Žemės ūkio bendrovių pajamų 2014 m. pokyčiai ir jų keliamos grėsmės prekinių ūkių veiklai,

naudingai žmonėms ir valstybei

(bendrovių apklausos rezultatų pristatymas)

Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Pajamos – pagrindinis šaltinis bendrovių veiklai plėsti, tobulinti gamybos procesams, sudaryti tinkamas sąlygas žmonėms dirbti ir gyventi kaime, prisidėti prie valstybės funkcijų vykdymo.Bendrovėse 90 proc. pajamų gaunama iš darbo, t. y. iš pagamintos produkcijos realizacijos.Tik 10 proc. sudarė parama išmokomis.

Vidutiniškai vienos bendrovės paskutiniųjų trejų metų pagrindinių rodiklių visuma buvo stabili.1 ha gaudavo pajamų iš realizacijos:2011 m. – 4071 Lt.2012 m. – 5587 Lt.2013 m. – 5515 Lt.2014 m. ~ 4950 Lt.

2013 m. – 5515 Lt./ha pajamų.Materialiniams ištekliams, reikalingiems gamybai įsigyti ir paslaugoms apmokėti (trąšoms, naftos produktams, augalų apsaugos priemonėms, technikos ir pastatų einamajam remontui ir kt.) – 67,9 proc.Mokesčiams ir įmokoms – 363 Lt./ha – 6,6 proc.;Darbo apmokėjimui – 926 Lt./ha – 16,8 proc.

Liko bendrovėje – 589 Lt./ha – 10,7 proc.

Bendrovėse 2014 m. pagrindinių produkcijos rūšių gamyba ir realizacija nesumažėjo.Apklaustose bendrovėse pardavimai:Pieno padidėjo 5,4 proc.;Grūdų padidėjo 10,9 proc.;Galvijų ir rapsų išliko tokių pačių apimčių, kaip ir 2013 m.Produkcijos apimčių pokyčiai pajamoms sumažėti įtakos negalėjo turėti.

Tačiau pajamų sumažėjimas akivaizdus.Remiantis apklausos duomenimis, vidutiniškai vienoje bendrovėje pajamų sumažėjimas sieks apie 800 tūkst. litų arba 14,5 proc.Realus pajamų sumažėjimas, įvertinus realizuotos produkcijos apimčių padidėjimą, sudarys apie 530 tūkst. litų.Ką tai reiškia? Vidutiniškai skaičiuojant 1 ha, tai sudaro apie 550 litų. Tai – beveik 60 proc. darbo apmokėjimo fondo netektis.

Bendrovės kaimo vietovėse ir toliau išlikusios socialiai atsakingais ūkio

vienetais

Nors didžioji dalis pajamų išleidžiama kitiems ne tik šalies, bet ir kitų šalių sektoriams (apie 68-70 proc.), tačiau vidutiniškai per 900 ha bendrovėje stabiliai išsaugomos 33-34 darbo vietos.

Vienam darbuotojui tenka vos 27-28 ha, iš kurių tik apie 6 ha bendrovei nuosavybės teisėmis, bet sudaro galimybę per metus gauti 27 tūkst. litų darbo pajamų su įmokomis draudimui.

Taip yra todėl, kad 80 proc. bendrovių laiko gyvulius. Jei jų nebūtų, tai vietoj 34 darbo vietų liktų 15, ir tai tik 6-7 mėnesiams.

Vidutiniškai vienos bendrovės pajamų sumažėjimą sudarė ne vien situacija pieno šakoje.Pajamų sumažėjimo dalys pagal produkcijos rūšis:pieno – 26,5 proc.;galvijų mėsai – 10,4 proc.;galvijininkystė iš viso – 36,9 proc.;grūdų – 36,3 proc.;rapsų – 26,2 proc.;kita – 0,6 proc.;augalininkystė iš viso (grūdai ir rapsai) – 62,5 proc.

Pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – sumažėjusios supirkimo kainos

  2014 m. palyginus su 2013 m.+-

Lt./t proc.

Pieno natūralaus (vid. metinė) -138 -10.9

Pieno natūralaus rugpjūčio-rugsėjo mėn.

-311 -24.3

Galvijų (gyv. svorio) -366 -8.3

Grūdų -114 -17.8

Rapsų -191 -16.8

Šaltinis. LŽŪBA, bendrovių 2014 m. spalio 13-17 d. el. apklausos duomenys.

