistemos objektais.

Lentelėse (angl. Table) saugomi duomenis. Kad duomenys nesikartotų, dažnai sudaromos

kelios duomenų lentelės ir apibrėžiami loginiai ryšiai tarp jų.

Lentelės lango antraštės juostoje yra įrašytas lentelės pavadinimas (pateiktame pavyzdyje tai

„Telefonų knyga“ 1.7 pav.). Žemesnėje eilutėje yra išvardyti laukų pavadinimai. Kiekviena tokios

lentelės eilutė yra vadinama įrašu. Apačioje, kairėje pusėje, yra lentelės naršymo juosta, kurios

dėka galima judėti į lentelės pradžią ar pabaigą, pereiti į kitą ar prieš tai einantį įrašą bei sukurti

naują įrašą. Taip pat galima greitai pereiti prie tam tikro lentelės įrašo su sąlyga, kad naudotojas

žino jo dominančio įrašo eilės numerį. Tai padaroma įvedus įrašo numerį į atitinkamą naršymo

juostos lauką „Record“ ir paspaudus Enter.

38

1.7 pav. Lentelė

Užklausa (angl. Query) leidžia atrinkti duomenis pagal tam tikrus požymius. Jas galima

modifikuoti arba pašalinti.

Duomenų bazė turi ne tik saugoti duomenis, bet ir užtikrinti greitą reikiamų duomenų

pateikimą. Paieška duomenų bazėje yra vykdoma naudojantis užklausos mechanizmu. Lango

antraštės juostoje yra įrašytas užklausos pavadinimas (mūsų atveju Query2, 1.8 pav.). Viršutinėje

lango dalyje yra matomos lentelės, kurios dalyvauja užklausoje (iš jų atrenkami duomenys pagal

užklausos kriterijus). Ryšį tarp lentelių parodo sujungimo linija. Apatinėje lango dalyje nurodomi

kriterijai, pagal kuriuos atliekama užklausa. Kaip kuriamos ir naudojamos užklausos bus plačiau

aptarta dalyje Užklausos.

1.8 pav. Užklausos langas

Forma (angl. Form) leidžia įvesti ir pavaizduoti duomenis.

Formos langas (1.9 pav.) vizualiai primena dokumentų blankus. Formos skirtos pavienių

įrašų duomenų įvedimui ir peržiūrai, t.y. darbui su atskiru įrašu. Darbas su formomis leidžia

pamiršti nepatogumus, kurie atsiranda dirbant su lentelėmis, turinčiomis daug laukų. Formoje

nebūtinai yra visi įrašo laukai. Kiek laukų yra tam tikroje formoje priklauso nuo naudotojo poreikių.

Pvz., klientui, perkančiam prekes internetinėje parduotuvėje, nėra būtina žinoti visas detales,

susijusias su preke, tokias kaip tiekėjas, paskutinis pristatymas ir pan. Tuo tarpu sistemos

administratoriui visi įrašo laukai yra aktualūs ir vienodai svarbūs.

1.9 pav. Formos langas

Ataskaita (angl. Report) leidžia sukurti ir spausdinti įvairius dokumentus, čia galima

informaciją rūšiuoti, grupuoti, atlikti skaičiavimus, panaudoti grafines priemones.

Makrokomandos (angl. Macros) naudojamos aprašyti tam tikrų veiksmų sekai, kurią reikia

atlikti naudotojui patekus į tam tikrą lauką arba spragtelėjus valdymo mygtuką.

Moduliai (angl. Module) – programuotojo sukurtos procedūros ir funkcijos, rašomos MS-

ACCESS BASIC kalba.

2.1. Paieškos strategija ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokie yra paieškos algoritmai.

Sužinosite, kas yra duomenų indeksavimas.

Sužinosite, kam paieškoje naudojami matematiniai modeliai.

Sužinosite, kas yra paieška pagal prasmę.

Sužinosite, kaip yra vertinama paieškos kokybė.

39

Duomenys į duomenų bazę įvedami tam tikra nustatyta tvarka tam, kad būtų laikomasi

duomenų vientisumo principo. Šis principas užtikrina, kad vėliau naudotojas galės atlikti su

duomenimis tam tikras operacijas: paiešką, rikiavimą, grupavimą ir pan.

Saugomos informacijos tampa vis daugiau ir daugiau, todėl darosi vis sudėtingiau surasti

reikiamą. Anksčiau, ieškodami informacijos, žmonės eidavo į biblioteką, kur ieškojo reikiamų

knygų pagal katalogą. Tačiau katalogai neišsprendžia informacijos paieškos problemos iki galo, nes

į katalogo įrašą įeina sąlyginai nedaug informacijos: antraštė, autorius, išleidimo vieta, išleidimo

metai ir pan. Informacijos paieškos problema tampa sudėtingesnė, kai yra naudojami virtualūs

šaltiniai, tačiau tuo pačiu metu, smarkiai didėja šansai surasti tai, ko ieškoma.

Informacijos paiešką yra patogu nagrinėti internetinių paieškos sistemų pagrindu. Kaip ir bet

kuri programa, paieškos sistema operuoja duomenų struktūromis ir įvykdo jai būdingą algoritmą.

Egzistuoja keturių klasių paieškos algoritmai. Trys iš keturių algoritmų reikalauja indeksavimo, t.y.

specialaus dokumento sutvarkymo, kai jam kuriamas specialus failas su jį charakterizuojančiais

„indeksais“, reikalingais paieškai paspartinti bei supaprastinti. Ketvirtas algoritmas nereikalauja

indeksavimo, o paieška yra atliekama peržiūrint visus dokumentus eilės tvarka. Tokia paieška

vadinama tiesine.

Nepaisant tiesinės paieškos paprastumo, ji intensyviai vystosi iki šių dienų. Buvo pateikta

daug algoritmų kūrimo idėjų, kurių dėka būtų įmanoma žymiai sumažinti paieškos laiką. Nors

tiesioginė visų tekstų peržiūra yra gana lėtas procesas, nereikia atmesti tiesinės paieškos algoritmų

naudojimo žiniatinklyje galimybės. Kaip pavyzdį galima nagrinėti fastsearch paieškos sistemą,

kurioje naudojamas lustas, realizuojantis tiesinės paieškos supaprastintų išraiškų logiką. Tokio tipo

256 lustų išdėstymas vienoje plokštėje užtikrino galimybę aptarnauti gana didelį užklausų kiekį per

laiko vienetą.

Tiesiniai algoritmai turi pranašumą prieš indeksuotus algoritmus. Pavyzdžiui, tiesiniai

algoritmai turi neribotas galimybes atlikti artimą arba netikslią paiešką. Tuo tarpu indeksavimo

algoritmai visada susiję su supaprastinimu, terminų normalizavimu, kas lemia informacijos

praradimą. Tuo tarpu tiesinė paieška dirba tiesiogiai su originaliu neiškraipytu dokumentu.

Matematiniai modeliai

Apytiksliai 3 iš 5 paieškos sistemų funkcionuoja be jokių matematinių modelių. Tokių

paieškos sistemų principas yra surasti bent kažką. Tačiau, jei reikia užtikrint didesnę paieškos

kokybę sistemoje, kur yra didelė duomenų apimtis ir daug naudotojų užklausų, yra naudojami

matematiniai modeliai. Paieškos sistema vadovaujasi tam tikra matematine formule, kuri leidžia

priimti sprendimą, kurį dokumentą pateikti naudotojui.

Paieška pagal prasmę

Gebėjimas surasti dokumentą, kuriame nėra užklausoje įvardytų žodžių, dažnai vadinamas

dirbtinio intelekto savybe arba paieška pagal prasmę. Kaip pavyzdį, galima paminėti vieną iš

populiariausių modelių, veikiantį šiuo principu. Šitas modelis vadinamas latentinio-semantinio

indeksavimo modelis, t.y. paslėptos prasmės suradimas ar identifikacija.

Kokybės įvertinimas

Nepriklausomai nuo to, koks yra modelis, jis turi būti gerinamas. Kaip galimą pagerinti jau

egzistuojantį informacijos paieškos modelį, galima suprasti įvertinus jo atliekamos paieškos

kokybę. Paieškos įvertinimo kokybės idėja yra fundamentali paieškos teorijoje. Tik įvertinus

paieškos kokybę galima spręsti apie modelio taikomumą. Paprastai, paieškos kokybei įvertinti yra

naudojami du parametrai:

Tikslumas (angl. Precision) – tinkamos medžiagos dalis paieškos sistemos

pateiktame atsakyme

Pilnumas (angl. Recall) – rastų tinkamų dokumentų dalis bendrame atitinkamų

dokumentų kolekcijos skaičiuje 1.12. Užduotis. Aptarkite, kokios yra ieškos strategijos, kas užtikrina jų

veikimą. Kaip įvertinama gauto rezultato kokybė.

2.2. Informacijos iš turimos duomenų bazės gavimas ŠIAME SKYRELYJE

40

Išmoksite naudotis funkcijomis Find ir Replace.

Išmoksite plėsti paieška specialių simbolių pagalba.

Išmoksite pasirinkti paieškos kriterijaus sutapimo lygį.

Išmoksite nurodyti paieškos kryptį.

Viena iš pagrindinių duomenų bazės funkcijų yra informacijos paieška. Pagrindinis

reikalavimas duomenų bazės paieškos sistemai yra atlikti paiešką operatyviai. Dabar aptarsime

duomenų paiešką duomenų bazės lentelėse, nors pati veiksmingiausia priemonė informacijai ieškoti

yra užklausos, kurios bus aptariamos vėliau.

Kad surastumėme konkretų lentelės įrašą, galima naudotis paprasta paieškos priemone –

komanda Find (Rasti). Ji padeda surasti įrašus, kurių laukų reikšmės pilnai ar iš dalies atitinka

paieškos sąlygą. Pavyzdžiui, jei darbdaviui reikia surasti įrašą, kuriame yra duomenys apie tam tikrą

darbuotoją, galima atlikti paiešką lauke „Darbuotojo pavardė“, nurodant darbuotojo pavardę pilnai

arba įvedus pirmąsias darbuotojo pavardės raides. Atliekant paiešką tokiu būdu, egzistuoja vienas

niuansas, t.y. pateikiamas tik pirmas įrašas, atitinkantis paieškos sąlygą. Jei lentelėje egzistuoja keli

tokie įrašai, paiešką reikės atlikti kelis kartus. 1.13. Užduotis. Išmokite naudotis funkcija Find (Rasti).

Atverkite lentelę, kurioje bus atliekama paieška.

Kairiuoju pelės klavišu pažymėkite lauką, kuriame bus atliekama paieška (1.10 pav.

yra pažymėtas laukas „Darbuotojo pavardė“).

1.10 pav. Paieškos lauko išrinkimas

Pasirinkite Find komandą. Tai galite padaryti keliais būdais:

Atverkite meniu Edit -> Find.

Spragtelėkite įrankių juostoje esantį mygtuką .

Atsivėrusiame lange įveskite ieškomų duomenų pavyzdį ar fragmentą (1.11 pav.

ieškomas darbuotojas, kurio pavardė yra Noreika).

Po paieškos duomenų įvedimo, spragtelėkite mygtuką (Rasti paskesnį).

1.11 Paieškos sąlygos įvedimo laukas

1.14. Užduotis. Praplėskite paiešką specialiais simboliais.

Į laukelį „Find What“ (Rasti ką) galima įvesti paieškos sąlygą su specialiasias simboliais:

Simbolis * naudojamas, kai reikia atlikti paiešką pagal ieškomo įrašo fragmentą.

Suraskite visas darbuotojų pavardes, kurių galūnė yra –ienė. Šiuo atveju į „Find

What“ laukelį reikia įvesti paieškos kriterijų „*ienė“.

Simbolis # yra prilyginamas vienam skaičiui. Suraskite lauke „Vienetų skaičius“

visus prekių likučius, kurių yra daugiau negu 10. Į paieškos laukelį reikia įvesti

„№##“.

41

Simbolis ? yra naudojamas tuo atveju, kai nėra tiksliai žinomas koks nors lauko

simbolis. Suraskite įrašus, kurių galūnės yra –nis, -nus, -nas. Į paieškos laukelį

reikia įrašyti „*n?s“.

Jeigu paieška turi būti atlikta ne viename lauke, o visoje lentelėje, nurodykite tai lauko

„Look In“ (Žiūrėti) išskleidžiamajame sąraše. 1.15. Užduotis. Pasirinkite paieškos kriterijaus sutapimo lygį.

1.12 Sutapimo variantai

Išskleidžiamasis sąrašas „Match“ (Sutapimas)

pateikia kelis sutapymo variantus (1.12 pav.):

Any Part of Field – bet kuri lauko dalis. Tokiu būdu bus rasti visi laukai,

kuriuose yra toks pats, kaip ir paieškos lauke įvestas fragmentas nepriklausomai

nuo to, kurioje lauko dalyje jis yra. Įveskite į paieškos lauką pavardės fragmentą

„Urbona“. Koks yra paieškos rezultatas?

Whole field – visas laukas. Bus rasti tik identiški įvestam paieškos fragmentui

laukai. Įveskite paieškos lauke reikšmę „Sigita“. Ar sistema paieškos rezultate

pateiks reikšmę „Sigitas“? Kodėl?

Start of field – nuo lauko pradžios. Bus rasti tie įrašai, kurių reikšmė lauke

prasideda nuo ieškomos reikšmės įvesto fragmento. Ar šiuo atveju, įvedus į

paieškos lauką fragmentą „Sigita“, būtų rasta reikšmė „Sigitas“? Patikrinkite. 1.16. Užduotis. Nurodykite paieškos kryptį.

1.13 Paieškos krypties

nustatymas

Išskleidžiamasis sąrašas „Search“ (Ieškoti) (1.13 pav.) leidžia

nustatyti paieškos kryptį:

Up – nuo einamojo įrašo į viršų.

Down – nuo einamojo įrašo į apačią.

All – visoje lentelėje (numatytoji reikšmė).

Atlikite paiešką visomis kryptimis. Aptarkite, kam reikalinga tokia paieškos

optimizavimo galimybė.

Replace (Pakeisti) komandos principas analogiškas Find (Rasti). Tačiau jos galimybės yra

platesnės. Naudojantis komanda Replace, galima ne tik nurodyti, kokių įrašų ieškoma, bet ir

kokiomis reikšmėmis pakeisti rastus įrašus. Ji yra taikoma, kai, pavyzdžiui, yra padaryta klaida

kliento duomenyse ir reikia automatiškai ją ištaisyti visuose įrašuose, susijusiuose su tuo klientu. 1.17. Užduotis. Išmokite naudotis funkcija Replace (Pakeisti).

Atverkite lentelę, kurioje bus atliekama paieška.

Kairiuoju pelės klavišu pažymėkite lauką, kuriame bus atliekama paieška.

Pasirinkite meniu Edit -> Find ir atsivėrusiame dialogo lange pasirinkite kortelę

„Replace“ (1.14 pav.).

Įveskite ieškomų duomenų fragmentą į laukelį „Find What“.

1.14 Paieškos ir pakeitimo langas

Į tekstinį lauką „Replace With“ (Pakeisti) įveskite tuos duomenis, kurie bus įrašyti

vietoje rastų duomenų.

42

Pagal savo poreikius nurodykite parinktis išskleidžiamosiose sąrašuose „Match“ ir

„Search“.

Spragtelėkite mygtuką . Valdymo sistema suras pirmą atitinkantį paiešką

įrašą ir parodys jį lentelėje.

Kad pakeistumėte duomenis parodytame įraše, spragtelėkite mygtuką .

Kaip pakeisti kitą fragmentą? Kaip sužinoti, kad visi įrašai pakeisti?

2.3. Užklausų kūrimas ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra užklausų funkcijos ir tipai.

Išmoksite kurti užklausas vedlio pagalba.

Išmoksite kurti užklausas konstruktoriaus pagalba.

Terminas Užklausa turi dvi reikšmes:

1. Pageidavimas gauti kokią nors informaciją (duomenis). Tai gali būti kreipimasis į

duomenų bazę, kreipimasis į kokią nors paieškos sistemą, operacinės sistemos kreipimasis į išorinį

įtaisą norint gauti informacijos apie to įtaiso būseną arba duomenų iš jo ir pan.

2. Aprašas, skirtas ieškomų duomenų paieškos bei atrankos požymiams ir jų atrinkimo

būdams nusakyti. Paprasčiausiu atveju – vienas žodis (ženklų seka).

Kartu su lentelėmis, užklausos yra formų ir ataskaitų sudarymo pagrindas. Užklausos yra

vertingos tuo, kad gali pateikti ne tik reikalingus duomenis, bet ir atlikti tam tikrą duomenų analizę.

Pavyzdžiui, galima sukurti užklausą, kurį parodytų aktyviausius įmonės pirkėjus, arba surikiuotų

dažniausiai perkamas prekes abėcėliškai.

Užklausų funkcijos:

Užklausos padeda surinkti ir apibendrinti informaciją iš kelių lentelių į vieną,

remiantis nustatytais tarp lentelių ryšiais.

Užklausos kūrimo stadijoje galima pasirinkti, kokie lentelių laukai ir kokia tvarka

bus patalpinami naujoje rezultatų lentelėje.

Galima apibrėžti, kokia įrašų dalis ar kiek įrašų bus rodoma rezultatų lentelėje.

Užklausos leidžia atlikti skaičiavimus. 1.18. Užduotis. Aptarkite, kuo skiriasi užklausos ir komandos Find

rezultatai.

Užklausų tipai:

Atrankos užklausa – apibrėžia užklausos paieškos kriterijus vienoje ar keliose

lentelėse.

Keitimo užklausos – šalina, keičia, papildo įrašų aibę.

Kryžminės užklausos – didelės apimties lentelės duomenis pateikia lentelės formatu.

Parametrinės užklausos – paieškos kriterijai įvedami užklausos vykdymo metu.

Apibendrinančios užklausos – atlieka skaičiavimus su sugrupuotais duomenimis. 1.19. Užduotis. Aptarkite, kuo naudingas kiekvienas užklausos tipas?

1.20. Užduotis. Sukurkite užklausą naudodamiesi vedliu.

Duomenų bazės lange pasirinkite objektą Queries (Užklausos). Užklausų kūrimo būdų sąraše

pasirinkite „Create query by using wizard“ (Kurti užklausą naudojantis vedliu) (1.15 pav.).

43

1.15 pav. Užklausų kūrimo vedlys

Atsivėrusiame vedlio lange išskleidžiamajame sąraše „Tables/Queries“

(Lentelės/Užklausos) pasirinkite lentelę ar užklausą, kurios laukai turi būti naujoje

užklausoje. Iš „Available Fileds:“ (Galimi laukai) sąrašo pasirinkite reikalingus

laukus ir perkelkite juos į sąrašą „Selected fields:“ (Pasirinkti laukai) mygtuku .

Kai pasiriksite visus reikalingus laukus, spragtelėkite mygtuką (Kitas).

1.16 pav. Užklausos detalumo lygio pasirinkimas

Pažymėdami akutę, pasirinkite kuriamos

užklausos tipą (1.16 pav.):

detali užklausa (Detail – shows every

field of every record);

bendrojo pobūdžio (Summary).

Spragtelėkite mygtuką .

Nurodykite užklausos pavadinimą ir

spragtelėkite .

Kur atsirado sukurta užklausa?

1.21. Užduotis. Sukurkite užklausą naudodamiesi užklausos projektu.

Duomenų bazės lange pasirinkite objektą Queries (Užklausos). Užklausų kūrimo

būdų sąraše pasirinkite „Create query in Design View“ (Kurti užklausą projekto

rodinyje). Pasirodys langas, kuriame pateiktas objektų (lentelių, užklausų) sąrašas

(1.17 pav.).

44

1.17 pav. Užklausos kūrimo konstruktoriaus langas

Kairiuoju pelės klavišu du kartus spustelėkite lentelę, kuriai bus kuriama užklausa.

Lentelė pasirodys lange su visais ją sudarančiais laukais. Užverkite duomenų bazės

lentelių langą.

Išskleiskite sąrašą, esantį pirmame lauke (prie Fields), ir pasirinkite lauko, kuris bus

įkeltas į užklausos rezultatų lentelę, pavadinimą. Atlikite šiuos veiksmus tiek kartų,

kiek laukų norite įkelti į užklausą.

Jeigu norite, kad pasirinkti įrašai būtų surikiuoti, eilutėje „Sort“ pasirinkite

rikiavimą didėjančiai arba mažėjančiai.

Į eilutę „Criteria“ įveskite lauko užklausos sąlygą. Užklausos sąlygos gali būti

nustatytos daugiau negu vienam laukui.

Kai visi užklausos parametrai yra nustatyti, spragtelėkite įrankių juostos mygtuką

.

2.4. Bibliografinės duomenų bazės, katalogai ir užklausų kūrimas. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra populiariausios nemokamos bibliografinės duomenų

bazės ir kaip jose vykdoma paieška.

Bibliografinė duomenų bazė – tai duomenų bazė, susidedanti iš bibliografinių įrašų.

Internetinis priėjimas prie daugumos bibliografinių duomenų bazių yra mokamas.

Populiariausios nemokamos bibliografinės duomenų bazės yra tokios:

IngentaConnect (http://www.ingentaconnect.com/)

Vienintelė pasaulyje universalaus profilio bibliografinė duomenų bazė, kurioje saugomi

žurnalų straipsniai, parašyti anglų kalba. Duomenų bazė yra pildoma nuo 1988 metų ir šiuo metu

joje yra daugiau negu 23 milijonai įrašų. Iš pradžių buvo planuojama pateikti naudotojams pilną

dokumento tekstą (pristatymas buvo vykdomas faksu).

45

IngentaConnect paieškos sąsaja yra labai paprasta ir pasiekiama pirmame duomenų bazės

puslapyje paspaudus mygtuką [Serch Options]. Užklausa gali būti vykdoma pagal autorių, antraštę,

raktinius žodžius. Yra galimybė naudotis loginiais operatoriais „ir“, „arba“, „ne“. Sistema leidžia

peržiūrėti įrašą (angl. Summary), žymėti (angl. Mark) ir išsaugoti aktualių įrašų sąrašą (angl.

Marked list).

ArticleSciences (http://refdoc-info.inist.fr/c2/articlesciences/refdoc_eng.html)

Pradiniame duomenų bazės puslapyje naudotojui leidžiama pasirinkti vieną iš keturių

sąsajos kalbų variantų: prancūzų, ispanų, italų, anglų. Paieška vykdoma pagal autorių ir/ar antraštę.

Šiuo metu duomenų bazėje yra daugiau negu 10,5 mln. akademinių žurnalų straipsnių skirtingomis

Europos kalbomis. Šita duomenų bazė yra geras IngentaConnect papildinys.

Bibliografinė ES oficialiųjų dokumentų bazė

(http://www3.lrs.lt/pls/esaa/esaa_web.login)

Šioje bazėje yra bibliografinė informacija apie Europos Sąjungos teisės aktus ir

oficialiuosius dokumentus, esančius Nacionalinės bibliotekos fonde (1992–2008 m., 40 000 įrašų).

Prieiga yra laisva. 1.22. Užduotis. Aptarkite, kuo naudingos bibliografinės duomenų bazės.

