i.Įvadas 1. planai/koncepcijos/2068...i.Įvadas 1.objekto bendras aprašymas planuojama teritorija...

SP-22(2008)- Aiškinamasis raštas 2012-

2014

1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos

zonos ribų plano bei tvarkymo plano (toliau – specialusis planas).

I.ĮVADAS 1.Objekto bendras aprašymas

Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas -

tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir

Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso

Rusijos Federacijai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km²

plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai),

iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko

ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią

gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su

unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių

nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros

vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2067, Smiltynė –

21809), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22

d. nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir

vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių

vietovių vertingosios savybės.

2.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas:

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio

25 d. įsakymas Nr. Į-394 „DĖL VALSTYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS

PAVELDO VERTYBĖS – PERVALKOS GYVENVIETĖS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS

VERTYBIŲ REGISTRE 2068, BUVĘS KODAS U11), NERINGOS M., NEKILNOJAMOJO

KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO

DOKUMENTO RENGIMO“ (Žin., 2011-12-01, Nr. 147-6929)

3.Planavimo tikslai:

užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą;

PATVIRTINTA

L i e t u v o s R e s p u b l i k o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

20.... m. ................. mėn. .... d. įsakymu Nr. ĮV – ............

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_nerija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nida

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_marios

http://lt.wikipedia.org/wiki/Baltijos_j%C5%ABra

http://lt.wikipedia.org/wiki/1991

http://lt.wikipedia.org/wiki/Europa

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389808&p_query=&p_tr2=

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389808


2014



užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei Pervalkos gyvenvietės

teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą;

4.Planavimo uždaviniai:

nustatyti (patikslinti) Pervalkos gyvenvietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą

Pervalkos gyvenvietės teritorijoje bei apsaugos zonoje;

5.Dokumento lygmuo:

Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį

yra rajono lygmens.

6.Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomog.,

2, Klaipėda.

7.Specialiojo plano rengėjas:

VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius.

8.Planavimo sąlygos:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio

sąlygos specialiajam planui rengti 2012-07-31 Nr.63, 2 lapai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2012-03-05 planavimo sąlygos Nr. S1-

171(6.19), 2 lapai.

Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-09 planavimo

sąlygos Nr. AS1-3, 2 lapai.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

2012-02-23 planavimo sąlygos Nr.(21)-14-735, 2 lapai.

Pervalkos gyvenvietės (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 2068,

buvęs kodas U11) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sudarančio

Pervalkos gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano rengimo planavimo darbų

programa (užduotis) 2012-07-31, 2 lapai.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos

departamento 2012-02-09 raštas- priežasčių dėl sąlygų specialiajam planui neteikimo

išaiškinimas Nr.(4)-LV4-503, 1 lapas.

9.Projektavimo eiga:

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

taisyklėse (Žin. 2008, nr.144-5797) fiksuotos specialiojo plano dokumento rengimo etapo stadijos:

I.Esamos būklės analizės stadija:

2012 metų rudenį atlikta gyvenvietės pastatų ir vertingųjų savybių foto fiksacija, išnagrinėta

istorinė ikonografinė , topografinė medžiaga, parengta užstatymo raidos analizė. Surinkti Kultūros

vertybių registro duomenys, išnagrinėti galiojantys planuojamoje teritorijoje teritorijų planavimo

dokumentai.

II. Koncepcijos rengimo stadija:


2014



Remiantis patikslinta esamos būklės analize, kurioje atsižvelgta į susiklosčiusią šiuo metu

kadastrinių sklypų struktūrą, įvertinus teritorijų planavimo dokumentų paklaidas (tarpusavio

neatitikimus), skirtingus siūlymus dėl naujų objektų registravimo NKV registre, taikant visom

Kuršių nerijos gyvenvietėm analogiškus „modus procedendi“ principus, buvo patikslintos vertybės

teritorijos ribos bei tvarkymo plano koncepcijoje nustatyti, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo

reikalavimai atskirom teritorijos dalim, statiniam ir želdinių tvarkymui.

III. Sprendinių konkretizavimo stadija;

Sprendinių konkretizavimo stadijoje koordinuojamos patikslintos vertybių teritorijų ir

apsaugos zonų ribos, konkretizuojami sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui ir

nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai.

Šiuo konkrečiu atveju, detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos

Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Pervalkos gyvenvietės koncepcijos Nr.3 sprendiniai

(raštas 2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).

IV. Sprendinių poveikio vertinimo stadija:

Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920

(Žin., 2004, Nr. 113-4228), atliktas specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimas, parengta

sprendinių poveikio vertinimo ataskaita

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=238080&b=


2014



II. BENDROJI DALIS

1.VIETOVĖS APIBŪDINIMAS

1.1.Situacija

1.2.Administracinė priklausomybė:

Nuo 1961 metų atskiros Kuršių nerijos gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida sujungtos

į vieną administracinį vienetą - Neringos miestą. Pervalka priklauso Neringos savivaldybei.

Geografinė padėtis:

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši

teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo

žinoma kaip Užmaris. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos respublikai

(šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha) –

Neringos savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos

mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Pervalka (vok. Perwelk) – gyvenvietė Kuršių nerijoje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus

nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas,

pietinis – Pervalkos ragas. Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties

Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno (53 m) stovi paminklas Liudvikui

Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras E. Jonušas). Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių

takas ir 167 kelias Smiltynė-Nida , jungiantis visas Kuršių nerijos gyvenvietes.

1.3. Vertybės apimtis:

Pervalkos gyvenvietė Unikalus objekto kodas:2068

Pilnas pavadinimas: Pervalkos gyvenvietė

Adresas:Neringos sav., Neringos m.

Įregistravimo registre data:1992-06-30

Statusas: Valstybės saugomas

Rūšis:Nekilnojamas

Objektas įrašytas kaip: vietovė (valstybinis)

Seni kodai Kodas registre iki 2005.04.19: U11

Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše:

Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše: 985

Nr. laikinosios apskaitos sąraše: 413/217

Vietovėje yra:Namas: -, (S115); Namas: -, (S116); Namas: -, (S117); Namas: -, (S118); Žvejo

namas: -, (S989); Žvejo namas: -, (S990); Žvejo namas: -, (S991); Žvejo namas: -, (S992); Namas: -

, (S993); Žvejo namas: -, (S994); Žvejo namas: -, (S995); senosios kapinės: Pervalkos kaimo [P],

(L963).

Eilės

numeris

Unikalus

objekto

kodas

Pavadinimas Adresas

Įregistravimo

registre data

Kiti kodai

1. 29872 Namas

Neringos sav., Neringos m.,

Pervalkos g. 27 2004-12-31 S993

2. 1261 Namas Neringos sav., Neringos m., 1992-05-28 S116 ,

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba

http://lt.wikipedia.org/wiki/Preila

http://lt.wikipedia.org/wiki/Juodkrant%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_marios

http://lt.wikipedia.org/wiki/Arkli%C5%B3_ragas

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pervalkos_ragas&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pilkosios_kopos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pervalkos_%C5%A1vyturys

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skirpsto_kopa&action=edit&redlink=1

http://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_R%C4%97za

http://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_R%C4%97za

http://lt.wikipedia.org/wiki/1975

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_dvira%C4%8Di%C5%B3_takas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_dvira%C4%8Di%C5%B3_takas

http://lt.wikipedia.org/wiki/KK167


2014



Pervalkos g. 4 AtV244

3. 1264 Namas


Pervalkos g. 42 1992-05-28

S118 ,

AtV247

4. 1262 Namas


Pervalkos g. 7 1992-05-28

S117 ,

AtV245

5.

11424

Pervalkos k.

senosios

kapinės


Pervalkos g. 1993-03-05 L963

6. 1266 Žvejo namas


Pervalkos g. 19A 1992-05-28

S990 ,

AtV249



Pervalkos g. 23 1992-05-28

S991 ,

AtV250



Pervalkos g. 25 1992-05-28

S992 ,

AtV251



Pervalkos g. 29C 1992-05-28

S994 ,

AtV252



Pervalkos g. 38 1993-05-19

S995 ,

AtV898



Pervalkos g. 8 1992-05-28

S989 ,

AtV246

12. Gretimybė:

21974

Pervalkos

švyturys

Neringos sav., Neringos m. 1996-06-24 S119

Vertingųjų savybių pobūdis:Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Urbanistinis

(lemiantis reikšmingumą, retas), Kraštovaizdžio

Teritorijos plotas:10,39 ha


2014



Vertingosios savybės :

1.3.1. planavimo sprendiniai – linijinė plano struktūra, Pervalkos g. trasa, krantinės

linija (-; -; FF Nr. 2, 4, 5, 16-19, 22, 26-27a, 31, 33, 37a; 2007 m.); dvipusis gatvės

užstatymo pobūdis XX a. pr. – XX a. 4 d-mečio 1 aukšto mediniais pamario

etnoarchitektūrai būdingais namais, kurie orientuoti galu į marias arba į Pervalkos

g. (-; -; TRP, FF Nr. 11-14, 22, 25, 30, 31, 32a, 35; 2007 m); gyvenvietės panorama ir

siluetas nuo marių pusės (-; išskyrus nebūdingus pamario etnoarchitektūrai sovietmečio

statinius; FF. Nr. 10; 2007 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – pamario palvė, marių paplūdimys (-;

-; FF Nr. 2, 4; 2007 m.);

1.3.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo juodalksniais, beržais, paprastosiomis ir

kalninėmis pušimis pobūdis (-; -; FF Nr. 1-2, 12-14, 17; 2007 m.);

1.3.7. . upės, natūralūs vandens telkiniai – marių pakrantės linija (-; -; TRP; FF Nr. 1, 6-7,

15; 2007 m.);

3. Pirminė ir istorinė paskirtis – gyvenamoji, ūkinė, rekreacinė;

4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Kuršių

nerijos nacionalinis parkas (-; -; TRP; 2007 m.);

5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykius, kurie susiję su

vietovėmis – Gyventojai iš Naujųjų Naglių kaimo į Pervalką pradėjo keltis 1836 m.

Apie 1880–1881 m. Pervalkos gyventojai, genami pustomo smėlio, ėmė keltis į

dabartinę Pervalkos gyvenvietės teritoriją. 1933 m. Pervalkai suteiktos kurortinės

gyvenvietės teisės.

Amžius: įkurta 1836 m.

