cmyk

�

cmyk 6

“Respublikos” leidinys Nr.2 (839) 20�� m. sausio �5 d.

PrisiPažinimaiDiDžioji ievos paslaptis

Skyrybų dramą išgyvenusi aktorė ir šokėja Ieva Šimukauskienė nutyli apie giminystės ryšius su aktoriumi Ramūnu Šimukausku. Ir vis dėlto, kas sieja šiuos du talentus?..

3

PasirinKimaspažintis kaip sprogimas

Buvusi scenografė Dalia Klimavi-čiūtė veda dailės užsiėmimus ne-įgaliems vaikams. Ji gali paliudyti, kad išeiti prieš juos yra tas pat, kas pusplikei išpulti į atšiaurią pūgą...

4-5

sPortasDiDysis tenisas su lietuvišku prieskoniu

Jau šį pirmadienį Melburne ge-riausi pasaulio tenisininkai - vyrai ir moterys - stos į kovą dėl Austra-lijos atvirojo teniso čempionato nugalėtojo karūnos. Pirmą kartą šio čempionato kovų verpetuose suksis ir lietuvis Ričardas Berankis.

7

moKslasartėja homo sapiens epochos pabaiga?

10Nepastovus visur: kūryboje, gyvenime ir... meilėje. Ėjęs ėjęs gyvenimo ratu ir vėl susiėjęs su pirmąja žmo-

na. Svyruojantis. Neatsilaikantis nei prieš “bitlus”, nei prieš “Antį”. “Jaunos muzikos” choro vadovas, grupės “Antis” muzikantas Vaclovas Augustinas. Nacionalinės premijos laureatas.

skenDi muzikoje ir meilėje, arba atvirkščiai

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

trupmenosj/b laikas

giedrė milkevičiŪtė

Nostalgija

“Jis buvo inžinierius, mokslų daktaras, darnos filosofijos puo-selėtojas, vienas iš Sveikatos są-jungos iniciatorių ir įkūrėjų, kuris tęsė savo tėvo, garsaus gydomo-sios kūno kultūros propaguotojo, pedagogo Karolio Dineikos idė-jas. Matydavau jį palinkusį prie krūvos popierių, kažką braižantį ir skaičiuojantį, - atsidūsta Kunigun-da. - Visada prisiminsiu, kaip tėtis padėdavo sergantiems žmonėms, gydydamas juos be vaistų, tik mankšta ir masažais. Pats ketve-rius metus kovodamas su onko-logine liga stengėsi nepasiduoti, tačiau liga jį nugalėjo. Jis man pa-dėjo suprasti, kas yra neišsemia-ma kantrybė, geležinė valia, ištiki-mybė, kaip gali suteikti stiprybės sau ar savo artimiesiems”.

K.Dineikaitė prieš ketverius

metus baigusi magistrantūros studijas prestižiniame Sasekso universiteto Vest Dyno koledže (Didžioji Britanija) išskubėjo į Vil-nių slaugyti sergančio tėvo. Rei-kėjo padėti ir mamai, kuri taip pat galynėjasi su šia klastinga liga. Tie paveikslai, kurie šiuo metu puošia sostinės Pamėnkalnio galeriją - tai tarsi jos pokalbiai su tėčiu. Tai pri-siminimai apie jųdviejų paskuti-nius tris mėnesius, praleistus kar-tu miške prie jūros. Apie baimes ir nerimą. Apie vienatvę ir apie mei-lę. Apie spalvų muziką ir kvapus.

Kuo kvepia sniegas?

Kartą mergina atėjusi į vieną dailininkų parodą, kurioje buvo ir jos paveikslas, nutapytas kelių ats-palvių žalia spalva, pamatė mote-riškę, kuri prikišusi nosį uostė dro-bę. “Ji manė, kad niekas jos nema-to, o kai priėjau, ėmė teisintis, kad tas paveikslas jai kvepėjo pušynu,

- šypsodamasi pasakojo dailinin-kė. - Mes visi užuodžiame įprastus mums kvapus: virtuvės, kvepalų, miško, pavasario, lietaus, sniego kvapus. Taip pat galime suvokti ir miego, prisiminimų kvapus. Ir tie kvapai kiekvienam iš mūsų bus skirtingi, priklausantys nuo mūsų patirčių, išgyvenimų”.

Kokia sniego spalva ir kuo jis kvepia? Mums sniegas atrodo šaltas, todėl dailininkai jį papras-tai tapo balta arba melsva spalva, bet, pasak Kunigundos, jis gali būti ir geltonų šaltų arba rožinių spalvų prieš saulėlydį. “Sniegas gali kvepėti ir jūra, kokią mes matome ir jaučiame, kai Baltijos jūroje siaučia stichija? Toks jūros šėlsmas man labai patinka, pati-ko ir tėčiui”, - prisiminė mergina.

Iš tiesų juk kiekvienas jausmas, kiekvienas išgyvenimas turi savo atspalvius, tirštumą, intensyvumą. Abejonė K.Dineikaitei kvepia šalta žalsva spalva, o balta galėtų būti

ir tuštumos spalva. Juoda - ne tik liūdesio, bet ir džiaugsmo spalva...

“Dažnai pagalvoju, kad dau-gelis žmonių, kurie nesuvokia spalvos, arba tiesiog jos nema-to aplinkui, nes yra labai užsiė-mę ir skubantys, dėl to praranda dalį atradimo džiaugsmo”, - sakė K.Dineikaitė.

Ne kiekvienam duotas talentas tuos vaizdinius, kuriuos diktuoja pasąmonė ar sapnai, spalvomis įkūnyti paveiksle taip, kad jis jau-dintų kitus. Tapybą dailininkė lygi-na su prabudimu iš sapno, kalban-čio apie erdvę ir būseną, kurios nebėra. Fantazijos nestokojančiai Kunigundai likimas lėmė gimti to-kioje šeimoje, kur ir seneliai, ir dė-dės bei tetos buvo susiję su kokiu nors profesionaliu menu. Mamos tėtis, paprastas kaimo žmogus, buvo savamokslis tapęs paveikslus sau, senelis iš tėvo pusės gydyto-jas K.Dineika kalbėjo ir apie spalvų reikšmę žmogaus sveikatai.

D ailininkė Kunigunda Dineikaitė, rašytojos

Vidmantės Jasukaitytės ir prieš pusmetį mirusio darnos filosofijos puoselėtojo, vieno iš Sveikatos sąjungos įkūrėjo Vaclovo Rimgaudo Dineikos dukra, su tėvu buvo ypač artimi. Savo tapytus kaskart naujus paveikslėlius ji kasdien kabindavo ant sienos priešais ligonio lovą ir taip praskaidrindavo jo nuotaiką. Dailininkė surengė tėvo atminimui skirtą parodą.

Sauliaus Venckaus nuotr.

Dailininkė Kunigunda Dineikaitė per savo paveikslus siunčia žinią ir gyviesiems, ir išėjusiems į amžinybę

Kas KUo DžiaUGiasi

Lilija LARIONOVA

Sugrįžusi iš Stambule vykusios ko-mandiruotės drabužių dizainerė pa-sidalijo džiugia naujiena: sausio pir-momis dienomis su kolega Egidijumi Rainiu išsikėlė į naujas patalpas, kurios yra tame pačiame kieme šalia buvusio jų salono. Tokiems kardinaliems poky-čiams ryžosi, nes dviem talentingiems mados kūrėjams pritrūko erdvės.Tiesa, dizainerių tandemas remontų išvengė. Persitempė daiktus ir pradė-jo kūrybinius darbus. Mat kovo 3-iąją jų laukia dar vienas jaudinantis įvy-kis: gerbėjams jie parodys savo nau-jausias kolekcijas. Kadangi šie metai yra Metalinio Triušio, tai greičiausiai ir pilkų atspalvių jų modeliuose ne-pasigesime. Bent jau L.Larionovai ši spalva yra viena mėgstamiausių.

Kas KĄ raDo

Mantas VAITIEKŪNAS

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius, režisieriaus Rimo Tumino auklėtinis dar neseniai kaip akis išdegęs ieškojo auklės savo dve-jų metų sūneliui Oskarui. Kai abu tėveliai - aktorius ir ekonomistė - intensyviai dirba, nelieka kam prižiūrėti jųdviejų pirmagimio. Tad atsižvelgdami į draugų rekomen-dacijas išsirinko vieną rūpestingą moterį, kuri berniuką prižiūri dar tik kelias dienas.Aktorius džiaugiasi, kad sūnelis, regis, patenkintas, mat buvo šiokių tokių rūpesčių su ankstesne aukle. Jos paslaugų teko atsisakyti, nes ji, aktoriaus teigimu, negražiai elgėsi jų berniuko atžvilgiu. Tikėkimės, šįkart viskas bus gerai.

Kas Ko laUKia

Mama ROCK’N’ROLL

Kai renginių vedėja prasitarė, kad jos vestuvės su ilgamečiu širdies draugu įvyks savaitgalį, smalsuoliai sukruto: “Gal kartais šį?” Tačiau linksmų plaučių moteris užbėgo įvykiams už akių sakydama esą savait-galį tuoktis daug patogiau nei savai-tės viduryje. Taigi panašu, kad poros vestuvių dar teks palaukti. Didžiąją jų gyvenimo šventę kiek pristabdo ir už-ėjusi ekonominė krizė, mat vienuolika metų draugaujanti pora turi pasiėmusi būsto paskolą.Ir dar ne viskas. Pusiau rimtai, pusiau juokais Mama Rock’n’Roll priduria: kadangi ant jos piršto puikuojasi sužadėtuvių žiedas tik su vienu dei-mančiuku, ji kantriai laukianti, kada ten atsiras visi dvylika...

Kas KĄ Giria?

Marius JAMPOLSKIS

Lietuvoje trumpai viešėjęs pasaulio garso Holivudo aktorius Filipas Lenkovskis (Philipe Lenkowsky), filmavęsis lietuvių režisierės Kristinos Buožytės filme “Aurora”, išvykdamas dosniai atseikėjo komplimentų lietuvių aktoriui Mariui Jampolskiui, sakydamas, jog buvo pakerėtas Mariaus talento, atsidavimo darbui ir “beprotybės gerąja prasme”.Pačiam Mariui šis pagyrimas buvo lygiai tiek netikėtas, kiek ir malonus. “Galbūt suprasit mane, jei pasakysiu, kad toks pagyrimas man - didesnis atlygis, nei honorarai ar statulėlės. Juolab kad sulaukiau jo ne iš kokios tuščiagarbės Holivudo žvaigždės, o iš talentingo, visą gyvenimą aktorystei pašventusio profesionalo”, - “Respublikai” sakė jis.

Mano draugas vaikystėje buvo iš tų, apie kuriuos mamos su pa-garbia baime sakydavo “kitoks vai-kas”. Mat jo vidinis gyvenimas labai menkai teatsispindėjo išoriniame.

Antai sėdi jis, vaikas būdamas, savo kambaryje ir nejuda. Valandą, dvi... Mama jam neapsikentusi sa-ko: “Kiti vaikai kaip vaikai, laksto po kiemą, žaidžia, o argi tu žaisliukų neturi, argi žaisti nemoki?”

Mama nesupranta, kad jis įdo-miai, emocingai ir netgi įtemptai žaidžia. Mama nepastebi jo rankoje pieštuko, vaidinančio smilkstančią cigaretę, nepastebi tylinčio staciona-raus telefono aparato, prisitraukto artėliau savo sėdėjimo vietos... Ma-ma nežino, kad telefonas vaidina tuoj suskambėsiantį telefoną, o jis pats - šturmenfiurerio fon Štirlico kailyje besislepiantį generolą Isajevą, vien savo smegenų veikla mėginan-tį sugriauti Trečiojo reicho imperiją. Mama nežino, kad vaiko smegenyse vyksta kuo intensyviausias veiksmas, it riešutai gliaudomi sudėtingiausi strateginiai ir konspiraciniai uždavi-niai, kad fantazijos viesulas tiesiog nusineša jos sūnų, kad jo vaizduotėje kunkuliuoja siužetas, daug įdomes-nis nei surašytas knygoje ar rody-tas filme. Mama kaltina savo vaiką vaizduotės neturėjimu - nežino, kad jis toli gražu nenuobodžiauja, kad išmonės jam turėtų pavydėti kiti vai-kai. Ji pastebi, kaip nuo dramatinės įtampos virpa pieštukas tarp vaiko pirštų, kaip jo kaktą išmuša prakai-tas, bet jai tai nėra joks nuoširdaus įsitraukimo į žaidimą įrodymas - ji nerimauja dėl jo sveikatos ir dar pri-mygtiniau ragina eiti pažaisti.

Po ilgų įkalbinėjimų vaikas vis-gi išeina žaisti į kiemą, tačiau savo elgesiu mamą dar labiau nuliūdi-na - jis tiesiog lėtai, koja už kojos, vaikšto ratu aplink namą. Mama nežino, kad vaikas žaidžia gražų ir netgi taurų žaidimą: šią akimir-ką jis - meistras, ką tik pabaigęs statyti namą. Ir šiuo metu gėrisi savuoju darbu, dar kartą įgudusiu meistro žvilgsniu patikrindamas, ar viskas atlikta tobulai, jausda-mas nuo sunkaus, bet vaisingo darbo apsunkusius raumenis, lė-tai, kaip ir dera tikram gaspado-riui, besimėgaudamas guldo ant takelio savuosius žingsnius...

Tas vaikas ir nesurado savitar-pio ryšio su mama, vėliau glumino pedagogus, o vėliau jau maloniai stebino universiteto dėstytojus sa-vo autentišku mąstymu, paties su-kauptomis ne pagal amžių gausio-mis ir savu kailiu patikrintomis ži-niomis, šio pasaulio įžvalgomis...

Šiandien manau, kad būtent jis gyvenimo mokslus pradėjo nuo teisingų dalykų - pasaulį, gyveni-mo laimę išmoko susikurti pats, viduje, idant būtų kuo mažiau pri-klausomas nuo aplinkos. Manau, toks žmogus ir skurde, ir turte, ir dirbdamas alinantį darbą, ir ro-mantiškai dykinėdamas gebės jaustis laimingas - nes savuoju vi-dumi, savąja esybe jis gyvena to-kioje aplinkoje ir tokioje emocijoje, kurią pats sau sukuria.

Manau, būtent nuo čia turėtu-me pradėti kurti ir savosios valsty-bės gerovę. Tiksliau - pačią valsty-bę, kurios laimė juk ne prabangūs pastatai, galingos gamyklos ir ma-dingų drabužių pasiūlos gausa, jos laimė - netgi ne gausi ir turtinga visuomenė, net ne patys pečius dar-bui surėmę žmonės, o tai, kas sukasi kiekvieno jų svajonėse, lūkesčiuose, tiksluose, jų idėjose ir maldose, kas girdisi jų meilės atodūsiuose ir vie-natvės dainose. Ir kuo panašesni tie tikslai ir maldos, tuo daugiau turi-nio esama valstybėje, be kurio ji it tuščias butelis, tik etikete bylojantis, kad jame būta gyvenimo eliksyro.

Rimvydas StankevičiuS

Apie valstybę

Dukra su tėčiu “kalbasi” per spalvas

cmyk

3

cmyk / 3

prisipažinimaiJ/b žmonės

A ktorės, šokėjos, pedagogės Ievos

ŠIMUKAUSKIENĖS populiarumas auga kaip ant mielių: buvusi viena iš LNK projekto “Kviečiu šokti” komisijos narių atsidūrė tiesiai prie “Žvaigždžių duetų” vedėjos mikrofono. Tačiau sunku patikėti, kad gerbėjų laiškais apipilta charizmatiška moteris nevaikšto į pasimatymus, o vakarais į jaukius savo namus gražiame sostinės rajone grįžta viena...

Deimantė zailskaitė

- Žiūrėdamas į jus, tokią džiu-gią ir nuotaikingą, visai nepasaky-tum, kad likimas jums kaip išban-dymą mestelėjo skyrybų dramą...

- Daugelis manęs klausia, ar šituo televizijos šokių projektu, kurį vadinu realybės šou, išsigy-džiau skyrybų depresiją. Nesigy-džiau, nes skyrybų istorija yra se-na - jau praėję dveji metai.

Kalbant apie santuoką, kaž-kur aukštai įvyksta dviejų žmonių sąjunga. Nepaisant to, jie vienas kitam tinka ar ne, Dievas juos su-riša. Ir kai vyksta skyrybos, jiems reikia atsirišti. Ir tas atsirišimo pe-riodas būna visoks, jis tikrai nėra neskausmingas. Būtumėte mane matę, kaip atrodžiau prieš pusan-trų metų: sėdėjau užsidariusi na-mie ir žiūrėjau į vieną tašką...

Dabar jaučiuosi sutvirtėju-si, tarsi būčiau pradėjusi gyventi naują gyvenimą. Jau dabar drą-siai apie tai kalbu. Labai simboliš-ka, kad atsiradus projektui mano gyvenime viskas ėmė ir pasikeitė. Ir aš jaučiu, kad praeities taurė yra išpilta.

- Jei tai tiesa, kodėl gi turite buvusio sutuoktinio pavardę?

- Bet tai yra mano pavardė, kurią teisėtai gavau santuokos metu. Daug metų pasirašydavau

šia pavarde, ja esu išleidusi ne vieną leidinį. Juk niekada nebe-grįšiu į praeitį, kai buvau mergai-tė, turėjusi savo tėvo pavardę. (Mergautinė pavardė - Jackevičiū-tė - red. past.) Na tai kas, kad da-bar esu išsiskyrusi, bet jau nieka-da nebūsiu neištekėjusi moteris. Žinau, ką reiškia gyventi su vyru šeimoje, ir tai nieko bendra neturi su tuo, kad vakarais grįžtu viena ir vakarienę ruošiu tik sau vienai.

Be to, neturiu nieko prieš savo buvusį vyrą - mes nesa-me susipykę, gerbiu tą žmogų. Abu esame laimingi priėmę to-kį sprendimą. Jis yra laimingas gyvendamas savo gyvenimą, aš laiminga gyvendama savąjį. Ir aš būtinai pasikeisiu pavardę į kito vyro. (Šypsosi.)

- Taigi ir antrąkart nepabūg-site susisaistyti vedybinio gyveni-mo saitais?

