Kaunas:kylame naujam skrydžiui

www.kaunas.lt

Kauno miesto savivaldybės 2007-2010 metų atasKaita

2

Kaunas: Kylame naujam sKrydžiui

2007–2010 metai tapo išbandymo laikotarpiu Kaunui ir jo gyventojams.

Miestas atlaikė jam skirtus iššūkius, vykdė pradėtus ir susitelkęs pradėjo naujus darbus.

Kaunas – veiklus miestas, jaukus miestiečiams ir svetingas turistams

Kaunas – Lietuvos sporto sostinė

Kaunas – Lietuvos ir Vidurio-Rytų Europos logistikos centras, tarptautinis oro uostas, būsimasis Viešasis logistikos centras ir intermodalinis terminalas, sujungsiantis visų rūšių transportą

Kaunas – šalies kultūros centras

Kaunas – studentų ir universitetinis miestas

Kaunas – atviras ir verslininkams patrauklus miestas

Kaunas – saugios kaimynystės, bendruomenių ir pilietiškai neabejingas miestas

3

Mieli kauniečiai,

Džiaugiuosi galėdamas vėl Jums pristatyti Kauno miesto savivaldybės ataskaitą.

Kaunas, sėkmingai atlaikęs sunkmečio išbandymus, kyla naujam skrydžiui.

Apie pokyčius mieste geriausiai kalba skaičiai. Šiuo metu Kaune bendra vykdomų projektų vertė siekia beveik milijardą litų, o per 2007–2013 metus laikinojoje sostinėje bus įgyvendinta projektų už maždaug 1,3 milijardo litų.

Mieste baigiama statyti Žalgirio arena, kuri taps didžiausia Baltijos šalyse. Norisi pasidžiaugti, kad pavyko įgyvendinti tai, kas dešimtmečius atrodė sunkiai įveikiama užduotis.

Didžiulių galimybių miestui suteikė aviakompanijos „Ryanair“ žingsnis, kai po intensyvių derybų ir pastangų ši bendrovė nutarė būtent Kaune įkurti pirmąją savo bazę centrinėje ir Rytų Europoje.

2010 metais į Kauną atskrido apie 800 tūkstančių keleivių, o 2011 metais jau tikimasi milijono keleivių. Pa-darykime viską, kad užsieniečiai iš Kauno išsivežtų pačius geriausius prisiminimus ir pakviestų čia atvykti kitus.

Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie miestui reikšmingų darbų. Tik visi kartu galime pasiekti, kad Kaunas to-liau plėtotųsi ir pelnytų naujus laimėjimus bei pripažinimą.

2011 metai Kaunui bus istoriniai. Mūsų mieste vyks Europos vyrų krepšinio čempionato finalinės varžybos (rugsėjo mėn.) ir pirmą kartą mūsų šalyje bus surengta iki šiol neregėta viduramžius menanti šventė – tarptauti-nės Hanzos dienos (gegužės mėn.).

Mieli kauniečiai, visi kartu puoselėkime savo miestą, bendruomeniškai talkindami vieni kitiems dėl bendros miesto gerovės ir Kauno garbės!

Su geriausiais šventiniais linkėjimais,

Kauno miesto savivaldybės meras meras@kaunas.lt

4

Kaunas taps europos Krepšinio sostine

Nemuno saloje kyla didžiausia Baltijos šalyse sporto ir pramogų arena, kurioje 2011 metais vyks Europos vyrų krepšinio čempionato finalinės varžybos.

Arena yra ryškus permainų mieste ženklas. Kaune daugiau kaip dešimt metų buvo diskutuojama, kur statyti naujus sporto rūmus ir kaip jie turėtų atrodyti.

Miestas buvo įklampintas į derybas su prancūzų kompanija, kuri siūlėsi statyti areną už 780 mln. Lt.

Kauno miesto savivaldybės taryba rado politinės valios atmesti šį projektą, kuris Kauną būtų ilgam numurk-dęs į skolų liūną. Derybos dėl nepagrįstai didelės kainos buvo nutrauktos ir nutarta areną statyti pasitelkus Lietuvos kompanijas.

2008 metų rugsėjį pradėta arenos statyba. Buvo pasirinktas žinomo architekto kauniečio Eugeni-jaus Miliūno kelis kartus tobulintas projektas. Už šį projektą E. Miliūnui suteiktas Kauno garbės piliečio vardas.

Žalgirio arenos statybų rangovo konkursą laimėjo bendrovė „Vėtrūna“, kuri 14,5 tūkst. vietų areną pastatys už 160 mln. litų.

2010 m. sausio mėnesį pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis su Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir asociacijos Kauno futbolo ir beisbolo klubo konsorciumu, kuris operuos ir valdys areną 25 metus.

5

2010 m. kovo mėnesį, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, Taryba statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams suteikė Žalgirio vardą. Žalgirio arena statoma iš Savivaldybės, Vyriausybės lėšų, taip pat skirta 50 mln. Lt Europos Sąjungos paramos.

2011 metais Lietuvos vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Finalinės kovos dėl medalių vyks būtent Žalgirio arenoje. Ją planuojama atidaryti 2011 metų pradžioje.

2011 metais vyks jau 37-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Antrą kartą jį organizuos Lietuva. Pirmąjį kartą čempionatas vyko 1939 metais Kauno sporto halėje. Tuomet Lietuvos krepšininkai, iškovoję visas 7 per-gales, tapo Europos čempionais.

6

Po intensyvių derybų, kuriose dalyvavo Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono savivaldybės merai ir Kauno oro uosto vadovai, populiariausia pigių skrydžių aviakompanija pasaulyje „Ryanair“ 2010 metų gegužės mėnesį Kaune atidarė savo pirmąją bazę Rytų ir Vidurio Europoje.

Iš Kauno su „Ryanair“ galima tiesiogiai skristi į Barseloną, Berlyną, Diuseldorfą, Edinburgą, Londoną, Mila-ną, Oslą, Paryžių, Tamperę, Birmingemą, Bremeną, Bristolį, Briuselį, Dubliną, Frankfurtą (Hanas), Liverpulį ir Geteborgą.

Per savaitę vykdoma daugiau kaip 120 skrydžių. Iki 2010 metų gegužės „Ryanair“ lėktuvais kas mėnesį į Kauną atskrisdavo apie 40 tūkstančių žmonių, nuo 2010 metų vasaros atvyksta po 70–100 tūkstančių. Tikimasi, kad jau 2011 metais per Kauno oro uostą keliaus apie milijonas keleivių.

Į naująją bazę Kauno oro uoste aviakompanija investuos daugiau kaip 140 milijonų dolerių, joje dirbs apie 1000 žmonių, bus įdarbinta 150 pilotų ir stiuardesių.

Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs „Ryanair“ vadovas Michael O’Leary teigė, kad Kauno oro uostas pasirink-tas, nes yra labai gerai įrengtas. Ieškant vietos bazei Kaunas nugalėjo Slovakijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos oro uostų konkurenciją. Į Kauno oro uosto infrastruktūrą pastaraisiais metais investuota apie 100 mln. litų.

plečiasi Kauno oro uostas

7

Mieste ir jo apylinkėse siūloma įvairių aktyvaus poilsio praleidimo būdų, plėtojamos sveikatingumo paslau-gos, dviračių turizmas. Didelio populiarumo sulaukė vandens kelio maršrutų „Kaunas-Kulautuva-Kaunas“ ir „Kaunas-Nida-Kaunas“ atgaivinimas Nemuno upe.

Naujas maršrutas nusidriekė Kauno mariomis – keliautojai gali vykti iš Kauno į Kruonį ir atgal. Sukurta būtina poilsiui prie vandens ir turizmui skirta infrastruktūra. Vienas iš didesnių darbų buvo Kauno keleivinės 104 metrų ilgio prieplaukos rekonstrukcija. Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos projektas buvo finansuojamas ES ir Valstybės biudžeto lėšomis. Prieplaukos rekonstrukcijos darbai kainavo daugiau nei 4 mln. litų.

Vėl plauKia laiVai

8

2008 metais beveik baigti rekonstruoti Kauno valstybinės filharmonijos rūmai atvėrė duris lankytojams. Dar po metų buvo baigtas rekonstruoti filharmonijos bokštas.

Kauno filharmonijos rekonstrukcijos darbų vertė siekė daugiau nei 17 milijonų litų. Kauno miesto savivaldybė filharmonijai remontuoti skyrė apie 5 milijonus litų, dar 1,23 mln. litų skirta iš Valstybės privatizavimo fondo, likę beveik 11,3 mln. litų skirti kaip Valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija. 2010 metais savivaldybė iš biudžeto skyrė apie 180 tūkst. litų pastatų rekonstrukcijos darbams pabaigti.

