industrinĖ doktorantŪrakurklt.lt/wp-content/uploads/2017/09/geroji-uŽsienio...be universiteto...

DOKTORANTŪROS TEMŲ ORIENTAVIMAS Į VERSLO POREIKIUS ARBA

INDUSTRINĖ DOKTORANTŪRA

GEROSIOS UŽSIENIO PRAKTIKOS APŽVALGA

Parengė

Dr Ramunė Dirvanskienė

Dr Aurimas Gumbrys

Vilnius 2017

2

Turinys

Industrinė doktorantūra – kas tai? ………………………………………………….……..… 3 psl

Industrinė doktorantūra. Gerosios užsienio patirties analizės santrauka …….….……… 5 psl

Nacionalinės industrinės doktorantūros programos ……………………………….……… 8 psl

Danija ………………………………………………………………..………………… 9 psl

Norvegija ………………………………………………………………………..……. 12 psl

Prancūzija …………………………………………………………………….……… 16 psl

Švedija ……………………………………………………………………………….. 18 psl

Velsas ……………………………………………………………………………...… 21 psl

Belgija ……………………………………………………………………………...… 24 psl

Vokietija ……………………………………………………………………………… 28 psl

Portugalija …………………………………………………………………………… 32 psl

Didžioji Britanija ………………………………………………………………..…… 39 psl

Nacionalinių programų analizė …………………………………………………..………… 44 psl

Doktorantūros finansavimas ………………………………………………..……… 46 psl

Aplikavimo procesas …………………………………………………………..…… 47 psl

Doktorantūros vykdymas …………………………………………………………... 49 psl

Doktorantūros užbaigimas ……………………………………………………….… 50 psl

3

INDUSTRINĖ DOKTORANTŪRA – KAS TAI?

Vakarų Europos universitetuose šiuo metu populiarėja praktika mokslo doktorantūros temas

orientuoti į konkrečius praktinius verslo subjektų ar viešojo sektoriaus įstaigų poreikius. Toks

doktorantų tiriamojo darbo organizavimas yra naudingas, nes šiuo būdu ne tik yra

sprendžiamos aktualios (o ne teorinės) problemos, bet ir studentai mokymosi procese įgyja

praktinių įgūdžių, kurie, pabaigus doktorantūros studijas, atveria kelius į karjerą už akademijos

ribų ir padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Tokia mokslo ir išorės subjektų bendradarbiavimo praktika, kuomet doktorantūros studijos

vykdomos kartu su privačiojo ar viešojo sektoriaus partneriu, o studento atliekami tyrimai

orientuoti į šio partnerio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), neretai dar

vadinama industrine doktorantūra.

Industrinė doktorantūra – terminas vartojamas apibūdinti trečiosios pakopos

studijas, kuomet mokslo doktorantūra vykdoma kartu su privataus ar viešojo

sektoriaus partneriu. Industrinio doktoranto tiriamieji darbai orientuoti į šio

partnerio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), ir neretai bent iš

dalies yra atliekami įmonės ar įstaigos-partnerės viduje ar naudojantis jos

resursais.

Nors pagrindinis industrinės doktorantūros tikslas yra skatinti mokslo ir verslo

bendradarbiavimą, priklausomai nuo industrinės doktorantūros finansavimo

modelio, išoriniu partneriu gali būti privati įmonė, valstybinė įmonė, viešoji įstaiga,

asociacija ar organizacija.

Industrinės doktorantūros tikslas - orientuoti studento tiriamojo darbo temą į praktinius realių

verslo ar viešojo sektoriaus subjektų poreikius, ugdyti šiem sektoriams aktualius doktorantų

gebėjimus bei skatinti akademijos ir verslo bendradarbiavimą.

Industrinė doktorantūra nuo įprastos doktorantūros skiriasi tuom, kad doktorantūros metu

studentas studijuoja universitete, kur spendžia doktorantūros partneriui aktualų mokslinį

klausimą, ir dažniausiai taip pat ir dirba įmonėje ar įstaigoje - partnerėje. Taigi industrinis

doktorantas turi du doktorantūros vadovus - vieną universitete ir vieną išoriniame partneryje.

Sėkmingai įvykdęs universiteto nustatytus akademinius reikalavimus studentas įgyją mokslo

daktaro laipsnį (Dr (liet. k.) arba PhD (angl. k.).

4

Kadangi doktorantūros studijoms, atliekamoms bendradarbiaujant su išorės

partneriu, keliami tie patys akademiniai reikalavimai ir suteikiamas toks pats

akademinis laipsnis (Dr), industrinė doktorantūra nėra atskiras ir formaliai

įteisintas doktorantūros tipas. Tai veikiau yra terminas, skirtas apibūdinti kartu su

išoriniu partneriu atliekamoms mokslo doktorantūros studijoms.

Industrinės doktorantūros studijos yra sėkmingai organizuojamos ir vykdomos keliose

užsienio šalyse. Siekdami apžvelgti šias studijų programas atlikome užsienio gerosios

praktikos analizę, kurios metu nagrinėjome nacionalines industrinės doktorantūros

programas, veikiančias Danijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Velse, Belgijoje,

Vokietijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Gerosios užsienio praktikos analizė buvo atlikta dviem etapais.

Pirmasis analizės etapas buvo atliktas siekiant susipažinti su egzistuojančiomis industrinės

doktorantūros programomis, apžvelgiant jas po vieną kiekvienoje iš jas vykdančių šalių

atskirai. Šiame etape nacionalinės programos pateikiamos kaip veikiančios sistemos,

sukurtos kiekvienai šaliai individualiai, atsižvelgiant į tos šalies akademinę tradiciją ir

specifinius privataus ir viešojo sektorių poreikius.

Antrasis analizės etapas buvo atliktas siekiant išnagrinėti kiekvieną iš industrinės

doktorantūros programų sudedamųjų aspektų atskirai. Šiame etape gerosios užsienio

praktikos buvo nagrinėjamos įvairiais skerspjūviais, siekiant palyginti programų finansavimo ir

vykdymo mechanizmus. Išanalizavus užsienyje veikiančias programas įvairiais

skerspjūviais buvo siekiama geriau pažinti jų sudedamuosius mechanizmus ir įvertinti

galimybę sukurti sąlygas industrinės doktorantūros įgyvendinimui Lietuvoje.

5

INDUSTRINĖ DOKTORANTŪRA. GEROSIOS UŽSIENIO PATIRTIES

ANALIZĖS SANTRAUKA

Siekdami apžvelgti, kaip yra organizuojamos ir vykdomos industrinės doktrantūros studijų

programos, atlikome užsienio gerosios praktikos analizę. Jos metu nagrinėjome nacionalines

industrinės doktorantūros programas, veikiančias Danijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje,

Švedijoje, Velse, Belgijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Lentelėse

pateikiama gerosios užsienio praktikos analizės santrauka.

7

Nacionalinių industrinės doktorantūros programų apžvalga. Palyginami industrinę doktorantūrą finansuojančių fondų sudedamieji aspektai

Danija Norvegija Prancūzija Švedija Velsas Belgija Vokietija Portugalija Didžioji Britanija

Laipsnis PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD

Trukmė 3 metai 3-4 metai 3-4 metai 4 metai 3-4 metai 4 metai 3-5 metai 4 metai 3-4 metai

Kas finansuoja?

Valstybinė inovacijų ir

technologijų agentūra

Mokslų taryba



Universitetas ES lėšų

stipendijų fondas



Įmonė + įvairūs grantai

Mokslų taryba Mokslų tarybos

Išorinis partneris

Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Įmonė ar įstaiga Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga

Kas aplikuoja? Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Profesorius Profesorius ir

įmonė Įmonė Studentas

Studentas arba universitetas

Profesorius

Studentą atrenka

Įmonė prieš aplikuojant


Universitetas po aplikacijos




- Universitetas po

aplikacijos Universitetas po

aplikacijos

Fondas finansuoja: Studentą

50%

50% 50%

50-75% 100%

50-80%

- 50-75% 100%

Fondas finansuoja:

Studijas 100% 100% 100% - 100% 100%

Fondas finansuoja: kt.

išlaidos Iki 14000 eur Iki 50% - - 5600 eur - Pagal poreikį -

Įmonės ar įstaigos indėlis

50% studento stipendijos

50% visų išlaidų 50% studento stipendijos ir studijų kainos

25-50% studento

stipendijos

3360-5320 Eur/m. + PVM

20-50% Studento alga ir

darbo priemonės

25-50% studento stipendijos

1000-8000 £/m arba iki 50% stipendijos

Pagrindinė studijų vieta

Numatoma įmonės ir

universiteto sutartimi

Įmonėje ir universitete bent

po 1 metus; sutartis



Universitetas + 3mėn įmonėje

Universitetas + 3-4mėn įmonėje

Įmonė + sutartis Įmonė Priklauso nuo

studijų programos



Industrinių PhD sk/metai *

125-247 40-50 1430 10-15 56 - 7848-10500 192 -

Industrinių PhD, % *

5-7.5% 1.6-2% 10% 0.18-0.3% - - 16% 4% -

* - duomenys tik orientacinio pobūdžio

Šaltiniai: Eurostat; innovationsfonden.dk; forskningsradet.no; ifsttar.fr; umu.se; kess2.ac.uk; research-in-germany.org; iwt.be; fct.pt; rcuk.ac.uk

8

NACIONALINĖS INDUSTRINĖS DOKTORANTŪROS PROGRAMOS

Šiame skyriuje yra apžvelgiamos nacionalinės

industrinės doktorantūros programos, šiuo metu

vykdomos devyniose šalyse: Danijoje, Norvegijoje,

Prancūzijoje, Švedijoje, Velse, Belgijoje, Vokietijoje,

Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Pristatant programas buvo fokusuojamasi į keturis

pagrindinius jų sudedamuosius aspektus:

doktorantūros finansavimą, aplikavimo procesą,

doktorantūros vykdymą ir doktorantūros užbaigimą.

9

DANIJA

Danijoje industrinės doktorantūros programa pradėta vykdyti 1970 m., identifikavus, kad šalies

ekonominis augimas atsilieka nuo tarptautinių lyderių. To pasekoje vyriausybės lygmeniu buvo

inicijuota aktyvi inovacijų ir tyrimų politika, imtasi įvairių mokslo ir verslo bendradarbiavimo

skatinimo priemonių, o jų tarpe ir industrinės doktorantūros.

Danijos industrinės doktorantūros programa yra viena labiausiai išplėtotų Europoje, 1970 -

2009 m. Danijoje buvo įvykdyta virš 1200 industrinės doktorantūros projektų. Tarp kitų rodiklių,

Danijos industrinės doktorantūros programos nauda matuojama 70% kasmet išaugančiu

konkrečios įmonės sukurtų patentų skaičiumi, didesnėmis programoje dalyvavusių doktorantų

pajamomis bei platesnėmis karjeros po studijų galimybėmis.

Doktorantūros finansavimas

Danijoje industrinės doktorantūros studijų sėkmė yra grįsta verslo ir mokslo bendradarbiavimu,

kuris yra palaikomas ir skatinamas valstybės. Šiai programai finansuoti ir administruoti buvo

paskirtas Danijos Mokslo, Technologijų ir Inovacijų agentūros kuruojamas fondas (Innovations

fonden), kurio pagrindinė veikla yra investuoti į ankstyvos stadijos eksperimentinę plėtrą

privačiajame sektoriuje, siekiant prisidėti prie Danijos įmonių augimo ir naujų darbo vietų

sukūrimo.

Sėkmingos aplikacijos atveju fondas padengia visas trejų metų su doktoranto studijomis

universitete susijusias išlaidas (iki 48,3 tūkst. eurų techniniams, fundamentaliesiems,

sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslams, bei iki 33,8 tūkst. eurų humanitariniams ir

socialiniams mokslams). Į šią sumą įskaitomos išlaidos, susijusios su akademinio vadovo

darbo užmokesčiu, studijų programos kainos padengimu, studento aprūpinimu darbo vieta

universitete ir darbo priemonių isigijimu. Taip pat iš šios sumos padengiamos doktorantūros

rašto darbo vertinimo išlaidos, bei su studijų užbaigimu susiję procesai: egzaminavimas,

disertacijos ir publikacijų platinimas, ir diplomų teikimas. Projekto pradžioje fondas

universitetui išomoka 85% visos trejų metų sumos. Likę 15% pervedami tik įvykdžius visus

įsipareigojimus ir studentui užbaigus doktorantūros studijas. Jei doktorantas nebaigia studijų

ir neįgyja daktaro laipsnio, likę 15% universitetui nėra pervedami.

Be universiteto kainos padengimo, fondas subsidijuoja iki pusės doktoranto algos, tam trejus

metus kas mėnesį skiriama iki 2.284 eurų. Kitą pusę doktoranto algos įsipareigoja padengti

įmonė ar įstaiga iš savų lėšų. Gavusi fondo finansavimą įmonė ar įstaiga taip pat įsipareigoja

iš savų lėšų aprūpinti doktorantą visomis darbo daliai įmonėje ar įstaigoje reikalingomis

10

priemonėmis: įranga, medžiagomis ir kompiuterine technika. Kaip ir universitetui, fondas

projekto pradžioje doktorantūros partneriui išmoka 85% visų subsidijų trejiems metams.

Pasibaigus projektui įmonė ar įstaiga, norėdama gauti likusius 15%, privalo fondui pateikti

išlaidų ataskaitą. Priklausomai nuo ataskaitos turinio, jei įvykdomi ne visi įsipareigojimai, gali

tekti grąžinti fondui dalį avansu išmokėtų pinigų.

Esant poreikiui, fonde taip pat numatoma galimybė gauti iki 14 tūkst. eurų papildomų lėšų,

skirtų kursams, konferencijoms, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms. Fondo įstatuose yra

numatyta, kaip šias lėšas turėtų pasiskirstyti doktorantas ir abu jo vadovai (akademinis ir

įmonės ar įstaigos).

Aplikavimo procesas

Pagal Innovations fonden nuostatus, į Danijos industrinės doktorantūros programą gali

aplikuoti bet kuri MTEP vykdanti įmonė ar viešojo sektoriaus institucija, kartu su pasirinktu

universitetu-partneriu parengusi konkretų doktorantūros temos pasiūlymą. Doktorantūros

temos nėra apribotos, pagal fondo nuostatus galima vykdyti visų specialybių doktorantūras,

tačiau kiekvienais metais, pagal tais metais išstatytus fondo tikslus, pareiškėjai yra kviečiami

orientuoti savo aplikacijas į konkrečias finansavimo temas. Pavyzdžiui, 2017 m. Innovations

fonden kvietime buvo kviečiama aplikuoti į tris temas: ,,Bio-ištekliai ir santykiai tarp mitybos,

sveikatos ir gyvenimo būdo”, ,,Išmanūs pastatai ir išmanūs miestai: technologijų ir žmonių

balansas”, bei ,,Industrinis tyrėjas viešajame sektoriuje”.

Įmonės ar įstaigos, aplikuojančios į Innovations fonden, yra skatinamos pildant dokumentus

įrašyti ne tik universiteto partnerį, bet ir įvardinti konkretų asmenį užimti industrinio doktoranto

pozicijai. Fondo įstatuose nurodomi akademiniai reikalavimai, keliami visiems potencialiems

doktorantams. Nurodomas kandidatas neprivalo aplikavimo metu dirbti įmonėje, tačiau

įprastai įmonės yra linkusios įvardinti vieną iš savo patikimų darbuotojų, ir programą panaudoti

ne tik MTEP, bet ir kompanijai ištikimo asmens kvalifikacijos kėlimui. Išimtinais atvejais,

kuomet aplikuojama be įvardinto kandidato, sėkmingos aplikacijos atveju įmonė ir

universitetas įsipareigoja tinkamą kandidatą surasti ir įdarbinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius

nuo programos pradžios.

