Jekaterina RojakaDNB banko vyriausioji ekonomist÷ Baltijos šalims2013 m. geguž÷s 6 d.

Lietuva ir Euras

2

Euro zona v÷l išgyvena nuosmukį

2Šaltinis: MARKIT, Capital Economics

• Ekonomikos variklis užstrigęs, euro zonos ūkis šiemet smuks 0.3%• Nedarbo lygis euro zonoje 12% (Graikijoje ir Ispanijoje net ~26%)• Infliacija 1.2% (ženkliai žemiau ECB 2% taikinio)• Vartotojų ir pagrindinių sektorių lūkesčiai sminga žemyn• Periferijos problemos dar vis neišspręstos

0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

2008

-05

2008

-08

2008

-11

2009

-02

2009

-05

2009

-08

2009

-11

2010

-02

2010

-05

2010

-08

2010

-11

2011

-02

2011

-05

2011

-08

2011

-11

2012

-02

2012

-05

2012

-08

2012

-11

2013

-02

2013

-05

2013

-08

2013

-11

Fed ir ECB bazin÷s palūkanų normos, proc.

Fed

ECB

3

Prasta makroekonomin÷ aplinka verčia ECB spustelti greičio pedalą

Prognoz÷

Šaltinis: Bloomberg, DNB prognoz÷s

Tačiau paskolų kaina įmon÷ms priklauso ne tik nuo ECB politikos

4Šaltinis: ECB, Capital Economics

5

Daugelis euro zonos šalių vis dar netelpa į Prokrusto lovą pagal Mastrichto kriterijus

-10.6-10.0

-7.6

-6.4 -6.3 -6.3

-4.8-4.4 -4.3 -4.1 -4.0 -4.0 -4.0 -3.9 -3.9 -3.7

-3.3 -3.2 -3.0 -2.9-2.5

-1.9 -1.9-1.2

-0.8 -0.8 -0.5 -0.3

0.2

Ispa

nija

Gra

ikija

Air

ija

Po

rtuga

lija

Kip

ras

Jung

tin÷

Kar

alys

t÷

Pra

ncūz

ija

Ček

ija

Slo

vaki

ja

Nyd

erla

nda

i

ES

-27

Dan

ija

Slo

v÷ni

ja

Be

lgija

Lenk

ija

Eu

ro z

ona

Ma

lta

Liet

uva

Italij

a

Rum

unija

Au

stri

ja

Ve

ngrij

a

Su

omija

Latv

ija

Bu

lga

rija

Liuk

sem

burg

as

Šve

dija

Est

ija

Vo

kiet

ija

Valdžios sektoriaus deficitas 2012 m., proc. BVP

Mastrichto kriterijus

6

J.M. Barroso kalbos apie fiskalinio diržų veržimosi pabaigą gali v÷l iškelti periferines šalis rinkų teismui

Diržus dar veržtis, ar jau atleisti?

Fiskaliniam varžymui – TAIP:• EZ valdžios sektoriaus skolos lygis ~91% BVP• 16 ES nar÷ms gresia Perviršinio Biudžeto Deficito Procedūra• Fiskalinio varžymosi pabaiga pasiųstų obligacijų pajamingumus

(ir valstybių skolinimosi kaštus) aukštyn• A. Merkel vargu ar nor÷tų minkštinti toną periferinių valstybių

atžvilgiu prieš Rugs÷jo rinkimus

Fiskaliniam varžymui - NE:• Prasti lūkesčiai• Rekordinis nedarbas• Ilgalaik÷s stagnacijos gr÷sm÷• Politinio nestabilumo ir

socialinių neramumų gr÷sm÷

7

Lietuva yra susižad÷jusi su euru

• Tik÷tis žemesn÷s valstyb÷s skolos kainos, kaip tai buvo ankščiau, neverta. Tačiau kainos stabilumas ir nusp÷jamumas bus didesnis.

• 72 proc. namų ūkiams išduotų paskolų yra denominuotos eurais.

• 68 proc. įmon÷ms išduotų paskolų – taip pat.