Kodėl dauguma jų yra mokamos?

2.5. Duomenų bazėje esančių duomenų pasirinkimas ir rikiavimas ŠIAME SKYRELYJE

Išmoksite rikiuoti duomenis pagal vieną ir kelis raktus.

Išmoksite filtruoti duomenis ir panaikinti pritaikytą filtrą.

Išmoksite filtruoti duomenis pagal formą.

Duomenų rikiavimas yra duomenų organizavimo būdas. Duomenų rikiavimas leidžia

pakeisti įrašų eiliškumą lentelėje pagal tam tikro lauko reikšmes. Pavyzdžiui, galima surikiuoti

darbuotojus pagal lauko „Darbuotojo pavardė“ reikšmes abėcėliškai. Toks rikiavimas yra

vadinamas „Pagal reikšmių didėjimą“, pvz.: nuo A iki Z, nuo 1 iki 100 ir t.t. Egzistuoja jam

priešingas rikiavimo būdas – „Pagal reikšmių mažėjimą“, pvz.: nuo Z iki A, nuo 100 iki 1.

Duomenims rikiuoti pagal vieną raktą ar pagal šalia esančius laukus naudojama komanda

„Sort“ (Rikiuoti). 1.23. Užduotis. Surikiuokite duomenis.

Surikiuokite duomenis pagal lauko „Prekės tiekėjas“ reikšmes (1.18 pav.).

1.18 Rikiavimas pagal lauką „Prekės tiekėjas“.

Pažymėkite lauką, pagal kurį bus rikiuojami duomenys: spustelėkite ant lauko

antraštės.

Jei norite rikiuoti duomenis mažėjančiai, spragtelėkite įrankių juostos mygtuką .

Jei norite rikiuoti duomenis didėjančiai, spragtelėkite įrankių juostos mygtuką .

Kaip keičiasi įrašų išdėstymas lentelėje?

Jei norite rikiuoti duomenis pagal kelis raktus, reikia, kad laukai būtų gretutiniai (vienas

šalia kito). Taip pat yra svarbi laukų išdėstymo tvarka, nes rikiavimas bus atliekamas iš kairės į

dešinę. Todėl, jei laukai, pagal kuriuos bus rikiuojami duomenys, yra netinkamose vietose, juos

46

reikia perkelti į tinkamą vietą (kairiuoju pelės klavišu spustelėti lauko antraštę ir nuvilkti lauką į

numatytą vietą). 1.24. Užduotis. Surikiuokite duomenis pagal kelis raktus.

Surikiuokite duomenis pagal raktus „Prekės kiekis“ ir „Prekės kaina“.

Aptarkite gautą rezultatą.

Duomenų rikiavimas leidžia tik surikiuoti duomenis tam tikra tvarka. Tačiau lentelėje bus

rodomi visi įrašai. Kad matytųsi tik Jums reikalingi įrašai, duomenis reikia filtruoti. 1.25. Užduotis. Filtruokite duomenis.

Atlikite filtravimą pagal prekės tiekėjo lauko duomenis ir atrinkite prekes, gautas iš

tiekėjo „Baumina“ (1.19 pav.).

1.19 pav. Lentelė „Prekės“

Atverkite reikiamą lentelę.

Spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu ant lauko, kuriame filtruosite duomenis.

Kontekstiniame meniu pasirinkite „Filter for:“ (Filtras) ir įveskite paieškos kriterijų

„Baumina“ (1.20 pav.)

1.20 pav. Filtravimas pagal tiekėją Baumina

Spragtelėkite ENTER. Kaip dabar atrodo lentelė?

Aptarkite, kuo filtravimas skiriasi nuo paieškos, užklausos. 1.26. Užduotis. Atsisakykite duomenų filtro.

Spustelėkite dešiniuoju pelės klavišu ant bet kurios lentelės reikšmės ir

kontekstiniame meniu pasirinkite „Remove Filter/Sort“ (Naikinti Filtrą/Rikiavimą).

Kartais reikia filtruoti duomenis ne pagal vieną, o pagal kelis kriterijus. Tam yra galimybė

filtruoti duomenis naudodamiesi forma. 1.27. Užduotis. Filtruokite duomenis naudodamiesi forma.

Atverkite reikiamą lentelę.

47

Spragtelėkite meniu komandą Records -> Filter -> Filter by form.

Atsivėrusiame lange nurodykite filtravimo sąlygas (1.21 pav.).

Suraskite gautas iš Bauminos prekes, kurios kainavo 19 Lt.

Lango apačioje yra kortelės Or (Arba), kuriose galima nurodyti alternatyvius

filtravimo kriterijus.

Meniu juostoje spustelėkite Records -> Apply Filter/Sort. Kaip atrodo lentelė po

pritaikyto filtro?

1.21 pav. Filtravimo kriterijų nustatymas Filter by form

48

3. Duomenų bazių naudojimo teisiniai aspektai. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokie įstatymai reglamentuoja duomenų bazių naudojimą.

Duomenų bazėse yra saugoma labai įvairi informacija. Ir dažniausiai duomenų bazės

savininkai nenori jos skelbti viešai, nes informacija tampa vis svarbesnė ir brangesnė rinkos prekė.

Todėl iškilo poreikis reglamentuoti naudojimosi informacija teisinius aspektus.

Bet kurios duomenų bazės naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Autorių teisių

ir gretutinių teisių įstatymas (20 ir 32 straipsniai, 42 straipsnio 2 dalis) ir Duomenų bazių

gamintojų teisės (Sui Generis teisės) (61-64 straipsniai), kur aprašytos duomenų bazių gamintojų

teisės bei tų teisių apribojimai.

20 straipsnis:

Kūrinio atgaminimas be autoriaus leidimo asmeniniam naudojimui, nesiekiant komercinių

tikslų yra leistinas, su sąlyga, kad tai bus vienintelis subjekto atgamintas (tai gali būti kopijos

padarymas arba programos įdiegimas) egzempliorius. Tačiau šis įstatymas nėra taikomas

elektroninių duomenų bazių atveju, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 32 straipsnyje.

32 straipsnis:

Be subjekto leidimo turi teisę atlikti veiksmus, numatytus autoriaus turtinėmis teisėmis, jei

šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės

turinį ir juo tinkamai naudotis. Tai taikoma ir tuo atveju, jei duomenų bazės naudotojui leidžiama

naudotis jos dalimi. Toks naudotojas turi teisę žinoti jam prieinamos duomenų bazės dalies turinį.

Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus leidimo naudojama kaip

pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą

pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais,

viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.

42 straipsnio 2 dalis:

Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų

bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis

duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių

programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos

kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos. Jos turi būti

pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai

kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė

naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine

sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas

naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.

Kompiuterinių programų naudojimas yra teisėtas, kai:

Autorius perduoda savo teisę pasinaudoti kūriniu rašytine sutartimi (autorine sutartimi

dėl teisių perdavimo arba suteikia autorinę licencinę sutartį).

Kai programa yra prekyboje, t.y. kai naudotojas gali ją įsigyti sumokėjęs atitinkamą

kainą ir tokiu būdu gauti licenciją ja naudotis. Licencijoje nurodytos privalomos naudojimosi

sąlygos. Svarbu pabrėžti, kad licencija taikoma tik vienam programos egzemplioriui ir vienai darbo

vietai. Pavyzdžiui, kompiuterinė programa, kuri yra perkama įmonės biurui, kuriame yra keli

kompiuteriai, gali būti teisėtai naudojama tik viename biuro kompiuteryje (vienoje darbo vietoje),

jei licencija nenumato kitaip, pavyzdžiui, kad programa gali naudotis keli kompiuteriai, arba visi

įmonės kompiuteriai.

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo

tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. 1.28. Užduotis. Susipažinkite su duomenų bazių naudojimą

reglamentuojančias įstatymais. Aptarkite ir apibendrinkite juos.

49

3.1. Pagrindiniai informacijos apsaugos, autorių teisių bei intelektinės

nuosavybės teisių apsaugos įstatymai. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokie įstatymai reglamentuoja informacijos apsaugos,

autorių teisių bei intelektinės nuosavybės apsaugą.

Sužinosite, kokios Lietuvos institucijos atsako už intelektinės

nuosavybės apsaugą.

Autorių teisės – tai autoriaus teisė į intelektinį, meninį ar kitokį kūrinį. Autorių teisės yra

reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (pataisytas

2003 m.). Šis įstatymas nustato:

1. autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);

2. atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio

kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);

3. duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);

4. autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir

gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.

Pagal šį įstatymą skiriamos dviejų rūšių autoriaus teisės:

turtinės, kurios apibrėžia autoriaus teises į pajamas už jo kūrinio panaudojimą;

neturtinės, kurios apibrėžia autoriaus teisę vadintis autoriumi, būti paminėtam

naudojantis jo kūriniu, uždrausti kūrinio keitimą.

Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos.

Pagrindiniai intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai:

patentų įstatymas;

dizaino įstatymas;

prekių ženklų įstatymas;

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas;

puslaidininkų gaminių topografijų apsaugos įstatymas.

Lietuvos institucijos, atsakančios už intelektinės nuosavybės apsaugą:

Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių taryba;

Augalų veislių tyrimo centras;

Ne Valstybinės autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo

asociacija (LATGA-A) (AGATA);

Muitinės departamentas;

Konkurencijos taryba;

Lietuvos Respublikos patentiniai patikėtiniai;

Lietuvos kriminalinės policijos biuras;

Kultūros ministerija;

Valstybinis patentų biuras;

Teisingumo ministerija.

Asmens duomenų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymas. 1.29. Užduotis. Aptarkite ir apibendrinkite įstatymus, reglamentuojančius

informacijos apsaugą, autorių teisių bei intelektinės nuosavybės apsaugą.

3.2. Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kas yra neteisėtas programų naudojimas.

Autoriaus teisių pažeidimo apibūdinimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos Autorių

teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje. Pažeidimu laikomas kompiuterinės programos

50

naudojimas be autoriaus sutikimo, t.y. be licencijos. Taip pat yra neteisėtas kompiuterinių programų

kopijų darymas, laikymas, eksportavimas ir importavimas komerciniais tikslais.

Kompiuterių programų autorių teisės pažeidžiamos, kai:

Programa yra įdiegiama be licencijos.

Programa yra parduodama be licencijos. Pardavėjas, pardavinėdamas kompiuterinę

programą be autoriaus leidimo, veikia neteisėtai. Tačiau naudotojas, įsigydamas

neteisėtai platinamas programas, taip pat pažeidžia įstatymą ir jam irgi yra taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Kai programa yra naudojama didesnio kompiuterių skaičiaus negu numatyta

licencijoje, t.y. kai yra naudojama programos kopija, arba kai programa yra

pasiekiama kitų kompiuterių, kai jie yra sujungti į tinklą.

Kai programa yra naudojamasi be licencijos. Šiuo atveju yra svarbu žinoti, kas yra

programos panaudojimas. Kompiuterių programos panaudojimą apima jos įdiegimas,

platinimas, importavimas, eksportavimas ir pan. 1.30. Užduotis. Aptarkite ir apibendrinkite, kokias pasekmes gali turėti

neteisėtas programų naudojimas.

PASITIKRINKITE 1. Kas yra duomenų bazės dalykinė sritis? Pateikite pavyzdžių ir

papasakokite kokie duomenys tuomet bus saugomi duomenų bazėje?

2. Kam reikalingos duomenų bazių valdymo sistemos? Kokias sistemas

žinote?

3. Kokie yra duomenų bazių modeliai? Koks iš jų labiausiai paplitęs?

4. Kas yra duomenų bazės įrašas? Laukas? Kokių jie būna tipų?

5. Kokie yra duomenų bazių elementai? Kam naudojamas kiekvienas iš jų?

6. Papasakokite kuo skiriasi funkcija Find (Rasti) nuo Query

(Užklausos)? Kada jie naudojami?

7. Kaip galima praplėsti arba susiaurinti paiešką?

8. Kuo naudinga funkcija Replace (Pakeisti)?

9. Kas yra duomenų filtras? Kaip juo naudotis? Kuo šitas funkcionalumas

skiriasi nuo rikiavimo?

10. Kokios yra nemokamos bibliografinės duomenų bazės? Kaip jose vykdyti

paiešką?

11. Kas reglamentuoja duomenų bazių ir saugomos jose informacijos teisinę

apsauga? Kokie yra pagrindiniai informacijos apsaugos, autorių teisių

bei intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymai? Kokia atsakomybę

užtraukia neteisėtas naudojimas ir įstatymų nesilaikymas?

I. KOMPIUTERIŲ TINKLAI

Prieš atsirandant kompiuterių tinklams, informacija buvo keičiamasi įvairių informacijos laikmenų

pagalba. Duomenys buvo įrašomi į laikmenas, nešami prie kito kompiuterio, ir kitame

kompiuteryje esančių duomenų skaitymo ir rašymo įrenginio pagalba buvo perkeliami į

kompiuterį. Toks informacijos keitimosi principas yra nepatogus ir užimantis daug laiko. Greitam

informacijos keitimuisi buvo sukurtas kompiuterinis tinklas.

1.1.Kompiuterių tinklas ir jo sandara ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra kompiuterių tinklas, jo charakteristiką.

Sužinosite, į kokius tipus skirtsomi kompiuterių tinklai pagal

naudojimo paskirtį ir pagal architektūrinį išdėstymą.

Kompiuterių tinklas (angll. network) – tai kompiuteriai, sujungti vienas su kitu tam

tikromis ryšio priemonėmis, pvz.: kabeliais (telefoniniais, optiniais), radio ryšio ar

palydovinio ryšio pagalba.

Kompiuterių tinklai suteikia naudotojams tokias galimybes:

bendrai naudotis tam tikra informacija, saugoma toli nuo vartotojų;

51

patikimai saugoti duomenų kopijas keliuose kompiuteriuose;

bendrauti tarpusavyje (elektroninio pašto paslauga, diskusijų, pokalbių, tinklaraščių

tinklalapiai ir kt.), bendradarbiauti ir koordinuoti veiklas.

Visi kompiuterių tinklai turi bendrų komponentų su analogiškomis funkcijomis ir

charakteristikomis:

serveris − yra kompiuteris, teikiantis įvairias tinklo paslaugas bei aptarnaujantis

kompiuterius. Tai greitas, turintis talpią operatyviąją ir išorinę atmintinę, įvairius

papildomus išorinius įrenginius tinklo kompiuteris;

klientas – tinklo kompiuteris, kuris yra aptarnaujamas serverio;

ryšio terpė (angl. media) – kompiuterių sujungimo būdas;

ištekliai (angl. resources) – spausdintuvai, duomenys, programos, duomenų įrašymo ir

skaitymo įrenginiai ir kt.

Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti:

• Privatus (angl. private) − tai vienos organizacijos tinklas, jungiantis jos kompiuterius,

telefono stoteles, kitus komunikacinius įrenginius.

• Viešasis (angl. public) − tai valstybinių organizacijų bei telekomunikacines paslaugas

teikiančių firmų tinklai, suteikiantys galimybes dideliais atstumais perduoti garsą, balsą,

vaizdą ir duomenis. Viešiesiems tinklams taip pat priskiriami telefono tinklai ir transliaciniai

(radijas, televizija) tinklai.

Tarptautinis (angl. international) - tai tinklai, jungiantys atskirų valstybių viešuosius

tinklus.

1.1.1. Užduotis. Pasidomėkite, kokiu kompiuterių tinklu naudojamasi Jūsų

mokykloje.

Pagal architektūrinį išdėstymą kompiuterių tinklas gali būti:

Žvaigždinis (angl. star network) – kai naudojant žvaigždės tipologiją, kompiuteriai ir

išoriniai įrenginiai jungiami su kokiu nors koncentruojančiu tinklo įrenginiu (dažniausiai

komutatoriumi).

1.1.1 pav. Žvaigždinis kompiuterių tinklo modelis

Magistralinis (angl. bus network ) − kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai

jungiami prie vienos ryšio magistralės.

52

1.1.2 pav. Magistralinis kompiuterių tinklo modelis

Žiedinis (angl. ring network) - tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale.

1.1.3 pav. Žiedinis kompiuterių tinklo modelis

1.1.2. Užduotis. Pasidomėkite, kaip sujungtas kompiuterių tinklas Jūsų

mokykloje.

Norint sukurti kompiuterių tinklą, reikia turėti:

Kompiuterį;

Kompiuterių ryšių įrangą, kuri siunčia (ir gali gauti) duomenis;

Ryšių kanalą, per kurį siunčiami duomenys;

Kompiuterių ryšių įrangą, kuri gauna (ir gali siųsti) duomenis;

Kitą kompiuterį.

1.2. Internetas ŠIAME SKYRELYJE:

Prisiminsite interneto sąvoką, jo teikiamas paslaugas;

Susipažinsite su interneto atsiradimo istorija.

Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuris jungia dešimtis tūkstančių uždarų kompiuterių

tinklų, milijonus kompiuterių ir dar daugiau naudotojų kiekvienoje šalyje. Juo gali naudotis

asmenys, turintys personalinius kompiuterius ir ryšio su internetu priemones. Kai naudotojas

prisijungia prie interneto, jo kompiuteris tampa tinklo dalimi, ir tada galima betarpiškai pasinaudoti

daugeliu pasaulinio kompiuterių tinklo paslaugų. 1.2.1. Užduotis. Prisiminkite, kokios yra teikiamos interneto paslaugos? Kokie

paslaugų privalumai ir trūkumai.

Internetas atsirado kaip vyriausybės remiamas projektas, skirtas operatyviam keitimuisi moksline

informacija. Ši informacijos pasidalijimo dvasia yra vyraujanti tema internete, tačiau šiuo metu

internetas dažnai naudojamas tiesiog savo informacijos paskleidimui, tikintis susilaukti dėmesio.

Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo

53

veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai

didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi.

1.3. Intranetas ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra intranetas, kokia jo paskirtis.

Augant įmonių skaičiui ir vis didėjant konkurencijai tarp jų, atsirado poreikis unikalias žinias,

sukurtas metodologijas bei kitą įmonės darbuotojams skirtą informaciją saugoti išorei

neprieinamoje aplinkoje. Pradžioje įmonių vidinėse sistemose buvo saugojami įvairūs dokumentai –

sutartys, sertifikatai ir kita informacija. Taip atsirado sąvoka Intranetas.

Intranetas (angl. intranet) – tai vidinio tinklo sistema, skirta informacijos kaupimui bei

archyvavimui vienoje vietoje.

Intranetas gali būti naudojamas tiek kaip dokumentų saugojimo duomenų bazė, kurioje prisijungę

autorizuoti naudotojai peržiūri, rašo, redaguoja bei saugo informaciją, tiek kaip sudėtingus verslo

procesus (audito, kokybės, kontrolės, apskaitos) reguliuojantis įrankis. Naudodamiesi vidine

sistema nesunkiai galima tinkamai planuoti darbo laiką, optimaliau valdyti užduotis, projektus,

tobulėti, mokytis.

Intranetas gali būti panaudojamas ir mokykloje. Mokyklos intranetas „Antri namai“ – vidinė

mokyklos sistema, leidžianti elektroninėmis priemonėmis valdyti vidinius mokyklos procesus.

Intranete mokyklos darbuotojai gali saugoti ir keistis informacija, bendrauti ir bendradarbiauti.

Intranete gali būti skelbiamos naujienos, saugomi dokumentai, kuriama mokyklos nuotraukų

galerija, įvykių kalendorius, mokyklos internetinis dienoraštis, wiki puslapiai bei forumas. 1.3.1.Užduotis. Padiskutuokite, ar Jūsų mokykloje yra naudojamas intranetas.

1.4. Ekstranetas

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra ekstranetas, kokia jo paskirtis.

Ekstranetas (angl. extranet) – tai vidinio tinklo sistema, kuri skirta informacijos kaupimui,

archyvavimui ir kuria galima naudotis per internetą tam tikriems registruotiems vartotojams.

Norėdami prisijungti prie ekstraneto aplinkos, tereikia naršyklėje surinkti ekstraneto adresą.

Ekstraneto administratoriai kiekvienam ekstraneto naudotojui suteikia prisijungimo duomenis,

kuriais naudotojas turi prisijungti prie ekstraneto aplinkos, bei skirtingas teises naudotis ekstranete

pateikta informacija. Dažniausiai ekstraneto naudotojais tampa tie asmenys, kurie yra tiesiogiai

susiję su įstaiga ar įmone, kurioje įdiegta ekstraneto sistema. Ekstraneto sistema suteikia galimybę

dalyvauti įstaigos ar įmonės veikloje esant bet kurioje pasaulio vietoje.

Mokyklos ekstraneto sistemos naudotojais gali tapti mokiniai, jų tėvai ir mokyklos darbuotojai.

Mokinių tėvams gali būti teikiama informacija apie mokinių lankomumą, pažangumą, mokyklos

veiklą, rekomendacijos ir patarimai. Mokyklos pedagogai galėtų teikti informaciją apie savo

dėstomus dalykus, pamokose vykdomus projektus bei jų eigą, archyvuoti dėstomam dalykui skirtą

informaciją, užduotis, dalintis su kitais pedagogais metodika, pamokų planais. Mokyklų vadovai

ekstranete gali talpinti įvairią informaciją, susijusią su pedagogų veikla, įvairias ataskaitas ir kt.

Mokyklų bibliotekų darbuotojai ekstranete taip pat galėtų skelbti naujienas apie įvairius mokyklos

bibliotekoje rengiamus renginius, naujas knygas. 1.4.1. Užduotis. Padiskutuokite, kokie interneto, intraneto ir ekstraneto

skirtumai ir panašumai.

2. VIRTUALIOS MOKYMOSI APLINKOS

2.1. Virtualios mokymosi aplinkos samprata ir jų klasifikacija ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kas yra virtuali mokymosi aplinka, kokia jos paskirtis ir

tipai.

Sužinosite lokalių ir žiniatinklinių virtualių mokymosi aplinkų

skirtumus.

54

Vis dažniau kalbama ar rašoma apie nuotolinį mokymąsi, kai mokinys ir pedagogas yra ne vienoje

patalpoje. Mokytis ir mokyti nuotoliniu būdu veiksmingiausia naudojantis virtualiomis mokymosi

aplinkomis.

Virtuali mokymosi aplinka (VMA) – tai programinė įranga, kuri sutiekia galimybę

kompiuterių tinklu vykdyti ir valdyti mokymosi procesą.

Virtualiojoje mokymosi aplinkoje, kaip ir įprastoje ugdymo aplinkoje, vyksta ugdymo procesas:

pateikiamas kurso ar modulio turinys, bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose

ar elektroniniu paštu), atliekamos praktinės užduotys, vyksta darbas grupėse, o įgytos žinios bei

gebėjimai tikrinami kompiuteriniais testais, vertinama automatinėmis priemonėmis ir pan.

Virtuali mokymosi aplinka suteikia galimybę vykdyti įvairius mokymosi scenarijus ir metodus. Joje

siekiama padėti mokiniams savarankiškai mokytis, pedagogams − stebėti mokymosi procesą,

tobulinti jo turinį. Virtualią mokymosi aplinką galima apibūdinti kaip mokomosios medžiagos,

užduočių, bendravimo ir vertinimo priemonių sistemą, leidžiančią lanksčiai valdyti ugdymo procesą

(2.1.1 pav.).

