kavkasionta etnogenezi damatebebit -...
TRANSCRIPT
aleqsandre axatneli
Tbilisi
2013
kavkasionTa eTnogenezi
(mokle mimoxilva)
kavkasionis mkvidr eTnosTa istoria mxolod
nawilobriv Seswavlil problemebs ganekuTvneba.
iqac araerTi dauzustebeli an ara sworad
gaSuqebuli sakiTxia. Sesabamisad kvleva kidev
bevr saidumlos axdis fardas. mxolod am gziT
SeiZleba kavkasiuri erTobis taZrisaken winsvla.
winamdebare naSromi sakiTxebis warmoCenas
emsaxureba da maTi Rrma, yovelmxrii analizis
pretenzia ar gaaCnia. igi erTgvarad exmaureba da
agrZelebs adre gamocemul naSroms `qarTvelTa
eTnogenezi. mokle mimoxilva.~
redaqtori:
iulon toliaSvili.
damkabadonebeli:
koba bedoiZe
kompiuteruli uzrunvelyofa:
qeTevan grZeliSili,maia bolqvaZe
©aleqsandre axatneli
avtori madlobas uxdis karg vaJkacs, anzor CubiniZes, romlis dax-
marebiTac qveyndeba naSromi;
avtori aseve afrTxilebs mkiTxvels, rom azris an faqtis ganmeoreba
mizanmimarTulad xdeba;
avtori madlierebis grZnobiT miiRebs yovel SeniSvnas, rCevas,
survils.
3
kavkasia da kavkasioni
brZnuli naTqvamia: yovel did saqmeSi, yvelaze rTuli da-
sawyisia.
`biblia~ gvaswavlis: ufali didxans dahqroda gaurkvevel
viTarebaSi. albad fiqrobda iseTi diadi wamowyebis Sesaxeb,
rogoricaa samyaros Seqmna. darwmunebiT Tqma Znelia, magram Tu
dedamiwis mowyobis maketi warmoedgina, es ueWvelad kavkasias
Seexeba.
Tavisi bunebiT, reliefiT, geologiuri monacemebiT, flo-
riT, fauniT aq marTlac yvelaferia patara sivrceSi Tavmoyrili.
siamis tyupebiviT ganuyrel erTobas qmnian vake-dablobebi da
mTagrexilebi, yvelaze maRali mwvervalebiT evropaSi, yvelaze
nestiani da uaRresad mSrali kontinenturi klimatiT, udabnoebiT
da jungliviT gauvali mcenareuliT. Zvirfas beWedSi Casmuli
TvaliviTaa Sav da kaspiis zRvebs, beber aziasa da axalgazrda
evropas Soris moqceuli kavkasia.
dRes kavkasiad Zalze vrcel midamos ganixilaven CrdiloeTis
ganedis 37,2 da 38,5 Soris. dainteresebul mkvlevarTa Soris
azrTa sxvaobacaa, misi farTi 440 aTasi km, Tu 468 aTasi km.
Cven SemTxvevaSi amas arsebiT mniSvneloba ara aqvs.
kavkasias oTx ZiriTad nawilad yofen: CrdiloeTis vrceli
dablobi; sakuTriv kavkasioni; kolxeTis, qarTl-kaxeTis, md.
4
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mtkvar-araqsis dablobi; mcire kavkasiad wodebul aWara-mesxeTis,
masis-araratis mTebi, romlebic samxreTidan sazRvraven mTlianad
kavkasias.
kavkasiaSi sakuTriv kavkasionis mTagrexilia mudmivi interesis
obieqti. uZveles droSi mxolod mas eZaxdnen kavkasias.
mTagrexili uwyvet jaWvadaa gabmuli Savi zRvidan kaspiis
zRvamde. 1500 km. goliaTi arsad ar gadaikveTeba mdinaris xeobiT.
Tavad warmoadgens wyalgamyofs CrdiloeTiT da samxreTiT daqa-
nebuli mdinareebisa. iwyeba igi dRevandeli md. yubanis zRvasTan
SesarTavTan da wydeba afSeronis naxevarkunZulis CrdiloeTiT.
kavkasionis siganes saSualod 50-150 km. Soris angariSoben. miC-
neulia, rom igi kavkasiis 28-30% moicavs. ZiriTad mTagrexils
aqvs ganStoebebi: CrdiloeTiT andis, samxreTiT gagra-kodoris,
svaneT-leCxumis, raWis, qarTlis, kaxeTis. magram mTavari mainc
lixis mTagrexilia, romelic kavkasions mesxeTis mTebTan aer-
Tianebs da saqarTvelos or nawilad yofs.
kavkasionis dasavleTi nawili mudmivad TovliT dafarul
mwvervalTa erTian rigs qmnis. aqaa: uSba (4700 m), TeTnuldi (4855
m.), Sxara (5065 m.), dixTau (5204 m.), myinvarwveri (5035 m.) da
rac mTavaria ialbuzi (5642 m.). aRmosavleTi nawili ki SedarebiT
mokrZalebuli sididis mwvervalebiT xasiaTdeba, Tebulos (4493
m.) aRmosavleTiT mwvervalTa simaRle klebulobs da kaspiis
zRvasTan cnobil derbentis (adre albaneTis) karibWes qmnis.
kavkasions aqvs ramdenime uReltexili: jvris (2379 m.), mamiso-
nis (2819 m.), qluxoris (2813 m.), arxotis (2750 m.), bursaWiris
(2340 m.). amas garda bevria sacalfexo gadasasvleli bilikebi.
kavkasionis mTagrexilis sidiadem misca saTave gadmocemebis
simravles misi da misi mosaxleobis Sesaxeb. esaa am SemTxvevaSi
ZiriTadi interesis sagani.
5
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kavkasielebi
kavkasioni kavkasiis mosaxleobas sam ZiriTad jgufad yofs:
CrdiloeTis macxovreblebi, kavkasionis macxovreblebi da samxreT
kavkasiis macxovreblebi. is eTnosebi, romlebic uSualod kavkasio-
nis midamos CasWidebian, maT CrdiloeTiT da samxreTiT mobinadre
eTnosebi. mosaxleobis amgvarad dayofa am SemTxvevaSi garduvalia,
radgan sxvanairad mizani ver dakonkretdeba.
kavkasionis samxreTiT aseTad somxebi, borCaloelebi, TaliSebi
gvevlinebian. isini kavkasielebs miekuTvnebian, magram ara kavkasio-
nelebs. CrdiloeTiT kidev ufro rTuladaa saqme. iq mosaxleobis
umravlesobas slavebi warmoadgenen, magram kavkasielebad Tavs ara
Tvlian da arc sxvebi miiCneven maT aseTebad. piriqiT, slavebi
yvela kavkasiels aerTianeben, garkveul wilad aigiveben, kavkasieli
erovnebis saxeliT.
slavebis garda arc zogierTi sxva erovnebis warmomadgeneli
ar CaiTvleba kavkasielad. vTqvaT germanelebi, berZnebi, TaTrebi,
romelTa raodenoba aTeul aTasebs ametebs, ramdenad warmoadgenen
kavkasielebs? kavkasionelebad ki maT miCnevaze fiqric ar SeiZleba.
ramdenadac mTeli kavkasia ruseTis mier iyo dapyrobili da rusu-
li meTodebiT dayofili, iq mcxovreb eTnosebs saxelmwifoebrivi
gaerTianebis teritoria, forma, arsi Sesabamisi CamouyalibdaT.
amdenad, kavkasiel erebs bolo ori saukunis manZilze mainc, yofd-
nen CrdiloeT da samxreT kavkasielebad. CrdiloeT kavkasielebi
sabWoTa kavSiris daSlis Semdegac ruseTis SemadgenlobaSi rCe-
bian. samxreT kavkasielebma formalur damoukideblobas miaRwies.
6
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
samxreT kavkasiaSi sami ̀ damoukidebeli~ saxelmwifoa: azerbai-
jani, somxeTi da saqarTvelo. dRevandeli pirobebSi maT emateba
sami TviTaRiarebuli ̀ saxelmwifo~: afxazeTi, e.w. samxreT oseTi
da yarabaRi. rogor ganviTardeba maTi istoria, sxva problemaa,
magram am erTeulebidan kavkasionelebs arc sasomxeTi da arc
yarabaRi ar ganekuTvnebian.
ufro rTuladaa sakiTxi CrdiloeT kavkasiis eTnosebTan
mimarTebaSi. aRmosavleTiT daRestnis respublikaa. misgan dasav-
leTiTYvainaxebis ori e. w. CeCneTisa da inguSeTis respublikebi.
inguSebis dasavleTeli mezobelia istoriuli oseTi, romelsac
rusuli politizirebuli mecniereba CrdiloeT oseTs uwodebs.
oseTis dasavleTiT yabardoa da balyareTi, Semdeg aris yaraCaeTi
da CerqezeTi. kavkasielTa ukiduresi dasavleli warmomadgene-
lia adiRe, romelic ruseTis krasnodaris mxaris mcire nawils
Seadgens, mowyvetils danarCeni kavkasielebisagan, irgvliv Se-
mosazRvruls `rusuli~ teritoriebiT.
2002 w. monacemebiT, TviTeuli erTeulis saerTaSorisod
aRiarebuli teritoriuli da mosaxleobiTi monacemebi aseTia:
respublikateritoria aTas km²
mosaxleoba aTa-sebSi
somxeTi 29,8 3000
azerbaijani (yarabaRis
CaTvliT) 86,6 8300
saqarTvelo (afxazeT, e.w.
samx. oseTis CaTvliT) 69,7 4602
daRestani 50,3 2576
CeCeTi 17,0 627
ingSeTi 3,6 476
oeTi 8,0 710
yabardo-balyareTi 12,5 901
yaraCai-CeqezeTi, adiRe14,1
7,6
439
447
7
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kavkasias ganekuTvneba aseve: stavropolis mxare 66,5 aTasi km.
da 2735 aTasi macxovrebliT; krasnodaris mxare 76 aTasi km²
da 5125 aTasi macxovrebliT. am mxareebis teritoriaa kavkasiis
nawili, mosaxleoba ki bolo saukuneebSi Camosaxlebuli ZiriTa-
dad arakavkasielia.
Tu gaviTvaliswinebT, rom kavkasiuri respublikebis mosaxleo-
bac araa erTgvarovani, maSin sakiTxis kvlevac ufro rTuldeba.
vTqvaT TiTeul respublikaSi slavuri mosaxleoba Tu ara sWar-
bobs aborigenebs, bevrad ar Camouvardeba. am SemTxvevaSi daRestani
gamoitoveba garkveuli mosazrebiT. CeCneTis respublikaSi slavebi
mosaxleobis 53,8% Seadgenen; oseTSi _ 30%; yabardo-balyareTSi _
balyarebi mosaxleobis 10%-a, slavebi ki 30%; yaraCai-CerqezeTSi,
Cerqezebi macxovrebelTa 9,7% aRweven. slavebi-42%; adiReSi
aborigenebi 22% odenobiTaa, slavebi 67% odenobiT.
CrdiloeT kavkasiis respublikebSi aborigen eTnosTa mdgo-
mareoba sagangaSoa. ruseTis imperiuli zraxvebisa da politikis
codna naTelyofs adgilobrivTa uimedobas Tu Zireuli cvlile-
bebi ar ganxorcielda.
kavkasia mravalferovania Tavisi geografiul-klimatologiuri
pirobebiT da ufro metad mraval saxovani demografiul- eTnikuri
TvalTaxedviT. amas emateba enaTa da dialeqtTa siWrele da es
kidev ufro arTulebs kavkasielTa saerTo masisagan gamo- yofas
da saWirboroto sakiTxad aqcevs kavkasielTagan kavka- sionelTa
gancalkevebis problemas: vin arian kavkasionelebi?
8
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
kavkasionelebi
dRevandel pirobebSi dazustebasa da gansxvavebis dadgenas
saWiroebs terminebi: kavkasia da kavkasioni, kavkasieli da kavka-
sioneli. zogisTvis da sakiTxSi Cauxedavi adamianisaTvis SeiZleba
sxvaobac SeumCneveli iyos, magram am saukunis viTarebisaTvis mas
principuli mniSvneloba aqvs. saidumlos ar warmoadgens ru-
suli imperiuli mcdeloba gaTiSon, erTimeores daupirispiron
aq macxovrebeli eTnosebi, eTnosebs SigniT calkeul dialeqtze
metyveli tomebi da am gziT miaRwion saerTo morCilebas.
rom ar gavimeoroT 19s. mravalricxovani magaliTebi, sruli-
ad sakmarisia gavixsenoT, ufro zustad ar daviviwyoT, ruseTis
samsaxurebis mier Seqmnili da qarTvelebisaTvis dapirispirebuli
e. w. kavkasielTa konfederaciis `gmiruli~ moRvaweoba. arc z.
gamsaxurdias mier wamoweuli megrul-svanuri motivebi unda iqnes
daviwyebuli da naTeli gaxdeba problemis aqtualoba.
Sesabamisad, interess iZens kavkasionelobis sakiTxic. kavkasia
Zveli pelazgiur-berZnuli miTologiis ganuyreli nawilia. mas-
Tanaa dakavSirebuli pelazgiur RmerTebis brZolisa da TaobaTa
monacvleobis sakiTxi. masTan dakavSirebiT bevrs msjelobdnen
herodote, straboni da mravali cnobili istor- ikos, geograf,
literatori. sruliad sakmarisia esqiles da misi tragediebis
gaxseneba. amasTan, ver davamtkicebT, rom kavkasiis terminis SigniT
maT dRevandeli gagebis kavkasia esmodaT. ufro meti. kavkasionis
mwvervalebis iqiT maT qveynis dasasruli egonaT. kavkasias ki
xSirad axsenebdnen. saidan icnobdnen, ainteresebdaT da swerdnen
mis Sesaxeb? Zvelma berZnebma, rom kavkasiis Sesaxeb codna maTi
balkaneTis naxevarkunZulze damkvidrebis Semdeg SeiZines (Zv. w.
9
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
a. XIII_XII ss.) gasagebia, magram saidan hqondaT es cnoba Tavad
pelazgebs, es rTuli da saintereso sakiTia, romelsac pasuxi
unda gaeces.
pelazgebi da Zveli berZnebi kavkasias axsenebdnen Zv. w. a. III-II
aTaswleulebis mijnidan moyolebuli, rodesac RmerTebis TaobaTa
cvla ganxorcielda. usazRvro dronis RmerT kronis da misi
meuRle rea kibelas Taoba zevsisa da haeris qalRmerTis heras
Taobam Secvala. am didi brZolis dros zevss miexmara titani
(RmerTi) promeTe, magram damsaxureba ar daufases da ori mZime
`danaSaulisaTvis~ kavkasiaSi maRal kldes miajaWves. pirveli
`sisxlis samarTlis saqme~ iyo zevsis meomari qaliSvilis, aTenas
`motaceba~, xolo meore kunZul lemnosze, mosxos mTis wverze
RmerT hefestos samWedlodan cecxlis motaceba da adamianebi-
saTvis `gadacema~ Sesabamis `instruqciasTan~ erTad. saidan unda
scodnodaT pelazgebs kavkasiis Sesaxeb? aris saintereso cnoba
imis Sesaxeb, rom ulumbos (olimpos) mTis kalTebze Zveli tomi
kavkonebisa mosaxleobda. miTologia, samwuxarod, ar Sifravs vin
an saidan iyvnen kavkonebi. cnobili mxolod isaa, rom kavkonebis
raRac nawili mosaxleobda paflagoniaSi (mcire aziis dasavleT
nawilSi). gamodis jaWvi, balkaneTis naxevarkunZuli, dasavleTi
TurqeTi, kavkasia. kavkasiis, kavkasianebis, kavkonebis yvelaze
Zvel ambavs leonti mroveli aRwers. pirveli xsenebis pativi ki
`bibliis~ istoriul nawils ekuTvnis.
mkvlevarebs Soris azrTa dapirispirebas ar iwvevs is cnoba,
rom adamianTa modgmis adreul Taobebs Soris dasaxelebuli
Tubal-kaeni iberiul-kavkasiuri tomis saxelwodebaa. kaeni miwis
muSakia (miwaTmoqmedi) da amdenad Zlieri, mejoge-momTabareebTan
SedarebiT. Tubal-kaeni `bibliis~ mixedviT rvalisa da metalis
saWurvelTa mWedelia. igi miwaTmoqmedi da xelosania. amasTan
TeTri brinjaosa da pirveli rkina-foladis Semoqmedi.
ris safuZvelze askvnian, rom jer kidev ̀ warRvnamde~ moRvawe
Tubal-kaeni kavkasiasTanaa dakavSirebuli? iqneb sxva Tubali,
iafeTis Ze igulisxmeba? `bibliaSi~ xom or Tubalzea msjeloba.
pirveli lameqis Ze Tubal-kaenia: rvalisa da rkinis saWurvelTa
10
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mWedeli~. meore ki iafetis Zea _ Tubali. Tan meore TubalTan
erTad meSeqi ixsenieba.
Tubalisa da meSeqis saxelebi, epoqebisa da momgonebeli
tomebis gamoTqmis mixedviT, icvleba. Tubali, Tabali, tabali,
iberi; meSeqi, muski, mosoqi, mosxoi, mesxi. I s. ebraeli istori-
kosi ioseb flaviusi miuTiTebs: Tubali axla iberad iwodeba,
xolo meSeqi kapadokielTa winaprado. Tavad kapadokia (sparsulad
cxenebis qveyana) gvian ewoda mesxebis samosaxlos.
cxadia, `bibliis~ yvela debuleba da saxeli, yvela TariRi da
faqti, ar SeiZleba kritikuli gansjis gareSe iqnes miRebuli. rom
araferi iTqvas misi wakiTxvis dros ̀ aRmoCenil~ uzustobaze, sakma-
risia mieTiTos im siZneleze, rasac noes winaparTa da STamomavalTa
asakobrivi gaangariSeba qmnis. rogor miviRoT ama Tu im pirovnebis
asaki? samocobiTi Tvlis wesiT Tu gvian miRebuli aTobiTi? mizani
araa ̀ bibliis~ av-kargianobis Sefaseba. mxolod miniSnebaa imaze, rom
saWiroa bevri da, am mxrivac, ufro metad CaRrmaveba.
am SemTxvevaSi Rirebulia is faqti, rom Aararat-masisis, vanisa
da urmiis tbebis, furaTusa da idignas (mdinareebis evfratisa
da tigrosi) midamoebidan moxda mosaxleobis sam ojaxad gayofa:
iafetidebad, qamitebad da semitebad (noes sami vaJis iafetis,
qamisa da semis mixedviT).
`bibliaSi~ noes STamomavlobis ori nusxaa mocemuli sruli
da arasruli. amasTan, niSandoblivia, rom saxelebi TiTqos
calkeuli pirovnebebisaa, magram arsebiTad tomTa saxels atarebs.
amitom mniSvnelovania miTiTeba: `...amaTgan ganifantnen zRvispira
xalxebi Tav-Tavis qveynebSi, TiToeuli Tavisi enis mixedviT, Ta-
visi tomis mixedviT...~ (biblia. Tb. 1989, gv 19).
ismis kiTxva, ratom unda gaCeniliyo ̀ bibliaSi~ ori Tubalis
xseneba? lameqis Ze Tubal-kaeni noemde cxovrobda. igi miwaT-
moqmedia da xelosani (mWedeli). iafetis Ze Tubali warRvnis
Semdegaa dabadebuli. maT Soris mTeli epoqaa. dasadge- nia, `bib-
liaSi~ SemTxveviTaa moxvedrili ori Tubali Tu isini realobas
asaxaven? SeiZleba Tu ara davuSvaT, rom `biblia~ ara cdeba.
maSin ra gamodis? yofila ori Tubali, warRvnamde da warRvnis
11
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Semdeg. Tu daveTanxmebiT, rom Tubal-kaeni, iseve rogorc Tubali
pirovnebas ki ara toms an tomTa gaerTianebas aRniSnavs, maSin
yvelaferi logikurad lagdeba. iyo tomi Tubalebisa, romelic
warRvnamde arsebobda da raRac mizezebiT warRvnas gadaurCa, ar
daiRupa da iafeTis modgmas miekuTvna, iafetidi gaxda. logikis
ZaliT rTuli araa imis daSveba, rom Tubalebi (Tubal-kaeni),
romelic kavkasiaSi saxlobda, warRvnas (stiqiur ubedurebas)
gadaurCa (kavkasioni ararat- masisis mTebze maRalia) da ganagrZo
arseboba. iafeTis dros ki momravlda, maT meSexebis tomi gamoeyo
da ase monaTesave tomebma axal pirobebSi ganagrZes arseboba. aris
am logikur xazSi raime SeuZlebeli da miuRebeli? ratom ar
SeiZleba msjeloba Zvel (warRvnamdel) Tubalebze da warRvnis
Semdeg momravlebul (gnebavT gaCenil) Tubalebze iseve, rogorc
aris cnoba mTis iberebisa da baris iberebis Sesaxeb. Targamosianel
qarTebs (iberebs) kavkasiaSi macxovrebeli tomebi (mTis iberebi)
daxvdenen da maTTan urTierTobis `garkvevis~ Semdeg miizoma qa-
rTlosma mamis mier `mikuTvnebuli~ samflobelo.
rodis unda momxdariyo ararat-SuamdinareTSi mosaxleobis
siWarbe da gayofis aucilebloba, amaze pirdapiri miTiTeba ar
aris. aris SesaZlebloba TariRebis dadgenisa SemovliTi gziT.
`biblia~ ar iZleva iafeTisa da qamis STamomavlobis srul
sias. gamonakliss Seadgens mesame Zmis, semis xazi.
iafeti (bibliis mixedviT iafeTi) saboloo angariSiT mkvi-
drdeba mamis (noes) mxareSi. aq amravlebs STamomavlobas. bibli-
uri Togarma (leonti mrovelis mixedviT – Targamosi) iafeTis
SviliSvilia. noedan. meoTxe Taobaa.
qami (saSualo Zma) gayris Semdeg samxreTiT wavida Tavisi
modgmiT. is jer qanaanSi (dRevandeli israelis teritoriaze)
daefuZna, Semdeg ki gadmocemis Tanaxmad, afrikaSi gadavida. qamis
STamomavalTa xazi asea: qami, quSi, nebroTi. `aman daiwyo Zalis
gamoCena qveyanaze~ (biblia. Tb. 1989, gv 19). gadmocema nebroTs
uZlieres pirovnebad, moZaladed da babilonis godolis Senebis
iniciatorad xatavs. nebroTic noedan meoTxe Taobaa da Sesabami-
sad Targamosis met-naklebad Tanatoli-Tanamedrove.
12
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
`biblia~ detalurad iZleva semis modgmis saxelsa da asaks.
(aq mxolod imis Tqma SeiZleba, rom ̀ bibliis~ am axal gamocemaSi
semis STamomavalTa saxelebi cota gansxvavebuladaa Targmnili).1
`bibliis~ Sefaseba am narkvevis mizans scildeba. aq mxolod
dananebiT unda aRiniSnos iseTi uzustobis Tu daukvirveblobis
Sedegi, rogoricaa: a. noes 90 wlisas eyola semi, qami da iafeTi;
b. noe 600 wlis iyo roca daiwyo warRvna; g. Sesabamisad, warRvnis
dros noes vaJebi iafeTi, qami da semi, sul mcire 500 wlisani
mainc iqnebodnen; d. kidobanSi iyvnen noe, semi, qami, iafeTi colebiT
(biblia, Tb. 1989, gv. 17-18). Sesabamisad noes vaJebs am period-
isaTvis an ar hyavdaT Svilebi, an isini kidobanSi ver moxvdnen
da daiRupnen; e. igive biblia gveubneba (gv. 20) `asi wlis iyo
semi, roca Sva arfaqSadi, warRvnidan ori wlis Semdeg~.2
am SemTxvevaSi sainteresoa semis STamomavlebSi vin ramdeni
wlisam daudo samani momavals.3 semidan abraamamde rva Taoba
cxovrobda. miilia 390 weli. yovelgvari eWvis gareSe dadgeni-
lad iTvleba, rom ebraelTa mamamTavari abrami (abraami) daibada
Zv. w. a. 1813 w. Sesabamisad semidan abraamamde 390 weli gasula.
1813 w. mimatebuli 390 w. ki ukve Zveli welTaRricxvis
mesame aTaswleuls mianiSnebs. (Zv. w. a. 2203 w.).
ras gvaZlevs aseTi daangariSeba? umniSvnelovanes daskvnas:
iafeTi, qami da semi Zmebi iyvnen da erT periodSi cxovrobdnen.
Tundac ori, sami aTeuli weli iyos maT asakSi sxvaoba, mainc
erTi epoqaa.
vnaxoT ras azustebs da ras gveubneba am periodis Sesaxeb
sulmnaTi leonti mroveli. es miT ufro yuradsaRebia, rom aseT
Zvel periods sxva istorikosi ar Sexebia. kidev ufro mniS-
vnelovania, rom mrovelis monaTxrobi istoriul sinamdviles
misdevs da misi debulebebis uaryofis SemTxvevebi ar arsebobs.
1. Targmanis Tavisebureba sakiTxis arss ara cvlis.
2. ar SeiZleba mTargmnelebs yuradReba ar mieqciaT sruliad TvalsaCino uzus-
tobisaTvis.
3. semis STamomavalTa asakobrivi gaangariSeba, mocemulia wignSi: `qarTvelTa
eTnogenezi~ da aq ganmeoreba sakiTxs sicxades ver Sematebs.
13
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ai, mrovelis naTqvami: ̀ pirvelad vaxsenoT ese, rameTu somexTa
da qarTvelTa, ranTa da movaknelTa, herTa da lekTa, megrelTa
da kavkasianTa _ amaT TvisTa erTi iyo mama, saxeli Targamos. ese
Targamos iyo Ze TarSisi, Ziswuli iafeTisi, Zisa noesi. da iyo ese
Targamos kaci gmiri~ (qarTlis cxovreba. Tb. 1955, t. 1, gv. 3).
aq sami azria dasamaxsovrebeli: 1: Zveli kavkasielebi iafet-
idebi arian da erTi mamamTavridan modian; 2. strabons Semoaqvs
termini kavkasielni. mroveli ambobs _ kavkasianTa, kavkasianni;
3. mroveli mkveTrad gamohyofs kavkasianTa modgmas danarCeni
kavkasielebisagan. kavkasianni arc somxebi arian, arc qarTvelebi,
arc albanelebi (ranTa da movaknelTa), arc herebi, lekebi an
megrelebi.
mrovelis es Tvalsazrisi unda iyos safuZveli kavkasionTa
raobis dadgenis dros.
Zalze mniSvnelovania mrovelis im naTqvamis gaazreba, rom-
lis mixedviT: `da wamovida ese Targamos naTesaviTurT misiT,
da daemkvidra orTa maT mTaTa Sua kac SeuvalTa, araratsa da
masissa~ (iqve. gv. 3.).
`biblia~ gadmogvcems, rom noe Tavisi saxlobiT da kidoba-
nis mgzavrebiT araratis mTas miadga, iq daesaxla da gamravlda.
misi STamomavloba sam Stod gaiyo: saSualo Ze qami, gayrisTanave
samxreTiT wavida. umcrosi _ semi jer aRmosavleTiT gaeSura,
Semdeg ki samxreTiT gadainacvla da bolos qamitebic gandevna
qanaanidan. ufrosi iafeti darCa mamis mamulSi, aq imravla da
aq daudo saTave iafetidebis tommraval modgmas. Targamosi iyo
TarSisis Ze, TarSisi Tavis mxriv iafetis Zis Ze da Sesabamisad,
papis mamulSi saidan unda misuliyo?
ori faqtia gasaTvaliswinebeli: 1. mroveli ar imeorebs bib-
liis monaTxrobs meqanikurad. igi azustebs bibliis siebis mo-
nacemebs da dabejiTebiT amtkicebs: iafetis Zis Ze aris TarSisi,
TarSisis Ze aris Targamosi; @. gadmocemis Tanaxmad qamis Ze quSs
hyavda Ze nebroTi, romelmac `daiwyo Zalis gamoCena qveyanaze~
swored nebriTi iTvleba babilonis godolis Senebis inicia-
torad. man aiZula sxva tomebi (maT Soris iafetidebi) mieRoT
14
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
monawileoba am grandiozul avantiuraSi. rodesac godoli
daingra, mSeneblebi qveynis zurgze gaifantnen. Targamosma Tavisi
modgmiT da momxreebiT sakuTar mxares miaSura da iq sabolood
damkvidrda.
Targamosis wilxvedri qveyana Zalze did teritorias moicav-
da. mroveli Segvaxsenebs: `xolo queyana igi, romeli wiliT
xdomoda, ese ars sazRvari queyanisa misisa: aRmosavleT zRua
gurgenisa, dasavliT zRua pontosa da samxreT zRua oreTisa, da
CrdiloT mTa kavkasia~ (iqve, gv. 4). gurgenis (kaspiis), pontos
(Savi) da oreTis (xmelTaSua) zRvebs Soris moqceuli terito-
ria marTlac Zalze didia. CrdiloeTiT ki sazRvrad kavkasiis
mTagrexili iTvleboda. amxela teritoriis mocva bevr toms da
did xalxmravlobas saWiroebda.
romeli tomebi saxlobdnen am mxareSi konkretulad daud-
genelia, magram ueWvelad igulisxmebian Tubal-tabali Tabal- ib-
eruli modgmisa. yovel SemTxvevaSi arqeologia am teritoriebze
uwyvet kulturul ganviTarebas afiqsirebs. gasaxsenebelia
`bibliis~ is debuleba, romelic Tubalebis gverdiT meSexebs
asaxelebs. mkvlevarTa azriT Tubalebi da meSexebi ueWvelad
monaTesave tomebia. Tu asea, maSin imis gansazRvrac aucilebeli
xdeba Tubalebis mezoblad romeli tomebi saxlobdnen. `biblia~
tomTa teritoriul sazRvrebs ar asaxelebs. sanacvlod Zveli
wyaroebi araerTgzis usvamen xazs meSexebis, aqedan muSqebis, mus-
kebis, mesxois, mosxebis tomTa simZlavresa da simravles. asuruli
warwera mogviTxrobs muskebis laSqrobis Sesaxeb xuTi mefis
sardlobiT, siriis dablobis dakavebis mizniT. amasTan laparakia
manamde daumarcxebel samxedro Zalaze, xuTi mefe ukve tomTa
simravleze miTiTebaa. ZvelberZnuli wyaroebi aseve asaxeleben
muSqebs, rogorc mcire aziis uZlieres da amave dros ganaTlebul
mosaxleobas. es maT gadmoiRes asoTi damwerloba finikielebisagan
da gaavrceles Zvel berZnebSi.
meSexTa STamomavlobaze bevri raimes Tqma SeiZleba. am SemTx-
vevaSi sainteresoa teritoriuli sazRvari TubalebTan. dasavleTi
15
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mimarTulebiT TiTqos ase Tu ise naTelia. radgan isini asureTis
imperias ebrZodnen siriis CrdiloeT nawilSi, unda vivaraudoT,
rom maT hqondaT xmeleTis sazRvari siriasTan. Tu Targamosis
dros TubalTa sazRvari oreTis zRvamde midioda (xmelTaSua
zRvamde), ufro mogvianebiT periodSi meSexebs SeeZloT maTTvis
teritoriis nawili waerTvaT. es ar gamoiricxeba. sainteresoa
sxva cnoba. istoriuli wyaroebi araerTgzis asaxeleben meSexTa
Camomaval mesxur mosaxleobas kavkasionis dasavleT da Crdilo-
dasavleT nawilSi. ufro meti, TuSebs axlac mosoxebs (mesxebs)
uwodeben lekosianelebi. SeiZleba Tu ara daSveba imisa, rom
istoriis adreul periodebSi meSex-mesxuri mosaxleoba flobda
kavkasiis dasavleT nawils? Tu ara, maSin saWiro gaxdeba ax-
sna, saidan unda gaCeniliyo mesxurTan dakavSirebuli terminebi
dasavleT saqarTvelosa da CrdiloeT-kavkasiis midamoebSi. arc
is unda iqnes mxedvelobidan gaSvebuli, rom `bibliis~ Tanaxmad
adamianTa didi masebi ararat-masisis mxareSi gamravldnen da aqe-
dan gaifantnen sxvadasxva mimarTulebiT. SeiZleba imis daSvebac,
rom erT dros kavkasia iyo Tubalebisa da meSexebis, SemdegSi
tabalebisa da muSq-muskebis Tanacxovrebis, mezoblobis areali.
es maT Soris brZolas sasicocxlo arealisaTvis ar gamoricx-
avda. amitom moxda, rom mogvianebiT mTeli kavkasia Tubalebis
samflobelo gaxda. esac ar gamoricxavda meSex-mesxTa garkveuli
nawilis adgilze darCenisa da mosulebSi Serevis SesaZleblobas.
rac Seexeba meSexTa ZiriTad masas, isini mogvianebiT mcire aziis,
egeosis auzisa da balkaneTis naxevarkunZulis cxovrebaSi iRebdnen
aqtiur monawileobas.
werilobiTi cnobebi sxva modgmis (warmomavlobis) tomebs
am arealSi (garda Tubal_meSexisa) ar asaxeleben. Sesabamisad,
rodesac arqeologia adasturebs am arealSi, e. w. mtkvar-araqsis
civilizaciis arsebobas Zvel welTa aRricxvis IV_III aTas-
wleulebSi, romel tomebs (xalxebs) unda SeeqmnaT igi? kiTxva
logikuria da aseTsave pasuxs saWiroebs.
16
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Zveli civilizaciebi
Zveli civilizaciebis problema ar axalia, Zvelia. filosofos
platonidan moyolebuli maT aRwerasa da axsnas araerTi moazrovne
dasWidebia da daeWideba. Tvalsazrisi mravalia, dazustebuli
daskvna ar arsebobs. sabolood isac araa garkveuli, egviptis
piramidebi Zveli egviptelebis naxelavia Tu wina daTbobis dros
arsebuli civilizaciebis naSTi.
am SemTxvevaSi, maTi kvleva araa mizani. mxolod miTiTeba
imaze, rom Zveli civilizaciebis naSTebi ekvatoris axlo klima-
tur zonebSia SemorCenili, rac ar niSnavs sxva zonebSi maT ar
arsebobas. SeiZleba wina daTbobis dros sxva ganedebSi maRali
civilizaciac hyvaoda, magram gamyinvarebis dros, kilometriani
sisqis yinulis pirobebSi moispoboda. mxolod SedarebisaTvis:
dRes CrdiloeTis, iseve rogorc samxreTis qveynebi, mowinave
civilizaciis matareblebi arian. gamyinvarebis SemTxvevaSi, Tu
yinuli alpebis, kavkasiis, pamiris CrdiloeTs dafaravs, bunebrivia
iq macxovrebeli eTnosebi samxreTiT gadmoinacvleben, civili-
zacia ki ganadgurdeba. amitom Znelia mtkiceba imisa, ra iyo wina
daTbobis dros, ra ispoboda da ra rCeboda. (Tvalsazrisi amis
Sesaxeb ix. wignSi `qarTvelTa eTnogenezi~).
erTi ram udaoa. Targamosis kuTvnil mxareSi Zv. w. a. IV_III
aTaswleulSi maRal doneze iyo e. w. mtkvar_araqsis kultura.
mis garSemo ki iseTi cnobili civilizaciebi, rogoric iyo eg-
viptelebis, Sumerebis, finikielebis, kreta-mikenis. rac Seexeba
xeTebis saxelmwifos, igi nawilobriv Tubalebis da ZiriTadad
meSex-muski _ muSqebis arealSi mZlavrobda.
17
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
TiToeuli, am civilizaciis kerebidan, amyarebda kavSirebs
Soreul mxareebTan. miT ufro upriania vamtkicoT, rom mtkvar-
araqsis civilizacia mowyvetili, karCaketili ver iqneboda danar-
Ceni kulturis centrebisagan. Tubal-Tobal-tabalebi Tu uSualod
ar monawileobdnen Sumeruli civilizaciis Seqmna-ganviTarebaSi,
misgan izolirebuli mainc ver darCebodnen.
kidev erTi faqtoria sayuradRebo. rodis daiwyo Zveli
civilizaciebis Camoyalibeba da intensiuri ganviTareba, ucnobia.
dRevandeli TurqeTis teritoriaze Zv. w. a. VIII aTaswleu- lis
`qalaquri~ dasaxlebis keris aRmoCena, bevr damafiqrebel kiTxvas
badebs. civilizaciis ayvaveba IV aTaswleulSi uceb ar moxdeboda.
mas ueWvelad unda gaevlo ganviTarebis safexurebi. damatebiT
kidev erTi safiqrali. mtkvar-araqsis kultura III aTaswleulis
I naxevarSi dacemas ganicdis da TandaTan knindeba. sanacvlod am
kulturis nawilebi Cndeba Crdilo kavkasiaSi. CrdiloeT kavkasiis
rogorc dasavleT, aseve aRmosavleT mxareebSi vrceldeba am kul-
turis damaxasiaTebeli niSnebi. amasTan dasavleT nawilSi ufro
kolxur kulturasTan miaxloebuli. amave periodSi etapobriv
cvlilebebs ganicdian sxva civilizaciebi. egvipteSi igi dinastiur
cvlilebebTanaa dakavSirebuli (mxolod dinastiuri?). Sumerul
kulturas akadiuri cvlis. sapelazgoSi RmerTebis TaobaTa cvlas-
Tan da masTadakavSirebul cvlilebebTanaa yovelive kavSirSi. yali-
bdeba xeTebis imperia da a. S. Zveli civilizaciebis xarisxobrivi
cvlilebebis met-naklebi erTdrouloba raRac saerTo mizeziT
xom ar iyo ganpirobebuli? aseTi `erTdrouloba~ SemTxveviT ar
moxdeboda. am problemasac didi Zalisxmeva dasWirdeba.
rac Seexeba mtkvar-araqsis kulturis dacemas da Semdgom
Crdilo kavkasiaSi misi elementebis damkvidrebas, es SeiZleba
iafetidTa (TargamosianelTa) migraciul procesebs ukavSird-
ebodes. yovel SemTxvevaSi leonti mroveli am problemis aseT
axsnas iZleva: Targamoss mravlad hyavda colebi da Svilebi. es
mxolod misi maxasiaTebeli araa. ̀ biblia~ gvamcnobs, rom iafetis
STamomavalni ise gamravldnen, rom maTgan warmoiSvnen ̀ zRvispira
xalxebi~. (gasarkvevia, romeli zRvispira xalxebi, romlebmac saT-
18
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ave mraval eTnoss da qveyanas misces). Tavad semma kidev icocxla
`...arfaSqadis dabadebidan xuTasi weli da Sva Zeni da asulni.~
(biblia, Tb. 1989, gv. 20). semis memkvidreebis Taobebi aseve Sobdnen
uamrav Zens da asulebs. amitom gasakviri araa, rom Targamossac
mravlad hyavda Zeni da asulni. mTavaria, ambobs mroveli, rom
`...SvilTa Soris misTa gamoCndes kacni rvani, gmirni Zlierni da
saxelovanni...~ (qarTlis cxovreba, Tb. 1955, t. 1. gv. 3.).
mosaxleobis siWarbem, varaudiT sxva problemebTan erTad,
aiZula Targamosi gaetarebina radikaluri reformebi, dakav-
Sirebuli misi `gavlenis sferos~ teritoriul-administraci-
ul mowyobasTan. mroveli ase xsnis Zv. w. a. III aTaswleulis
aRniSnul reformas: `xolo verRara itevda queyana araratisa
da masisisa, ganuyo Targamos queyana da naTesavi Tvisi rvaTa
amaT gmirTa: naxevari naTesavisa misisa da naxevari da umjobesi
queyanisa misisa misca haoss, xolo SvidTa amaT misca xuedri
maTi arZangebisaebr1 maTisa.~ mroveli didi sizusTiT aRwers,
romel memkvidres ra sazRvrebSi gamouyo sazrunavi da daakisra
`naTesavTa~ e. i. Tanatomelebis xelmZRvaneloba.
`misca qarTloss da uCina sazRvari: aRmosavliT hereTi da
mdinare berdujisi;2 dasavliT zRua pontosi; samxriT mTa, rom-
eli mihyveba berdujis mdinaris Tavsa, da mTa, romeli mihyvebis
dasavliT kerZo, romlisa wyali gardmodis CrdiloT kerZo da
mierTvis mtkuarsa, romel mihyvebis mTa Soris klarjeTsa da taos
vidre zRuamdis; da CrdiloT sazRvari Rado, mTa mcire, romeli
gamovlis Stod kavkasisagan da mohkidavs wueri dasas- rulsa
Radosa, romelsa aw hqvian lixi. da amaT sazRvarTa saSuad misca
yoveli qarTloss.~ (iqve, gv. 4).
1. arZangebisaebr-arZangi – sulxan-saba-orbelianis leqsikonSi (t. 1. Tb. 1991,
gv. 67. ganmartebulia, rogorc ~saxdomeli pativi~, rogorc pativi `...kacTaTvis
Rirsebisaebr maTisa~...
2. md. berduji _ `qarTvelTa eTnogenezi~_Si gaipara Scdoma. minaweri md.
berduji _ md. debedaa, Sevida wignSi `qarTlis cxovreba~ t. 1. Tb. 1955 gv. 4.
arSiaze minaweris mixedviT, mkvlevarebi fiqroben, rom sinamdvileSi md. berduji
bevrad aRmosavleTiTaa, azerbaijanis sazRvrebSi, SamqorTan erTvis mtkvars da
dRes mas md. kasims eZaxian.
19
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
qarTlosis wili qveyana mrovels gansakuTrebuli sizustiTa
aqvs aRwerili. SedarebiT sqematuradaa momdevno ori Zmis bar-
dosisa da movakanis samflobeloebi mocemuli. `xolo bardoss
misca mtkuars samxriT, berdujis mdinariTgan vidre sada Sekr-
bebian mtkuari da raxsi. aman bardos aRaSena qalaqi bardavi da
daeSena mun.
xolo movakans misca mtkuarsa CrdiloT, mcirisa alaznisa
SesarTaviTgan vidre zRuamde. da aman aRaSena qalaqi movakneTi,
da daemkvdra mun. (iqve. gv. 5).
Targamosma misi wili qveynis darCenili teritoria or Semdeg
Zmebs gaunawila: ̀ xolo heross misca queyana mtkurisa CrdiloT,
mcirisa alaznisa SesarTaviTgan vidre tyetbamde1, romelsa aw
hqvian gulgula. da aman heros aRaSena pirvelad qalaqi Ses-
akrebelTa Soris orTave alazanTasa, da uwoda sax- eli Tvsi
hereTi. da mis gamo hqvian hereTsa hereTi. da aw mas adgilsa
hqvan xoranTa.~ (iqve. gv. 5.).
`xolo egross misca queyana zRvis yurisa, da uCina sazRvari:
aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hqvan lixi; dasavliT zRua;
CrdiloT mdinare mcirisa xazareTisa, sada warswuTebis wueri
kavkasisa. xolo aman egros aRaSena qalaqi da uwoda saxeli Tvsi
egrisi. aw mas adgilsa hqvan bedia~ (iqve. gv. 5).
amrigad Targamosis xvedri qveyana danawilda mis eqvs Ze-s
Soris. ara da kidev ori Ze hyavda, romelTa `dakmayofileba~ mis
mSobliur vals Seadgenda.
sadao araa is, rom TiToeuli Ze, sinamdvileSi tomTa gaer-
Tianebis, krebsiTi saxelis matarebelia. ufro meti, arsebul
farglebSi mosaxleobis simWidrove da siWarbe imdenad sagrZnobi
iyo, rom migraciuli procesebi gardauval amocanad idga.
mrovelis2 cnobebis mixedviT umamulod, magram mraval-
ricxovani tomebrivi mosaxleobis meTaurebi, darCnen `arZangebi-
1. tyetba _ istoriulad cnobilia xilxalas saxeliT. dRes es teritoria
mingeCauris wyalsacavma dafara.
2. mroveli _ leonti mroveli ruis-urbnisis saeklesio winamZRoli. leontis
msgavsad am eparqiis meTaurebs mrovelebs uwodebdnen.
20
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
saebr~ umcrosni, lekosi da kavkasosi.
kavkasosia interesebis obieqti. vin iyo is, vin iyvnen misi
mimdevari, mosaxele, erTguli, morCili Tu a. S. tomebi, esaa
mokle mikvlevis ZiriTadi mizani.
ras gadmogvcems am xaziT mroveli? igi ambobs: `xolo ka-
vkasiaTa CrdiloT ara iyo xuedri Targamosisi, aramed arca iyo
kaci kavkasiasa CrdiloT; da umkvidro iyo queyana igi kavkasiiTgan
vidre mdinaremde didad, romeli Sesdis zRuasa darubandisasa.
amisTvis gamoiyvanna mravalTa gmirTagan orni gmirni, lekan da
kavkasi. da misca lekans zRviTgan darubandisaT vidre mdinaremde
lomekisa1
, CrdiloT vidre mdinaremde didad xazareTisad, da
misca kavkasis lomekis mdinariTgan vidre dasasrulamde kavkasisa,
dasavliT~. (iqve, gv. 506).
Targamosis mier kuTvnili mxaris Svilebs Soris danawileba
ar iqneboda ubralod gadasawyveti problema. Tu reforma
Warbmosaxleobam ganapiroba, es imas niSnavs, rom kavkasionis
mTagrexilis samxreT teritoriebi mWidrod iyo dasaxlebuli.
aseT SemTxvevaSi adamianTa axali talRis gamoCena ukonfliq-
tod ar Caivlida. xom ar iyo ise, rom qarTloss miTiTebuli
teritoria sammarTvelod imitom gamoeyo, rom aq isedac qarTebi
cxovrobdnen, heross qarTlosis aRmosavleTi imitom misca, rom
iq isedac herebi saxlobdnen? maSin sakiTxavia: sad iyvnen lekosis
da kavkasosis mimdevari tomebi, ratom unda gadasuli- yvnen isini
mTebis CrdiloeTiT? aseve gasarkvevia: istoriulad cnobilia,
rom karduxebi, (qarTuxebi, qarTosis monaTesave tomebi) ukidures
samxreTSi cxovrobdnen bevrad gvian peri- odSic. samxreTidan
kavkasiis mTebamde teritoria maT ekavaT mudmivad? aseve herebi
vanisa da urmiis tbebs Soris sivrceSi mosaxleobdnen.iqidan
moyolebuli tyetbamde sul maTi iyo? Tu migraciuli procesebis
dros gadaadgildnen CrdiloeTiT? igive kiTxva ismis movaknelTa
misamarTiT. Tu mtkvars zeviT kavkasiamde teritoriebi maTi iyo,
sad saxlobdnen lekosebi, nebayoflobiT saidan unda ayriliyvnen,
gaevloT sxvaTa miwebi da ukacriel adgilas dasaxlebuliyvnen.
1. 1 md. lomekisa _ md. Tergi (md. dergi_misi Ziri).
21
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ufro savaraudoa, rom kavkasosis da lekosis monaTesave tomebi
adre kavkasiis samxreTSi cxovrobdnen da axlac mosulTa Zliere-
bam aiZula ara mxolod mTebSi Sexiznuliyvnen, aramed CrdiloeTis
ukaco, dausaxlebeli sivrceebis aTvisebac daewyoT.
momxdurTa Zalas unda aeSala adgilobrivTa awyobili cxovre-
ba. SiSs unda aeZulebina lekosebi da kavkasosebi mi- etovebinaT
`samSoblo~ da TavSesafari ucxo mxareSi eZebnaT. logikuria
vivaraudoT, rom qarTebis moZalebis gamo kavkasian- ebi gaiyvnen,
gaifantnen da ZiriTadi masa Tu mTebs gadavida, garkveuli nawili
dasavleTiT wavida. ase moxda kavkasosis (kavkonebis) tomi jer
dasavleT mcire aziaSi (paflagoniaSi), xolo Semdeg balkaneTis
naxevarkunZulze, ulumbis (olimpos) mTis midamoebSi.
amrigad, kavkasioni mTagrexils ewoda misi ZiriTadi nawilis
kavkasianebis mier dakavebis gamo. rac Seexeba CrdiloeT nawils,
maT unda daekavebinaT teritoria lomekidan dasavleTiT zRvamde.
TavisTavad es maT mravalricxovnebasa da siZliereze miuTiTebs.
22
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
kavkasionebis areali
kavkasosis `kuTvnili~ tomebis gamoyofa da lokalizeba
kavkasionelebs Soris, ara mxolod istoriuli problemaa. igi
mwvaved dgas mTagrexils CaWidebul eTnosebs Soris. am mxaris
yoveli mrisxane dampyrobi, yovelTvis cdilobda maT gaTiSvas,
dapirispirebas da am gziT winaaRmdegobis unaris Sesustebas. Ta-
vis mxriv adgilobrivi eTnosebic cdilobdnen momxdurTa Zalis
gamoyenebiT mezoblebze gabatonebas.
Zvel istoriul faqtebs araerTi mkvlevari aSuqebda da am
SemTxvevaSi mxolod misi gameoreba SeiZleba. ruseTis imperiasTan
dakavSirebuli procesebic araerTxel gamxdara gamomzeurebis
sagani (maT Soris `revoluciuri aneqsia~ farTed exeba sabWoTa
kavSiris mamamTavris v. i. leninis Sesabamis Teoriasa da praqtikas).
aq mxolod im faqtzea miTiTeba, rom sabWoTa kavSirSi Seqmnili
iyo specialuri sistema, romelic Semavali eTnosebis gaTiSvasa
da urTierTdapirispirebas emsaxureboda. mokled sistema: moskovSi
funqcionirebda sami specialuri komisia. 1. istoriis institutSi;
2. sazogadoebriv mecnierebaTa akademiaSi; 3. marqsizm-leninizmis
institutSi;
komisiebi damoukideblad `swavlobdnen~ mSromelTa `inter-
nacionaluri~ aRzrdis sakiTxebs (sinamdvileSi, romeli eTnosi
visTvis SeiZleba daepirispirebinaT da ra dros) da rekomendacia-
daskvnas kompartiis centraluri komitetis agitacia-propagandis
seqtors gadascemdnen. ck-Si sami damoukidebeli wyaros monace-
mebs ajamebdnen da Sedegs cs-s mdivans acnobebdnen. ideologiis
dargSi ck-s mdivani politbiuros moaxsenebda. ase mzaddeboda
23
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
janyi afxazeTSi, Setakeba osebsa da inguSebs Soris, yarabaRis
sakiTxi. `Turqi-mesxebis~ Jletis sakiTxi da a. S. (avtoris
msgavsad, komisiaSi `staJirebaze~ moxvedrili adamianisaTvis
rTuli ar iyo kompartiis ̀ brZnuli politikis~ WeSmariti miznis
dadgena. sxva ambavia, rom respublikis `brZeni~ xelmZRvanelebi,
`siraqlemis pozicias~ iWerdnen oRond Tavi gadaerCinaT. zogjer
isedac xdeboda, rom Tavisdauneburad ersac emsaxurebodnen: e.
SevardnaZis politbiuros wevrad `arCevam~ da sabWoTa kavSiris
sagareo saqmeTa ministrad gadayvanam, saswrafod, `daamuxruWa~
afxazeTSi `agorebuli~ antiqarTuli moZraoba).
dRes imperiuli politikis wyalobiT, isea eTnosTa urT-
ierToba garTulebuli, rom mxolod brZnuli, urTierTkeTil-
mezobluri damokidebulebiT SeiZleba mravali saWirboroto-
sakamaTo sakiTxis mSvidobiani mogvareba. imperiuli politika da
politizirebuli `mecniereba~ aTasgvar bariers uqmnis am saqmes.
amasTan, imperiuli zraxvebis orbitaSi moqceulia ram- denime
eTnosi, romlebic erTguli samsaxuris sanacvlod bevr sasurvel
Sedegs aRweven da mets moelian. CrdiloeT kavkasiaSi osi eTnosi
iyo da rCeba imperiis erTgul partniorad. samxreT kavkasiaSi es
`sapatio~ misia somxebs akisriaT. samwuxarod, maT Soris aRmoCnda
afxazbis nawili.
imisaTvis, raTa mizani miRweuli iqnes, saWiroa arsebuli
realobisa da sakmaod Soreuli warsulis urTierT-mimarTebis
kanonzomierebis gaTvaliswineba. am miznis gzaze aucilebelia
kavkasielTagan kavkasionelebis gancalkeveba. es pirvel rigSi.
ara nakleb saWirboroto saqmea kavkasionelebisagan kavkasosebis
gamoyofa. mxolod terminologiuli aRqmis siadvilisaTvis mi-
vmarTavT pelazgiur-Zvel berZnul saxelwodebas_ kavkonebi da
kavkasianelebs kavkonebis saxeliT ganvixilavT. miT umetes, rom
maTi mogvareebi mravlad iyvnen mcire aziaSic da balkaneTis nax-
evarkunZulzec da maTi identuroba eWvs ar iwvevs.
imisaTvis, raTa kavkasionelebisagan (Tavad kavkasioni sim-
ravlis aRmniSvnelia: kavkasioni, mxedrioni, mayrioni, mdedrioni
da a. S.) kavkasianni (kavkonebi-aRqmis siadvilisaTvis) gamovyoT,
24
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
pirvel rigSi Tavad kavkasianTa dadgena da uzogadesad dasaxi-
aTebaa saWiro. (kavkasiannic – simravlis matarebelia).
dRes mkvlevarebisaTvis kavkasionni garkveul mecnierul
safuZvelze da garkveulad sistematizirebulni arian. aseve da-
jgufebulni arian kavkasielebi.
kavkasiis macxovrebelTa genetikur-enobrivi dajgufeba aseTia:
1. kavkasiur-iberiuli; 2. iranuli; 3. Turquli; 4. indoevropuli.
kavkasiur-iberiuls Tavis mxriv sam jgufad yofen: qarT-
veluri; adiReuri; naxur-daRestnuri. adiReur jgufSi Sedian:
adiRevlebi, Cerqezebi, yabardoelebi, abazinebi, afxazebis nawili.
naxur jgufSi: inguSebi, CeCnebi, bacbebi. yvelaze mravalricxovani
daRestnuri jgufia: lekebi, lakebi, avarebi, agulebi, buduRelebi,
darginebi, rutulebi, krizebi, tabasaranebi, caxurebi, xinalugebi.
maT miakuTvneben udebsac (udinebi).
iranul jgufs miekuTvnebian: azerbaijanelebi, balyarelebi,
yaraCaelebi, kumikebi, Turqmenebi, TaTrebi, noRaelebi.
indoevropelebi arian slavebi da somxebi.
kavkasionTa SemadgenlobaSi Sedian qarTveluri, adiReuri,
naxur-daRestnuri, iranuli, Turquli warmomavlobis tomebi.
amasTan, iranuli da Turquli mosaxleoba bevrad gvian mosulebad
iTvlebian. Sesabamisad SeiZleba msjeloba Zvel kavkasionelebze
da axal kavkasionelebze.
sicxadisaTvis mizanSewonilia TviTeuli maTganis mokle is-
toriuli daxasiaTeba.
geografiis mamamTavari straboni aRniSnavda, rom kavkasionis
mTagrexilis maRali nawili samxreTiTaa mimarTuli. mis kalTebze
mosaxleoben albanebi, iberebi, kolxebi da henioxebi. es aRwera
sruliad emTxveva leonti mrovelis mier gadmocemul suraTs
bardos-movakanisaTvis (albanebi), heros-qarTosisaTvis (iberebi),
egrosisaTvis (kolxebi-henioxebi) samamule miwebis ganawilebisa.
kavkasionis samxreTSi aTaswleulebis manZilze ZiriTadad igive
meordeba. cvlileba mxolod bardosisa da movakanis tomebs Seexo.
orive modgmis tomebi kavkasielebs miekuTvnebian da mrovelis
mixedviT Targamosidan (iafetidan) momdinareo- ben. iafetebi kavka-
25
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
siis uZvelesi da Soreuli mosaxleobaa. es faqti ar gamoricxavs
imas, rom bardosis mamuli da monaTesave tomebi, kavkasionelebad
ar CaiTvlebian. ̀ xolo bardoss misca mtkuars samxriT, berdujis
mdinariTgan vidre sada Sekrbebian mtkuari da raxsi~. (qarTlis
cxovreba. t. 1. Tb. 1955, gv. 5). kavkasionelad gvevlileba movakani,
romelsac ergo mamulebi ̀ ...mtkuarsa CrdiloT, mcirisa alaznisa
SesarTaviTgan vidre zRuamde~ (iqve).
bardosisa da movakanis monaTesave tomebad miCneuli arian:
kutiebi (utiebi, udinebi), lulubaelebi, xuritebi, kasitebi.
amasTan, Znelia yoveli tomis samosaxlo sazRvrebis zusti dad-
gena. kutiebi (utiebi, udinebi) istoriulad dafiqsirebuli arian
sevanis tbis midamoebSi, dRevandel ganjasa da sevans Soris teri-
toriaze, Zvel-qalaq gardmanis midamoebSi, kavkasionis mTebSi da
dRevandeli daRestnis midamoebSi. kutiebis mcire nawili (erTi
sofeli udinebis saxeliT) saqarTveloSic mosaxleobs. (aqve unda
mieTiTos, rom dRevandeli azerbaijaneli mkvlevarebis nawili
`SecdomiT~ albaneTis qalaq gardmans, saqarTvelos qalaq garda-
banTan aigivebs da miiCnevs rom albanelebis `memkvidre~ azerbai-
janelebs SeiZleba hqondeT istoriuli pretenziebi. es avtrebi,
rodesac somxebis pretenziebs pasuxoben md. mtkvarsa da araqss
Soris teritoriebis kuTvnilebaze, dabejiTebiT ey- rdnobian
leonti mrovelis cnobas am teritoriaze bardosis dafuZnebis
Sesaxeb, magram rogorc ki sakiTxi saqarTvelo-azer- baijanis saz-
Rvrebs Seexeba, mrovelic `icvleba~ da q. gardmanic q. gardabani
`xdeba~. q. gardmani q. ganjis samxreTiT mdobareobda, md. berdujis
aRmosavleTiT. q. gardabanTan bgeriTi siaxlove ar SeiZleba didi
Secdomisa da Tundac sityvieri pretenziis safuZveli gaxdes.
ase SeiZleba `pretenzia~ waeyenos evropis albaneTs, kavkasiis
albaneTTan saxelwodebis damTvevis gamo. cnobilia, rom romaeli
mark iunin iustini (II-III s.) kavkasiul albanebs italiis albaniis
mTas ukavSirebda. pompei _ am ideiT `moxibluli~ aRniSnavda,
rom kavkasiis albanelebi, pompeusis meomrebs Zmur-naTesaurad
`xvdebodneno.~ aseve didxans cdilobdnen qarTveli mkvlevarebi
kavkasieli da pirineis iberebis naTesaobis `damtkicebas~.
