j.-c. junckerio komisija - european commission · 2014 – 2019 j.-c. junckerio komisija išvada...

1

J.-C. Junckerio Komisijos darbo apžvalga

2019 m. spalio 22 d.

J.-C.

Jun

cker

io K

omisi

ja

3

J.-C.

Jun

cker

io K

omisi

ja

3

3

Turinys

Kalba Europos Parlamente „Meilė Europai“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Pagrindiniai ES duomenys 2014–2019 m. . . . 17

4

J.-C.

Jun

cker

io K

omisi

ja

5

Kalba Europos Parlamente

„Meilė Europai“ Jeanas-Claude’as Junckeris Europos Komisijos PirmininkasStrasbūras, 2019 m. spalio 22 d.

J.-C.

Jun

cker

io K

omisi

ja

6

2014 – 2019 | J.-C. Junckerio Komisija

Gerbiamas Parlamento Pirmininke,

Gerbiamas Europos Vadovų Tarybos Pirmininke,

Gerbiami Parlamento nariai,

šiandien sukanka lygiai penkeri metai nuo tada, kai Parlamentas išreiškė

pasitikėjimą mano suformuota Komisija. Ir niekada neapsivylė. Nors kartais – to

nepaneigsi – mūsų santykiai būdavo sudėtingi, visada išlikdavome mandagūs.

Nors kartais jie būdavo ir audringi, laikydavomės tvarkos. Norėčiau padėkoti jums

už tai iš visos širdies. Nes pelnyti į Europos demokratiją įkūnijantį Parlamentą

išrinktų atstovų pasitikėjimą ir galėti į jį atsiremti – neblėstanti garbė kiekvienam,

kam parodytas toks pasitikėjimas. Matau čia daug pažįstamų veidų. Daugelis

jūsų man buvote ne tik artimi kolegos iš kitų institucijų – tapome bičiuliais visam

gyvenimui. Norėčiau padėkoti jums už tai iš visos širdies.

Norėčiau padėkoti ir Pirmininkui D. Tuskui. Buvome it broliai dvyniai. Net ir tie

kartais nesutaria, o mums pakako išminties nuslėpti savo nesutarimus. Todėl

jums galbūt ir staigmena, kad kartais nesutardavome. Tačiau norėčiau padėkoti

Donaldui už ištikimą bendrystę. Didžiuojuosi, kad buvome ir liksime draugai.

Žodžiu „draugystė“ žarstomasi lengva ranka, bet draugystė politikoje reta. Dar

retesnė ji toje pačioje politinėje šeimoje, todėl, jei ne Donaldas, nebūčiau galėjęs

nuveikti tiek, kiek nuveikiau.

Meilė Europai

7

Kadangi į Parlamento narius kreipiuosi paskutinį kartą, norėčiau palinkėti

sėkmės Ursulai von der Leyen. Ji yra būtent tas žmogus, kurio mums reikia prie

Komisijos vairo. Jai reikia mūsų padrąsinimo ir palaikymo. Geros kloties, Ursula!

Norėčiau padėkoti ir savo kolegijos nariams. Nes be jų būčiau nieko nenuveikęs.

Visi jie – vyrai ir moterys – daug nusipelnė Europai kaip individai ir kolektyvas.

Ačiū jiems už tai. Muchas gracias, obrigado, merci, vielen Dank!

Kai 2014 m. ėmiausi pareigų, Europa buvo apsilpusi, draskoma daugybės

nesutarimų. 2014 m. Europa nebuvo mylima, todėl sakiau, kad tai paskutinis

šansas Komisijai. Tais metais, Europos ateičiai nepaprastai svarbiu momentu,

kalbėjau ne apie Komisiją apskritai, o apie tai, kad ji, kaip tarnystė Europai,

neveikia. Todėl visi buvome atsakingi už tai, kad būtų pasinaudota paskutiniu

šansu Europai.

Kartu su savo kolegomis nusprendėme sudaryti politinę Komisiją. Norėjau,

kad Kolegijos nariai būtų išrinkti valdžios atstovai. Tokie jie ir buvo. Išskyrus

vieną iš dviejų (vienas už kitą geresnių) Kolegijoje dirbusių britų, visi jos nariai

buvo nacionaliniu ar europiniu lygmeniu išrinkti valdžios atstovai. Norėjau, kad

Kolegijos nariai būtų žinomi – tiek savo šalyje, tiek Europoje. Raginau juos ne

užsidaryti Briuselyje, ne užsibarikaduoti Berlaymont’o pastate, o išeiti į viešumą,

aiškinti, diskutuoti su kitais išrinktaisiais valdžios atstovais, visuomene, taigi ir

piliečiais.

8


Per pastaruosius penketą metų surengėme 1 815 dialogų su piliečiais. Kolegijos

nariai 911 kartų apsilankė nacionaliniuose ir regioniniuose parlamentuose.

Kadencijos pradžioje jums pažadėjau, kad Komisija sutelks dėmesį į esmę,

kad „bus stipri dideliuose dalykuose“. Aš – ir kiti – norėjome, kad būtų padėtas

taškas ligtoliniam pertekliniam Komisijos reglamentavimui. Taip ir padarėme:

per šią kadenciją Komisija pateikė 83 proc. mažiau teisėkūros iniciatyvų nei

per ankstesnes. Atsiėmėme 142 teisės aktų pasiūlymus ir modernizavome 162

jau galiojančius aktus. Kas gali geriau? Negailėjome pastangų, kad ištesėtume

pažadus, bet vis tiek tai vieni, tai kiti toliau priekaištauja Komisijai, kad ši

pernelyg visur kišasi, it aštuonkojis savo čiuptuvais viską apraizgiusi. Prietarai

vis dar gajūs Europoje. Nors gyvenimas nestovėjo vietoje, elgiamės, tarsi niekas

nebūtų pakitę.

