kauno aleksandro puŠkino vidurinĖ mokykla · 2013. 2. 11. · „kauno miesto istorija nuo...
TRANSCRIPT
KAUNO ALEKSANDRO PUŠKINO VIDURINĖ MOKYKLA
LIDIJA KIREJEVA
Istorijos mokytoja ekspertė
ASMENINĖS KŪRYBINĖS ERDVĖS SUKŪRIMAS ISTORIJOS PAMOKOSE
DARBO PATIRTIES APRAŠAS
Kaunas
2
TURINYS
Pratarmė....................................................................................................................................................3
Įvadas........................................................................................................................................................5
1. Netradicinių istorijos pamokų programa „Kauno miesto istorija nuo seniausių laikų...“ ...................6
2. Mokymo metodai ir mokinių kūryba..................................................................................................15
3. Mokiniai ir mokytojai apie projektinę veiklą pamokoje, skirtoje Lietuvos 1000-mečiui: ataskaita ir
„recenzijos“.............................................................................................................................................27
Išvados.....................................................................................................................................................35
Literatūra.................................................................................................................................................38
Priedai......................................................................................................................................................39
1 priedas. Kartu mes – Lietuva (vaizdo ir garso medžiaga). Projektų metodų rezultatas – informacinis
modelis, mokymo priemonė....................................................................................................................39
2 priedas. Mokinių kūrybinė veikla. Fotografija liudija..........................................................................40
3 priedas. „Dovana“ mokiniams – grupėms varžovėms (mokinių sukurtos užduotys žinioms ir
gebėjimams patikrinti).............................................................................................................................54
4 priedas. Kraštotyrinės medžiagos panaudojimas integruotose pamokose (skaidrių rinkinys
pranešimui)..................................................................................................................................................
5 priedas. Integruotos istorijos, dailės ir lietuvių kalbos pamokos planas..................................................
3
PRATARMĖ
Šis darbas yra Lietuvos ir Kauno istorijos netradicinio pobūdžio apibendrinančių pamokų
apžvalga.
Kiekvienas mokytojas siekia ir stengiasi padėti mokiniui mokytis, sukurti asmeninę
kūrybinę erdvę pamokoje ir ne tik joje. Šio projekto idėja kilo po vieno Kauno miesto istorijos
mokytojų metodinės tarybos posėdžio, kur buvo nagrinėjami renginių, skirtų artėjančiam Lietuvos
tūkstantmečiui (2009 m.), ruošimo ir vedimo klausimai. Buvo numatytas 1999 metų pavasario
miesto istorijos konferencijos „Po tūkstantmečio vėliava“ planas. Paskelbta planuojama
konferencijos tema „Kauno kraštas nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo“. Nuspręsta atveju,
jeigu viskas pavyks ir jei visų mokyklų mokytojai aktyviai dalyvaus, surengti analogiškas istorines
konferencijas „Po tūkstantmečio vėliava“ ir ateinančiais metais.
Ir man kilo mintis, kodėl gi tokios istorinės konferencijos (tik mažesnio masto) nesurengus
mūsų mokykloje? Kaip alternatyva – pamokos-konferencijos, kaip apibendrinančios pamokos apie
Lietuvos istoriją, lygiagrečiai studijuojant Kauno, jo apylinkių istoriją. Šį pasiūlymą iškėliau mūsų
mokyklos mokytojų istorijos ir geografijos metodinės sekcijos posėdyje. Aptarti šį metodinį
pasiūlymą pakvietėme dailės, darbų, muzikos mokytojus: kiekvienas pateikė savus pasiūlymus, kaip
galėtų sudalyvauti su mokiniais tokiame renginyje, aptarė galimybes išskirti mūsų kalendoriniuose-
temimuose planuose laiko surengti tokioms konsultacijoms mokiniams, kurie ruoš kūrybinius
darbus, atspindinčius Lietuvos ir Kauno istorijos laikmečius nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus.
Dailės mokytojai Elvyra Kapitanova ir Tatjana Brezgina sutiko surengti integruotas istorijos ir
dailės pamokas šia tema. Geografijos mokytoja Dominyka Mitrofanova ir geografijos bei turizmo
mokytoja B.Širobokova pratęs ekskursijas po Kauną, po Lietuvos archeologines ir kultūrines vietas.
Jau sausio mėnesį visose klasėse, kuriose dėstau, surengiau mokiniams pamoką ir
perskaičiau paskaitą, kurią netgi galima pavadinti abipusiu pokalbiu. Atsinešdavau įdomių knygų,
keletą geresnių žurnalų (pavyzdžiui, „Baltų Archeologija“), ir stengdavausi įtraukti juos į šį
nelengvą pasiruošimą netradiciškai vedamoms pamokoms. Informuoju mokinius, kad visa Lietuva,
daugybė organizacijų pradeda dešimt metų truksiantį pasiruošimą šventei, kuri įvyks 2009 metais.
Kokia tai data? Kieno tai bus jubiliejus?
Pasiūliau surengti kartojimo ir apibendrinimo pamoką tema „Lietuva nuo seniausių laikų iki
valstybės susidarymo“. Priminiau mokiniams vadovėlių puslapius, susijusius su šia tema,
supažindinau su papildoma literatūra. Norėjau, kad mokiniai įsivaizduotų save, nors dar ir labai
jaunais, tačiau vis tiek „archeologais“ ir įtrauktų į šias studijas temą „Kauno kraštas nuo seniausių
laikų iki valstybės susidarymo“. Norėjau, kad mokiniai pasijustų „tyrinėtojais“, padirbėtų su
4
archyvų medžiaga, susipažintų su archeologais, pamokai surinktų tokią informaciją, kurios nėra
vadovėliuose, kuri yra visai nauja arba mažai kam žinoma. Daviau pakankamai laiko pasiruošti
tokiai pamokai. Pavasarį vyko paruošiamoji istorijos konferencija „Po tūkstantmečio vėliava“.
Sėkmingai pasirodę mokiniai dalyvavo miesto istorikų konferencijoje.
Įtraukius varžymosi elementų, sudarius laikinas mokomąsias grupes padidėjo dalyvaujančių
šiame darbe aktyvumas. Nebuvo tokio mokinio, kuris nebūtų įnešęs į šį darbą kokio nors indėlio,
kad pamoka gautųsi įdomi. Darbų buvo tiek, kad juos visus buvo sunku sutalpinti parodoje.
1999 metų gegužės 12 d. aš ir mokiniai miesto istorijos konferencijoje pasidalinome savo
patirtimi įgytoje bestudijuojant kraštotyros medžiagą bei dalyvaujant integruotose, istorijos, dailės
ir geografijos pamokose. Mus pagyrė.
Štai į ką noriu atkreipti dėmesį: norint sėkmingai vadovauti darbui besimokančiųjų,
tyrinėjančių Kauno istoriją, man pačiai reikėjo gerai išstudijuoti literatūrą apie „visa tai, ką mokiniai
suras“. Tik mokinių iniciatyvos dėka aš įgijau tam tikrą istorinį išsilavinimą. Kraštotyros darbas
daro teigiamą poveikį paties mokytojo profesionaliam tobulėjimui. O kūrybinė istorijos ir dailės
mokytojų sąjunga skatina visapusišką, analitinį požiūrį į istorinius reiškinius, formuoja būtinas
intelektualinės-emocinės, dvasios kultūros savybes. Noriu išreikšti ypatingą padėką dailės
mokytojoms Elvirai Kapitanovai, Tatjanai Brezginai, rusų kalbos ir literatūros mokytojai Marinai
Sobolevai, lietuvių kalbos mokytojoms Irenai Aniulienei, Lijanai Svačko.
Dalyvaudamas su mokiniais ir geografijos bei turizmo mokytojomis Dominika Mitrofanova
ir Božena Širobokova ekskursijose ir žygiuose, daugiau sužinai ne tik apie kultūros paminklus, bet
ir apie mokinių pomėgius bei charakterį. Pamokoje panaudota kraštotyros medžiaga sukėlė ypatingą
mokinių susidomėjimą Lietuvos istorijos tyrinėjimais, suaktyvino jų pažintinę veiklą.
5
ĮVADAS
Šio darbo tikslas – pristatyti darbo patirties aprašą, skatinant mokinių ir mokytojų
bendravimą ir bendradarbiavimą, kuriant įvairius projektus, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui.
Šiam tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai:
Supažindinti su netradicinių istorijos pamokų planavimo idėja ir šios idėjos praktini
taikymu;
pristatyti ir aptarti netradicinių istorijos pamokų programą;
parodyti parengtų ir pravestų pamokų planų pavyzdžius;
aptarti mokymo metodus ir mokinių kūrybinius darbus;
supažindinti su mokinių gebėjimu įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti savo
projektinę veiklą;
pristatyti mokytojų ir mokinių atsiliepimus apie projektinę veiklą pamokose ir
popamokinėje veikloje.
Šio darbo objektas – istorijos modulio programa, apibendrinamųjų pamokų planai, mokinių
kūrybinė veikla.
Darbo metodai: analitinis, aprašomasis.
Literatūros ir šaltinių apžvalga. Mokiniai raginami būtinai panaudoti medžiagą apie
Kauno istoriją („Kauno istorijos metraštis“), įskaitant ir etnografines žinias (P.Dundulienė
„Pagonybė Lietuvoje“, leidinys „Baltų archeologija“ ir kt.), skatinami darbuose atspindėti tautinę
LDK sudėtį (pvz., |„Metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Senoji Lietuvos literatūra“, 4 knyga. V.,
1996; S. Atamukas „Žydai Lietuvoje: XIV-XX amžiai“) ir gebėjimą palyginti tautinių mažumų
padėtį šiuolaikinėje Lietuvos Respublikoje (rinkinys „Tautinių mažumų teisės“, V., 2005;),
Naudodamiesi metraščių ištraukomis, literatūros kūriniais, dokumentais, tautosaka, mokiniai
pamokoje įgija naujų žinių ir tobulina savo kalbą.
Metodų įvairovė ir paskirties išmanymas padėjo planuoti netradicinės pamokas įgyvendinant
istorijos modulio programą, skirta Lietuvos 1000-čiui.
Istorijos kabinete sukaupta mokinių kūrybinių darbų, atliktų nagrinėjant mokslinę literarūrą,
įvairovė – tai reflektyvaus, analitinio mokinių mąstymo rezultatas.
6
Lietuva ir kauniečiai
Kuriame projektus
1. NETRADICINIŲ ISTORIJOS PAMOKŲ PROGRAMA
„KAUNO MIESTO ISTORIJA NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ“
1.1. Įvadas
Istorijos modulio programa sudaryta, remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos
bendrųjų programų ir bendrojo išsilavinimo standartų XI-XII klasėms nuostatais, bendrojo lavinimo
ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (patvirtinta LR Švietimo ir
mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970), kurioje numatyta ugdymo turinį
susieti su šiuolaikinėmis asmens kompetencijomis ir sukurti jo atnaujinimo sistemą. Šiandien
nebetinka tradicinė mokymo metodika, kai mokytojas pateikia medžiagą, o mokinys turi ją teisingai
pakartoti. Mokiniui labai reikalingi gebėjimai, padedantys susiorientuoti informacijos gausoje,
leidžiantys atsirinkti vertingiausią informaciją, įvairiomis formomis išreikšti savo idėjas. Projektų
kūrimas – vienas iš aktyvaus mokymo metodų ir viena iš priemonių ugdyti informacinę kultūrą,
integruojant įvairius dalykus. Papildomos temos susijusios su pagrindinėmis istorijos išplėstinio
kurso programos dalimis ir Kauno regionų raida.
1.2. Programos aktualumas
Programa plėtos bendrakultūrinę, mokymosi mokytis, projektų vadybos ir komunikacines
kompetencijas.
Šis modulio kursas skirtas 11 klasių mokiniams. Tačiau šio kurso temų dalis praktiškai
aprobuota 1999, 2000 ir 2001 metais apibendrinamųjų netradicinių Lietuvos istorijos pamokų metu
su penktų, šeštų, septintų, aštuntų ir devintų klasių moksleiviais. Nebuvo nei vieno mokinio, kuris
nenorėtų geriau susipažinti su savo miesto istorija.