Doktorantūros vykdymas

Prieš pradedant vykdyti doktorantūros studijas fondas inicijuoja sutarties pasirašymą tarp

fondo, įmonės/įstaigos, universiteto ir doktoranto. Sutartyje yra apibrėžiami kiekvienos šalies

įsipareigojimai.

Industrinio doktoranto pareigose pabrėžiama, kad šis studentas negali būti įdarbintas

universitete ir neprivalo užsiimti dėstymo veikla. Dėstymo veikla leidžiama tik įrodžius, kad ši

11

veikla yra reikalinga doktoranto įsipareigojimams įmonei atlikti ir gavus darbdavio (įmonės)

sutikimą. Atrinktas doktorantas studijų metu taip pat įsipareigoja išklausyti fondo parengtą

specializuotą industrinės doktorantūros mokymų kursą.

Tarp programos reikalavimų yra nurodyta, kad programos pabaigoje kertiniai nuveikti darbai

ir pasiekti rezultatai privalo būti paviešinti. Tai gali būti atliekama mokslinių straipsnių,

prezentacijų, viešų paskaitų ar parengtų mokymų pavidalu. Tačiau kokiu būdu viešinimas bus

atliktas paliekama susitarti ir nuspręsti įmonei/įstaigai, universitetui ir studentui.

Doktorantūros užbaigimas

Doktorantūros studijos yra užbaigiamos studentui įvykdžius visus įsipareigojimus

įmonei/įstaigai, universitetui ir fondui. Priklausomai nuo sutarties, pasirašytos projekto

pradžioje, turinio, kai kurie universitetų ar įmonių reikalavimai gali skirtingiems doktorantams

šiek tiek skirtis, tačiau visi doktorantai privalo išklausyti Innovations fonden industrinės

doktorantūros kursus, paviešinti tyrimų rezultatus, bei apsiginti daktaro disertaciją.

Doktorantūros gynimo ir vertinimo komitetą sudaro ir skiria universitetas, ir šioje komisijoje

privalo būti bent vienas narys, turintis industrinio darbo su tyrimo (ar panašia) tema patirties.

Esant poreikiui sustabdyti doktorantūrą (dėl studento asmeninių priežasčių, ligos ar vaiko

priežiūros atostogų), įmonė privalo susisiekti su fondu ir gauti tam pritarimą dar prieš studentui

išeinant. Fondo finansavimas įmonei yra sustabdomas iki kol studentas sugrįš tęsti projekto.

Jei dėl kokių nors priežasčių industrinė doktorantūra yra nutraukiama studijoms dar

nepasibaigus, visos trys projekte dalyvavusios šalys (įmonė/įstaiga, universitetas ir studentas)

privalo ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo nutraukimo datos pateikti fondui ataskaitą raštu apie

nuveiktus darbus ir projekto nutraukimo priežastis. Jeigu identifikuojama, kad esant

motyvuotam ir pajėgiam studijas tęsti studentui, įmonė savo veiksmais trukdė ar nesudarė

palankių sąlygų doktorantūros vykdymui, fondas gali pareikalauti iš įmonės grąžinti dalį

avanso.

Šaltiniai:

https://innovationsfonden.dk/en/application/erhvervsphd

http://adapt.it/adapt-indice-a-z/wp-content/uploads/2015/12/introduction-to-the-danish-

industrial-phd-programme-incl-q-a-3.pdf

12

NORVEGIJA

Norvegijos vyriausybė, įkvėpta danų sėkmės, 2008 m. inicijavo savo nacionalinę industrinės

doktorantūros programą. Šios programos tikslas - skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą,

tuom praplečiant norvegų verslo kompetencijas, bei padidinant tyrėjų įsidarbinamumą norvegų

pramonėje. 2017 m. finansavimo kvietime numatoma, kad pagal šią programą Norvegijoje tais

metais darbus pradės 40-50 naujų industrinių doktorantų.

Iš esmės norvegų programa yra parengta danų modelio pavyzdžiu, tačiau egzistuoja ir tam

tikri skirtumai, jie ypač pastebimi programos finansavimo modelyje.


Norvegijoje industrinės doktorantūros programa yra jungtinai finansuojama Norvegijos

Prekybos ministerijos, Pramonės ir žuvininkystės ministerijos, bei Švietimo ir tyrimų

ministerijos. Industrinės doktorantūros programai skirtus finansus paskirsto Norvegijos mokslų

taryba (Forskningsradet) per tik šiam tikslui skirtą konkursą.

Norvegų industrinės doktorantūros programa buvo sukurta įmonėms, siekiančioms gauti

valstybės paramą savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Taigi pagal norvegų modelį, įmonė

gali aplikuoti tik nurodydama kandidatą doktorantūros studijoms, atrinktą iš savo darbuotojų

tarpo. Sėkmingos aplikacijos atveju fondas įmonei padengia iki 50% visų su doktorantūra

susijusių išlaidų. Skiriamas finansavimas gali būti trejiems arba ketveriems metams, ir su

kiekvienais doktorantūros vykdymo metais maksimali įmonei kompensuojama pinigų suma

didėja 3% (1 lentelė).

1 lentelė. Maksimali pinigų suma, Norvegijos mokslų tarybos kasmet skiriama vienai industrinę doktorantūrą vykdančiai įmonei

Metai 2017 2018 2019 2020 2021

3-ų metų projektas 55,704 eur 57,634 eur 59,671 eur 61,440 eur 63,263 eur

4-ų metų projektas 41,778 eur 43,225 eur 44,753 eur 46,080 eur 47,447 eur

Pastaba. Fondo skiriama suma negali viršyti 50% visų įmonės industrinės doktorantūros vykdymo išlaidų.

Savo tinklalapyje Norvegijos mokslo taryba yra parengusi išsamias gaires, padedančias

įmonei tiksliau suskaičiuoti kompensuojamąsias su doktorantūra susijusias išlaidas, tokias

kaip studento valandinis darbo užmokestis (iki 118 eur/val; iki 1850 val/metus), bei su

13

doktorantūra susijusių laboratorinių tyrimų papildomi įkainiai (iki 21,400 eur/metams).

Pažymėtina, kad fondas kompensuoja tik tyrimų laboratorijų eksploatacines išlaidas ir

sąnaudas, bet nepadengia tyrimų aparatūros įsigijimo kainos, tam, kad nebūtų sudaryta

galimybė įmonei įrangos panaudoti kitiems, su doktorantūros projektu nesusijusiems tikslams.

Skirtingai nei danų modelyje, kur valstybė kompensuoja visas akademinio partnerio išlaidas

(studijų kainą, vadovo užmokestį, darbo vietą ir kt.), Norvegų programoje yra tikimasi, kad

prieš vykdant programą universitetas ir įmonė patys susitars dėl akademinių išlaidų

padengimo. Priklausomai nuo kiekvieno projekto specifikos ir šalių susitarimo, 50%

akademinio partnerio išlaidų fondas gali padengti įmonei, o likusius 50% išlaidų gali iš savo

resursų padengti pati laipsnį išduodanti institucija. Vykdant industrinę doktorantūrą Norvegijos

aukštųjų mokyklų asociacija rekomenduoja šitokį išlaidų paskirstymo modelį, kur mokslo

institucija padengia įkainius, susijusius su akademinio darbo vadovo darbo užmokesčiu, o

įmonė padengia išlaidas, susijusias su studento darbo užmokesčiu, projekto vykdymu ir

resursais. Savo tinklalapyje fondas taip pat pateikia išsamias rekomendacijas įmonei dėl

atsiskaitymo su universitetu - nurodomi akademinio vadovo darbo, laboratorijų, studento

darbo vietos universitete ir kiti įkainiai.

Norvegiškajame industrinės doktorantūros finansavimo modelyje visos šalys turi daug laisvės

projekto vykdymo planui pritaikyti pagal savo poreikius, tačiau finansavimas neskiriamas, kol

įmonė ir universitetas neatsiuntė fondui pasirašytos sutarties, kurioje apibrėžė savo

finansinius ir kitus įsipareigojimus.

Industrinei doktorantūrai prasidėjus įmonė visas su programa susijusias išlaidas finansuoja iš

savo resursų, o patirtas išlaidas teikia vertinti fondui, kuris, įvertinęs išlaidų tinkamumą, kas

keturis mėnesius įmonei grąžina iki 50% išleistos sumos. Paskutinis metų mokėjimas įmonei

yra išmokamas tik tuomet, kai yra patvirtinamos įmonės atsiųstos metines ataskaitos.

Aplikavimo procesas

Į šią programą gali aplikuoti tik Norvegijoje registruotos ir veikiančios įmonės, vykdančios

komercinę veiklą visuose pramonės sektoriuose. Skirtingai nuo danų modelio, į šią programą

viešojo sektoriaus įstaigos aplikuoti negali. Nors industrinės doktorantūros temų pasirinkimui

nėra taikomi jokie apribojimai, fondas prioritetą teikia tiems projektams, kurie yra tiesiogiai

susiję su įmonės vykdoma veikla ir yra skirti išspręsti įmonės ilgalaikius iššūkius. Įmonė gali

vienu metu aplikuoti ne daugiau kaip dviem skirtingiems industrinės doktorantūros projektams.

Apribojimų doktorantūros teisę turinčioms mokslo institucijoms nėra, įmonės akademinis

partneris gali būti bet kuris pasaulio universitetas, o aplikacijos pildomos norvegų arba anglų

kalbomis.

14

Doktorantūros projektas turi būti suplanuotas ir parengtas visoms trims šalims glaudžiai

bendradarbiaujant ir pasirašant sutartį dėl įsipareigojimų pasiskirstymo. Pagal fondo

nuostatus, šalys, siekiančios vykdyti industrinę doktorantūrą Norvegijoje, turi atitikti žemiau

išdėstytus reikalavimus.

Įmonei. Gaudama fondo finansavimą įmonė įsipareigoja aprūpinti doktorantą darbo vieta,

reikmenimis ir skirti motyvuotą darbo vadovą. Įmonės darbo vadovas nebūtinai turi vykdyti

mokslinę veiklą ar turėti daktaro laipsnį, užtenka gerai išmanyti projekto sritį. Įmonė priima

visus su projektu susijusius finansinius įsipareigojimus ir moka doktoranto algą.

Studentui. Doktorantas įsipareigoja visą programos laikotarpį būti įdarbintu įmonėje, o savo

darbo laiką padalinti tarp įmonės ir universiteto taip, kad praleistų ne mažiau kaip vienerius

metus kiekviename iš jų.

Universitetui. Akademinė institucija įsipareigoja skirti akademinį vadovą, užtikrinti industrinės

doktorantūros projekto mokslinę kokybę, bei integruoti studentą į akademinę bendruomenę.

Fondas aplikacijas į industrinės doktorantūros programą priima visus metus. Įmonės,

siekiančios gauti paramą, privalo pateikti 10-ies puslapių projekto santrauką; patvirtinimą, kad

siūlomas doktorantas pateikė dokumentus įstoti į doktorantūrą universitete-partneryje;

doktoranto gyvenimo aprašymą; ir pasirašytą sutartį su akademiniu partneriu.

Įmonės ir universiteto sutartyje turi būti įvardinami doktoranto akademinis ir įmonės vadovai,

publikacijų turinys, bei nurodoma, kaip projekto metu bus sprendžiami intelektinės

nuosavybės ir įmonės komercinių paslapčių klausimai. Sutartyje taip pat įforminamas studento

darbo laiko ir pareigų padalinimas tarp įmonės ir universiteto.


Norvegijoje industrinės doktorantūros programa yra mažai struktūruota, joje paliekama daug

laisvės įmonei, doktorantui ir universitetui patiems tarpusavyje susitarti, kaip vykdyti projektą.

Taigi įprastai doktorantūra yra vykdoma pagal individualų darbų planą, išdėstytą sutartyje tarp

universiteto ir įmonės. Įprastai industrinė doktorantūra trunka trejus arba ketverius metus, iš

kurių bent vienerius (tęstinai ar intervalais) doktorantas įsipareigoja praleisti universitete.

Prieš prasidedant projektui įmonės sudalyvauja fondo surengtuose mokymuose, kuriuose jų

atstovai yra apmokomi kaip vykdyti industrinę doktorantūrą ir teikti veiklos ir finansines

ataskaitas už praėjusius metus.

15


Doktorantūra yra užbaigiama doktorantui įvykdžius visus reikalavimus, išdėstytus universiteto

ir įmonės sutartyje, bei apgynus disertaciją viešame gynime. Atsakomybę už akademinių

reikalavimų išpildymą, disertacijos turinio mokslinę kokybę, gynimo organizavimą bei rezultatų

viešinimą prisiima universitetas.

Baigiantis doktorantūrai, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po sėkmingo gynimo, be metinių veiklos

ir finansinių ataskaitų, įmonė įsipareigoja pateikti ir finalinę ataskaitą už visą projektą. Tik

pateikus finalinę ataskaitą, fondas įmonei atsiskaito už paskutinius 4 doktorantūros mėnesius.

Šaltiniai:

https://www.forskningsradet.no/en/Funding/NAERINGSPHD/1253984637082

16

PRANCŪZIJA

Prancūzijoje doktorantūros studijos įmonėse yra finansuojamos Aukštojo mokslo ir mokslinių

tyrimų ministerijos per Nacionalinės tyrimų ir technologių asociacijos (ANRT - Association

nationale de la recherche et de la technologie) teikiamą Cife (Convention industrielle de

formation par la recherche) priemonę. Cifre remiamos industrinės doktorantūros studijos

šalyje vykdomos nuo 1981 m. Šios paramos pagalba Prancūzijos įmonės, kartu su

universitetu-partneriu, vysto įvairias, jų veiklai aktualias tiksliųjų ar humanitarinių mokslo sričių

doktorantūros temas.


Cifre sutartį pasirašiusi įmonė įsipareigoja doktorantui mokėti ne mažesnę nei 23,848

eur/metams siekiančią algą, tačiau dažnai doktorantų gaunamos algos yra daug didesnės pvz.

2015 m. jų vidurkis siekė 28972 eur/metams. Valstybė remia šias studijas subsidijuodama iki

pusės doktoranto algos. Šį ANRT finansavimą įmonei sudaro kasmet skiriama 14000 eur

parama bei įvairios įmonei suteikiamos mokeščių lengvatos.

Aplikavimo procesas

Industrinės doktorantūros studijomis suinteresuoti studentai, verslo ir akademijos subjektai

vienas kitą susirasti gali ANRT administruojamoje duomenų bazėje. Šias studijas siekiantys

vykdyti studentai ar laboratorijos per ANRT gali susirasti doktorantūros temas siūlančias

įmones. Šias studijas siekiančios vykdyti įmonės per ANTR gali susirasti jose dalyvauti

suinteresuotus studentus ir laboratorijas akademijoje. Verslo ir akademijos partneriams

susitarus, įmonė pateikia paraišką Cifre finansavimui gauti. Paraiškos ANTR gali būti

pateikiamos ištisus metus, sprendimas dėl jos tinkamumo Cifre finansavimui gauti priimamas

per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo. ANRT sudarytas komitetas įvertina temą

siūlančios įmonės finansinę būklę, jos gebėjimą vykdyti doktorantrūros studijas kartu su

akademiniu partneriu bei šio bendradarbiavimo naudingumą.