Dokumentai:

1.LR KPI nuratimas Nr. 01-8-413. 1995-01-31; Nr.: 413/217 ; Tipas: Nutarimas;

2.KVAD direktoriaus įsakymas. 1996-01-29; Nr.: 5 ; Tipas: Įsakymas;


2014



3.Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos

Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;

4.Dėl duomenų patikslinimo. 2008-01-08; Nr.: KPD-RM-569; Priėmė: KPD nekilnojamojo

kultūros paveldo vertinimo taryba; Tipas: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo

tarybos aktas; TRP, TRP (koordinatės)

5.Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje

arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-66; Tipas: Dokumentas; Pranešimas

6.Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje

arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-07; Nr.: 05-65; Tipas: Dokumentas; Pranešimas

7.Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. 2011-11-25; Nr.: Į-394;

Priėmė: Kultūros paveldo departamentas; Tipas: Įsakymas;

Šaltiniai ir medžiaga:

15.1. Architektūros ir statybos institutas. Ataskaita Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis

planas. Dalis: Pervalkos ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai. Kaunas, 1993.

15.2. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001.

15.3. Pervalkos gyvenvietė U11. Pagrindinis kultūros vertybės dosjė, 1995. KPC Duomenų skyriaus

Statinių poskyris.

G. Piličiauskienės „Pervalkos gyvenvietėje, Pervalkos g. 25, Neringos m., 2008 m. vykdytų

archeologinių tyrimų ataskaita“.

2.ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA

Žiūrėti parengtą A.Racevičienės Pervalkos gyvenvietės istorinės raidos apžvalgą.

3.UŽSTATYMO STRUKTŪROS RAIDOS APŽVALGA

Žiūrėti parengtą D.Sabaliauskienės Pervalkos gyvenvietės užstatymo struktūros raidos apžvalgą.

4.TŪRINĖ ERDVINĖ KOMPOZICIJA

Pervalka – pati mažiausia Neringos miesto gyvenvietė. XX a. pradžioje Pervalka pasiekė beveik

dabartinės teritorijos dydį. Gyvenvietę su jūra jungė tiesioginis kelias, vadintas Fischerweg. Visos

sodybos buvo išsidėsčiusios tarp pamario kelio ir marių. Šiaurinio gyvenvietės galo pasesijose

pastatai buvo arčiau kelio, o pietiniame gale – arčiau marių kranto. Vėliau Pervalkos gyvenvietė

plėtėsi tik rytinėje pamario kelio pusėje. Taigi iki XX trečiojo dešimtmečio Pervalka buvo

kompaktiško vienpusio gatvinio apstatymo žvejų gyvenvietė. Lietuvos Respublikos prieškario

metais atsirado kelios sodybos vakarinėje kelio pusėje – jos šiauriniame gale ir prie įvažiuojamojo į

gyvenvietę kelio. Prie Pervalkos įlankos įkurtas žvejų uostas. 1933 metais Pervalkai suteikus

vasarvietės teises, įkurta sklandymo sporto mokykla, pastatyta nauja mūrinė pradinė mokykla,

atidaryta krautuvė. 1939-1942 metais Pervalkoje veikė liuteronų evangelikų maldos namai. Tuo

laikotarpiu labai sparčiai buvo perstatomi senieji namai ir statomi nauji, erdvesni, dengti čerpėmis.

Prisitaikant prie rekreacinių poreikių, pastatyta kurortinės paskirties statinių : viešbutis, kelios vilos,

vasarnamiai. Poilsiautojus viliojo Pervalkos etnografiniai savitumai: spalvingi, dengti nendrėmis ar

raudonomis čerpėmis, atsukti galais į marias žvejų namai, papuošti vėjalentėmis, stogų kraigų

lėkiais, kurių drožiniuose – saulė, žirgeliai bei kiti augalinių ir gyvulinių ornamentų motyvai.

Pervalka – tipiška žvejų gyvenvietė. Pirmiausia apstatyta marių pakrantė rytinėje kelio pusėje. Ilgi

siauri sklypeliai, atsirėmę į marias galu, nusitęsę iki pat kelio. Prie kiekvieno žvejo sodybos buvo

priskirtas marių ruožas valtims laikyti. Sodybose buvo nuo vieno iki trijų pastatų: medinis namas,

tvartelis su daržine, bukinė. Pastatai statyti sklypo pakraščiais, paliekant laisvą sodybos plotą

svogūnams, bulvėms ir vaiskrūmiams auginti bei tinklams džiovinti. Pagal tradicinį sodybos planą

medinis vieno aukšto namas buvo statomas rytiniame sklypo gale, arčiau marių, atsuktas galu į jas,

o priešais jį – bukinė arba tvartelis su daržine. Namo sienos dažniausiai apkaltos lentelėmis, o

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255363&p_query=&p_tr2=

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=137333&type=TSH&name=P2_TRP.jpg

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=137336&type=TSH&name=P2_TRP_1.jpg

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=106424&type=TXT&name=05-66.pdf

http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/DownloadFile.aspx?item=106425&type=TXT&name=05-65.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=413153&p_query=&p_tr2=2


2014



stogas apdengtas nendrėmis. XX a. ketvirtame dešimtmetyje Pervalka tapo oficiali poilsiaviete.

Daugėjant poilsiautojų, gyvenvietė ir jos sklypų apstatymas keitėsi, tapo laisvesnis. Atsirado keletas

mūrinių pastatų, buvo plečiami senieji pastatai, pristatomos verandos, įrengiamos pastogės,

puošiami pastatų fasadai. Vėjalentės, lėkiai, apylangės puošiama kiaurapjoviu dekoru, nudažoma

baltai arba melsvai. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio rekreacijai naudota visa teritorija tarp

gyvenvietės ir jūros. Šioje teritorijoje prieškario metais buvo poilsio, apžvalgos, žaidimo aikštelių

bei kitų rekreacinės infrastruktūros objektų.

(BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 116-126).

Žiūrėti analizės schemas.

5.ŽEMĖNAUDOS FORMŲ LENTELĖ

Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703);

2011, Nr. 49-2365) „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose „ apibrėžia Kuršių

nerijos nacionalinio parko žemė kaip išimtinę valstybės nuosavybę.

Taigi visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė, neišskiriant gyvenviečių, priklauso Lietuvos

Respublikos valstybei.

6.PATVIRTINTŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA VIETOVEI

6.1. NERINGOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS IR JOS DALIŲ BENDROJO PLANO

(2012 M. RUGSĖJO 21 D. PATVIRTINTAS NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS

SPRENDIMU NR. T1-164) SPRENDINIŲ ĮTAKA PERVALKOS GYVENVIETĖS

TERITORIJOS VYSTYMUI

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) sprendiniai Pervalkos gyvenvietės teritorijos

vystymui:

6.1.1. Urbanistinė struktūra ir reglamentai:





2014



Pastaba: Šie reglamentai kultūrinių draustinių teritorijose taikomi, jei nekilnojamo

kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nenumatyta kitaip.

1a. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (A)

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; naudojimo turinys – gyvenamųjų

namų sklypai.

Saugomi elementai ir savybės: žr. brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo

apsauga ir naudojimas“.

Tvarkymo priemonės: brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“, žr. taikomos priemonės, numatytos užstatymo morfotipų Mtp-3 ir Mtž-

2 zonose.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų

tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus,

turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo kultūrologiniai tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai rekonstrukcijos metu

įrengiamos mansardinės patalpos.

Užstatymo aukštis: esamiems pastatams paliekamas esamas; rekonstruojamiems – iki 8,5,

kuriems konkretus aukštis nustatomas rekonstrukcijos projekte parenkant

charakteringus saugomai aplinkai pastatų tūrius, jų dalių proporcijas, taip pat stogų

nuolydžius.

Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų

vertingųjų savybių.

2. Pervalkos kapinių teritorija




Naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija;

naudojimo pobūdis – kapinės; naudojimo pobūdžio turinys – senosios Pervalkos

kapinės.

Saugomos savybės ir saugotini elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 4a ir 2

tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); laidojimų vietų

tvarkymo pobūdis ir senieji palaidojimai.


naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtk-1 zonoje.

Draudžiama: statinių statyba.



2014




4. Komercinė – rekreacinė Pervalkos centro zona





1) prioritetinis naudojimo pobūdis – ilgalaikio(stacionaraus) poilsio pastatų statyba;

naudojimo būdo turinys – poilsio objektų sklypas;

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba;

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis –

rekreacinės paskirties želdynų; naudojimo pobūdžio turinys – skverai.

Saugomi elementai: žr. brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“).

Saugomos savybės: geras vizualinis ir funkcinis ryšys su mariomis.


naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipų Mtvs-3, Mtp-

3, Mtž-2 zonose.

Užstatymo tankumas: iki 20%.

Užstatymo aukštingumas: 1 - 2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.

Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

7. Gyvenamoji – rekreacinė teritorija Pervalkos šiaurinėje dalyje





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; naudojimo turinys –

mažaaukščių gyvenamųjų namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis –

ilgalaikio(stacionaraus) poilsio objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio

objektų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba; naudojimo turinys –

smulkūs prekybos ir kitokių komercinių paslaugų objektų sklypai;

4) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija.

Saugomos ir rekomenduojamos atkurti bei respektuoti aplinkos savybės: charakteringas

buvusių žvejų sodybų sklypų ir gatvės užstatymo būdas, etnokultūrinio paveldo

pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis užstatymo charakteris,

etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybinių sklypų tvarkymo bruožai.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 4a

ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); istorinė

užstatymo panorama ir jos siluetas nuo marių pusės, etnokultūrinio paveldo pastatų

sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų

tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos,


2014



fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių

konstrukcijos, vertingų istoriniu atžvilgiu etnografinių pastatų išplanavimas.


naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipų Mtvs-3 ir Mtž-

2 zonos; taip pat: 1) buvusių kuršių žvejų sodybų etnokultūrinio paveldo elementams,

atsiradusiems iki 1942m. – tyrimas, konservavimas, restauravimas, vertingų elementų

atkūrimas tik įrodžius atkūrimo pagrįstumą ir teisėtumą; 2) atkurtų pagal

ikonografinę medžiagą istorinių užstatymo elementų remontas bei palaikomasis

tvarkymas; 3) vėlesnio laikotarpio (po 1942 metų) statybos bei sklypų tvarkymo

naujadarų, pakeitusių konservuojamos aplinkos charakterį, pertvarkymas arba

nukėlimas (panaikinimas), siekiant atkurti saugotinas istorinės etnokultūrinės aplinkos

vizualines savybes; 3) gatvių, pravažiavimų ir kitų bendro naudojimo teritorijų

erdvinės struktūros ir jos mastelio bei charakterio išsaugojimas arba atstatymas,

naudojant saugomai etnokultūrinei aplinkai būdingas želdinimo ir sklypų tvarkymo

priemones.

Draudžiama: 1) sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią istorinę erdvinę

užstatymo struktūrą, jo panoramas ir siluetus, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų

tvarkymo elementus ar pakeisti juos naujadarais; 2) draudžiama nauja statyba,

išskyrus tuos atvejus, kai atkuriama sunykusi vertybė.



turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.