2.1.1 pav. Virtualiosios mokymosi aplinkos bendriausieji bruožai

Virtualios mokymosi aplinkos Lietuvoje ir užsienyje pirmiausiai buvo pradėtos naudoti aukštosiose

mokyklose. Aukštųjų mokyklų dėstytojai plačiai naudojasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis

dėstydami studentams vis didesnę dalį kursų. Virtualios mokymosi aplinkos pradėtos diegti ir

bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau jose įdiegta VMA skirta daugiau pagalbai mokymuisi

namuose, darbui su gabiais ar spec. poreikių turinčiais vaikais.

Techniniu požiūriu virtualios mokymosi aplinkas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis:

Atskira lokaliai veikianti virtuali mokymosi aplinka − tai tokia aplinka, kuria galima

naudotis tik tuomet, kai kompiuteryje yra įdiegta speciali jos programinė įranga. Bendrauti

arba bendradarbiauti taip pat galima tik su tais naudotojais, kurie yra prisijungę prie to paties

tinklo bei kurių kompiuteriuose yra įdiegta ta pati virtuali mokymosi aplinkos programinė

įranga.

Žiniatinklinė virtuali mokymosi aplinka – tai aplinka, kuriai nereikia jokios specialios

programinės įrangos: galima naudotis bet kuriuo kompiuteriu, kuriame įdiegta interneto

naršyklė ir kuris prijungtas prie tinklo, kuriame yra serveris su įdiegta virtualios mokymosi

aplinkos programine įranga. Žiniatinklinės virtualiosios mokymosi aplinkos pavyzdys –

VMA „Moodle“.

Atsižvelgiant į galimybes išskiriamos keturių tipų virtualios mokymosi aplinkos.

Aplinkos kursams (sudarytiems iš kelių modulių) kurti. Jose yra turinio tvarkymo bei šios

medžiagos naudojimo ir individualių moksleivių pasiekimų stebėjimo galimybės.

Aplinkos kursų moduliams kurti, medžiagai pateikti ir mokymuisi naudojant bendravimo

priemones organizuoti.

55

Aplinkos mokymuisi ir žinių konstravimui dirbant grupėse ir tam naudojant

bendradarbiavimo priemones.

Aplinkos mokymosi medžiagai parengti. Jose yra įvairios turinio kūrimo, pateikimo,

importavimo, atnaujinimo ir kitokios tvarkymo galimybės.

Toks virtualių mokymosi aplinkų suskirstymas gana sąlyginis, jų funkcijos nuolatos keičiasi, vis

labiau suartėja, atlieka universalias funkcijas. 2.1.1.Užduotis. Padiskutuokite, ar ugdymo procese reikalinga virtuali mokymosi

aplinka.

2.1.2. Užduotis. Padiskutuokite, ar Jūsų mokykloje ugdymui yra naudojama

virtuali mokymosi aplinka.

2.2. Virtualios mokymosi aplinkos sandara ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su virtualios mokymosi aplinkos sandara ir funkcijomis.

Virtualių mokymosi aplinkų yra sukurta keli šimtai, tačiau pagrindinė jų funkcija išlieka ta pati −

organizuoti, tvarkyti ir valdyti mokymąsi naudojantis kompiuterių tinklu.

Bendriausios virtualiųjų mokymosi aplinkų funkcijos:

Ugdymo turinio tvarkymo priemonės. Jos skirtos ugdymo turiniui tvarkyti: kurti,

komponuoti ir pateikti jį tekstu, garsu, vaizdu, grafika bei kitomis informacinėmis

formomis. Gali būti galimybių kurti atskirus pamokų fragmentus, iš jų sudaryti mokymosi

modulius bei kursus.

Užduočių rengimo ir apklausos organizavimo priemonės. Jų paskirtis – mokinio įgytų

žinių patikrinimas. Dažniausiai virtualiosiose mokymosi aplinkose naudojamos užduočių

kūrimo, testų ir apklausų sudarymo bei pateikimo ir automatinio atsakymų tikrinimo

galimybės.

Mokinių mokymosi ir pažangos stebėjimas bei vertinimas. Šios priemonės skirtos

formuojamam mokinių vertinimui. Jose numatyta galimybė kaupti ir pateikti informaciją

apie mokymosi eigą (medžiagos naudojimą, grupinį bei individualųjį darbą ir kt.), jos

padeda įvertinti, kaip mokinys supranta pateiktą temą, kaip atlieka užduotis.

Bendravimo ir bendradarbiavimo priemonės. Virtualios mokymosi aplinkos turi dviejų

rūšių bendravimo ir bendradarbiavimo priemones: sinchronines (pvz.: pokalbiai tinkle,

demonstravimas, vaizdo konferencijos, skelbimų lenta) ir asinchronines (pvz.: elektroninis

paštas, diskusijų forumai, kalendorius, elektroniniai žurnalai).

Naudotojų registracija. Registracija – vienas iš svarbiausių mokymosi proceso tvarkymo

komponentų. Ji gali būti susieta su mokyklos informacine sistema. Virtualios mokymosi

aplinkos administratorius turi galimybę suteikti naudotojams skirtingas VMA naudojimosi

teises, pvz. skirtingiems naudotojams gali būti pateikiama skirtinga virtualios mokymosi

aplinkos sąsaja ir funkcijos.

Mokinių ir pedagogų prisistatymo sritys. Šios priemonės paskirtis – teikti informaciją

apie virtualios mokymosi aplinkos naudotoją. Jose paprastai galima pateikti pagrindinius

duomenis apie save: vardą, pavardę, nuotrauką, gyvenimo aprašymą ir kt.

Aplinkos sąsajos keitimo priemonės. Priemonė suteikia galimybę naudotojui mokymosi

aplinką prisitaikyti pagal savo poreikius ir pomėgius, pavyzdžiui, galima keisti sąsajos stilių

(raidžių dydį, teksto, fono spalvą ir kt.), pridėti naujų ar panaikinti nenaudojamas sistemos

funkcijas.

Žinynas. Jame pateikiama informacija apie virtualios mokymosi aplinkos naudojimą, jos

galimybes.

2.3. Virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžiai ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su virtualių mokymosi aplinkų pavyzdžiais, jų aplinkos

funkcijomis.

„ATutor“ – atviro kodo žiniatinklinė virtuali mokymosi aplinka. Tarptautinės „ATutor“

svetainės adresas http://www.atutor.ca/. Sistema sukurta Toronto universitete (Kanada), išversta į

56

daugiau nei 30 kalbų ir šiuo metu ja naudojamasi visame pasaulyje. Ji naudojama įvairiuose

universitetuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose.

Pedagogas gali nesudėtingai ir greitai pateikti, tvarkyti, grupuoti, skirstyti mokymosi turinį, kursų

modulius. Mokiniai gali prisitaikyti pagal savo poreikius mokymosi aplinką ir joje sėkmingai

mokytis.

2.3.1 pav. „ATutor“ mokymosi sistemos vaizdas

„ATutor“ virtualioje mokymosi aplinkoje pateikiama:

mokymosi turinio importo ir eksporto priemonės, integruotos grynojo ir raiškiojo teksto

rengyklės;

kursų šablonai;

pasikeitimo failais priemonės − galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus, dalytis kurso ar

grupės biblioteka, asmeninių aplankų turiniu ir kt.

bendravimui ir bendradarbiavimui skirtos priemonės: diskusijų forumai, pokalbiai, vidinis

elektroninis paštas;

užrašai – galimybė kurti asmeninius ir viešuosius užrašus su failais;

kalendoriai (asmeniniai, grupės arba kurso);

darbo atsijungus nuo tinklo priemonės – galimybė atsisiųsti kursų puslapius su peržiūros

programa į asmeninį kompiuterį ir dirbti atsijungus nuo tinklo;

darbo grupėse priemonės − galimybė kurti atskiras bendradarbiavimo grupes, kuriose yra

dokumentų bibliotekos, diskusijų forumai, elektroninis paštas, kalendoriai;

savikontrolės priemonės – galimybė sukurti savikontrolės testus;

mokinių apklausos priemonės;

automatinės testų vertinimo priemonės;

kursų tvarkymo priemonės;

mokinių stebėjimo priemonės – galimybė pateikti ataskaitas apie mokinių lankymąsi

virtualioje mokymosi aplinkoje;

mokinių portfolio;

saugumo lygio nustatymo priemonės – galimybė nustatyti kursų viešumo lygį (viešas ar

uždaras);

žinynas;

paieška.

„ATutor“ sistema yra suderinta su IMS/SCORM standartais, todėl sistemoje galima

panaudoti mokymosi turinį iš kitų šiuos standartus atitinkančių aplinkų, taip pat eksportuoti turinį ir

panaudoti jį kitose aplinkose.

57

„Moodle“ – atviro kodo žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka, sukurta organizuoti mokymosi

kursus tinkle. Tarptautinė „Moodle“ svetainė http://moodle.org/. Sistema sukurta Australijoje,

išversta į daugiau nei 50 kalbų, paplitusi po visą pasaulį ir yra naudojama vidurinėse mokyklose ir

universitetuose.„Moodle“ taip pat yra išversta ir į lietuvių kalbą.

2.3.2 pav. Moodle kurso aplinka

Programa sudaryta iš modulių:

kursų skelbimui skirtas modulis;

užduočių tvarkymo modulis, skirtas užduočių siuntimui, priėmimui, pavėluotai atliktų

užduočių tvarkymui, tikrinimo rezultatų skelbimui;

išteklių modulis, skirtas įvairaus formato turiniui;

klausimų ir testų modulis, skirtas mokinių žinių įvertinimui;

pokalbių modulis;

diskusijų forumo modulis;

dienyno modulis (privatus tarp pedagogo ir mokinio);

tyrinėjimui skirtas modulis;

užduočių modulis, kuriame pedagogas gali pateikti užduotis savo mokiniams;

wiki modulis, skirtas bendriems dokumentams kurti;

žinyno modulis.

„Moodle“ sistema turi paprastą naudotojo aplinką, kurią nesudėtinga naudotis, pritaikyti pagal

naudotojo poreikius. Yra galimybė atlikti kursų paiešką. Sistemoje integruotos duomenų saugumą

užtikrinančios priemonės, daugumoje hiperteksto rašyklę. „Moodle“ sistema gali būti papildoma

įvairiais moduliais, yra galimybė kurti elektroninio pašto paskyras.

„Moodle“ suderinama su SCORM elektroninio mokymosi turinio pakavimo standartu, todėl

sistemoje galima panaudoti mokymosi turinį iš kitų šiuos standartus atitinkančių aplinkų, taip pat

eksportuoti turinį ir panaudoti jį kitose aplinkose. 2.3.1. Užduotis. Apsilankykite VMA „Moodle“ aplinkoje ir susipažinkite su langlo

struktūra, funkcijomis.

3. ELEKTRONINIAI LEIDINIAI INTERNETE

Žmonija jau nuo senų senovės, neturėdama popieriaus, mokėjo rašyti ir skaityti. Senovės Egipte

buvo rašoma ant papiruso, kitose šalyse – ant palmių lapų, beržo tošies, vaškinių lentelių, Asirijoje

– ant molio lentelių, Japonijoje ir Kinijoje – ant šilko. Antrame amžiuje kinams išradus popierių,

keliautojai pirkliai popieriaus gamybos paslaptį atvežė į Europą. Nuo tada paplito popierinės

knygos. Šiandieniniame skaitmeniniame amžiuje žmonės vis daugiau naudojasi ne popieriuje

spausdintais, bet internete esančiais elektroniniais leidiniais: knygomis, laikraščiais, žurnalais,

straipsniais, moksline literatūra ir t. t. Skaitmeninės technologijos sudaro sąlygas atsirasti ir vystytis

58

kompiuterinei leidybai, įgalina leidyklas, bibliotekas savo tradicines veiklas atlikti virtualioje

aplinkoje.

3.1. Kompiuterinė leidyba ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su kompiuterinės leidybos, elektroninio skaitytuvo

sąvoka.

Susipažinsite su skaitmeninių knygų pranašumais.

Asmenys, naudodamiesi kompiuterinėmis priemonėmis, vis daugiau sukuria naujos informacijos,

kuri vėliau paverčiama spaudiniais popieriuje. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad popierinių

spaudinių tiražas yra ribotas, o bibliotekos nepajėgia kaupti naujausios informacijos. Todėl visame

pasaulyje paplito tendencija – informaciją kaupti specialiose duomenų bazėse, kuriomis galėtų

naudotis visi norintieji.

Kompiuterinė leidyba – tai informacijos teikimo visuomenei būdas, kai informacijos turinys

saugomas, pateikiamas ir platinamas skaitmenine forma ir pasiekiamas naudojantis

informacinėmis technologijomis (telefonu, kompiuteriu ar kt. priemonėmis).

Prieš pasirodant kompiuterinei leidybai visuomenėje, reikia ją paruošti publikavimui: sukurti

skaitmeninius kūrinius, fonogramas, transliuojamas programas, įvairių laidų įrašus ir sukomponuoti

puslapius, kuriuose bus skelbiama informacija. Informacija gali būti skelbiama ne tik internete, bet

išorinėje atmintinėje (kompaktiniuose diskuose, atmintukuose ir kt.).

Elektroninei leidybai skaityti yra sukurti specialūs įrenginiai, vadinami elektroniniais skaitytuvais.

Elektroninis skaitytuvas – tai kišeninės knygos formato prietaisas su ekranu, kuriame galima

skaityti iš kompiuterio standžiojo disko arba interneto parsisiųstas knygas, žurnalus, kitus

leidinius.

3.1.1 pav. Elektroninio skaitytuvo pavyzdys

3.1.1. Užduotis. Pasidalinkite savo patirtimi apie elektroninių leidinių

skaitymą.

Vienas populiariausių kompiuterinės leidybos produktų yra skaitmeninės knygos, vadinamosios

elektroninės knygos arba el. knygos.

Skaitmeninė knyga yra pranašesnė už popierinę, nes:

jose pristatomi ne tik knygos tekstai, bet ir papildoma medžiaga – nuotraukos, vaizdo įrašai,

pvz., interviu su knygos autoriumi;

knygos gali būti ne baigtinės, jas bet kada galima papildyti informacija (jas gali

papildyti ne tik knygos autoriai, bet ir pats skaitytojas);

knygos nesiglamžo, nedega, neplyšta, užima mažai vietos, jose talpinama daugiau

informacijos;

informacija gali būti pateikiama keliomis kalbomis;

dominančią informaciją paprasta rasti naudojantis paieškos sistema, įrašant reikšminius

žodžius, galima ieškoti ne tik tekstų, bet ir nuotraukų, vaizdo įrašų.

59

Skaitmeninių knygų pranašumas akivaizdus, tačiau dauguma skaitytojų mieliau į rankas ima

popierinę nei skaitmeninę knygą, todėl šiomis dienomis popierinės knygos nenusileidžia

skaitmeninių knygų populiarumui.

3.2. Elektroninių leidinių klasifikacija ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, kaip skirstomos elektorninės knygos pagal informacijos

pobūdį, paskirtį, savybes ir funkcijas, informacijos laikmeną, kurioje

jos saugomos.

Elektroninėse knygose gali būti laikoma įvairaus pobūdžio informacija – tekstai, vaizdai, garsai,

multimedija ir kt. Priklausomai nuo saugomos informacijos pobūdžio, paskirties, savybių ir

funkcijų, kurias jos gali atlikti, elektroninės knygos skirstomos į dešimt pagrindinių tipų:

1. Tekstinės knygos yra tradicinės knygos netradicinėje (elektroninėje) laikmenoje. Tokiose

knygose yra tik tekstinė informacija, dažnai pateikiama paieškos ar peržiūros galimybė.

Tokios buvo ir pirmosios elektroninės enciklopedijos bei kitos elektroninės knygos,

turinčios vieną tikslą − pakeisti popierinę laikmeną į elektroninę.

2. Vaizdų knygose naudojamos grafinės statinės iliustracijos, pvz.: atlasai, žemėlapiai. Šios

knygos taip pat primena naudojančias vaizdinę informaciją spausdintas knygas.

3. Kalbančiose knygose yra garsinė informacija: įgarsinti tekstai, muzika. Tokias knygas

dažniausiai naudoja žmonės su regos sutrikimais.

4. Judančių vaizdų knygose pateikiami dinamiški vaizdai, pvz.: animacija, vaizdo įrašas

5. Kai visi informacijos tipai − tekstas, vaizdas ir garsas − sujungiami į vieną, tokią elektroninę

knygą galima vadinti multimedijos knyga.

6. Polimedijos knygos informacijai kaupti derina kelias informacijos laikmenas, pavyzdžiui,

spausdinta knyga, vadovėlis, prie kurio pridedamas kompaktinis diskas su praktinėmis

užduotimis.

7. Hipermedijos knygos labai panašios į multimedijos knygas, skirtumas tas, kad

hipermedijos knygose pateikiama informacija turi daug kryžminių nuorodų, taip sukuriama

sudėtinga voratinklio tipo struktūra. Tekstas, sujungtas kryžminėmis nuorodomis,

vadinamas hipertekstu. Šiuo teksto išdėstymo principu informaciją galima pateikti

nenuosekliuoju būdu.

8. Elektroninių knygų naudojimas yra priklausomas nuo kompiuterių, jos iš principo gali

analizuoti naudotojo elgesį ir poreikius bei dinamiškai prisitaikyti prie naudotojų, o tai

optimizuoja ir pagerina sąveikos su vartotoju kokybę. Elektroninės knygos, turinčios tokią

savybę, ir vadinamos protingomis elektroninėmis knygomis. Pagrindinė jų pritaikymo

sritis − mokymosi procesas pagal mokymo ir informacinių įgūdžių ugdymo programas, nes

jos gali stebėti besimokančiojo veiksmus, duoti patarimus arba siūlyti įvairią pagalbą.

9. Telemedijos knygomis vadinamos tokios knygos, kurios išnaudoja komunikacines

galimybes ir (arba) sugeba dinamiškai atnaujinti savo turinį. Tokių knygų pavyzdys −

teleparduotovių katalogai, kurie nuolatos atnaujina prekių sąrašus ir kainininkus iš centrinės

duomenų bazės.

10. Kibernetinės knygos − jos naudoja menamosios realybės technologijas tikrovės aplinkybių

modeliavimui. 3.2.1. Užduotis. Kuriai kategorijai priskirtumėte elektroninę enciklopediją?

Elektroninės knygos taip pat skirstomos pagal informacijos laikmeną, kurioje yra saugoma knyga.

Jos skirstomos į:

1) kilnojamas: magnetiniai diskai, optiniai (kompaktiniai) diskai (CD-ROM, WORM CD-ROM),

skaitmeniniai vaizdo diskai DVD (angl. digital video disc), atminukai ir kt. išorinės atminties

įrenginiai;

2) stacionarias: standieji kompiuterių diskai, kompiuterių tinklai (vietiniai, teritoriniai bei

tarptautiniai tinklai).

60

Nuo elektroninės knygos apimties priklauso informacijos laikmenos rūšis, o nuo informacijos

laikmenos rūšies priklauso knygos prieinamumas, informacijos pateikimo greitis ir galimybės

dalytis ištekliais.

Dar viena elektroninių knygų svarbi savybė − informacijos atnaujinimo arba pakeitimo bei

informacijos reorganizavimo galimybė. Pagal šią savybę elektroninės knygos skirstomos į statines,

dinamines, atnaujinamas ir „gyvas“ knygas.

1. Statinės knygos turi fiksuotą puslapių struktūrą bei informaciją ir leidžiamos dažniausiai

kompaktiniuose diskuose. Tokio tipo knygos yra labai ribotos, ypač naudotojo sąsajos

funkcionalumo atžvilgiu. Prie šio tipo galima priskirti ir kai kurias elektronines

enciklopedijas, esančias kompaktiniuose diskuose ir negalinčias atsinaujinti.

2. Dinaminės knygos turi konfigūruojamus puslapius, kurie naudotojui gali būti pristatomi

skirtingais būdais, priklausomai nuo jo poreikių. Tokių knygų puslapiai gali dinamiškai

keisti savo savybes (kontrolinę bei apipavidalinimo informaciją), bet pagrindinė informacija,

skirta naudotojui, lieka nekintanti. Tokios knygos pavyzdžiu gali būti knyga su keičiama

naudotojo sąsajos kalba. Kai kurios enciklopedijos siūlo keisti straipsnių apipavidalinimo

informaciją, reikalingą straipsnio spausdinimui.

3. Atnaujinamos knygos – tai knygos, kuriose kas tam tikrą laiką atnaujinamas turinys.

Informacijos pateikimui skirti puslapiai neatnaujinami.

4. „Gyvos“ knygos – tai knygos, kuriose atnaujinamas ir turinys, ir puslapiai, kuriuose

pateikiama informacija. Priklausomai nuo informacijos laikmenos ir naudotojo priėjimo,

„gyvas“ knygas galima skirti į du potipius: personalines (knyga ir jos ištekliais gali naudotis

tik vienas naudotojas) ir daugiavartotojiškas knygas (knyga ir jos ištekliais vienu metu gali

naudotis keletas naudotojų). 3.2.2. Užduotis. Naudodamiesi paieškos sistemomis raskite penkis lietuviškus ar

užsienio tinklalapius, kuriuose suteikiama galimybė nemokamai atsisiųsti

elektroninių knygų. Informacija pasidalinkite su kolegomis.

4. SAUGUS INTERNETAS

4.1. Asmeninis elektroninis susirašinėjimas ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su elektoninio pašto apsaugai naudojamu įrankiu –

Antispam tipo programa, jos paskirtimi bei nauda.

Didžioji dalis pačių pavojingiausių virusų buvo išplatinta su elektroninių laiškų priedais -

failais, kurie prikabinami ir siunčiami kartu su laišku. Dauguma virusus platinantys laiškai būna

internetinės šiukšlės (angl. Spam). Norėdami apsaugoti kompiuterį nuo elektroniniu paštu plintančių

internetinių šiukšlių, reiktų naudoti Antispam tipo programas.

Antispam tipo programa – programa, atpažįstanti laiškus – elektronines šiukšles dar prieš

jiems patenkant į pašto dėžutę ir kaupia juos specialiai skirtame aplanke, todėl juos galima

lengvai pašalinti.

Antispam tipo programa suteikia galimybę keisti parinktis pagal naudotojo poreikius (laiškų

nuo tam tikrų adresatų blokavimas, filtravimas pagal nuorodas ir pan.).

Naudojantis žiniatinklio pašto dėžutėmis, papildomų Antispam tipo programų naudoti

nebereikia, nes elektroninio pašto paslaugas teikiantys serveriai jau turi įdiegtas Antispam tipo

programas. Tačiau jei naudojate elektroninio pašto programas, Antispam tipo programa yra

reikalinga.

Įsidėmėkite, kad kompiuteryje gali veikti tik viena Antispam tipo programa.