Pateikūs paraišką ir ne vėliau kaip per 6 mėn nuo doktorantūros studijų pradžios, įmonė ir jos

akademinis partneris formalizuoja savo bendradarbiavimą sutarimi. Šioje sutartyje nustatomi

kiekvieno partnerio įsipareigojimai, aptariami intelektinės nuosavybės bei konfidencialumo

klausimai.

17


Šiuo metu Prancūzijos įmonėse vykdoma apie 4,300 industrinės doktorantūros projektų, nuo

programos pradžios Cifre pagalba paruošta net 20,000 doktorantų. Doktoratūros studijų tema

suformuluojama bei studento veikla koordinuojama įmonės ir laboratorijos universitete

sutarimu. Doktorantas turi darbo vadovus įmonėje ir universitete, o jo darbo krūvis sutartimi

yra dalijamas tarp studento veiklos įmonėje ir akademijoje. Doktorantas dirba įmonėje bet taip

pat dalyvauja ir doktorantūros mokyklos organizuojamuose seminaruose ir išlaiko studijų

programoje numatytų mokomųjų dalykų egzaminus. Industrinės doktorantūros studijos leidžia

doktorantui vystyti darbui privačiajame sektoriuje ir akademijoje reikiamas kompetencijas ir

taip pat skatina ryšių užmezgamą tarp verslo ir akademijos subjektų. Siekiant užtikrinti

vykdomų industrinės doktorantūros studijų kokybę bendrovė, laboratorija ir doktorantas

kasmet ANRT pateikia bendrą veiklos ataskaitą.

Industrinė doktorantūra atliekama mažose, vidutinėse ir didelėse įmonėse (atitinkamai

turinčiose iki 250, tarp 250 ir 5000 ir daugiau nei 5000 darbuotojų). 2012 m. mažose įmonėse

studijavo 36%, vidutinėse 10% ir didžiosiose 50% visų industrinių doktorantų. 2013 m.

dauguma industrinės doktorantūros studijų (63%) buvo atliekama mažose įmonėse,

doktorantų pasiskirstymas tarp vidutinių ir didelių įmonių buvo 13% ir 19%. Nuo 2005 m. Cifre

taip pat finansuoja doktorantūros studijas vykdomas valdžios institucijose, socialinės

asociacijose, nevyriausybinėse organizacijose, konsulinės įstaigose. Iš visų Cifre

finansuojamų doktorantų viešajame sektoriuje studijas atliekantys studentai sudarė iki 5%.


Cifre finansuojamų doktorantūros studijų studentams daktaro laipsnį suteikia akademinio

partnerio institucija. Cifre industrinės doktorantūros studijas kasmet pradeda apie 1,300 naujų

doktorantų ir net 90% sėkmingai įgyja daktaro laipsnį. Industriniam doktorantams yra taikomi

tokie patys reikalavimai kaip ir tik akademinėje aplinkoje tyrimus vykdžiusiems doktorantams,

mokslo daktaro laipsnis yra suteikiamos pagal akademinio partnerio institucijoje galiojantį

studijų reglamentą. Industrinės doktorantūros studijas baigę studentai turi geras karjeros

galimybes, virš 70% įsidarbina per 3 mėn. po studijų baigimo. Dauguma doktorantų karjerą

tęsią privačiajame sektoriuje, 25% pasirenka akademiją.

Šaltiniai:

http://www.anrt.asso.fr/fr/cifre-7843

http://www.anrt.asso.fr/sites/default/files/plaquette_cifre_en.pdf

http://www.interdoc2014.it/wp-content/uploads/2014/12/20p3-1_Randet.pdf

http://ressources.campusfrance.org/catalogues_recherche/diplomes/en/niveau_d_en.pdf

18

ŠVEDIJA

Skirtingai nei kitos industrinę doktorantūrą vykdančios šalys, Švedija neturi nacionalinio

industrinės doktorantūros finansavimo. Švedijoje ši programa yra vykdoma tik vieno

universiteto, kuris, siekdamas praplėsti savo kompetencijos ribas ir pritraukti daugiau į

praktinius įgūdžius orientuotų doktorantūros studentų, 2008 m. iš savo finansų įsteigė

industrinę doktorantūros mokyklą tyrimams ir inovacijoms (Industrial Doctoral School for

Research and Innovation, IDS). Nuo to laiko ją vykdantis Umea Universitetas,

bendradarbiaudamas su virš 30 įmonių ir organizacijų, paruošė augantį skaičių industrinių

specialistų.

Umea Universiteto IDS tikslas - sudaryti sąlygas Umea universiteto mokslininkams

bendradarbiauti su privačiu ir viešuoju sektoriais, vykdant bendrus projektus. Kiekvienais

metais IDS skiria finansavimą 10-15 industrinės doktorantūros projektų.

2012 metais Umea Universitetas atliko analizę, kurioje įvertino industrinės doktorantūros

programos studentų progresą. Analizė apėmė 20 programoje dalyvavusių studentų,

bendradarbiavusių su 20 išorinių partnerių. Dalyvaudami programoje šie studentai sukūrė 4

patentus, 4 inovacijas, 9 techninius sprendimus, 2 programinius paketus bei publikavo 23

mokslinius straipsnius (iš jų net 14 kartu su išorinio partnerio bendraautoriumi).


Kartą per metus Umea Universiteto IDS skelbia konkursą, kviesdama savo darbuotojus ieškoti

partnerių privačiajame ir viešajame sektoriuose ir aplikuoti finansavimui industrinės

doktorantūros vietai Umea Universitete gauti. Sėkmingos aplikacijos atveju, universitetas

padengia visą studijų kainą, akademinio vadovo darbo užmokestį, bei pusę doktoranto

stipendijos. Likusią pusę stipendijos įsipareigoja padengti įmonė ar įstaiga-partnerė. Išimtinais

atvejais, jei bendradarbiaujanti viešojo sektoriaus įstaiga neturi užtektinai resursų, IDS gali

apsiimti padengti iki 75% doktoranto atlyginimo.

Umea Universitete industrinė doktorantūra trunka ketverius metus, ir kiekvienais studijų

metais doktoranto gaunama stipendija šiek tiek padidėja. Pirmaisiais metais doktorantas

vidutiniškai uždirba 2714 Eur/mėn, antraisiais metais 2840 Eur/mėn, trečiaisiais metais 3060

Eur/mėn, o ketvirtaisiais metais 3163 Eur/mėn.

19

Finansavimą kitoms su doktorantūra susijusioms išlaidoms (papildomiems kursams,

konferencijoms, inventoriui) doktorantas iš išorinių šaltinių turi užsitikrinti pats.

Aplikavimo procesas

IDS skelbiamame industrinės doktorantūros temų konkurse gali dalyvauti visų mokslo sričių

Umea Universiteto tyrėjai, bendradarbiaudami su privačiomis įmonėmis ar viešojo sektoriaus

įstaigomis. Doktorantūros temoms apribojimų nėra, tačiau jos turėtų būti aukštos mokslinės

vertės, orientuotos į bendrus universiteto ir įstaigos-partnerės interesus, bei skatinti progresą.

Pabrėžiama, kad potencialūs akademiniai doktorantūros vadovai negali turėti interesų

konflikto ir būti aplikavimo momentu (ar praeityje) įdarbinti įstaigos-partnerės. Aplikacijų

skaičius yra limituojamas, vienam akademiniam vadovui leidžiama aplikuoti tik vienam

projektui, o įstaigai-partnerei leidžiama dalyvauti ne daugiau, kaip dviejuose skirtingų temų ir

skirtingų akademinių vadovų projektuose.

Visi privalomi pateikti dokumentai gali būti pildomi švedų arba anglų kalbomis: tyrimo

aprašymas, detalus tyrimo planas, akademinio vadovo CV ir publikacijų sąrašas, bei išorinio

partnerio pasirašytas sutikimas bendradarbiauti projekte.

Atrenkant finansuojamus projektus, jų temos vertinamos pagal šiuos kriterijus: mokslinis žinių

naujumas ir kokybė, projekto įgyvendinamumas, bei nauda išoriniam partneriui ir visuomenei.

Taip pat vertinamos akademinio vadovo mokslinės kvalifikacijos, bei išorinio partnerio

organizaciniai ir finansiniai pajėgumai. Jeigu dvi aplikacijos sulaukia tokio pat įvertinimo,

pirmenybė, pagal lyčių lygybės strategiją, yra suteikiama projektams, inicijuotiems mažumoje

esančios lyties atstovo.

Esant sėkmingai aplikacijai ir gavus finansavimą, akademinis doktorantūros vadovais įprastais

Umea Universiteto kanalais skelbia konkursą industrinės doktorantūros projektą

vykdysiančiam studentui parinkti.


Pagal Umea Universiteto įstatus, tai, kaip vykdoma industrinė doktorantūra, mažai skiriasi nuo

įprastos mokslo doktorantūros. Kaip ir įprasta doktorantūra, industrinė doktorantūra trunka

ketverius metus, ją vykdant būtina išpildyti visus akademinius universiteto reikalavimus ir

doktorantui vadovauja vienas akademinis vadovas. Doktorantai įdarbinami Umea

Universitete, kur viename iš departamentų suteikiamos atitinkamos pareigos ir darbo vieta.

Pagal šią programą studentai vidutiniškai išoriniame partneryje praleidžia pusę dienos per

savaitę, ir papildomų atsiskaitymų ar įsipareigojimų išoriniam partneriui nėra.

20

Vieninteliai skirtumai yra pačios tyrimų temos specifikoje, papildomai išklausytuose kursuose

ir atliktoje praktikoje. Industrinio doktoranto darbo tema yra orientuota į išorinio partnerio

poreikius, bei doktorantui sudarytos galimybės ją tiriant papildomai konsultuotis ne vien tik su

savo akademiniu vadovu, bet ir su išoriniu partneriu. IDS doktorantai studijų metu taip pat

išklauso specialiai sukurtą kursą, orientuotą į įgūdžių įgijimą darbui už akademijos ribų. Kaip

industrinės doktorantūros dalį, studentas taip pat atlieka 3 mėnesių apmokamą praktiką

įstaigoje-partnerėje.


Umea Universitete industrinės doktorantūros programa užbaigiama įprastiniu būdu, išpildžius

visus universiteto akademinius reikalavimus. Papildomų atsiskaitymų fondui ar išoriniam

partneriui nėra.

Šaltiniai:

http://www.umu.se/english/about-umu/collaboration/industrial-doctoral-school

http://www.eua.be/Libraries/doc-careersii-brussels-

event/European_Industrial_Doctoral_School.pdf?sfvrsn=0

21

VELSAS

Velse, kaip ir Švedijoje, industrinė doktorantūra pradėta vykdyti 2008 metais ir yra skirta

skatinti tiriamuosius bendradarbiavimo projektus tarp akademinio ir ne-akademinio (išorinio)

partnerių. Programos tikslas - paruošti tiksliniams Velso ekonomikos sektoriams aukštos

kvalifikacijos specialistus, turinčius gerą supratimą, kokie yra verslo poreikiai.


Velse industrinė doktorantūra yra finansuojama Europos Struktūrinių Fondų (ESF) lėšomis.

Programą pavadinimu Žinių Ekonomikos Įgūdžių Stipendijos (Knowledge Economy Skills

Scholarships, KESS) aštuonių Velso aukštųjų mokyklų vardu inicijavo ir koordinuoja Bangor

Universitetas. Pirmasis KESS programos etapas truko nuo 2008 iki 2015 metų, jo metu buvo

skirta 39 mln. Eur ir finansuota 230 doktorantūros ir 223 magistro industrinių projektų.

Remiantis KESS projekto sėkme, nuo 2017 m. balandžio paleistas antrasis programos etapas

KESS 2, taip pat finansuojamas ESF. Per ateinančius šešerius KESS 2 metus planuojama

skirti 45 mln. Eur finansuoti 335 industrinės doktorantūros ir 310 industrinio magistro projektų.

Sėkmingos aplikacijos atveju KESS fondas padengia doktoranto studijų kainą, studentui skiria

15,678 Eur metinę stipendiją, bei 5600 eurų per metus papildomoms išlaidoms. Papildomos

išlaidos gali būti skiriamos doktoranto darbo įrangai, medžiagoms, kursams, konferencijoms

ir kt., tačiau kiekviena iš šių išlaidų negali viršyti 1450 Eur.

Išorinis projekto partneris taip pat yra įpareigojamas finansiškai prisidėti prie projekto išlaidų

padengimo. Priklausomai nuo organizacijos tipo (mikro/mažos/vidutinės/didelės įmonės ar

viešasis sektorius), išorinio partnerio finansinių įsipareigojimų suma gali skirtis (nuo 3360 iki

5320 Eur/metus + PVM).

Aplikavimo procesas

Į KESS fondą gali aplikuoti visų Velso doktorantūros teisę turinčių institucijų mokslo

darbuotojai, kartu su išoriniu partneriu parengę bendrą projektą. Siūlomos doktorantūros

temos turi būti skirtos patenkinti išorinio partnerio poreikiams, ir orientuotos į 4 prioritetinius

Velso ekonomikos MTEP sektorius: gyvybės mokslai, aukštoji inžinerija ir materijos,

energetinė švara ir našumas, bei informacinės technologijos. Programoje gali dalyvauti visi

Velso universitetai ir Velse registruoti privataus ir viešojo sektoriaus partneriai.

22

Nuo 2017 m. KESS 2 fondas kvies pareiškėjus aplikuoti dukart per metus, su numatomomis

programos pradžiomis spalio ir sausio mėnesiais.

Gavus finansavimą projektų aprašai yra paskelbiami finansavimą laimėjusio universiteto

tinklalapyje, į juos kviečiami aplikuoti potencialūs doktorantai. Kandidatai yra atrenkami tam

universitetui įprastu studentų atrankos būdu.

Prieš projektą šalys sutaria dėl konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės naudojimo sąlygų.

Pagal KESS 2 įstatus, visa projektu sukurta intelektinė nuosavybė lieka universitetui, tačiau

už papildomą mokestį išorinis partneris gali ribotam laikui įgyti išskirtines teises į jos

panaudojimą.


Velso universitetuose industrinė doktorantūra yra vykdoma remiantis tais pačiais akademiniais

standartais, kaip ir tradicinė mokslo doktorantūra. Doktorantūros studijų trukmė 3 metai, po

kurių papildomai skiriami 6 mėnesiai disertacijai parengti, ir dar 6 mėnesiai jai apsiginti ir

užbaigti studijas.

Be įprastų akademinių įsipareigojimų, studijų metu industrinis doktorantas taip pat privalo

išpildyti keletą papildomų KESS fondo reikalavimų.

Pagal fondo reikalavimus pirmaisiais studijų metais industriniai doktorantai išklauso dviejų

dienų KESS kursus, o antraisiais metais trijų dienų kursus, orientuotus į įgijimą naujų įgūdžių,

praversiančių už akademijos ribų. Pagal doktorantų poreikius KESS kursų metu padengiama

informacija, susijusi su darbo privačiajame ar viešajame sektoriuje ypatumais, inovacijų ir

verslo teise, bei industrinės doktorantūros tiriamojo darbo specifika.