Kai stojau prieš jus, norėjau, kad Komisija vadovautųsi trimis šūkiais: augimas,

užimtumas, investicijos.

Eina 25-asis iš eilės mūsų ekonomikos augimo trimestras. Ekonomika Europos

Sąjungoje augo septynerius metus. Sukūrėme 14 milijonų darbo vietų. Nedarbo

lygis – mažiausias nuo 2000-ųjų. Dirba 241 milijonas europiečių, t. y. užimtumo

lygis – 73,9 proc.

Junckerio planas atnešė apie 439 milijardus eurų investicijų. Iš pradžių, kai

galvota, kad planas žlugs, kad tai tik tušti žodžiai, jis vadintas Junckerio planu.

O kai planas susilaukė sėkmės, jis jau vadinamas Europos strateginių investicijų

fondu. Tokie jau istorijos vingiai. Vykdant šį planą sukurta daugiau kaip milijonas

darbo vietų.

Meilė Europai

9

Į Stabilumo ir augimo paktą pažvelgėme naujomis akimis – mūsų dėka kai kurios

jo nuostatos tapo lankstesnės. Taip ėjome prieš daugybės valstybių narių valią:

jos niekada oficialiai nepritarė lankstesnėms nuostatoms, kurioms papildėme

Stabilumo ir augimo paktą. Bet rezultatai iškalbingi: deficitas sumažėjo nuo 6,6

proc. iki 0,7 proc.

Saikingai, apgalvotai, protingai papildę Stabilumo ir augimo paktą lankstesnėmis

nuostatomis, buvome pasirengę veikti, kai Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija

paprašė mūsų užtarimo.

Mieli bičiuliai, per kadenciją teko patirti ir nusivylimą, ir pakilimą. Nusivylimą,

nes, nepaisant įdėtų pastangų, mums nepavyko pasistumti Kipro susivienijimo

reikaluose. Čia irgi tik sugaišome laiko.

Nepaisant didžiulių nevienadienių pastangų, nesugebėjome sudaryti sutarties

su Šveicarija.

Mums nepavyko užbaigti kurti bankų sąjungos. Ne dėl to, kad Komisija būtų

pritrūkusi pasiūlymų, bet dėl valstybių narių – jų nenoro įdėti pastangų. Tačiau,

jei neužbaigsime kurti bankų sąjungos taip, kaip reikia, ir jei nepasieksime, kad

mūsų ekonominė ir pinigų sąjunga taptų tokia bankų sąjunga, kokios visame

pasaulyje yra pinigų sąjungos, nebūsime pasirengę atlaikyti kito sukrėtimo,

nesvarbu, iš vidaus ar išorės.

Viena iš skubiai vykdytinų mūsų pareigų – įdiegti indėlių garantijų sistemą. Be

indėlių garantijų nėra bankų sąjungos, o be užbaigtos kurti bankų sąjungos nėra

ekonominės ir pinigų sąjungos. Reikia sugebėti atremti šiuos iššūkius.

10


Bet, nepaisant daugialypės pastarųjų penketo metų krizės, pasiekėme ir

neblogų rezultatų. Nors ir noriu, nedrįstu to įvardyti kaip sėkmės, nes nenorėčiau

nuskambėti kaip pagyrūnas. Bet rezultatai tikrai neblogi.

Pirmiausia paminėsiu socialinį Europos Sąjungos aspektą. Ne vieną dešimtmetį

buvo kratomasi „Europos socialinių teisių ramsčio“, bet mes jį priėmėme.

Pamenu, kad apie tai kalbėjau dar tada, kai, būdamas jaunas darbo ministras,

pirmąkart stojau prieš Parlamento narius Liuksemburgo pirmininkavimo ES

Tarybai laikotarpiu.

Dar prieš patvirtindami „Socialinių teisių ramstį“, patobulinome Darbuotojų

komandiravimo direktyvą. Priešingai nei tikėtasi, mums pavyko pasiekti, kad

Parlamentas ir Taryba susitartų. Man regis, būtent šios Komisijos nuopelnas,

kad tai, jog už tokį patį darbą tokioje pačioje darbo vietoje turėtų būti mokamas

toks pats užmokestis, tapo principu. Tokia buvo darbuotojų orumo kaina.

Beje, jei kas galvoja, kad galima sukurti Europą ir užtikrinti joje gerovę be

darbuotojų pritarimo, smarkiai apsirinka. Europa priklauso ir darbuotojams.

Kitas sėkmės pavyzdys, mano galva, yra Graikija. Kalbu apie tai, nes tam skyriau

daug laiko, tai man labai rūpėjo. Mūsų pastangomis Graikija atgavo deramą

orumą. Graikų tautos orumas buvo paminamas pernelyg dažnai, pernelyg ilgai,

todėl norėjau viską atstatyti į savo vietas – grąžinti šiai tautai gerą vardą, kurio

ji nusipelno.