Rekonstruojant pastatą buvo įdiegta moderni garso ir akustinė sistemos, restauruoti langai ir pagrindinės koncertams, atlikėjams bei žiūrovams skirtos patalpos. Filharmonijoje įrengtas specialiai chorui skirtas balko-nas. Stiklas, specialios lubos ir technika užtikrina salėje puikią akustiką. Čia įrengta ir aparatūra, kuria galima įrašinėti koncertus.

Filharmonijos pagrindinė koncertų salė po rekonstrukcijos padidėjo nuo 480 iki 550 vietų.

Kauno filharmonija – restauruota ir atnaujinta

9

Per pastaruosius metus kauniečiai ypač pamėgo Santakos parką, kuris tampa vis patrauklesnis miestie-čiams. Ši erdvė tapo atvira, šviesi ir jauki lankytojams. Savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas Nemuno ir Neries upių santakoje esantis 3,30 ha parkas, pastatyta nemažai naujų suoliukų, kurie dera prie tokios erdvės. Buvo sutvarkytas ne tik pats Santakos parkas, bet ir Nemuno ir Neries pakrantės zona, taip pat Nemuno ir Neries pakrantės, einančios nuo Santakos smaigalio. Šiems darbams buvo skirta 148 tūkst. litų.

Mažiesiems lankytojams prie Kauno pilies privačios įmonės lėšomis buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, kuri kainavo 70 tūkst. litų.

Kauniečiai mėgsta pasivaikščioti po Santakos parko aikštę, pavadintą Jono Pauliaus II vardu. Be to, kaunie-čius ir turistus traukia Šv. Jurgio bažnyčia ir bernardinų vienuolyno ansamblis, kuris šiuo metu yra restauruoja-mas. Kai tvarkymo darbai bus baigti, ir šis architektūros paveldo objektas atsivers visu gražumu. Šiam ansam-bliui sutvarkyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto buvo gauta 8 mln. litų.

Savivaldybės lėšomis šalia senosios prieplaukos prie Vytauto bažnyčios buvo įrengtas tūkstančio vietų Kau-no amfiteatras su kilnojama scena. Ši vieta tapo tradicine jaunimo susibūrimo vieta, joje vyksta nemažai kultūri-nių renginių. Savivaldybė amfiteatrui įrengti skyrė 344 tūkst. litų.

AB „Kauno vandenys“ taip pat pamalonino kauniečius. Spalio mėnesį prie senosios Nemuno prieplaukos, priešais amfiteatrą buvo įrengtas fontanas. Miestiečiai palankiai įvertino fontano atsiradimą, todėl bendrovė ke-tina pavasarį vėl jį paleisti.

santaKos parKo teritorija ir nemuno paKrantė Vėl trauKia Kauniečius

10

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė miesto ištakas menančios Kauno pilies pietrytinio bokšto pritaikymas visuomenės poreikiams. Pilis buvo ir bus vienas iš svarbiausių miesto pasididžiavimo objektų, išskirtinis turistų traukos centras.

Dėl nedidelių skirtų lėšų buvo nuspręsta įgyvendinti projektą pagal pirmąjį pilies atkūrimo galimybių studijos variantą.

Dalinis pilies atkūrimas leis išsaugoti kultūros paveldą ir pritaikyti kultūros ir kitoms viešosioms reikmėms, atvykstamajam turizmui plėtoti ir miesto bendruomenės poreikiams.

Pirmojo etapo projekto biudžetas – 2,2 mln. litų, Kauno miesto savivaldybės lėšos – 330 tūkst. litų.

Jau baigti pirmajame etape numatyti statybos darbai. Atkurtas pietrytinis pilies bokšto tūris, restauruotas apiręs autentiškas mūras, iš dalies atkurtas rytinės šaulių galerijos fragmentas, ant kurio įrengta laiptinė ir apžval gos aikštelė.

Antrojo etapo projekto biudžetas – 1,017 mln. litų, Kauno miesto savivaldybės lėšos – 152 tūkst. litų.

Iki 2010 metų pabaigos planuota suformuoti piliavietę, iškelti esamus takus ir įrengti nauji šiaurinėje pilia-vietės dalyje. Taip pat bus išmontuoti apšvietimo elektros tinklai ir perkelti į naują vietą, atlikta vandentiekio ir fekalinės slėginės kanalizacijos tinklų rekonstrukcija.

Šalia Kauno pilies 2011 metais vyks pagrindiniai Tarptautinės Hanzos miestų šventės renginiai.

Kauno pilis pritaiKyta turistams

11

Santarvės, Draugystės ir Kalniečių parkuose įrengti lauko treniruokliai. Tam Kauno miesto savivaldybė skyrė 150 tūkst. litų. Šie treniruokliai iš karto tapo mėgstama ir vaikų, ir jų tėvelių ir vyresnio amžiaus pramogų vieta.

daugėja patrauKlių erdVių

12

senamiestis Vėl gyVas

Siekiant įpūsti daugiau gyvybės Kauno senamiesčiui, miesto valdžia kartu su miesto verslininkais nusprendė kartu ieškoti būdų, kaip būtų galima miestiečiams ir turistams pristatyti senamiestį, kartu įgyvendinti bendrus projektus.

Verslininkų bendruomenės sprendimas įkurti Kauno Senamiesčio gaivinimo iniciatyvinę grupę buvo sutiktas labai džiugiai. Iniciatyvinė grupė įrodė, kad užtenka tik noro, norint suorganizuoti itin patrauklius renginius mies-tiečiams, juos pritraukiant į senąją miesto erdvę. Visą vasarą senamiestis pulsavo gyvybe – gausybė renginių kvietė miestiečius iš naujo pažinti ir pamilti mūsų miesto senamiestį.

Senamiestyje įsikūrusios įmonės pristatė savo individualias veiklas, kvietė į koncertus, parodas, šventes. Visi kartu bandė savo rankomis sukurti senamiesčio atmosferą, jaukią ir gyvą vietą, kurioje smagu leisti laisvalaikį.

Kauno senamiesčio gaivinimo idėja tapo puikiu pavyzdžiu, kaip bendradarbiaujant miesto valdžiai ir verslui galima pasiekti visų užsibrėžtų tikslų.

Kasmet turistų srautai Kaune didėja. Tai pajuto ir Kauno senamiestis, kuriame galima sutikti nemažai užsie-niečių, besidominčių ne tik miesto architektūra, istorija, bet ir mūsų miesto siūlomomis pramogomis. Aukštas aptarnavimo lygis, paslaugų įvairovė ir jų kokybė didina Kauno patrauklumą.

Užsieniečių mieste padaugėjo ir dėl to, kad Kaune atidaryta pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ bazė, į kurią investuota 140 mln. eurų. Iš Kauno pasiūlyta 19 tiesioginių skrydžių į 9 Europos šalis. Akimirksniu turistų, atvyks-tančių į miestą, skaičius išaugo keleriopai.

13

Kauno miesto savivaldybė nuosekliai dirba gerindama dviračių takų infrastruktūrą mieste. Miestiečius dau-giau naudotis dviračiais nuolat ragina miesto meras Andrius Kupčinskas, kuris yra pats dažnai sėda ant dviračio.

2006–2007 metais buvo įrengtas dviračių takas su poilsio aikštelėmis maršrutu Panemunės tiltas–Smetonos alėja–Pėsčiųjų tiltas–Smetonos alėja (trasos ilgis – 6,8 km.). 2008–2009 m. Aplinkos apsaugos rėmimo spe-cialiosios ir Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programų lėšomis įrengtas dviračių takas maršrutu Vilijampolės tiltas–Lampėdžių rekreacinė zona (trasos ilgis – 4,5 km.).

2010 metais patvirtintas Kauno miesto dviračių takų specialusis planas. Šiuo metu Kauno mieste yra apie 45 km dviračių takų. Suplanuotų magistralinių takų ilgis – apie 50 km, rajoninių takų ilgis – apie 60 km, rekrea-cinių takų ilgis – 66,15 km. Viso suplanuota apie 176,15 km dviračių takų, tačiau įvertinus gyventojų siūlymus, atlikus esamo tinklo analizę, per ilgesnį laikotarpį įmanoma įrengti vientisą dviračių takų tinklą, kurio ilgis siektų apie 245 km.

Savivaldybė dviračių takų infrastruktūros plėtrai 2007 metais skyrė 350 tūkst. Lt, 2008 metais – 500 tūkst. litų, o 2009 metais – 700 tūkst. litų.

