antanas kraujelis

http://www.partizanai.org/failai/html/antanas-kraujelis.htm

1 i 237 2014.01.24 18:45

Janina yvokien

Gyvenim paaukojs Tvynei

Antano Kraujelio sesers ir artimj prisiminimai

Vilnius 2006

UDK 355.42(474.5):929Kraujelis i-122


2 i 237 2014.01.24 18:45

Rmjai:

AB Lietuvos geleinkeliai" Molt rajono savivaldyb Utenos rajono savivaldyb

Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo, auk rmimo ir atminimo aminimofondas

Recenzentai:

Dalia Kuodyt,

prof. habil. dr. Antanas Tyla

Redaktor Graina iukait

Dailininkas Arnas Prelgauskas

Janina yvokien, 2006 Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006 Krato apsaugos ministerija, 2006

ISBN 9986-738-80-6

i knyg skiriu savo tvams, patyrusiems rsi dali, ir broliui Antanui, nujusiamsunk, bet garbing kovotojo keli ir niekada neisiadjusiam laisvs siekio

Turinys

Padka ... 9

Pdsakai istorijoje ... 10

Drsos, ryto ir atkaklumo atmintis ... 13

Praeities prisiminimai...

Gimtosios ems lopinlis ... 17

Tts rpesiai ... 17

Parfionas ... 19

Nuojauta ... 20


3 i 237 2014.01.24 18:45

Mamut mums ir partizanams ... 20

eima, kurioje augau ...22

Brolis, seserys - partizan ryininkai ... 24

Kratos ir tardymai, bunkeris ... 26

Trispalvs pagerbimas ir idavyst ... 28

Partizanai pasitraukia i ms sodybos ... 29

Gyvenimo vingiais

Antanas palieka namus ...39

Partizano rmjai ... 41

Antano gaudyns ... 43

Vladas Petronis apie Antan ... 47

Antanas sukuria eim ... 48

Veikia vienas ...50

Paskutin kulka ...52

Tremtis

Lemtingasis rytas ... 103

Naujieji namai ...105

Antano laikai ...107

eimos nari tardymai ... 107

v. Kaldos tremtyje ... 108

Tremtini darbai ... 109

Mokykla taigoje ...110

Kraustymasis gyvenviet ... 111

Gimtin neprim ... 112

Saugumiei teroras

Slapti susitikimai ...141

Silymai legalizuotis ...142

Vl Sibir... Kurundusai ... 143

Bandito sesuo - student ... 144


4 i 237 2014.01.24 18:45

Saugumiei perspjimas ...145

Saugumieiai primindavo praeit ... 146

Partizano veiklos aminimas

Antano darbai vertinti ... 147

Paskutin vienag Kanikuose ... 148

Prabgus deimtims met ... 150

Liko tik trobel ... 151

Antano Kraujelio aminink prisiminimai

Antano Kraujelio monos Janinos Snukikyts prisiminimai ... 177

Vienintel nuotrauka ... 184

Paskutinis nepriklausomos Lietuvos mohikanas ... 190

Pasakoja buvs KGB darbuotojas Petras Laguckas ... 193

altiniai ir literatra ... 204

Priedai

Life Sacrificed for Motherland ... 206

Literatra apie paskutin Vytauto apygardos partizan Antan Kraujel-Siaubn ...208

Pavardi rodykl ...221

Antano Kraujelio ir Janinos Snukikyts bylose esani domesni dokumentkopijos ... 225

Nuotraukas pateikusi asmen sraas

Doja Gunda Barysait, Edvardas Burokas, Stefanija Ivanauskien, Jovitas Jankauskas,Vytautas Kimtas, Antanas Snukukis, Algirdas iukius, Janina yvokien, Eleonora

Targonskien, Anel Tauginien, Vitalija Telksnien, Stasys egnas, Sigitas ukas,Bron ukien

Padka

U moralin paskatinim rayti iuos prisiminimus esu dkinga Seimo nariui


5 i 237 2014.01.24 18:45

Antanui Stasikiui, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centrogeneralinei direktorei Daliai Kuodytei, Lietuvos politini kalini ir tremtinibendrijos pirmininkui Vytui Miliauskui, buvusiam Utenos apskrities virininkuiRimantui Dijokui. Ypa dkoju moltikiui Algirdui iukiui, negailjusiam jg,

sveikatos bei l pasiaukojamai renkant mediag apie Auktaitijos krato

partizanus, o ypa apie mano brol Antan Kraujel-Siaubn - paskutin Vytautoapygardos partizan. Esu labai dkinga Antano Kraujelio monai Janinai ir snui

Antanui, savo seserims Onai Budrienei, Vitalijai Telksnienei, Bronei ukienei,Anelei Tauginienei, Stefanijai Ivanauskienei u papasakotus praeities

prisiminimus. Nuoirdiai dkoju Grainai iukaitei u teksto redagavim irvertingas pastabas raant knyg, Algimantui Jakimaviiui u literatros apieAntan Kraujel bibliografins rodykls sudarym. Taip pat dkoju Lietuvos

nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei ir jos vadovaujamo kolektyvodarbuotojams: vyriausiajam dailininkui Arnui Prelgauskui ir vyriausiajai

saugyklos darbuotojai Halinai Pakeviienei u mogik ilum, rpest irbendradarbiavim rengiant knygos rankrat. Iskirtinai dkoju savo vyruiBenjaminui ir dukrai ydrei u pritarim mano ketinimui ileisti leidin beivisapusik param. Dkoju visiems, suteikusiems ini apie mano broliogyvenim ir veikl, bei visiems, prisidjusiems leidiant i knyg.

Asmenis, inanius daugiau fakt apie partizan Antan Kraujel-Siaubn ar

jo palaik palaidojimo viet arba norinius pateikti pastab apie apraomusvykius, praome kreiptis ios knygos autor adresu: Architekt g. 25-57,LT-04105 Vilnius, tel. (8 5) 240 1774.

Pdsakai istorijoje

DALIA KUODYT

Skaitydama Janinos yvokiens knyg, vis pagalvoji apie tai, kad tik taip,

paprastais be patetikos odiais galima kalbti apie tikrus dalykus, apie tikrsiasvertybes, pagaliau apie laikmeio heroik. odiais, kurie lyg juoda rupi duona,ugerta altinio vandeniu, maitina siel iame cinizmo, pragmatizmo amiuje.

Apie k gi i knyga? inoma, apie Antan Kraujel, partizan Siaubn, 17met (iki 1965 m.) sovietinje Lietuvoje, kurioje prisitaikymas buvo norma, ilikusnepriklausomos Lietuvos pilieiu... Ir ne tik apie j. Tai knyga, kurioje vienos


6 i 237 2014.01.24 18:45

eimos istorija atspindi visos Lietuvos istorij pokariu. Ir ko tik ia nebta: tremtys,netektys, isiskyrimai, skausmas, kanios, begalinis ilgesys, idavysts,neapykanta, mayiai diaugsmai...

Galbt atsiras toki, kurie atsainiai mestels - ir vl apie t pat, juk tai seniaiinoma, girdta, nebedomu, gana apie tai... Vis dlto pats gyvenimas rodo -

negana! Reikia kalbti, pasakoti apie nelaisvs met patirt. Ir skaityti apie taireikia, pasistengti sigilinti laikmet, suprasti to meto mones, o gal ir susitapatintisu jais... Ir tegul ios istorijos jau nebesukelia oko - jos tik silo mstyti apie

laisvs kain, jos vert, kiekvieno pareig bei atsakomyb. Tai nra lengva - netmintyti apie tai - taiau kitos ieities nra, jei nenorime ilikti vergais bei dvasios

elgetomis.

Jei apie Antan Kraujel-Siaubn pasakysime, kad jis tesjo priesaik iki galo,- pasakysime beveik visk. kininko snus, ne karikis, prajus ne vieneriemsokupacijos metams, 1948 m., kai jau nebeskambjo laisvs vilties varpai, prisieksavo valstybei - Lietuvos Respublikai, jos idjai. Antano Kraujelio-Siaubno sesuo

Janina savo knygoje atskleidia esminius jo gyvenimo vykius iki pat ties. TikKrjas ino, k reik tas priesaikos tesjimas - 17 nelegalaus gyvenimo met,nuolat jauiant mirties alsavim nugar, alk, alt... Ir taip diena po dienos...Buvo iame gyvenime ir begalins viesos: meil, snaus (tokio panaaus tv)gimimas, moni gerumas, pritarimas bei parama... O kai atjo laikas, jis oriai ijo aminyb, nes kitaip nemokjo ir negaljo.

I ties, nepriklausoma, atkurtoji, isvajotoji ir ikenttoji Lietuva nepamiroSiaubno ir jo bendraygi. Deimtys, tarp j ir partizanas Siaubnas, apdovanotiaukiausiais valstybs apdovanojimais, jiems suteikti garbingi kario savanorio

statusai, statymais teisintas Lietuvos laisvs kovos sjdis, jo politiniaidokumentai, leidiamos knygos, albumai, rengiamos parodos jau ne tik

Lietuvoje... Tapo ramiau - jie niekada nebus umirti. Kitas klausimas - kaip mesjuos prisiminsime: ar tik valdikai", ar visgi suvoksime j vertybes, j buvimo

ioje emje prasm, j pdsakus, paliktus ms istorijoje.

Partizan Vytauto apygarda, kurios narys buvo ir Antanas Kraujelis, pradjoformuotis jau 1944 m. Kaip ir visoje Lietuvoje, ia krsi dideli briai, kurietuomet stodavo atvirus mius su kariuomene bei vykdydavo beatodairikas

akcijas. Antai 1944 m. rugpjio mnes Zaras apskrityje Nepriklausomybskov savanoris Vyio kryiaus kavalierius Antanas Streikus su dviem snumis

Izidoriumi ir Juozu drauge su 300 vyr briu puol Antazavs kaljim bei bandivaduoti ten laikomus politinius kalinius. Toki pavyzdi galima rasti irvenioni (Kiaunelikio kautyns), Utenos apskrityse - ia buvo kurta Tigro

rinktin, kuri ir buvo Vytauto apygardos steigimo pradia. Jau 1945 m. pavasarkrsi Sakalo rinktin (dalis Zaras ir dalis venioni apskrii) bei arnorinktin (dalis Utenos apskrities).


7 i 237 2014.01.24 18:45

Jau 1945 m. rugpjio mnes i mint rinktini buvo kurta apygarda, kuri,tsiant Lietuvos laisvs armijos tradicij, buvo pavadinta Lietuvos laisvs armijos3-ija Vytauto apygarda. Tuomet buvo patikslintos rinktins ir j veikimo ribos:Tigro - venioni apskritis, arno - Utenos apskritis ir venioni apskrities

Saldutikio valsius, Lokio - Zaras apskritis ir Baltarusijos Svyri rajonas. ios

apygardos vadu tapo Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Kimtas-algiris.Vado bei jo tabo lauk nelengvas darbas koordinuojant rinktini veikl, atkuriant

sunaikintus emesniuosius tabus, utikrinant ryius su kitomis besikurianiomisapygardomis bei rinktini tabais.

Per vis savo istorij Vytauto apygarda neiveng MGB-KGB smgi

(Markulio provokacij), nuosmuki bei pakilim, vad tarpusavio nesutarim beireorganizacij ir vis dlto jai pavyko ilaikyti kovos dvasi - dar 1948-1949 m.

buvo nevengiama aktyvi veiksm kovojant su kariuomene, rengiant ipuoliusprie sovietines staigas bei kolaborantus. Didel darb apygardos tabai dirboleidybos srityje - nuolat buvo leidiami laikraiai, propogandiniai atsiaukimai irkt.

1950 m. kovotoj gretos labai iretjo - rinktinse veik po keliasdeimtkovotoj. MGB pasitelkus smogikus, iki 1953 m. beliko 6 bri likuiai - apie 20kovotoj. Nuo 1954 m. Siaubnas veik vienas ir pasiek moralin pergal - jis likonenugaltas ir neparklupdytas, kaip ir Lietuva...

Drsos, ryto ir atkaklumo atmintis

Prof. habil. dr. ANTANAS TYLA

Nuo 1918 iki 1940 m. Lietuva ir lietuvi tauta igyveno savo krybin renesans.Jai teko daryti tai, ko negaljo atlikti daugiau kaip imtmet usitsus Rusijosimperijos priespaudai. Patiems reikjo gintis nuo agresyvi kaimyn, patirti ir

iksti didiulius teritorinius ir etninius nuostolius, kurti valstybs valdymostruktr, lietuvik vietimo bei susisiekimo sistemas, Lietuvos kariuomen,visuomenines organizacijas, tobulinti k, plsti prekyb. Atsisukusi Europos

vertybes, veikdama ar apeidama sunkumus, Lietuva keitsi nusikratydamapriespaudos ymes. Nuviestas Valstybs krimo auros iaugo Lietuvos pilietis,

pagal galimybes isilavins, mylintis savo Tvyn, jos laisv, siekiantis jos gerovs


8 i 237 2014.01.24 18:45

ir paangos.