- Kategoriškai esu už tai, kad tarp dviejų žmonių būtų santuo-ka. Su tuo pačiu žmogumi daug metų esu gyvenusi ne santuoko-je, vėliau daug metų - santuoko-je. Ir tai radikaliai keičia bendra-vimą. Man yra ryškus skirtumas, kada buvau tik širdies draugė, o kada tapau žmona.

- Kalbant apie jūsų buvusį vy-rą, gal kartais buvote Arūną Va-linską parodijuojančio aktoriaus Ramūno Šimukausko žmona?

- Ne, tai ne jis. Ramūnas nie-kada nebuvo vedęs. Esame susi-tarę su buvusiu vyru, kad mes ne-kalbėsime apie savo asmeninį gy-venimą. Tai, kad dabar esu popu-liari, su juo neturi nieko bendra.

- Galbūt jūsų santuokai su in-cognito Šimukausku pakenkė tai, kad esate labai užimta darbinėje srityje? Juk dėstote Vilniaus pe-

dagoginiame universitete, prieš devynerius metus su kolega Vy-tautu Kontrimu įsteigėte savo vai-kų studiją, kur dar visokie darbai darbeliai...

- Per televiziją gali pasirodyti, kad esu feministė ar arogantiška karjeristė, kuri gali pati save išlaiky-ti ir kuriai šalia nereikia vyro. Tikrai taip nėra. Aš net nesirinkčiau - ar vaikai, ar karjera. Esu už tradicinę šeimą, kur moteris turi būti mama, o vyras turi būti tėvas. Man baisios tos moterys, kurios siekia karjeros ir tik pagimdžiusios lekia į darbus.

- O kaipgi pati? Juk santuoko-je vaikų taip ir nesusilaukėte...

- Taip išėjo, kad per gyvenimą vaikų neatsirado. Viena, sakyčiau, buvome jauni, tai vis atidėlioda-vome, nes abu buvome įsisukę į darbus. Bet... tai ne priežastis. Esu tvirtos nuomonės, kad viskas gy-venime vyksta taip, kaip turi vyk-ti. Vaikai tiesiog neatsirado, tie-siog neatėjo. Ir tai yra šventa tie-sa. Gyvendama santuokoje nieka-da nejutau, kad beldžiasi vaikutis. Kažkaip intuityviai širdimi jaučiu, kad man dar viskas prieš akis, bet jau tikrai ne už kalnų... (Juokiasi.)

Tačiau studijoje “Terra Bella” dirbdama su vaikais jaučiu išgy-venusi dalį motiniškų jausmų. Patiems pirmiesiems mano moki-niams dabar yra po �8-�9 metų, jie yra baigę mokyklas ir įstoję į aukš-tąsias. Su jais šitiek nugyventa, tiek nueita. Mačiau jų pirmas meiles, pirmus prisigėrimus, pradėjimą rū-kyti, didžiuosius praradimus ir atra-dimus. Man pačiai tai buvo didžiu-lės dramos. Vis dėlto pats nuosta-biausias dalykas, kuris gyvenime gali nutikti, - tai darbas su vaikais.

- Pasirodo, pedagoginis dar-bas gali būti ir puikus vaistas nuo vienatvės.

- O man labai patinka būti vie-nai. Aš turiu nuostabius naujus na-mus, jie man yra kaip koks Bermu-dų trikampis, į kurį įeini ir dingsta laikas. Žinau vieną receptą: “Nuo vienatvės vienintelis vaistas - tai vienatvė”. Ir tai yra šventa tiesa. Kai ją tu priimi nuolankiai kaip likimo dovaną, kai nebebijai būti vienas, tada pradedi mėgautis tuo buvi-mu. Tai iš tikrųjų gydo. Tik tada nu-stosi būti vienas, kai nebebijosi to.

- Negi grįžtančios namo nepa-sitinka nei koks katinas?

- Nei katino, nei šuns neturiu. Nors katinas man yra labai bai-su, jis man kaip koks senmergės simbolis. Kai išsiskyriau su vyru, paklausiau mamos: “Tai aš dabar senmerge vadinuosi?” Mama nu-ramino, kad man tai jau negresia. (Juokiasi.)

- Ir į jūsų vienatvę šiuo metu niekas nesikėsina?

- Aišku, kad kėsinasi... Į pasi-matymus nevaikštau, pasiūlymų, aišku, sulaukiu. Rašo nepažįstami vyrai ir siūlo susitikti... Stebiuosi žmonių drąsa. (Šypsosi.) Tiesiog aš pasikliauju likimu: niekada nieko neieškojau, neprašiau, specialiai nelipau per galvas. Jeigu jauti, kad nepavyksta gauti šimto pro-centų pilnatvės ir pasitenkinimo, vadinasi, tai yra ne tavo ir turi ieš-koti kur kitur save realizuoti. Ir ly-giai tas pats su žmogumi. Manęs dažnai klausia, ar aš nebijau pra-rasti galimybės nenueidama su kuo nors į pasimatymą. Nebijau, nes nuoširdžiai tikiu: mes nesusi-randame, bet patys žmonės atsi-randa mūsų gyvenime. Mano gy-venime ir darbai visi, ir pasiūlymai, ir žmonės tiesiog atsirasdavo...

- Dabar labai madinga pažin-čių ieškotis interneto svetainėse. Tokią susipažinimo galimybę iš-kart atmestumėte?

- Tai yra visiška nesąmonė. Kaip gali sau rasti porą? Tai yra ne daiktas, kurį gali nusipirkti par-duotuvėje. Tai yra likimo dalykai.

GimiNystė

Ramūnas ŠIMUKAUSKASAktorius

Ieva yra mano brolio Donato (ak-torius Donatas Šimukauskas - red. past.) buvusi žmona. Su ja palaiko-me normalius santykius, tarp mūsų viskas klostosi gerai. Nors dirbame toje pačioje televizijoje, nėra taip, kad labai dažnai susitiktume, bet kartais pasimatome. Dabar manęs visi tei-raujasi, kas mudu su Ieva sieja. O kai kurie žurnalistai net buvo parašę, kad tai yra mano pirmoji žmona, tačiau aš niekada nebuvau vedęs. Brolio nuo-pelnus, taip sakant, buvo bandyta man užkrauti... (Juokiasi.)

I.Šimukauskienėį pasimatymus nevaikšto

Aktorei ir šokėjai ievai Šimukauskienei vienatvė neapkarsta

su atlikėja Natalija Zvonke charizmatiškoji

šokėja ieva televizijos žiūrovams parodė egzotišką numerį

Irmanto Sidarevičiaus, Viktoro Purio, Vyginto Skaraičio nuotr.

�

cmykcmyk�

sielaj/b tema

D alia Klimavičiūtė veda dailės pamokėles

neįgaliems vaikams. Ką būtina žinoti prieš skaitant kitą sakinį? Ji dėl savo vaikų kadaise atsisakė aktorystės. Gal ir nebūtina žinoti, kad trijų sūnų ji susilaukė su aktoriumi Šarūnu Puidoku ir jau 23 metai yra teisėta jo žmona.

Ką dar reikėtų žinoti? Sukū-rusi scenografiją kai kuriems Pa-nevėžio, Kauno ir Šiaulių teatrų spektakliams, pastačiusi kelis lė-lių spektaklius, dėl svetimų vaikų atsisakė kūrybinių pretenzijų. Di-džiuojasi, kad yra mokytoja. Dar būtų neprošal prisipažinti, kad jos sakymas buvęs toks jautrus, toks subtilus, kad žurnalistei nie-ko kita neliko kaip tik trauktis pa-šalin, leidžiant tiems sakymams patiems skleistis į skaitytoją.

Dalios Klimavičiūtės pasakojimas

Vaikai mane lydi visą gyveni-mą. Nuo apsisprendimo, kai at-sisakiau studijuoti aktorystę. Tuo metu lankiau J.Vaitkaus jaunimo studiją prie Kauno dramos teatro, o į ją įstojusiems buvo tiesus ke-lias į konservatoriją - tais metais J.Vaitkus rinko kursą. Ten susipa-žinau su Šarūnu (Puidoku - red. past.), sutikau už jo tekėti ir ne-bestojau. Kas man yra svarbiau, tada savęs paklausiau. Pasirinkau vaikus ir niekada nesigailėjau (norėčiau, kad taip liktų visados). Supratau, kaip tai yra teisinga. Su-pratau, kad esu mokytoja, tik ilgo-kai padirbėjusi, didžiuojuosi tuo. Dirbant dailės ir teatro mokytoja ilgainiui atsirado poreikis gilesnės prasmės ir tada Viešpats atidarė langą - aš gavau darbo neįgaliųjų ugdymo centre “Viltis”. Toks buvo mano širdies troškimas.

Gyvenime kreipiu dėmesį į konkrečią širdį. Niekas nežino, kas vyksta toje širdyje, tik kuni-gas Erastas sako, kad “pirmąkart susitikus su negalią turinčiais žmonėmis, širdy sprogsta bom-ba, pasekmės būna visokios”. Šiandien vėl buvau susitikusi su

neįgaliaisiais, tarp kurių yra ir turinčių cerebinio paralyžiaus, autizmo, silpnaprotystės, dauno sindromo negalią. Kas neįgaliam vaikui yra “šiandien” - tai čia ir da-bar. Ir jeigu dabar dailės pamo-kėlė, tai “šiandien” esu aš, dailės mokytoja, ir jis yra su manimi. Aš iš jo mokausi - būti čia ir dabar - širdimi ir mintimis. Jis pyksta, jei neprieini ilgiau arba jeigu jam nesiseka darbelis, arba jei prie kurio kito vaiko užtrunki. Tai ne-tikėta patirtis, nepasakyčiau, kad sunki, - ji įdomi. Nes tai visiškai kitoks pasaulis. Tarytum iš šilto kambariuko išeitum į pūgą, šaltį, į sniegą iki kelių...

Turiu svajonę su didžkiais (jais Dalia vadina vyresnius vaikus, kuriems veda dailės pamokėles Prieraišiosios tėvystės centre, čia ji turi net tris grupes - red. past.) pabandyti pabendraut su neįga-liaisiais, nes kaip su jais dalijuosi savo gyvenimu, taip ir kalbu apie savo patirtį su neįgaliaisiais. Vie-na mergaitė sako: “Norėčiau save išbandyti”. Kaip gerai, sakau, ir aš norėjau save išbandyti. Bet tam reikia pasiruošti. Jeigu už lango - žiema ir jei išpulsi į ją pusplikė,

basa, atšoksi kaip nudegusi, bet jei žinosi, kad ten šalta, vėjuota, išeisi atitinkamai apsirengusi. Aš žinojau, kur einu, nors meluočiau sakydama, kad jaučiausi visiškai rami. Neturėjau darbinės patir-ties, bendravimo, buvimo šalia, o dabar labai džiaugiuosi, jei kar-tais man net pavyksta pabūti kar-tu su jais - su tuo pasauliu ir tame pasaulyje, kuris yra už lango. Man patinka, kad mano darbas nėra nei menkesnis, nei svarbesnis už auklėtojos padėjėjos, kuri rūpina-si higiena, darbą, ar mokytojos, kuri ugdo juos pagal tam tikrą programą, ar auklėtojos, kuri neį-galiuosius prižiūri.

Pastebėjau, kad per užsiėmi-mus su didžkiais kartais išnyks-tu tarp jų, nors jaučiu, kad tokiu atveju yra pavojus susitapatinti ir imti pataikauti jiems. Su neįga-liaisiais gali būti kartu tik tada, kai atsiveria ne vien tavo širdis, bet ir jų. Kai jie pakankamai il-gai tave ištyrinėja, kai jie pajunta saugumą, nors nežinau... šnekėti apie jų pasaulį man labai keblu...

Vaikams jau aštuonerius me-tus prieš Kalėdas rodau spekta-kliuką “Jėzaus istorija”, manau, ne-

Dalia Klimavičiūtė yra įgijusi dailininkės-pedagogės specialybę Vilniaus dailės akademijoje. Dirbo Vilniaus teatre “Lėlė” režisieriaus asistente, vadovavo dailės studijai, jos piešiniai, kuriais iliustruota Vytauto V.Landsbergio knyga “Angelų pasakos”, yra laimėję daug prizų. Dirbo vaikų studijoje “Tele bim-bam”, aštuo-nerius metus - vaikų meninėje studijoje “Diemedis” dailės ir teatro mokytoja. Yra parašiusi knygą “Žaidžiame teatrą”. Šiuo metu dirba Vilniaus neįgalių vaikų ugdymo centre “Viltis” ir Prieraišiosios tėvystės centre.

KELI FAKTAI APIE MoKyToJą

per kurį sprogsta bomba

Susitikimas,

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

teatro ir dailės mokytoja Dalia

Klimavičiūtė

miglė ir balerina Eglė Špokaitė

Augustė ir režisierius Oskaras Koršunovas

cmyk

5

cmyk / 5

sielaj/b tema

reikia bijoti pakartoti to, kas jaudina ir kas kartojasi kaip ir Kalėdos. Muziką jam parašė kompozitorė Rasa Dikčie-nė, dalis lėlių yra mano pačios daryta. Prisimenu, kai pradėjau dirbti “Lėlės” teatre, kai rankas kojas siūdavau lė-lėms, žiūrėdavau spektaklius ir neretai sugaudavau save galvojant, kad vai-kai kūrėjams - paskutinė grandis - jei suaugę sėdi, paisoma, kad tik jiems nebūtų nuobodu, kad tik, gink Dieve, jiems neprailgtų žiūrint vaikišką spek-taklį ir būtinai tik jiems numetama keletas juokelių. Nors šitaip atimama iš jų proga sugrįžti į vaikystę, pasijust vaiku ir išgyvent tą patį, juk jeigu vai-kų spektaklyje nėra to, kas skauda, kas nudžiugina, nesitikėk ir tikro jausmo.

Abejojau, ar įtraukti neįgaliuo-sius į tą vaidinimą, kad mes vaidintu-me kartu. Man atrodė, kad tai būtų it įėjimas į šiltą kambarį. Kas tame kambaryje vyksta, kita kalba, tik bai-mė visados yra, kad vienas kuris per-vargs ir jį gali ištikti priepuolis, bet direktorė Augienė Vilūnienė išmin-tingai pastebėjo: “Kiek metų dirbu, tiek ir abejoju. Tai tada... nedarom nieko? Ar turi svarstykles pasverti vaiko širdžiai? Ir aš neturiu...” Iš ti-krųjų, šventė nusisekė, buvo graži, ir nors viena mergaitė visą ją pramie-gojo, bet jos tėveliai labai džiaugėsi. Sunki jų kasdienybė. Visų tėvų, au-ginančių neįgaliuosius, kasdienybė nepaprastai sunki. Kas dėjosi vaikų galvelėse, aišku, negaliu žinoti, bet neabejoju, kad bet koks susidūrimas su kažkuo vienaip ar kitaip jose pa-lieka pėdsaką.

Dabar toks laikas, kai žmonės apskritai vienas kitam mažai laiko skiria, na, o vaikui jo tenka mažiau-siai, kaip ir visada. Dėl to kilo min-tis suburti grupę ikimokyklinukų su mamomis. Ji veikia Prieraišiosios tė-vystės centre. Mamoms (būna ir tė-čių) dabar nebetenka po užsiėmimo klausinėti vaiko, ką veikei, nes visą tą laiką pačios leidžia su jais. Ma-no svajonė suburti tokią grupę, kur mamos ar tėčiai pieštų su vaikais, kiekvienas savo piešinį. O dabar ma-mos arba padeda, arba būna šalia, bet ir tai jau yra labai daug. Kai ma-ma būna su vaiku, viskas vyksta čia ir dabar ir kartais įvyksta stebuklas, netrunki pajusti, kad jų lyg ir nebė-

ra. Kai žaidžiam žaidimus ar kuriam vaidinimus su lėlėmis, mamos išlais-vėja, kaip ir jų vaikai. Norėčiau, kad šitokių akimirkų daugiau turėtų kiek-viena mama, kiekvienas vaikas. Kad tos akimirkos kaip karoliukai rinktųsi į stebuklingą rožinį. Prisimenu, kai mano vaikai Antanas ir Mykolas dar buvo pradinukai, nuvažiavome prie ežero. Jie maudėsi, paskui papra-šė, mama, einam prie pat vandens, einam, atsisėdau, patiesalo kraštas beveik vandenyje, o jie taškosi ran-ka pasiekiami ir yra tokie laimingi... man buvo taip gera... Tokia pilna aki-mirka, kuri yra tavo širdyje...

Daug kas pataria steigti mokyklą pagal mano metodiką, bet aš viena nesugebėsiu tiek aprėpti, reikės mo-kytojų, o jie dirbs kitaip. Juos reikės apmokyti, o aš nesu vadybininkė, ne-turiu tos Dievo dovanos. Džiaugiuosi tuo, kas jau yra, - čirškiantis žvirblis saujoje svarbiau nei jautis, lakstantis po pievą. Man daug svarbiau vienos širdies atsivėrimas.

Greičiausiai rezultatas išryškėja dirbant su mažiukais. O su didžkiais būna taip, kaip tame suaugusiųjų pasaulyje: viskas ima greitėti, o re-zultatas - tolti. Sveiki, vaikai, atvykę į suaugusiųjų pasaulį, sakau aš jiems, norintiems tobulumo. Čia daug su-maišties ir lėti žingsniai tikslo link. Na, o su neįgaliaisiais - laikas kitoks, atrodo stovintis, ir viskas eina gilyn. Negali matyti rezultato, negali su-prasti jų santykio su savimi ar aplin-ka, bet vis tiek turi dirbti visa širdimi. Štai vienas aštuoniolikmetis, jeigu jam džiugu, apkabina dideliu glėbiu, o kitų nė nenuspėsi, tik jauti, kad santykis šiltėja.

Neturiu pretenzijų, kad mane vaikai būtinai atmintų. Galvoju, ką turiu, kad kuo daugiau galėčiau duoti vaikui, nors nežinia, ką jis iš vi-so šito pasiims. Tik manau, jei duosi nuoširdžiai, jis nuoširdžiai pasirinks, ko jam reikės. Viena mergaitė sako: “Aš nežinau, ar noriu į dailę, bet aš noriu pas tave, aš tave myliu”. Aš ir-gi tave labai myliu, sakau, tu visada liksi mano širdy. Tu gali drąsiai nebe-vaikščioti į dailės užsiėmimus, sakau, bet ji ėmė - atėjo.