2010 metais Kaune vyko pirmasis dviračių maratonas, kuris pretenduoja tapti tradiciniu.

plečiama dViračių taKų infrastruKtūra

14

ryšKūs miesto pasieKimai

Pastaraisiais metais Kaunas, miesto kolektyvai pasiekė gražių laimėjimų. 2009 metais Kauno miesto sa-vivaldybė buvo pripažinta inovatyviausia. Kaunas įvertintas už sporto rūmų Nemuno saloje statybų pažangą, elektroninio bilieto projektą ir siekius įgyvendinti perspektyvius „Santakos slėnio“ ir Kauno oro parko projektus. 2010 metais Kauno miesto savivaldybė buvo pripažinta bendruomeniškiausia.

Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame 2010 metų Lietuvos savivaldybių reitinge Kauno miesto savivaldybė užima antrąją vietą, nusileisdama tik Neringos savivaldybei. Nors 2007 metais Kaunas buvo tik 49 vietoje, sugebėjęs aplenkti 11 savivaldybių, 2009 ir 2008 metais Kauno miestas jau buvo ketvirtoje vietoje. Reitingai sudaromi įvertinus 21 kriterijų.

Kaunas – vienas iš trijų pasaulio miestų, galinčių didžiuotis greičiausiu ir kokybiškiausiu interneto ryšiu. Lai-kinoji sostinė, anot Oksfordo (Didžioji Britanija) universiteto tyrėjų, 2009 metais pagal ryšio kokybę nusileido tik Japonijos miestams Jokohomai ir Nagojai, o Europoje buvo Nr. 1.

Kauną 2010 metais garsino ir naujas kolektyvas – Raigardo Tautkaus suburtas Kauno choras, laimėjęs tele-vizijos projektą „Chorų karai“, o paskui surengęs didžiulės sėkmės sulaukusias gastroles po Lietuvą.

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Liudas Mikalauskas 2008 metų gruodį laimėjo Lietuvos televizijos muzikinį projektą „Triumfo arka“ ir gavo „Auksinio balso“ titulą.

15

atgautas „romuVos“ Kino teatras

Kauniečius 2010 metų rudenį pasiekė gera žinia – Kauno miesto savivaldybės taryba visuomenės reikmėms perims Laisvės alėjoje esančio kino teatro „Romuva“ pastatą.

Dėl „Romuvos“ kino teatro išsaugojimo buvo kovojama dar nuo 2007 m.

Šio pastato nuosavybės teisės priklauso UAB kino teatrui „Romuva“, o nedidelę dalį kino teatro pastato nuosavybės teise valdo privatus asmuo. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 81,77 proc. UAB kino teatro „Romuva“ įstatinio kapitalo.

Savivaldybė perimdama turtą turės esamiems savininkams atlyginti pinigais to turto rinkos kaina. Mažasis bendrovės akcininkas gali bet kada inicijuoti bankroto procedūrą, todėl Savivaldybė privalėjo tam užkirsti kelią.

Tarpukario laikus menantis kino teatras pačiame miesto centre per daug metų tapo neatsiejamu miesto sim-boliu, daugelio kauniečių sentimentų bei istorinių tradicijų objektu. Tinkamai koordinuojant nekomercinio kino teatro, įvairių menų veiklą, jis ir toliau trauktų miestiečius ir miesto svečius, lavintų jų skonį, galėtų tapti kultūriniu centru.Kino teatras buvo tapęs visuomeninio judėjimo ašimi.

Visą pavasarį, penktadieniais, „Romuvos“ prieigose vyko „Žmonių kavingais veidais“ akcijos, sutraukdavu-sios būrius menininkų, kultūros žmonių, studentų, Laisvės alėjos praeivių. Kauno miesto savivaldybė bei kino teatro valdyba pakvietė kurti „Romuvą“ kartu ir siūlyti kino teatro atgaivinimo ir ateities vizijos idėjas.

16

mieste statomi nauji tiltai

2008 metais įrengtas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas. Darbus atliko UAB „Kamesta“, Savivaldybė už juos sumokėjo 6,9 mln. Lt.

2008 metų lapkritį baigta du metus trukusi M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo (1,1 km estakada su nuovažomis, 168 m Europos pr. ruožas, 1,1 km geležinkelio ruožas), sujungusio Europos pr. ir M. K. Čiurlionio tiltą, statyba.

Darbus atliko UAB „Hidrostatyba“, kuri koncesijos pagrindu transporto mazgą eksploatuos 23 metus. Pirminė projekto vertė, kuri dar keisis keičiantis mokesčiams, kintamai banko palūkanų normai ir eksploataciniams kaš-tams, per 25 metus sudarė 139 mln. Lt, iš jų projektavimo ir statybos darbai kainavo 80,2 mln. Lt.

2007 m. gruodį baigti Europos pr. ruožo nuo Botanikos sodo iki M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio trans-porto mazgo darbai, kuriuos už 12 mln. Lt atliko bendrovė „Kauno tiltai“.

2009 metais atidarytas miesto estetinį vaizdą pagyvinęs rekonstruotas P. Vileišio tiltas per Nerį, darbai kaina-vo 18 mln. litų. Kapitalinį remontą atliko bendrovė „Kauno tiltai“.

2009 metais buvo atidarytas pirmasis tiltas į Nemuno salą, kurioje statoma Žalgirio arena. Darbai kainavo 7,9 mln. litų. Šis tiltas naudojamas arenos statybos reikalams.

2010 metų gruodį atidarytas antrasis – trijų eismo juostų Karmelitų tiltas į Nemuno salą. Darbai kainavo 8,8 mln. litų. Šie du tiltai, kuriuos pastatė bendrovė „Kauno tiltai“, skirti automobiliams patekti į salą.

17

2008 metų spalio mėnesį bendrovė „Kamesta“ baigė naujos 2,2 km Marvelės gatvės tarp Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir Kauno miesto vandenvalos įrenginių tiesybą. Šiai tiesybai buvo skirta 9,5 mln. Lt ES parama, tačiau ji dėl 2005 m. padarytų pažeidimų neskelbiamų derybų būdu išrinkus rangovą buvo atimta, todėl Savivaldybei darbus apmokėti teko iš paimtų paskolų. Už darbus bendrovei buvo sumokėta 19,6 mln. Lt.

2010 m. baigti Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo darbai ruožuose 2,2 km nuo Kauno miesto vandenvalos įren-ginių iki Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir 0,12 km nuo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo link H. ir O. Minkovskių gatvės. Šie darbai kainavo apie 25 mln. Lt.

Nesustojo ir gatvių remonto darbai. 2007 metais suremontuota 21 gatvė, tam skirta 5,268 mln. Lt. 2008 metais suremontuota 40 gatvių už 15,927 mln. Lt. 2009 metais gatvių remontui skirta 9,2 mln. Lt. Atlikta J. Ba-sanavičiaus al. ties Radvilėnų pl. rekonstrukcija, Senamiesčio gatvių – Kurpių, Druskininkų, Palangos, Puodžių ir Smalininkų g. rekonstrukcija, Ašmenos (I-II) g. sujungimas su Verkių g. už 4,1 mln. Lt.

2010 metais suremontuotos 33 gatvės, tam skirta 4,530 mln. Lt. Užbaigtas privažiuojamasis kelias prie pa-minklo Žemaičių plento statytojams užbaigimas, tam skirta 353 tūkst. Lt. Įrengta žiedinė sankryža Raudonojo Kryžiaus ir Vaišvydavos plento sankryžoje.

Parengtas A. Juozapavičiaus pr. rekonstrukcijos projektas, prasidėjo statybos darbų viešųjų pirkimų proce-dūros, taip pat parengtas Panemunės tilto išplatinimo techninis projektas.

18

Kaunui – milijardas litų inVesticijų

Visų Kaune su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vykdomų projektų bendra vertė per 2007–2013 metus sieks 1,3 milijardo litų. Iš šios sumos Europos Sąjungos parama sieks 973 mln. Lt.

2007-2013 metų ES Sanglaudos fondo programoje – 65 iš dalies finansuojami projektai Kauno miesto sa-vivaldybėje, kurių bendra vertė siekia 400 mln. Lt. ES parama sudaro 218 mln. Lt, savivaldybės indėlis siekia 108 mln. Lt, likusi dalis, 74 mln. Lt, finansuojama iš valstybės biudžeto.

Didžiausi projektai: Žalgirio arena, „Girstučio“ pramogų ir sporto rūmų rekonstrukcija, Kauno regiono kempin-gas su paplūdimiu, Nemuno salos kanalo (senvagės) Kauno mieste išvalymas ir sutvarkymas, Apleistų karinių teritorijų potencialo realizavimas, Psichikos dienos stacionaro (centro) įkūrimas Centro poliklinikoje ir t.t.