Kasmet 30 dienų per metus industrinis doktorantas įsipareigoja praleisti išorinio partnerio

(įmonės ar įstaigos) ofisuose, kur jam paskiriamas vietinis darbo vadovas. Konkretūs darbai

atliekami už universiteto durų kiekvienam doktorantui pagal projektą gali skirtis.

Studentas įsipareigoja susitikti su akademiniu darbo vadovu kartą per savaitę, bei kas tris

mėnesius suorganizuoti bendrus susitikimus su abejais (akademiniu ir išorinio partnerio)

vadovais. Ataskaitas apie konsultuojant praleistą laiką fondui teikia akademinis darbo

vadovas, pagal jas jam fondas kompensuoja darbo užmokesčio dalį (iki 125 valandų per metus

kiekvienam studentui).

Keturis kartus per metus jungtinai akademinis vadovas, studentas ir išorinis partneris privalo

pateikti fondui ataskaitas už nuveiktus darbus. Taip pat kartą per mėnesį studentai privalo

23

pildyti fondui ataskaitas apie tą mėnesį nuveiktus darbus ir patirtas išlaidas. Tik patvirtinus

ataskaitas fondas perveda studentui stipendijos dalį už praėjusį mėnesį.


Doktorantūra užbaigiama studentui įvykdžius visus įsipareigojimus universitetui ir fondui,

sėkmingai apsigynus disertaciją, bei pateikus visas veiklos ir išlaidų ataskaitas.

Jei doktorantūros metu studentas neišpildo įsipareigojimų fondui, iš jo pareikalaujama grąžinti

fondui visą išmokėtą stipendiją. Pinigus reikalaujama grąžinti, jei studentas doktorantūrą

nutraukė per pirmuosius 12 jos mėnesių, nepildė ataskaitų ar per ketverius metus nepridavė

disertacijos. Stipendijos grąžinti nereikia, jei studijos buvo nutrauktos dėl ligos ar kitų išimtinų

atvejų ar universitetui nutraukus studijų programą.

Tais atvejais, kai studentas savo iniciatyva pasitraukia iš programos, fondas nutraukia

universiteto ir išorinio partnerio bendro projekto finansavimą ir įmonei ar įstaigai yra

grąžinamos fondui sumokėtos įmokos.

Šaltiniai:

http://kess2.ac.uk/

https://www.bangor.ac.uk/doctoral-school/kess/index.php.en



24

BELGIJA

Belgijoje industrinė doktorantūra pradėta vykdyti 2009 m. Flandrijos regione. Tai šiaurinė

Belgijos dalis, kurios dauguma gyventojų yra olandų kilmės ir kalba olandų kalba. Nuo 2009

m. šią industrinės doktorantūros programą vykdė Flandrijos Inovacijų Moksle ir

Technologijose agentūra (Agentschap voor Innovatie door Wetenschap en Technologie, IWT),

o nuo 2014 m. jos funkcijas perėmė Flandrijos Inovacijų ir Verslumo agentūra (Vlanders

Agentschap Innoveren en Ondernemen, VLAIO). Šios agentūros įsteigtas fondas dukart per

metus kviečia flamandų įmones aplikuoti finansavimui vystyti doktorantūros projektus kartu su

Flandrijos universitetais. Flandrijoje industrinės doktorantūros projektai žymaus belgų

chemiko Leo Beakeland garbei dar vadinami Baekeland mandatais.


Siekdama skatinti MTEP ir inovacijas Flandrijos regione, Flandrijos vyriausybė kasmet VLAIO

agentūrai skiria apie 6 mln. Eur finansavimą vykdyti Baekeland mandatams. Į šį MTEP

skatinimo fondą gali aplikuoti visos flamandų įmonės, net jei jų projektai ir nėra technologiniai.

Įmonėms finansavimo suma skiriama pagal jų nurodomus poreikius. 2010 m. analizės

duomenimis vidutiniškai vienam ketverių metų industrinės doktorantūros projektui buvo

skiriama 209,300 eurų.

Sėkmingos aplikacijos atveju Baekeland mandatai įmonei padengia dalį išlaidų, susijusių su

vieno darbuotojo (industrinio doktoranto) atlyginimu, darbo priemonėm, sąnaudom ir kt.

Darbuotojo atlyginimą įmonė nustato pati, tačiau jo dydis turi atitikti kitų įmonės mokslininkų

atlyginimo dydį. Maksimali suma, skiriama kitoms išlaidoms, nei doktoranto alga, negali viršyti

40,000 eurų/metams arba 160,000 eurų visam ketverių metų doktorantūros vykdymo

laikotarpiui.

Visam projektui reikalingą sumą įmonė privalo pasiskaičiuoti ir nurodyti fondui dar prieš

aplikuodama. Priklausomai nuo to, kokio dydžio yra įmonė, fondas gali padengti tam tikrą

procentą įmonės išlaidų - 50% didelėms įmonėms, 60% vidutinio dydžio įmonėms ir 70%

mažoms įmonėms. Jei vienam Baekeland mandatui gauti kartu aplikuoja kelios mažos

įmonės, jų bendradarbiavimo išlaidoms padengti fondas numato galimybę papildomai skirti

lėšų, atitinkančių dar 10% doktorantūros projekto biudžeto.

25

VLAIO finansavimas yra skiriamas įmonei vykdyti tik su doktorantūros projektu susijusiai

veiklai ir pinigai yra įmonei išmokami kas pusmetį. Pirmoji išmoka įmonei yra sumokama tik

fondui pateikus pasirašytą doktorantūros vykdymo sutartį su universitetu ir (ar) kitais

partneriais. Pagal fondo finansavimo sąlygas įmonė įsipareigoja apmokėti visas universiteto-

partnerio su doktorantūros projektu susijusias išlaidas. Likusios išmokos yra išmokamos tik

įmonei pateikus ataskaitas apie įvykdytą veiklą ir patirtas išlaidas.

Po ketverių metų, projekto pabaigoje fondas atlieka finalinį įmonės išlaidų vertinimą ir pagal

tai paskutinį kartą padengia atitinkamą dalį išlaidų.

Aplikavimo procesas

Fondas aplikacijas vertina ir finansavimą skiria dukart metuose - kovo ir rugsėjo mėnesiais,

tačiau į fondą įmonės gali aplikuoti visus metus. Kadangi aplikavimo procesas yra sudėtingas

ir reikia išpildyti daug fondo sąlygų, įmonėms rekomenduojama aplikuoti kuo anksčiau, bent

keli mėnesiai iki numatomos projekto pradžios.

Prieš užpildant aplikaciją įmonė turi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su partneriu-

universitetu, identifikuoti doktorantūros akademinį darbo vadovą bei industrinį mentorių

įmonėje, parengti doktorantūros vykdymo planą, suskaičiuoti numatomas išlaidas, bei

numatyti konkretų kandidatą doktorantūrai. Numatomas doktorantūros kandidatas gali būti tiek

įmonės, tiek universiteto darbuotojas. Įmonei rekomenduojama parinkti universiteto priėmimo

kriterijus atitinkantį kandidatą, nes Baekeland mandatas skiriamas tik pateikus dokumentus,

kad minimas kandidatas buvo priimtas doktorantūros studijoms universitete-partneryje.

Nėra limito kiek aplikacijų fondui gali pateikti įmonė, tačiau konkretus kandidatas gali būti

įvardintas skirtinguose projektuose ne daugiau kaip dukart. Fondas yra atviras visoms

disciplinoms ir visų tautybių doktorantūros kandidatams, galima aplikuoti ir doktorantūrą

vykdyti olandų arba anglų kalbomis.

Į Baekeland mandatus gali pretenduoti tik Flandrijoje veikiančios įmonės,

bendradarbiaujančios išimtinai tik su flamandų universitetais. Esant poreikiui numatoma

galimybė doktorantūros projektą vykdyti jungtinai, bendradarbiaujant kelioms įmonėms ar

keliems žinių centrams (universitetams ar institutams).

Prieš aplikuojant finansavimui už doktorantūros projektą atsakinga įmonė privalo inicijuoti ir

pasirašyti sutartis dėl doktorantūros vykdymo su visomis projekte dalyvaujančiomis šalimis

(fondas pateikia keletą sutarčių šablonų). Dvišale sutartimi įmonė ir universitetas sutaria dėl

naudojimosi tyrimų infrastruktūra, rezultatų naudojimo bei intelektinės nuosavybės

pasidalijimo. Trišale sutartimi įmonė, universitetas ir doktorantūros kandidatas pasirašo

26

doktorantūros vykdymo sutartį, kurioje numatomos visų trijų šalių rolės, pareigos ir

atsakomybės.

Sėkmingos aplikacijos atveju įmonė įsipareigoja padengti atitinkamą dalį visų su doktorantūros

projektu susijusių išlaidų (fondas finansuoja 50% didelėms įmonėms, 60% vidutinio dydžio

įmonėms ir 70% mažoms įmonėms). Siekdama užtikrinti, ar įmonė turi pakankamai resursų

projekto vykdymui, vertindama aplikaciją agentūra atlieka įmonės finansinę analizę. Tik

įmonės, pateikusios įrodymus, kad yra finansiškai pajėgios ir pasirengusios vystyti

doktorantūros projektus, gali būti svarstomos fondo finansavimui.

Įmonių pateiktus doktorantūros projektus vertina komisija, sudaryta iš 50% akademinių

institucijų ir 50% verslo atstovų. Atrankos metu vertinama doktorantūros projekto mokslinė

kokybė, tyrimams vykdyti reikalingas įmonės finansinis pasirengimas ir infrastruktūra,

rezultatų inovatyvumas bei pritaikymas įmonėje, akademinio ir įmonės darbo vadovų

tinkamumas, projekto biudžetas, dvišalė ir trišalė sutartys, bei kandidato CV.

Nors ir aplikaciją teikia įmonė, tačiau prieš fondo komisiją ginti jos eina doktorantūros

kandidatas. Priklausomai nuo to, kaip kandidatas pristato projektą ir atsako į komisijos

klausimus, komisija nusprendžia, kurioms įmonėms suteikti Baekeland mandatus.


Pagal belgų industrinės doktorantūros modelį, visą atsakomybę už doktorantūros projekto

vykdymą ir finansavimą prisiima įmonė. Doktorantas projekto metu yra įdarbinamas įmonėje

arba universitete, kur atlieka projekto veiklas, išdėstytas trišalėje sutartyje. Kiekvieno

universiteto reikalavimai, ką reikia doktorantui išpildyti, kad projekto pabaigoje būtų suteiktas

mokslo daktaro laipsnis, skiriasi, tad akademinę projekto veiklos kokybę užtikrina

universitetas-partneris ir akademinis darbo vadovas

Belgijoje industrinės doktorantūros projektai įprastai trunka ketverius metus, tačiau esant

poreikiui, neakivaizdiniu būdu jų trukmę galima pratęsti iki šešerių metų. Kiek laiko doktorantas

praleidžia įmonėje ir universitete, bei kiek naudojasi įmonės ar universiteto suteikiama

infrastruktūra, gali skirtis, priklausomai nuo dvišalės sutarties turinio.

Įmonė, gaudama finansavimą, įsipareigoja teikti fondui ataskaitas apie doktorantūros projekto

vykdymą ir išlaidas kas pusmetį, o taip pat ir išsamesnes ataskaitas projekto viduryje bei

projekto pabaigoje. Fondo tinklalapyje pateikiamos itin išsamios instrukcijos kaip tai daryti.

Ne vėliau nei praėjus dvejiems doktorantūros vykdymo metams, bei pačioje projekto

pabaigoje agentūra atlieka išsamią projekto analizę, vertinamas progresas bei ar visos šalys

laikosi finansavimo įsipareigojimų. Jei komisijai iškyla klausimų, į juos atsakyti yra kviečiamas

27

doktorantas. Išimtinais atvejais į komisijos posėdį gali būti pakviesti ir akademinis bei įmonės

darbo vadovai. Šalims nesilaikant įsipareigojimų projekto finansavimas yra nutraukiamas.


Doktorantūra užbaigiama studentui įvykdžius visus akademinius įsipareigojimus universitetui

ir sutartyje įvardintus įsipareigojimus įmonei.

Įvykdžius visus projekto plane numatytus darbus įmonė pateikia fondui finalinę ataskaitą,

kurioje nurodo visą įvykdytą veiklą bei pagrindžia patirtas išlaidas. Fondas, patvirtinęs finalinę

ataskaitą, įmonei perveda paskutinį atsiskaitymą, padengdamas 49% didelių įmonių, 59%

vidutinio dydžio įmonių ir 69% mažų įmonių išlaidų.

Jei doktorantūra buvo užbaigta laiku (disertacija apsiginta per mažiau nei 5 metus), fondas

įmonei perveda bonusą, kurio dydis - 1% įmonės išlaidų. Bonuso tikslas - motyvuoti įmonę ir

doktorantą projektą užbaigti laiku, tad fondas rekomenduoja įmonėms bonusą pasidalinti su

doktorantu.

Kadangi Baekeland mandatai yra suteikiami asmeniškai kiekvienam doktorantui, šiam

nutraukus studijas projekto finansavimas yra automatiškai sustabdomas.

Įmonė ir doktorantas taip pat įsipareigoja pateikti dar vieną ataskaitą praėjus trejiems ar

penkeriems metams nuo projekto pabaigos. Šios ataskaitos dvilypis tikslas - vertinti pačios

industrinės doktorantūros procesus, bei sekti Baekeland mandatų turėtojų įsidarbinamumą ir

karjeros galimybes.

Šaltiniai:

http://www.vlaio.be/



https://www.iwt.be/english/funding/subsidy/BM

https://www.iwt.be/sites/default/files/subsidies/documenten/BM_handbook_okt2012.pdf

28

VOKIETIJA

Dėl Vokietijoje susiklosčiusios akademinės tradicijos šioje šalyje patyrusiems specialistams

yra įprasta dirbti savarankiškai ir gilinti savo akademines žinias. Pagal doktorantų skaičių

Vokietija pirmauja Europoje - kasmet čia net 27,000 doktorantų baigia studijas. Vokietijoje yra

daugybė tarptautinį pripažinimą turinčių tyrimų centrų ir net 140 doktorantūros teisę turinčių

institucijų.

Taip pat yra gilios tradicijos įmonėms pačioms investuoti ir vystyti MTEP savo viduje - net 2/3

mokslinės veiklos Vokietijoje yra finansuojama privataus sektoriaus lėšomis ir apie 16%

Vokietijos doktorantų savo tyrimus atlieka įmonėse. Daugiausia įmonių, linkusių sudaryti

sąlygas ir skatinti savo darbuotojus atlikti mokslinę veiklą įmonės viduje, yra automobilių,

chemijos, farmacijos ir elektronikos sektoriuose.

Būdai įgyti doktorantūrą

Vokietijoje yra įprasta doktorantūros siekti dviem būdais - individualiai ir struktūruotomis

programomis. Individualusis būdas yra įprastas, jis reprezentuoja vokiškąją akademinę

tradiciją ir juo studijuoja virš 90% Vokietijos doktorantų. Struktūruotos doktorantūros

programos Vokietijoje ėmė kurtis pagal angliškąjį modelį ir, palyginti su individualia

doktorantūra, yra mažiau populiarios - tokias programas renkasi tik apie 8% doktorantų.

Individuali doktorantūra - tai tradicinis, labai nestruktūruotas ir lankstus doktorantūros įgijimo

būdas, paliekantis daug erdvės akademinei laisvei. Todėl siekiant užbaigti individualią

doktorantūrą studentas turi būti labai motyvuotas ir organizuotas.