Būna atvejų, kad elektroniniai laiškai, patikrinti Antispam tipo programų, nepatenka į

internetinėms šiukšlėms skirtą katalogą. Jei tokie laiškai turi laiško priedų (priedai žymimi

sąvaržėle), patartina juos kuo skubiau panaikinti, neatidarant laiško priedų. Priedai gali būti užkrėsti

virusais, kurie pradės veikti kompiuteryje iškart po laiško priedo peržiūros.

Patarimas: Niekada neatverkite jokių elektroninių laiškų priedų, jeigu jų nesitikėjote gauti ir

jeigu tiksliai nežinote atveriamo failo turinio.

Deja, ne visada saugu atverti ir iš pažįstamų žmonių gaunamus laiškų priedus. Virusai gali

pasinaudoti elektroninio pašto programų adresų knygelėje esančia informacija ir išsiųsti

61

elektroninius laiškus su failais, kurie yra užkrėsti virusu, visais adresų knygelėje esančiais adresais.

Jeigu iš pažįstamo asmens gaunate laišką, kurio turinio nesuprantate, arba failą, kurio nesitikėjote

gauti, visada susisiekite su tuo asmeniu ir sužinokite apie priedo turinį prieš jį atidarydami.

Laikydamiesi šių taisyklių nors menka dalele sumažinsite tikimybę į kompiuterį atsiųsti

virusų. 4.1.1. Užduotis. Padiskutuokite, ar daug gaunate nepažįstamų asmenų siunčiamų

elektroninių laiškų. Kaip su jais elgiatės? Ar teko po nepažįstamo asmens siųsto

laiško perskaitymo susidurti su virusų keliamomis problemomis?

4.2. Interneto etiketas ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su interneto etiketo sąvoka, jo paskirtimi ir nauda.

Susipažinsite su bendravimo internete etiketo taisyklėmis.

Susipažinsite su dešimt pagrindinių interneto etiketo taisyklių.

Viešumoje žmogaus elgesį ir bendravimą nulemia papročiai, tradicijos ir etiketas.

Etiketas (pranc. etiquette – etiketas, kortelė) – tai tinkamo, deramo, privalomo elgesio

viešumoje taisyklių visuma.

Prieš kelis dešimtmečius atsiradę kompiuterių tinklai suteikė dar daugiau galimybių

bendrauti ir atlikti tam tikrus darbus žymiai greičiau. Kasdien daugėja internetu atliekamų darbų,

dėl kurių tenka bendrauti su įvairių institucijų žmonėmis. Dėl to buvo sukurtas interneto etiketas

Interneto arba tinklo etiketas (angl. Netetiquette, Netiquette) − tai bendravimo žiniatinklio

taisyklių rinkinys, žiniatinklio etiketas.

Interneto etiketo taisykles kuria daugybė žmonių. Taisyklės nėra privalomos, tačiau jų

laikymasis yra kultūros požymis.

Interneto etiketo sąvoka imta vartoti beveik tuo pačiu metu, kai atsirado kompiuterių tinklai. Tik per

paskutiniuosius penkerius metus buvo ypatingai intensyviai rūpinamasi interneto etiketo taisyklių

kūrimu ir naudojimu. 1995 m. tarptautinė interneto inžinerijos organizacija išleido dokumentą,

vadinamąjį RFC 1855 (Requests for Comments), kuriame pateikiamos pagrindinės interneto etiketo

taisyklės (dokumentą galite rasti http://tools.ietf.org/html/rfc1855).

Interneto etiketo taisyklės gali skirtis priklausomai nuo to, ar bendraujama su vienu ar su

keletu asmenų.

Svarbiausios interneto etiketo taisyklės bendraujant su vienu asmeniu pokalbiais ar elektroniniu

paštu: (taisyklės galioja ir apskritai naudojantis internetu):

1. Prieš pradėdami naudotis internetu, sužinokite, kokių reikalavimų privalote laikytis.

2. Elektroninis paštas nėra saugus. Todėl geriau nerašyti to, ko nerašytumėte, pavyzdžiui,

atvirlaiškiu. Yra specialių būdų informacijos saugumui užtikrinti; ji koduojama, šifruojama,

apsaugoma slaptažodžiu. Tai nesunku išsiaiškinti.

3. Nesiųskite grandininių laiškų, neskleiskite reklaminės informacijos, taip pat ir pranešimų

apie galimus virusus. Prieš siųsdami tokią informaciją turėtumėte įsitikinti, ar ji teisinga ir ar

tikrai bus naudinga tam, kuriam siunčiate.

4. Nesiųskite elektroniniu paštu didelių failų. Atminkite, kad už laiško siuntimą maždaug po

lygiai moka ir siuntėjas, ir gavėjas (arba jų institucijos). Tuo elektroninis paštas skiriasi nuo

kitų ryšio priemonių (telefono, radijo, televizijos). Siųsdami laišką jūs naudojate ir gavėjo

išteklius. Tai svarbus ekonominis veiksnys. Jei būtinai turite siųsti didelius failus, derėtų

pirma pranešti apie tai ir išsiaiškinti su laiško gavėju, ar geriau siųsti jam didelį failą iš karto,

ar skaidyti į dalis, galbūt įrašyti į kompaktinį diską ir išsiųsti paprastu paštu.

5. Rašydami laišką būtinai nurodykite jo temą (angl. Subject), kuri kuo tiksliau atspindėtų

laiško turinį arba pabrėžtų tai, kas svarbiausia. Šitaip Jūs pagelbėsite laiško gavėjui: gavęs

laišką jis iš karto supras, apie ką bus kalbama, o svarbiausia − jei laiškas reikšmingas ir jis

bus saugomas, tai gavėjui bus lengviau atsiminti ir surasti.

6. Stenkitės būti paslaugus laiško gavėjui. Nepamirškite pabaigoje parašyti savo vardo ir kitos

papildomos informacijos, kuri gali būti reikalinga respondentui, pavyzdžiui, pavardės,

organizacijos, kuriai priklausote. Daugelyje elektroninio pašto programų numatyta laiško

62

pabaigoje pridėti vadinamąją vizitinę kortelę (angl. Signature), kurioje pateikiama trumpa

informacija apie laiško siuntėją (3 − 4 neilgos eilutės po 20 − 40 ženklų).

7. Jei kasdien gaunate daug laiškų, tai iš pradžių peržvelkite jų temas, atrinkite skubiausius ir

tik tada pradėkite atsakinėti į laiškus. Jei kuris nors laiškas yra itin skubus, tuoj pat

nusiųskite trumpą pranešimą, kad jį gavote ir kad vėliau parašysite išsamesnį atsakymą.

8. Neskubėkite kreiptis su klausimais, prašymais tiesiogiai į programų kūrėjus, interneto

sistemų administratorius, firmų vadovus. Šie žmonės paprastai yra labai užsiėmę ir nevertėtų

jų trukdyti įvairiausiais klausimais. Geriau pagalvoti, ar negalėtų padėti draugai ir pan.

9. Venkite ilgų laiško eilučių. Žinokite, kad gavėjui gali būti nepatogu skaityti ilgesnę nei 65−

70 ženklų eilutę. Kai kurios elektroninio pašto programos automatiškai skaido laiškus į tokio

ilgio eilutes, tačiau jei matote, kad eilutė neskaidoma, patys laiku paspauskite įvesties

klavišą.

10. Nesiųskite užgaulių laiškų, net jei patys gausite tokių laiškų ir būsite provokuojamas.

Reikėtų stengtis tiesiog nereaguoti į tokius laiškus arba bent atidėti atsakymą rytdienai −

išlaukti, kol emocijos atlėgs.

11. Bendravimo elektroniniais laiškais stilius priklauso nuo Jūsų santykių su gavėju ir aptariamų

klausinių pobūdžio. Bendraudami su artimais žmonėmis galite vartoti santrumpas, žargoną,

šypsenėles, atspindinčias rašančiojo nuotaiką ar jausmus. Tačiau visai nedera daryti rašant

oficialiems asmenims ar tiems, su kuriais retai bendraujate.

12. Atsakydami į laišką, nepamirškite pacituoti klausimą ar laiško, į kurį atsakote dalį.

Nepamirškite, kad žmonės gali daug susirašinėti ir kartais sunkiai susivokti, į kokį jų

klausimą šiuo laišku atsakoma. Kita vertus, nereikia ir persistengti su citatomis. Ne etiška

persiųsti visą laišką, o po juo parašyti trumpą atsakymą. Geras tonas − ištrinti nesvarbią

laiško, į kurį atsakoma, informaciją ir palikti tik klausimus, į kuriuos atsakinėjate. Šiuo

atveju svarbu, kad cituojamas klausimas vizualiai skirtųsi nuo rašomo atsakymo. Daugelis

pašto programų automatiškai įterpia prieš kiekvieną cituojamą eilutę specialų ženklą

(pavyzdžiui, >).

13. Jei persiunčiate gautą laišką kitiems, neturite teisės keisti jo teksto (galite tik sutrumpinti

įterpdami daugtaškius, pacituoti sakinius ar pan.). Jei laiškas buvo parašytas asmeniškai

jums, tai prieš persiųsdami turėtumėte atsiklausti autoriaus leidimo.

14. Būkite atsargūs su adresais. Kai kurie adresai atrodo kaip vieno asmens, o iš tikrųjų tai yra

kelių žmonių bendras adresas. Taip pat prieš atsakydami į laišką patikrinkite laiško antraštės

kopijos siuntimo (CC) laukelį: gal Jūs nesate pagrindinis laiško gavėjas, o tik norima jus

informuoti. Tuomet ir reaguoti reikia atitinkamai.

15. Visuomet prisiminkite, kad gavėjas yra žmogus, kurio kultūra, kalba ir humoro jausmas

galbūt skiriasi nuo Jūsų, ypač jei bendraujate su kitos šalies atstovais.

16. Nerašykite laiškų vien didžiosiomis raidėmis. Tokie laiškai internete suprantami kaip

įsakmūs, reikalaujantys, net rėksmingi. Tik jei norite pabrėžti, atkreipti dėmesį į kurį nors

žodį, galite parašyti jį didžiosiomis raidėmis. Taip pat patogu pabraukti norimą išskirti žodį

ar frazę. Kabučių ir apostrofų lietuviškuose tekstuose geriau nevartoti, nes jie perduodami

naudojantis skirtingomis kodų lentelėmis ir gali būti iškraipyti.

17. Dalyvaudami pokalbiuose vartokite didžiąsias ir mažąsias raides, taisyklingą skyrybą − taip

pat, kaip ir rašydami paprastą laišką − stenkitės, kad pašnekovas lengvai suvoktų jūsų mintį,

idėjas.

18. Dalyvaudami elektroniniuose pokalbiuose, kaip ir rašydami laiškus, pagalvokite apie

pašnekovą: kad jam būtų patogu skaityti, nerašykite ilgų eilučių (ilgesnių kaip ženklų),

nerašykite vienu ypu ilgų tekstų (daugiau kaip 10 − 12 eilučių), neperženkite nurodytos

linijos ribos, nerašykite iki pat ekrano krašto ir pan.

19. Naudokite tuščią eilutę (įvesties klavišo paspaudimas) kaip ženklą, kad jūs jau baigėte ir

kitas žmogus gali pradėti rašyti.

20. Baigdami pokalbį, visada atsisveikinkite ir palaukite, kol pašnekovas atsisveikins

63

Atminkite, kad bendravimas priklauso ne tik nuo Jūsų valios, bet ir nuo įvairių techninių

galimybių, pavyzdžiui, tinklo pralaidumo. Todėl būkite tolerantiškas ir atlaidus, jei negaunate

atsakymo.

Bendraujant su keliais žmonėmis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bendraujant dviese,

reikia būti dar atidesniam, nes tada bendrauja skirtingų žmonių grupė, su skirtinga pasaulėjauta,

jausmais, charakteriais. Todėl reikia dar labiau apgalvoti savo dėstomas mintis.

Bendravimas keliese apima keletą interneto paslaugų: elektroninio pašto konferencijas, diskusijas,

naujienų grupes, žiniatinklio forumus. Svarbiausios interneto etiketo taisyklės bendraujant vienu metu su keliais asmenimis:

1. Turėkite omeny, kad Jūsų mintis gali perskaityti bet kas − ir draugai, ir nepažįstami ar

vyresni žmonės. Todėl visada apgalvokite, ar norite visiems skelbti viešai tai, ką manote.

2. Žinutės ir straipsniai turi būti glausti ir taiklūs. Prieš rašydami pirmą kartą, perskaitykite, ką

kalba kiti, sužinokite kiek įmanoma išsamesnę informaciją.

3. Nekaltinkite sistemos administratoriaus dėl netinkamo kitų diskusijos (naujienų grupės,

forumo) dalyvių elgesio. Nepradėkite patys daryti tvarkos.

4. Supraskite, kad kiekvienas kalba tik už save, o ne už savo įstaigą ar organizaciją.

5. Prieš prašydami pagalbos techniniais kompiuterių klausimais pirmiausia paieškokite

atsakymo instrukcijose ar programos pagalbos žinyne. Tik jei nerandate atsakymo į Jums

rūpimą klausimą, pasiteiraukite, kur galima apie tai rasti informacijos. Nesitikėkite, kad kas

nors jums skirs pusdienį laiko ir, pavyzdžiui, išsamiai aiškins, kaip įsidiegti kurią nors

programą ar susikurti tinklalapį. Tai galite sužinoti iš daugybės kitų šaltinių.

6. Nepamirškite prie savo laiško pridėti vizitinę kortelę. Tada visi matys, kas siuntė šį laišką ir

žinos, kaip su jumis susisiekti.

7. Atsakydami į klausimą ar komentuodami kieno nors mintį, būtinai pacituokite pirminį

tekstą, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Tai būtina, nes visada pasitaiko vėliau prisijungusių

vartotojų, kurie gali būti negavę klausimo, be to, pašto stotys įvairiais būdais keičiasi

informacija ir gali nutikti taip, kad pirma bus gautas atsakymas, o tik po to klausimas.

Tačiau neįterpkite viso originalo − Jūsų teksto turėtų būti daugiau negu cituojamo.

8. Jei norite pareikšti savo pastabas kuriam nors diskusijos dalyviui, nusiųskite laišką jam

asmeniškai. Jei su tuo žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi ir visai

konferencijai, pageidautina vėliau visiems pasiųsti apibendrintą asmeninių diskusijų

santrauką.

9. Nesivelkite į barnius. Nei rašykite, nei atsakinėkite į įžeidžiančius ar pikto tono laiškus. Yra

galimybė pasinaudoti specialia programine įranga, kuri atrinktų ir Jūsų netoleruojamų

laiškų (pavyzdžiui, iš tam tikrų religinių bendruomenių).

10. Naujienų grupės ar forumai prižiūrimi moderatorių, todėl Jūsų laiškas galbūt pasirodys ne iš

karto, gal tik kitą dieną, o gal ir iš viso bus atmestas. Jeigu taip atsitiko – nepykite ir

neprieštaraukite, turite paklusti diskusiją vedančiojo valiai. 4.2.1. Užduotis. Padiskutuokite, kokie interneto etiketo privalumai ir

trūkumai. Ar Jūs laikotės interneto etiketo taisykių bendraudami su kitais

asmenimis internete? Amerikietė Princetono universiteto dėstytoja Virginia Shea parašė knygą „Netiquette“ (jos

fragmentus galima pasiskaityti ir internete: http://www.albion.com/netiquette/introduction.html).

Šioje knygoje ji suformulavo ir aptarė dešimt bendriausių kompiuterių tinklo etiketo taisyklių. Šios

taisyklės yra labai artimos kiekvienam moralės normų besilaikančiam asmeniui.

1. Gerbk žmogų.

Kompiuteriu naudojasi gyvi žmonės, tad reikia gerbti jų tradicijas, papročius, pažiūras, jausmus ir

įsitikinimus.

2. Naudodamasis internetu laikykis tų pačių etikos taisyklių kaip ir įprastame

gyvenime.

Kartais manoma, kad internete galima elgtis taip, kaip norima. Tačiau visuomet reikia prisiminti,

kad bendraujate su žmonėmis, todėl visada reikia laikytis tų pačių etikos ir etiketo taisyklių, kaip ir

kasdieniniame gyvenime.

64

3. Žinok, kurioje interneto vietoje esi.

Internete teikiama daugybė paslaugų, yra įvairių sričių, kuriose galima skirtingai elgtis. Todėl jei

patenkate į nepažįstamą erdvę, pirmiausia reikia apsižvalgyti ir tik tada pradėti veikti.

4. Taupyk kitų žmonių laiką.

Prieš siųsdami informaciją pagalvokite, ar ji įdomi, naudinga ir reikalinga tiems, kam siunčiate.

5. Sukurk gerą savo įvaizdį internete.

Internete būsite vertinamas pagal tinkamą reakciją į kito nuomonę ir pagal gebėjimą rašyti: aiškai,

logiškai dėstyti mintis bei nedaryti gramatinių klaidų.

6. Dalykis savo žiniomis.

Jei sužinojote ko nors naudingo ir įdomaus, pasidalykite informacija su kitais asmenimis.

7. Valdyk savo jausmus.

Internete galima išsakyti savo tvirtą nuomonę, tačiau nepatartina piktybiškai rašyti grandininius

laiškus, šmeižti ir žeminti kitus pašnekovus.

8. Gerbk kitų žmonių privatumą.

Tramdykite norą skaityti kitų asmenų elektroninius laiškus ir pokalbių žinutes.

9. Nepiktnaudžiauk savo padėtimi.

Niekuomet nesipuikuokite savo žiniomis ar padėtimi. Pavyzdžiui, sistemos administratorius

niekuomet neturėtų skaityti privačių laiškų.

10. Atlaidžiai žiūrėk į kitų žmonių klaidas.

Visuomet pasitaiko įvairių pašnekovų, į kurių daromas klaidas reiktų žvelgti atlaidžiai, reaguoti

ramiai, nepulti tuojau mokyti. Informuoti apie klaidas reiktų kuo mandagiau, privačiu laišku,

nerodant nepasitenkinimo.

Laikydamiesi interneto etiketo taisyklių bendravimas internete bus paprastesnis ir malonesnis.

4.3. Piratavimas ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su programinės įrangos licencijos, piratavimo sąvokomis.

Susipažinsite su piratavimo rūšimis ir bausmėmis, skiriamomis už

nelegalų programinės įrangos naudojimą.

Įjungę kompiuterį ne kiekvienas pagalvojame, ar teisėtai naudojame programinę įrangą,

įdiegtą kompiuteryje. Teisę naudotis programine įranga mums suteikia programinės įrangos

licencija.

Programinės įrangos licencija – tai dokumentas, nurodantis, kokiomis sąlygomis naudotojas

gali naudotis programine įranga.

Programinę įrangą yra paprasta ir nebrangu kopijuoti, todėl, įsigydamas ją, naudotojas netampa jos

pilnaverčiu savininku, tačiau jam tik suteikiamos licencijoje numatytos teisės. Būtina suprasti ir

sutikti su licencijoje esančiomis taisyklėmis. Dažniausiai taisyklėse nurodyta apie suteikiamą teisę

įdiegti programinę įrangą viename kompiuteryje ir padaryti vieną atsarginę kopiją. Jei programinė

įranga kopijuojama, platinama ar įdiegiama ne pagal licencijos nuostatas, t. y. apsikeičiama diskais

su draugais ir bendradarbiais ar pagaminamos kopijos, pažeidžiamas autorių teisių įstatymas.

Piratavimas – neteisėtas programinės įrangos naudojimas.

Programinės įrangos piratavimas, kuris anksčiau reikalavo sudėtingų kompiuterių kodų žinojimo,

dabar vykdomas vienu pelės klavišo spustelėjimu, todėl kas dieną jis vis didėja ir tobulėja.

Skiriamos penkios programinės įrangos piratavimo rūšys:

1. Licencijos vienam naudotojui įsigijimas, bet prekės panaudojimas tinklo

kompiuteriuose arba serveryje (angl. softloading);

2. Gaminimas, platinimas ir (arba ) pardavimas kopijų, kurios atrodo kaip pirktos iš

teisėtų šaltinių;

3. Programinės įrangos nuoma be autorių teisių turėtojo leidimo;

4. Programinės įrangos, kuri buvo „išpakuota“ arba atskirta nuo produktų, su kuriais

orginale turi būti parduodama kartu, platinimas ir (arba) pardavimas;

5. Nukopijavimas teisėtos programinės įrangos iš interneto ar elektroninės skelbimų

lentos be autorių teisių turėtojo žinios ir leidimo.

65

Naršydami internete piratavimo požymių galite pastebėti svetainėse, kurios suteikia galimybę

nemokamai atsisiųsti arba apsikeisti programine įranga, interneto aukcionuose, siūlančiuose

suklastotą, autorių teises pažeidžiančią programinę įrangą, kompiuterių tinkluose, kurie įgalina

neteisėtą autorių teisės saugomų programų atsisiuntimą. Norint pažaboti neteisėtos programinės

įrangos platintojus ir naudotojus buvo įvesti įstatymai, kuriuose numatytos tokios bausmės:

laisvės atėmimas iki dešimties metų;

piniginės baudos;

turto konfiskavimas.

Tačiau nepaisant įvestų baudų, programinės įrangos nelegalus naudojimas klesti. 4.3.1. Užduotis. Patikrinkite, ar Jūsų kompiuteryje yra įdiegta legali

programinė įranga (peržiūrėkite kompiuteryje įdiegtas taikomąsias programas ir

paieškos sistemoje raskite informaciją, ar jos yra nemokamos).

PASITIKRINKITE:

1. Ką vadiname kompiuterių tinklu? Koks yra didžiausias kompiuterių tinklas

pasaulyje? Kokios kompiuterių tinklų teikiamos paslaugos?

2. Ką vadiname intranetu? Kokia jo paskirtis?

3. Ką vadiname ekstranetu? Kokia jo paskirtis?

4. Ką vadiname virtualia mokymosi aplinka? Kokios jos funkcijos?

5. Pateikite elektroninių leidinių pavyzdžių.

6. Pagal kokius požymius gali būti klasifikuojami elektroniniai leidiniai?

7. Ką vadiname internetinėmis šiukšlėmis? Kaip nuo jų apsisaugoti?

8. Ką vadiname interneto etiketu?

9. Ką vadiname piratavimu? Kokios numatomos bausmės už piratavimą?

V. TINKLALAPIŲ RENGIMO PRADMENYS

1. Tinklalapio planavimas

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite, nuo ko pradėti norint kurti tinklalapį.

Sužinosite, kodėl dizainas ir tinklalapio funkcionalumas yra

neatsiejami dalykai.

Norėdami sukurti patrauklų lankytojams tinklalapį, prieš įgyvendindami savo norus, turite

gerai apgalvoti, ką norėsite jame parodyti. Kai turėsite tinklalapio kūrimo idėją, temą ir tikslus,

reiks pagalvoti ir apie tinklalapio funkcionalumą bei išvaizdą.

Tinklalapio funkcionalumas priklauso nuo jo teikiamų paslaugų. Reikia suplanuoti, ar

rinksite informaciją apie tinklalapio lankytojus, kokia bus tinklalapio failų hierarchija, kokia

tinklalapyje bus navigacija. Tik tada galima planuoti tinklalapio išvaizdą.