Kauno miesto savivaldybės įmonės taip pat aktyviai įsisavina ES Sanglaudos fondo paramą. Šiuo metu pateikta 18 projektų, kurių bendra vertė siekia 182 mln. Lt, iš kurių 152 mln. Lt sudaro ES parama. Didžiausi projektai: „Kauno vandenys“ vykdo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą; VšĮ „Domus Pa-cis“ vykdo Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymą bei pritaikymą viešojo turizmo poreikiams.

Kaune esančių institucijų ES Sanglaudos fonde iš dalies finansuojamų projektų sąraše yra 73 projektai, kurių bendra vertė siekia apie 737 mln. Lt. Europos sąjungos parama sieks apie 603 mln. Lt. Pagrindiniai projektai: Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas - Rokai - Jiesia ir Kauno - Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas (I etapas), Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija ir kt.

19

daugiabučių modernizaVimas

Pradėtas daugiabučių namų kvartalų kompleksinio atnaujinimo bandomasis projektas.

2010 metais Kaune pradėtas įgyvendinti unikalus būsto atnaujinimo projektas, kuris padės prasčiausios būklės miesto daugiabučių namų kvartalų gyventojams palankiausiomis sąlygomis su valstybės ir Savivaldybės parama atnaujinti savo būstą.

Šio bandomojo projekto tikslas – kompleksiškai atnaujinti daugiabučių namų kvartalą (įskaitant pastatus, miesto inžinerines komunikacijas, automobilių stovėjimo aikštelę, poilsio zonas, želdinius ir kt.). Sukaupta patir-tis bus panaudojama vėliau atnaujinant kitus miesto kvartalus.

Savivaldybė yra paskelbusi konkursą kvartalui, kuris dalyvaus bandomajame projekte, atrinkti.

Konkursą laimėjusiam daugiabučių namų kvartalui Kauno miesto savivaldybė padės rengiant investicijų pla-nus, pastatų techninius projektus, atliekant energetinį pastatų auditą. Savivaldybė padengs detaliojo plano ren-gimo išlaidas ir dalį išlaidų, skirtų renovavimo darbų kokybei prižiūrėti.

Bandomajame projekte gali dalyvauti daugiabučių namų butų savininkų bendrijas įkūrę namai. Taip skatina-mas daugiabučių namų bendrijų kūrimasis ir gyventojų atsakingas požiūris į savo gyvenamąją aplinką, efektyvų energijos naudojimą. Visa informacija – www.kaunas.lt/renovacija.

20

atgimsta laisVės alėja

2009 metų birželį kartu su Šarūno Kiaunės projektavimo įmonės atstovais nutarta, kad Laisvės alėjos rekons-trukciją bus galima vykdyti šešiais etapais.

Bendra projekto sąmata – apie 80 mln. litų. Planuojama, kad kiekvienas rekonstrukcijos darbų etapas truks apie metus. Techninio projekto parengimo etapai jau baigti. Šiuo metu vyksta derinimo procedūros.

Pirmąjį rekonstrukcijos darbų etapą planuojama pradėti atkarpoje nuo Vilniaus gatvės iki I. Kanto gatvės. Šiai atkarpai pertvarkyti reikėtų apie 14 mln. litų. Rekonstrukcija planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų ir bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui.

Rekonstrukcijos metu iš esmės bus atnaujinti vandentiekio, nuotekų, elektros, apšvietimo tinklai, įrengti lie-taus nuotekų tinklai, kurių dabar Laisvės alėjoje nėra. Po rekonstrukcijos pasikeis gatvės įvaizdis – bus atkurtas pėsčiųjų gatvės (bulvaro) vaizdas, išryškinant liepų alėją, atkuriant „konkės“ bėgius – istorinį išskirtinį Laisvės alėjos elementą. Jais galės važiuoti vagonėliai, varomi elektros energija. Bėgiai prasidės nuo Trakų gatvės, tęsis iki Vilniaus gatvės, o ateityje galės pasiekti ir Rotušės aikštę.

Laisvės alėjos dangos bus keičiamos į ilgaamžes granitines, bus keičiami mažosios architektūros elementai, suolai, parenkamos prekybinės, miesto renginių vietos, atnaujinamos aikščių erdvės, želdynai, iš dalies pertvar-komos sankryžos.

Alėjos atnaujinimo darbai bus pradėti po didžiulių lėšų pareikalavusios Žalgirio arenos statybos pabaigos.

21

tęsiama „girstučio” Kultūros ir sporto centro reKonstruKcija

Jau kitais metais Kaunas turės atnaujintą tarptautinius reikalavimus atitinkantį baseiną „Girstučio” kul-tūros ir sporto centre.

„Girstučio“ kultūros ir sporto centro rekonstrukcija pradėta 2009 metais. Po rekonstrukcijos bus įrengtas naujas vienintelis Kaune 50 metrų ilgio baseinas, papildomai bus įrengtas keturių takų 25 metrų baseinas. Rekonstruotame sporto centre galės treniruotis plaukikai, vandensvydininkai, penkiakovininkai ir kitų vandens sporto šakų atstovai.

Planuojama, jog „Girstučio“ sporto centre bus taip pat įrengtas pirčių ir SPA kompleksas – dar kelios pramogos miestiečiams.

Visas pagal projektą rekonstruotas „Girstučio“ patalpas numatoma padalinti į dvi dalis: sportinę ir pramo-ginę. Sportinę dalį planuojama perduoti eksploatuoti Kauno plaukimo mokyklai, o būsimą vandens pramogų dalį – privačiam investuotojui.

Su privačiu investuotoju bus sudaryta koncesijos sutartis, pagal kurią jam bus pavesta valdyti ir naudoti dalį rekonstruotų patalpų, t. y. apšilimo baseiną ir kitas patalpas, kuriose jis vykdytų ūkinę komercinę veiklą. Koncesininkas privalės sudaryti sąlygas organizuoti plaukimo sporto varžybas 25 metrų ilgio baseine. Nu-matomas koncesijos terminas yra 15 metų.

Iš viso „Girstučio“ sporto centro rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. litų. Projektui įgyvendinti iš Europos Są-jungos fondų skirti 5 mln. litų. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė ir Vyriausybė.

2222

čečėnijos aiKštė reKonstruojama

2008 metais Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Kalniečių bendruomenės poreikius, inicijavo projektą, kurio tikslas – pritaikyti Čečėnijos aikštę kultūros ir poilsio reikmėms.

Po rekonstrukcijos Čečėnijos aikštėje bus įrengti nauji takai, suoliukai, kaskadinis fontanas, tvenkinys, švies-tuvai žaliojoje poilsio zonoje ir renginių aikštelėje, vaikų žaidimų ir riedučių aikštelės, skulptūrų zona, atnaujintas grindinys, apželdintos poilsio zonos, įrengtos aikštelės riedlentininkams, riedutininkams ir dviratininkams, numa-tyta vieta paviljonams, kuriuose mugių metu liaudies meistrai galėtų eksponuoti ir pardavinėti savo gaminius, nu-matyta savaitgalio turgelių vieta. Saugumui užtikrinti bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Ateityje buvusioje fontano siurblinėje ketinama įrengti tualetą.

Bendra rekonstrukcijos projekto vertė siekia 3 mln. litų. 2010 metais aikštės rekonstrukcijai Vyriausybė skyrė 700 tūkst. litų, Savivaldybė – 300 tūkst. litų.

Darbai atliekami planingai – tiesiami takai, vėliau bus tvarkoma žalioji zona. Visą statybinį laužą Kauno mies-to savivaldybė panaudoja tikslingai. Sudarytos sutartys su savivaldybės įmonėmis, kurios perima šias atliekas. Statybinis laužas yra malamas ir panaudojamas keliams tiesti, dalis plytelių bus panaudotos Kalniečių parko takeliams tiesti.

Jei tvirtindami naują valstybės biudžetą, Seimo nariai patvirtins ir aikštės rekonstrukcijos baigiamųjų darbų investicijų projekto finansavimą, kauniečiai visuomenės poreikiams pritaikyta erdve galės džiaugtis jau 2011 metų pabaigoje.

23

lampėdžiuose Kyla Kauno regiono Kempingas

2010 metų gegužės mėnesį prasidėjo Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimo darbai prie Lampė-džių karjero Gervių gatvėje. Kempingas su paplūdimiu turėtų pradėti veikti antroje 2011 m. pusėje.

Planuojamos investicijos į Kauno regiono kempingo su paplūdimiu statybą siekia beveik 2,5 mln. litų. Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarys 0,5 mln. litų, iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti 2,097 mln. litų.

Kempingas bus įrengtas Lampėdžių karjero šiaurės rytinėje pakrantėje, Raudondvario plente. Aptvertoje teritorijoje suprojektuotos aikštelės palapinėms statyti. Prie įvažiavimo į kempingo teritoriją numatytas pastatas, kuriame numatoma įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, lankytojų registravimo, daiktų saugojimo patalpa, rei-kiamo inventoriaus nuoma, apsauga ir užkardos valdymas. Paplūdimys skirtas 1000–1100 poilsiautojų, jis bus suskirstytas į atskiras zonas: poilsio, maudymosi ir sporto.