Netradicinis pamokos vedimo būdas leidžia mokytojui įveikti gana plačiai paplitusį mokinių
abejingumą tėvynės kultūrai, Kauno istorijai. Jis leidžia moksleiviams pasijusti protėvių kūrybos
palikimo paveldėtojais ir puoselėtojais, padeda "vidutiniam" mokiniui naujai suvokti iš ankstesnių
pamokų žinomus įvairių Lietuvos gyvavimo epochų įvykius ir faktus, netradiciškai dėstomose
pamokose pasireiškia mokinių orientavimosi į tam tikrą profesiją pradai.
Tokio modulio kursas yra priemonė pasiekti tikslui:
• įtraukti mokinius į istorinę Lietuvos ir Kauno šaltinių nagrinėjimo (tyrinėjimo) projektą,
skatinant mokinius lavinti kūrybinius gebėjimus ir idėjų raiškos būdus.
7
1.3. Programos uždaviniai
• tobulinti informacinių įgūdžių ugdymo procesą pamokoje ir suteikti mokiniams
galimybę parengti kūrybinius projektus bei pasiūlyti įdomias, naujas, originalias Lietuvos ir Kauno
istorijos pristatymo formas;
• ieškoti naujų, įdomesnių ugdymo metodų ir būdų;
• skatinti įvairių dalykų pedagogų bendradarbiavimą ir bendravimą
• skatinti įvairių klasių moksleivių bendravimą ir bendradarbiavimą;
• integraciniais ryšiais susieti istorijos, dailės, geografijos ir turizmo mokslus;
• besimokančiųjų poreikių tenkinimas ir kūrybinių galių ugdymas, atsižvelgiant i jų
individualias savybes, polinkius ir domėjimosi kryptį;
• Lietuvos istorijos bendrojo pobūdžio pamokų medžiagos sukonkretinimas, įtraukiant
ir Kauno bei jo apylinkių istorinę medžiagą;
• visuomeninio klimato klasėje ir už jos ribų humanizavimas.
Sudedamieji atskirų mokomųjų dalykų ryšiai padeda mokiniams dirbti šiomis kryptimis:
• surinkti kraštotyrinę medžiagą naudojimui pamokose;
• susitikti ir pasišnekėti su archeologais, muziejų, miesto bibliotekų darbuotojais,
• sudaryti archeologinių Lietuvos paminklų aprašymus;
• pasirengti vaidmenis mokomiesiems žaidimams, kurie atspindėtų tam tikros istorinės
epochos dvasią;
• studijuoti liaudies dainas, tradicijas, papročių tautosaką;
• formuoti ir parengti savo bendraklasiams pažintines užduotis pamokose įgytų žinių
sutvirtinimui bei jų įvertinimui;
• žinias apie tautinio meno savybes panaudoti savo kūrybiniuose darbuose;
• rašyti esė, rengti projektus.
1.4. Istorija
pravesti pamokas apie pagrindinius Lietuvos istorijos periodus (pagal planą), siekiant
nuodugniai pakartoti ir paraleliai išstudijuoti Kauno istoriją bei kraštotyros problemas;
išstudijuoti medžiagą apie personalijas, susidaryti supratimą apie istorinę terpę, apie
buities ypatumus bei kasdienį Lietuvos žmonių elgesį skirtingose epochose;
vystyti vaikuose pradinius tiriamojo darbo įgūdžius;
mokyti mokinius ieškoti informacijos, vystyti atmintį, suteikti mokiniams galimybę
išreikšti pamokoje savarankiškumą ir savo kūrybines galias;
formuoti sugebėjimą gretinti, lyginti, apibendrinti iš kelių šaltinių paimtas darbui
reikalingas žinias;
8
rinkti medžiagą apie kraštotyrą, atlikti kūrybines užduotis ir darbus tolimesniam jų
naudojimui pamokose;
Dailė
vystyti mokinio sugebėjimą įvertinti tradicijos jėgą, lietuvių tautos kūrybą praeityje ir
dabartyje ir atspindėti tai savo kūrybiniame darbe;
sukurti patraukiančią, estetinę lietuvių liaudies buities, kūrybos pažinimo atmosferą;
išmokyti mokinį vizualiai tyrinėti supantį pasaulį, remiantis teorinėmis žiniomis apie
įvairius dalykus;
surengti mokinių kūrybinių darbų parodėlę.
Geografija ir turizmas:
supažindinti mokinius su Lietuvos archeologiniais paminklais ekskursijų ir turistiniu
būdu, žygiais po Lietuvą;
ugdyti mokinių sugebėjimą sudaryti to kas pamatyta aprašymus ir surinkti naują
kraštotyros medžiagą;
Su lietuvių kalba ryšiai itin stiprūs:
rūpintis kalbine asmens raiška, funkciniu ir bendrosios kultūros asmens raštingumu;
mokinių rašto darbų taisymas ir tobulinimas;
Tikiuosi, kad šio modulio kursas padės pradėti ilgametį darbą, susijusį su integruotomis
istorijos, meno, geografijos ir turizmo pamokomis.
1.4. Metodinės nuorodos
Šie patarimai – tai savotiškas individualiosios programos projektas, kuriuo mokytojai
neprivalo būtinai sekti: jis gali būti pavyzdys kaip patiems kūrybiškai susidaryti programą.
Mokiniams priimtinos naujos informacinės technologijos, kurios leidžia pritaikyti
daugybę gebėjimų: informatikos, gimtosios ir lietuvių bei svetimųjų kalbų, menų, komunikacijos.
Pagrindinis mokymo metodas – grupinis darbas, projekto rengimas. Klasės mokiniai
susiskirsto į grupeles po tris keturis, pasirenka temą ir iš įvairių šaltinių renka medžiagą ir kuria
savo mažąjį projektą. Toks darbas dirbamas visus mokslo metus. Visą šį darbą kontroliuoja
mokytoja, konsultuoja, padeda.
Būtina remtis straipsniu iš Kauno istorijos metraščio leidinio. Įdomiau nagrinėti Kauno
miesto praeities ir šiandienos problemas, susieti Kauno miesto istoriją su Lietuvos istorijos kursu,
mokyti mokinius istorinius faktus interpretuoti ir vertinti skirtingais kontekstais, atsižvelgiant į
daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą.
Mokymo metodai turi padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą miesto visuomeninio
9
gyvenimo problemų svarstymą, puoselėti smalsumą ir mokinosi motyvaciją, skatinti savarankišką
mąstymą, projektinę veiklą.
Projekto įgyvendinimo metodika
Mokslinių straipsnių nagrinėjimas lietuvių kalba, užduočių atlikimas, modeliavimas.
Kelionės, ekskursijos, tyrinėjimai, informacijos rinkimas ir teikimas, turistiniai žygiai po visą
Lietuvą, turizmo stovyklos.
Esė kūrimas ir kiti kūrybiniai darbai.
Mokymosi kontraktas, vaidmenų atlikimas, mokinių interviu, grupės pranešimas, projektų
kūrimas.
Projektinio darbo rengimo etapai1
E
Eil.
N
Nr.
Tema Pamokų skaičius
1
1.
Temos pasirinkimas 1 val.
2
2.
Projektinio darbo tikslų ir uždavinių formulavimas 1 val.
3
3.
Veiklos planavimas ..Dešimt veiksmų minties laukui praplėsti" 1 val.
4
4.
Veiklos analizė. 1 val.
5
5.
Informacijos šaltinių tyrimas. Pagrindinis veiklos etapas 1 val.
6
6.
Interviu klausimų aptarimas, metodika 1 val.
7
7.
Parengtų klausimų aptarimas, redagavimas 1 val.
8
8
Konsultacijos 1 val.
9
9.
Teorinių žinių fiksavimas ir apibendrinimas, papildomos literatūros,
užrašų tvarkymas
1 val.
1
10.
Konsultacijos. 1 val.
1
11.
Šaltinių nurodymas 1 val.
1 Atliktu darbu aptarimas. tvarkymas. tolesnės veiklos planavimas 2 val.
1 Lesauskienė A. Projektinių darbų vertinimas. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. Mokymas, mokymasis
ir vertinimas. V., ŠPC, 2003, p. 86.
10
12.
1
13.
Konsultacijos Kaip planuoti žodinį pristatymą 1 val.
1
14.
Glaustas projektinio darbo aprašymas 1 val.
1
15.
Įžangos rašymas 1 val.
1
16.
Konsultacijos. 1 val.
1
17.
Užrašų tvarkymas. tekstų redagavimas 1 val.
1
18.
Atliktų darbų aptarimas tvarkymas. tolesnės veiklos planavimas 2 val.
1
19.
Pradinės veiklos, pasiektų rezultatų bei įgytos patirties aptarimas 2 val.
2
20.
Konsultacijos. 1 val.
2
21.
Gautų rezultatų apibendrinimas 1 val.
2
22.
Projektinio darbo aprašo rengimas 1 val.
2
23 .
Konsultacijos 1 val.
2
24.
Parengto aprašo skaitymas, redagavimas, tobulinimas 2 val.
2
25.
Konsultacijos 1 val.
2
26
Atliktų darbų tobulinimas 1 val.
2
27.
Konsultacijos 1 val.
2
28
Projektinio darbo pristatymo visuomenei planavimas 1 val.
2
29.
Konsultacijos. Savęs vertinimas. 1 val.
Projektinio darbo pristatymas (žodžiu ir raštu)2 1 val.
Iš viso: 34 val. (1 pamoka per sav).
11
1.4. Didaktinės nuostatos
Miesto istorija sudaro prielaidą įžvelgti įvairius gyventojus, veiklos kaitą, pasekmes,
skatina moksleivius vertinti jos asmens požiūriu, surasti kas yra gražiausia sename ir suprasti
svarbiausia: kauniečiai šiandien tai dvasiškai gražūs, kauniečiai – mylintys miestą, dori, pasiruošę
gerais darbais, elgesiu puošti miestą.
Istorijos modulio didaktinis turinys: tai miesto istorijos paminklai, muziejų
ekspozicijos; galimybė „prisiliesti" prie paties paminklo, įvertinti jo savitumą, daug reiškia
mokiniui. Mokiniui didaktiškas yra pats Kauno miesto istorijos šaltinis – jos turinys, forma,
medžiaga, kalba.
Mokydamiesi miesto istoriją siekiama reaguoti į kiekvieną skelbiamą Kauno praeities
tyrinėjimą. Mokiniai turi suvokti, kad šiandienos požiūris, nuostatos arba išvados gali pasikeisti
atradus naujus faktus.
Suteikti galimybę gabiems mokiniams dirbti su „Kauno istorijos metraščio" moksliniais
straipsniais lietuvių kalba. Šaltinių vertinimas, problemų tyrimas, esė kūrimas, kūrybinių darbų
pristatymas, projektų rengimas skatiną sisteminį mąstymą. Gabiems vaikams nuo 6 klasės skirti
savarankiškus darbus analizuojant istorines problemas ir kūrybiškai pristatyti darbą žodžiu (rusų ir
lietuvių kalbomis), raštu (lietuvių kalba).
Pagrindinis kūrybinis darbas - tai grupinis darbas - sukurtas naujas projektas, skirtas
Lietuvos 1000-mečiui paminėti, kurį moksleiviai pristato savo bendraamžiams kartojimo pamokų
metu, apibendrinant Lietuvos istorijos kurso pasirinktą temą.
Projekto pagrindinė idėja
Sudominti moksleivius savo miesto istorija, suteikti moksleiviams galimybę pasijusti
„mažaisiais“ archeologais, tyrinėtojais, keliautojais, oratoriais, režisieriais ir dizaineriais. Ugdyti
meilę savo miestui ir savo kraštui.
Kam skirtas projektas
Kauno A.Puškino vidurinės mokyklos 6-12 klasėms gabiems vaikams, kitų mokyklų,
moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimui.
Numatomi projekto rezultatai bei tolesnės jo plėtros perspektyvos:
Įtraukti visus moksleivius į Kauno miesto populiarinimą ir per pažinimą sukurti metodinę
medžiagą (pvz., CD – teminius kompaktinius diskus, istorinius reklaminius stendus), parengti
medžiagą mokyklos kraštotyros muziejaus sukūrimui.