2014



6. 1.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas


2014



1. Pervalkos istorinės gyvenvietės tvarkymui kultūros vertybės U-11 (2068 Pervalkos

gyvenvietė) teritorijoje išskirtos penkios skirtingo naudojimo ir kultūrinės vertės lokalizuotų

morfotipų grupės. Joms nustatytos konkrečios priežiūros, naudojimo ir tvarkymo priemonės

pagal aukščiausios, vidutinės ir žemiausios kultūrinės vertės morfotipus (4b brėžinys).

Kultūros vertybės U-11 (2068 Pervalkos gyvenvietė) teritorijoje leidžiama tik tokia veikla,

kuri nepažeidžia ir nemenkina nustatytų vertingųjų savybių.

2. Aukščiausios kultūrinės vertės morfotipas Mtk 1 (Kapinių teritorija) skiriamas

viešosios pagarbos tikslams. Kultūros paveldo vertybių objektams numatomos konservavimo,

restauravimo, pritaikymo, avarinės grėsmės pašalinimo ir atkūrimo paveldotvarkos

priemonės.

3. Vidutinės kultūrinės vertės morfotipas (Mtž2,), kurio sklypų struktūra dalinai pakitusi,

užstatymo pobūdis artimas istoriniam, išlikę pavieniai autentiško užstatymo elementai ir yra

pavienių kultūros vertybių statusą turinčių objektų, skiriamas viešojo pažinimo ir naudojimo

apsaugos tikslams. Šio lygmens morfotipe, paveldo objektų išsaugojimui tikslinga taikyti tokį

panaudos būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų žalojamos objektų vertingosios savybės ir

valdytojas būtų suinteresuotas juos prižiūrėti. Kultūros vertybių statusą turintiems objektams

taikomos konservavimo, restauravimo, pritaikymo, atkūrimo ir avarinės grėsmės pašalinimo

paveldotvarkos priemonės. Statybinės intervencijos, kultūros vertybių statusą turinčiuose

paveldo objektuose, maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems

objektams numatomi remonto ar rekonstrukcijos darbai. Galimas sunykusių objektų

atkūrimas. Nauja statyba galima, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo

tankumo. Norint keisti teritorijos užstatymo tankumą, turi būti atlikti konkretaus sklypo

istoriniai - urbanistiniai tyrimai ir jų pagrindu parengti to sklypo užstatymo tankumo

argumentuoti siūlymai.


2014



4. Žemiausios kultūrinės vertės morfotipams (Mtvs3, Mtp3) statybinė veikla galima

pagal teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Taikomos remonto, reglamentuotos

rekonstrukcijos ir konversijos statybinės priemonės. Naujos statybos reglamentuotos

intervencijos leidžiamos nedidinant susiklosčiusio aplinkinio užstatymo aukščio ir tik aukštos

kokybės architektūrinės išraiškos. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.

5. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas;

kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų

planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės

struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.

6. Paveldosaugos reikalavimai ir veiklos sąlygos kultūros paveldo objektuose, vietovėse,

jų teritorijose bei apsaugos zonose nustatomi jų apsaugos reglamentais. Statybinė veikla

(vertybės Un.k. 2068 teritorijoje) bus papildomai reglamentuojama specialiojo

paveldosauginio plano sprendiniuose .

6.2. KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARKYMO PLANO (2012 BIRŽELIO

6 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMU NR. 702) SPRENDINIŲ

ĮTAKA PERVALKOS GYVENVIETĖS VYSTYMUI

Pervalkos gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2068) patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją,

kuriame gamtos ir kultūros saugojimo, vystymo, pritaikymo , statybinė ir kitos veikos

reguliuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702) sprendiniuose apibrėžtais reikalavimais:


2014



Pervalka gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2068) priskiriama prie kitos paskirties žemės kraštovaizdžio

tvarkymo zonos GEr.

Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (9 punktas):

9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio

vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių

draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu,

atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995,

Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:

9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra;

9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją,

panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną;

9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės

pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir

projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji

statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio

parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip;

9.2.2.9. sklype Pervalkos g. 44 (Pervalka) pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus,

nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame

plane;




2014



9.2.2.11. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 6, 6A, 6B ir 6C

(Pervalka),nedidinamas teritorijos užstatymo tankumas ir pastatų aukštis. Pastatai rekonstruojami

pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos

specialiajame plane;

9.2.2.12. rekonstruojant pastatus esamų ir/ar buvusių poilsio namų teritorijose Pervalkos g.

19 ir 21 (Pervalka), nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis.

Teritorija tvarkoma ir pastatai rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės –

kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;

9.2.2.14. rekonstruojant pastatus sklypuose Pervalkos g. 3 ir 5 (Pervalka), nedidinamas

esamas teritorijos užstatymo tankumas;

7 .ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS IŠVADOS

1. Skirtingų teisės aktų analizė parodė jog

Pervalkos gyvenvietės – valstybės saugomos

vietovės teritorijos ribos sutampa su KNNP

Pervalkos urbanistinio draustinio ribomis, tačiau

ne visur sutampa su Neringos savivaldybės

teritorijos ir jos dalių bendrojo plano

sprendiniais Pervalkos gyvenvietės teritorijos

vystymui; šiuos nesutapimus siūloma tikslinti

šiuo rengiamu specialiuoju planu.

2. Pažymėtinas kai kurių registruotų vertybių

teritorijų neatitikimas kadastruotų sklypų

riboms, siūloma šias teritorijas tikslinti,

sutapdinant teritorijų ribas su daiktinės teisės

objektais-sklypų ribomis.

3. Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra

fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl

svarstytinas jų eliminavimo iš vertybės

teritorijos klausimas.

4. Du pastatai Neringos savivaldybės teritorijos ir

jos dalių bendrojo plano sprendiniuose

klaidingai pažymėti kaip saugomi registriniai

objektai.

5. Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą

Kuršių nerijos teritoriją užtikrina du tarpusavyje

susieti teisės aktai: Kuršių nerijos nacionalinio

parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-

3592 ) ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos

dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-

164);


2014



III. SPECIALIOJO PLANO KONCEPCIJOS SPRENDINIAI

1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ KONCEPCIJŲ PROJEKTAS

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas bei plotų preliminarūs skaičiavimai

Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos

ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase

(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės

teritorija apima 10,39 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo

zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus

daiktinės teisės objektus.

Patikslintos vietovės teritorijos plotas 9,88 ha.

1.2.Apsaugos zonų ribų nustatymas bei plotų preliminarūs skaičiavimai

1.2.1.Teisinės apsaugos zonų nustatymo prielaidos

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių

teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti

tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo

pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys

žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens

plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje

veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo

fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais

daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje

veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu.

Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.

Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų

nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio

reikalavimais.

LR STĮ (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos:

Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu

vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose

teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos.

Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos,

įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose,

kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų

nustatymu.


2014



1.2.2.Apsaugos zonų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

1992 metais nustatant, o 2008 metais tikslinant, Pervalkos gyvenvietės teritorijos ribas

apsaugos zonos nebuvo apibrėžtos ir įteisintos, kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Visas galimas urbanistinių struktūrų plėtros, vystymo ir

kt. statybines veikas nagrinėjamoje teritorijoje dabar reguliuojamos dviem tarpusavyje suderintais

dokumentais:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-164);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 );

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012-09-21 NST Nr.T1-164) ištrauka:

Gretimos Pervalkos gyvenvietės teritorijos priskiriamos neurbanizuojamos (subnatūralios)

rekreacinės teritorijos (R3.1) , ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų

dalys (U2.1) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) kraštovaizdžio tvarkymo zonai,

reglamentinėms zonoms 1b,5,8,9.

1b. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (B)

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto


2014



Kraštovaizdžio tvarkymo zona: neurbanizuojamos (subnatūralios) rekreacinės teritorijos

(R3.1)


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos;

naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių ir įrenginių statyba; naudojimo

pobūdžio turinys – sporto aikštelės, pagalbiniai statiniai.

Saugomos savybės: vizualinis ryšys su marių pakrante.


naudojimas“, žr. taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo Mtn-1 zonoje.

Kit i reikalavimai: 1) išsaugoti bei tarkyti esamus želdynus;2) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

5. Pervalkos centro teritorija


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: ekstensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų

dalys (U2.1)



1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio objektų

sklypas;

3) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis –

rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo turinys – skveras, erdvė šventiniams

renginiams;

4) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (pietinėje tvarkymo

zonos dalyje);

5) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (šiaurinėje tvarkymo zonos

dalyje).




Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai plokščiastogiams

pastatams įrengiami šlaitiniai stogai.

Užstatymo aukštis: neturi viršyti esamo maksimalaus.

8. Gyvenamoji – rekreacinė daugiabučių namų teritorija



dalys (U2.1) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)



1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys –

gyvenamųjų namų sklypai ir savivaldybei priklausančių gyvenamųjų namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis –

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio

objektų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Tvarkymo priemonės: remontas, reglamentuota rekonstrukcija, reglamentuota nauja


2014



statyba, taip pat žr. brėž. 4a taikomas priemones, numatytas užstatymo morfotipo

Mtn-1 zonoje.


Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kit i reikalavimai: pastatų architektūra turi būti priderinta prie susiklosčiusio užstatymo

architektūrinio konteksto.

9. Sporto aikštelių teritorija Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto


(R3.1)


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos;

naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių ir įrenginių statybos; naudojimo

turinys – vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms skirtų įrenginių statyba.

Kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritoriją , kuri yra saugoma teritorija, tai joje nenustatomos kultūros paveldo objektų apsaugos zonų

ribos. Nesiūloma nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, nes NNKP tvarkymo plane

numatyta ir leistina veikla negali fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms

savybėms. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas drausti veiklą, galinčią trukdyti

apžvelgti kultūros paveldo objektą. Tačiau jau dabar yra reglamentuota aplinkinių teritorijų plėtra:

nedidinamas esamas aukštingumas, tankumas, dalyje teritorijų statybinė veikla uždrausta, nes jos

yra kraštovaizdžio draustinių teritorijos.

Taip pat, nesiūloma įtraukti papildomų apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose

teritorijose reikalavimų į nacionalinio parko planavimo dokumentus ar šių teritorijų nuostatas, nes

galimi reikalavimai šioms teritorijoms jau yra integruoti į šių dokumentų tekstus:

Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano (Žin., 2010, Nr. 153-7802 )ištrauka:

Šiuo teisės aktu buvo apibrėžtos Pervalkos urbanistinio draustinio ribos.