26
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
***
albanuri tomebis kavkasionis midamoebSi damkvidrebis uZve-
lesi periodis Sesaxeb cnobebi leonti mrovelTanaa dakav- Sire-
buli. ZiriTad cnobebs mose kalakatueli iZleva. misi naSromis
`albanTa istoria~, somxuri Targmani, SedarebiT gvian periods
exeba. aris informacia, rom albanelebs hqondaT Tavisi damwer-
loba, romelic albanuri mosaxleobisa da enis gaqrobis kvalobaze
arabuliT Seicvala.
dRevandeli Azerbaijanis teritoriaze, Zveli qvis xanidan
moyolebuli, mosaxleoba da misi kultura uwyvetobis niSans
atarebs. arqeologia adasturebs III-II aTaswleulebis manZilze
brinjaos iaraRebis farTe gavrcelebas. mkvlevarebi miiCneven, rom
mtkvar-araqsis uZvelesi civilizacia am teritoriasac moicavda.
Tavis mxriv, SemorCenili asiriuli da Semdeg urar- tuli
warwerebi aRniSnaven aq mWidro dasaxlebebis arsebobas. qalaqebis
arseboba Tavis mxriv mianiSnebs miwaTmoqmedebisa da xelosnobis
maRal kulturaze.
albaneTi CarTuli iyo saerTo winaaziuri kulturuli
cxovrebis ferxulSi. amitom sakvirveli da gamonaklisi araa am
teritoriaze materialuli kulturis naSTebis arseboba.
arc is unda iyos gasakviri, rom kavkasiis uZveles tomebs
erTtipiuri genofondi hqondaT. antropologiuri kvlevis Sedegi
arc gakvirvebis da arc mcdari daskvnebis safuZvels ar unda
warmoadgendes. am mxriv zogierTi mkvlevari Zalze Sors midis
da aman SeiZleba barieri Seuqmnas ara mxolod istoriuli war-
suli Seswavlas, aramed eTnosTa urTierTobis daregulireba-
sac. kerZod, a. a. voronovis mier gamoTqmuli mosazreba (wignSi “Антрпология и геногеография” 1974) kaxeTisa da dasavleT
Azerbaijanis mosaxleobis genetikuri erTtipiurobis Sesaxeb
ar unda iyos imis mamtkicebeli, rom kaxeT-hereTis teritoria
albanuri warmoSobis tomebis kuTvnileba iyo, aq erTi modgmis
xalxis cxovrobda da genuri kavSiric aqedan modis. jer erTi,
aravis daumtkicebia, rom albanelebi da azerbaijanelebi erTi da
27
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
igive eTnikuri warmoSobis xalxia. is faqti, rom albaneTis teri-
toriaze damkvidrebuli Turqul enovani tomebi, garkveul wilad
damxdur elementebs SeiTvisebdnen, ar iZleva imis safuZvels,
rom albanelebi da Turqebi (dRevandeli azerbaijanelebi) erTi
da igive eTnosad iqnan miCneuli. kvleva albanuri elementebis
da albaneTis istoriis sakiTebisa, saWiroa, daskvna identurobis
Sesaxeb naadrev – naCqarevi. meorec, saTuoa daskvna herebisa da
albanelebis igiveobis Sesaxeb. aravis uaryvia azri herosisa da
bardos-movakanis, maTi qarTis, egros lekos, kavkasosis axlob-
lobis Sesaxeb. leonti mroveli maTi da haosis Zmobis ideasac
xazs usvams, magram es arc maT Soris arsebul sxvaobas gamor-
icxavs. winaaRmdeg SemTxvevaSi msjeloba iqneboda ara Zmobasa
da naTesaobaze, aramed maT identurobaze. mesame, azri herebisa
da albanelebis igiveobis Sesaxeb, Seicavs safrTxes teritori-
uli pretenziebisa. miT ufro, rom aris mcdeloba ara mxolod
aR- mosavleT kaxeTi, aramed qarTlis samxreT-aRmosavleTic
albanur mxared gamocxaddes. am avtorebs aviwydebaT, rom Tavad
azer- baijanuli mosaxleoba iyofa eTnografiul-teritoriul
jgufebad: Sirvani, yuba-xazmiri, afSeroni, Crdilo-dasavleTi (e.
w. saingilo), lenqorani, astari, mtkvar-araqsis dablobi, yarabaRi,
ganja-daSkesani, naxCevani. Sesabamisad, Tu herebi da albanelebi
erTi da igivea, xolo azerbaijanuli sxva jgufebi bevrad gansx-
vavebuli, maSin ratom am danarCenebma unda ganacxadon pretenzia
albanelobaze da eZion Sesabamisi teritoria da ara kaxelebma?
Sors mimavali `daskvnebis~ varaudi Zneli araa. amitom didi si-
frTxilea saWiro `versiebis~ mofiqrebis dros.
anTropologia albanelebis kavkasielobas damtkicebulad miiC-
nevs. mTlianobaSi 26 albanur toms asaxeleben da maT daR- estnur
enaTa jgufs miakuTvneben. utiebis, udinebis arseboba daRestnur
sivrceSi da azerbaijanSi, ramdenad iZleva amis safuZvels, rTuli
dasadgenia, miT ufro, rom maTi uZvelesi sacxovrisi sevanis tbis
midamoebia, cxovrebiT ki maTi nawili saqarTveloSic saxlobs.
uZveles albanur gaerTianebaTa Sesaxeb leonti mroveli gad-
mogvcems, ZiriTadad ki Zv. w. a. V saukunidanaa cnobili. dadgeni-
28
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ladaa miCneuli, rom jer kidev Zv. w. a. IX-VIII sauku- neebSi midia
axaorcielebs dRevandeli Azerbaijanis terito- riis aTvisebas.
VII s-Si amas mosdevs CrdiloeTidan skviTuri tomebis SemoWra.
Sedegad midiis samefo sustdeba da qreba, male igi aqemenidebis
sparsuli saxelmwifos SemadgonlobaSi moeqca. sparselTa imperia
didxans uZlieres saxelmwifo gaerTianebad iTvleboda. aleqsandre
makedonelis mier darios II kodomanis imperiis dasamareba bevr
sxva movlenas aZlevs saTaves da Zalas. maT Sorisaa albaneTis
(dRevandeli Azerbaijanis) samxreTiT, sparsuli aqemenidebis sa-
trap atropatis mier axali saxelmwifo erTeulis – atropatenas
(saxelwodeba berZnulia) dafuZneba.
udidesi geografosi (da paralelurad istoriuli geogra-
fosi) straboni aRniSnavda: midiis saxelmwifo or nawilad iyofa.
ZiriTads did midias eZaxian. meore, mcire nawilia atropatenis
midia. atropati am mxaris is winamZRoli iyo, romelmac SeZlo
misi ̀ dacva~ aleqsandre makedonelis agresiisagan, am ukanasknelis
hegomonobis aRiarebis safasurad.
atropatena aRiarebulia albanur saxelmwifo gaerTianebad.
misi dedaqalaqi ganzaki (geografiulad Tavrizis axlos mde-
bareobda) dResac sparseTis (iranis) SemadgenlobaSia da samxreT
azerbaijanis mniSvnelovan punqtad iTvleba azerbaijaneli mkv-
levarebis mxriv. es mxare, aleqsandre makedonelis memkvidreTa
kuTvnileba gaxda. Zv. w. a. meore saukuneSi ki mas parTia daeufla
da ase gagrZelda ax. w. a. mesame saukunemde.
CrdiloeT albaneTis Sesaxeb cnobebi Zv. w. a. IV s-an gvx-
vdeba. iq macxovrebel tomebs kavkasiur tips ganakuTvneben, enas
ki daRestnur enaTa jgufs. amdenad albanelebi (mrovelis mixed-
viT movaknelebi) kavkasionelebs warmoadgendnen eniT, genetikiT,
cxovrebis wesiT. arqeologia mravlad poulobs albaneTis mcire
aziasTan da egeosis zRvis civilizaciasTan kavSirebis damadas-
turebel elementebs. SeiZleba am kavSirebis gavleniT Seiqmna
cnoba albanelebisa da iberebis balkaneTis naxevarkunZulidan
(Tesaliidan) warmomavlobis Sesaxeb. «Ибо ибери и альбаны обитая в лесистых горах, привыкли к тяжелым условиям
29
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneliсуществования и поэтому гораздо выносливее парфян; они утверждают, что происходят от фессалиицев, возводя свое происхождение к тому времени...» (Корнелий Тацит. Соч. в двух томах. Т. П., 1969, стр. 170).»tacitis es cnoba albanelTa (iberebTan erTad) Tesaliidan
warmomavlobis Sesaxeb, im epoqaze mianiSnebs, romelic argo-
navtebis kavkasiaSi laSqrobas ukavSirdeba. es cnoba garkveul-
wilad exmianeba mark iuniun iustinesa da pompei trogas mier
gadmocemul ambebs albanelebisa da italiis albaniis kavSiris
Sesaxeb.
aqve unda mieTiTos polibiusis (Zv. w. a. III) monaTxrobze,
rom atropatenasa da albaneTs Soris ramdenime mcirericxovani
tomi saxlobda. es maT sxvaobaze miuTiTebda. leonti mroveli
Tavis mxriv, rodesac albanur tomebs acalkevebs bardossa da
movakans Soris, maT Soris iseTsave sxvaobas unda gulisxmob-
des, rogoric iyo Targamosis danarCen Svilebs Soris. isedac
logikuria daskvna, rom Tu erTi mxriv msjelobaa iafetidebis
(Targamosianelebis) erTobaze, meore mxriv maT Soris arsebuli
sxvaoba ar unda iqnes mxedvelobidan gaSvebuli. swored amitom
`movaknelebi~, md. mtkvris (koro-Zveli saxeli) Crdilo-
eTiT macxovrebeli albanelebi CaiTvlebian kavkasionelebad da
Tu maTi nawilis genetikuri monacemebi axlosaa an emTxveva aR-
mosavleT saqarTvelos mosaxleobis Sesabamis monacemebs, es maT
saerTo warmomavlobaze miTiTebaa da am mxriv Semdgomi kvlevac
aucilebeli xdeba. kerZod, genogeografiis ruqa ar iqneba sru-
lyofili Tu farTe masStabiT ar moxda kavkasiis mosaxleobis
genetikur-fsiqikuri, lingvisturi, antropologiuri, istoriul-
geografiuli da a. S. Seswavla, axali da gansakuTrebiT maTema-
tikuri meTodebis gamoyenebiT. istoriis maTematika jer kidev
momavlis saqmed rCeba.
am SemTxvevaSi mizani araa kavkasionelebisa da maT Soris
albanelebis istoriis gadmocema. garda imisa, rom es sxva Temaa,
mniSvnelovania misi sakmao Seuswavleloba. Tavisi geografiuli
30
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mdebareobis gamo es mxare mudmivi migraciuli procesebisa da
gauTavebeli omebis epicentrSi iyo. Sesabamisad uwyvetad mimdi-
nareobda mosaxleobis raodenobrivi da Tvisobrivi cvlileba.
Sedegad, ganviTarebuli eri, romelsac hqonda sakuTari damwer-
loba, kultura, qristianuli religia, tradiciebi, adaT-wesebi
da a. S. fizikuri gaqrobis gzas daadga.
gansakuTrebiT daCqarda es procesi amierkavkasiaSi arabebis
VII s. Semosvlis Semdeg. samxreTidan Semoseuli arabebisa da
CrdiloeTidan moTareSe momTabare xazarebis Widilma kavkasiis
dauflebis mizniT, gaaCanaga kavkasionelebi rogorc ekonomikurad,
aseve fizikurad. centralur kavkasiaSi darialis gadasasvlelis
Caketva ufro ASesaZlebeli iyo, vidre darubandis (derbentis,
albaneTis) gzisa. amitom albaneTi ufro zaraldeboda vidre
iberia (qarTli).
md. mtkvars CrdiloeTiT albaneTi ar iyo erTgvarovani da
mtkiced Sekruli. igi calkeuli tomebis mixedviT iyofoda nax-
angebad (provinciebad) da gavarebad (raionebad). arabebis Semos-
vlis dronisaTvis albaneTis es mxare 11 olqisagan Sedgeboda:
kabala, Saki, kambisena da a. S. amasTan yvela olqi (qveyana) cdi-
lobda avtonomiis SenarCunebas. xolo iseTi olqebi rogorebic
iyo lpinia da Cola (Wola) yovelTvis ar Sediodnen albaneTis
samefos SemadgenlobaSi. ara da swored Colas teritoriaze mde-
bareobda albaneTis kari. istoria gvamcnobs, rom mxolod mefe
vaCagan III moaxerxa am mxaris damorCileba. es moxda 488 wels.
Tavad Colis mosaxleoba erTferovani ar iyo. aq cxovrobdnen
tabasaranebi, Colbebi, legebi, xeCmatakebi, maskutebi, albanebi,
xazarebi, hunebi. cxadia tomTa aseTi siWrele erTobis saqmes
ver waadgeboda. roca maT arabobac daemata Tavisi religiiT,
damwerlobiT, kulturiT, mdgomareoba ufro garTulda. ukeTesi
suraTi arc meore olqSi lpiniaSi iyo. aseTi Wreli tomobrivi
Semadgenlobis erTeulTa avtonomiuroba, rac VI-VII saukuneebSi
fiqsirdeba, asustebda erTeulis SesaZleblobas da momxdurebs
maT damorCilebas uadvilebda.
31
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
yvela am `sikeTes~ emateba VII s. Turqenovani momTabareebis
gamoCena albaneTis sivrceSi, rac saboloo angariSiT eTnikuri
cvlilebis safuZveli xdeba.
arabebis mier albaneTis vrcel da tommraval qveyanaSi is-
lamis damkvidreba qristianobisa da zoroastrizmis (cecxlTay-
vanismcemlobis) winaaRmdeg represiebsac gulisxmobda, rac Tavis
mxriv asustebda albanur eTnikur sxeuls. aseT pirobebSi bune-
brivi iyo momxdurTa (xazarebis da arabebis) winaaRmdeg sulierad
da socialurad SeWirvebulTa ajanyebebi. IX s. pirvel naxevarSi
farTod gavrcelda e. w. xuramitebis moZ- raoba usamarTlobis
winaaRmdeg. feodalur (ukve VI-VII s-an) albaneTSi moZraobas
erovnuli da socialuri xasiaTi hqonda.
816 w. moZraobas babeki Caudga saTaveSi. ajanyebulebma xali-
fatis Semotevebis mogerieba SeZles. am moZraobas somxebi da
qarTvelebic miemxrnen. ajanyeba 837 w. marcxiT damTavrda. babeki
ki xalifatSi sikvdiliT dasajes.
momxdurebTan uTanasworo brZolaSi albanuri organizmi
TandaTan sustdeboda fizikurad (raodenobrivad), socialurad
(arsebobis pirobebis mxriv, Zarcva-glejasa da mZime gadasaxadebis
gamo) da sulierad (religiur-kulturuli, socialur-poli- ti-
kuri rwmenis xaziT). VII s-an albaneTi xazarTa enobrivi gavlenas
ganicdis, xolo VIII s-Si ukve albanuri damwerloba icvleba
arabuliT. Sedegad albaneTi ramdenime erTeulad iSleba. (albanebs
sparselebi ran-s eZaxdnen, albaneTis qveyanas arans).
IX s. albaneTis teritoriaze Seiqmna ramdenime politikuri
erTeuli. pirvel rigSi Sirvani, romelsac sakmaod vrceli
teritoria ekava albaneTis (derbentis, adarbadaganis) karidan
mtkvar-araqsis SesaTavamde da kaspiis zRvidan hereTamde. es
erTeuli sakmaod myari aRmoCnda da moxerxebuli politikis
wyalobiT saukuneebs gauZlo. Sirvan-Sahebis batonoba XVI sau-
kunemde myarad arsebobda. (albaneTis sparsuli saxeli arani iqca
Sarvan-Sirvanad).
md. araqsis marjvena mxares Camoyalibda salaridebis sax-
elmwifo, dedaqalaqiT _ ardebili.
32
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
XI s. albaneTis teritoria Turquli oguzebisa da seljuke-
bis tomebma daikaves, rasac ara mxolod gadarCenili albanuri
nawilis asimilireba mohyva, aramed erayis seljukTa sasulTnoSi
gaerTianebac. amis Semdeg qreba albani eTnosi da mis adgils
Turquli eTnosi ikavebs.
albanuri enis TurquliT Secvla oguzebis tomebis domini- re-
basTanaa dakavSirebuli. yivCaRebis da monRolebis Serevas arsebiT
cvlileba ar mohyolia. Sedegad albaneTSi (axla ukve teritoriis
TvalsazrisiT albaneTSi) damkvidrda Turquli eTnosi, Turquli
ena, Turquli saxelmwifoebrivi gaerTianeba. cxadia gaTurqebuli
albanelebi garkveul wilad arsebobas ganagrZnobdnen da yofiT
kulturazec garkveul gavlenas axdend- nen. es albanuri susti
fesvebic gadaqelili iqna monRolebis, jalal ed dinis, Temur
lengis urdoebis mier.
mxolod sicxadisaTvis: 1385 w. oqros urdos xani ToxTamiSi
SeiWra samxreT kavkasiaSi, Tavrizamde ilaSqra, Zarcva da Tesa
sikvdili da ukan gabrunebulma 200 aTasi tyve gaireka. aq ukve
msjelobaa Turqebze, Torem albanuri elementi sadRa iyo. amas mo-
hyva daundobeli koWli Temuris laSqroba CrdiloeTiT. mTlianad
kavkasiisa da ruseTis CaTvliT misi risxva veravin aicila. gvamc-
noben, rom mis leqsikaSi sityva dandoba, Sendoba ar arsebobda.
albaneTs arabebi cecxliani miwis qveyanas uwodebdnen. aqedan
damkvidrda am mxaris arabuli saxelwodeba _ azerbaijani. gaqrnen
albanelebi, gaqra albaneTi, ewoda azerbaijani da bolos 1935
w. m. kalininis xelmowerili dekretiT iq (da ara mxolod iq)
macxovrebel Turqebs azerbaijanelebi ewodaT. Tu adre terito-
rias ewodeboda iq macxovrebeli eTnosis saxeli, axla terito-
riis saxeli ewoda iq dasaxlebulebs.
istoriulad ise moxda, rom Tavdapirvelad bardosis kuTvnil
teritorias uwodes arabebma azerbaijani. ufro zustad, vis axsov-
da bardosi. Zv.w.a. IVs. moyolebuli mas atropatena ewodeboda da
ase iyo mTeli eqvsi saukune. mosaxleobis ZiriTad enas `azer~-s
uwodeben da mas iranuli enis dialeqtad miiCneven. danamdvilebiT
cnobili isaa, rom Tqurquli tomebis damkvidrebamde, XI s-de,
33
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
aq iranuli ena batonobda. dRevandeli azerbaijanis mosaxleobis
nawili (Talibebi) inarCunebs am maxasiaTebels. didi mcdelobis
miuxedavad maTi saboloo gaTurqeba ver xerxdeba. qveynis ZiriTadi
mosaxleoba Turqulenovania. ara da, iyo xangrZlivi periodi
qveynis sitoriisa, rodesac mosaxleoas albanebs uwodebdnen, ena
da damwerlobac albanuri hqondaT.
dRes imdenad miviwyebulia, dakargulia da gaZnelebulia
raime movaknuris, albanuris codna, rom isac ki daudgenelia ra
TaviseburebebiT xasiaTdeboda ena, vin, romeli tomebi, eTnosebi
miiCnevian maT axloblad. varaudi, rom albanuri ena daRestnuris
monaTesavea, bevrs verafer sasikeTos iZleva. mkvlevarTa varaudi
efuZneba daRestanSi utiebis (udinebis) yofnas. udinebi (utiebi)
istoriulad cnobilni arian sevanis tbis midamoebSi. maTi mcire
nawili kaxeTSic saxlobs. maTi garkveuli raodenobis cxovreba
dRevandel daRestanSi, azerbaijansa da saqarTveloSi ramdenadaa
miTiTeba albanelobaze, amas kargi mkiTxavic ver `daadgens~. sxva
ambavia, rom albanuris ucodinaroba, jer gairanirebuli, mere
gaarabebuli, Semdeg ki gaTurqebuli mosaxleobis, genis, maxsov-
robis arsebobas ar gamoricxavs. swored es SesaZleblobaa maqsi-
malurad gamoyenebuli Tanamedrove azerbaijaneli mkvlevarebis
mier. erTi mxriv Turquli, azerbaijanuli warsulis keTilad
warmoCenis, istoriis daZvelebis, maTi uZveles mkvidr mosaxleo-
bad dasabuTebis da meore, mezoblebTan teritoriuli davis Tavis
sasargeblod gadawyvetis mizniT.
albaneTis samefom bedis ukuRmarTobis gamo adre Sewyvita
arseboba. albani mosaxleoba jer kidev iqneboda, roca VI s,
sasanidTa dinastiis batonobisas, iranelebma mtkvris CrdiloeT
mxareSi aranis (Sirvanis) politikuri erTeuli daafuZnes. am
gziT cdilobdnen kavkasionis CrdiloeTidan xazarTa Semosevebis
aRkveTas. roca Sirvanis mmarTvelebma ganjis mxre SeierTes, bune-
brivia, darCenili albani mosaxleoba (Tu tomebi) iranizaciis
gzas Seuyenes.
mTeli VII-VIIIs.s. Sirvan-Sahebis samflobelos arabebi epa-
tronebian. maT ise mkvidrad moikides fexi, rom aRar iyo albanuri
34
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
qristianobis nasaxi, aRar ismoda albanuri, gaqra albanuri
damwerloba.
azerbaijanel mkvlevarTa nawili (aq da sxvagan gvarebs da
titulebs ar vasaxelebT. mTavaria rom es sakiTxis arss ara cv-
lis), romlebic panTurqizmis motrfialeni arian, cdiloben daaZ-
velon Turquli tomebis gamoCena da am movlenas IVs. sazRvraven.
damjerebelma daijeros, magram rogor Seesityveba es mtkiceba
im istoriul sinamdviles, rom XIs-de aq iranuli (sparsuli)
ena batonobda da Tuqrizaciac am droidan iwyeba. ufro meti,
bardosis kuTvnil teritoriaze, Sesabamisad samxreT albaneTis,
atropatenis, azerbaijanis teritoriaze Turquli ena mxolod
XIIIs. mkvidrdeba.
mkvlevarebi kidev erT mniSvnelovan sakiTxze amaxvileben yur-
adRebas. cnobili faqtia, irani (sparseTi), roca bizantiis imperias
eqiSpeboda, sxva meTodebTan erTad religiasac sasurvel iaraRad
iyenebda. kerZod dapyrobil qristianul qveynebSi cdilobda mis
mospobas an ukidures SemTxvevaSi ara marTlmadidebluri (maTi
gagebiT berZnuli) qristianobis gavrcelebas. ramdenadac somxuri
qristianoba (monofizituri, grigorianuli) marTlmadideblurs
(berZnuls) upirispirdeboda, iranis Sahebi (iqidan moyolebuli
yvela dampyrobi marTlmadidebluri ruseTis CaTvliT) mas
dasaSvebad miiCnevda. Tavis mxriv dapyrobili qveynebis qristiani
mrevli, gamusulmanebas (maTi azriT gaTaTrebas) somxur qris-
tianobas arCevda. am gziT farTod vrceldeboda grigorianeloba
(somxebis mtkicebiT WeSmariti qristianoba) da somxdeboda ara
somexi mrevli.
azerbaijanel mkvlevarTa mtkicebiT, roca VII s. arabebma
daipyres albaneTis teritoria, mosaxleobas somxur religiaze
gadasvlis neba darTes. aseTi gziT gasomxdnen albanelebi da maTi
eklesiebi somxuri arqiteqturis numuSad monaTles. am porcesma
Sedegad moitana somxebis mkveTri demografiuli mateba dRevandeli
azerbaijanis teritoriaze. yovel SemTxvevaSi ase iyo azerbai-
jan – somxeTis omamde, yofili SuSis saxanos, Semdeg yarabaRad
wodebuli erTeulis gamo.
35
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mkvlevarTa mier albaneTis istoria, istoriuli geografia,
qristianobac araa erTnairad gagebuli. erTi nawili albaneTis
samefos, CrdiloeTiT md. Tergidan moyolebuli md. araqsamde,
ganixilavs. sxvaTa azriT mtkvirs marcxena mxaris albaneTi
mniSvnelovnad gansxvavdeboda marjvena mxaris albaneTisagan.
(gasaxsenebelia Targamosis mier teritoriebis ganawileba mo-
vakansa da bardoss Soris). am poziciaze myof mkvlevarTa mier,
miTiTebaa imaze, rom mtkvris marcxena mxares iyo albanuri mar-
Tlmadidebluri qristianoba, marjvena mxares ki monofizituri.
ar gamoricxaven, rom es SeiZleba qarTul (marTlmadideblur)
da somxur (monofizitur) religiur, kulturul, politikur
gavlenasTan iyos kavSirSi. yovel SemTxvevaSi mtkvris marcxena
mxares Sirvani, marjvena mxares arani roca ewoda, iq albanuri
mosaxleoba SeiZleba aRarc iyo. istoriulad, dRevandeli azer-
baijanis teritoria izidavda da iyo mrisxane dampyroblebis
mudmivi saTareSo. romaelebi, parTielebi, sparselebi, xazarebi,
arabebi, monRol-Turqebi, bolos rusebi, ara mxolod ipyrobdnen
teritorias, aramed Tavisi enis, kulturis gavrcelebasac cdi-
lobdnen. amdeni momxduris TareSis, damkvidrebis, asimilaciuri
xangrZlivi periodebis Semdeg ra SeiZleboda darCeniliyo movakani
bardosel-albanelebisagan? SeiZleba genuri kodi?
azerbaijaneli mkvlevarebi gvian Seudgnen didebuli istoriis
`Seqmnas~, magram didi warmatebiT, mxolod erTia. ver Seajames
ideebi, saerTo daskvna ver gaakeTes. nawili rom azerbaijanelTa
albanelobas amtkicebda, meore nawils midieloba izidavda. Sem-
deg aRmoaCines, rom manas politikuri erTeuli SeiZleba Zveli
azerbaijanelebiT yofiliyo dasaxlebuli. mesame nawils azerbai-
janelTa seljukoba aRar akmayofilebda, radgan isini mxolod
XI s. gamoCndnen am mxareSi. Sesabamisad, Tu azerbaijanelebi
seljukebia, niSnavs mosulebia da uZveles mosaxleobad ver
CaiTvlebian. daiwyo Turqebis iq damkvidrebis daZveleba da bo-
los iseT aRmoCenamde mividnen, rom Sumerebic Turqebi yofilan,
kacobriobis civilizaciis saTaveSi isini mdgaran.
36
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
calke unda aRiniSnos arqeologiuri warsulis azerbaijanu-
lad warmoCenis varianti. azerbaijanis teritoriaze mravladaa
arqeologiuri masala. qvis, brinjaos xanis nimuSebi ramdenad
SeiZleba azrebaijanelebis naxelavad damtkicdes gaugebaria. ro-
gor SeiZleba mtkiceba, rom eTnosebis jer kidev Camoyalibebamde
periodSi azerbaijanelebi azerbaijanelobdnen.
am versiam bevrad gadaaWarba albanurs. azerbaijanelebis al-
banelobis versiis Tanaxmad, albaneTis saxelmwifo Zveli welTa
aRricxvis IV s. arsebobda da mkvlevarTa azriT md. Tergidan md.
araqsamde, kaspiis zRvidan Tbilisamde (am versias emsaxureboda
q. ganjis samxreTiT arsebuli q. gardmanis qarTul gardabanTan
gaigiveba) iyo ganfenili. ramdenad `Zveldeba da didebulad~
gamoiyureba urartuelebis, xeTebis, Sumerebis, brinjaos xanis
mosaxleobis gaTurqebis varianti? md. araqsi raa, mdinareebis
evfratisa da tigrosis midamoebi, e.w. SuamdinareTi, CvenTvis
cnobili civilizaciis akvani, Turqebis, da amdenad ukve azerbai-
janelebis Semoqmedeba xdeba.
qarTuli naTqvamia: mada, WamaSi modis. ra gaaCerebda, istoriis
daZvelebisa da saukeTesod warmoCenis msurvelebs, Tu seriozuli
mecnierebi zomierebas icavdnen da obieqtur istorias qmnidnen,
ufro metni iyvnen metis mdomelebi. da mainc saocrebas hgavda
imis mtkiceba, rom CrdiloeT afrika, xmelTaSua zRvis sanapiro
teritoriebi Turqulia. TviT etruskebic Turqebi anu azerbai-
janelebi yofilan.
asea, roca eTnoss ara aqvs sakuTari damwerloba, istoriuli
kultura, roca mas mizanmimarTul istorias sxvebi (sabWoTa
kavSiris masStabiT rusebi an garusebuli mkvlevarebi) uqmnian.
ruseTis mier azerbaijanis teritoriis dapyrobamde, iq 15
saxano iyo. 1828 w. TurqmenCais zaviT, ruseT-iranis sazRvari md.
araqsze daido. araqsis CrdiloeTi miwebi ruseTis sakuTreba gaxda.
daiwyo saxanoebis gauqmeba da rusuli administraciuli dayofa.
1842 w. ruseTma samxreT kavkasioni guberniebad dahyo, gauqmda
samefo-samTavroebi, saxanoebi da daarsda quTaisis, Tbilisis, der-
bentis, Semaxiis guberniebi. bolos maT erevnis gubernia daerTo.
37
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
guberiebi, maT SigniT mazrebi ise iqmeboda, rom erTeulSi rac
SeiZleba meti eTnosis warmomadgenlebi moxvedriliyvnen. aRreva
rusuli administraciis aucileblobas aZlierebda.
arc religiur-kulturuli sferos gardaqmna gamorCeniaT
mefis moxeleebs. religiuri faqtori mudmivi daZabulobisa da
aSkara dapirispirebis wyaro xdeboda kavkasielebs Soris.
azerbaijanis mosaxleobaSi farTe gavrceleba hpova pan-
Turqizmisa da panislamizmis ideebma. mosaxleoba ara mxolod
erovnulad, religiuradac ar iyo erTgvarovani. rogorc wesi
Siitebs iranis mxare ekavaT, sunitebs TurqeTisa. saqarTveloSi
macxovrebeli musulmanebi, e.w. borCalus tomelebi, ara mxolod
warmomavlobiT gansxvavdebodnen azerbaijanis Turqebisagan.
religiuri TvalTaxedviT isini miuridizmis mimdevrebi iyvnen.
amas azerbaijaneli ideologebisaTvis xeli ar SeuSlia did
musulmanur saxelmwifoze eocnebaT. Tu SesaZlebeli iqneboda
saqarTvelos musulmani mosaxleobis mimxroba (aWarlebis, Turqi
mesxebis, borCaloelebis saxiT) azerbaijani Sav zRvaze gasasv-
lels miiRebda, baqo-baTumis xazi diaxac andamativiT mimzidveli
idea gaxldaT. Tu TurqeTis faqtorsac gaiTvaliswinebdnen, maSin
did azerbaijans didi perspeqtivebi esaxeboda.
idea didi Zalaa, roca masebs daufleba da aamoZravebs. amitom
gasakviri sulac araa, rom 28.05.1918 wlidan, pirveli damoukide-
beli azerbaijanuli saxelmwifos Seqmnidan 27.04.1920 wlamde,
roca (rogorc sergo orjonikiZe ambobda aRtacebiT). sabWoTa
wiTelma armiam erT dReSi moamwifa socialisturi revolucia da
gaamarjvebina kidec, am mcire drois manZilze azerbaijans teri-
toriuli dava hqonda mezoblebTan. arc Sida dapirispireba iqna
daviwyebuli. 1919 w. Talibebma azerbaijanis samxreT-aRmosavleTSi
e. w. muRanlis respublika Seqmnes. es iranulenovani mcire eTnosi,
azerbaijanelma Turqebma sisxlisagan dacales da daimorCiles.
ufro meti, sabWoTaA azerbaijanSic ar misces maT Tavisufali
ganviTarebis saSualeba. skolebi, presa dauxures. trockizmis
winaaRmdeg represiebis periodSi gaasaxles.
38
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ufro masStaburi iyo 1918 w. konfliqti somxeTis respub-
likasTan ganja-yarabaRis nawilis, zangezurisa da naxiWevanis gamo.
es dava or respublikas Soris permanentulad grZeldeboda.
ukve sabWoTa ruseTi ostaturad Zabavda maT urTierTobas da amave
dros moTokili hyavda orive. sademonstracio magaliTi: amier-
kavkasiis federacia, romelic v. leninis daJinebuli moTxovniT
Seiqmna, azerbaijanis, somxeTisa da saqarTvelos erTiani centridan
marTvas gulisxmobda. (mogvianebiT, 1929 w. farul moxsenebaSi, s.
kirovi acxadebda: moskovisaTvis bevrad misaRebia samive respubli-
kis erTad marTva. calk-calke meti problemebi da winaaRmdegoba
iqneba. moskovs ki sWirdeba baqo-baTumi erT sistemaSi moeqces da
ase imarTos). ai am kavkasiurma centrma e.w. kavbiurom 4.07.1921
w. imsjela respublikaTa urTierTteritoriuli davis sakiTxebze
da yarabaRi somxeTs miakuTvna. meore dRes ki gadawyvetileba
Secvala da yarabaRi kvlav azerbaijans dautova. ra nacionaluri
sakiTxis codna, ris internacionalizmi, axali batonebi xalxis
wvalebiT erTobodnen.
sxva ara nakleb odiozuri faqti. iyo dro, roca naxiWevanma
Tavi calke socialistur respublikad gamoacxada. maSin azerbai-
janis revkomma (revoluciurma komitetma) naxiWevani zangezurTan
erTad somxeTis kuTvnilebad aRiara. arc es gadacema iyo myari...
gadasces, magram ar gadasces. sanacvlod naxiWevanis respublika
avtonomiamde CamoaqveiTes. aseTi iyo leninuri erovnuli poli-
tika moqmedebaSi.
panTurqizmis mimdevrebma saqarTveloSi, javaxeTSic scades
1918 w. islamisturi respublikis Seqmna. TurqeTi Zalas ar
iSurebda am ideis xorcSesxmisaTvis. damoukidebeli saqarTvelos
mesveurebma es mcdeloba aRkveTes.
1936w. sabWoTa kavSirSi miiRes gamarjvebuli socializmis
konstitucia. amas Tavisi cvlilebebi unda gamoewvia imperiaSi. ukan
darCa e.w. indurstrializaciis, koleqtivizaciis, kulturuli
revoluciis mZime procesebi. imperia swrafad ikrebda Zalebs da
evropa-aziis sivrceSi saSiSi xdeboda. xelmZRvanelobam kargad
icoda jer inglisidan, Semdeg iaponiidan da rac mTavaria germani-
39
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
idan momdinare safrTxis Sesaxeb. amitom tardeboda specialuri
RonisZiebani. mizani Tu amarTlebs saSualebas, maSin gamarTleba
moeZebneba im procesebsac rac imperiaSi tardeboda. Sedegi ki is
iyo, rom roca samxedro eqspertebi adareben sabWoTa kavSirisa
da germaniis SesaZleblobebs 1937 wlamde, upiratesobas pirvels
aniWeben. sxva ambavia, rom evropis okupaciiT germaniam SesaZle-
blobebi gaaormaga.
1936 w. sabWoTa kavSiri gamarjvebuli socializmis qveyana
`gaxda~. amierkavkasiis federacia daiSala da TviTeulma re-
spublikam calke funqcionireba daiwyo. amis Semdeg Zlierdeba
islamizmi azerbaijnSi da teritoriuli pretenziebis talRa
mezoblebis mimarT. warsuls Cabarda mkacri zomebi panTurqizmisa
da panislamizmis winaaRmdeg.
pirvel rigSi saWiro iyo azerqaijanuli erovnuli erTobis
gantkiceba. 1935 w. amierkavkasiis musulmanTa azerbaijanelebad
gamocxadeba procesis mxolod dasawyisia. Tu mosaxleobis 1926
w. aRweris mixedviT azerbaijanSi Turqebi cxovrobdnen TaTrebTan,
iranelebTan, lekebTan da sxvebTan erTad, axla yvela erTeuli ara
mxolod cxaddeboda azerbaijanelad, aramed aseTad unda egrZno
Tavi. ara mxolod azerbaijanSi. sxva respublikebSi macxovrebeli
musulmanebi unda gaazerbaijanelebuliyvnen. ar iyo es ioli
qurTebis, TaTrebis, borCaloelebisaTvis. Zala Tu aRmarTs xnavs,
win ra daudgeboda sxva religiebis mimdevarTa musulmanad mo-
qcevasa da Semdeg azerbaijanelad Caweras. paralelurad gaZli-
erda azerbaijanuli (ukve ara Turquli) fesvebis Zieba Soreul
warsulSi. gamococxlda azerbaijanelTa albanelobis idea. arc
midia da atropatena iqnen daviwyebulni.
sabWoTa imperiis daSlisa da azerbaijanis damoukidebeli
demokratiuli saxelmwifos Seqmnis Semdeg, axali stimuli mieca
istoriuli warsulis kvlevas. Tu somxebi qveynidan jer kidev
1988w. gaaZeves, sxva eTnikuri erTeulebi, romlebic Tavis is-
toriul miwaze saxlobdnen, samSobloSi cdilobdnen erovnuli
statusis amaRlebas. Talibebma Seqmnes nacionaluri aRorZinebis
partia, gamosces presa da avtonomiuri erTeulis Seqmnis idea
40
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
gaJRerda. 21.06.1993 w. maT muRanlos respublikis Seqmna gamo-
acxades. mousvenari Talibebis amboxi xanmokle aRmoCnda. ukve
agvistos bolos azerbaijanis xelmZRvanelobam `konstituciuri
wesrigi~ aRadgina. aseTi movlenebi karnaxobda erTiani, dasab-
uTebuli, yovlis momcveli istoriis Seqmnas. iseTisa, romlis
ideebze aRzrdili Taobebi iamayebdnen azerbaijanelobiT da aRar
gaixsenebdnen vin romeli eTnikuri jgufis Tu saxanos naSieria.
aseTi mTliani, Sekruli azerbaijani momavlis praqtikaa.
mizani ar aris dRevandeli azerbaijanis mTliani istoriis
warmoCena. mizania dadastureba imisa, rom dRevandeli azerbaijan-
eli eri, romlis SigniT albanuri warsuli; Tundac maxsovrobis
saxiT arsebobs, miCneuli iqnas ara mxolod kavkasielebad, ar-
amed kavkasionelad. kavkasionis im aRmosavleT samxreTi nawilis
memkvidre mesakuTred, romelsac strabonis mixedviT albanelebi
(mrovelis TqmiT movakanebi) flobdnen.
***
Zv. w. a. III-II aTaswleulebis mijnaze kavkasionis Crdilo-
aRmosavleTi nawilis, leonti mrovelis mixedviT, Targamosian-
eli lekosis (lekanis) modgma eufleba. swored am droidan, III
aTaswleulidan moipoveba am teritoriaze mtkvar-araqsis kul-
turis elementebi. saerTod ki adamianis cxovrebis maniSnebeli
naSTebi 100 aTas wels aRwevs.
kavkasosTan erTad, ratom mainc da mainc lekoss mouwia ka-
vkasionis CrdiloeTiT gadasvla da iq damkvidreba? Tu bolomde
ukritikod vendobiT leonti mrovelis cnobas Targamosis mier
rva gmiri vaJisaTvis kuTvnili mxaris ganawilebis Sesaxeb, ismis
kiTxva: ra dauSava an riT gamoarCia Targamosma kavkasosi da
lekosi, rom maT kuTvnili miwebi ki ar misca, aramed ucnobi,
aravisi mamuli. cxadia, rom aq saqme gvaqvs ara arsebuli mam-
iseuli qonebis ganawilebasTan memkvidreebs Soris, aramed rTul
migraciul procesebTan, romelsac bevri faqtori ganapirobebda.
maT DSoris arsebiTia is, rom am ori monaTesave modgmis tomebs
isedac ekavaT CrdiloeTi mxare (kavkasionis misadgomebi) da Tu
41
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Crdilo kavkasiaSi mudmivad ar saxlobdnen, yovel SemTxvevaSi
sezonurad mainc aTvisebuli hqondaT, sxvanairad mtkvar-araqsis
kulturis elementebi gansaxlebamde (gayofamde) adreul periodSi
aq ver moxvdeboda. mesame aTaswleulSi migraciulma procesebma
ki aiZula lekosianebis (aravin uwyis ramdeni tomi iyo) ZiriTadi
masa kavkasionis CrdiloeTi mxaris saboloo aTviseba moexdinaT.
miT ufro, rom samxreTidan didi iyo iZuleba, xolo CrdiloeTiT
volgamde mudmivi macxovrebeli eTnosi ar Canda.
leonti mrovelis mixedviT (sxva werilobiTi wyaro, ro-
melic Zv. w. a. III aTaswleulis movlenebs aRwerda, samwuxarod
ar arsebobs) lekosianebs wilad xvdaT mTagrexilis CrdiloeTi
kaspiis zRvidan md. lomekamde (dergi, Tergi) da am manZilis
CrdiloeTiT, ramdenis aTvisebasac SeZlebdnen. da ukve mexuTe
aTaswleulia lekosianebi kavkasionis Crdilo aRmosavleT nawils
floben mimdebare dablobTan erTad.
kavkasionis es nawili Tumca tanmaRali mwvervalebiT Tavs
ver moiwonebs, magram silamaziTa da sirTuliT ar Camouvardeba
mTlian masivs. Rrma xevebi, Znelad misadgomi aulebi, xeobebis
Caketiloba, istoriuli Tavgadasavali, xels uwyobda erT dros
Sekruli, axlo naTesauri tomebis daSoriSorebas, eTnikuri da
dialeqturi siWrelis Camoyalibebas. amitom gasakviri rodia,
rom dRevandeli daRestnis teritoria sam aTeulamde eTnikur
jgufs aerTianebs, romlebic (mkvlevarTa saerTo daangariSebiT)
Svid aTeulze met dialeqtze metyveleben. am SedarebiT mcire
teritoriaze aTeulobiT eTnosisa da dialeqtebis matarebelTa
Tanacxovreba lekosianebis arc socialur-ekonomikur da arc
saxelmwifoebriv gaerTianeba-ganviTarebas xels ver Seuwyobda.
daRestanSi oTx ZiriTad eTnikur-enobriv jgufs moiaz- rebdnen:
lakur, lezgiurs, darguuls, avaruls. aq aris iberiul-kavkasiuri
eTnosebis, indoevropuli da alTauri enebis ojaxebi. alTaur-
Turquli modgmisaa: Turqmenebi, TaTrebi, noRaelebi, yumuxebi,
azerbaijanelebi. iberiul-kavkasiur enaTa jgufs qmnian: lekebi-
darguulebi, didoel-xunZeb-andiurebi, lezgiurebi. aqedan xunZeb-
andielebi daRestnis samxreT-dasavleTSi mosaxleoben, saqarT-
42
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
velosTan axlos. maTi mcire nawili saqarTveloSi Camosaxlda
(zogi ZaliT, zogi nebarTviT) da dRes Azerbaijanis belaqan-
zaqaTalis raionebSi saxloben. sakmaod moZvelebuli monacemebiT,
daRestnelebs Soris yvelaze mravalricxovani avarielebi TiTqmis
naxevar millions aRwevdnen, Semdeg modiodnen 2,5 asi aTasi
dargeli da amdenive noRaeli, maT mcired CamorCebodnen raode-
nobiT yumixebi oras aTasze cota meti. lekebi oras aTasamde,
rutulebi da agulebi TiTqmis as ormocdaaT aTasamde TiToeuli,
lakebi da tabaleb-saranelebi as-asi aTasi. tatebi da caxurebi
cota naklebi da a. S. aq ar iangariSebian ara mkvidri eTnosebi,
romlebic mravlad saxloben am dalocvil mxareSi.
qarTvelebi istoriuli tradiciiT daRestnelebs lekebs uwo-
debdnen da asea dResac, leonti mrovelidan modis es tradicia.
ise, xunZebi, andoelebi, darguelebi, lakebi lekebTan erTad mTiani
kavkasionis uZveles mosaxleobad iTvlebian.
Tavad saerTo saxelwodeba daRestani (rogorc mTebis mxare,
mTebis qveyana) 15-16 s. mkvidrdeba. mas dRevandeli azerbaijan-
isagan md. samuri yofs da CrdiloeTiT 540 km. gadaWimuli. am
saintereso qveynis istoria da geografia mizans ar warmoadgens.
mxolod mokle miTiTeba, rom derbentis (albaneTis) kari bevr
dampyrobs izidavda. yvela cdilobda mis dasakuTrebas monacvleo-
biT, sxvaTa dapyrobisa Tu usafrTxoebis uzrunvelyofis mizniT.
mkvlevarTa daangariSebiT Zv. w. a. V aTaswleulSi lekosia-
nebis ena jer kidev iberiul-kavkasiuri deda enis Tu fuZe enis
Semadgeneli iyo. jer dialeqtis, Semdeg ki cakle enac, am enis
deda enad gadaqcevis, misi dialeqtebad dayofisa da enobriv
ojaxad Camoyalibebis procesi ukve merve aTaseul wels gadis
da sadamde miva, ufalma uwyis.
am SemTxvevaSi mxolod imis mtkiceba SeiZleba, rom: 1.
Tavdapirveli deda enis elementebis Ziebis sakiTxi Zalze mniS-
vnelovania; 2. kavkasionuri erTobis raobis garkvevisaTvis aseve
mniSvnelovania lingvisturi, genetikuri, fsiqologiuri da a. S.
Ziebani; 3. ara naklebi Rirebulebisaa imis kvleva Tu romelma
eTnosma ra zegavlena iqonia lekosianTa enaze da ra ukureagirebas
43
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
hqonda adgili. am mxriv Zalze did qartexilebs gadauvlia da
bevri cvlilebac moutania.
uZvelesi, ris Sesaxeb utyuari informacia arsebobs, aris
skviTebis masStaburi Semoseva Zv. w. a. VIII saukuneSi, istoriulad
cnobilia, rom samxreT kavkasiaSi CrdiloeTidan masobrivi SemoWra
kimerielebsa da skviTebTanaa dakavSirebuli. volga-donis auzidan
gamodevnilma kimerielebma kolxeTis gavliT wina azias uwies
da iqaoba iavaryves. maTma madevarma skviTebma kavkasionTan devna
Sewyvites da mTebis paralelurad daiZrnen aRmosavleTiT. leko-
sianelebis darbevisa da Jletis Semdeg albaneTis (derbentis) kari
gaarRvies da albaneTSi SeiWrnen. skviTebi midielebma Secvales,
midielebi aqamenidTa sparseTma. cnobilia, rom lekosianelebi ara
mxolod aRiarebdnen momxdurTa upiratesobas da xarks uxdidnen
maT, aramed maT laSqrobebSic uwevdaT monawileoba. dampyrobTa
xangrZlivi yofna, adgilobrivebis garkveul gadagvarebasac uwy-
obda xels. miT ufro, rom dampyroblebi cixe-simagreTa damcav
garnizonebs tovebdnen da dasaxelebebsac qmnidnen.
Zv. w. a. IV saukunis bolos albanur tomTa gaerTianebam
imZlavra da sakuTriv 26 albanur tomTan erTad lekosianelTa
nawilic SeierTa. lezgebi, lakebi, didoelebi sakmaod xangrZlivi
drois manZilze iyvnen albaneTis samefos SemadgenlobaSi. Tu amas
daemateba lekosianTa teritoriul arealSi albanuri warmoSobis
utiebis (udinebis) mkvidroba, gasagebi gaxdeba am ori moZme war-
momavlobis (movakanelebisa da lekosianelebis-leonti mrovelis
mixedviT)xalxebis mravalmxrivi siaxlovis garduvaloba. es ki
ueWvelad gulisxmobda erTi mxriv urTierT gamdidrebas, meore
mxriv ki asimilacias.
ax. w. a. IV s. daRestnis teritoriaze momTabare da moTareSe
hunebi gamoCndnen. albaneTis (derbentis) karamde maT yvelaferi
gadaTeles da sikvdili Teses. VII s. hunebs xazarebi Caenacvlnen.
xazarTa xakani (kagani) X s. batonobda CrdiloeT kavkasiaSi. imave
VIII s. Seiqmna arabTa saxalifo da daRestnis midamoebi am ori
mtaceblis qiSpis asparezi gaxda. arabTa batonobas musul- manobis
gavrceleba da daCqarebuli asimilacia axlda. mxolod 725 w.
44
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
amira maslamam ara mxolod aiRo da daarbia derbenti, aramed iq
arabuli dasaxlebac Seqmna (24000 arabi Caasaxla) da Semdgomi
arabizaciis safuZveli Seqmna. 732-739 ww. murvan ibn muhamedma
(qarTvelTa mier murvan yrud wodebulma) ramdenjerme gailaSqara
daRestanisaken, xazarebi daamarcxa da lekosianebs mZime xarki
dauwesa. mxolod X s. roca xalifati daiSala, SesaZlebeli gaxda
damoukideblobis mopoveba. esec im pirobiT, rom Sirvan-derbentSi
arabuli dinastia gaxda mmarTveli Zala.
XI s. Zveli mCagvreli axalma, Turq-seljukebma Secvales. amas
XIII s-an monRolTa xangrZlivi batonoba mohyva. Tu saqarTvelos
zeobis xanaSi lekosianelebi srul avtonomias inarCunebdnen da
mokavSireobis gziT urTierTkulturas aziarebdnen, maT Soris
samxedro-politikur da ekonomikur kavSirebsac ganamtkicebdnen,
1239 w. Semdeg (roca monRolebma derbenti aiRes) urTierToba
moiSala. ufro meti, monRolebi lekosianebs saqarTvelos mxri-
danac utevdnen.
1395 w. daRestnis teritoriaze, md. TergTan moxda oqros
urdos mbrZaneblis ToxTamiSis da koWli Temuris gadamwyveti
brZola. gamarjvebuli Temur lengi ufro didi sisastikiT mi-
ubrunda CrdiloeT kavkasiel tomebs da pirvel rigSi daRestnis
macxovreblebs.
XV s. ukve moZlierebuli sparseTi cdilobs derbentis
gasasvlelisa da CrdiloeTis tomebis damorCilebas. Semdeg mas
TurqeTi daemata, ramac kavkasionis CrdiloeTiT macxovrebeli
eTnosebis damoneba da ganviTarebis Seferxeba gamoiwvia. am or
mtacebels Soris 1590 w. daido zavi, romlis ZaliTac daRes-
tani (da ara mxolod lekosianebi) TurqeTs ergo. amas 1606
w. Sah abas I (brwyinvales) laSqroba mohyva. sparselebma aiRes
derbenti da mTlianad daRestanis dapyrobas Seudgnen. 1741 w.
nadir Sahi 100 aTasiani jariT Seesia qveyanas. ori wlis uwyveti
brZolebis dros misi armia ganaxevrda. vin iangariSa daRestnelTa
adamianuri danakargi?
mizani araa daRestnis mTliani istoriis gaSuqeba, mizania
naTeli gaxados, rom gauTavebelma Semosevebma, ganmaTavisufle-
45
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
belma omebma, mosaxleobis mudmivi, mravalmxrivi cvlilebebis
procesebma ganapirobes 5 aTasi wlis win erTiani lekosianuri
(lekuri) eTnosis cvlilebebi. dRes Tu iq 30 eTnikuri jgufi
da 70 dialeqtia moqmedebaSi, romelTagan umravlesoba lekosis
Camomavali araa, es istoriis bedukuRmarTobis Sedegia.
amdenad marTebulia daskvna, rom daRestnelebis mxolod
mcire nawilia lekosiani da ZirZveli kavkasioneli, Tumca
erTianobaSi aRebuli daRestnelebic aseTad iTvlebian. da es
imaTTvis, visTvisac kavkasioni deda samSobloa an visTvisac
istoriuli samarTlianoba arsebobs. sxvafriv daRestani jer
xanobiT mainc rCeba ruseTis SemadgenlobaSi da gauTviTcno-
bierebeli msofliosaTvis daRestnelebic rusebi arian. (mxolod
sailustraciod: erT dros sabWoTa kavSiris moWidaveTa nakrebSi,
rva kacidan erTi estoneli englasi iyo, erTi moskoveli arsen
mekokiSvili da eqvsi qarTveli. maT warmatebebze, ara mxolod
msoflio, aramed rusuli presis nawilic werda: gamarjveba rusma
devgmirebma moipoveso. asea dResac daRestnelebi, CrdiloeT ka-
vkasionelebi da ara marto isini ruseTis saxeliT moRvaweoben
da aseTebad iTvlebian)...
***
lekosianelTa samxreTiT, movaknelebisa da qarTlosianelebs
Soris herosis samkvidro iyo.
erTad-erTi istorikosi romelic herosis damkvidrebas
da herTa tomebis sazRvrebs aRwers leonti mrovelia. ai ras
mogviTxrobs igi: ̀ xolo heross misca queyana mtkurisa CrdiloT,
mcirisa alaznisa SesarTaviTgan vidre tyetbamde, romelsa aw hqvan
gulgula da aman heros aRaSena pirvelad qalaqi SesakrebelTa
Sors orTave alazanTasa da uwoda saxeli Tvisi hereTi da mis
gamo hqvian hereTsa hereTi. da aw mas adgilsa hqvian xoranTa~
(qarTlis cxovreba, t. 1, Tb. 1955 gv. 4).
herosisa da herTa raobis sakiTxi jer kidev saWiroebs
kvlevasa da analizs. mkvlevarebi aRniSnaven: herebis sakiTxTan
dakavSirebi aris ori mosazreba. a. xaxanaSvili, n. berZeniSvili,
46
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
v. dondua, st. menTeSaSvili, T. papuaSvili herebs qarTvelebis
monaTesaved miiCneven. g. meliqiSvili, i. ieseni, g. nioraZe, d.
musxeliSvili ki albanur tomad.
amas emateba Tanamedrove azerbaijaneli mkvlevarebis pozicia.
isini Tavs albanelTa sulier da fizikur memkvidreebad acxadeben
da Sesabamisad pretenzia aqvT yvelaferze (maT Soris terito-
riebze), rac albanelebs ukavSirdeba. ufro meti, isini movakanisa
da bardosis albanelobas `amtkiceben~ da samxreT azerbaijanze
(iranis azerbaijanze) garkveul pretenzias acxadeben. aRara iTqmeba
imaze, rom qalaqi gardmani maTTvis dRevandeli qarTuli qalaqi
gardabania da aqedan gamomdinare, garkveuli mcdari daskvnebis
Semcveli.
Tu qarTvel mecnierTa nawili herebs albanur tomad miiCnevs,
maSin aRar unda iyos gasaocari azerbaijaneli mesazRvreebis
daviT garejis midamoebSi Semosvla. miT ufro, rom `hereTSi
moRvaweobdnen cnobili sirieli mamebi: daviT garejeli, ioseb
alaverdeli, abibo nekreseli~ (saqarTvelos istoria, t. 2, Tb.