Kokias asmenybes iugd Lietuvos mokykla, kariuomen, Sauli sjunga ir

kitos visuomenins organizacijos ar tiesiog patriotin itikimyb, Lietuva ir tauta

pamat tuomet, kai netekome nepriklausomybs ir prislg pusam sovietinskomunistins imperijos okupacija, ypa antroji, prasidjusi 1944 m. vasar.

Lietuvos partizan karas prie komunistus buvo politinis rytas ne tik prieintisokupacijai, siekti Lietuvos nepriklausomybs, bet ir isaugoti savo asmenin laisvnuo okupant prievartos. is pasiprieinimas bus dar ilgai prisimenamas, apie j

bus kalbama, raoma ir didiuojamasi tais, kurie savo drsa nugaljo prieus, nesokupant jau nebra, o Laisvs kovotojai yra ms gerbiami, j vardai ikalti

granite. Sovietins sistemos okupantai, slegiami baims ir baisios neapykantos,iauriai elgsi su kovotojais u ms laisv. Jie net uvusij ar nuudyt

partizan bijojo, laidojo juos slapia miesteli palaukse, nuoaliose vietose, kaipantai Vilniuje, Tuskulnuose. Kiek j - neinom palaik - tebelaukia garbingoperlaidojimo. Nepriklausomybs metais daugelis j buvo surasti ir ikilmingaiperlaidoti, jiems pastatyti paminklai, Vilniuje Ras kapinse atidengti kenotafai supartizan vardais.

ioje knygoje legendinio Auktaitijos partizano Antano Kraujelio sesuomokslinink Janina yvokien pasakoja apie jo vaikyst, jaunyst ir laisvs kovmetais iaugusi vali kovoti, prieintis okupacijai bei saugoti vilt, kad sulaukslaisvos Lietuvos. siek Antanas Kraujelis isaugojo visus 17 kovos met ikitragikos ties 1965 m. kovo 17 d. Papiki kaimo sodyboje. Tik sesuo galjogeriausiai j painti, suprasti. Ji rao apie vien i dvideimties tkstanikovojusi ir uvusi Lietuvos partizan, atskleidia Antano Kraujelio ryto irdrsos motyvus.

Autor pasakoja ne vien apie brol Antan, bet ir apie vis Kraujeli eim,

okupant persekiot, ikentusi tremt Sibir, nuolatinius enkavedist ir skrebsiautjimus, kratas, apie grusi i tremties eimos nari persekiojim, trukdym

sikurti. Tiesiog sunku sivaizduoti okupant nuomum. O kiek toki eimistorij taip ir liks j pai paslaptimi. Be to, i knyga rodo ir autors, ymiosmokslininks biologs, atkaklumu nuymt keli moksl.

Knygoje kalbama apie mogaus tikrsias vertybes. Jos neinyksta ir

nepasensta, tik reikia jas nuolat gaivinti ms atmintyje ir perduoti ateitieskartoms.

... visas jgas Tu paaukojai laisvei,Bet laisvo krato Tu jau nematei...

(I Lietuvos partizan dainos)


9 i 237 2014.01.24 18:45

Praeities prisiminimai...

Gimtosios ems lopinlis

Patys stiprausi yra vaikysts prisiminimai. Jie iki iol dar neiblso i manoatminties. Tas lopinlis ems, kurioje gimiau, engiau pirmuosius ingsnius,

laukai, mediai, krmai, ulinys, namas, klojimas, kuriame praleista daug laikookinjant ant kvepianio ieno, mikas, visa tai - Kanikai (Molt r.), gimtinLietuva. ia norisi sugrti, pastovti, pasvajoti, prisiminti... Graiausias

vaikysts sapnas buvo nutrauktas okupant. Tremtyje, toli nuo Kanik, savogimtin visada siedavau su odiu Lietuva.

ia kapai senoli, motinos ir tiai,ia kiekvieno laukia protvi dvasia.

Grkim, vai, sugrkim, mylimi emieiai,Nes gimta padang - Amina viesa.

Julius Jureviius1

Tts rpesiai

Puikiai suprasdavau tt, kuris gyveno pas mane Vilniuje, bet verte versi

Kanikus. Ruodavosi i anksto, pasipuodavo graiais markiniais,pasiridavo kaklarait ir apsirengdavo geresn kostium. Sakydavo, kad tenturi daug reikal.

O tie reikalai" - tai praeities prisiminimai, kurie uplsdavo velgiant laukus, kuriuose kakada tiek daug dirbta, pievas, dirvonus. Tt buvo dkingas

monms, kurie nenumelioravo, nesunaikino jo su Antaniuku (taip tveliai vadinoAntan) sodinto sodo. vilgsniu jis glostydavo obelis, kuri tiek daug Kaniksodyboje. Gyvendamas Vilniuje, jis sakydavo: Jei negalite nuveti, psias nueisiu

- a inau keli Kanikus".


10 i 237 2014.01.24 18:45

Psiam neteko eiti, mes j nuvedavome. Automobilyje sddavo tylus, kakgalvodavo. Pasukus i plento Skudutik, jis atgydavo, nuvisdavo jo akys,valgydavosi alis ir praddavo pasakoti, kur kas gyveno, o ties Kurmin dvarupasijusdavo kaip namuose. Tt be galo diaugdavosi sutiks savo pastamus,

gimines, kuri jau nedaug buvo lik gyv. Tuomet jis dalydavosi su jais savo

mintimis, rpesiais ir atrod, kad niekada i ia nebuvo ivyks. Myljo jis savokrat, mones, rpinosi j likimais. Tt grdavosi gerai uderjusiais rugiais ir

vasarojumi, liddavo, jei pasitaikydavo lietinga vasara - bulvs bus prastos.

Tt buvo geros irdies, labai kantrus ir mokjo iklausyti. Iki paskutinsgyvenimo akimirkos jis su ilgesiu prisimindavo savo gyvenim Kanikuose ir

tikjosi, kad suinos, kur ilsisi jo snaus knas...

Tt danai nordavo vaiuoti pas savo pusbrol Stepon Val. J ten labaitraukdavo.

Kiekvienais metais jis ruodavosi Skudutik v. Trejybs atlaidus.Nordavo susitikti, pasikalbti su draugais bei pastamais, papasakoti, kaip

sekasi. Dar visai neseniai, 1999 m. rugsjo 4 d. aplanks Skudutikio parapijosbanyi (tai buvo paskutinis jo apsilankymas), pasakojo, kad 1939 m. atstatantbanyi jis pats ve rstus.

Banyios ventoriuje palaidotas tragikai uvs jo tvas Antanas Kraujelis ir

motinos brolis Jokbas Valys.

Tt vis gyvenim siningai atlikdavo jam pavestus darbus. Net tremtyje jonuotrauka kabojo gamyklos garbs lentoje. Jau sugrus i tremties, apie j, kaip

garbing, pareiging darbuotoj, ra laikratyje Vakarins naujienos"2.

Tt sugebdavo ilaikyti dvasin pusiausvyr. Net ir baisij trmimodien (1951 m. rugsjo 20 d.) man, dar vaikui, atrod ramus, nors iek tiek

sutriks. Bgo tvart ir atgal trob, i trobos - klojim ir vl atgal. Laikobuvo duota nedaug, reikjo skubiai visk apgalvoti.

Parfionas

Tt politik stengdavosi nesikiti. Jis buvo taikaus bdo. Su stribais irsaugumieiais buvo santrus ir nekalbus, vis gyvenim buvo pasinrs ems reikalus. Jam buvo brangus kiekvienas gimtosios ems grumstelis,rpjo kio darbai. Tt meistravo lankus arkliams kinkyti. Prisigamins j,vedavo turg parduoti, grdavo namus su barankomis".


11 i 237 2014.01.24 18:45

Pamenu tts prie mirt pasakot vyk. Okupavus ms krat,Parfionas Kolpakovas buvo skirtas Kanik apylinks galiotiniu. Nemgo jomons. Tt kart turjo veti j Alant pastot ir buvo proga su juopasikalbti. Tt pra Parfiono, kad jis elgtsi su monmis padoriai ir

atsisakyt ginklo, bet jis tts nepais.

Kart partizanams buvo praneta, kad Parfionas ketina veti burokus. Jiepasislp negyvenamoje troboje ir lauk, kada jis vaiuos pro al.Pravaiuojant veimui, kuriame ant burok sdjo Parfionas su mona, i

trobos pasipyl vi serija. mon i karto nuov, o Parfionas mginoatsiaudyti. Tuomet atsivr trobos durys ir buvo paleista automato serija.

Parfionas isyk uvo. Partizanai pasim jo automat ir pasislp mike.

NKVD (SSRS vidaus reikal liaudies komisariatas) greitai suinojo apie vyk ir po keleto valand atsiunt Kanikus kariuomen.

Tuo metu, kai kaime pasirod soviet kareiviai, mama jo perkelti karvi,kurios gansi moiuts Natalijos (tts motinos) emje. Pribgs rus karys

mamai taip smog per veid plataka, kad ji nukrito apsipylusi krauju.

Netrukus aplinkiniai pamat degant Pakeni nam, kur kertaudamirusai sudegino.

Nuojauta

Paskutin gyvenimo iem (2000 m.) tt pajuto, kad vis labiau silpsta kojos,skauda akis, vis daniau nudiegia ird, taiau jis buvo be galo kantrus,

nemgo lankytis pas gydytojus ir vartoti vaist. Vis sakydavo: Bai-ka, praeis!"

Jis nenorjo jaudinti, graudinti artimj.

Likus kelioms dienoms iki jo mirties, namus kiekvien dien ateidavomedicinos sesuo. Ir tai jis rodo medicinos seseriai nuotrauk ant sienos ir sako:

Tai mano mona. Kokia ji grai! Tokios nebuvo nei Suginiuose, neiSkudutikyje... tik Alantoje. Tokia grai... O koks balsas! Mat 13 met giedojo

Alantos parapijos banyioje. O mano snus ..." - rodo ant sienos kabantportret. - Jis buvo stipriausias Kanikuose. veim vienas mesdavo med",- ir susigraudina.

Retai taip bdavo, kad susigraudint... Tt buvo santrus ir i savybisaugojo iki paskutins gyvenimo akimirkos.


12 i 237 2014.01.24 18:45

Mamut mums ir partizanams

Vis nam k tvark mama. Tt jai parnedavo udirbtus pinigus. Ji

nedirbo valdiko darbo, nes augino vaikus, o j buvo daug - deimt, vliaulikome tik eios. Mama rpinosi buitimi ir buvo paskendusi nam ruoos

darbuose.

Bendraudama su stribais ar saugumieiais, ji ariai atsakindavo jklausimus. Mama kovodavo dl kiekvieno ksnelio, nes stribams pirmiausiarpjo, kaip nugvelbti laini, deros. Jie nieko nepalikdavo, nors troba buvo

pilna vaik, visk pasiimdavo, taiau ilgainiui mama imoko nuslpti nuonekviest svei dal maisto ir sukaupti iokias tokias jo atsargas.

Ji maitino ne tik savo eim, bet ir partizanus, kurie ms namuose slpdavosiarba ueidavo maisto, drabui. Mama juos globojo kaip savo vaikus. Ne kartpas mus lanksi Algimanto apygardos vadas Antanas Sluka-arnas su mona.Ms namuose rasdavo prieglobst ir besislapstantys nuo tremties kaimynai, irstrib persekiojami partizan artimieji.

Vliau, jau bdama toli nuo Lietuvos, mama niekada neprarado vilties, kadvis dlto okupantai bus priversti palikti Lietuv ir vl bsime laisvi, tikjosi, kad irAntaniukas to sulauks.

Ilgai taip negali tstis", - sakydavo mama.

Visada, net tremtyje, ji jautsi laisvos Lietuvos piliete, partizano motina.

Nors mama buvo nebaigusi mokyklos, bet skait laikraius, knygas, imokmus gerbti savo kalb, udeg ms irdyse meil lietuvikai dainai, savo kratui.

Jos dka dar iki mokyklos i maldaknygs imokome sudlioti maldos odius,kurie iliko vis gyvenim ir sunkiausiais metais ird nuramindavo.