Tinklalapio išvaizdos arba kitaip vadinamo dizaino kūrimas prasideda nuo tinklalapio

išvaizdos maketo. Maketas gali būti įvairus: nuo piešinio ant popieriaus iki maketo, sukurto

kompiuterine programa. Bet kuriuo atveju teks galutinį tinklalapio dizaino maketą paruošti

kompiuteriu.

Keletas pagrindinių principų, kurių neverta pamiršti:

1. Tinklalapio persiuntimo į Jūsų kompiuterį laikas turi būti kuo trumpesnis (iki 15 s), kadangi

laukimas kelias minutes, kol naršyklėje atsivers tinklalapio pradžios puslapis nemaloniai

nuteiks ne vieną tinklalapio lankytoją. Todėl tinklalapio pradžios puslapis turi būti kuo

paprastesnis, jame neturi būti naudojama ypatingai daug animacijos ir paveikslėlių, kadangi

jų siuntimas į kompiuterį gali užtrukti.

2. Tinklalapis turi būti kuo paprastesnis, tačiau paliekantis įspūdį.

3. Tinklalapyje pateikiama svarbi informacija turi būti talpinama tinklalapio pradžios

puslapyje.

66

4. Minimizuokite tinklalapyje garsinių failų naudojimą, nes jų apimtis yra didelė, todėl jų

persiuntimui į lankytojo kompiuterį užims daug laiko. Jei naudosite garso failus, būtinai turi

būti garso išjungimo galimybė.

5. Kurdami tinklalapio išvaizdos maketą, atsargiai naudokite spalvas – spalvotas arba margas

tinklalapio fonas užgoš tekstą. Patartina kuriant tinklalapį naudoti tris ar keturias spalvas.

6. Visa, kas yra pateikta internete, gali būti kopijuojama be kokių tai apribojimų. Todėl, jei

informacija puslapyje yra svarbi ar dėl kažkokios kitos priežasties negali būti laisvai

platinama, būtina apie tai perspėti lankytojus. 1.1.Užduotis. Suplanuokite mokyklos bibliotekos tinklalapį (kokia informacija

ten bus talpinama, koks tinklalapio dizainas ir kt.).

2. Tinklalapių kūrimas naudojant SeaMonkey Composer įrankį

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite apie tinklalapių kūrimui skirtas rengykles;

Naudodamiesi tinklalapių kūrimo rengykles sukursite tinklalapį.

Internete esančių tinklalapių skaičius kasmet padadidėja apie du kartus. Viena iš priežaščių,

kodėl tiek daug tinklalapių −vizualių (WYSIWYG) kūrimo įrankių buvimas.

WYSIWYG − (angl. What You See Is What You Get) − tai, ką matote atitinka tai, ką gausite.

Dažniausiai vartojama sąvoka reiškia, kad redaguojamo teksto išvaizda ekrane bus identiška

ant popieriaus išspausdinto teksto išvaizdai.

Šių įrankių pagalba tinklalapius gali sukurti ne tik profesionalas. Vieni populiariausių

tinklalapių kūrimo įrankių yra Macromedia Dreamweaver, Macromedia HomeSite, MS FrontPage

ir kt.

Panagrinėkime nemokamą SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį. Šis įrankis

sukurtas Seymonkey organizacijos, ir yra viena iš Seamonkey siūlomo programų paketo dalis.

Nesudėtinga ir lietuviška naudotojo sąsaja padės greitai ir be jokių programavimo žinių sukurti

paprastus tinklalapius.

2.1 pav. SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankio pradinis langas

Tinklalapių kūrimo įrankio pagrindinis langas nėra perkrautas nereikalingomis funkcijomis.

Viršutinėje dalyje pateikiama meniu juosta (2.2 pav.). Meniu juostoje yra devyni meniu: Failas,

Taisa, Rodymas, Intarpai, Formatas, Lentelė, Priemonės, Langas, Žinynas.

67

2.2 pav. Meniu

Failo meniu pateikiamos funkcijos, skirtos tinklalapio atvėrimui, išsaugojimui,

publikavimui, tinklalapio nuostatoms nustatymui ar darbo pabaigimui. Taisos meniu − funkcijos,

skirtos tikrinti rašybai, atšauti veiksmus, pažymėti, iškirpti ir t.t. Rodymo meniu – funkcijos, skirtos

nustatyti, kaip bus atvaizduojamas tinklalapis (pradedantiesiems siūloma nustatyti normalųjį

rėžimą, kuriame vaizdas bus atvaizduojamas kaip teksto rengyklėje). Intarpų meniu pateikiamos

funkcijos, skirtos tam tikrų objektų įterpimui: paveikslėliui, lentelei, nuorodai, žymei ir t.t. Formato

meniu skirtas teksto formatavimui: teksto šrifto, dydžio, stiliaus, spalvos pakeitimui, eilutės ar

pastraipos lygiavimo nustatymui. Lentelės meniu – lentelės sukūrimui, eilučių, stulpelių įtraukimui,

panaikinimui, langelių suliejimui, lentelės savybių nustatymui. Priemonių meniu skirtas tinklalapių

kūrimo įrankio priedų tvarkymui. Lango meniu – papildomoms SeaMonkey paketo programoms

iškviesti skirtas meniu. Žinyne galite rasti informaciją, kaip naudotis tinklalapių kūrimo įrankio

funkcijomis. Norint atverti meniu ir nurodyti reikiamą funkciją, reikia spragtelėti meniu vardą, o po

to funkciją.

Po pagrindine meniu juosta pateikiama įrankių juosta (2.3 pav.), kurioje pagrindinės

tinklalpių kūrimui skirtos funkcijos: naujo failo sukūrimas, seno failo atvėrimas, failo išsaugojimas,

publikavimas, naršyklėje atvaizdavimas, atspausdinimas, nuorodos (toliau − saito), paveikslėlio,

lentelės įterpimas, rašybos tikrinimas.

2.3 pav.Įrankių juosta

Antroji įrankių juosta (2.4 pav.) skirta teksto formatavimui. Galimybė pasirinkti teksto

spalvą, dydį, stilių, lygiavimą.

2.4 pav.Įrankių juosta

Kiekvienas sukurtas tinklalapis turi būti išsaugotas html formatu, pvz.: biblioteka.html.

2.1.Užduotis. Sukurkite tinklalapį(parašykite tam tikrą tekstą), jį išsaugokite

kompiuteryje. Atverkite sukurtą tinklalapį naudodamiesi naršykle.

3. Tinklalapio kūrimas

3.1. HTML kalbos samprata

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsime su HTML kalba.

HTML (angl. Hypertext Markup Language, lt. Hipertekstų ženklinimo kalba) – tai

hipertekstams užrašyti skirta kalba, naudojama pateikti turinį internete.

Tai pagrindinė tinklalapių kūrimo kalba. Pagrindinė šios kalbos savybė − struktūrinių,

prasminių ar informacinių teksto dalių ženklinimas specialiomis komandomis, kurios vadinamos

gairėmis.

Hipertekstinis dokumentas – elektroninis dokumentas, kurio tekstas siejamas saitais.

Oficialiai HTML kalbos pirmoji versija pasirodė kartu su žiniatinkliu 1991 m. pradžioje. Tada

buvo įkurta ir šios kalbos rekomenduojamų standartų kūrimo organizacija − World Wide Web

Consorcium (W3C) – kurią sudaro žymiausių informacinių technologijų įmonių atstovai. 3.1.Užduotis. Padiskutuokite su kolegomis, ar esate girdėję apie HTML ženklinimo

kalbą. Jei taip, gal teko ja kurti tinklalapius?

68

3.2. Hipertekstinio dokumento struktūra

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su hipertekstinio dokumento struktūra.

Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet

kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Elemento atributai turi

vardą ir reikšmę.

HTML kalba parašytas dokumentas − tai teksto dokumentas, kuriame tekstas suženklintas

specialiomis tekstinėmis komandomis − gairėmis. Tai reiškia, kad HTML kalba parašytame

dokumente vartojami tik spausdinami raštmenys: raidės, skaitmenys, skyrybos ir kiti spausdinami

kompiuterio abėcėlės ženklai, pvz.: !, $, *, #, +, ir panašiai.

HTML gairės užrašomos tarp ženklų < >, pvz.: <head>, <body>, <table>, <form>, <frame> ir

t. t. Gairės gali būti pavienės arba porinės.

Pavienės – gairės, neturinčios galiojimo pabaigos žyminčios gairės, pvz. gairė <br>.

Porinės – gairės, turinčios galiojimo pabaigą žyminčią gairę, pvz.: <body> </body>

Gairėmis suženklinamas visas tinklalapio tekstas − nurodoma, kaip turi būti vaizduojamas

tekstas, kur ir kokios iliustracijos ar įvairialypiai (multimedijos) dokumentai turi būti įterpti,

parenkamos jų savybės.

HTML elementai susideda iš trijų dalių:

gairės galiojimo pradžia <gairės pavadinimas>;

tam tikro kiekio turinio, kuris yra visa gairės galiojimo sritis;

gairės galiojimo pabaiga </gairės pavadinimas>(jei gairė yra porinė).

Naudojant vienam elementui keletą porinių gairių, rekomenduojama laikytis apgaubimo principo,

kai vėliau atidarytas elementas turi būti uždaromas anksčiau:

<gairė1> tekstas <gairė2> tekstas </gairė2> </gairė1>

Neteisingas kelių žymų naudojimo pavyzdys:

<gairė1> tekstas <gairė2> tekstas </gairė1> </gairė2>

Kiekviename taisyklingai suformuotame hipertekstiniame dokumente turi būti keletas

būtinų gairių:

1. <html> − visi hipertekstinai dokumentai prasideda šia gaire, kuri informuoja naršyklę, kad

dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus.

2. <head> − tai hipertekstinio dokumento antraštė, nurodanti įvairią techninę informaciją,

pvz.: dokumento autorių, programą, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų

lentelę ir kt.

3. <title> − tai hiptekstinio dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas naršyklės lango

titulinėje eilutėje.

4. <body> − tai pagrindinė hipertekstinio dokumento dalis, susidedanti iš HTML gairių ir

teksto.

Pavyzdys Rezultatas

<html>

<head>

<title>Puslapio pavadinimas</title>

</head>

<body>

Pradedamas kurti tinklalapis

</body>

</html>

Pastaba: nėra jokio skirtumo, didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis rašysite HTML gaires.

<HTML> reiškia tą patį, ką ir <html>. Tačiau patartina rašyti mažosiomis raidėmis.

69

3.2.1.Užduotis. Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį,

tinklalapio kūrimui skirtoje srityje parašykite tekstą. Pasirinkite HTML rodymo

rėžimą (Rodymas−>Pirminis tekstas). Atkreipkite dėmesį į pagrindines

hipertekstinio dokumento žymes. Savo kuriamam tinklalapiui suteikite pavadinimą.

Dokumentą išsaugokite ir naršykle atverkite išsaugotą dokumentą.

3.3. Tekstas hipertekstiniame dokumente

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su teksto ženklinimo gairėmis hipertekstiniame dokumente.

Pagrindiniai trys teksto stiliai yra jau seniai įprasti: pusjuodis (bold), pasviręs (italic) ir pabrauktas

(underline). Juos atitinka gairės <b>,<i> ir <u>:

Gairės

pradžia

Gairės pabaiga Pavyzdys

<b> </b> Šis tekstas pusjuodis ir geriau matomas

<i> </i> Tai pasviręs tekstas

<u> </u> Pabrauktas tekstas

Pavyzdys Rezultatas

<body>

<div> <b>Tekstas pusjuodis</b></div>

<div> <i>Tekstas pasviręs</i></div>

<div> <u>Tekstas pabrauktas</u></div>

</body>

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, nustatykime tekstui paryškintą,

pasvirusį ir pabrauktą stilių. Pirmiausia tinklalapio kūrimui skirtoje srityje parašykite tekstą, jį

pažymėkite ir spauskite atitinkamą funkciją. Pusjuodžiui tekstui nustatyti spauskite ,

pasvirusiam tekstui nustatyti – , pabrauktam – . Arba Formatas−> Teksto stilius

išsiskleidusiame meniu pasirinkite norimą teksto stilių.

Hipertekstiniuose dokumentuose tekstui galima naudoti daugumą teksto formavimo

galimybių, naudojamų šiuolaikinėse tekstų rengyklėse, tokiose kaip MS Word. Tekstas

hipertekstiniame dokumente rodomas tokiu šriftu ir spalva, kokie būna nurodyti naršyklėje ar

hipertekstinio dokumento gairėje <body>. Yra galimybė skirtingoms teksto dalims naudoti

skirtingus šriftus ir spalvas. Šrifto ir spalvos keitimui naudojama gairė <font>.

Gairės

pavadinimas Trumpas

aprašymas

Pavyzdys, rezultatas

<font face

="Šrifto

pavadinimas"

> tekstas,

kurio šriftas

bus keičiamas

</font>

Tekstas bus

vaizduojamas tokiu

šriftu, koks

nurodytas, jei toks

šriftas yra lankytojo

kompiuteryje.

<font face="Courier New"> Tekstas </font>

70

<font

color="#rrggb

b">Tekstas,

kurio spalva

bus keičiama

</font>

Tekstas

vaizduojamas

spalva, nurodyta

spalvos pavadinimu

arba kodu (#rrggbb).

<font color = "yellow" >Geltona </ font >

ARBA

<font color = "#00CC33"> Žalia </font>

<font

size="dydis">

Tekstas, kurio

dydis bus

keičiamas

</font>

Nurodo teksto dydį.

Leistini skaičiai nuo

1 iki 7. 1 atitinka 9

taškų dydį, o 7 – 36

dydį. Dydis gali būti

nurodomas ir reliatyviai: −3, −2, −1, +1, +2, +3 – nurodo, kiek turi pasikeisti raidžių dydis, lyginant su naudojamomis

<font size= 3> Trys </font >

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, nustatykime teksto šriftą,

spalvą ir dydį didelis. Pirmiausia tinklalapio kūrimui skirtoje srityje parašykite tekstą, jį pažymėkite

ir spauskite atitinkamą funkciją. Teksto šriftui nustatyti pasirinkite Formatas −> Šriftas, kurio

išsiskleidusiame meniu galite pasirinkti šrifto pavadinimą. Teksto spalvą galite nustatyti dviem

būdais: pirmasis – pažymėjus tekstą ir paspaudus įrankių juostoje ; antrasis − pažymėjus tekstą

pasirinkite Formatas−>Teksto spalva. Teksto dydį galite nustatyti taip pat dviem būdais: pirmasis –

pažymėjus tekstą paspausti įrankių juostoje , kurie padidins arba sumažins tekstą; antrasis

– pažymėjus tekstą pasirinkti Formatas − >Dydis.

Pavyzdžiui, teksto šriftas − Arial, spalva − #0000FF, dydis − x didelis”, gaunamas rezultatas bus

toks:

Arial šrifto x didelio dydžio mėlynos spalvos tekstas

3.3.1. Užduotis. Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį,

tinklalapio kūrimui skirtoje srityje parašykite tekstą ir nustatykite jam

Courier New šriftą, dydį didelis bei žalią spalvą. Pabandykite pakeisti teksto

dydį ir spalvą dviem būdais.

3.4. Pastraipos

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su pastraipų ženklinimu hipertekstiniame dokumente.

Pastraipoms ženklinti skirtos gairės grupuoja, išskiria tekstą į tam tikras dalis.

Hipertekstiniame dokumente esantį tekstą naršyklė pati automatiškai dalija į eilutes pagal naršyklės

lango plotį ir ignoruoja visus formatavimo simbolius.

Gairės

pavadinimas Trumpas

aprašymas

Pavyzdys, rezultatas

71

<p> Tekstas

</p>

Tekstas atskiriamas į

pastraipas, tarp kurių

paliekama tuščia

eilutė.

<p>Pastraipos tekstas</p>

<div> Tekstas

</div>

Tekstas atskiriamas į

pastraipas, tarp kurių

nepaliekama tuščia

eilutė.

<div>Pastraipos <i><div></i> tekstas</div>

<div> Kitos pastraipos <i><div></i>

tekstas</div>

<br> Tekstas perkeliamas

į kitą eilutę.

<div>Tekstas<br>

Tekstas </div>

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, sukurkime teksto pastraipą. Įrankių

juostoje nustatome ir tinklalapio kūrimui skirtoje srityje parašykime

tekstą.

Jei rašydami tekstą paspausime mygtuką Enter, tekstas bus nukeliamas į kitą eilutę (naudojama

gairė <br>). 3.4.1. Užduotis. Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį,

tinklalapio kūrimui skirtoje srityje įkelkite daug teksto. Tekstą suskirstykite

į pastraipas.

3.5. Lentelės kūrimas

ŠIAME SKYRELYJE:

72

Susipažinsite su lentelės sąvoka, bei jos ženklinimo gairėmis

hipertekstiniame dokumente.

Lentelės − lengvai suprantamas informacijos pateikimo tinklalapyje būdas. Lentelėms

ženklinti naudojama gairė <table>.

Lentelę sudaro eilutės ir stulpeliai. Tiek eilutėms, tiek stulpeliams formuoti yra atskiros gairės,

eilutėms − gairė <tr> (angl. Table Row) , kurios pabaiga žymima</tr>, o stulpeliams − <td>

(angl. Table Data), kurios pabaiga − </td>.

Pavyzdys Rezultatas

<table >

<tr>

<td>Pirma eilutė, pirmas

stulpelis</td>

<td>Pirma eilutė, antras stulpelis</td>

</tr>

<tr>

<td>Antra eilutė, pirmas stulpelis</td>

<td>Antra eilutė, antras stulpelis</td>

</tr> </table>

Gairė <caption> yra skirta lentelės pavadinimui, o gairė <th> (angl. Table Header) skirta atskirų

stulpelių pavadinimams.

Pavyzdys Rezultatas

<table >

<caption> Lentelės pavadinimas

</caption>

<tr><th> Pirmas stulpelis </th> <th>

Antras stulpelis </th>

</tr>

<tr>

<td>Informacija</td>

<td>Informacija</td>

</tr>

</table>

Gairė <table> turi papildomus atributus, galinčius pakeisti lentelės vaizdą:

align ="left|center|right" − atributas leidžia lygiuoti lentelę hipertekstiniame dokumente: į

kairę, į dešinę puses ir į centrą.

width ="taškai|procentai" − nurodo, kokio pločio turi būti lentelė. Galimi du nurodymo

būdai: absoliutus ir relatyvus. Pirmu atveju nurodoma, kiek tiksliai taškų turi užimti lentelė

(width = 250), antru − kiek procentų hipertekstinio dokumneto pločio turi užimti lentelė

(width="50%" – pusę hipertekstinio dokumento pločio).

border − nurodo, kokio storio (kiek taškų) turi būti lentelę ribojantys rėmeliai. Jei atributas

nurodomas be konkrečių skaičių ar nenurodomas, tai lentelės rėmeliai bus tokio storio, kokie

yra nustatyti naršyklėje (dažniausiai 1 taškas), o jei bus nurodyta border=0, tai rėmelio iš

viso nebus.

cellspacing ="taškai" − kiekvienas lentelės langelis hipertekstiniame dokumente gali būti

atskirtas nuo kitų langelių, o šis atributas nustato, kokio pločio bus skiriamoji langelių

erdvė.

cellpadding ="taškai" − nurodo, koks turi būti atstumas tarp informacijos langelio viduje ir

langelio rėmelio.

73

bgcolor="spalvos_kodas" − šiuo atributu galima nustatyti lentelės fono spalvą.

background="nuoroda į grafinę bylą" − galimybė lentelės fonu nurodyti grafinį vaizdą.

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, sukurkime lentelę Pasirinkime

įrankių juostoje lentelės kūrimo funkciją. Pasirodžiusiame lange (3.5.1 pav) nustatome stulpelių,

eilučių skaičių, lentelės plotį procentais arba taškais beiii rėmelių storį.

3.5.1 pav. Lentelės įterpimo langas

Norėdami pakeisti lentelės dydį, tai galime padaryti pelyte temdami lentelės rėmus į kairę ar

į dešinę. Kitas lentelės savybes galima nustatyti pasirinkę meniu Lentelė. Į lentelės langelius galite

rašyti tekstą, įkelti paveikslėlius.

3.6.1. Užduotis. Hipertekstiniame dokumente sukurkite dvi lenteles. Vienai

suteikite 300 taškų plotį, antrai – 100 proc. Į lenteles langelius įrašykite

tekstą. Pirmoje lentelėje tekstą lygiuokite pagal kairįjį lentelės kraštą,

antroje – centruokite. Pakeiskite pirmos lentelės fono spalvą, o antroje

lentelėje – teksto spalvą ir dydį. Hipertekstinį dokumentą išsaugokite.

Naršyklės lange atverkite išsaugotą dokumentą ir pabandykite sumažinti naršyklės

langą. Ką pastebite?

3.6. Grafiniai vaizdai hipertekstiniame dokumente

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su pastraipų ženklinimu hipertekstiniame dokumente.

Tvarkingas ir gražus teksto išdėstymas tinklalapyje bus patrauklus tinklalapio lankytojams.

Patrauklumo tinklalapiui suteiks grafiniai vaizdai. Grafiniams vaizdams įterpti naudojama gairė

<img> (ang. Image). Grafinis vaizdas turi būti gif, jpeg ar png formato. Tinklalapio grafiniai

vaizdai turi būti saugomi tame pačiame aplanke, kuriame išsaugotas pagrindinis hipertekstinis

dokumentas. Jei tinklalapyje yra keli grafiniai vaizdai, patartina jiems sukurti atskirą aplanką, skirtą

tik grafiniams vaizdams. 3.6.1. Užduotis. Naudodamiesi paieškos sistemą, raskite kelis grafinius vaizdus.

Juos išsaugokite kompiuteryje.

Grafinius vaizdus aprašančios gairės atributai:

alt="tekstas" − naudojama kaip alternatyva vaizdui, jei dėl kažkokių priežasčių grafinis

vaizdas neatvaizduojamas. Tada vietoje grafinio vaizdo bus rašomas nurodytas tekstas. Šio

atributo naudojimas nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas.

align="left |right |top |texttop |middle |absmiddle |baseline |bottom|absbottom" − nurodo,

kokia bus grafinio vaizdo padėtis kitų hipertekstinio dokumento objektų atžvilgiu.

border="taškai" − nurodo, kokio storio bus rėmelis aplink grafinį vaizdą. Dažnai jis

daromas lygus nuliui, nes tada vaizdas neišsiskiria iš hipertekstinio dokumento.

Pavyzdys Paaiškinimas Rezultatas

74

<img

src="gele.jpg"

width="100"

height="100"

border="0"

align="left"

alt="Gėlė">

Paveikslėlio plotis 100

taškų, aukštis 100 taškų,

rėmelio storis 0 taškų,

kairinė lyg, iuotė,

alternatyvus tekstas −

„Gėlė“.

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, įkelkime paveikslėlį. Įrankių

juostoje pasirinkime Paveikslas ir pasirodžiusiame lange (3.6.1 pav) nurodome, kokį paveikslėlį

atvaizduosime tinklalapyje, jo alternatyvų tekstą, matmenis, lygiavimą pagal kitus tinklalapio

elementus bei galime nustatyti paveisklėlio rėmelio storį.