UžRašė Danutė ŠePetYtĖ

Šios nuotraukos yra iš žinomo fotografo Algimanto Aleksandravičiaus ciklo “neGalios ne-Paliesti”. Jos sukurtos labdaros ir paramos fondo “Algojimas” iniciatyva. Buvo eksponuotos pernykštį gruodį tarptautinės neįgaliųjų dienos proga. Fotografas prisipažino, kad šis pro-jektas ne tik leido pajusti kitokį pasaulį, bet ir privertė pakeisti kai kurias vertybes.

KELI FAKTAI APIE FoToGRAFIJAS

Algi

man

to A

leks

andr

avič

iaus

nuo

tr.

mykolas ir dainininkas Andrius mamontovas

Darmantas ir istorikas Alfredas Bumblauskas

Urtė ir marijonas mikutavičius

�

cmykcmyk�

prisipažinimaiJ/b žmonės

V ilnietis muzikas Vaclovas Augustinas prisipažįsta esąs nepastovus žmogus

visur - ir kūryboje, ir gyvenime, ir... meilėje. Jam patinka ir šiuolaikinė, ir klasikinė, ir sakralinė muzika, kurią atlieka jo vadovaujamas choras “Jauna muzika”, bet jis yra ir atgimusios legendinės roko grupės “Antis” dainų kūrėjas bei muzikantas. Vyras tvirtina, kad gyvenimas tuo ir įdomus, kad jis susideda iš netikėtumų bei atsitiktinumų. Ir tai, kad jis tapo populiaraus choro vadovu, o už jo veiklą 20�0 m. jam suteikta Lietuvos nacionalinė premija - vaikystėje nutikusio atsitiktinumo pasekmė.

giedrė milkevičiŪtė

Dainavome ir dainuosime

“Dėkui Dievui, per dvidešimt “Jaunos muzikos” gyvavimo metų jau nebereikia įrodinėti, kas mes tokie esame, - kalba choro vadovas, neseniai atšventęs savo 50-metį. - Populiarumą tarp muzikos ger-bėjų jau pelnėme, tad ir įvertinimas ne mano vieno, o kolektyvo. Dabar dera išlai-kyti savo patrauklumą, išskirtinumą, nes konkurencija muzikos pasaulyje tikrai yra didelė. Sostinės publika išlepinta įvairių koncertų, festivalių. Tad turime pasiekti, kad kiekvienas mūsų pasirodymas būtų vis kitoks, kad žmonės nenusiviltų”.

Choristai per metus išvyksta į užsienio gastroles 2-3 kartus, anksčiau, kai choro finansavimas buvo didesnis, išvykų buvo daugiau. Tačiau V.Augustinas apgailestau-ja ne dėl užsienio kelionių, bet dėl to, kad retai tegali išvykti koncertuoti į puikias sa-les Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Uteno-je, Biržuose ir kitur: “Žmonės labai norėtų mūsų koncertų, bet vis dėlto tos išvykos kainuoja nemažai: ir autobuso samdymas, ir pietūs choristams, ir kt. Bet kai pavyks-ta nuvykti į provinciją, pasisemiame daug gražių emocijų”.

Rokas nenukonkuravo choro

Kai kam netikėta, kad daug tarptautinių konkursų pelniusio ir populiaraus daugelyje Europos ir Azijos šalių “Jaunos muzikos” cho-ro vadovas ir kompozitorius dar yra ir roko

grupės “Antis” narys. Klavišiniais instrumen-tais grojantis muzikantas nuo pat grupės susikūrimo, o kai šis kolektyvas bemaž po �5 metų pertraukos atgimė, tapo ir daugumos jo atliekamų dainų muzikos autoriumi. “Esu įvairiapusis, jeigu norite, dviveidis ne tik pa-sirinkdamas muziką, bet ir šiaip svyruojantis žmogus, - šypsosi po Svarstyklių ženklu gi-męs V.Augustinas. - Kaipgi galėjau atsilaikyti prieš �9�8 metais atsitiktinai išgirstą kerinčią “bitlų” muziką? Kai juos pirmą sykį išgirdau trečioje klasėje, rokas įvairiais pavidalais ma-no gyvenime ėjo greta su klasika, akademi-ne muzika. Grojau mokyklos estradiniame ansamblyje, dainavau dar nesubrendusiu berniukišku balsu. Tad konkurencijos čia jo-kios nėra. Paskui buvo grupė “Saulės laikro-dis”, o dar vėliau - “Antis”. Paprasčiausiai man patinka ir tai, ir tai”.

Apie meilę ir mirtį

Kada pajuto meilę chorams, klausiu maestro, kuris dar dėsto chorinį dirigavimą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje bei Vilniaus pedagoginiame institute. “Nei aš jutau ypatingai tą meilę, nei ką, - juokiasi

pašnekovas ir pasakoja, kaip jį, tuomet dar šešiametį Antano Vienuolio vidurinės mo-kyklos mokinuką, atrinko į “Ąžuoliuko” cho-rą jo steigėjas ir vadovas Hermanas Perelš-teinas. - Tad mano likimas buvo nulemtas, nors tėvai, paprasti darbininkai, niekada patys nebūtų to sugalvoję ir iš pradžių ne-norėjo manęs vedžioti į “Ąžuoliuką”, nes, galvojo, kam muzikas jų luomui netinkama profesija. Esu įsitikinęs, kad daug kas gyve-nime priklauso nuo atsitiktinumų”.

Muzikas prisimena, kad tėvas gana ge-rai grojo akordeonu, o jis visai dar mažas būdavo prilipęs prie senoviško patefono ir vis sukdavo gal dešimt tuomet namuose buvusių vinilinių plokštelių.

Viena iš svarbių choro misijų - lietuviš-kos chorinės muzikos sklaida. Tik ką išleis-ta antroji šiuolaikinių lietuvių autorių kom-paktinė plokštelė, kurioje įrašyti keturių kompozitorių, tarp jų ir V.Augustino, kūri-niai simboliniu pavadinimu “Lux caritatis”, o tai reiškia “Meilės šviesa”. Vaclovo kūrinys plokštelėje sukurtas pagal maldą “Viešpa-tie, ir amžinoji šviesa jiems tebešviečia”.

Kodėl apie mirtį? Gal kompozitorius kū-rė rudenį ar po kokios skaudžios netekties? “Čia nėra nieko keista, nes mirtis manęs ne-baugina, - prisipažįsta muzikas. - Juk žmo-gus tik ką gimęs jau pradeda skaičiuoti jam skirtas gyvenimo minutes, o kada laikrodis sustos, iš tiesų niekas nežino. Tad mano su-kurta muzika yra labai šviesi, ji labiau kalba ne apie mirtį, ir jokiu būdu ne apie kančią, o greičiau apie pomirtinio gyvenimo slėpinį: kada ir kur toji šviesa pradeda šviesti”. Ir dar Vaclovas laikosi tokios gyvenimo filosofijos: “Viskas praeina, prie nieko negali prisirišti: nei prie daiktų, nei prie vieno darbo ar žmo-gaus, nei prie laimės ar nelaimės. Reikia tie-siog stengtis išgyventi šią akimirką”.

Energijos semiasi iš ąžuolo

Du dalykai, kuriems žmogus negali būti abejingas, - muzika ir meilė, arba meilė ir muzika. Kad ir kaip dėliotum šiuos žodžius,

jie visada greta. Tad neišvengiamas klau-simas Vaclovui apie meilę. Ar jis ir čia nėra pastovus? “Jeigu būtina atsakyti į šį klausi-mą, tai prisipažinsiu, kad taip, ir dėl to nuo-lat skaudinu artimiausius žmones. Bet taip jau man gyvenime nutinka. Dabar esu su savo pirmąja žmona Sigute. Kaip sakoma, ratas apsisuko. Ir kada pagaliau jis sustos? - retoriškai klausia jis. Sigutė - ne muzikė, dabar dirba renginių organizatore. Jiedu turi 32 metų sūnų Domą, kuris yra vedęs sicilietę Elisą ir gyvena Sicilijoje. Ten auga pustrečių metų anūkėlis Petras. “Labai visi laukiame, kada Petras pradės kalbėti kuria nors žmonių kalba - tėvo mamos ar an-glų, nes auga trikalbėje aplinkoje ir kol kas tauškia tik jam pačiam suprantamus garsa-žodžius”, - pasakoja Vaclovas.

Su kolektyvu apkeliavęs kone visą Eu-ropą ir Aziją V.Augustinas mėgsta savo automobiliu vykti dar neišvaikščiotais už-sienio šalių keliais, važiuoja ten, kur kal-nai, gražūs miškai, ežerai, tačiau didžiau-sią sielos atgaivą pajunta tada, kai vasarą nuvyksta į savo buvusį kaimą Širvintų ra-jone, kuriame anksčiau gyveno seneliai. Muzikas išsimaudo upelyje, pavaikštinėja po kapines ir būtinai apkabina ąžuolą ar kokį kitą storą medį, iš kurio pasikrauna energijos.

ĮvERtiNimAs

2010 metų Lietuvos kultūros ir meno nacionalinės premijos laureatas Vaclovas AugusTInAs:

Toks aukštas valstybinis apdovanojimas choro vadovui - retenybė. Per visą nacionalinių premijų teikimo istoriją tai antras atvejis. Prieš keliolika metų taip buvo įvertintas Kauno valstybinio choro vadovo Petro Bingelio meistriškumas. Tikiuosi, kad bangelės, nuraibuliavusios nuo šio įvykio, dar kartą primins visuomenei apie choro kultūrą ir kilstelės kiek smuktelėjusį choro žmonių prestižą.

Redakcijos archyvo ir asmeninio albumo nuotr.

iš dešinės “Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas, vaclovas Augustinas ir muzikos prodiuseris Gintautas Rakauskas

vaclovas Augustinas su sūnum Domu ir anūkėliu Petru sicilijoje

“AnTIS”plevena greta mocarto

cmyk

�

cmykcmy

10

cmyk

�

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

LedkaLnio viršūnėDaugelį krepšinio gerbėjų

pribloškė žinia, kad kalėdinių atostogų išvykęs Mirza Begičius negrįš į Kauno “Žalgirį”. Vidurio puolėjo agentai Enesas Trnovce-vičius ir Mirko Manojlovičius nu-traukė sutartį, pareiškę, jog klu-bas jiems laiku nesumokėjo ko-misinio mokesčio. Klausimas bus sprendžiamas Sporto arbitražo teisme, o krepšininkas tuo metu sėdi be darbo ir neaišku, kada jis galės žaisti.

Užpernai agentas Lučianas Kapičionis (Luciano Cappicchio-ni) labai norėjo išsiųsti Mantą Kalnietį į Trevizo “Benetton”, nors pats krepšininkas pasirinko “Žal-girį”. Jis atsisakė agento paslau-gų ir liko Kaune. Pasak “Žalgirio” direktoriaus Pauliaus Motiejūno, šie atvejai yra tik ledkalnio vir-šūnė. “Čia ryškiausi pavyzdžiai, kurie išlindo į viešumą ir baigėsi teismuose. Buvo daug atvejų, kai žaidėjas negalėjo atvykti į klubą todėl, kad agentas ne-galėjo gerai dirbti. Pateikiamas pasiūlymas, o agentas laukia

didesnių pinigų ir žaidėjui net nepraneša, kad klubas juo do-misi. Arba praneša tik apie tuos klubus, kurie siūlo jam daugiau pinigų, nors kartais krepšininkui labiau rūpi kiti niuansai”, - pasa-kojo klubo vadovas.

Visi “Sporto žmonių” kalbinti pašnekovai pripažino, kad agen-tų veiklą reikia atidžiau prižiūrėti. Dar 2009 m. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) iškėlė iniciatyvą griežčiau reglamentuoti jų veiklą. Pasirodė, kad mūsų šalies funk-cionieriai nedaug ką gali. Reikia, kad veiksmų imtųsi Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA).

Nesveika koNkureNcija

“Kartais susiduri su dalykais, kurių negali kontroliuoti. Autono-miškai negalime patvirtinti griež-tesnių taisyklių, nes atsimušame į Europos Sąjungos direktyvas ir, svarbiausia, į FIBA reglamentą. Centrinė FIBA būstinė yra skyru-si sau išskirtinę teisę licencijuoti agentus. Iš dalies tai gerai, nes yra bent kažkoks reguliavimas. Blogai tai, kad gavusieji licencijas mūsų federacijos nuomonės gali nepaisyti”, - teigė LKF generalinis sekretorius ir FIBA Europos pa-dalinio (“FIBA Europe”) valdybos narys Mindaugas Balčiūnas.

“Lietuva viena nieko nepa-keistų, - pritarė P.Motiejūnas. - Federacija tikrai dirba savo dar-bą, tačiau reikia žiūrėti į bendrą Europos sistemą. Nėra normaliai aprašyti darbo santykiai nei tarp klubo ir agentų, nei tarp žaidėjų ir agentų”.

Kol kas dažniausiai nuo agento geros valios priklauso - sąžiningai atstovauti krepšinin-ko interesams ar siekti naudos tik sau. “Dabar vyksta tik vėjo gaudymas laukuose. Chaosas agentams tinka, jie jaučiasi ge-rai”, - pabrėžė M.Balčiūnas. “Tam tikra prasme Mindaugas yra tei-sus. Tai yra labai konkurencinga sritis, retas šio verslo atstovas laikosi verslo etikos taisyklių ir principų. Klientai yra aklai va-giami, jie keliauja tarp agentų. Chaoso yra”, - pripažino Lietu-voje veikiančios agentūros “East Players” vadovas, nepanorėjęs, kad jo pavardė būtų minima.

“NBA yra labai griežtos tai-syklės ir sankcijos agentams. Taip pat ir klubams. Europoje irgi būtų galima pagalvoti apie panašią schemą. Kol kas įvesta tik taisyklė, kad agentai turi gau-ti FIBA licencijas. Kaip matome, tai nelabai padeda. Vienas žmo-gus gauna tą sertifikatą, paskui skambina kitas žmogus. Kai rei-kia pasirašyti sutartį, atsiranda kita pavardė - žmogaus, turinčio sertifikatą. Arba būna taip, kad

penki agentai siūlo tą patį krep-šininką”, - dėstė P.Motiejūnas.

Mokestis - 10 proc.“East Players” atstovas sutiko,

kad nesutarimų su klubais pa-sitaiko dažnai, bet pabrėžė, jog anaiptol ne visada dėl to kalti agentai: “Klubai visada stengiasi apeiti agentus. Pagrindinė prie-žastis ta, kad kontrakto sąlygas derinantis agentas visada sten-giasi išsiderėti krepšininkui nau-dingesnes sąlygas. Todėl klubai stengiasi apeiti profesionalią pa-galbą. Taip jie sutaupo. Antroji priežastis - agento mokestis, bet tie 10 proc. yra niekis, palyginti su tuo, kiek klubas sutaupytų, jei pasirašytų sutartį su žaidėju vi-sai be agento pagalbos”.

Šiuo metu komisinis agen-to mokestis yra 10 proc. “Tai yra nerašytas standartas, nusistovė-jęs Europoje. Šis skaičius atsira-do ne krepšinyje, jis yra ir kitose verslo srityse. NBA yra nustačiusi 4 proc., juos moka žaidėjas. Eu-ropoje nusistovėję, kad moka klubas. Kai aš atėjau į šį verslą, tokios taisyklės jau buvo. Ši prak-tika galbūt nėra ideali, bet nega-lima sakyti, kad ji visiškai netei-singa. Agentai dažnai teikia pa-slaugą klubui, ieškodami žaidėjų. Man dažnai paskambina klubas ir sako, kad reikia vienos ar ki-tos pozicijos krepšininko. Klubas perka iš manęs paslaugą ir natū-ralu, jog man moka”, - užkulisius atskleidė “East Players” vadovas.

P.Motiejūno nuomone, M.Begičiaus atvejo sprendimas yra svarbus visai Europai: “Jei agentai laimėtų šią bylą, jie gau-tų dar daugiau teisių ne tik val-dyti žaidėjus, bet ir labiau spausti klubus”. “East players” atstovas įsi-tikinęs, kad bylą laimės “Žalgiris”. “Toks atvejis yra retai sutinkamas, bet pasitaiko Europoje. Neturiu detalių, kada “Žalgiris” turėjo su-mokėti agentams, kaip sumokėjo ir kiek laiko keliavo tas pervedi-mas. Faktas yra tai, kad žaidėjui buvo mokama. Manau, kad arbit-ražo teismas tikrai palaikys “Žal-

girio” poziciją, nes atlyginimas žaidėjui nevėlavo. Taip, agentams sumokėta vėliau, bet sumokėta. Sakyčiau, dėl visko kaltas agen-tų neprofesionalumas ir patirties trūkumas”, - teigė agentas.

ilgas keliasTeoriškai privalu turėti FIBA

licencijas, tačiau apeiti šį reikala-vimą nėra sunku. Ir šiuo metu Lie-tuvoje veikia žmonės, tokių licen-cijų neturintys. “Aš jų nevadinu nelegalais. Įsivaizduokite, jūs susi-tariate su savo draugu sportinin-ku, kad jam atstovaujate. Pagal civilinį kodeksą turite teisę tai da-ryti. Tai yra susitarimas tarp dviejų žmonių. Tokių asmenų buvo, yra ir bus. Deja, to neišvengsime”, - svarstė “East Players” vadovas.

Yra dar viena problema. “FIBAtikrai nežino, kokie asmenys dir-ba Lietuvoje, ar jie yra patikimi”, - pažymėjo M.Balčiūnas. LKF at-stovas siūlo paprastą išeitį - su-teikti licencijavimo teisę naciona-linėms federacijoms. “Šalies fede-racija mato, kaip agentas elgiasi vidaus rinkoje, ar garbingai atsto-vauja žaidėjams. Galima sukurti reglamentą, kad nusiskundimų, pažeidimų, žaidėjų apgaudinėji-mų atvejais agentams būtų nu-matytos bausmės. Pirmoji baus-mė būtų laikinas suspendavimas, o galutinė - licencijos atėmimas. Situacija būtų valdoma”, - teigė M.Balčiūnas. Kitas būdas kon-troliuoti situaciją - įkurti agentų asociaciją. NBA lygoje tokia orga-nizacija yra. “Jei asociacija būtų federacijos narė, ji paklustų ben-drai piramidei ir jaustųsi atsakin-ga”, - sakė LKF sekretorius.