2014



Dalis Pervalkos teritorijos ribojasi su urbanizuotomis gyvenvietės teritorijomis, tačiau jų plėtra

(pastatų aukštis, teritorijos tankis, pastatų medžiagos) yra griežtai reglamentuojama- teritorijos

priskiriamos visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonoms – GRe:

9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo

zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo

reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo

uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos

šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos:

9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos,

Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis.

Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio

kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos.

Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki

10 metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano

patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;

1.2.3. Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio ribos ir režimai.

1.2.3.1. Siūlomos vizualinės apsaugos pozonio ribos.


2014



Nežiūrint to, jog Bendruoju planu ir tvarkymo planu nustatytų apribojimų pakanka užtikrinti

kultūros paveldo objektų saugomoje vietovėje apžvelgiamumą, papildomai siūloma nustatyti

apsaugos zoną susidedančią iš vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinančią ne tik vietovės

vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką, artimą saugomo

objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom, konstrukcijom,

suplanavimui, atlikimo technologijom.

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:

Vakarinė – (maždaug 1,29 ha ploto);

Pietinė – (maždaug 0,605 ha ploto) .

1.2.3.2.Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio režimai

Šiuo metu vizualinės apsaugos pozonio režimai nustatyti dviem galiojančiais dokumentais:

• Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintu

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164);

• Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (patvirtintu 2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702).

Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos

pozonį patenka:

Vakarinė – (maždaug 1,29 ha ploto)

Pietinė – (maždaug 0,60 ha ploto)


2014



Šiame pozonyje reglamentuojami statinių

aukštis, užstatymo tankumas, pastatų formos,

medžiagiškumas, stogų konstrukcijos,

užstatymo morfologinis tipas.

Vakarinio vizualinės apsaugos pozonio režimai

susideda iš teritorijos pažymėtos 5 numeriu.

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai

susideda iš teritorijos pažymėtos 1a,1b numeriu

1.2.3.2.1.Siūlomas šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimas

5. Pervalkos centro teritorija



dalys (U2.1)




Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai plokščiastogiams

pastatams įrengiami šlaitiniai stogai.

Užstatymo aukštis: neturi viršyti esamo maksimalaus.

1.2.3.2.2.Siūlomas pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimas

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai:

1a. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (A)



Pagrindinė žemės naudojimo paskirt is: kitos paskirties žemė

Saugomi elementai ir savybės: žr. brėž. 4a ir 2 tomo 2.4.2 poskyrį „Kultūros paveldo


2014



apsauga ir naudojimas“.


naudojimas“, žr. taikomos priemonės, numatytos užstatymo morfotipų Mtp-3 ir Mtž2

zonose.



turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo kultūrologiniai tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai rekonstrukcijos metu

įrengiamos mansardinės patalpos.

Užstatymo aukštis: esamiems pastatams paliekamas esamas; rekonstruojamiems – iki 8,5,

kuriems konkretus aukštis nustatomas rekonstrukcijos projekte parenkant

charakteringus saugomai aplinkai pastatų tūrius, jų dalių proporcijas, taip pat stogų

nuolydžius.



1b. Gyvenamoji – rekreacinė zona prie Pervalkos kapinių (B)



(R3.1)

Saugomos savybės: vizualinis ryšys su marių pakrante.



Kiti reikalavimai: 1) išsaugoti bei tarkyti esamus želdynus;2) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį

patenka:

Vakarinio ir pietinio

vizualinės apsaugos

pozonio režimai susideda

iš GRe ir GEr ženklais

pažymėtų teritorijų .

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungiant juos į bendrus reikalavimus

statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai.


2014



Esamos vietovės teritorijos ribos

Projektuojamos vietovės teritorijos ir apsaugos zonos (vizualinio pozonio) ribos

2.TVARKYMO PLANO SPRENDINIŲ (PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI IR

KONKREČIŲ TVARKYMO PRIEMONIŲ SISTEMA) KONCEPCIJOS PROJEKTAI

2.2.1.Teisinės paveldosaugos reikalavimų nustatymo prielaidos

Saugomų teritorijų įstatymo aktualios redakcijos (Žin., 2012, Nr. 53-2642) :

4 skirsn. 12 straipsnis 2.1.punktas apibrėžia: „nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam

kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir

tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti

steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;

13.straipsnis reglamentuoja veikas valstybiniuose parkuose: 2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems

kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose

draudžiama: 1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų

žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius

inžinerinius tinklus, keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti


2014



istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei

kitų saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) vertės požymius;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į

žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių

plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti

buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens

telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo

objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones

miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo

planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose,

kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės

briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius

istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose

parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės

aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų

architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir

šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose

regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti

reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų

bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų

(planavimo schemų) sprendiniams. 5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus

kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos

elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų

ir objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 13 straipsnis. Saugojimo režimai

1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos

paskirties ir tausojamo naudojimo.

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų

galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius

duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems

taikomas rezervinis režimas, sąrašą tvirtina kultūros ministras.

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu

ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo

objekto vertingąsias savybes.

4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga

parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o

valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato

institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti

nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijų planavimas

5.Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant

bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai

specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja


2014



žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės

apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.

2.2.2.Paveldotvarkos saugojimo režimų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų

savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi

skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos

darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro

dokumentuose.

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios

lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis

leistinas žemės sklypo užstatymo

tankumas 3 4

leistinas žemės sklypo užstatymo

intensyvumas

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams

papildomi veiklos apribojimai e f tvarkoma pagal galiojančius planavimo

dokumentus

1 - Saugojimo režimas:

A – autentiškos paskirties,

T – tausojamo naudojimo;

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,

„8“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki

kraigo (metrais), (auštų skaičius);

TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,

kurią galima užstatyti:

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;

0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo

tankumas;


4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su

sklypo plotu:

e- esamas teritorijos užstatymo intensyvumas nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;



2014



0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo

intensyvumas;


a - reikalavimai saugomiems pastatams arba statiniams

b - reikalavimai kitiems pastatams;

c - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai

architektūrai));

d - reikalavimai žemės darbams;

e - papildomi veiklos apribojimai;

f - teritorija tvarkoma pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Jei yra rengiami

teritorijos planavimo dokumentai, būtina tikslinti jų planavimo sąlygas, atsižvelgiant į

Specialiojo plano sprendinius.

Prie raidžių a, b, c, d, e, f prirašomas indeksas rodo kokios grupės reikalavimai yra privalomi

teritorijos ir jos saugomų objektų bei kitų statinių tvarkymui.

Konkretus paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemonės įdėti prie atskirų koncepcijų

variantų.

Saugojimo režimai

A Autentiškos paskirties režimas:

A1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

A2 Struktūros, susidariusios po 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

T Tausojamo naudojimo režimas :

T1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų restauravimas, pritaikymas.

T2 Mišrios struktūros restauravimas, pritaikymas.

T3 Esamos struktūros keitimas, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų bei vilų morfotipo vystymas).

T4 Buvusios struktūros pagal turimą ikonografinę medžiagą atkūrimas.

V Viešosios erdvės:

V1 Viešųjų erdvių – aikščių, želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir

kraštotvarkos darbus.

V2 Miškų ir kapinių tvarkymas, atliekant kraštotvarkos darbus.

V3 Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas.

V4 Sporto objektų įrengimas ir tvarkymas ir pertvarkymas.

G Gatvės:

G1 Istoriškai susiformavusio gatvių tinklo restauravimas ir tvarkymas.

G2 Istoriškai susiformavusių pėsčiųjų praėjimų restauravimas ir tvarkymas.

AZ Vizualinės apsaugos pozonio- greta saugomos vietovės esančių teritorijų užstatymo aukščio ir

tankio reguliavimas ir tvarkymas.

Buvo parengta keturi tvarkymo plano variantai, siūlantys vietovės vertingųjų savybių išsaugojimui

taikyti skirtingus saugojimo režimus bei jų taikymo variantus :


2014



2013 06 27 gautas KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimas (13.2-KL)2Kl-

1403SP) koncepcijos variantui Nr.3.


2014



IV. SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIAI

1.VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PLANAS

Sprendinių stadijoje detalizuojami Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos

Klaipėdos teritorinio padalinio patvirtinti Pervalkos gyvenvietės koncepcijos Nr.3 sprendiniai

(raštas 2013 06 27 NR.(13.2.-kl)2kl-1403).

Detalizuojamų vertybės teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano (schemos) sprendiniai:

Schema Pavadinimas Plotas

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos

gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2068,

buvęs kodas U11) teritorija

10,16 ha



buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių teritorija

1,97 ha



buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos polonio teritorija

1,36 ha



buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonio teritorija

0,61 ha

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas ir jų aprašas

Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos

ir teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase

(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės

teritorija apima 10,39 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo

zonų ribų plane ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ).

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus

daiktinės teisės objektus.

Patikslintos vietovės teritorijos plotas 10,16 ha.

Suvestinė (palyginamoji) teritorijų plotų lentelė

Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros

vertybių registro apskaitos

duomenis (ha)

Projektuojamas

plotas (ha)

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės

– Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 2068, buvęs

kodas U11) teritorijos plotas

10,39

10,16


2014



Pervalkos gyvenvietės vertybės teritorijos ribos:

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. teritorijos ribos: pietryčių pusėje

sutapdinta su marių kranto linija, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 13 pietryčių riba, apima molą,

sutapdinta su marių kranto linija; pietvakarių pusėje sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 29e

pitvakarių riba; šiaurės vakarų pusėje sujungta su riba sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės

vakarų riba, apima kapinių Pervalkos g. 44t teritoriją, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 44 šiaurės

vakarų riba, sujungta su riba sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 42 šiaurės vakarų riba, apima

šiaurinius Pervalkos g. 38 pastatus, sujungta su riba sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės

vakarų riba, sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 12 pietryčių riba, sutapdinta su sklypo Pervalkos g.

10 pietvakarių ir šiaurės vakarų ribomis, sujungta su riba sutapdinta su sklypų Pervalkos g. 8c, 6b,

6c, 4 ir 2 šiaurės vakarų ribomis; šiaurės rytų pusėje sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 2 šiaurės rytų

riba, sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės rytų riba, sujungta su riba sutapdinta su marių

kranto linija apimant sklypą Pervalkos g. 1.

1.2. Vertybės apsaugos zonos ir pozonių ribų nustatymas bei jų aprašas

1.2.1. Vertybės apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis

Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nenustatomas.

1.2.2. Vertybės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis

Nustatoma apsaugos zona susidedanti iš vizualinės apsaugos režimo pozonio, užtikrinanti ne

tik vietovės vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, tausojančią paveldo objekto aplinką,

artimą saugomo objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, panaudotoms medžiagom,

konstrukcijom, suplanavimui, atlikimo technologijom.