3.6.1 pav. Paveikslėlio savybėms nustatyti skirtas langas

Norėdami nuspalvinti tinklalapio foną tam tikra spalva arba panaudoti grafinį vaizdą tinklalapio

fone, reikia nurodyti tam tikrus gairės <body> atributus:

bgcolor="spalvos kodas|vardas" − nurodo, kokios spalvos bus viso hipertekstinio

dokumento fonas;

text="spalvos kodas|vardas" – nurodo tinklalapio teksto spalvą.

link="spalvos kodas|vardas" – nurodo tinkalalpio lankytojo neaplankytų saitų spalvą.

vlink="spalvos kodas|vardas" − nurodo tinkalalpio lankytojo aplankytų saitų spalvą.

alink="spalvos kodas|vardas" − nurodo saitų spalvą tuo metu, kai lankytojas pelyte užeina

ant saito.

background="bylos_vardas|nuoroda" − nurodo, koks failas bus naudojamas kaip fonas

hipertekstiniame dokumente. Paprastai tai būna nedidelis grafinis fragmentas, kartojamas

tiek kartų, kol užpildo visą hipertekstinio dokumento foną.

Pavyzdys Rezultatas

75

<body bgcolor = "yellow" text =

"blue">

<div>TEKSTAS</div>

</body>

3.6.2. Užduotis.Įterpkite į hipertekstinį dokumentą kompiuteryje išsaugotus

paveikslėlius. Paveikslėlius centruokite, suteikite jiems alternatyvius tekstus.

3.6.3. Užduotis. Pakeiskite hipertekstinio dokumento fono spalvą.

3.7. Saitai

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsite su nuorodų ženklinimu hipertekstiniame dokumente.

Hipertekstiniai dokumentai išsiskyrė kaip atskira informacijos pateikimo grupė ne todėl, kad

taip galima patogiai perduoti tekstą ir vaizdus, bet todėl, kad jie turi saitus − aktyvius teksto

elementus, kurių pagalba galima pereiti iš vieno dokumento į kitą, nesvarbu, kur kitas dokumentas

yra: tame pačiame kompiuteryje ar kitame pasaulio krašte, svarbu, kad jis egzistuoja ir yra teisingai

nurodyta jo dislokacijos vieta. Lankytojui tai suteikia galimybę klavišo paspaudimu lengvai keliauti

tinklalapiais. Paprastai saitai (angl. Hyperlinks) išskiriami iš teksto spalva ir pabraukimu, todėl būna

nesunkiai atpažįstami viso teksto fone. Saitams formuoti naudojama gairė <a> (ang. Anchor). Jei

kūriamas tinklalapis turi daug dokumentų, patariama juos saugoti tik hipertekstiniams

dokumentams skirtame aplanke.

Saitai gali būti kelių tipų:

Reliatyvus saitas − saitas į dokumentą, esantį kitame aplanke.

Pavyzdžiui: <a href ="../kitas/antras.html">Antras puslapis</a>.

Absoliutus saitas − saitas į dokumentą, esantį kitame aplanke, pradedant pagrindiniu

aplanku. Pavyzdžiui:<a href ="/lankytojas//HTML/kitas/antras.html">Antras puslapis</a>.

Bendrasis saitas − saitas į dokumentą, dažniausiai (bet ne būtinai) esantį kitame

kompiuteryje, naudojanat universalų informacijos šaltinio adresą. Pavyzdžiui: <a href

="http://www.geras.lt/projektas/antras.html">Antras puslapis</a>.

Patarimas: Jei norite sukurti saitą laiškui išsiųsti, rašykite taip: <a href="mailto: elektroninio

pašto adresas">. Saitas kreipiasi į pašto programą, ir nurodytu adresu siunčiamas laiškas.

Naudodami SeaMonkey Composer tinklalapių kūrimo įrankį, sukurkime saitą. Įrankių

juostoje pasirinkime Saitas ir pasirodžiusiame lange (3.7.1 pav.) nurodome tekstą ir dokumentą, su

kuriuo bus siejamas tekstas. Jei dokumentas yra tame pačiame aplanke, kuriame išsaugotas

pagrindinis hipertekstinis dokumentas, tada pakanka jį pasirinkti paspaudus mygtuką Pasirinkti

failą. Jei kuriame saitą su internete esančiu hipertekstiniu dokumentu, turime nurodyti jo URL

adresą.

76

3.7.1 pav. Saito savybėms nustatyti skirtas langas

3.7.1. Užduotis. Hipertekstiniame dokumente sukurkite kelius saitus. Vieną – į

interneto tinklalapį, antrą – į kompiuteryje esantį dokumentą.

Saitais susieti galima ne tik dokumentus, bet ir viename dokumente esančius elementus

(naudojama, kai dokumente pateikiama daug informacijos). Tam naudojamas papildomas atributas

name="vardas". Tarkime, Jūsų dokumente yra tam tikra vieta, į kurią reikia kreiptis iš kitos to

paties dokumento vietos. Tada toje dokumento vietoje, į kurią bus kreipiamasi, reikia įterpti saito

gairę su atributu name="vardas". Taigi, rašoma:

<a name="vardas"> galimas tekstas arba jo nėra </a>.

Toje dokumento vietoje, iš kurios kreipiamasi, nurodomas saitas į reikiamą vietą tokiu būdu:

nerašome dokumento pavadinimo, o nurodome tik vietos vardą, kurį nurodėme atribute name, prieš

kurį parašome ženklą # :

<a href ="#vardas">Saitas į kitą to paties dokumento vietą</a>.

Yra galimybė iš vieno dokumento kreiptis į kito dokumento tam tikrą vietą. Tokiu atveju saito gairė

atrodys taip:

<a href="antras.html#vardas> Saitas į kito dokumento tam tikrą vietą </a>.

Tinklalapių kūrimo įrankyje SeaMonkey Composer saitas į dokumento tam tikrą vietą

kuriamas naudojant Žymės funkciją ( Intarpai−> Žymė). 3.7.2. Užduotis. Hipertekstiniame dokumente įkelkite daug teksto, kurį

suskaidykite į pastraipas. Dokumento pradžioje sukurkite saitus į to paties

dokumento tam tikrą pastraipą.

3.8. HTML rengyklių apžvalga

ŠIAME SKYRELYJE:

Susipažinsime su HTML rengyklių gausa, pagrindinėmis jų savybės, nauda.

Tinklalapių kūrimui skirtų įrankių yra labai daug ir įvairių. Vieni geresni, kiti blogesni, treti

brangesni, ketvirti pigesni. Visi turi savo pliusų ir minusų, todėl kiekvienas tinklalapio kūrėjas turi

pasirinkti labiausiai jo poreikius atitinkančią HTML rengyklę.

Apžvelkime populiaresnius įrankius.

Microsoft Front Page 2003

Šis tinklalapių kūrimui skirtas įrankis yra vienas populiariausių.

77

3.8.1 pav. MS Front Page 2003

MS Front Page 2003 suteikia galimybę naudojantis šablonais kurti tinklalapius.

Naudodamiesi projektavimo įrankiais, lengvai generuosite kodą, įgysite programavimo patirties ir

sukursite Jums reikalingą tinklalapį.

Daugiau apie MS Front Page 2003 galite paskaityti puslapyje

http://www.microsoft.com/lietuva/office/frontpage/prodinfo/overview.mspx.

NVU

Patogus ir galingas nemokamas įrankis, skirtas vizualiam HTML tinklalapių kūrimui, tinkantis

tiek pradedantiesiems (nėra būtina žinoti HTML kalbos, turi vizualias priemones), tiek

profesionalams (turi patogų tiesioginio HTML redagavimo komponentą).

3.8.2 pav. NVU

KompoZer

Patobulinta NVU versija – KompoZer įrankis. Šis įrankis yra nemokamas ir skirtas

pažengusiems tinklalapių kūrėjams. Daugiau apie KompoZer įrankį galite paskaityti puslapyje

http://www.kompozer.net/.

3.8.3 pav. KompoZer

OpenOffice.org HTML rengyklė OpenOffice.org HTML Editor – nemokama, turinti lietuvišką naudotojo sąsają HTML

rengyklė, hiperteksto tvarkymo programa, skirta interneto tinklalapiams kurti.

3.8.4 pav.OpenOffice.org

78

Macromedia HomeSite

Macromedia HomeSite − vienas iš populiariausių įrankių, labai universalus ir turintis daug

galimybių. Įrankis skirtas patyrusiems HTML kalbos žinovams.

3.8.5 pav. Macromedia HomeSite

AceHTML 5

Tai nemokamas HTML rengimo įrankis, pakankamai galingas ir turintis neblogų savybių −

HTML sintaksės tikrinimas, tarptautinių raidynų palaikymas, suderinamumas su Windows XP ir kt.

3.8.6 pav. AceHTML 5

Programa turi kodo šablonus, failų ir žymenų tvarkyklę, failų užkrovimo per FTP galimybę,

rašybos klaidų tikrinimą (reikalingas MS Word).

Daugiau apie AceHTML 5 galite paskaityti puslapyje

http://software.visicommedia.com/en/products/acehtmlfreeware/.

Macromedia Dreamweaver CS4

Macromedia Dreamwieaver CS4 skirtas profesionalams. Programa apima daugelį sričių:

vizualinius išdėstymo įrankius, programinio kodo redagavimo galimybę ir kt.

79

3.8.7. pav. Macromedia DreamWeaver CS4

Daugiau apie Macromedia Dreamweaver CS4 galite paskaityti puslapyje

http://www.adobe.com/products/dreamweaver/?promoid=BPDEC . 3.8.1. Užduotis. Padiskutuokite, kokiomis HTML rengyklėmis naudojotės?

4. DIZAINO ELEMENTAI TINKLALAPIUOSE

4.1. Spalvos dizaine

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite apie spalvų reikšmę tinklalapio dizaine.

Susipažinsite su spalvų parinkimo schemomis.

Spalvos tinklalapyje yra vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių gražų dizainą. Įsidėmėkite,

kad spalvos sukelia emocijas, kurios vienaip ar kitaip paveikia žmogaus būseną.

Kurdami tinklalapio dizainą, galime vadovautis spalvų ratu.

4.1.1 pav. Spalvų ratas

Standartiniame RYB (red, yellow, blue) spalvų modelio rate yra 3 pirminės spalvos: mėlyna,

raudona ir geltona. Iš jų sudaryti atspalviai yra antrinės ir tretinės spalvos. Antrinės spalvos yra

80

oranžinė, žalia ir violetinė, o tretinės – raudonai oranžinė, geltonai oranžinė, geltonai žalia

(liaudiškai – salotinė), mėlynai žalia, mėlynai violetinė ir raudonai violetinė (rausva, rožinė).

Antrinės spalvos gaunamos sumaišius dvi pirmines spalvas, o tretinės – sumaišius dvi antrines.

Spalvų ratas – tai vizualinė spalvų reprezentacija, kurioje susiję atspalviai vaizduojami aplink

apskritimą.

Kompiuterio vaizduoklio ekrane spalvos atvaizduojamos naudojant RGB modelį (Red,

Green, Blue (raudona, žalia, mėlyna).

4.1.2 pav. RGB modelis

Kompiuterio vaizduoklio ekrane pagal siunčiamus duomenis iš kompiuterio sisteminio

bloko atvaizduojamas skirtingas kiekvienos pirminės spalvos intensyvumas. Intensyvumas RGB

modelyje nurodomas procentėliai (nuo 0 iki 100 procentų) arba šešioliktaine skaičių sistema.

Pavyzdžiui, juodą spalvą galime nurodyti RGB(0, 0, 0), o nurodant šešioliktainiu skaičiumi –

#000000 arba raudoną spalvą: RGB(255, 0, 0), nurodant šešioliktainiu skaičiumi – #FF0000.

Parinkti spalvas tinklalapio dizainui galima naudojantis šiomis spalvų schemomis:

analogine – kai passirenkama viena bazinė spalva bei spalvos, esančias šalia pasirinktosios

spalvų rate. Pavyzdžiui, pasirinkus geltonai oranžinę spalvą kaip bazinę, papildomos spalvos

būtų geltona ir oranžinė. Ši spalvų schema stokoja kontrasto, tačiau čia yra didesnis spalvų

pasirinkimas ir visgi galima sukurti žaismingesnį dizainą. Analoginę spalvų schemą siūloma

naudoti kiek atsargiau negu monochromatinę, nes yra didesnė tikimybė sudarkyti dizainą.

4.1.3 pav. Analoginė spalvų schema

monochromatine − kai pasirenkama tik viena tam tikra spalva, o po to iš jos išvedami

papildomi tamsinti, šviesinti atspalviai. Ši schema patariama naudoti tada, kai norima

sukurti solidarumo įspūdį. Pasirinktos spalvos visada derės tarpusavyje ir nevargins akių,

tačiau stokos kontrasto ir svarbios informacijos išryškinimo.

4.1.4 pav. Monochomatinė spalvų schema

81

papildomąja− kai pasirenkama spalva iš spalvų rato ir mintyse nubrėžę statų skersmenį

pasirenkama antroji spalva. Papildomoji schema yra pati efektyviausia tuo atveju, kai

norima sukurti ryškų spalvinį kontrastą. Kontrastingos spalvos kur kas labiau atkreipia

dėmesį, jomis lengva išryškinti norimus dizaino elementus, tačiau tai pati pavojingiausia

spalvinė schema, nes netinkamas jos panaudojimas suteiks nepatrauklumo dizainui.

Nepatartina taip pat naudoti vieną papildomą schemą spalvos fonui, o kitą – tekstui.

Pavyzdžiui, fonas žalios spalvos, o tekstas– raudonos.

4.1.5 pav. Papildomoji spalvų schema

skiriamoja papildomąja − panašia schema į papildomąją, tačiau pagrindinis skirtumas, kad

didesnė spalvų pasirinkimo galimybė iš spalvų rato. Šiuo atveju pasirenkame pirmąją spalvą

iš rato, o iš jo priešingos pusės pasirenkame gretimas spalvas. Pavyzdžiui, pasirinkus

violetinę spalvą, papildomos spalvos yra geltona ir oranžinė.

4.1.6 pav. Skiriamoji papildomoji spalvų schema

Kaip ir papildomoji, skiriamoji papildomoji schema taip pat leidžia sukurti ryškų kontrastą,

tačiau šios schemos spalvos suteikia daugiau harmonijos. Pavojai ir galimos klaidos yra tos

pačios, kurios galioja ir papildomajai schemai.

trijų sudaromąja – kai išrenkamos 3 spalvos, atitolusios viena nuo kitos vienodu atstumu,

t. y. kiekviena spalva paimama kas 120 laipsnių. Pavyzdžiui, mėlynai violetinė, raudonai

oranžinė ir geltonai žalia.

4.1.7 pav. Trijų sudaromoji spalvų schema

Planuojant tinklalapio dizainą tinkamai pasirinkite spalvas, kadangi jų pasirinkimas turi labai

didelę reikšmę tinklalapio lankytojams. 4.1.1. Užduotis. Pasirinkite spalvų parinkimo schemą ir išrinkite savo

tinklalapiui spalvas pagal tai schemai būdingus spavos išrinkimo būdus.

4.2. Grafika dizaine

82

ŠIAME SKYRELYJE:

Sužinosite grafinių programų paskirtį ir naudą.

Grafikos sukūrimui (dizainui) reikalinga speciali programinė įranga, kuri dar kitaip

vadinama grafikos rengykle.

Grafikos rengyklė – tai programa, kuria kuriami grafiniai vaizdai.

Grafinių rengyklių nėra labai daug. Apžvelsime populiariausias programas:

Microsoft Office Paint − tai paprasta kompiuterinės grafikos rengyklė, pateikiama su

kiekviena Microsoft Windows operacine sistema. Galimybė išsaugoti jpeg, gif, tiff,png, bmp

tipų dokumentus.

4.2.1 pav. Microsoft Office Paint

OpenOffice.org Draw − viena iš OpenOffice.org paketo programų. Patogi ir turtinga

funkcijomis, nemokama ir turinti lietuvišką naudotojo sąsają grafikos regyklė. Joje yra

patogių darbo su paveikslėliais funkcijų: piešinius galima įvairiai sukioti, pjaustyti, išgauti

erdvinius efektus.

4.2.2 pav. OpenOffice.org

Adobe Photoshop – pati populiariausia grafikos rengyklė.

4.2.3 pav. Adobe Photoshop grafikos rengyklė

Populiarumo pagrindinė priežastis – „Adobe Photoshop“ turi be galo daug funkcijų, ja patogu

naudotis. Turint „Adobe Photoshop“, pakankamai patirties, įgūdžių ir talento, galima sukurti

stebuklus, tačiau tam reikia įgūdžių ir nemenkos pinigų sumos, kadangi ši programinė įranga

yra mokama. Daugiau apie grafikos rengyklę galima paskaityti adresu

http://www.adobe.com/products/photoshop/photoshop/.

Adobe Fireworks − grafikos rengyklė, analogiška „Adobe Photoshop“ programai.

4.2.4 pav. Adobe Fireworks rengyklė

83

Ja naudodamiesi galite kurti tinklalapių dizaino maketus, įvairius grafinius vaizdus ir kt.

Daugiau apie grafikos rengyklę galima paskaityti adresu

http://www.adobe.com/products/fireworks/.

Adobe Illustrator − tai dar vienas „Adobe“ produktas, kuris tobulinamas daug metų.

Pagrindinė šios grafikos rengyklės savybė – galimybė kurti vektorinius grafinius elementus.

4.2.5 pav. Adobe Illustrator rengyklė

Vektorinėje grafikoje atvaizdai yra matematiškai apskaičiuojami ir vaizduojami pagal tam tikras

taisykles, todėl vektorinius failus galima didinti neprarandant vaizdo kokybės. Dėl šios priežasties

„Adobe Illustrator“ plačiai naudojama spaudos darbams, nors, be abejonės, šią grafikos rengyklę

galima taikyti ir tinklalapių dizainų maketams (dizaino elementams, detalėms) kurti. Daugiau apie

grafikos rengyklę galima paskaityti adresu http://www.adobe.com/products/illustrator/ .

Pasirinkti iš pirmo karto labiausiai Jūsų poreikus atitinkančią grafikos rengyklę yra labai

sudėtinga. Todėl patogiausia atsisiųsti iš interneto 30 dienų bandomąsias rengyklių versijas ir

išbandyti jų funkcijas. 4.2.1. Užduotis. Pasidalinkite su kolegomis savo patirtimi, kurią įgijote

naudojant grafines rengykles.

4.2.2. Užduotis. Sukurkite mokyklos bibliotekos tinklalapį. Tinklalapyje turi

būti meniu, informacija apie Jūsų biblioteką, nuotrauku albumas, naudojant

spalvų parinkimo schemas – parinktos tinkamos spalvos.

PASITIKRINKITE:

1. Kokius dalykus reikia apgalvoti prieš kuriant tinklalapį? 2. Ką vadiname HTML kalba? 3. Ar galima sukurti tinklalapį, nežinant HTML kalbos? Kaip tai galima

padaryti?

4. Ką vadiname gaire, kokios jų rūšys? 5. Kuo hipertekstinis dokumentas skiriasi nuo paprasto

dokumento?

6. Kokiu modeliu atvaizduojamos spalvos kompiuteryje? 7. Kam yra naudojamos grafikos rengyklės? Pateikite grafikos rengyklių

pavyzdžių.

VI. SKYRIUS. MOKYKLOS BIBLIOTEKOS TOBULINIMAS IKT PAGRINDU

1 Skaitymo motyvacijos skatinimas naudojant IKT.

1.1 Mokyklos bibliotekos vaidmuo skatinant skaitymo motyvaciją.

ŠIAME SKYRELYJE

Susipažinsite su pagrindinėmis sąvokomis.

Sužinosite, kokios yra bibliotekos ir bibliotekininko galimybės

skatinti skaitymo motyvaciją naudojant IKT.

84

Skaitymas – specifinis žmonių bendravimas per spaudinius, rankraščius ir ženklus. Jis yra

ženklų ir teksto prasmės pažinimo, supratimo ir suvokimo procesas. Tai spausdintų ir rašytinių

kalbos ženklų suvokimas, būtinas asmenybei ir visuomenei plėtotis.

Skaitymas ugdo žmogaus gebėjimą abstrakčiai, logiškai, asociatyviai mąstyti, įprasminti

simbolius. Skaitytojas pažįsta, analizuoja, priima ir suvokia teksto teikiamą informaciją ir idėjas.

Tai viena iš svarbiausių žmogaus gyvenimo ir veiklos sričių, turinčių visuomeninį ir individualų

pobūdį.

Skaitymas:

tobulina asmenybę;

formuoja ir plėtoja gamtos, visuomenės, žmogaus pažinimą;

modeliuoja individualią žmogaus pasaulio sampratą;

tobulina žmonių, grupių ir tautų bendravimą, supratimą, įvairių kultūrų sąveiką;

Skaitymo paskirtys:

mnemoninė (leidžia išsaugoti visuomenės ir individualiąją patirtį ir perduoti ją

kitiems);

edukacinė (ugdo žmogaus ir visuomenės kultūrą ir ją atgamina naujoje kartoje);

gnostinė (gilina pasaulio suvokimą, plečia žmogaus individualiosios sąmonės ribas, jo

veiklos galimybes);

rekreacinė (padeda leisti laisvalaikį, ilsėtis keičiant veiklos ir darbo pobūdį).

Šiuolaikinė visuomenė pamažu apleidžia knygą ir pirmenybę teikia kitokiems informacijos

gavimo, laisvalaikio praleidimo būdams. Pastaruoju metu vis dažniau susigriebiama ir įvairiai

stengiamasi keisti tiek vaikų, tiek tėvų požiūrį į neginčytiną vertybę – skaitymą. Suvokdami

skaitymo svarbą žmogaus gyvenime turėtume skatinti vaikų skaitymo motyvaciją. Skatinimas – itin

svarbus auklėjimo metodas. Vaikas pajunta socialinį pripažinimą, patiki savo veiksmų teisingumu –

taip formuojasi socialiai reikšmingas požiūris į darbą, tarpusavio santykius.

Vaiko požiūris į knygą ypač priklauso nuo jo socialinės ir kultūrinės aplinkos, o pirmiausia

nuo šeimos. Jei šeimoje nėra skaitymo tradicijų, tėvai versdami vaikus skaityti susiduria su

akivaizdžiais sunkumais.

Lietuvoje 2005 metais atliktas sociologinis tyrimas „Skaitymo mastas, kryptingumas ir

poreikiai“ rodo, kad Lietuvos gyventojai nėra pakankamai motyvuoti skaitytojai.

Nacionalinės apklausos duomenys leidžia nusakyti skaitymo kryptingumą: kokiomis sritimis

domimasi labiausiai, kokiomis mažiau. Apklausoje dalyvavo įvairių amžiaus grupių skaitytojai.