Aišku viena, savo žodį spren-džiant problemą turi tarti tarptau-tinė federacija. “Esu šį klausimą iškėlęs “FIBA Europe” valdyboje. Pirmiausiai tai bus apsvarstyta varžybų komisijoje arba techninė-je komisijoje. Paskui reikalas per-eis į “FIBA Europe” valdybą ir tada sprendimas bus bandomas pri-statyti pasaulinės FIBA valdybai”, - pasakojo M.Balčiūnas. Visgi jis ne-sitiki, kad procesas bus greitas.

krepšiNio ageNtaiMaudosi chaose

Visi garsūs krepšininkai naudojasi agentų paslaugomis, bet ne visada ši globa išeina į

gera. Rūpinimasis žaidėjo interesais kartais pavirsta manipuliavimu. Bandymai griežčiau reglamentuoti agentų veiklą kol kas atsimuša į biurokratines sienas.

Dėl agentų užgaidos Kauno “Žalgiris” neteko vidurio puolėjo, o Mirza Begičius (su kamuoliu) sėdi be darbo

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Sauliaus Venckaus nuotr.

LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pripažįsta, kad federacija negali kontroliuoti agentų veiklos

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 4 (70)2011 m. sausio 15 d., šeštadienis

10

cmm10

Suvenyrų krautuvėlėsegalima pamatytimarškinėlių su piešiniu,vaizdžiai iliustruojančiu

žmogaus evoliucijos eigą nuosusikūprinusios beždžionėsiki šiuolaikinio žmogaus, opaskutinė virtinės grandis- susirietęs kompiuterionaudotojas. Šiame pokšte yranemažai tiesos. Aukštosiostechnologijos, kurios turėtųdemonstruoti žmogaus protodidybę, gali jį sunaikinti.

Kūnas nebereikalingas?

Peržiūrinėdami internete šimtus straips-nių pavadinimų ir biržų suvestines, bendrau-dami socialiniuose tinkluose arba stumdamilaiką su kompiuteriniais žaidimais, į ateitieskartų genotipą įdiegiame informaciją, dėlkurios žmonija gali pradėti regresuoti.

Neseniai kinai nuodugniai išnagrinė-jo senovinius rankraščius, kuriuose apra-šinėjami antgamtiniai kai kurių to metožmonių gebėjimai. Pavyzdžiui, pasakoja-ma apie tai, kaip imperatoriaus tarnai perdieną nueidavo šimtus kilometrų, kad pri-statytų jam šviežių slyvų, arba kaip kariaipėsčiomis lengvai nukeliaudavo didžiuliusatstumus. Mokslininkų manymu, tai yra nehiperbolė, o atskaitos taškas, pagal kurįgalima suprasti, koks fiziškai stiprus buvožmogus, gyvenęs prieš daugybę šimtme-čių. Šiandien tai sugeba tik sportininkai, odidžioji dalis žmonių sunkiai įveikia laiptusiki trečiojo aukšto. Jei taip toliau, unikaliugreitai bus pavadintas, tarkime, gebėjimasjudėti be pašalinių pagalbos. UNIX opera-cinės sistemos autorius Bilas Džojus (BillJoy) iškėlė dar įdomesnę hipotezę. Prieškeletą metų jis pareiškė, kad sparčiai to-bulėjant robotų technikai, nanotechno-logijoms ir genų inžinerijai, didžioji dalisžmogaus organų pasirodys esantys nebe-reikalingi. Technikos pažanga taip paveiks evoliuciją, kad toliau vystysis tik smegenysbei joms gyvybiškai svarbios sistemos.

Tokių teorijų esama daug, ir visos jos yra grindžiamos vienu postulatu: žmogaus fizinis apvalkalas, kūnas, anksčiau ar vėliaubus paaukotas protui, kuris dėl aukštųjųtechnologijų taps kone visagaliu. Bet yra irkitokių nuomonių. Du šimtmečius visų vi-suomenės ideologijų, tiek socializmo, tiekliberalizmo, pagrindas buvo viena pagrin-dinė idėja: mes gyvename pažangos epo-choje, o pažanga nesustoja, žmonės tik to-

bulėja. Tikrovė rodo, kad ne viskas yra taipnuostabu. Pastaruoju metu specialistai visdažniau užsimena apie tai, kad panirimas įmašinų ir informacijos pasaulį, į virtualiąjąerdvę suduoda smūgį būtent svarbiausiaižmogaus savybei - gebėjimui mąstyti. Pa-prasčiau sakant, nepaisant daugybės tech-nologinių laimėjimų, pagrindinė žmoniųmasė tampa primityvesnė. Ir tai ne gąsdini-mas, teigia mokslininkai, o reali tendencija.

Informacijos lavina

Jeigu XX a. pradžios gyventoją kasnors perkeltų į dabartį, jo galva tikriausiaisprogtų nuo gaunamos informacijos. Kali-fornijos universiteto mokslininkai apskai-čiavo, kad vidutinis amerikietis per dieną gauna 34 gigabaitus informacijos. Jo sme-genys priima ir apdoroja daugiau kaip 100 000 žodžių. Ir tai dar ne riba - kasmet šiemastai išauga 5,4 proc. Beje, įsigilinus aiš-kėja, kad didžiąją dalį informacijos žmonėsgauna žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuteriu, o tai yra ne itin intelektualūsužsiėmimai. Tas pats vyksta ir su naujieno-mis: vaizdą apie pasaulio įvykius susidaro-me daugiausia iš antraščių. Paklausus apienaujienos esmę, niekas nieko protingai irnepaaiškins. Amerikietis rašytojas NikolasKaras (Nicholas Carr) savo kailiu patyrė,kad naudojimasis kompiuteriais ir inter-netu visiškai keičia mąstymą, ir tikrai ne įgerąją pusę. Knygą “Kaip internetas keičiamūsų gebėjimą mąstyti, skaityti ir įsimin-ti” jis ėmė rašyti pastebėjęs, kad po truputį praranda gebėjimą susikaupti ir analizuo-ti, bet ryte ryja informaciją. Ši situacija yra pažįstama kiekvienam klerkui: perbėgaiakimis keletą naujienų eilučių, patikrinaipaštą, pasikeitei keliais pranešimais “Sky-pe” - be išankstinio informacinio dopingodaugelis net nepradeda dirbti. Po trejųmetų psichologijos, elgsenos ir neurolo-ginių procesų tyrinėjimo Karas padarė neitin džiugią išvadą. Iš pirmo žvilgsnio at-rodo, kad smegenys mokosi atlikti daugužduočių vienu metu ir lengvai peršokanuo vienos prie kitos. Bet, anot Karo, taivyksta žinių gilumo sąskaita. Savo knygojejis pateikia būdingą dokumentų skaitymo pavyzdį. Žmogus, skaitantis iš popieriauslapo, su medžiaga susipažins nuo pradžios iki pabaigos. Pasiūlius jam paskaityti doku-mentą kompiuterio monitoriuje, jis vargu ar ištvers iki galo - tikriausiai neatsilaikyspagundai atsiversti vieną iš nuorodų, pas-kui dar vieną ir taip toliau... Suprantama, išinformacijos gausybės jis įsimins tik mažąjos dalį, ir tą pačią paviršutiniškai. Dar dau-giau, skaitytojo visiškai nesudomina ban-dymas straipsnyje pateikti kokio nors pla-čiai nuskambėjusio įvykio nuodugnią ana-lizę; prisiklausęs apie įvykį, žmogus tiesiognepajėgia tekste išskirti ir įsisąmoninti nau-

ją informaciją. Todėl skaitytojų nuomonės tyrėjai vis dažniau susiduria su tokiais ko-mentarais: “Nieko nauja, aš apie tai girdė-jau/skaičiau internete”. “Mano sąmonė yra priversta gauti informaciją taip, kaip siūlointernetas - greitai judančio dalelių srauto pavidalu, - aiškina N.Karas. - Anksčiau žmo-gus buvo naras, kuris ramiai nerdavo į in-formacijos jūrą, o dabar jis slysta paviršiu-mi, tarsi su vandens slidėmis”.

Auga nemokšų karta

Viskas būtų dar ne taip blogai, bettoks “horizontalus” skaitymas, anksčiaubūdingas nebent rytinių laikraščių apžval-gai, šiandien tampa norma. Ilgas sėdėji-mas prie kompiuterio, teigia specialistai,mūsų smegenis verčia dirbti kitaip: vie-nos jų zonos dirba aktyviau, kitų aktyvu-mas mažėja. Problema yra ta, kad išjungękompiuterį ar mobilųjį telefoną nebega-lime grįžti į normalų, mąslų darbo režimą- smegenys tam yra tiesiog nepasiruošu-sios. Londono universiteto specialistai at-liko eksperimentą, kuriame dalyvavo 100 savanorių. Jiems buvo pasiūlyta atsakytiį keletą klausimų, naudojantis internetu. Paaugliai net nebandė ieškoti informaci-jos žiniatinklyje, o per įvairias elektroninioryšio priemones iškart kreipėsi į draugus.Vyresnio amžiaus žmonės pradėdavo

karštligiškai šokinėti iš vieno tinklalapio įkitą. Britų mokslininkai pabrėžia: būtentnesugebėjimas susikaupti tampa pirmužingsniu į psichikos ligas. Bet ir be jų, yraįsitikinę specialistai, kyla pavojus, kad podviejų trijų dešimtmečių turėsime nemok-šų kartą. Gyvename diletantų epochoje:didžioji dauguma slysta paviršiumi, sužino apie viską po truputį. Dauguma ekspertųyra pasirengę reikšti nuomonę bet kuria tema, bet iš esmės neišmano nė vienos.Šiuolaikiniame gyvenime reikia daug siau-ros srities specialistų, gerai išmanančiųkonkrečius klausimus, tačiau daugumosnuomone, tie specialistai yra neišmanėliai,nes nieko, išskyrus savo sritį, jie nežino.Tad ar tokiomis sąlygomis galima kalbė-ti apie tikrą intelektualinę veiklą, su kuria siejamos didelių laimėjimų viltys?

Du ateities žmogaus porūšiai

Drauge su internetu ir elektronikos prietaisais, be kurių jaučiamės bejėgiai,tarsi be vandens ir elektros, masių sąmo-

nę veikia efektyvaus vartojimo formulė.Jos problema yra ta, kad ji neskatina vaiz-duotės, versdama kurti ką nors nauja, overčia mus veikti pagal išankstinį scena-rijų. Žmogus, klaviatūros atstumu turintisbeveik viską, ko jam reikia (nuo žinių ikipicos užsakymo), pradeda mąstyti šablo-niškai, tenkina visas reikmes naudodama-sis technika ir nekuria nieko nauja. Pagalvieną iš mokslinių teorijų, atbukimas, užkurį burnojame socialiniuose tinkluoseįklimpusius paauglius, po kurio laiko galisuformuoti du žmogaus porūšius. Olive-ris Karis (Oliver Curry) iš Londono ekono-mikos mokyklos bandė sukurti žmonijos vystymosi schemą - su sąlyga, kad visos technologijų ir mokslo naujovės tapsprieinamos visiems. Pagal jo scenarijųXXX a. egzistuos beveik tobula mažuma,kurios atstovai iš esmės bus dabartinioelito palikuonys (iš jų bus gaunami ge-riausi genai), tuo tarpu masinis vartotojasir toliau kapstysis savo pasaulėlyje, su kie-kviena karta vis labiau degraduodamas.

Tokio vystymosi požymiai pastebimijau dabar. JAV 30 proc. gyventojų naudo-jasi socialine parama, nekelia jokių naujųidėjų ir net nenori palypėti ant kitos inte-lektualinės ir socialinės hierarchijos pako-pos. Jau atsirado negausi klasė žmonių,pasižyminčių unikaliomis žiniomis ir ga-bumais, kuriems darbdaviai yra pasirengęmokėti didžiulius pinigus (juk kas nors turikurti vis tobulesnius technikos žaisliukus!).Didžiausias kuriozas yra tas, kad tie išrink-tieji (į jų skaičių įeina ir kūrybingi žmonės)mažiau vieši virtualiojoje erdvėje, nes kie-kvienas iš jų turi savo tikrovę - laboratoriją arba dirbtuvę.

Nejau smukimui, kuris jau yra akivaiz-dus, nėra alternatyvos? Kaipgi, yra: pa-kreipti evoliucijos eigą įprasta vaga, be jo-kio sluoksniavimosi, yra lengva. Specialistaiyra įsitikinę, kad norint išjudinti ir vienų, irkitų smegenis, pakaktų iš principo naujos,šviežios idėjos. Mažiausiai 50 metų žmoni-ja neiškėlė nė vienos globalinės idėjos. Visidabartiniai laimėjimai grindžiami idėjomis,kurios buvo pasiūlytos anksčiau kaip priešpusšimtį metų. Čia turima omeny ne tikmokslas, bet ir valstybės santvarka - politi-niai ir ekonominiai mechanizmai tobulina-mi, bet ne daugiau. Kad naujos idėjos yra tiesiog būtinos, šalių vyriausybės puikiaisupranta. Pavyzdžiui, Kinija skiria didžiuleslėšas mokslo tyrimo laboratorijoms steig-ti, ir skiria dėmesį ne vien taikomiesiems mokslams, bet ir fundamentaliesiems ty-rimams. Kas taps kitokio vystymosi keliopamatu, žino, ko gera, tik vienas Kūrėjas irtie negausūs žmonės, kurių smegenys dar veikia ne sinchroniškai su paieškos siste-momis ir socialiniais tinklais.

PARENGĖ Milda KUNSKAITĖ

homo sapiens epochos

AMERIKIETIS34

GIGABAITUS

MOKSLASJ/B ISTORIJA

8

cmykcmyk

9�

cmyk

RičardasBeRankis

Lietuva

20 metų

87-a pasaulio raketė

“Australian open” debiu-tantas

•

•

•

•

serenaVilJams

JAV

29 metai

4-a pasaulio raketė

Dėl traumos ne-galės ginti čem-pionės titulo

•

•

•

•

Rafaelisnadalis

Ispanija

24 metai

1-a pasaulio raketė

2009 m. čem-pionato nuga-lėtojas

•

•

•

•

Rodžeris FedeReRis

Šveicarija

29 metai

Sieks penkto “Australian open” nugalėtojo titulo

2-a pasaulio raketė

•

•

•

•

karolina Vozniaki

Danija

20 metų

1-a pasaulio raketė

2008-aisiais ir 2010-aisiais metais žaidė aštuntfinalyje

•

•

•

•

Jau šį pirmadienį, sausio 17 dieną,

geriausi pasaulio tenisininkai - vyrai ir moterys - Australijoje pradės kovas pirmajame šį sezoną Didžiojo kirčio turnyre. Pirmą kartą per 96 metus siekiančią turnyro istoriją Melburno teniso kortuose žais ir Lietuvos tenisininkas.

ISTORIJA. Australijos atvirasis čempionatas yra jauniausias Di-džiojo kirčio turnyras. Vimbldono, JAV ir Prancūzijos čempionatai prasidėjo dar 19 amžiuje, o Aus-tralijos čempionato gimimo diena - 1905 metai. Pirmajame čempio-nate dalyvavo 17 tenisininkų. Nu-galėtoju tapo Rodnis Hytas (Rod-ney Heathas), vėliau dar laimėjęs ir 1910 m. turnyrą. Iš pradžių šis turnyras buvo vadinamas Aus-tralazijos čempionatu. 1927 me-

tais pavadinimas buvo pakeistas į Australijos čempionatą. Dar sykį pavadinimas buvo pakeistas 1969 metais, kai jis buvo pervardintas Australijos atviruoju čempionatu. Nuo 1969 metų turnyre galėjo da-lyvauti visi žaidėjai, taip pat ir pro-fesionalai, kuriems iki tol būdavo draudžiama žaisti tradiciniuose turnyruose. Nepaisant to, daugelis geriausių tenisininkų iki pat 19�2metų nedalyvavo čempionatuose dėl per didelio atstumo, nepato-gių datų (turnyras vykdavo prieš Kalėdas ir Naujuosius metus) ir nedidelių piniginių prizų.

Nepaisant šių trūkumų Austra-lijos atvirasis čempionatas darėsi vis populiaresnis ir reikšminges-nis, sulaukė talentingų ir ryškių to meto teniso asmenybių dėmesio. 19�3 metais į čempionatą atvyko Ivanas Lendlas (Ivan Lendl), Džo-nas Makenrojus (John McEnroe) ir Metsas Vilanderis (Mats Wilander).

Pastarasis tenisininkas laimėjo vie-netų titulą. Didėjantis žiūrovų su-sidomėjimas privertė. Tada buvo nuspręsta turnyrą perkelti į Flainderso parką, esantį netoli Mel-burno Kriketo aikštyno, ir tai buvo ideali vieta. Jame buvo kietos dan-gos kortai ir jie kaipmat tapo labai populiarūs tarp žaidėjų ir žiūrovų. 19�� metais turnyras pirmą kartą vyko Flainderso parke (vėliau per-vardintame Melburno parku). Nuo 1905 metų turnyras vykdavo ant žolės. Tik 19��-aisiais čempionatas buvo surengtas ant kietos dangos. M.Vilanderis yra vienintelis tenisi-ninkas, kuris yra laimėjęs Australi-jos atvirąjį čempionatą ir ant žolės, ir ant kietos dangos.

LAIKAS. Australijos atvirojo čempionato data iš pradžių būda-vo pasirenkama nevienodai. 1919 metais jis vyko sausį, o 1920-ai-siais renginys buvo nukeltas į ko-vą. 1923 metais turnyras Brisbeine

įvyko rugpjūtį. Nuo to laiko Aus-tralijos atvirasis čempionatas iki 1977 metų kasmet vykdavo sausį. Tačiau tais pačiais metais turny-ras buvo atkeltas į gruodį, todėl 1977 metais įvyko du Australijos atvirieji čempionatai. 19�7 me-tais turnyras buvo vėl nukeltas į sausį, todėl 19�6 metais apskritai neįvyko. Nuo 19�7-ųjų Australijos atvirojo čempionato data nekei-čiama. Tačiau daugelis geriausių tenisininkų, tokių kaip Rodžeris Federeris (Roger Federer) ar Rafa-elis Nadalis (Rafael Nadal) yra re-plikavę, kad čempionatas vyksta per greitai po Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių, žaidėjai negali at-gauti savo geriausios formos, ir išreiškė norą, kad turnyras būtų perkeltas į vasarį.