Kai kas bandė neleisti Komisijai užtarti Graikijos. Pamenu kartu su A. Samaro ir

A. Tsipro ir K. Mitsotakio (tuo metu dar nevadovavusio vyriausybei) vyriausybių

atstovais praleistas ilgas naktis, kai bandėme išspręsti Graikijos klausimą.

Meilė Europai

11

Daugybė vyriausybių nenorėjo, kad Komisija imtųsi šio klausimo. Visada

prisiminsiu kai kurių ministrų pirmininkų skambučius: „Rūpinkis savo reikalais.

Graikijos klausimas – valstybių reikalas.“ O aš laikiausi, nors ir naivios, bet tiesios

pozicijos, kad turėtume laikytis Sutarties. Sutartyje gi pasakyta, kad Komisija

turi paisyti visos Europos interesų. Visa Europa buvo suinteresuota, kad euro

zona neiširtų. Taigi buvome teisūs darydami tai, ką darėme.

Afrika irgi. Kaip europiečiai, negalime pamiršti savo artimiausių kaimynų –

afrikiečių. Tai solidarumo iš mūsų laukiantis žemynas. Bet jam reikalinga ne tik

mūsų labdara. Europiečiai aukoja iš seno įpročio, tačiau šiandien Afriką ir Europą

turi sieti tikri lygiateisių partnerių ryšiai. Mūsų kredo turi būti investuoti į Afriką,

kurti joje darbo vietas, o ne žiūrėti į šį žemyną vien per pabėgėlių krizės prizmę.

Žvelgdami į santykius su Afrika vien iš pabėgėlių perspektyvos, tik menkiname

afrikiečių garbę. Veikiau imkimės reikiamų praktinių veiksmų, kad nelaimėliai

nešoktų į jūrą.

Ar pabėgėlių klausimas sprendžiamas sėkmingai? Rezultatai geresni, nei būtų

galima manyti, bet būtų buvę dar geresni, jei Taryba, sekdama Parlamento

pavyzdžiu, būtų pritarusi visiems pasiūlymams, kuriuos Komisija buvo pateikusi

svarstyti šiai teisėkūros institucijai. Kalbu apie 2015 m. kovą pateiktą pirmą

pasiūlymą dėl pabėgėlių perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą ir 2016 m.

balandį pateiktą antrą pasiūlymą dėl Dublino sistemos reformos. Neužmirškime,

kad Europos dėka Viduržemio jūroje išgelbėta 760 000 žmonių. Europos dėka

išvengta 760 000 mirčių.

12


2015 m. kovą sakiau, ką nuveiksime pabėgėlių klausimu. Parlamentas man

plojo stovėdamas. Tada klausiau: šiandien jūs man plojate, bet ar tikrai po dvejų

metų vis dar plosite? Praėjus keletui metų plojimai priščiuvo, nes daugelyje šalių

vidaus reikalai į antrą planą nustūmė elementarų solidarumą, kurio laukta iš

mūsų.

Daug dėmesio pareikalavo tarptautinė prekyba, nors stodamas prie Komisijos

vairo negalvojau, kad taip bus. Ši sritis – sudėtinga, be galo prieštaringai

vertinama visose mūsų šalyse. Argumentai prieš skubotus prekybos susitarimus

neretai būdavo svarūs.

Bet mūsų dėka padėtis pakito. Sudarėme 15 tarptautinių prekybos susitarimų.

Pasirašėme prekybos susitarimus su 72 šalimis. Tai sudaro 40 proc. pasaulio

turto. Šiuo metu, kai Jungtinės Valstijos nusisuka nuo daugiašališkumo, taigi

ir nuo solidarumo su kitais, prekybos susitarimai padeda mums įsitvirtinti

tarptautinėje arenoje.

Turime kalbėti ir apie Europos vaidmenį pasaulyje. Didžiausias Europos

pasiekimas, didžiausias laimėjimas yra tai, kad sugebėjome Europoje išsaugoti

taiką.

Visa tai atrodo savaime suprantama, bet iš tiesų taip nėra. Šiandien pasaulyje

vyksta 60 karų. Nė vienas iš tų karinių konfliktų nevyksta Europos Sąjungos

teritorijoje, toje teritorijoje, kuri praėjusiais šimtmečiais, net ir paskutinįjį, buvo

kruviniausių karinių peštynių arena.

Meilė Europai

13

Taika nėra savaime suprantama. Turime tuo didžiuotis!

Puikiai suprantu, kad jaunų žmonių nežavi kalbos apie tai, kad Europa padeda

saugoti taiką, kaip kad manome mes. Tačiau, kalbant su jaunais žmonėmis,

šios amžinos Europą kamuojančios karo ir taikos dilemos nepaminėti negalima.

Pakanka žvilgsnio į artimiausių Europos Sąjungos kaimynių kiemą, kad

pamatytum, kokia pavojinga tarptautinė ir kartu kokia trapi Europos Sąjungos

padėtis.

Jauniems žmonėms reikia pasakoti apie karą ir taiką. Po 20 metų nebebus

europiečių, kurių seneliai ar proseneliai žinojo, ką reiškia karas. Tad apie tai

kalbėti reikia, kitaip karas nugrims į užmarštį. Todėl aš ir su jaunais žmonėmis

vis kalbu apie karą ir taiką.

Vis dėlto vien tokio paaiškinimo nepakanka. Jauniems žmonėms apie Europą

reikia kalbėti ir iš ateities perspektyvos.