• Įsipareigojimas ESM gali siekti 2,5 milijardo eurų, o į sistemą reik÷tų įnešti apie 290 milijonų eurų.

Paskolų namų ūkiams ir įmon÷ms struktūra, 2012 m. pabaigoje, proc.

70.1

27.2

2.7

Paskolos eurais

Paskolos litais

Kitos paskolos

Šaltinis: Lietuvos bankas, DNB

Infliacijai ir euro įvedimui ne visuomet pakeliui

8

-4.0

-2.0

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

10.0

12.0

14.0

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Infliacija (SVKI), metinis pokytis, proc.

Euro zona

Estija

Slov÷nija

Malta

Slovakija

Kipras

Kod÷l suvokiama ir faktin÷ infliacija skiriasi?

9Šaltinis: Eurostat, Slov÷nijos CB, Europos Komisija

• Vartotojai atkreipia d÷mesį į dažniausiai perkamų prekių ir paslaugų įkainius (viešasis transportas, laikraščiai, kava ir t.t.)

• Neįvertinama svarbių išorinių veiksnių poveikis (pvz. žaliavų kainos)

• Išankstin÷ nuomon÷

Ar Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus prieš įsivedant Eurą?

• Infliacija - Palankios sąlygos kriterijui patenkinti.

- Tačiau reikia s÷kmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją -susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų.

- EK vertinimas – ant ribos...

10

Kriterijus Atitikimas dabar

Ilgalaikių VVP palūkanų normos 4,81 proc. 4,53 proc.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, proc.

60 proc. 41 proc.

Kainų stabilumo kriterijus 2,5 proc. 2,8 proc.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficito ir BVP santykis, proc.

3 proc. 3,2 proc.

• Biudžeto deficitas- Ekonomikos atsigavimas tur÷tų sunešti

daugiau mokestinių pajamų, tačiau išlaidos tur÷tų did÷ti daug l÷čiau.

- įsitraukimas į ilgalaikius ir daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti šio kriterijaus.

Žvilgsnis atgal: 2006 m. visuomen÷s palaikymas

• Apsidraudimas nuo ateities finansin ÷s sistemos sukr ÷timų

• Valiutos kurso rizikos panaikinimas:

- Nebeliktų šios rizikos priedo įskaityto palūkanų normose;

- Nebūtų poreikio draustis nuo šios rizikos.

• Valiutos keitimo kaštų panaikinimas:

- EK vertinimu d÷l valiutos keitimo kaštų panaikinimo realus BVP gali padid÷ti 0,25-0,5%

- 2006 m. Lietuvoje euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas būtų leidęs sutaupyti apie 29 mln. Lt (0,05% BVP). 2012 m. –EUR pirkimo ir pardavimo apimtys Lietuvoje siek÷ 254,5 mlrd. (iš jų grynais – 4,9 mlrd.). Vien vartotojai sutaupytų apie 40 mln. litų.

- Paprastesni, greitesni ir pigesniatsiskaitymai su euro zonos šalimis

11

44

41

15

66

25

9

0 20 40 60 80

Palankiai

Nepalankiai

N/N

%

Kaip visuomen ÷ ir verslininkai vertino euro įvedim ą Lietuvoje?(2005 m. pradžios tyrim ų duomenys)

Verslininkai Visuomen÷

Šaltinis: Lietuvos bankas

Estijos pavyzdžio patirtis

Nauda- Paprastesn÷ apskaita ir sąskaitų

išrašymas šalyje veikiančioms užsienio įmon÷ms.

- Labiausiai naudinga įmon÷ms dirbančioms didmenin÷s prekybos ir paslaugų sektoriuose.

- Postūmis ekonomikai, vidaus vartojimui.

Trukumai- Įnašas į ESM 2013-2014 m.

sieks 1,3 mlrd. eurų (iš jų grynais – 0,15 mlrd.).

- Valdžios sektoriaus skola ūgtel÷jo 4 proc. punktais iki 10,1 proc. BVP, 2 proc. punktais d÷l dalyvavimo ESM.

- Infliacijos protrūkis, nors euro keitimo poveikis minimalus (0,2-0,3 proc.).