Lietuvoje pieno supirkimo kainos rugpjūčio mėn., būdamos pačios mažiausios, sumažėjo daugiausiai

Šalies pieno gamintojų tarpe „madas“ diktuoja smulkieji pieno gamintojai:nors nuo 2003 m. karvių skaičių ūkininkai ir šeimos ūkiai sumažino 33,5 proc., o bendrovės 22,7 proc. padidino, nors pieno gamybą ūkininkai ir šeimos ūkiai sumažino 13,9 proc., o bendrovės padidino 89,6 proc. (2003 su 2013 m.),bendrovėse pagaminto pieno dalis nuo 9,6 proc. padidėjo iki 19 proc. (2003 su 2013 m.),tačiau kai iš 35 tūkst. pieno gamintojų bendrovių yra tik vos per 300, sutarimo, supratimo ir palaikymo bendrovėms trūksta.

Ar yra galimybių 2014 m. pajamų netektį kuo nors kompensuoti?

Yra, jei Lietuva turėtų daugiau savarankiškumo disponuoti lėšomis, skirtomis paramai pajamoms palaikyti.2014 m. Lietuvai skirta 1357 mln. Lt. lėšų išmokoms (I ramstis). Tačiau didelė dalis lėšų atiteks nepatyrusiems pajamų netekčių dėl kainų sumažinimo prekinei produkcijai.Be to, PLNI – 117 mln. Lt. Čia EK reikalauja vykdyti absurdišką sąlygą, kad išmokos būtų mokamos už 2006-2007 m. kvotinį pieną.ES taryba priėmė politinį sprendimą papildomai iš ES spec. lėšų kompensuoti Baltijos šalims ir Suomijai dėl Rusijos embargo. Tačiau kiek tų lėšų teks Lietuvai ir kaip bus leista kompensacijas išmokėti ūkiams, kol kas neaišku. Yra pavojus, kad dėl tų lėšų surinkimo visoms šalims gali būti mažinamos TI (taikant finansinės drausmės ar moduliacijos modelį).

Tačiau perdaug pasitikėti parama negalima, nes bendrovėms pajamose ji sudaro tik 10-tadalį.

RŪ – respondentinių ūkių duomenys.OSF – oficialiosios statistikos formų duomenys.

Metai 1 litui darbuotojo sukurtų pajamų teko subsidijų

Subsidijų gamybai dalis visose pajamose, proc.

Bendrovėje, ct. Ūkininko ūkyje, ct.

Bendrovėse Ūkininkų ūkiuose

RŪ OSF RŪ RŪ OSF RŪ 2003 12,9 7,4 15,1 11,4 6,8 13,2

2004 23,9   36,9 19,3 10,3 26,92005 16,7   34,4 14,3 10,9 25,62006 20,3   50,4 16,6 13,8 33,5

2007 13,8   36,8 12,1 12,7 26,92008 13,9   35,8 12,2 11,6 26,3

2009 18,8 21,1 47,0 16,2 17,4 32,82010 18,3 18,1 39,1 15,5 14,3 28,12011 14,1 14,7 33,4 12,5 12,6 25,0

2012 11,4 9,3 26,7 10,2 8,5 22,12013   11,1     10,0  

Svarbiausia – neprarasti gamybos Lietuva dažnai giriama, kad ES šalių tarpe jos augimo tempai geriausi. Ir žemės ūkį giria.

Bendroji produkcija, 1 ha/eur.

  2004 m. 2011 m. +-proc. +-eur.

ES-27 1728 2063 +19,4 +335

Lietuva 446 800 +79,3 +354

Danija 2769 4497 +62,4 +1728

Švedija 1277 1747 +36,8 +470

Kaip matyti lentelėje, mūsų šalies augimo tempai procentais didžiausi, tačiau produkcijos padidėjimas fiziniais dydžiais nedžiugina.Lietuva per 7 m. laikotarpį kasmet hektarui produkcijos pridėdavo po 50 eur. Taigi, jei ES-27 nebeaugtų, tai esant tokiems tempams, Lietuva ES-27 vidurkį pasiektų po 25 metų.Bendrovėms prireiktų 12 metų. Tačiau dar ilgai išliksime ES šalių sąrašo gale. Šiemetinis visų pagrindinių žemės ūkio produkcijos rūšių kainų ir pajamų sumažėjimas vilčių sumažinti atsilikimą nesuteikia, nors gamybos apimtys ir nesumažėjo. Pavojingiausia žemės ūkio sektoriaus išlikimui būtų gamybos apimčių mažėjimas. Todėl jas bent su minimaliu pelnu, įskaitant visas įmanomas paramos rūšis, būtina išlaikyti.