Individualioje doktorantūroje pats doktorantas turi imtis iniciatyvos, susikurti doktorantūros

projektą ir susirasti jam akademinį vadovą. Skirtingi universitetai gali turėti skirtingus

akademinius reikalavimus, tad doktorantas aplikuodamas į programą ir sudarydamas savo

tyrimo planą privalo ir į tai atsižvelgti. Priklausomai nuo projekto, įprastai individualaus tipo

doktorantūra užtrunka nuo 3 iki 5 metų.

Individualios doktorantūros projektas studento iniciatyva gali būti vykdomas universitete,

tyrimų institute arba privačiame sektoriuje. Šioje analizėje bus apžvelgiami tik procesai, susiję

su individualios doktorantūros vykdymu privačiajame sektoriuje arba specialiuose tyrimų

institutuose, finansuojamuose privataus sektoriaus.

MTEP vykdančiose įmonėse Vokietijoje yra įprasta sukurti specialias doktorantams skirtas

pozicijas (dažniausiai pusės etato), įgalinančias kandidatus dirbti įmonėje ir, susiradus

29

akademinį doktorantūros vadovą universitete, savarankiškai vykdyti industrinę doktorantūrą

vystant įmonei tinkamą temą. Kadangi tokie procesai Vokietijoje yra įprasti, neretai įmonė jau

turi bendradarbiavimo su konkrečiu departamentu universitete patirties, ir gali nukreipti

doktorantą pas įmonės poreikius ir procesus išmanantį akademinį vadovą.

Individualią doktorantūrą Vokietijoje taip pat galima atlikti ir specialiuose tyrimų institutuose,

sukurtuose tenkinti verslo MTEP poreikiams. Vienas sėkmingiausių tokio bendradarbiavimo

pavyzdžių yra tarp Audi AG ir Miuncheno Technikos Universiteto, kur abi šalys yra įsteigusios

bendradarbiavimui skirtą universitetinį tyrimų centrą. Šiame centre atliekami tyrimai yra skirti

kurti inovacijas Audi automobilių kompanijai ir centras yra finansuojamas Audi AG lėšomis.

Šiame universitetiniame centre dirbantys industriniai doktorantai vykdo įmonės užsakymus, o

taip pat individualiai ar komandomis atlieka savo doktorantūros tyrimus. Doktorantai turi vieną

darbo vadovą universitete ir vieną lygiavertį vadovą įmonėje.

Struktūruota doktorantūra - be individualios doktorantūros Vokietijoje egzistuoja ir

struktūruotos doktorantūros formos. Tokios programos yra mažiau populiarios, o struktūruotu

būdu ruošiami doktorantai sudaro tik apie 8% visų Vokietijos doktorantų. Struktūruotos

programos gali būti parengiamos universiteto ar neuniversitetinio tyrimų instituto kiekvienai

specialybei atskirai, ir šių programų turinys pagal jį parengusios organizacijos poreikius gali

būti labai specifiškas.

Vienas žinomiausių struktūruotos doktorantūros vykdymo pavyzdžių - Fraunhofer Institutas.

Tai neuniversitetinė tyrimų įstaiga, kuri specializuojasi į industrijos poreikius nukreiptų tyrimų

vykdyme. Šitokie institutai, kooperuodami su universitetais, sudaro ir vykdo savo

doktorantūros programas, o mokslo laipsnį suteikia universitetas-partneris. Tokiose

struktūruotose programose doktorantai yra įdarbinami tyrimų įstaigoje (universitete arba

tyrimų centre), ir, atlikdami tyrimus užsakovams, jie susipažįsta su realiais rinkos poreikiais

bei įgyja praktinės darbo patirties.

Struktūruotų programų būna labai skirtingų - jos skiriasi ne tik pagal kryptis ar temų

specializacijas, bet ir pagal programose vykdomas veiklas. Kai kuriose programose

doktorantų atliekami tyrimai būna siauros srities, ir visos tyrėjų komandos darbas apsiriboja

vienu specifiniu projektu. Kitos programos sudarytos tarpdiscipliniškai, ir doktorantai dirbdami

keliuose skirtingų temų projektuose įgyja įvairialypės patirties. Struktūruotų programų sąrašą

galima rasti Vokietijos Tyrimų Fondo (Deutsche Forschungsgemeinschaft, DFG) tinklalapyje.

30


Vokietijoje doktorantūros studijos yra nemokamos, tad studentams nereikia galvoti, kaip

padengti su mokslais susijusias išlaidas. Tad sekcijoje apie doktorantūros finansavimą bus

apžvelgiami finansavimo būdai, kuriais yra padengiami tyrimų kaštai (priemonės ir

medžiagos), bei doktoranto atlyginimas.

Doktorantai, įstoję į struktūruotas programas, yra fiksuotam periodui įdarbinami tyrimų

įstaigoje, kur gauna mokslinio darbuotojo atlyginimą arba stipendiją. Priklausomai nuo

struktūruotos programos šaltinio ir tyrimų krypties, mokslinei veiklai, priemonėms ir

medžiagoms skiriamas finansavimas gali skirtis. Tokia praktika labai populiari stipriuose

neuniversitetiniuose institutuose ir tokiuose žinomuose tyrimų centruose kaip Fraunhofer-

Gesellschaft.

Tačiau doktorantai, įstoję į individualią doktorantūrą, finansavimą mokslinei veiklai ir

pragyvenimui turi susiorganizuoti patys. Yra įvairių Vokietijos Švietimo ir Tyrimų ministerijos

fondų, į kuriuos doktorantai gali aplikuoti ir gauti stipendijas ar finansavimą tyrimams, tačiau

konkurencija dėl šių ribotų resursų yra didžiulė ir finansavimas skiriamas tik patiems

gabiausiems studentams. Apie 80% doktorantų studijų metu įsidarbina nepilnu etatu dėstytojų

asistentais universitete ar kitame darbe už universiteto ribų, vidutiniškai dirbdami po 28

valandas per savaitę. MTEP vykdančiom įmonėm yra įprasta siūlyti pusės etato pozicijas

tyrėjams, jas dažniausiai užpildo esami arba būsimi doktorantai.

Aplikavimo procesas

Priklausomai nuo to, ar norima įstoti į individualią ar struktūruotą doktorantūros programą,

aplikavimo procesai gali skirtis.

Struktūruotų programų turinys būna parengtas iš anksto. Kiekviena struktūruotą doktorantūrą

vykdanti institucija pirmiausia sukuria projektą, numato jam vykdyti reikalingą žmonių skaičių,

ir savo svetainėje skelbia atranką potencialiems doktorantams. Į šias programas aplikuojantys

kandidatai dalyvauja atrankoje, vertinamas jų gyvenimo aprašymas ir užduodami įvairūs

klausimai interviu metu. Į struktūruotą programą stojantys kandidatai savo projekto nekuria,

doktorantūros metu jie tirs tai pozicijai institucijos paskirtas temas.

Aplikavimo procesas į individualią doktorantūrą yra gerokai komplikuotesnis, jis susideda iš

kelių etapų. Pirmiausia kandidatas, norintis studijuoti doktorantūrą, privalo susirasti potencialų

akademinį darbo vadovą doktorantūrą vykdančioje institucijoje ir jį įtikinti bendradarbiauti.

Prieš aplikuodamas kandidatas turi parengti išsamų doktorantūros tiriamojo darbo planą ir

įsitikinti, kad vykdant tą planą bus patenkinti to konkretaus universiteto keliami akademiniai

31

doktorantūros reikalavimai. Kadangi individualus doktorantūros kelias yra Vokietijoje įprastas,

internete galima rasti labai daug informacijos apie tai, kaip pasirinkti tinkamą instituciją, darbo

vadovą ir parengti tyrimo planą. Tik gavus potencialaus darbo vadovo palaiminimą kandidatas

aplikuoja į doktorantūros vietą vadovo departamente. Priklausomai nuo kiekvieno

departamento, kandidatams keliami reikalavimai ir stojimo procedūros gali skirtis. Pavyzdžiui,

kai kuriuose departamentuose kandidatui gali tekti laikyti stojamuosius egzaminus ar ginti

doktorantūros tiriamojo darbo planą interviu metu.


Doktorantūros vykdymas studentams esantiems struktūruotose ir individualiose programose

šiek tiek skiriasi.

Struktūruotose programose doktorantai turi nedaug laisvės. Tokiose programose vadovai

sudėlioja doktorantų paskaitų, egzaminų, praktikos ir tiriamųjų darbų planą. Doktoranto veikla

yra nuolat prižiūrima ir programos vadovai prisiima dalį atsakomybės už studento progresą.

Individualiose programose doktorantai turi daug laisvės patys pasirinkti, kokia veikla jie norėtų

užsiimti. Todėl į šią programą stojantys asmenys turi būti gerai susipažinę su universiteto bei

įmonės keliamais reikalavimais, o šių reikalavimų suderinimas ir darbo progresas yra tik pačių

studentų atsakomybėje.


Doktorantūra yra užbaigiama studentui išpildžius daktaro laipsnį suteikiančios institucijos

akademinius reikalavimus, pridavus, apgynus ir viešai publikavus daktaro disertaciją.

Disertacija gali būti tiek monografija, tiek publikuotų mokslinių straipsnių rinkinys.

Šaltiniai:

https://www.research-in-germany.org/en/jobs-and-careers/info-for-postdocs-and-junior-

researchers/where-to-do-research/research-in-industry.html

https://www.daad.de/deutschland/promotion/doktoranden/en/14754-ways-to-do-your-phd/

http://www.germaninnovation.org/resources/phd-in-germany

http://www.dfg.de

http://www.research-explorer.de

32

PORTUGALIJA

Už Portugalijos mokslo politikos strategijos įgyvendinimą yra atsakinga Portugalijos mokslo

taryba (FCT - Fundação para a Ciência e a Tecnologia). FCT teikia ir administruoja eilę

finansinių priemonių, remiančių techninių, gamtos, biomedicinos, humanitarių, socialinių ir kitų

mokslų sričių vystymą bei specialistų ruošimą.

Dalis FCT priemonių yra skirta skatinti mokslo-verslo bendradarbiavimą, bei pramonės

poreikius atitinkančių studentų kompetencijų ugdymą. Šiems tikslams pasiekti FCT teikia

stipendijas (individualias) doktorantūros tyrimus įmonėse siekiantiems atlikti studentams arba

finansuoja kartu su industrijos partneriu vykdomas doktorantūros programas pasirinkusius

studentus.

Taigi Portugalijoje industrinę doktorantūrą studentai gali vykdyti dviem būdais – gavę

individualią stipendiją arba įstoję į universiteto parengtą industrinės doktorantūros programą.

Šie du būdai studijuoti industrinę doktorantūrą šiame apžvalgos skyriuje yra pristatomi atskirai

– pirma pristatomos individualios stipendijos, o po to pristatomos universitetų parengtos

studijų programos.

Individualios stipendijos


Iki 2013 m. doktorantų įtraukimas į įmonių MTEP bei jaunų akademikų tarpsektorinis

mobilumas buvo skatinamas individualių, doktorantams teikiamų, FCT stipendijų pagalba:

BDE (Bolsa de Doutoramento em Empresa) ir BMOB (Bolsas de Mobilidade entre Instituições

de I&D e Empresas ou outras Entidades) stipendijomis.

BDE stipendija suteikiama savo tyrimus Portugalijos įmonėse siekiantiems atlikti

doktorantams. BDE stipendija siekia 980 eur/mėn, ji suteikiama metams ir ne daugiau kaip 4

metus iš eilės. Įmonė, kurioje atliekami doktorantūros tyrimai, savo lėšomis padengia 50%

stipendijos sumos. Šios stipendijos gavėjams FCT gali skirti ir papildomų lėšų - studijų

universitete kainos ar kitų su studijomis susijusių išlaidų padengimui (kelionių išlaidos,

sveikatos draudimas). 2009-2015 m. laikotarpyje BDE paramą gavo 179 doktorantai.

BMOB yra kita FCT teikiama stipendija, kurios tikslas - skatinti doktorantų tarpsektorinį

mobilumą, ir žinių bei technologijų perdavimą tarp mokslo institucijų, įmonių ar kitų privačiojo

sektoriaus subjektų. Šia priemone ne tik remiami privačiajame sektoriuje atliekami

33

doktorantūros tyrimai, bet taip pat finansuojamos doktorantų verslumo, rizikos kapitalo ar

intelektinės nuosavybės valdymo ir mokslinio konsultavimo įgūdžiai. BMOB gali būti

finansuojamos ir užsienyje atliekamos doktoranto studijos. BMOB stipendija Portugalijoje ir

užsienyje atliekamoms studijoms siekia atitinkamai 1495 eur/mėn ir 2245 eur/mėn. Šios

stipendijos suteikiamos vieneriems metams ir ne daugiau nei trejus metus iš eilės.

Aplikavimo procesas

FCT paskelbus kvietimą, stipendiją siekiantis gauti doktorantas teikia paraišką FCT.

Paraiškoje išdėstomas detalus finansavimui siūlomų studijų planas ir tyrimų tikslų aprašas.

Paraiškoje taip pat apibūdinamas įmonės-partnerio vaidmuo studijų ir tyrimų procese, įmonės

ir universiteto bendradarbiavimo sąlygos bei jų tarpusavio įsipareigojimai. Paraišką vertina

FCT sudaryta ekspertų komisija pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Komisija vertina

kandidato nuopelnus/pasiekimus, siūlomą doktorantūros studijų planą, o taip pat ir instituciją

ar įstaigą, kurioje planuojama atlikti doktorantūros studijas. Nustatant galutinį paraiškos įvertį

išvardintiems vertinimo kriterijams yra atitinkamai suteikiamas 40%, 30% ir 30% svoris.

Industrinės doktorantūros studijų programos


2012 m. buvo nutarta dalį doktorantų studijoms skirtų FCT lėšų paskirstyti per FCT atrinktas

ir patvirtintas doktorantūros programas. 2012-2013 m. laikotarpyje FCT finansavimui gauti

buvo rekomenduotos 96 įvairių tiksliųjų ir inžinerinių, socialinių ir humanitarinių, gamtos ir

sveikatos, gamtos ir aplinkos mokslų doktorantūros programos.

Bendrai FCT finansuoja 2,416 šias programas pasirinkusių doktorantų. Doktorantūros

programos vykdomos bendradarbiaujant vienai ar kelioms Portugalijos studijų ar tyrimų

institucijoms, pramonės įmonėms, vietinėms ar užsienio organizacijoms.

FCT finansuojamos doktorantūros programos yra trijų tipų:

● Nacionalinės – vykdomos bendradarbiaujant doktorantūros studijų teisę turinčiam

universitetui ir tyrimu centrui (abu Portugalijos)

● Į industriją orientuotos - vykdomos bendradarbiaujant doktorantūros studijų teisę

turinčiam universitetui ir tyrimų centrui (abu Portugalijos) ir industrijos partneriui.

● Tarptautinės - vykdomos bendradarbiaujant doktorantūros studijų teisę turinčiam

universitetui ir tyrimų centrui (abu Portugalijos) ir užsienio universitetui ar tyrimų

centrui.