1.5. Istorijos modulio struktūra
Istorijos modulio turinio pagrindas – svarbiausi miesto istorijos faktai, reiškiniai sudarantys
2 Lesauskienė A. Projektinių darbų vertinimas, p. 87.
12
galimybę pažinti miesto visuomenės gyvenimą praeityje, dvasinės kultūros. Istorijos modulio
mokoma koncentrais, laikantis chronologinio nuoseklumo.
Siūlau tokį istorijos modulio kurso skirstymą klasėms:
V Kauno istorijos (skaitiniai) ir Lietuvos istorijos kursas (skaitiniai). Mokytoja
savo nuožiūra gali jungti į vieningą visumą.
VI-VII Kauno senovės ir Lietuvos senovės istorija ,, Kaunas nuo seniausių laikų iki
valstybės susidarymo” temai rekomenduojama mokiniams skirti kūrybinius darbus. Projektų
rengimas.
VIII XIII-XVIII a.a. Kauno miesto istorija. Kuriame projektus (grupinis darbas).
IX XIX a. Kauno miesto istorija. Projekto rengimas – grupinis darbas.
X Kauno miesto istorija naujausiųjų laikų. Grupinis darbas. Projekto rengimas ir
pristatymas žodžiu ir raštu lietuvių kalba.
XI-XII Galima mokyti atskirai, arba jungti Kauno miesto istorija su Lietuvos istorijos
kursu
1.6. Turinys
• Proseneliai prabyla į mus (2 val.)
Istorijos, etnografijos, mitologijos, lingvistikos duomenys apie Kauną. Archeologinių
tyrinėjimų duomenys. Petras Tarasenka ir jo tyrinėti Kauno miesto bei apylinkių archeologiniai
paminklai. Archeologai Astrauskas ir Mindaugas Bertašius.
• Kova dėl Kauno (2val.)
Kaunas – neįveikiama tvirtovė. Kauno pilies aprašymas. Kauno pilies vaidmuo Didžiųjų
Kunigaikščių kovoje su kryžiuočiais. Kaunas ir Žemaičių krašto likimas, politiniai įvykiai Kaune
• Kauno miestas viduramžiais (3 val.)
Etninė miestelėnų sudėtis. Teisės ir privilegijos. Magdeburgo teisė. Kauno Magistratas,
viešosios įstaigos, Kauno vaitas ir kauniečiai. Amatai ir prekyba. Kauno pirkliai ir svetimų pirklių
teisės, miesto prekybos apyvarta. Muitinės, faktorijos, prekybos rūmai. Medicinos praktika Kaune.
• Kauno mokyklos XVI amžiuje (3 val.)
Miestų savivaldos institucijų raštinės. Kauno miestiečių švietimo būklė. Mokyklos.
Mokytojai. Mokiniai. Mokyklų pastatai. Mokymo turinys. Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune.
Kauno mokykla edukacinės komisijos generalinių inspektorių raportuose (apžvalga), Kauno
gubernijos bajorų peticija dėl aukštosios mokyklos įkūrimo. Mokyklų uždarymas. Kauno
knygnešiai. Mokyklos Didžiojo karo metu. „Aušros“ gimnazija. Kauno mokyklos šiandien.
• Kauno miesto herbas (2 val.)
Miesto herbo istorija. Herbas - istorinis šaltinis
13
• Lietuvybė Kaune (2 val.)
Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Kaunas. Jėzuitų ir masonų veikla Kaune. A.Vijukas-
Kojelavičius, Adomas Mickevičius; Kunigų seminarija. Tautiškumo užuomazga.
• Miestas vokiečių okupacijos metu (3 val.)
T.Daugirdo rusu buvimo Kaune paskutinės dienos aprašymas. Plėšimai. Vokiečių
atsiradimas mieste. Lietuvos spaudos draudimas. „Nauja“ savivaldybė. Visuomenės atstovai:
T.Daugirdas, S.Banaitis, A.Čizas ir kt. „Lietuvos komitetas nukentėjusiems karo metu šelpti“.
Antivokiška proklamacija. „Bijūnas“ ir „Aidas“. Kunigų seminarija Didžiojo karo metu.
• Kaunas - laikinoji Lietuvos sostinė (4 val.)
1919 m. sausio 5 d., naktis. Lietuvos vyriausybė Kaune. Valstybės tarybos prezidentas
A.Smetona. Krašto gynimo organizavimas. Kauno savanorių būrys – pirmoji ginkluota jėga.
Bolševikų „sovdepas“. „POV“ likvidavimas, Pokarinės Kauno politinės būklės apžvalga. Kauno
kultūrinis gyvenimas.. Kauno miestosavivaldybės. Kauno burmistras Jonas Vileišis.
Kauno miestas tarybiniais laikais (2 val.)
Rezistencinis Kauno vaidmuo antrosios sovietinės okupacijos metu. Kauno miesto Tarybos
statutas. Kauno miesto tarybos komitetų veiklos kryptys. Kaunas XX a.: kovos ir kančios istorija
(esė kūrimas).
• Kauno įžymybės (2 val.)
Senamiestis. Kauno pilies griuvėsiai. Vytauto bažnyčia, Kauno bazilika.
• Bažnyčios ir vienuolynai (2 val.)
Kunigų seminarija. Šv. Trejybės bažnyčia. Benediktinų vienuolynas ir bažnyčia.
Domininkonų bažnyčia. Šv. Gertrūdos bažnyčia („Šaritės“) Karmelitai. Jėzuitų bažnyčia ir
vienuolynas. Kauno vokiečių kirkė.
• Rūmai (l val.)
Kauno rotušė. Maironio namas. Prezidentūra. Miesto (valstybės) teatras. Miesto sodas.
Kauno miesto muziejus. Karo muziejus. M.K.Čiurlionio galerija ir kt
• Kauno apylinkės nuo seniausiųjų laikų (2 val.)
1.7. Pastaba
Mokymosi planas gali keistis, VDU išleidžiant nauja Kauno istorijos metraščio leidinį,
kuriame pateikiami nauji Kauno istoriniai faktai.
1.8. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įsivertinimas
Mokytojas ir mokiniai aptaria, kas bus vertinama, mokiniai, prieš įteikdami darbą
mokytojui, turi atsakyti į pateikiamus klausimus ,, Kaip vertinti savo darbą” – klausimų sąrašas.
14
Vertindamia atliktą darbą – projekto pristatymas raštu, mokytojas ir mokyklinė projektinė
komisija atsižvelgia į mokinio:
darbo tvarkingumą: dalyko žinias ir įgūdžius naudotis įvairiais šaltiniais, suprasti juos,
mokėti interpretuoti ir lyginti;
minčių dėstymo aiškumą
mąstymo nuoseklumą, logiškumą
dalyko terminų vartojimo taisyklingumą
kalbinės ir nekalbinės raiškos gebėjimus
kūrybiškumą, originalumą
įdėtas pastangas
darbo atlikimą laiku
savarankiškumo lygį
Pateikti įgytas žinias tokia forma:
Projekto pavadinimas ir anotacija
Veiksmų planas ir įgyvendinimo būdai (esė kūrimas, interviu, scenarijai ir kiti)
Testas
Kryžiažodis
Recenzijos rašymas ( kitos darbo grupės)
Darbo ataskaita (savęs ir savo grupės darbo įvertinimas)
Projekto pristatymas žodžiu mokyklos bendruomenei
15
2.MOKYMO METODAI
Darbas su papildoma literatūra, kitais informacijos šaltiniais, susijusiais su įvairiomis
programos temomis. Mokiniai papildo mokytojo aiškinimą įdomiais faktais. (Įtrauktinė paskaita).
Pavyzdžiui, taikydamas pamokoje papildomą medžiagą – Pranės Dundulienės knygą
„Pagonybė Lietuvoje“3 – mokytojas ragina skaityti atskiras šio darbo dalis 7 klasės mokinius.
Mokiniai pasirenka straipsnius iš šio darbo „Vandenų deivės“, „Ugnies deivės“ ir kt. Mokiniai
bando išstudijuoti pakankamai sudėtingą medžiagą, patyrinėti ir pranešti apie savo atradimus
nurodyta programos tema, pavaizduoti paveiksle kokį nors gamtos globėją, sudaryti jo trumpą
aprašymą, aprašymui sugalvoti 2-3 klausimus klasiokams ir perskaičius savo pranešimą arba prieš
skaitant jį užduoti juos.
Tokiu būdu, apibendrinančioje pamokoje, skirtoje skyriui „Žmogaus priešistorė“, mokinys
ne tik pasirinktinai apibūdina žmogaus priešistorės pasaulėžiūros elementus, bet ir visi kartu
mokiniai tai iliustruoja, bando savo žodžiais paaiškinti protėvių pasaulėžiūrą. Tokiu būdu,
P.Dundulienės knygai sukuriamos iliustracijos daro ją dar įdomesnę patrauklesnę. Žinoma,
mokytojas skiria laiko iki apibendrinančios pamokos, padeda mokiniams išsiaiškinti, įsisavinti šią
sudėtingą medžiagą, tačiau rezultatas yra malonus – keliama motyvacija.
Mokslinių istorinių straipsnių, kūrinių apie Kauno miesto istoriją, įžymius žmones
studijavimas, kūrybinio darbo pristatymas (pamokos iliustracija): piešinys, skulptūra, maketas;
laiškas draugui, tų įvykių liudininkui: „Kauno magistrato posėdis“ – ką kam galima parašyti? Ką
pakviesti į mūsų miestą, kad jis taptų dar gražesnis ir turtingesnis? (Smegenų šturmas).
Pavyzdys: integruotos istorijos ir dailės pamokos planas
Dalykas: Istorija, 6a kl. - 2001 03 15, 2001 06 12
Istorija, 6b kl. -2001 03 22, 2001 03 27 Istorija, 7a kl.-2001
03 21, 2001 06 06
Istorija, 7b kl. -2001 04 03, 2001 04 17, 2001 05 06, 2001 06 12 Istorija, 9a kl. -2001
03 19, 2001 03 28, 2001 06 11
Istorija, 9b kl. - 2001 03 19, 2001 03 28, 2001 06 11
Dailė, 5a kl.-2001 04 06
Daile, 6b kl. -2001 04 06
Dailė, 7akl.-2001 04 06
Dailė, 9a kl. -2001 03 27, 2001 04 03
Dailė, 9b kl. -2001 03 27, 2001 04 03
16
Pamokos trukmė: 45min.
Pamokos tema: „Kauno magistrato posėdis“
Mokymosi uždaviniai:
Gauti žinių apie Kauno istoriją XV-XVI a.a., surinkti istorinę, medžiagą;
Gebėti savais žodžiais paaiškinti apie amatų ir prekybos Kaune išvystymą, apibūdinti
Kauno buitį, kultūrą;
Lavinti moksleivio vaizduotę, sugebėti mintimis persikelti į kitą istorinį laikotarpį;
Tobulinti moksleivių bendravimo įgūdžius.
Mokinių motyvacija: Mokinai norėjo kuo daugiau sužinoti apie miesto istoriją, rasti įdomių
faktų ir apie tai papasakoti pamokoje.
Mokomoji veikla:
Pamokoje bus naudojami šie metodai
1. Vaidmenims mokomasis žaidimas „Kauno magistrato posėdis“
Klausimai: Kam ir kur adresuoti laišką, kad miestas taptų gražesnis ir turtingesnis?
2. Darbo grupes pristato savo kūrybinius darbus.
3. Darbo grupes pasidalina kryžiažodžiais ir juos sprendžia.
Žinojimas: Dviejų mėnesių laikotarpyje mokiniai savarankiškai lankę Viešąją biblioteką,
rinko istorinę medžiagą apie XVI a. Kauną, tyrinėjo ją, konsultavosi su mokytojais, rengė „laiškus į
užsienį“ remdamiesi istorinių šaltinių ir kryžiažodžių medžiaga. Dailės mokytoja E.Kapitanova
integruotai vedė dailės pamokas, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti, padėjo mokiniams
jų kūrybiniuose darbuose atskleisti istorinio laikotarpio ypatumus, atkurti XV-XVI aa. Kauno
gyvenimo ypatumus.
Rekvizitas: žemėlapis „LDK muitinės ir prekybos keliai“.