Taip pat numatyta sumažinti paplūdimio maudymosi ir poilsio zonos nuolydį, suformuoti vieningą šlaitą, kuris atskirs paplūdimį nuo sporto zonos. Bus įrengta atskira vieta vaikų maudynėms, atžymėta plūdurais ir atribota tinklu.

Karjero šlaite suprojektuoti laiptai ir pandusai žmonėms su negalia. Veiks gelbėjimo postas ir medicinos punktas. Greta vakarinio aplinkkelio suprojektuota 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Bus nutiesti ir pėsčių-jų takai, kurių pusė pločio bus skirta dviratininkams.

24

gerėja saugumas mieste ir gatVėse

Policijos duomenimis, pastaraisiais metais pastebima nusikaltimų Kauno centre mažėjimo tendencija. Miesto centre 2007 metais užfiksuoti 182 nusikaltimai, 2008 metais – 170 nusikaltimų, o 2009 metais – tik 104 nusikaltimai.

Želdinių genėjimas parkuose, kokybiškas apšvietimas naktį, saugumo priemonės renginių metu, vaizdo ste-bėjimo kameros, taip pat Savivaldybės parama – riedžių perdavimas policijai yra efektyvios nusikalstamumo prevencijos priemonės.

Nuo 2010 metų rugpjūčio miesto centre naktimis pradėjo patruliuoti dvi saugos tarnybos. Projektą įgyvendino Laisvės alėjos ir Senamiesčio atgaivinimo idėjoms teikti darbo grupė kartu su privačiomis saugos tarnybomis.

Negalią turintys žmonės stebi mieste įrengtų 69 vaizdo kamerų siunčiamus vaizdus, fiksuoja pažeidimus ir apie tai informuoja policijos pareigūnus.

Statistika rodo, kad eismo saugumo situacija Kaune gerėja. 2006 metais buvo užfiksuota 850 eismo įvykių, 2007 metais – 817, 2008 metais – 708, 2009 metais – 641 eismo įvykis. Sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių taip pat mažėja.

2009 metais Savivaldybėje įsteigta Viešosios tvarkos tarnyba, kuri taip pat prižiūri tvarką mieste.

2007–2010 metais Savivaldybė pastatė 96 didesnio atspindžio kelio ženklus, įrengė 2 naujas saugumo sa-leles ir 11 greitį mažinančių kalnelių. Sankryžose buvo pastatyti 7 nauji šviesoforai, pėsčiųjų perėjose įrengta 16 LED žibintų ir 4 veidrodžiai.

2010 metais nutarta pastatyti 192 didesnio atspindžio kelio ženklus, įrengti 21 saugumo salelę ir penkis greitį mažinančius kalnelius, 4 naujus šviesoforus. Tam iš Savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų skirta 600 tūkst. litų.

25

eleKtroninis bilietas tampa miestiečių Kasdienybe

Elektroninis viešojo transporto bilietas Kauno mieste buvo įdiegtas 2007 metų rugpjūčio 1 d. Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, kuriame pradėjo veikti elektroninis bilietas.

„Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ – tai Europos Sąjungos (ES) Regioninės plėtros fondo dalinai finansuojamas projektas, kuris vykdomas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta ir įdiegta miesto viešojo transporto valdymo ir apmokėjimo už keleivių pervežimą elektroninėmis priemonėmis sistema, įrengtos informacinės švieslentės viešojo transporto stotelėse, autobusuose įrengti kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, žymekliai, trumpojo ryšio modemai.

Projekto vertė 6,9 mln. litų. 5 mln. Lt skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, o 1,9 mln. – Kauno miesto savivaldybė.

Elektroninio bilieto paslaugos kasmet plečiamos. Pernai įvesti 3 ir 7 dienų bilietai, nuo 2010 metų rudens šie elektroniniai bilietai galioja nuo jų aktyvavimo momento, o ne nuo tada, kai keleivis nusiperka arba pasipildo juos.

Elektroniniu bilietu taip pat bus galima susimokėti už automobilio stovėjimą miesto centre. Į elektroninę erdvę perkeltos kai kurios savivaldybės paslaugos: mero pavedimų pateikimas internete, centralizuota vaikų priėmimo į darželius tvarka, sukurta Kauno miesto žemėlapių svetainė ir t. t.

Kauno mieste elektroniniais bilietais naudojasi apie 60 tūkstančių gyventojų. Jau sukurta ir Kauno turisto kortelė, skirta į miestą atvykstantiems užsienio turistams. Stotelėse įrengtos švieslentės pateikia informaciją apie realiu laiku atvykstantį visuomeninį transportą.

26

Kuriasi moKslo slėniai

„Santakos“ slėnio projektas pradėtas įgyvendinti 2010 metų sausį, kai buvo pasirašyta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centro steigimo sutartis. „Santakos“ slėnio pirmojo projekto (iš viso bus trys) vertė – 117,257 mln. litų. Apie 100 mln. litų bus skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o 17,6 mln. litų – iš valstybės biudžeto.

Centre bus kryptingai plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos. Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje iškils mo-dernių mokslinių laboratorijų pastatas. Vėliau bus įrengta reikiama infrastruktūra, atviros prieigos laboratorijos. Projektą įgyvendinti numatyta per 3,5 metų. Bendra „Santakos“ slėnio programos vertė – apie 250 mln. litų.

Slėnis „Nemunas“ – integruotas mokslo, studijų ir verslo centras Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. 2008 m. spalio pradžioje patvirtinta „Nemuno“ slėnio plėtros programa, 2009 m. lapkričio mėnesį – Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa, o 2010 metų vasario 12 d. buvo pasirašytos slėnio plėtros projektų sutartys.

Slėnio „Nemunas“ projektų įgyvendinimo metu bus siekiama sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir eksperi-mentinės plėtros infrastruktūrą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų plėtros reikmėms, atnaujinti studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką. Slėnio veiklai bus skirta 181 mln. litų.

2010 metų gruodį duris atvėrė Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kuris įrengtas įgyvendi-nant „Nemunas“ projektą.

27

gerėja moKsleiVių rezultatai

Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, pastaraisiais metais sumažėjo mokinių. 2005–2006 metais įvairiose mokyklo-se mokėsi 52948 mokiniai, o 2009–2010 metais – 44113 mokinių.

Mokyklų tinklo pertvarkos planas įgyvendinamas nors ir nelengvai, bet sėkmingai. Pasiekti rezultatai: su-mažėjo antroje pamainoje besimokančių mokinių skaičius, sudarytos palankesnės sąlygos mokytis. Pertvarka sėkmingiau vyksta ten, kur mokyklų bendruomenės tam yra subrendusios.

Nors buvo nuogąstaujama, kad nebelikus pasirinkimo laikyti mokyklinį ar valstybinį (tokia galimybė išliko tik laikant lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą) abiturientų rezultatai gali būti prastesni, jų pasiekimai nuteikia opti-mistiškai. Kauno miesto abiturientų rezultatai patvirtina, jog sistemingai siekiama tik kokybiško rezultato.

Kauno miesto abiturientai 2008 metais gavo 115 šimto balų įvertinimus.

2009 metais 113 abiturientų žinios buvo įvertintos šimtukais.

2010 metais 108 abiturientai iš įvairių brandos egzaminų gavo 122 šimtukus.

Mažėja Kauno mokinių, neišlaikiusių egzamino, ir daugėja mokinių, gavusių nuo 50 iki 100 balų. Šiuo aspek-tu Kauno rezultatai geresni negu visos respublikos.

28

šVietimo įstaigų reKonstruKcija ir remontas

Švietimo įstaigų renovacijai skirta 38,964 mln. litų.

2010 metais planuota baigti keisti visų ikimokyklinių įstaigų langus.

2008 metai

Iš viso 2008 metais švietimo ir kultūros įstaigų pastatų remontui ir rekonstravimui buvo skirta 29,2 mln. litų.

Suremontuoti 64 proc. pradinių mokyklų ir mokyklų-darželių, 56 proc. vidurinių mokyklų ir gimnazijų, 61 proc. neformaliojo ugdymo įstaigų. Buvo keičiami langai 64 ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 31 vidurinėje mokykloje, 4 darželiuose-mokyklose. Buvo tvarkomi stogai 31 ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, 15 vidurinių mokyklų, 3 dar-želiuose-mokyklose. Buvo tvarkomi stogai 31 ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, 15 vidurinių mokyklų, 3 darželiuo-se-mokyklose. Elektros instaliacija sutvarkyta 20 įstaigų. Vaizdo kameros įrengtos 19 įstaigų.