Mama buvo puiki kaimo giesminink. Jos dainos skambdavo visur:banyioje, prie vaik lopio, ustalse, geguinse, Sibiro barakuose, ermenyse.Jos gra sopran buvo galima igirsti ir jaunimo vakaronse. Kai gyvenome

Lietuvoje, mama eidama kaim giedoti ir mane pasiimdavo drauge (man tada

buvo 6-7 metai). Pirm kart i jos lp igirdau kompozitoriaus Juozo NaujalioJaunimo giesm" pagal Maironio odius.

eima, kurioje augau


13 i 237 2014.01.24 18:45

Mano ttis Steponas Kraujelis gim 1903 m. gegus 8 d. Jai kaime (Moltr.). Jo tv Antano Kraujelio ir Natalijos Valyts eimoje buvo 3 vaikai.

Vyriausiasis buvo Steponas, dviem metais u j jaunesn sesuo Ona (gim. 1905m.), kuri iuo metu gyvena Floridoje, ir atuoneriais metais u j jaunesnisbrolis Pranas (gim. 1911 m.), kuris jau mirs Kanadoje.

Mano mama Anel Pagalyt gim 1901 m. liepos 20 d. Tomo Pagalio ir

Marijonos Neinaits eimoje Kazl kaime prie Alantos (Molt r.). J eimojebuvo 8 vaikai: Marijona (gim. apie 1898 m.), Anel (gim. 1901 m.), Stas (gim.

1903 m.), Petronl (gim. 1906 m.), Simonas (gim. 1908 m.), Povilas (gim. apie1909 m.), Albina (gim. 1911 m.), Leonora (gim. 1913 m.).

Mamos tvas Tomas Pagalys buvo labai ivaizdus, bet mgo igerti. Jis

anksti mir ir vaikai liko nalaiiai. eima teturjo 3 ha ems, todl visiemsvaikams teko tarnauti. Mano mamai teko tarnauti 12 met, nors jos motina

buvo kilusi i turtingos eimos.

Tt pasakojo, kad Neinai giminiavosi su vyskupu Kukta.

Tveliai bdami itremti (15 met tremties) danai kalbdavo apie snausAntano gyvenimo keli, prisimindavo Lietuv. Jie labai ilgjosi savo sodybos,gimtj lauk. Aptardavo Antano ir kit partizan, kuriuos painojo, likim irkov su okupantais prasm. Jie prisimindavo Kanik kaimo mones, kurielaimingai gyveno savo vienkiemiuose, augino vaikus, sjo ir pjov javus. Opatys tveliai buvo toli nuo Lietuvos ir neinojo, ar kada nors sugr gimtin,ar atguls tv emelje, taiau Aukiausiasis taip lm, kad jie laimingaisugro savo Tvyn.

Mano tvai darniai sutar ir nugyveno 64 bendro gyvenimo metus.

Antanas ms eimoje buvo antras vaikas (gim. 1928 m. spalio 28 d.),

vyriausioji - Ona, dviem metais jaunesn u Antan Vitalija ir dar keturios

jaunesns seserys: Anel, Bron, Janina, Stefanija bei brolis Bronius, kuris,nesulauks deimties met, mir nuo difterito. Dvynukai Konstancija irAlfonsas, igyven 3-4 savaites, taip pat mir, todl eimoje Antanas buvovienintelis tv ramstis.

Namuose buvo daug valganij ir nedaug dirbanij. Vaikus reikjomaitinti, priirti, globoti. ia pareiga draugikai dalijosi paaug vyresniejivaikai. Visi ms eimoje aug vaikai lank Kanik pradin mokykl, taiau tikAntan tveliai nutar leisti mokytis Alantos progimnazijoje, bet ir tai ne i karto,

nes paaugs turjo padti ttei dirbti kio darbus.

Sesuo Vitalija pasakoja, kad Antanas buvo labai pareigingas ir drausmingas,


14 i 237 2014.01.24 18:45

gerai moksi. Jis mgo aisti kamuoliu, dainuoti. Danai su broliu Broniumiutraukdavo dain:

Kai uaugsiu, bsiu vyras, bsiu risto irgo draugas.

Rist irg pabalnosiu ir Vilniaus krat josiu.

Ir Vilniaus krat josiu, ginsiu brangi tvikl...

- Vaikystje tai buvo j danai dainuojama daina, - prisimena sesuo Vitalija.

Antanas mokjo susitarti, sugebjo su monmis graiai bendrauti, pagarbiaielgsi su vyresniaisiais, kiekvienam pasakydavo ger od. Jis nekent apgavik,

melagi, idavik.

- Buvo, labai stiprios valios, tiesiog geleins, - tok j prisimena sesuo Vitalija.

Jis sakydavo: Kiekvieno lietuvio venta pareiga kovoti u laisv, tikjim,ties, savo taut. Tas ne mogus, kuris svyruoja, - pasirinkai keli ir enk!"

Baigs 6 progimnazijos skyrius, 1945 m. jis norjo ivaiuoti Debeikius(Utenos aps.) ir sidarbinti restorane padavju, bet saugumas jo neileido.

Ms namuose tarybins valdios iniciatyva buvo rengtas klubas-skaitykla. Skaityklos vedju buvo paskirtas Antanas. Namuose vykdavo danikaimo jaunimo susibrimai, geguins, vakarons, kuriose lankydavosi irpartizanai.

Vitalija jau buvo baigusi su pagyrimu keturias pradios klases, norjo

toliau mokytis, bet nebuvo galimybi - turjo padti kyje, nes augo dar

keturios seserys ir dvi jau buvo pradjusios lankyti pradin mokykl.

Brolis, seserys - partizan ryininkai

Atjus soviet okupantams, mons pasijuto nerams dl savo ir vaikateities. Prisimenu, kaip 1949 ar 1950 m. vlyv ruden kaimo mones pradjo

varyti kolkius, taiau jie nenorjo juose dirbti, todl sureng susirinkim,kurio metu t auk, kad kolkius neis. Ms eima atsidr krykelje.K daryti? stojo.


15 i 237 2014.01.24 18:45

Namuose apsilankydavo naujos valdios atstovai, ginkluoti autuvais,dalijo prievoli lapus, aukimus kariuomen.

O mons pranaavo, kad Lietuv ateina ilga naktis, nes Lietuva be

pasiprieinimo atiduota kruviniems okupantams. Buvo ir toki, kurie sak,kad nuo j ivaduos Amerika. Kai kam nauja valdia buvo gera.

Sovietai Antan pradjo kalbinti, kad jis papildyt liaudies gynj"gretas, o kiek vliau reikjo apsisprsti, ar eiti soviet kariuomen. DaugelisLietuvos jaunuoli, besislapstani nuo okupacins kariuomens, ijo

mikus, kiti sutiko bti galiotiniais, partorgais, virininkais. Tie, kurieisigando, jo apskrit, buvo paimti kariuomen, vliau bgo i jos ir slapstsi

mikuose, tikdamiesi greit permain.

Tuo metu dar labai jauno Antano irdyje jau buvo prasikals patriotizmodaigelis.

Suman, mokant laikyti lieuv u dant Antan netrukus pastebjopartizanai. Antanas gaudavo daug j pareigojim vykdyti vairias uduotis,pergabenti ginklus, audmenis. Jis savarankikai atlikdavo jam pavestusdarbus. Antanas turjo ginkl ir buvo pagrindinis partizan ryininkas. Be to,ir sesuo Ona buvo partizan ryinink, jos slapyvardis buvo Ramunl.

Tvai su nerimu stebjo vykius. Ruseno viltis, kad Vakarai Lietuvos nepalikssoviet savivalei. ms namus usukdavo partizanai, jiems nenusileido ir stribai.

Namuose prasidjo kratos, nes atsirado geradari", parodani sodyb,kurioje gali bti partizan. Tt vis daniau isivedavo Molt saugumieiai, onamo jis pareidavo psiomis, grdavo lidnas ir nekalbus.

Nors buvo be galo darbtus, tt neilgai dirbo kolkyje u skurdiusdarbadienius. J imet i kolkio, nes dukra Ona jau slapstsi, o ir Antan pradjorimtai globoti" saugumieiai.

Danai naktimis ms langus viesdavo j ibintuvliai, ram miegnutraukdavo baisus dur trenksmas. Saugumieiai iekodavo bandit irreikalaudavo pasakyti, kur jie slapstosi. Tt varydavo klojim ir liepdavoparodyti, kur yra bunkeris. Danai ms sodyb stebdavo apsup i tolo.

Syk Antanas su savo draugu Danieliumi Bruu namuose tvark ginklus.Sesuo Vitalija pastebjo namus einant strib vad Lapatkin. Ji puol miegamj praneti Antanui apie sveius". Vyrai skubiai po pagalve paslpginklus. Stribai buvo geros nuotaikos, nedar kratos, tik nuotaikingai paklaus:

Kaip vyrai gyvena?"

1948 m. Antanas kartu su Danieliumi Bruu nuo Skudutikio malno i stribpanoss pavog partizan Jono Vyinto-Svirplio ir Broniaus Steiblio-Marso


16 i 237 2014.01.24 18:45

gerokai apirusius palaikus. Ms eima juos sutvark ir vogiom palaidojoKanik kaimo kapinse. U partizanus buvo draudiama laikyti miias, u jvles skambinti varpais, o juo labiau buvo uginta laidoti juos kapinse. Tiems,kurie tai dar, kilo didel grsm.

Su grsme ir rizika buvo susijusi ir sesers Vitalijos veikla. Ji pasakojo, kaip

su skrebo mona ikiene nuvaiavo Utenos vietimo skyri, kuriamepasim stal, kdi bibliotekai ir, grtant namus, ikienei pasak, kadreikia usukti pas gimines. Jos uvaiavo pas partizan ryinink Pampuk

prie Utenos, igr arbatos, o tuo metu eimininkas perkrov j veim ir jodugn po iaudais padjo kulkosvaid, kur jos skmingai nuve nurodyt

viet - pas Pran Jasiulion, slapyvardiu Perknas, gyvenant Mokili kaime(Alantos apyl.).

Vliau dar kart teko veti ginklus. Kad nekilt tarimas, ant ginklpasodino mane, eiamet, ir pas t pat Jasiulion nugabeno ginklus.

Kratos ir tardymai, bunkeris

Represij Lietuvoje daugjo. Antanas vis reiau pasirodydavo namuose.Noras matyti Lietuv nepriklausom jam buvo svarbesnis u gyvenim. Jistvirtai tikjo laisva Lietuva. Antanas guosdavo tvus sakydamas, kadokupacija baigsis, Lietuva bus savarankika valstyb.

Mamut labai igyveno dl vis pavojingesns Antano veiklos.

Ilgiau pasilikti namuose jis negaljo, nes kratos metu rugiuose buvo rasta

skaityklos knyga Nikolajaus Ostrovskio Po audros", kuri skait partizanai irpuslapius perskyr virvele, skirta ginklams valyti.

Tuomet skaityklai vadovavo nebe Antanas, o sesuo Vitalija, todl j, kaip

skaityklos vedj, namuose tard ir mu Molt rajono valstybs saugumoposkyrio virininkas Lionginas Bakutis ir Skudutikio skrebas Lapatkinas.

Sesuo Vitalija neilgai dirbo skaityklos vedja, nes ji taip pat buvo

partizan ryinink Saulut, vykdydavo daugyb uduoi. Eilins kratosmetu namuose buvo rastas partizan dain ssiuvinis, todl Vitalij ir tvelisived Skudutikio skrebyn. Tardoma Vitalija pasak, kad dain ssiuvin

rado eidama i Skudutikio prie sandliuko, kuriame gesindavo kalkes, irparsine namo, nes buvo smalsu, kas ten parayta. Ssiuvinis buvo purvinas.inoma, saugumieiai nepatikjo ir toliau j kamantinjo. Strib vadasGediminas Ragauskas j mu, dau galv sien, praskl lp. Nieko


17 i 237 2014.01.24 18:45

nepe, saugumieiai j paleido. Tada Vitalija dar neturjo n atuoniolikos.

Apie 1947 m. ms sodyboje darovi rsyje buvo rengtas bunkeris. Tai

buvo atskiras kieme esantis statinys, apie 30 m nutols nuo gyvenamojo namo.

Jame slpsi Ryt Auktaitijos Vytauto apygardos vadas Jonas Kimtas-algiris,Henrikas Rukulis-Litas, Jonas Vyintas-Svirplys, Bronius Musteikis-Karvelis,

Juozas utinys-Paleckis. Kita slptuv, kurioje slpsi Bronius Steiblys-Marsas,buvo klojime po ienu. Krat metu i slptuvi nerado.