VIETA. Iki šiol Australijos atvi-rasis čempionatas buvo sureng-tas penkiuose Australijos ir dvie-juose Naujosios Zelandijos mies-tuose. Dažniausiai turnyras bū-davo organizuojamas Melburne. Kiti miestai - Sidnėjus, Adelaidė, Brisbeinas, Pertas, Kristčerčas ir Heistingsas. Tik 1972 metais Aus-tralijos nacionalinė teniso organi-zacija nusprendė suteikti Austra-lijos atvirajam čempionatui nuo-latinius namus. Buvo pasirinktas Melburnas, suteikęs daugiausia paramos turnyrui per visus tuos metus.

AIKŠTYNAS. Melburno par-ko teniso aikštynas pastatytas 19�� m. Didžiausioje aikštyno R.Laverio arenoje stebėti teniso varžybas gali 14 �20 žiūrovų.

Antra pagal dydį (10 500 vietų) yra 2000 m. atidaryta “Hisense” arena. Trečia pagal dydį (6000 vietų) yra M.Kort arena. Ji iki 2003 m. vadinosi pirmąja aikš-te. Dviejose didžiausiose aikš-tyno arenose (R.Laverio ir “Hi-sense”) įrengti sustumiami sto-gai. Melburno valdžia planuoja iki 2015 m. įrengti stogą ir virš M.Kort arenos.

LIETUVIŠKAS PĖDSAKAS. Lietuvių kilmės JAV tenisininkas Vytautas “Vitas” Kevinas Geru-laitis triumfavo 1977 m. gruo-džio mėn. vykusiame atvirajame Australijos čempionate. 23 metų tenisininkas finale po atkaklios kovos įveikė Didžiosios Britanijos atstovą Džoną Loidą (John Lloyd) 6-3,7-6,5-7,3-6,6-2.

LIETUVIS. �6 vietą pasauli-niame tenisininkų reitinge uži-mantis 20-metis lietuvis pirmą kartą per savo trumpą profesionalo karjerą be atrankos pateko į pagrindinį Didžiojo kir-čio turnyrą. 2010 metais R.Berankis Vimbldono ir atvirajame JAV čempionate iškopė į antrą ratą. Ar Aus-tralijoje lietuvis gali page-rinti šiuos rezultatus? “Kol nežinome pirmojo varžovo ir nesudėliota turnyro siste-ma, apie galimybes kalbėti never-ta. Ramiai ruošiamės būsimoms kovoms, treniruojamės, geriname sportinę formą”, - artėjant turny-ro pradžiai kalbėjo R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. Tarp R.Berankio treniruočių partnerių - ir praėjusio čempionato nugalė-tojas šveicaras R.Federeris. Pasak R.Balžeko, antroji pasaulio raketė kartu su geriausiu pasaulio teni-sininku R.Nadaliu yra pagrindiniai pretendentai į nugalėtojų titulą. “Negalima atmesti galimybės, kad dar vienas kitas tenisininkas gali “iššauti”, bet favoritai lieka tie patys - R.Nadalis ir R.Federeris”, - konstatavo R.Balžekas.

PINIGINIAI PRIZAI. 2011 m. atvirojo Australijos čempionato vienetų varžybų nugalėtojams buvo įteikti 2,2 mln. Australijos dolerių čekiai. Finale pralaimėję tenisininkai uždirbs po 1,1 mln. dolerių, iškritę pusfinaly-je - 420 tūkst. dolerių, ketvirtfina-lyje - 210 tūkst. dolerių, 4-ajame rate - 93 tūkst. dolerių, 3-iajame rate - 54,5 tūkst. dolerių, 2-ajame rate - 32 tūkst. dolerių, 1-ajame rate - 20 tūkst. dolerių. Visą prizų fondą sudarys 25 mln. dolerių. Pastaba. 1 Australijos doleris ly-gus 1 JAV doleriui.

Parengė Rolanda StRumilienė ir evaldas GelumbauSkaS

australijos perlas -Atvirasis teniso čempionatas

Vyrų turnyro čempionai

2000 m.A.Agasis (JAV)

2001 m.A.Agasis (JAV)

2002 m.T.Johansonas (Švedija)

2003 m.A.Agasis (JAV)

2004 m.R.Federeris (Šveicarija)

2005 m.M.Safinas (Rusija)

2006 m.R.Federeris (Šveicarija)

2007 m.R.Federeris (Šveicarija)

2008 m.N.Džokovičius (Serbija)

2009 m.R.Nadalis (Ispanija)

2010 m.R.Federeris (Šveicarija)

Moterų turnyro čempionės

2000 m.L.Davenport (JAV)

2001 m.J.Capriati (JAV)

2002 m.J.Capriati (JAV)

2003 m.S.Viljams (JAV)

2004 m.J.Henin (Belgija)

2005 m.S.Viljams (JAV)

2006 m.A.Mauresmo (Prancūzija)

2007 m.S.Viljams (JAV)

2008 m.M.Šarapova (Rusija)

2009 m.S.Viljams (JAV)

2010 m.S.Viljams (JAV)

ŠIO DEŠImTmEčIOčEmPIONAI

EPA-Eltos nuotr.

Legendinis lietuvių kilmės tenisininkas Vytautas Gerulaitis

paliko ryškų pėdsaką Australijos

atvirojo čempionato istorijoje

Atvirasis Australijos čempionatas sulaukia milžiniško

teniso gerbėjų susidomėjimo

3Sporto žmonės

2 0 1 1 s a u s i o 1 5 sportožmonės

2 Sporto žmonės

cmyk

9

cmyk

9�

cmyk

RičardasBeRankis

Lietuva

20 metų

87-a pasaulio raketė

“Australian open” debiu-tantas

•

•

•

•

serenaVilJams

JAV

29 metai

4-a pasaulio raketė

Dėl traumos ne-galės ginti čem-pionės titulo

•

•

•

•

Rafaelisnadalis

Ispanija

24 metai

1-a pasaulio raketė

2009 m. čem-pionato nuga-lėtojas

•

•

•

•

Rodžeris FedeReRis

Šveicarija

29 metai

Sieks penkto “Australian open” nugalėtojo titulo

2-a pasaulio raketė

•

•

•

•

karolina Vozniaki

Danija

20 metų

1-a pasaulio raketė

2008-aisiais ir 2010-aisiais metais žaidė aštuntfinalyje

•

•

•

•

Jau šį pirmadienį, sausio 17 dieną,

geriausi pasaulio tenisininkai - vyrai ir moterys - Australijoje pradės kovas pirmajame šį sezoną Didžiojo kirčio turnyre. Pirmą kartą per 96 metus siekiančią turnyro istoriją Melburno teniso kortuose žais ir Lietuvos tenisininkas.

ISTORIJA. Australijos atvirasis čempionatas yra jauniausias Di-džiojo kirčio turnyras. Vimbldono, JAV ir Prancūzijos čempionatai prasidėjo dar 19 amžiuje, o Aus-tralijos čempionato gimimo diena - 1905 metai. Pirmajame čempio-nate dalyvavo 17 tenisininkų. Nu-galėtoju tapo Rodnis Hytas (Rod-ney Heathas), vėliau dar laimėjęs ir 1910 m. turnyrą. Iš pradžių šis turnyras buvo vadinamas Aus-tralazijos čempionatu. 1927 me-

tais pavadinimas buvo pakeistas į Australijos čempionatą. Dar sykį pavadinimas buvo pakeistas 1969 metais, kai jis buvo pervardintas Australijos atviruoju čempionatu. Nuo 1969 metų turnyre galėjo da-lyvauti visi žaidėjai, taip pat ir pro-fesionalai, kuriems iki tol būdavo draudžiama žaisti tradiciniuose turnyruose. Nepaisant to, daugelis geriausių tenisininkų iki pat 19�2metų nedalyvavo čempionatuose dėl per didelio atstumo, nepato-gių datų (turnyras vykdavo prieš Kalėdas ir Naujuosius metus) ir nedidelių piniginių prizų.

Nepaisant šių trūkumų Austra-lijos atvirasis čempionatas darėsi vis populiaresnis ir reikšminges-nis, sulaukė talentingų ir ryškių to meto teniso asmenybių dėmesio. 19�3 metais į čempionatą atvyko Ivanas Lendlas (Ivan Lendl), Džo-nas Makenrojus (John McEnroe) ir Metsas Vilanderis (Mats Wilander).

Pastarasis tenisininkas laimėjo vie-netų titulą. Didėjantis žiūrovų su-sidomėjimas privertė. Tada buvo nuspręsta turnyrą perkelti į Flainderso parką, esantį netoli Mel-burno Kriketo aikštyno, ir tai buvo ideali vieta. Jame buvo kietos dan-gos kortai ir jie kaipmat tapo labai populiarūs tarp žaidėjų ir žiūrovų. 19�� metais turnyras pirmą kartą vyko Flainderso parke (vėliau per-vardintame Melburno parku). Nuo 1905 metų turnyras vykdavo ant žolės. Tik 19��-aisiais čempionatas buvo surengtas ant kietos dangos. M.Vilanderis yra vienintelis tenisi-ninkas, kuris yra laimėjęs Australi-jos atvirąjį čempionatą ir ant žolės, ir ant kietos dangos.

LAIKAS. Australijos atvirojo čempionato data iš pradžių būda-vo pasirenkama nevienodai. 1919 metais jis vyko sausį, o 1920-ai-siais renginys buvo nukeltas į ko-vą. 1923 metais turnyras Brisbeine

įvyko rugpjūtį. Nuo to laiko Aus-tralijos atvirasis čempionatas iki 1977 metų kasmet vykdavo sausį. Tačiau tais pačiais metais turny-ras buvo atkeltas į gruodį, todėl 1977 metais įvyko du Australijos atvirieji čempionatai. 19�7 me-tais turnyras buvo vėl nukeltas į sausį, todėl 19�6 metais apskritai neįvyko. Nuo 19�7-ųjų Australijos atvirojo čempionato data nekei-čiama. Tačiau daugelis geriausių tenisininkų, tokių kaip Rodžeris Federeris (Roger Federer) ar Rafa-elis Nadalis (Rafael Nadal) yra re-plikavę, kad čempionatas vyksta per greitai po Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių, žaidėjai negali at-gauti savo geriausios formos, ir išreiškė norą, kad turnyras būtų perkeltas į vasarį.

VIETA. Iki šiol Australijos atvi-rasis čempionatas buvo sureng-tas penkiuose Australijos ir dvie-juose Naujosios Zelandijos mies-tuose. Dažniausiai turnyras bū-davo organizuojamas Melburne. Kiti miestai - Sidnėjus, Adelaidė, Brisbeinas, Pertas, Kristčerčas ir Heistingsas. Tik 1972 metais Aus-tralijos nacionalinė teniso organi-zacija nusprendė suteikti Austra-lijos atvirajam čempionatui nuo-latinius namus. Buvo pasirinktas Melburnas, suteikęs daugiausia paramos turnyrui per visus tuos metus.

AIKŠTYNAS. Melburno par-ko teniso aikštynas pastatytas 19�� m. Didžiausioje aikštyno R.Laverio arenoje stebėti teniso varžybas gali 14 �20 žiūrovų.

Antra pagal dydį (10 500 vietų) yra 2000 m. atidaryta “Hisense” arena. Trečia pagal dydį (6000 vietų) yra M.Kort arena. Ji iki 2003 m. vadinosi pirmąja aikš-te. Dviejose didžiausiose aikš-tyno arenose (R.Laverio ir “Hi-sense”) įrengti sustumiami sto-gai. Melburno valdžia planuoja iki 2015 m. įrengti stogą ir virš M.Kort arenos.

LIETUVIŠKAS PĖDSAKAS. Lietuvių kilmės JAV tenisininkas Vytautas “Vitas” Kevinas Geru-laitis triumfavo 1977 m. gruo-džio mėn. vykusiame atvirajame Australijos čempionate. 23 metų tenisininkas finale po atkaklios kovos įveikė Didžiosios Britanijos atstovą Džoną Loidą (John Lloyd) 6-3,7-6,5-7,3-6,6-2.

LIETUVIS. �6 vietą pasauli-niame tenisininkų reitinge uži-mantis 20-metis lietuvis pirmą kartą per savo trumpą profesionalo karjerą be atrankos pateko į pagrindinį Didžiojo kir-čio turnyrą. 2010 metais R.Berankis Vimbldono ir atvirajame JAV čempionate iškopė į antrą ratą. Ar Aus-tralijoje lietuvis gali page-rinti šiuos rezultatus? “Kol nežinome pirmojo varžovo ir nesudėliota turnyro siste-ma, apie galimybes kalbėti never-ta. Ramiai ruošiamės būsimoms kovoms, treniruojamės, geriname sportinę formą”, - artėjant turny-ro pradžiai kalbėjo R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. Tarp R.Berankio treniruočių partnerių - ir praėjusio čempionato nugalė-tojas šveicaras R.Federeris. Pasak R.Balžeko, antroji pasaulio raketė kartu su geriausiu pasaulio teni-sininku R.Nadaliu yra pagrindiniai pretendentai į nugalėtojų titulą. “Negalima atmesti galimybės, kad dar vienas kitas tenisininkas gali “iššauti”, bet favoritai lieka tie patys - R.Nadalis ir R.Federeris”, - konstatavo R.Balžekas.

PINIGINIAI PRIZAI. 2011 m. atvirojo Australijos čempionato vienetų varžybų nugalėtojams buvo įteikti 2,2 mln. Australijos dolerių čekiai. Finale pralaimėję tenisininkai uždirbs po 1,1 mln. dolerių, iškritę pusfinaly-je - 420 tūkst. dolerių, ketvirtfina-lyje - 210 tūkst. dolerių, 4-ajame rate - 93 tūkst. dolerių, 3-iajame rate - 54,5 tūkst. dolerių, 2-ajame rate - 32 tūkst. dolerių, 1-ajame rate - 20 tūkst. dolerių. Visą prizų fondą sudarys 25 mln. dolerių. Pastaba. 1 Australijos doleris ly-gus 1 JAV doleriui.

Parengė Rolanda StRumilienė ir evaldas GelumbauSkaS

australijos perlas -Atvirasis teniso čempionatas

Vyrų turnyro čempionai

2000 m.A.Agasis (JAV)

2001 m.A.Agasis (JAV)

2002 m.T.Johansonas (Švedija)

2003 m.A.Agasis (JAV)

2004 m.R.Federeris (Šveicarija)

2005 m.M.Safinas (Rusija)

2006 m.R.Federeris (Šveicarija)

2007 m.R.Federeris (Šveicarija)

2008 m.N.Džokovičius (Serbija)

2009 m.R.Nadalis (Ispanija)

2010 m.R.Federeris (Šveicarija)

Moterų turnyro čempionės

2000 m.L.Davenport (JAV)

2001 m.J.Capriati (JAV)

2002 m.J.Capriati (JAV)

2003 m.S.Viljams (JAV)

2004 m.J.Henin (Belgija)

2005 m.S.Viljams (JAV)

2006 m.A.Mauresmo (Prancūzija)

2007 m.S.Viljams (JAV)

2008 m.M.Šarapova (Rusija)

2009 m.S.Viljams (JAV)

2010 m.S.Viljams (JAV)

ŠIO DEŠImTmEčIOčEmPIONAI

EPA-Eltos nuotr.

Legendinis lietuvių kilmės tenisininkas Vytautas Gerulaitis

paliko ryškų pėdsaką Australijos

atvirojo čempionato istorijoje

Atvirasis Australijos čempionatas sulaukia milžiniško

teniso gerbėjų susidomėjimo

3Sporto žmonės

2 0 1 1 s a u s i o 1 5 sportožmonės

2 Sporto žmonės

�0

cmykcmyk�0

S uvenyrų krautuvėlėse galima pamatyti marškinėlių su piešiniu, vaizdžiai iliustruojančiu

žmogaus evoliucijos eigą nuo susikūprinusios beždžionės iki šiuolaikinio žmogaus, o paskutinė virtinės grandis - susirietęs kompiuterio naudotojas. Šiame pokšte yra nemažai tiesos. Aukštosios technologijos, kurios turėtų demonstruoti žmogaus proto didybę, gali jį sunaikinti.

Kūnas nebereikalingas?

Peržiūrinėdami internete šimtus straips-nių pavadinimų ir biržų suvestines, bendrau-dami socialiniuose tinkluose arba stumdami laiką su kompiuteriniais žaidimais, į ateities kartų genotipą įdiegiame informaciją, dėl kurios žmonija gali pradėti regresuoti.

Neseniai kinai nuodugniai išnagrinė-jo senovinius rankraščius, kuriuose apra-šinėjami antgamtiniai kai kurių to meto žmonių gebėjimai. Pavyzdžiui, pasakoja-ma apie tai, kaip imperatoriaus tarnai per dieną nueidavo šimtus kilometrų, kad pri-statytų jam šviežių slyvų, arba kaip kariai pėsčiomis lengvai nukeliaudavo didžiulius atstumus. Mokslininkų manymu, tai yra ne hiperbolė, o atskaitos taškas, pagal kurį galima suprasti, koks fiziškai stiprus buvo žmogus, gyvenęs prieš daugybę šimtme-čių. Šiandien tai sugeba tik sportininkai, o didžioji dalis žmonių sunkiai įveikia laiptus iki trečiojo aukšto. Jei taip toliau, unikaliu greitai bus pavadintas, tarkime, gebėjimas judėti be pašalinių pagalbos. UNIX opera-cinės sistemos autorius Bilas Džojus (Bill Joy) iškėlė dar įdomesnę hipotezę. Prieš keletą metų jis pareiškė, kad sparčiai to-bulėjant robotų technikai, nanotechno-logijoms ir genų inžinerijai, didžioji dalis žmogaus organų pasirodys esantys nebe-reikalingi. Technikos pažanga taip paveiks evoliuciją, kad toliau vystysis tik smegenys bei joms gyvybiškai svarbios sistemos.