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:

Vakarinė – (maždaug 1,36 ha ploto);

Pietinė – (maždaug 0,61 ha ploto) .

Pervalkos gyvenvietės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijos susideda iš

dviejų atskirų vietovės fragmentų. Vizualinės apsaugos pozonio ribos:


Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. vizualinės apsaugos pozonio Nr.

33 ribos: šiaurės rytų ir pietryčių pusėse sutapdinta su sklypo Pervalkos g. 12 šiaurės rytų ir

pietryčių ribomis, sutapdinta su Pervalkos gatvės sklypo šiaurės vakarų riba; pietvakarių pusėje yra

greta šiaurinių Pervalkos g. 38 pastatų; šiaurės vakarų pusėje sujungta su riba sutapdinta su sklypo

Pervalkos g. 12 šiaurės vakarų riba.

Vakarinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 1,36 ha.


Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. vizualinės apsaugos pozonio Nr.

34 ribos: sutapdintos su sklypo Pervalkos g. 31 ribomis.

Pietinės dalies vizualinės apsaugos pozonio teritorijos plotas 0,61 ha.

Suvestinė (palyginamoji) apsaugos zonų plotų lentelė

Pavadinimas Esamas plotas pagal kultūros Projektuojamas


2014



vertybių registro apskaitos

duomenis (ha)

plotas (ha)

Vakarinės dalies vizualinės apsaugos

pozonio teritorijos plotas - 1,36

Pietinės dalies vizualinės apsaugos

pozonio teritorijos plotas - 0,61

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės

– Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 2068, buvęs

kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių

teritorijos plotas

-

1,97

Projektuojami nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas

Kultūros vertybių registre 2068, buvęs kodas U11) Neringos m. teritorijos ir apsaugos zonų plotai:

Pavadinimas Esamas plotas

pagal kultūros

vertybių registro

apskaitos

duomenis (ha)

Projektuojamas

plotas (ha)


gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2068, buvęs kodas U11) teritorijos plotas

10,39

10,16


gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2068, buvęs kodas U11) vizualinės apsaugos pozonių

teritorijos plotas

-

1,97

Aiškinamąjį raštą parengė Irena Kliobavičiūtė

(NKVA ekspertė

Nr. 1377)


2014



2. TVARKYMO PLANO SPRENDINIAI

2.1. Tvarkymo plano sprendinių detalizavimas

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų

savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi

skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos

darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro

dokumentuose.

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios

lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis

leistinas žemės sklypo ar jo dalies

užstatymo tankumas 3 4

leistinas žemės sklypo ar jo dalies

užstatymo intensyvumas

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d rekomendacijos prioritetiniam teritorijų

naudojimui

1 - Saugojimo režimų detalizavimas:

Urbanistinės struktūros

saugojimo režimai

Prioritetinės tvarkybos

ir tvarkomųjų statybos

kryptys, tikslai

Leistinų tvarkybos ir tvarkomųjų

statybos darbų rūšys

A Autentiškos paskirties režimas:

Saugojimo tikslai-susiklosčiusios urbanistinės struktūros autentiškumo požymių -

kultūros paveldo vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai

susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas

medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką- išsaugojimas.

Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos

reglamentuose. Tvarkomieji statybos darbai, kaip apibrėžta statybos įstatyme, atliekami

laikantis STR reikalavimų.

A1 Urbanistinės

struktūros,

susidariusios iki pokario

metų (iki~1944

metų),

konservavimas,

restauravimas.

Saugojimo tikslas -

įtvirtinti visus išlikusius

struktūros autentiškumo

(medžiaga, forma,

atlikimo

technika, laiko ženklai)

požymius, garantuoti

apsaugą nuo tolesnio

irimo ir galimų

pakeitimų, išsaugoti

vertingąsias savybes,

išryškinant bei

atskleidžiant išlikusios

dalies

kultūrinę vertę.

Naudojimo tikslai-

išsaugoti vertingąsias

savybes jas naudojant

pirminiu ar istoriškai

1. Taikomieji moksliniai tyrimai.

2. Konservavimo darbai.

3. Restauravimo darbai.

4. Remonto darbai.

5. Prieš avariniai darbai (avarijos

grėsmės pašalinimo darbai).

6. Pritaikymo veikla - ekspozicinių

priemonių ir inžinerinių tinklų

rekonstravimas ir naujų sistemų

įrengimas, minimaliai keičiant

vertingąsias savybes

7. Visi tvarkybos ir tvarkomieji

statybos darbai vykdomi nepažeidžiant

Vertinimo tarybos aktu nustatytų

saugomos gyvenvietės vertingųjų

savybių.

8.Galimi vertingųjų savybių keitimo

darbai -maksimaliai išsaugant

autentiškumą.


2014



susiklosčiusiu būdu,

kuris užtikrintų jų

priežiūrą ir geriau nei

kitoks naudojimas

atskleistų saugomo

objekto vertingąsias

savybes.

9. Užkonservavimas

Prioritetiniais tvarkybos darbais

laikytini tyrimai, konservavimas,

remontas.

Visi tvarkybos darbai vykdomi pagal

reikalavimus įteisintus paveldo

tvarkybos reglamentuose. Tvarkomieji

statybos vykdomi pagal STR

reikalavimus.

A2

Urbanistinės

struktūros,

susidariusios pokario metais

(po ~ 1944

metų),

konservavimas,

restauravimas.

Tikslas – išsaugoti

susiklosčiusios

originalios struktūros

autentiškumo (medžiaga,

forma, atlikimo technika,

laiko ženklai) požymius,

minimizuoti pritaikymo

sukeltų pakeitimų dydį,


savybes, išryškinant bei

atskleidžiant išlikusios

autentiškos urbanistinės

struktūros dalies

kultūrinę vertę.

Naudojimo tikslai-


savybes jas naudojant

pirminiu būdu, kuris

užtikrintų jų priežiūrą ir

geriau nei kitoks

naudojimas atskleistų

saugomo objekto

vertingąsias savybes.

1. Taikomieji moksliniai t yrimai.



4. Remonto darbai.



5. Pritaikymo veikla - inžinerinių tinklų








savybių.

8.Galimi vertingųjų savybių keitimo


autentiškumą.

9. Užkonservavimas

Prioritetiniu tvarkybos darbu

laikytinas remontas.

T Tausojamo naudojimo režimas :

Taikomas urbanistinės struktūros fragmentams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį

naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios

savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. Visi tvarkybos ir tvarkomieji

statybos darbai vykdomi pagal reikalavimus įteisintus paveldo tvarkybos

reglamentuose.

T1 Urbanistinės

struktūros,

susidariusios iki pokario metų

(iki~1944 metų),

restauravimas,

pritaikymas.

Tikslas – išsaugoti


išryškinti, atskleisti

išlikusios urbanistinės

struktūros dalies

kultūrinę vertę.





4. Remonto darbai.


6. Dalinis urbanistinės struktūros

atkūrimas (išskirtiniais atvejais, kai yra

tyrimais pagrįsti ir priimtas politinis

sprendimas).



2014




8. Užkonservavimas

9. Pritaikymo veikla - inžinerinių

tinklų rekonstravimas ir naujų sistemų


vertingąsias savybes .

10. Galimas reglamentuotas nevertingų

užstatymo struktūros elementų

atnaujinimas, nepažeidžiant

susiklosčiusių planinės ir erdvinės

struktūros bruožų.





savybių.

11. Galimi vertingųjų savybių keitimo


autentiškumą.

12.Užkonservavimas

T2 Mišrios

urbanistinės

struktūros

restauravimas,

pritaikymas.

Tikslas - išsaugoti


išryškinti, atskleisti

išlikusios dalies kultūrinę

vertę, grąžinti prarastas

fizines-technines

savybes, išryškinti bei

atskleisti kultūrinę

vertę tuo pačiu pritaikant

nūdienos poreikiams.





5. Remonto darbai.


7. Atkūrimo darbai.

8. Pritaikymas – inžinerinių tinklų


įrengimas, vidinis patalpų

perplanavimas, pritaikymas nūdienos

reikmėms, minimaliai keičiant


9. Užkonservavimas

10. Galimas reglamentuotas nevertingų

užstatymo struktūros elementų

atnaujinimas, keitimas nepažeidžiant

susiklosčiusių planinės ir erdvinės

struktūros bruožų.





savybių.

12. Galimi vertingųjų savybių keitimo


autentiškumą.

13.Užkonservavimas

T3 Reglamentuota urbanistinės struktūros kaita, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų


2014



bei vilų morfologinio tipo vystymas).

T3.1. Esamos

urbanistinės

struktūros

reglamentuotas

keitimas, naujos

urbanistinės

struktūros

kūrimas vystant

vilų užstatymo

morfologinį tipą

Tikslas - reglamentuota

užstatymo struktūros

kaita, siekiant atkurti

sunaikintą urbanistinę -

erdvinę struktūrą arba

pratęsti saugomai

gyvenvietei būdingus

erdvių formavimo

principus, galima

vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

nutarimais, kitais teisės

aktais bei patvirtintais ir

galiojančiais teritorijų

planavimo dokumentais.

Teritorijos dalyse, kurių užstatymo

struktūra praradusi autentiškumo

požymius, galimi

tvarkomieji statybos darbai (statybos ar

griovimo darbai, kaip apibrėžta

Statybos įstatyme, reglamentuota naujų

statinių statyba (konversija), laikantis

teritorijos užstatymo vientisumo

(morfologijos bruožų)). Galimas

buvusios urbanistinės struktūros

imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus

tvarkomuosius paveldosaugos, statybos

ir kraštotvarkos darbus.

T3.2. Esamos

urbanistinės

struktūros

reglamentuotas

keitimas, naujos

urbanistinės

struktūros

kūrimas vystant

žvejų sodybų

užstatymo

morfologinį tipą

Tikslas - reglamentuota

užstatymo struktūros

kaita, siekiant atkurti

sunaikintą urbanistinę -

erdvinę struktūrą arba

pratęsti saugomai

gyvenvietei būdingus

erdvių formavimo

principus, galima

vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

nutarimais, kitais teisės

aktais bei patvirtintais ir

galiojančiais teritorijų

planavimo dokumentais.

Teritorijos dalyse, kurių užstatymo

struktūra praradusi autentiškumo

požymius, galimi

tvarkomieji statybos darbai (statybos ar

griovimo darbai, kaip apibrėžta

Statybos įstatyme, reglamentuota naujų

statinių statyba (konversija), laikantis

teritorijos užstatymo vientisumo

(morfologijos bruožų)). Galimas

buvusios urbanistinės struktūros

imitavimas, atliekant tyrimais pagrįstus



T4 Buvusios

urbanistinės

struktūros pagal

turimą

ikonografinę

medžiagą

atkūrimas.