2012 w. gv. 181).
ra logikuri daskvna gamodis? herebi albanelebi yofilan,
isini mkvidrobdnen dRevandeli nekresis, alaverdis, garejis
midamoebSi. e. i. es teritoriebi Tavisi kulturuli ZeglebiT
albanuria, bedis ukuRmarTobiT moxvedrili saqarTvelos Semad-
genlobaSi. amitom ar unda gvikvirdes, rom albanelTa `memkvi-
dreebi~ aSkara pretenzias momavalSic wamoayeneben.
am SemTxvevaSi bunebrivia, rom azerbaijanel mkvlevarebs
aviwydebaT sakuTari warmomavloba. maTTvis mTavaria, rom herebi
TviT qarTvelebis mieraa albanur tomad miCneuli, xolo hereTi
albaneTis teritoriad. isini amave dros cdiloben, myari mec-
nieruli safuZveli Seuqmnan herebis da maTTan arapirdapir kax-
elebis albanobas. azerbaijaneli mkvlevarebi usafuZvlod miiCneven
qarTveli mecnieris d. musxeliSvilis im mtkicebas TiTqos Zv.
w. a. II-I ss. `...части албанских областей Камбасены и Эрети вошли в состав Иберии.~ xedavT? amas umateben imave periodis albaneTis amsaxvel rukas, sadac mTeli qarTl-kaxeTi Tbilisidan
aRmosavleTiT albaneTis teritoriaa.
47
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
yovelives agvirgvineben rusi mecnieri a. voronovis daskvniT
imis Sesaxeb, rom genetikuri kvlevebis Tanaxmad kaxeTisa da Cr.
dasavleT azerbaijanis mosaxleoba myar erTgvarobas amJRavnebs
(Воронов А.А. Антропологические особености распростоанения и групп крови в Закавказье. В кн: Антропология и геногеография М. 1974). aqedan ukve logikuria daskvna, rom istoriuli hereTis
azerbaijanel da kaxeTis qarTvel mosaxleobas saerTo winapari
hyavda. vin iyo es winapari? `cxadia~ albaneli e. i. azerbaijan-
elebis winapari. amis Semdeg, maTi azriT, ara mxolod ingiloebi
(istoriuli hereTis mkvidrni) aramed kaxelebic gaqarTvelebuli
albanelebia.
axla vcadoT mikerZoebis gareSe sakiTxSi garkveva. iafet-
idebis warmoSobisa da gansaxlebis Sesaxeb mwiri, magram erTiani
Tvalsazrisia SemorCenili. somxuri wyaro uTiTebs Torgamis
Camomaval haosis Sesaxeb. sxva memkvidreni haosis garda somex
istorikoss ar ainteresebs. albaneTis istoriis fuZemdebeli (mo-
vakanisa da bardosis CamomavalTa istorikosi) moisei kalakanteli
(warmoSobiT albanelad miCneuli) albanelTa uZveles istorias
ise aRwers, rom leonti mrovelis Tvalsazriss ver cvlis da
ar ewinaaRmdegeba. cnobilia, rom xazarTa xakani, (kagani) iosebi,
arabTa xalifasadmi gagzavnil werilSi amtkicebda misi xalxis
iafetur warmomavlobas: xazareTis mosaxleobis didi nawili
Targamosidan modiso.
axla mivubrundeT leonti mrovels, romelsac yvelaze ufro
Camoyalibebuli da erTiani Tvalsazrisi aqvs. mrovelis mixedviT,
iafetis STamomaval Targamoss mraval SvilTagan gamorCeuli rva
Ze hyavda. `an rogorc ambobs mroveli: `somexTa da qarTvelTa,
ranTa da movaknelTa, herTa da lekTa, megrelTa da kavkasianTa...
erTi iyo mama, saxeliT Targamos~. zedmetia ganmarteba, rom
haosis monaTesave tomebSi somxebis Tubal-tabal-iberi winapari
igulisxmeba, egrosis monaTesave tomebSi megrelebs asaxelebs,
bardosis naTesavebSi ranis macxovreblebs. rani ki albanTa sax-
elwodebaa sparsuli `arrani~-dan nawarmoebi.
48
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
am SemTxvevaSi SevCerdeT principul sakiTxze. mroveli cakle
gamoyofs movakanis, calke bardosis da calke herosis kuTvnil
teritoriebs. ismis kiTxva: Tu samive albanelebis eTnarqebi
arian, maSin ratom asaxelebs maT cal-calke, ratom azustebs
maTi teritoriebis sazRvrebs? Tu mxolod imitom rom aq tomTa
didi gaerTianeba da farTe teritoria igulisxmeba, maSin haoss
bevrad meti Sexvda da ratom iq ara hyofs? xom ar iyo enobrivi
sxvaoba, Tundac kargac ganviTarebuli dialeqtebis doneze da
yoveli maTgani ukve gayofamde warmoadgenda calke erTeuls?
warmomavlobiTi erTobis garda sxvaobasac unda niSnavdes Zv. w.
a. III s. mkvlevaris polibiusis miTiTeba imis Sesaxeb, rom atro-
patenasa da albaneTs Soris ramdenime wvrili (mcirericxovani)
tomi mosaxleobso. rom ar yofiliyo garkveuli gaucxoeba,
sxvaoba bardosisa da movakanis Camomavlebs Soris polibiuss
sxva tomebis arsebobaze miTiTeba ar dasWirdeboda. mrovelic
ar CamoTvlida calk-calke Zmebs. Tu haosis wilad ulaparakod
aRiara Targamosisgan micemuli `...naxevari naTesavisa misisa da
naxevari da umjobesi queyanisa misisa~ kanonierad, ra dauSlida
erTad eTqva movakani, bardos, herosis samflobelo Tu samive
albanuri wamroSobis tomebis eTnarxebi (mamamTavrebi) iyvnen?
saqme imaSia, rom Zv. w. a. III aTaswleulSi, rodesac ukve
Targamosianelebi da ara iafetidebi (Targamosianelebi ukve mx-
olod nawilia ifetidebis) iyofian calke erTeulebad, hereTi
rogorc aseTi (iseve rogorc iberia da somxeTi) ar arsebobdnen.
Targamosianelebi Zalze vrcel teritoriaze iyvnen gafantulebi
da maTSi ukve iyo calke eTnosebad Camoyalibebis procesi. amis
dasturia istoriuli cnoba, bevrad ufro gvian, vanisa da urmiis
tbebs Soris herTa tomis arsebobis Sesaxeb.
es cnoba amave dros dadasturebaa leonti mrovelis monaTxro-
bis WeSmaritebisa. Tu herebi cxovroben kavkasionis samxreTiT qa-
rTlosianTa da movaknelebs Soris da amave dros cxovroben bevrad
samxreTiT, vanisa da urmiis tbebs Soris, maSin ismis kiTxva: herTa
nawili saidan saiT aris wasuli, sadaa maTi pirvelsacxovrisi?
mroveli garkveviT acxadebs rom yvela es `Zma~ - herosic, qarT-
49
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
losic, bardosic da movakosic movidnen samxreTidan, mamiseuli
samflobelos gayofis, migraciuli procesebis Sedegad. es mosvla
ar niSnavda aucxo mxareSi damkvidrebas. savaraudoa, rom maTi
nawilebi isedac flobdnen am midamoebs da moxda `dakanoneba~.
kargadaa cnobili, rom qarduxebi (karduxebi), qardebi
(kardebi) TargamosianelTa gansaxlebis samxreTs flobdnen. Tu
ara gayofa da masTan dakavSirebuli migraciuli procesebi (razec
garkveviT miuTiTebs mroveli), ras unda aeZulebina samxreTSi
macxovrebeli tomebi (an am tomebis nawili) mietovebinaT sam-
kvidro da axali adgilebi aeTvisebinaT? leonti mroveli gayris
aucileblobas mosaxleobis didi siWarbiT xsnis. Targamosis STa-
momavloba – ambobs sulmnaTi – iyo `...didi da uracxv, rameTu
esxnes colmraval Zeni da asulni, da Svilni da SviliSvilni
ZeTa da asulTa misTani, ... da verRara itevda queyana araratisa
da masisisa~ (qarTlis cxovreba t. 1. Tb. 1955, gv. 4).
amave dros, Targamosis samflobelo iyo gadaWimuli Savi zR-
vidan kaspiis zRvamde, kavkasionidan xmelTaSua (oreTis) zRvamde.
im dros Targamosianelebs erTaderTi moqiSpe samxreTidan hyavdaT
qamitebis (nebroTianebis) saxiT. maT sawinaaRmdegod ufros Zes,
haoss misca samflobelos saukeTeso naxevari da tomTa (macxovre-
belTa) naxevari. haosis naxevarze macxovrebel qarTlosianebs
da herosianebs ki `daukanona~ axali teritoriebi. kiTxva ismis:
Tu herebi movaknelebis (Semdgom albanelebad wodebulebis) to-
mis nawils warmoadgendnen, ratom calk-calke samflobeloebi
gamouyo maT? logikuria vivaraudoT, rom herebi calke erTeuls
warmoadgendnen, iseTive gaucxoebis gzaze damdgars, rogoric iyo
movaknelebsa da qarTebs Soris, qarTebsa da egrebs Soris da a. S.
am logikuri daskvnis uarmyofelebma unda moitanon raime das-
abuTeba, ratom miiCneven herebs an qarTvelur an albanur tomad,
samwuxarod gancxadeba, rom vinmes herebis albaneloba swams, das-
abuTeba araa. Tavis droze afxazebsac swamdaT, rom warmomavlobiT
egviptelebi arian, magram ver daasabuTes da SeeSvnen. herebs da
hereTs Tavisi saxelovani warmomavlobac aqvT da istoriac. am
warsulis kvlevisas ueWvelad iqneba gaTvaliswinebuli istoriul-
50
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
geografiuli faqtorebi, romelTa erTobliobam ganapiroba misi
nawilis moqceva jer albaneTis samefos da Semdeg azerbaijanis
SemadgenlobaSi, iseve, rogorc meore nawilis qarTizacia da saqa-
rTvelos ganuyrel nawilad gadaqceva. mxolod SexsenebisaTvis
iTqmeba, rom erTi mdinaris saxeli zogjer meorezec vrceldeba.
vTqvaT aragvis saxeli Tergis misamarTiTac iTqmoda. aseve ala-
zans uwodebdnen ara mxolod iors, aramed hereTis samTavros
sxva mdinaresac. amitom, rode- sac msjelobaa, unda gairkves
kerZod romelzea miTiTeba. aseve, raki hereTis uZvelesi dedaqa-
laqi hereTi, Semdeg (mrovlis dros), xoranTad wodebuli dRes
azerbaijanis SemadgenlobaSi Tofrax-kalad iwodeba, ar unda iyos
herebis albanelobis damamtkicebeli. (am mxriv saukeTeso gamo-
savali iqneboda sakiTxiT dainteresebul mkvlevarTa erToblivi
daskvna). Tavad am mxares erTi periodi kak-eliseni erqmeoda da
mas elisenSi (axla cnobili sof. aliabadi) myofi mouravi ga-
nagebda. Tavad es mxare, rogorc wesi, kaxeTis nawilad iTvleboda
da mxolod sabWoTa ruseTis mier demokratiuli saqarTvelos
revoluciuri aneqsiis Semdeg (1921w) gadaeca azerbaijanis mxares.
is faqti, rom albaneTis samefo garkveuli dronis manZilze
zeobda hereTze, herebis albanelobis sabuTad ver gamodgeba.
qarTvelebs aseve SeuZliaT imis gaxseneba rom hereTis centri
erT dros Saqi iyo, rom herebi wminda ninom moaqcia qristiano-
baze da a. S.
istoriulad cnobilia, rom albaneTi da qarTli cvalebadi
warmatebiT cdilobdnen hereTis dauflebas da mosaxleobis asimi-
lacias. es araa mamtkicebeli herebis damoukidebel eTnikur er-
Teulad ar arsebobisa. Tu saboloo angariSiT herebis qarTizacia
moxda an dRes, ukve qarTizirebuli herebis azerbaijanizacia
swarmoebs, es ver waSlis istoriul warsuls, herebi Tavidanve
arc albanelebi (movaknelebi) iyvnen da arc qarTlosianebi.
istoriulma bedukuRmarTobam bevri eTnosis arseboba waSala.
Tu Zveli Sumerebi, egviptelebi, finikielebi da a. S. gaqrnen,
maTTan SedarebiT mcirericxovani herebi devgmirebad Canan, radgan
SeZles da X_XI s-de SeinarCunes meoba.
51
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
iyo periodi, rodesac albaneTi cdilobda hereTis mierTebas.
Semdeg dadga dro, rodesac gareSe mterTa moZaleba (sparselebi,
xazarebi, arabebi da bolos Turq-seljukebi) asustebs da bo-
los uRebs albaneTis samefos da TviT albani eTnosis arsebo-
bas. Secvlili viTarebis gamo ukve hereTi cdilobs albaneTis
dasavleT nawilze zegavlenis mopovebas.
hereTis saerisTao, qarTlis ki ara TiTqmis mTeli saqarT-
velos samefos nawilad Seiqmna stefanoz erismTavaris Zis arCilis
dros. mefe arCil II TanxmobiT moipoves bagrationebma hereTis
erisTaoba da Tanamdebobis memkvidreobiToba. misi Zis juanSeris,
umemkvidrod gardacvalebam xeli Seuwyo dasavleT saqarTveloSi
afxazeTis mTavar leon II gamefebas, ukidures aRmosavleTSi ki
hereTis samTavros Seqmnas. hereTi cvalebadi warmatebiT cdilobda
damoukideblobis miRwevas. X s. bolos bagrat III hereTi mtkiced
daukavSira danarCen qarTul samefo- samTavroebs, xolo daviT
aRmaSeneblis dros igi erT qarTul provinciad gadaiqca. amis
Semdeg hereTi saqarTvelos teritorias warmoadgenda, herebi ki
gaqarTvelebul toms.
is faqti, rom albaneTis istoriis asparezidan gaqrobis
Semdeg hereTi gafarTovda da misi centri xoranTadan (yofili
q. hereTidan) gadavida (IX_Xss) SaqSi (axlandeli nuxi), sulac
ar niSnavda herebis gaalbanelebas, magram ueWvelad niSnavda ukve
Turqul Tu gaTurqebis gzaze damdgari albanuri eTnosisaTvis
axali genetikur-fsiqikuri impulsis micemas. ar unda iqnas mxed-
velobidan gaSvebuli is faqti, rom movakosianebi (albanelebi)
da herebi isedac moZme tomobrivi gaerTianebebi iyvnen. da ara
mxolod isini, gasaxsenebelia korneli tacitis mier Semonaxuli
cnoba, romlis mixedviT albanelebi da iberebi imdenad axloblad
grZnobdnen erTi-meores, rom orTave eTnoss Tavisi warmomavloba
balkaneTis naxevarkunZulis Tesaliis mxaredan miaCndaT.
hereTi didi xnis manZilze saqarTvelos SemadgnlobaSi kul-
turul avtonomias inarCunebda. cnobilia rom am mxareSi iyo
Tavisi kulturul-saganmanaTleblo centrebi. sof. kakSi xel-
nawerTa gadamweri specializebuli skolac yofila. ara marto
52
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
hereTSi. daRestanSic Svidi skola yofila, romlebsac gadawerili
wignebi egzavnebodaT.
ufro meti, istoriam icis saqarTveloSi lekianobis Sesaxeb.
samwuxarod, naklebadaa cnobili kaxelebis, herebisa da avarelebis
(qarTvelebisaTvis lekebis) axlo megobruli da naTesauri kav-
Sirebis Sesaxeb. herebi da kaxelebi samuSaod (saSovarze) Camosul
lekebs dasaxlebis saSualebasac aZlevdnen. cnobilia, rom kaxeTis
mefe levanma lekebs Camosaxlebis ufleba misca garkveuli piro-
biT. ase momravlebulma lekebma hereTis fifineTis mxares Wari
(lekurad gzas niSnavs) uwodes. mravlad iyo lekebis herebad da
qarTvelebad qcevisa da piruku SemTxvevebi. enaTmecnierTa azriT
waxurel lekTa metyveleba ufro herulsa da qarTuls Camohgavs
vidre lekurs.
hereTSi herTa da lekTa bedi mravalnairad Seicvala. sabWoTa
periodSi `socialisturma~ azerbaijanulma xelmZRvanelobam
daCqarebul-iZulebiTi wesiT moaxdina adgilobrivTa asimilireba.
War-belaqanis mosaxleobis mimarT es SedarebiT umtkivneulod
mimdinareobda religiuri erTobis niadagze. gaZnelda herebis jer
gamahmadianeba, Semdeg ki gaazerbaijaneleba. visac Sexeba hqonia
aRniSnul problemasTan, mas kargad moexseneba ra ZalisxmeviT
axerxebdnen herebi mcireodeni kulturuli avtonomiis element-
ebis SenarCunebas. ara da visac WeSmaritad Sestkiva guli herebze,
maTi albaneloba an qarTveloba ki ar unda amtkicon, aramed maT
realur kulturul avtonomiaze unda ifiqron.
am patara mimoxilvis mizani herebis istoriis gadmocema, maTi
eTnikuri kuTvnilebis gansja ki ara, imis Tqma iyo, rom isini
ZirZvel kavkasionelebs ganekuTvnebian da did kavkasiur ojaxSi
sxvaTa Tanasworad unda grZnobdnen Tavs. danarCenma kavkasielebma
ki maT eTnikur kuTvnilebaze ki ara, fizikur gadarCenasa da
sulier ganviTarebaze unda izrunon.
amrigad gamovida, rom Targamosianelebidan haosisa da bardo-
sis monaTesave tomebi Tavidanve mowyvetilni iyvnen kavkasionis
midamoebs. isini ueWvelad iyvnen kavkasielebi, magram ara kavkasio-
53
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
nelebi. maT da maTTan erTad movaknelebma ara mxolod ena, aramed
eTnikuri raobac ver SeinarCunebs. maTgan sxvaobiT lekoselebma
nawilobriv enac da eTnikuri raobac SeinarCunes. miuxedavad didi
qartexilebisa, maT es moaxerxes Tavad kavkasionis wyalobiT.
herebma, herosis moZmeebma, marTalia, ena (heruli dialeqti) ver
ganaviTares da damoukidebel enad ver aqcies, magram fizikuri
arseboba mainc ar dakarges. swored amaze miuTiTebda cnobili
mkvlevari a. voronovi, roca ambobda, rom azerbaijanis dasavleTi
mxaris da saqarTvelos aRmosavleTis nawilis macxovrebelTa
genetikuri monacemebi, mtkice erTobas amJRavnebso.
***
kavkasionis CrdiloeTi kalTebi mraval eTnoss ukavia.
samxreTiT Tu movakos, heros, qarTos da egrosis STamomavlobas
unda ecxovra da eTnosTa simravle unda yofiliyo, CrdiloeTi
lekossa da kavkasoss ergoT. Sesabamisad iq ori eTnosi unda
yofiliyo. istoriam ineba da CrdiloeTi ise aria, rom bevri
sakiTxis garkveva dRemde ver xerxdeba da samomavlo kvlevebis
obieqtad rCeba.
lekosis mimarT sakmao sicxadea. aq gamokveTilia sakuTriv
lekosianelebi da maTTan Casaxlebuli da cxovrebiseulad
gadajaWvuli eTnosebi. am xaziT kiTxvis niSans mxolod maTTan
kavkasosis STamomavalTa mimarTeba qmnis. Tu viciT, rom Tergis
aRmosavleTi lekosianebs ergoT, dasavleTi ki kavkasoss, maSin
rogor gavigoT dRevandeli CeCen-inguSebis raoba. CeCen-inguSebi
(sxvanairad vainaxebi, sxvanairad qistebi, sxvanairad ZurZukebi,
da RliRvebi) vis ganekuTvnebian lekosianebs Tu kavkasianebs?
kiTxva araa ubralo mniSvnelobis an ubralod gadasawyeti. am
ori moZme tomis dRevandel yofaSi an mezoblebTan urTierTobaSi
mas SeiZleba yuradRebac ar mieqces, magram istoriuli warsu-
lis TvalTaxedviT SeiZleba principuli mniSvnelobac hqondes.
am problemasTan dakavSirebiT SeiZleba frTxili mosazrebis
gamoTqma, radgan mtkicebas bevri iseTi ram sWirdeba, rac momaval
kvlevebTanaa dakavSirebuli.
54
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
dRevandeli monacemebi da mdgomareoba vainaxebisa detaluradaa
mocemuli mkvlevarebis mier. aq motanili zogierTi monacemic
maTgan iqneba nasesxebi.
is cnoba, rom dRevandel CeCen-inguSebs erTi warmomavloba
aqvT, imdenad cxadia, rom mtkicebasac ar saWiroebs. gansjas
saWiroebs is cnoba, romlis mixedviT anTropologiuri Tvalsaz-
risiT isini qarTvelebTan, daRestnelebTan erTad da damatebiT
yaraCaelebTan, balyarelebTan, osebTan erTad qmnian kavkasiur tips.
Tu gaviTvaliswinebT, rom kavkasiuri tipi gansakuTrebulia, igi
ar meordeba, maSin ismis kiTxva: ramdenad dasabuTebulia am eT-
nosebis (iranul enovani, Turqul enovani, da iberiul-kavkasiuri
enovani) erTtipiurobis sakiTxi, am eTnosTa romeli nawilebis
Seswavla moxda da a. S. kiTxva zedapiruli araa. yaraCaelebi,
balyarelebi, osebi saxloben im teritoriaze (kavkasionis im
nawilSi) sadac maT mosvlamde kavkasosis monaTesave tomebi
saxlobdnen da Tu maTi asimilireba moxda, bunebrivia erTtipi-
urobis elementebi Semonaxuli iqneba. rac Seexeba vainaxebs da
qarTvelebs, es ori ZirZveli kavkasieli eTnosi ara mxolod
geografiulad iyo dakavSirebuli, ara mxolod warmomavlobiT
iyo erTiani (orive Targamosianelia) aramed, rogorc Teimuraz
batoniSvili gadmoscems, enobriv-kulturuli kavSirebic mtkice
hqonebiaT, Temur-lengis Semosevebamde mainc. am cnobis Tanaxmad
durZukebi da RliRvebi, dRevandeli CeCnebi da inguSebi (lekebis
msgavsad) qarTuls flobdnen, damwerlobac qarTuli hqondaT da
qarTulad aRavlendnen locvas qristianul eklesiebSi.
mkvlevarTa gaangariSebiT vainaxebis teritoria 19,3 aTasi km.
aqedan CeCnebs (TviTsaxeli-naxCi) 17,3 aTasi km² ukaviaT, inguSebs
(TviTsaxeli – RilRai) 2 aTasi. saerTo mosaxleoba ruseT-
CeCneTis omamde 1270000 iyo. oms ramdeni Seewira?
ismis logikuri kiTxva, marTalia enobrivi dayofis mixed-
viT mkvlevarebi aerTianeben vainaxurs da daRestnurs da calke
jgufad miiCneven, magram ramdenad bunebrivia es dayofa? ufro
upriani xom ar iqneboda ase: adiReuri, vainaxuri, daRestnuri,
qarTveluri? vainaxuri ena xom Tavis mxriv iyofa: inguSebi,
55
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
CeCnebi, bacbebi, (wova TuSebi). daRestnur enaTa da dialeqtTa
simravleze ukve iTqva.
aseT gamocalkevebas Tavisi axsna moeZebneba. Tu vainaxur-
daRestnuri erT Stod (ojaxad, mimdinareobad) ganixileba, maSin
logikurad ismis sakiTxi vainaxebis lekosianobis Sesaxeb. TiTqos
asec unda iyos. lekosis monaTesave tomebs mroveli md. lomekis
(dergis, Tergis) aRmosavleT kavkasiaSi aTavsebs da miuTiTebs,
rom aq mxolod am modgmis tomebis sacxovrisia. Tu es asea, ma-
Sin vainaxebi lekosianebi yofilan. magram es ase araa, mroveli
araoraznovnad miuTiTebs vainaxTa kavkasosis kuTvnilebaze.
ai, rogor aRwers igi: gayofisa da didi migraciuli proce-
sebis dros `...kavkasis lomekis mdinariTgan vidre dasasrulamde
kavkasisi, dasavliT~ ergo.
kavkasisa da lekosis monaTesave tomebs etyoba CrdiloeTiT
farTe miwebi auTvisebiaT, ramac sxva (ucxo) tomTa dapirispireba
gamoiwvaia. mroveli gadmogvcems: kavkasisa da lekosis dafuZnebis
dronisaTvis `...umkvidro iyo queyana igi kavkasiiTgan vidre mdi-
naremde didad, romeli Sesdis zRuasa darubandisasa~. am cnobis
Tanaxmad, ̀ mdinaremde didad~ e. i. volgamde, im xanisaTvis mkvidri
mosaxleoba ar iyo. es sezonurad momTabare tomebis arsebobas ver
gamoricxavs. piriqiT, gulisxmobs Setakebebs ama Tu im adgilis
xelSi Casagdebad.
winaswari ganmartebis mizniT: mrovelisaTvis da saerTod is-
toriisaTvis ucnobia im tomTa saxelwodebani, romlebic volga-
donis zolSi momTabareobdnen an periodulad gamoCndebodnen.
amitom istorikosi maT moixseniebs yvelaze ufro gavrcelebuli
saxeliT-xazarni. am SemTxvevaSi dasadgeni araa am momTaare tomebma
Seqmnes Semdeg xazarTa gaerTianeba Tu ara. arsebiTia, rom im
Zveli periodis momxdurebs xazarebis saxeliT ixseniebs. mrov-
eli brZanebs: `mas Jamsa Sina ganZlierdes xazarni da dauwyes
brZolad naTesavTa lekisaTa da kavkasiosTa~ (qarTlis cxovreba,
Tb. 1955. t.1. gv. 11.).
brZola Targamosianelebsa da momxdurebs (`xazarebs~) Soris
iyo xangrZlivi da cvalebadi xasiaTis. mrovelis Tanaxmad, br-
56
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Zolebi CrdiloeT kavkasiis dauflebisaTvis gagrZelda, sanam ar
Seiqmna sparseTi, romelmac daiwyo am mxaris daxarkva. istoriulad
cnobilia, rom sparseTis samefo Seqmna kirosma Zv. w. a. VI s.
man da misma memkvidreebma irgvliv yvela daimorCiles da bolos
berZnul aTenisa da spartis qalaq saxelmwifoebs uwies. manamde?
manmade, cota adre, mas Semdeg, rac `da gamoxdes amas Sina Jamni
mravalni~ (gv. 13) `maSin nabuqodonosor mefeman warmostyuena
ierusalemi, da muniT otebulni uriani movides qarTls...~ (gv.
15). es iseTi cnobaa, romelic qarTvelTaTvis da `uriaTaTvis~
(ebraelebisaTvis) ganmartebas ar saWiroebs, Zv. w. a. VI s.
manamde? mrovels miaxloebiT aqvs miTiTebuli Targamosianel-
Ta brZolis dasawyisi CrdiloeTis tomebTan (xazarebTan,rogorc
igi uwodebs). ai ras gadmogvcems sulmnaTi: brZolebidan gavida
xani da `...Semdgomad amisa ramdenTame weliwadTa movida ambavi,
viTarmed mose ganvlo zRua israelTa~ (gv.14). dRes ukve da-
dasturebulad iTvleba cnoba moses mier egviptidan ebraelTa
gamoyvanis Sesaxeb. es ambavi Zv. w. a. XIII s. ganekuTvneba. aqedan
SeiZleba varaudi, rom Targamosianelebs, yovel SemTxvevaSi, Tu Zv.
w. a. 23-e saukuneSi brZolebiT ar daikaves CrdiloeT kavkasia, mis
dasacavad mainc gadautaniaT mZime omebi Zv. w. a. me-13 saukunemde.
rac Seexeba sakuTriv kavkasis da lekosis modgmas roca maT
mZime brZolebi hqondaT momxdurebTan Tu damxdurebTan, danarCeni
tomebi maTgan daculni iyvnen. mroveli ase aRwers am mdgomareobas:
`da ese TargamosianTa yovelni mas Jamsa iyvnes mSvidobiT...~ (gv. 11).
etyoba brZola sasicocxlo sivrcisaTvis cvalebadi warmate-
biT mimdinareobda, radgan Targamosianebs erTi meoris daxmareba
araerTxel dasWirvebiaT. amitom iyo, rom `...Sekrbes yovelni na-
Tesavni Targamosianni da gardavles mTa kavkasTa. da motyuennes
yovelni sazRvarni xazareTisani, da aRaSennes qalaqni pirsa xa-
zareTisasa, da warmovides~ (gv. 11).
gaZnelda moTareSe tomebis Sekaveba. dadga didi marcxis dro.
Targamosianebi moZaladeebs veRar umklavdebodnen SeerTebuli
ZalebiTac ki. mroveli gvamcnobs: `xolo odes pirvel gamovida
xazarTa mefe da motyuenna queyanani... da gardavlo kavkasia. da
57
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
iyo Ze misi saxeliT uobos, da misca Zesa Tvissa tyue somxiTisa
da qarTlisa. da misca queyana kavkasis nawili, lomekis mdinarisa
dasavliT, dasavleTamde mTisa~ (gv. 12).
rodis unda daerbiaT e. w. xazarebs mTeli kavkasia? istori-
ulad cnobilia, rom momTabareebma samxreT kavkasiaSi SemoaRwies
Zv. w. a. VIII-VII ss. kimerielebma dasavleT saqarTvelos gavliT
uwies mcire azias, miarbies iq arsebuli saxelmwifoebi, bolos
samxreT Targamosianelebs (haosianebs) Seerivnen da am niadagze
Camoyalibda somexi eri. kimerielebis madevari skviTebi kavka-
sionis paralelurad wavidnen da albaneTis (darubandis) kariT
Semovidnen samxreTSi, daarbies urartus imperia asureTTan erTad
da saTave misces did cvlilebebs.
Tanamedrove kvleviTi miRwevebi ar iZlevian naTel war-
modgenas, rodis unda momxdariyo didi cvlilebebi CrdiloeT
kavkasiaSi, kavkasis sacxovrebel arealSi. Tavad es areali araa
gansazRvruli.
Tu gamovalT mrovelis mier gadmocemuli sinamdvilidan da
mas kvleviT monacemebs SevadarebT, daaxloebiT aseTi suraTi ix-
ateba: kavkasionis dasavleTi mxare Targamosianel egross ergo.
mroveli gvamcnobs: `xolo egross misca queyana zRvis yurisa,
da uCina sazRvari; aRmosavliT mTa mcire, romelsa aw hqvian
lixi; dasavliT zRua; CrdiloT mdinare mcirisa xazareTisa, sada
warswuTebis wueri kavkasisa. xolo aman egros aRaSena qalaqi da
uwoda saxeli Tvisi egrisi. aw mas adgilsa hqvan bedia~ (gv. 5).
am SemTxvevaSi sainteresoa egrosis monaTesave tomTa Crdilo
sazRvari, esaa mdinare `mcirisa xazareTisa~. mkvlevarTa erTi
nawili mas dRevandel md. nogofsuxod miiCnevs (gelenjikTan).
meore nawili mas md. yubans da zRvasTan mis marcxena SesarTavTan
aigivebs. sakiTxi bolomde daudgenelia, magram erTi patara faqti,
rom Savi zRvis sanapiroze sami erTnairi warmomavlobis Zveli
toponimia: anaklia, anakofia (axla axali aToni) da anapa, am
ukanasknel versias amyarebs.
Tu CrdiloeTiT egrosis kuTvnili mxare ase Sors iyo
gaWimuli, maSin kavkasis mxare ufro CrdiloeTiT unda igulisx-
58
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mebodes. ufro CrdiloeTiT ki tamanis naxevarkunZuli da md.
donis midamoebia. SeiZleba iyo meore SesaZleblobac. kavkasis
monaTesaveni Tergidan ase Sors ver swvdebodnen.
ras mogviTxrobs istoria?
mkvlevarTa SeTanxmbuli daskvnis mixedviT Zv. w. a. III-II aTas-
wleulebSi adgili aqvs mtkvar-araqsis kulturis elementebis
gavrcelebas. e. w. Crdilo kavkasiuri kultura, romelic kolx-
urTan did axloblobas amJRavnebs II_I aTaswleulebis mijnamde
grZeldeba. maTi matarebeli tomebi danamdvilebiT dadgenili araa.
cnobili mxolod isaa, rom Zv. w. a. I aTaswleulis VI-V
ss. aq saxloben meotebis saxelwodebiT cnobili: sindebi, To-
retebi, kerketebi, fateebi, dosxebi da sxv. centraluri kavkasiis
midamoebSi: RarRarebi, isadikebi (sodebi), hamikeTebi. aRmosavleT
nawilSi: legebi, gelebi, kaspiebi, didurebi, andakebi da sxva.
istoriisaTvis cnobil am tomTagan romeli ganekuTvneba ka-
vkasis modgmas, rodidan saxloben aq da ra sivrce ukaviaT ucno-
bia. aris mosazreba, rom hamikeTebi SeiZleba vainaxebis winaprebi
iyvnen. jer xanobiT mainc mecnierebas sxva monacemebi ar gaaCnia.
aseve dadgenilad iTvleba, rom Zv. w. a. V s. CrdiloeT ka-
vkasiaSi gamoCndnen skviTuri warmomavlobis dandarebi. ramdenad
SeiZleba dandarebis , RarRarebis, gargarebis urTierTmimarTeba
dadgindes, es jer kidev kvlevis Temaa. SeiZleba saxelwodebebis
damTvevaa, SeiZleba erTi tomis saxelwodebis variaciebia.
mkvlevarTa daskvnis Tanaxmad Zv. w. a. III-II ss. CrdiloeT
kavkasiaSi iranulenovani tomebi iwyeben damkvidrebas. es sar-
matuli tomebi or msxvil gaerTianebas qmnian. sirakebi ikaveben
kavkasiis dasavleT nawils, aorsebi ki aRmosavleTs. axali w. a.
I s. moyolebuli aorsebs Soris wamyvan poziciebs alanTa tomi
ikavebs. Semdeg es saxeli sxva tomebzec vrceldeba.
dadgenili araa kavkasis modgmis tomebi, romlebic Tergis
dasavleTiT saxlobdnen ra teritoriebs flobdnen da rodis
iqnen Seviwroebulni.
CrdiloeT kavkasiis daxasiaTeba ufro farTe areals moicavs,
vidre kavkasionis CrdiloeTi nawilia. uZvelesi cnobebi am
59
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ukanasknelis Sesaxeb mrovelTanaa saZebari. igi garkveviT ambobs,
rom kavkasionis CrdiloeTi mxare lekosisa da kavkasis moZme
tomebs Soris gaiyo Tergze. egrosis CrdiloeTi sazRvari ka-
vkasionis dasasruli da mdinarea mcire xazareTad wodebuli.
misi CrdiloeTi SeiZleboda kavkasis modgmas daekavebina. maSin
gamodis, rom kavkasis tomebs mTagrexilidan CrdiloeTiT usaz-
Rvro sivrce hqondaT.
lekosi da lekosianebi cnobilia. aq gasarkvevi mxolod
vainaxebisa da lekosianebis urTierTmimarTebaa. iyvnen vainaxTa
winaprebi lekosianebi Tu ara. Tu xo, dasadgenia ara mxolod maTi
adgili da mniSvneloba lekosianebs Soris, aramed maTi mimarTebac
kavkasis tomebTan: xom ar arian isini Sereuli lekos-kakasosebi?
mTavari mainc im tomebis dadgenaa, romlebic lekos, qarTos,
egrosis tomebis mezoblad saxlobdnen. vin iyvnen isini?
mkvlevarTa umetesoba im azrisaa, rom Tu Zv. w. a. III aTas-
wleulis monacemebi ucnobia, I aTaswleulSi wamyvani adgili
meotebsa da sindebis tomebs ekavaT, iseTebs, rogorebic iyvnen:
kerketebi, toretebi, ziqebi.
meotebis adgilsamyofels varaudis doneze Tu gansazRvraven:
sindebi, mkvlevarTa azriT, cxovrobdnen tamanis naxevarkunZulze,
daaxloebiT anapamde. Tu verwmunebiT im mkvlevarebs,romelTa
mixedviT egrosis CrdiloeT sazRvari md. yubanis zRvasTan
SesarTavis marcxena totia, (md. yubania md. mcire xazareTisa),
maSin TanxvedraSi modis egrosianelebsa da kavkasosebs Soris
sacxovrisi arealis ganawileba.
mkvlevarTa erTi nawili aseve eTanxmeba azrs, romlis mixedviT
sindebis mezoblad samxreT-aRmosavleTis mxare ekavaT: kerketebs,
mosxebs da henioxebs.
am SemTxvevaSi ara aqvs mniSvneloba tomTa CamonaTvalis ri-
giTobas, romlis mixedviT gansazRvraven, romels ra mxare unda
kuTvneboda. ar arsebobs araviTari cnoba Zv. w. a. III-II aTas-
wleulebSi maT Sesaxeb. arc isaa cnobili am tomTagan, romels
ra teritoria ekava. gadawyvetiT maTi kavkasis tomebisaTvis
mikuTvnebac ar SeiZleba.
60
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mkvlevarebisaTvis misaRebia mxolod is debuleba, rom kavka-
siuri tomebis CrdiloeTi Zv. w. a. VI-IV ss. savromatebi mom-
Tabareoben mdinareebis donsa da volgas Soris.
dadgenilad iTvleba, rom savromatebi CrdiloeT kaspii-
spireTidan Semodian CrdiloeT kavkasiaSi. straboni aRniSnavs
sirakebisa da aorsebis iranulenovani tomebis binadrobas volga-
donis midamoebSi.
gasaxsenebelia strabonis miTiTeba imis Sesaxeb, rom kavka-
sionis mTaTa sistemis maRali nawili mimarTulia albanTa, ib-
erTa, kolxTa da henioxTa miwa-wylisaken. CrdiloeT kavkasionis
mcxovreb tomTa Sorisac henioxebia dasaxelebuli. gamodis, rom
kavkasionis mflobel tomTagan henioxebs ukaviaT mTagrexilis
samxreTi da CrdiloeTi kalTebi. aqedan ukve saintereso xdeba
maTi vinaoba. isini kavkasosis is naTesaobaa, romelTac samxreTi
SeunarCunebiaT? vin iyvnen isini?
mecnierTaTvis sadaos ar warmoadgens is, rom meotebisa da
sindebis sacxovrisidan aRmosavleTiT md. arRunis xeobamde da
nawilobriv kavkasionis samxreTiTac erTi kulturaa. es tomebi
qmnian e. w. maikopis kulturul ganStoebas. igi moicavs Cr. ka-
vkasiis dasavleT da centralur nawilebs da samxreTiTac iWreba.
maTi Seqmnilia mravalricxovani dolmenebi. maTi naxelavi cnobi-
lia, Semqmnelebis irgvliv interesi, dava da hipotezebi ar wydeba.
dadgenilad iTvleba mxoldo is, rom maT CrdiloeTiT
skviTebi, Semdeg ki savromatebi momTabareobdnen. aqedan Zv. w. a.
VII s. 70-an wlebSi skviTebi iwyeben SeWras CrdiloeT kavkasiaSi,
Semdeg ki albaneTis (derbentis) karis gavliT urartus imperias
esxmian Tavs. imave periodSi kimerielebi, Savi zRvis piris gavliT
iWrebian mcire aziaSi.
cxadia, rom rogorc kimerielebi, aseve skviTebi CrdiloeT
kavkasiis mflobel Zvel tomebs pirvel rigSi daimorCilebdnen,
Seaviwrovebdnen, nawilobriv Seereodnen, SeiTvisebdnen da ise
wamovidodnen kavkasionis samxreTisaken. arc samxreT kavkasione-
lebs daadgebodaT ukeTesi dRe. momxdurTa risxva ara mxolod
adamianebs, aramed maT materialur kulturasac daasvamda daRs.
61
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kimerielebs da skviTebs, romlebic kavkasionis gavliT wina aziis,
maTTan SedarebiT, bevrad maRali civilizaciis mqone qveynebs
daerivnen, mohyvnen savromatebi. eseni adgilobrivTa darbeviT ar
dakmayofilebulan. daiwyes maTi Seviwroeba, da gamoTavisufle-
buli teritoriebis dakaveba, adgilobrivebis asimilireba da
Sereva, sadac Zveli axldeboda da axali Zveldeboda. amitomaa
eWvebi, gaurkvevloba da dausrulebeli Zieba, sinamdvileSi vin
iyvnen meotebi da sindebi. miekuTvnebian kavkasosis modgmas dan-
darebi, toreatebi, tarpetebi, kerketebi, zigebi da sxva Tu ara?
miT ufro rom maTi lokalizeba xdeba ara uSualod kavkasionis
midamoebSi, aramed ufro CrdiloeTiT.
leonti mroveli samwuxarod ar asaxelebs arc lekosianebs
da arc kavkasosianebs. misTvis sakmarisia ama Tu im modgmis gene-
tikuri erTobisa da eTnarxosis aRniSvna. an SeiZleba Zv. w. a. III
aTaswleulSi ar iyo gamokveTilad diferencirebuli lekosisa
da kavkasis monaTesave tomebi? SeiZleba Targamosis Svilebis
mimdevari tomebi ara calke enebis, aramed dialeqtebis doneze
iyvnen dacilebulni? iqneb iafetidebi jer kidev inarCunebdnen
erTobas? mxolod dasafiqreblad: Tu Targamosis STamomavloba
iyo ̀ ...didi da uricxv~, Tu ̀ verRara itevda queyana araratisa da
masisisa~, (qarTlis cxovreba, Tb. 1955, t. gv. 4). ratom mxolod
rva Ze gamoarCia da maT dauyo ara mxolod `wilaT~ naxdomi,
uzarmazari samflobelo kavkasionidan xmelTaSua zRvamde? an ra
aucilebloba iyo kavkasionis CrdiloeTis aTviseba daekisrebina
lekosisa da kavkasosisTvis? ratom aris, rom mroveli arsad ar
uxvevs Zv. w. a. III aTaswleulis viTarebas da ar asaxavs Semdgom
dronSi momxdar cvlilebebs?
dasafiqrebelia isic, rom warsulis bevri aRmwerelisagan gan-
sxvavebiT, mroveli ar ganadidebs TargamosianelTa Rvawls. misTvis
damaxasiaTebelia faqtis dafiqsireba Sefasebis gareSe. mSrali
miTiTebaa imis Sesaxeb, rom gayris (gayofis) Semdeg Targamosis
memkvidreebi qamis memkvidreebis (qamitebis) morCilebaSi rCebod-
nen. ai, ras ambobs mroveli: gayris miuxedavad Targamosianelebi
inarCunebdnen erTobas da `...erTobiT hmonebdes nebroTs gmirsa,
62
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
romeli iyo pirveli mefe yovlisa queyanisa~ (gv.6). da imdenad
Zlieri iyo nebroTi (babilonis godolis Senebis iniciatori), rom
rodesac Targamosianelebi ajanydnen misi batonobis winaaRmdeg,
ufrosma Zmam haosma ara mxolod Zmebs mouwoda dasaxmareblad da
darazma yoveli naTesavi, ̀ Targamosisi~, aramed, daxmareba sTxova
saerTod iafetidebs. mroveli gvamcnobs, rom Targamosianelebs
`.Seewivnes sxuanica vinme naTesavni dasavleTisani~ (gv. 6). ne-
broTis (qamitebis) mxriv safrTxe iafetidebma mxolod saerTo
ZaliT mospes.
sruliad ganyenebuli fiqrisaTvis: iafetis pelazgiuri (CvenT-
vis Zvel berZnulad cnobili) miTologiisaTvis iapetis (promoTes
mama) STamomavlebi iyvnen is `vinme naTesavni dasavleTisani~,
romelnic ar kargavdnen erTobis genetikur grZnobas, SeZlebis
farglebSi hqondaT urTierToba da qmnidnen erT civilizacias.
ufro axlo fiqrisaTvis: iafetidebi iyvnen Tubal-Tabal-
tabali da meSex-mosox, musk-muSq (mesxi) tomebi. sadac Targamo-
sianelTa (tabal-iberTa) wili samflobelo Tavdeboda, iq iwyeboda
meSex-mesxTa miwebi dasavleTiT da sadamde?
yovelive iTqva imis dasamowmeblad, rom iafetidebi aTas-
wleulebis manZilze ar kargavdnen erTobis grZnobas, Tu Sorde-
bodnen teritoriulad, Tu dialeqtebi calke enebad yalibdeboda
da SigniT dialeqtebi Cndeboda, genetikur-fsiqikuri maxsovroba
inarCunebda arsebobas da saWiro SemTxvevaSi miZinebul grZnobebs
aRviZebda.
iv. javaxiSvili kavkasionis CrdiloeTiT macxovreblebs
`sabeirebad Tvlis da gvamcnobs `saber~ Senaxulia viTarca sax-
elwodeba im tomisa, romelTac kavkasiis mTebi ekavaT da jiqebs
zemoT cxovrobdnen ̀ sabeir~-ebis saxeliT prokopi kesarieli maT
hunebis tomada Tvlis~ (iv. javaxiSvili, qarTveli eris isto-
ria, t. 1. Tb. 1950, gv . 403. ).aseTi konstatacia sicxadeze met
kiTxvebs badebs, samwuxarod maTze pasuxi dRemde ar arsebobs.
arsebuli ki naklovania.
sakiTxSi sicxade verc Zvel mkvlevarebs SeaqvT da arc
axlebisaa uxarvezo da ueWvelad misaRebi. problemis gadawyvetis
63
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mizniT XIX-XX ss. mkvlevarebi araerTgzis garjilan. werilo-
biTi wyaroebis simwiris gamo xSirad mimarTavdnen damxmare meTo-
debs, magram dRemde mxolod hipoTezebis donemdea warmatebebi.
sicxadisaTvis. Красильников Ф.С. wignSi`...Кавказ и его обители. М. 1919, e gv. wers: «...существуют предания... что племя «адыге», как называют сами себя черкесы, переселилось с северних берегов Черного и Азовского морей и заняло восточный берег, значительную часть обоих склонов Кавказского хребта и Кубанскую равнину.»f. krasilnikovis es debuleba ar axalia da arc raime ucnau-
robis Semcveli. mkvlvarTa nawili dResac asabuTebs adiRevelebis
CrdiloeTidan samxreTisken da samxreT aRmosavleTisaken (yabar-
doelebi) gadaadgilebis faqts, amas SevupirispiroT strabonis
utyuari cnoba henioxebis Sesaxeb. strabonis mixedviT henioxebs
ekavaT kavkasionis samxreTi da CrdiloeTis raRaca monakveTi. amave
azrs Tanamedrove mkvlevarTa didi nawili iziarebs.
xom ar arian azovis mxridan samxreTiT da kavkasionis
samxreTiTac damkvidrebuli adiRebi (Cerqezebi ...saxelwodeba
mravalia), strabonis mier aRniSnuli henioxebi? kiTxva logi-
kuria. arsebiTia, rom dasabuTebuli pasuxic logikuri iyos.
sapirispirod sakmarisia Tundac iseT aRiarebul avtoritetze
miTiTeba, rogoricaa rismag gordeziani. (mecnieri, romlis kv-
leviTi fesvebi sulmnaT simon yauxCiSvilidan modis). ai, raze
miuTiTebs igi naSromSi `qarTuli TviTSegnebis Camoyalibebis
problema~ Tb. 1993. 37-e gv. igi wers `Zv. w. a. III aTaswleulSi
saerTo qarTveluri erTianobis arealidan svanebis CrdiloeTisaken
gadaadgilebis~ Sedegebis Sesaxeb. mxedvelobaSia svanebis mier ara
kodor-rionis midamoebis aTviseba, aramed kavkasionis CrdiloeT
mxareSi damkvidreba.
amrigad, aris istoriulad dausabuTebeli azri Crdilo-
eTidan samxreTSi (maT Soris kavkasionis samxreTSi), adiRevelTa
gadmosvlis Sesaxeb da azri samxreTidan CrdiloeT kavkasiaSi
svanebis gadasvla-damkvidrebis Sesaxeb. amasTan, Tu svanebis Crdi-
lo kavkasiaSi gadasvlis droni cnobilia Zv. w. a. III aTaswleuli,
64
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
adiRevelTa samxreT kavkasiaSi gadmosvlis droni ucnobia. am
mxriv cnobili mxolod isaa, rom Tavad adiReuri wamoSobis
tomebis xseneba (meotebi, sindebi Tu dadasturda maTi adiReuri
warmomavloba da a. S.) mxolod Zv. w. a. IV-V ss, ganekuTvneba.
amdenad es ori sapirispiro movlena samxreTidan CrdiloeTisaken
da piruku CrdiloeTidan
samxreTisaken migraciis Sesaxeb droTa da viTarebaTa mixed-
viT SesaZlebelic iyo da istoriul faqtadacaa miCneuli. aq
mxolod erTia gasarkvevi: kavkasosis modgmas ganekuTvnebian Tu
ara svanebi da adiRevelebi? ras niSnavs henioxoba da aseTebad
SeiZleba yofiliyvnen adiRevelebi da svanebi?
imis dadgena Tu vin SeiZleba kavkasis modgmas ganekuTvnebodes
TiTqmis SeuZlebelia. sakmarisia mieTiTos strabonis im cnobaze,
rom kavkasiaSi 70 tomi cxovrobda, romelTac erTi-meorisi Tar-
jimanis gareSe ar esmodaT da cxadi gaxdeba sakiTxis sirTule.ara
mxolod straboni IXs. arabi geografi ibn al fakix alhamadani
72 toms asaxelebs. is rac Zv. w. a. III aTaswleulSi naTeli iyo,
kavkasiaSi eqvsi Targamosianeli `Zmis~ modgma saxlobda, aTasi
wlis Semdeg gaurkvevlobas badebs. dioskuriaSi egrosisa da
kavkasosis modgma iyrida Tavs ax. w. a. dasawyisasTvis. maT Camo-
saxlebulebi ematebodnen da urTierTobis garkvevisaTvis 30 enaze
mosaubreebs Tarjimani sWirdebodaT. cxadia, rom es aTeulobiT
tomi yvela kavkasosis modgmisa ar iqneboda, iyvnen egrosis da
SeiZleba ukve ara Targamosianeli tomebi.
Zv. w. a. VI s. moyolebuli Savi zRvis mimdebare qveynebSi aR-
mocenebas iwyeben berZnuli dasaxlebebi, romelTa mizani vaWroba,
ekonomikur-politikuri gavlenis gavrceleba da barbarosebis
(maTi TvalsazrisiT) berZnul sivrceSi moqcevaa. isini Tavis
dasayrdens qmnian yirimis naxevarkunZulze. Zv. w. a. V s Seiqmna
bosforis samefo. misi dedaqalaqi pantikapea da q. xersoni gav-
lenas avrceleben ara mxolod CrdiloeTiT momTabare tomebze,
aramed qerCis srutis aRmosavleT teritoriebze (sindTa tomebis
arealze). ufro samxreTiT, egrosis monaTesave tomTa terito-
riaze iqneba ori centri, dRevandeli biWvinTa (pitiutis, axla
65
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
picundis) da soxumis (adreuli cxumis, gviandeli dioskuriis)
saxiT. swored am savaWro-kulturul centrebSi iyrida Tavs 70
tomis warmomadgenlebi.
aqve unda aRiniSnos, rom tomTa simravle ar amtkicebs mo-
saxleobis simravles, vTqvaT Tu kavkasis ergo mTeli Crdilo
kavkasia Tergamde da ufro CrdiloeTiT ganusazRvreli, axla
daaxloebiT ori aTasamde wlis Semdeg tomebi gabneulia xeobebSi
da praqtikulad karCaketil meurneobas misdeven, igive iTqmis
egrosis, lekosis da sxvaTa mimaT, tomis nawili, romelic rome-
lime xeobaSi lokalizdeba, danarCenebs mowyvetili, enobrivi da
fsiqologiuri gaucxoebis gzas adgeba, iZens damoukideblobis
Aatributikas da bevr SemTxvevaSi im mTelis winaaRmdegac gamodis,
romlis nawili iyo adreul xanaSi.
kavkasianebis SemTxvevaSi am adgilobriv tomebs emateboda ucxo
warmomavlobis, zogjer ZaliT da zogjer nebiT Camosaxlebuli
tomebi. mimdinareobda Widili da iyo SekavSirebac. urTierTo-
bebis manZilze icvleboda orive mxare da Cndeboda Sereuli
mosaxleoba. amdenad, gasakviri araa CrdiloeT kavkasiaSi tomTa
simravle da siWrele.
ukve aRiniSna, rom Zv. w. a. XIII s-de kavkasosis monaTesave
tomebs gadatanili hqondaT mZime brZolebi axali teritoriebis
dakavebisa da momTabare momxdurTa mogeriebis mizniT. Zv. w. a.
VII s. Cr. kavkasiis dasavleT nawils gadaqelaven kimerielebi,
centralur da aRmosavleT nawils skviTebi. bunebrivia warmov-
idginoT ra cvlilebebs moaxdendnen isini kavkasosis da lekosis
monaTesave tomebs Soris. da mainc ar gaunadgurebiaT adgilo-
brivi civilizacia. mainc `gavliT~ da ara `dafuZnebiT~ aRiniSna
kimerielebis es Semoseva.
mkvlevarebis umetesi nawili aRiarebs Cr. kavkasiis dasav-
leT nawilSi V_IV ss. sindTa tomis gaerTianebis (TiTqmis
saxelmwifoebrivi) arsebobis Tvalsazriss. aseve miCneulia misi
mosaxleobis kavkasosis tomebTan kuTvnileba. am niadagzea das-
abuTebuli adiReur tomTa kavkasiur-iberiul warmoSobis isto-
66
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ria. SesaZlebeli iyo Tu ara kavkasosis monaTesave tomTa ase
CrdiloeTiT ganfena?
