KAIP VISUOMENĖ VERTINA ŽMOGAUS

TEISIŲ PADĖTĮ LIETUVOJE

REPREZENTATYVI LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA 2014

2014 M. SPALIO MĖN. 3 - 12 D. (N = 1004) TYRIMĄ ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTO UŽSAKYMU ATLIKO VISUOMENĖS NUOMONĖS IR RINKOS TYRIMŲ CENTRAS “VILMORUS”

Žmogaus teisių stebėjimo institutas Tel. +370 (5) 2314677

Didžioji g. 5 LT-00128 Vilnius, Lietuva

www.hrmi.lt hrmi@hrmi.lt

2

TURINYS

TURINYS ................................................................................................................................................................. 2

SANTRAUKA ........................................................................................................................................................... 3

TYRIMO METODIKA ................................................................................................................................................ 5

TYRIMO REZULTATAI .............................................................................................................................................. 6

Informacijos apie žmogaus teises pakankamumas ........................................................................................... 6

1 pav. Bendras informacijos apie žmogaus teises pakankamumas ............................................................... 6

2 pav. Informuotumo pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą, užimtumą .................................................. 6

Žinojimas kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių........................................................................................... 7

3 pav. Bendras žinojimo lygis......................................................................................................................... 7

4 pav. Nežinančių kur kreiptis pasiskirstymas pagal lytį ir amžių .................................................................. 7

5 pav. Žinojimo apie atskirų institucijų veiklą lygis ........................................................................................ 8

Pasitikėjimas žmogaus teisių gynimo institucijų veikla ...................................................................................... 9

6 pav. Žmogaus teisių pažeidimų bendras lygis ............................................................................................. 9

7 pav. Patyrusiųjų pažeidimus pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą, užimtumą .................................... 9

8 pav. Kreipimosi dėl pažeistų žmogaus teisių lygis ..................................................................................... 10

9 pav. Nesikreipimo dėl pažeistų žmogaus teisių priežastys ........................................................................ 10

10 pav. Institucijų į kurias buvo kreiptasi dėl pažeistų žmogaus teisių pasiskirstymas ................................ 11

11 pav. Kategorijos „Kita“ pasiskirstymas ................................................................................................... 11

Institucijų darbo užtikrinant žmogaus teisių apsaugą vertinimas .................................................................... 12

12 pav. Atskirų sektorių veiklos žmogaus teisių srityje vertinimas ............................................................... 12

Labiausiai pažeidžiamos pilietinės ir politinės teisės ....................................................................................... 13

13 pav. Labiausiai pažeidžiamų žmogaus teisių suvokimas ......................................................................... 13

Jautrumas teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimams ........................................................................ 14

14 pav. Veiksmai, suvokiami kaip pažeidžiantys asmens teisę į privatumą ................................................. 14

15 pav. Veiksmai, suvokiami kaip pažeidžiantys asmens teisę į privatumą internetinėje erdvėje................ 14

Labiausiai diskriminuojamos socialinės grupės ............................................................................................... 15

16 pav. Įvairių socialinių grupių diskriminacijos lygio suvokimas ................................................................. 15