Kai netoli ms nam apsistodavo partizanai, Antanas pranedavo mums

apie tai. Tada visa eima budriai stebdavo aplink. Tam tikslui pasitelkdavo net irmus, jauniausias, nes mus maiausiai buvo galima tarti. inojome enklus,

kuriais galima praneti apie gresiant pavoj.

I partizan gaudavome pavedim k nors nuneti nurodyt viet arbaparneti i jos. Ne visada inojome, k neame, o jei inojome, - tai buvo didiul

paslaptis, apie kuri negalima niekam prasitarti. Netgi tarpusavyje seserysneaptarinjo, kuri kok partizan pavedim atlieka.

Gamindavome ir nedavome bunker maist, jome griet sargyb atokiaunuo nam. Su partizanais dalijoms viskuo, k turjome.


18 i 237 2014.01.24 18:45

Vytauto apygardos vadas Lietuvos kariuomens leitenantas Jonas Kimtas-algiris

Trispalvs pagerbimas ir idavyst

- Prisimenu v. Velykas, kuri nepamiriu, kol bsiu gyva, - sako sesuoVitalija. - Velyk ryt grdami i banyios pastebjome kaimyns stri-belkos

negyvenamoje sodyboje plevsuojani trispalv vliav. Ms namuoseesanioje slptuvje buvo penki partizanai, tarp j - Vytauto apygardos

partizan vadas algiris. Praneme jiems, k matme. Vadas i karto sakpartizanams pasirengti prireikus pridengti j, apsireng tvelio sen sermg irijo parneti vliavos. Mes visi stebjome, kaip vadas, nukabins trispalv,

parne j tarsi didiausi brangenyb ir iskleid kambaryje, kuriame buvopadengtas velykinis stalas. Pirmiausia vadas atsiklaups pabuiavo vliav ir

j apkabins pravirko, paskui visi j buiavome. Tai buvo ms eimosikilminga priesaika, kurios negalima pamirti. Gaila, kad nebuvo kam tosikilmingos akimirkos aminti.

Deja, i didiul vent po savaits vos nevirto baisia tragedija. Pasirodo,

tos vliavos iklimas buvo ne kieno kito, o idaviko darbas.

Po Atvelykio, ankst pirmadienio ryt, lauke tvyrojo tirtas rkas.

Mama buvo paruousi vyrams pusryius, o mes prie atidarydamibunker ijome apsivalgyti. Antanas pirmasis pastebjo sujudim pusbrolioKraujelio sodyboje, po to sesuo Vitalija, eidama pairti, kas ten vyksta,

pamat, kad jau ir ms sodyb supa stribai.

Mama su Onute spjo perspti partizanus ir umaskuoti slptuv.

Antanas krito lov ir papra, kad Vitalija jam paduot lapirankluost, apsivyniojo juo galv, m kosti - apsimet sergs. Stribai joneliet, o visuose trobesiuose dar krat, bad su metaliniais strypais, betDievas saugojo - nieko nerado.

Vliau suimti partizanai idav seser On, todl ji turjo slapstytis msklojime po ienu rengtoje slptuvje, vliau - pas kitus mones.

Ms namuose vyko nesibaigianios kratos. Iekojo Antano, taigi ir jispasitrauk i nam.

- A likau pagrindin brolio pagalbinink, - prisimena sesuo Vitalija. -Tvai visk inojo, taiau nebar, tik vien kart igirdau mam ttei besakant,kad tuoj ir treios neteksim", o ttis atsak: Reikia padt, nieko nepadarysi,

jei visi bijosim, nieko nebus". Labai daug dirbau su Antanu, buvau jo


19 i 237 2014.01.24 18:45

patiktin, visas man pavestas uduotis skmingai vykdiau. Mirti mes n kieknebijojom, bijojom tik kaljimo.

Sesuo Vitalija Antan apibdina kaip labai proting, greitos orientacijos,

tvirt mog, kuris niekada nesiskund savo sunkia dalia. Kart pabendravssu mogumi, jis sugebdavo velgti panekovo bdo bruous bei atskleisti jo

moralini vertybi skal.

- Maiau a j visok: alkan, pervargus, purvin, kruvinom, aizdotomkojom, nes mgdavo vaikioti basas, taiau niekada nemaiau palusio.

Antanas neleisdavo jo gailtis, sakydavo: Kristus dar ne tiek kentjo, Jokryius sunkesnis u mano". Daug kart jis man kartojo: Neinia, kok keli

nueisime - sunk ar lengv - svarbu, kokius pdsakus paliksime emjeieidami". A juo ventai tikjau, jis buvo man autoritetas, daug ko i joimokau, jis niekada mans neeid. Jei reikdavo k nors pamokaniopasakyti, stengdavosi tai daryti labai atsargiai, kad neeist. Su namikiaisbuvo velnus, visus labai myljo. Jo atminimas mums liko mielas ir brangus, -

pasakoja sesuo Vitalija. - Tik mamutei nerim kl jo danos ivykos neini,nes paklaustas negaldavo paaikinti, kur buvo ir k veik.

Partizanai pasitraukia i ms sodybos

Ms sodyboje danai apsistodavo partizanai. Jie bdavo labai pavarg. ia jiepailsdavo, susitvarkydavo drabuius, nusiprausdavo - jausdavosi kaipnamuose.

Kart partizanai, nusimet drabuius ir pasidj ginklus, praussi. trobnepastebtas eng skrebas. Pamats partizanus, trenk durimis ir ibgo itrobos. Mama paino kaimyn sn. Partizanai susirpino: Prane altys -prads siausti kareiviai, neinia, kuo viskas baigsis".

Tas skrebas parbgo namo ir pasak savo motinai, kad Kraujelius

sutvarkys". Jo motina puol ant keli praydama to nedaryti, nes ji buvo doramoteris ir artimai bendravo su Antano Kraujelio tvais. Tai buvo SalomjaVildinien, vliau priglaudusi i tremties sugrusi ms eim.

Po kurio laiko tas skrebas dar kart apsilank ms namuose, gsdino, kadprane saugumui, ir grasino, kad mus ive Sibir. Jam besant pas mus,parvaiavo Antanas, kirts mik. Mama aarodama pasiskund jam. Antanas

numet pirtines ant stalo ir taip pavelg skreb, kad is net nustro i baims.Nebijokit, a tik pajuokavau. Geriau butel igerkim", - pasil draugikai.Antanas liep jam nedintis ir daugiau nesirodyti. Jis daugiau ir nepasirod ms


20 i 237 2014.01.24 18:45

namuose.

Stribai pradjo intensyviai persekioti visus ms eimos narius. Atsirado

skundik, kurie ra stribams laikus praydami likviduoti bandit lizd" pas

Kraujelius. Syk pato darbuotojas, nordamas perspti partizanus,besislapstanius ms bunkeryje, vien popiergal perdav tvams. Laimei,

partizan slptuvs ms namuose nebuvo aptiktos, taiau vado Jono Kimto-algirio nurodymu partizanai, siekdami isaugoti didel ms eim, apleidoslptuv ir persikl kitur.

Antan vadas pra, kad jis neskubt pasitraukti bUr, jo manymu,Antanas bdamas partizan ryininku galjo nuveikti daugiau nauding darb.

Greitai rasdavs kalb su stribais ir auktesn laipsn turiniais saugumieiais, jisipedavo i j daug svarbi ini.


21 i 237 2014.01.24 18:45

Paskutin vienag tvikje. Steponas Kraujelis prie savo tvo kapo v. Trejybs banyiosventoriuje Skudutikyje, 1999 09 04


22 i 237 2014.01.24 18:45

Steponas Kraujelis tremtyje. Nuotrauka i Maklakovo (dabar Lesosibirskas) gamyklos garbslentos. 1963 m.


23 i 237 2014.01.24 18:45

Steponas Kraujelis, veniantis 95-meio jubiliej. Vilnius, 1998 m.


24 i 237 2014.01.24 18:45

Anel Kraujelien tremtyje. Inga, 1956 m.


25 i 237 2014.01.24 18:45

Anel Kraujelien, venianti 80-meio jubiliej. Vilnius, 1983 m.


26 i 237 2014.01.24 18:45

Pirmieji Antano vaikysts metai. Priekyje stovi 2 met Kraujeli dukra Anciut (Ona), antrojeeilje i kairs: Anel Kraujelien, Steponas Kraujelis, laikantis ant keli sn Antaniuk

(Antan), treioje eilje stovi mamos sesuo Petronl. Kanikai, 1929 m.


27 i 237 2014.01.24 18:45

Alantos progimnazijos moksleiviai. Viruje i deins pirmas Antanas. 1943 m.

Kraujeli sodyboje. Pirmoje eilje i kairs Antano seserys Vitalija ir Ona Kraujelyts, antrojeeilje i kairs Antanas Kraujelis. Kanikai, 1946 m.


28 i 237 2014.01.24 18:45

Pirmoje eilje i deins Ona Kraujelyt, antroje eilje Antanas Kraujelis. Kanikai, 1945 m.


29 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis - ryininkas (viduryje). Kanikai, 1946 m.

Susitikimas Kanikuose. I kairs: Jonas Kazlas, Vitalija Kraujelyt, Antanas Kraujelis. 1946 m.

Gyvenimo vingiais

Antanas palieka namus


30 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas nebegaljo ilgiau pasilikti tv namuose, nes suimtj partizan ir

ryinink buvo iduotas.

1948 m. ruden, sustiprjus strib ir saugumiei sekimui bei padanjusnuolatiniams silymams tapti nipu, jis atsisveikino su tte, mama, seserimis.

Mamut labai verk ir maldavo neieiti, nors ir pati neinojo kitos ieities,pra Antan nepraudyti savs ir visos eimos.

Antanas pasirinko kovotojo keli, o jo pareigos suvokimas buvo toksstiprus, kad nustelb motinos maldavimus. Palikdamas gimtuosius namus, jismus pra dainuoti.

Antanas ijo Mykolo Urbono-Liepos partizan br. Pasirinko Pabaisosslapyvard, vliau pasivadino Siaubnu. Ir ne atsitiktinai - jis buvo drsus,nuovokus, bebaimis kovotojas, uklumpantis prie paiomis netikiausiomisaplinkybmis.

Be to, Antanas nestokojo maiktaus humoro, buvo ikalbus. Vaizdiaisodiais jis nupiedavo ateities vizijas, pasakodavo, kaip gyvens monslaisvoje valstybje, kaip suklests kaimas, sustiprs kiai. Antanas taip tikjoLietuvos pergale, kad savo optimizmu ir kalbomis udegdavo aplinkiniusneleisdamas nukreipti pokalb lidnesne tema, nors ir inojo, kad vykstanelygi kova su okupaciniu reimu.

Daugiau kaip metus jis partizanavo saugumo nesusektas. Pirmasis SSRSvalstybs saugumo ministerijos (toliau - MGB) raas apie Antan pasirod tik1950 m. Kaip tik tuomet buvo uvesta personalin Antano Kraujelio (Pabaisos,Siaubno) byla-formuliaras. Oficialiuose saugumo dokumentuose raoma, kad

jis gaujoje nuo 1950 met"3-5.

Dar bdamas partizan ryininku, Antanas susitikdavo ir bendradarbiaudavo

su Perkno brio vadu, Algimanto apygardos tabo spaudos ir vietimo skyriausvirininku Jurgiu Urbonu-Laktuiu.

1949-1950 m. Antanas buvo nuvyks pas Dzkijos partizanus Merkinsapylinkes. Ten jis susitiko su dzk partizan vadovybe. Antanas buvo sistaskaip Ryt Auktaitijos atstovas pasitarim, kuriame jam buvo suteiktas auktas

karinis laipsnis6.

Kai Mykolas Urbonas-Liepa mslingai pateko saugumiei rankas, Antanasjau buvo perjs Henriko Rukulio-Lito br, veikus Anyki, Utenos irMolt rajon sankirtoje. Sis brys buvo suformuotas 1950 m. spalio mnes. Jame

Siaubnas buvo ruio partizan rajono tabo nariu, vliau - valgybos skyriausvirininku. Kraujelio-Siaubno partizanins veiklos istorijoje ypa svarbi buvo

valgo misija - laiku pastebti, suinoti, susekti prie ir praneti apie tai partizan


31 i 237 2014.01.24 18:45

vadovybei, sunaikinti svarbius NKGB (SSRS valstybs saugumo liaudieskomisariato) dokumentus su itremti Sibir numatyt, persekiojam asmen irKGB bendradarbi sraais, organizuoti pasalas ir naikinti bolevikus.