2. Tu isini kavkasis tomebs ganekuTvnebodnen, maSin sakiTxavia,
mrovelis mixedviT (da ara mxolod misi) Tanamedrove kvlevebis
Tanaxmadac) egrosis kuTvnili miwebi yubanis (md. mcire xazare-
Tisa) da zRvasTan mierTebis marcxena mxares moicavda. mis mezo-
blad CrdiloeTiT da aRmosavleTiT kavkasosis ̀ wili~ qveyana iyo.
amdenad am adgilebSi dafiqsirebuli tomebi SeiZleboda tomTa
am gaerTianebis nawili yofiliyo. am azrs amagrebs ptolemeusis
cnoba md. donis midamoebSi iaqsamatebis tomis arsebobis Ses-
axeb. somxuri geografia am cnobaze dayrdnobiT aviTarebs azrs
`naxCa matianebis~ Sesaxeb. donis azovis zRvasTan SesarTavTan
iaqsamatebis arseboba aRiarebul faqtad iTvleba. aseve kamaTs ar
iwvevs vainaxebis TviTsaxeli ̀ noxCi-naxCa~. ramdenad misaRebia uZve-
lesi somxuri geografiis cnoba iaqsamatebis naxCa matianelobis
Sesaxeb, es momavali msjelobebis sagania. varaudis doneze misi
SesaZleblobis uaryofa ar gamova. miT ufro rom saxelwodeba
`noxCi~ savaraudod XII s. mkvidrdeba. (SeiZleba manamde brunvaSi
sxva TviTsaxeli iyo?) somxuri geografiis uZvelesi teqsti ki
XIII s-a. SeiZleboda Tu ara axali saxelis Zvelidan gamoyvana?
esac kvlevis sagania.
ra aris cnobili kavkasosis arealSi macxovrebeli tomebis
Sesaxeb? Zalze mciredi. dRes aq saxlobs qarTvelTa nawili
moxeveebis saxiT, maT mezoblad arian e. w. alan-osebi. maT sak-
maod didi nawili ukaviaT CrdiloeT centralur kavkasiaSi. maTi
nawili saxlobs kavkasionis samxreTSi da dRevandeli mdgomareo-
biT qmnis samxreT oseTis respublikas. oseb-alanebis dasavleTiT
yabardo-balyareTia, Semdeg yaraCai-CerqezeTi, uSualod kavkasionis
gaswvriv ruseTis krasnodaris mxare, magram kavkasosis arealSi
adiRebis kompaqturi dasaxlebacaa, romlis istoriuli miwebi
ruseTis uSualo kuTvnilebaa.
vaianaxebi? vainaxebi (CeCen-inguSebi) istoriuli cnobadobis
manZilze Tergis aRmosavleTiT, lekosis wil qveyanaSi saxlo-
ben. es badebs logikur kiTxvebs: 1. vainaxebi TargamosianelTa
67
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
le- kosur nawils ganekuTvnebian Tu kavkasisas. 2. Tu lekosisas,
maSin maT odiTgan kuTvnil miwaze ucxovriaT da lekosianebi
arian; rodis ra teritoria ekavaT maT da rogor moxvdnen Tergis
aRmosavleTiT. iq sadac cxovroben minimum ori aTaseuli wlis
manZilze; 3. Tu isini kavkasosis naTesav tomebs ganekuTvnebian, maT
garda vin cxovrobda kavkasionis CrdiloeTiT, meotebisa da sindebis
aRmosavleTiT lekosianebamde da ra istoriuli bedi ewiaT? Tu
WeSmaritebis Semcvelia ptolemeosis da Zveli somxuri geografiis
monacemebi da vainaxebis (noxCi-naxCebis) tomi iaqsamatebis saxeliT
iyo cnobili (ptolemeosisTvis mainc) da maT tanaisis, md. tonis
midamoebi e. i. kavkasosis `wili~ qveynis CrdiloeTi mxare ekavaT,
maSin vin saxlobda maT qveviT (samxreTSi) kavkasionamde?
jer sakuTriv vainaxebis Sesaxeb.
eWvis gareSea vainaxuri CeCnebisa da inguSebis genetikur-
fsiqologiuri erToba, sadac erTi ena urTierTobis wesia da
erTi teritoria urTierTobis areali. is faqti, rom CeCnebi
sxvadasxva dialeqtebze metyveleben: iTonxalis, Saros, Satois,
miTxos, terelis da a.S. ver arRvevs da amdidrebs am erTobas.
sakuTriv inguSebs Sida dialeqturi dayofa ar axasiaTebT.
rac qarTveloba mezoblobs da urTierTobs vainaxebs, maTi
eTnosaxeli icvleboda. istoriulad isini cnobili arian
durZukebis(ZurZukebis), RliRvebis, qistebis saxeliT. straboni
maT Sesaxeb xmarobs xamekitebisa da isadekebis saxels. maTi logi-
kuri gagrZeleba iyo xamxi da sadoi Temebis arseboba. strabonis
trigloditebi, xamekitebi da isadekebi (isadokebi) araerTma
cnobilma mecnierma aRiara vainaxebis Soreul winaprebad. es ar
niSnavs rom gansjisaTvis sakiTxi daxurulia.
aseve araa Sewyvetili gansja vainaxebis kavkasionis CrdiloeT
kalTebze macxovrebel tomebTan mimarTebis xasiaTze. kerZod,
gamoTqmulia azri, rom TuSebi, fxovelebi (xevsurebi), wanarebi
(moxevebi), dvalebi gaqarTvelebuli kavkasianebia. meore mxriv aris
vainaxebSi qarTlosis monaTesave tomTa naSTebis Ziebis mcdeloba.
procesi urTierT gamamdidrebelia, magram jer xanobiT mainc bin-
diT moculi. am da ara mxolod am sakiTxebs ueWvelia momavali
68
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
genetikur-fsiqologiuri, lingvisturi da maTematikuri kvlevis
Sedegebi mohfenen naTels.
uZvelesi bedi vainaxebisa (da ara mxolod maTi) kvlav le-
onti mrovelis `Svelas~ moiTxovs. ai, misi monaTxrobi: `xolo
odes pirvel gamovida xazarTa mefe da motyuenna qveyana~. da
gardavlo kavkasia. da iyo Ze misi saxeliT uobos, da misca Zesa
Tvssa tyue somxiTisa da qarTlisa. da misca queyana kavkasis
nawili, lomekis mdinarisa dasavliT, dasavleTamde mTisa~ (qa-
rTlis cxovreba, t.1. Tb. 1955, gv. 12).
upirveles yovlisa, ra periodia es? Cavlilia Targamosian-
elTa CrdiloeT kavkasiaSi damkvidrebisa da masTan dakavSirebuli
brZolebis xana. aseve Cavlilia is dro, rodesac dasavleTi saqarT-
velos gavliT, Crdilo-dasavleTi kavkasiidan kimerielebis talRam
wina azias uwia, xolo skviTurma Zalam albaneTis (darubandis)
karis gavliT urartus imperias. es ki Zv. w. a. VII-VI saukunee-
bia. im dros qarTli TiTqos ar dazaralebula da qarTlSi arc
`somxiTis mxare~ arsebobda. maS ra periodia, roca momxdurebma
(mroveli maT xazarebs eZaxis) kavkasionis samxreTi nawilic
moarbies da CrdiloeT nawilSic Tavisi dasaxleba Seqmnes?
ukve iTqva, rom Zv. w. a. V s. CrdiloeT kavkasiaSi movidnen
skviTuri warmomavlobis dandarebi. maT male mohyvnen skviTebis
monaTesave savromatebis tomebi. maT SemoWras Crdilo-dasavleT
kavkasiaSi meotebi da sindebi ewinaaRmdegebodnen. savromatebs ori
mZlavri tomTa gaerTianeba hqondaT: sirakebi da aorsebi. sirakebma
SeZles azovis zRvisTvis miejaWvaT damxvdurebi da samxreTiT
wamosuliyvnen. maTgan aRmosavleTiT moqmedebdnen aorsebi. am
tomebs da nawilobriv damxvdurebsac, mkvlevarebma, sicxadisaTvis,
sarmatebi uwodes. ara kimerielebi, ara skviTebi, aramed sarmatebi.
es iranulenovani tomebi adgilobrivTa (kavkasianTa da lekosia-
nTa) darbeviT ar dakmayofilebulan. maT dapyrobil teritoriebze
Casaxleba iwyes da arc sxvaTa rbevas anebebdnen Tavs.
mkvlevarebis erTi nawilis daskvnis Tanaxmad dandarebi ga-
moCndnen Zv. w. a. V s., sirakebi da arosebi ki damkvidrebas iw-
yeben III s-an. aris azri maTi VI-IV ss. damkvidrebis mcdelobis
Sesaxebac.
69
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
aq erTi bundovani sakiTxis ganxilvaa saWiro. mkvlevarTa
nawili fiqrobs, rom aorsebidan warmosdga ovsebis tomis saxeli.
aris azric imis Sesaxeb, rom osebi Zveli kavkasiuri tomia da igi
sxva kavkasianebTan erTad skviT-sarmatebis gamoCenamde mkvidrobda
kavkasionis CrdiloeTiT. asevea gamoTqmuli mosazreba, rom osebis
tomi kavkasos-herosis tomTa Serevis Sedegia. safuZvlad moaqvT
osebis TviTsaxeli hir, hiriston. Tqma ar unda, her SeiZleba
hir-ad gadaqceuliyo da bolos h-c SeiZleba Camoscileboda. aq
SeuZlebeli araferia. sakiTxi msjelobisTvis Riaa da kvlevis
axlebur xerxebs saWiroebs.
da kidev erTi mniSvnelovani momenti: savromatebis, kerZod ki
aorsebis tomTa gaerTianebis Cr. kavkasiaSi damkvidrebis dro. ar
SeiZleba ar gaJRerdes galaqtionis sityvebi: ̀ dro, dro aRniSne~.
istoriaSi dronis gansazRvras principuli mniSvneloba aqvs. Tu
`ovsebis, -hir-iristinebis~ kavkasiur warmomavlobas vaRiarebT,
maSin mkvlevarebis mier miRebul TariRs Zv. w. a. III- OII ss.
aorsebis dafuZnebisaTvis kavkasiaSi, saeWvos ver gavxdiT. meore
SemTxvevaSi ki es TariRi miuRebeli xdeba. ai, ratom.
1. mkvlevarTa kamaTs ar iwvevs aleqsandre makedonelis bio-
grafiis ZiriTadi TariRebi. kerZod ki sparseTis mefe darios
kodomanis damarcxeba da misi ojaxis tyved ayvana. am faqtma aiZula
urartus gamodevnili mefe, arian qarTis mefe iaredosis Ze azoni,
axal dampyrobs gascloda da samefo centri mcxeTaSi gadmoetana.
es moxda Zv. w. a. 332 w. am dros farnavazi 3 wlis iyo da igi
dedam mTaSi durZukebSi gaxizna. azonma ipyra qarTli, egrisi
da aRkveTa Crdiloeli mezoblebis TareSi. rodesac farnavazi
davaJkacda iwyo brZola azonis winaaRmdeg. am brZolaSi sxvebTan
erTad misi mokavSire iyo ovsTa ufliswuli, romelsac Semdeg
da miaTxova kidec. es moxda Zv. w. a. IV s. Tu am dros aorsebi
(romlebic qarTvelTaTvis ̀ ovsebis~ saxeliT iyvnen cnobili) jer
Semosulebi ar iyvnen Cr. kavkasiaSi, maSin farnavazis daxmarebas
rogor SeZlebdnen? 2. azon iaredosis Zem ara mxolod daafuZna
qarTlis samefo, aramed qveyanac gawminda momxduri Zalebisagan
da iqiT Seutia Crdiloel mezoblebs. farnavazma kidev ufro
70
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
gaaZliera, gaafarTova da ganamtkica samefo (azonis, iaredosis,
arian qarTis Sesaxeb ix. `iaredosi~, farnavazis Sesaxeb `armazi~
wignSi `sajildao~). cxadia, rom gaZlierebul samefos `xazarTa
mefe~ iolad ver daamarcxebda da verc miscemda tyveebs ̀ somxiTi-
dan da qarTlidan~ Zes uobos, romelic daafuZna kavkasis qveynis
nawilSi, lomekis (Tergis) mdinaris ̀ dasavliT~. ara da, mroveli
garkveviT ambobs, rom Tergidan dasavleTiT, kavkasionis mTis
dasasxrulamde, samflobelod misces uobos da Seiqmna axali
`samefo~, axali qveyana. es cvlileba unda momxdariyo Zv. w. a.
IV s. Sua xanebamde. amitomaa gasarkvevi: vin, rodis, sad.
mroveli ki ganagrZobs Txrobas: `da daeSena uobos da maTni
naTesavni arian ovsni, da igi ars ovseTi, romel nawili iyo
kavkasisa, xolo durZuk, romeli uwarCinebules iyo SvilTa So-
ris kavkasisTa, mivida da dajda napralsa Sina mTisasa da uwoda
saxeli Tvsi durZukeTi da miscemda xarksa mefesa xazarTasa.~
(iqve, gv. 12).
cnobilia, rom savromatebma ara mxolod kavkasis kuTvnili
miwebis nawili miitaces, Caesaxlnen da daxarkes, ufro meti,
maT `somxiTidan~ (da ara somxeTidan) da qarTlidan mosaxleo-
bis nawili tyved waasxes da CrdiloeTSi Sereuli mosaxleoba
Seqmnes (aorsebi, kavkasosebi, qarTlosianebi). iseTi mZlavri Zala
iyo SemoWrili, rom am monapovariT ar dakmayofilebulan. amave
laSqrobis dros, ̀ masve gzobasa misca mamis Zmiswulsa missa xaz-
arTa mefeman nawili lekanisa, aRmosavliT zRviTgan darubandisiT
mdinaramde lomekisa. da misca tyue ranisa da movakanisa. da daeSena
igi mun, romel nawili iyo lekanisi~ (iqve, gv.12).
da ase gagrZelda, gvamcnobs mroveli, vidre sparseTi ar
Seiqmna da ar daiwyo am mxaris daxarkva. es cnobac eTanxmeba
imas, rom aRniSnuli movlenebi unda momxdariyo Zv. w. a. V-IV
saukuneTa manZilze. (kirosis mier Seqmnili VI s. sparseTis impe-
ria IV s. aleqsandre makedonelma gaanadgura). aRaraa msjeloba
gasagrZlebeli imis Sesaxeb rodis Seiqmna albaneTisa da somx-
eTis samefoebi Zv. w. a. IIs. da ra xniT aRikveTa CrdiloeTidan
TareSi. yovelive miuTiTebs Zv. w. a. V-IV saukuneebze.
71
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
am SemTxvevaSi arsebiTia is cvlileba, rac moxda kavkasosis
kuTvnil qveyanaSi da moZme tomebSi. mroveli garkveviT acxadebs,
rom kavkasiani durZuki, iZulebuli Seiqmna Tavisi `naTesaobiT~
gadasuliyo Tergs gaRma da mTis `napralsa Sina~ damkvidrebu-
liyo. eWvi araa, mTis naprali darialis xeobaa da Tergis mar-
jvena mxare. is midamo, romelic, `memkvidreobiT~ lekosisa iyo,
magram iZulebuli gaxda durZukisTvis (kavkasis CamomavlisaTvis)
daeTmo. rTuli araa imis gansazRvra, rom arc durZuki gadasaxle-
bula Tavisi nebiT da arc lekosianebs dauT- miaT ubrZolvelad.
mrovelis cnobidan gamomdinare naTelia, rom mtrisagan Zleul
lekosianebs durZukisaTvis `ar ecalaT~.
CrdiloeT kavkasiaSi gamoCnda axali Zala, romlis mizani
adgilobrivTa rbeva ki ar iyo, aramed sasicocxlo arealis
mopoveba.
***
savromatebis SemoWram da dafuZnebam biZgi misca Zireul cv-
lilebebs CrdiloeT kavkasiaSi. mogvianebiT es mTel kavkasionze
aisaxa meotebisa da sindebidan moyolebuli lekosianebis CaTvliT
da egrosis `wilidan~ moyolebuli movakosis `wilis~ CaTvliT.
axalma viTarebam ZalTa axali ganlageba gansazRvra. winaswar
unda iqnes aRiarebuli, rom momxdurTa (savromatebis) Seteva
erTi mimarTulebiT ar ganxorcilebula. kavkasianTa erTi nawili
azovisa da Sav zRvebs miajaWves, Zv. w. a. IV s. sindTa tomebi
bosforis samefos SeuerTda, sarmatebisagan Tavdacvis mizniT.
Semdeg igive meotebma gaimeores. meore nawili (CeCen-inguSebis
winaprebi) aRmosavleTiT gandevnes da iZulebuli gaxades `mTis
napralSi~ SeefarebinaT Tavi, cxadia xeluxlebeli arc samxreTi
mxare ar gadarCeboda.
vin iyvnen kavkasionis CrdiloeTiT da Tergidan (lomekidan)
dasavleTiT macxovrebeli tomebi vainaxebis (durZukebis, CeCen-
inguSebis winaprebis, noxCo-naxCo, gargara, RalRai, RliRvi, qisti
da sxva. saxeli mravalia, arsi _ erTi.) garda? sakiTxi uaRresad
rTuli da bevris momcvelia.
72
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
gasaxsenebelia Zvel istorikosTa da geografosTa naTqvami,
rom kavkasionis CrdiloeTSi da samxreTSi erTdroulad sax-
lobdnen henioxebi, kidev? winaswar gasaTvaliswinebelia Zv. w. a.
I s. avtoris diodore sicilielis cnoba, rom momxdurebma (sir-
akebma da aorsebma) kavkasosis ̀ wili~ qveynis umetesi teritoria
udabnod aqcies, nawili mospes, nawili daimones, nawili aiZules
gaxiznuliyvnen. samxreT kavkasionelebi cdiloben mTagrexilis
gadmosasvlelebis Caketvas da Tavdacvas, rogorc savromatebisa-
gan (mroveli ityvis `xazarebisagan~), aseve kavkasosis monaTesave
tomebisagan.
Zveli mkvlevarebi aseve miuTiTeben tomTa msxvili gaerTiane-
bebis daSlaze da SedarebiT wvril erTeulTa momravlebaze Zv. w.
a. dasasrulsa da axal welTa aRricxvis I-II saukuneebSi. ase Cnde-
bian istoriis asparezze kerketebi, toretebi, zixeb- Zigeb-jiqebi,
axeelebi, mosxebi, sanigebi, abazgebi, afSilebi, misimilianebi da
sxva. rac Seexeba Cr. kavkasiis centralur nawils, aq straboni
mxolod gargarebs asaxelebs, gargarebis vainaxur-durZukuli
nawilis Sesaxeb ukve iTqva. isini kavkasionis napralSi Caesaxlnen.
danarCenebi an sxvebi?
yvelaze avtoritebis mqone straboni, pliniusi, ptolomei
danarCenebSi an sxvebSi ialbuzsa da myinvarwvers (elbrusad da
yazbegad cnobil mwvervalebs) Soris asaxeleben talebs (tali),
akisi (akinebi), sodi (sadoi). talebis dasavleTiT adreve cnobi-
lebi iyvnen henioxebi.
dRevandel mkvlevarebSi sayovelTaod aRiarebuli talebia.
maT araorazrovnad miakuTvneben dvalebs. es erTi tomis saxelis
variantebia. karga xania rac gaJRerda da msjelobis obieqti
gaxda kidev erTi tomis _ wanarebis kuTvnilebis sakiTxi. am ori
tomis warmomavlobam da raobam principuli xasiaTi SeiZina. dRes
maTi vinaobis garkvevasTanaa dakavSirebuli ara mxolod egrosis,
kavkasosis da qarTlosis (ufro zustad am saxelebTan dakav-
Sirebul tomTa) urTierTmimarTebis sakiTxi, aramed Tanamedrove
qarTvelobasa da alan-osTa urTierTobebis problemac.
73
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
dRevandeloba bevr eTnoss aRuZravs madas da ubiZgebs sxvisi
istoriis misakuTrebisaken. amas xels uwyobs bevr tomTa Sesaxeb
arsebuli konkretuli cnobebis ignorireba ama Tu im poziciis
dafiqsirebis dros. gansakuTrebul simwvaves am mxriv dvalebis
eTnikuri raobis sakiTxi qmnis.
dvalebis Sesaxeb informacia sul cota Zv. w. a. IV sauku-
nidan arsebobs. mivmarToT kvlav leonti mrovels, romlis arc
erTi debuleba ar aris uaryofili mecnierebis mier. sulmnaTi
jer kidev azon iaredosis ZesTan dakavSirebiT miuTiTebs: azon
`...daiwyrna yovelni sazRvarni qarTlisani, hereTiTgan da
ber- dujis mdinariTgan vidre zRuamde sperisa da daipyra qa-
rTlsa zeda egrisica, da moxarke yvna osni, lekni da xazarni~
(gv. 19). azoni qarTlis samefo taxtze farnavazma Secvala. man
vrceli samefo administraciul erTeulebad dahyo da Seecada mTis
tomebTan urTierTobis daregulirebas. misi memkvidre saurmagis
dros administraciulma erTeulebma moindomes centralizebuli
mmarTvelobis moSla. istoria gvamcnobs, rom erisTavebi ganudgnen
saurmag mefes da aiZules Tavi dedis ZmebisaTvis Seefarebina dur-
ZukeTSi. saurmags aseve mxari dauWira mamidaSvilma, ovseTis mefis
(mTavris, beladis) Svilma. gamarjvebulma saurmagma ̀ ...ganmravle-
bul yvna duZukni. naTesavni kavkasisni...~ poziciebis gamyarebisa
da durZukebisadmi madlobis niSnad, saurmagma `...warmoiyvanna
igini yovelTa kavkasis naTesavTa naxevarni da romelnime maTganni
warCinebul yvna, da sxuani dasxna mTiuleTs, didoeTiTgan vidre
egrisamde, romel ars suaneTi, da eseni daipyrna misandobelad
Tvsad, dedulni.~ (iqve, gv. 27).
leonti mroveli erTbaSad ramdenime saWirboroto kiTxvas
scems pasuxs: 1. durZukni (vainaxebi) marTalia lekosianTa ̀ wil~
qveyanaSi Casaxldnen, magram darCnen kavkasianebad; 2. durZukni
marTalia kavkasianni arian, magram ara erTad-erTni. isini mxolod
arian ̀ naTesavni kavkasisni~. 3. durZukni imdenad axlobelni arian
qarTlosis modgmisa, rom aq maTi `warCinebulad yvna~ sruliad
umtkivneulo (bunebrivi) movlenaa; 4. saurmagma durZukni didoe-
lebs (lekosianebs) ki ar Causaxla, aramed `didoeTidan vidre
74
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
egrisamde,~ e. i. im teritoriebze, sadac mkvlevarni dvalebs
(talebs) da SeiZleba ara mxolod maT moiazrebdnen; 5. mTavari.
mkvlevarTagan cnobili iyo, rom suanebi (svanebi) yvelaze Zlier
toms warmoadgendnen, isini flobdnen kavkasionis samxreT da
CrdiloeT nawils (henioxebis msgavsad), maT marTavda 300 ar-
CeulTa sabWo, SeeZloT gamoeyvanaT 200 000 meomari da amisda
miuxedavad maTi calke aRniSvna gayris dros ar moxda.ufro meti,
igive mroveli, rodesac iwyebs TargamosianelTa gayris procesis
aRweras, ambobs ara egriselTa eTnarqi egrosi, aramed megrelTa.
amiT TiTqos eWvqveS ayenebs megrelTa garda sxva tomebis egris-
elobas. am daskvniT nawilSi ki cxadyofs, rom egrisi (egrosis
kuTvnili mxare) aris ara mxolod megrelebis
,radgan Tavad egrisi `...ars suaneTi~.
mrovelis es daskvna ki TavisTavad mravlis metyvelia: 1. Tu
egrisi svaneTia, egrosi ara mxoldo megrelTa, aramed svanebis
eTnarqsac warmoadgens; 2. ganmartebas saWiroebs debuleba, rom
Targamosi iyo _ ara egroselTa (iseve rogorc lekTa, kavkas-
ianTa da sxv.) aramed megrelTa mama (qarTlis cxovreba, t. 1.
Tb. 1955, gv.3) da rom egrisi `... romel ars suaneTi~ (iqve, gv.
27). am debulebas principuli mniSvneloba aqvs. Tu gamoiricxe-
ba imis daSveba, rom teqstSi SeiZleba moxvda cvlileba da unda
yofiliyo ara ̀ megrelTa~, aramed ̀ egroselTa~ mama, maSin sakiTxi
naTeli xdeba. sxva SemTxvevaSi mxolod imis daSveba SeiZleba,
rom Zv. w. a. III aTaswleulSi megrelebi svanebisagan bolomde
gamoyofil (enobrivad) toms warmoadgendnen da mxolod isini
igulisxmebian egroselebSi. aseT SemTxvevaSi svanebi ukve aRar
iangariSebodnen egriselebad da saWiro gaxdeboda maTze, rogorc
kavkasis modgmis tomze msjeloba. mroveli ki garkveviT ambobs,
rom saurmagma durZukni dasxa `egrisamde, romel ars suaneTi~,
e. i. svaneTi aris igive egrisi. es ki garkveviT imaze miTiTebaa,
rom rodesac Targamosma egrosis `wili~ qveyana SemosazRvra, iq
megrelebisa da svanebis erToba igulisxmeboda da ara sxvaoba.
aucilebelia kidev erTxel iqnes gaxseniebuli mrovelis cnoba
egrosis sacxovrisis sazRvris Sesaxeb. aRmosavleTiT egrosis
75
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
samflobelo lixis mTamde vrceldeboda, dasavleTiT zRvamde.
CrdiloeTi am ori wertilis gayolebiT unda gavrcelebuliyo
da misuliyo im wertilamde, sadacaa md. mcire xazareTisa. ma-
gram sainteresoa, rom mroveli mTel mdinares asaxelebs da ara
mxolod SesarTavs, an Sua wels, an saTaves. aseve miiCnevs rom
am mdinaresTan ̀ warswuTebis wueri kavkasisa.~ kavkasions mravali
ara mxolod Tovliani mwvervali aqvs, aramed wveri-c. SeiZleba
msjeloba mis dasavleT an aRmosavleT, CrdiloeT an samxreT
wverebze e. i. mis dasawyisze an daboloebaze (rac igivea). am
SemTxvevaSi ki saubaria md. mcire xazareTisa, romelic aris
egroselTa CrdiloeTi sazRvari da sadac `warsuTebis wueri
kavkasisa.~ (xom araa es `wueri~ ialbuzi?)
lixis mTa, dasawyisSive iTqva, rom gamodis kavkasionidan da
TiTqmis perpendikularulad miemarTeba samxreTisaken. igi kveTs
saqarTvelos dasavleT da aRmosavleT nawilebad ara mxolod
barSi, aramed mTaSic. kavksionis mTagrexili aseve SeiZleba pi-
robiTad gaiyos dasavleT saqarTvelos kuTvnil da aRmosavleTis
kuTvnil nawilebad. Sesabamisad, egrosis ̀ mamulebis~ aRmosavleTi
sazRvari kavkasionis mTagrexilis dasavleT nawilsac moicavda.
Semdeg igi misdevda mdinares `mcirisa xazareTisa~. mkvlevarTa
mniSvnelovan nawils sadaod ar miaCnia, rom esaa dRevandeli md.
yubani, romelic saTaves iRebs kavkasionis erT-erTi `wueris~
`warswuTebis~ adgilas, miimarTeba CrdiloeTiT, uxvevs dasavle-
TiT da or totad uerTdeba zRvas. mdinaris zRvasTan SeerTebs
adgilic araa sakamaTo. mroveli sazRvars mdinareze debs da ara
mis CrdiloeTiT.
es SedarebiT vrceli ganmarteba moiTxova ZiriTadi sakiTxis
garkvevis mcdelobam: kavkasis modgmis romeli tomebi saxlobdnen
kavkasionis CrdiloeT nawilSi md. yubansa da Tergs Soris? ukve
aRiniSna, rom straboni, pliniusi, ptolemeusi ialbuzsa da my-
invarwvers Soris, sxvanairad md. yubansa da md. Tergs Soris,
kavkasionis CrdiloeT nawilSi asaxeleben talebs anu dvalebs.
dvalebi kavkasis Camomavali tomia. magram maT dasavleTiT? msj-
elobac egrosis miwebis CrdiloeTi sazRvris Sesaxeb gamowveuli
76
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
iyo im aucileblobiT, rom igi erTad erTi iyo rva Zmas Soris,
romelsac ̀ mamisgan, Targamosisgan~ ̀ memkvidreobiT ergo~ kavkasio-
nis CrdiloeTi nawili da Sesabamisad egroselebiT dasaxlebuli.
(gavixsenoT, rom qarTlosis ̀ wilis~ CrdiloeT sazRvari kavkas-
ionamde vrceldeboda, herosisa ki `tyetbamde~ anu gulgulamde1.
logikuria vivaraudoT, rom TargamosianelTa Soris miwebis aseTi
ganawileba iq ukve macxovrebeli tomebis raobis gaTvaliswinebiT
moxdeboda da xelaRebiT Zvelebs axal tomebs ar Causaxlebdnen,
amiT `samoqalaqo~ oms saTaves ar daudebdnen.
amrigad, rodesac leonti mroveli STamomavlobas amcnobs
farnavazis memkvidre mefe saurmagis mier durZukTa `mTiuleTs~
Casaxlebis faqts, mas mxedvelobaSi aqvs svaneTamde (egrisamde)
teritoria, sadac dvalebi mosaxleobdnen. aq kidev erTi cnoba
ipyrobs yuradRebas. mroveli durZukebze saubrobs, rogorc `...
yovelTa kavkasis naTesavTa~ naxevar-ze. im naxevarze, romelic
metismetad iyo Seviwroebuli yoveli mxriv da ricxovnobis
kvalobaze saarsebo areali ara hyofnida. durZukni Caasaxla dur-
ZukeTidan svaneTamde, magram samxreTi da CrdiloeTi sazRvrebi
mxolod erTi sityviTaa gansazRvruli _ ̀ mTiuleTs~. Sesabamisad
saWiro xdeba am `mTiuleTis~ savaraudo sazRvrebis kvleva.
ara dRevandeli, aramed mrovelis mier miTiTebuli `mTiu-
leTi~ ra farglebSia saZebari? Tu daveTanxmebiT mowodebul
azrs, imis Sesaxeb, rom `mTis napralSi Cajdomamde~ durZukebi
(vainaxebi) Tergis dasavleTiT saxlobdnen, kavkasis naTesavTa mx-
olod nawils warmoadgendnen, maSin saZebaria, vin iyvnen danarCenni.
mroveli garkveviT miuTiTebs ̀ xolo SvilTa zeda kavkasisTa iyo
ufal durZuk, Ze tireTisi~ (iqve, gv. 11.), ra gamodis naTqvamidan
Tu ara is, rom durZnukni (vainaxebi) tomTa didi gaerTianebis
nawils warmoadgendnen. da rodesac vainaxebi iZulebulni gaxdnen
1. tyetba anu gulgula _ SeiZleba gairkves movses kalakantuelis mixedviT.
roca alvanTa qveynis qarTvelebTan sazRvars exeba, igi q. xalxalas asaxelebs.
mkvlevarTa nawilis azriT, xalxala mdebareobda dRevandel nuxsa da ganjas
Soris. geografiulad aq iyo tyetba, romelic amJamad mingeCauris wyalsacaviTaa
dafaruli.
77
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
samSoblo mietovebinaT da axali eZebnaT, bunebrivia, rom arc
danarCen nawils hqonda mSvidobiani yofa, isinic Seviwroebulni,
SeiZleba nawilobriv mospobilni da gandevnilni iqnen.
ukve iyo msjeloba imis Sesaxeb, rom meotebi da sindebi zRv-
asTan gamagrdnen, bosforis samefos ̀ miekedlnen~, wvril tomebad
daiyvnen, egrosis wil qveyanaSi hpoves TavSesafari. sxvanairad
mTebSi Seiketnen, (am mxriv momavali kvlevis sagnad rCeba am
tomTa kavkasobis sakiTxi: ramdenad iyvnen isini kavkasianni, xom
araa maTSi iberiul-kavkasiuri SeZenili da a. S.). cxadia, igive
procesebi samxreTiTac ganviTardeboda da gasakviri aRaraa dva-
lebis mTebSi Caketva.
iTqva, rom TargamosianelTa (da ara mxolod kavkasianTa)
dacema VI-IVss. Soris unda momxdariyo. Zv. w. a. IV s. azonma Sei-
Zlo da ara mxolod qarTlis samefo daaarsa dedaqalaqiT mcxeTa,
aramed `...daiwyrna yovelni sazRvarni qarTlisani, hereTiTgan da
berdujis mdinariTgan vidre zRuamde sperisa da daipyra qarTlsa
zeda egrisica, da moxarke yvna osni, lekni da xazarni~ (iqve,
gv. 19). logikuria vivaraudoT, rom rodesac azonma mZlavri
samefo Seqmna (praqtikulad urartus samefos gagrZeleba, radgan
Tavad am mefeTa STamomavali iyo da arian qarTidanac anu urar-
tus qarTidanac mravali Tanamemamule qarTlSi Camoasaxla), man
CrdiloeTiT kavkasianebs dvalebis da CrdiloeTis egriselebsac
ganviTarebis meti saSualeba misca.
Tu man `moxarke yvna~ovsebi da zogadad `xazarni~, maSin cxa-
dia dvalebs da svanebs (egrebs) kuTvnil mamulebsac daubrunebda.
ase, rom rodesac saurmagma durZukebi Caasaxla svaneTamde, ise ar
unda iqnes gagebuli, TiTqos es maRal mTebSi moxdeboda. ratom
ar unda vivaraudoT rom es kavkasionis CrdiloeT mxareSi myof
dvalebs Soris moxda?
amrigad, gamokveTili kavkasionis CrdiloeTiT mosaxle tomebia
vainaxebi da dvalebi. dasavleTiT, zRvasTan axlos, md. yubanis
qvemo welze damkvidrebuli meoti da sindi warmoSobis(dRevandeli
gagebiT adiReuri) tomebis raobis garkvevis Semdeg warmosdgeba
sruli suraTi. Tu dadasturda maTi kavkasisgan warmomavloba,
78
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
maSin cxadi gaxdeba, rom donis mxridan SemoWrilmasirakebma da
aorsebma erTi-meores daaSores monaTesave tomebi da saTave daudes
maT gaucxoebas. rac Seexeba aRmosavleTSi darCenil kavkasionebs,
saurmag mefis mier vainaxebis (durZukebis) dvalebis sacxovrisSi
Casaxlebam, piriqiT gaaZliera maTi erToba da SeiZleba amitomac
SeiZles dvalebma 18 s. bolomde TviTmyofadobis SenarCuneba,
xolo vainaxebma Tanamedrove pirobebSic ori saxelmwifoebrivi
gaerTianebis Seqmna.
arc vainaxebs da arc dvalebs istoriis bedukuRmarTobam ar
daacala saxelmwifoebrivi organizaciis Seqmna. amis miuxedavad
vainaxebma SeZles enobriv-kulturuli da yofacxovrebiTi TviT-
myobadobis SenarCuneba. marTalia maT Tergis marcxena napirze
teritoriebi dakarges, magram aRmosavleTiT barSi da mTebis
xeobebSi ganfenac SeZles. rogorc wesi xeobebSi da soflebSi
Casaxleba sisxliT naTesaobis mixedviT swarmoebda, rac xels
uwyobda Temuri mflobelobis SenarCunebas. amitomaa, rom feo-
dalizmis elementebi gvian IX s. mkvidrdeba, xolo ganviTarebuli
feodalizmis donemde urTierTobani arasodes ar asula.
vainaxebis saxloba sisxliT naTesaobis mixedviT, ar gamor-
icxavda Sereuli ojaxebisa da gvarebis arsebobas. aseTi dayofa,
erTiani politikuri centris ar arsebobis pirobebSi TiTqos
Temebisa da xeobebis macxovrebelTa araorganizebulobaze unda
miuTiTebdes, magram iyo piriqiT. swored mkacrad gansazRvrulma
organizebulobam SeaZlebina mcirericxovan vainaxebs gaeZloT
da gadaetanaT Seuwyveteli Semotevebi. aorsebis, alanebis, xa-
zarebis, monRolebis da sxv. momxdurTa mxriv. mxolod Temur
lengma rvajer ilaSqra da cecxliTa da maxviliT miaRebina is-
lamis religia qristianobis gzaze Semdgar vainaxebs. miuxedavad
simZlavrisa da sisastikisa leng-Temurma dariali ver aiRo.
vainaxebs Sinaganma organizebulobam gadaatanina es safrTxe.
saukuneTa manZilze vainaxebs bevri laSqrobac mouwyiaT da
saqarTvelos laSqarSi daqiravebuli meomrebis Tu mokavSireebis
saxiT monawileoba maTi Semosavlis mniSvnelovani wyaroc iyo.
mTaSi cxovrebis mkacri wesi Tavisuflebismoyvared da mebrZolad
79
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ayalibebs adamians. susti ver Zlebs da monad ar ibadebian. amitom
iyo, rom yvela dampyrobTa Soris yvelaze moxerxebulma rusebmac
ver daimorCiles da ver moinadires vainaxebi. (dasamowmeblad
gasaxsenebelia reseTis imperiis Semqmnelis petre didis naTqvami:
rusis muJiki iseTi moxerxebulia, rom erTi muJiki or ebraels
yovelTvis moatyuebso. mamiT qarTveli petre, dediT, aRzrdiT,
gagebiT rusi iyo da kargad icoda maTi buneba.
erTi mxriv mTielTa (maT Soris vainaxTa) Tavisuflebis
moyvareoba da meore mxriv rusTa (mTavrobis doneze mainc) ve-
ragoba da gautanloba or saukuneze meti xnis manZilze ibrZvis
kavkasiaSi. swored maTgan gavrcelda dRevandeli saxelmwodeba:
CeCnebi da inguSebi. qarTvelebi ki ara mxolod Cr. kavkasiaSi
macxovrebel vainaxebs, aramed TuSeT-kaxeTis mxareSi Semoxiznu-
lebsac qistis saxeliT icnobdnen, emtrodnen, emoyvrebodnen,
Sereul mosaxleobasa da gvarebs qmnidnen.
gansakuTrebiT ganmtkicda qarTvelTa da kavkasielTa kav-
Sirebi jer yivCaRebis, Semdeg ki monRolebis winaaRmdeg brZo-
lis dros. imasac adastureben, rom es kavSirebi 15 s. CaTvliT
iyo Seuryeveli da rom ara Temur lengis amomZirkvavi TareSi,
romelsac musulmanobis damkvidreba mohyva, SeiZleba erToba arc
dairRveoda. (cnobisaTvis: roca ori eTnosis warmomadgenlebi
erTad aRniSnaven dResaswaulebs es sulieri kavSiris maniSnebe-
lia.saerTodac uaRresad sayuradReboa vainaxebSi aTinagi-s da
xevsurebSi aTenagenobis fesvebi da arsi. xom araa es warmarTuli
aTena qalRmerTisadmi miZRvnili?).
TavisuflbisaTvis brZola uSedego ar rCeba iseTi mcir-
ericxovani eTnosisaTvisac ki rogorsac vainaxebi warmoadgendnen.
sabWoTa imperiis rRvevam vainaxebis inguSur nawils saSualeba
misca pirvelad arsebobis istoriaSi SeeqmnaT saxelmwifoebrivi
gaerTianeba.
istoriisaTvis kargadaa cnobili vainaxebis saerTo tragedia,
romelic maTi samSoblodan gasaxlebiT dagvirgvinda. (samwuxaroa,
rom am tragedias ruseTis Sovinistur propagandas ayolilebi i.
stalinis an l. berias, anu qarTvelebis namoqmedrad Tvlian da
80
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ar ukvirdebian, rom es ruseTis imperiuli politikis mxolod
erTi sadamsjelo operacia iyo im winaaRmdegobisaTvis, rasac
vainaxebi uwevdnen dampyrobels 1785 w. moyolebuli, roca Seixma
mansurma gazavaTis mowodeba gaaxmovana). cnobilia, rom inguSebis
teritoriis nawili 1957 w. reabilitaciis Semdeg oseTis re-
spublikis SemadgenlobaSi darCa. inguSebis moTxovnas, am sivrcis
dabrunebis Sesaxeb, realuri Sedegi ar mohyolia. piriqiT, gro-
znoSi gamarTul mitingebs waglejili teritoriebis dabrunebis
Sesaxeb, moskovisagan waqezebulma osebma maTi teritoriebidan
inguSebis saerTo gandevniT upasuxes. 1981 w. osebma sagangebo
zomebis gatareba daiwyes. saboloo angariSiT oseTis dedaqalaq
vladikavkazidan saerTod gaasaxles ramdenime aTeuli aTasi in-
guSi. dedaqalaqis is raioni, romelic adre inguSebs ekuTvnodaT,
maTTvis akrZalul zonad iqca. saqmes arc ruseTis federaciis
umaRlesi sabWos dadgenilebam uSvela, romlis mixedviT inguSebis
reabilitacia bolomde unda ganxorcielebuliyo. 1992 w. 4 ivniss
gadawyda inguSeTis respublikis formiT ruseTis federaciaSi
gaerTianeba. arc aman uSvela. inguSebma vainaxTa CeCnur nawils
Segnebulad ar dauWires mxari ruseT-CeCneTis omis dros, imedi
ar gamarTlda, moskovma mainc osebis mxare daiWira.
SemTxveviTia? ara, radgan imperiis centrma kargad uwyoda,
rom CrdiloeT kavkasiaSi misi politikis bolomde erTguli
mxolod osebi iqnebodnen. (iseve, rogorc samxreT kavkasiaSi
somxebi). istoriuli tendencia sxva raimeze ar miuTiTebs. osebi
erTgulobdnen yvela momxdurs, visac kavkasiis daufleba surda.
ase iyo, ase aris, ase iqneba. amitom damTavrda marcxiT inguSebis
bolo gabrZoleba 1992 w. oqtombris bolos.
vainaxebis CeCnur mxaresac ar mosvlia naklebi zarali.
moskovma ver apatia mcirericxovan eTnoss jer suverenitetis
gamocxadeba 1990 w. groznoSi gamarTul erovnul yrilobaze
da Semdegi wlidan realuri suverenitetis mopovebis mcdeloba.
1991 w. 10 noembers CeCneTis damoukideblobis gamocxadebas
sadamsjelo RonisZiebebi unda mohyoloda da asec moxda. ruseT-
CeCneTis ori Sejaxeba ukanasknelTa marcxiT dasrulda. CeCneTis
mosaxleoba ganaxevrda.
81
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
obieqturi SefasebiT, ruseT-CeCneTis omi ar dasrulebula
ara 1992 wlidan, aramed 1785 wlidan moyolebuli. igi saerTo
kavkasiur omSi gadazrdis tendeciis Semcvelia da asec moxdeba,
rac Semcirebuli imperiis kidev ufro damcrobas gamoiwvevs.
ueWvelad gamarTldeba sabWoTa imperiis Semqmnelis v. leninis
naTqvami, rom: imperiebi anaqronizmia da dasaRupad ganwirulebi.
ase iyo, ase aris, ase iqneba.
manamde ki saWiroa kavkasionis mkvidrTa warsulis, awmyos,
urTierTmimarTebis gansazRvra. es araa martivad gadasawyveti
problema. maT Soris erTi centralurTagania dvalebis eTnikuri
kuTvnilebi sakiTxi.
***
mkvlevarTa Soris dvalebis eTnikuri warmomavlobis Sesaxeb
azrTa erToba araa. erTni miiCneven, rom dvalebi warmoSobiT,
yofiT, dRevandeli erovnuli kuTvnilebiT, osebia. dadasturebu-
lad miaCniaT aseTi debuleba rusi da sakuTriv osi mkvlevarebis
did nawils. meoreTa azriT dvalebi qarTul eTnosTan unda iyos
organulad dakavSirebuli. mesameni (leonti mroveli, vaxuSti
batoniSvili da sxv.), dvalebs kavkasosis uZveles tomTa gaer-
Tianebas miakuTvneben.
dvalebis tomis istoria mwir cnobebs Seicavs, magram sakma-
riss, raTa iTqvs, rom maTi warsuli kavkasis tomTa gaerTianebis
garda sxvas aravis ukavSirdeba. yovel SemTxvevaSi ar arsebobs
wyaro, romelic maT osuri (alanur) eTnikur warmomavlobaze
miTiTebis Semcveli iqneboda. es bunebrivia, radgan kavkasianebis
am geografiul arealSi damkvidreba Zv. w. a. mesame aTaswleuls
ganekuTvneba, ovsebisa ki Zv. w. a. IV saukunes. sawinaaRmdegos
mtkicebulebad ramdenad gamosadegia vaxuSti batoniSvilis azri
osebis saxelwodebis warmomavlobaze, jer kidev dasadgenia. ai,
ras brZanebs igi: `queyana ese, romelsa aRvswerT, wilxdomil
ars kavkasisa, Zisa Targamosisa~ (qarTlis cxovreba. t. IV. Tb,
1973, gv. 632). aRwerisas vaxuSti batoniSvili ambobs: `xolo
kavkasos daipyrna queyana lekanis sazRvridam, vidre pontos zRua-
82
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mde, kavkasis mTis CrdiloTi veliTurT, da amisgan ewoda mTasa
kavkas da velsa osi~ (iqve, gv. 632). ramdenad misaRebia aseTi
martivi (ufro primitiuli) axsna, dasafiqrebelia. am SemTxvevaSi
saintereso isaa, rom avtori ara mxolod dvalebs miiCnevs kavka-
sosis modgmad, aramed osebsac. amiT garkveulad exmianeba osTa
(hir, hiristin, iristinebis) her-kavkasis modgmis tomebis Serevis
Sedegad Camoyalibebis versias. am versias ara mxolod arsebobis
ufleba aqvs, aramed obieqtur mkvlevarTa yuradRebasac saWiroebs.
vaxuSti batoniSvili ki aseT axsnas iZleva: Semoseulma
mterma, (safiqralia, rom mxedvelobaSi savromatebis sirakebisa
da aorsebis tomebi igulisxmeba) daarbia ara mxolod kavkasionis
CrdiloeTi, aramed samxreTic. am wyaros mixedviT `urbanosma~,
sadao araa, mxedvelobaSia leonti mrovleis `uobisi~, tyve
qarTl-somxiTarni daasaxla kavkasis tomTagan warTmeul baris
adgilebSi da Tavis samflobelos ̀ uwoda ovseTi~ (iqve, gv. 632).
aseve, dapyrobili mxaris mTian nawils ̀ uwoda dualeTi~, rac mis
mSobliur enaze niSnavda `ori weliwadi~. wyaroSi naTqvamia: `...
xolo arags dasavliT, romel ars mdinare lomeki da aw Tergi,
romeli dis xevidam kavkasTa SinaTa, uwoda dualeTi~ (iqve, gv.
633).
ramdenad dasabuTebuli da sarwmunoa ovseTisa da dvaleTis
istoriis aseTi gadmocema iseTive damafiqrebelia, rogorc gamoy-
enebuli wyaroebis raoba.
vaxuSti batoniSvili araorazrovnad miuTiTebs, rom dvaleTi
ar Sedioda ovseTis SemadgenlobaSi, sakuTriv ovseTi ki osebTan
(an aorsebTan) erTad qarTul mosaxleobasac Seicavda. ai, rogor
axasiaTebs igi Seqmnil viTarebas: `xolo Semdgomad farnaozis
gamefebisa, darCa farnaozs ZurZukeTi da dualeTi, da sxvani
xevni igi daSTnen mefeTa osTasa da iwodnen xevni igini ovseTad,
SemosaxlebiTa da damonebiTa maTiTa maTganve~. O(iqve, gv. 633).
ra daskvna gamomdinareobs naTqvamebidan Tu ara is, rom 1. savro-
matebisagan otebulni kavkasianni (durZukebi, dvalebi), monaTesave
qarTTa tomis (samefos) gavlenis qveS moeqcnen da aqtiur monaw-
ileobas iRebdnen mis funqcionirebaSi; 2. sakuTriv ovseTi ar iyo
83
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mxolod savromatebiT (aorsebiT da ara alanebiT dasaxlebuli,
radgan ukanasknelni mxolod ramdenime saukunis Sem- deg Cndebian
CrdiloeT kavkasionSi) dasaxlebuli. aq savaraudoa, rom kavkasian-
ebis nawili darCa monebis Tu sxvaTa formiT da rac arsebiTia
Casaxlebul tyveTa raodenoba ukve Sereul mosaxleobas qmnida.
amasTan, ramdenadac sayofacxovrebo-sameurneo da zogadi kul-
turis done SedarebiT dabali iyo, dapyrobilTa ukuzemoqmedeba
mniSvnelovani faqtori iqneboda Semdgomi ganviTarebis procesebSi.
dasturad naTqvamisa, mivmarToT kvlav batoniSvils. mis mier mo-
cemuli suraTi aseTia: `aramed dualeTica ganiyofis xev-xevebad
da iwodebis xevni esreT: kasris xevad, zramagad, JReled, narad,
zrogod da zaxad. xolo romelni daSTnen mefeTa ovsTa, saxelni
maTni arian eseni: Cimi, Tagauri, qurTauli, valagiri, faiqomi,
digori da basiani, da saxelni eseni ewodnen anu dabebTagan, garna
umetes SemosulTa osTagan.~ (iqve, gv. 633).
am SemTxevaSi sayuradReboa ara sakuTriv ovseTis `xevTa~
qarTuli warmomavloba, basiani, qurTauli, Tagauri da a. S. sak-
marisi iqneboda gaxseneba imisa, rom kavksionis samxreTSi aris
didgori, iqiT ki digori. sayuradReboa dvaleTis xeobaTa saxel-
wodebani. romeli araa qarTuli toponimi? arss ver Secv- lis
is, rom dvaleTSi xevs ewodeba zaxa, xolo aragvs xeobaSi zemo
Tu qvemo jaxa.
is faqti, rom dvaleTi Zv. w. a. IV saukunidan mokidebuli
qarTs, iberiis samefos, qarTlis samefos ,samTavros, Semdeg saqa-
rTvelos samefos daukavSirda da garkveulwilad gaqarTvelda
ar niSnavs dvalTa gadaSeneba-gadagvarebas. ufro meti, XVIII s.
dvalebi, batoniSvilis daxasiaTebiT `kualad arian, viTarca…
uwignoni, ucodinarni. ena aquT Zueli, dualuri, da aw ubnoben
osursa sakuTrad...~ (iqve. gv. 639). niSandoblivia, rom dvalebma
bolomde SeinarCunen ena ̀ dualuri~, imis miuxedavad, rom farTed
vrceldeboda osuri metyveleba. es ki sakuTriv osebis istoriuli
bedukuRmarTobis Sedegi iyo, radgan oseTis samefo-samosaxlo
dakavebuli iqna adiReuri warmomavlobis yabardoelTa mier da
istoriul oseTs ewoda yabardo, xolo sacxovrisidan ayrilma
84
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
osebma mTis xeobebs miaSures, mezobeli dvalebi da qarTvelebic
Seaviwroes da praqtikulad oseTi axal sazRvrebSi moaqcies. am
cvlilebebs im dronis mkvlevari ase gadmoscems: `xolo Semd-
gomad mooxrebisa ovseTisa da Semosvlisa maTisa kavksias Sina,
iwodnen: ovseTi Cerqezad anu yabardad, da kavkasiasa Sina myofni,
maT SemosulTagan ovseTad, rameTu awca guarianTa maT uwode-
ben osad, xolo sxuaTa uguraoTa-kualad dualadve~ (iqve, gv.
634). farnavazidan moyolebuli dvaleTi mtkiced daukavSirda
qarTls da rogorc misi mTiani mxare aqtiurad monawileobda
samefo-qveynis cxovrebaSi. amave dros dvalebi avtonomias inar-
Cunebdnen kulturul-sameurneo cxovrebaSi. meore mxriv, dvalebi
cixe-simagreTa sistemiT iyvnen gamoyofilni ovseTis qveyanas da
saqarTvelos CrdiloeTis moTareSeTagan icavdnen. wyaro gveub-
neba, rom aq `...Zuelad arian cixeni, koSkni, eklesiani qviTkiri-
sani, mefeTagan naSenni da umetes ityvian TviT iginive, Tamar
mefisagana~ (iqve gv. 640). mxolod interesisaTvis: cnobilia,
rom giorgi saakaZe, qarTlis mouravad daniSvnisTanave, gadavida
dvaleTs da oseTisagan gamyofi cixe-koSkebis gamagreba daiwyo.
ai sailustraciod: `xolo kasris kari ars quemi zramagas queT,
sad miviwrovdebis xoxis mTis Camosulis kldiTa, da glolisa da
amis Soris kavkasis Camosulis kldiTa. da ars aq kari kldisagan
da qviTkiriT qmnuli, didkamarovani, mdinaresa zeda ...raTa ara
vidodnen Tvinier maTsa ovsni~. (iqve. gv. 645).
`xolo kasris xevis dasavleTi ars digori~ (iqve. gv. 649).
am mcire mimoxilvis mizania imis dadastureba, rom dvalebi
eTnikuri warmomavlobiT Targamosianelebia, magram arc ZirZvel
qarTebs ar ganekuTvnebian da miT ufro araferi aqvT saerTo
osebTan. da kidev erTi: Zv. w. a. IV s. moyolebuli dvalebi saqa-
rTvelos SemadgenlobaSi moiazrebodnen, magram hqondaT imxela
avtonomia, rom XVIII saukuneSic sakuTar enas inarCunebdnen.
kidev erTi sayuradRebo cnoba: batoniSvili ambobs, rom
uwigno, ucodinari dvalebi salaparako enad ukve ovsurs miiC-
neven gansxvavebiT CrdiloeTis ovsebisagan `...vinaiTgan CerqesTa
ena sxua ars~ (iqve, gv. 639). vin arian es ovsad wodebulni
85
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
dvalebi? `xolo ese ovsni ganiyofebis esoden guarad: sidam-
onad, WaxiliZed, Tagaurad, qurTaulad, badeliZed, CerqesiZed,
basianad...~ (iqve. gv. 639).
avad Tu kargad dvaleTi avtonomiur erTeuls warmoadenda
kavkasiaSi ruseTis imperiis Semosvlamde. Semdeg misi bedi iseve
radikalurad Seicvala, rogorc sxva kavkasionelebisa. ramdenjerme
Secvales saqarTvelos administaciul-teritoriuli dayofis
sqema. bolos, ara istoriuli kuTvnilebis gamo, aramed rusTa
ZiriTadi samxedro bazidan (vladikavkazi) siaxlovis gamo, dva-
leTi CamoaSores Tbilisis gubernias da vladikavkazis mmarTvelo-
baSi gadasces. es moxda 1858 wels. ase daikarga dvaleTis meoba
da gawyda kavSiri saqarTvelosTan. dvalebi gaiyvnen, gaifantnen
osebsa da qarTvelebs Soris. esaa sinamdvile. magram rom aRsdges
dvaleTis avtonomia? rom Seikribebodnen dvalebi?
istoriuli dvaleTis CrdiloeTiT dRes oseTis saxelmwifoa.
iyo dro, rodesac aq kavkasosis modgmis tomebi saxlobdnen.
vainaxebi da dvalebis garda maT Soris asaxeleben wanarebs.
vin iyvnen Tu arian wanarebi?
***
saukuneze metia wanarebis tomis sakiTxma aqtualoba SeiZina.
Sesabamisad gamoiTqva sxvadasxva versia maTi eTnikuri warmoma-
vlobis Sesaxeb. erTni dabejiTebiT amtkiceben wanarebis egros-
elobas da maT egriselTa svanur Stod ganixilaven. mkvlevarTa
es nawili eyrdnoba niko maris azrs imis Sesaxeb, rom svanebi
Zvel dros or did tomad iyofodnen abasxebi da wanarebi. simon
janaSiac miiCnevda, rom wanarebi, wanebi, canebi, acanebi erTi fu-
Zidan momdinare saxelwodebaa. aseve aris azri Wani, sani (svani),
wani (wanari), Suani (svanurad – svanTa mxare, aqedan strabonis
soane. berZnulad S, s-T iwereba), erTi fuZidan momdinareobis
Sesaxeb. gansakuTrebuli nayofierebiT ikvlevda wanarTa sakiTxs
T. mibCuani bevri sagulisxmo masalis moSveliebiT. meore ver-
siis Tanaxmad wanarebi kavkasosis tomTa gaerTianebaSi Sediodnen
vainaxebTan da dvalebTan erTad. maT sasargeblod bevri faqtori
86
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
metyvelebs, rogorc geografiuli, aseve eTnografiuli. da mainc
vin arian wanarebi?
istoriulad cnobili mxolod isaa, rom adreul Suasaukune-
ebSi wanarebi Tergis xeobaSi saxlobdnen. aqedan isini erwo-
TianeTs uweven da kaxeTis samTavros CamoyalibebaSi iRebdnen
aqtiur monawileobas. Tu es asea, maSin moxeveebi, iqidan moyole-
buli kaxeTis mTianeTSi wanarebis toms ucxovria. TviT Tergis
xeobas (darials), wanareTis xevsac uwodebdnen. ris dasturic
isaa, rom istoriul wyaroSi aris miTiTeba, romlis Tanaxmad
sparselebma SeZles da daipyres qarTli, mTianeTi da daadgines
mTavari ̀ wanareTisa xevsa~. sulmnaTi leonti mroveli miuTiTebs
vinme wanarTa mier Cadenil mkvlelobaze. wanarTa Sesaxeb msje-
lobaa somxur saistorio wyaroebSic.
wanarebis saxlobas Zalze farTe sivrceSi moiazreben. isini
igulisxmebian sof. wilknis (winkaris) CrdiloeTiT darialis
xeobis CaTvliT. m. brose maT ganfenas aragvidan aRmosavleTiT
nuxamde da derbentamde varaudobda. T. mibCuani varaudobs, rom wa-
narebi sxva tomebisagan sxvaobiT kavkasionis CrdiloeT da samxreT
kalTebs erTdroulad flobdnen da siZlieriT gamoirCeodnen.
am versiis sasargeblod unda metyvelebdes ori erwos regionis
arseboba: raWa-svaneTis mimarTulebiT da TianeTis raionSi. `er-
wos~ sakiTxs exeba niko mari am tomis raobasTan dakavSirebiT.
wanarebis svanuri warmomavlobis sasargeblod miuTiTeben imazec,
rom gaosebuli dvalebi moxeveebs `conas,~ `sonas~ eZaxdnen, is-
eve rogorc darialis xeobas sona-sena-s, xolo yazbegis mTas
soenas-s. rac Seexeba istoriul osebs, e. w. os-alanebs, maTTvis
es terminebi ucnobia.
da mainc vin arian wanarebi?
mkvlevarTa nafiqr-naazrevs ra dalevs. qronologiurad rom
dalagdes warsuli, daaxloebiT aseTi logikuri ganviTarebis
suraTi ixateba: Zveli welTa aRricxvis III aTaswleulSi adgili
aqvs did migraciul procesebs. sruldeba Sumeruli da mtkvar-
araqsis kulturebis epoqa. iSlebian am civilizaciis tomebi da
cdiloben axali arealis damkvidrebas. maT Soris didi cvli-
87
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
lebebi da migraciebia mesxur (musk)–iberiul (tabal) tomebs
Soris. tabali Targamosianelebi myarad mkvidrdebian kavkasionis
midamoebSi da aviwroeben, ra aq mosaxle monaTesave tomebs, maT
nawils ierTeben, nawils ki aiZuleben sxva sacxovrisi eZion.
mTis iberebis nawili gadadis kavkasionis CrdiloeT mxareSi.
r. gordeziani (naSromSi `qarTuli TviTSegnebis Camoyalibebis
problema. Tb., 1993), eTanxmeba im azrs, rom es procesebi Zv.
w. a. III aTaswleulSi unda ganviTarebuliyo. maSin unda ganx-
orcielebuliyo lekosianebis, kavkasianebis da egr-svanebis
CrdiloeTiT gadanacvleba. am dros, Tu ufro adre ara, unda
momxdariyo kavkasianebis (cnobili kavkonebis) tomTa nawilis
dafuZneba dRevandeli TurqeTis teritoriaze da rac uaRresad
sayuradReboa balkaneTis naxevarkunZulze, ulumbos (olimpos)
mTis ZirSi. savaraudoa, rom maTi meSveobiT unda wasuliyo miTi
amiranis (promeTes) Sesaxeb.
ukve iyo msjeloba kavkasions gadasul lekosianebisa da
kavkasosis (kavkonebis berZnuli wyaroebiT) Sesaxeb. isic aRin-
iSna, rom Tu vainaxebis Sesaxeb ZiriTadSi erTi azri miRweulia,
dvalebis irgvliv kamaToben mxolod Tanamedrove rusi da osi
mkvlevarebi. maTi survilia dvalebi osebad warmoadginon da amiT
dapyrobili Tavisad daamtkicon. Tavad alan-osebis sakiTxi qve-
viT iqneba ganxiluli. rac Seexeba wanarebs, aq erTi azria imis
Sesaxeb, rom isini mTis iberebs ganekuTvnebian. maT ekuTvnodaT
kavkasionis CrdiloeTiT dablobebi Zv. w. a. III aTaswleulidan,
V-IV saukuneebamde. iyvnen wanarebi svanuri warmomavlobis Tu
kavkasosis warmomavlobis, dRemde mainc gaurkvevelia, radgan
wanarTa ena (dialeqti) ucnobia. ramdenadac svanuri (egrisuli)
kvali aris qarTlis teritoriaze, SeiZleba imis daSveba, rom
Zv. w. a. III aTaswleulamde maTi gansaxlebis areali am teri-
toriasac exeboda. yovel SemTxvevaSi III aTaswleulisaTvis aq
kavkasosis modgmis (dialeqtis) tomebi saxlobdnen da mrovelis
Tanaxmad, swored isini ikavebdnen Tergis (lomekis) dasavleT
kavkasionis CrdiloeTs. Sesabamisad, rodesac savromatebi (sir-
akebi da aorsebi) SeiWrnen kavkasiis CrdiloeT nawilSi da iavar-
88
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
hyves samxreTic, vainaxebTan erTad, dvalebTan erTad Seaviwroes
wanarebi. Tu, rogorc varaudoben egroselebi (svanebis, ebze-s
nawili) md. yubanamde saxlobda (md. mcirisa xazareTisa), xolo
mis CrdiloeTiT kavkasosebi, maSin advili warmosadgenia, rom
aorsebs kavkasoselebTan (berZnulad –kavkonebTan) erTad yubanis
marcxena napirze macxovrebeli egroselebic ganedevnaT da maTi
nawili (Tu dadasturda wanarTa svanuri warmomavloba) dari-
alis midamoebSi moxvedriliyo. ufro savaraudoa, rom wanarebi
kavkonTa SemadgenlobaSi Sediodnen dvalebTan da vainaxebTan erTad.