3

SANTRAUKA Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu 2014 m. spalio 3 - 12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie žino ir pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Tokios apklausos yra atliekamos kas dvejus metus nuo 2004 m. Palyginus šių metų apklausos rezultatus su ankstesnių metų, matyti, jog stabiliai auga suvokiamo informuotumo apie žmogaus teises lygis – net trys penktadaliai Lietuvos gyventojų (60%) mano, kad informacijos apie žmogaus teises jie turi pakankamai (palyginimui: 2012 m. – 51,80%). Tačiau žinojimo kur kreiptis, kai žmogaus teisės yra pažeidžiamos, lygis auga ženkliai lėčiau – šis rodiklis padidėjo mažiau nei dviem procentais ir siekia 53,90% lyginant su 52,10% 2012 m. Konkrečios informacijos kaip apginti savo pažeistas teises bei tinkamos institucijos identifikavimo sunkumus patvirtina faktas, kad beveik penktadalis (18,10%) žmonių, kurie manė, kad jų teisės buvo pažeistos, nesikreipė pagalbos, nes nežinojo kur kreiptis (2012 m. – 12,50%). Dėsninga, kad labiausiai informacijos apie žmogaus teises stokoja mažiau išsilavinę, vyresni žmonės bei bedarbiai – nors kaip tik šie žmonės yra labiau pažeidžiami ir valstybė turėtų investuoti į jų teisinį švietimą. Deja, pagrindine priežastimi, kodėl žmonės nemėgina ginti savo pažeistų teisių išlieka pasitikėjimo žmogaus teisių apsaugos mechanizmais krizė – duomenys rodo, kad ji ženkliai gilėja. Skaičius žmonių, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, išlieka stabilus – maždaug penktadalis respondentų (virš 18% 2012 m. ir 2014 m.), tačiau palyginus su ankstesniais metais, ženkliai sumažėjo skaičius gyventojų, kurie nusprendė imtis savo pažeistų teisių gynimo – 2014 m. net 95% respondentų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur nesikreipė. Tuo tarpu ankstesniais metais savo teises buvo linkę ginti penktadalis ir daugiau respondentų (2012 m. – 18,20%, 2010 m. – 22,30%). Absoliučiai dominuojančia priežastimi išlieka netikėjimas, kad situacija pasikeis - žmonės netiki, kad pavyks efektyviai apginti savo teises – taip manė du trečdaliai respondentų (66,4%) (palyginimui – 2012 m. ir 2010 m. – virš 77%). Apklausos metu paaiškėjo, kad žmonės labai prastai informuoti apie valstybės institucijas, tiesiogiai užtikrinančias žmogaus teisių apsaugą ar teikiančias pagalbą jas ginant. Geriausiai žinoma apie Darbo inspekcijos darbą - tačiau ir čia gyventojų žinios nesiekia 5 balų iš 10 (4.69), tuo tarpu informuotumas apie Seimo kontrolierių įstaigos darbą tėra mažiau nei 3 balai (2.66). Dauguma nieko nežinojo arba žinojo labai mažai apie tokias institucijas kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (informuotumo vidurkis 4,02 iš galimų 10 balų), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (3,58), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (3,07). Iš ombudsmeno institucijų aparato geriausiai žinoma yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (4,14), blogiausiai – Seimo kontrolierių įstaiga (2,66), turint omenyje jų funkciją jų žinomumas yra itin prastas. Akivaizdu, kad žmogaus teisių švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijų dėka, žmogaus teisių diskursas visuomenėje tapo labiau pastebimas ir žmonės geriau suvokia savo teisių turinį, tačiau apklausa parodė, kad susidūrus su realiu teisių pažeidimu, gyventojai tie stokoja praktinės ir prieinamos informacijos dėl teisių gynimo mechanizmų, tiek visiškai nepasitiki valstybe. Kalbant apie aktyviai savo teises gynusius žmones, dauguma jų kreipėsi į policiją ar prokuratūrą – 30% respondentų, antra institucija pagal kreipimųsi skaičių buvo teismai – 26% (jos populiarumas išaugo lyginant su 2012 m., kuomet į teismus kreipėsi 21,70% respondentų). Įtraukus naują galimą atsakymą „nevyriausybinė organizacija“ paaiškėjo, kad net 16% gyventojų, siekdami savo teisių apsaugos, yra linkę kreiptis būtent į jas. Akivaizdu, kad nevyriausybinis sektorius ne tik laikomas svarbiu pagalbos šaltiniu, bet ir yra vertinamas pozityviausiai. Iš visų išvardytų institucijų, kurių darbą šiais metais gyventojai buvo paprašyti įvertinti, nevyriausybinių organizacijų veikla žmogaus teisių apsaugos srityje yra vertinama geriausiai - vidurkis 6,06 iš galimų 10 balų. Antroje vietoje atsidūrė advokatai (5,66), trečioje – teisėsaugos institucijos (5,47). Blogiausiai gyventojai vertina antstolių (4,38) bei savivaldos