34

Iš 96 FCT finansuojamų doktorantūros programų, 7 (7%) yra “į industriją orientuoto” tipo (2

lentelė). Tarp jų yra gyvybės ir sveikatos, tiksliųjų ir inžinerinių, gamtos ir aplinkos mokslų

programų. Į šių doktorantūros programų vykdymą yra įtraukta virš 40 industrijos partnerių:

įmonių, industrijos asociacijų, privačių tyrimų centrų. Doktorantūros tyrimai atliekami tiesiogiai

bendradarbiaujant su industrijos partneriu arba doktorantūros tema parenkama taip, kad

studento tyrimai spręstų industrijai aktualias problemas.

Kasmet FCT finansuoja 192 šias studijas pasirinkusius doktorantus. Doktorantams yra

suteikiama 980 eur/mėn stipendija. Programos vykdyme dalyvaujanti įmonė prisideda prie šių

doktorantūros studijų finansavimo ir padengia 25%-50% studentų stipendijoms skiriamų lėšų.

Pagal kvietime nurodytas sąlygas FCT taip pat gali suteikti lėšas ir kitų su doktorantūros

studijomis susijusių išlaidų padengimui: programos vykdyme dalyvaujančio personalo

atlyginimui, doktorantūros studijų ar doktorantų praktikos kaštams, paslaugų ar inventoriaus

kainai.

Industrinės doktorantūros požymių galima aptikti ir tarp FCT finansuojamų tarptautinio tipo

doktorantūros programų. FCT iniciatyva eilė Portugalijos universitetų ir tyrimų centrų užmezgė

partnerystes su prestižiniais Jungtinių Amerikos Valstijų tyrimų centrais ir universitetais:

Masačusetso technologijų institutu (Massachusetts Institute of Technology - MIT), Carnegie

Mellon universitetu, Teksaso universitetu (University of Texas at Austin). 2006 m. kartu su

Masačusetso technologijų institutu pradėta vykdyti inžinerinių ir gyvybės mokslų sritis apimanti

doktorantūros programa yra užmezgusi ryšius su 50 Portugalijos ir užsienio verslo partnerių.

Iš industrijos atstovų sudarytas patarėjų komitetas teikia pasiūlymus ir prisideda sprendžiant

programos valdymo bei vykdymo klausimus. Programos sandaros dėka doktorantai įgyja ir

karjerai industrijoje reikiamų kompetencijų: vystomas studentų verslumas, vadybiniai

sugebėjimai, ekonomikos žinios.

Studijų metu doktorantams sudaromos sąlygos savo gebėjimus tobulinti ir tyrimus atlikti

vienoje iš daugelio įmonių-partnerių. Doktorantūros tyrimai orientuojami į industrijos partnerių

poreikius ir jie gali (arba turi) būti atliekami bendradarbiaujančioje įmonėje. Industrijos atstovai

kaip konsultantai gali būti įtraukti į doktorantūros studijas prižiūrinčius komitetus.

35

2 lentelė. FCT finansuojamų industrinio tipo doktorantūros programų apžvalga

Programa Laipsnį suteikianti institucija (-os) Industrijos partneriai

Refining,

Petrochemical

and Chemical

Engineering

Universidade Técnica de Lisboa (UTL) Universidade de Coimbra (UC) Universidade Nova de Lisboa (UNL) Universidade de Aveiro (UA) Universidade do Porto (UP)

AIPQR ARLIQUIDO LDA (SPAL) REQUIMTE (Rede de Química e Tecnologia) Galp Energia, SGPS, S.A. EuroResinas - Indústrias Químicas, SA.(ER) CIRES SA (CIRES) ARLIQUIDO LDA (SPAL);

Health

Sciences

(applied)

Universidade do Minho (UM)

ICVS/3B`s - Laboratório Associado (ICVS/3B`s) Eurotrials BNML- Behavioral & Molecular Lab LDA ENLIGHTENMENT, LDA iCognitus4ALL- IT Solutions, Lda (iCognitus) iSurgical3D, Lda (iSurgical3D) TMG José de Mello Saúde, SA (JMS) Stemmatters BIAL (BIAL)

Advanced

Engineering

Systems for

Industry

Universidade do Minho (UM) Bosch Car Multimedia Portugal

Research and

Development of

Drugs

Universidade de Coimbra (UC)

Tecnimede Labialfarma Hovione FarmaCiencia SA (Hovione) Bluepharma Indústria Farmacêutica, SA (BLPH) ICNAS-Produção Unipessoal, Lda (ICNAS) Nutri.Add SA (Nutri.Add) Toxfinder Lda (Toxfinder) TREAT U, S.A. (TREAT U) DENDROPHARMA Laboratórios Basi - Indústria Farmacêutica, S.A. (BASI) VETLIMA BIAL (BIAL)

36

Sustainable

Animal Nutrition

and Feeding

Universidade do Porto (UP)

REQUIMTE (Rede de Química e Tecnologia) Cooperativa Agrícola de Vila do Conde CRL (CAVC) SPAROS Lda (SPAROS) ALGAPLUS AGROS Premix Especialidades Agrícolas e Pecuárias Lda. Aquacria Piscícolas SA (Sea8) SOJA DE PORTUGAL - S.G.P.S, SA (SOJA SGPS) Alltechaditivos Sense Test

Doctorate in

Biomedical

Engineering

Universidade Nova de Lisboa (UNL)

PLUX, ENGENHARIA DE BIOSENSORES LDA (PLUX) NMT-Tecnologia, Inovação e Consultoria, Lda (NMT) Volkswagen Autoeuropa, Lda NGNS Ingenious Solutions Ltd (NGNS)

Environmental

Health Universidade de Lisboa (UL)

Praxair Portugal Gases, S.A. (Praxair) IMerck & Co., Inc. (Merck & Co., Inc.) Dra Teresa Paiva, Centro de Electroencefalografia e Neurofisiologia Clínica, Lda (CENC) VALORSUL

Aplikavimo procesas

Mokslų tarybai paskelbus kvietimą universitetai (doktorantūros programų direktoriai) teikia

paraiškas FCT prašydami finansuoti iki 12 doktorantūros vietų. Kiekvieno kvietimo metu

programai gali būti papildomai suteikta iki 12 naujų FCT stipendijų. Pagrindinis paraiškos

teikėjas ir programos administratorius yra portugalų studijų institucija, turinti doktorantūros

teisę, ar portugalų tyrimų centras, asocijuotas su šia institucija. Paraiškoje yra taip pat

nurodomi ir kiti programos partneriai: įmonės, organizacijos, laboratorijos.

FCT sudaryta ekspertų komisija vertina finansavimui siūlomas doktorantūros programas pagal

eilę nustatytų kriterijų: studijų mokslinį lygį, programos poreikį ir naudą, programą vykdančių

institucijų ir įstaigų gebėjimą vykdyti studijas ir užtikrinti jų kokybę. Teikiant paraišką nurodoma

ne tik prašomų finansuoti stipendijų skaičius, bet ir tai, kaip jos bus paskirstytos doktorantams.

Paraiškoje taip pat yra nurodoma kiek ir kokio papildomo FCT finansavimo studijų programai

reiks ir kaip FCT parama bus padalinta tarp visų studijų vykdyme dalyvaujančiu institucijų ar

įstaigų.

37


Portugalijoje visos industrinės doktorantūros tipo programos (2 lentelė) turi panašią struktūrą.

Pirmaisiais studijų metais doktorantai atlieka trumpas rotacijas universitete ir įmonėje-

partnerėje, padedami programos koordinatorių išsirenka disertacijos temą, bei išklauso studijų

programoje numatytus privalomuosius ir pasirenkamuosius kursus. Sėkmingai mokomuosius

dalykus išklausę studentai tęsia studijas, ir antraisiais-ketvirtaisiais studijų metais atlieka

doktorantūros tyrimus bei rengia disertaciją mokslo daktaro laipsniui gauti.

Industrinės doktorantūros tipo studijų programos Portugalijoje yra vykdomos glaudžiai

bendradarbiaujant su vienu ar keletu įmonių-partnerių (2 lentelė). Pavyzdžiui, Minho

universiteto (Universidade do Minho) kuruojama Advanced Engineering Systems for Industry

programa yra vykdoma bendradarbiaujant tik su vienu partneriu - Bosch Car Multimedia

Portugal kompanija. Kitas pavyzdys, Porto universiteto (Universidade do Porto)

administruojama programa (Doctoral Program in Refining, Petrochemical and Chemical

Engineering) yra vykdoma bendradarbiaujant net su devyniais industrijos partneriais, įskaitant

ir naftos perdirbėjų asociaciją (AIPQR - Association for Petrochemical, Chemical and Refining

Industries). Taigi Portugalijos universitetų industrinės doktorantūros programos gali būti

sudaromos įvairiai - taip, kad atitiktų konkrečios vienos didelė įmonės MTEP poreikius, arba

taip, kad atitiktų plačius visos tos industrijos šakos poreikius. Įmonės dalyvauja nustatant

doktorantūros tyrimų temas ir programos struktūrą, bei prižiūrint jos vykdymą.

Nors kiekviena iš 2 lentelėje pateiktų doktorantūros programų yra priskirta konkrečiai

Portugalijos studijų įstaigai, jos vykdyme įprastai sutelkę resursus dalyvauja keletas

Portugalijos universitetų ir tyrimų centų.


Sėkmingai doktorantūros programos nuostatuose numatytas sąlygas įvykdžiusiam ir savo

disertaciją apsigynusiam doktorantui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. Dažniausiai laipsnį

suteikia vienas, konkrečios programos vykdymą administruojantis, ir kaip pagrindinis studijų

programos vykdytojas FCT paraiškoje nurodytas, universitetas. Tačiau yra ir išimčių.

Pavyzdžiui, Porto universiteto administruojamos industrinės doktorantūros programos atveju

(Doctoral Program in Refining, Petrochemical and Chemical Engineering) doktorantūros

laipsnį bendrai suteikia visi penki studijų vykdyme dalyvavę universitetai - Universidade

Técnica de Lisboa, Universidade de Coimbra, Universidade Nova de Lisboa, Universidade de

Aveiro, Universidade do Porto (2 lentelė).

38

Šaltiniai:

https://www.fct.pt/index.phtml.en

http://www.fct.pt/apoios/programasdoutoramento/concursos/docs/regulamento_en_2012.pdf

https://www.fct.pt/apoios/programasdoutoramento/concursos/docs/guiaoavaliacao_en_2012.

pdf

https://www.mitportugal.org/about/strategic-report

http://www.fct.pt/apoios/bolsas/docs/RegulationFellowships.pdf

http://www.fct.pt/apoios/bolsas/concursos/docs/Concurso_de_Bolsas_2017_Guiao_Candida

tura_EN.pdf

http://www.cmuportugal.org/

39

DIDŽIOJI BRITANIJA

Didžiojoje Britanijoje visos valstybės remiamos mokslo programos yra finansuojamos iš

vyriausybės mokslo biudžeto. Šias lėšas studijų programoms vykdyti mokslo taryboms kasmet

paskirsto ministerinis Didžiosios Britanijos verslo, energijos ir industrinės strategijos

departamentas. Viso Didžiojoje Britanijoje yra septynios mokslo tarybos:

● Menų ir humanitarinių mokslų taryba (Arts and Humanities Research Council, AHRC)

● Biotechnologijų ir biologinių mokslų taryba (Biotechnology and Biological Sciences

Research Council, BBSRC)

● Ekonominių ir socialinių mokslų taryba (Economic and Social Research Council,

ESRC)

● Inžinerinių ir fizinių mokslų taryba (Engineering and Physical Sciences Research

Council, EPSRC)

● Medicinos mokslų taryba (Medical Research Council, MRC)

● Natūralios aplinkos tyrimų taryba (Natural Environment Research Council, NERC)

● Mokslo ir technologinių paslaugų mokslo taryba (Science and Technology Facilities

Council, STFC)

Šios septynios mokslo tarybos pagal savo tvarką skirsto lėšas septynioms skirtingoms mokslo

sritims. Šešios iš septynių Didžiosios Britanijos mokslo tarybų vykdo į industrinę doktorantūrą

panašias programas, tačiau priklausomai nuo mokslų srities, šių programų pavadinimai,

vykdymo principai ir mokslo tarybų reikalavimai akademinėms institucijoms gali šiek tiek

skirtis.


Didžiojoje Britanijoje pagal mokslų šakas mokslų tarybos skiria finansavimą industriniams

doktorantams dviem būdais. Abejais būdais pinigai yra skiriami doktorantūros teisę turinčioms

institucijoms, tačiau finansavimo metodai yra skirtingi. Įprastai vienai doktorantūros vietai

padengti universitetui yra skiriama apie 18,5-20 tūkst. svarų: 14,5 tūkst. svarų skiriama

doktoranto stipendijai ir apie 4 tūkst. svarų studijų kainai padengti. Priklausomai nuo mokslo

srities ir vykdomų tyrimų specifikos, doktorantūros projektui gali būti skiriama papildomas

finansavimas. Jei studentas nusprendžia studijų metu dirbti papildomą akademinį darbą

40

(tyrimų asistentu, dėstyti ar vesti seminarus), jį turi atskirai terminuotu kontraktu įdarbinti

universitetas ir už šią veiklą mokėti atitinkamą papildomą atlyginimą.

Aplikavimo procesas

Didžiojoje Britanijoje egzistuoja du keliai, kurie atveda prie industrinės doktorantūros sampratą

atitinkančių projektų.

Populiariausias būdas, kuriuo yra paskiriama didžioji dalis doktorantams ruošti skirto biudžeto,

yra per vadinamąją doktorantūros mokymo dotaciją (Doctoral Training Grant, DTG).

Industrinės doktorantūros projektus per DTG finansavimą vykdo penkios iš septynių mokslo

tarybų - Biotechnologijų ir biologinių mokslų taryba (BBSRC), Inžinerinių ir fizinių mokslų

taryba (EPSRC), Medicinos mokslų taryba (MRC), Natūralios aplinkos tyrimų taryba (NERC)

ir Mokslo ir technologinių paslaugų mokslo taryba (STFC).

Be DTG industrinės doktorantūros projektai gali būti finansuojami kitomis dvejomis

programomis, vykdomomis Biotechnologijų ir biologinių mokslų tarybos (BBSRC), Menų ir

humanitarinių mokslų tarybos (AHRC), Medicinos mokslų tarybos (MRC) ir Natūralios aplinkos

tyrimų tarybos (NERC).

Doktorantūros mokymo dotacija

Pirmasis būdas, kuriuo paskiriama didžioji dalis doktorantams ruošti skirto biudžeto, yra per

doktorantūros mokymo dotaciją (Doctoral Training Grant, DTG). Kiekvienai mokslo institucijai

skiriamo DTG finansavimo kiekis priklauso nuo to, kaip šios institucijos atitinka mokslo tarybų

iškeltus kriterijus.

Priklausomai nuo skirtingų mokslo tarybų reikalavimų, universitetai patys nusistato, kokią dalį

DTG paversti į doktorantūros mokymo partnerystes (Doctoral Training Partnership, DTP). DTP

- tai doktorantūros vykdymas, atitinkantis industrinės doktorantūros sampratą, kuomet

doktorantas yra ruošiamas bendrai su išorės partneriu, kuris gali būti įmonė ar įstaiga.

Konvertuodama mokslų tarybos skiriamus DTG pinigus į doktorantūros vietas, akademinė

institucija turi daug laisvės pati nuspręsti kiek ir kokių doktorantūros vietų ji turės. Mokslo

institucijoms yra patrauklu turėti daugiau DTP doktorantų, nes jie gali būti iki 50% finansuojami

išorės partnerio, kai tuo tarpu įprasti doktorantai būtų finansuojami 100% DTG lėšomis.