CaRrmaveba calkeul detalebs sicxades ver Sematebs. monaTesave
tomebs rom arqeologiuri, toponimuri da a. S. msgavseba axasi-
aTebdeT _ gasakviri araa. miT ufro, rom Zvel da axal welTaR-
ricxvaTa mijnaze ukve mTis iberTa savromatebTan da skviTebTan
msxgavsebazea msjeloba SesaZlebeli. ar unda daviviwyoT, rom aseve
adgili hqonda msjelobas kolxebisa da egviptelebis erTobaze,
rac afxazTaTvis mcdari daskvnis safuZvelic gaxda. aqve unda
iTqvas, rom wanarebis saboloo gaqarTveleba ver Crdilavs maT
eTnikur-kulturuli istoriulobis mniSvnelobas. is rac miuR-
wevelia an sadiskusioa dRevandeli mecnierebisaTvis, ueWvelad
xelmisawvdomi gaxdeba momavalSi.
wanarebi, iseve rogorc dvalebi da vainaxebi kavkasionis
CrdiloeTi ferdobebisa da dablobis mflobelebi iyvnen aTas-
wleulebis manZilze da mxolod momxdurTa sisastikem aiZula
samSoblo mietovebinaT. es ar niSnavda Seqmnil viTarebasTan Seg-
uebas. SesaZleblobis farglebSi isini cdilobdnen warTmeulis
dabrunebas. wanarebi didxans inarCunebdnen sof. alTa, sof. balTa
da sof. Cmis (Cemi-as) midamoebs da sabolood Temur lengis Semo-
sevebma aiZules maRal xeobebSi Semoxiznuliyvnen. am dronisaTvis
dvalebi da wanarebi ukve gaqarTvelebul tomebs warmoadgendnen.
wanarebma, ukve moxeveebis saxeliT dRemde SeinarCunes ar-
seboba da Tumca teritoriebis mniSvnelovani nawili dakarges,
Secvlili da Semcirebuli odenobiTac mniSvneloban rols as-
ruleben saqarTvelos cxovrebaSi.
naklebad gaumarTla dvalebs. vaxuSti batoniSvili aRniS-
89
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
navda, rom XVIII s. pirvel naxevarSi dvaleTis ZiriTadi nawili
kavkasionis qedis CrdiloeTiT iyo, magram ukve Sereuli mo-
saxleobiT. ruseTis imperiasTan mierTebis Semdeg osebis didi
raodenoba saqarTveloSi gadmodis sacxovreblad. mcirericxovani
dvali mosaxleoba an osdeba, an samxreTiT iwevs da ifanteba.
axali realobidan gamomdinare da maRali imperiuli mosazrebebiT
gamyarebuli xelisufleba jer oseTis `okrugs~ qmnis dvaleTis
teritoriaze (1842-3 w.), Semdeg ki vladikavkazis samxedro olqs
miuerTes da Tbilisis gubernias Camoaciles (1858 w.).
***
wanarebis (moxeveebis) da dvalebis CrdiloeTiT kavkasio- nis
qedi osebs ukaviaT saukuneTa manZilze. ruseTis imperiis xelSewy-
obiT maT aseve daikaves kavkasionis samxreTis mniS- vnelovani
nawili da ori osuri saxelmwifo Seqmnes.
kavkasionelebis ojaxs es araTargamosianeli warmomavlobis
eTnosi sakmaod gvian Caesaxla, magram Zalze didi warmatebiT.
iseve, rogorc sxva erebis warmomavloba, osebis warsulic
Seicavs utyuar da sadao elementebs. ukve iTqva, rom aris azri
osebis (TviTsaxeli iri, hiri, iriston...) herebisa da kavkaso-
sis monaTesave romeliRac tomis Serevis Sedegad Camoyalibebis
Sesaxeb. aseve gakvriT iTqva vaxuSti batoniSvilis mosazrebaze,
TiTqos kavkasianelebis qeds gadaRma gadasaxlebis Semdeg, mTebSi
darCenilebs ewodaT kavkasi, xolo barSi Casaxlebulebs – osi.
aris versiac Zveli da axali osebis Sesaxeb. Zveli osebi kavka-
sis (aqedan Targamosis) modgmis tomia, axali osebi ki iranul
enovani. gansakuTrebuli yuradRebiT sargeblobs mtkicebuleba
osebis alanur-skviTuri warmomavlobis Sesaxeb. aseT viTarebaSi
gasarkvevia sakiTxi: osebs, balyarebs, yaraCaelebs miaCniaT, rom
isini alanebisagan warmosdgebian, maTi Camomavlebia. aseTi mt-
kiceba ki damatebiT ganmartebas saWiroebs. sruliad marTebulad
svams kiTxvas alanTa problemis mkvlevari v. kovalevskaia. igi
miiCnevs, rom alanebi Tavis mxriv sarmatebis tomTa gaerTianebaSi
Sediodnen da adre uralsa da volgas Soris momTabareobdnen.
90
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
skviTebis kvaldakval gadmolaxes volga, daiyvnen or nawilad,
sirakebad da aorsebad da don-azovidan kaspiis zRvamde tramalebs
Seesien. im teritoriebs, sadac kavkasosisa da lekosis modg-
mis tomebi saukuneebiT saxlobdnen. alanebi sarmatebis tomTa
gaerTianebis aorsebis nawils Seadgendnen. Sesabamisad, rodesac
aorsebma CrdiloeTi kavkasiis sagrZnobi nawili daikaves, alanebi
maTi laSqris mniSvnelovan jgufs qmnida. sakiTxavia, am alanebma
rogor daudes saTave iranul da Turqul enebze molaparake
eTnosebs? amitom svams sakiTxs mkvlevari: `Вклад исторических алан в этногенез того или иного народа Северного Кавказа еще требует всесторонней научной оценки...» (В. Б. Ковалевская. Кавказ и Аланы. М. 1984. с.7). amasTan, mkvlevari iqve meore
kiTxvasac ayalibebs: «Как оценить удельный вес местного кавказского населения... в этногенезе...» miT ufro, rom iq ar- sebuli kultura (yobanuri) kolxur kulturas ara mxolod
Camogavs, aramed aris azri «... о единой колхидско-кобанской культуре.» (gv. 22). damatebiT: Crdilo-kavkasiaSi iyo erTiani
kolxuri kultura yobanuris saxelwodebiT, romlis SigniT Zv.
w. a. V_IV saukuneebidan SesamCnevi xdeba sarmatuli elementebi.
es imaze migvaniSnebs, askvnis mkvlevari, rom Zveli welTa aRricx-
vis dasasrulisaTvis kavkasionis CrdiloeT kalTebze jer kidev
adgilobrivi mosaxleobaa. rac Seexeba stepebs, iq ukve sarmatebi
momTabaroben. maT Soris arian alanebic. (miTiTebuli naSormis
80-e gv.). daskvna efuZneba rogorc werilobiT wyaroTa analizs,
aseve arqeologiur monacemebs. arsebuli masala, xSir Sem- Tx-
vevaSi miTiuri, daujerebeli, sarwmuno saxes Rebulobs leonti
mrovelis naSromSi. mxolod erTia, rom mroveli skviT-sarmatebs
xazarebs uwodebs. ai, mkvlevaris daskvna: «Обратившись к анализу сведений Л. Мровели о скифских походах, можно как в капле воды, увидеть сжатое изложение тех исторических событий, которые по крупицам можно воссоздать, лиш суммируя все другие доступные источники. События удивительно четко ложатся в определенной последовательности: те что ранее воспринимались как легендарные, обретают материальность, а имена, казалось
91
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneliбы, мифических персонажей могут быть достаточно убедительно отожествлены с именами реальных, известных нам по другим источникам.» (igive naSromis 71 gv.).leonti mrovelis naRvawis vrceli Sefaseba motanilia im
mizniT, raTa erTi mxriv marTebulad iqnas gaazrebuli misi mniS-
vneloba da meore mxriv, aseve swori Sefaseba mieces im ̀ saxelo-
van~ mkvlevarTa naxelavs, romelnic `maRali donis samecniero
produqcias~ qmnian aseTi wyaros dakninebis gziT.
mxolod sailustraciod: iuri sergeeviC gagloevma (mogvi-
anebiT gagloiTma) Seqmna monografia «Аланы и вопросы этногенеза осетии» Тб. 1966. man didi Zalisxmeva Caaqsova qar-
Tuli wyaroebis da maT Soris mrovelis Tvalsazrisis, osebis
Sesaxeb, `originaluri~ gagebis mcdelobas. saqme mxolod imaSi
araa, rom Segnebulad uvlis gverds iberebis, qarTvelebis osebTan
urTierTobis sakiTxs. arc is, rom hirkanebis da iberebis tomTa
urTierTmimarTebaa ̀ gabundovanebuli~. mTavaria, rom saqarTveloSi
qarTvelebs ver xedavs. samwuxarod isev citati: farnavaz mefem
daxmarebisaTvis osebs da qujis mimaTa. vinaa quji?«...нетрудно догадатсья, что к этой группе имен относится и имя эгрисского владетеля, что ясно указывает на его сарматское происхождение. Об этом, очевидно, свидетельствует и факт совместних действий Куджи и овсов на стороне Фарнаваза. Очевидно Куджи был сарматским военачальником...» (miTiTe- buli naSromis gv. 183).
daskvna wamkiTxvelma gaakeTos, iqve gaiTvaliswinos naSromis
188 gv. gatarebuli azri imis Sesaxeb, rom farnavazs `miutacia~
durZukeTi da dvaleTi. CrdiloeT kavkasionis danarCeni terito-
ria ki kvlav osebs darCeniaT.
amis Semdeg modi da nu dainteresdebi osebis, osebisa da al-
anebis urTierTmimarTebis da maTi iber-qarTvelebTan urTierTobis
problemiT. manamde ki kvlav mcire amonaridi leonti mrovelis
naSromidan: farnavazma daxmarebisaTvis mimarTa qujis, ro-
melic iyo egriselTa (Zv. w. a. IV saukuneSi ukve megrelTa, gne-
92
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
bavT zanTa, lazTa, magram ara sarmatTa) mTavari. ai, ra upasuxa
qujim: `Sen xar Svili TavTa maT qarTlisaTa, da Sen gmarTebs
ufloba Cemi... Sen xar ufali Cueni da me var mona Seni.~ (qarTlis
cxovreba, t. 1. Tb. 1955, gv. 22). Tu aqedan qujis da egriselTa
sarmatoba dasturdeba, maSin kvleva-Ziebas azri ekargeba.
sul sxva Tvalsazriss aviTarebs osebis eTnogenezisa da kavka-
sionelebTan (am SemTxvevaSi qarTvelebTan) mimarTebaSi WeSmaritad
cnobili osi mkvlevar-mecnieri v. abaevi. misi daskvna aseTia:«...осетинский язык _-это иранский язык, Формировавшийся на кавказском субстрате» (В.И. Абаев, Осетинский языки фольклор,» М-Л., 1949, т.1. ст. 11.). da kidev erTi:«Племенные названия , digor, iron, tuae, не объясняется из иранского, а восходят к этническим самоназваниям доосетинского населения, удержавшимся и после ираназаций.» (iqve, gv. 79).batoni vasil (vaso) abaevis Tvalsazrisi ara mxolod up-
irispirdeba i. gagloevis dausabuTebel mtkicebas, aramed oseTis
teritoriaze tomobriv TviTsaxels digorelebi, ironelebi,
dvalebi osebis dasaxlebamde arsebul kavkasosis monaTesave
tomTa arsebobazec miuTiTebs. osebis gamoCenamde kavkasionis
CrdiloeTiT dafuZnebulma tomebma sarmatizaciis (iranizaciis)
pirobebSi TviTsaxeli SeinarCunes im donemde, rom Tanamedrove
osebi Tavs uwodeben iron da digoron. cnobili mkvlevari a.
cagaeva azustebs ra oseTis toponimebis raobas, eTanxmeba v. abae-
vis mtkicebas tomobriv-geografiuli saxelwodebis kavkasiuri
warmomavlobis Sesaxeb.
amrigad, i. s. gagloiTi (gagloevi) miiCnevs, rom osebis eT-
nogenezi skviT-sarmat-alanebis tomTa Sida ganviTarebis Sedegia.
kavkasielebis roli uaryofilia. misgan sxvaobiT, iseTi cnobili
mkvlevarebi, rogoric e. n. krupnovi, v. a. kuznecovi, v. f. mile-
ria osebis eTnogenezSi wamyvan elementad swored kavkasielebs
miiCneven.
principuli mniSvneloba aqvs osebisa da alanebis Crdilo
kavkasiaSi gamoCenisa da damkvidrebis sakiTxs. rodis unda momx-
dariyo es? Tu daveTanxmebiT ZiriTad akademiur gamocemebSi
93
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
gamoTqmul azrs imis Sesaxeb, rom Zv. w. a. III saukuneSi iwyeba
kavkasiis (da ara kavkasionis) wina dablobebSi iranul enovani mom-
Tabare sarmatebis moZraoba. (История Северо-Осетинской АССР. Орджоникидзе, 1987), maSin unda vaRiaroT, rom mrovelis mier
farnavazis mokavSired dasaxlebuli ovsebi, rome- liRac Zveli
kavkasiuri warmomavlobis tomia, rac did eWvebs badebs. yovelive
logikurad lagdeba, Tu daveTanxmebiT a. d. cagaevas mtkicebas
imis Sesaxeb, rom «...первое появление скифо-сарматских племен в этом районе регистрируется с VII-VI вв. до н. э.» (Цагаева А.Д. Топонимия Северной Осетий. Орд. 1971, с 179-180). mkvlevari bevr
sayuradRebo termins ganixilavs, romelTa axsnam unda mohfinos
naTeli kavkasionis CrdiloeTiT mcxovrebi im tomebis sakiTxs,
romelTac aqtiuri monawileoba miiRes osebis, yaraCaelebis da
sxva eTnosTa formirebaSi. ganxilulia terminebi romelTa ax-
sna mxolod qarTulze dafuZnebiT SeiZleba. yuradRebas iqcevs
msjeloba miTiur tomze `carciat-i~. carciatTan dakavSire-
buli toponimebi dafiqsirebulia alagiris, Trusos maRalmTian
adgilebSi dRevandeli oseTisa da yazbegis raionebSi. (gv. 181).
amasTan dakavSirebiT sakiTxavia, miTiuri tomebi carciati da
soni (soeni), xom araa wanari da svani? miT ufro, rom avtoris
azriT es tomebi osebis winaprebTan ar megobrobdnen, xolo maT
midamoebSi mravladaa qarTuli toponimebi, gansakuTrebiT termi-
nebTan gori, jvari, samTavro-sTan dakavSirebuli. iqve alagiris
midamoebSi, ceosis xeobis gasayarTan wminda nikoloz dvalis
samlocveloc iyo.
rodesac ar arsebobs zusti cnobebi, sakiTxis irgvliv saka-
maTo bevria. am SemTxvevaSi zusti mxolod mrovelis miTiTebaa
ovsebis (da ara osebis) farnavazTan (Zv. w. a. IV w) urTierTo-
bis Sesaxeb. Sesabamisad, safiqrebelia, rom osebis savromatuli
nawili am dros ukve cnobili mZlavri samxedro Zala iyo. yove-
live imaze mianiSnebs, rom swored aorsebi iyvnen ovsebis saxeliT
cnobilni qarTebisaTvis. im dros saxelwodeba osi da miT ufro
alani saerTod ucnobi iyo. Tu aseTi msjeloba misaRebia, maSin
aorsebis tomTa gaerTianeba Zv. w. a. IV s-Si ki ara, ramdenadme
94
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
adre Camoyalibda. IV s. isini ukve kavkasiis CrdiloeTSi mkvi-
droben da samxreT kavkasiis saxelmwifoTa saqmeebSic aqtiurad
monawileoben. straboni miuTiTebda sarmatuli warmomavlobis
aorsebis tomTa gaerTianebis arsebobaze md. donis (tanais) midam-
oebSi, xolo sirakebisa md. yubanis (md. mcire xazareTisa) auzSi
yofnis faqts. es ori gaerTianeba tomebisa momTabareobda azovisa
da kaspiis zRvebs Soris, md. donisa da md. yubanis Soris vrcel
teritoriebze.
rac SeexebaT alanebs, ax. w. a. I saukunidan xdebian cnobilni.
male Tavis gavlenasa da saxels monaTesave tomebze avrceleben.
aqedan ukve daskvnaa alanebis mravalricxovnebisa da siZlieris
Sesaxeb. aqedanve azrTa sxvaobaa maTi skviTuri, sarmatuli, masag-
eturi warmomavlobis Sesaxeb. aqedanve cnobaa maTi jer kavkasiis
CrdiloeTSi batonobis Taobaze, Semdeg ki (ax. w. a. IV saukunidan)
hunebTan erTad evropaSi laSqrobis Sesaxeb.
cnobilia rom hunebis mravalricxovanma urdom 372 w. volga
gadalaxa da dasavleTiT daiZra. maT alanTa gaerTianeba daamar-
cxes, nawilobriv mospes, danarCenebi SeierTes da ukve 375 w.
ostguTebs daupirisprdnen. 378 w. hunebma romis legionebi daa-
marcxes. bolos alanebi vandalebTan erTad CrdiloeT afrikaSi
moxvdnen, sadac iustiniane imperatoris legionebTan sastikad
damarcxdnen.
aseTi iyo meomruli gza alanTa ZiriTadi birTvisa. CrdiloeT
kavkasiaSi darCenili alanebi sakmaod did teritorias flobdnen
jiqeTidan moyolebuli daRestnade. swored maT winaaRmdeg iqna
agebuli simagreebi kavkasionis ZiriTad gadasasvlelebze. es si-
magreebi asrulebdnen rogorc dacviT, aseve daqiravebuli meom-
rebis Semosasvleli karis funqciebs.
ramdenadac alanebi kavkasionis CrdiloeTs flobdnen jiqeTis
bolodan Tergamde, amdenad maT egrosisa da kavkasosis modgmas-
Tan erTad monawileoba miiRes dRevandeli osebis, yaraCaelebis,
balyarebis eTnogenezSi. ufro meti. mkvlevarTa nawili alanebs
yaraCaelTa da balyarTa winaprad miiCneven, magram ara osebisa.
Zalze rTulia eTnosis warsulis zusti asaxva, roca ar arsebobs
95
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
werilobiTi istoria da mkvlevarebs mxolod moxucTa monayolis
analizi aqvT. marTalia qarTulma wyarom Semogvinaxa saxelwo-
deba ovsi, magram aq dRevandeli arc osebi igulisxmebian da arc
alanebi. qarTveloba alanebs iseve ovsebs uwodebda, rogorc
sakuTriv aorsebs. ovsebs samxedro da ekonomiur kavSirebTan
erTad zogjer mtruli da ufro naTesauri kavSirebi hqondaT
samxreTis mezoblebTan. swored skviT-sarmatuli da kavkasiuri
warmomavlobis tomebis Serevis Sedegad Camoyalibda osi eri.
procesi ar iyo martivi da umtkivneulo. Tu e. w. Zveli osebi
kavkasionis qedis iqiT farTe teritoriebs flobdnen, axali os-
ebi ukve qeds mijaWvulni aRmoCndnen. Tu Zveli osebis samxreTi
mezoblebi kavkasosis monaTesave tomebi iyvnen, axali osebi ukve
am tomTa sacxovris arealSi yalibdebian da Sesabamisad jer
Sereul mosaxleobas qmnian, Semdeg ki maT srul asimilacias
aRweven. Tu adre vainaxebi, wanarebi, dvalebi calke kavkasiur
tomTa gaerTianebaSi Sediodnen, axla wanarebis nawili da dva-
lebis umetesoba, maTi kuTvnili teritoriebiT ukve oseTisa da
osebis SemadgenlobaSia moqceuli.
am periodidan moyolebuli oseTis SemadgenlobaSi moeqca Ta-
visi ukve gaosebuli mosaxleobiT Tagauri, qurTauli, valagiri,
faiqomi, digori da basiani. rac Seexeba uSualod Tergis (dergi,
adre lomeki) xeobas, dRevandeli Cmis (adre Cemia), balTasa da
alTas CaTvliT, savaraudod es teritoriebi Temur lengis Se-
mosevebamde Sereul mosaxleobas eWira.
ovsTa, alanTa da kavkasianTa Sereva-Serwyma arc uceb momxdara
da arc umtkivneulod. Zv. w. a. V-IV saukuneebSi ukve momxdar
faqtadaa miCneuli kavkasosis tomTa gaerTianebis daSla, nawi-
lobriv gandevna Tergis aRmosavleTiT, nawilobriv damorCileba
da dayofa ovsebsa da qarTebs (iberebs barisa) Soris. vaxuSti
batoniSvili gadmogvcems, rom Tergis dasavleTiT darCenili
kavkasionelebi, wanarebi da dvalebi iZulebulni gaxdnen damor-
Cilebodnen jer mcxeTis mamasaxlisTa Zalauflebas, Semdeg ki
mefe farnavazisas. maTi CrdiloeTi nawili ki ovsTa gavlenis
qveS moeqca da TandaTan gaosda. amis Semdeg, gvamcnobs istoria,
96
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
kavkasianni (kavkasielni) ̀ ...iyvnen morCilebasa Sina, da momcemelni
xarkTa mefeTa qarTvelTasa: ZurZuki, xevi, dualeTi, kasris karis
zeiT. xolo sxvani iyvnen morCilebasa Sina ovsTa mefeTasa.~ (qa-
rTlis cxovreba. t. IV, gv. 654.).
ovsebis mier CrdiloeT nawareTisa da dvaleTis damorCileba
grZeldeboda ax. w. a. II saukunemde, roca iberiis mefe amazaspma
ilaSqra Crdilo kavkasiaSi da arakavkasielni gandevna an Seavi-
wrova. aseTi gansazRvra viTarebisa niSnavs gardamavali upirate-
sobis mopovebas da ara saboloo gamarjvebas. cnobilia, rom ara
mxolod ovs-alanebi, aramed hunebic araerTxel laSqrobdnen
samxreTSi zogjer iberiis mefeTa TanxmobiT da ̀ SeuTanxmebladac.~
es bunebrivia, radgan molaSqreni nadavls mieltvodnen da kargad
xedavdnen ara mxolod im qveynis simdi- dres, romlis winaaRmdeg
iyvnen miwveulni, aramed damqiravebeli qveynis dovlaTsac.
erTi aseTi moTareSe laSqroba ovsebs mouwyiaT vaxtang
gorgaslis bavSvobisas. Tavdamsxmelebs dro kargi (maTTvis)
SeurCeviaT. mefe mirdati adre wavida am qveynidan, man mxolod
is SeZlo, rom mamis, mefe arCilis mier gamagrebuli Cemias (axla
Cmis) cixe gaamagra da wanarni mcvelad miuCina. mirdats vaxtangi
9 wlisa darCa. iberTa upatronobiT ovsT usargebliaT, malulad
kasps dascemian da qonebasTan erTad, vaxtangis 3 wlis da miran-
duxti tyved wauyvaniaT, safiqralia Semdeg didi gamosasyidis
miRebis mizniT. eqvsi weli iTmina sircxvili vaxtangma. 15 wlis
mefed aRzevda da maSinve samzadisi brZana. juanSers sakmaod
detalurad aqvs gadmocemuli vaxtang gorgaslis laSqroba
CrdiloeTSi. ovsebisa da xazarebis gaerTianebuli laSqris
damarcxebis Semdeg, wers istorikosi `...ganibnives tyuevnad
ovseTisa, Semusrnes qalaqni maTni. da ganvides paWanikeTs, ra-
meTu maSin mun iyo paWanikeTi mosazRvred ovseTisa, mdinaresa
mas ovseTisasa wiaR, da jiqeTi munve iyo... da moyuena vaxtang
paWanikeTi da jiqeTi, da Seiqca, da miadga ovseTsave.~ (qarTlis
cxovreba. t.1. gv. 156-157.).
am laSqrobebiT ovsebisa da qarTvelebis urTierToba sab-
olood ar mogvarebula da arc damTavrebula. male Tavad ovsebis
97
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
cxovrebaSi moxda didi cvlileba. ukve iTqva, e. krupnovi, v.
kuznecovi, v. mileri ovsebis eTnosSi wamyvan komponentad kavka-
siur tomebs miiCneven.. am ovsebs VI-VII ss. alanebi aviwroeben,
aiZuleben mTebs miejaWvon da aqac Sereuli mosaxleoba Seqmnan.
es yaraCaeli eTnosis maxsovrobaSi aisaxa imiT, rom Tagaurel
ovsebs uwodes alanebi, maSin, roca Tanamedrove osebic ityvian
iron da digoron.
swored es cvlilebebi aqvs mxedvelobaSi juanSers, roca
gorgaslis CrdiloeTSi laSqrobis Txrobisas CaurTavs: `Semd-
gomad JamTa mravalTa iotnes paWanikni da jiqni TurqTagan; da
warvides paWanikni dasavliT – kerZo, xolo jiqni daemkvidrnes
bolosa afxazeTisasa.~ (zemoT motanili amonaridis Sua nawili
gv. 156-157.).
alanebi V s-e momTabare cxovrebas inarCunebdnen. cnobili
amian marcelini aRwers urmebSi mosaxle, saqonelTan erTad mog-
zauri alanebis Sesaxeb, romlebsac xorbali ar mohyavdaT. VII
s-an icvleba maTi cxovrebis niri. VIII-X s. maT ukve qalaquri
cxovreba aqvT awyobili. aqve gasaxsenebelia is momenti, rom soni,
soeni svanebis garda am Zvel ovsebsac ewodebodaT. ratom? pasuxi
calke kvlevis sagania. aqve mxedvelobaSi misaRebia is faqti rom
Tavad osebi iyofian ironebad da digorebad da saerTo saxeli
ara aqvT. ufro zustad ara hqondaT istoriulad da axla mkvi-
drdeba _ osebi da oseTi. Tanac ruseTis daxmarebiT erTdroulad
samxreTi oseTi da CrdiloeT oseTi.
mravalmxrivma Serwyma-SeduRebam droni moiTxova da mxolod
X-XII s. dasrulda osuri eTnosis Camoyalibeba. ori ZiriTadi
komponenti monawileobda am eTnogenezSi: kavkasiur-ovsuri da
skviTur-sarmatul-alanuri. mkvlevarTa daskvniT os erTSi Serwy-
mulia alanur-iranuli ena da damxdurTa kavkasiuri tipi. swored
am periodidan moyolebuli SeiZleba msjeloba osTa urTierTobaze
sxva eTnosebTan.
os eTnoss iseTive rTuli istoria aqvs, rogorc sxva ka-
vkasielebisaTvisaa damaxasiaTebeli. iyo warmateba da warumate-
98
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
bloba, iyo sxvebze aRmateba da sxvisi ymoba. xSirad erTi saerTo
mteri hyavda kavkasiaSi mcxovreb eTnosebs da maTTan gamklaveba
saerTo moqmedebas moiTxovda.
osi eTnosis Camoyalibeba da progresi saqarTvelos erTiani
samefos Seqmnasa da gaZlierebas daemTxva. amitom bunebrivi iyo
maTi daaxloeba da garkveulad interesTa Tanxvedra. amas garkveu-
lad aristokratTa ojaxuri daaxloeba uwyobda xels. umaRles
doneze xdeboda dinastiuri daaxloeba. cnobilia rom giorgi I
meuRle iyo oseTidan wamoyvanili alde, mis memkvidre bagrat
IV Sorena SerTes, osTa mefis asuli, aseve, wyaroTa mowmobiT,
osTa samefo ojaxis erTi Sto iq gadasuli bagrationebis xazs
agrZelebda. miiCneven, rom osTa samefo ojaxis am xazis warmo-
madgeneli iyo daviT soslani, pirovneba, romelmac bevri SeiZlo
saqarTvelos ZlierebisaTvis.
idiliuri suraTi rom ar daixatos, aqve gasaxsenebelia,
rom monRolTa batonobis dros osebma isargebles saqarTveloSi
umefobiT da xeli mihyves ara mxolod mTianeTis Zarcvas, aramed
daiwyes Casaxleba da ase dmanissac ki uwies. isic cnobili faqtia,
rom giorgi V brwyinvales sami weli dasWirda samefos momx-
dur osTagan gawmendisaTvis. mezobloba-mezoblobad, megobroba-
megobrobad, magram osi eTnosis interesebi moiTxovda ukeTesi
miwebisa da mdidari mxaris dauflebas. arc monRoleTis imperia
iyo winaaRmdegi, rom mtrisTvis mteri gaeCina.
Tavis mxriv qarTvelobac cdilobda arsebulis SenarCunebasa
da warTmeulis ukan dabrunebas. esac eris ufleba da movaleoba
iyo. es xdeboda ara mxolod samxreT kavkasiaSi, aramed Crdilo
mxaresac. Tu adre periodebSi mTliani wanareTi da mTliani dva-
leTi Sedioda qarTlosis CamomavalTa sagamgebloSi, Semdeg osma
eTnosma moaxerxa da praqtikulad am teritoriaTa naxevari daikava.
vaxuSti batoniSvilis aRwerilobidan naTlad ikveTeba, rom im
dros didi da patara liaxvebis ,qsnis, frones, lexuras, tanas,
mejudis, TeZmis xeobebi sruliad saqarTvelos ekuTvnoda. aseve
ekuTvnoda Tergis, ardonis, fiagdonis xeobaTa zeda nawili. oseTsa
da saqarTvelos Soris sazRvrad dvaleTis ori da darialis kari
99
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
iTvleboda. isic cnobilia rom qarTveli mefeebi gansakuTrebul
yuradRebas aqcevdnen oseTisagan gamyof cixe-simagreTa sistemis
mzaobas. ganmeorebiT mxolod cnobisaTvis: qarTlis mouravad dan-
iSnuli giorgi saakaZe pirvel rigSi dvaleTs gadavida sasazRvro
simagreebis Semowmebisa da SekeTebis mizniT.
17 s. pirveli naxevridan, isargebles ra qarTvelTa mZime
mdgomareobiT iwyeba osebis Semosvla da dasaxleba jer zaxas
xeobaSi, Semdeg ki maRran-dvaleTSi. qarTuli mosaxleobisagan
daclil mamulebSi osi xiznebis Casaxlebas rig SemTxvevaSi
adgilobrivebic uwyobdnen xels. da mainc XVIII s. pirvel
naxevarSi osuri mosaxleoba didi da patara liaxvis, mejudis,
qsnis, Tergis mxolod saTaveebTan Cans. bari jer kidev miuwv-
domelia maTTvis.
1801 wlidan iwyeba didi cvlilebebi osTa da qarTvelTa
urTierTobaSi. am wels ruseTis imperiam gaauqma mefoba saqarT-
veloSi da daiwyo daundobeli kolonizaciis procesi. imperiuli
politika sxva meTodebTan erTad gulisxmobs: Tu dapyrobil ers
ara hyavs sxva eris nawili kompaqturad Casaxlebuli, Causaxle
da saWiro momentSi aujanye. aseT SemTxvevaSi maT ueWvelad das-
WirdebaT dampyrobis Suamavloba, aqedan gamomdinare SedegebiT.
1801 w. saqarTvelos mosaxleoba 622, 6 aTasi qarTvelisagan,
(79, 40), 52 aTasi afxazisagan (6,60), 47 aTasi somexisagan (60),
30 aTasi borCaloelisagan (3,80), 29,3 aTasi osisagan (3,70),
3,3 aTasi ebraelisagan (0,40), 500 berZenisagan (0,10) Sedgeboda.
qarTveloba erTaderTi eri iyo kavkasiaSi, romelsac ori
damoukidebeli samefo hqonda (qarTl-kaxeTisa da imereTis) da
kavkasiaSi yvelaze mZlavrs politikur-samxedro da ekonomikur
Zalad iTvleboda. dRevandeli azerbaijani 15 saxanod iyo dayo-
fili. aqedan ori erekle II ymadnafici. somxebs erTi erevnis
saxano hqondaT da isic erekle II ymadnafici. aseT viTarebaSi
ruseTis imperiam kolonizatoruli politika saqarTvelos wi-
naaRmdeg warmarTa. aqedan iyo da moeloda Zlier winaaRmdegobas.
ruseTis imperiis mesveurebi gegmazomierad moqmedebdnen, maTi
daxmarebiT adiReuri warmoSobis tomebma SeZles calke poli-
100
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
tikuri erTeulis Seqmna da istoriuli ovseTis dakaveba. O(am
sakiTxze sxvagan iqneba msjeloba). es faqti vaxuSti batoniSvils
ase aqvs aRwerli: `xolo Semdgomad mooxrebisa ovseTisa da
Semosvlisa maTisa kavkasias Sina, iwodnen : ovseTi Cerqezad anu
yabardad, da kavkasiasa Sina myofni, maT SemosulTagan ovseTad,
rameTu awca guarianTa, maT uwodeben osad, xolo sxuaTa ugua-
roTa _ kualad dualadve~. (qarTlis cxovreba t. IV. gv. 634).
sruliad gasagebad da mokledaa gadmocebuli is procesebi, rac
daiwyo ivane mrisxanes damoyvrebiT da dasrulda ovseTis miwaze
axali erTeulis – yabardos SeqmniT. aseve cxadadaa naTqvami,
rom adiRevelTagan otebuli osebi dvaleTs mieZalnen, moaxdines
misi nawilebrivi mitaceba da Sereuli mosaxleobis Seqmna, sadac
gabatonebulebia, ̀ guarianebi~ ukve osebi arian, xolo damorCile-
bulebi, `uguarebi~ jer xanobiT mainc kvlav dvalebad rCebian.
im dros saqarTvelo Zalze dasustebulia. igi sparseTisa da
TurqeTis davis sagnadaa qceuli. ruseTis imperias jer kidev ara
aqvs dRis wesrigSi saqarTvelos dapyrobis amocana da mxoldo
diplomatiur intrigebSi monawileobs. an ra unda iTqvas sxvebze,
rodesac mamiT qarTvelma (erekle I Svilma) didma petre I-ac
mwared moatyua qarTveloba da mtrebis sajijgni gaxada qarTli
da kaxeTi. dasustebul saqarTvelos dvaleTis dacva, kidec rom
moendomebina, ar SeeZlo. dvaleTi qarTlis samefos nawili iyo
da dacvis organizebac qarTvelebs evalebodaT, cxadia. rom Tavad
gaubedurebulni dvalebs ver uSvelidnen. verc uSveles. dvaleTi
osebma daikaves. dvalebi, vinc SeiZlo, Tavs uSvela, saqarTvelos
sxvadasxva kuTxes Seefara, vinc ara, darCa da gaosda.
1801 w. roca msjelobaa saqarTveloSi 29,3 aTasi osis ar-
sebobaze, mxedvelobaSi unda viqonioT, rom maTi didi umetesoba
gaosebuli dvali iyo.
osebisa da qarTvelebis urTierTobis sakiTxs, iseve, rogorc
osebis eTnogenezisa da saqarTveloSi meore oseTis Seqmnis prob-
lemas araerTi mkvlevari SesWidebia. am SemTxvevaSi es mizani araa,
amitom mxolod sayovelTaod aRiarebuli faqtebia ganmeorebuli.
faqtis gageba ki mravalnairad SeiZleba.
101
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ruseTis imperiis gavleniT bevri kavkasioneli eTnosis bedi
tragikulad Seicvala, zogisTvis igi savalalod, zogisTvis sa-
nugeSod warimarTa.
osebi (ukve osebi) kavkasis modgmis miwa-wyalze damkvidre-
bulebi, iZulebulni xdebian qarTosis modgmis zonaSi eZion
dakargulis kompensacia. imperia meTodurad aiZulebs osebs jer
dvaleTSi TavSesafris Ziebas, Semdeg ki ukve kavkasionis samxreTSi.
mxolod sailustraciod: cnobilia, rom XIX s. dasawyisisaTvis
dvali osebi (gaosebuli dvalebi da calkeuli osebi) qsnisa da
aragvis saerisTaoebis mxolod aTiode sofelSi qmnidnen kompaqtur
dasaxlebas. cota ufro met sofelSi iyo Sereuli mosaxleoba.
danarCen mxareSi da maT Soris cxinvalSi da javaSi arc erTi
osi an gaosebuli dvali ar aRiniSneba. wyaroebi miuTiTeben,
rom qarTlis mTispireTSi osebi 19 s. meore naxevarSi iwyeben
masobriv dasaxlebas. Tu aTeul saukuneTa manZilze erTi eTnosi
meores teritoriaze mkvidr mosaxled ar Cans, Semdeg ki aTeul
wlebis manZilze xdeba intensiuri Casaxleba, amas Tavisi axsna
unda hqondes. es axsnaa imperiis mizanmimarTuli politika. es
procesi ise ar unda iqnas gagebuli, rogorc ruseTis zrunva osi
mosaxleobis mimarT. osebs SesaniSnavi sivrce ekavaT istoriulad
da arc aiyrebodnen iqidan sxvaTa sasaregeblod. mTeli kvintes-
encia am rTuli migraciul, politikur, samxedro, ekonomikuri
gardaqmnebisa, Cadebuli sruliad gacxadebulad: vladikavkazi
(daeufle kavkasias).
osebis samSoblodan ayra da saqarTvelos teritoriaze
Casaxleba, mxolod dasawyisi iyo. 1842w. ruseTis mTavrobam
kavkasionis saqarTvelos mTianeTis mosaxleobisagan Seqmna e.
w. oseTis okrugi, centriT sof. qveSeTSi. Semdeg maRali im-
periuli mosazrebiT, okrugis teritoriuli sivrce gadaakeTes
ramdenjerme, centri sof. qveSeTidan sof. javaSi gadaanacvles
da bolos mas Camoaciles dvaleTi da 1858 w. oseTis samxedro
okrugs gadasces, romlis centri vladikavkazSi mdebareobda. ase,
sabolood ̀ daikarga~ istoriuli dvaleTi da igi e. w. CrdiloeT
oseTis nawili gaxda. rac Seexeba didi da patara liaxvebis saT-
102
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
aveebs, sadac ukve osurad mosaubre mosaxleoba sWarbobda, isini
javis sapolicio ubanSi Sediodnen, romelic sof. ananuridan
imarTeboda. `mmarTvelobis~ gaadvilebis mizniT, bolos javis
sapolicio ubani goris mazras dauqvemdebares.
1917 w. Tebervlis burJuaziulma revoluciam da oqtombris
samxedro gadatrialebam Tavdayira daayena adre damkvidrebuli
wesrigi. osTa da qarTvelTa urTierTobaSi amoqmedda is `naRmi~,
romelic mizanmimarTulad iyo Cadebuli imperiis mesveurTa mier.
am sakiTxzec araerTi gamokvleva arsebobs da ganmeorebas siaxle
ar SeiZleba axldes. (mxolod erTi. sxva naSromTagan gansxvavebiT,
avtoris `revoluriuri aneqsia~ < Tb. 2008, srulad iZleva v.
leninis koncefcias erovnuli sakiTxis Teoriisa da praqtikis
Sesaxeb da warmoadgens osTa da qarTvelTa urTierTobis xasi-
aTis gagebis safuZvels).
cnobilia, rom v. lenini kavkasiaSi dasaqmebul s. orjoni-
kiZesa da s. kirovs xSirad moZRvravda ra gziT, ra meTodebiT
unda emoqmedaT, rogor unda Sepirebodnen kavkasionelebs da-
moukideblobas, Tavisuflebas da a. S. Tu isini damoukideblobis
gzaze damdgari saqarTvelos winaaRmdeg ibrZolebdnen. da maTac
ibrZoles. da brZola daufasdaT.
pirvel rigSi, ukve damkvidrebuli iyo 1842 w. SemoRebuli
termini `samxreT oseTi~. am termins ukve garkveuli fsiqologi-
uri Zala hqonda SeZenili. am niadagze ukve iyo Camoyalibebuli
Sexeduleba istoriuli (axla ukve CrdiloeT oseTad miCneuli)
da saqarTvelos miwa-wyalze Casaxlebuli (ukve samxreT oseTad
monaTluli) osebis gaerTianebis Sesaxeb. am `ideam~ advilad
imuSava osebs Soris. am ferxulSi Cabmulebi aRmoCndnen gaosebuli
dvalebi. (marTebulad ambobda v. lenini: garusebuli ucxoeli
rusze metad rusi Sovinistiao. gaosebuli dvali ratom ar iqne-
boda osze meti nacionalisti osi? da a. S.). meore: mefis mTavroba
ara mxoldo usaxlebda qarTvelobas e. w. xiznebs, aramed garkveul
SeRavaTebsac uwesebda adgilobriv qarTvel mosaxleobasTan
mimarTebaSi. es ara mxolod aTamamebda xiznebs, aramed garkveul
winaaRmdegobasac badebda da adgilobrivebSi Tesavda xiznebis md-
103
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
gomareobaSi gaasvlis (gaosebis) survils. mesame da rac mTavaria,
qarTuli politikuri inteligencia daqsaqsuli, urTierTdapiri-
spirebuli (bolSevikebad, eserebad, menSevikebad, federalistebad
da a. S.) isedac dasustebuli da erovnul ideologias mokle-
buli (Tu noe Jordaniac leninelobda, ra iTqmis danarCenebze?),
TurqeTisa da sabWoTa ruseTis dampyrobluri politikis SiSiT
verc organizebas axerxebda da verc separatizmis likvidacias.
rac Seexeba gasabWoebis Semdgom periods, Tavad uuflebo (saqa-
rTvelos hqonda ruseTis saolqo-administraciis odeni par-
tiuli da sameurneo uflebebi) respublikas, sabWoTa imperiis
nebis sapirispiro `sizmris naxvac~ ki ekrZaleboda. (ramdenadac
arsebobs e. w. `samxreT oseTis olqis statusis Semswavleli
komisiis daskvna: ̀ qarTveli da osi xalxebis urTierTobis isto-
riidan~> Tb. 1991, saWiro araa konkretuli masalis moSvelieba).
arc imis mtkicebaa aucilebeli, rom istoriul oseTSi osuri
suli mikninebuli iyo, yvelaferi rusul Targze moiazreboda
da mxolod e. w. samxreT oseTSi iyo nebas miSvebuli yvelaferi
osuri. (avtors, romelic komisiasTan erTad TveobiT swavlobda
e. w. samxreT oseTSi `mSromelTa internacionaluri aRzrdis~
sakiTxs, aqvs kidec wvlili im daxurul moxsenebis SedgenaSi,
rac 1984 wlis gazafxulze waredgina maSindel xelisuflebas).
is tragikuli movlenebi, romelic osur-qarTul urTier-
TobebSi gamoikveTa 1987-89 ww. iyo logikuri Sedegi sabWoTa
imperiis gamTiSveli politikisa. osebma metropoliis daxmarebiT
moiges. moiges iseve, rogorc monRolebis Semosevebis Semdeg.
Zliers `ayola~ tragikuli aRmoCnda osebis alanuri winapre-
bisaTvis. hunebma alanebi dasavleT evropaSi gaiyolies, bolos
vandalebTan eTad afrikaSi moxvdnen da dRes dakargulia maTi
xseneba.
Zlier dampyrobs `ayolili~ osebi monRoluri batonobis
epoqaSi Rrmad SemoiWrnen qarTlSi. arbies da xoces qarTveloba,
daiwyes maTi sacxovrisis miTviseba. kavkasions gadmosulebma dma-
niss uwies. ar ikmares, rom isedac sxvis miwa-wyalze saxlobdnen.
CrdileTi basiani, digori, alagiri, Tagauri, Cemia, alTa-balTa
104
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ukve ganaRdebuli hqondaT da axla samxreTiT gori, didgori da
bolos varZia da basiani isurves. tragikulad damTavrda sxvisi
qonebis miTvisebis es mcdelobac. jer xanobiT mainc umarTlebT
osebs mesame batonis _ rusebis xelSi. didi warmatebiT SeiZles
saqarTvelos gaTaviseba. ruseTis xelSewyobiT saqarTveloSi
160 aTasze meti osi Semosaxlda. aqedan 65 aTasi kompaqturad
daafuZnes yornisis, axalgoris, cxinvalis raionebSi. swored am
midamoebSia Seqmnili xelovnuri saxelmwifoebrivi gaerTianeba,
e. w. samxreT oseTis respublika.
osebis istoria isevea xelaxla gasaazrebeli, rogorc bevri
iseTi eTnosisa, romelTac ar hqondaT damwerloba da ZiriTadad
sxvaTa cnobebs an zepirsityvaobas efuZnebian. udaod mxolod
isaa miCneuli, rom maTi winaprebi volgispireTidan mosuli
iranulenovani tomebia. zomier mkvlevarTa mtkicebiT mosulebi
Tu momxdurebi, kavkasionis aborigen macxovreblebs Seerivnen da
saTave daudes osi eTnosis Camoyalibebas.
istoriis bevri sakiTxi iwvevs mkvlevarTa kamaTs. arqeologi-
uri masalis kuTvnilebac araa erTnairad gagebuli. rom araferi
iTqvas sxva erebis warmomadgenlebze, os mkvlevarTa Sorisac
araa azrTa Tanxvedra. sadiskusioa osTa eTnogenezis Zireuli
problemebi: saidan modian osebi, ra Tanafardobaa mosulebsa da
aborigen mosaxleobas Soris, ra roli Seasrules alanebma maT
CamoyalibebaSi (alanebi arian Tu ara maTi winaprebi), alanebi
iyvnen Tu ara erTi enobrivi jgufi, rodis Camosaxldnen osTa
winaprebi kavkasion eTnosTa Soris da sxva. bolo periodSi ki
aqtualuri gaxda osTa da qarTvelTa urTierTobis sakiTxi. aq
ki Teoriuli dava konfliqtSi gadaizarda da Sedegic Sesabamisi
dadga. Sesabamisi, radgan gadawyvetaSi mTavari iyo misi Semqmneli
da misi momrigebeli imperiuli centri. bolo periodis obieqturi
mkvlevarisaTvis sakiTxi centris (moskovis) mniSvnelobisa saeWvo
araa. arc isaa saeWvo, rom centri, gegmavda ra mefis ruseTis
memkvidreobiT gadmocemul osur-qarTuli urTierTobis sakiTxs,
mas periodulad aZlevda saWiro stimuls (magaliTisTvis: roca
roqis gvirabi iWreboda, osma inteligenciam SekveTilad umRera
105
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
sabWoTa xalxis am erTobliv Semoqmedebas. avtori momswrea osTa
aRtyinebuli raundebisa, ras niSnavda roqis gvirabis gaWra, ras
moutanda is os eTnoss, ra didi roli hqonda am saqmeSi rusebs,
osebs, somxebs da a.S. mxolod ara qarTvelebs. qarTvelebis ar
moxsenieba dasamaxsovrebelia.
didi xania daviwyebuli aqvT osebs saqarTveloSi Camosaxlebis
periodi da peripetiebi. argumenti, rom aqaa damarxuli mama-papa
ramdenad gamodgeba eTnosis avtoqtonobisTvis jer kidev gasarkvevia.
aRniSnuli iyo, rom jer kidev 1842 w. Seuqmnes osebs calke
erTeuli Sida qarTlis teritoriaze. mere ra, rom iq osebi jer
kidev ara cxovrobdnen. es xom momavlis saqme iyo. 1860 wlidan
daiwyo osebis masobrivi Semosaxleba saqarTveloSi. manamde maT
warmatebiT aiTvises istoriuli dvaleTi. dvalebis nawili gai-
fanta saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, darCenilebi male gaosdnen.
swored es gaosebuli dvalebia aborigeni mosaxleoba, maT eTqmiT,
rom istoriul samSobloSi cxovroben.
osebis eTnogeneziT dainteresebul mkvlevarebs Soris sa-
diskusioa osebis alanobis sakiTxi, ramdenad dasabuTebulia
osTa alanuri warmomavloba. rogor moxda, rom alanebs Tavis
winaprebad miiCneven Turqul enovani yaraCaelebi da balyarebi
da iranul enovani osebi. rodesac alani tomebi hunebTan erTad
dasavleTiT wavidnen vin darCa kavkasionis CrdiloeTiT, ratom
uwodes daCenilebs osebi da ara alanebi? kiTxva ritorikisaTvis
rodia. dasabuTebuli pasuxi ara Cans.
sanacvlod kargad Cans istoriis gamrudebuli warmoCena.
Tavad osi mkvlevarebi ar uaryofen im faqts, rom osi eTnosi
mxolod X-XII ss. yalibdeba rogorc calke erTeuli. im dros
osebi arc alanoben, arc skviToben, arc sarmatoben. aris osi
xalxi, romelsac mtrul-moyvaruli urTierToba aqvs mezoblebTan.
amasTan, maTi teritoria jer kidev CrdiloeTiTa ganfenili. dRe-
vandeli kislovodskis, piatigorskis mimdebare teritoriebi sru-
liad osuria. iq maT kavkasiis modgmis tomebTan aqvT urTierToba.
im adgilebidan maTi gamodevna monRolebis damsaxurebaa, rasac
momavalSi adiReur-Cerqezul-yabardouli mosaxleobis Semosvla-
106
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
damkvidreba mohyveba. logikuria, rom im periodSi kavkasionur
eTnosebs, gansakuTrebiT samxreT kavkasionelebs naklebi Sexeba
da SedarebiT megobruli urTierToba aqvT.
Sesabamisad, rodesac qarTveli mkvlevarebi, aqedan ukve
ideologebi da politikosebi os-qarTvelTa urTierTobebze
msjeloben, miiCneven, rom osebi CrdiloeT kavkasionelebia, maTi
samSoblo iqaa da pretenziebi kavkasionis samxreTze sruliad
dausabuTebelia.
bunebrivia, rom osebs qarTvelebis aseTi midgoma sakiTxisadmi
ara mxolod ar awyobT, aramed imperiuli politikis gamovlineba-
dac miaCniaT. maTTvis Zalze droulad da amomwuravad daaxasiaTa
qarTuli politika, saqarTvelo rogorc mcire imperia didma
mecnierma a. saxarovma. SeiZleba wyalbadis bombis Seqmnis saqmeSi
misi Rvawli marTlac didi iyo, magram fizika-maTematikis sferoSi
damsaxureba ver Sefasdeba istoria-sociologiis sferoSi aseT-
save warmatebad. ara da, mis yovel debulebas Sesabamisi simZime
axlda. qarTuli sxarti sibrZnea: puri, mepurem unda gamoacxos.
cxadia, rom qarTvelTa pozicia os mkvlevarebs, politikosebs,
ideologebs ayenebda dilemis winaSe: unda eRiarebinaT osTa xizno-
ba qarTul sivrceSi an daesabuTebinaT aborigenoba kavkasionis
samxreTSi. maT meore varianti irCies da daiwyes Teoriuli bazis
Seqmna, romelic maT avtoqtonurobas daadasturebda, romelic
maT kavkasionis samxreTSi mkvidr mosaxleobad aqcevda.
osTa istoriis qarTul miwa-wyalze daZvelebis cda iwyeba
z.v. vaneeviT da gansakuTrebul `mecnierul~ simaRleze adis i.s.
gagloevis (gagloiTis) mcdelobiT. ukanasknelis `mecnierul~
aRmoCenebze mokled ukve iTqva. sakiTxavia ras mieswrafodnen
osi mklevarebi?
umTavresi istoriis daZvelebaa. Tu obieqtur mkvlevarebs miaC-
niaT, rom osTa winaprebi kavkasionis arealSi fiqsirdebian Zveli
welTa aRricxvis V-III saukuneebs Soris, axalni am debulebas
ar eTanxmebian. maTi azriT kimerielebi, skviTebi maTi uSualo
winaprebia da radgan am tomebma jer kidev VIII-VII saukuneSi
SemoaRwies kavkasionis samxreTSi, gamodis, rom es teritoriebi
im droidan moyolebuli maTi kuTvnilebaa. dadgenilad iTvleba,
107
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
rom kimerielebma egviptes uwies. am logikiT mTeli mcire azia
osuria. davijeroT?
mniSvnelovania osi mkvlevarebis mxriv imis mtkiceba, rom
kolxebi kimeriul-skviTuri warmomavlobisani arian. ar unda
daiviwyon, rom quji `ueWvelad~ skviTuri saxelia. Sesabamisad
afxazi da qarTveli mefeebi mudam osebi Tu ara maTi winaprebi
mainc iyvnen.
ori azri ar SeiZleba iyos dvalebis osobis Sesaxeb. isini
mudmivad kavkasionis CrdiloeT kalTebs ikavebdnen, es ki imis
dasturia, rom iq osebi yovelTvis iyvnen. ra Tqma unda `cdeba~
leonti mroveli roca ambobs mefe saurmagis mier iq durZuke-
bis (vainaxTa, CeCenTa winaprebis) Casaxlebaze. `cdeba~ vaxuSti
batoniSvili, roca osur metyvelebasTan erTad dvalursac ax-
senebs. basianelebi, digorelebi, Tagaurebi da sxva, moxseniebuli
gvarebi bibilurebi, WaxilisZeebi, sidamoniZeebi da sxv. osebia da
sxvanairad gagebac mkrexelobaa. aseTia osuri logika.
Tqma ar unda `cruoben~ mecnierebi, roca yobanur kulturas
kolxuris msgavsad da gagrZelebad miiCneven. vis, Tu ara umaRlesi
kulturis mqone alanebs unda SeeqmnaT igi. rkinis damuSavebis
teqnologiac maTi SemuSavebulia da kacobriobisaTvis naCuqari.
am mkvlevarTa Tanaxmad, osebis gadasvla-Casaxleba kavkasionis
samxreTSi Zveli dronis procesebis gagrZelebaa, bunebrivi mov-
lenaa da igi ar unda daukavSiron monRolebis, gnebavT rusebis
politikas. osebi Tavis istoriul miwebs ikavebdnen, romelic
agresorma qarTvelebma droebiT daakargvines.
am koncefciidan gamomdinare, osebs arasodes araferi saerTo
qarTvelebTan ara hqoniaT. qarTveli ̀ imperialistebi~ bolos, didi
oqtombris revoluciis Semdeg gamoCndnen da daipyres samxreTi
oseTi, amitom araviTari kulturuli Zeglebi qarTuli araa. TviT
samxreT oseTi arasodes ar Sedioda saqarTvelos farglebSi,
osebi mudam mtkiced inarCunebdnen damoukideblobas. msoflio
sazogadoebriobam droa daafasos osTa damsaxureba da aRkveTos
imperialisti qarTvelebis mxriv genocidis mcdeloba.