Mokinių kūrybiniai darbai: piešiniai, maketai, kryžiažodžiai, „laiškai į užsienį“,
siuvinėjimas, darbai iš medienos; Kauno architektūros ir kultūros paminklų nuotraukos, mokinių
ekskursijos po senamiestį metu aprašymas.
Supratimas: Mokiniai, dalyvaudami Kauno magistrato posėdyje, stengiasi suprasti šių
žodžių reikšmes: magistratas, suolininkų teismas, vaitas, miesto piliečiai (miestiečiai), biurgeriai,
nauji miestiečiai, Kauno 12-osios narių kolegija, Magdeburgo teisės, muitai.
Analizė:
kas yra miestas;
kuo skiriasi miestas nuo kaimo;
kur vedė svarbus prekybos kelias per Kauną ir Jurbarką.
3 Pranė Dundulienė. Pagonybė Lietuvoje. V., „Mintis“, 1989.
17
Sintezė: Pamąstykite ir paaiškinkite vieną iš miesto teisių principų: „miesto oras daro
laisvu kiekvieną jame gyvenantį“.
Įvertinimas: Kuri „Kauno magistrato“ kūrybinė darbo grupė padarė didžiausią įspūdį?
Kieno pasiūlymai apie Kauno miesto vystymą buvo geriausi?
Namų darbai: Mokiniai gauna 9-os klasės mokinių paruoštus kryžiažodžius arba testus „Ką
žinai apie Kauną“.
Pažintinės ekskursijos po istorines Lietuvos (Kauno) vietas. Toks mokymo būdas ugdo
pilietiškumą; ugdo pagarbą kitų tautų kultūrai; formuoja emocinį požiūrį į įvykį, o žinių ir jausmų
vienovė skatina atitinkamus jausmus.
Kartu paimti jausmai, žinios ir veiksmai sudaro rūpestingo požiūrio į kultūros paminklus ašį,
padeda ugdyti kūrybingumą. Mokiniai rengia individualias (arba grupines) užduotis jaunesniems
mokiniams rubrikoje „Sveikas, Septintoke“ arba „Linkiu sėkmės“. Tai yra:
kryžiažodžių sudarymas;
karikatūra istorine tema ir klausimai, į kuriuos reikia atsakyti remiantis ja.
Probleminis mokymas lemia tokią užsiėmimų organizaciją, kai mokytojui vadovaujant
kuriamos probleminės situacijos ir mokiniai aktyviai savarankiškai dirbdami jas sprendžia. Šios
veiklos rezultatas – kūrybinis žinių, gebėjimų, mąstymo lavinimas.
Metodiniai būdai:
problemos kėlimas, prieštaravimų nurodymas ir pasiūlymas rasti jų sprendimo būdą;
praktinės veiklos prieštaravimų susidūrimas, skatinimas lyginti, apibendrinti, daryti
situacijų išvadas, gretinti faktus;
mokytojas kelia probleminius uždavinius, pateikdamas nepakankamai arba per daug
pradinių duomenų, kurių dalis yra klaidingi; tai daroma siekiant įveikti psichologinį inertiškumą;
esė kūrimas:
- „Keletas tūkstančių plepių paleido nuo grandinės keletą milijonų laukinių“ Sutiksime
ar paneigsime? (XIX a. prancūzų filosofo Ipolito Teno replika apie Didžiąją Prancūzijos
revoliuciją“)
- „Šiuolaikinės mokslo tarybos posėdis“: „Kodėl Didysis Lietuvos kunigaikštis
Gediminas atsisakė nuo krikščionybės? Ar iš tikrųjų atsisakė?“
- Vilnius, Maskva ar Tverė? Kuris miestas turėjo daugiau teisių tapti suvienytų rusų
žemių centru?
- Ar Didysis kunigaikštis Algirdas turėjo pagrindą skųstis Konstantinopolio
patriarchui?
Atsakymuose raštu išryškėja įvairūs mokinių pasirengimo duota istorijos tema elementai,
18
t.y. datų, faktų žinios, analizės ir vertinimo įgūdžiai.
Tokiu būdu, 10 klasės mokinių darbai – esė „Likimas – būti partizano žmona“ (I.Lipovan),
„Niekada nepamiršim“ (J.Četverikova, I.Nikitenko, S.Sereda) buvo geriausi mokyklos projekte
„Žmogaus likimas“ (dalyvavo 43 žm.), atrinkti respublikos konkursui „Lietuvos kovų už laisvę,
kariuomenės ir netekčių istorija“ ir įtraukti į knygą „Tarp vakar ir šiandien“4.
Gabiems mokiniams ir tiems, kurie pasirinko pagilintą ar išplėstinį istorijos kursą,
mokytojas formuluoja klausimus, susijusius su bendrosiomis tendencijomis, alternatyvų vystymusi,
istorinio pasirinkimo problemomis. Tai pat įtraukia klausimus susijusius su istoriniu vertinimu.
Lavindami mokinių kritinį mąstymą, akcentuojame pagrindinius ugdymo ypatumus:
sprendžiant problemas, naudojamasi mokomuoju turiniu;
mokymasis paverčiamas bendromis mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio
pastangomis;
mokiniams suteikiama galimybė mokytis savarankiškai;
parenkami metodai, atitinkantys pasirengimo lygį;
integruojami įvairūs požiūriai ir dalykai;
ugdoma mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio pagarba.
Pirmenybinis mokymas stimuliuojant individualią tiriamąją ir grupinę kūrybinę veiklą, 10-
12 klasių mokinių įtraukimas į produktyvią kūrybinę veiklą.
Per tris keturis mėnesius mokiniams siūloma sudaryti testus duota tema. Dažniausiai tema
susijusi su mokykline jaunųjų istorikų olimpiada ir sutampa su miesto ir respublikinės istorijos
olimpiados tema.
Mokiniams primenama, kaip formuluojami klausimai:
Klausimas turi tiesiogiai sietis su tema;
Klausimai turi būti aiškūs ir glausti;
Klausimo žodžiai turi būti suprantami;
Venkite klausimų, į kuriuos galimas atsakymas „taip“ arba „ne“.5
Pasirinkite tinkamą klausimų tipą:
- išvardykite 4 atsakymus, iš kurių mokiniai turėtų pasirinkti - taip vadinami „uždari
atsakymai“;
- atviri klausimai – mokinys nurodo konkrečią datą, vardą, pavadinimą, išsakytas mintis;
- pateikite klausimą ir pasiteiraukite: „Kodėl taip manote?“ Argumentuokite (kad mokinys
tyrinėtų savo mąstymo procesą)
4 Tarp vakar ir šiandien. Sudarytoja: Dalia Kuodytė. V., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,
2006, p. 451, 514. 5 Žr. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998, p. 20.
19
klausimai turi patikrinti žinias, supratimą ir gebėjimus. Pvz.:
o chronologijos
1. 988 m
a) priimta krikščionybė Lietuvoje
b) priimta krikščionybė Rusioje
c) islamo atsiradimas
d) krikščioniškos bažnyčios skilimas į katalikų ir stačiatikių
o faktai
1. Karlas Didysis buvo
a) Prancūzijos valstybės imperatorius
b) Romos imperijos imperatorius
c) Rytų Romos imperijos imperatorius
d) Šventosios Romos imperijos imperatorius
o Sąvokos, sąvokų ir faktų santykis, būdingi reiškinių bruožai
1. Okupuotų šalių nacistų masinio gyventojų naikinimo politika vadinama
a) antisemitizmas
b) genocidas
c) selekcija
d) segregacija
o įvykių priežastys ir seka
1. Su Spalio revoliucijos Rusijoje pasekmėmis nėra susijęs
a) vienos partijos diktatūros įsigalėjimas
b) monarcho nuvertimas
c) privačios nuosavybės panaikinimas
d) šventikų persekiojimas
o apibendrinimas, sinchronizacija, grupavimas
1. Sujunkite poromis amžininkus
Volteras Mindaugas
Čingischanas Jekaterina II
Janas Husas Andrejus Rubliovas
Liuteris Mažvydas
Mokiniai ne tik sudaro testą, taip pat jie turi parengti klausimus istoriniam šaltiniui,
t.y. dokumentui, žemėlapiui, iliustracijai. Tokie klausimai susiję su:
gebėjimu skaityti istorinį kontūrinį žemėlapį;
informacijos paieška keliuose šaltiniuose;
20
gebėjimu vertinti šaltinį;
gebėjimu apibūdinti šaltinio autoriaus požiūrį;
gebėjimu lyginti įvairių šaltinių duomenis, rasti sąsajas ir skirtumus.
Tokios mokinio veiklos rezultatas yra :
sėkmingas mokinių dalyvavimas olimpiadose;
įskaita iš istorijos temos, skyriaus, kurso (pažymys, apibendrinantis vertinimas);
sąmoningas rengimasis egzaminui;
dalomoji medžiaga darbui grupėse (teminiai testai):
- Lietuva tarpukario metais
- Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XIII-XV a.
- Lietuva kovų su kryžiuočiais metu
- Lietuvos bažnyčios istorija
- Lietuvos teisės ir konstitucijos raida
Istorinis žaidimas
Per istorijos pamokas mes mokome mokinius analizuoti istorinius faktus, priežastis,
įvykių rezultatus, padedame suprasti konkrečios istorinės aplinkybės ypatumus. Kelių skirtingų
šaltinių pagrindu mokome charakterizuoti istorinius reiškinius, įvykius, asmenybes. Suprantame ir
matome iš iš mūsų darbo patirties, kad norint, jog istorijos kurso medžiaga būtų mokinio emociškai
pajusta ir suvokta, norint pritraukti daugumos mokinių dėmesį, ypač gilinantis į sudėtingesnius
istorijos klausimus, tenka kiek nutolti nuo įprastų mokymo formų. Pvz., aiškinant naują temą, mes
įterpiame poetines eilutes, tuomet jaučiamas mokinių emocinis pakylėjimas, į mokytojo aiškinimą
įterpiamas mokinių, skaitančių šią temą atitinkančias poetines eilutes, pasisakymas. Tuomet
mokytojas toliau veda pamoką pagal planą. Literatūra dažnai suteikia istorijos pamokai
gyvybingumo, emociškumo, įvairumo.
Kaip ypatinga kolektyvinio mokinių pažinimo veiklos forma yra naudojamas istorinis
žaidimas (vaidmenų atlikimas). Tai specifinis žaidimas, kurio metu mokiniai atlieka tikslingus
žaidybinius veiksmus įsivaizduojamoje istorinės praeities situacijoje.
Naudojant tokią pamokos formą, siekiami šie tikslai:
Mokyti jausti vaizduojamą istorinę asmenybę, visos liaudies likimą;
Mokyti savarankiškai naudotis papildoma literatūra;
Mokyti naudotis įvairiais įgūdžiais, kurių pristinga įprastų pamokų metu;
Suteikti galimybę mokinio, neturinčio ypatingų gabumų, saviraiškai, savimonei.
Tokios pamokos metu vyrauja abipusis pasitikėjimas ir mąstymo laisvė. Šis pamokos
metodas – tai mokinio, kaip asmenybės, saviraiška.
21
Negalima tapatinti vaidmeninio istorinio žaidimo ir inscenizavimo, kuomet mokytojas
sudaro vaidmenų tekstą, tikrina, kaip išmoko, rengia repeticijas. Natūralu, jog šiuo atveju netenka
prasmės emocinis pakilimas ir neįpareigojanti aplinka. Žaidimas netenka prasmės ir virsta
teatralizuotu vaidinimu, kuris nereikalauja iš mokinių savarankiškos mąstysenos, išvadų ir
vertinimo.
Žaidimas – tai visuomet improvizavimas. Žinoma, mokytojas duoda žaidimui impulsą,
ragina aktyviai dalyvauti. Skiriamas laikas pasiruošimui – 2-3 sav. arba net mėnuo. Mokiniams
reikia savarankiškai dirbti su vadovėlio medžiaga, papildoma literatūra, iliustracijomis.
Šio žaidimo rūšys įvairios – tai įsivaizduojama kelionė į praeitį, diskusijos, konferencijos
žiniasklaidai, feodalų suvažiavimai ir t.t.