Pasirašius šitokią bendro finansavimo DTP sutartį už vieną mokslo tarybos skiriamą DTP

sumą mokslo institucija gali turėti du doktorantus. Taigi pačios mokslo institucijos imasi

iniciatyvos ieškoti išorės partnerių doktorantūrai vykdyti. Priklausomai nuo sutarties su išoriniu

partneriu, kiekvienos DTP pozicijos formatas, trukmė ir įsipareigojimai gali skirtis.

41

Pavyzdžiui, inžinerinių ir fizinių mokslų tarybos (EPSRC) reikalavimuose yra numatoma, kad

vienas studentas turi būti 100% finansuojamas DTP, tačiau taip pat industrinis partneris turi

skirti papildomą finansavimą doktorantūros vietai, prilygstantį ne mažiau kaip trečdaliui DTP

kainos. Taigi EPSRC sudaro sąlygas industriniams doktorantams uždirbti daugiau, nes prie

standartinės stipendijos papildomu trečdaliu prisideda įmonė. Taip pat EPSRC numato, kad

DTP doktorantui turi būti sudarytos sąlygos pradirbti ne mažiau kaip 3 mėn. išorės partnerio

patalpose, o išorės partneris turi padengti visas su tuo susijusias darbo ir kelionės išlaidas.

Kitų mokslo tarybų numatomi minimalūs įsipareigojimai išorės partneriams šiek tiek skiriasi,

arba jų išvis nėra.

Kitos programos

Be DTP trys mokslų tarybos (BBSRC, MRC ir NERC) vykdo ir dar vieną industrinės

doktorantūros programą pavadinimu Jungtinės stipendijos moksle ir inžinerijoje (Collaborative

Awards in Science and Engineering, CASE). Menų ir humanitarinių mokslų taryba (AHRC)

DTP nevykdo, tačiau turi susikūrusi kitą industrinės doktorantūros programą, pavadintą

Jungtinė doktorantūros partnerystė (The Collaborative Doctoral Partnership, CDP). Šios dvi

programos skiriasi nuo DTP, tačiau tarpusavyje yra labai panašios ir pasižymi tuo, kad mokslų

taryba identifikuoja jos kriterijus atitinkančius išorės partnerius ir pati su jais sudaro

doktorantūros vietų skyrimo sutartis.

Menų ir humanitarinių mokslų taryba (AHRC) 2016 m. buvo sudariusi sutartis su 12 Didžiosios

Britanijos institucijų, daugiausiai su archyvais ir muziejais. Kiekvienai iš šių institucijų AHRC

paskiria po 3-6 doktorantūros vietas, priklausomai nuo institucijos veiklos sričių apimties ir

tyrimųjų darbų poreikių. Viso 2017m. AHRC mokslų tarybos lėšomis finansuotos 49 vietos

CDP.

Biotechnologijų ir biologinių mokslų taryba (BBSRC) per CASE programą kasmet atrenka 10

didelių įmonių, daugiausia maisto technologijų ir farmacijos secktoriuose. Kiekvienai iš šių

įmonių pagal jų veiklos apimtį ir tyrimų poreikius skiriama 12-30 doktorantūros vietų. Viso

2017m. BBSRC mokslų tarybos lėšomis buvo finansuotos 189 BBSRC CASE doktorantūros

vietos, bei dar papildomai 30 CASE vietų parengtų jungtinai su Medicinos mokslų taryba

(MRC). Natūralios aplinkos tyrimų taryba (NERC) įpareigoja universitetus bent 30% DTP

doktorantūros projektų vykdyti pagal CASE programą, departamentams pasirašant sutartis su

stambiomis gamtos resursų įmonėmis. 2017m. Didžiojoje Britanijoje 15 stambių įmonių,

dirbančių su gamtiniais ištekliais, sudarė sutartis su universitetais vykdyti 240 NERC CASE

industrinės doktorantūros projektų.

42

Mokslo tarybos CDP ir CASE programose numatytas vietas ir preliminarias tyrimų temas

skelbia savo tinklalapiuose. Pagal šias temas universitetuose dirbantys mokslininkai parengia

doktorantūros projektus ir aplikuoja, jų pasiūlyti projektai dėl doktorantūros vietų varžosi

konkurso būdu. Mokslų taryba kartu su įmone ar institucija-partnere atrenka geriausius

akademikų pasiūlytus projektus kiekvienai iš priskirtų vietų.

Nors doktorantūros vietos yra paskiriamos įstaigoms ar įmonėms, mokslų tarybos finansavimą

projektams vykdyti gauna akademinė institucija. Kaip konkrečiai akademinė institucija

paskirsto pinigus projektui, mokslo taryba nereguliuoja, paliekama daug laisvės akademinei

institucijai pačiai susireguliuoti projekto finansavimą pagal savo poreikius.

Pagal sutartį su mokslo taryba, kiekviena išorinė institucija ar įmonė įsipareigoja skirti

papildomo finansavimo projekto išlaidoms padengti. Priklausomai nuo išorinio partnerio tipo ir

išgalių (ar tai muziejus ar įmonė), ši suma papildomoms išlaidoms gali varijuoti nuo 1,000 iki

8,000 svarų per metus.

Doktorantų atranka

Parengus doktorantūros vietą ir gavusi finansavimą jai vykdyti kiekviena akademinė institucija

skelbia konkursą, kurio metu ir į šią vietą aplikuoja doktorantūros kandidatai. Kriterijai ir

procedūros, pagal kuriuos akademinės institucijos atsirenka sau doktorantus, skiriasi

kiekviename departamente. Tačiau įprastai atrankos procesą sudaro vertinimas akademinių

pasiekimų ir publikacijų, gyvenimo aprašymo, rekomendacijų, motyvacinio laiško ir interviu.

Akademiniam vadovui bendradarbiaujant su atrinktu doktorantu ir išoriniu partneriu,

industrinės doktorantūros projektas yra finalizuojamas.


Vykdant doktorantūrą pagal projekto tikslus ir individualiai suderintą planą studentai naudojasi

universitetiniais ir išorinio partnerio resursais. Kai kurios mokslo tarybos nurodo, kokią dalį

laiko studentai turi praleisti išoriniame partneryje, dažniausiai minimas minimalus 3 mėnesių

periodas per visą studijų laikotarpį. Kitos mokslų tarybos tai palieka individualiam susitarimui

pagal poreikį ir galimybes.

Visose programose doktorantai turi du lygiaverčius vadovus – vieną akademinėje institucijoje,

kitą išoriniame partneryje. Priklausomai nuo doktorantūros projekto, programa gali trukti nuo

3 iki 4 metų.

Išorinis partneris įsipareigoja suteikti darbo vietą ir priemones nurodytu laikotarpiu studentui

atlikti projekte įformintus darbus įmonės ar įstaigos patalpose. Taip pat išorinis partneris

43

įsipareigoja suteikti studentui reikalingus apmokymus – pvz. įmonės gali apmokyti studentus

verslo procesų, projektų ir finansų valdymo, o muziejus gali apmokyti archyvavimo ir darbo

ekspedicijose metodikų.

Kadangi finansavimas doktorantūrai vykdyti atitenka akademinei institucijai, jai tenka ir visos

atsakomybės už sėkmingą doktorantūros projekto vykdymą. Akademinė institucija turi

užtikrinti, kad projektas atitiktų akademinius jam keliamus reikalavimus ir kad būtų tinkamai

įformintas išorinio partnerio vaidmuo ir išpildomi jo lūkesčiai. Taip pat akademinė institucija,

pildydama atitinkamas ataskaitas, turi užtikrinti, kad projekto finansai būtų tvarkomi pagal

konkrečios mokslų tarybos reikalavimus. Projektų vykdymo metu mokslo taryba periodiškai

tikrina akademines institucijas, kaip jos laikosi joms priskirtų įsipareigojimų.

Mokslo tarybos numato, kad jei prieš projekto vykdymą sutartimi nebuvo įformintas kitoks

susitarimas, visa projekto metu sukurta intelektinė nuosavybė lieka akademinei institucijai. Jei

kyla interesų konfliktas su išoriniu partneriu, už jo išsprendimą taip pat atsakinga akademinė

institucija.

Doktorantūros baigimas

Doktorantūra baigiasi studentui įvykdžius visus akademinius universiteto reikalavimus,

parašius ir apgynus disertaciją. Mokslų tarybos doktorantūrą finansuoja tik numatytą sutartyje

laiką (3-4 metus), tad universitetai yra motyvuoti skatinti studentus doktorantūrą užbaigti laiku.

Studentui baigus doktorantūrą akademinės institucijos užpildo finalines ataskaitas mokslų

tarybai apie projekte vykusius procesus, atliktus veiksmus bei studento karjeros po

doktorantūros žingsnius. Šią informaciją mokslų tarybos naudoja savo finansuojamų

programų efektyvumui vertinti.

Šaltiniai:

http://www.rcuk.ac.uk/documents/documents/Termsconditionstraininggrants-pdf/

AHRC: http://www.ahrc.ac.uk/skills/phdstudents/fundingandtraining/

BBSRC: http://www.bbsrc.ac.uk/funding/studentships/studentships-index.aspx

EPSRC: https://www.epsrc.ac.uk/skills/students/

ESRC: http://www.esrc.ac.uk/funding-and-guidance/postgraduates/index.aspx

NERC: http://www.nerc.ac.uk/funding/available/postgrad/

MRC: http://www.mrc.ac.uk/Fundingopportunities/Studentships/index.htm

STFC: http://www.stfc.ac.uk/funding/studentships/

http://www.ahrc.ac.uk/skills/phdstudents/fundingandtraining/

http://www.bbsrc.ac.uk/funding/studentships/studentships-index.aspx

https://www.epsrc.ac.uk/skills/students/

http://www.esrc.ac.uk/funding-and-guidance/postgraduates/index.aspx

http://www.nerc.ac.uk/funding/available/postgrad/

http://www.mrc.ac.uk/Fundingopportunities/Studentships/index.htm

44

NACIONALINIŲ PROGRAMŲ ANALIZĖ

Šioje apžvalgoje kiekviena iš devynių nacionalinių industrinės doktorantūros programų buvo

pristatoma atskirai, jų apžvalgos išdėstytos tokia tvarka: Danija, Norvegija, Prancūzija,

Švedija, Velsas, Belgija, Vokietija, Portugalija ir Didžioji Britanija.

Nors kiekviena nacionalinė programa buvo sukurta individualiai, atsižvelgiant į tai šaliai

būdingą akademinę tradiciją ir rinkos poreikius, vis dėlto industrinės doktorantūros vykdymo

principai kai kuriose šalyse turi tam tikrų panašumų.

Šiame skyriuje atliktos palyginamosios analizės tikslas - išskirti aspektus, bendrus industrinę

doktorantūrą vykdančioms šalims. Ši analizė yra skirta apibendrinti gerajai užsienio praktikai

ir identifikuoti kertiniams industrinės doktorantūros vykdymo mechanizmams.

Šiame skyriuje nacionalinės programos yra nagrinėjamos įvairiais skerspjūviais, lyginami

įvairūs jų sudedamieji aspektai. Atliktoje analizėje apžvelgiami skirtingi industrinės

doktorantūros finansavimo būdai, aplikavimo procedūros, programos vykdymo ir užbaigimo

procesai.

Susisteminta nacionalinių programų analizė pateikiama 3 lentelėje.

45

3 lentelė. Nacionalinių industrinės doktorantūros (PhD) programų apžvalga. Palyginami industrinę doktorantūrą finansuojančių fondų sudedamieji aspektai

Danija Norvegija Prancūzija Švedija Velsas Belgija Vokietija Portugalija Didžioji Britanija

Laipsnis PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD PhD

Trukmė 3 metai 3-4 metai 3-4 metai 4 metai 3-4 metai 4 metai 3-5 metai 4 metai 3-4 metai

Kas finansuoja?



Mokslų taryba



Universitetas ES lėšų

stipendijų fondas



Įmonė + įvairūs grantai

Mokslų taryba Mokslų tarybos

Išorinis partneris

Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Įmonė ar įstaiga Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga

Kas aplikuoja? Įmonė ar įstaiga Įmonė Įmonė ar įstaiga Profesorius Profesorius ir

įmonė Įmonė Studentas

Studentas arba universitetas

Profesorius

Studentą atrenka







- Universitetas po

aplikacijos Universitetas po

aplikacijos

Fondas finansuoja: Studentą

50%

50% 50%

50-75% 100%

50-80%

- 50-75% 100%

Fondas finansuoja:

Studijas 100% 100% 100% - 100% 100%

Fondas finansuoja: kt.

išlaidos Iki 14000 eur Iki 50% - - 5600 eur - Pagal poreikį -

Įmonės indėlis 50% studento

stipendijos 50% visų išlaidų

50% studento stipendijos ir studijų kainos

25-50% studento

stipendijos

3360-5320 Eur/m. + PVM

20-50% Studento alga ir

darbo priemonės

25-50% studento stipendijos

1000-8000 £/m arba iki 50% stipendijos

Pagrindinė studijų vieta



Įmonėje ir universitete bent

po 1 metus; sutartis



Universitetas + 3mėn įmonėje

Universitetas + 3-4mėn įmonėje

Įmonė + sutartis Įmonė Priklauso nuo

studijų programos



Industrinių PhD sk/metai *

125-247 40-50 1430 10-15 56 - 7848-10500 192 -

Industrinių PhD, % *

5-7.5% 1.6-2% 10% 0.18-0.3% - - 16% 4% -

* - duomenys tik orientacinio pobūdžio

Šaltiniai: Eurostat; innovationsfonden.dk; forskningsradet.no; ifsttar.fr; umu.se; kess2.ac.uk; research-in-germany.org; iwt.be; fct.pt; rcuk.ac.uk

46

Kaip galima matyti iš susistemintos informacijos, pateiktos 3 lentelėje, visose industrinę

doktorantūrą vykdančiose šalyse šią programą pabaigę studentai įgyja mokslų daktaro laipsnį

(PhD). Tai reiškia, kad industrinės doktorantūros procese turi būti išpildomi tai šaliai įprasti

mokslo doktorantūros reikalavimai. Vakarų Europos šalyse įprasta doktorantūros studijų

trukmė - tarp trejų ir ketverių metų.


Daugumoje industrinę doktorantūrą vykdančių šalių šias studijas finansuoja arba mokslų

taryba arba valstybinė inovacijų ir technologijų agentūra. Nors ir Švedijoje, Velse ir Vokietijoje

industrinę doktorantūrą finansuoja kiti šaltiniai, tačiau jų finansavimo modeliai labiau gali būti

laikomi išimtimis, negu taisyklėmis.

Pastebima tendencija, kad industrinė doktorantūra yra finansuojama ne iš bendro

doktorantūros biudžeto, o iš atskiro fondo, skirto tik universiteto ir išorinio

partnerio bendradarbiavimo projektams. Tai reiškia, kad su išoriniu partneriu

parengti doktorantūros projektai dėl finansavimo nekonkuruoja su įprastais

mokslo doktorantūros projektais. Todėl šaliai, norinčiai pradėti vystyti industrinę

doktorantūrą, būtina užtikrinti, kad šios programos būtų finansuojamos iš atskiro

tik tam tikslui sukurto fondo.