Kokia ateitis laukia Europos? Esame mažiausias žemynas. Dauguma europiečių

to apskritai nežino. Europa kaip žemynas yra mažulytė. Politika – štai atsakymas,

kaip reikėtų susieti demografiją ir geografiją. Nėra politikos, kuri iš akių išleistų

geografiją ir demografiją.

Mes nykstame. Nepradingsime, bet mūsų bus vis mažiau. XX amžiaus pradžioje

europiečiai sudarė 20 proc. pasaulio populiacijos. Šio amžiaus pabaigoje iš 10

mlrd. pasaulio gyventojų tik 4 proc. bus europiečiai.

14


Neteksime ekonominės galios. Po kurio laiko nė viena valstybė narė nebebus

Didžiojo septyneto narė.

Kas, matydamas šiuos negrįžtamus pokyčius, vis dar galvoja, kad dabar tinkamas

momentas norėti mažiau Europos ir vėl susiskaidyti į atskirus nacionalinius

darinius, tas labai klysta.

Europa reiškia taiką. Europa taip pat reiškia stiprybę, ypač mažėjant mūsų įtakai

pasaulyje.

Todėl turime rasti būdų, kaip tvirčiau reguliuoti užsienio politikos klausimus

ir dėl jų priimti sprendimus. Dar kartą primygtinai siūlau, kad Taryboje ir dėl

užsienio politikos klausimų būtų sprendžiama kvalifikuota dauguma. Ne dėl visų,

bet tada, kai svarbu, jog Europa išsakytų savo poziciją.

Vašingtone patyriau ypatingą dalyką. Pernai, liepos 25-ąją, susitikau su

Prezidentu D. Trumpu pakalbėti apie tai, kaip išvengti beįsiplieskiančio prekybos

karo. Ir mums pavyko. Kodėl? D. Trumpas ilgoje įžangoje, kaip jis mėgsta, man

išvardijo visus jį jau aplankiusius tame kabinete ir išdėstė, ką jis jiems pasakęs.

Kancleriams (jų buvo ne vienas), ministrams pirmininkams, prezidentams.

Jis pasakė: „Aš jiems jau viską paaiškinau.“

Aš atrėmiau: „To nepakanka. Turi tai paaiškinti ir Europai.“

Tada jis paklausė: „Kodėl?“

Meilė Europai

15

Ir aš jam paaiškinau: „Nes tik Komisija yra atsakinga už prekybos klausimus.

Viskas, ką sako kiti, kad ir kokie šaunūs jie būtų, nesvarbu. Svarbu tai, ką sako

Komisijos pirmininkas Europos Sąjungos vardu.“

Tai jam padarė įspūdį. Ir dar didesnį man pačiam. Kad liuksemburgietis Vašingtone

Prezidentui sakytų „I am the man!“, to dar nėra buvę.

16


Išvada

Atėjo laikas išvadoms.

Baigiu darbą, be liūdesio, bet ir be pernelyg didelio džiaugsmo, jausdamas, kad

nuoširdžiai stengiausi.

Ir jei visi nuoširdžiai stengtųsi, reikalai būtų geresni.

Didžiuojuosi, kad ilgą laiką, ypač pastaruosius penkerius metus, buvau dalelė

didingesnio dalyko, svarbesnio už mus visus.

Neapleiskite Europos. Ir visomis išgalėmis kovokite su kvailu, kietakakčiu

nacionalizmu.

Tegyvuoja Europa!

17

Pagrindiniai ES duomenys 2014–2019 m.

2019 m. spalis

J.-C.

Jun

cker

io K

omisi

ja

„Visada atidžiai stebėsiu, kaip vystosi Europa, kuri visada buvo ir liks didžioji mano gyvenimo meilė. Didžiuojuosi, kad galėjau bent truputį prisidėti prie šios didžios kelionės, per kurią pasiekėme tai, kas prieš maždaug 60 metų atrodė neįmanoma. Žinau, kad ateities kartoms – toms, kurios nepažįsta kitokios Europos, kaip tik taikią ir vieningą – rytoj pavyks pasiekti tai, kas šiandien mums atrodo neįmanoma.“ Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris

Kai prieš penkerius metus J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pradėjo savo darbą, Europa buvo nualinta tokios ekonominės ir socialinės krizės, kokios nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Mąžtant piliečių palaikymui, Pirmininkas J.-C. Junckeris suprato, kad Europos Sąjunga turi paskutinį šansą susigrąžinti jų pasitikėjimą. Todėl Pirmininkas buvo pasiryžęs eiti nauju keliu ir sudaryti politinę Komisiją, įsiklausančią į piliečių rūpesčius ir pasiūlančią problemų sprendimų.

Per pastaruosius penkerius metus Europos Komisija nepailsdama dirbo Europos Sąjungos ir piliečių labui. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija siekė, kad Europa taptų socialesnė, vieningesnė, artimesnė savo piliečiams ir įtakingesnė pasaulyje. Ši politinė Komisija svarbiems dalykams skyrė daugiausia dėmesio, o kitoms sritims, kuriose ji paliko atsakomybę nacionalinėms bei vietos valdžios institucijoms, – mažiau. Per įvairias krizes Komisija išliko ištikima savo vertybėms, principams ir prioritetams. Šiandien perduodame daug sveikesnę Europos ekonomiką, nei mes perėmėme. Pasitikėjimas Sąjunga ir jos institucijomis – didžiausias per dešimtmetį. Pasaulyje Europos Sąjunga ir toliau laikoma vilties švyturiu, taikos sergėtoja ir stabilumo garantu.