Užduotys 6-8 klasėms
Šiuolaikiniai rašytojai – fantastai pateikia laiko mašinos sukūrimo idėją. Ši mašina gali
perkelti žmogų į bet kurią epochą ir šalį. Įsivaizduokite, kad turite galimybę pasinaudoti laiko
mašina. Į kurią viduramžių šalį norėtumėte nuskristi?
Sudarykite skrydžio programą :
1. nurodykite amžių (metus,) į kurį norite pakliūti;
2. nurodykite šalį (miestą), kurioje (kuriame) norite pabuvoti;.
3. išsirinkite personažą (vaidmenį), kuriuo norėtumėte pabūti:
- šiuolaikiniu žmogumi (mokslininku – istoriku, 6 klasės moksleiviu, rašytoju tyrinėtoju ir
t.t.)
- viduramžių atstovu (valstiečiu pilies savininku, amatininku, pirkliu, mokslininku,
dailininku, rašytoju, karvedžiu ir t.t.)
4. pagrįskite savo pasirinkimą (amžių, metus, šalį vaidmenį);
5. nurodykite (pasirinkite) „kelionės„ tikslą.
Praktika rodo, kad žaidimas pamokoje – tai rimtas darbas, kuris reikalauja ne tik mokėti
atpasakoti, interpretuoti, bet ir kūrybiškai mąstyti. O mokytojas svarsto – kur rasti laiko? Programa
suteikia galimybės tinkamai pakartoti, paskirti, pvz., visą pamoką temos ar skyriaus apibendrinimui.
Dėl šios priežasties mokomieji žaidimai – tai neuniversali priemonė istorijos pamokų
sėkmei. Žaidimai tinkamai panaudojami tik derinant juos su kitomis mokymo formomis. Tačiau
reikia rasti progą pravesti tokią pamoką bent 1-2 kartus per mokslo metus. Tai pagyvina mokymo
eigą. Kaip skirti šią pamoką žinių įtvirtinimui ar apibendrinimui?
5-9 klasėse aš naudoju išankstinio susipažinimo (pirmenybinis, pralenkiantis mokymas)
metodą. (Nuo 5 klasės mokau testų sudarymo su atsakymų variantais arba tiksliais atpasakojimais
(istoriniais diktantais). Penktokai kartu su mokytoju remdamiesi vadovėlio medžiaga [mokytojas
22
rašo lentoje, mokiniai – iš pradžių su mokytojo pagalba, a paskiau savarankiškai sąsiuviniuose]
sudaro testą. Jau 8-os klasės mokiniai – įgudę šio darbo profesionalai) Aš naudoju išankstinio
mokymo susipažinimo metodą. (Nuo 5 klasės mokau testų sudarymo jau su atsakymų variantais
arba tiksliais atpasakojimais (istorinis diktantas). Penktokai kartu su mokytoju remdamiesi
vadovėlio medžiaga [mokytojas rašo lentoje, mokiniai - iš pradžių su mokytojo pagalba, o paskiau -
savarankiškai sąsiuviniuose] sudaro testą.
Jau 8-os klasės startui jie - įgudę šio darbo „profesionalai“). Pavyzdžiui, pamokos tema
„Lietuvos Didžioji Kunigaikštyste XIII-XV a.
Šiai temai skiriu 5 pamokas, remdamasi kalendoriniu mokymo planu. Mokiniams iš anksto
pasakau kada nagrinėsime šią temą. Pasiūlau arba įpareigoju nurodytai datai perskaityti vadovėlio
tekstą. Ne išmokti, o tik susipažinti su vadovėlyje pateikta medžiaga. Šiai temai skirtos pamokos
metu pradedame testo sudarymą. Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į ypač svarbius, reikšmingus
nagrinėjamos temos momentus. Vieną pamoką dirbame su testu, namų darbui skiriu užduotį - baigti
rašyti testą. Arba galima skirti dvi pamokas (tai priklauso nuo klasės žinių, įgūdžių). Mokiniai žino,
kad kitą pamoką mokytojas pakvies prie lentos mokinių grupę - komandą (4-5 mokiniai), o kita
grupė (priešininkų komanda) pateiks klausimus. Komanda galės pasitarti, pagalvoti 10-15 sek., ir
vienas šios komandos mokinys turės atsakyti į pateiktą klausimą. Pateikiantis klausimą išklauso
atsakymą, tuomet pasako: „Atsakymas priimtas“ arba „Atsakymas nepriimtas“. Tris klausimus
pateikia grupės - komandos ir du klausimus - mokytojas. Kiekvienas klausimas vertinamas dviem
taškais. Neatsakytas klausimas – minus du taškai. Mokiniai žino žaidimo taisykles (tai daroma,
norint išvengti vadinamųjų „pritapusių“), mokytojas sudaro savanoriškas grupes – komandas arba
pagal mokytojo nurodymą. Ši apklausos forma, jeigu ji gerai organizuota, tikrai sudomina
mokinius. Jie dažnai klausia: „O kada mes atsakinėsime komandomis? “
Tokios pamokos metu galima įvertinti iki 15-20 mokinių. Be to, jeigu mokinys, pateikiantis
klausimą, formuluoja jį nesuprantamai – klausimas atmetamas, o šis mokinys, išėjęs atsakinėti prie
lentos, gauna vienu tašku mažesnį, negu visa komanda, pažymį.
Sudarantis testą mokinys neturėtų gėdytis klausti mokytojo, prašyti jo patikslinti klausimo
formuluotę.
Ir štai jau iš 5-ių pamokų lieka 2 arba l papildoma. Ją ir panaudoju apibendrinimui neįprasta
forma.
Pateikiu pamokos atskirus elementus: (Projekto pristatymas žodžiu)
Mokiniai, jūs prisimenate patarlę „Kartojimas – mokslų motina“, juolab kad mieste tęsiasi
konferencijų ir renginių ciklas, skirtas Lietuvos vardo 1000-mečiui -„Po tūkstantmečio vėliava“.
Šiame vadovėlyje parašyta „Lietuvos istorijos VI-VII klasės kurso kartojimas“. Prisiminkime ir
įsivaizduokime...
23
Kuriam laikui pamirškite, kad gyvenate XX amžiuje... Dabar jūs „išvažiuojate“ į viduramžių
Lietuvą. Šiuo metu jūs jau nebe mokiniai, o Mindaugo arba Gedimino, Algirdo arba Vytauto
valdymo laikų amžininkai, o galbūt ir patys esate Įžymios istorinės asmenybės. Visi jūs „gudruoliai
ir gudruolės“.
Įvykiai, kurių sūkuryje jūs esate, taip jaudina, jog negalite apie juos kalbėli paprastai,
kasdieniškai, todėl gimsta poetinės eilutės, pakylėtos intonacijos ir jūs:
Pirmajame etape -
Deklamuojate Lietuvai literatūrinį sveikinimą, kuriame atsispindi istoriniai nuo kunigaikščių
Mindaugo iki Vytauto valdymo laikų įvykiai.
5 taškai
Antrajame etape -
Paaiškinate mums, tolimiesiems palikuonims, istorinį įvykį (aplankote bent kartą per metus
miesto viešąją biblioteką, knygyną - ruošiate įdomų pranešimą, kurio nebuvo pamokos metu).
5 taškai
Trečiajame etape -
Jūs – kaunietis (arba aplankėte Kauną), sužinojote (arba pamatėte, išgirdote) kažką
svarbaus. Pasakojate savo draugams apie tai. (Aplankote muziejų susipažįstate su archeologiniais
duomenimis, tautosaka - tai, kas sieja Kauną su viduramžiais).
7 taškai
Ketvirtame etape -
Jūs pamatėte (įsigijote) įdomų daiktą ir jį rodote draugams. Arba esate menininkas, arba
svečiuojatės pas dailininką. Tai kūrybinis komandos darbas.
5 taškai
Penktajame etape -
Jūs paruošėte savo bičiuliams-svečiams „dovaną“. (Tikrinimo užduotis priešininkų
komandai ir jos sirgaliams: į jas įeina kryžiažodis, testas, dokumentu ar iliustracijų analizė).
3 taškai
„Dovanų“ pavyzdys, kurį gavo priešininkų komanda pamokoje bei mokytojai, Kauno miesto
istorijos konferencijose 2000 m.:
Nuo lietuvių karaliaus Algirdo
Pasveikinimas Patriarchui6
Tu pasiuntei man laišką per mano žmogų Teodorą; [jame rašai,] kad metropolitas tau
6 Iš graikų kalbos Algirdo laišką vertė Marcelinas Ročka.
Metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Senoji Lietuvos literatūra. 4 knyga. V., 1996, p. 203-204.
24
skundėsi dėl manęs. Jis taip sako: „Karalius Algirdas mus užpuolė“. Aš nepradėjau puldinėti; jie
pirmieji pradėjo puldinėjimą, net priesaikos, kurią jie man buvo davę, bučiuodami kryžių, nesilaikė,
nei sutarties nenutraukė. Jie užpuolė mane devynis kartus; mano svainį [Tverės] kunigaikštį
Michailą, davę priesaiką, pasikvietė pas save, o metropolitas pašalino bet kokią baimę dėl to, kad
jis galės nuvykti ir parvykti, kada norės, tačiau jie jį paėmė į nelaisvę. Ir mano žentą Nižnij
Novgorodo kunigaikštį Borisą paėmė į nelaisvę ir atėmė jo kunigaikštystę. Jie užpuolė mano žentą
kunigaikštį Ivaną iš Novosilio ir kunigaikštystę, paėmė nelaisvėn jo motiną ir mano dukterį išvarė ir
priesaikos, kurią jiems buvo davę, nesilaikė; nesilaikydami tokio kryžiaus bučiavimo, jie atėmė iš
manęs šias tvirtoves: Rževą, Sišką, Gudiną, Osečną, Gorišeną, Riasną, Velikije Lukus, Kličeną,
Vseluką, Volgą, Kozlovą, Lipicą, Tesovą, Chlepenį, Tomo tvirtovę, Berezujus, Kalugą, Mcenską.
Visa tai yra tvirtovės, ir visas jas jie atėmė ir nesilaikė kryžiaus bučiavimo nei sutartį nutraukė.
Mes, visa to negalėdami pakęsti, juos savo ruožtu užpuolėme ir, jeigu jie man neatsiteis, aš dabar
daugiau neketinu kęsti. Pagal tavo palaiminimą jų metropolitas juos laimina kraujo praliejimais iki
šiol. Mūsų tėvų metu tokių metropolitų nebuvo kaip šis metropolitas: jis laimina maskvėnus kraują
praliejantiems karams ir neina nei pas mus, nei vyksta į kijevą; ir jeigu kuris asmuo man prisiekia,
bučiuodamas kryžių, ir pabėgs pas juos, metropolitas atleidžia jį nuo šios priesaikos. Ar kur nors
pasaulyje girdėta, kad būtų panaikinama priesaika? Kozelsko kunigaikštis Ivanas, mano
pavaldinys, prisiekė man su savo motina, su savo broliais, su savo žmona ir vaikais, kad bus man
ištikimas, tačiau jis, pasiėmęs motiną, brolius, žmoną ir vaikus, pabėgo, o metropolitas Aleksijus
atleido juos nuo kryžiaus priesaikos. Ivanas iš Viazmos prisiekė kryžiumi ir pabėgo ir įkaitus
išdavė, o metropolitas atleido jį nuo kryžiaus priesaikos. Vasilijus Nagubnikas prisiekė vyskupui ir
vyskupas buvo jo užstatas, o anas išdavė vyskupą kaip laidą ir pabėgo, o metropolitas atleido jį nuo
kryžiaus priesaikos; ir daugelis kitų pabėgo, ir anas atleidžia juos nuo priesaikos, t.y. nuo kryžiaus
bučiavimo. Metropolitui derėtų laiminti maskvėnus, kad jie mums ateitų į pagalbą, nes mes už juos
kovojame su vokiečiais. Mes kviečiame metropolitą pas save, tačiau jis visai neatvyksta pas mus;
duok mums kitą metropolitą Kijevui, Smolenskui, Tverei, mažajai Rusiai, Novosiliui, Nižnij
Novgorodui.