Tikslas- atkurti prarastas

gyvenvietės urbanistinės

struktūros vertybes.

Galimas buvusios urbanistinės

struktūros atkūrimas, atliekant tyrimais

pagrįstus


ir kraštotvarkos darbus. Atkūrimas

atliekamas tik remiantis išlikusiais

autentiškumo požymiais, neginčijamais

mokslo

faktais ir dokumentais, tiksliai

fiksuojančiais vertybių prarastąsias

dalis.

Atkūrimas atliekamas vadovaujantis

priimtais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimais, kitais

teisės aktais bei patvirtintais ir

galiojančiais teritorijų planavimo

dokumentais.

V Viešųjų erdvių – aikščių, skverų, miškų, kapinių. krantinių, sporto aikštelių


2014



tvarkymo režimai:

V1 Viešųjų erdvių – aikščių, skverų, miškingų želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius

paveldosaugos ir kraštotvarkos darbus.

V1.1. Aikščių

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus.

Tikslas- tvarkyti atviras

viešąsias erdves – aikštes

- gyvenvietės

urbanistinės struktūros

vertybes .

Aikščių, kaip atvirų erdvių tvarkymas,

atliekant tyrimais pagrįstus

tvarkomuosius paveldosaugos ir


Prioritetiniai grindinių tvarkymo darbai.

Naudotinos natūralios medžiagos:

medis, metalas, akmuo. Dangos -

akmens trinkelių, gruntinės, galimas

fragmentinis medžio dangų

panaudojimas.

Galimas atskiro (individualaus)

apšvietimo įrengimas

Minimalūs želdinimo darbai.

V1.2. Skverų

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus

Tikslas- tvarkyti

želdynus- gyvenvietės


vertybes .

Želdynų tvarkymas, tyrimais pagrįstus

atliekant tvarkomuosius paveldosaugos


Prioritetiniai želdinių ir grindinių

tvarkymo darbai. Medžių ir krūmų

kirtimai atliekami pagal atskirą

projektą. Želdinimui naudotinos kuršių

nerijai būdingos medžių rūšys. Skverų

funkcinei įrangai naudotinos natūralios

medžiagos: medis, metalas, akmuo.

Dangos - akmens trinkelių, gruntinės,

galimas fragmentinis medžio dangų

panaudojimas.

Galimi atskiro (individualaus)

apšvietimo įrengimas, rekreacinės

infrastruktūros įrengimo darbai.

V1.3. Urbanizuotų

miškingų želdynų

tvarkymas,

atliekant

tvarkomuosius

paveldosaugos ir

kraštotvarkos

darbus

Tikslas- tvarkyti

želdynus- gyvenvietės


vertybes .

Želdynų tvarkymas, tyrimais pagrįstus



Prioritetiniai želdinių tvarkymo darbai.

Medžių ir krūmų kirtimai atliekami

pagal atskirą projektą. Želdinimui

naudotinos kuršių nerijai būdingos

medžių rūšys.

Minimalūs rekreacinės infrastruktūros

darbai.

V2 Miškų ir kapinių

tvarkymas,

atliekant

kraštotvarkos

darbus.

Tikslas – tvarkyti miškus

ir kapines - gyvenvietės


vertybes .

Miškų ir kapinių , įeinančių į vertybės

teritoriją tvarkymas, atliekant


V3 Krantinių

tvarkymas ir

Tikslas – tvarkyti

krantines- gyvenvietės

Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas,



2014



pertvarkymas. urbanistinės struktūros

vertybes .


Galimas krantinių istorinių vertingųjų

savybių (vaizdo) grąžinimas,

pertvarkant teritoriją artimai istoriniam

vaizdui.

Krantinių funkcinei įrangai naudotinos

natūralios medžiagos: medis, metalas,

akmuo. Dangos - akmens trinkelių,

gruntinės, galimas fragmentinis medžio

dangų panaudojimas.

V4 Sporto objektų

įrengimas ir

tvarkymas ir

pertvarkymas.

Tikslas – šiuolaikinės

sporto infrastruktūros

formavimas ir tvarkymas

, išlaikant gyvenvietės



Galimas urbanistinės struktūros

pritaikymas, atliekant kraštotvarkos

darbus, minimaliai keičiant vertingąsias

savybes. Sporto objektų funkcinei

įrangai naudotinos natūralios

medžiagos: medis, metalas, akmuo.

Dangos - akmens trinkelių, gruntinės,

galimas fragmentinis medžio dangų

panaudojimas. Galimi apšvietimo ir

rekreacinės infrastruktūros elementų

įrengimas.

V5 Uostų ir

prieplaukų

įrengimas,

tvarkymas ir

pertvarkymas.

Tikslas – tvarkyti uostus

ir prieplaukas -

gyvenvietės urbanistinės

struktūros vertybes .

Galimas uostų ir prieplaukų įrengimas,

pritaikymas , minimaliai keičiant

vertingąsias urbanistinės struktūros

savybes, atliekant kraštotvarkos darbus.

Galimas istoriškai susiformavusio (iki

1940 m.) uostų ir prieplaukų

restauravimas ir tvarkymas, atliekant

tyrimais pagrįstus tvarkomuosius

paveldosaugos darbus. Galimas buvusių

molų atkūrimas.

Uostų objektų funkcinei įrangai

naudotinos natūralios medžiagos:

medis, metalas, akmuo. Dangos -

akmens trinkelių, gruntinės, galimas

fragmentinis medžio dangų

panaudojimas. Galimi apšvietimo ir

rekreacinės infrastruktūros elementų

įrengimas.

G Gatvės:

G1 Istoriškai

susiformavusio

gatvių tinklo

restauravimas ir

tvarkymas.

Tikslas - grąžinti

prarastas vertingąsias

savybes, išryškinti bei

atskleisti kultūrinę

vertę, pritaikant nūdienos

poreikiams.


1940 m.) gatvių

tinklo restauravimas ir tvarkymas,


tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Galimas istorinio gatvių želdinimo tipo

atkūrimas.

Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų

fragmentiškas atkūrimas.


2014



G2 Istoriškai

susiformavę

pėsčiųjų

praėjimai (dalis

senųjų funkcinių

ir rekreacinių

takų).

Tikslas – išlaikyti

istorinius funkcinius

rekreacinius ryšius,

pritaikant nūdienos

poreikiams.


1940 m.) gatvių

tinklo restauravimas ir tvarkymas,


tvarkomuosius paveldosaugos ir

statybos darbus.

Prioritetinis buvusių gatvių dangų tipų

fragmentiškas atkūrimas.

AZ Apsaugos zonos:

AZ Artimiausios

vietovės aplinkos

-vizualinės

apsaugos pozonio

užstatymo

struktūrų

reguliavimas.

Tikslas - užtikrinti

vietovės vertingųjų

savybių apžvelgiamumą,

darnią, tausojančią

paveldo objekto aplinką,

artimą saugomo objekto

savitam fiziniam

pavidalui , jo formai,

panaudotoms

medžiagom,

konstrukcijom,

suplanavimui, atlikimo

technologijom.

Galimas greta saugomos vietovės

esančių teritorijų užstatymo aukščio ir

tankio reguliavimas ir tvarkymas.

Pastaba: Konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, esančio saugomos vietovės teritorijoje, paveldosaugos

reikalavimai nustatomi apsaugos reglamentu.

Dokumente naudojami terminai, privalomų procedūrų aprašymai:

1. TPĮ (Žin., 2012, Nr. 63-3172):

Specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo

lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar)

apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.

Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo,

naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.

Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo

prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų,

gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir

juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai

pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo

reikmių ir sąlygų.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių

sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių,

infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.

18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas: 7.

Tarpvalstybinius pasienio teritorijų plėtros planavimo projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Į

UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytų teritorijų specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo planus tvirtina

Vyriausybė.

2.NKPAĮ (Žin., 2013, Nr. 111-5489);

Apsaugos reglamentas – dokumentas, kuriuo nustatomi konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo

teritorijos, apsaugos zonos ar tokių objektų tipo paveldosaugos reikalavimai.

Apsaugos zonos – greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės

sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar

vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.

Ardomieji tyrimai – fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiami objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar

galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.


2014



Atkūrimas – neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias

vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai

pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai.

Avarijos grėsmės pašalinimas – priežasčių, galinčių sukelti staigią kultūros paveldo objekto griūtį ar kitokį praradimą,

panaikinimas, minimaliai keičiant vertingąsias savybes, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir


Autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai

susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą–formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas,

suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką.

Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar

vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes,

naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu

(paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes.

Konservavimas – kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikio

sustabdymas ir autentiškumo požymių sutvirtinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos


Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis.

Kultūros paminklai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios

etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip

nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys

statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri

daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

Kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar

kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su

statinio vertingųjų savybių keitimu. Kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo,

pritaikymo ar atkūrimo darbai.

Kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis,

monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.

Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme

su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.

Laikinasis apsaugos reglamentas (specialieji paveldosaugos reikalavimai) – dokumentas, kuriuo pagal Statybos

įstatymą nustatomi konkrečios nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio

arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio statinio specialieji paveldosaugos

reikalavimai.

Nekilnojamasis kultūros paveldas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos

ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su

užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.

Nekilnojamoji kultūros vertybė – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių,

visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė

priklauso.

Nekilnojamosios kultūros vertybės tyrimas – išlikusių, pakitusių ar prarastų vertingųjų savybių, nekilnojamosios

kultūros vertybės istorinę raidą patvirtinančių faktų nustatymas, apibendrinimas ir dokumentavimas.

Paveldo tvarkybos reglamentai – privalomųjų tvarkybos norminių dokumentų, nustatančių darbų planavimo,

projektavimo, vykdymo ir su tvarkyba susijusių procedūrų atlikimo taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius

autentiškumo išsaugojimą, sistemos dalis.

Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos

ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms

savybėms apsaugoti.

Paveldotvarka – paveldosaugos norminių teisės aktų sistemos kūrimas, institucijų formavimas ir jų veiklos

organizavimas, paveldosaugos programų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tvarkybos administravimas, stebėsena.

Pradinė apsauga – šiame įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros

paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos

reikalavimai.

Priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems

nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.