108
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
imdeni daiwera da iTqva osebis mier msoflio civilizaciis
ganviTarebaSi Setanil gadamwyvet wvlilze, rom yovelives CamoT-
vlac SeuZlebelia. da mainc mcire gaxseneba.
b.v. texovi os mkvlevarTa Soris mudam gamoirCeoda zom-
ierebiT. igi yobanuri kulturis did mcodned miiCneoda osebSi.
qarTvelTa pativiscemac ar mohklebia. rogorc specialisti igi
eTanxmeboda sayovelTaod miRebul azrs, rom yobanuri kultura
kolxuris gagrZelebaa da Zveli welTaRricxvis II aTaswleulSi
CrdiloeT kavkasiaSi mitanili samxreTidan. ufro meti, misi az-
riT qarTvelebis winaprebs unda mietanaT CrdiloeTSi. ase iyo
1987 wlamde. osur-qarTuli urTierTobis daZabvis kvalobaze misi
poziciac radikalurad Seicvala. misi axali koncefcia agebulia
im `aRmoCenaze~, romlis mixedviT iranulenovani tomebi da aqe-
dan gamomdinare osebi uZvelesi dronidan saxlobdnen kavkasionis
orive mxares. rasakvirvelia yobanuri kulturac ukve osuri
gaxda. Zveli welTa aRicxvis II aTaswleulidan moyolebuli ara
yofila periodi, rodesac aq ara yofiliyo osi eTnosi, osuri
kultura. Tu uZveles periodSi adgili hqonda migracias, maSin
osuris kvali indoeTSi unda iyos saZebneli. osebis ariuloba b.
texovisaTvis iseTi xelSesaxebia, rom specialur dasabuTebasac
ara saWiroebs.
os ideologebs Soris yvelaze Sors da yvelaze Rrmad mainc
cnobili alan CoCievi xnavs da Tesavs. arielobas dRes bevri
eTnosi epotineba. amitom arieloba CoCievisTvis saxarbielo
daskvna araa. igi TavgamodebiT arwmunebs sakuTar Tavs da didi
warsulis aRmoCeniT kmayofil nawils osebisa, imis mtkicebiT,
rom odesRac, kacobriobis gariJraJze arsebula `as-alanTa~, Tu
`os-alanTa~, eTnosi. `as-alanebi~, Zveli welTa aRricxvis III
aTaswleulSi, myarad ikavebdnen kavkasionis orive mxares. ufro
meti, ras miqvia kavkasioni. siriidan (SuamdinareTidan, ufro
zustad) moyolebuli mTeli aRmosavleT evropa osTa winaprebis
sacxovrisi iyo. gana sakamaToa, rom mtkvar-araqsis civilizacia,
kolxuri da yobanuri kulturac osTa winaprebis Semoqmedebaa.
Tu osurad obieqturebi viqnebiT, unda vaRiaroT, rom kavkasionis
109
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
uZvelesi mkvidri mosaxleoba osuria, qarTvelebi ki iq bevrad
gvian arian Casaxlebulebi. tyuilad edavebian qarTveli Sovin-
istebi os patriotebs pirvelobas.
ucnauri iqneboda energiuli alan CoCievi am miRwevebiT rom
dakmayofilebuliyo, miT ufro, rom politikur asparezze sx-
vebma gadaaswres. `Rrma mecnieruli~ kvleva misi prioritetia
da Sedegmac ar daayovna. pirvel yovlisa, daazusta, rom ara
mxolod osebi, aramed rusebic ariuli warmomavlobisa arian da
am niadagze saerTo aqvT warsuli da momavali miznebi. mxolod
egaa, osebi mainc raRaca miTiuri `as-alanebia~. haida, alan Co-
Cievo raki Seqmna da ganaviTara `as-alanTa~, (Tu os-alanTa)
istoria, Semdeg ruseTs daukavSira, maS win ra daudgeboda imis
damtkicebas, rom cxinvalia am arielTa akvani, salocavi wminda
adgili da maTi saerTo movaleobaa daicvan ZirZveli ariuli miwa
qarTveli agresorebisagan.
esac araa sakmarisi osebi da rusebi pirveli qristianebi da
ieso qristes moZRvrebi arian. sxvanair fiqric ki mkrexelobaa,
radgan ukve `damtkicebulia~, rom axalgazrda ieso swored cx-
invalSi eziara adaminur sibrZnes. mxolod erTia gasarkvevi. es
osuri sibrZne iyo, rusuli Tu Sereuli.
mTavaria, rom msoflio civilizacia osur zRaprulad devg-
mirul mxrebze dgas. gana gasakviria, rom evropis kulturul-
politikuri centebi `os-alanTa~ ganayaria. aseT dros ki vin
arian skviTebi, kimerielebi, sarmatebi. osebi, rogor SeiZleba
aseTi winaprebis Camomavlebi iyvnen. sxva Tu araferi, xom `damt-
kicebulia~, rom osebi pirveli adamianebia dedamiwaze. osi eT-
nosi aTi aTasobiT wlis win eTnosobda. jer iyvnen osebi, mere
warmoiSvnen danarCeni adamianebi. qristianobac xom `as-alanTa~
rwmenis modifikaciaa... TviT musulmanobac Tavisi rwmenis fesvebs
`as-alanTa~ meobidan iRebs. ra saWiroa fesvebis Zieba. SexedeT
Tanamedrove oseTs. kavkasionis orive mxares CaWidebuli oseTia
is atlantida, ris Sesaxebac platoni swerda.
erTad-erTi risi miRwevac osebs sWirdebaT, esaa brwyinvale
alanuri msoflio mniSvnelobis imperiis Seqmna. ufro swored
110
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Seqmna ki ara, _ aRdgena, radgan xom isedac cxadia, rom yirimidan
moyolebuli kavkasioni mudam iyo osTa samflobelo.
ai, aseT Tayvansacem eTnoss eRobeba agresiuli qarTveloba.
osebs arTmeven warsuls, uknineben damsaxurebas, iTviseben mis kul-
turul miRwevebs, uwyoben genocids... msoflio sazogadoebriobis
valdebulebaa `as – alanTa~ saxelovani STamomavloba mtkiced
daicvas Tanamedrove qarTveli kanibalebisagan. ras eWidebian es
sacodavi, veluri qarTvelebi? ariuli ruseTi moZme ariul oseTs
aravis daaCagvrinebs.
swored rusebis `Zmuri~ daxmarebiT SeZles osebma Sida
qarTlSi avtonomiis mopoveba. `Zmuri~ daxmarebiT ibrZoles da-
moukidebeli saqarTvelos winaaRmdeg 1918-1920 wlebSi. `Zmuri~
daxmarebiT Seqmnes CrdiloeT oseTis avtonomiuri olqi, romelic
1936 w. atonomiur respublikad, axla ki respublikad moinaTla
ruseTis SemadgenlobaSi. Tu CrdiloeTSi moaRwies respublikis
Seqmnas, samxreTSi ufro ioli ar unda yofiliyo? `Zmuri~ dax-
mareba maS risTvis arsebobs?
ukve iyo msjeloba moskovSi, mSromelTa internacionaluri
aRzrdis komisiebis Sesaxeb. iq didi xnis win igegmeboda osTa da
qarTvelTa urTierTobis yvela SesaZlo varianti.. 1990 w. roca
naTeli gaxda sabWoTa kavSiris daSlis da Sesabamisad saqarTvelos
damoukideblobis garduvaloba, amoqmedda Cadebuli naRmebi da maT
Soris osuri. 1988-1990 ww. ra ar iTqva da daiwera qarTvelTa
Sovinizmze, rasistul politikaze, aqedan Tavis daRwevis gzebze.
20.09.1990 w. osebma, saolqo sabWos sxdomaze miiRes
gadawyvetileba `samxreT oseTis suverenitetis~ Sesaxeb.
moiTxovdnen CrdiloeT oseTTan SeerTebas da am gziT ruseTis
SemadgenlobaSi Sesvlas. cxaddeboda samxreT oseTis demokrati-
uli respublikis Seqmna. saqarTvelos umaRlesma sabWom cxinvalis
es dokumenti antikonstituciurad gamoacxada. roca osebi ar
daeTanxmnen da samxreT oseTis respublikis (ukve respublikis)
umaRlesi sabWo Seikriba, saqarTvelos umaRlesma sabWom TviT
avtonomia gamoacxada guqmebulad. mogvianebiT ruseTis prezi-
denti b.n. elcini daeTanxma am aqts. manamde sabWoTa kavSiris
111
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
prezidentma m. gorbaCovma 07.01.1991 w. osebisa da qarTvelebis
aqtebi cno Zaladakargulad.
amisda miuxedavad samxreT oseTSi mRelvareba ara wydeboda
da daJinebiT moiTxovdnen ruseTis SemadgenlobaSi Sesvlas. cno-
bilma osma mecnierma vasil (vaso) abaevma cxinvalis es politika
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis xelyofad Seafasa. amis
gamo os fsevdo patriotTa risxvac daimsaxura.
rusebis `Zmuri~ daxmarebiT `samxreTelma~ osebma saqarT-
velosgan damoukideblobas miaRwies. 1996 w. cxinvalSi sazeimod
miiRes samxreT oseTis konstitucia. 2001 w. konstituciaSi
Seitanes cvlilebebi da daamtkices.
ori aTeuli welia arsebobs samxreT oseTis demokratiuli
respublika. am xnis manZilze ver moxerxda qarTvelebTan urT-
ierTobis daregulireba. es arc moxdeba moskovis survilis ga-
reSe. moskovi maSin daTanxmdeba, roca SeiZlebs aseTive gavlenis
mopovebas mTlian saqarTveloze.
aris meore SesaZlebloba. msoflioSi mimdinare procesebi
ZalTa Tanafardobis cvla, erovnuli damoukideblobis mzardi
tendencia, ruseTs aiZulebs SeeSvas kavkasias da volgispireTi
mainc SeinarCunos. Tavis sityvas ityvis religiuri faqtoris
win wamoweva.
am SemTxvevaSi ki arsebiTi isaa, rom osebi arian kavkasionis
macxovreblebi da kavkasionelTa ojaxis wevrebi.
***
ukve iTqva, rom osebTan erTad alanur warmoSobisad Tv-
lian Tavs yaraCaelebi da balyarebi. saintereso fenomenia. osebi
iranenovani, yaraCalebi da balyarebi Turqul enovani eTnosebia.
rogor unda momxdariyo es?
mkvlevarebi aRniSnaven, rom tomebi, romlebic centralur
da dasavleT Crdilo kavkasiaSi mosaxleobdnen uZveles droSi
iberiul-kavkasiuri warmoSobisani iyvnen. Zv. w. a. I aTaswleulSi
maT arealSi gamoCndnen kimerielbi, skviTebi, Semdeg sarmatebi,
alanebi, hunebi. bolos miematnen Turqul enovani tomebi. maTi
112
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
urTierT Serevis Sedegia iranul enovani osebis da Turqul
enovani yaraCael-balyareli mosaxleobis Camoyalibeba. rac Se-
exeba kavkasiuri warmomavlobis tomebs, maTi ganviTarebis Sede-
gad miiCneva adiReur enaze mosaubre Cerqezul, yabardouli da
nawilobriv axali afxazuri gaerTianebani.
yaraCalebisa da balyarebis warmomavlobis Sesaxeb mravali
Tvalsazrisi ganixileboda. erTi versiiT isini hunebis nawils
warmoadgenen, meores mixedviT yirimeli TaTrebi arian, mesame,
meoTxe da a. S. maT monRolebidan moyolebuli slavebis CaTvliT
yvela istoriulad cnobil eTnosebs miakuTvnebdnen. gansakuTreb-
uli popularobiT mainc maTi alanuri warmoSoba da gaTurqebuli
kavkasieloba sargeblobs.
am SemTxvevaSi mizani araa specialuri kvleva. Tvalsazrisis
ZiriTadi xazi ase gamoiyureba: kavkasieli mosaxleobis uZvelesi
periodis aRmwereli wyaros, `qarTlis cxovrebis~ Tanaxmad,
sul mcire, Zv. w. a. III aTaswleulSi iafetidi Targamosianelebi
ikaveben kavksionis CrdiloeT mxares. ramdenadac volgamde mainc
sxva mkvidri mosaxleoba ar arsebobda, maT SeeZloT daekavebinaT
Zalze vrceli teritoriebi. Zv. w. a. VIII-VII ss. mijnaze maT Tavs
kimerielebi esxmian. kimerielebma gadaiares kavkasionis dasavleT
gadasasvlelebze da mcire aziaSi SeiWrnen. maT mohyvnen skviTebi,
romlebmac kavkasionis paralelurad iares aRmosavleTiT da
bolos albaneTis (derbentis) gziT Seesivnen azias. ramdenadac
es tomebi TareSiT dakmayofildnen, raime arsebiTi kvali ka-
vkasielebis cxovrebaSi ar dautovebian. Zv. w. a. V-IV ss. mijnaze
imave gziT SemoiWrnen sarmatebi. winamorbedTagan gansxvavebiT, maT
kavkasielebis arealSi samosaxlo miizomes. Sesabamisad, kavkasosis
tomTa gaerTianeba gaxliCes. meotebi, sindebi, kerketebi, zixebi
azovis zRvis Waobebs miajaWves, md. yubanis marcxena napirze
mcxovrebi egroselebi Seaviwroes, kavkasosis tomTa nawili mTebSi
Serekes, Tergis (lomekis) aRmosavleTiT gadarekes da samkvidro
Seqmnes. eseni aorsebis tomTa gaerTianebas qmnian da kavkasianebze
batondebian.amave dros laSqroben samxreTSi da aqedan wayvanil
tveebs CrdiloeT kavkasiaSi asaxleben. Semdeg periodSi dampyrobTa
113
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Soris dawinaurda alanTa tomi, romelmac Tavisi saxeli danar-
Cenebze gaavrcela. amitomaa, rom istoria alanebs, mxolod ax. w.
a. I saukunidan icnobs. alanebis saxeli aorsebzec gavrcelda da
maTTan Sereul kavkasielebzec (rogorc kavkasosis, aseve egrosis
naTesav tomebze). alanebma daikaves yubanis pireTidan daRestnamde
teritoria. Sesabamisad, adgilobriv mosaxleobazec vrceldeboda
saxelwodeba alani, Tumca Tavisi warmomavlobiT isini alanebs
ar ganekuTvnebodnen. amitom iyo, Tumca miaCndaT, rom alani, asei
da osi erTi da igive tomis saxelia, sinamdvileSi viTareba sawi-
naaRmdegos amtkicebda. osebi Tavs ironebs eZaxdnen, xolo asebad,
osebad balyarebi miaCndaT. amiT unda aixsnas is faqti, rom asebi
da alanebi X-XIII ss. manZilze mtrobdnen kidec erTi meores.
cxadia mtrobis (metoqeobis) garda iyo mosaxleobis Serevac,
rac gavlenas axdenda eTnosebis formirebaze. miCneulia, rom
yaraCaelebi da balyarebi Camoyalibdnen kavkasiuri mosaxleobis
safuZvelze, masSi jer iranul enovani (aorsebi, alanebi) da Semdeg
Turqul enovani (bolgarebi da yivCaRebi) tomebis Sereva-Serwymis
Sedegad. meore Tvalsazrisi, rom Turqul enovanma bolgarebma da
yivCaRebma SeierTes (SeiTvises) aSdigorelebi da Seqmnes yaraCai-
balyarebis eTnosi, sakiTxis arss ara cvlis. mkvlevarebi utyuarad
aRniSnaven, rom toponimebi (aqedan eTnonimebi) romlebic `gori~-
s ukavSirdeba, iberiul-kavkasiuri warmomavlobisaa. (ukve iTqva:
CrdiloeT kavkasiaSi digori, aSdigori da a. S. samxreTSi-gori,
axalgori, didgori da a. S.) aqedan gamomdinare, cxadia, rom Tavad
aSdigorelebi kavkasielebisa da aorsebis Sereuli mosaxleobaa.
mkvlevarebs miaCniaT, rom Turqul enovani yivCaRebi monRolebTan
1222 w. gancdili marcxis Semdeg gaifantnen, Semdeg monRolebs
Seerivnen da ase ganagrZes arseboba. maTi nawili kavkasielebis
(alanebis, aSdigorelebis) adgilobriv mosaxleobas Causaxlda,
Seeria, SeeTvisa da am niadagze Camoyalibda yaraCael-balyarebis
eTnosi. gasakviri araa, rom yaraCaelebs XIX s. Sua periodamde
alanebs eZaxdnen da qarTvel mkvlevarTa mtkicebiT, megrelebi
dResac ase eZaxian. rac SeexebaT balyarebs, maTi misamarTiT qa-
rTvelebis naTqvami `basianebi~, jer kidev saWiroebs dazustebas.
114
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
qarTvelebisaTvis basiani geografiuli saxelwodeba iyo da rCeba.
Tu iTqmis basianeli, sulac ar niSnavs eTnikuri kuTvnilebis
aRniSvnas. basiani – saqarTvelos samxreTis geografiuli ter-
minicaa, magram iq macxovrebeli basianeli balyarels rodi niSnavs
da a. S.
dadasturebulad iTvleba, rom yaraCael-balyarTa salitera-
turo ena Turqulia, Camoyalibebuli iq yivCaRebis XIII s. Casa-
xlebis Semdeg (XIV s. eTnosi ukve sabolood formirebulia).
yaraCael-balyarebs ukaviaT Crdilo kavkasiis is nawili, romelic
leonti mrovelis mowmobiT egrosis kuTvnili miwa-wyali iyo
da sadac aTeulobiT saukuneebis manZilze svanuri mosaxleoba
mkvidrobda, amdenad aucilebeli xdeba am ori eTnosis urT-
ierTobis warsulis kvleva Tanamedrove meTodebiT. is, rac am
mxriv T. mibCuanma SeZlo, bevris metyvelia, magram ara sakmarisi.
sicxade sakiTxSi arc z. ratianis naSroms `wyaroTa RaRadi anu
piriqiTaa saqarTvelo~, Tb. 1995, Seutania, sabWoTa kavSiris
dros eTnourTierTobebis sakiTxi, samwuxarod warmatebuli ar
iyo. (moskovSi arsebuli eTnoproblemebis Semswavleli instituti
imdenad `mizan mimarTuli~ muSaobda, rom popularobas uwevda
mraval ̀ aRmoCenas~. vTqvaT, Tu eTnosi 100 aTass aWarbebs, is ukve
eria. Tu raodenobrivad naklebia – is mxolod erovnebaa da a. S.
maTi `mecnieruli~ namoqmedari amtkicebda ori germanuli eris,
dasavleTis da aRmosavleTis, ori koreeli eris, _ CrdileTeli
da samxreTeli da a. S. arsebobs).
gansakuTrebiT aRsaniSnavia sabWoTa ruseTis Sesabamis in-
stitutebSi mimdinare Rrma `samecniero~ saqmianoba. yovelive
eqvemdebareboda erT princips: gaTiSe, daaSoriSore, daapirispire.
(egeb mova dro, roca obieqturad moazrovneni SeZleben amgvari
`samecniero centrebis~ gaSifrvas).
mkvlevarTa mier bevri utyuari debulebaa dadgenili, ro-
melic yaraCaelTa da balyarTa warmomavlobas ukavSirdeba. da
mainc gaurkvevelia Tavad `yaraCaeli~-terminis sakiTxi. eTnosis
genezisSi mravali elementi monawileobda. amas arqeologiur,
eTnografiul, lingvisturi kvlevebi cxadyofen. damwerlobis
115
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ar arseboba, istoriuli kuTvnilebis zepirsityvaobaze dafuZneba
kvlevebs arTulebs.
amave dros, anTropologia, arqeologia, folklori ara-
orazrovnad miuTiTeben kavkasiur-iberiuli qveda plastebis
arsebobaze. swored maT miekuTvnebaT Zv. w. a. III aTaswleulidan
moyolebuli kolxur-xeTuri kulturis elementebis gavrceleba
CrdiloeT kavkasiaSi. Zv. w. a. II-I aTaswleulebis cnobili e. w.
yobanuri kultura TavisiT ar Seiqmneboda.
sxva werilobiTi cnobebi im uZvelesi periodis Sesaxeb ar
arsebobs leonti mrovelis garda. is ki dRevandeli yaraCaelebisa
da balyarebis sivrces egrosis kuTvnil miwa-wylad moiazrebs.
yvelaferi miuTiTebs imaze, rom iberiul-kavkasiur tomebs Causax-
ldnen mosuli jer iranul enovani, Semdeg ki Turqul enovani
tomebi, ramac enobrivi cvlileba gamoiwvia, magram kavkasiuri
tipi ver Secvala. ena icvala, genetikuri kodi darCa.
yaraCaelebi da balyarebi maTi rTuli genezisis miuxedavad
kavkasionis CrdiloeT kalTebs ikaveben saukuneTa manZilze, sxva
samSoblo ar gaaCniaT da logikuria, rom kavkasionelebad iTv-
lebian. kavkasionelebad, magram ara kavkasosis monaTesave eTno
gaerTianebad, miuxedavad imisa, rom arsebobs sruli safuZveli
maT formirebaSi kavkonTa monawileobis aRiarebisa.
am daskvnas amagreben qarTveli mkvlevarebi. garda imisa, rom
yaraCaelebi da balyarebi egrosis kuTvnil mamulSi cxovroben,
maT SeiTvises egrebis (svanebis) kulturul-sameurneo miRwevebi.
sakmarisia mieTiTos CrdiloeT kavkasiuri eTnosebis mier damkvi-
drebul Tu Semonaxuli toponomebze: svanebis mTa, veli, wyali
da a. S. svanuri nadirobis kulti afSati SeTvisebuli aqvT
kavkasionelebs. Sedegs ar cvlis Tu afSats arqmeven apsats da
sxv. T. mibCuanma gamowvlilviT Seiswavla kavkasionis am regionis
mosaxleoba da mivida daskvnamde rom arsebuli gvarebis sakmao
raodenoba (daaxloebiT 40 gvari) ara mxolod svanuri warmoSo-
bisaa, aramed moxucebs axsovT kidec Tavisi svanoba. es arc unda
iyos gasakviri, radgan yaraCaelTa da balyarTa aRniSnul, svanTa
teritoriaze Casaxleba unda momxdariyo ara uadres XIV-XVII
116
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
saukuneebisa. am Tvalsazriss eTanxmeba v. aleqseevis daskvna, rom
yaraCaelebs da balyarebs genetikuri kavSiri sworeT svanebTan
hqondaT. (Алексеев В. П. Некоторые проблемы происхождения балкорцев и карачацев в свете данных антропологии. Нальчик,1960, с. 320-333). igive azri jer kidev aTaseulobiT wle-
biT adre iyo gamoTqmuli strabonis, menandres da sxvaTa mier.
svanebs miiCnevdnen im ricxobrivad mZlavr gaerTianebad, romelic
kavkasionis `garSemo~ cxovrobda. ara mxolod CrdiloeTisa da
samxreTis kalTebze, aramed garSemo. (s. yauxCiSvili. georgika.
t. III, gv. 221). ase rom ara yofiliyo, svanebi 200 aTasi meom-
ris Sekrebasac ver SeZlebdnen. Sesabamisad, sadao ar unda iyos,
rom svanebi, cxovrobdnen ra CrdiloeT kavkasionSi, aqtiur
monawileobas miiRebdnen yaraCaelTa da balyarTa eTnogenezSi.
procesi ar iqneboda mxolod mSvidobiani an mxolod omis gziT
ar warimarTeboda. cnobili faqtia, rom adiRevelTa nawilma
istoriuli oseTis teritoriaze gadainacvla, Seqmna yabardo
da mezoblebi Seaviwrova. aris cnoba imaze, rom amas region-
aluri migraciebi mohyva. vaxuSti bagrationi aRniSnavs: `xolo
Semdgomad mooxrebisa ovseTisa da Semosvlisa maTisa kavkasias
Sina, iwodnen : ovseTi Cerqezad anu yabardad, da kavkasiasa Sina
myofni, maT SemosulTagan ovseTad...~ (qarTlis cxovreba, t. IV.
gv. 634). aseve cnobilia, rom yabardos (yabardoelebi iseTive
adiRevelebia, rogorc abazinebi. SafsuRebi, ubixebi... yvela visac
erT dros Cerqezebis saxeliT aerTianebdnen), mTavar Temriuy
idarovi, mas Semdeg, rac ruseTis mefe ivane mrisxanes qaliSvili
miaTxova da moyvrobis ZaliT guli moica, mezobeli tomebis
dalaSqvras Seudga. 1557 w. yabardo mWidrod daukavSirda ru-
seTs. Temriuy-ma sxvebTan erTad svanuri dasaxlebebic daipyro
yubanis, baxsanis, zeda balyaris, bezingis da Cegemis xeobebSi.
T. mibCuanis cnobiT, dapyrobili iyo 164 svanuri sofeli. iqve
ganmartebulia, rom dRevandel baqsans im dros erqva baxson da
aqedan arian wamosuli svani baxsolianebi. amave cnobas adasturebs
oseTis samecniero-kvleviTi instituti, romlis mixedviT svanebi
cxovroben md. baqsanis da yubanis xeobebSi. XVIII s. Sua peri-
117
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
odSi svanuri mosaxleoba jer kidev myarad ikavebda CamoTvlil
xeobebs da bunebrivia, maTi monawileobis gareSe yaraCaelebisa
da balyarebis eTnogenezi ver warimarTeboda. swored amitom,
Tumca maTi ena kavkasionurs ar ganekuTvneba, magram aSkarad aCens
kavkasiur elementebs.
***
bevrad gansxvavebuli mdgomareobaa adiReuri Ziridan momdin-
are yabardoelebis, Cerqezebis, sakuTriv adiRevelebTan mimarTe-
baSi. nebismieri eTnosi mravaljeradi Sereva-Serwymis, migraciuli
Tu asimilaciuri procesebis momswrea. bevris warsuli isea Cax-
larTuli, rom WeSmaritebis dadgena TiTqmis SeuZlebelia. asea
adiRevlebis mimarTac.
pirvel rigSi dasadgenia maTi kavkasiuri fesvebi.
strabonis mixedviT Zv. w. a. I aTaswleulSi CrdiloeT ka-
vkasiis velebze mosaxleobdnen meotebi da sindebi. mkvlevarTa
nawilis mtkicebiT (Tu varaudiT) adiReur-yabardouli (Cerqezebi)
tomebi meotebis Camomavlebia. meotebi ki Zv. w. a. VI saukunidan
arian istoriisaTvis cnobilni. im dros isini azovis (meotiis)
zRvis Crdilo aRmosavleTSi da md. yubanis (Zveli saxelwodebiT
papanisi, antikiti, kopa, aqedan qarTulad kafa) qvemo dinebis
auzSi moiazrebian.
istoriulad kavkasionelebisaTvis is periodia, roca ukve
gadaqelili aqvT kimerielebs da skviTebs es vrceli mxare da
sarmatebis Semosevis periodia. sarmatulma aorsebisa da sirakebis
tomTa gaerTianebebma mimofantes kavkasis monaTesave tomebi da
maTi areali daikaves.
maxsovrobis ZaliT SevxedoT Crdilo kavkasias Zv. w. a. III
aTaswleulidan moyolebuli. am periodis Sesaxeb mxolod leonti
mrovelis monaTxrobia cnobili. igi zustad aRwers iafetidi
Targamosis STamomavlebs Soris teritoriuli gamijvnis sakiTxs
da kavkasionis CrdiloeT mxares ase yofs. lixis mTidan zRvamde
da ase mdinaremde mcire xazareTisa (md. yubani) ergo egross.
118
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
amasTan egroselebia svanebi da megrel-lazebi. md. yubanis marjvena
mxaridan (CrdiloeTidan), md. Tergamde (lomekamde) ergo kavkasoss.
misgan aRmosavleTiT lekoss. mrovelis mowmobiT lekos-kavkasosis
samflobeloTa CrdiloeTi sazRvari dawesebuli ara yofila da
arc saWiroeba moiTxovda, radgan mdinaremde didi xazareTisa
(volgamde) uzarmazari stepebi auTvisebeli iyo. es teritoriebi
SeZlebis farglebSi lekos-kavkasosis monaTesave tomebma daikaves.
istoriisaTvis ucnobia ramdeni SeiZles kavkasisa da lekosis
tomTa gaerTianebebma. aris arapirdapiri miTiTeba, rom sakmaod
CrdiloeTiT unda waweuliyvnen.
am geografiul arealSi pirvelad kimerielebi da skviTebi
gamoCndnen. maT TareSiT gaiares da mcire azias Seesivnen. vi-
Tareba CrdiloeT kavkasiaSi radikalurad Seicvala sarmatebis
Semosevebis Semdeg. isini rbeviT ar dakmayofilebulan, miizomes
saarsebo sivrce lekosisa da kavkasis tomTa Seviwroeba-gandev-
nis gziT. logikuri kiTxva: ra daemarTebodaT kavkasis modgmis
tomebs? mtris urdo SemoiWra ara kaspiis (darubandis) zRvis
sanapiros gavliT da arc meotiis (azovis) Waobiani sanapiros
gziT. momxduri CrdiloeT kavkasiis centrSia Semosuli. kavkasis
tomTa gaerTianeba gaifanteboda da gaerideboda bevrad Zlier
mters Tu erT muStad Sekruli daixevda mTebisaken? safiqrebe-
lia, rom Tavad kavkasis monaTesave tomebi saukuneTa manZilze
gabneulebi iqnebodnen did teritoriaze da garkveulad ukve
daSoriSorebulni teritoriuladac da enobrivadac (Tundac
gamokveTili dialeqtebis doneze). SesaZlebeli iqneboda Tu
ara maTi Sekreba organizebuli winaaRmdegobis gawevis mizniT?
bevri iqneboda damokidebuli momxdurTa moulodnel, swraf mo-
qmedebaze. dasaSvebia Tu ara kavkasis monaTesave tomTa gafantva?
SeiZleba Tu ara varaudi. rom meotebisa da sindebis tomebi
azovis zRvas yofiliyvnen mijaWvulni da mowyvetilni im tomebi-
sagan, romlebic iZulebulni gaxdnen kavkasionis mTebSi epovaT
TavSesafari an, rogorc vainaxebi, Tergis aRmosavleTiT xeobebSi
Caketiliyvnen? garkveuli sicxadis Setana problemis garkvevaSi
119
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
anTropologiur kvlevas SeuZlia. maTi monacemebiT ki adiReur,
Cerqezul, abazinur, yabardoul mosaxleobasTan erTad pontos
tips dasavleT saqarTvelos mosaxleobis nawilic miekuTvneba.
magram aq gasarkvevia, dasavleT saqarTvelos mosaxleobis ra
nawili? sxvanairad gaurkvevlobis kvals tovebs anTropologTa
mtkiceba, romlis mixedviT kavkasielTa 4 tipidan qarTveloba ra
niSnebiT xvdeba samSi, pontos, kavkasiur da winaaziurSi. kidev
erTi momentia dasadgeni. mrovelis mixedviT kavkasis naTesavebad
aRiarebul vainaxebsa da dvalebs garda qarTvelobac moiazreba
kavkasiur tipSi. iqve arian yaraCaelebi, balyarebi, osebi, dasav-
leT daRestnis macxovreblebi. es yvelaferi gasagebia. kavka-
sosis monaTesave tomebma didi monawileoba miiRes am eTnosTa
CamoyalibebaSi. ufro meti, isini iyvnen safuZveli, romelzec es
eTnosebi daeSennen. amave tips ar ganekuTvnebian adiRevel-abazinur-
yabardoul-Cerqezuli da dasavleT saqarTvelos mosaxleobis
is nawili, romelic pontos tipis SemadgenlobaSia. sakiTxavia
Tu meotebi da sindebi Zveli kavkasionelebi (kavkasis monaTesave
tomebi) iyvnen, ratom ver SeinarCunes kavkasiuri tipis niSnebi?
sakiTxi Riaa gansjisaTvis da Tu kvlevis dRevandeli meTodebi
saboloo daskvnis saSualebas ar iZleva, egeb genetikurma kvle-
vebma Sematon sicxade? kavkasiis genogeografia jer kidev did
Zalisxmevas moiTxovs.
SeiZleba simarTles sicxade Sematos f. krasilnikovis
Tvalsazrisma imis Sesaxeb, rom adiRe-Cerqezebi sulac ar arian
aborigeni kavkasionelebi? misi TqmiT «...Существует предания... что племя «адыге», как называют сами себя черкесы, переселились с северных берегов Черного и Азовского морей и заняло восточный берег, значительную часть обоих склонов Кавказского хребта и Кубанскую равнину.» (Красильников Ф.С. Кавказ и его обитатели. М. 1919, с 55). Tu kvleva daadasturebs, rom dasavleT
saqarTvelos mosaxleobis ra nawilia pontos tipis Semadgeneli
elementi, maSin SeiZleba isic ganisazRvros, es nawili ganekuTvneba
Tu ara adiRevelTa (CerqezTa) im nawils, romelmac kavkasionis
samxreTi kalTebi daikava.
120
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ras gveubnebian am xaziT werilobiTi wyaroebi da zepirsi-
tyvaoba im eTnosebisa, romlebic moklebuli iyvnen weris kul-
turas? am sakiTxebis kvlevas principuli mniSvneloba eniWeba
iseT viTarebaSi, roca ruseTTan kavSirebis damyarebis Semdeg
(ruseTis mier kavkasielebis dapyrobis Semdeg) bevri raime iZule-
biT Seicvala kavkasionelTa cxovrebaSi, maTze WeSmarit codnaSi.
mkvlevarTa davas ar iwvevs is, rom kavkasiis Crdilo dasav-
leTiT, Zveli welTa aRricxvidan moyolebuli cnobili arian meo-
tebi da sindebi amis miuxedavad azrTa sxvaobas iwvevs meo- tebis
tomTa Semadgenloba. Tu cnobilia, rom erTi mxriv sindi, kerketi,
toreti, zixi, (qarTulad-jiqi), axeebi (aqavelebi) eT- nikurad
monaTesave tomebia, meore mxriv kamaTs iwvevs meotebis vinaobis
(raobis) sakiTxi. dandarebi, tarpetebi – vin iyvnen isini? aris
azri maTi adiReuri kuTvnilebis Sesaxeb. gamoTqmulia mosazrebac
TviT adiRevelebis ara kavkasionelobis Sesaxeb. rac cnobilia
saboloo daskvnisaTvis sakmarisi araa.
mkvlevarTa mier aRiarebuladaa miCneuli, rom sindebs ekavaT
tamanis naxevarkunZuli anapamde da md. yubanis qvemo weli. ufro
gvian maTgan samxreTiT saxlobdnen kerketebi, Semdeg toretebi,
axeelebi (aqavelebi), mosxebi da henioxebi. cota gansxvavebul
mosazrebas gvacnobs straboni. misi cnobis Tanaxmad jer iyvnen
axeelebi, Semdeg zigebi da Semdeg kerketebi. amas garda, strabo-
nis mixedviT meotebis SemadgenlobaSi moiazrebian Tavad sindebi,
dan- darebi, toreatebi, tarpetebi, arexebi, obidiakenebi, sitak-
enebi, dosxebi. yuradsaRebia, rom Tavad meotebis sacxovrebeli
arealis dadgenac iwvevs azrTa sxvaobas. Tu cnobilia, rom
sindebi tamanis naxevarkunZulze saxlobdnen, maT qveviT kerketebi,
axeelebi, mosxebi da henioxebi, ratom ver sazRvraven meotebis
areals? mxolod imaze Tanxmdebian mkvlevarebi, rom maTi sivrce
md. tanaisamde (donamde) vrceldeboda. imitom xom ara, rom isini
momTabare cxovrebas eweodnen? maT zeviT (CrdiloeTiT) VI-V
ss. md. volga-donis Soris ukve savromatuli tomebia (aorsebi
da sirakebi).
121
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Zv. w. a. VI s. Cndeba berZnuli elementebi. berZnebi aarseben
savaWro koloniebs yirimisa da tamanis naxevarkunZulebze. V s.
es koloniebi qmnian bosforis samefos da Tavis gavlenas sindTa
tomebzec avrceleben. (gamoTqmulia mosazreba, rom CrdileT ka-
vksiis axeelebi (aqavelebi) saberZneTidan gadmosuli da aq calke
tomad damkvidrebuli axeelebia. ramdenad sandoa es cnoba? savro-
matebis SemoWram volga-donis midamoebidan samxreTiT Zireulad
Secvala CrdiloeT kavkasiaSi damkvidrebuli tomebis ara mxolod
saarsebo arealis geografia, aramed Semadgenloba da erTianobac.
tomTa gaerTianebani daiSala da Zveli da axali welTaRricxvis
mijnaze ukve axali saxelebi, axali sacxovrebeli arealiT fiq-
sirdebian iseTi cnobili avtorebis mier, rogoricaa straboni,
ptolomei, plinius ufrosi.
verc erTi avtori naTels ver hfens centraluri kavkasionis
mosaxleobis eTnikur kuTvnilebas. yoveli tomi an tomis nawili
kalke xeobaSia Caketili da rogorc kulturul-ekonomikurad,
aseve enobrivad TandaTan Sordeba adre axlo naTesaur mosaxleo-
bas. strabonis TqmiT, isini mecxoveleobiT da nadirobiT irCenen
Tavs. erTia mxolod, 70 tomi (an sxvadasxvanairad molaparake)
adamianebi dioskuriaSi (cxumSi, soxumSi) ikribebian savaWrod da
ara mxolod. straboni maT sarmatebisa da skviTebis mezoblebs
uwodebs. ptolemeusi da plinius ufrosi, ialbuzsa da myin-
varwvers Soris asaxeleben talebs (dvalebs), akinelebs, sodebs.
amis garda aRniSnaven trogloditebis, polifagebis (anu bevris
mWamelebis), isadikebis arsebobas, Tumca mkvlevarTaTvis ucnobia
vin, romeli eTnosis warmomadgenlebi arian isini.
kavksionis CrdiloeTis stepebi, is rac aorsebisa da sirakebis
samomTabareo iyo, ax. w. a. I saukunidan alanTa kuTvnileba xdeba.
fiqroben, rom Tavad alanebi savromatuli tomia, romelmac Tavisi
gavlena da saxeli danarCenebze gaavrcela.
122
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
***
Crdilo-dasavleT kavkasiaSi momxdurTa gavleniT tomTa
arsebuli gaerTianebani iSleba, mimdinareobs Serwymis procesi,
safuZveli eyreba axal, Sejvarebul eTnosebs, romelbic adiRev-
elbis TviTsaxeliT arian cnobilni. mkvlevarTa erTi nawili
emxroba maTi CrdiloeTidan Semosvlis ideas. sxvaTa azriT adi-
Revelbi, iseve rogorc maTi ganayari yabardoelebi da abazinebi
piriqiT, adgilobrivi kavkasiuri tomia, romelmac mosulebi
SeiTvisa, moaxdina maTi asimilacia, Tumca Tavadac garkveuli
cvlileba ganicada. ase rom meotebis, zigebis (Zigeb-jiqebis) da
kerketebis Camoyalibeba savromatebTan Serwymis Sedegia.
mkvlevarebs miaCniaT, rom adiReuri warmomavlobis tomebs
ena da toponomika kavkasiuri aqvT. magaliTad moaqvT mraval
terminTa daboloeba ape, fsi (fSi). ape adiRurad yures niSnavs.
paralelisaTvis _ ube, lazurad niSnavs upe. qarTvelebSic aris
ubis saxeli – upe, oRond es Tvalis upea (ubea) da ara zRvis,
qalis da sxva. ape-Tu wylis ubea, Tavad wyals ewodeba – fSi
(fsi). qarTulSic aris msgavsi sityvebi, oRond is sxva wyals
ewodeba. da Tu ase gagrZelda msjeloba, maSin SeiZleba Sexseneba,
rom ufro meti saerToa da metad damafiqrebeli, samegreloSi
ana-klia, afxazeTSi ana-kofia (dRevandeli axali aToni) da dRe-
vandeli ruseTSi – anapa. ase rom gagrZeldes, maSin istoriuli
niko-fsi-c saWiroebs axlebur axsnas. roca pompeusma miTridate
pontoelis devna Sewyvita (Zv. w. a. I s.) da arsebul punqts
uwoda nikofsi, isic adiRurad xom ar azrovnebda?
nikofsis CrdiloeTiT ziqebi (zigebi, Zigebi, jiqebi) ikaveben
egrosis kuTvnil miwa-wyals. es ukve ax. w. a. I aTaswleulSi
xdeba. juanSeri, aRwers ra vaxtang gorgasalis laSqrobas Crdilo
kavkasiaSi, ambobs, rom ovseTis mezoblad saxlobdnen jiqebi.
`jiqeTi munve iyo~, magram am laSqrobis ̀ Sedgomad JamTa mravalTa
iotnes paWanikni da jiqni TurqTagan; da... jiqni daemkvidrnes bo-
losa afxazeTisasa.~ (qarTlis cxovreba, t. 1. gv. 156-157). jiqebi
123
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
nikofsis CrdiloeTiT egrosis mamulebs ikaveben ara uadres Vi
saukunisa. isini adiReveli tomebidan yvelaze samxreTiT saxl-
debian da ukve afxazeTis samTavros mezoblebi xdebian.
XIII s. monRolebis gamoCenam da xangrZlivma batonobam cv-
lilebebi gamoiwvia CrdiloeT kavkasiis eTnikur SemadgenlobaSi.
maTgan devnilma yivCaRebma mTebs Seafares Tavi da yaraCaelebisa
da balyarelebis eTnogenezSi miiRes gadamwyveti monawileoba.
monRolTa mier ganadgurebuli iqnen CrdiloeT kavkasiis eT-
nosebi. rac mTavaria, hunebs gadarCenili (IV) alanebi daiSalnen,
nawili monRolebs miemxro da maT laSqrobebSi CaerTo, nawili
mTebSi kavkasielebs Seeria da gansazRvra osi eTnosis momavali.
alanTa ganadgurebam saSualeba misca adiRevelebs waewiaT aR-
mosavleTiT daclil miwebze da naxevrad momTabare cxovrebas
dabrunebodnen. XV saukunisaTvis, alanTa miwebze dasaxlebuli
adiRevelebi qmnian axal eTnoss-yabardoelebs.
upriania aq kidev erTxel vaxuSi batoniSvilis naTqvamis
ganmeoreba: 1. igi exeba ra savromatebis (aorsebis) laSqrobas
CrdiloeT da Semdeg samxreT kavkasionSi, aRniSnavs `urbanosma~
qarTl-somxiTidan wayvanili tyveebi Crdilo kavkasionis barSi
Caasaxla da am mxares ̀ uwoda ovseTi~ (qarTlis cxovreba. t. IV,
gv. 632). 2. adiRevelebma daikaves ra alanTagan daclili miwebi,
Seqmnes axali samTavro. `xolo Semdgomad mooxrebisa ovseTisa
da Semosvlisa maTisa kavkasias Sina, iwodnen: ovseTi Cerqezad anu
yabardad, da kavkasiasa Sina myofni, maT SemosulTagan ovseTad.~
(gv. 634).
Zalze mravalmniSvnelovani ganmartebaa: 1. Zv. w. a. V-IV s.
roca ovseTi iqmneba, misi mosaxleobis mniSvnelovani nawili qa-
rTlelebia. ovseTi swored Casaxlebuli tyveebis mier dakavebul
teritorias ewoda; 2. adiRevelebis mier alanebisagan daclil
teritoriis dakavebs, mohyva `ovseTis mooxreba~, Seicvala qvey-
nis saxelwodebac. ovseTis mosaxleobam miatova bari da mTebSi
hpova TavSesafari. am axal realobas vaxuSti batoniSvili ase
aRniSnavs: ovseTs ewoda yabardo anu CerqezeTi (erTi periodi
124
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Cerqezebs uwodebdnen adiReuri warmomavlobis yvela toms), xolo
ltolvili ovsebis axal sacxovriss ewoda ovseTi, e. i. ovseTma
bevrad samxreTiT gadamoinacvla.
XIV saukunemde adiRebi yaraCaelebis dasavleTiT saxlobdnen.
amis Semdeg isargebles imiT, rom monRolebma miatoves alanTagan
warTmeuli miwebi da aRmosavleTiT waiwies. migraciulma proce-
sebma Tumca adiRevelebis sivrce bevrad gaafarTova, magram amave
dros eTnikuri formirebis procesic Seaferxa. XV s. adiRevelTa
aRmosavleTma nawilma yabardoelebis saxiT axali eTnosi Seqmna.
genezisi nebismieri eTnosisa rTuli da winaaRmdegobrivia.
am gzas verc adiRevelebi ascdnen, tomTa gaerTianeba, gayofa,
erTi maTganis gaZliereba, dasusteba Cveulebrivi movlenaa. mkv-
levarebi XVIII s. bolos asaxeleben xegakebs, wofsinebs, natux-
aelebs, SafsuRebs, abaZexebs, bJeduxebs, abazelebs da sxva. tomi
Tavis mxriv ufro wvril erTeulebad iyofoda, rac eTnikuri
SekavSirebis process arTulebda. vTqvaT, xegakebi da wofsinebi
dasustebis Semdeg natuxaelebs SeuerTdnen. Janeelebi bJeduxebs
Seerwynen da a. S.
cvlilebebi ara mxolod tomTa gaerTianebis an tomTa sax-
elwodebebis xaziT mimdinareobda. adiRur tomebs XIV s. Sua
periodidan Cerqezebi ewodaT. erTi periodi Cerqezebs Crdilo
kavkasiis yvela mcxovrebs uwodebdnen.
mkvlevarTaTvis adiRevelebis istoria TiTqos naTelia. sinamd-
vileSi bevri ram dgas kiTxvis niSnis qveS. vTqvaT miCneulia, rom
meotebi, ziqebi (jiqebi) da kerketebi arian adiRevelTa winaprebi.
jiqebi (romlis SigniT moiazreben abazebs da dasavleTis Cerqe-
zebs, Cerqezebad ki am SemTxvevaSi kerketebs) afxazeTis bolos
daefuZnen ara uadres VI saukunisa. amave dros kerketebSi bevri
afxazebs moiazrebs. afxazebi ki dasavleT saqarTvelos teritori-
aze I s. ixseniebian. aris SeuTavsebloba? Sesabamisad saWiro xdeba
sakiTxis ufro Rrma, SeiZleba axleburi kvleva. am SemTxvevaSi
aqtualobas iZens sakiTxi: pontos tips dasavleT saqarTvelos
mosaxleobis romeli nawili miekuTvneba.
125
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
aucileblobas warmoadgens kavkasioneli eTnosebis gene-
geografiis dadgena. winaaRmdeg SemTxvevaSi mkvlevarebi iseT
istoriul `aRmoCenebamde~ midian, rogoricaa afxazebis eg-
vipteloba, adiRevelebis – sanigoba (Л. И. Лавров.) adiReuri abazebis – abazgoba (Н. Г. Волкова) da a. S. dasadgenia, aseve, Tavad tomTa (gnebavT eT- nosTa) saxelwodebebis periodulobac.
vTqvaT: adiRevelebi XIV saukunidan iZenen Cerqezebis saxels.
amave saukunidan Cndeba sax- elwodeba abaza. aqedan abazinebi.
ramdenad SeiZleba am abazinebis mikuTvneba afxazeTis terito-
riaze cnobil abazgebTan? xom araa es ara mecnieruli, aramed
politikuri koncefcia Sors mimavali daskvnebiT? SeiZleba
ufro marTebuli iyos XIX s. damkvidre- buli azri, rom
abazebi (abaZexebi) aris adiRebis (dasavleTis Cerqezebis) da
afxazebis Serevis Sedegi? miT ufro rom XVII s. dasavleT
saqarTveloSi namyof-nacxovrebi ucxo tomelebi afxazebs ic-
noben rogorc qarTul toms, xolo jiqebs, rogorc adiReurs.
maTTvis afxazeTis teritoriaze sxva tomi ucnobia. rogor
moxda, rom XVII s. mogzaurebs gamorCaT is cvlilebebi, rac
rusi mkvlevarebisaTvis XI s. iyo cnobili?
ukve iTqva, rom yvela Cerqezuli tomis TviTsaxelia adiRe.
Tavis mxriv adiRelebi iyofian adiRelebad, Cerqezebad, yabar-
doelebad. maT yvelas XIV s-an Cerqezebi ewodaT. amitomaa, rom
maT erTi saliteraturo ena gaaCniaT. amave enaze metyveleben
abazebi da Tanamedrove afxazebi.
mkvlevarebi utyuarad miiCneven, rom adiRevelTa nawili
monRoelbis xanaSi gadasaxlda md. yubanis midamoebidan md. Ter-
gis auzSi da Seqmna yabardoeli eTnosi. sxva adiRevelebi XIV
s. gansaxldnen md. urupis, yubanis, zelenCukis midamoebSi. maT
XIX s. yabardoelTa mcire nawili Caesaxla. am mosaxleobis is
nawili, romelic dasaxlda md. zelenCukis, yubanis, kumis ka-
vkasionis xeobebSi axla abazinebis (adre abazas) saxeliT arian
cnobilni da aqvT 15 sofeli: afsua, patara abazini, tapanta,
abaza-xibli, karapagi da sxva aseve aqvT sami sofeli q. kislo-
vodskis midamoebSi.
126
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
abazinebi or dialeqtze metyveleben: tapanda da Skaraua.
TiToeuli dialeqti or-or nawilad iyofa. yvelas TviTsaxelia
abaza. axlo mezoblebic aseve uwodebdnen, magram Tanamedrove
rusi mkvlearebi mainc abazinebs amkvidreben.
aq kidev erT ucnaur mtkicebulebasa aqvs adgili. igive mkvl-
evarebi dabejiTebiT amboben, rom afxazi eTnosis genezisi swored
abazinebis monawileobiT mimdinareobda. cnobilia, rom afxazeTis
teritoriis uZvelesi tomebia misimilianebi, afSilebi, abazgebi,
sanigebi. miCneulia, rom maTi Serwymis niadagze Seiqmna afxazi
eTnosi. qarTebma abazgebs uwodes abxazebi, Semdeg samTavros
Seqmnis kvalobaze. iq macxovreblebze gavrcelda saxeli abxazi
(afxazi). es moxda ara ugvianes VI-IX saukuneebSi. iyvnen ki maSin
abazebi (abazinebi)? isic cnobilia, rom abazebi (maTi winaprebi)
Tanamedrove afxazeTis CrdiloeTiT tuafsemde teritorias ika-
veben mxolod XIV s. moyolebuli. bolos abazebi yabardoel
feodalTa gavlenis qveS moeqcnen da maTTan erTad Sevidnen
ruseTis mfarvelobaSi 1557 w. es is droa, roca saqarTvelos
saxelmwifo dasustebulia, dayofilia da CrdiloeT kavkasieli
tomebi SedarebiT advilad Semodian mis sazRvrebSi. istoria am
process mTis Camowolas uwodebs.
rus mkvlevarTa nawili abazebs (abazinebs) socialuri mdgo-
mareobiT gaerTianebul jgufad miiCnevs da ara eTnikuri warmo-
mavlobiT. «Термин абаза служил также для обозначения групп завысимого населения» (Волкова Н. Г. Этнонимы и племенныеназвания Северного Кавказа. М. 1973, с. 51). amdenad gasakviri ar unda iyos, rom rusuli wyaroebi ̀ obezs~ uwodebdnen aba- zas,
afxazebs da saerTod dasavleT saqarTvelos mosaxleobas. magram
es sulac ar niSnavs ̀ obezebis~ (tvirTis mzidavebis) eTnikurobas.
ase ̀ obezi~ SeiZleba yofiliyo nebismieri eTnosis warmomadgeneli;
is SeiZleba warmomdgariyo angariSsworebis fuladi erTeulidan –
abazi. (magaliTisaTvis: rusebi xSirad somxebs ̀ tarxun~-s eZaxdnen,
xolo qarTvelebs `lavrove lists~ mcenaris saxelis mixedviT).
amgvarad, abaza SeiZleba marTlac socialuri Sinaarsis termini
iyo, romelic garkveuli eTnosis mniSvnelovan jgufs ewoda
127
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
maTi saqmianobis xasiaTis gamo; @2. didi rusi istorikosi vasil
tatiSCevi, exeba ra kavkasieli eTnosebis sakiTxs, abazas toms
(abazinebs) TaTar-monRoluri warmoSobis mosaxleobad miiCnevs.
ai, misi daskvna: «Абаза, есть народ татарской по Куме и в горах до вершин Кубани по властию кабардинских князей» (Татищев В. Н. История Российская, М-Л, 1962, стр. 422).rac Seexeba `obezi~ saxelwodebas, sulac ar niSnavs rom
aq abaza (abazini) igulisxmeba. igive v. tatiSCevi, axasiaTebs ra
kavkasionelebs, ganmartavs: «Авхети, мнил бы нынешние Кахети в Грузии область, но оноя от Черного моря далеко за горами. Паче же мню, часть Мингрелии северная, которую турки и кабардинцы имянуют Авхазос, наши древние именовали Обезы,... Ныне оной большую часть кубанцы наполняют.» (iqve, gv. 171)/ v. tatiSCevis es daxasiaTeba XVIII s. meore naxevars ganekuTvneba.
cnobilia, rom ruseTi abazas sakiTxs mudam yabardos prob-
lemas ukavSirebda TurqeTTan xangrZili davis dros. abazebi
(abazinebi) momTabare cxovrebas eweodnen da es garkveulad ar-
Tulebda maTi politikuri kuTvnilebis sakiTxs. 1753 w. TurqeTma
dasva maTi TurqeTisadmi qveSevrdomobis sakiTxi. ruseTma es
pretenzia uaryo. 1774 w. ruseT TurqeTis quCuk-kainarjis zaviT
yabardo ruseTs ergo. 1802 w. abazebis umravlesoba noRaelebTan
erTad calke ompaqturad dasaxlda da yabardoelTa batonobas
Tavi daaRwia.
aq kidev erTi ucnauroba ikveTeba. Tanamedrove mkvlevarTa
mniSvnelovani nawili miiCnevs, rom abaza (abazinebi) kavkasionis
CrdiloeTiT gadasaxlebuli afxazebi arian. amas `amtkiceben~
saxelwodebaTa da enobrivi msgavsebis safuZvelze. jer erTi,
eTnosebisa an qveynebis saxelTa msgavseba, sulac ar niSnavs naTes-
aobas. pirineis iberia da kavkasiis iberia, kavkasiis albaneTi da
balkaneTis albaneTi saxelTa damTxvevaa da sxva ram dausabuTe-
belia. asevea afxazeTi da abazineTi. rac Seexeba sametyvelo enis
naTesaobas, jer kidev sakiTxavia, rogor warimarTa procesebi Ta-
vad afxazeTSi. cnobilia, rom abazebi 1917 wlamde mesaqonleobasa
da nadirobas misdevdnen da praqtikulad patriarqalur-Temuri
128
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
cxovrebiT cxovrobdnen. maTi erT adgilze damagreba mxolo sab-
WoTa ruseTSi moxda. Sesabamisad miwaTmoqmedebac am periodidan
damkvidrda, manamde grZeldeboda maTi adgil monacvleoba.
imis gamo, rom CrdiloeT kavkasionelebs, damwerloba ara
hqondaT, ar SeeZloT istoriuli warsulis dafiqsireba. amitom
xSirad iyeneben zepirsityvaobas. ramdenad zustia moxucTa naam-
bobi? miT umetes, visac aqvs danamdvilebiTi cnobebi am moxucTa
Sesaxeb, ver uaryofs, rom bevri maTgani advilad imatebda 20-30
wels, radganac es garkveul prestiJTan iyo dakavSirebuli. visac
avtoriviT Seuswavlia kavkasionis mcxovrebTa sicocxlis xan-
grZlivobis sakiTxi, is ar gaikvirvebs, mtkicebas, rom kavkasionel
moxucTa gadmocemebi didi varclis meSveobiTac ver xarisxdeba.
Tanamedrove rusuli ̀ mecnieruli~ Tvalsazrisi, XIII s-an af-
xazi mosaxleobis CrdiloeT kavkasiaSi migraciisa da am niadagze
abazebis (abazinebis) tomis Camoyalibebis Sesaxeb yovelgvar
`mecnierul fantazias~ scildeba. es mkvlevarebi dasaxul mizans
argeben istoriul faqtebs da ar iZlevian realuri movlenis
obieqtur axsnas. miukerZoebelma mkvlevarma rogor unda if-
antazioros, rom sasurveli realobad warmoadginos. vinc icis
kavkasionelebis istoria, man isic icis, rom afxazeTis terito-
riaze mcxovreblebi (abazgebi, sanigebi, afSilebi, misimilianebi)
miwaTmoqmedni da mesaqonleebi, xelosnebi, vaWrebi da a. S. iyvnen
im drosve, roca maTi raoba gamJRavnda istoriaSi. logikurad
warmovsaxoT: mTeli aTas welze meti xnis manZilze isini mkvi-
droben istoriuli afxazeTis (q. anapidan qveviT anakofiamde
da anakliamde) teritoriaze. aq misdeven isini miwaTmoqmedebas,
xelosnobas, bizantiasTan vaWrobas da a. S. isini qmnian afxaze-
Tis samTavros (amaze Semdeg iqneba msjeloba), gamodian erTiani
saqarTvelos samefos Seqmnis iniciatorebad, warmoadgenen saqa-
rTvelos imperiis wamyvan nawils (politikurad, ekonomikurad,
kulturulad), adian socialur-ekonomikuri urTierTobis maRal
safexurze da Semdeg nebayoflobiT eSvebian Temuri wyobilebis
doneze. kacobriobis istorias ara aqvs progresis regresiT Secv-
129
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
lis aseTi magaliTebi. afxazebma rogor moaxerxes es?
rusi mkvlevarebis nawili dasabuTebulad miiCnevs, rom af-
xazTa nawili gadavida CrdiloeT kavkasionSi daiwyo momTabare
cxovreba.da es moxda XIII s. moyolebuli. ubralod gavixsenoT
XIII s. saukunis pirvel naxevarSi, erT dros uZlevel qarTul
imperias monRolebi amarcxeben, imorCileben, dumanebad yofen da
Sesabamis gadasaxadebs uweseben. amasTan, monRoluri risxva dasav-
leT saqarTvelos ar Sexebia. dasavleTi saqarTvelo gadaurCa
yvela momxduris mxriv aoxebas.
amave dros monRolebma daipyres kavkasionis CrdiloeTi da
iq ̀ Sesabamisi~ amaoxrebeli RonisZiebebi gaatares. es mdgomareoba
gagrZelda TviT koWli Temuris laSqrobebisas. Temur lengma
rvajer ilaSqra saqarTveloSi, magram dasavleTi (afxazeTi) mas
ar auoxrebia. sanacvlod man gadaTela, gadaagvara da gadaajiSa
kavkasionis CrdiloeTiT macxovrebeli eTnosebi. es man waSala
erTiani kavkasionuri meoba, kultura, suliereba. xoca, Jlita,
gadaagvara fizikurad da sulierad Crdiloelebi.
saRad moazrovne adamianisaTvis rogori warmosadgenia, rom
mtrebisagan daculi, mowinave saerTo kulturis sferodan gamoeyo-
foda mosaxleobis garkveuli nawili da wavidoda bedis saZieblad
iq, sadac mas arc fizikurad, arc ekonomikurad, arc sulierad,
arc enobrivad, arc genetikurad da a. S. Semxvedri, gamgebi, arc
naTesavi da arc megobari ar eguleboda, sadac batonobda Temur
lengis kanonebi; arc gageba, arc dandoba, arc Sendoba.