Aktyvi partizanini operacij metu partizan grups nualindavo,likviduodavo sovietins sistemos atstovus, partijos lyderius, nuginkluodavo

enkavedistus, nes juos laik idavikais. Be to, vyko nirtinga partizan kova priebolevikin prierinkimin propagand.

Mes laukdavome Antano, taiau jam darsi vis sunkiau aplankyti namikius,

nes namus nuolat krt skrebai.

Tt jau buvo paalintas i kolkio, stribai ir saugumieiai jam primindavo:

Jei neatvei snaus, bsi ivetas ten, kur gyvena baltosios mekos".

Grs visos eimos tremtis. eimoje augo keturios nepilnamets dukros.

Partizano rmjai

Antanas buvo mylimas ir laukiamas ne tik eimos nari, bet ir kaimyn, paskuriuos ueidavo. Auktaitijoje jis buvo apsistojs Gruopolio kaime, vliau -prie savo tviks Ann kaime, buvusioje Kanik seninijoje, kuriojepraleido pirmuosius partizanavimo metus. Siame kaime pas neturtingkinink Broni Jankausk Kraujelis buvo sirengs slptuv.

- Idavus i slptuv, eimininkai pus met buvo tardomi Utenos irVilniaus kaljimuose, taiau buvo paleisti, nes byla nebuvo sudaryta, -pasakoja Jovitas Jankauskas.

1952-1954 m. Antanas Kraujelis buvo sueistas saugumiei uverbuotoEdmundo Satkno, kuris buvo geriausias jo jaunysts biiulis ir ilgametis

rmjas, nes dirbo kolkio pirmininko pavaduotoju. Apginklav ir imok

audyti, nurod, kuri kno viet geriau taikyti, saugumieiai pasiuntEdmund susitikti su Antanu. is nieko blogo netardamas atjo susitikim.

Edmundas Satknas atsine butel degtins, abu draugikai igr. VliauAntanas pasakojo, kad Edmundas kakoks tartinas pasirod - jaudinosi,nerimavo. Kiek pabendravs, Antanas sako: A eisiu". Tik pradjus eiti

pasipyl viai nugar. Antanas pajuto, kad yra sueistas krtin.

Maniau, kad kareiviai. Staiga atsigrs matau Edmund baisiom akim,nusitaikius mane. Patraukiau i automato. Tas spjo dar surikti nesavu balsu

ir krito", - vliau pasakojo Antanas.

Protokole saugumieiai para, kad Edmundas Satknas buvo per daug


32 i 237 2014.01.24 18:45

igrs, todl ir nenuov bandito.

udiko neskm nulm stiprus vjas, kuris, Antanui nusigrus, pakl

apsiausto skvernus ir Satknui nepavyko tinkamai nusitaikyti... O gal

sudrebjo ranka... Kulka kliud plauius, Antanui teko gydytis.

Sueistas Antanas slapstsi Baltis kaime, netoli Skudutikio, pas AleksLapaausk. Sueistu partizanu rpinosi ir j gyd Alekso Lapaauskovyriausioji dukra Marijona.

Antanas niekada neneig fakto, kad nuov jaunysts draug Edmund

SatkUn, nors ir nenorjo to daryti, bet j iprovokavo pats biiulis. Antanassunkiai igyveno i draugo idavyst.

Perskaiius SSRS valstybs saugumo komiteto (toliau - KGB) Molt

pareigno Liongino Bakuio straipsn Gyvenimo vardu"7 ir pavariusarchyvinius KGB dokumentus, paaikja, kad Edmundas Satknas pats praginklo, nes ... norjo ipirkti savo kalt dl bendravimo su Siaubnu".

Po io vykio nebeliko abejoni dl to, kad saugumieiai nepaisydamipriemoni stengsis Kraujel nuudyti ar suimti. Antanui reikjo bti daratsargesniam ir tikti tik savimi.

- Daug met Antanas nuolat lankydavosi Kerioblikio kaime pas Napoleon

Kez, - prisimena Jovitas Jankauskas. - Pirmiausia usukdavo su Vladu Petroniu-Nemunu, kuris daniausiai likdavo lauke saugoti. Vliau, tik sutemus, nuo Girelsmiko ateidavo vienas. Kaip iandien matau j ilgais, garbanotais, peiussiekianiais plaukais i po uniformins kepurs. Vasar vaikiodavo basas, eidavoatsargiai, slindamas.

Daniausiai Antan globojo geros valios mons, kurie parpindavo jammaisto, drabui, medicinos ir kit reikmen.

Kur laik Antanas slapstsi Mockn kaime pas seseris idonytes.

1955-1959 m. Antanas slapstsi Antaninavos (Dubelkos) kaime (Utenos aps.)

Petroni eimoje. Slptuv jis buvo sirengs po lova. Vietov slapstytis pasirinktagera, nes eimininkai buvo neturtingi, maiau galjo bti tariami, be to, sodybabuvo atoki. eiminink buvo labai religinga, o jos keturi vaikai patarnaudavobanyioje v. mii metu.

ia Antanas susipaino su bsimja savo mona Janina. Zofija Petronienbuvo jos teta i tvo puss.

1959-1960 m. Antanas slapstsi Smaltikio kaime (Anyki r.) broli Juozo ir

Valdemaro Ruzg sodyboje. 1959 m., ms eimai sugrus i tremties, buvomepas juos susitik su Antanu. Juozas Ruzgus pasakojo, kad jo tvas buvo aptiks


33 i 237 2014.01.24 18:45

ant lub po spaliais pasiklausymo aparat.

1960-1965 m. Antanas su mona gyveno Papiki kaime (Utenos aps.)

Antano ir Onos Pinkevii name, kuriame jis buvo sirengs slptuv.

Antano gaudyns

Nuo 1952 m. Antanas ir Vladas Petronis-Nemunas slapstsi drauge. DeimtysAnyki, Utenos, Molt strib ir agent sek Antan, reng pasalas, u joidavim monms sil dideles pinig sumas.

Antano ryininkai ir rmjai buvo aretuojami, visomis igalmis buvostengiamasi priversti juos bendradarbiauti su saugumu. Nuolat buvo sekamigimins, patikimi saugumo agentai apginkluojami pistoletais, instruktuojami,

kaip nuudyti Antan, taiau veltui4-5.

Partizan kovos slygos blogjo. Saugumieiai ir stribai darsi visrafinuotesni, bauginantys klasta, papirkimais, idavystmis, taiau jiemsnesisek. Saugumieiai gaudavo ratelius, kuriuose partizanas ra: ...

kategorikai nepripastu Lietuvos savanoriko stojimo Soviet Sjung".

Partizano sskaitos su saugumieiais buvo suvedamos ir tiesiogiai.Pusbrolis Jonas Kraujelis pasakoja:

- Su Liemeiu, Skudutikio saugumo virininku, Antanas susitiko akis ak vieno kaimieio gryioje. Antanas slapstsi pas vien mog. Jis guljo ant

krosnies, kai saugumietis jo gryion be jokio tarimo. Antanas netiktaiustojo duris ir tar: Padk automat kamp". Im ovinius ir paliep:Drok, kur akys mato. O oviniai man pravers".

Danai atokesniuose keliuose apsirengs rus kareivi uniforma Antanas

sustabdydavo automobil ir papraydavo paveti. Taip jis pasitraukdavo ipavojing viet.

Kaip inia, ne vienas Antan band nuauti. Tarp j ir Kaln srities vadas

Bronius Kalytis-Siaubas. Jis buvo uverbuotas saugumo ir sunaikino

daugyb Auktaitijos partizan. Bdamas saugumo agentas, Bronius Kalytis-Siaubas 1951 m. kalbjo Lito brio partizanus nuauti keturis Anyki rajono

taryb valdiai palankius gyventojus ir taip partizanus trauk pinkles. Patsprovokatorius i Auktaitijos apylinki dingo, o saugumieiai atkerijopartizanams. I 14 partizan bryje liko gyvi tik Antanas Kraujelis-Siaubnas,Justinas Apacianka-Viesulas ir Henrikas Rukulis-Litas, kuris vliau buvo


34 i 237 2014.01.24 18:45

iduotas. J persekiojo net 230 kareivi. 1951 m. pabaigoje sueistas koj jis

nebegaljo pabgti ir buvo suimtas gyvas4,5.

Prie Antano Kraujelio-Siaubno ir Justino Apaciankos-Viesulo po kurio laikoprisijung Vladas Petronis-Nemunas, taiau greit i partizan brio beliko vienasAntanas. Tuomet Bronius Kalytis-Siaubas m lankytis pas tuos mones, pas

kuriuos anksiau usukdavo Siaubnas. Antanas tai inojo, prane apie idavik

artimiems monms ir liep kitiems pasakyti.

Kart jo jie abu lieptu per up, Antanas priekyje, o Bronius Kalytis i paskos.Staiga Antanas igirdo, kad Siaubas atlau savo deimtuko" gaiduk. Kraujelis

atsigrs pamat, kad Bronius Kalytis-Siaubas taiko j. Antanas buvo labaigreitos reakcijos ir bt Siaub nuovs, bet tsyk pastarasis suspjo okti

krmus9.

tai k prisimena Antatiki kaimo (Molt r.) gyventojas Jonas Tutinas:

- A Broni Kalyt-Siaub painojau nuo t laik, kai pas mus pradjo ateitipartizanai. Danai su juo ateidavo Mykolas Urbonas-Liepa.

Kai mane aretavo, partizan beveik nebuvo lik. Nuteis mane 10 met,namo grau po sukilimo Vorkutoje.

Syk nakt pas mus namus atjo vienas Kalytis. Netrukus Kalytis vl

pasirod nakt, apsimet, kad ieko partizan, tik a kalbas nesileidau. Sakau:inai, draugui, lageriuose idavikai neilgai igyvendavo. irk, kad ir tau taip

neatsitikt". Neturjo jis k sakyti ir ijo, po to nebepasirod.

Po kiek laiko nujau Moltus prisiregistruoti. Milicijos poskyryje pasak, kadneregistruos, nes i Maskvos neturi leidimo. Grdamas namo, ujau alud.Ijus i aluds, prisistat du vyrai ir paklaus: Tutinas bsi?" Sakau: Taip,Tutinas". - Esi aretuotas, einam su mumis".

Milicijoj pamaiau prie vyrikio karikio drabuiais sdint Kalyt. Mane

klausia: Tu painojai Kraujel?" - Painojau", - sakau. - Kaip j paimt?" Sakau:Neinau - ia jau js reikalas! I to juk duon valgot, o a nieko bendra su juoneturiu". Kalytis sako: Padk mums dirbti". Pasakiau, kad galiu atgal vaiuoti kasyklas, bet idaviku nebsiu.

Po to naktimis saugumieiai laukdami Kraujelio pas mane prabuvo gal dvisavaites, kartu su jais buvo ir Kalytis. Vliau nebeateidavo. Neskmingos buvo jpastangos sugauti Kraujel.

Liks vienas, Antanas pakeit savo veiklos taktik - soviet aktyvistams raspjamojo turinio laikus reikalaudamas neskriausti moni.

mons gerb j u teisingum. J painojusieji teigia, kad Antanas niekada


35 i 237 2014.01.24 18:45

neskriausdavo moni, prireikus papraydavo maisto ar nakvyns. Jis geraisutardavo su kai kuri kolki pirmininkais, brigadininkais, i kuri paimdavomaisto, grd, taiau visuomet palikdavo pasirayt ratel, kad kiti asmenysnenukentt. Danai paliktuose pakvitavimo rateliuose jis uraydavo, kad

pam kelis kartus daugiau - es ir monms reikia gyventi. Pasiraydavo

slapyvardiu Siaubnas, niekada neslpdavo, kas ess.

Antanas sakydavo: Kai ateis laisv, negras darbai nebus dovanoti, u juosteks atsakyti. Partizanas yra mogus, kuris neturi teiss klysti!"

mons kalbjo apie j kaip apie narsuol, tautos laisvs gynj,skriaudiamj paguod. ios odins legendos sklido i lp lpas ir kl

didiul KGB bei komunist partijos vadov susirpinim. Be abejo, daug kasbuvo pagrainta ir moni prikurta.

Atsirado nusikaltli, kurie, prisidengdami Antano Kraujelio pavarde,

reikalaudavo pinig i gyventoj. Ne vienas po nakties rasdavo ratel, kadnustatyt dien nurodyt viet atnet ir padt tam tikr pinig sum. iuos

atvejus patvirtina Algirdo iukiaus archyvuose rasta mediaga ir gyv liudytojpasakojimai. Yra fakt, kad saugumieiai ne vien tok nusikaltl sum, taiauneteis, o uverbavo iekoti besislapstanio partizano.