18

19

2019 m.2018 m.2017 m.2016 m.2015 m.2014 m.(iki spalio)

2013 m.2012 m.2011 m.2010 m.(nuo vasario)

1526

212323

117

196

108

146

79

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisijaantrosios J. M. Barroso kadencijos Komisija

130 per metus (vidutiniškai)

Pagrindinės iniciatyvos Pasiūlymai panaikinti teisės aktus

Panaikinti teisės aktai

Reglamentavimo paprastinimo iniciatyvos

1422015–2019 m.

1622015–2019 m.

842015–2019 m.

Šaltinis: Europos Komisija

83 %mažiau

GERESNIS REGLAMENTAVIMAS

EUROPOS KŪRIMAS

Per savo politinę karjerą Jeanas-Claude’as Junckeris dalyvavo beveik 600 Europos lygmens susitikimų. Buvo laikotarpių, kai jis buvo atsakingas už kelias nacionalines sritis ir dalyvavo skirtingose Tarybose.

596 susitikimai

29Biudžeto tarybos susitikimai

197Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos susitikimai

147Europos Vadovų

Tarybos susitikimai

21Euro zonos aukščiausiojo

lygio susitikimas

164 Euro grupės susitikimai

38Užimtumo ir socialinės politikos tarybos susitikimai

20

PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO BYLOS

KONSTRUKTYVIOS DARBOTVARKĖS ĮGYVENDINIMAS

Nebaigtų nagrinėti pažeidimų bylų skaičius nuo 2014 m. pabaigos iki 2019 m. spalio 11 d

Pažeidimų bylų, baigtų nepasikreipus į Teisingumo Teismą, skaičius

800

700

600

500

400

300

200

100

02014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pradeda darbą


699657 646

772

564

663

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. spalio 11 d.


1 800

1 600

1 347 1 368

1 657

1 559

1 571 1 581

1 400

1 200

1 100

28

15

33

11

14

63

17

4

7

20

116

1

2

32

87

18

1

3

31

21

7

4

Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis

Sujungta skaitmeninė bendroji rinka

Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika

Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtesnį pramonės pagrindą

Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga

Atvira ir sąžininga prekyba taisyklėmis pagrįstoje pasau-linėje sistemoje

Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė

Nauja migracijos politika

Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje

Demokratinių pokyčių sąjunga

Europos Komisijos pasiūlymai, dėl kurių susitarė Europos Parlamentas ir Taryba

Europos Komisijos pasiūlymai, kuriuos dar turi priimti Europos Parlamentas ir Taryba

Atmesta Europos Parlamento

* Iš viso 535 pasiūlymai, iš kurių 488 pateikė J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija, o 47 perimti iš ankstesnių kadencijų Komisijos

J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos pateikti arba perimti ankstesnių kadencijų Komisijos teisės aktų pasiūlymai*

Šaltinis: Europos Komisija. Šaltinis: Europos Komisija.

Šaltinis: Europos Komisija.

21

ES ir euro zonoje ekonomika auga jau

Pastaraisiais metais augimas ES ir euro zonoje siekė apie

25ketvirčius iš eilės

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATAI ES

ir euro zonoje

ES valstybės skolos santykis su BVP sumažėjo nuo

europiečių teigiamai vertina dabartinę Europos ekonomikos padėtį

49 %Valdžios sektoriaus deficitas ES sumažėjo 88,3 %

(2014 m.) iki

(2018 m.)81,9 %

2 %

Stabilus ekonomikos augimas: nuo atsigavimo iki plėtros

Daugiau geresnių darbo vietų

EKONOMINĖS PADĖTIES PAGERĖJIMAS

14 mln. darbo vietų

Rekordinis žmonių skaičius –

DARBO VIETOS

241,4 mln. – turi darbą

Antrąjį 2019 m. ketvirtį

užimtumo lygis siekė rekordines aukštumas –

73,9 %

Jaunimo nedarbas,

14,2 %

Nuo J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadencijos pradžios ES sukurta

nors vis dar per didelis, sumažėjo nuo aukščiausio – 24 % – lygio

(2013 m. sausį) ikioNedarbas mažėja (aktyvių gyventojų %)

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.6

8

10

12

14J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pradeda darbą

11,5

10,0



euro zonaES

nuo 6,6 % (2009 m.)

iki 0,7 % (2019 m.)

22

Junckerio plano rezultatai

Iki 2019 m. įgyvendinant Junckerio

planą BVP išaugo

Iki 2022 m. įgyvendinant Junckerio planą

BVP išaugs

ir sukurta

1,1 mln. darbo vietų.

ir bus sukurta

1,7 mln. darbo vietų.

2015

m.

2020

m.

2025

m.

2030

m.

2035

m.

2040

m.

2045

m.

0

0,5

1,0

1,5

2,0

BVP

augi

mas

(%)

TIESIOGINIS POVEIKIS

STRUKTŪRINIS POVEIKIS

Investicijos ES pasiekė prieš krizę buvusį lygį ir nuolat didėja.

2019 m. spalio duomenimis, pagal Junckerio planą visoje ES turėtų būti sutelkta

439,4 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Junckerio planas atliko svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą ES.