SeiZleba warmodgena imisa, rom mborgveli adamiani SeiZleba
moxvdes uares situaciaSi, magram warmodgena imisa, rom civi-
lizebuli (im droisTvis) afxazi mosaxleoba mSvid cxovrebas
miatovebda da sadRac CrdiloeTSi momTabare yofas eziareboda _
warmoudgenelia. amitomac aris, rom am ideis (afxazebis Crdilo-
eTSi gadasvlisa da iq abazinuri tomis Seqmnis ideis) avtorebs
erTi istoriuli cnobac ar gaaCniaT. arc SeiZleba gaaCndeT. mizani
ki yovelTvis rodi amarTlebs saSualebas.
mizani ar aris adiReuri warmomavlobis eTnosTa dawvrile
130
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
biTi istoriis gadmocema. es arcaa SesaZlebeli cnobebis sim-
wiris pirobebSi. an ra unda iTqvas abazas tomze, romelic 1883
w. monacemebiT 9921 sulisagan Sedgeboda. romelTa Tanamedrove
terminologia XX saukuneSia Seqmnili, romelTa soflebis saxel-
wodebebi sabWoTa periodSi Camoyalibda da sxva. TviT cnobili sof.
afsua yofili Saxgireevskoea. ai, rogoria `mecnieruli~ daskvna: «Так, бывшее сел. Шахгиреевское стало Апсуа (то есть «Абхазы»)». rogoria? apsua sxva araferia Tu ara afxazi. sinamdvileSi?
***
sinamdvile Tanamedrove mkvlevarTa mier isea warmodge- nili,
rom sakiTxis siRrmeSi Cauxedavi mosurne sinamdvilisa tvinareuli
darCeba. gansakuTrebiT bolo naxevari saukunea rac istoriuli
sinamdvile ilaxeba. rusuli imperiuli politika kvlevis sxva
mimarTulebas ara scnobs saqarTvelos mimarT.
mTeli XIX-XX ss. manZilze moZRvravdnen imperiis damqa-
Sebi qarTvelur tomebs: qarTveli sxvaa, TuSi, xevsuri, dvali,
megreli, svani, afxazi, aWareli sul sxva eTnikuri jgufebia.
saqarTvelo mcire imperiaa, sadac aucilebelia es eTnosebi ibr-
Zodnen damoukideblobisaTvis. nu SeSindebian, humanuri ruseTi
maT gverdSi amoudgeba, daexmareba da daicavs.
mefis ruseTis gamTiSveli politika, met-naklebad warmate-
buli iyo. amas emateboda kavkasionel eTnosTa urTierTdapiris-
pirebis nacadi meTodi. politikis arsi ase JRerda: erTi xelisu-
fali _ imperatori, erTi ena – rusuli, erTi qveyana – ruseTi.
am sami principisaTvis arc komunistebad wodebul
eqsploatatorebs uRalatiaT: erTi mefe _ partiis general-
uri mdivani, erTi ena _ rusuli, erTi qveyana _ sabWoTa kavSiri.
cvlileba umniSvnelo iyo: mefes ewoda generaluri mdivani, xolo
ruseTs _ sabWoTa kavSiri.
gansakuTrebiT gaaqtiurda ruseTis imperialisturi politika
1918-1921 wlebSi. damoukidebeli demokratiuli saqarTvelos
respublika miuRebeli iyo ruseTisaTvis. ara aqvs mniSvneloba,
mas socialisturs uwodebdnen, bolSevikurs Tu sxva.
131
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
istoriulad cnobilia rusTa is uaryofiTi reaqcia, rac v.
leninis mier fineTis damoukideblobis cnobas mohyva. asmagad
miuRebeli iyo saqarTvelos damoukidebloba. mas mTeli kavkasia
mihyveboda. amasTan, damoukidebeli saqarTvelos sazRvrebSi iyo
moqceuli TurqeTisaTvis CamorTmeuli qarTuli provinciebi,
lore-axtala-sanoinos (sanainis) sasazRvro teritoria da rac
mTavaria kavkasions iqiTa (CrdiloeTis) teritoriebi. amitom
iyo, rom cnobilma generalma denikinma, sanam sabWoTa wyobilebis
winaaRmdeg laSqrobas wamoiwyebda, jer saqarTvelos CamoaWra is-
toriulad kuTvnili teritoriebi adler-soWi-tuafses raionebSi
da sazRvri md. fsouze ganawesa, Semdeg ki v. leninma 1920 w. 7.
05. zaviT es axali sazRvari aRar Secvala. (am sakiTxebze ix.
avtoris `revluciuri aneqsia~).
sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi moqceul saqarTvelos
(formalurad respublikad wodebuls) ratom unda hqonoda uke-
Tesis imedi. ar ewera da arc iyo. sabWoTa periodSi CamoeWra mas
lore-axtala-sanainis (sanoinos) oc kilometriani sazRvrispira
teritoria somxeTis sasasrgeblod. aseve CamoeWra aRmosavle-
TiT teritoriebi Zegam-Cais xeobamde, e. w. saingilo. rac Se-
exeba CrdiloeTis sazRvrebs, aq yvelaferi moskovis survils
eqvemdebareboda. n. xruSCovis gadawyvetilebiT 1957 w. Camoe-
Wra qluxoris raioni. qarTvelebs ukan daaxevines kavkasionis
mTagrexilis piriqiTa miwa-wylidan da mcocavi agresia dRemde
grZeldeba. araa saWiro didi dakvirveba, 200 metri, kidev, kidev
da sazRvari kilometrobiT iwevs ukan.
saqarTvelo kavkasiaSi strategiuli mniSvnelobis qveyanaa.
mis morCilebaze bevradaa damokidebuli kavkasielebis morCileba.
amitom mudmivi daZabuloba unda iyos aq. amitom Seiqmna e. w.
samxreT oseTis respublika da afxazeTs respublika. respub-
likebis abriT, ruseTi myar placdarms iqmnida mTeli wina aziis
qveynebis winaaRmdeg.
ruseTis imperiuli politikis avangardSi woniani mniSvn-
eloba afxazur problemas gaaCnia. isaa, erTi mxriv satyuara da
meore mxriv Camketi Crdilo kavkasiis eTnosebisaTvis da rac
mTavaria, iaraRi saqarTvelos dasaCoqeblad.
132
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
afxazeTis sakiTxi TavisTavad saintereso da bolomde
gaurkveveli istoriuli movlenaa. afxazTa erovnuli da teri-
toriuli problemebi yovelTvis iyo mkvlevarTa yuradRebis
centrSi. mis Sesaxeb saukuneebis manZilze werdnen ucxoeli
mogzaurebi da ra Tqma unda qarTvelebi. am cnobebis Sekreba da
analizi ara erT mkvlevars ucdia. maT Soris pirvel rigSi af-
xazad aRiarebul avtorebs.
afxaz avtorTa naazrevi pirobiTad sam nawilad, SeiZleba
daiyos. pirveli ganekuTvneba im dros, roca afxazuri azri,
afxazoba (Sinagani da gareSe faqtorebis xelSewyobiT) ikrebs
Zalas da cdilobs sakuTari me Camoayalibos, Seqmnas damwerloba
da moaxdinos istoriuli warsulis sistematizacia. pirveli
etapis yvelaze TvalsaCino warmomadgenelia damwerlobis, liter-
aturisa da istoriis Seqmnis moTave dimitri gulia. WeSmaritad
didia misi Rvawli. sxvaa, ramdenad mecnieruli da misaRebi iyo
koncefcia afxazTa abisinelobis (egviptelobis) Sesaxeb. koncef-
cias hqonda Teoriuli `safuZveli~. cnoba Zv. w. a. XI s. faraon
sesostratis laSqrobis Sesaxeb kavkasiaSi, aq misi laSqris
nawilis darCenis DSesaxeb, Zveli egviptelebisa da kolxebis
fizikuri, SemoqmedebiTi da rac mTavaria tradiciuli msgavsebis
Sesaxeb, marTlac mimzidveli koncefciis matarebelia. brZenma
herodotem icoda Tavisi saqme. didi energia Sealia d. guliam
koncefciis Seqmnas da bolos Tumca uaryves misi daskvnebi, mainc
mniSvnelovani kvali datova afxazTa meobis kvlevis saqmeSi. ufro
meti mecnieruli kvlevis axali meTodebi (genuri, maTematikuri
da sxva, romelic CvenTvis ucnobia) momavalSi axal sicxades
Semateben d. gulias koncefcias. arc herodote iyo dauRvinebeli
moazrovne da usafuZvlod ar wamoayenebda azrs egviptelebisa da
kolxebis naTesaobis Sesaxeb. momavali gansjis, yoveli axali
xom daviwyebuli Zvelia. faqti ki erTia. kvlevebis bolos d.
guliam brZana, rom afxazebi qarTvelebia. afxazebi iseTive gansa-
kuTebuli nawilia iberiul-qarTuli samyarosi, rogorc svanebi,
fxovelebi (xevsurebi), kaxelebi da a. S.
133
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
afxaz mkvlevarTa meore etapis Taobam, memkvidreoba miiRo da
axal moTxovnaTa Sesabamisad gadaamuSava. mkvlevarTa am Taobis
warmomadgenlebs axasiaTebT `zomiereba~. iyo es epoqis moTxovna
Tu kvlevebis ufro mecnierulobis Sedegi, gasarkvevia. garkvuli
isaa, rom maT ukuagdes afxazTa SoreTidan `gadmosaxlebulo-
bis~ koncefcia da Seecadnen axleburad ganemartaT istoriuli
siZveleni. am etapis yvelaze avtoritetuli warmomadgenlebi
arian batonebi zurab anCabaZe, giorgi ZiZaria, Salva inal-ifa.
safuZvelis Semqmneli z. anCabaZea. vinc piradad icnobda da Tund
Soridan swavlobda am pirovnebas, mis did potencialSi da avto-
ritetSi darwmunebuli iyo. amasTan, es avtorebi icavdnen ̀ zomis~
filosofiur kategorias da myar safuZvels uqmnidnen momaval
(mesame etapis) radikalur mkvlevarebs.
sxvaTa naazrevis analizi umaduri saqmea. mkvlevarma sakuTari
unda warmoaCinos, Semswavleli ki Tavad mixvdeba mtyuan-marTals.
am principis sawinaaRmdegod zogjer aucilebeli xdeba sxvaTa
naTqvamis Sefasebac. asea axlac.
baton zurabis xsovnisadmi didi pativiscemis miuxedavad unda
moxdes misi Tvalsazrisis erTi momentis ganxilva. mi- iCnevs: Zv. w.
a. 40-12 aTaswleulebSi Cndeba eTnikuri niSnebi. kavkasiaSi iqmneba
safuZveli erTiani eTnosis Camosayalibeblad. am eTnosis erTobis
areali dasavleT kavkasiaSi unda iyos. 12-6 aTaswleulSi erTiani
kavkasiuri eTnokultura iyofa sam jgufad: 1. samxreT kavkasi-
uri. 2. Crdilo dasavleT kavkasiuri, 3. CrdiloeT aRmoavleT
kavkasiuri. Sesabamisad iberiul-kavkasiuri enaTa sami ganStoeba
yalibdeba. afxazeTi Sedis samxreT kavkasiur arealSi, magram
aris CrdiloeT aRmosavluri jgufis damaxasiaTebeli elementebi.
ai, aq aris sakiTxi gasarkvevi: 1. Zv. w. a. 40-12 aTasian wleb-
Si ramdenad SeiZleba eTnosis niSnebze saubari. dasabuTebulad
miCneulia, rom dedamiwaze gamyinvareba Tavis apogeas aRwevs 25
aTasi wlis win. cxadia kavkasia ver acdeboda am bunebriv mov-
lenas. isic dasabuTebulia, rom gamyinvareba, daTbobis procesebs
swrafad uTmobs adgils, daaxloebiT 12 aTasi wlis wina. jer
xanobiT mainc Zv. w. a. VIII aTaswleulis dasaxlebis naSTia na-
134
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
povni TurqeTis teritoriaze. ra iyo kavkasiaSi, romeli tomebi
ucnobia. Sesabamisad ra eTnosze SeiZleba msjeloba?
2. Zv. w. a. 12-6 aTaswleulSi romeli erTiani kavkasiuri
eTnokulturis dayofaze SeiZleba msjeloba? cnobilia, rom
Zv. w. a. IV-III aTaswleulSi sxva civilizaciebis paralelurad
(egvipturi, Sumeruli, kretul-pelazgiuri) iyo e. w. mtkvar-
araqsis civilizacia. misi ganfenis Sedegad marTlac sami Sto
warmoiqmna samxreT kavkasiuri, Crdilo dasavleT kavkasiuri, da
Crdilo aRmosavleT kavkasiuri. amasTan, Crdilo-dasavlur Stos
kolxuris gagrZelebad Tu ara msgavsad mainc miiCneven. aq araa
laparaki romelime eTnosze. 3. ZiriTadi dasamaxsovrebeli daskvna
avtoris azriT, aseTia: afxazeTi, marTalia Sedioda samxreT
kavkasiuri Stos SemadgenlobaSi, magram Cans Crdilo-dasavleT
kavkasiuris elementebi. etyoba, aq iyo ori Stos Sexebisa da
miRwevaTa urTierT-gacvlis areali. sinamdvileSi, im dros, af-
xazeTi geografiulad da eTnikurad ar arsebobda, rogorc ar
arsebobdnen sxva geografiuli da eTnikuri erTeulebi. amitom
mtkiceba, rom dRevandeli afxazeTis teritoriaze adgili aqvs
samxreTis Stos SigniT CrdiloeTis Stos elementebis gaCenas,
_ mxolod survilia Seiqmnas safuZveli, raTa momavalSi, roca
ukve msjeloba iqneba tomebze da eTnikur kuTvnilebaze, yovelive
`dasabuTebulad~ warmosdges. naTqvamis sisworis dasadasture-
blad wyaroTa Zieba araa saWiro. Tavad z. anCabaZe acxadebs, rom
kavkasielTa eTno-lingvisturi dayofa sam jgufad moxdeboda
Zv. w. a. IV aTaswleulSi. rac Seexeba kavkasionis samxreTisa da
CrdiloeTis urTierT gansazRvrulobas, miwaTmoqmedebis kul-
tura afxazeTis teritoriaze da CrdiloeTSi (soWis mxareSi)
erTnairi TaviseburebebiT xasiaTdeba Zv. w. a. III aTaswleulSi.
da marTlac sxva rames istoria ar cnobs. (es da sxva monacemebi
aRebulia naSromidan: Анчабадзе З. Очерк этнической истории Абхазского народа. Сухуми, 1976).am SemTxvevaSi avtoris msjelobidan dasamaxsovrebelia fun-
damenturi daskvna: 12-6 aTaswleulebSi afxazeTi aris samxreT
135
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kavkasiuri arealis wevri, magram masSi SeiniSneba CrdiloeT
dasavleTis arealis niSnebi.
naSromSi msjelobaa abxazebis fesvebze da genezisze. sru-
liad marTebulad aRniSnavs, rom mkvlevarebi iberiul-kavkasiur
enaTa oTx ojaxs (jgufs) gamohyofen: adiReuri, vainaxuri, daR-
estnuri da qarTveluri. mkvlevarTa ideuri kamaTi grZeldeba.
aq dasamaxsovrebeli erTia: naSromSi calke jufad (ojaxadaa)
dasaxelebuli afxazo-adiReuri enebi. Tu adreve, eTnosebis ga-
Cenamde SeiniSneboda afxazeTSi samxreTuli da CrdiloeTuri
niSnebi, axla ukve garkveviTaa dadasturebuli, afxazur-adiReuri
enobriv-lingvisturi erToba.
sakiTxis mizans scildeba afxazur-adiReuri fesvebis Zieba
mcire aziis teritoriaze mcxovreb uZveles xalxebis Soris.
ramdenadaa dasabuTebuli maTi momdinareoba proto-xeTuridan, ram-
denad SeiZleba Zvel wyaroebSi dasaxelebuli mcire aziuri tomi
qaSqi miviCnioT adiRevelebis (qaSagebis) winaprad, xolo meore
wyaroSi naxsenebi abeSla afsilebs davukavSiroT es calke gan-
sjis da jerxanobiT gadauwyveti problemaa. aseve dausrulebeli
msjelobis sagania calkeuli toponimebis dakavSireba adiReurTan,
maTi JReradobis mixedviT da aqedan daskvna, rom kavkasielTa es
jgufi Zv. w. a. XVIII-XII ss. mcire aziaSi saxlobda. jer erTi,
calkeuli toponimebis, gnebavs tomebis, eTnosebis saxelwodebaTa
msgavseba Znelad misaRebia, magram advilad macTunebeli. naSromSi
motanili sinupe, sufsa, fazisi, akampsa da a. S. riT amtkicebs, rom
es adgilebi adiR-afxazebis (ukve damtkicebuli aqvs es erToba)
winaprebis samosaxlo iyo? egeb piriqiTaa? vTqvaT sinupe lazurad
wylis upes (ubes) niSnavs. adiRurad? daboloeba psa. fSa-ratom
miuTiTebs adiRevelobaze? gana fsa (sufsa), fSa (fSanis wyali)
sxvanairad ar aixsneba? Tu calkeuli saxelwodebaTa msgavsebidan
ase Sors mimavali daskvnebis gakeTeba mecnierul dasabuTebad
miiCneva, maSin ra vuyoT kavkasionis CrdiloeTiT mdinareebis,
xeobebis, dasaxlebuli punqtebis msgavsebas ki ara damTxvevas
samxreTulTan? vTqvaT ruseTis teritoriazea anapa, afxazeTis
teritoriaze-ana kofia (axali aToni), samegrelos teritoriaze
136
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
– anaklia, aspinZis raionSi ana-keTi, kaxeTSi – ana-ga, arTvinis
vilaeTSi _ an-klia. vamtkicoT, rom yvelgan adiRevelebis nasax-
larebia? logikas moklebuli azria. vTqvaT ruseTis Semadgenlo-
baSia ial-buzi (elbruss rom eZaxian, raTa ialbuzis TqmiT ena
ar moitexon), kaxeTSi ial-no, qarTlSi ial-Ruji, ra vamtkicoT,
rom rusebis darqmeulia am mTaTa saxelebi? egeb piriqiT?
cxadia, kvlevisas yovel mcire elementsac Tavisi adgili da
mniSvneloba aqvs. zogjer msjeloba migiyvans swor daskvnamde
logikis ZaliT. asea z. anCabaZesTan mimarTebaSic. igi askvnis,
rom Zv. w. a. III-II aTaswleulia Zveli afxazuri eTnosis Camoya-
libebis periodi. afxazebi da afxazeTi im dros ar arsebobda,
magram niSandoblivia debuleba `Zvelafxazuri eTnosis~ Sesaxeb.
es debuleba dasamaxsovrebelia, radgan mova dro, roca daismis
sakiTxi Zveli da axali afxazebis Sesaxeb. aq ki sruliad gansx-
vavebuli daskvna aqvs avtors. dias. misi mtkicebiT Zv. w. a. III-II
aTaswleulebSi yalibdeba Zvel abxazuri (ara afxazuri, aramed
abxazuri) eTnosi, romelic Semdgom (daudgenel) periodSi iyofa
adiRevelad da abxazad. Tanac niSandoblivia is, rom am abxaz
eTnoss gamoeyofa adiReuri, romelic Semdeg iyofa meotTa da
sindTa tomebad, ufro gvian ufro mraval (aTeulobiT) wvril
tomebad, Tanamedrove etapze ki qmnian adiRevelTa, yabardoelTa,
abazinTa eTnosebs. ver gamravldnen, ver ganviTardnen mxolod
sakuTriv ̀ abxazebi!. albaT, ̀ qarTveli imperialistebis~ mcdelo-
bis Sedegad. avtoris azriT istoria `adasturebs~ rom es ase
moxda. Zv. w. a. VI s. Seiqmna kolxas samefo. mis SemadgenlobaSi
abxazeTis nawili mainc Sevidoda. cxadia, es maT ganviTarebas
Seaferxebda. erTad-erTi Tu ara, erT-erTi progresuli faqti
`Zveli abxazi~ eTnosis cxovrebaSi berZnuli, Semdeg romauli
dasaxlebebis Seqmna iyo. dioskuria (Zveli, `Zveli abxazuri~)
cxumis adgilas da pitiunti (aseve `Zvel abxazuri~) biWviTnis
adgilas iyo ara mxolod savaWro-ekonomikuri, aramed kulturul-
saganmanaTlebo centrebic. dasazustebeli mxoldo isaa vin iyvnen
`Zveli abxazebi~, gansakuTrebiT maSin, roca `abxazebi~- sityvis
137
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
gacnobierebamde aTas wels unda gaevlo.
aq kidev erTi `margalitia~ gasaxsenebeli. z. anCabaZis Tval-
sazrisiT aRmosavleT saqarTvelo, iberia, eTnikurad erTferovani
iyo. dasavleTSi ki kolxeTis samefoSi kolxebTan erTad sxva
msxvili eTnikuri jgufebic (tomebi) arsebobdnen. maT Soris af-
xazeTis teritoriaze. azri asea formulirebuli: «Резюмируя приведенные выше материалы, следует сказать...» «В частности, определенная племенная пестрота была характерна и для територии Абхазии, составлявщей в тот период северную часть Колхидского государства» (стр. 28).erTi SexedviT sruliad marTebuli da upretenzio ganacxa-
dia. iberiis qveyana eTnikurad erTiania, kolxidis saxelmwifo
ki eTnikurad Wreli. maT Soris eTnikurad Wrelia afxazeTis
teritoriac, romelic kolxidis saxelmwifos CrdiloeT nawils
warmoadgenda. aq bevri ramaa dasazustebeli: 1. kolxidis sax-
elmwifo Tu kolxida mxarea. @2. romel istoriul periodzea
konkretulad msjeloba? 3. mxedvelobaSi aqvs aietis kolxeTi,
istoriuli kolxa, egrisi, lazika, -ucnobia. 4. ucnobia isic
eTnikurad Wrel ̀ kolxidis saxelmwifoSi,~ maT Soris abxazeTis
teritoriaze siWreles saxeldobr romeli tomebi qmnian. 5. am
periodisaTvis adiRevelebi ukve gamoyofilni arian afxazebisa-
gan Tu ara. ara da am msjelobidan Tavisuflad SeiZleba azris
gagrZeleba afxazTa calke eTnosis uZveles arsebobaze.
kolxidis saxelmwifo dausustbia eTnikur Widils da amitom
mouxdenia misi dapyroba miTridate pontoels. magram es ukve Zv.
w. a. I saukunea. miTridates omebis JamTa amwerlebi ki arafers
gvauwyeben `kolxidis saxelmwifos~ Sesaxeb da `gverds uvlian~
abxazeTSi abxazebis mosaxleobis sakiTxs. xom ucnauria? TviT
pompeusis laSqrobis dros, misdevdnen ra damarcxeul miTrid-
ates, mividnen Zvel lazikamde (ufro Zveli laia, laiaSi), aq
daafuZnes axali gamagrebuli punqti nikofsi da afxazebi mainc
ver naxes. ratom?
dakvirvebuli da gakvirvebuli adamiani gverds ver auvlis aseT
mtkicebas: kolxidis saxelmwifos dasustebaSi adgilobriv magram
138
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ara kolxiduri eTnikuri gaerTianebebis garda, «...известную роль сыграли также, некоторые горские ( в частности северокавазские) племена, которые в тот период постоянно вторгались в Колхиду, особенно на территорию Абхазии.» (стр. 29).yovelgvari faqtebis gareSe, aseT mtkicebas erTi mizani aqvs:
Seiqmnas winapiroba imisa, rom roca istoriis asparezze Cndeba
satomo saxelebi afSileTi, abazgia, sanigeTi, misimilianeTi,
gaCndes SesaZlebloba mTielTa Soris adiRevelebic moiazrebod-
nen. ara da, Tavad misive mtkicebiT im dros kavkasionis CrdiloeT
mxares jer kidev svanuri mosaxleobaa. ufro meti, naSromSi
motanilia cnoba, rom kolxebi (da ara kolxida) es igive egre-
bia (egroselebia) an igive lazebi. saxeli icvleboda, eTnosi
rCeboda. kerZod, moaqvs citati. «От Диоскуриады... до р. Апсари прежде жил народ, назывемый колхами и переименованный в лазов.» ra gamodis? `kolxidis saxelmwifoSi soxumidan qveviT,
md. Woroxamde erT eTnoss ucxovria. maS, romel eTnosTa Widilma
daasusta Signidan es gaerTianeba? pasuxi ar Cans.
kidev erTi debuleba, romelic marTlac saocrebas ems-
gavseba. batoni zurabi cdilobs detalurad gaarkvios afxaze-
Tis teritoriaze mcxovrebi tomebis raoba. mohyavs Zv. w. a. VI
s. avtoris hekate miletelis cnoba: « Кораксы, племя колхов, вблизь колов... Кораколиская Крепость и Кораксийская стена...» da maTgan samxreTiT «Колы, народ у Кавказа... Предгорья Кавказа называются Колскими горами.» am gamonaTqvamebidan gamomdinare, naSromSi aseTi daskvnaa gakeTebuli «...нельзя сказать ничего определенного об этнической принадлежности кораксов и колов или дать их точную локализацию» (стр. 30). modi da nu daibnevi. citati garkveviT ambobs, rom koraqsebi kolxuri tomia. aq ki
sweria maTi eTnikuri kuTvnileba ucnobiao. sxva Tu araferi,
z. anCabaZes afxaz feodalTa Camomavals, rogor daaviwyda, rom
soxumis samxreTiT Camoudis md. kelasuri (aseve uwodebdnen kli-
sura da koraxi, iq macxovrebeli koraqsebis tomis mixedviT). am
mdianres miuyveboda cnobili kedeli, romelic saberZneTisa da
saqarTvelos nawilebad yofda afxazeTs. koraqsebis maxloblad ki
139
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kolebi cxovrebdnen da mTebsac maTi saxeli erqvaT. sxva ambavia,
rom garkveuloba sxvanairi daskvnebis safuZvels qmnis, vidre
avtoris mizania.
z. anCabaZis naSromi ufro Sors midis miznis miRwevis gzaze.
motanilia fsevdo skilak karindelis (Zv. w. a. IVs) cnoba egrosis
kuTvnil miwa-wyalze mosaxle tomebis Sesaxeb da ambobs, rom sul
CrdiloeTiT cxovroben sindebi. SexsenebisaTvis: adiRevelebze
saubaris dros iTqva, rom savromatebis Semosevis dros sindebi
dasaxldnen azovispireTSi, daikaves tamanis naxevarkunZuli ana-
pamde. am sindebis samxreTiT citati asaxelebs kerketebs, Semdeg
toretebs, axeelebs, henioxebs, koraqsebs, kolebs, melanxlenebs,
helonebs, kolxebs. kolxebTan akavSirebs qalaqebs dioskurias
(soxumi, Zvelad cxumi) da gienoss (oCamCire). TiTqos gasagebadaa
naTqvami. sxvanairad sjis batoni zurabi. is askvnis: «Из этого можно сделать вывод, что кораксы и колы локализуются к северу от Диоскурии и в этническом отношении они не колхи, поскольку Псевдо-Скилакс называет их отдельно от колхов» (стр. 30). mi-vyveT avtoris logikas: hekate miletelTan yuradRebas ar aqcevs
mtkicebas, rom koraqsebi kolxuri tomia. ratom? imitom, rom
am SemTxvevaSi koraqsebi da kolebi, misi angariSiT unda `ganla-
gdnen~ diaskuriis CrdiloeTiT da unda aekrZaloT maT kolxoba.
aseTi advilad amosacnobi amocana efuZneba im faqts, rom sxva
tomebTan erTad naxsenebia kolxTa tomi. ara eTnosi, rogorc
pirvel SemTxvevaSi ̀ koraqsebi kolxuri tomia~, aramed tomebi. vin
daadgina da gamoricxa kolxur eTnosSi kolxi tomis arseboba?
fsevdoskilak karindeli xom tomebs CamoTvlis da ara eTnosebs.
ase rom Zv. w. a. VI s. cnobaSi laparakia kolxi eTnosis SigniT
koraqsTa tomis arsebobaze, meore SemTxvevaSi ki Zv. w. a. IV s.
sakuTriv kolxTa tomis arsebobaze.
zurab anCabaZe Zalze Sors midis, roca romaeli plinius
sekundis (ax. w. a. I s) gamonaTqvamebs exeba. plinius sekundTan
naTqvamia, rom dioskuriis axlos cxovroben koraqsebi da iqve
asaxelebs afSilebs da sanigebs. aqedan naSromSi gamoTqmulia
varaudi: «По-видимому, кораксы могут быть отождествлены с
140
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneliодним из этих племен» (стр. 30). ratom? axsna araa. sanacvlod
aris gasaocari daskvna: «Во всяком случае на основании данных Гекатея и Псевдо-Скилакса считать кораксов и колов колхскими племенами в узком (этническом) смысле нет достаточных оснований» (стр. 31). ufro Rrma azrovneba warmoudgenelia.
naSromis 30-e gverdze wers, rom hekates cnobiT koraqsebi kolx-
uri tomia. «О кораксах Гекатий сообщает следующее: «Кораксы, племя колхов...» meore gverdze (31gv.) ki imave avtoris imave cnobaze dayrdnobiT uaryofs koraqsebis kolxur eTnikuro-
bas. axla SevxedoT avtoris azrovnebis xazs: jer msjeloba
aqvs kolxidis saxelmwifoze. ara kolxebis, aramed kolxidis.
kolxidis cnebis qveS bevri raimes moazreba SeiZleba. maT Soris
mravali eTnosisa. marTalia sxvadasxva eTnosebze ara msjelobs
da ar asaxelebs. (rac araa rogor daasaxelebs) magram moazreba,
daSveba xom SeiZleb. Semdeg modis msjeloba, rom kolxidis sax-
elmwifoSi yvela kolxi araa. aq Teoriuli daSveba ukve realur
variantad ganixileba. miniSnebaa, rom kolxi mxolod erT-erTi
eTnosia. kolxebi erT eTnoss ki Seadgenen, magram mravali tomis
gaerTianebaa. aq unda vaRiaroT, rom kolxi SeiZleba ganvixiloT
farTe gagebiT-tomTa gaerTianeba, eTnosi da viwro gagebiT kolxi
tomi. es saSualebas iZleva saWiro SemTxvevaSi kolxi viwro gage-
biT eTnosad warmovidginoT da ramdenadac sxva tomebic cnobilia,
es tomebi ar SeiZleba kolxTa eTnoss ekuTvnodnen. da Tu tomi
da eTnosi igivea, sxva tomebi sxva eTnosebi yofilan. romeli
eTnosebia mxedvelobaSi? es ukve momavlis saqmea.
momavlis saqme ukve gakeTebuls organulad erwymis. pirveli,
visac z. anCabaZe originalurad ganixilavs, henioxebia. avtori ar
uaryofs, rom mkvlevarTa nawili henioxebad svanebs asaxelebs. d.
gulia henioxebs afxazTa winaprebad miiCnevda. s. janaSia henioxebs
megrel-lazTa winamorbedebad Tvlida. l. lavrovis azriT henioxi
eTnosis aRmniSvneli ki ar iyo, aramed tomTa gaerTianeba raRaca
niSniT. amasTan ver asaxelebda ra niSniT. n. kvezerel-kopaZe ar
gamoricxavda rom henioxebi tvirTis mzidavebi iyvnen. miT ufro
141
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
savaraudod miaCnda es, rom henioxebi cxovrobdnen dRevandeli
aWaris da dRevandeli afxazeTis teritoriebze. ra saerTo unda
hqonodaT maT?
interess iwvevs z. anCabaZis problemisadmi midgoma. zogjer
aqvs msjeloba henioxebze rogorc eTnikurad ara kolxebze,
zogjer henioxebi eTnikurobis gareSe moixseniebian da zogjer
kolxebis SemadgenlobaSic Sedian. nebismieri moazrovne adamiani
dasvams sakiTxs: sadaa WeSmariteba?
miuxedavad baton z. anCabaZisadmi piradi simpaTiebisa iZule-
buli var misi samecniero kvintesencia ar miviRo ganxilvis ga-
reSe. brZnuli daskvnaa: sxvisi debuleba maSin xdeba Seni, roca
mas kritikuli ganxilvis Semdeg miiReb.
rogor sjis z. anCabaZe henioxebis sakiTxs?
pirvel rigSi azustbs sakvlev problemas da aRniSnavs, rom
igi ar exeba samxreTSi macxovrebel henioxebs. mas mxoldo mo-
mavali afxazeTis teritoriaze mosaxle henioxebi ainteresebs.
ratom henioxebis mxolod nawili, cxadi Semdeg xdeba. roca
Zveli avtorebi tomebs CamoTvlian calke asaxeleben henioxebs,
calke koraqsebs, kolebs da sxva. straboni miuTiTebs, rom
kolxebi henioxebis iqiT cxovroben. ptolemeusi pontos (Savi)
zRvis gayolebiT CrdiloeTidan samxreTiT asaxelebs: axeelebi,
kerketebi, henioxebi, svano-kolxebi. II s. avtori, dionise eg-
vipteli, axeelebs, kerketebs, henioxebs pelazgebad (sapelazgio-
dan gamosulebad) miiCnevs, xolo svano-kolxebs egviptidan wamo-
sulebad. IV s. avtori, fsevdo-orfei aRniSnavs, tomebs: kolxebs,
henioxebs, abaskebs. yoveli avtori miuTiTebs tomebis arsebobaze.
z. anCabaZe aqedan aseT daskvnas akeTebs: «Таким образом, по данным антических источников, гениохи представляли собой «племя» (или группу родсвенных племен), которые этнически не были колхами» (стр. 31). didebuli mignebaa. jer henioxebs
miiCnevs calke tomad an tomTa gaerTianebad, mere maT saerTod
Camoacilebs samxreTSi macxovrebel henioxebs (radgan ara aqvs
maTi aseTi arsebobis ganmarteba), Semdeg ki askvnis, rom ze-
viT dasaxelebuli (straboni, ptolemeusi da sxva) avtorebis
142
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mixedviT eTnikurad gansxvavdebian kolxebisagan. da ara mxolod
kolxebi- sagan. z. anCabaZe ganagrZobs: `Вместо тем, как видно из тех же материалов, этнически они отличались и от абазгов, зихов и ахейцев» (стр. 31). samwuxaroa, rom ase Taviseburad epyrobian antikuri periodis avtorTa gamonaTqvamebs. sxvanairad
ver aixsneba am SemTxvevaSi zixebis (jiqebis) da abazgebis xseneba.
yvelafers garda xom unda gansxvavdebodes tomebis CamoTvla
eTnosebis CamoTvlisagan.
henioxebi tomia Tu mosaqmeobis an religiurobis aRmniSvneli
termini, jer es unda garkveuliyo. arc imis ugulvebelyofa
SeiZleboda, rom henioxebi saxlobdnen Tanamedrove aWaris da
Tanamedrove afxazeTis teritoriebze, maT Soris ki sxva tomTa
simravle iyo. am faqts, xom axsna sWirdeba.
istoriulad cnobilia, rom tomebi zogjer gaiyofodnen da
nawili migrirebda ukeTesi cxovrebis surviliT. adgili hqonda
iZulebiT gadaadgilebasac. ukve iyo msjeloba kavkonebis (kavka-
sis monaTesave) yofnaze balkaneTis naxevarkunZulze (ulumbos
mTis ferdobebze), mcire aziaSi da kavkasionis midamoebSi.
egeb henioxebic ase iyofodnen? egeba henioxoba tomis saxeli ki
ar iyo, aramed religiuroba mraval tomTa? gana qaldeveloba
(xaldeveloba) mraval eTnoss ar moicavda?
jer gavixsenoT: igive fsevdo skilaqsi, henioxebs, xalxTa
sxvaobas uwodebs, plinius sekundi ki henioxTa mravalsaxeliano-
baze miuTiTebs. ras niSnavs es? xom araa saubari ara erT tomze
an erT eTnosze aramed rwmeniT (religiurobiT) gaerTianebul
tomebze? sapelazgoSi (maTgan Zvel saberZneTSi) swamdaT, rom
heliosi (mzis RmerTi) cecxlovani etliT zecaSi mimavali ka-
vkasionis mwvervalebidan (kavkonTa mTebidan) amodis. aqedanve
amcnobs misi umcrosi da eosi Zmis moaxloebas, aisis dadgomas. T.
mibCuanma aseT mixvedras safuZveli mouZebna, roca ganmarta, rom
svanebi cecxlis elvarebas-helios uwodeben. heliodan, helio-
sidan, cecxlis moxmarebis kulti xom ar ikveTeba? helioxebi,
henioxebi xom ar arian is tomi an tomebi romlebmac cecxlis
kulti aRiares da RmerTi heliosi kacobriobas aCuqes? II s.
143
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
avtori dionise egvipteli ratom uwodebda henioxebs pelazgiis
miwis Svilebs? ratom iTvleboda legendaruli aietis zeciur
mamad heliosi? xom ar arian promeTe da heliosi kavkasionis
mxridan sapelazgoSi wasuli RmerTebi? xom cnobilia, rom olim-
pos RmerTTa panTeonis didi nawili mcire aziidan da kunZule-
bidan iyvnen misulni sapelazgoSi. Tavad promeTem `mosxos~ mTis
wveridan gaitaca cecxli da adamianebs misi moxmareba aswavla.
da bolos, roca sapelazgoSi mesame Taobis RmerTebma gaimarjves
mexTamtyorcni zevsis meTaurobiT da olimpos (ulumbos) mTis
wverze daides bina, iq arc promeTe da arc heliosi ar miuwve-
viaT. promeTe kavkasions miajaWves, heliosi ki kvlav kavkasionis
mwvervalebidan amodioda yovel dRe Tavisi cecxlovani etliT.
ismis logikuri kiTxva: pelazgebma ratom daukavSires es ori
titani kavkasions? Tu kvlav gavixsenebT, rom kavkonebis (kavkaso-
sis monaTesave tomebis) arseboba dafiqsirebulia aq, kavkasiaSi,
mcire aziasa da balkaneTis naxevarkunZulze; Tu gavixsenebT,
rom henioxebi cxovrobdnen kavkasionTan , samxreTSi (mcire aziis
Crdilo-aRmosavleTSi) da, rom maT sapelazgios miwis Svilebs
uwodebdnen, maSin Tundac mcire sicxade moefineba am sakiTxs.
henioxebis raobis sakiTxic axleburad unda iqnas gaSuqebuli.
es mcire gadaxveva z. anCabaZis mier henioxTa nawilis ugulve-
belyofam gamoiwvia. Tavad avtori ki sasurvel mizans aRwevs imiT,
rom cdilobs daamkvidros azri, TiTqos afxazeTi yovelTvis iyo,
yovelTvis afxazeTi ewodeboda, moicavda Zalze did teritorias
da kolxeTs mxoldo emezobleboda. igi ase ganagrZobs msjelo-
bas: «Кроме гениохов, кораксов и колов, как выше указывалось, на территории Абхазии того времени локализуются и другие «племена» - ахейцы, меланхлены, гелони и др. (стр. 32). da radgan afxazeTi mudam iyo, unda vivarau- doT, rom iq mxolod Taname-
drove an axali afxazebiT winaprebi saxlobdnen. am SemTxvevaSi
iq macxovrebeli tomebis svanoba an kolxoba unda gamoiricxos.
sxvanairad Znelia aseTi naTqvamis gageba: «...Можно пологать, что эти племена относились к абхазо- адыгской этнической общности» (стр. 33).
144
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
raki `daamtkica~ z. anCabaZem henioxebis, koraqsebis, kolebis
da sxvaTa afxaz-adiReveloba, raRa SeuSlida xels, rom sinde-
bi, kimerielebi, kerketebi, jiqebi pelazgiuri warmomavlobis
tomebad gamoecxadebina da kolxebisagan (ara kolxi tomisagan),
rogorc eTnosisagan gaecalkevebina. misi azriT kolxebi egvip-
tidan gamosulebia afxaz-adiRevelebi ki sapelazgodan (balka-
neTis naxevarkunZulidan). rogoria? misi winamorbedi d. gulia,
rom afxazebs egviptelebad miiCnevda da ver daasabuTa. bolos
xom aRiara Zveli afxazebi qarTvelebi ariano. z. anCabaZes ra
eqna? da ai gamosavali: egviptidan kolxebi arian wamosulebi.
afxaz-adiRevelebi, maTTan kimerielebi sapelazgodan (balkaneTis
naxevarkunZulidan), Zveli saberZneTidan arian mobrZanebulebio.
ara mxoldo mobrZanebulebi, aramed axal, maRal safexurze
ganviTarebisa abrZanebulebi. ai, misi mtkiceba: « В античную эпоху материальная и духовная культура населения Абхазии поднимается на новую, ещё более высокую ступень» (стр. 33).es ayvavebuli, axal safexurze asuli afxazeTi Zv. w. a. II
saukunidan iwyebs dakninebas. saqme iqamde mivida henioxebma q.
pitiunti (biWvinTa) gaZarcves. xo, magram xom daamtkica, rom
henioxebi afxaz-adiReuri warmomavlobis tomia da Tan im terito-
riaze macxovrebeli. rogor gavigoT: henioxebma sakuTari qalaqi
gaZarcves Tu es sxva henioxebia romlebic maRal safexurze asul
afxazeTs esxmian Tavs? saZaglebi.
avtoris msjelobiT, SeiZleba Tavdamsxmelebi `henioxebis
tomTa gaerTianebis~ is nawilia, romelic sanigebis saxeliT
moixsenieba. sanigi da henioxi xom ̀ eTnonimebia~. da raki henioxebi
afxaz-adiRevelebi arian, maS, sanigebic adiRevelebi yofilan.
kerZod ki jiqeb-sadzebi (sagebi). tyuilad fiqroben qarTveli
avtorebi (da ara mxoldo isini), rom sanigebi svanuri tomiao.
amasTan Tu gaTvaliswinebuli iqneba gagra-soWis regionis to-
ponimika, romelic `mxolod afxazur-adiReuria~, sanigebis ara
adiReuroba unda gamoiricxos. xo da, raki henioxebi da sanigebi
adiRevelebia, maS maTi soxumamde mosaxleoba sruliad kanonzo-
mieria.
145
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
rac SeexebaT afSilebs da abazgebs, maTze sxvanairi msjelo-
bac ki mkrexelobaa. isini Tanamedrove afxazi xalxis `uSualo
winaprebi~ iyvnen. e. i. adiReuri warmomavlobis tomebi. am Sem-
TxvevaSi win ra daudgeboda avtors, romelmac `warmatebiT~
daamtkica henioxebisa da sanigebis adiReveloba da absil (afSil),
abazgebs miadga. Sedegi winaswar ̀ cnobili~ iyo da arc Secvlila.
afSil-abazgebic adiReuri tomebia.
bolos ki saerTo daskvna: «Таким образом, основную часть населения античной Абхазии составляли этнические общиности абхазо-адыгского происхождения.» (стр. 39).ra mniSvneloba aqvs rodis xdebian cnobilni esa Tu is tomebi,
rodis yalibdeba afxazeTi, ra eTnikur Tu tomobriv cvlile-
bebs ganicdis, mTavaria, rogori unda rom dainaxos avtorma maTi
warsuli.
batoni z. anCabaZis kvlevis Sedegis SedarebiT farTe ganx-
ilva Tavad avtoris didma avtoritetma ganapiroba. man daasamara
afxazebis egviptidan amosvlis koncefcia, man Secvala afxazebis
istoriuli ganviTarebis Zveli istoria, man gansazRvra afxaz
(da ara mxolod) mkvlevarTa saqmianobis momavali xasiaTi. mas-
Tan SedarebiT sxva Zveli da misi etapis mkvlevarebi SedarebiT
uferuldebian.
pirvel rigSi es Zvel (gardasul droTa) mkvlevarebs Seexeba.
cnobili dimitri gulia naxevrad mainc SeSinebul (qarTvelebis
mier) moRalated cxaddeba, roca Zvel afxazTa qarTul (gnebavT
kolxur, magram ara adiReur) warmomavlobaze msjelobs. cxonebul
simon basarias gamonaTqvamebi fass kargaven. miT ufro rom misi
rCeuli Txzulebebis krebuli marTlac zomieri mkvlevaris giorgi
ZiZarias mieraa gasalaSinebuli. batoni giorgi aleqsis Ze ki, misi
vaJis gudisas aRiarebiT, ufro imaze swuxda, rom misi gvaridan
qarTuli Ziri ver amoagdo. Zaria, saria _ megruli (qarTuli)
gvarebia. axla Tu ZiZas davumatebT _ sadRaa maTi adiReveloba
da a. S. da mainc s. basaria msjelobs afxazTa did progresze
VI-IX saukuneebSi da samarTlianadac amayobs im warmatebebiT.
mxolod erTia: roca ambobs afxazeTis skolebiT, monastrebiT,
146
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
sulieri kulturis ZeglebiT `mofenaze~, ar azustebs ra enaze,
romeli damwer- lobiT da a. S. sargeblobdnen afxazebi. es
sakiTxebi mxolod mkvlevarTa mesame Taobam `daazusta~, z. anCa-
baZis mier Cayril safuZvelze. s. basaria gadmogvcems afxazebis
mier gancdil istorias Turqebis 400-wliani batonobis pirobebSi
da im Seviwroebas rac ruseTis gabatonebas mohyva. masobrivi ga-
dasaxlebebi TurqeTSi. xazs usvams axali afxazuri da abazinuri
enebis gaucxoebis faqts. da es maSin, roca TurqeTSi wasulma
afxazebma enac SeinarCunes da warmomavlobis cnobierebac. s.
basaria wers: «Кумско-Лоовские абазины причисляют себя к племени «Тапанта...» (стр. 87).CrdiloeT kavkasiaSi mosaxle abazinebma isic ar ician rodis,
ra mizeziT, romeli soflebidan gadasaxlebulan. gaugiaT, rom
afxazeTidan wasulan magram «Марух-Чарух» gamoTqmis meti araferi axsovT. `marux-Caruxis~ ZaxiliT ki abazinTa afxazoba
ver damtkicdeba. baton simonis TqmiT, aravin icis ra mizeziT
wavidnen afxazeTidan CrdiloeTSi, romeli tomebi iyvnen, saidan
da yvela axsna xSirad mcdari mkiTxaobaa (gv. 93). utyuari mx-
olod isaa, rom CrdiloeTiT pirveli gadasvla moxda XVII s.
bolos. (da ara XIII s., rogorc es rus mkvlevarebs warmoud-
geniaT). isic ucnobia romeli tomebi wavidnen CrdiloeTSi,
magram cnobilia, rom: «Далее, имеются исторические сведения, что нашествие монголов заставило обитавшие в верховьях и по берегам Кубани племена перейти на южную покатость своих гор и что в этот период в Абхазию пересилось много кабардинцев и абадзехов...» (стр. 94). ufro meti, avtori agrZelebs ra msjelo-
bas, ambobs: «Среди нашего абхазского населения... существуют разные мнения: есть даже, которые утверждают, что абазины всегда жили на С. Кавказе, и что, наоборот, мы, абазины, от туда перекочевали сюда.» (стр. 95).eTnosTa Soris urTierToba yovelTvis arsebobda. iyo omebi,
iyo mezobloba, mcire migraciebi, Sereuli mosaxleoba da a.S. aris
istoriuli faqtebi XV s. afxazeTis samTavros Seqmnis Tu aRdgena
– aRorZinebis Semdeg SarvaSiZeebis (mTavrebis) mier CrdiloeT
147
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kavkasionidan meomrebis gadamoyvanis Sesaxeb, raTa odiSis mTavar
dadianisagan Tavi daecvaT da maT xarjze mamuli gaefarTovebinaT.
CamosulTa daxmarebiT afxazeTis samTavro TandaTan gafarTovda
da md. engurs miaRwia. Seiqmna e.w. buferuli zona samurzayanos
saxeliT. CrdiloeT kavkasionidan gadmosaxlebulebi (ZiriTadad
mesaqonleebi da monadireni) yovelTvis ver eguebodnen miwaTmoqmed
cxovrebas da adgili hqonda maTi nawilis ukan, mSobliur keraze
dabrunebas. swored amis Sesaxeb swers s. basaria, roca aRniSnavs: «Сказание о переселении абхазов из некоторых сел Самурзаканы в связи с небывалой засухы существует и в Поквешской общине» (стр. 97). aseTi gadasaxlebani SesaZlebelic iyo da arc gasakviri.
ufro meti, avtori ar gamoricxavs, rom abxazuri (axali) tomebi
yovelTvis cxovrobdnen CrdiloeT kavkasiaSi (gv. 98) aseTsave
migraciul procesebze miuTiTebda f. krasilnikovi Tavis naSromSi «Кавказ и его обители, М. 1919, стр. 53-55.afxazebis istoriuli warsuli z. anCabaZis mier myar, axlebu-
rad gaazrebul safuZvelze iqna warmoCenili. es ar niSnavs, rom
ara rCeboda saeWvo, ganuxilveli da axleburad gansaxilveli
sakiTxebi. sxva Tu araferi, kavkasielebis anTropologiuri
tipologiis sakiTxebi bevr saWoWmano kiTxvebs badebda da maTi
axsna aucilebeli iyo.
roca anTropologebi kavkasiis mosaxle eTnosebis tipolo-
gias swavlobdnen, oTxi tipi gamoikveTa. maT Soris pontos tipi.
ukve iTqva, rom am tips adiReuri warmomavlobis tomebis garda
dasavleT saqarTvelos garkveuli mosaxleobac ganekuTvneba. ara
mTlianad mosaxleoba, aramed nawili. vin?
pirvel rigSi unda aRiniSnos, rom kavkasielTa anTropolo-
giuri Seswavla araa sruli. meore, araa azrTa sruli erToba
ama Tu im tipisadmi ama Tu im tomis kuTvnilebis sakiTxSi. es
niSnavs, rom sakamaTo-samsjelo bevria da saboloo daskvna moma-
valma mkvlevarebma unda Seasrulon, ara mxolod arsebuli, ar-
amed momavalSi miRebuli meTodebis gamoyenebiT. kerZod, saWiroa
(es azri meordeba) kavkasionelTa genogeografiuli ruqis Sed-
gena. Sesabamisad, dRes-dReobiT SeiZleba sakiTxs ise Sexedo,
148
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
rogorc meqoTne qoTnis yuris SerCevisas. anu, Tu mkvlevarTa
nawili anTropologiurad afxazebs megrel-aWarlebs miakuTvnebs,
baton Salva inal-ifas TqmiT, es SeiZleba imis Sedegi iyos,
rom adiReuri tomebi adreul periodSi dasavleT saqarTvelos
teritoriaze saxlobdnen da maTi kvali darCa. ai, ras brZanebs
afxaz mkvlevarTa meore avtoriteti batoni Salva. (Ш. Инал-ипа. Вопросы этно-культурной истории Абхазии, Сухум, 1976): Если же исходить... из более реальных историко-этнографических, языковых и других факторов, то может оказаться, что в основе очевидно бесспорного антропологического сходства абхазов с мегрелами и аджарцами лежат не картвелский пласт в этногенезе абхазов, а, наоборот, древнейший абхазский (абхазо-авыгский) этнический субстрат на территории современной Западной Грузии (стр. 105).Teoriulad marTebuli msjelobaa, aseTi daSveba SeiZleba.
magram saWiro iqneba bevri raimes utyuari dadastureba da bevris
ukugdeba. saxeldobr: 1. ramdenad dadasturebulia mcire aziis
arealSi adiReuri da afxazuri tomebis yofna? saxelwodebaTa ms-
gavseba (qaSqi-qaSagi, abeSla-afSili) ar niSnavs sakiTxis garkvevas.
es SeiZleba mxolod varaudi iyos. miT ufro, rom isic sakiTxavia,
ramdenad zustadaa gaSifruli Zveli teqsti;
2. dasavleT saqarTvelos teritoriaze ramdenime toponimis
daboloebis msgavseba adiReur metyvelebasTan Tu iq adiRevelebis
cxovrebis dadasturebad iqna miCneuli, maSin egeba isic dadas-
turebulad CaTvalon, rom Tbilisi rusebma daaarses, Tbilisi-
Tbili rusulad Tbilad (теопли) iTargmneba, xolo moskovi
megrelebis daarsebuli iqneba ̀ mo squa~. davijeroT? Tavis droze
aseTi saxelwodebebis Sesaxeb farTed imsjela sulmnaTma pavle
ingoroyvam (`giorgi merCule~ Tb. 1954). mis mier gakeTebuli ko-
mentarebis ganmeoreba, sakiTxis gagebas met sicxades ver Sematebs.
baton Salva inal-ifas marTebulad aqvs miTiTebuli, rom
anTropologebs Soris araa azrTa erToba kavkasielTa tipebis
gansazRvris sakiTxSi. TviT iseTi didi avtoriteti, rogoricaa
v. p. aleqseevi, misi azriT ar unda iyos zusti, roca afxa-
149
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
zebs, aWarlebs miakuTvnebs pontour tips da masSi Cerqezebisa
da yabardoelebis kuTvnilebas gamoricxavs. ai yuradRebas raze
amaxvilebs aleqseevi, miuTiTebs, rom anTropologiurad Tumca
SeiniSneba afxazebis axlobloba adiRevelebTan, magram es meo-
radi, gvian Seqmnili unda iyos, afxazebs ufro mWidro er-
Toba aqvT qarTvelebTan. «Антропологические данные как будто свидетельствуют об исторических связах абхазов в большей мере с грузинским миром, чем с адыгским. В хождение абхазов в состав народов адыгской языковой семьи осуществилось поздно и, во всяком случае, представляет собой вторичное явление в их этнической истории» (стр.194. В. П. Алексеев. происхождение народов Кавказа. М. 1974). swored aseTi daskvna arTulebs
sakiTxis saWiro mimarTebiT ganxilvas batoni SalvasaTvis. batoni
Salva aseve miuTiTebs m. abduSeliSvilis daskvnaze, rom Tavad
afxazebic ar arian anTropologiurad erTtipiurebi. kerZod
gudauTis afxazebi oCamCire-gagris afxazebisagan gansxvavdebian.