4

institucijų (4,87) veiklą žmogaus teisių apsaugos kontekste. Apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų manymu verslo sektorius taip pat ženkliai prisideda prie teisėtų interesų apsaugos - įmonių ir akcinių bendrovių veikla šioje srityje buvo įvertinta 5,03 balais. Kalbant apie labiausiai pažeidžiamas žmogaus teises, tarp apklausoje nurodytų pilietinių ir politinių teisių teisė į teisingą teismą ir toliau laikoma labiausiai pažeidžiama ir vertinama 6,47 (situacija nežymiai pablogėjo, lyginant su 2012 m. - 6,13, tačiau yra kiek geresnė nei 2010 m. - 6,78). Pastebima bendra visų apklausoje aptariamų teisių pažeidžiamumo suvokimo didėjimo tendencija palyginus su 2012 m. Ypač padidėjo skaičius gyventojų, kurie mano, kad labiausiai pažeidžiama jų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą - 6,11 (2012 m. – 5,25), į žodžio laisvę – 5,11 (2012 m. – 4,43) bei teisė dalyvauti politiniame gyvenime – 4,26 (2012 m. – 3,67). Galima daryti prielaidą, kad gyventojams tampant labiau informuotais apie žmogaus teises plačiąja prasme, jie gali geriau įvertinti, kai šios teisės nėra tinkamai įgyvendinamos. Teisės į privataus gyvenimą turinio suvokimo ir jautrumo jos pažeidimams tendencija akivaizdi – šalia minėto bendro šios teisės vertinimo kaip pažeidžiamos augimo, žmonės tampa vis jautresni privatumo pažeidimams darbovietėje, pavyzdžiui kai vadovas skaito darbuotojų laiškus (8,51 – 2014 m., 8,31 – 2012 m., 8,24 – 2010 m.), pertekliniams reikalavimams pateikti asmens kodą, pavyzdžiui parduotuvėje grąžinant prekes (7,98 – 2014 m., 7,61 – 2012 m., 7,54 – 2010 m.), duomenų apie pokalbius kaupimui telekomunikacijų paslaugų teikimo bendrovėje. Įdomus momentas yra televizijos kišimosi į privatų gyvenimą toleravimo augimas – per ketverius metus daugiau nei puse balo sumažėjo neigiamas vertinimas situacijos, kuomet asmens neblaivus nepilnametis vaikas būtų parodytas TV laidoje, tuo tarpu Seimo nario telefoninių pokalbių paviešinimas TV laidoje imamas labiau matyti kaip jo privatumo pažeidimas – galima svarstyti, kad pastarųjų metu aktyvi prieš vaiko teises kovojančių politikų bei tam tikrų asmenų grupių veikla sukėlė paradoksalų visuomenės požiūrio nuokrypį, tačiau pilnai įvertinti šio pokyčio priežastis reikalingi papildomi duomenys. Netinkamas vaizdo stebėjimo kamerų ženklinimas ir toliau gyventojų laikomas mažiausiu privatumo pažeidimu, nors ir šiuo klausimu jautrumas pastebimai padidėjo – 4,1 (2012 m. – 3,57). Šiais metais į tyrimą įtraukti klausimai dėl privatumo internetinėje erdvėje, kurie tampa ypatingai aktualūs plečiantis socialinių tinklų įtakai bei kaip liūdnai pagarsėjusios PRISM sekimo programos skandalo rezultatas. Asmens naršymo istorijos ir pomėgių socialiniame tinkle Facebook naudojimą pateikiant individualizuotą reklamą dauguma respondentų vertino kaip rimtą privatumo pažeidimą (6,62 balo), panašiai neigiamai vertinama viešai prieinamų Facebook ir kitų socialinių tinklų profilių peržiūra potencialiam darbdaviai vertinant asmens, kaip kandidato tinkamumą (6,51 balo). Šie vertinimai patvirtina ženkliai padidėjusį jautrumą privataus gyvenimo apsaugai, tačiau atskleidžia šios teisės turinio išmanymo stoką – jei pirmu atveju nesant vartotojo išreikšto sutikimo pažeidimas akivaizdus, tai antroje situacijoje, jei asmuo viešina informaciją apie savo asmenį nepasirinkęs tinkamų socialinių tinklų privatumo nustatymų, jis neturėtų kaltinti potencialaus darbdavio už tai, kad šis renka viešai prieinamą informaciją. Paradoksalu, kad augant jautrumui žmogaus teisių pažeidimams bendrai, pastebimai sumažėjo bendras diskriminacijos apraiškų suvokimas. Nežymiai padidėjo pagyvenusių asmenų diskriminacijos suvokimas (5,31 balo palyginus su 5,06 balo 2012 m.), tačiau pastebimai sumažėjo suvokimas, jog diskriminuojami asmenys su fizine bei psichine negalia, nepaisant to, kad faktiškai ši diskriminacija vis dar yra ženkli įvairiose srityse – nuo viešųjų erdvių bei paslaugų prieinamumo, iki diskriminavimo darbo rinkoje, neigiamų stereotipų dominavimo ir kt. Pastebėtina, kad nežymiai, išaugo moterų diskriminavo suvokimas (iki 4,22 balo nuo 3,92 balo 2012 m.). Seksualinių mažumų diskriminavimo lygis vertinamas kaip sąlyginai žemas (4,58) ir jis vis dar krenta. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaip ir praeitais metais respondentų vertinimu teisę į privataus gyvenimo gerbimą labiausiai pažeistų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimas per radijo laidą (vidurkis 8,57), akivaizdu, kad latentinė homofobija išlieka rimta problema: nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, tačiau aiškiai suvokiama, jog dėl viešo priskyrimo seksualinėms mažumoms neabejotinai nukentėtų vaikas ir visa šeima.