Antano Kraujelio sunaikinimo planus saugumieiai aptarinjo net su Maskva.

1964 m. pradtoje jo byloje yra daugyb kaltinim mogudystmis,teroristiniais aktais. Suimtieji, pasidav ir legalizavsi bendraygiai visas kaltesprimesdavo Antanui Kraujeliui. Suimtas Liepa, Litas ir kiti partizanai mgindamisumainti savo kalt liudijo prie j. KGB darbuotojai mokjo igautiprisipainimus...

Sovietinje spaudoje pasirod daugyb straipsni10-20 apie Utenos, Molt,

Anyki rajonuose neva plikaujant nelegal. Be abejo, apraomi faktai buvogerokai ikreipti, be to, vagiiai band pasinaudoti Antano Kraujelio vardu.

inoma, jeigu partizanas bt tyliai leids dienas patikimoje vietoje, tokio

ypatingo masto gaudyns nebt gavusios.

Nuolat buvo apklausiami atokiausi kaimeli gyventojai, kolki

pirmininkai ir brigadininkai buvo pareigojami praneti bet koki informacij ar

nuogird apie partizan. Vienkiemiuose ir sodybose buvo atliekamos kratos,

taiau nirtingos paiekos buvo bevaiss21.

Antanas buvo labai atsargus ir nepatiklus, pajusdavo gresiant pavoj ir

spdavo pasitraukti.

Archyvinje byloje3, 22-24 Antanas kaltinamas nuuds deimt moni, taiau

daniausiai suimt ir pasidavusi partizan parodymai prietaringi7, 21. Antano


36 i 237 2014.01.24 18:45

mona Janina, gyvenusi su juo deimt met, neprisimena atvejo, kad jis k norsbt ketins nuudyti.

Algirdas iukius yra surinks daugiausia gyventoj pasakojim,

prisiminim ir, remdamasis dokumentais, mano, kad Antanas Kraujelis galjobti nukovs tris, o gal keturis mones. Be to, byloje yra 8 partizan: iaurio,

Auktaiio, Lapino, Trockio, Aido, Klajno, Paleckio, Zumerio idavik PranoGeo ir jo monos Leokadijos likvidavimo protokolas, kur pasira partizanaiLiepa ir Pabaisa.

Vladas Petronis apie Antan

Apie 1952 m. partizan briai buvo visikai iretinti.

1954 m. pavasar Vladas Petronis-Nemunas pasidav valdiai. Apie tai iAnyki buvo skubiai raportuota saugumui Vilniuje. Pats Vladas Petronis

greitai gavo pas ir buvo darbintas Spartako" artelje.

Saugumieiai puoseljo daug vili, kad Vlado Petronio turimainformacija bus itin vertinga iekant Siaubno, taiau tai nepasitvirtino. Matyt,Antanas dl atsargumo daug k buvo nuslps nuo bendraygio.

Saugumieiams teko nusivilti, nes tiktasi ymiai daugiau5

Apklausiamas Vladas Petronis taip charakterizavo Siaubn: Labaiatsargus - slepiasi negyvenamuose pastatuose. iem i slptuvs ieina tik

vien kart, eina ne keliais, o laukais (nakt arba prie ryt). Vasar slepiasikrmuose, klojimuose, pirtyse. Siaubnas niekada nesitaria i anksto dlmaisto arba pinig. Jei pajunta, kad j kas nors pastebjo, dingsta kit viet

sunaikindamas pdsakus. Su pagalbininkais kalbasi be liudinink. moni,kuriuos kviesdavo KGB, Siaubnas vengia, nes laiko juos uverbuotais.eminmis nesinaudoja, nes serga koj reumatu. Ginklas trumpavamzdis -gali vaikioti ir dien. Maistas - lainiai, duona. 1953 metais, sueistas agentoEdmundo Satkno, gydsi rivanoliu. Jo aizda pliavo. Siaubnas gydsi

Alekso Lapaausko eimoje"25.

Algirdas iukius surado Siaubno rayt ir pasirayt padk Aleksui irVeronikai Lapaauskams.

Vladas Petronis idav Siaubno pagalbininkus, su kuriais jis kalbdavosibe liudinink. Jis nurod labai daug pavardi, ivardijo keliolika sodyb,kuriose slapstsi Siaubnas, taiau tai nepadjo saugumui aptikti AntanoKraujelio pdsak.


37 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas sukuria eim

Antanas buvo toks pat mogus, kaip ir mes. Taip pat norjo gyventi, mylti,

auginti vaikus... Slapstydamasis Antanas sukr eim, gim snus, apie kurmes suinojome tik sugr Lietuv 1959 m.

mona Janina pasakojo, kad kunigas juos su Antanu sutuok Smaltikimike palaimindamas ir sakydamas: Nuo iol js esate eima". Saugumosumetimais Janinos pavard nebuvo pakeista ir santuoka nebuvo registruotabanyios knygoje.

Laukdama pirmagimio Janina slp savo ntum. Tada ji negaljo niekamrodyti, kad Dievo akivaizdoje yra teista Antano mona. Ji gyveno pas tet

Zofij Petronien. Toji moteris imitavo, kad laukiasi dar vieno kdikio, nors jauaugino kelet vaikeli. Kai 1956 m. gegus 26 d. Janina pagimd berniuk, tiknedaugelis inojo, kas tikrieji jo tvai.

Antano ir Janinos sneliui buvo duotas Antano vardas ir suteikta Petroniopavard. Tuo metu Petroni namuose bunkeryje gyveno ir naujagimio tvasAntanas Kraujelis, taigi jis galjo priirti sn ir bti su mona.

Kai Antanas uvo, Janina buvo nuteista ir bausm atliko Panevio

kaljime26. Snus Petronio pavarde buvo apgyvendintas Vilniaus vaiknamuose. Saugumieiams buvo gerai inoma, kieno tai snus. Po trej met ir

keturi mnesi nelaisvs Janina nuvyko vaik namus pasimatyti su snumi,

o susigrino j tik per teism.

1968 m. ruden Utenos teismas pripaino, kad Antanas Petronis yra

Janinos Snukikyts snus, ir jam buvo suteikta Snukikio pavard. Beje, jis tik

2000 m. oficialiai teisme pripaintas tikru Antano Kraujelio palikuonimi.Siekiant saugumo, Antano ir Janinos snaus gimimas nebuvo ufiksuotas

jokiuose dokumentuose. Vaikas beveik deimt met neinojo, kad turi kitmotin - ne Petronien ir kit tv - ne Petron. Jo dokumentuose buvo rayta

Petronio pavard. Tokia dviprasmika padtis tssi iki tikrojo tvo uvimodienos, o Petronio pavard buvo pakeista daug vliau.

Antanas prisimindamas vaikyst pasakoja:

- Ivakarse skrebai buvo apsup Petroni namus, dar krat. Paskui vis

nakt gr ir iki pusiaudienio guljo girti. O Kraujelis buvo u koki 100 metrkrmeliuose. I ryto Petroniens dukt vedsi mane grybauti. inojau, kad ten

gryb nra, - toje vietoje nedygsta. Pamaiau, kad netoliese stovi mogus,apsirengs ilgu balkvu apsiaustu. Va, te-tyt!", - pasak Petroniens dukra. Jis


38 i 237 2014.01.24 18:45

pakl mane, pabuiavo. Pajutau, kad jis man labai artimas, savas.

Tuo metu Antanas Kraujelis tar, kad KGB nujauia, jog jis slapstosi pas

Petronius. Pastebjo artim asmen slepiant nuo jo pistolet ir visk suprato.

Reikjo iekoti nauj globj ir kitos slptuvs.

1960 m. Antanas persikraust Utenos r. pas Papiki kaimo gyventojdisident Antan Pinkevii. ia, statant nam, po krosnimi buvo rengtaslptuv, kurioje jis apsigyveno kartu su mona Janina. Erdvs ten buvo labai

maai (pagal saugumiei imatavim -94x132x69 cm)5.

Be rpinimosi, kaip paiam ilikti gyvam, Antanui prisidjo ir eimos reikalai.

Reikjo suktis taip, kad globjai kuo maiau turt vargo dl jo ir jo eimos.

O saugumieiai nerimo nordami surasti Antano Kraujelio slapstymosi viet

ir sulugdyti partizano veikl. Jiems buvo apmaudu, kad paiekos neskmingos,

kad partizanas ne tnoja tyliai, o veikia ir vis labiau garsja tarp moni5.

Veikia vienas

KGB dokument puslapiai mirga uverbuot agent vardais, pavardmis irslapyvardiais. Beveik ties kiekvienu vardu ta pati nuoroda: NukreiptasSiaubno iaikinimui". 1953 m. Utenos rajono KGB skyriaus ataskaitojeraoma: Siaubno iaikinimui dirba Vilkas, Katia, Maryt, Drsus, pokas,Tolimas, Juka, Akmuo, Gusevas. (...) Seka autuvas, Vytautas, Kainskas,taiau teigiam rezultat kol kas negauta. (...) Drsus seka io vienkiem irperiodikai susitinka su juo, taiau rezultat nra". vairi met KGB

dokumentuose ufiksuota, kad, be etatini saugumiei, kiekvienameaplinkiniame rajone Kraujelio iekojo madaug po 20 agent.

Antano Kraujelio byloje iliko ra, kad nuo 1954 m. Siaubnas vertsikolki, parduotuvi ir atskir kolkiei plimais", spdavo kolki

pirmininkus arba brigadininkus, kad teisingai urayt darbadienius,neskriaust kaimo moni. Byloje yra pakvitavim, pavyzdiui: Paimta 11

rugi ir kviei. Vietiniai partizanai".

Siaubnas taip pat pasira pams 11 kolkio avi, vliau - dar 6. Visosavys, kaip matyti i t pai KGB dokument, buvo idalytos Pakalniapylinks gyventojams.

Saugumieiai ir dabar prisimena ratel, rast po Pakalni parduotuvsapiplimo: Nelieskit daug eiminink, jie nekalti. J kaltumas -kaip ir js.Sunaudojau prekes. Kraujelis-Siaubnas".


39 i 237 2014.01.24 18:45

1961 m. KGB ataskaitoje raoma, kad Antanas Kraujelis i moni mduokl. Ivardyta keletas gyventoj, pas kuriuos buvo organizuotos pasalos.Paminti agentai, kuriems saugumas idav ginklus: Silva turjo ry suKraujeliu. Pagal 9-j straipsn KGB jam idav loterijos bilietus, kurie laimjo

u 4900 rub. sum daikt. Jam teiktos operatyvins technikos priemons. Tas

pats padaryta ir Gaidiui. Sakalas apginkluotas savarankikam Kraujeliosumimui arba likvidavimui".

Kiekvienais metais KGB tvirtino Priemoni Kraujelio sumimui arba

likvidavimui planus"21, taiau ie planai taip ir likdavo negyvendinti, nes Antanuipavykdavo ivengti kruopiai apgalvot ir surengt pasal. mons pasakoja

daugyb istorij apie jo sugebjim isisukti. Teko girdti, kad Siaubnas yrapietavs prie saugumiei stalo, kad syk, atsidrs beviltikoje situacijoje,sustaug tarsi vilkas, igsdino stribus ir paspruko, kad kakada isigelbjo

panirs eero gelmes su vamzdeliu.

Net liks vienas Kraujelis saugumieiams kl siaub ir beviltik nir.Galingoji KGB, turinti gausyb agent ir tobulos technikos, septyniolika metnegaljo nei suimti, nei nuudyti vieno mogaus, kuris neturjo net patikimoprieglobsio. Kartu Antano paiekas daugelis jo su dideliu noru tikdamiesi,kad sumediojusiojo partizan laukia dideli pinigai ir soviet valstybs

apdovanojimai.

O jis ne tik slapstsi, bet ir aktyviai veik. Danai Antanas pasirodydavoaplinkiniuose miesteliuose: Pakalniuose, Skiemonyse, Alantoje, Utenoje irLelinuose. Daug kur jo niekas nepaindavo, nes jis persirengdavo moterikaisdrabuiais, turjo ilgus plaukus ir buvo velni veido bruo, todl vykusiai tuonaudojosi. mona Janina pasakojo, kad Antanas, persirengs moterimi ir pasidjsginkl krmuose, mekeriodavo arba paddavo dirbti kio darbus. Be kio darb,

jis mokjo nerti tinklus, verpti ir sukti silus.