Numatoma, kad daugiau nei milijonas startuolių ir mažųjų

įmonių dabar turės daugiau galimybių gauti finansavimą.

0,9 % 1,8 proc.


Ekonomikos augimas (%)

prognozė

-12

-9

-6

-3

0

3

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.2020 m.

-5,5

-9,1

-7,3

-3,2

0,7

-0,4 -0,2

1,5 1,9 2,1 2,2

Nedarbas (%)

10

15

20

25

30

2019 m.2018 m.2017 m.2016 m.2015 m.2014 m.2013 m.2012 m.2011 m.2010 m.

24,9

17,9

24,5

27,526,5

23,6

21,5

19,3

12,7

17,0(2019 m. birželis)

-12

-9

-6

-3

0

3

2020 m.2019 m.2018 m.2017 m.2016 m.2015 m.2014 m.2013 m.2012 m.2011 m.2010 m.

-5,5

-9,1

-7,3

-3,2

0,7

-0,4 -0,2

1,4 1,9 2,1 2,2


Šaltinis: Eurostatas.


Dėmesio centre – Graikija

Nuo 2015 m. liepos Graikija gavo

20,4 mlrd. EURparamą iš ES fondų, prilygstančią maždaug 11 % jos BVP.

Nuo 2015 m. sausio iki liepos Graikijos ekonominė padėtis svarstyta 4-iuose euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose ir 16-oje Euro grupės susitikimų.

Komisijos Pirmininkas Jeanas–Claude’as Junckeris ir Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras, Briuselis, 2015 m. birželio 3 d.

23

Darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą skatinanti prekybos politika

ES ir JAV prekyba

41 prekybos susitarimas su

72 valstybėmis15 valstybių su ES pasirašė prekybos susitarimus. Jie įsigaliojo nuo 2014 m.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos dvišalių prekybos santykių vertė – 1 trln. JAV dolerių. 2018 m. liepos 25 d. bendru pareiškimu Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris ir Prezidentas D. Trumpas įsipareigojo toliau stiprinti šiuos prekybos santykius, kad jie būtų naudingi ir Amerikos, ir Europos piliečiams.

15 % padidėjo ES eksportas 2014–2018 m.

ES ir Japonijos susitarimu sukurta atvira prekybos erdvė, apimanti beveik

30 % pasaulio BVP

PREKYBOS TINKLAS

36 mln. darbo vietų ES priklauso nuo prekybos su ne ES valstybėmis.

5 mln. daugiau nei 2014 m.

6,1 mlrd. EUR – tiek vertos papildomos eksporto galimybės,

atsiradusios pašalinus kliūtis

15 % – tiek išaugo ES eksportas į Kanadą 2018 m. –

pirmaisiais metais, kai ES ir Kanados susitarimas taikytas visus metus



Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir Prezidentas Donaldas Trumpas, Vašingtonas, 2018 m. liepos 25 d.

BENDRAS PAREIŠKIMAS

25 %

47 %

26 %

Jungtinės Amerikos Valstijos Brazilija Kanada Urugvajus Ukraina Kita

44 %

35 %

8 %

Ankstesnių 5 metų vidurkis 2019–2020 m.

0

1

2

3

4

5

6

1 5 9 13 17 21 25 29 33 37 41 45 49 53

Mili

jona

i ton

ų

prekybos metų savaitė

2019–2020 m.

apibendrintas 5metų vidurkis

Sojų importas pagal kilmės šalį (paskutinį kartą atnaujinta 2019 m. spalį)

JAV kilmės sojų importas į ES suvestiniai duomenys (paskutinį kartą atnaujinta 2019 m. spalį)

Didėja SND eksporto iš JAV į ES apimtys mlrd. kubinių metrų, suvestiniai duomenys (paskutinį kartą atnaujinta 2019 m. spalį)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

+93 %

+479 %Komisijos Pirmininko

Jeano-Claude’o Junckerio ir Prezidento Donaldo Trumpo

susitikimas

24




0

50 000

100 000

150 000

200 000

250 000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.2014 m.

MIGRACIJA

Atveriami saugūs keliai

Šiandienos padėtis: neteisėto sienos kirtimo atvejai trijuose pagrindiniuose maršrutuose

Atvy

ksta

nčių

jų s

kaič

ius

per m

ėnes

į

beveik 63 000 asmenų perkelta iš trečiųjų šalių į ES

beveik 35 000 asmenų perkelta ES viduje

daugiau kaip 12 700 asmenų perkelta iš Italijos į kitas valstybes nares

daugiau kaip 21 000 asmenų perkelta iš Graikijos į kitas valstybes nares

100 % kriterijus atitinkančių kandidatų perkelta ES viduje išgelbėti daugiau kaip

760 000 gyvybių (nuo 2015 m.)

pašalinti 551 laivą


10 000 atvykusiųjų

vykdant operaciją „Sophia“, sulaikyti 160 prekiautojų žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų

2015, 2016 ir 2017 m. ES operacijos padėjo:

Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis

Centrinė Viduržemio jūros dalis

Vakarinė Viduržemio jūros dalis

90 % mažesnis nei 2015 m. rugsėjį

Visais maršrutais atvykusiųjų skaičius

51 nauja antidempingo ir antisubsidijų priemonė, iš jų – 26 plieno sektoriuje

taip apsaugota papildomai

190 000 tiesioginių darbo vietų

Sauganti Europa

128 000 iš šių darbo vietų yra plieno sektoriuje

25

LYČIŲ ĮVAIROVĖ TARP VADOVŲ

ES CIVILINĖS SAUGOS MECHANIZMAS

Nuo 2014 m. ES civilinės saugos mechanizmu pasinaudota 128 kartus: suteikta pagalba ekstremaliosiose situacijose, kaip antai įvykus miškų gaisrams, potvyniams, žemės drebėjimams ar kitoms krizėms Europoje ir pasaulyje.