5

TYRIMO METODIKA

Tyrimo laikas: 2014 m. spalio 3 – 12 d.

Respondentų skaičius: N = 1004

Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Alytaus, Šakių, Pakruojo, Utenos, Tauragės, Švenčionių, Raseinių, Kupiškio, Akmenės, Rokiškio, Lazdijų, Telšių, Mažeikių, Marijampolės, Anykščių, Varėnos, Molėtų ir Ukmergės rajonuose. Tyrimas vyko 21 mieste ir 28 kaimuose.

Statistinių paklaidų, esant skirtingiems rezultatams, dydžiai:

% 3

97

% 5

95

% 10 90

% 15 85

% 20 80

% 25 75

% 30 70

% 40 60

% 50 50

N 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.

0 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

6

TYRIMO REZULTATAI

Informacijos apie žmogaus teises pakankamumas

1 pav. Bendras informacijos apie žmogaus teises pakankamumas

2 pav. Informuotumo pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą, užimtumą

2010

2012

2014

45,70%

48,20%

40,00%

54,30%

51,80%

60,00%

Ar Jums pakanka informacijos apie žmogaus teises?

Taip Ne

33,30%

35,60%

43,40%

39,10%

47%

41,10%

41,60%

57,30%

28,90%

43,30%

40,40%

34,20%

45,00%

46,20%

28,90%

36,20%

Iki 29 m.

30-39 m.

40-49 m.

50-59 m.

60-69 m.

70 ir daugiau m.

Vidurinis, aukštesnysis ir spec. vidurinis

Nebaigtas vidurinis

Aukštasis

Tarnautojas

Darbininkas

Namų šeimininkė/ motinystės atostogose

Pensininkas

Bedarbis

Specialistas

Moksleivis, studentas

NEPAKANKA INFORMACIJOS APIE ŽMOGAUS TEISES

7

Žinojimas kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių

3 pav. Bendras žinojimo lygis

4 pav. Nežinančių kur kreiptis pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

42,00% 44,00% 46,00% 48,00% 50,00% 52,00% 54,00%

2010

2012

2014

51,50%

47,90%

46,10%

48,50%

52,10%

53,90%

Ar žinote kur kreiptis dėl pažeistų teisių?