2009 metai

Iš dalies buvo suremontuoti 43 darželiai ir 37 mokyklos. Panaudojant Valstybės investicijų programos lėšas buvo įgyvendinti 8 investicijų projektai.

Pradėtos atnaujinti keturios vidurinės mokyklos: Dainavos, M. Mažvydo, S. Lozoraičio ir S. Nėries. Jų atnaujini-mui iš viso skirta 18,8 mln. Lt: 15,3 mln. Lt – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, daugiau kaip 1 mln. Lt – iš Vals-tybės investicijų programos per Švietimo ir mokslo ministeriją ir 2,5 mln. Lt – iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

29

Iš Valstybės investicijų programos švietimo ir ugdymo įstaigoms atnaujinti skirta 1,631 mln. litų. Finansavimo sulaukė septynios mokyklos: Humanitarinė pradinė, J. Urbšio, J. Dobkevičiaus, „Versmės“, A. Stulginskio, VšĮ „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos ir „Santaros“ gimnazija.

Iš Savivaldybės biudžeto švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo ir remonto darbams skirta 2,750 mln. Lt. Lėšos panaudotos privalomiems pastatų priežiūros (pasiruošimas šildymo sezonui, elektros varžų matavimo ir t. t.) ir avariniams remonto darbams.

Iš ilgalaikės paskolos skirta 7,2 mln. Lt. Šios lėšos panaudotos pastatų langams pakeisti ir stogų remontui. Darbai vykdyti 38 ikimokyklinėse įstaigose, 7 pradinėse, 2 pagrindinėse, 16 vidurinių mokyklų, 4 papildomojo ugdymo įstaigose. 250 tūkst. Lt specialiosios dotacijos panaudota 1 ikimokyklinės įstaigos, 2 vidurinių mokyklų pastatams atnaujinti.

2010 metai

2009 metais pradėti atnaujinimo renovacijos projektai Dainavos, M. Mažvydo, buvusioje S. Nėries ir S. Lozo-raičio vidurinėse mokyklose buvo užbaigti. Buvo pakeisti mokyklų pastatų langai ir lauko durys, apšiltinti stogai ir fasadai, atnaujintos šildymo ir apšvietimo inžinerinės sistemos. Iš viso šioms mokykloms atnaujinti bus išleista 9,2 mln. Lt Europos Sąjungos ir valstybės lėšų, neskaičiuojant anksčiau panaudoto apie 25 proc. Savivaldybės finansinio indėlio.

Kitu etapu bus renovuotos 8 Kauno miesto švietimo ugdymo įstaigos: „Aušros“, S. Dariaus ir S. Girėno, „Santaros“ ir „Varpo“ gimnazijos, Milikonių ir Veršvų vidurinės mokyklos, „Etiudo“ menų ir 36-iasis vaikų darželiai.

30

Dalies darbų pabaiga numatyta 2010 metais, likusieji darbai bus užbaigti 2011 metų vasarą. Iš viso bus išleista apie 11 mln. Lt Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir valstybės lėšų, Savivaldybės ir Švietimo ir mokslo minis-terijos lėšų dalis sudarys dar 2,5 mln. Lt.

Buvo sudarytas sąrašas, į kurį Savivaldybės rūpesčiu pirmiausiai buvo įrašytos Vaižganto, S. Daukanto, J. Grušo menų ir V. Kuprevičiaus vidurinės mokyklos. Jų remontui š sutaupytų lėšų bus skirta 10 mln. Lt Euro-pos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.

Be Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, Kauno miesto švietimo įstaigoms (Kauno humanitarinei pradinei mokyk lai, VšĮ J. Urbšio ir VšĮ „Ąžuolo“ katalikiškosioms, J. Dobkevičiaus, P. ir J.Vileišių, Vaižganto, „Versmės“, A. Stulginskio vidurinėms mokykloms, „Santaros“ gimnazijai) rekonstruoti ir atnaujinti iš 2010 metų Valstybės investicijų programos lėšų yra pritraukta 1,65 mln. Lt.

2010 metais panaudota 4 mln. Lt Europos Sąjungos ir 614 tūkst. Lt Savivaldybės lėšų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (lopšelių-darželių „Spindulėlis“, „Aušrinė“, „Giliukas“, „Vyturėlis“ sanatorinio darželio-lopšelio „Pušynė-lis“, ir darželio „Nežiniukas“ pastatams) atnaujinti.

Europos Sąjungos parama bus skirta „Aušros“ gimnazijos pastato inžinerinėms sistemoms modernizuoti – iki 895 tūkst. litų arba iki 100 proc. projekto vertės; menų darželio „Etiudas“ pastato išoriniams aitvarams apšiltinti ir inžinerinėms sistemoms modernizuoti – iki 614 tūkst. litų arba iki 100 proc. projekto vertės.

31

išKlausoma Kauniečių nuomonė

2009 metais buvo atliktos kelios apklausos miestui svarbiais klausimais. Kauno miesto savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe, kuri įgyvendina teisės aktuose numatytą subsidiarumo principą.

Vytauto Didžiojo universitetas atliko gyventojų apklausas, po kurių paaiškėjo, kad gyventojai nepritaria siūlymui leisti Laisvės alėja važiuoti automobiliams, neprieštarauja statiniams Nemuno salos laisvoje dalyje, pritaria siūlymui Savivaldybės administraciją perkelti į 1–2 pastatus, tačiau neturi aiškios nuomonės dėl Kauno oro uosto valdymo.

Didžioji dauguma (77 proc.) respondentų nepritarė siūlymui leisti variklinio transporto eismą vakarais Laisvės alėjoje. Paklausti apie likusios Nemuno salos sutvarkymą, respondentai tvirtos nuomonės neturėjo. Daugiau kaip pusė (52,1 proc.) respondentų mano, jog saloje galėtų iškilti statiniai. Dauguma respondentų (73,6 proc.) manė, kad perkelti Savivaldybės administraciją į 1–2 pastatus būtų geras sprendimas.

Taip pat 2009 metais Kauno technologijos universitetas atliko apklausą, kurios metu sužinota kauniečių nuomo-nė dėl siūlymo mažinti seniūnijų skaičių. Buvo užduotas klausimas: „Ar manote, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijų skaičius turi būti mažinamas nuo 11 seniūnijų iki 8 seniūnijų?“. Beveik du trečdaliai (60,9 proc.) gyventojų pritartų pertvarkai. Petrašiūnų, Vilijampolės ir Aleksoto gyventojai nepritartų seniūnijų pertvarkai.

Miestui nusipelnę asmenys kasmet apdovanojami Gerumo kristalais. Kandidatus į šį apdovanojimą gali siūlyti visi miestiečiai. Savivaldybės taryba taip pat teikia Santakos garbės ženklus ir suteikia miesto Garbės piliečio vardus.

Mieste gimė nauja tradicija. Nuo 2009 metų Tarptautinę studentų dieną miesto mero postą užima studentas, kurį pasiūlo akademinis jaunimas.

32

miestas atlaiKė sunKmečio ir gamtos stichijų išbandymus

Kauną, kaip ir visą Lietuvą, palietė globali ekonominė krizė. Tačiau miestas, nepaisydamas sunkumų, suge-bėjo susitelkti ir net pasiekti geresnių rezultatų nei finansinio klestėjimo laikotarpiu.

Šiuo metu Kaune vykdomų projektų vertė siekia beveik milijardą litų, o per 2007–2013 metus laikinojoje sostinėje bus įgyvendinta projektų už 1,3 milijardo litų. Tai didžiulė suma, kurios Kaunas ir jo darbštūs žmonės nusipelnė.

Dėl sunkmečio nukentėjo kai kurios programos, pvz. įvažiavimų į kiemus remonto programa. Miestas pir-miausia tvarkė įvažas į vaikų darželius ir mokyklas, kurios nebuvo tvarkytos daug metų.

Dabar biudžeto surinkimas didėja, todėl 2011 metų biudžete jau numatytos lėšos įvažoms į kiemus remon-tuoti.

2010 metai miestui nepagailėjo iššūkių. Pavasarį teko atlaikyti potvynį, tik operatyvių veiksmų dėka mieste išvengta didesnių nuostolių.

Rugpjūtį pro miestą praūžus iki šiol neregėto stiprumo škvalui buvo išversta daugiau kaip 1000 medžių. Kau-nas patyrė daugiau kaip milijono litų nuostolį. Kauniečiai iš karto ėmėsi likviduoti škvalo padarinių, atsižvelgdami ir į Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostatą „pirmiausia – žmogus, tik po to – medis“.