Kai kada jis persirengdavo Raudonosios armijos karininko artileristouniforma, taigi net stribai atiduodavo jam pagarb.

Jo vardas anuomet kl baim ne vienam aktyvistui ir nedav ramybssaugumieiams.

Painojusieji Antan tvirtina, kad bgant metams jis darsi vis atsargesnis. To

neslepia ir dar gyvi kagbistai. Nordamas juos apgauti, jis buvo paskleidsgandus, kad nori ivykti i Lietuvos. Atrodo, ie gandai persekiotojus truputnuramino.

Antanas sisdavo rajon KGB skyrius klaidinanius laikus, deja, jnepavyko rasti. Buvs KGB Utenos rajono skyriaus galiotinis SergejusTichomirovas pasakojo, kad Antanas Kraujelis juos provokavo sisdamaspraneimus apie tai, kad nurodyt dien ir valand jis nori susitikti su


40 i 237 2014.01.24 18:45

saugumieiais Skudutikyje. Paskirt dien saugumieiai punktualiaiatvykdavo Skudutik, bet nesulauk Antano Kraujelio suprasdavo, kad yraapgauti.

Antanui slapstytis darsi vis sunkiau. Reikjo galvoti apie maist,drabuius ir apav, o svarbiausia, kur prisiglausti. Nuolat bdamas drgmje

ir altyje, jis susirgo koj snari reumatu.

Vien pavoj prisimin Juozas Ruzgus. T dien Antanas pas juospusryiavo, o idaviko mona tai pastebjo ir prane saugumieiams. Tuoj pat

atlk saugumiei viliukas ir sunkveimis su stribais bei kareiviais. Antanasibgo paliks maskavimosi chalat, o Ruzgus, nordamas paslpti kalius,

bgo su chalatu, kur isigands numet. Drabuis pakibo ant karklo akos, kur saugumieiai pradjo audyti. Ruzg pasivijo saugumiei uo, pribgoAnyki saugumo virininkas, kuris pradjo Ruzg muti, tardyti, kam jisne maskavimosi chalat. Nesugebj sulaikyti Antano, persekiotojai rusikaikeiksi ir nusivyl kavo, kad sueistas banditas pabgo Kanik mikus...

Yra fakt, kad saugumieiai suko galvas, kodl jie negali sunaikinti vieno

Lietuvoje belikusio bandito5.

Paskutin kulka

KGB yra keturi tom byla3 apie iki mirties neileidus ginklo i rankpaskutin aktyv Lietuvos partizan Antan Kraujel (Pabais, Siaubn).

Suimt partizan, j ryinink, bealik" liudinink tardymo protokoluoseteigiama, kad Antanas Kraujelis buvo plikas ir mogudys, pelns tarybinsliaudies pasmerkim. Belieka stebtis,

kad pagal iuos nusikaltimus jam buvo ikelta politin, o ne kriminalin byla4.

1992 m. skaitydama Antanui sukurpt byl radau parayta, kad jau 1964 m.gruod buvo gauta operatyvini duomen apie tai, jog partizanas gali slptisPapiki kaime pas Pinkeviius.

Antanas Pinkeviius buvo veds Antano monos Janinos seser On. Upartizan rmim Antanas Pinkeviius anksiau buvo nuteistas 10 met lagerio.

Antano Kraujelio mona Janina pasakojo, kad Ki dien Pinkevii sodybsuvaiavo daugyb kareivi, strib ir saugumiei. Buvo tiktasi, kad i dien

ateis partizanas Antanas Kraujelis, o jis tnojo po krosnimi esaniame bunkeryje.Kratos metu saugumieiai bunkerio nerado. iuose namuose buvo rengta


41 i 237 2014.01.24 18:45

pasiklausymo aparatra ir saugumieiai girdjo, k kalba namikiai, bet apieAntan niekas nekalbjo.

- Antr Kald dien Antanas ijo ir nebuvo vis mnes, - pasakoja Janina.

Tik kit met vasar Antanas pasirod, pabuvo mnes ir ketino vl ieiti, nesinojo, kad kratos metu saugumieiai rado autuvo grstuv. Saugumo bylojeatsirado raas: Gauti papildomi duomenys, kad slepiasi pas Pinkevii".

Nedidel, bet lemting klaid Antanas padar 1965 m. kovo 16 d. vakare. Jispapra monos atneti slides, kurios buvo paslptos po sniegu kitapus kelio prie

versms, i kurios Pinkeviiai atsinedavo vandens. Versm buvo prie trij gretastovini nam langus, per kuriuos saugumieiai galjo stebti Pinkevii sodyb.

Slids idav ...5

Antano mona pasakoja sapn, susapnuot Antano ties ivakarse:

- Sapnavau, kad em juoda, nors tais metais sniego buvo daug. Sapnavau trisakmenis. Ant vieno baltas sniego lopinlis, o kiti du - juodi. A padariauAntanliui valgyti ir papasakojau, k sapnavau. Antanas pasak: Tai maneapsups ir umu". Taip ir buvo. uvo Antanas Kraujelis, sueistas AntanasPinkeviius ligoninje mir. O tas baltas lopinlis ant akmens, matyt, a, nes likau

gyva, - priduria Janina. - Tik spjom pavalgyt, pamatm, kad ginkluoti kareiviaisupa sodyb, trobesi pusn bga saugumieiai. Jie ikrt darin, tvart, visurdurtuvais ir virbais ibad. Gal man, kad yra koks slaptas ijimas i trobos. Po to

gryion jo Sergejus Tichomirovas, kiti ir pradjo plti grindis i vis krosniespusi. Jie numan, kur turi bti slptuv, tik gal dar abejojo, ar Antanas ten yra.Nepaliesta liko koridoriaus sienut ir pati krosnis. m aikintis, kas gali bti poja, ir pastebjo, kad krosnies pamatas kitoks. Tuomet pradjo ardyti sienut, kuribuvo ne itisin, o dirbtinai sudurstyta i medeli. Ukio kirv ply ir atpl.

Tada i Antano slptuvs pasigirdo viai. Mane tuo metu virtuvje saugojokareivis ir neinau, kaip i tikrj viskas ten buvo. Tik pamaiau, kad Antan

Pinkevii ine kruvin be smons, - atsidusta Antano mona Janina.

O i ties buvo taip: aptik slptuv, eimininkui Antanui Pinkeviiuisaugumieiai liep atidaryti j, o tuo metu Antanas i slptuvs paleido automatoserij. Pataik eiminink, kuriam kliuvo pirmosios kulkos, jis buvo sueistas.Vliau Pinkevii ive Utenos ligonin, paskui perve Lukiki kaljimo

ligonin, operavo, taiau kne liko viena neiimta kulka, prasidjo gangrena irAntanas Pinkeviius 1965 m. balandio 5-j mir. Dar buvo lengvai sueistivyresnysis serantas Vytas ukeviius bei jaunesnysis serantas Rimas Kublickas.

Antanas met ir granat, bet ji nesprogo. Isigand granatos, visi oko itrobos lauk.

Buvo skubiai paprayta i Vilniaus specialist su dujomis. Kagbistai


42 i 237 2014.01.24 18:45

nusprend, jog reikia bandyti apsvaiginti Antan ir paimti gyv.

Tuo pasinaudojs Antanas ioko i bunkerio. Saugumieiai tuo metu apsupo

nam i ariau. Antanas paklaus monos, kiek j yra. J buvo daug.

Antanas dar kur laik prieinosi ginklu, jam buvo kilusi mintis persirengusmoterikais drabuiais bgti, taiau jgos buvo nelygios, prie j buvo sutelktadaugyb kareivi. Janina pra: Neaudyk, jau viskas! Ar pasiduok, ar kaipnors..."

Jis padav monai dokument pluot ir liep juos sudeginti krosnyje, kad

nepatekt saugumieiams. Pats dar pamai, paarst pelenus. Kas juose buvoraoma, niekas neino.

Stribai per On Pinkeviien perdav Antanui Kraujeliui skirt ratel,

kuriame jam buvo siloma pasiduoti ir padti ginkl, jame buvo raoma, kadKraujelis bus atleistas nuo bausms. Jis pam ratel, perskait, ypteljo: Tuoj,

tuoj maskoliams pasiduosiu!"

- Man kilo mintis, - pasakoja Janina, - gal tikrai pasiduos, gal viskas baigsislaimingai?! Jis atsisuko mane ir sako: A maskoliams niekada nepasiduosiu.Nebijok, tau nieko nebus, pasiimk Antan, neskriausk jo. A laisvs nesulaukiau,

bet mons sulauks".

Su automatu jis ulipo ant aukto. Girdjosi ingsniai. Po to vis, lyg kakassunkaus krito ant lub. A ulipau ten, o jis guli paplds kraujuose nebegyvas.Dar u rankos pajudinau, pabuiavau, numiau laikrod, usidjau ant savosiosrankos. Pamiau pistolet, kad nusiauiau pati, pasidjau po iuiniu.

Po to ijau lauk ir pasakiau: Nebeaudykit, jis jau nusiov". Tada jie trise

atstat automatus, liep eiti kambar, lipti ant aukto ir atitempti j iki laiptkrato. Vis laik lydjo atstat ginklus. Kai j atitempiau nurodyt viet, nulipauemyn. Tada vienas kad veit man veid, vos nenukritau.

Nutrauk paklod nuo lovos, Antan nukl nuo aukto.

A jau nebeturjau jg, sdjau ant lovos ir jauiausi visikai sugniudyta.

Vienas saugumietis atjs sako: Jei nori eiti atsisveikint, eik laukan".

Ijau, matau - visi apstoj iri j. Ir man pasidar irdyje ramu, kadAntanas jau ubaig savo vargus. Man - kaip bus, taip bus. A nieko blogo

nepadariau, nepavogiau, mogaus nenuudiau. Ir jis prie mans nenuud.

Nujau tvart, gyvullius pariau. Jei biau norjusi, galjau pabgti.Galvojau vienu metu: Pasiimsiu sn ir bgsiu, pasakysiu, kad jis mano". Taiau

man buvo aiku, kad mans laukia kaljimas.


43 i 237 2014.01.24 18:45

Atjo saugumietis, sako: Renkis, tu sulaikyta!"

iriu - pastoi privaryta prie Pinkevii sodybos. Vienose rogse ve

Antan, o man liep ssti kitas roges. Vienas kareivis nugara atsirm mane ir

vis juoksi.

Nuve Uten ir udar saugumo kambaryje, - prisimena Janina.

Antanas uvo eidamas trisdeimt septintuosius metus. Papikiuose baigsi

karas po karo.

vykio vietoje Antano kno atpainimo operacijai vadovavo VSK (Valstybs

saugumo komiteto) prie LTSR ministr tarybos (toliau - LTSR MT) Anyki r.

operatyvinis galiotinis, jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis25. Be jo,atliekant Antano Kraujelio apsupties operacij dalyvavo VSK prie LTSR MT

galiotinis Utenos rajone papulkininkis Sergejus Tichomirovas, i Vilniaus atvykpareignai: VSK prie LTSR MT 2 valdybos 2 skyriaus vyresnysis operatyvinisgaliotinis majoras Sergejus Veselovas, VSK prie LTSR MT 2 valdybos skyriaus

virininkas papulkininkis Nachmanas Duanskis, VSK prie LTSR MT tardymoskyriaus vyresnysis tardytojas kapitonas Vaclovas Vyt, VSK prie LTSR MTgaliotinis Anyki rajone majoras V. Roka, VSK prie LTSR MT aparato Moltrajone jaunesnysis serantas Rimas Kublickas ir daugyb kit KGB pareign.Operacijai vadovavo Nachmanas Duanskis, kratai - Vaclovas Vyt.

Saugumieiai labai smulkiai ir kruopiai visk ufiksavo kratos akte. Krata

pradta 9 vai., o baigta 14. 35 val. Detaliai surayta, kas rasta

Antano slptuvje ir kiense, nurodant net pietuko ilg. Akte raoma, kad rastosukos, nosin ir senas kiauras guminis batas, ventas medaliukas su segtuku irskudurlis su duonos trupiniais". Tie trupiniai" -tai v. Agotos duona.

Be to, buvo konfiskuota: uniforminis kitelis, maskuots komplektas, vokikas

automatas Nr. 6726a, automatas PP" Nr. 13955, ovinin automato rageliams,karinis kompasas, kieninis ibintuvlis, savadarbis maielis oviniams neioti,skardins duts, kuriose Antanas laikydavo parak, medioklini ovini ratai,granata RG 42, usienio gamybos pistoletas, peiliukas, akut, fotoaparatas,paklod, planet, dvi nuotraukos (viena ir su Janina), ant uniformos rankovs

prisiuvamas trispalvis enklas su urau: Mano darbas ir jgos Tvyns Lietuvos

gerovei".