Taip Ne

44,80%47,20%

33%37,10%

44,70%42,60%

58,30% 58,90%

Vyras Moteris Iki 29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. 70 m. irdaugiau

NEŽINO KUR KREIPTIS DĖL PAŽEISTŲ TEISIŲ

8

5 pav. Žinojimo apie atskirų institucijų veiklą lygis

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Seimo kontrolierių įstaiga

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

Valstybinė darbo inspekcija

2,66

2,97

3,06

3,07

3,58

4,02

4,14

4,69

Kaip gerai esate susipažinęs su šių institucijų veikla? (Įvertinkite balais, kai 1 – nieko nežinau, o 10 – labai gerai)

9

Pasitikėjimas žmogaus teisių gynimo institucijų veikla

6 pav. Žmogaus teisių pažeidimų bendras lygis

7 pav. Patyrusiųjų pažeidimus pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą, užimtumą

2010

2012

2014

78,00%

81,80%

81,70%

22,00%

18,20%

18,30%

Ar pastaraisiais metais Jūsų atžvilgiu buvo pažeistos žmogaus teisės?

Taip Ne

20,80%25,00%

22,20%

17,80%

13%

13,10%

18,30%

14,50%

20,20%

23,10%

23,00%

18,40%

14,60% 18,30%

16,90%

14,90%

Iki 29 m.

30-39 m.

40-49 m.

50-59 m.

60-69 m.

70 ir daugiau m.

Vidurinis, aukštesnysis ir spec. vidurinis

Nebaigtas vidurinis

Aukštasis

Tarnautojas

Darbininkas

Namų šeimininkė/ motinystės atostogose

Pensininkas

Bedarbis

Specialistas

Moksleivis, studentas

BUVO PAŽEISTOS ŽMOGAUS TEISĖS

10

8 pav. Kreipimosi dėl pažeistų žmogaus teisių lygis

9 pav. Nesikreipimo dėl pažeistų žmogaus teisių priežastys

2010

2012

2014

77,70%

81,80%

95,00%

22,30%

18,20%

5,00%

Ar kreipėtės dėl pažeistų žmogaus/savo teisių?

Taip Ne

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

Netikiu, kad padės Nežinojau, kurkreiptis

Kita Neatsakė

66,40%

17,20%11,20%

5,20%

77,20%

12,50%8,10%

2,20%

77,80%

18,10%

4,10%0,00%

Jei nesikreipėte - kodėl?

2014 2012 2010

11

10 pav. Institucijų į kurias buvo kreiptasi dėl pažeistų žmogaus teisių pasiskirstymas

11 pav. Kategorijos „Kita“ pasiskirstymas

Į Seimą

Į žiniasklaidą

Į nevyriausybinę organizaciją

Kita

Į teismą

Į policiją arba prokuratūrą

4,10%

12,20%

30,60%

32,70%

6,50%

13,00%

28,30%

21,70%

6,00%

14,00%

16,00%

20,00%

26,00%

30,00%

Kur kreipėtės dėl pažeistų žmogaus teisių?

2014 2012 2010

Į Darbo inspekciją; 2,00%

Į vaiko teisių priežiūros tarnybą;

2,00%

Į advokatą; 2,00%

Į VMĮ; 2,00%

Į savivaldybę; 8,00%

Į ambasadą; 2,00%

Į bažnyčią; 2,00%

"KITA" ARBA KUR DAR ŽMONĖS KREIPĖSI DĖL PAŽEISTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ

12

Institucijų darbo užtikrinant žmogaus teisių apsaugą vertinimas

12 pav. Atskirų sektorių veiklos žmogaus teisių srityje vertinimas

0 2 4 6 8 10

Antstoliai

Savivaldos institucijos (savivaldos tarybos ir merai)

Valstybės valdymo institucijos (Prezidentūra, Seimas,Vyriausybė)

Verslo sektorius (įmonės ir akcinės bendrovės)

Teisminės institucijos (bendros kompetencijos iradministraciniai teismai)

Teisėsaugos institucijos (policija, prokuratūra, Specialiųjųtyrimų tarnyba)

Advokatai

Nevyriausybinės organizacijos (labdaros ir paramos fondai,asociacijos ir kt.)