Į miestą atvykusi Prezidentė gerai įvertino miesto gebėjimus susitvarkyti po praūžusios stichijos.

Buvo atlikta savivaldybės administracijos reforma, po kurios sumažintas administracijos darbuotojų skaičius.

33

remontuojamos miesto šVentoVės

Kauno miesto savivaldybė pagal galimybes padeda remontuoti bažnyčias. 2008 metais Kauno šventosios dvasios parapijos Šilainių bažnyčios statybos darbams (denginį laikančių gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbai, fasadinės sienos įrengimas ir papildomi mūrijimo bei betonavimo darbai) buvo skirta 200 tūkstančių litų.

2009 metais Kauno palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčios statybos darbams (stogą laikančių metalinių konstrukcijų montavimo, apšiltinimo ir stogo dangos įrengimo darbai) skirta 150 tūkst. litų, o Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos tvarkymo darbams skirta 500 tūkst. litų.

2010 metais Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos pastato rekonstravimui skirta 213 tūkst. Lt.

Kaune pasiūlyta statyti paminklą popiežiui Jonui Pauliui II. 1993 metų rugsėjį popiežius lankėsi Lietuvo-je, šv. Mišias aukojo Kauno santakoje. Dabar skverelis pavadintas Jono Pauliaus II vardu. Kauno arkivys-kupija paminklą siūlo statyti ant kalnelio.

34

gausu Kultūros ir meno renginių

Kaune kasmet vyksta jau pripažinti ir gerbėjus turintys renginiai. Svarbiausi jų – „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, Pažaislio muzikos festivalis, tarptautinis sportinių šokių konkursas „Gintarinė pora“, Hanzos dienos, Kauno miesto dienos.

Miestas 2010 metais skambiai minėjo Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Prie Vytauto Didžiojo paminklo įleista plieno kapsulė su žemėmis, kurios buvo parvežtos iš Žalgirio mūšio vietos. Atidengta informacinė lenta, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama informacija apie Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį.

Prie Kauno pilies buvo atidengtas paminklinis akmuo karvedžio, Kauno seniūno Jono Sungailos, kuris vedė Kauno pulkus į mūšį, atminimui įamžinti. Liepos 15 dieną Lietuvos radijas transliavo tiesioginę Žalgirio mūšio metinėms skirtą laidą iš Kauno. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko G. Kuprevičiaus ora-torijos „Jėga ir ašaros“ premjera. Šios sukakties proga Kauno miesto savivaldybės taryba statomai arenai suteikė „Žalgirio“ vardą.

Kauną garsina profesionalūs meno kolektyvai, pelnę šlovę Lietuvoje ir pasaulyje.

Pastaraisiais metais didžiulio pripažinimo sulaukė Kauno miesto simfoninis orkestras. Orkestras grojo kartu su legendinėmis roko grupėmis „Scorpions“ ir „Electric Light Orchestra“. Penkerių metų jubiliejaus

35

proga orkestras Kaune koncertavo kartu su kompozitoriumi ir pianistu Raimondu Paulu. Orkestrui talkino ilgametis scenos partneris Kauno valstybinis choras.

Orkestras per dvejus metus Lietuvos nacionalinės televizijos organizuojamame auksinio balso konkurse „Triumfo arka“ sugrojo daugiau kaip 200 kūrinių.

Kauną 2010 metais garsino ir naujas kolektyvas – Raigardo Tautkaus suburtas Kauno choras, laimėjęs televizijos projektą „Chorų karai“, o paskui surengęs didžiulės sėkmės sulaukusias gastroles po Lietuvą. Chorą globojo Kauno miesto savivaldybės vadovai.

Mieste gimė nauja tradicija. 2010 metais jau trečią kartą kauniečiai miesto Tarybos sprendimu paskutinį gegužės ketvirtadienį minėjo Kaimynų dieną.

Atgaivinta tarpukario tradicija - Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos kėlimo ceremonija. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Vėliavą per šventes kelia Šaulių sąjungos veteranams. Ceremoniją remia Savivaldybė.

2010 metais senosiose kapinėse Ramybės parke buvo atidengtas paminklas Kovotojų už Lietuvos lais-vę Motinai. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga keletą metų rinko aukas šiam paminklui. Paminklo aplinką sutvarkė Kauno miesto savivaldybė, tam skyrė 50 tūkst. litų.

36

tVarKomi Kultūros objeKtai

Kauno pantomimos ir plastikos teatras nuo 2010 metų žiūrovų laukia M. Daukšos gatvėje esančiose naujose patalpose. Joms įrengti Savivaldybė skyrė 300 tūkstančius litų. Teatras nuo 2009 metų sausio tapo savivaldybės biudžetine įstaiga, tai suteikė tvirtą pagrindą propaguoti pantomimos žanrą, užtikrinti profesionalios pantomimos sklaidą mieste, šalyje ir užsienyje.

Kauno kultūros centras „Tautos namai“ 2008 metais pertvarkytas į savivaldybės biudžetinę įstaigą. Stabilaus savivaldybės finansavimo dėka 2009 metais suremontuotos viešojo naudojimo patalpos: tualetai, repeticijų salių danga, auditorijos. Darbams buvo skirta 70 tūkst. Lt.

Dabar centras rengiasi pastato išorinių atitvarų ir inžinerinių sistemų rekonstravimui. Projektui finansuoti bus skirta 3,4 mln. Lt ES lėšų. Bus pakeisti kultūros centro langai, stogo danga, durys, šildymo sistema ir elektros instaliacijos. Jau ruošiami projektiniai variantai dėl pastato išorės sutvarkymo, vidaus patalpų remonto.

Prieš keletą metų prasidėjusi Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcija turėtų būti baigta 2012 metais. Pirmaisiais rekonstrukcijos metais buvo tvarkoma Palėpės salė, įrengti inžineriniai tinklai, buvo sumontuoti du lif-tai, sumontuota scenos techninė dalis, suremontuotas administracinis pastatas. Tam valstybė skyrė 5,5 mln. litų.

2007 metais rekonstruotos grimavimo patalpos, suremontuota bilietų kasa, pradėta gamybinio korpuso re-konstrukcija, darbams buvo skirta 4,5 mln. litų valstybės investicijų lėšų, 3,7 mln. litų – iš privatizavimo lėšų. 2008 metais už valstybės skirtus 5 mln. litų buvo suremontuota teatro fojė, atnaujintas gamybinis korpusas, įrengta mažoji repeticijų salė. 2009 metais prasidėjo didžiosios scenos ir žiūrovų salės rekonstrukcija. Savival-dybė darbams skyrė 50 tūkst. litų.

37

miestas išlaiKo sporto sostinės Vardą

Kaunas – sporto sostinė, kasmet tai įrodanti pasiekimais. Vien 2009 metais Kaune surengta 200 sporto varžy-bų. Svarbiausios jų buvo Europos jaunimo krepšinio ir Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatai.

2009 metų liepos 16–19 dienomis Kaune vyko Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios

atletikos čempionatas. Jame dalyvavo apie tūkstantis sportininkų iš daugiau nei keturiasdešimties šalių. Mūsų šaliai atstovavo 42 lengvaatlečiai – 24 vaikinai ir 18 merginų. Geriausiai iš lietuvių pasirodė sprinterė Lina Grin-čikaitė, 100 m rungtyje aplenkusi visas likusias varžoves ir iškovojusi aukso medalį. Ji su Sonata Tamošaityte,

Silvija Peseckaite ir Lina Andrijauskaite dalyvavo 4x100m estafetės rungtyje ir iškovojo bronzos medalį, kuris yra didžiausias lietuvių pasiekimas šioje rungtyje. Kaune vykęs Europos jaunimo lengvosios atletikos čempiona-tas buvo svarbiausias iki šiol tokio tipo renginys Lietuvos istorijoje. Renginyje dalyvavęs ir apdovanojimus teikęs prezidentas Valdas Adamkus pagyrė kauniečių organizacinius sugebėjimus ir išreiškė viltį, kad tokių renginių Lietuvoje bus organizuojama daugiau.

2009 metų rugpjūčio 6–16 dienomis Kaune vyko Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempiona-tas. Jame dalyvavo 16 rinktinių. Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą, finale nusileidusi Ispanijos jauniesiems krepšininkams.

2010 m. gegužės 2 d. A. Sabonio sporto centre vyko Europos jaunimo dziudo taurės varžybos. Lietuviai pelnė net 12 įvairiausių spalvų medalių: 1 aukso, 5 sidabro ir 6 bronzos. Bendroje komandinėje įskaitoje Lietuva liko 4-oje vietoje.

38

atnaujinamos sporto bazės

Baseinas „Vilija“ – vienas iš trijų Kauno plaukimo mokyklai priklausančių baseinų, pastatytas Vilijampolės mikrorajone dar 1973 metais. Jam buvo būtinas remontas.