Tokių teorijų esama daug, ir visos jos yra grindžiamos vienu postulatu: žmogaus fizinis apvalkalas, kūnas, anksčiau ar vėliau bus paaukotas protui, kuris dėl aukštųjų technologijų taps kone visagaliu. Bet yra ir kitokių nuomonių. Du šimtmečius visų vi-suomenės ideologijų, tiek socializmo, tiek liberalizmo, pagrindas buvo viena pagrin-dinė idėja: mes gyvename pažangos epo-choje, o pažanga nesustoja, žmonės tik to-

bulėja. Tikrovė rodo, kad ne viskas yra taip nuostabu. Pastaruoju metu specialistai vis dažniau užsimena apie tai, kad panirimas į mašinų ir informacijos pasaulį, į virtualiąją erdvę suduoda smūgį būtent svarbiausiai žmogaus savybei - gebėjimui mąstyti. Pa-prasčiau sakant, nepaisant daugybės tech-nologinių laimėjimų, pagrindinė žmonių masė tampa primityvesnė. Ir tai ne gąsdini-mas, teigia mokslininkai, o reali tendencija.

informacijos lavina

Jeigu XX a. pradžios gyventoją kas nors perkeltų į dabartį, jo galva tikriausiai sprogtų nuo gaunamos informacijos. Kali-fornijos universiteto mokslininkai apskai-čiavo, kad vidutinis amerikietis per dieną gauna 3� gigabaitus informacijos. Jo sme-genys priima ir apdoroja daugiau kaip �00 000 žodžių. Ir tai dar ne riba - kasmet šie mastai išauga 5,� proc. Beje, įsigilinus aiš-kėja, kad didžiąją dalį informacijos žmonės gauna žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuteriu, o tai yra ne itin intelektualūs užsiėmimai. Tas pats vyksta ir su naujieno-mis: vaizdą apie pasaulio įvykius susidaro-me daugiausia iš antraščių. Paklausus apie naujienos esmę, niekas nieko protingai ir nepaaiškins. Amerikietis rašytojas Nikolas Karas (Nicholas Carr) savo kailiu patyrė, kad naudojimasis kompiuteriais ir inter-netu visiškai keičia mąstymą, ir tikrai ne į gerąją pusę. Knygą “Kaip internetas keičia mūsų gebėjimą mąstyti, skaityti ir įsimin-ti” jis ėmė rašyti pastebėjęs, kad po truputį praranda gebėjimą susikaupti ir analizuo-ti, bet ryte ryja informaciją. Ši situacija yra pažįstama kiekvienam klerkui: perbėgai akimis keletą naujienų eilučių, patikrinai paštą, pasikeitei keliais pranešimais “Sky-pe” - be išankstinio informacinio dopingo daugelis net nepradeda dirbti. Po trejų metų psichologijos, elgsenos ir neurolo-ginių procesų tyrinėjimo Karas padarė ne itin džiugią išvadą. Iš pirmo žvilgsnio at-rodo, kad smegenys mokosi atlikti daug užduočių vienu metu ir lengvai peršoka nuo vienos prie kitos. Bet, anot Karo, tai vyksta žinių gilumo sąskaita. Savo knygoje jis pateikia būdingą dokumentų skaitymo pavyzdį. Žmogus, skaitantis iš popieriaus lapo, su medžiaga susipažins nuo pradžios iki pabaigos. Pasiūlius jam paskaityti doku-mentą kompiuterio monitoriuje, jis vargu ar ištvers iki galo - tikriausiai neatsilaikys pagundai atsiversti vieną iš nuorodų, pas-kui dar vieną ir taip toliau... Suprantama, iš informacijos gausybės jis įsimins tik mažą jos dalį, ir tą pačią paviršutiniškai. Dar dau-giau, skaitytojo visiškai nesudomina ban-dymas straipsnyje pateikti kokio nors pla-čiai nuskambėjusio įvykio nuodugnią ana-lizę; prisiklausęs apie įvykį, žmogus tiesiog nepajėgia tekste išskirti ir įsisąmoninti nau-

ją informaciją. Todėl skaitytojų nuomonės tyrėjai vis dažniau susiduria su tokiais ko-mentarais: “Nieko nauja, aš apie tai girdė-jau/skaičiau internete”. “Mano sąmonė yra priversta gauti informaciją taip, kaip siūlo internetas - greitai judančio dalelių srauto pavidalu, - aiškina N.Karas. - Anksčiau žmo-gus buvo naras, kuris ramiai nerdavo į in-formacijos jūrą, o dabar jis slysta paviršiu-mi, tarsi su vandens slidėmis”.

Auga nemokšų karta

Viskas būtų dar ne taip blogai, bet toks “horizontalus” skaitymas, anksčiau būdingas nebent rytinių laikraščių apžval-gai, šiandien tampa norma. Ilgas sėdėji-mas prie kompiuterio, teigia specialistai, mūsų smegenis verčia dirbti kitaip: vie-nos jų zonos dirba aktyviau, kitų aktyvu-mas mažėja. Problema yra ta, kad išjungę kompiuterį ar mobilųjį telefoną nebega-lime grįžti į normalų, mąslų darbo režimą - smegenys tam yra tiesiog nepasiruošu-sios. Londono universiteto specialistai at-liko eksperimentą, kuriame dalyvavo �00 savanorių. Jiems buvo pasiūlyta atsakyti į keletą klausimų, naudojantis internetu. Paaugliai net nebandė ieškoti informaci-jos žiniatinklyje, o per įvairias elektroninio ryšio priemones iškart kreipėsi į draugus. Vyresnio amžiaus žmonės pradėdavo

karštligiškai šokinėti iš vieno tinklalapio į kitą. Britų mokslininkai pabrėžia: būtent nesugebėjimas susikaupti tampa pirmu žingsniu į psichikos ligas. Bet ir be jų, yra įsitikinę specialistai, kyla pavojus, kad po dviejų trijų dešimtmečių turėsime nemok-šų kartą. Gyvename diletantų epochoje: didžioji dauguma slysta paviršiumi, sužino apie viską po truputį. Dauguma ekspertų yra pasirengę reikšti nuomonę bet kuria tema, bet iš esmės neišmano nė vienos. Šiuolaikiniame gyvenime reikia daug siau-ros srities specialistų, gerai išmanančių konkrečius klausimus, tačiau daugumos nuomone, tie specialistai yra neišmanėliai, nes nieko, išskyrus savo sritį, jie nežino. Tad ar tokiomis sąlygomis galima kalbė-ti apie tikrą intelektualinę veiklą, su kuria siejamos didelių laimėjimų viltys?

Du ateities žmogaus porūšiai

Drauge su internetu ir elektronikos prietaisais, be kurių jaučiamės bejėgiai, tarsi be vandens ir elektros, masių sąmo-

nę veikia efektyvaus vartojimo formulė. Jos problema yra ta, kad ji neskatina vaiz-duotės, versdama kurti ką nors nauja, o verčia mus veikti pagal išankstinį scena-rijų. Žmogus, klaviatūros atstumu turintis beveik viską, ko jam reikia (nuo žinių iki picos užsakymo), pradeda mąstyti šablo-niškai, tenkina visas reikmes naudodama-sis technika ir nekuria nieko nauja. Pagal vieną iš mokslinių teorijų, atbukimas, už kurį burnojame socialiniuose tinkluose įklimpusius paauglius, po kurio laiko gali suformuoti du žmogaus porūšius. Olive-ris Karis (Oliver Curry) iš Londono ekono-mikos mokyklos bandė sukurti žmonijos vystymosi schemą - su sąlyga, kad visos technologijų ir mokslo naujovės taps prieinamos visiems. Pagal jo scenarijų XXX a. egzistuos beveik tobula mažuma, kurios atstovai iš esmės bus dabartinio elito palikuonys (iš jų bus gaunami ge-riausi genai), tuo tarpu masinis vartotojas ir toliau kapstysis savo pasaulėlyje, su kie-kviena karta vis labiau degraduodamas.

Tokio vystymosi požymiai pastebimi jau dabar. JAV 30 proc. gyventojų naudo-jasi socialine parama, nekelia jokių naujų idėjų ir net nenori palypėti ant kitos inte-lektualinės ir socialinės hierarchijos pako-pos. Jau atsirado negausi klasė žmonių, pasižyminčių unikaliomis žiniomis ir ga-bumais, kuriems darbdaviai yra pasirengę mokėti didžiulius pinigus (juk kas nors turi kurti vis tobulesnius technikos žaisliukus!). Didžiausias kuriozas yra tas, kad tie išrink-tieji (į jų skaičių įeina ir kūrybingi žmonės) mažiau vieši virtualiojoje erdvėje, nes kie-kvienas iš jų turi savo tikrovę - laboratoriją arba dirbtuvę.

Nejau smukimui, kuris jau yra akivaiz-dus, nėra alternatyvos? Kaipgi, yra: pa-kreipti evoliucijos eigą įprasta vaga, be jo-kio sluoksniavimosi, yra lengva. Specialistai yra įsitikinę, kad norint išjudinti ir vienų, ir kitų smegenis, pakaktų iš principo naujos, šviežios idėjos. Mažiausiai 50 metų žmoni-ja neiškėlė nė vienos globalinės idėjos. Visi dabartiniai laimėjimai grindžiami idėjomis, kurios buvo pasiūlytos anksčiau kaip prieš pusšimtį metų. Čia turima omeny ne tik mokslas, bet ir valstybės santvarka - politi-niai ir ekonominiai mechanizmai tobulina-mi, bet ne daugiau. Kad naujos idėjos yra tiesiog būtinos, šalių vyriausybės puikiai supranta. Pavyzdžiui, Kinija skiria didžiules lėšas mokslo tyrimo laboratorijoms steig-ti, ir skiria dėmesį ne vien taikomiesiems mokslams, bet ir fundamentaliesiems ty-rimams. Kas taps kitokio vystymosi kelio pamatu, žino, ko gera, tik vienas Kūrėjas ir tie negausūs žmonės, kurių smegenys dar veikia ne sinchroniškai su paieškos siste-momis ir socialiniais tinklais.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

Artėja homo sapiens epochos pabaiga?

VIDuTInIS AmERiKiEtis PER DIEną GAunA 34

GiGABAitUs InFoRMAcIJoS

mokslasj/b istorija EPA-Eltos nuotr.

cmyk

��

cmyk / ��

mozaikaj/b mokslai

Kinų archeologai kape prie Siano miesto rado puodą iš bronzos, ir dar netuščią. Kaip pranešė Kinijos “Global Times”, jame buvo žalsvo skysčio likučių - tikriausiai sriubos, spėja moks-lininkai. Archeologų nuomone, valgio likučiams gali būti kokie 2�00 metų. Tai pirmas kartas Kinijos archeologijoje, kai rasta sriuba. Pirmųjų tyrimų duome-nimis, kape buvo palaidotas že-mesnio rango karininkas arba žemvaldys. Be sriubos, moks-lininkai aptiko ir indą, galbūt skirtą vynui. Tačiau daryti galu-tines išvadas dar anksti, pareiš-kė Liu Dajunas iš Šansi provinci-jos archeologijos instituto. Skys-tis į bronzinį indą galėjo patekti ir vėliau. Tačiau šis atradimas vis dėlto labai svarbus: jis pirmiau-sia bus naudingas tiriant mity-bos įpročius V-III a. pr.m.e. Puo-

das buvo rastas kasinėjant prie Siano miesto, kadaise buvusio Kinijos sostine ir garsėjančio terakotinių figūrų kariuomene. Valgio likučių per archeologi-nius kasinėjimus randama gana

dažnai. Kaip akmens amžiaus virėjai ruošdavo maistą, rekons-truoti sunku, tačiau archeologai jau pateikė keletą receptų no-rintiesiems išmėginti akmens amžiaus virtuvę.

2400 metų senumo sriuba

Kovodami su bakterijų sukel-tomis ligomis gydytojai skiria an-tibiotikus. Tačiau vaistai vis daž-niau pasirodo esą neveiksmingi, nes daugybės bakterijų antibi-otikai nebeveikia. Dabar moks-lininkai išsiaiškino sėkmingos mikrobų savigynos esmę: ir tarp bakterijų esama nesavanaudiškų geradarių, kurios užtikrina ben-druomenės išlikimą. Tik jų pade-damos mikrobų grupės išvengia antibiotikų poveikio.

Atlikdami tyrimus, ameri-kiečiai medikai žarnyno bakte-rijų koloniją veikė antibiotikais, kasdien didindami jų kiekį. Keista, bet tik nedaugelis bak-terijų išsiugdė tikrą atsparumą veikliajai medžiagai, tačiau visa kolonija vaistams nepasidavė. Paaiškėjo, kad atsparūs indivi-dai gamino mediatorių, kuris jų gentainėms padėjo atremti mirtinus antibiotikus. Taigi at-sparios bakterijų kolonijos susi-daro visiškai kitaip, nei manyta iki šiol, teigia Džeimso Kolina-mo (James Collinum) vadovau-jami specialistai. Antibiotikai veikia blokuodami gyvybiškai svarbias bakterijų funkcijas ir neleidžia joms daugintis. Dėl atsitiktinių pasikeitimų pavel-

dimojoje medžiagoje atskiros bakterijos gali tapti atsparios antibiotikų poveikiui. Iki šiol mokslininkai manė, kad atspa-rios bakterijos galiausiai išstu-mia silpnesnes, kol po truputį lieka tik tos, kurioms antibioti-kai jau negali pakenkti. Dabar šį teiginį būtina pakoreguoti. Veikdami bakterijų escherichia coli koloniją antibiotiku norflok-sacinu, medikai patyrė du neti-kėtumus: pirma, dozė, kurią to-leravo atskiros bakterijos, buvo labai skirtinga, antra, antibioti-kų kiekis, kurio prireikė bakte-rijų grupei sunaikinti, buvo ge-rokai didesnis už tą, kuris sunai-kindavo izoliuotus mikrobus. Atlikdami tolesnius bandymus mokslininkai nustatė šio reiški-nio priežastis. Nors atsparumą išsiugdo tik pavienės bakterijos, jos gamina mediatorių indolą ir išskiria jį į aplinką, kad jo gautų kitos bakterijos. Indolas suakty-vina mikrobų gynybos mecha-nizmą, todėl kolektyviai dirban-ti kolonija tampa atsparesnė už atskiras jos nares. Šis atradimas reikšmingas dėl to, kad atradus būdą blokuoti indolo poveikį galbūt bus įmanoma sustiprinti antibiotikų veikimą.

Mikrobų altruizmas

Amerikietis psichologas Markas Rainekė (Mark Reinec-ke) iš Čikagos universiteto para-šė knygelę “Kaip neprarasti savi-tvardos neramiais laikais?” apie kovos su jauduliu, nerimu ir bai-mėmis metodus. JAV knygelė iškart tapo bestseleriu. Autorius pataria: “Reikia nusiteikti labiau-siai tikėtinam scenarijui, o ne pačiam blogiausiam, juk statis-tikos požiūriu šio tikimybė yra menka”. Norintiesiems suprasti, kaip elgtis sunkiomis gyvenimo akimirkomis, knygos autorius pataria įsivaizduoti save ne-šamus audringos kalnų upės: “Jei iškritote iš valties, ką realiai galite nuveikti, kad išsigelbėtu-

mėte? Plaukti pasroviui, srovė pati nuneš jus į ramų užutekį”. Nerimas - tai natūrali reakcija, susiformavusi vykstant evoliu-cijai, jis išjudina biocheminius procesus, parengiančius mus bėgti arba kovoti. Bet jei pavo-jaus paieškos sistema tampa pernelyg aktyvi, mums pradeda atrodyti pavojingi patys nekal-čiausi dalykai. Mes pervertina-me nelaimingų įvykių tikimybę ir nepakankamai įvertiname savo gebėjimą su jais susidoro-ti”. Mokslininkas yra įsitikinęs, kad visus įgūdžius, kurie reika-lingi tiek kasdieniame gyveni-me, tiek ir, tarkime, sunkiai ligai įveikti, tikrai galima išsiugdyti.

Kaip apsaugoti psichiką?

“Lėtumo atradimas”, rašytojo Steno Nadolnio (Sten Nadolny) knygos pavadinimas, ateityje gal-būt įgaus visiškai kitokią reikšmę: JAV mokslininkai atrado medžia-gą, kuri gali net iki �0 valandų atsukti atgal biologinį laikrodį. Medžiaga buvo pavadinta long-deizinu (“long day”, angl. - ilga diena). O juk biologinis laikrodis nėra paprastas reiškinys - jis tiksi ne tik smegenyse, bet ir kituose

audiniuose, tarkime, plaučiuose, kepenyse ir širdyje. Bet pagrindi-nis principas visur yra vienodas: sistema dirba 2� val. ritmu. Or-ganizmas prie aplinkos pritaiko miego poreikį, alkio jausmą, me-džiagų ir skysčių apykaitą, taip sinchronizuodamas savo funkci-jas su paros ritmu. Biologinis lai-krodis tam tikru metu įjungia ir išjungia tūkstančius genų. Lemia-mos reikšmės šiems procesams turi tam tikri baltymai. Moksli-ninkai jau seniai bando ištyrinėti šio laikrodžio mechanizmą ir jį

paveikti. Kalifornijos universiteto mokslininkai, vadovaujami Stivo Kėjaus (Steve Kay), ištyrė per �20 000 įvairių medžiagų poveikį vi-diniam žmogaus ląstelių ritmui. Viena iš jų - longdeizinas - at-kreipė dėmesį neįprastai stipriu poveikiu. Mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad ši medžiaga priklau-somai nuo dozės gali iki �0 val. atsukti biologinį laiką ląstelių viduje. Dabar mokslininkai tiki-si, kad longdeizinas galbūt bus naudingas dažnai lėktuvais skrai-dantiems žmonėms, kurie kenčia dėl laiko juostų pasikeitimo.

Vaistai laikui pristabdyti

microbeworld.org, lostlaowai.com, neurosciencenews.com nuotr.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

�2

cmykcmyk�2

galvosūkiaiJ/b žaidimai

KryžiažoDis

Praėjusios savaitės prizą - MINO kompaktinę plokštelę “Dainos, kurios kvepia braškėmis” laimėjo Vytautas Oliškevičius (Druskininkai)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 2�� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: Mijos kompaktinę plokštelę “Stiklo namai”

Vertikaliai: Ma. Nelaimis. Žemyna. Ši. Altas. Kada. Elniai. Kyla. Metai. Boridai. Mada. Ovalas. Asuanas. Fata. Vis. Žvalus. Min. Kst. Irsto. Limfa. O. Maes. Petarda. Ak. Kasta.

Horizontaliai: Žiema. Be. Ledas. Mantas. Ūla. Mylia. Už. Ir. Antai. AV. MD. Aai. Ona. Fa. Valka. Basus. Ei. Kol. Stok. Vyras. Ar. Lis. Mi. Kad. Firma. Avansas. Indai. Tet. Karosa.

pažymėtuose langeliuose: MORTYRA.