Buvo apklausta 20 Lietuvos mokyklų moksleiviai nuo12 iki 16 metų. Į klausimą, ar per pusę metų

moksleiviai perskaitė knygų, kurios nereikalaujamos pagal mokymo programą, atsakymas buvo (1

pav.):

1 pav. Per pusę metų moksleivių perskaitytos knygos, nereikalaujamos pagal mokymo

programą

85

Tarp vidurinių mokyklų moksleivių nei vienos knygos neperskaitė 17 %, o tarp pagrindinių

– 25 %. Nuo 11 iki 30 knygų perskaitė tik 7 % moksleivių, nuo 6 iki 10 knygų – 18 %, 1 iki 6

knygų net 75 % moksleivių. Mažiausiai neskaitančiųjų tarp moksleivių, kuriems patinka

humanitariniai mokomieji dalykai (12 %), o pavyzdžiui, tarp mėgstančių kūno kultūrą tokių 40 %.

Apklausa parodė, kad dauguma moksleivių iš visų laisvalaikio leidimo būdų pirmenybę

teikia muzikos klausymui ar pramogoms su draugais, darbui arba žaidimui kompiuteriais. Knygų

skaitymas jiems penktoje vietoje (1.2 lent.).

1.2 lentelė

Į klausimą, kokią literatūrą dažniausiai mėgsta skaityti, moksleiviai atsakė (1.3 lent.), kad

daugiausia skaito šiuolaikinių autorių kūrybą bei fantastinę literatūrą, taip pat dažnai paminėti

detektyvai, nuotykių romanai. Mažiausiai mėgstama skaityti poezija bei klasikinės literatūros

kūriniai. Beveik kas dešimtas nurodo, kad nemėgsta skaityti jokios literatūros bei spaudos.

1.3 lentelė

LITERATŪRA %

1. Nemėgstu skaityti jokios literatūros, spaudos 8

2. Mokslo populiarieji darbai (pvz. enciklopedijos, straipsniai ir pan.) 13

3. Klasikinė literatūra 9

4. Šiuolaikinė literatūra 28

5. Istoriniai romanai 10

6. Meilės romanai 18

7. Leidiniai vaikams / jaunimui (pvz.: žurnalai, laikraščių priedai ir pan.)

39

LAISVALAIKIO PRALEIDIMO FORMOS %

1. Žiūrėti televizorių 24

2. Žiūrėti video, DVD 6

3. Klausyti muzikos 46

4. Dirbti, žaisti kompiuteriu 28

5. Skaityti knygas 23

6. Lankyti būrelius 8

7. Sportuoti 22

8. Pramogauti su draugais 42

9. Žaisti kieme / namuose 4

86

8. Detektyvai, nuotykių romanai 21

9. Fantastinė literatūra 27

10. Kelionių aprašymai 13

11. Poezija 9

12. Pasakos, mitai 17

13. Lietuvos didžiausi laikraščiai 11

14. Rajonų ir miestų dienraščiai, savaitraščiai 8

15. Kultūros leidiniai (laikraščiai, žurnalai) 17

Moksleivių apklausos rezultatai rodo, kad kuo daugiau šeimoje buvo skaitoma vaikui

balsu, tuo aukštesni jo skaitymo apimties rodikliai. Pavyzdžiui, iš tų, kuriems buvo skaitoma

kiekvieną dieną, 6 – 10 knygų perskaitė 21 %, 11 – 30 knygų – 8 %; iš tų, kuriems buvo skaitoma

kelis kartus per mėnesį, 6-10 knygų – 9 %, 11-30 knygų – 4 %. Beveik dvigubai daugiau

neskaitančiųjų tarp tų vaikų, kuriems skaitė garsiai tik kelis kartus per puse metų lyginant su tais,

kuriems skaitė kiekvieną dieną. Taip pat moksleivių skaitymą įtakoja tėvų domėjimasis knygomis.

Vaikų, kurių tėvai mėgsta skaityti knygas, skaitymo apimties rodikliai yra dvigubai aukštesni.

Daugiau neperskaičiusių nei vienos knygos tarp vaikų, kurie nežino, arba nesidomi savo tėvų

požiūriu į knygų skaitymą.

Tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai minimos skaitymo priežastys yra noras daugiau

sužinoti apie pasaulį, žmones, noras daugiau sužinoti apie respondentams įdomius dalykus

(kompiuterius, sportą ir pan.). Miesto gyventojus kiek dažniau ragina skaityti giminaičiai, skirtumas

su kaimo gyventojais 6 %. Kas trečias respondentas nurodo, jog skaito nes tai būtina rengiantis

pamokoms. Dalis apklaustų moksleivių randa knygose daug praktiškų patarimų bei mano, kad

skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Mažiausiai skaitančių dėl draugų, pažįstamų

vertinimo.

Apibendrinant moksleivių atsakymų rezultatus matyti, kad dažniausios priežastys,

skatinančios juos skaityti yra siekis gauti informacijos bei žinių apie dominančius dalykus.

Informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) skvarba į įvairias veiklos ir gyvenimo

sritis, elektroninės informacijos atsiradimas ir gausėjimas, bendruomenės orientaciją nuo skaitymo

kreipė interneto ir kompiuterių link. Susidaro įspūdis, kad šiuolaikiniame pasaulyje skaitymas

nebėra toks svarbus kaip kompiuterinis raštingumas, kad gebėjimas naudotis technologijomis

sukuria informacinę žmogaus kompetenciją. IKT diegimas bendrojo lavinimo mokyklose bei

mokyklų bibliotekų transformacijos į mokyklų informacijos centrus skatina ieškoti naujų

informacinio raštingumo ugdymo bei skaitymo motyvacijos skatinimo mokyklose modelių.

Šiandien biblioteka iš tradicinės įprastos bibliotekos perauga į biblioteką – informavimo ir

kultūros centrą, siekiantį atitikti visos visuomenės interesus.

1998 m. priimtas IFLA/UNESCO Mokyklų Bibliotekų Manifestas skelbia:

Raštingumo, informacinių įgūdžių, mokymo, mokymosi ir kultūros plėtrai esminės yra šios

mokyklos bibliotekos funkcijos:

Palaikyti ir plėtoti mokyklos siekiamus tikslus;

Plėtoti ir palaikyti vaikų skaitymo įpročius ir džiaugsmą skaityti, mokytis ir naudotis

bibliotekomis visą gyvenimą;

Sudaryti sąlygas informacijos kūrimo ir naudojimo patyrimui žinioms, supratimui,

vaizduotei ir džiaugsmui;

87

Paremti moksleivių siekimą įgyti ir taikyti įgūdžius, reikalingus bet kokios formos ar

pobūdžio informacijai vertinti ir naudoti, taip pat jautrumą bendruomenėje vykstantiems

komunikacijos procesams;

Teikti prieigą prie vietos, regiono, nacionalinių ir pasaulinių išteklių, kurie atveria

besimokantiesiems skirtingas idėjas, patirtį ir nuomones;

Organizuoti veiklą, skatinančią kultūrinį ir socialinį sąmoningumą;

Dirbti du moksleiviais, mokytojais, administracija ir tėvais, siekiant mokyklos misijos

įgyvendinimo;

Skelbti, kad intelektualinė laisvė ir laisva prieiga prie informacijos yra esminės

pilietinei ir demokratinei visuomenei;

Skatinti skaitymą, populiarinti mokyklos bibliotekos fondus ir paslaugas visai

mokyklos bendruomenei ir už jos ribų.

Mokyklos biblioteka vykdo šias funkcijas plėtodama paslaugas ir nustatydama politikos

gaires, atrinkdama ir komplektuodama išteklius, suteikdama fizinę ir intelektualinę prieigą prie

tinkamų informacijos šaltinių, organizuodama mokymus ir įdarbindama kvalifikuotus darbuotojus.“

IFLA/UNESCO gairėse mokyklų bibliotekoms apibrėžtos pagrindinės savybės ir įgūdžiai, kurių

tikimasi iš mokyklos bibliotekos darbuotojų:

Sugebėjimas konstruktyviai ir nešališkai bendrauti su vaiku ir suaugusiais;

Sugebėjimas suprasti vartotojų poreikius;

Sugebėjimas bendradarbiauti su pavieniais vartotojais ir jų grupėmis mokyklos

bendruomenėje ir už jos ribų;

Kultūrinės įvairovės pažinimas ir supratimas;

Mokslo metodologijos ir švietimo naujovių išmanymas;

Informaciniai įgūdžiai ir mokėjimas naudoti informaciją;

Žinios apie bibliotekos fondus ir mokėjimas jais naudotis;

Vaikų literatūros, informacinio raštingumo ir kultūros išmanymas;

Vadybos ir rinkodaros išmanymas, praktinis taikymas;

Informacinių technologijų išmanymas ir įgūdžiai.

Kiekvienam bibliotekininkui, dirbančiam su vartotoju, svarbu nuolat tobulinti savo žinias,

savarankiškai šviestis.

Mokyklos bibliotekos teikiamos paslaugos, įranga ir fondai turi būti aktyviai reklamuojami

tam, kad mokyklos bendruomenė visuomet žinotų, kad biblioteka yra pagrindinė pagalbininkė

mokantis bei pirminis bet kokios informacijos šaltinis. Siūlomi tokie informavimo ir populiarinimo

būdai:

Mokyklos bibliotekos tinklapių, populiarinančių paslaugas ir turinčių nuorodas į

susijusius tinklapius bei portalus sukūrimas ir priežiūra;

Parodų organizavimas;

Spausdintinės medžiagos, informuojančios apie darbo valandas, paslaugas ir fondus

publikavimas;

Bibliografinių sąrašų, brošiūrų, supažindinančių su informaciniais ištekliais ir

susijusių su mokymo programa bei tarpdalykinėmis temomis, rengimas ir platinimas;

Informacijos apie biblioteką teikimas moksleiviams ir jų tėvams;

„Bibliotekos draugų“ grupių organizavimas tėvams ir kitiems;

Knygų mugių, skaitymo ir raštingumo kampanijų organizavimas;

Aiškios bibliotekos vidaus ir išorės nuorodų sistemos kūrimas;

Ryšių su kitomis regiono organizacijomis inicijavimas (pvz., su viešosioms

bibliotekomis, muziejais ir mokslo asociacijomis).

Bibliotekoje gali būti organizuojami ypatingi renginiai – parodos, susitikimai su autoriais,

raštingumo dienos. Jei yra pakankamai vietos, moksleiviai gali rengti literatūrinius spektaklius

tėvams ir moksleiviams, bibliotekininkai gali organizuoti garsinį knygų skaitymą, organizuoti

skaitymo skatinimo programas, siekdami padidinti literatūrinį išprusimą. Veikla, nukreipta į

88

skaitymo skatinimą, apima tiek kultūrinius, tiek mokymosi aspektus. Egzistuoja tiesioginis ryšys

tarp skaitymo ir mokymosi rezultatų lygių. 6.1. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Remiantis sociologinio tyrimo „Skaitymo mastas, kryptingumas ir

poreikiai“ apklausos rezultatais atsakykite, kokią literatūrą labiausiai mėgsta

skaityti moksleiviai?

o Kokių įgūdžių tikimasi iš mokyklos bibliotekos darbuotojų?

o Kokius bibliotekos paslaugų populiarinimo būdus siūlo „IFLA/UNESCO

gairės mokyklų bibliotekoms“?

1.2 MOBIS programos galimybės skaitymo motyvacijai skatinti.

ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra MOBIS programos galimybės skatinant moksleivių

skaitymo motyvaciją.

2003 m. pagal programą „Švietimas informacinei visuomenei“ bendrojo lavinimo mokyklų

bibliotekose pradėta diegti „Mokyklų bibliotekų informacinė sistema“ – MOBIS, kurios programinė

įranga leidžia automatizuoti visus bibliotekos procesus nuo dokumento gavimo, jo aprašymo iki

skaitytojų aptarnavimo.

Mokyklų bibliotekoms, dirbančioms su informacine sistema MOBIS atsiranda naujos

galimybės:

per kompiuterinį katalogą geriau atskleidžiamas fondas;

gerai susipažinę su įvairiapuse paieška mokyklos bibliotekoje, moksleiviai gali geriau

orientuotis didelėje bibliotekoje;

geresnė bibliotekos fondų vadyba, nes pagerėja įvairių procesų (komplektavimas,

vartotojų aptarnavimas, darbas su skolininkais ir t. t.) kontrolė;

Mokyklų bibliotekos, dirbančios su MOBIS programine įranga, gali operatyviau, išsamiau

ir patraukliau informuoti skaitytojus apie naujausius mokyklos bibliotekoje esančius leidinius,

rengti ir spausdinti bibliografinius sąrašus pagal mokslo šakas, dokumentų tipus, kalbas ir t. t.

4 pav. Mokyklos bibliotekoje esantys spausdinti natų leidiniai.

Nemažas galimybes, skatinant moksleivių skaitymą ir populiarinant bibliotekos fondą,

teikia skaitytojų aptarnavimo statistika. Jos pagalba galima grietai ir tiksliai nustatyti, kurie

moksleiviai skaito daugiausiai ir skelbti aktyviausių ir pavyzdingiausių (laiku atsiskaitančių su

biblioteka) skaitytojų sąrašus.

Leidinių išduočių apskaitos pagalba galima nustatyti, kurios bibliotekoje esančios knygos

yra populiariausios tarp moksleivių. Ši informacija yra svarbi ne tik bibliotekininkui

89

komplektuojant fondą, bet patraukliai pateikta gali būti puiki skaitymo skatinimo priemonė

moksleiviams.

5 pav. Skaitomiausi 2008 metų leidiniai.

6.2. Užduotis. Atsakykite į klausimą: kaip galima skatinti skaitymą

mokyklų bibliotekų informacine sistema MOBIS?

1.3. Interneto panaudojimas skaitymo motyvacijai skatinti

ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokios yra interneto galimybės skatinant moksleivių

skaitymo motyvaciją.

Svarbiausias skaitymo tikslas – kad vaikas pamiltų knygą, norėtų skaityti, ugdytųsi estetinį

skonį, mokėtų išsirinkti sau tinkamą knygą. Jo siekdamas, bibliotekininkas turėtų internete paieškoti

informacijos apie naujai leidžiamas knygas ir šią informaciją pasitelkdamas informacines

technologijas patrauklia forma pateikti moksleiviams.

2006 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Skaitymo skatinimo

programą 2006–2011 metams. Šios programos tikslas – gausinti nuolat ir dažnai skaitančių įvairaus

amžiaus gyventojų ir taip ugdyti kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai

atsakingą asmenybę. Programos paskirtis – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus

kuo daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, taip pat kelti skaitymo prestižą.

2008 metų pradžioje internete pasirodė nauja svetainė www.skaitymometai.lt. Tai buvo ir

yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių visuomenei, susietai su skaitymu –

bibliotekininkams, pedagogams, skaitytojams. Svetainėje patraukliai ir suprantamai pateikiama

informacija vaikams, paaugliams, specialistams. Patiems bibliotekininkams šis internetinis puslapis

teikia gausybę vertingos informacijos, žinių, idėjų įvairioms veiklos formoms.

90

6 pav. Skaitymo metų internetinė svetainė.

Svetainėje bibliotekininkai gali rasti informacijos apie renginius, knygų apžvalgas,

pasiskaityti apie naujai išleistas aktualias mokytojams ir bibliotekininkams knygas, pasidalinti

patirtimi, idėjomis su kolegomis, rasti nuorodas į kitus su skaitymu susijusius internetinius

puslapius.

VšĮ „Lietuviškos knygos“ interneto svetainėjepuslapyje www.booksfromlithuania.lt

moksleiviai ir bibliotekininkai gali rasti informacijos apie lietuvių rašytojų knygas, rašytojų

biografijas ir jų kūrybos bibliografijas, informaciją apie renginius, naudingas nuorodas.

7 pav. Interneto svetainė www.booksfromlithuania.lt.

Nuo 2001 m. veikianti literatūrinė svetainė www.rasyk.lt skirta visiems, turintiems savos

kūrybos ir norintiems ją parodyti kitiems, mėgstantiems skaityti bei vertinti kitų kūrybą,

dievinantiems knygų skaitymą bei turintiems ką pasakyti apie perskaitytą kūrinį, besidomintiems

literatūriniu Lietuvos ir pasaulio gyvenimu.

91

8 pav. Interneto svetainė www.rašyk.lt

Mokyklos bibliotekininkas šiose ir daugelyje kitų svetainių gali rasti daug naudingos

informacijos sau ir moksleiviams, sužadinti moksleivių domėjimąsi literatūra, paskatinti pačius

kurti.

Bibliotekininkai visada turi būti pragmatiški ir lankstūs, teikdami skaitymo medžiagą

vartotojams, ir paremti jų individualų pasirinkimą, pripažinti jų pasirinkimo teisę. Grožinės ir

šakinės literatūros skaitymas, atitinkantis moksleivių poreikius ir išsilavinimą, gali daryti įtaką

socializacijos ir asmens raidos procesams. 6.3. Užduotis. Interneto svetainėje www.skaitymometai.lt skyrelyje

„Vaikams“ arba „Paaugliams“ pasirinkite knygą ir pasinaudodami šioje svetainėje

bei svetainėse www.booksfromlithuania.lt ir www.rasyk.lt esančia informacija

apie šią knygą bei autorių parenkite Jūsų pasirinkto autoriaus kūrybos

pristatymą. Galite naudotis ir kitose Jums žinomose svetainėse esančia

informacija. Parengtą darbą elektroniniu paštu atsiųskite lektoriui.

2. Ugdytinių saugumo užtikrinimas naudojant IKT 2.1. Kompiuterio poveikis žmogui ir apsaugos priemonės. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, koks yra kompiuterio poveikis žmogaus sveikatai ir kokios

apsaugos priemonės.

Informacinės technologijos labai sparčiai paplito žmonių gyvenime. Jau neįmanoma rasti nė

vienos gyvenimo srities, kur jos būtų nenaudojamos. Kompiuteris, atsiradęs darbo vietoje, tapo ne

tik pagalbininkas, bet ir savotiškas rizikos veiksnys, ypač jei nepaisoma darbo taisyklių – higienos

normatyvų, darbo vietos ergonomikos.

Ergonomika (gr. ergon – darbas + nomos – dėsnis) – mokslas, tiriantis žmogaus darbo

psichofizines galimybes, jų ribas ir ypatumus; remiantis ergonomikos išvadomis kuriamos

optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą.

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su:

regėjimo pažeidimais;

kaulų ir raumenų sistemų pažeidimais;

psichosocialinėmis problemomis bei stresu;

veido ir kaklo odos pažeidimais;

įtaka reprodukcinei sistemai.

Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių žalą sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į

darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir

raumenų sistemų sutrikimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos

92

darbo metu. Lygiagrečiai pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio

įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Vėliau

imta domėtis kompiuterių poveikiu nėščiųjų sveikatai, reprodukcinėms funkcijoms, odai ir kt.

Žmogus pavargsta dirbdamas bet kokį darbą, tačiau kompiuteris turi papildomų

varginančių veiksnių: sisteminis blokas skleidžia triukšmą, ekranas skleidžia elektromagnetinius

spindulius, vargina akis aktyviu švytėjimu. Tokiam poveikiui mažinti turi būti daromos dažnesnės

pertraukos, kompiuterio dalys turi būti išdėstytos patogiai.

Visuomenės sveikatą didžiąja dalimi lemia vaikų sveikata, todėl jaunajai kartai turi būti

skiriamas ypatingas dėmesys. Informacinių ir komunikacinių technologijų populiarumas ir paklausa

tarp mokinių suformavo sveiko darbo kompiuterio aplinkoje problemą.

Mokyklinio amžiaus vaikų tarpe vyrauja regėjimo funkcijos defektai, retesni laikysenos

sutrikimai, įvairaus laipsnio skoliozė bei labai reti klausos defektai.

9 pav. Moksleivių sveikatos pakenkimai.

Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais moksleivių, įvairių autorių duomenimis, 30 – 40

% yra sutrikusi regėjimo funkcija. Nedirbantiems kompiuteriu moksleiviams trumparegystės dažnis

yra žymiai mažesnis – 20 – 25 %. Įtemptas regimasis darbas nepalankiomis sąlygomis,

nepakankamas apšvietimas, nepalanki darbo poza, netinkamas atstumas tarp akių ir regimojo

objekto yra pagrindinės mokinių trumparegystės priežastys. Vertinant darbo kompiuteriu pobūdį

labiausiai žalingi yra kompiuteriniai žaidimai, kurie pasižymi judančiais vaizdais, mirgėjimu,

intensyviu akių nuovargiu. Interneto naršymas, teksto maketavimas, piešimas regėjimą apkrauna

žymiai mažiau. Tačiau visais atvejais mokiniams darbas kompiuteriu turi būti griežtai ribojamas ir

normuojamas.

Be trumparegystės, dirbant kompiuteriu, vaikams gali pasitaikyti akių uždegimai

(konjunktyvitai, blefaritai), ypač tuo atveju, kai vaizduoklio ekranas yra prastos kokybės arba

dirbama bei žaidžiama kompiuteriu per daug. Akių uždegimų atveju vaikams akis peršti, jos

ašaroja, parausta. Tokiu atveju kompiuteriu dirbti neturi būti leidžiama, sunkesniais atvejais reikia

kreiptis į akių gydytoją.

Trumparegystės profilaktikai rekomenduojami specialūs akių raumenų treniravimo pratimai,

kurių esmę sudaro žvilgsnio kaitaliojimas į skirtingame nuotolyje esančius daiktus. Tokie pratimai

atliekami dirbant kompiuteriu pertraukėlių metu, skaitant, atliekant namų užduotis. Idealus

atsipalaidavimas per pertraukėles tarp kompiuterinių užsiėmimų – fizinis aktyvumas

(pasivaikščiojimas, žaidimas lauke ir pan.).

Antras sveikatai pavojingas veiksnys yra netaisyklinga kūno padėtis. Dirbant kompiuteriu,

nors ir trumpą laiką, vystosi kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai. Netaisyklinga kūno laikysena

retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos, kuomet vaikas sėdi ant ūgiui

nepritaikytų suolų ir kėdžių, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko

93

amžiui būtinų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo

kitos. Neteisingas regos kampas verčia keisti galvos ir kaklo padėtį tuo sukeldamas papildomą

įtampą atskiroms raumenų grupėms. Taisyklinga kūno laikysena sudaro optimalias sąlygas krūtinės

ląstos, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai. Todėl laikysenos formavimusi bei

stuburo vystymosi profilaktika turi būti rūpinamasi nuo pat vaikystės.

Netaisyklinga kūno laikysena būna įvairių formų:

susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė (gr. kyphos – kreivas, kuprotas);

lordozinė arba lordozė (gr. lordosis – puslankis);

stuburo iškrypimas nuo statmenos tiesiosios į šonus, pasisukus apie savo ašį,

vadinamas skolioze (gr. skolios – kreivas, išlenktas).

Pirmosiose klasėse vaikų su įvairiais stuburo iškrypimais būna apie 3 %, aštuntose - apie 8

%, o vyresnėse klasėse – iki 20 % ir daugiau. Įgimti stuburo iškrypimai pasitaiko retai - tik apie 6

%. Jie dažniausiai susidaro esant silpniems nugaros raumenims ir veikiant nepalankiems aplinkos

faktoriams: kreivai sėdint prie stalo, sėdint prie per didelio ar per mažo stalo, kai stalas ar kėdė

nepritaikyti vaiko ūgiui, nuolat nešiojant portfelį ar krepšį ta pačia ranka arba ant vieno peties.