2008 metais Kauno miesto savivaldybė skyrė 598 tūkst. litų, kad būtų sutvarkyta visa baseino technologinė įranga, atlikti rūsio remonto darbai.

2010 metais buvo apšiltintos baseino išorės sienos, dalis stogo, pakeisti beveik visi langai. Savivaldybė dar-bams skyrė 412 tūkst. litų.

Savivaldybės 2010 metų biudžete numatė papildomai skirti 500 tūkst. Lt baseino tolesniems rekonstrukcijos darbams. Iš viso Savivaldybė skirs 1,8 mln. litų.

Nuolat atnaujinamas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras. 2008 metais nupirkta Sporto halės rankinio aikš-telės dirbtinė danga, Kauno miesto savivaldybė skyrė 130 tūkst. Lt. 2009 metais nupirkta stadiono apšvietimo įranga, Kauno miesto savivaldybė skyrė 1,6 mln. Lt.

Kauno plaukimo mokyklai už 75 tūkst. Lt nupirktas mažas autobusas (14 sėdimų vietų).

Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ sporto bazės rekonstravimo investicijų projektui skirta 45 tūkst. Lt, techniniam projektui 200 tūkst. Lt skyrė Kauno miesto savivaldybė.

2010 metais Kauno futbolo mokyklos aikštelėje, esančioje Neries krantinėje, įrengta aikštelė su universalia danga. 122 tūkst. Lt skyrė Kauno miesto savivaldybės, 100 tūkst. litų – Kūno kultūros ir sporto departamentas.

39

saViValdybė remia sporto Komandas

Kauno miesto savivaldybė svariai remia miesto vardą garsinančias komandas.

Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandai 2007–2008 metų sezone buvo skirta 3,972 mln. Lt, 2008–2009 metų sezone – 5,250 mln. Lt, 2009–2010 metų sezone – 4 mln. Lt, 2010-2011 metų sezonui – 4,4 mln. litų. Iš viso Kauno „Žalgiriui“ per šį laikotarpį skirta 17,622 mln. Lt.

Kitoms komandos per šį laikotarpį skirta 3,698 mln. Lt.

Parama skirta vyrų krepšinio klubams „Aisčiai-Atletas“, „Kaunas“, moterų krepšinio „Viktorija“ klubui, futbolo komandai „FBK Kaunas“, rankinio klubui „Granitas“, moterų rankinio klubui Žalgiris, jaunimo regbio klubui „Ąžuolas“, tinklinio klubui „Heksa“, krepšinio klubui „Laisvė“, Kauno apskrities rankinio klubui „Lūšis“.

40

šalies futbolo rinKtinė Vėl žaidžia Kaune

Lietuvos futbolo federacija (LFF) rengia S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstrukcijos darbų investicijų projektą. Stadionas bus atnaujinamas, kad atitiktų reikalavimus, kuriuos Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) kelia trečios kategorijos stadionams.

UEFA taisyklėse nurodoma, jog oficialios nacionalinių rinktinių varžybos gali vykti tik ne žemesnę kaip trečią UEFA kategoriją turinčiame stadione. Projektui 2,7 mln. litų žada skirti LFF, o 1,3 mln. litų – Kauno miesto savi-valdybė, kuri nuolat remontuoja šį geriausią šalyje stadioną.

Būsimo stadiono vizijoje daugiausia dėmesio skiriama žiūrovų patogumui ir saugumui užtikrinti, sanitari-niams mazgams atnaujinti, papildomoms žurnalistų darbo vietoms įrengti, svarbių asmenų tribūnai atnaujinti. Svarstoma galimybė įrengti ir papildomą 700 vietų tribūną su administracinėmis patalpomis.

Stadionas pradėtas rekonstruoti 2008 metais, rengiantis Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionatui. Bėgimo takų danga buvo pakeista nauja, sutvarkytos šuoliaduobės, atnaujinta svarbių asmenų ložė, įrengtos vietos žiniasklaidos atstovams. Po rekonstrukcijos stadionas atitiko Europos lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus. Jame 2009 metais sėkmingai įvyko Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionatas.

41

miestas - aKtyVus partneris

Kaunas laikosi pozicijos aktyviai bendradarbiauti su užsienio šalių miestais, Lietuvoje veikiančiomis užsienio šalių ambasadomis, siekia būti aktyvus tarptautinių projektų dalyvis.

2007 metų spalį Kaune vyko 5-asis Europos mobilumo forumas CIVITAS Forum 2007, kuriame dalyvavo apie 300 dalyvių ir pranešėjų iš 31 pasaulio valstybės. Šį renginį savo dalyvavimu pagerbė Europos Komisijos vice-pirmininkas Transporto komisaras Jacques Barrot, kiti Europos Komisijos Transporto ir energetikos generalinio direktorato pareigūnai. Tai didžiausias tokio lygio tarptautinis renginys Kaune po nepriklausomybės atkūrimo.

2008 metų birželio 26 d. Kaune su valstybiniu vizitu lankėsi Jos Didenybė Nyderlandų Karalienė Beatričė. Tai buvo ketvirtoji karališkųjų šeimų atstovė, apsilankiusi Kaune. Karalienė domėjosi menu, jaunaisiais atlikėjais, naujomis technologijomis. Kauno meras buvo vienintelis Lietuvos miestų meras, surengęs karalienei sutikimą jos vizito Lietuvoje metu.

2009 metais Kaune lankėsi Tadžikistano Respublikos prezidentas Emomali Rahmon ir jį lydinti verslo dele-gacija, Austrijos Respublikos Prezidentas Heinz Fischer, Bulgarijos Respublikos Prezidentas Georgi Parvanov.

2010 metų birželio 24-27 dienomis Pernu (Estija) vyko tarptautinės „Hanza dienos 2010”, kuriose dalyvavo ir Kauno miesto delegacija. Estijoje Kaunui buvo perduota naujųjų laikų Hanzos sąjungos vėliava. 2011 metais šventė pirmą kartą vyks Kaune. Tai pirma tokio masto šventė Lietuvoje.

42

2011 metais – tarptautinės hanzos dienos

Nuo 1991 metų į Naujosios Hanzos miestų sąjungą, kuri šiuo metu vienija 172 miestus iš 15 Europos valstybių, įrašytas ir Kaunas.

Kaunas yra vienintelis šalies miestas, kuriame XV–XVI a. pirmoje pusėje veikė Han-zos pirklių (Dancigo) įkurta kontora. Šis laikotarpis paliko ryškų pėdsaką Kauno istorijoje ir įsiminė kaip ypatingas ūkio suklestėjimo metas, nors dėl nepalankių vietinės valdžios

sprendimų ir didelių mokesčių Hanzos kontora Kaune gyvavo tik nepilną šimtmetį (1445–1540 m.).

1992 m. Kaunas paprašė Hanzos miestų sąjungą teisės rengti šventę „Tarptautinės Hanzos dienos“. Sąjunga Kaunui patikėjo garbę tarptautinę šventę surengti 2011 metais.

Kasmet kuris nors miestas narys yra paskiriamas tarptautinių Hanzos dienų centru ir į jį savaitei suvažiuoja tūkstančiai dalyvių iš miestų partnerių. Miestai svečiai stato savo paviljoną ir pagal išgales pristato savo kultūros, ekonomikos ir socialines vertybes. Tarptautinė Hanzos miestų šventė Lietuvoje bus rengiama pirmą kartą, todėl tai yra savotiškas iššūkis visai šaliai. Kaune tikimasi sulaukti nuo penkių iki septynių tūkstančių svečių iš visos Europos ir kelių šimtų tūkstančių žiūrovų.

Tarptautinės šventės globėja yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Daugiausia renginių vyks prie Kauno pilies, kuri yra atkuriama ir pritaikoma visuomenės poreikiams.

43

Nuotraukų autoriai: Saulius DidžiulisRobertas Dačkus (fotodiena.lt)Alius KoroliovasDainoras LukasAurelijus MadzeliauskasErikas OvčarenkoTomas RaginaEdmundas KatinasNerijus PovilaitisVilma Kasperavičienė

Mus rasite: Kauno miesto savivaldybėLaisvės al. 96, LT-44251 KaunasTel. 8 800 20000www.kaunas.lt

Turite pastabų dėl Savivaldybės tarybos ar Administracijos darbo? Rašykite info@kaunas.lt

www.kaunas.lt

Mieli kauniečiai,

visi esame mus vienijančio miesto gyventojai, todėl būkime neabejingi jam, kiekvienas rūpinkimės jo patrauklumu ir jaukumu!

Su geriausiais linkėjimais,Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ir administracijos darbuotojai

Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas Tel. 8 800 20000www.kaunas.lt