Į industrinės doktorantūros projektų finansuojamą sumą įeina studijų universitete kaina,

studento stipendija ir su tiriamuoju darbu susijusios išlaidos (įranga, priemonės, konferencijos

ir kt.). Priklausomai nuo finansavimo modelio, įprastai fondas padengia nuo 50 iki 100% visų

industrinės doktorantūros projekto vykdymo išlaidų. Likusią sumą daugumoje šalių

įsipareigoja padengti išorinis partneris. Jei išorinis partneris yra viešoji įstaiga, tai jos

padengiama suma yra santykinai mažesnė. Jei išorinis partneris yra privati įmonė, tuomet

įprastai iš jos reikalaujama padengti didesnę dalį išlaidų. Kuo įmonė-partnerė yra didesnė, kuo

turi daugiau darbuotojų ir didesnę apyvartą, tuo jos finansinis indėlis į doktorantūros vykdymą

būna didesnis. Įprastai iš išorinio partnerio yra numatoma prisidėti padengiant dalį studento

atlyginimo ir tiriamojo darbo kaštų. Siekiant nustatyti išorinio partnerio pajėgumą vykdyti šiuos

įsipareigojimus, kai kuriose šalyse fondai atlieka išsamų išorinio partnerio finansinį vertinimą.

Aplikavimo procesas

Industrinę doktorantūrą finansuojančio fondo konkursas įprastai šaukiamas dažniau,

nei vyksta mokslų tarybų akademinio finansavimo konkursai - bent dukart per metus.

Kelios šalys industrinės doktorantūros projektų aplikacijas priima nuolat, visus metus. Dažnas

47

ar nuolatinis konkursas suteikia galimybę verslui spręsti jam aktualius mokslinius

klausimus greitai. Remiantis gerąja užsienio šalių praktika būtų galima rekomenduoti

industrinę doktorantūrą inicijuojančiam fondui sudaryti sąlygas įmonėms gauti doktorantus

greitai, praėjus ne daugiau kaip 3 mėn nuo aplikacijos. Šitai užtikrintų efektyvų privačiajam

sektoriui aktualių MTEP klausimų sprendimo mechanizmą.

Daugumoje šalių fondai priima visų temų doktorantūros temas, parengtas bendradarbiaujant

ne tik su privačiomis įmonėmis, bet ir su valstybinėmis ar nevyriausybinėmis įstaigomis ar

kitais išorės partneriais. Tik trys šalys – Norvegija, Belgija ir Portugalija - apriboja kam gali būti

skirtas finansavimas. Šiose šalyse industrinės doktorantūros projektai gali būti atliekami tik su

privataus sektoriaus atstovu ir finansuojamos tyrimo temos apsiriboja tik į pramonės poreikius

orientuotais projektais.

Kaip galima pastebėti iš 3 lentelės, procesas, vedantis prie industrinės doktorantūros projekto

sukūrimo, pateiktose šalyse gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Švedijoje, Velse, Portugalijoj ir

Didžiojoje Britanijoje už projekto sukūrimą, finansavimo gavimą ir vykdymą yra atsakingas

universitetas. Danijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje projektą sukuria ir aplikuoja

išorinis partneris. Vokietijoje (iš dalies ir Portugalijoje), kur yra įprasta studentams suteikti daug

akademinės laisvės, industrinės doktorantūros projektus inicijuoja patys studentai.

Taigi priklausomai nuo to, kas inicijuoja industrinės doktorantūros projektą, tai

pusei ir skiriamas finansavimas ir visa atsakomybė projektą vykdyti. Jei į fondą

aplikuoja įmonė - jai keliami aukšti moksliniai reikalavimai ir finansiniai

įsipareigojimai. Tokia įmonė turi užtikrinti aukštą MTEP veiklos lygį bei mokslius

darbus įmonėje atliekančius doktorantūros vadovus. Jei aplikuoja universitetas -

jam priklauso visa atsakomybė suderinti projektą su išoriniu partneriu. Toks

universitetas turi gebėti pritraukti išorės partnerius bei užtikrinti, kad doktoranto

vykdoma veikla bus įmonei ar įstaigai-partnerei naudinga.

Kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje) inovacijų / technologijų agentūros ar

mokslų tarybos savo tinklalapiuose skelbia informaciją, padedančią suinteresuotoms šalims

surasti vieniems kitus. Jų tinklalapiuose yra sudarytos galimybės industrinę doktorantūrą

norinčioms vykdyti įmonėms skelbtis apie save ir savo veiklas, o universiteto darbuotojams

siūlyti mokslines idėjas potencialiems į praktinius poreikius orientuotiems doktorantūros

projektams. Kai kurių šalių inovacijų / technologijų agentūros ne tik padeda

suinteresuotoms šalims atrasti vieniems kitus, bet ir medijuoja pasitarimuose, ir

padeda užpildyti paraiškų formas.

48

Vienos šalys savo finansavimo programoje nurodo, kad doktorantūra gali būti atliekama tik

toje šalyje esančiose doktorantūros teisę turinčiose institucijose. Kitos šalys tokių apribojimų

neturi, ten doktorantūra gali būti vykdoma kartu su bet kuriuo pasaulio universitetu. Tokia

galimybė yra patraukli toms įmonėms, kurių vykdoma itin aukštos specializacijos MTEP yra

pranokusi nacionalinio universiteto pajėgumus. Tokios įmonės būtų linkusios investuoti į

specifines žinias, pasiekiamas tik tam tikruose siauros specializacijos užsienio universitetų

centruose. Remiantis gerąja užsienio patirties analize galime teigti, kad iš įmonių

perspektyvos, naudingiausios yra tos industrinės doktorantūros programos, kurios

suteikia galimybę žinių semtis ne tik iš nacionalinių, bet ir iš užsienio universitetų.

Siekiant, kad į industrinės doktorantūros programą aplikuotų ne tik stipriausi

partneriai, bet ir stipriausi kandidatai, ši programa turi būti atvira interesantams iš

viso pasaulio. Visose industrinę doktorantūrą vykdančiose šalyse visa informacija

apie programą yra prieinama anglų kalba, bei aplikacijas joje dalyvauti galima

pildyti ne tik vietos, bet ir anglų kalba.

Procesai, kuriais atrenkamas kandidatas doktorantūrai vykdyti, taip pat gali skirtis. Šalyse, kur

industrinės doktorantūros projektą inicijuoja įmonė, yra įprasta aplikuojant nurodyti savo

kandidatą projektui vykdyti. Tokiose aplikacijose prieš skiriant finansavimą fondas vertina ne

tik doktorantūros projektą, bet ir patį siūlomą kandidatą.

Nurodomas kandidatas dažniausiai būna vienas iš įmonės darbuotojų, retesniais atvejais tai

būna konkretus universiteto rekomenduotas žmogus. Šiuo būdu yra sukuriamos sąlygos

įmonei ne tik išspręsti jai rūpimą MTEP klausimą, bet ir investuoti į potencialą rodantį savo

darbuotoją. Suteikdama tokiam darbuotojui galimybių tobulėti ir inicijuoti naujas kryptis, įmonė

užsitikrina, kad toks darbuotojas bus motyvuotas ir ilgiau išliks dirbti pas juos.

Įmonėms ir įstaigoms yra svarbu pačioms dalyvauti doktorantūros kandidato

atrinkimo procese. Industrinės doktorantūros projektu išorinis partneris investuoja

ne tik į savo veiklai aktualaus MTEP klausimo sprendimą, bet ir į tą klausimą

spręsiantį žmogų. Todėl norint motyvuoti išorinius partnerius įsitraukti į

industrinės doktorantūros vykdymą reikia užtikrinti sąlygas jiems patiems atrinkti

savo kandidatus (iš savo darbuotojų tarpo ar kitais kanalais), ar bent jau sudaryti

sąlygas išorinio partnerio atstovams turėti sprendimo teisę atrenkant kandidatus

universiteto doktorantūros komitete.

49


Dauguma industrinę doktorantūrą vykdančių šalių rekomenduoja doktorantūros vykdymo

procesus įforminti sutartimi tarp universiteto ir išorinio partnerio dar prieš pradedant vykdyti

projektą. Šioje sutartyje padengiami klausimai, susiję su doktoranto laiko paskirstymu tarp

universiteto ir išorinio partnerio, numatomų darbų ir apmokymų planu, tam naudojamais

resursais ir jų kaštų padengimu, bei projekto rezultatų pasidalijimu. Projektui fondas neskiria

finansavimo tol, kol universitetas ir išorinis partneris neišsprendžia šių klausimų, ir neatsiunčia

fondui pasirašytos sutarties, kurioje apibrėžiami visi finansiniai ir kiti įsipareigojimai.

Laiko paskirstymas tarp universiteto ir išorinio partnerio

Tai, kaip yra paskirstomas doktoranto laikas tarp universiteto ir išorinio partnerio, daugumoje

šalių yra numatoma pagal konkretaus projekto poreikius, ir šis laiko padalijimas yra

įforminamas dvišale sutartimi. Toks doktoranto laiko padalijimas sutartimi arba pagal poreikį

yra įprastas industrinę doktorantūrą vykdančiių šalių programoms. Tačiau egzistuoja ir išimčių.

Pavyzdžiui, Švedijoje ir Velse industrinė doktorantūra labai nedaug kuom skiriasi nuo

tradicinės akademinės doktorantūros. Šiose šalyse doktorantai beveik visą laiką praleidžia

mokslo įstaigoje, kur, naudodamiesi universiteto resursais, sprendžia įmonei-partnerei

aktualias problemas, o įmonėje atlieka tik trumpą 3-4 mėnesių praktiką.

Jei Švedijoje ir Velse industrinės doktorantūros metu prioritetas yra teikiamas akademinėms

žinioms ir įgūdžiams, tai Vokietijos, Belgijos ir Norvegijos programose pirmenybė taikoma

doktoranto praktinio darbo įgūdžiams. Šiose šalyse industriniai doktorantai didžiąją dalį studijų

laiko praleidžia įmonėje, o savo tyrimams atlikti naudoja ne tik įmonės problematiką, bet ir

resursus.

Doktorantūros vykdymo procedūros

Industrinę doktorantūrą vykdančiose šalyse yra įprasta dėl doktorantūros vykdymo procedūrų

suinteresuotoms pusėms susitarti dvišale sutartimi.

Šioje sutartyje būna išdėstytas doktoranto darbų planas, bei numatomi doktoranto

apmokymai. Šiuos apmokymus gali organizuoti tiek universitetas, tiek išorinis partneris, ir jų

turinį dažniausiai sudaro kursai apie verslo teisę, intelektinę nuosavybę ir patentavimą. Kursų

metu doktorantas taip pat gali būti išmokomas praktinių įgūdžių, kurių prireiks atliekant

konkrečius darbus įmonės viduje, ar kurių prireiks po doktorantūros bandant įsidarbinti

privačiajam sektoriuje.

Atsižvelgiant į industrinę doktorantūrą finansuojančio fondo reikalavimus, dvišalėje sutartyje

paprastai taip pat yra numatoma, kiek ir kokių resursų doktorantui reikės siekiant atlikti jam

50

pavestus doktorantūros darbus. Sutartyje identifikuojama, kas šiais resursais doktorantus

aprūpins, bei kokiais būdais bus užtikrintas darbų finansavimas.

Kadangi industrinės doktorantūros projekte dalyvauja net keletas partnerių, dėl skirtingų

interesų gali kilti įvairių nesutarimų, pavyzdžiui, dalinantis intelektinę nuosavybę ar finansinę

naudą gautą komercializavus doktorantūros metu sukurtus produktus. Dauguma industrinę

doktorantūrą vykdančių šalių įpareigoja universitetus ir išorinius partnerius susitarti dėl šių

klausimų dar prieš aplikuojant finansavimui. Industrinę doktorantūrą vykdančių fondų

svetainėse galima rasti daug informacijos apie tai, kaip šiuos klausimus kiekvienu atveju būtų

geriau išspręsti, bei pateikiami įvairūs rekomenduotini bendradarbiavimo sutarčių šablonai.

Dauguma industrinės doktorantūros fondų numato, kad už doktorantūros

akademinių reikalavimų išpildymą atsakinga būna išimtinai tik mokslo institucija.

Įprastai fondas konkrečių reikalavimų doktoranto įsipareigojimams nenumato,

daktaro laipsnis jai/jam suteikiamas tik išpildžius konkrečios mokslo institucijos

akademinius reikalavimus. Taigi visa atsakomybė už doktorantūros projekto

moksliškumą tenka universitetui, o iš įmonės nėra reikalaujama atitikti jokių

akademinių kriterijų. Taip pat pabrėžiama, kad įmonės darbo vadovas nebūtinai turi

vykdyti mokslinę veiklą ar turėti daktaro laipsnį, norint įmonėje prižiūrėti industrinį

doktorantą jai/jam įprastai užtenka gerai išmanyti projekto sritį.


Įprastai industrinė doktorantūra daugumoje ją vykdančių šalių yra užbaigiama studentui

įvykdžius visus sutartyje numatytus su doktorantūra susijusius darbus bei išpildžius savo

akademinės institucijos mokslo doktorantūros reikalavimus. Fondas ar išorinis partneris

papildomų akademinių reikalavimų studentui nenumato. Doktorantūros projekto mokslinė

vertė ir akademinių reikalavimų atitikimas yra išimtinai tik mokslo institucijos atsakomybė.

Industrinės doktorantūros gynimo ir vertinimo komitetą sudaro ir skiria universitetas, tačiau kai

kuriose šalyse yra įprasta praktika, kad šioje komisijoje privalo būtų bent vienas narys (o kai

kur net iki 50% komiteto narių), turintis industrinio darbo su tyrimo (ar panašia) tema patirties.

Siekant, kad doktorantūros studijos būtų užbaigiamos laiku, kai kurios industrinę doktorantūrą

vykdančios šalys yra numačiusios tam tikrus finansinius paskatinimo mechanizmus. Tik

studentui apsigynus darbą ir pateikus finalines ataskaitas yra pervedamos paskutinės pinigų

sumos. Pavyzdžiui, Belgijoje, siekiant paskatinti studentą įgyvendinti visus numatytus darbus

ir projektą baigti laiku, yra sudaroma galimybė jai/jam gauti papildomą pinigų sumą projekto

pabaigoje.

51

Industrinę doktorantūrą vykdantys fondai įprastai būna numatę konkrečias sistemas, kaip sekti

jų vykdomų programų progresą. Pildomų ataskaitų turinys ir dažnumas priklausomai nuo

fondo gali skirtis, tačiau visos programos siekia užtikrinti sistemą, kurioje visos šalys laikytųsi

numatytų įsipareigojimų ir pagrįstai atsiskaitytų už išlaidas. Be veiklos ir finansinių ataskaitų,

universitetų, įmonių ir studentų taip pat prašoma užpildyti įvairius klausimynus tiek projekto

eigoje, tiek jam pasibaigus. Renkama informacija apie inovacijų/patentų skaičių įmonėse,

įmonės pelnus iš MTEP, bei industrinę doktorantūrą baigusių asmenų karjeros ir uždarbio

galimybes. Šią informaciją fondai vėliau naudoja programos naudos vertinimui. Šaliai,

siekiančiai vykdyti industrinę doktorantūrą, yra naudinga apsvarstyti ne tik kaip

programa bus vykdoma, bet ir kaip programa bus prižiūrima ir vertinama.

industrinĖ doktorantŪrakurklt.lt/wp-content/uploads/2017/09/geroji-uŽsienio...be universiteto...

Documents