12

Įmoka į ESM – funkcija nuo gyventojų skaičiaus ir šalies BVP dalies ES

13

0

50

100

150

200

250

300

350

Latv

ijaLi

etuv

a

Est

ijaS

lova

kija

Por

tuga

lija

Mal

taG

raik

ija

Slo

v÷ni

jaK

ipra

s

Ispa

nija

Italij

a

Pra

ncūzi

jaV

okie

tija

Bel

gija

Airi

jaS

uom

ija

Nyd

erla

ndai

Aus

trija

Liuk

sem

burg

as

BVP, tenkantis vienam gyventojui 2012 m., ES vidurkis = 100

Šaltinis: Eurostat, ESM, DNB

3/4 nuo ES vidurkio

5 mok÷jimai į ESM – iš viso 80 mlrd. eurų

Lengvatin÷ įmoka – 12 metams.

Lietuvos duokl÷ ESM siektų apie 7,5 proc. BVP

14

Įnašas į ESM Proc. nuo

proc. mlrd. eurųFaktinis,

mlrd eurų 2012 m. BVPAustrija 2.78 19.5 2.2 6.3Belgija 3.48 24.3 2.8 6.5Kipras 0.20 1.4 0.2 7.7Estija 0.19 1.3 0.2 7.6Suomija 1.80 12.6 1.4 6.5Prancūzija 20.39 142.7 16.3 7.0Vokietija 27.15 190.0 21.7 7.2Graikija 2.82 19.7 2.3 10.2Airija 1.59 11.1 1.3 6.8Italija 17.91 125.4 14.3 8.0Liuksemburgas 0.25 1.8 0.2 3.9Malta 0.07 0.5 0.1 7.5Nyderlandai 5.72 40.0 4.6 6.7Portugalija 2.51 17.6 2.0 10.6Slovakija 0.82 5.8 0.7 8.1Slov÷nija 0.43 3.0 0.3 8.4Ispanija 11.90 83.3 9.5 7.9iš viso 100 700 80 7.4Latvija 0.24 1.7 0.2 7.6Lietuva 0.35 2.5 0.3 7.6

Šaltinis: Eurostat, ESM, DNB skaičiavimai

Valdžios sektoriaus skyl÷s kol kas lopomos s÷kmingai

Šaltinis: Eurostat

Mastrichto kriterijus

1.7

4.3

3.5

2.0

5.3 5.3

4.14.0

2014 2015 2016 2017 2018 2020 2021 2022

Skolos refinansavimo poreikis ateinantiems metams, mlrd. litų

10.1

18.5

20.8

37.8

38.2

40.7

40.7

45.8

45.8

52.1

53

54.1

55.6

71.2

73.4

79.2

81.9

84.2

85.8

90.2

90.6

99.6

117.6

123.6

127.0

156.9

51

50

Estija

Bulgarija

Liuksemburgas

Rumunija

Švedija

Latvija

Lietuva

Čekija

Danija

Slovakija

Suomija

Slov÷nija

Lenkija

Nyderlandai

Austrija

Vengrija

Vokietija

Ispanija

Kipras

Prancūzija

Euro zona

Belgija

Airija

Portugalija

Italija

Graikija

Valdžios sektoriaus skola, proc. BVP

2015

2011

2012

IŠVADOS

• 2014 m. palankus periodas Lietuvos makroekonominių rodiklių atitikimui kriterijams vertinti.

• Valdžios sektoriaus skola po įstojimo į euro zoną gali ūgtelti iki 50 proc. BVP. Nepris÷mus didelių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą Lietuvos įnašas į stabilizavimo fondą nesukeltų problemų.

• Tačiau euro zonos ateitis skęsta migloje, tod÷l itin svarbu laikytis ilgalaik÷s ūkio augimo ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso d÷l ambicijų patenkinimo.

• Euro nauda yra ilgalaik÷ investicija į makroekonominį stabilizavimą, tačiau n÷ra panac÷ja ir n÷ra būtinoji sąlyga s÷kmingam vystymuisi.

16

1717

Ačiū už d÷mesį!

DNB ETP publikacijas galima rasti:www.dnb.lt/apzvalgos