PraėjUsios savaitės KRyžIAžoDžIo ATSAKyMAI

KaKUro

AVINAS. Aplinkiniai tikriausiai bandys piktnaudžiauti jūsų pasitikėjimu ir dos-numu, bet stenkitės su jais elgtis ge-ranoriškai. Turėtų pavykti užsitikrinti vadovybės paramą. Gali tekti skubiai vykdyti senus įsipareigojimus. Šešta-dienis - tinkama diena meilei ir kūry-bai, džiugins pramogos ir šventės. Sek-madienį galimas vaidas su mylimu žmogumi.

JAUTIS. Teks susikaupti ir įtemptai dirbti, bet jus palaikys draugai ir ben-draminčiai. Tinka numatyti naujas perspektyvas, atnaujinti techniką, im-tis iniciatyvos. Savaitės vidury pradžiu-gins pirkiniai ir kultūros renginiai. Ke-lionių geriau atsisakyti. Tikėtina, kad sulauksite klaidinančios informacijos, nemalonių netikėtumų namuose.

DVYNIAI. Laukia gana nervinga savai-tė. Nepriiminėkite skubotų sprendimų, nepergyvenkite dėl smulkmenų, būki-te pasirengę kompromisams. Savait-galį pravartu kur nors išvykti, apsilan-kyti koncerte, parodoje, teatre. Priešin-gos lyties atstovas atvirai sieks fizinio artumo.

VĖŽYS. Šiuo metu jūsų troškimai labai nutolo nuo tikrovės. Nevertėtų nepa-sitenkinimo išlieti ant artimų žmonių. Pabandykite eiti kitokiu keliu: aiškiai ir garsiai pasakykite, ko norite ir kovoki-te už savo interesus. Darbų ir reikalų bus daug, prireiks daug pastangų jiems sutvarkyti. Netikėtai gali kilti ne-malonių situacijų.

LIŪTAS. Geriausia jums būtų susikrau-ti lagaminus ir išvykti. Jei to padaryti negalite, pasistenkite kaip nors kitaip paįvairinti kasdienybę, idėjų jums ne-trūksta. Tikėtina, kad sulauksite įdomių pasiūlymų. Skirkite dėmesio mokslui, savišvietai. Sekmadienį gali pasikeisti planai, teks išleisti pinigų ir spręsti daug smulkių problemų.

MERGELĖ. Jums neduoda ramybės neigiama patirtis praeityje, todėl yra sunku pasitikėti savimi ir kitais. Prisi-minkite: sugebate daug daugiau nei įsivaizduojate. Savaitės viduryje žvaigždės jums žada sėkmę darbe, ga-lima finansinė sėkmė. Savaitgalį tiktų pabendrauti su draugais, skirti laiko hobiams.

SVARSTYKLĖS. Pirmosiomis savai-tės dienomis gali kilti problemų dėl technikos, sunkumų bendraujant su draugais, mylimu žmogumi, vaikais. Aktyviai veikti, spręsti dalykinius klau-simus, ką nors pirkti arba kur nors vyk-ti geriausia nuo trečiadienio. Vienišiai gali patirti jausmų audrą.

SKORPIONAS. Šiuo metu jums bus nelengva išlaikyti dvasios pusiausvyrą, saiką. Nesiseks padaryti norimo įspū-džio, sklandžiai įgyvendinti sumany-mų, galima nemaloni kritika. Būtų naudinga pabūti vieniems arba pa-bendrauti su artimais draugais. Užsi-imkite kasdieniškais, šeimos reikalais, daugiau laiko skirkite kultūriniams po-reikiams.

ŠAULYS. Ši savaitė - sėkmingas laiko-tarpis profesinėje srityje, tačiau netin-ka meilės pasimatymams, galimi gin-čai ir nesupratimas bendraujant su vai-kais. Tikėtinas pelnas, teigiamos per-mainos darbe. Savaitgalį pravartu išei-ti pasižmonėti. Nenumokite ranka į nedidelius negalavimus.

OŽIARAGIS. Tradicijas kartais galima sulaužyti, o taisyklių be išimčių nebū-na. Dabar kaip tik tinkamas metas at-sisakyti rutinos. Pabandykite, ir pama-tysite - gyvenimo kokybė tik pagerės. Tačiau stenkitės nepažeisti kitų žmo-nių interesų. Galbūt nusivilsite jus do-minančiu žmogumi. Gali atsirasti ūki-nių rūpesčių.

VANDENIS. Kol kas neplanuokite fi-nansinių sandorių ir svarbių pirkinių. Gali nepasisekti ir diagnostinės bei profilaktinės procedūros. Galbūt patir-site dvasinį lūžį. Jus supras ir palaikys artimieji, tik būkite su jais nuoširdūs. Aktyvios ir palankios meilei dienos - nuo penktadienio. Jus gali sukte įsuk-ti jausmų verpetas.

ŽUVYS. Naujos pažintys, pokyčiai dar-be ir namuose - jus džiugins bet kokia naujovė. Jūsų smalsumas ir spontaniš-kumas kai kuriuos žmones gali suer-zinti, tačiau kitus jūsų gera nuotaika turėtų užkrėsti. Tik antrojoje savaitės pusėje galite pajusti nuovargį ar sune-galuoti. Pasirūpinkite sveikata, nesi-verskite per galvą, stengdamiesi nu-dirbti visus darbus.

PraėjUsios savaitės GALVoSŪKIo ATSAKyMAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

ožiaraGis

SAuSIo 17-23 D. horosKoPas

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki sausio 17 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Redakcijos archyvo nuotr.

Aktorė INGEBORGA DAPKŪNAITĖ(sausio 20 d.)

Režisierius RIMAS TUMINAS(sausio 20 d.)

Aktorė RASA SAMUOLYTĖ(sausio 2� d.)

cmyk

�3

cmyk / �3

ievos Pievos

Mielosios mano, sveikinu Jus visas su Naujaisiais ir lin-kiu nuostabių nuostabiausių metų mums visoms. Ir visiškai nesvarbu, kaip mes tuos metus sutikome...

Nes man asmeniškai skauda širdį. Mat aš giliai pasąmonė-je visada tikėjau tokiu prietaru: kaip sutiksi Naujuosius, taip ir seksis visais ateinančiais metais.

O sutikau aš šiuos Naujuo-sius tikrai labai keistai ir ne itin išradingai. Dovanokite, bet pri-sipažinsiu: su pižama, zuikio au-simis, netikru zuikiu ant stalo ir prie televizoriaus, žiūrėdama ru-siškus kanalus.

Su pižama sutikau ne dėl to, kad sirgau gripu (tai bent bū-tų pateisinama), o dėl to, kad prisivalgiau maisto ir man ėmė veržti liemenį. Tada pagalvojau: koks skirtumas, ką vilkėti žiūrint televizorių...

Taigi, iš pradžių n-tąjį kartą kartu su visu posovietiniu lage-riu pasižiūrėjau “Likimo ironi-ją, arba Po pirties”, paskui visas naujametes programas, kitą dieną “Likimo ironijos” tęsinį, vėl koncertą ir kelis rusiškus fil-mus... Prisipažinsiu, man nebu-vo labai blogai, kol nepradėjau globaliai galvoti apie gyvenimą ir jo prasmę.

Na, o kitą dieną, tai yra sek-madienį, aptarti Naujųjų ir atei-tyje mūsų laukiančio gražaus gyvenimo susitikome su drau-gėmis.

“Su kuo sutiksi tu naujus metus, su kuo tralialia palydėsi senus”, - pas draugę grojo sena kompaktinė plokštelė, ir mūsų kalba nelauktai pakrypo būtent ta linkme. Ėmėme plėtoti temą - kaip sutikome šventes ir kas mū-sų laukia ateityje.

Prisipažinau, kad iš šių me-tų labai daug tikėjausi: buvau nutarusi nuo šiol pradėti naują gyvenimą, įtikėjusi, kad šie me-tai, nepaisant politinių ir ekono-minių aplinkybių, privalo atnešti man visokių naujovių, nuotykių, naujų eksperimentų, potyrių ir taip toliau.

“Na, ir kaip metai prasidėjo?” - sukluso draugės. Turėjau pri-sipažinti, kad pagal tai, kaip su-tikau Naujuosius metus, šiemet turėčiau niekur nepajudėti, už-sirausti buityje, nepabijosiu šito žodžio, nutukti ir, geriausiu atve-ju, ištekėti už ruso: kokio nors mechaniko Gavrilovo, Batalovo, Šakurovo ar Tichonovo. Tiek se-nų filmų buvau prisižiūrėjusi.

Tada kita draugė papasako-jo, kad dėl pūgos turėjo atidėti iš anksto suplanuotą kelionę pas draugus ir netikėtai nelauktai pirmą kartą Naujuosius sutiko ne linksmoje draugų kompani-joje, o dviese su sutuoktiniu.

“Ir?” - suklusome visos. “Na ką”, - nusiminusi pasakė ji ir pra-dėjo raudoti. Ir per ašaras pa-pasakojo, kad, pasilikę dviese, be dekoracijų ir kitų aktorių, jie abu pamatė, kad jų vaidmenys jau seniai atlikti, kad iš tiesų niekas jų nesieja, kad net nė-ra apie ką kalbėti, o bandymas išsiaiškinti, kaip toliau gyventi, išsivystė į laviną kaltinimų ir su-vokimą, kad jie abu vienas kitą seniai nervina..

“O kaip dabar?” - susirūpinu-sios paklausėme visada tokios linksmutės draugės. “Prie skyry-bų slenksčio”, - sušniurkščiojo ši.

Tada neištvėrė ir trečioji, pa-sakiusi, kad šiemet su vyru dėl krizės nutarė atsisakyti kasmetės kelionės į kalnus slidinėti (jau ketverius metus iš eilės jie atseit

Naujuosius sutinka kalnuose), o viskas baigėsi tuo, kad jos vy-riškis su gretimo buto kaimynu nusilakė kaip kiaulės ir, nesulau-kę vidurnakčio, abu “lūžo” prie naminės mišrainės dubens. Kitą dieną namuose kilusi audra, aša-ros, pykčiai, atsiprašymai, pasi-žadėjimai, smulkios dovanėlės, gėlės, bet kas iš to - metų pra-džia buvo nepataisomai suga-dinta ir sutepta.

Nepatikėsite, mielosios, bet iš visų mūsų draugių nė viena negalėjo pasigirti Naujuosius susitikusi iš tiesų linksmai. Išsky-rus, žinoma, mūsų jogę, kuri šią šventę su bendraminčių grupele sutikusi miške, medituodama ir žiūrėdama į ugnį, be fejerverkų ir žemiško triukšmo. Tik ji - ir čak-ras apvalanti ugnis, tik ji - ir be-galinė visata...

“Tu šiemet turbūt nušvisi”, - pasakiau draugei ne be pavydo, o ši man pritardama linktelėjo galvą.

“O gal taip atsėlina senatvė?” - tyliai paklausiau likusiųjų, bet tuoj buvau persmeigta klaikių žvilgsnių.

“Tai ką darom?” - spengian-čioje tyloje paklausė viena mū-sų, konkrečioji ekonomistė, kuri Naujuosius sutiko beslaugyda-ma savo gripuojančią šeimyną.

“Galima viską perrašyti iš naujo”, - ramiai pasakė draugė jogė, kuri šiemet turėtų nušvis-ti. Mes pastatėme ausis, o mūsų guru labai logiškai išklojo, kad iš tiesų pagal Rytų kalendorių Tikrieji baltojo metalinio kiškio (arba katino) metai prasidės va-sario 3 dieną. Tuoj pasižiūrėjome į kalendorių ir nustatėme, kad jie ateis naktį iš trečiadienio į ket-virtadienį, kaip tik stojant jauna-čiai. Pagal astrologų pranašys-tes Zuikio metus derėtų sutikti vilkint baltos, sidabro spalvos ar blizgius drabužius, o patį vidur-naktį rekomenduojama daug triukšmauti, mušti būgnelius,

pūsti trimitus, laidyti petardas ir taip atbaidyti piktąsias dvasias, kurios neabejotinai mus užklu-po 3�-ąją.

Visos kai viena užsidegėme noru perrašyti Naujuosius. Suta-rėme slapčiomis nuvykti į kaimą (kad negąsdintume kaimynų) ir, vilkėdamos sidabrinėmis ar bal-tomis suknelėmis (tokių mačiau dėvėtų drabužių parduotuvėje), lyg šmėklos stoti prieš jaunatį - kaip žinia, viską reikia pradėti per jaunatį. Ir tada mes visos perrašy-sime šiuos metus, kaip norėsime. Beje, vieningai nutarėme į šventę savo antrųjų pusių nesivežti, kad tie kiaulės vėl visko nesugadintų. Viskas turi būti atlikta tobulai.

Mielosios, jei ir jums nepati-ko jūsų naujametinė šventė, pri-sidėkite prie mūsų iniciatyvos ir perrašykite viską iš naujo. Būki-me savo likimo kalvėmis, tai yra valdovėmis...

ieva, likimo valdovė

Zuikio metai

žvelk giliauJ/b veidrodis

Stasio žumbio nuotr.

��

cmykcmyk��

tikslasJ/b žūklė

K ai žvejys išsigręžia eketę, jį kaitina mintis, kad pavyko

aptikti vietą, kur gerai kimba, tačiau, pusvalandį pasėdėjęs spoksodamas į nepajundantį iš mirties taško sargelį, jis susimąsto, kaip prisivilioti žuvis ir užtikrinti, kad jos sukinėtųsi prie eketės?

viktoras armalis

Žuvų elgsena

Tyrinėtojai sako, kad ne tik atviruose ežerų plotuose, kur yra karpinių žuvų gamyklos, bet ir žiemavietėse, kurių duburiuose jų koncentracija labai didelė, žu-vys nebūna apimtos ramybės bū-senos, o nuolat juda ir nuplaukia gana toli nuo tos vietos, kur bu-vo prieš pusvalandį. Todėl kuojų, karšių, plakių kibimai dažniausiai būna atsitiktiniai, o masalo nie-kas ilgą laiką neliečia, kol žuvys neapsuka rato ir negrįžta prie masalų. Kartais kibimo net ir pui-kiose žūklavietėse tenka laukti pusvalandį, o juk puikiai žinoma, kad net ir penkių minučių pauzė atrodo kaip amžinybė.

Koks yra priešnuodis nuo to-kių situacijų? Viliojimas, jei nėra galimybės dar iki ledui užšąlant, pasiruošti žūklės vietą: nugramz-dinti į vandenį sausų šakų, išvar-tų ir sukurti žuvims patrauklią slėptuvę. Kol nebuvo sukurti specialūs žieminiai jaukai, kalbė-ti apie veiksmingą žuvų jaukini-mą žiemą nebuvo prasmės. Visai neseniai naudoti šutintų žirnių, perlinių kruopų ir duonos minkš-timo mišiniai tapdavo veiksmin-

gi tik pavasariop ir tik karšiams ir plakiams vilioti, kai šios žuvys tapdavo aktyvesnės. Gal todėl meškeriotojai vos ne dešimtį me-tų atsainiai žiūrėjo į šaltajam me-tų sezonui skirtus žuvų jaukus. Tikriausiai todėl, kad tai - sausi mišiniai, kuriuos, kaip ir vasarai skirtus jaukus, reikia drėkinti. To-kia nuostata gana nelogiška, nes kuojų meškeriotojai ne pirmą šimtmetį raudonpelekėms vilioti naudoja džiūvėsius ir sausas ma-nų kruopas. Būdas pats primity-viausias: į eketę įberiama sauja džiūvėsių, jie, pamaišyti ledsam-čiu ir sudrėkę, mažomis porcijo-mis grimzta. Maisto kruopelės, lėtai migruojančios link dugno, patraukia žuvų dėmesį, jos susi-buria toje vietoje ir ima rankioti džiūvėsių trupinukus.

Tokia žuvų elgsena rodo, kad jaukas yra veiksminga žuvų vilio-jimo prie masalo priemonė visais metų laikais. Antra, kuo mišinys įvairesnis, tuo jo poveikis efekty-vesnis. Svarbu juos tinkamai pa-

naudoti ir tada galima nuspėti, koks bus jų poveikis žuvims.

Jaukinimo taktika

Jauką poledinei žūklei galima panaudoti dvejopai: galima įber-ti jo porą šimtų gramų į eketę ir laukti, kol jis grimzdamas sukvies žuvis. Taip iki šio elgiasi žvejai, kurie naudodavo tradicinius mal-tus džūvėsius. Jie malinius tiesiog pakeitė pirktiniais jaukais. Tačiau šis jaukinimo būdas lėtas. Galima taip elgiantis sau padaryti meškos paslaugą - prisivilioti būrius aukš-lių ir degtukų dėžutės dydžio pla-kių. Smulkmė skuste nuskuta nuo kabliukų masalus ir jie nespėja nugrimzti, kur reikia. Patyrę žvejai rekomenduoja iš sudrėkinto ir iš-brinkusio jauko suformuoti rutu-liukus (3-� cm skersmens), bet jų kietumas turi būti skirtingas. Nuo to, kiek supresuosi jauko rutuliu-ką priklauso, kokioje gelmėje jis subyrės ir vietoj jo atsiras debe-sėlis. Karpines žuvis tokie debe-

sėliai labai vilioja, bet svarbiausia, kad debesėlis susidaręs iš maisto trupinėlių. Vienu ypu žuvys tokio maisto neprisirys, teks rankioti trupinėlius ilgai, o tai reiškia, kad žuvys ilgai nesitrauks iš debesė-lio zonos. Rutuliukai metami po 5-� ir turi subyrėti per 3-� metrus nuo dugno. Jei norėsite skatinti kibimą vėliau, tai geriau nemes-ti rutuliukų, o berti sudrėkintą ir išbrinkusį jauką žiupsniais kaip tabaką. Šis jaukas grims daug lė-čiau, tačiau tai galima numatyti ir berti jį kas kiek laiko iš anksto. Pasak Asalnų ežere dažnai kuojas po ledu viliojančio meškerioto-jo Dariaus Vito, papildomai žuvis jaukinti patartina tik tada, kai ne-kimba mažų mažiausiai pusvalan-dį. Be to, jis teigia, kad iš karto, t.y. žūklės pradžioje, berti į eketę jau-ką nepatartina. Iš pradžių geriau patikrinti padėtį - gal žuvys kuo geriausiai kimba nejaukintos. To-kiu atveju jauku reikalą galima tik sugadinti: pasisotinusios karpinės žuvys dažniausiai nebesidomi

masalais. Jei kaip ir anksčiau žuvis jaukinsite rutuliukais, tai jie turi būti biresni, kad iširtų maždaug metru aukščiau nei pirmoji porci-ja. Tiesa, teks luktelti, kol debesė-lis pamažu nugrims arčiau dugno, tačiau taip neišbaidysite atsargių sidabrašonių. Po papildomo jau-kinimo patariama žvejoti masalą pakėlus per 2 metrus virš dugno, nes, pasak žūklės ekspertų, kuo-jos dažnai pastebi grimztantį jau-ko dalelių debesėlį ir plaukia pa-ragauti jo turinio.

geriausias laikas žūklei PAGAL KIBIMo KALEnDoRIų Š.M.

sausio 15 d.

sausio 16 d.