2014



Pritaikymas – kultūros paveldo objekto ar jo sudedamųjų dalių pertvarkymas naudoti, suderinant valdytojo ir

visuomenės poreikius, minimaliai keičiant vertingąsias savybes ir sudarant galimybes atkurti būklę, buvusią iki šių

pakeitimų, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Restauravimas – visų išlikusių kultūros paveldo objekto autentiškų dalių ar elementų konservavimas, atskirų

neišlikusių elementų ar dalių atkūrimas, nekilnojamosios kultūros vertybės požymių išsaugojimas, atskleidimas ir

išryškinimas atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.

Saugoma vietovė – kultūros paveldo vietovė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskelbta saugoma ir kuriai taikomi

paveldosaugos reikalavimai arba kurios apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas istorinis

nacionalinis parkas, istorinis regioninis parkas, kultūrinis rezervatas ar kultūrinis draustinis.

Saugomas objektas – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros

paminklu.

Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams

praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos

grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.

Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias

autentiškumo išsaugojimą.

Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros

paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Užkonservavimas – avarijos grėsmės pašalinimas ir kiti veiksmai, reikalingi kultūros paveldo statinio vertingosioms

savybėms išsaugoti, kai laikinai sustabdomi jo tvarkybos darbai ar nustojama juo naudotis.

Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu,

estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Vertingųjų savybių keitimas – tvarkybos darbai, veikiantys vertingąsias savybes (avarijos grėsmės pašalinimas,

konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas), taip parenkami ir atliekami pagal šio įstatymo nustatytus

reikalavimus, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir kultūros paveldo objektas ar vietovė būtų tinkami

naudoti.

11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

1. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo

objekto neatsiejama.

2. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų

duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis

nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose

dokumentuose.

4. Povandeninio paveldo objektų bei vietovių teritorijos ir miškuose esančių kultūros paveldo objektų teritorijos

apibūdinamos, nustatomos, įteisinamos kaip civilinės teisės objektai ir įregistruojamos Kultūros vertybių registre šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Konservacinė (saugojimo) paskirtis nustatoma saugomo objekto teritorijoje esantiems sklypams ar jų dalims, kurie

yra daiktinės teisės objektai.

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši

zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su

ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų

teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto

vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio

esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų

teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

13 straipsnis. Saugojimo režimai

1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos paskirties ir

tausojamo naudojimo.

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų galima

juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis galinti

sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas rezervinis režimas,

sąrašą tvirtina kultūros ministras.

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai

susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo objekto vertingąsias

savybes.


2014



4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga parinkti tokį

naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų

suinteresuotas jį prižiūrėti.

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato institucija,

paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti nustatoma ne kaip

pagrindinė, o kaip papildoma.

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas

1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal

kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais

nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo

nuostatomis.

2. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose

plėtojama:

2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų

planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali

būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams.

3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas,

kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos

apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos.

5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose

nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo

dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės

darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos

medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros

ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse

nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos

teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarka.

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:

(pastatų aukštų skaičius ar maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti)

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos

esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,

e+%- galimas pastatų aukščio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,

„8,5“- (ar kitas skaičius), (1a+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki

kraigo (metrais), (auštų skaičius+ mansarda);

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,

kurią galima užstatyti:

(pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu)

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine

dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės

sklypo plotu.

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,

e+%- galimas teritorijos užstatymo tankio padidinimas iki nurodyto dydžio procentais


- – neužstatoma teritorija

4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su

sklypo plotu:

(visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu)

- – nereglamentuojamas.

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant

cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

„a“ – reikalavimai kultūros paveldo statiniams (kultūros paveldo bei vertingųjų savybių turintiems objektams).

a – teritorijoje nėra kultūros paveldo objektų - pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių

objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės;


2014



Visi tvarkybos ir tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos

akte.

Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.

a1- teritorijoje yra kultūros paveldo objektų – pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių

objektų, registruotų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų

dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie

turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar

gali jais būti.

Dalis objektų yra saugomi objektai – kultūros paveldo objektai, šio įstatymo nustatyta tvarka

paskelbti saugomu objektu ar kultūros paminklu.

a2 – teritorijoje yra vertingųjų savybių požymių turinčių objektų.

Dalis objektų yra siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Prieš atliekant juose tvarkybos ir

tvarkomuosius statybos darbus būtina nustatyti konkretaus objekto kultūros vertybių reikšmingumą, jo vertingąsias

savybes, apibrėžti teritorijos ribas.

Pastaba:

- pastatai, dėl kurių kultūrinės vertės apsisprendžia valstybė arba savivaldybės registruojami į Nekilnojamųjų

kultūros vertybių registre bus tvarkomi kaip a1.

- pastatai , kurie nebus traukiami į kultūros vertybių registrą , gavus raštišką KPD sutikimą, tvarkomi kaip

vietovės vertingosios savybės .

„b“ - reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams;

b – teritorijoje nėra kitų pastatų ar statinių.

Visi tvarkomieji statybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų vertinimo tarybos akte.

b1 - Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:

- taikomieji ir ardomieji tyrimai;

- avarinės grėsmės pašalinimo ir griovimo darbai.

b2 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


Leistini remonto darbai, išskyrus kapitalinį remontą.

b3 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


- leistini visų rūšių (įskaitant kapitalinį remonto) bei rekonstrukcijos darbai.

Kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos kryptys ir dydžiai apibrėžiami šiuo dokumentu:

- visų rūšių remonto darbai;

- rekonstravimas, pagal morfologinį užstatymo tipą ir leidžiamus parametrus, principą bei architektūrinę išraišką;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;

- urbanistinės struktūros atkūrimas pagal tyrimų duomenis.

b3.1. – kapitalinio remonto ir dalinės rekonstrukcijos darbai atliekami pastato viduje iš esmės nekeičiant esamo pastato

tūrio: pastato dydžio, stogų formos ir pan..

- galima nesudėtingų statinių statyba – sunaikinto užstatymo atkūrimas, pagrįstas tyrimų duomenimis, naudojant

tradicines eksterjero apdailos medžiagas pagal istorinius analogus, būdingą šiai teritorijai architektūrinę išraišką;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas.

- galimi apšiltinimo darbai nekeičiant apdailos tipo , medžiagų, naudojimo būdo.

- gaminiai (durys, langai ir. kt) keičiami analogiškais, nekeičiamas pirminis gaminių varstymo būdas.

-palėpės papildomai šviečiamos plokštuminiais stoglangiais nekeičiant stogų nuolydžių.

- sklype esant galimybei didinti užstatymo tankį, galima įrengti naujus priebučius ir verandas.

-tūrio pakeitimai galimi vadovaujantis istorine medžiaga ir tyrimais, įrodant atkuriamų detalių

autentiškumą.

b3.2. – kapitalinio remonto darbai atliekami pastato viduje (kaip b3.1.) ir išorėje, nekeičiant valdos

užstatymo morfologinio tipo.

-galimi pastato rekonstrukcijos darbai, pastato vaizdo keitimas: langų, durų angų vietos, stogo

formos, apdailos medžiagų, tipų keitimas artėjant prie pasirinkto užstatymo morfologinio tipo.

b4- Teritorijoje galima reglamentuota naujų statinių statyba, laikantis teritorijos užstatymo

vientisumo (morfologijos bruožų) išsaugojimo principo.

– Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:


- naujų statinių statyba pagal morfotipą ir leidžiamus parametrus;

- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas

Pastaba:


2014



-leistini b3.1. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų

aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b3.2 arba b4.

-leistini b3.2. darbai pagal atliktų tyrimų išvadas (tik tais atvejais kai tyrimai numatyti konkrečios teritorijos pastatų

aukščio ir tankio lentelėse), gavus KPD Klaipėdos teritorinio padalinio sutikimą gali būti keičiami į b4.

„c“ - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai

architektūrai)).

Pagrindiniai principai:

- leidžiami taikomieji ir ardomieji tyrimai;

- saugomi sodų bei daržų autentiškumo požymiai;

- sklypas tvarkomas nepažeidžiant susiklosčiusių šioje teritorijoje apželdinimo principų;

- atsodinami sunykę vertingi želdynai ir jų sistemos;

- leidžiami tvarkomieji paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbai;

Būtinas periodiškas marių pakrančių valymas nuo menkaverčių želdinių bei žolės pjovimas. Pagal nustatytą tvarką

būtinas periodiškas savaiminių medžių šalinimas panoramų apžvalgos vietose.

c1 – teritorijoje galima mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių : prekybos kioskų statyba.

Atskirai reglamentuojamas jų dydis, užstatymo tankis. Rekomenduojama naudoti natūralias

statinių medžiagas: medį, stiklą, akmenį, keramiką (klinkerį). Vengti Kuršių nerijai nebūdingų

ryškių spalvų.

c2 – teritorijoje galima uosto įrangos statyba ir eksploatacija. rekomenduojama naudoti

natūralias medžiagas: akmenį, stiklą, betoną, metalus, medį.

c3 – teritorijoje (įlankos akvatorijoje) būtina ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu

esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus ir surinkti

informaciją apie išlikusias, pakitusias ar prarastas tiriamo objekto archeologinio ar

povandeninio pobūdžio vertingąsias savybes, nustatyti tiriamo objekto istorinę raidą

patvirtinančius faktus, juos apibendrinti ir dokumentuoti;

c4 – teritorijoje galima sporto paskirties inžinerinių statinių, įrenginių su priklausiniais statyba;

Reglamentuojamas neužstatytos sklypo dalies apželdinimo tankumas:

- – neužstatoma (apželdinama) teritorija

10 % (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas (>) neužstatytos žemės sklypo dalies

apželdinimo procentas;

„d“ – teritorijos užstatymo tipai (užstatymo morfologiniai tipai).

TPĮ Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16): Užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir

detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų

ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą.

SU – sodybinis užstatymas (mažaaukštis gyvenamasis ar žvejo sodybų užstatymas). Užstatymo tankis (istorinis) – 18-

25 % . Pastatų aukštingumas – 1aukštas + mansarda.

MV – miesto vilos ( istorinių vilų). Užstatymo tankis– 20-40 % . Pastatų aukštingumas – 1-2aukštai +mansarda.

P – perimetrinis užstatymas (užstatymo pagal gatvės perimetrą užstatymas). Užstatymo tankis– 30-40 % . Pastatų

aukštingumas – 1-3aukštai + mansarda.

LP – laisvo planavimo užstatymas (daugiabutis, techninis, gamybinis užstatymas). Užstatymo tankis– 20-50 % . Pastatų


AS – atskirai stovinčių statinių, dažnai visuomeninis užstatymas ( bažnyčių, kurhauzų, karčemų užstatymas). Pastatų


Konkretūs sklypų ar teritorijų rodikliai reglamentuojami specialiuoju planu.