Dirbant prie kompiuterio, kaip ir bet kurį kitą sėdimąjį darbą žmogui turi būti patogu.

Ergonomikos specialistai nustatė, kad nėra tokios padėties, kurioje žmogus nepavargdamas galėtų

dirbti visą dieną. Papildomą pavojų raumenims kelia tai, kad kompiuteris kai kada tiek įtraukia į

darbą, kad žmogus pamiršta nuovargį. Taip gali iškrypti stuburas, pečiai. Suformuotas sėdėjimo prie

kompiuterio stilius išlieka visam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad kompiuterizuota darbo vieta

būtų taisyklingai įrengta.

Kad vaikų regėjimas išliktų normalus, reikia sudaryti jų darbui tinkamas sąlygas ir iš

mažens skiepyti įgūdžius pačiam vaikui laikytis higieninių reikalavimų:

1. Dirbant (dirbant kompiuteriu, skaitant, rašant, piešiant) sėdėti tik prie ūgiui pritaikyto

stalo ir ant tinkamo aukščio kėdės. Svarbu suderinti stalo ir kėdės aukščius. Išlaikyti būtiną 30 – 50

cm atstumą tarp akių ir stalo (knygos, kompiuterio, sąsiuvinio). Labiausiai turi derėti trijų įrenginių

paviršiai ir pasvirimo kampai – kėdės, plokštumos ant kurios stovi vaizduoklis, ir plokštumos, ant

kurios padėta klaviatūra. Derinant šiuos tris paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad

vaizduoklio viršus būtų 5 – 8 cm aukščiau akių lygio, o klaviatūra būtų padėta alkūnės lygyje. Kėdės

aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų, šlaunys būtų lygiagrečios su kėdės sėdimąja

dalimi.

2. Dirbant nuolat leisti akims pailsėti – pajutus nuovargį, daryti 1 – -2 minučių

pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį ( greičiau atsipalaiduoja ir pailsi akių raumenys); po 30

minučių įtempto regimojo darbo (darbo kompiuteriu) daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, o po 40

– 45 minučių – 10 minučių pertrauką.

30-50cm

10 pav. Taisyklinga laikysena dirbant kompiuteriu. 6.4. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

o Kas yra ergonomika?

o Kokius sveikatos sutrikimus sukelia netaisyklingas dirbas

kompiuteriu?

o Kas kiek minučių reikėtų daryti pertraukas įtemptai dirbant

kompiuteriu?

94

2.2. Taisyklingas darbas kompiuteriu. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite apie saugaus ugdytinių darbo kompiuteriu teisinį

reglamentavimą.

Mokykloje turi būti sudaromos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos, nekeliančios pavojaus

mokinių sveikatai. Tai reglamentuoja visa eilė įstatymų ir įsakymų.

2005 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl

Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“ kompiuterizuotoms darbo vietoms mokykloje keliami tokie reikalavimai:

Visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus ir būti

nepavojingi mokinių sveikatai;

Vaizduoklio ekrane vaizdas turi būti ryškaus kontūro, stabilus, nemirgėti, tekstas -

lengvai skaitomas;

Atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm;

Šviesos šaltiniai neturi akinti, turi kuo mažiau atspindėti šviesą ekrane ir nesukelti

mokiniams nemalonių jutimų ir akių nuovargio;

Kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų

laisvai prie jos prieiti. Stalo ir kėdės konstrukcija turi atitikti ergonomikos reikalavimus ir užtikrinti

mokiniui patogią kūno padėtį;

Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną,

išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio;

Priešais klaviatūrą turi būti pakankamai vietos, kad mokinys galėtų atremti plaštakas ir

riešus;

Klavišų simboliai turi būti kontrastingi ir įskaitomi;

Klaviatūra ir pelė turi būti viename aukštyje;

Kompiuterizuotai vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2

patalpos ploto ir

nemažiau kaip 20 m2 erdvės. Draudžiama prie vieno vaizduoklio sėdėti daugiau kaip vienam

mokiniui;

Atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus

turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m;

Elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojanti spinduliuotė, vibracija turi atitikti

visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus;

Į mokinių naudojamą kompiuterinę įrangą turi būti įdiegtos filtravimo priemonės,

blokuojančios prieigą prie neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos,

priskirtos viešosios informacijos, ribojamos skelbti, platinti kategorijai. Už šių priemonių įdiegimą

atsakingas mokyklos vadovas.

Filtravimo priemonės – programinė įranga, išskirianti pageidaujamą arba ribojanti

nepageidaujamą viešo naudojimo kompiuterių tinklų informaciją pagal vartotojo nustatytus

parametrus.

Neskelbtina informacija – informacija, kurią paviešinti ir (ar) platinti draudžia Lietuvos

Respublikos įstatymai.

Ribojama viešoji informacija – kenkianti nepilnamečių fiziniam, protiniam ir doroviniam

vystimuisi viešoji informacija, kurios platinimas ribojamas siekiant apsaugoti nepilnamečius, kaip

reikalauja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos

poveikio įstatymas, kiti nacionaliniai teisės aktai, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių

konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralusis apšvietimas.

Pagrindinis šviesos srautas turi būti mokiniams iš kairės pusės. Neleistina, kad pagrindinis šviesos

srautas būtų mokiniams iš dešinės, priekio ar nugaros pusės. Dirbtiniam apšvietimui turi būti

naudojamos liuminescencinės lempos. Mokymo ir ugdymo patalpose turi būti įrengtos užuolaidos

arba žaliuzės, apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.

95

Mokyklose turi būti centrinė šildymo ir vėdinimo sistema ir užtikrintas reikiamas patalpų

apšildymas bei vėdinimas. Oro temperatūra ugdymo patalpose 18 – 19 oC. Natūraliai patalpos

vėdinamos atidarant orlaides arba viršlangius. Mokymo ir ugdymo patalpos vėdinamos per

pertraukas, kai jose nėra mokinių, o naudojamos poilsiui patalpos – pamokų metu.

2002 m. rugsėjo 10 dieną priimtame Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo

neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (įstatymo pakeitimai Nr. IX-1794, 2003-10-21,

Žin., 2003, Nr. 108-4813 (2003-11-19) ir Nr. X-951, 2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5393 (2006-

12-28)) įtvirtinti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,

protiniam ir doroviniam vystymuisi, kriterijai, jos skelbimo ir platinimo tvarka, taip pat šios

informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių

institucijų teisės, pareigos ir atsakomybė.

4 šio įstatymo straipsnyje nurodoma, kokia viešoji informacija pripažįstama kaip daranti

neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystimuisi:

1) susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu arba vandalizmu: kai detaliai

vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas ar kankinimas, turto naikinimas ar gadinimas,

taip pat teigiamai vertinamas smurtas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu;

2) kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai

toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti;

3) erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar

kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys;

4) sukelianti baimę ar siaubą;

5) skatinanti azartinius lošimus;

6) kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių

medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;

7) skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę;

8) kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;

9) susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;

10) kurioje kurstoma diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės

orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės;

11) kurioje dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai;

12) kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar

psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;

13) skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai;

Neigiamą poveikį nepilnamečio vystimuisi darančia informacija taip pat laikoma viešoji

informacija, kurioje:

1) siejant su nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais skelbiami nuo teisėsaugos

institucijų ar teismo nesislapstančio įtariamojo padarius nusikaltimą, kaltinamojo, teisiamojo,

nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kitų teisės pažeidimų nukentėjusio nepilnamečio

(aukos) asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

2) skelbiami save sužalojusio ar mėginusio tai padaryti, nusižudžiusio ar mėginusio

nusižudyti nepilnamečio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę;

3) pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo

interesai;

4) piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, neigiamų socialinių reiškinių

kontekste pateikiamos nepilnamečių nuomonės ir vertinimai;

5) neigiamų socialinių reiškinių kontekste pateikiamos nepilnamečių nuotraukos ar

filmuota medžiaga apie juos, jei pagal tai galima nustatyti nepilnamečių asmens tapatybę.

Šio įstatymo punktuose apibrėžtą informaciją draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti

nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji

informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu

laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra

96

sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti

tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. 6.5. Užduotis. Pažymėkite teisingą atsakymo variantą:

1. Koks atstumas turėtų būti nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio akių?

a) ne mažiau kaip 15 cm;

b) ne mažiau kaip 80 cm;

c) ne mažiau kaip 40 cm.

2. Koks atstumas turėtų būti nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito

vaizduoklio užpakalinio paviršiaus?

a) ne mažesnis kaip 3 m;

b) ne mažesnis kaip 2 m;

c) ne didesnis kaip 1 m.

3. Kompiuterizuotai vietai turi būti skiriama:

a) ne mažiau kaip 6 m2 patalpos;

b) ne mažiau kaip 2 m2 patalpos;

c) ne daugiau kaip 2 m2 patalpos;

4. Pagrindinis šviesos srautas turi būti mokiniams:

a) iš dešinės;

b) iš nugaros pusės;

c) iš kairės pusės.

5. Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių

fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, kriterijai įtvirtinti:

a) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme "Dėl

Lietuvos higienos normos HN 21:2005 "Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo";

b) Mokyklos bibliotekos koncepcijoje.

c) Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatyme.

3. Informacijos apsauga.

3.1. Atsisiunčiamos iš interneto, pateikiamos prie periodinės spaudos leidinių

bei knygų programinės įrangos teisinis statusas. ŠIAME SKYRELYJE

Sužinosite, kokiais teisės aktais ir kaip yra apsaugota

atsisiunčiama iš interneto, pateikiamos prie periodinės spaudos leidinių bei

knygų programinė įranga.

Informacija – žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu arba žiniasklaidos

priemonėmis: per spaudą, radiją televiziją, kiną, kompiuterių tinklus.

Informacija – didžiausias šiuolaikinės visuomenės turtas. Neleistina prieiga prie svarbios

informacijos ir/ar praradimas gali turėti neigiamą poveikį tiek organizacijai, tiek žmogui, todėl labai

svarbu apsaugoti turimą informaciją.

Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip ir bet

kuri kita veikla.

Informacinės technologijos labai apsunkino informacijos apsaugą, nes skaitmeninė

informacija gali būti lengvai kopijuojama ar persiunčiama kompiuterių tinklais. Programinė įranga (angl. Software) – informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų,

taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Programinė įranga yra

intelektualus produktas ir tai nepriklauso nuo to, į kokią duomenų laikmeną ji yra įrašyta.

Kompiuterių programos, išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma laikomos autorių

teisių objektu.

Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, įstatymo nustatytais

atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo

išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

Lietuvoje autorių teises gina Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra

(LATGA). Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą LATGA-A 1990 m. įkūrė Lietuvos

kūrybinės sąjungos ir autoriai. Šios agentūros tikslas – ginti autorių teisių turėtojų teises, pavedimo

sutartimi perduotas agentūrai, užtikrinti platesnį bei naudingesnį Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių

panaudojimą.

97

Lietuvoje autorių teises reguliuoja šios teisinės normos:

Lietuvos Respublikos įstatymai:

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 2003, Nr.28-1125).

Baudžiamojo kodekso 192 straipsnis „Autorystės pasisavinimas“ (Žin., 2000, Nr. 89-2741)

Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsnis „Autorių teisių ir

gretutinių teisių pažeidimas“ (Žin., 1985, Nr. 1-1).

Tarptautinės teisės aktai:

Berno konvencija (Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d., papildyta 1896 m. gegužės 4 d.

Paryžiuje, peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne, papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne,

peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje, 1948 m. birželio 26 d. Briuselyje, 1967 m. liepos 14 d.

Stokholme ir 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.).

Lietuvos Vyriausybės nutarimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. Nutarimas Nr. 181. „Dėl

autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu“ (Žin., 2002, Nr. 15-574).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. Nutarimas Nr. 182. „Dėl

autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose“ (Žin., 2002, Nr.15-575; 2007,

Nr 95-3832). Šis nutarimas švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekoms netaikomas.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nustato:

1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);

2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio

(filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);

3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises); 4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą,

taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą programai taikoma

tokia pati autorių teisių apsauga kaip ir literatūros kūriniams, nepaisant jų išraiškos būdo ar formos.

Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė

programą. Autoriaus turtinės teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas

savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip

nenumatyta sutartyje.

Autorius arba kitas autoriaus teisių subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises,

panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai (11 pav.):

apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė c: ©, (c);

autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto vardas (pavadinimas);

kūrinio pirmojo išleidimo metai.

11 pav. Lietuvių literatūros enciklopedijos elektroninės versijos licencijos

sąlygos ir autorių teisių apsaugos ženklai.

98

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės

perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų

išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės

teisė);

teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų

nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ar kitokiam

pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam kėsinimuisi į kūrinį, galinčiam pažeisti autoriaus garbę ar

reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus ir

jeigu jis nėra davęs tokių nurodymų, autoriaus asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais

atvejais, kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus autoriaus turtinių teisių galiojimo terminams,

autoriaus asmeninių neturtinių teisių apsaugą vykdo Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija.

Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties,

nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.

Autorius turi išimtines teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus:

atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;

išleisti kūrinį;

versti kūrinį;

adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai

ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai

kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje

technikoje ir kt.);

importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas;

viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

transliuoti kūrinį;

retransliuoti kūrinį;

viešai skelbti kūrinį.

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo

tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus įstatymais numatytus atvejus).

Autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę uždrausti tokį kūrinio originalo ar jo kopijų

panaudojimą.

Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą.

Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse

licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių

kolektyvinio administravimo asociacijomis.

Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai:

autorių ar gretutinių teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą,

viešą atlikimą, transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir platinimas be

autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);

kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas,

platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais;

įstatyme ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas;

bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių

subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas,

paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines

99

apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir

platinimas;

informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba

pakeitimas be autorių ar gretutinių teisių subjektų leidimo, kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų

kopijų platinimas, importavimas, transliavimas, viešas paskelbimas ar padarymas viešai prieinamais

be leidimo panaikinus arba pakeitus informaciją apie teisių valdymą;

autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas;

kitų Autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų pažeidimas.

Perkant programinę įrangą, netampama autorių teisių turėtoju. Perkama teisė naudoti

programinę įrangą pagal tam tikrus autorių teisių turėtojo, paprastai programinės įrangos leidėjo,

apribojimus. Tikslios taisyklės yra nurodytos prie įsigyjamos programinės įrangos pridėtoje

dokumentacijoje – licencijoje.

Licencija (angl. License) – licenciaro leidimas, suteikiantis licenciatui teisę naudoti

kūrinio originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje ir tokiomis sąlygomis,

kaip numatyta licencijos sutartyje.

Licenciaras – autoriaus teisių turėtojas.

Licenciatas – kūrinio, kuris yra autoriaus teisių subjektas, naudotojas.

Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė.

Išimtinė licencija (angl. Exclusive license) – licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs

licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems

asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

Neišimtinė licencija (angl. Nonexclusive license) – licencija pagal kurią licenciaras,

suteikia licenciatui teisę naudotis licencijos dalyku ir pasilieka sau teisę suteikti tokią teisękitiems

asmenims ir pats naudoti licencijos objektą.

Licencija paprastai nustato tokius dalykus:

kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių;

naudotojų skaičių.

Būtina suprasti ir sutikti su licencijoje esančiomis taisyklėmis. Dažniausiai taisyklėse

nurodyta apie suteikiamą teisę atgaminti kompiuterių programą viename kompiuteryje ir padaryti

vieną atsarginę kopiją. Jei programinė įranga kopijuojama, platinama ar įdiegiama ne pagal

licencijos nuostatas, t. y. apsikeičiama diskais su draugais ar pagaminamos kopijos, pažeidžiamas

autorių teisių įstatymas. Net jeigu yra kažkam padedama pasidaryti nelicencijuotas kopijas,

atsakomybė taikoma autorių teisės nustatyta tvarka.

12 pav. Parsisiunčiamos iš interneto programinės įrangos licencinė sutartis.

100

Teisėtai įsigijęs kompiuterio programą asmuo turi teisę be autoriaus ar kito autoriaus teisių

subjekto leidimo pasidaryti vieną tos programos kopiją ar adaptuoti programą, jei tokia kopija ar

programos adaptavimas būtini tam, kad:

galima būtų naudotis šia kompiuterio programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterio

programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;

galima būtų atgaminti teisėtai įsigytą kompiuterio programos kopiją, jeigu ji yra

prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti.

Asmuo turi teisę be autoriaus leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti programos veikimą

tam, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ar principais remiasi programa ar jos sudedamosios

dalys, jeigu jis tai daro atlikdamas tokius veiksmus, kuriuos atlikti turi teisę (įdiegia programą,

peržiūri programos pateikiamus duomenis ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).

Autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimas nėra būtinas, kai reikia atkurti kompiuterio

programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, kuri užtikrintų savarankiškai

sukurtos kompiuterio programos ir kitų programų suderinamumą su sąlyga, kad:

tokius veiksmus atlieka asmuo, turintis licenciją, ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis

programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo lengvai prieinama;

šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos, kad

programos būtų suderinamos.

Visą programinę įrangą pagal jos platinimo ir įsigijimo taisykles galima skirstyti į tokias

pagrindines grupes:

komercinė programinė įranga (programos, kurias paprastai sukuria programuotojų

kolektyvai (rečiau – atskiri programuotojai) ir kurios platinamos už atlyginimą. Tokių programų

įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja kompiuterių programų apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai)

bendrojo naudojimo programinė įranga, vadinama tokia programinė įranga, už

kurią autoriai nori gauti nedidelį atlyginimą. Tai nurodoma programų dokumentacijoje ar jas

pristatant. Už tą atlyginimą autoriai gali pateikti papildomą dokumentaciją, pranešti apie tolesnius

pakeitimus ir t. t.

Tokios programos platinimas dažnai grindžiamas naudotojų garbingumu: už ją galima ir

nemokėti, bet autorius paprastai prašo kiek nors atsilyginti, jei ta programa bus naudojama nuolat.

Tokiu atveju tie asmenys, kuriems perduodate šios programos kopiją taip pat turėtų atsilyginti

programos autoriui.

laisvojo naudojimo programine įranga vadinamos programos, kurias paprastai

sukuria programuotojai - entuziastai ir be jokio atlyginimo platina tinklo naudotojams per

elektroninį paštą, naujienų grupes ir kitas elektronines bendravimo priemones. Nors šią programinę

įrangą gali naudoti kiekvienas, jos kūrėjo autorinės teisės išlieka: šias programas naudoti galima

laisvai, tačiau jas parduoti negalima.

Kita panaši programinės įrangos rūšis, angliškai vadinama open source program kad bet

kas gali ją ir modifikuoti. Todėl ji pateikiama su programų išeities tekstais. Be to, šios programos

nebūtinai nemokamos. Bet kas gali jas pardavinėti, jei tik nėra kitaip nustatyta.

Laisvų programų licencijose apibrėžti šie principai:

Laisvas programas galima laisvai naudoti. Tai reiškia, kad jomis galite naudotis

namuose, darbe, mokslo įstaigose, viešajame sektoriuje, asmeniniais bei verslo tikslais.

Laisvas programas galima analizuoti ir pritaikyti jas savo reikmėms (būtina sąlyga –

atviras kodas).

Laisvas programas galima laisvai platinti. Jas galite parsisiųsti iš interneto, padaryti

kopiją draugui, vieno disko pagalba įdiegti operacinę sistemą neribotame kiekyje kompiuterių,

įrašyti ir platinti kompaktinėse plokštelėse ir kitais būdais.

Laisvas programas galima laisvai modifikuoti. Jas galima patobulinti, pritaikyti savo

poreikiams, sujungti su kita programa arba panaudoti dalį programos kuriant naują.

Autorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Teismas, nustatęs,

kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo neteisėtai panaudoti, išieško iš naudotojo 5 kartus

101

didesnį autorinį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją panaudoti kūrinį ar

gretutinių teisių objektą.

Iš asmenų, kurie per vienerius metus nuo autorinio atlyginimo išieškojimo, pakartotinai

pažeidžia Autorių teisių įstatymo nustatytą kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo tvarką

išieškomas 10 kartų didesnis autorinis atlyginimas, negu priklausytų mokėti už suteiktas teises

pagal licenciją panaudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir

Autorių teisių įstatymo normos.

Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį,

autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjekto negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Neteisėti

kūrinių ir gretutinių teisių objektų egzemplioriai gali būti perduoti atitinkamai autorių teisių arba

gretutinių teisių subjektams šių prašymu.

Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti

kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto

teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 %, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 %.

Asmuo, pažeidęs autoriaus ar atlikėjo asmenines neturtines teises, privalo atlyginti moralinę

žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas. Moralinės žalos atlyginimo dydis kiekvienu

atveju neturi būti mažesnis negu 5 000 litų ir ne didesnis negu 25 000 litų. Teismas, nustatydamas

moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę

padėtį, moralinės žalos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 – 10 straipsnyje už

neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar

gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį

panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų

platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais – numatoma bauda nuo vieno tūkstančio iki

dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio

pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių

litų su kūrinio ar fonogramos neteisėtų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu.

Už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir

duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies atgaminimą komercijos tikslais arba

neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais yra neteisėtas, jeigu kopijų

bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 100

MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu,

arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o viršijus 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba

laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Be to, už šio straipsnio

pažeidimą teismas privalomai skiria papildomą bausmę – turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

6.6. Užduotis. Atsakykite į klausimus:

1. Kokios teisinės normos Lietuvoje reguliuoja autorių teises?

2. Kokie elementai sudaro autorių teisių apsaugos ženklą?

3. Kas tai yra licencija?

4. Kokios yra licencijų rūšys?

5. Kokie principai apibrėžti laisvų programų licencijose?

6. Kiek teisėtai įsigytų kompiuterio programų kopijų asmuo turi teisę

padaryti?

7. Kiek laiko galioja autoriaus turtinės teisės?

8. Kaip skirstoma programinė įranga pagal jos platinimo ir įsigijimo

taisykles?

9. Kokie veiksmai laikomi autorių ir gretutinių teisių pažeidimu?

102

PASITIKRINKITE 6.7. Baigiamoji užduotis. Mokyklos biblioteka - pagrindinis mokymo ir

mokymosi išteklių centras. Ji turi teikti prieigą prie įvairių išteklių grupių,

tenkinančių vartotojų poreikius, susijusius su švietimu, informacija ir

asmeniniu tobulėjimu. Siekiant kuo pilniau patenkinti įvairių vartotojų grupių

interesus, svarbu žinoti jų poreikius. Siekdami išsiaiškinti savo mokyklos

bendruomenės informacinius poreikius, parenkite 2 anketas (vieną – mokytojams,

kitą – moksleiviams). Anketose turėtų būti klausimai apie bibliotekos fondus,

techninę įrangą, aplinką, darbo laiką bei skaitytojų pageidavimus. Darbą atlikti

susiskirsčius grupėmis po 3-4 žmones. Parengtas anketas elektroniniu paštu

nusiųsti lektoriui.