žŪKLėS PRoGnoZė: 50 Proc. teisybės

9.30-12.00, 18.00-19.30 val.

8.00-11.30, 19.30-19.30 val.

VynIoK AnT ūsoVeiksmingas mišinys

Vos prieš metus jauko miši-niai šaltajam sezonui buvo žino-mi tik Rytų Europoje (beje, pir-miausia jie atsirado Lietuvoje), o dabar jie užkariauja Europą. Žūklės ekspertai ne juokais tvir-tina, kad užsnigtos magistralės ir palyginti švelniam kontinenti-niam klimatui nebūdingi šalčiai išjudino jaukų gamintojus. Vie-na garsiausių jaukų ir prievilų gamybos kompanija “Sensas”, įsikūrusi Prancūzijoje, anksčiau “in corpore” prieš Kalėdas ei-davo pora mėnesių atostogų,

o šiemet apie tai nė negalvoja. Prancūzų jaukų mišinių specia-listai išsijuosę kuria ir bando jaukų mišinius, pritaikytus pole-dinei žūklei. Beje, pasak “Salmo” ekspertų, jie sėkmingai išban-dyti kaimynėje Latvijoje. Ypač veiksmingi, latvių meškeriotojų nuomone, kuojų žūklei skirti “Sensas” žieminio jauko miši-niai, kurių sudėtyje yra specialių kvapiųjų medžiagų. Specialistų nuomone, tokio prievilio porci-ja per ketvirtį valandos atvilioja prie eketės karpines žuvis, esan-čias netoliese, ir mažiausiai pus-valandį užtikrina kibimą.

arsenalasSniego šiemet gamta ne-

pašykštėjo, tačiau meškerio-tojams ši aplinkybė kelia pa-pildomų problemų: beveik niekur neįmanoma privažiuoti arčiau vandens telkinių ir daž-nai tenka su bagažu ant pečių klampoti per lauką visą kilo-metrą, kad pasiektum ežerą. Laukuose sniego - mažų ma-žiausiai iki kelių, ant ledo taip pat - storas sluoksnis, vietomis siekiantis pusę metro. Bristi per tokius patalus nelengva,

tačiau blogiausia, kad sniego prilenda už batų aulų. Kai jis ima tirpti, kojos drėksta ir ima žvarbti. Todėl šiemet patartina įsigyti specialias “kojines”, ku-rios užmaunamos ant bato au-lo ir neleidžia sniegui patekti bato vidun, arba įsigyti batus su priklijuotu prie aulo viršaus “sijonėliu”. Į jį įverta virvutė, todėl “sijonėlį” galima taip su-veržti, kad jis aklinai priglustų prie klešnės. Sniegui nelieka jokių šansų pakliūti už aulo.

jaukinti badu marinti?

Viktoro Armalio nuotr.

Kai suberiama papildoma jauko porcija, patartina plūdinukę pakeisti meškerėle su avižėle ir masalą patiekti porą metrų nuo dugno

ar

cmyk

�5

cmyk / �5

HumorasJ/b žaidimai

istorija

“Tuo metu Gruzijoje prasidėjo neramu-mai su osetinais ir buvo juntamas kylantis konfliktas, tačiau mus, lietuvius, ir vieni, ir antri labai gerbė, - prisiminė Gerimantas. - Besirengdami jau grįžti į namus, paskuti-nę dieną pusryčiavome Tbilisyje pas drau-gus. Netikėtai Gruzijos televizija nutraukė transliaciją iš solidarumo su Lietuva. Tuo-met ekrane pamatėme lietuvišką Trispalvę, sukryžiuotą kartu su gruzinų vėliava. Ir tik tuomet sužinojome apie Sausio �3-osios nakties įvykius Lietuvoje”.

Šiame nelinksmame kontekste Geri-mantas prisiminė linksmesnius kiek vėles-nius nuotykius Gruzijos kalnuose, nepa-prastą gruzinų vaišingumą, šmaikštumą ir pagarbą Baltijos šalių tautoms:

“Ne veltui ir mes čia, Lietuvoje, prieš kelerius metus, palaikydami gruzinus, važinėjome automobiliais su šios šalies vėliavėlėmis. Tad kitą sykį nuvykę gyve-nome Bakurianyje, Gruzijos sporto komi-teto slidžių bazėje, pramogavome, kiek leido sąlygos, slidinėjome, jodinėjome žirgais ir netgi važinėjome sniego mo-tociklais. Tačiau vakarais keletui valandų visame miestelyje taupymo sumetimais buvo išjungiama elektra. Tai buvo ny-kiausios valandos, kai tekdavo sėdėti prie žvakių šviesos. Taip po keleto dienų,

neveikiant šaldytuvui, sugedo mūsų at-sivežtos dešros ir kumpiai. Pravėrę vieš-bučio balkoną pamatėme mus stebintį milžinišką Kaukazo aviganį ir nutarėme jį pavaišinti. Šis nebuvo išdidus ir jau kitą dieną sutemus lyg pagal laikroduką sė-dėjo po mūsų langais. Po savaitės mūsų atsargos išseko, tačiau įsigijome ištikimą keturkojį draugą. Pamatęs mus mieste-lyje vizgindavo uodegą, saugodavo nuo kitų palaidų šunų ir akivaizdžiai rodė mums simpatiją. Kartą beglostant Šari-kovą, tokį jam davėme vardą, prie mūsų priėjo gruzinas ir paklausė, iš kur mes pažįstame šį šunį.

- Čia mūsų draugas, mes visus lietu-viškus lašinius jam sušėrėme, - ėmėme šypsotis.

- Palaukite, jūs iš Lietuvos? - neatlyžo gruzinas. - Mat kaip! Šuo jiems - draugas, o šuns šeimininkas net į svečius nepasi-kviečia... Štai mano namas, užeikite!”

Taip lietuviai susidraugavo su gruzinu Gyviu, jo likusias dienas buvo globojami, o ir visi jo miestelio draugai tapo drau-gais. “Pagalvojome, kad tokie “šuniški” nuotykiai gali atsitikti tik Gruzijoje, o Lie-tuvoje tikriausiai gautume nuo šeiminin-ko barti, kad šėrėme jo šunį”, - svarstė mu-zikantas ir keliautojas.

Lietuviški lašiniai padėjo susidraugauti su gruzinaiskeliautojaS, Pernai už įSPūDžių knYgą PelnęS Mato ŠalčiauS PreMiją, keliautojų klubo PirMininkaS ir “triMito” orkeStro MuzikantaS gerimantas statinis tuo Metu, kai lietuvoje vYko tragiŠki 1991-ųjų SauSio įvYkiai, Su Draugu buvo iŠvYkęS į gruziją SliDinĖti. jo PaPaSakota kiek noStalgiŠka Su lengvu huMoru iStorija liuDija, kokia Svarbi abieM tautoMS Yra laiSvĖ.

gerimanto statinio anekDotaS:skambina čiukčius telefonu:- Alio, alio, čia “Aeroflota”?Balsas ragelyje atsako:- Taip, klausome...- sakykite, kiek laiko lėktuvas skrenda į Čiuru Muru?Operatorius liepia palaukti ir sako:- Vieną minutę...Čiukčius apsidžiaugia:- Ačiū.

PaRengė giedrė MilkevičiūtĖ

Asmeninio albumo nuotr.

“trimito” orkestro muzikantas

ir keliautojas Gerimantas statinis

Žmonos ruošiami patiekalai tirpte tirpsta burnoje! Bet taip norėtųsi, kad ji išmoktų prieš patiekdama juos bent jau atitirpinti...

- Mano tėtė visad sako, jog malo-niau duoti, nei gauti.- Jis tikriausiai kunigas?- Ne, boksininkas.

Vėlų vakarą į moterų bendrabutį įei-na vaikinas. Budėtoja klausia:- Ei, pas ką tu čia eini prieš pat dvy-liktą?- O pas ką patartumėte?

Jam taip gyvenime nesisekė, kad įsigijus galų gale bityną visos bi-tutės nuo žiedadulkių susirgo alergija.

Automobilių mechanikas klientui:- Problema didesnė nei maniau. Jū-sų akumuliatoriui reikia naujo au-tomobilio.

Vaikas klausia:- Dėde policininke, kodėl ant jūsų kepurės yra dirželis?Policininkas:- Kad vėjas nenupūstų kepurės, jei-gu netikėtai tektų vytis banditus ir iškišus galvą pro automobilio langą šaudyti.- O mano tėtis sako, kad dirželis tam, kad jūsų žandai neplyštų kai švilpuku švilpiate.

aneKDotai

Sausio 20 d. (ketv.) 18.30 Samuel BeckettBELAUKIANT GODORežisierius Rimas Tuminas

Sausio 28 d. (penkt.) 18.30 val.

August StrindbergFREKEN JULIJA

Režisierius Artūras Areima

Sausio 27 d. (ketv.) 18.30 val.Brian ClarkPALAUKIT, KIENO ČIA GYVENIMAS?Režisierius Jonas Vaitkus

2011 sausiswww.vmt.lt

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

INFORMACINIS PARTNERIS

RĖMĖJAI PARTNERIAI

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

„MAŽOJO TEATRO PASAKŲ“

DRAUGAS

TEATRO DIENRAŠTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KULTŪROS RĖMIMO FONDAS

www.vmt.lt

��

cmykcmyk��

maistasj/b saVitarna

PaRengė giedrė MilkevičiūtĖ ir rolanda StruMilienĖ

IMPRoVIZAcIJoS virtUvėje

pievagrybiais kimštas karpis

Jums reikės:pusės stiklinės daržovių sultinio,1 karpio (maždaug 1,8 kg),2 padžiūvusių bandelių,1/2 stiklinės pieno,2 svogūnų,6 pievagrybių,4 šaukštų sviesto,2 kiaušinių,1 šaukštelio susmulkintų petražolių,druskos, pipirų.

Žuvį nuvalykite, bet neper-pjaukite. Nupjaukite galvą ir per angą išvalykite vidurius. Žuvį nuplaukite ir supjaustykite maž-daug 3 cm storio gabalais.

Įdaras: sultinį sumaišykite su pienu ir jame pamirkykite bandeles. Pievagrybius supjaus-tykite griežinėliais ir pakepinki-te ištirpdžiusi � šaukštą sviesto. Išmirkytas bandeles ir svogūną sumalkite mėsmale, į faršą su-dėkite pievagrybius, kiaušinius ir petražoles, pabarstykite drus-ka ir pipirais. Prikimškite faršu žuvies gabaliukus. Į riebalais išteptą kepimo formą sudėkite prikimštus žuvies gabaliukus, ant viršaus - sviesto drožlių ir kepkite orkaitėje apie 30 mi-nučių.

Cukinijų ir fetos sūrio salotos

Jums reikės:2 mažų cukinijų,100 g fetos sūrio,1 raudonosios paprikos,1 obuolio,2 šaukštų sojų daigų,50 g graikinių riešutų,aliejaus,citrinos sulčių,medaus,druskos,maltų pipirų.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Cukinijas, papriką ir obuolį supjaustykite pusmėnuliukais, sumaišykite su sojų daigais, sudė-kite graikinius riešutus ir kubeliais supjaustytą sūrį.

Padažas: 3 šaukštus aliejaus sumaišykite su 2 šaukštais citri-nos sulčių, įdėkite šaukštelį me-daus ir įberkite žiupsnelį druskos. Užpilkite ant salotų ir pabarstyki-te šviežiai maltais pipirais.

lęšių ir spanguolių salotos

8 porcijoms reikės:150 g džiovintų spanguolių,2 mažų apelsinų sulčių ir žievelės,800 g konservuotų lęšių,nemažo ryšelio susmulkintų petražolių,4 šaukštų alyvuogių aliejaus,1 šaukšto baltojo vyno acto.

Išmirkykite apelsinų sultyse džiovintas spanguoles, kol jos išpamps. Dubenyje sumaišykite apelsinų žieveles, lęšius ir petra-žoles, sudėkite išmirkusias span-guoles ir sumaišykite. Suplakite aliejų, baltojo vyno actą ir su-pilkite ant salotų. Pabarstykite druska ir pipirais.

raudonieji kopūstai su rokforo sūriu

8 porcijoms reikės:3 raudonų obuolių, supjaustytų griežinėliais,1 citrinos sulčių,1 raudonojo kopūsto, supjaustyto,200 g sutrupinto rokforo sūrio, 100 g lazdynų riešutų, paskrudin-tų ir stambiai sukapotų.

padažui:8 šaukštų saulėgrąžų aliejaus,2 šaukštų riešutų aliejaus,2 šaukštų raudonojo vyno acto,1 šaukštelio cukraus pudros.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Dubenėlyje obuolius pa-šlakstykite citrinos sultimis ir pa-kratykite, kad gerai apsivoliotų, sudėkite į didelį dubenį kartu su kopūstais, riešutais ir rokforo sūriu.

Padažas: sumaišykite saulė-grąžų aliejų, riešutų aliejų, actą ir cukrų ir supilkite ant salotų. Pabarstykite druska ir maltais pipirais. Pakratykite dubenį, kad viskas susimaišytų, ir palaikyki-te šaltai.

pyragas su cinamonu ir razinomis

Jums reikės:225 g sviesto,450 g razinų,180 g cukraus,30 g apelsinų cukatų,3 kiaušinių,280 ml pieno,1 šaukštelio sodos.

Sviestą sutrinkite su miltais, kad masė taptų vientisa. Suberki-te cinamoną ir nuplikytas razinas, cukrų ir smulkiai supjaustytas cu-katas ir viską gerai sumaišykite. Pašildytame piene ištirpdykite so-dą ir supilkite į masę. Tešlą sukrės-kite į riebalais išteptą formą ir kep-kite apie 50 minučių �80 laipsnių temperatūros orkaitėje.

●

●

●

●

●

●

●

Pasirodo, kad liekna ir aukšta tarsi smilga tituluota gražuolė ir TV3 televizijos laidos vedėja Aistė Paškevičiūtė net negal-voja laikytis kokių nors dietų. “Manau, kad man bent jau kol kas tikrai negresia joks ants-voris, nors saldumynus ir labai mėgstu. Kertu ir didžkukulius, ir košes, ir blynus - viską, išskyrus riebius patiekalus, nes jų skran-dis paprasčiausiai nevirškina”, - prisipažįsta mergina. Anot jos, svarbiausia neprisivalgyti vaka-re, todėl vakarienei ji dažniausiai renkasi salotas. Mat jas nesunku paruošti ir daug laiko nesugaiš-ta. Ypač Aistė mėgsta gražgars-čių salotas, kurias sumaišo su kukurūzais, vyšniniais pomido-rais, avokadais, pelėsiniu sūriu ir šlakeliu alyvuogių aliejaus, o pa-barsto baziliku ir granuliniu čes-naku. “Svarbiausia išlaikyti pro-duktų proporcijas, nes, jeigu pa-dauginsite sūrio, bus per daug aitru”, - perspėja mergina.

Būdama užsienyje Aistė visa-da paragauja vietos kulinarų pa-tiekalų. Ji, kaip ir dauguma pra-mogų pasaulio atstovų, neatsi-spiria jūros gėrybėms ir egzotiš-kiems vaisiams, rudenį, žinoma, neapsieina ir be lietuviškų obuo-lių. Ir dar mergina labai mėgsta šokoladą, kuris ypač maloniai nuteikia šaltą žiemos vakarą.

Iš ko mergina išmoko kuli-narinių gudrybių? Pasak, Aistės, jos močiutė ir tėvelis - puikūs

kulinarai ir, kai Kaune gyveno kartu su tėvais, sau galvos dėl maisto gaminimo nesukdavo. O idėjų patiekalams dabar ji suži-no iš draugių, domisi kulinari-nėmis knygomis.

avižinių sausainių tortas

Jums reikės:1 kg avižinių sausainių,10 varškės sūrelių (geriau vaniliniai),100 g sviesto,cukraus pagal skonį,nugriebto šaukšto želatinos,kavos, riešutų, aguonų.

kremui reikės: 50 g sviesto,2 šaukštų cukraus,2 stiklinių kakavos,2 stiklinių pieno.

Sviestą išsukite su cukrumi. Dėkite po kelis sūrelius ir mai-šykite, kad masė būtų minkš-tesnė. Galite įpilti pieno, kavos. Ištirpinkite želatiną maišydami, bet neužvirkite. Šiek tiek at-vėsinę, supilkite į masę. Galite į vieną masės dalį dėti riešu-tus, į kitą - uogienę (rūgščią). Avižinius sausainius mirkykite šiek tiek šiltoje kavoje. Dėki-te sluoksniais. Viršų aptepkite šokoladiniu kremu, kuris ga-minamas iš kakavos, cukraus ir pieno. Juos gerai sumaišykite ir pašildykite iki virimo. Prieš tepdami ant torto, kremą kiek atvėsinkite.

Skanaus!

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

Stasio žumbio nuotr.

Aistės Paškevičiūtės dieta - saikas

savaitgalio pietų stalui

J eigu norite pradžiuginti šeimyną ar mylimą žmogų žvarbų žiemos savaitgalį, kai tingisi kur nors eiti, nepatingėkite pagaminti įvairesnių patiekalų. Pateikiame keletą idėjų

pietų stalui, kurias nesunkiai galėsite įgyvendinti.

Redakcijos archyvo nuotr.

Labai svarbu, kad ir šeimyninių pietų stalas būtų gražiai padengtas