Siekiant geriau reaguoti į krizes ES, 2019 m. sukurta civilinės saugos sistema „rescEU“.

2014–2019 m.

128

Europos Komisijos vadovų pareigų šiuo metu eina moterys, palyginti su 30 % 2014 m. lapkričio mėn.; tai 37 % padidėjimas

41 %


Šaltinis: Europos Komisija..

ES sienų apsaugos agentūros stiprinimas

Šiuo metu dislokuotų ES sienų apsaugos pareigūnų skaičius

Rezervas 1 500

Investicijos į sienų valdymą

2014 m. 2006–2013 m. 2014–2020 m. 2021–2027 m.2019 m.

1 300< 300 2,4mlrd.

5,6mlrd.

21,3mlrd.

EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSAS

Daugiau kaip 30 000 jaunuolių dalyvavo visoje Europoje vykusiuose projektuose.

Siekdama sustiprinti ir išplėsti Europos solidarumo korpusą, Komisija pasiūlė iš kito ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto skirti 1,26 mlrd. EUR ir taip suteikti galimybių dalyvauti bent 350 000 jaunųjų europiečių.


nuo tada, kai 2016 m. rugsėjį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris paskelbė apie Europos solidarumo korpuso steigimą, į jį užsiregistravo daugiau kaip

172 000 jaunuolių

2016 m. rugsėjis – 2019 m. 2021–2027 m.

× 11,7bent

350 00030 000

Dalyvavimas projektuose visoje Europoje

26

BENDRAVIMAS SU PILIEČIAIS

Piliečių dialogų statistika nuo 2015 m. (įskaitant 25 tiesioginius dialogus per platformą „Facebook“) Vizitai į nacionalinius parlamentus

Užregistruota daugiau Europos piliečių iniciatyvų

62019 m.

202014 m.

neužregistruota

412019 m.

292014 m.

užregistruota

+41 %

-70 %

Jau surengta daugiau

kaip 911 Komisijos narių vizitų ir susitikimų nacionaliniuose parlamentuose.


Šaltinis: Europos Komisija..

1 815 dialogų 642 miestuose

Metinis dalyvių skaičius

2015 m.

2014 m. 2014 m.

17 40018 600

50 80054 700

73 000

2016 m. 2017 m. 2019 m.

2019 m. 2019 m.

2018 m.

214 500 dalyvių

1,6 mln. žiūrovų internetu

290 mln. europiečių

galėjo būti informuoti per žiniasklaidos

priemones

„ERASMUS“

Į programą „Erasmus+“ ES investavo rekordinę 2,8 mlrd. EUR sumą – tai reiškia, kad stipendijas studijuoti, mokytis, mokyti, dirbti ar savanoriauti užsienyje gaus

853 000 asmenų.


1987 m.

2018 m.

2014–2020 m.2019 m.

× 2

„Erasmus“ biudžetas

mln. mln.

Per pastaruosius 32 metus programa „Erasmus“ pasinaudojo daugiau kaip 10 mln. jaunų žmonių. Prognozuojama, kad 2014–2020 m. programa „Erasmus+“ viršys numatytą 4 mln. dalyvių visoje ES tikslą.

Komisija siūlo kitoje finansinėje programoje labiau orientuotis į jaunimą ir 2021–2027 m. padvigubinti programos „Erasmus“ biudžetą iki 30 mlrd. EUR.

2014–2020 m. 2021–2027 m.

15 30mlrd.

mlrd.

27

INVESTICIJOS Į MŪSŲ PARTNERYSTĘ SU AFRIKA


Siekiant paskatinti investicijas Afrikos ir Europos kaimyninėse šalyse partnerėse, 2017 m. rugsėjo mėn. patvirtintas Išorės investicijų planas (IIP). Tikimasi, kad Išorės investicijų planas, kuriam įgyvendinti Europos Sąjunga skiria 4,5 mlrd. EUR, iki 2020 m. pritrauks iki 44 mlrd. EUR investicijų. 4 mlrd. EUR jau pažadėti.

40 mlrd. EUR

Bendra numatomų investicijų suma iki 2020 m.

44 mlrd. EUR

Įsipareigojimai:ES dotacijos, naudojamos dotacijų bei

paskolų derinimui ir garantijoms, – 4,5 mlrd. EUR

* ES finansinis įnašas ir numatomos investicijos

Jau skirta

Išorės investicijų planas 2017–2020 m.

4 mlrd. EUR

SKUBIOSIOS PAGALBOS AFRIKAI PATIKOS FONDAS


Iš daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR biudžeto Skubios pagalbos Afrikai patikos fondas teikia pagalbą 26 bene pažeidžiamiausioms Afrikos valstybėms, veikiamoms nestabilumo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos.