Bendrieji privalomi paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės:

Reikalavimai žemės darbams: nustatant sunykusių istorinių statinių vietas ir kontūrus taikyti

archeologijos mokslo metodus. Šiais ir kitais įstatymais nustatytais atvejais taikyti

Archeologinio paveldo tvarkybos reglamento PTR2.3.01:2011 nuostatas.

Reikalavimams mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimams bei pastatų apdailos

spalviniam sprendimui taikyti Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento nuostatas

Žin., 2002, Nr.87-3755).

2.2. Vertybės teritorijos apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis.


2014



Pervalkos gyvenvietė – valstybės saugoma vietovė įeina į Kuršių nerijos nacionalinio parko sudėtį.

Pervalkos gyvenvietės teritorijos reljefas, apželdinimas, kranto linija įeina į vietovės vertingųjų

savybių sudėtį:

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – pamario palvė, marių paplūdimys (-;

-; FF Nr. 2, 4; 2007 m.);

1.3.6. želdynai ir želdiniai – apželdinimo juodalksniais, beržais, paprastosiomis ir

kalninėmis pušimis pobūdis (-; -; FF Nr. 1-2, 12-14, 17; 2007 m.);

1.3.7. . upės, natūralūs vandens telkiniai – marių pakrantės linija (-; -; TRP; FF Nr. 1, 6-7,

15; 2007 m.);

Specialiojo plano sprendiniais siūloma išsaugoti gyvenvietės apželdinimo pobūdį, tvarkant

teritorijoje esančius želdinius pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano

(2012 09 21 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) – NSTBP bei

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592) nustatytus reikalavimus

želdynų tvarkymui .

2.3. Vertybės teritorijos transporto srautai, jų intensyvumas.

Specialiojo plano sprendiniai nenumato vertybės teritorijos esminio užstatymo tankumo bei

intensyvumo didinimo, todėl nėra numatoma didinti transporto srautus bei jų intensyvumą

saugomoje gyvenvietėje.

Transporto srautai, jų intensyvumas tvarkomi vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos

dalių bendrojo plano (2012 09 21 patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-

164) – NSTBP bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (Žin.,2012, Nr.70-3592)

nustatytais reikalavimais.

2.4.Teritorijų saugojimo , tvarkymo ir naudojimo režimų lentelė.

Skirtingų režimų teritorijų reikalavimus žiūrėti - „Saugojimo , tvarkymo ir naudojimo lentelėje“,

pateiktoje grafinėje dalyje.

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė (atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)


2014



V. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

Sprendinių pasekmių vertinimas atliekamas vadovaujantis „ Dokumentų sprendinių poveikio

vertinimas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin.,

2004, Nr. 113-4228)“.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių

poveikio vertinimo tvarkos aprašo

2 priedas

Lentelės pakeitimai:

Nr. 628, 2012-05-29, Žin., 2012, Nr. 64-3240 (2012-06-07)

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius : Kultūros paveldo departamento prie Kultūros

ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, Klaipėda.

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius;

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė (atest. Nr. 1106, 1377 NKVA), [email protected]; mob.

tel.869811231.

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas :

Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Pervalkos gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros

vertybių registre 2068, buvęs kodas U11), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos specialusis teritorijų planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos

zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau – specialusis planas).



mailto:[email protected]


2014



4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:

Bendrieji planai:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012 m. rugsėjo 21 d.

patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) - NSTBP. Jo sprendiniai

Pervalkos gyvenvietės teritorijos vystymui.

Specialieji planai:

Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas (Žin., 2010, Nr.153-7802);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin.,2012, Nr.70-3592) - KNNPTP;

Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų planai, priežiūros ir tvarkymo reglamentai.

Detalieji planai: pagal Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-

09 planavimo sąlygų Nr. AS1-3 išrašą ir priedus.

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais:

Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2007-2013 metams, patvirtintas Neringos

savivaldybės tarybos 2007-09-05 sprendimu Nr. T1-132 (2.1.4.uždavinys. Išsaugoti kultūros

paveldo objektus, juos pritaikyti turizmo reikmėms).

Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2014-2020 metams, patvirtintas Neringos

savivaldybės tarybos 2013-04-25 sprendimu Nr. T1-91 (1.1.3 uždavinys. Plėtoti kokybišką

kultūrinio ir pažintinio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas).


2014



6. Status quo situacija:

Vietovės teritorijos riba ir apsaugos zonos:

Skirtinguose teisės aktuose šiek tiek skirtingai yra pažymėtos (nesutampa) vietovės teritorijos

ribos. Be to vietovės teritorijos riba dalinai nesutampa su vietovėje registruotų sklypų ribomis

ir/ar atskirų vietovėje registruotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių – objektų

nustatytomis vertybių teritorijomis.

Du pastatai Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniuose

klaidingai pažymėti kaip saugomi registriniai objektai.

Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl šios

teritorijos dalys eliminuotos iš vertybės teritorijos.

Dalyje teisės aktų vietovės teritorija pažymėta schematiškai (nėra koordinuota), todėl nėra

tiksliai nustatyta vietovės teritorijos riba, netikslus saugomos vietovės plotas.

Vietovės apsaugos zonos iki šio planavimo proceso nebuvo nei nustatytos ankstesniais teisės

aktais, nei apibrėžtos tvirtinant vietovės teritorijos ribas.

NKPAĮ 22 str.3dalies 2 punktas apibrėžia, jog: „Kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų

ribų planai - rengiami skelbiamų saugomais kultūros paveldo objektų ir steigiamų saugomomis

vietovių teritorijų, apsaugos zonų riboms nustatyti ar pakeisti.“ Taigi apsaugos zonos

apibrėžiamos šiuo specialiuoju planu.

Pažymėtina, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 2012, Nr. 70-3592 )

nubrėžtos „urbanistinių ir istorinių draustinių apsaugai svarbios teritorijos ribos“ sąvoka nėra

tapati apsaugos zonų ribom, todėl šių ribų negalima laikyti apsaugos zonų ribomis.

Paveldosaugos reikalavimai (paveldotvarkos planas):

Paveldosaugos reikalavimai vietoves vertingosioms savybėms, išsaugoti, naudoti , disponuoti

ir valdyti nenustatytos. Specialiuoju planu, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų,

patikslinant Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano ir Kuršių nerijos

nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, bus reglamentuoti žemės darbai, statinių ar

įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos

medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautai, jų intensyvumas.

7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius:

užtikrinti Pervalkos gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei nustatyti Pervalkos

gyvenvietės teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomus paveldosaugos ir paveldotvarkos

reikalavimus.

8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir

įvertinimas) – specialiuoju planu bus apibrėžtos ir koordinuotos teritorijos ir apsaugos zonų

ribos, nustatyti ilgalaikiai paveldotvarkos reikalavimai visai saugomos vietovės teritorijai bei

apsaugos zonai. Nustačius aiškius paveldotvarkos reikalavimus , tikimasi teigiamo ilgalaikio

poveikio ekonominei, socialinei aplinkai, nes investuotojai ir gyventojai galės aiškiai numatyti

savo investicijų dydį ir investavimo rezultatus. Nustačius paveldotvarkos reikalavimus bus

subalansuoti reikalavimai gamtos ir kultūros komponentams sudarantiems saugomą

kraštovaizdį.

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis


2014



9. Sprendinio poveikis:

teritorijos vystymo darnai ir

(ar) planuojamai veiklos

sričiai

Įgyvendinant specialiojo plano

sprendinius tikimasi teigiamo

ilgalaikio poveikio, nes:

Bus papildyti paveldotvarkos

aspektais esami teritorijos

vystymo teisės aktai , kaip

buvo numatyta NSTBP ir

KNNPTP sprendiniuose, kas

padės subalansuoti numatomą

užstatymo plėtrą su paveldo

objektų integruota apsauga;

Neigiamas sprendinių

poveikis nenumatomas.

ekonominei aplinkai Aiškūs paveldotvarkos

reikalavimai ir plėtros

apribojimai padės skaidriai

planuoti galimas investicijas;

Kultūros paveldo objektų

apsauga skatins pažintinį

turizmą, kas pritrauks

tiesioginių finansinių įplaukų į

savivaldybės biudžetą,

užtikrins turizmo

infrastruktūros plėtrą, didins

arba stabilizuos turizmą ir

kurorto infrastruktūros

aptarnavimo sferoje

dirbančiųjų skaičių.

Būtinos papildomos

pradinės kultūros paveldo

objektų apsaugai ir

pritaikymui lėšos atsipirks

per įstatymais numatytus

investicijų kompensavimo

mechanizmus bei ilgalaikį

poveikį turizmo

infrastruktūrai ir

kultūriniam

kraštovaizdžiui

socialinei aplinkai Aiškus paveldotvarkos

reikalavimai generuos

pastovias įplaukas į turizmo

infrastruktūros sektorių, neliks

neprižiūrėtų apleistų arba

pusiau apleistų paveldo

objektų, kas iš esmės gerins

socialinę bendruomenės

kultūrinę aplinką.

Neigiamas poveikis

socialinei aplinkai

nenumatomas

gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

Vieningi reikalavimai gamtos

ir kultūros paveldo objektų

išsaugojimui garantuos

ilgalaikį tvarų kraštovaizdį,

kuris savo ruožtu taps

pastovių ekologiškos aplinkos

garantu.

Paveldotvarkos

sprendinių įgyvendinimas

neturėtų daryti neigiamo

poveikio gamtinei

aplinkai ir

kraštovaizdžiui.


2014



krašto apsaugai ir kitoms

sritims, susijusioms su

nacionaliniu saugumu

Paveldosaugos reikalavimų

įgyvendinimas neturės

poveikio krašto apsaugos

struktūroms bei nacionaliniam

saugumui.

Neigiamo poveikio

nenumatoma

10. Siūlomos alternatyvos poveikis:

KPD Klaipėdos teritoriniam padariniui buvo pateikti 4 koncepcijų variantai. Kadangi

skirtumai tarp siūlomų saugojimo režimų sprendinių nebuvo dideli ar esminiai aplinkai, po

2013 06 27 KPD prie LRKM Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimo Nr.(13.2-KL)2Kl-

1403SP Pervalkos gyvenvietės 3 koncepcijos variantui, alternatyvos nenagrinėjamos.

teritorijos vystymo darnai ir

(ar) planuojamai veiklos

sričiai

Nenagrinėjama Nenagrinėjama

ekonominei aplinkai Nenagrinėjama Nenagrinėjama

socialinei aplinkai Nenagrinėjama Nenagrinėjama

gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

Nenagrinėjama Nenagrinėjama

krašto apsaugai ir kitoms

sritims, susijusioms su

nacionaliniu saugumu

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė

(atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)

i.Įvadas 1. planai/koncepcijos/2068...i.Įvadas 1.objekto bendras aprašymas planuojama teritorija...

Documents