Kratos metu rasti Antano kovins amunicijos reikmenys, asmeniniai daiktai

buvo perduoti Vilniaus revoliucijos muziejui, 1992 m. jie buvo eksponuojami

specialiame stende. iuo metu mintieji daiktai saugomi Nacionalinio muziejaussaugykloje. Dabar tai - nekainojami rezistencijos istorijos reliktai.

Antano slptuvs maketas buvo naudojamas kaip mokomoji priemon

Felikso Dzerinskio auktojoje KGB mokykloje Maskvoje.


44 i 237 2014.01.24 18:45

Septyniolika met saugumo darbuotojai j gaud, sek, bet Antanasnepasidav ir neidav Lietuvos. Dvideimties met ijs mik, kovai jispaaukojo savo jaunyst, atidav vis savo gyvenim ir nugaljo, nes saugumieiainesugebjo jo suimti ir nuudyti, nors jie akiplikai melavo, jog Antan Kraujel

nukov.

1965 m. kovo 31 d. laikrai Tiesa" 75 numeryje ir Valstiei laikratis" 39numeryje paskutiniuose puslapiuose buvo ispausdintos inuts Likviduotas

banditas"27-28. inutse raoma: Ilg laik Utenos rajone plikavo A. Kraujelis.

Jis upuldavo mones, reikalavo i kolkiei duokls. Saugumo organai susekplik. Suimant A. Kraujelis prieinosi ginklu ir per susiaudym buvo

nukautas".

Antano Kraujelio mona Janina buvo suimta ir apkaltinta, kad turjo ginkl,band padti partizanui pabgti. Vliau j nuteis keturis metus kalti. Bausm

buvo sumainta ir Janina gro anksiau. Snui Antanui tada buvo devyneri26-

Pamenu, kaip po antrosios tremties ilgais rudens ir iemos vakarais tvukai

kalbdavosi apie snaus Antano likim tikdamiesi sulaukti t laik, kai j snusbus deramai vertintas ir paaiks, kur Antanas palaidotas.

Beje, sesuo Bron po Antano ties Papikiuose buvo nuvykusi Uten irpra saugumiei parodyti brolio kn bei leisti j palaidoti. Saugumieiai pasak:Reikjo iekoti, kol gyvas buvo!"

Nesulauk saugumiei paaikinimo nei mamut, nei tt, pragyvens netdeimtmet laisvoje Lietuvoje. Neatskleid ios paslapties nei SergejusTichomirovas, nei Marijonas Misiukonis, nei Nachmanas Duanskis, todl glsdedamos ant tariamo Antano Kraujelio kapo.


45 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis-Pabaisa pirmas i kairs. 1948 m.


46 i 237 2014.01.24 18:45

Pakalbis su vadu. I kairs Liepa ir Siaubnas. 1949 m.


47 i 237 2014.01.24 18:45

Kanik partizanai. I kairs Antanas Kraujelis-Pabaisa su draugu Danieli Bruu-Atlantu. 1950m.


48 i 237 2014.01.24 18:45

Partizanai Antanas Kraujelis-Siaubnas ir Bronius Rakeviius-Tauras. 1950 m.


49 i 237 2014.01.24 18:45

Auktaitijos partizanai. I kairs: Henrikas Rukulis-Litas, Antanas Kraujelis-Siaubnas,Danielius Bruas-Atlantas. 1950 m.


50 i 237 2014.01.24 18:45

Vytauto apygardos partizanai. I kairs: Steponas Jakuionis-Aura, Steponas Satkeviius-Gintvytis, Vytautas Gobuas-Viesulas, Bronius Kalytis-Siaubas (nuo 1951 m. gruodio 22 d. KGB

agentas-smogikas)7, Antanas Kraujelis-Siaubnas, 1948 m.

Vytauto apygardos partizanai. I kairs: Antanas Kraujelis-Siaubnas, Justinas Apacianka-Viesulas (pabgo i soviet kariuomens, uvo prie Anyki), Bronius Kemeklis-Kertas(suimtas gyvas), Henrikas Rukulis-Litas (brio vadas, 1951 m. suimtas gyvas), Mykolas

Puodinas-Valteris, Danielius Bruas-Atlantas (uvo 1951 m. ruden prie Skudutikio). 1950 m.


51 i 237 2014.01.24 18:45

Lito brio partizanai. Sdi i kairs: Bronius Rakeviius-Tauras, Antanas Kraujelis-Siaubnas,stovi i kairs: Justinas Apacianka-Viesulas, Henrikas Rukulis-Litas, Danielius Bruas-Atlantas

ir Bronius Kemeklis-Kertas. Apie 1950 m.


52 i 237 2014.01.24 18:45

Susitikimas. I kairs Siaubunas ir Kertas. 1951 m.


53 i 237 2014.01.24 18:45

Vytauto apygardos Lito brio partizanai. I kairs Siaubnas ir Viesulas. 1951 m.

Antano Kraujelio ir Edmundo Satkno susiaudymo vietos schema. 1952 m.


54 i 237 2014.01.24 18:45

Alekso Lapaausko namas, kuriame 1952 m. slapstsi ir gydsi sueistas Antanas Kraujelis


55 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis-Siaubnas. Apie 1955 m.


56 i 237 2014.01.24 18:45

Janina Snukikyt. 1955 m.


57 i 237 2014.01.24 18:45

Henriko Rukulio-Lito brio partizan sraas


58 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis. Apie 1960 m


59 i 237 2014.01.24 18:45

Partizan atokvpis. I kairs: sdi Henrikas Rukulis-Litas, stovi Antanas Kraujelis-Siaubnas,sdi Danielius Bruas-Atlantas. 1951 m.


60 i 237 2014.01.24 18:45

Paskutinis aktyvus Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.


61 i 237 2014.01.24 18:45


62 i 237 2014.01.24 18:45

spjimas Skudutikio kolkio pirmininkui. 1955 m.

Pakvitavimas Skiemoni saugumui. 1952 m.

Antanas Kraujelis. Apie 1956 m.


63 i 237 2014.01.24 18:45

Likvidavimo protokolo fotokopija

Antanas Kraujelis. Apie 1950 m.


64 i 237 2014.01.24 18:45


65 i 237 2014.01.24 18:45

Padka Alekso ir Veronikos Lapaausk eimai. 1956 m.

Aleksui Lapaauskui dedikuota nuotrauka. I kairs Siaubnas ir Nemunas. Apie 1952 m.


66 i 237 2014.01.24 18:45

Diaugsmas. Antanas Kraujelis, jo mona

Janina Snukikyt ir snus Antanas.

Antaninava, 1956 m.

Antaninava. ioje vietoje stovjo Petroni sodyba, kurioje 1955-1959 m. slapstsi Antanas sumona, ia gim j snus Antanas


67 i 237 2014.01.24 18:45

Antano eima. Antanas Kraujelis, mona ir snus Antanas. 1956 m.


68 i 237 2014.01.24 18:45

Antano mona su sneliu Antanu. 1957 m.

Antano sunus Antanukas. 1960 m.


69 i 237 2014.01.24 18:45

Tbilisyje dislokuoto soviet kariuomens dalinio, kuriame Antano Kraujelio snus atliko karinprievol, ypatingojo skyriaus praymas atsisti Valstybs saugumo komiteto turim informacij

apie jo motin Janin Snukikyt. 1976 m.


70 i 237 2014.01.24 18:45

Lydratis prie Janinos Snukikyts bylos, siuniamos karin dalin Tbilisyje, kur tarnavo jossnus Antanas Snukikis. 1976 m.


71 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis apie 1959 m.


72 i 237 2014.01.24 18:45

Antano susitikimas su motina, grusia i pirmosios tremties. 1960 m.


73 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.


74 i 237 2014.01.24 18:45


75 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis su mona Janina. 1956 m.


76 i 237 2014.01.24 18:45

Partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1956 m.


77 i 237 2014.01.24 18:45

Partizanas Siaubnas maskuots drabuiais. 1956 m.


78 i 237 2014.01.24 18:45

Pakvitavimas Maryts Melnikaits kolkio pirmininkui. 1956 m.


79 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis apie 1956 m.


80 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Kraujelis-Siaubnas. 1955 m. pavasaris


81 i 237 2014.01.24 18:45

Antanas Pinkeviius ir Antanas Kraujelis. 1960

Antano Pinkeviiaus namas, kuriame slpsi Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17


82 i 237 2014.01.24 18:45

Po mio. Namas, kuriame uvo Antanas Kraujelis. Papikiai, 1965 03 17

Paskutinio aktyvaus Vytauto apygardos partizano Antano Kraujelio-Siaubno knas. iojevietoje, kurioje guli partizanas, 1992 06 13 pastatytas paminklinis akmuo. Papikiai, 1965 03 17


83 i 237 2014.01.24 18:45

Paskutin nuotrauka. Papikiai, 1965 03 17

I kairs seserys Janina ir Ona Snukikyts po tragiko vykio. Papikiai, 1965 03 17


84 i 237 2014.01.24 18:45

Slptuv Antano Pinkeviiaus name

Slptuvje rasti Antano Kraujelio-Siaubuno daiktai


85 i 237 2014.01.24 18:45

Partizano Antano Kraujelio ginklai

Tremtis

Lemtingasis rytas

Mintimis vl persikelkime t laikmet, kai Antanas dar buvo gyvas, o visams eima gyveno nors neram, bet prast gyvenim graioje sodybojeKanikuose.

Gavs praneim apie gresiant trmim, tt namuose nenakvodavo,

slpdavosi pas kaimynus arba ieno kaugje, taiau t lemtingj nakt visibuvo namuose, iskyrus moiut (tts motin), kuri keletui dien buvo

ivykusi.

- I vakaro su Danute Andrijauskaite skynme antaninius obuolius, -prisimena Vitalija. - Buvo saulta, nuotaika puiki, kalbjoms apie tai, kaipeisime atlaidus Suginiuose.

O rytojaus dien, labai anksti, autant - baisus rkas ir ms sodybosapsuptis. Saugumo leitenantas Gediminas Ragauskas su savo pagalbininkaissugarmjo trob, tt ir mam pasodino u stalo, perskait, kad esame

itremiami i Lietuvos visam gyvenimui8.

Visi buvome priblokti, pasimet, usimiegoj, iversti i ilt lov. Staigasuvokme, kad tai paskutinis rytas gimtuosiuose namuose.


86 i 237 2014.01.24 18:45

Mama, itikta oko, nieko nedar, tik verk ir sak nenorinti gyventi.Skausmingiausia jai buvo tai, kad Lietuvoje lieka snus, ir neinia, ar teks darpasimatyti su juo. Stribas, neatlaiks ird verianios raudos, smog jai pergalv, kad nutilt. Mamut, prislgta baisios nelaims, krito lov ir toliau

garsiai raudojo.

Isigandusios Anel ir Bron ramino j. A stovjau lauke u namo kampo irverkiau. Verkiau taip, kaip dar niekada nebuvau verkusi. Suvokiau, kad musivea neinia kur, svetim al, o gimtinje liks viskas: namas, tvartas, klojimas,

sodas, ulinys, kapai (sesers ir dviej broliuk). Kas juos lankys?... Uels ole,susilygins su eme.

Aplinkui rusai ir lietuviai keiksi, visk grob.

Tt tai mat, todl privaljo rpintis vaikais, kurie kelions metu turs kakvalgyti. Juk vea neini! Jis papjov av, Vitalija pamel karv, o stribas su

autuvu saugojo Vitalij, kad ji nepabgt. uo jausdamas nelaim kauk, ostribas bad j lazda, kad nutilt.

Kas apsakys to ryto skausm ir beviltikum! Niekas, kam nra tek toigyventi, nesupras. Buvo labai baisu. Mano galvoje sukosi klausimai: Kodl? Uk?"

Atvaiavo kaimyn pastots, sukrov kelet daikt. Mus sulaipino veim irive. Vitalijai sdant veim, stribas trenk jai paon ir paaipiai tar:Pasakyk, kur Antanas, - neveime".

Antanas buvo Kanik kapinse ir visk mat.

Buvo labai sunku, - pasakojo vliau Antanas. - Jei biau nusiovs - tokia

mintis buvo kilusi - tv trmimas, manau, nebt buvs atidtas".

Ms veim sustabd prie Andrijausko sodybos. Kaimynai atne milt,

laini, tauk, kep

antanas kraujelis

Documents