Iki šiol visuose trijuose regionuose patvirtinta 210 veiksmų, kurių bendras biudžetas – apie 4 mlrd. EUR – paskirstytas taip:

Somalio pusiasalis – 1 406,1 mln. EUR Šiaurės Afrika – 659,2 mln. EURSahelio ir Čado ežero regionas – 1 953,2 mln. EUR

ŠIAURĖS AFRIKA

SAHELIO IR ČADO EŽERO REGIONAS

1 953,2MLN. EUR

1 406,1MLN. EUR

659,2MLN. EUR

VALSTYBĖSAlžyras, Egiptas, Libija, Marokas ir Tunisas.

VALSTYBĖSBurkina Fasas, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Malis, Mauritanija, Nigerija, Nigeris ir Senegalas

VALSTYBĖS Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Kenija, Pietų Sudanas, Somalis, Sudanas, Tanzanija ir Uganda

SOMALIO PUSIASALIS

Veiksmus įgyvendina ES valstybių narių agentūros, tarptautinės ir vietos NVO bei tarptautinės ar JT agentūros.

28

ES VIEŠOJI NUOMONĖ 2014–2019 M.

Palyginti su 2014 m., 2019 m. viešoji nuomonė Europos Sąjungos atžvilgiu yra palankesnė. „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad Europos projektui ir jo pasiekimams plačiai pritariama.

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

2019 m. 6 mėn.

2019 m. 3 mėn.

2018 m. 9 mėn.

2018 m. 4 mėn.

2017 m. 9–10 mėn.

2017 m. 3 mėn.

2016 m. 9–10 mėn.

2015 m. 9 mėn.

2014 m. 11–12 mėn.

54 55 5357 57

6062

59

29 292826 28 25 25

3 3 3 3 2 22 2

14 15 16 1412 12 11 12

27

Apskritai, ar manote, kad (mūsų valstybės) narystė ES yra... ? Tendencija nuo 2014 m. iki 2019 m.

59 %

13 %

2 %

26 %

83

12 13 16 1716

22 24

1823 24

22 22 23 2526

34 32 3733

35

81 79 7875 73 72 72 71 71 70 69 68

65

59 58 5855 54 54 54 52 50 49

46 44 4237 36

ELLT SEDKNL MTPTEE BGLU FI BEDEIE ROLV HRHU PL AT SKEU28CYES SI ITFR CZUK

2431 35

20

4544

4041

46

4 5 4 5 8 4 3 10 5 4 7 8 8 1013

8 106

8 619 15

1528 8 12 18 20 17

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10 0 0 0 0 0 002 2 2 24 5 3 3

+1 +9 +8 +8 +10 +11 +5 +13 +25 +22 +14 +11 +6 -3 +4 +22 +14 +7 +7 -9 -10 =0 +14 +2 -2 -4 -3 -3 +2

2014 m. 11–12 mėn.

2015 m. 9 mėn.

2018 m. 9 mėn.

2019 m. 2–3 mėn.

2017 m. 3 mėn.

2018 m. 4 mėn.

2019 m. 6 mėn.

2016 m. 9–10 mėn

2017 m. 9–10 mėn.

Narystė ES

Palyginimas su paskutiniu iki „Brexit’o“ atliktu tyrimu (2015 m. rugsėjį)

Naudinga

Nei naudinga, nei nenaudinga

Naudinga

Nei naudinga, nei nenaudinga

Nenaudinga

Nežinau

Nenaudinga

Nežinau

Šaltinis: „Parlemetras“, 2019 m. birželis.

29

Tendencija nuo 2014 m. iki 2019 m.

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

2931

27 2731

3734 3536

3740

32 3336

42 41 42 42

NežinauLinkęs nepasitikėtiLinkęs pasitikėti

ELLT SEDK NLMTPTEE BGLU FI BE DEIE RO LV HRHU PL AT SKEU28CY ES SI IT FRCZ UK

QA8a.14 Pasakykite, ar esate linkęs pasitikėti, ar nepasitikėti...?

Europos Sąjunga

7268

60 59 58 57 56 56 55 55 54 54 54 54 52 52 51 5148 47 46 45 44 44

37 3633 32

29

1624

23

31 30 33

20

37

28

40

33

40 3835

42 4145

31

4246 48 50

46 46 55 55 56

66

56

12 8 17 10 12 10 24 7 17 5 13 6 8 11 6 7 4 18 10 7 6 5 10 10 8 9 11 2 15

Pasakykite, ar esate linkęs pasitikėti, ar nepasitikėti...?

Europos Sąjunga (%)

Pasitikėjimas Europos Sąjunga

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga

Pasitikėjimas nacionaline vyriausybe

44 %

34 %

Linkęs pasitikėti Linkęs nepasitikėti Nežinau

Šaltinis: standartinė „Eurobarometro“ apklausa, 2019 m. birželis.

Šaltinis: standartinė „Eurobarometro“ apklausa, 2019 m. birželis.

Nei Europos Komisija, nei joks Komisijos vardu veikiantis asmuo nėra atsakingas už toliau pateikiamos informacijos naudojimą.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Pakartotinai naudoti leidžiama nurodžius šaltinį.

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika reglamentuojama Sprendimu 2011/833/ES (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurios autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus teisių turėtojų leidimą.

Print ISBN 978-92-76-12456-6 doi:10.2775/121337 NA-03-19-816-LT-C

PDF ISBN 978-92-76-12448-1 doi:10.2775/7798 NA-03-19-816-LT-N

j.-c. junckerio komisija - european commission · 2014 – 2019 j.-c. junckerio komisija išvada...

Documents