Užduotys
1. Kieno vardu rašytas šis laiškas? Atsakymą pagrįskite.
2 tšk.
2. Kada rašytas šis laiškas?
1 tšk.
3. Kam adresuotas šis laiškas, ko autorius tikisi pasiekti šiuo laišku?
2 tšk.
4. Paaiškinkite teiginį: „Metropolitui derėtų laiminti maskvėnus, kad jie mums ateitų į
25
pagalbą, nes mes už juos kovojame su vokiečiais“.
2 tšk.
5. Paaiškinkite sąvokas: maskvėnai, patriarchas, metropolitas.
3 tšk.
6. Remdamiesi istorinėmis žiniomis, paaiškinkite, kodėl Kijevui, Smolenskui, Tverei, mažajai
Rusiai, Novosiliui, Nižnij Novgorodui prašoma duoti kitą metropolitą.
2 tšk.
Koks tai istorinis šaltinis: pirminis ar antrinis? Atsakymą pagrįskite.
2 tšk.
Kokia šio šaltinio istorinė reikšmė?
2 tšk.
Mokomasis žaidimas, kaip aktyvus mokymo metodas, protingai derinant jį su kitais
metodais, skatina kūrybinį mokinių mąstymą, jų savarankiškumo įgūdžius.
Mokymosi kontraktas7
Metodas naudingas tuo, kad mokinys pats pajunta dalyko prasmę ir jo taikymo galimybes.
Tai kontraktas tarp 11kl makinio ir mokytojo, projekto vadovo. Mokinys pasirenka projektą,
susijusį su tuo, ko jis nori išmokti iš mokomojo dalyko temos. Jeigu mokytoja sutinka patvirtinti
kontraktą bei projektą, ji padeda mokiniui nuspręsti kaip atlikti šį darbą. Kad mokiniams tai nebūtų
visiškai naujas dalykas, šį darbą reikia pradėti anksčiau, nuo 6-7 klasių.
Iš pradžių mokiniai susiskirsto į grupes, išsirenka grupės vadovą, pasirenka temą ir pasirašo
kontraktą su mokytoju.
Grupės mokiniai:
- Nustato mokymosi tikslus.
- Pateikia pagrindą, kodėl jie nori to išmokti ir kaip tai bus galima taikyti.
- Tikslo ir projekto apibrėžimas. Anotacijos rašymas.
- Nustato mokymosi metodus: ( interviu, skaitymas, rezultatus analizuojantis pranešimas,
esė kūrimas).
- Susipažįsta su projekto įvertinimo kriterijais.(kaip mokinys žinos ar jis įgyvendino
mokymosi tikslus?).
- Rašo projekto darbo ataskaitą ( mokiniai analizuoja savo projektą kaip mokymosi
patyrimą).
6-7 kl. Moksleiviai, dalyvaujantys projekte, atlieka tiriamąjį darbą ir pajunta, kas yra
problema ir jos sprendimas arba atradimas. Mokymas dažnai būna nukreiptas į problemas tam, kad
klasėje arba grupėje būtų skatinamas kritinis mąstymas. Mažų grupių projektinė veikla pamokoje bei
26
popamokinė veikla dažnai susijusios su kitais mokymo metodais: skaitymu, diskusija, mokinių
interviu,vaidmenų atlikimu ir kt.
Į šį darbą įtraukiami įvairių dalykų mokytojai. Mokymasis būna paverčiamas bendromis
mokinių ir mokytojų bei mokinių tarpusavio pastangomis. Mokytoja atsižvelgia į mokinių
poreikius, pamokoje vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas. Įtraukdamas moksleivius į mažų
grupių projektus, mokytojas leidžia pajusti atsakomybės jausmą, suteikia galimybę mokiniams
mokytis savarankiškai.
Labai svarbu išugdyti informacinius įgūdžius, kad jie padėtų mokiniams suvokti
studijuojamąją medžiagą. Informaciniai įgūdžiai yra mokymosi proceso dalis, kurių tikslas padėti
mokiniams mokytis.
Informaciniams įgūdžiams taikoma metodika8
Užduoties apibrėžimas. Problemos suvokimas.
Planavimas, t.y. „smegenų šturmo“ metodas ir sąvokų planelių sudarymas (mąstymo
įgūdžiai, pažintiniai įgūdžiai).
Informacijos radimas (vietos nustatymo įgūdžiai, atrankos įgūdžiai, informacinės
technologijos įgūdžiai).
Informacijos panaudojimas (skaitymo būdai, informacijos parinkimas ar atmetimas bei
konspektavimas).
Informacijos pateikimas (žodžiu ir raštu, darbo pristatymas).
Veiklos apmąstymas ir įvertinimas (savęs vertinimas).
Informacinius įgūdžius galima laikyti mąstymo įgūdžiais, nes jų padedami mokiniai gali
pateikti sau klausimus apie savąjį mokymosi procesą.
Labai naudinga patyrinėti įvairius mokslininkų darbus apie informacinius įgūdžius (ypač
James E. Herringo darbą „Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje“) ir jų patirtį panaudoti
savo praktinei darbo analizei bei sukurti mokymo priemonę „Informacinių įgūdžių ugdymas
pamokoje“. Tai „Atmintinė moksleiviams“ – naudingi patarimai, į kuriuos atsižvelgia visi
moksleiviai ir mokytojai savo kūrybinėje veikloje.
Mokymosi kontraktas ir informacinių įgūdžių ugdymas padeda vykdyti mokymo programą,
skirtą Lietuvos 1000-mečiui.
7 Žr.: Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998, p. 117.
8 Žr.: James E. Herring. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., Garnelis, 1998.
27
3. MOKINIŲ IR MOKYTOJŲ ATASKAITA IR „RECENZIJOS“ APIE
PROJEKTINIUS DARBUS, SKIRTUS LIETUVOS 1000-MEČIUI
Kaip mes ruošėmės pamokai „Kauno magistrato posėdis“, skirtai Lietuvos tūkstantmečiui
paminėti.
• Besiruošdama pamokai, aš supratau, kad mažai težinau apie savo gimtąjį miestą.
Įsivaizdavau save tame laikotarpyje - tartum laikas sustojo ir tu atsidūrei kitame pasaulyje.
Alina Čirgina, 7a kl.
• Mes dirbome 5 moksleivių grupėje. Padarėme „Kauno pilies“ maketą. Surinkome
informaciją apie XVI a. Kauną ir parašėme laišką į užsienį. Mes labai patenkinti savo
darbu!
Edgaras Cibulskis, 7a kl.
• Aš išsiuvinėjau Vytauto Didžiojo portretą. Buvo įdėta daug darbo, bet nesigailiu, juk
tai vardan Lietuvos! Tikiuosi, kad visi moksleiviai sutiks su mano nuomone jog ši pamoka -
didelė šventė, žinių šventė.
Diana Budelinskaitė, 7a kl.
• Aš ruošiausi šiai pamokai su Julija. Iš pradžių reikėjo surasi medžiagą, paskui
apgalvoti kaip apiforminti, kaip pateikti. Reikia labai stengtis ir sugebėti save išsivaizduoti tuo
laikotarpiu.
Sabina Radkevič, 7b kl.
• Lietuva - mūsų Tėvynė. Čia gimėme. Sužinoję, kad tema skirta Lietuvos
tūkstantmečiui, nuėjome į biblioteką surinkti informacijos.
Loreta Grušelionytė, 7a kl.
• Aš išsiuvinėjau Lietuvos herbą. Kaunas kažkada buvo Lietuvos sostinė, todėl mes turime
daugiau sužinoti apie savo miestą. Man labai patinka 9 klasės mergaičių darbas „Perkūno namas“.
Mes galime palyginti Kauną praeityje ir dabar.
Ina Voropajeva, 7a kl.
• Nuostabu, kad moksleiviai turi galimybę pažinti savo šalį. Šių darbų dėka aš supratau,
kad šioje mokykloje visi vaikai talentingi.
Julija Raguzina, 7a k l.
• Mane nustebino tai, kad Lietuvą valdė daugybė valdovų ir jų gyvenimas buvo labai
nelengvas. Aš nupešiau Kauno Rotušę.
Pavel Mešečko, 7a kl.
Buvo labai įdomu išsivaizduoti save XV a. žmogumi ir rašyti laišką draugui. Aš
28
išsivaizdavau save mokytoja ir savo laiške pabandžiau papasakoti apie Kauno švietimą ir kultūrą,
norėjau sudominti kitų šalių mokytojus ir pakviesti juos darbui į Kauną.
Irina Tiniakova, 7a kl.
• Įdomiausia buvo tyrinėti kitų moksleivių darbus.
Narine Oganian, 7a kl.
• Mums labai patiko 6-7 klasių darbai „Kauno architektūra“. Darbų autoriai parašė
originalius laiškus, kuriuose – tikri faktai. Skaityti įdomu! Ačiū už darbą!
Oksana Kochanenko, 9a kl.
• Aš labai patenkinta kad mūsų mokykloje labai aktyvūs pradinių klasių moksleiviai.
Lija Sčirskaja, 9a kl.
• Matyti, kad 6 klasės moksleiviai stokoja darbo patirties. Yra ir privalumai: daug
iliustracijų, kurios padeda išsivaizduoti to meto Kauną.
A, Sinicinas, 9a kl. V. Muratov,9akl.
• Darbas „Kauno XV-XVII aa. Architektūra“ pateikia daug informacijos ir iliustracijų.
Darbas gerai apiformintas. Skaityti nenuobodu.
Jelena Simičeva, 9a kl.
• Jaučiamas 6-7 klasių moksleivių nuoširdumas ir tvarkingumas. Rašyti tokius
„laiškus“ ne visuomet sugeba ir suaugusieji. Aš irgi ruošiasi šiai pamokai ir miesto konferencijai
su drauge Ira. Padariau „Perkūno namą“. Bet, deja, miesto konferencijos nebuvo.
Jelena Pijadina, 9a kl.
• Geriausi darbai - 7B klasės moksleivių: V. Suvalovos, A. Gračiovos ir
S.Pampuščenko. Moksleiviai surinko medžiagą, parašė laišką, nupešė piešinius, sudarė kryžiažodį.
Labai apipavidalinta!
Larisa Borodina, 9a kl.
• Septintokų darbas neblogas, nors dažnai dalyvauja svečiai iš ateities. Turinys ne visada
atitinka pavadinimą.
Julija Chrisanova, 9a kl. Ir dar daug kitų nuomonių.
KAUNAS 2001 m.
Projekto „Kraštotyros medžiagos panaudojimas istorijos pamokose“,
skirto Lietuvos 1000-mečiui,
RECENZIJA
2003 m. 8-9 kl, moksleiviai aktyviai dalyvavo mokyklos projekte. Mokytoja L.Kirejeva
sugebėjo paaiškinti moksleiviams projekto sąvoką. Nagrinėdami temą „Iš Lietuvos ir Kauno
kultūros istorijos XVII-XVIII a.“, po pamokų mokiniai dirba; grupėmis, apibrėžė užduotis, nustatė
29
tikslus, ieškojo šaltinių, juos analizavo, gerai ištyrę, interpretavo. Tokią išvadą galime daryti todėl,
kad kiekviena moksleivių grupė sudarė savo testą, kryžiažodį, pateikė savitų piešinių ir kitų
kūrybinių darbų. Išnagrinėję Rimšos knygą „Kauno herbas XV-XX a.“, moksleiviai išsiuvinėjo
Kauno herbus įvairia siuvinėjimo technika.
Mokinių grupės pateikė savo projektus:
a) 2003 m. kovo mėn. savo bendraklasiams;
b) 2003-04-11 atvirose pamokose pradinėse klasėse;
c) Parengė stendą ir 2003-04-11 jį pristatė mokyklos bendruomenei.
Mokinai gebėjo žodžiu pristatyti darbą, gerai jį suplanavo, atsižvelgdami į tiklą, turinį,
mokymo metodą, auditoriją, mokymosi aplinką, vartojo naujų terminų.
Mokinai gebėjo naudotis kompiuterio atmintyje saugoma informacija, programinėmis
priemonėmis, padedančiomis kurti lenteles, maketuoti. Akivaizdus to įrodymas - stendas „Kauno
architektūra XVII a.“.