4,38

4,87

4,93

5,03

5,2

5,47

5,66

6,06

Kaip Jūs vertinate šių institucijų darbą užtikrinant žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugą? (Įvertinkite balais,

kai 1 – labai blogai, 10 – labai gerai)

13

Labiausiai pažeidžiamos pilietinės ir politinės teisės

13 pav. Labiausiai pažeidžiamų žmogaus teisių suvokimas

0 1 2 3 4 5 6 7

Teisė dalyvauti politiniame gyvenime

Teisė į žodžio laisvę

Teisė į nuosavybę

Teisė į asmens saugumą

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą

Teisė į teisingą teismą

4,16

4,43

5,62

6,01

5,61

6,78

3,67

4,3

5,05

5,56

5,25

6,13

4,29

5,11

5,88

5,94

6,11

6,47

Jūsų manymu, kokios žmogaus teisės yra labiausiai pažeidžiamos? (atsakymų vidurkis 10 balų skalėje, kur 1 - mažiausiai

pažeidžiamos, 10 - daugiausiai pažeidžiamos)

2014 2012 2010

14

Jautrumas teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimams

14 pav. Veiksmai, suvokiami kaip pažeidžiantys asmens teisę į privatumą

15 pav. Veiksmai, suvokiami kaip pažeidžiantys asmens teisę į privatumą internetinėje erdvėje

0 2 4 6 8 10

Vaizdo stebėjimo kameros įrengimas Jūsų gatvėje, kai įspėjimoapie stebėjimą ženklas patalpinamas prie įvažiavimo į miestą

Seimo nario, įtariamo teisės pažeidimais, telefono pokalbiųpagarsinimas televizijos žiniose

Duomenų apie Jūsų telefono pokalbius kaupimastelekomunikacijų paslaugų teikimo bendrovėje

TV laida, kurioje rodomas pareigūnų viešoje vietoje sulaikytasir kalbinamas Jūsų neblaivus nepilnametis vaikas

Reikalavimas pateikti Jūsų asmens kodą parduotuvėjegrąžinant prekes

Vaizdo stebėjimo kameros įrengimas Jūsų darbo vietoje beJūsų žinios

Jūsų darbadavys, slapta skaitantis Jūsų elektroninius laiškus beitikrinantis interneto puslapius, kuriuose lankotės

Jūsų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimas per radijopokalbių laidą

3,81

4,65

7,07

8,08

7,54

8

8,24

8,69

3,57

5,03

7,07

7,75

7,61

7,97

8,31

8,38

4,1

5,06

7,46

7,53

7,98

7,98

8,51

8,57

Jūsų nuomone, kurie veiksmai pažeidžia/pažeistų žmogaus teises? (atsakymų vidurkis 10 balų skalėje, kur 1 - mažiausiai

pažeidžia, 10 - labiausiai pažeidžia)

2014 2012 2010

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jūsų viešai prieinamų Facebook ir kitų socialinių tinklų profiliųperžiūra potencialiam darbdaviui vertinant Jūsų, kaip kandidato,…

Jūsų naršymo istorijos ir pomėgių socialiniame tinkle Facebooknaudojimas pateikiant Jums individualizuotą reklamą

6,51

6,62

Jūsų nuomone, kurie veiksmai pažeidžia/pažeistų žmogaus teises? (atsakymų vidurkis 10 balų skalėje, kur 1 - mažiausiai pažeidžia, 10 -

labiausiai pažeidžia)

2014

15

Labiausiai diskriminuojamos socialinės grupės

16 pav. Įvairių socialinių grupių diskriminacijos lygio suvokimas

0 1 2 3 4 5 6

Tautinės mažumos

Vaikai

Moterys

Seksualinės mažumos

Asmenys su fizine negalia

Asmenys su psichine negalia

Pagyvenę žmonės

3,45

4,06

4,45

4,58

5,07

5,7

5,77

3,62

3,73

3,92

4,77

5,03

5,52

5,06

3,48

3,73

4,22

4,58

4,8

5,03

5,31

Jūsų manymu, kokia socialinė grupė yra labiausiai diskriminuojama Lietuvoje? (atsakymų vidurkis 10 balų skalėje,

kur 1 - mažiausiai diskriminuojama, 10 - labiausiai diskriminuojama)

2014 2012 2010