Moksleiviai stengėsi taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raštu pateikti savo darbą, bandė
save įvertinti darbo ataskaitoje.
Kai kurie mokiniai pernelyg daug dėmesio skyrė užduoties apibendrinimui ir per mažai -
turiniui.
Tos moksleivių grupės, kurios įvykdė užduotį, pasidalijo savo patirtimi ir
pasiekimais tarptautinėje konferencijoje 2003-04-16 d., parengė savo kūrybinių darbų parodą.
Moksleiviai aktyviai bendravimo ir bendradarbiavo su istorijos mokytoja L.Kirejeva, taip
pat su dailės mokytoja T.Brezgina ir turizmo būrelio vadovė B.Širobokova. Tai padėjo jiems sukurti
tam tikros epochos koloritą, geriau pažinti Lietuvą.
Mokyklos direktorius J.Burkojus
Pradinių klasių metodinės grupės primininkė O.Aleksandrova
Iš A.Novikaitės, 11 kl. mokinės, pranešimo „Netradicinė pamoka ir kraštotyrinės
medžiagos panaudojimas" 2003m. Tarptautinė konferencija.
Mums pavyko!
Mūsų pranešimus ir pasiruošimus pamokai „Lietuva nuo seniausių laikų iki valstybės
susidarymo“ žiuri įvertino kaip geriausius. Mes dalyvavome, 1999 m. gegužės 12d. konferencijoje
„Kauno kraštas nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo“. Mūsų grupė 2 kartus dalyvavo
miesto istorijos konferencijoje. Istorijos mokytoja papasakojo, kaip mes ruošėmės Lietuvos istorijos
ir meno kartojimo pamokoms, kaip rinkome šito periodo Kauno istorijos medžiagą, o paskui mes
darėme savo pranešimus.
• Kaunas nuo seniausių laikų – gamybos centras.
30
• P.Tarasenka ir jo tyrinėti Kauno miesto ir jo apylinkių archeologiniai kasinėjimai.
• P.Tarasenkos tyrinėti Kauno miesto ir jo apylinkių kapinynai.
Grupės „Kraštotyrinės medžiagos panaudojimas istorijos pamokose“ vedėja Janina
Tasiukevičienė mums padėkojo, o konferencijos apibendrinimo metu pasakė, kad ne visi mokiniai
taip gerai pasiruošė ir laisvai darė pranešimus kaip mes. Gal tai perdėta, bet mums malonu! Mes
buvome apdovanoti dėmesiu ir knygomis. (Aleksandras Vitkus. Lietuvos istorijos įvykiu
chronologija 1795-1918 ir kt.)
Bet iš tiesų buvo ne taip lengva pasiruošti šitai temai. Mes ne vieną kartą buvome Kauno
Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje. Prašėme archeologijos skyriaus darbuotojų kopijuoti medžiagą.
Net gi kalbėjomės su archeologais! Mums padėjo. Rusu literatūros mokytoja Marina Soboleva
dažnai važiuodavo į Vilnių ir atveždavo mums medžiagų iš Vilniaus Universiteto apie Kauno
apylinkes. Istorijos mokytoja atnešė mums daug žurnalų „Baltų archeologija“. Visa tai moksliniai
straipsniai lietuvių kalba, ir su jais dirbti nelengva. Ir dar palyginti, išrinkti reikia, kad pranešimas
būtų trumpas. Taip, mes pasijutome, kaip sako mokytoja, „jaunaisiais tyrinėtojais“ – tai įdomus, bet
nelengvas darbas.
Per šį laiką mokiniai surinko archyvinių medžiagų apie Kauną ir jo apylinkes, kurias dabar
galima panaudoti pamokose. O piešinių tiek daug, kad gavosi albumai, kuriuos mes pavadinome
„Daina senoviniam Kaunui“. Ir dar daug ryškių mokinių darbų. Visose klasėse vyko pasiruošimas
Lietuvos istorijos kartojimo pamokoms. Dailės pamokos taip pat buvo susijusios su šita tema ir
padėdavo padaryti jas šventiškas.
2003-04-15
Kelina Karina, 8A klasės mokinė
Po tūkstantmečio vėliava
Būdami šeštokai, mes prisijungėme prie bendro mūsų mokyklos projekto apie Kauną.
Reikėjo rasti ir išnagrinėti duomenis apie Lietuvą ir Kauną V-XV a.a. Straipsniai tai
moksliniai, o mes tik šeštokėliai... Bet kaip ir kiti vaikai, mes norėjome būti panašūs į savo
vyresnius draugus, irgi darančius savo projektą. Prašėme savo tėvų eiti su mumis į miesto
biblioteką, padėti rašyti, piešti... Mes turėjome pasistengti įsivaizduoti epochos koloritą, persikelti į
XV- XVI amžių ir tapti įvykių dalyviais, pasiruošti istorijos pamokai „Kauno magistrato posėdis“.
Kiekviena moksleivių grupė, remdamasi istoriniais šaltiniais, ruošė „laišką į užsienį“ su
iliustracijomis, kad sudomintų svečius. Buvo įdomu įsivaizduoti save XV a. žmogumi ir rašyti
laišką. Aš įsivaizdavau save mokytoja ir laiške pabandžiau papasakoti apie Kauno švietimą ir
kultūrą, norėjau sudominti kitų šalių mokytojus ir pakviesti juos dirbti į Kauną. Kartu su draugais
atrinkome laiškus į „užsienį“, į Kauno „magistrato posėdį“, pabrėždami, kad Kaunas - prekybos
31
centras, kad miestui reikalingi architektai, amatininkai, prekybininkai. Diskutavome: kur miesto
gyventojai mokėsi skaityti, kuo prekiavo? Ir iškilo klausimas: kam rašyti, ką rašyti? Ką pakviesti į
Kauną, kad miestas būtų turtingesnis ir gražesnis.
Savo kalboje mes panaudojome naujus terminus: magistrato raštinė, vaitas. Magdenhurgo
miesto teisė... Šiais metais mūsų mokyklos direktorius padovanojo mums Edmundo Rimšos knygą
apie Kauno miesto herbą. Mes, aišku, ją perskaitėm. Paruošėme apie 20 iliustracijų, kurios padėjo
suprasti miesto herbo istoriją XV-XX a.a. Savo darbą mes pristatėme istorijos pamokoje 3b ir 2a
klasėse. Be iliustracijų mes dar išsiuvinėjome ir Kauno herbą - jį galėsite pamatyti visų mūsų darbų
parodoje. Labai malonu, kad mūsų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Svetlana Kovalenko yra
sudominta integruotomis istorijos ir dailės pamokomis, kadangi visa medžiaga yra lietuvių kalba.
Mokytoja domisi, ar literatūriškai taisyklinga mūsų kalba, ar pajėgia moksleiviai susidoroti su
užduotimi, nes projektas tikrai nėra lengvas darbas.
Visa tai mes darome su meile. Kiek gražių piešinių, maketų, laiškų į užsienį apie Kauną ir
Lietuvą! Manome, kad tokios pamokos, skirtos gimtojo miesto istorijai pažinti, padeda tobulinti
lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius, ugdo mokinių istorinį ir pilietini atsakingumą.
2003-04-15
Viktorija Meščeriakova
2002 metai – mes tik septintokai, istorijos mokytoja pasiūlo mums rasti istorinius straipsnius
apie Kauną XV-XVI a., išnagrinėti tą straipsnį, kuris labiausiai trauks mūsų dėmesį ir sudaryti ta
pačia tema savo straipsnį į laikraštį. Jis turėtų būti parašytas viena iš duotų formų, tokių kaip
interviu su tos epochos gyventoju, testas, kryžiažodis, trumpo spektaklio scenarijus. Be to,
straipsnis turėtų būti lydimas ryškios iliustracijos, kad pritrauktų visų dėmesį. Kadangi mūsų grupė
domisi architektūra, mus sudomino Roberto Keturakio straipsnis iš knygos „Kaunas“, kuris vadinasi
„Miestas su piramidės vizija“. R.Keturakis rašo, kad Kaune architektūrinių paminklų yra labai
mažai ir įsivaizduoja galintis suskaičiuoti juos visus ant pirštu. Bet išvardindamas juos, nepamini
daugelio statinių. Taip mums ir atėjo į galvą mintis parašyti kritišką straipsnį „Miestui su piramidės
vizija“, o vietoje iliustracijos sukūrėme dvi karikatūras.
Pagaliau visos grupės baigė savo darbą, pakabino straipsnius ant lentos istorijos kabinete ir
išėjo didžiulis sieninis laikraštis. Bet kitų klasių mokinių ir mokytojų įvertinimai parodė, jog mūsų
straipsnis – pats įdomiausias. Iš vienuoliktokės Oksanos Kochanenko recenzijos: „Man labai patiko
7 klasės mokiniu grupės projekto darbas „Kauno architektūra“. Darbo autoriai parašė originalų
straipsnį, kuriame – tikri faktai. Ačiū už darbą.“
2003 metai – mes jau aštuntokai ir „Kauno miesto XVII a. architektūriniai paminklai“ -
tai jau ketvirtas mūsų projektas, skirtas Lietuvos 1000-mečiui. Šį kartą mes nutarėme apipavidalinti
32
projektą kaip stendą, nes taip iš jo bus daugiau naudos. Mes surengėme ekskursiją į Kauno
Senamiestį, padarėme pakankamai kokybiškas nuotraukas, rizikuodami savo brangia sveikata –
tą šeštadienį buvo net 27 laipsniai šalčio.
Po to mes radome trumpus paaiškinimus nuotraukoms, organizavome pokalbį pradinių
klasių mokiniams rusu kalba 2003 metų balandžio 11 dieną, o savo 8a klasėje surengėme pristatymą
lietuvių kalba, kuris įvyko 2003 metų kovo 31 dieną. Anotacijoje mes nurodome, kad mūsų
stendinis darbas bus naudingas kaip pradinių klasių mokiniams, taip ir vyresnėse klasėse.
9a klasės mokinių V.Meščeriakovos, K.Kelinos ir A.Kleiza projekto ,,Kauno
architektūra“
RECENZIJA
Minėtą projektą apžvelgsiu lingvistiniu aspektu. Šaunu, kad projekto autoriai, vadovaujami
istorijos mokytojos L.Kirejevos, nusprendė jį rengti, rašyti 3-mis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų.
Tai lavina lingvistinę kompetenciją ir nuovoką, plečia mokinių komunikacinius gebėjimus. Juk
mokėjimas sugebėjimas versti (iš gimtosios kalbos į lietuvių kalbą arba atvirkščiai) – tai mokytojui
efektyvus kalbos mokėjimo patikrinimo metodas. Ir ne tik mokytojui. Mokiniai, versdami iš vienos
kalbos į kitą, lygina kalbų morfologiją ir leksiką, geba atpažinti, gretinti kalbinę sistemą, jos
panašumus ir skirtumus.
Šaunu, kad pasirinkta komunikacinė – informacinė vertimo funkcija. Ji turi adresatą –
projektas skirtas ir mokytojams, ir vyresniųjų klasių mokiniams, jis tinka naudoti istorijos
pamokose. Daug specialiosios leksikos, tačiau ji suprantama iš bendro konteksto. Apskritai,
vertimas laikomas sudėtinga kalbinės veiklos sritimi. Juk verčiant keičiama teksto kalbinė struktūra,
o turinys išlaikomas tas pats. Todėl vertimas – tai savotiškas komunikacijos procesas. Projekto
autoriams gerai pavyko perteikti teksto specifiką, kalba pakankamai taisyklinga.
Lietuvių kalbos mokytoja V.Jakubavičienė
2007 m. gegužė
Kauno A.Puškino vidurinės mokyklos geografijos mokytoja B.Širobokova, Kauno
J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos O.Kavaliauskienė
Istorijos pamokos 5b klasėje analizė
Tema
Visi kartu mes – Lietuva
Tikslas
Padėti mokiniams suvokti Lietuvos kultūrą, kaip daugialyčio, tautinių mažumų patirtimi
praturtinto kultūrinio darinio suvokimą.
33
Skatinti tautinę, rasinę ir religinę toleranciją šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.
Uždaviniai
Remiantis interneto, kitais informacijos šaltiniais, diskutuojant grupėse apie tautos švenčių
prasmę, jų išraišką, papročius ir tradicijas, susirasti ir susisteminti reikalingą informaciją apie
tautinių mažumų kultūrą Lietuvoje bei kūrybiškai pristatyti savo grupės darbą pamokoje (projektų
pristatymas žodžiu).
Metodai
Diskusija grupėse, skaitymas, mažų grupių projektai.
Temos aktualumas
Labai svarbu mažinti atskirtį visuomenėje, ugdyti toleranciją, šalinti nepakantumą Lietuvos
visuomenėje.
Pamoka netradicinė – projekto kūrimas. Mokiniai užduotims ruošėsi iš anksto. 5B klasės
mokiniai suskirstyti į 6 grupes po 4-5 vaikus. Kiekviena grupė iš anksto savanoriškai pasirinko
atitinkamą projekto potemį:
1 grupė – „Lietuvių tautinės tradicijos“;
2 grupė – „Ukrainiečiai Lietuvoje“;
3 grupė – „Lenkai Lietuvoje“;
4 grupė – „Rusai Lietuvoje“;
5 grupė – „Totoriai Lietuvoje“;
6 grupė – „Karaimai Lietuvoje“.
Moksleiviai savarankiškai gebėjo susisteminti rastą informaciją, pateikti klausimus ir
įvertinti draugų atsakymus. Ugdytiniai skatinami savarankiškai mąstyti. Grupės, projektą
pristatydamos žodžiu, demonstravimo gebėjimą naudotis kompiuterine programa Power Point.
Įtraukė į veiklą kitus mokinius. Visi kuria, žaidžia, mokosi, papildo grupės pristatytas informacinis
modelis, pasidalijama įspūdžiais apie grupės pasiekimus. Mokytoja apibendrina ir korektiškai taiso
moksleivių klaidas, ruošia mokinius įsivertinimui.
Darbas pamokoje vyko organizuotai ir kūrybingai. Siekiama bendrauti ir bendradarbiauti,
puoselėti savo tautos tradicijas, pripažįstant kitų tautų kultūrinį savitumą.
Metodai atitiko tikslus. Uždaviniai tinkamai pateikti. Mokiniai grupėse aiškinosi tradicijas,
papročius, nagrinėjo tautos istoriją Lietuvoje.
Ugdytiniai aktyviai dalyvavo pamokoje. 5 klasės mokiniai norėjo rengti savo „mažus
projektus“ apie tautines tradicijas ir pristatyti jos atviroje pamokoje, skirtos Pavasario dienai – ES
dienos minėjimui. Kadangi istorija integruojama su lietuvių kalbos, informatikos bei geografijos
dalykais, ši pamoka dėl laiko stokos buvo tęsiama, nes mokiniai buvo pakankamai gerai ištyrinėję
informaciją, parengę išsamius pranešimus.
34
Gilios istorinės žinios. Taikomi įvairūs metodai skatina moksleivių norą domėtis istorija ir
mokytis. Ugdytinių darbą vertina objektyviai, naudoja įvairius vertinimo būdus bei tipus. Gera
bendrakultūrinė kompetencija.
Dažnai vesti tokias pamokas, kada mokytoja ir mokiniai gali pademonstruoti gebėjimą
parengti projektą, taikant projektų planavimo principus.
35
IŠVADOS
1. Teminių projektų rengimas su mokiniais, panaudojant probleminio mokymo technologijas,
nustebina mokinius, nuteikia juos ieškoti neįprasto sprendimo, sudomina, įtraukia į šio klausimo
suvokimo, aptarimo su klasės draugais ar mokytoju procesą; formuoja teigiamą mokymosi
motyvaciją, parengia priimti kitą kultūrą, o tai padeda ugdyti mokinių praktinius gebėjimus ir
įgūdžius; intensyviai lavina mokinių pažintinius gebėjimus, būtinus saviugdai.
2. Ugdomi pagrindiniai bendrieji gebėjimai: savarankiškai planuoti ir vykdyti savo mokymosi
komunikacinę veiklą; naudotis įvairiais medžiagos šaltiniais; prognozuoti informaciją iš įvairių
šaltinių; savarankiškai atrinkti medžiagą duotai temai; planuoti, apibendrinti, sisteminti;
improvizuoti;
imti interviu; analizuoti istorinius dokumentus, kritinius straipsnius; studijuoti įvairius požiūrius
duota tema; pagrįsti savo požiūrį, rašyti recenziją; kurti esė, teatralizuoto vaidinimo scenarijus,
testus, kryžiažodžius, istorinius diktantus, klausimus istorinio dokumento analizei, kurti maketus,
piešti iliustracijas duotai temai.
3. Mokiniai mokomi pažvelgti į istoriją archeologo, menininko, tyrėjo mokslininko arba praeities
amžininko akimis. Tai formuoja nestandartinį mąstymą, skatina kurti ir pažinti nežinomybės
paslaptis.
4. Moksleiviai parengė ir pristatė mokyklos bendruomenei projektinius darbus, skirtus Lietuvos
1000-mečiui paminėti.
5. Galutinis rezultatas – moksleivio parengtas ir pristatytas visuomenei projektinis darbas, skirtas
Lietuvos 1000-mečiui paminėti.
Laikas Mokinių atliktų veiksmų sąrašas
1999
Istorinio periodo „Kaunas ir jo apylinkės nuo seniausiųjų laikų iki valstybės
susidarymo“ papildomos medžiagos rinkimas, nagrinėjimas, tyrinėjimas,
sisteminimas. Bendravimas su Kauno miesto archeologais, muziejų darbuotojais.
Šauniausio oratoriaus turnyras, geriausiu darbų pristatymas parodoje. Dalyvavimas
Kauno miesto istorinėje konferencijoje.
36
2000
Istorinio periodo „Lietuva nuo valstybės susikūrimo iki 1430 metų“ papildomos
medžiagos rinkimas, nagrinėjimas ir kūrybinio darbo parengimas.
I etapas. Mokiniai sukūrė literatūrinį pasveikinimą Viduramžių epochos
Lietuvai nuo Mindaugo iki Vytauto laikų.
II etapas. Mokiniai įsivaizduoja, kad gyvena Viduramžių Lietuvoje ir pasakoja
mums, tolimesniems ainiams, tų laikų įvykius (pvz., kaip Algirdas diktuoja
laišką Konstantinopolio patriarchui).
III etapas. Mokinys įsivaizduoja esąs kaunietis (arba aplankęs Kauną) ir
sužinojęs kažką svarbaus, pasakoja apie tai savo draugams. (Mokiniai aplanko
muziejų, susipažįsta su archeologiniais duomenimis, tautosaka, su visu tuo, kas
sieja Kauną su Viduramžiais).
IV etapas. Kūrybinis komandos darbas: komandos nariai įsivaizduoja pamatę
(įsigiję) įdomų daiktą ir pristato jį savo draugams.
V etapas. Moksleiviai paruošia savo bičiuliams-svečiams „dovaną". (Tikrinimo
užduotis varžovų komandai ir jos sirgaliams).
Darbo pristatymas: renginys „Kelionė į LDK epochą“. Dalyvavimas Kauno
miesto istorijos mokytojų konferencijoje.
2001 Istorinio periodo „Kaunas XV-XVI amžiuje“ nagrinėjimas renginys „Kauno
magistrato posėdis“. Kūrybinių darbų paroda 8 kl.
Lietuvos pajūris istoriniuose šaltiniuose 10-11 kl. (projektas 11 kl.).
2002 Istorinio periodo „Kaunas XVI-XVII amžiuje“ medžiagos nagrinėjimas.
Šauniausio straipsnio į laikraštį sukūrimo konkursas. „Laikraščio“ „Iš Kauno
istorijos..." leidimas.
Turistiniai žygiai ir ekskursijos po Kauno apylinkės ir po Lietuvą.
2003 Moksleiviai ruošiasi konkursui „Iliustracija istorijos pamokai". Jie ruošia
vaidybinius žaidimus, satyrinius šou, kurie atspindi laikotarpį „Lietuva ir Kaunas
nuo 1569 iki 1795 m." Darbo pristatymas: „1588 m. Lietuvos statutas ir
kauniečiai" - sukurtas scenarijus ( 9 kl. mokiniai).
2004 Kaunas ir kauniečiai nesitaikė su 1940-1985 m. m. režimu. 10 kl. moksleiviai
ruošėsi konkursui ir pabando sukurti kompiuterinę programą tema „Laisvės
šauksmas“.
„Kaunas XX a.: Kovos ir kančios istorija“.
2005 „Žmogaus likimas“. „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės ir netekčių istorija“.
Moksleiviai dalyvavo respublikiniame konkurse ir gavo respublikinį
apdovanojimą.
37
2006 „Tautinės mažumos Lietuvoje“.
2007 Visi kartu mes – Lietuva, visi kartu mes – Europa. Projektų metodų rezultatas –
10 kl. mokinių sukurtas informacinis modelis „Kovos ir kančios istorija“, kurį
galima panaudoti kaip mokymo priemonę. Apdovanojimai miestuose.
- „Žydai Lietuvoje“
- „Karaimai Lietuvoje“
- „Rusai Lietuvoje“
- „Lenkai Lietuvoje“
- „Ukrainiečiai Lietuvoje“ ir kt.
Iliustracija pamokai apdovanota Kauno miesto tarybos.
6. Projekto pristatymas žodžiu ugdo mokinių gebėjimus, nes kalbėtojas privalo atkreipti
dėmesį į:
- pristatymo tikslą (kodėl?)
- turinį (kas?)
- auditoriją (kas?)
- mokymosi metodą (kaip?)
- mokymosi aplinką (kada ir kur?)9
Daugeliui mokinių tai pavyksta, tą rodo ne tik istorijos apibendrinančiose pamokose
pristatyti projektiniai darbai, bet ir mokinių dalyvavimas miesto, respublikos mokytojų
konferencijose, kur jie dalinosi savo darbo patirtimi.
9 James E. Herringas. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., Garnelis, 1998, p. 156.
38
LITERATŪRA
1. Atamukas S. Žydai Lietuvoje: XIV-XX amžiai. – V., 1990.
2. Bičiūnas V. Kaunas 1030-1930. – K., 1999.
3. Dundulienė P. Senovės lietuvių mitologija ir religija. – V., 1990.
4. Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. – V., 1991.
5. Jurgėla P. Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas. V., 1990.
6. Kauno architektūra. V., 1991.
7. Kauno istorijos metraštis t.1 K., 1998.
8. Kauno istorijos metraštis t.2 K., 2000.
9. Kauno istorijos metraštis t.3 K., 2002.
10. Kauno istorijos metraštis t.4 K., 2003.
11. Kiaupa Z. Lietuvos istorija iki 1795 m. V., 1998 m.
12. Kiaupa Z., Rimša E. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai: T. 2. V., 1992.
13. Kamuntavičius R. Lietuvos istorija 11-12 klasėms. V., 2000.
14. Lietuva. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991, T XV.
15. Michelbertas M. Centrinė Lietuva – romėniškojo laikotarpio emaliuotų dirbinių
gamybos centras (iš archyvų KVKDM).
16. Michelbertas M. Romėnų didiko ekspedicija gintarui pargabenti ir radiniai Lietuvoje.
„Baltų archeologija“, 1995 Nr. 2/5.
17. Rimša E. Kauno miesto herbas XV-XX a. V., 1994.
18. Tarasenka P. Kauno senovė (iš archyvų KVKDM).
19. Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. V., 1996.
20. Zabiela G. Kasinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. 1994. „Baltų
archeologija“, 1995, Nr. 1.
21. Žalnierius A. Kauno pilies kasinėjimai 1994 m. „baltų archeologija“, 1995, Nr. 2 (5).
22. Фомин А. Свеча горящая. V., 1994.
23. Jaruševičius V., Juozaitytė L., Kauno istorija V klasei. K., 2002.
24. Herring J.E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. V., 1998.
25. „Kauno metraštis“ moksleivių kūrybiniuose darbuose. 1-4 albumai (saugomi
mokykloje).
26. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 19998.
27. Moksleivių pažangos vertinimas ugdymo procese. Mokymas, mokymasis ir vertinimas.
V., Švietimo plėtotės centras, 2003.