Zveli propagandisturi meTodia: mkiTxvels, mosaubres ZiriTa-
dad simarTle unda miawodo da Tu mcire sicrues gaurev, es
ileTi SeiZleba SeumCneveli darCes. raRac amdagvari gamouvida
baton Salvas roca naSromis 111 gverdze, Semogvapara asureTis
mrisxane mefe tiglatpilasaris Zv. w. a. 1112 w. gakeTebuli
warweris ganxilva. asureTma bevri qveyana daxarka, maT Soris
iyo kolxeTis (kilxis) mxare. kilxis Sesatyvisad naSromSi ̀ muSa
hipoTezad~ baton Salvas ganxiluli aqvs: xabxi, xapxi, abxaz-i.
ra moxda? qveyana daiqca? avtorma ubralod gamoTqva azri, xom
ar SeiZleba asurul warweraSi afxazi igulisxmebodeso. mere ra,
rom sityva afxazi im periodidan 1500 wlis Semdeg gaiJRerebs.
arc imiT gadabrunebula qveyana, rom baton Salvas dak-
virvebiT sinupedan moyolebuli afxazeTis CaTvliT da ufro
CrdiloeTiT (es ki arsebiTia) Turme xaTebis, qaSqebis, abeSlebis
tomebs ucxovriaT. didi ambavi Tu avtoris dakvirvebiT mcodne
mkiTxveli gakvirdeba. ra, aramcodneni ufro metni ar arian? xo da
gaigon am aRmoCenis Sesaxeb. arc erTs ar awyens imis damaxsovreba,
rom leonti mrovelis mier egrosis wil qveynad dasaxelebul
150
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
teritoriaze Zv. w. a. III-II aTaswleulebSi afxaz- adiRevelebs
ucxovriaT. egeba Targamosis Ze egrosic adiReveli iyo? sxva-
nairad gafiqrebac ki mkrexelobaa avtorisaTvis, romelic ase
moZRvravs sakuTar xalxs: ar-afxazurad simravles niSnavs. ager
samxreTSi cxovrobda tomi tibarenebis. raki ̀ ar~ urevia saxelSi
is afxazuria. diax, kaskebis (qaSqebis) tomTa gaerTianebaSi (anu
afxazebis) tibarenebi Sediodnen (gv. 127). da a.S. mravali mar-
galiti. (asea, roca inaliSvili, Zveli afxazi Tavadi, inal-ifa
da axali afxazi xdeba).
avtors arc sxva avtorebis damowmeba aviwydeba. Tavis droze
cnobilma g. meliqiSvilma gamoTqva azri xeTuri enis dasavleT
kavkasiur enebTan siaxlovis Sesaxeb. gana es adiReur-afxazurTan
genetikur erTobas niSnavs? Tu axloblobazea msjeloba es ufro
svanurs Seesatyvireba. arc sayovelTaod gaxmaurebuli (`mecni-
eruli aRmoCenebis~ gamo) g. turCaninovia daviwyebuli. xumroba
saqme? es didi mezRapre xom amtkicebda, rom msoflioSi pirveli
asoTi damwerloba afxazebma Seqmnes, Semdeg is, yofil finikiaSi
q. bibl-Si daamkvidres, daaxloebiT Zv. w. a. 2000-1800 wlebs
Soris. aqedan gavrcelda mTel msoflioSi asoTi damwerloba (Г. Ф. Турчанинов, Памятники письма и языки народов Кавказа и восточной Европы. Л.1971. стр. 115). samwuxarod Tavad afxazebma ver SeinarCunes es didi monapovari. magram amaSi xom damnaSaveni
qarTvelebi arian? rogoria?
batoni Salva ar iviwyebs afxazebis warmomavlobis arc erT
variants, arc egviptelobas, arc arabobas. TviT mosinikebsac
ki. Turme, «(кроме близости племнных названий «моссиники» и «саниг») (стр.177), cxovrebis niSnebiTac hgvanebian es tomebi erTi meores. rac Seexeba ̀ sanigebis~ adiRe-afxazobas, es xom jer
kidev batonma z. anCabaZem ̀ daamtkica~. mere ra, rom zog mkvlevaTa
azriT henioxebi da sanigebi laz-megrel tomebadaa miCneuli, zogis
azriT svanebad. mTavaria, rom avtors «... именно абхазское их происхождение предстовляется наиболее беспорным» (стр.184). Tu henioxebi svanebia, acxadebs batoni Salva, «(...почему гениохи-сваны, живя здесь с древнейших времен и до начала н. э., не
151
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneliоставили, можно сказать, никаких следов в местной топонимике?» (стр. 185). diax, `did mecniers~ uneblied gamorCa is faqti, rom
naSroms qmnida da gamoscemda qalaqSi, romlis saxelwodeba (cxumi,
soxumi) swored svanuridan modis.
XX s. 60-iani wlebidan yofil sabWoTa kavSirSi, dRevandel
ruseTSi da sakuTriv axal afxazeTSi amave periodisa, imdeni
iTqva da daiwera afxazebis adiRevelobaze, rom ara Tu analizi,
CamoTvlac naSromebisa Zalze rTul saqmes da rac mTavaria, am
SemTxvevisaTvis sruliad zedmet Sromas warmoadgens. avtori iyo
ra monawile im maRalstatusiani jgufisa, romelic specialurad
swavlobda mSromelTa `internacionaluri aRzrdis~ mdgomareobas
afxazeTSi, iyo TiTqmis yvela sofelSi xeivnidan moyolebuli
(sof xeivani mdebareobs afxazeTisa da ruseTis sazvarTan), TiTq-
mis yvela qarxana – fabrikaSi, umaRles da saSualo saswavle-
blebSi, partiul-sameurneo da Sss organizaciebSi da sakmaod
kargad gaerkva iq Seqmnil viTarebaSi. Tavidanve cxadi iyo, rom
afxazeTSi mzaddeboda iseTive afeTqeba erovnuli urTierTobis
xaziT, rogoric manamde moawyes osebs da inguSebs Soris,xolo
oriode wlis Semdeg yarabaRSi (ufro zustad azerbaijan –somx-
eTs Soris, Sua aziaSi (ferganis tragedia) da gansakuTrebuli
mondomebiT saqarTveloSi. amitom Sesabamisi literaturis analizs
azri ekargeba. saWiroa mxolod mokle Sefaseba, rusi da afxazi
mkvlevarebis `mecnieruli Sedegebia: 1. kavkasionis CrdiloeTiT
macxovrebeli eTnosebi anTropologiurad or tips kavkasiurs da
pontos tips ganekuTvnebian: 2. pontos tips ganekuTvnebian adiReuri
warmomavlobis eTnosebi da dasavleT saqarTvelos mosaxleobis
nawili. ramdenadac kvlevebi mimdinareobda sabWoTa kavSiris ar-
sebobis dros, gasagebia, dasavleT saqarTvelos mosaxleoba ara
zustdeboda, ar iTqmeboda, afxazeTi an afxazeTis mosaxleobis is
nawili, romelsac rusuli wyaroebi abazinebs uwodebdnen da mx-
olod XIX s. qarTvelebis gavleniT uwodes afxazebi; 3. enobrivad
adiRevel-am axal afxazebs iberiul-kavkasiur enaTa didi ojaxis
calke jgufad ganixilaven, magram sabolo daskvnis gakeTebamde unda
152
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
gairkves: Targamosia- nelTa romel Stos ganekuTvnebian isini. sxva
mxriv gaugebaria: iranul-enovani osebi, Turqul-enovani yaraCael-
balyarebi anTro- pologiurad kavkasiuri tipis eTnosebSi Sedian,
xolo enobrivad kavksiuri ojaxis wevrebi anTropologiurad
calke tips qmnian. ratom da rogor? istoriulad Targamosianeli
lekosisa da kavkasosis monaTesave tomebs ekavaT CrdiloeTi mxare.
maTgan kavkasis monaTesave tomebs Crdilo da dasavleTi nawili,
sadac dadasturebulia vainaxTa, (CeCen-inguSTa), dvalTa da wanarTa
yofna. Tu adiRevelebi Targamosianelebia, maSin isini kvakasosis
monaTesave tomebSi unda Sevidnen da anTropologiuradac am tips
unda ganekuTvnebodnen. winaaRmdeg SemTxevaSi, asaxsnelia ratom
SeiZines osebma, yaraCalebma, balyarebma kavkasielobis niSani da
rogor dakarges is adiRevelebma (yabardoel, Cerqezebi, abazin,
afxazebma). afxazebTan mimarTebaSi araa sakmarisi baton g. anCabaZis
debuleba, rom XIX saukunemde pontos tipis afxazebs abazinebi
ewodebodaT da aseTnic iyvnen da mxolod XIX-XX ss. ganmtkicda
maTi afxazuri saxeli da isic qarTvelebis gavleniT. (g. anCabaZe.
qarTvelebi da afxazebi. istoria da Tanamedroveoba. Tb. 2009 w.).
XXI s. aseTi mdgomareoba, kidev erTxel adasturebs ara
mxolod enobriv-lingvisturi an anTropologiuri, aramed ge-
netikuri Seswavlis auciloblobasac. (kvlevis sxva meTodebi,
SeiZleba ufro utyuari momavlis saqmea).
sakiTxis garkvevaSi odnavi sicxadis Setanis mizniT, raki
(Tundac sqematurad) gavecaniT ruseTisa da afxazeTis mkvlev-
arTa nawilis pozicias, aseve mokled gavixsenoT qarTvel (da
ara mxolod) mkvlevarTa debulebebic.
uZvelesi periodis kavkasielebis Sesaxeb cnobas `biblia~
iZleva. masSi dasaxelebuli Tubal-kaeni (miwaTmoqmedi da meta-
lurgi), SemdegSi iafetis Zed wodebuli Tubali, asurelTa
mZlavri mowinaaRmdege tabalia, romlis saxelic droTa viTare-
baSi iberad iqca. amis Sesaxeb garkveviT swerda ioseb flaviosi.
`biblia~ TubalTan erTad asaxelebs meSexs. meSexi asurelebis
mixedviT muSqi-muskia, romelic imave flaviosis mowmobiT kapa-
dokielTa winaparia. dasawyisSive iyo msjeloba Tubal-meSexze da
153
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ganmeoreba zedmetia. mxolod erTi. `biblia~ iZleva warRvnamdel
da warRnisSemdeg periodebs. sxva eTnarqebi, romelTagan SeiZleba
afxazebi warmomdgariyvnen iq dasaxelebuli ar aris. istoriulad
ufro gvian periods mxolod `qarTlis cxovreba~ aRwers. le-
onti mroveli, Targamosisa da mis memkvidreTa samflobeloebis
aRwerisas uSualod exeba im teritorias sadac iyo Zveli anu
vrceli afxazeTi da aris Tanamedrove anu Sekvecili afxazeTi.
mrovelis mier TargamosianelTa Soris samflobeloebis gayofa,
erTi daangariSebiT Zv. w. a. III aTaswleuls miewereba, meore
daangariSebiT Zv. w. a. V aTaswleuls. imis mixedviT Tu rogor
viangariSebT Targamosidan zeviT noemde TaobaTa asaks.
Targamosis rva Zes Soris gaiyo samflobelo. ufro zus-
tad eqvs Zes Soris, radgan or maTgans lekoss da kavkasoss
CrdiloeTSi dausaxlebeli mxare unda aeTvisebinaT. vrceli da
Semcirebuli afxazeTic egrosis kuTvnil samflobeloSi xvdeba.
leonti mroveli kargad icnobda afxazeTs, icoda misi warsuli,
magram roca aRwera egrosis samflobelos sazRvrebi: dasavle-
TiT Savi (speris, pontos) zRva, samxreTiT qarT-osis kuTvnili
mamuli, aRmosavleTiT aseve qarTosis miwebi gayofili lixis
(Rados) mTiT, CrdiloeTiT md. mcire xazareTisa (md. yubani), ar
uxsenebia afxazeTi dedaqalaqiT egri, bedia, Tu lixni. mroveli
axsenebs egriselebs, magram ar akonkretebs vin, romeli tomebi
igulisxmebian Sig. mxolod sxva adgilas gamoikveTeba megrelebi
da svanebi. isac Zv. w. a. IV s. movlenasTan dakavSirebiT. ratom
ar asaxelebs mroveli afxazebs? afxazi mkvlevarebi xom amt-
kiceben Zv. w. a. III aTaswleulSi mis arsebobas? logikuri axsna
erTia: im dros Zv. w. a. V an III aTaswleulSi egrosis monaTe-
save tomebi jer kidev inarCunebdnen erTobas. jer kidev ar iyo
svanuri gamoyofili egrosuls (megruls).egrosuli iyo saerTo
ena megrelebisa, momavali afxazebisa da svanebisa, sadac svanuri
ukve calke enad yalibdeboda.
hqondaT am tomebs saerTo da ganmasxvavebeli. Tu verw-
munebiT homeross da mis Semdgom avtorebs, aia-kolxeTia maTi
samSoblo.
154
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
legendaruli mefe aieti erTdroulad balkaneTs naxevarkun-
Zulze korinTos qalaq-saxelmwifosa da aia-kolxeTis mefea.
mterTagan Zleuli igi korinTos stovebs da aia-kolxeTis mZlavr
samefos qmnis. aq stumroben mas argonavtebi, aqedan miaqvT oqros
sawmisi da mihyavT misi qaliSvili medea. es ambebi ukve Zveli w.
a. II aTaswleulis kuTvnilebaa. zusti TariRi ki ara saukunec
dasadgenia. savaraudod Zv. w. a. XVI s. am dros svanuri da me-
gruli ukve calke enebia, magram SeiZleba sabolood daSorebuli
ara, SeiZleba Sereuli mosaxleobiTac. calkeuli mkvlevarebi
gamoTqvamen sayuradRebo mosazrebebs, rac sabolo daskvnad ver
CaiTvleba. kerZod, T. mibCuani yuradRebas amaxvilebs im faqtze,
rom svanebSi aia-miwis RmerTad iyo miCneuli. aqedan aia-kolxeTi
xom ar momdinareobs? da ra teritorias moicavda aia-kolxeTi?
Sedioda mis SemadgenlobaSi gvian afxazeTad wodebuli teri-
toria iq macxovrebeli tomebiT Tu ara?
aia-kolxeTis Sesaxeb azrTa sxvaobaa mkvlevarebs Soris.
Tavad aietis Sesaxebac araa erTsulovneba. erTi mosazrebiT is
kolxi-megreli unda iyos, meore azriT-svani, aris mosazreba misi
afxazobis Sesaxeb, egeb lazi? yvela am variants Tanabari ufleba
aqvs arsebobisa, radgan im dros ar iyo mkveTri dayofa maT So-
ris. SeiZleba iyo dialeqti, romlisganac Semdeg Zvel kolxuri
– afxazuri ena Camoyalibda. iyo zanuri Tu lazuri, romelsac
Semdeg megruli ena ewoda. aseve iyo svanuri calke, magram mWidro
kavSirSi megrulTan. Tavad kolxuri-egruli (da ara megruli)
ueWvelad iqneboda korinTulis (pelazguris) da egrulis sinTezis
Sedegi. Tavad kolxuri ra kavSirSia korinTul-korinxulTan?
ra urTierTmimarTebaa balkaneTSi pelazgebsa (pelazgursa) da
kavkasiasa da mcire aziaSi lazebs, lazgebs, egroselebs Soris?
ratomaa, rom mravali wyaro miuTiTebs pelazgebisa da kavka-
sionelebs Soris mWidro urTierTobaze? ukve iyo naTqvami, rom
ara mxolod egrosis samflobeloSi macxovreblebi iTvlebodnen
pelazgebad, aramed iberebi da albanelebic.
karga xnis win gamoiTqva mosazreba kavkonebisa da heliosebis
(henioxebis) tomTa nawilis kavkasiidan mcire aziis gavliT
155
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
balkaneTis naxevarkunZulze migrirebis SesaZleblobis Sesaxeb.
zeviTac iyo amaze naTqvami. T. mibCuani praqtikulad igive azrs
emxroboda, rodesac svaneTSi-heli-os Sesaxeb msjelobda. Tu
svanurad cecxlis elvarebas helio ewodeba, SeiZleba Tu ara imis
daSveba, rom im dronis kvalobaze iyo cecxlis kulti, misdami
damokidebulebis, misi gaRmerTebis ritualebiT da warmodgenebiT.
mze, rogorc cecxlis gamonaSuqi, helio SeiZleboda Tu ara,
rom gaeRmerTebinaT da masze SeeqmnaT warmodgena, romelic he-
liosTanaa dakavSirebuli? Tu sparsebSi cecxlTayvanismcemloba
musulmanobis gavrcelebamde iyo gabatonebuli, egrosis kuTvnil
samflobeloSi ori-sami aTasi wliT adre rom yofiliyo, gasak-
virvelia? ra Tqma unda ara.
mzis RmerTi heliosi iyo aia-kolxeTis mefis aietis RvTiuri
mama (ukve iyo amaze msjeloba). rogor moxda rom igi erTdroulad
korinTos da kolxeTis mflobeli iyo? aris varaudi, rom misi
miwieri mama mermero da papa ili legendaruli dardanis (korinTos
mefis) Camomavali, dardanidebis dinastiis warmomadgenlebi iyvnen.
mamis xaziT miiRo korinTos mefoba aietma, magram ver SeinarCuna
da aia-kolxeTSi gadmosaxlda. logikuria azri, rom mefes Tan
Zalze bevri gamohyveboda. aq xom ar moxda aias macxovrebelTa
Sereva, gaerTianeba korinTelebTan (korinxel kolxebTan)? am
niadagze xom ar gaCnda axali mosaxleoba kolxebisa, romelic
aerTianebda pelazgebs lazebTan? varaudi bevri raimesi SeiZleba.
maT Soris imisac, rom aia-kolxeTSi wamyvani elementi iyo enebad
Tu dialeqtebad dayofili svanuri, lazur-zanuri elementebi an
sulac maTi saboloo gaumijnavi mosaxleoba, sadac erT nawils
gvian afxazeTad wodebul teritoriaze macxovrebeli egrosis
monaTesave tomebi Seadgendnen. am tomebs SeiZleba hqondaT Ta-
visi dialeqti, magram genetikur- fsiqikurad iseTive egroselebi
iyvnen, iseTive aia-kolxebi iyvnen, rogorc svanebi, megreleb-laz-
zanebi. calkeul tomebad dayofa maTSi iyo, magram im dronis
tomTa saxelebi istoriam ar Semogvinaxa. kolxeTis saxelwode-
bac cnobilia mrisxane tiglatpilesar I (1115-1077 w. Z. w. a.)
156
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
warweridan. asureTis batoni gvamcnobs kolxeTis Sesaxeb, magram
ar akonkretebs egrosis naTesavi tomebi hyavs an samflobelos
romeli nawili, mxedvelobaSi. magram rasac brZanebs, sakmarisia
virwmunoT kolxeTis (SeiZleba aia-kolxeTis) realuri arseboba.
istoriulad cnobili faqtia, rom Zv. w. a. VIII-VII ss. wina
azias CrdiloeTidan wamosulma kimerielebma gadauares. isini
dasavleTs kavkasionis gadmosasvlelebiT SemoiWrnen samxreTSi,
gadaTeles kolxeTi, gaanadgures mcire aziis qveynebi da rbeviT
egviptes uwies. mxolod iq damarcxdnen uzado mebrZoli kime-
rielebi, Semobrundnen, daifantnen, nawili tabalebs Causaxlda
haosis kuTvnil mamulSi da maTi Serevis Sedegad somexi eri,
saxeliT haosianebi, eniT indoevropelebi Camoyalibdnen.
am Semosevebma aia-kolxeTi daaknina, mis safuZvelze ukve
kilxas (kulxas) tomTa gaerTianebis samefo yalibdeba. Zlierebis
periodSi es samefo gaerTianeba sakmaod vrcel teritoriebs
ierTebs. maT Soris ganadgurebuli tabalebisa da muSq-mesxebis
tomebiT. iyvnen Tavad egroselebi meSex-muSq-musk-mesxebis Camo-
mavlebi Tu am periodSi moxda mesxebis Semosvla maT arealSi,
daudgenelia. cxadi, mxolod isaa, rom egroselebis CrdiloeTi
sazRvari cvlilebas ganicdis.
ukve iyo msjeloba kimerielebis kvaldakval skviTebis, Semdeg
sarmatebis laSqrobebisa da misi Sedegebis Sesaxeb CrdiloeT kavka-
siaSi. im epoqaSi moxda sindTa tomis Casaxleba tamanis naxevarkun-
Zulze da maT mier anapas zeviT teritoriebis dakaveba. sindebi da
meotebi ki adiRevelTa Soreuli winaprebi arian. iyvnen sindebi
da meotebi kavkasis monaTesave tomTa gaerTianebidan Tu momxdur
savromatebis nawils warmoadgnednen, es jer kidev gadauwyveti
problemaa. ara da, amis mixedviT unda dadgindes maTi Targamo-
sianeloba (naTesaoba kavkasielebTan, egroselebTan da a. S.). amis
dadgenas garkveuli mniSvneloba aqvs afxazebis afxazeTobasTanac.
dasamaxsovrebeli ki isaa, rom im dros araviTari Zveli afxazeTi
da miT umetes afxazur-adiReuri tomebi saerTod istoriam ar
icis. miuxedavad didi mcdelobisa ar arsebulis arseboba ara
mtkicdeba. rogorc filosofosebi ityvian, ver iWeren Sav katas
157
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
bnel oTaxSi, gansakuTrebiT imitom, rom is iq ar aris.
amasTan dakavSirebiT kidev erTi problemaa wamoWrili. Zv.
w. a. IV-III aTaswleulebSi samxreT kavkasiaSi iyo e. w. mtkvar-
araqsis kultura. III aTaswleulis bolos es kultura knindeba
da misi elementebi Cndeba kavkasionis CrdiloeTSi. arqeologebi
adastureben CrdiloeTis am e. w. maikopis kulturis did ms-
gavsebas kolxur kulturasTan. mas Semdeg ara erTxel dasmula
sakiTxi im tomebis, eTnosebis Sesaxeb, romelTac es kultura unda
SeeqmnaT da uzrunveleyoT misi ganviTareba. istoria ar icnobs
im periodSi,im arealSi sxva mosaxleobas garda egroselebisa da
maT mezoblad kavkasoselebisa. rogor SeiZleba am faqts zurgi
aqcion da kulturis matareblad ar arsebuli tomebi gamoacxadon.
Zv. w. a. VI s. Cndeba berZnuli faqtoriebi pontos zRvis aR-
mosavleT sanapirosTan da Sesabamisad ucxouri koloniebi arsdeba,
sadac ara mxolod vaWroba viTardeba. am droidan Cndeba ucxo
tomelTa (berZenTa, Semdeg romaelTa) cnobebi aq macxovrebeli
tomebisa da eTnosebis Sesaxeb.
Zv. w. a. VI saukunes miekuTvneba cnoba md. fazisis gayole-
biT henioxebis saxlobis Sesaxeb. naTqvamia, rom am adgilebSi
jer cxovrobdnen henioxebi, Semdeg aq dasaxldnen mileTelebi,
pirvelebma ki CrdiloeTiT gadainacvles. henioxebs trapezuntisa
da md. afsarosis (Woroxis) auzSi aRniSnavs plinius ufrosi
(ax. w. a. I s), `flavius ariane (ax. w. a. IIs). sxva avtorebi,
fsevdo skilaqs kariandeli (Zv.w.a. IV), aristotele (Zv. w.a.
IVs), artemidore efeseli (Zv. w. a. Is.) da sxva henioxebs Taname-
drove afxazeTis Crdilo-dasavleT nawilSi afiqsireben. maT-
Tan asaxeleben ukve sxva tomebsac. axali welTa aRricxvis I-II
saukuneebidan Cndeba cnobebi Savi zRvis Crd. aRm. sanapirosTan
(egrosis kuTvnil sivrceSi) sxvadasxva tomebis mosaxleobis
Sesaxeb. sanacvlod qreba henioxTa moxsenieba. im arealSi sadac
henioxebi iyvnen asaxeleben sanigebs, sanhenixebs.
Zv. w. a. V s. avtori helanike mitileneli asaxelebs he-
nioxebs, kerketebs, mosxebs, qarimatebs, koraqsebs. artemidore
efeseli (Zv. w. a.Is) ase CamoTvlis: navsadgur batas midamoebSi (q.
158
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
anapas CrdiloeTiT) saxloben kerketebi )850 stadiis manZilze,
zRvis napiris gaswvriv. maT Semdeg arian axeelebi (aqavelebi) _
500 stadiis manZilze, Semdeg modian henioxebi 1000stadia, isini
aRweven q. pitiunts (biWvinTas). igives imeorebs fsevdo skilaqsi.
straboni azustebs ax. w. a. I saukunisaTvis Seqmnil viTarebas da
ambobs; CrdiloeTidan samxrTiT jer arian axeelebi (aqavelebi),
Semdeg zigebi, Semdeg henioxebi, kvlav kerketebi, mosxebi, kolxebi
da a. S. (T. yauxCiSvili, strabonis geografia. Tb. 1957w. gv. 120).
saintereso cvlilebaa, romelsac gverdi ar aevleba. helanike
mitileneli aRwers ra Zv. w. a. VI s. movlenebs egrosis kuTvnil
sivrceSi asaxelebs henioxebs, kerketebs, mosxebs, qarimatebs,
koraqsebs. CamoTvlis tomebs, magram ar azustebs maT mier dakave-
bul sivrces. roca msjelobaa henioxebze, aRniSnulia, rom isini
adre md. fazisis midamoebSi cxovrobdnen, Semdeg CrdiloeTiT
wavidnen, maTi adgili ki mileTelebma daikaves. Zv. w. a. V s.
isini ukve CrdiloeTSi arian, magram samxreTiT arian kerketebi,
Semdeg mosxebi, Semdeg qarimatebi da koraqsebi. ramdenadac cno-
bilia, rom md. kelasurs Zvelad koraxi erqva iq macxovrebeli
tomis mixedviT, gamodis, yvela am tomebs ucxovriaT kelasuridan
CrdiloeTiT. amasTan, CamoTvlis Tanaxmad, yvelaze CrdiloeTiT
henioxebia. md. fazisis (rionis) auzidan q. anapamde mounaclebiaT
maT adgili. mounacvlebiaT Tu moRvaweobis centi gadautaniaT?
erTi mcire mosazreba: argonavtebis kolxeTSi laSqrobis aR-
werisas a. rodoseli gvamcnobs, rom fazisSi Securebisas maT
Tvalwin gamoCnda RmerTqal fasianes qandakeba, taxtze mjdomari,
winwilebiT xelSi da lomebis dacviT., zustad iseTive, rogoric
q. aTenSi datoves. ra damTxvevaa? pelazgi vaJkacebi (jer kidev
ara berZnebi) Camodian aia-kolxeTSi aietis (RmerT heliosis
sulieri Zis) samefoSi da pirveli, rasac xedaven, qalRmerT
fasianes iseTive qandakebaa, rogoric aris aTenSi. cxadia, es
SemTxveviT ver moxdeboda. es pelazgebisa da kolxebis (SeiZleba
lazebis an lazgebis, helios-henioxebis. saxelwodeba icvleba
mosaxleoba rCeba) sulier-kulturul kavSirebze miTiTebaa Tu
ufro meti? da saidan saiT, rodis, vis mieraa igi ganvrcobili?
159
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
(amitom kvleva aucilebelia, daskvnebi-naadrevi).
ismis logikuri kiTxva: henioxebi (helioxebi) romlebic
saukuneobiT cxovrobdnen md. fazisis midamoebSi Zv. w. a. VI s.
ratom Seicvlidnen sacxovrebels? da ra mouvidoda im materi-
alur-kulturul garemos, romlis Sesaxeb a. rodoseli gvau-
wyebs, romelic mocemulia miTSi argonavtebis Sesaxeb? xom ar
iyo yovelive Sedegi kimerielTa Semosevebisa? kimerielTa urdo
(urdo ara lanZRvis gagebiT) Tavis gzaze yovelgvar bariers
aRgvida. kavkasionma ver daaoka momxdurebi da ras uzamda aia-
kolxeTi, didi da mcire frigia da a. S. araa gamoricxuli, rom
henioxebi gaifantnen, samxreTSi da CrdiloeTSi mTebs Seexiznen,
xolo maTgan daclil teritoriaze mileTelebi Camosaxldnen.
yovel SemTxvevaSi, am dromde cnobebi calkeuli tomebis Ses-
axeb ar arsebobs. cnobili sqema, Wani-zani-sani, gnebavT kolxi,
henioxi dazustebas moiTxovs.
pirvel aseT ̀ detalizacias~ egrosis kuTvnil arealSi hela-
nike mitileneli akeTebs da ambobs, rom henioxebis mezoblebi
CrdiloeTSi, arian kerketebi, mosxebi, qarimatebi da koraqsebi.
dasaSvebia, rom TviTeuli erTeuli tomTa gaerTianebaa da moma-
valSi SeiZleba daiyos, gamoCndes Semadgeneli elementi mniSvnelo-
bis SeZenis kvalad. mTavari SemdegSia: CamoTvlili xuTeulidan,
romelime SeiZleba Tu ara yofiliyo ara egrose- li? Tu henioxebi
md. rionis auzidan CrdiloeTiT inacvleben, savaraudoa, rom es
iZulebiTi cvlilebaa da gzaze barierebis gadalaxvasTanaa dakav-
Sireuli; Semxvedr ara monaTesave tomebs mospobdnen, gandevnidnen,
SeierTebdnen; 2. CrdiloeTiT gadanacvlebis dros, aiyoliebdnen
sxva monaTesave tomebs: kerketebs, mosxebs, qarimatebs, koraqsebs.
Sesabamisad, rodesac isini SeCerdebodnen q. anapis midamoebSi
(CrdiloeTiT ukve sindebis tomi iyo), maT samxreTiT SeCerde-
bodnen sxvebic; 3. Tu vivaraudebT, rom heliosoba, henioxoba
religiur rwmenasTanaa dakavSire- buli (helioss-mzis RmerTs
Tayvans scemdnen sapelazgoSic anu berZnebis balkaneTSi misvlam-
dec), maSin dasaSvebia, rom tomTa migrireba ki ar moxdeboda,
aramed religiuri kulturis centris gadanacvleba CrdiloeTiT.
160
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
egroselebi (da ara megrelebi), aia-kolxeTis Svilebi, monaTe-
save tomebi kvlav mflobeloben istoriul teritorias, magram
moxdeboda religiuri centris CrdiloeTSi win wamoweva. Tu
davuSvebT sapirispiros, rom henioxebi (helioxebi) calke tomi
iyo, maSin gaugebari xdeba maTi gayofa samxreTis da CrdiloeTis
nawilebad da maTi ukidures CrdiloeTSi damkvidreba, maSin, roca
maT samxreTiT saxldebian sxva (manamde ucnobi) tomebi.
gavida saukuneebi da egrosis monaTesave tomTa arealSi
moxda cvlileba. artemidore efeselis (Zv. w. a. Is.) cnobiT
anapis midamoebSi (CrdiloeTidan) kerketebi saxldebian, Semdeg
axevelebi (aqavelebi) da amis Semdeg modian henioxebi, romlebic
biWvinTis (pitiuntis) midamoebs uweven. istoriulad imave peri-
odSi moRvawe straboni kidev ufro detalurad asaxavs momxdar
cvlilebas da tomTa aseT ganlagebas iZleva: aqeelebi, zigebi,
henioxebi, kerketebi, mosxebi, kolxebi.
aucilebelia odnav mainc imis gacnobiereba, ra unda momxdari-
yo ganvlili xuTi saukunis manZilze. Zv. w. a. VI s. samxreTidan
(md. kelasuridan) CrdiloeTiT saxeldebian koraqsebi, qarimatebi,
mosxebi, kerketebi da maT mezoblad henioxebi. mezoblad, magram
sad? amas garda Zv. w. a. I s. ukve aRar saxeldebian qarimatebi
da koraqsebi. sanacvlod Cndebian axeelebi (aqavelebi), xolo
strabonTan zigebi. Tan rac yuradsaRebia, straboni CamoTvlis
ra tomebs ase afiqsirebs; `xolo miTridates omebis aRmwerni,
romelTac metad daejrebaT, amboben rom jer arian aqeelebi, Sem-
deg zigebi, mere henioxebi, kvlav kerketebi, mosxebi, kolxebi da
a.S.~ (T. yauxCiSvili, strabonis geografia, Tb. 1957 w. gv. 120).
aq oriode SeniSvnaa gasaTvaliswinebeli: 1. logikurad dasaSvebia,
rom xuTi saukunis manZilze tomTa cxovrebaSi (magram ara ganla-
gebaSi) cvlilebebi moxdeboda: 2. berZen kolonistebs ukavSireben
(da samarTlianad) aqevelTa (aqavelTa) mosaxleobis gaCenas qerCis
srutis aRmosavleT nawilSi. maTi gadmosaxleba axla ukv Zveli
saberZneTidan kavkasiis Cr. dasavleT nawilSi mkvlevarTa mier
gaziarebulia, rogorc istoriuli realobis asaxva; 3. axeelebi
(aqavelebi) Casaxldnen sindTa tomebs Soris da amitom maT qveviT
161
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
zigebis dasaxeleba gaugebrobas ar iwvevs: 4. gaugebrobis wyaroa
kerketebis tomis lokalizeba. zog avtorTan CamoTvla asea:
kerketebi, aqavelebi, henioxebi. straboni ki kerketebs henioxebsa
da mosxebs Soris asaxelebs... raSia WeSmariteba? kiTxva ubralo
interesis Semcveli araa, imis mixedviT raze Sejerdebian momavali
mkvlevarebi, kerketebi SeiZleba miekuTvnon an ara egroselebs.
amave dros unda moiZebnos is konkretuli midamo, sadac maTi
arseboba dasabuTebuli iqneba, rogorc ara egroseli aramed mis
arealSi SeWrili ucxo tomisa. winaswar unda aRiniSnos, rom
cnobili afxazi arqeologis cnobiT, im teritoriebze (biWvinTis,
lixnis da sxva) gaTxrebis Sedegad mopovebuli masalebi, sxva
rames, Tu ara kolxuri kulturis arsebobis Sesaxeb, araviTar
cnobebs ar Seicaven (Трапш М. М. Памятники эпохи бронзи и раннего жилеза в Абхазии. Сухуми, 1970 г.).aseTi realobidan gamomdinare gasarkvevia, romeli koncef-
ciaa mkvlevarebisa WeSmaritebis Semcveli: 1. kerketebi adiReuri
warmomavlobis tomia da strabonTan dasaxelebuli zigebis (mo-
mavalSi jiqebis) monaTesave; 2. kerketebi iseTive egrosis are-
alis kuTvnilebaa, rogorc mosxebi (abasxebi), kolxebi da sxva; 3.
kerketebi arc adiReuri warmomavlobisaa da arc egrosuli. igi
kavkasosis tomTa gaerTianebis nawilia savromatebisagan otebuli
da egriselTa arealSi Casaxlebuli.
gadaWriT kerketebze raimes Tqma Znelia. mtkiceba mkiTxaobas
daemgvaneba. mxolod miTiTebis mizniT: kerketebi mkvlevarTaTvis
cnobilni arian Zv. w. a. VI saukunidan. zigebi ki mxolod KI s.
xvdebian yuradRebis centrSi. amasTan, zigebi moixsenebian he-
nioxebamde (maT CrdiloeTiT.), kerketebi ki henioxebis samxreTiT.
rogor unda momxdariyo es. zigebi, gasagebia, isini adiReur tomTa
gaerTianebaSi Sediodnen da bunebrivia, rom egroseli tomebis
CamoTvlamde CrdiloeTiT saxldebian. CrdiloeTidan samxreTiT
jer zigebi, Semdeg egroselebi anu henioxebi da sxva. henioxebsa
da mosxebs, kolxebs Soris, am monaTesave tomTa Soris ucxo
warmomavlobis tomi rogor moxvdeboda da meobas rogor Sein-
arCunebda. saukuneebis manZilze Sereva, asimilireba rogor ar
162
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
moxdeboda? tomTa Soris xom mudmivi Widili iyo sasicocxlo
arealisaTvis principiT: Zlieri rCeba, susti morCildeba an
ispoba. am sakiTxebs momavali miukerZoebeli kvlevebi sWirdeba.
logikam bevri istoriuli xarvezi unda Seavsos.
amave dros aucilebelia imis gaTvaliswineba, rom henioxebi
mraval toms aerTianeben, ikavebdnen kavkasionis CrdiloeT da
samxreT kalTebs. strabonis mowmobiT iyo oTxi gaerTaneba, Tavisi
oTxi mefiT (beladiT). isic cnobilia, rom miTridate pontoels
gamokidebuli pompeusi swored henioxTa winaaRmdegobis gamo Se-
Cerda laia, laiaSi, Zveli lazika (saxelwodeba droTa viTarebaSi
icvleboda) gamagrebul dasaxlebasTan, ufro gaamagra cixe-qalaqi
da uwoda nikofsi (Tu nikefsi). SeiZleba Tu ara imis daSvebac,
rom kerketebi henioxebs gamoyofili tomTagania, gaZlierebuli
da damoukideblobis gzaze damdgari. esac gansjis sagania.
axali welTa aRricxvis dasawyisSi didi cvlilebebi mim-
dinareobs egrosis wilxvedr qveyanaSi. jer kidev Zv. w. a. II s.
sustdeba kulxa, kolxTa samefo da TandaTanobiT adgils uTmobs
gaZlierebis gzaze Semdgar lazTa tomobriv gaerTianebas. ax. w.
a. II s. qreba henioxTa saxeli da am arealSi Cndebian calkeuli
tomebi. adre saukuneebis manZilze henioxebis arseboba fiqsirdeba
trapezunt-Woroxidan moyolebuli CrdiloeTSi anapis CaTvliT.
da ara mxoldo zRvis sanapiros gaswvriv. Zveli drois cnobili
moazrovne seneka (ax. w. a. Is.) henioxebs kavkasionis mwverva-
lebis macxovreblad miiCnevda. ax. w. a. II saukunidan henioxTa
arealSi manamde ucnobi, logikuria savaraudeblad, adre henioxTa
sax- elqveS gaerTianebuli tomebi Cndebian. es xdeba egrosis
kuTvnil miwa-wyalze, egroselTa Soris da jer xanobiT mainc
iq ucxo eTnosebis (tomebis) damkvidrebas adgili ara aqvs.
ra Tqma unda igulisxmeba berZnuli koloniebis arseboba da
Semdeg romaleTa gamoCena. rac Seexeba legendarul miTridate
pontoels, tomiT xalibi (haliZoni) egroselebisaTvis ucxo
dampyrobad ver CaiTvleba da arc gamouwvevia tomobriv-eTnikuri
cvlileba. Sesabamisad henioxTa gaqroba da axal tomTa gamoCena
mis wil teritoriaze, sxva araferia Tu ara tomebis gamaer-
163
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Tianebeli saxelwodebis gauferuleba, ukugdeba da calkeul
tomTa saxelwodebis am niadagze warmoCineba. sxva SemTxvevaSi
unda axsnili iqnes rodis, romeli ucxo Zala, ra gzebiT dam-
kvidrda am arealSi.
damatebiT im faqtzec unda gamaxvildes yuradReba, rom
naklebad aris gamokvleuli egrosis monaTesave tomTa religi-
urobis sakiTxi. Tu gaviziarebT Tvalsazriss, rom uZvelesi
dronidan moyolebuli am arealSi pelazgiur RmerTTa panTeons
miagebdnen pativs, rac dadasturebulad iTvleba, mainc araa sak-
marisi. egrosis monaTesave tomTa arealSi dolmenebis arsebobis
faqti, SemorCenili gadmocemebi, met yuradRebas saWiroeben.
kavkonebisa da henioxebis meSveobiT balkaneTis naxevarkunZulze
amiranis(promeTes), heliosis (mzis RmerTis) kultis SesaZlo
mitana, ar gamoricxavs adgilobriv did da mcire RvTaebaTa arse-
bobas. mkvlevarebi amitom afiqsireben Tanamedrove afxazTa Soris
amiranis oreulis abrskilis arsebobas, kavkasionelTa Soris
nadirobis mfarvelis absatis, afsatis kults da a. S.
ar unda iqnes mxedvelobidan gaSvebuli is didi politikuri
cvlilebebi, rac egroselebis garesamyaroSi moxda Zv. w. a. IV s.
moyolebuli. aleqsandre makedenelis laSqrobam didi gadatri-
aleba moaxdina mcire da wina aziaSi. am gardaqmnebs ara mxolod
politikuri, aramed rac mTavaria SemecnebiTi cvlilebebi mohyva.
berZnuli koloniebis meSveobiT aTenis demokratiuli ideebi is-
edac cnobili iqneboda egroselTa mowinave moazrovneTaTvis, iqne-
bodnen isini religiuri, filosofiuri Tu politikuri sferos
warmomadgenlebi. Zveli berZnebi adastureben im faqts, rom muS-
qebma (mesxebis winaprebma) finikiidan SeiTvises asoTi damwerloba,
maTgan Zvelma berZnebma gadaiRes da aqedan ukve mTel msoflioSi
gavrcelda. Tanamedrove afxazi mkvlevarebi im nawilSi SeiZleba
marTlebi arian, roca Zvel afxazur damwerlobaze saubroben. Tu
vaRiarebT istoriuli wyaroebis cnobis sinamdviles egrosis wil
qveyanaSi mosxebis (abaskebis) tomis arsebobaze, maSin safiqra-
lia, rom maT, muSkebis nawils, SeiZleba finikiuri damwerlobis
gavleniT hqonodaT sakuTari. arc isaa gamoricxuli, rom Zvel
164
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
qarTul damwerlobas hqonoda Sexeba, kavSirebi mosxurTan. sxva
Tu araferi, farnavazis (qarTebis) da qujis (ara egroselebis,
aramed egrebis) urTierToba istoriuli faqtia da sakmaod axlo,
naTesaur kavSirebze miTiTeba. Tu dasabuTebuladaa miCneuli far-
navazis mier qarTuli damwerlobis reformireba, maSin arc isaa
gamosaricxi, rom mas scodnoda sxvaTa damwerlobebis Sesaxeb.
kidev erT mniSvnelovan faqtorze unda gamaxvildes yurad-
Reba. esaa axali religiuri moZRvrebis gavrcelebis faqti. araa
aucilebeli vrceli msjeloba andria pirvelwodebulis, simon
kananelis, mataTas moRvaweobaze egrosis kuTvnil sivrceSi. yove-
lives erTad gavlena rom moexdina egroselebze da Sesabamisi
cvlieba gamoewvia, gamoricxuli ar aris.
savaraudoa, rom politikurma da msoflmxedvelobiTma cv-
lilebebma ganapirobes henioxTa erTobis rRveva. henioxebi ax. w.
a. II s. aRar ixseniebian, asparezze calkeuli tomebi gamodian.
es xdeba sindebis qveviT, q. anapis midamoebidan moyolebuli da
samxreTiT trapezunt-Woroxamde. sivrceSi, sadac moiazrebod-
nen egroselebi da axali viTarebisaTvis moiazrebian calkeuli,
egrosis monaTesave tomebi. aRniSnuli periodisaTvis egroselebis
garSemo momxdar cvlilebebs ar SeiZleba maTi erTianoba ar
daerRvia. sakmarisia mieTiTos Crdilo kavkasiaSi aorsebis (qa-
rTvelebisaTvis ovsebad wodebulebis), Semdeg alanTa mZlavri
gaerTianebis gamoCenaze egroselebis Cr-aRmosavleTiT, xolo
aRmosavleTiT da samxreTiT iberiis aseve Zlieri samefos moR-
vaweobaze. amas emateboda romaelTa zemoqmedeba da yovelive
aisaxeboda egroselebze. maTi eTnikur-tomobriv-religiuri erToba
dairRva da amieridan istoriul asparezze isini damoukideblad,
Tumca xSirad SeerTebulad gamodian. istoriuli wyaroebi am
arealSi afiqsireben bevri msxvili Tu wvrili tomis arsebobas.
maTi mxolod is raodenoba, romlebic dioskuriaSi (cxumSi)
savaWrod Tu sxva saqmeTa gamo ikribebodnen 70 ametebs. zogi
300-mde toms asaxelebs, romelTac 30 sxvadasxva enaze mosaubre
Tarjimani emsaxureboda.
165
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
tomTa raodenobis dadgena SeuZlebelicaa da usargebloc
(am saqmisaTvis). ZiriTadi tomebia: kolebi, koraqsebi, kolxebi,
afSilebi, abazgebi, sanigebi, soano-kolxebi, mosxebi (abaskebi),
lazebi, drilebi, Zidritebi, makronebi, misimianebi, melanqlenebi da
sxva. am tomTa Sesaxeb cnobebi ax. w. a. I-II saukuneebidan arsebobs.
cxadia isini adrec iyvnen, uceb kosmosidan ar Camosulan. isic
cxadia, rom maTi krebsiTi saxeli iyo egroselebi, aia-kolxeTi,
kolxidis qveyana, kulxa, henioxebi, magram araviTari egrisi,
samegrelo, afxazeTi ar arsebobda. roca Tanamedrove mkvlevarebi
saubroben 20-30 aTasi wlis win afxazeTSi mimdinare procesebze,
iq Seqmnil kulturaze da a. S. WeSmaritebasTan rom ar Sescodon,
unda Sesabamisi ganmarteba daurTon gamoTqmul azrs. aravin daobs
rom 20-30 aTasi ki ara ufro uxnesia afxazeTis, iseve rogorc
sxva teritoriebze adamianis cxovrebis nakvalevi, magram Tqma
imisa romeli eTnosisa saxeldobr, mkrexelobaa.
ax.w. a. I-II ss. moyolebuli egrosis wilxvedr qveyanaSi
SeiZleba msjeloba calkeuli tomebis an maTi gaerTianebebis
Sesaxeb. rac Seexeba saxelmwifoebriv, gnebavT eTnikur erTobas am
formiT, igi mxolod lazikis (sxvanairad egrisis) saxelmwifos
arsebobasTanaa dakavSirebuli. mizani araa lazikis saxelmwifos
istoriis gadmocema. mxolod erT momentze unda gamaxvildes
yuradReba. lazikis samefo egrosis kuTvnili arealis mxolod
samxreT nawils moicavda Tu CrdiloeTsac? kiTxva ritoriki-
sTvis araa. anapas midamoebidan samxreTiT vrcel teritorias
lazikas uwodebdnen. aqve iyo cixe-qalaqi Zveli lazika. lazika
da lazebi samxreTSi da lazika CrdiloeTSi. es sakiTxi mkvleva-
rebisagan met yuradRebas moiTxovs. Tu Zvel lazikas pompeusma
nikofsi (Tu nikefsi-gamarjvebis qalRmerTis wyali) uwoda, amiT
problema ver moixsneboda. piriqiT, lazur-svanur-qarTuli to-
ponimebi da hidronimebis siuxve axsnas saWiroebs.
mravali mkvlevari ASesWidebia egroselTa arealSi dafiq-
sirebul tomTa raobis sakiTxs. adre iTqva, rom Tanamedrove
afxazi mkvlevarebi da nawili rusi ̀ mecnierebisa~ mtkiced adganan
im pozicias, rom erT dros afxazur-adiReuri modgma cxovrobda
166
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mcire aziis Crdilo-aRmosavleT teritoriaze, Semdeg waiwies
CrdiloeTiT da SeCerdnen md. enguridan moyolebuli yubanispire-
Tisa da nalCikis midamoebSi. gzad isini tovebdnen sakuTari kul-
turis nakvalevs da yvelaferi Zveli, arqeologiuri monapovari,
toponimebi, hidronimebi, miTebi, legendebi adiRur- afxazuria.
iyo azri maTi egvipturi warmomavlobis Sesaxeb, ukuagdes, gaCnda
azri maTi pelazgurobis Sesaxeb.
sapirispiro pozicia daafiqsires qarTvelma (da ara mxoldo
qarTvelma) mkvlevarebma. maTi mtkicebiT egroselebis arealSi
dafiqsirebuli tomebi svanur-kolxuri warmomavlobisani arian.
amasTan, im teritoriaze arsebul Zvel saxelwodebebs xSirad
uZebnian svanur an megrul enaze axsnas. dasabuTebis gansamtkice-
blad uxvad iyeneben cnobili adiReveli mkvlevaris, prof. k. mer-
etukovis mier Sedgenil leqsikons, (К. Меретуков, Адыгойский топонимический словарь. М. 1990),sadac bevri toponimi svanurs ukavSirdeba: svanuri qedi, svanebis veli da a. S. aseve xsnian megru-
li leqsikis gamoyenebiT bevr toponims, magaliTisaTvis: cnobli
sakurorto qalaqi ruseTis krasnodaris mxareSi, gelenjiki asea
axsnili, gelen-megrulad galen niSnavs ganapiras, gare myofs.
jixa- megrulad cixea. gamodis gelenjiki yofila megrulad-gare
cixe. am meTodiT, krasnodaris mxaris uZvelesi toponimebisa da
hidronimebis didi nawili megurl an svanurs aris dakavSirebuli.
am mxriv Zalze nayifierad umuSaviaT pativcemul g. gasvians, z.
ratians, T. mibCuans da sxva. bolo xans ki b. kinwmariSvili Seecada
zogierTi sakiTxi axleburad warmoeCina. ramdenad dasabuTebulia
maTi mtkicebulebani es mkiTxvelma sazogadoebam unda Seafasos.
am striqonebis avtoris damokidebuleba aRniSnuli prob-
lemisadmi emyareba ara imdenad misi detalebis Rrma codnas,
ganmtkicebuls adgilze SeswavliT (rogorc T. mibCuanis SemTx-
evaSia), arc lingvistur-enaTmecnierul analizs, aramed logikas.
amitom igi SeiZleba miuRebeli aRmoCndes bevrisaTvis.
amosavalia SemorCenili werilobiTi wyaroebi, arqeologi-
uri masala, miTebi da legendebi (romelic raRac movlenazea
agebuli. principi: arafridan araferi warmosdgeba). 1. arqeo-
167
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
logia adasturebs dasavleT saqarTvelos da Crdilo-dasavleT
kavkasiis materialur-kulturuli monapovrebis erTtipiurobas;
2. anTroplogia adasturebs dasavleT saqarTvelos mosaxleo-
bis nawilisa da Crdilo kavkasiis dasavleTi mxaris mosaxleo-
bis nawilis erTipiurobas. (am sakiTxs jer kidev bevri aklia
saboloo daskvnamde); 3. Zvel avtorTa werilobiTi cnobebi iq
macxovrebeli tomebis Sesaxeb exeba Zv. w. a. VI saukunidan aqeT
periods. Tu gamovricxavT cnobas aietisa da argonavtebis Sesaxeb,
erTad-erTi wyaro romelic ufro Zvel periods aRwers aris
leonti mrovelis mier gadmocemuli istoria. igi yvela ZiriTad
sakiTxSi sworad afiqsirebs istoriul movlenebs, misi siswore
dadasturebulia kavkasielTa sxva tomebis warsuliT da afxazTa
mimarTac sando orientiria. rac Seexeba misdami damokidebulebas
es ukve wamkiTxvelisa da gamgebis `gemovnebis~ saqmea.
leonti mroveli aRwers kavkasionelTa da maT Soris afxazTa
warmomavlobis process. igi ar gamohyofs calke tomebs da am-
bobs, rom: lixis mTis dasavleTiT zRvamde, Worox-trapezuntidan
CrdiloeTiT md. yubanamde iyo warmomavlobiT monaTesave tomTa
samosaxlo. am gaerTianebas misi eTnarqosis egrosis saxeliT
moixseniebs. imis mixedviT Tu rogor daiangariSeba egrosidan
iafetamde TaobaTa asaki, egroselebis aRniSnul arealSi sab-
oloo damkvidreba SeiZleba meryeobdes Zv. w. a. V-III aTaswleu-
lebs OSoris. mroveli arafers ambobs egroselTa egviptidan
an balkaneTidan mosvlis Sesaxeb, mxedvelobaSia maTi saboloo
dafuZneba am mxareSi an sxvanairad (dRevandelobidan) de faqto
mdgomareobis de iure aRiareba.
bunebrivia vivaraudoT, rom amxela sivrces erTi tomi ver
moicavda. egrosis saxelTan mravali tomi asocirdeba. mroveli
maT ar CamoTvlis. mxolod bevrad gvian, Zv. w. a. III s. momx-
dar migraciasTan dakavSirebiT (roca saurmag mefem durZukebi
daasaxla axal adgilebSi), axsenebs svanebs. es ra Tqma unda ar
niSnavs mxolod svanebis egroselebas. egroselebi arc mxolod
egriselebi (laz-megrelebi) arian. aseve iTqmis, rom henioxebi
moicaven svanur, zanur, lazur tomebs da ara mxolod maT.
168
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
rodesac ax. w. a. II s. qreba henioxobis gageba, Cndeba bevri to-
mis (ukve cakleuli tomis) saxeli. aq ukve kamaTic SeiZleba,
romeli tomi SeiZleba yofiliyo svanuri (ukve enis) matarebeli,
romeli megrulis da romeli afxazuris. werilobiTi wyaroebis
mier dafiqsirebuli tomebis ganlageba amis saSualebas iZleva.
logikuria vifiqroT, rom Tu svanuri da megruli erTi fuZidan
wamosuli, jer dialeqtebis doneze (Zv. w. a. III aTaswleuli)
gaiyvnen, Semdeg ki calke enebad Camoyalibdnen, magram erTobas,
naTesaobas inarCunebdnen, rogorc egroselebi, igive procesebi
axasiaTebda afxazursac. afxazuri tomebi jer dialeqtis do-
neze iqnebodnen gancalkevebuli (aRaraa saubari kilokavebze,
rac tomis sivrceSic SeiZleba mravalferovani yofiliyo), Sem-
deg ki SeiZendnen calke enisaTvis damaxasiaTebel niSnebs, rac
srulebiTac ar niSnavs maT araegroselobas, ara henioxobas, ara
kolxobas. ufro savaraudoa, rom afxazuri miiRebda Zalze bevrs
svanurisagan, megrulisagan, magram SeinarCunebda TviTmyofadobas
da Tavis mxriv mravalferovnebas SesZenda monaTesave enebs.
rac Seexeba afxazuri enis adiReur enaTa ojaxSi Sesvlas,
sakiTxi ase warmoisaxeba. arc erTi werilobiTi wyaro axali
welTa aRricxvis VI saukunemde ar afiqsirebs adiReuri war-
momavlobis tomebis moxvedras egroselebis e. i. afxazebis sa-
sicocxlo arealSi. Zv. w. a. Vs. moyolebuli, saberZneTis gavleniT
egroselebi iyofian, tomTa urTierToba rTuldeba, bevrjer urT-
ierTsapirispiro qmedebasac aqvs adgili. IVs. DSemdeg (farnavazis
Semdeg) kelasurs (koraxi, klisura) CrdiloeTiT macxovrebelma
tomebma `isurves~ berZnebTan mimxroba da gaCnda zRvari maTi
momxre da qujis momxre egroselebs Soris. cxadia berZnebi, Semdeg
romaelebi, bizantielebi da nebismieri dampyrobi xels Seuwyobda
gaucxoebis gaRrmavebas, tomTa gaTiSvasa da da- pirispirebas. da
mainc ax. w. a. VI saukunemde egrosis kuTvnil sivrceSi ar aris
tomi kerketebis garda, romlis egriseloba saeWvo iqneboda. rac
Sexeba adiReuri warmomavlobis tomebs, isini CrdiloeT kavkasiaSi
saxlobdnen, magram egroselebis arealSi ara. rodesac vaxtang
gorgasalma ilaSqra ovsebisa da xazarebis winaaRmdeg, juanSeris
169
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
cnobiT, misi laSqari (mis SemadgenlobaSi kavkasielnic Sediodnen)
Seesia oseTs, Semdeg ̀ ... ganvides paWanikeTs, rameTu maSin mun iyo
paWanikeTi mosazRvred ovseTisa, mdinaresa mas ovseTisasa wiaR,
da jiqeTi munve iyo... da moyuena vaxtang paWanikeTi da jiqeTi,
da Seiqca, da miadga ovseTsave.~ (qarTlis cxovreba, t. 1. gv.
156-157). im dros ukve iyo egrosis wilxdomi qveynis CrdiloeT
nawili afxazeTad cnobili da rom vaxtangi afxazeTamde misu-
liyo, cxadia JamTaamwerels es ar gamorCeboda. vaxtangma jiqeTi
dalaSqra da ukuiqca, radgan jiqeTs iqiT afxazeTi iyo, egrosis
mxare da misi xelyofa naTesavTa rbevad da berZenTa winaaRmdeg
laSqrobad CaiTvleboda. am ambebis Semdeg gadis didi xani, ambobs
juanSeri da cvlilebebi xdeba Crdilo kavkasielTa cxovrebaSi.
`Semdgomad JamTa mravalTa iotnes paWanikni da jiqni TurqTagan;
da warvides paWanikni dasavliT-kerZo, xolo jiqni daemkvidrnes
bolosa afxazeTisasa.~ (qarTlis cxovreba, t. 1. gv. 156-157).
jiqebis (zigebi, Zigebi) tomi miCneulia adiReuri enis kuT-
vnilebisad. Sesabamisad, jiqebis damkvidreba afxazeTis bolos
aris am mxareSi adiReuri elementis gamoCenis sawyisi. rodis
moxda es zusti TariRi ucnobia, savaraudod X s. ara uadres X
s. paWanikebi yivCaRebma gandevnes dasavleTiT, winaaRmdeg SemTx-
vevaSi, ar iTqmeboda `Semdgomad JamTa mravalTa~. am periodidan
moyolebuli da ara 20-30 saukuniT adre, iwyeba egroselebSi (ukve
afxazebSi) adiReuri elementebis gaCena. amasTan, ara adiReuris
SeWris, aramed afxazeTis jer samTavrosa da Semdeg samefos mier
jiqeTis nawilis (mainc) dakavebis gziT. Tavad jiqebi, momTaba-
reobidan mkvidr cxovrebaze gadasvlas XIs iwyeben.
manamde ki jer Tavad afxazeTis Camoyalibeba moxda. kavka-
sionis arc erTi kuTxe, iq macxovrebeli eTnosi araa ise Rrmad
Seswavlili, rogorc Zveli da axali afxazeTi, rogorc Zveli
da axali afxazebi. amave dros, arc erTi eTnosis istoria araa
ise areuli, ideur-politikuri dapirispirebebis sagnad qceuli,
rogor afxazebis. dRes dapirispireba gaucxoebis donemdea asuli.
ara da iyo dro, XIX s. CaTvliT, roca afxazebs qarTveloba
eamayebodaT da qarTvelebs afxazoba. cnobili faqtia, rom af-
170
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
xazi didebulebi, eTnosis saerTo interesebidan gamomdinare,
Tavis saTxovars ruseTis impertors roca ugzavnidnen, xazs
qarTvelebTan erTobis simtkices usvamdnen. ratom qarTvelebTan
da ara adiRevelebTan? yabardo xom ufro adre, 1557 w. Sevida
ruseTis mfarvelobaSi? ratomaa rom qarTuli marTlmadidebeli
eklesiis biWvinTis sakaTalikosos sawymos sazRvrad miCneulia
teritoria lixis mTasa da md. kafas (yubanis) Sua. qarTuli
samarTlis Zeglebi, Tb. 1965, t. II, gv. 180), ratomaa rom egro-
sis kuTvnili qveynis centri (bedia), sadme samxreTSi ki ar iyo,
aramed oCamCires (gienosis) axlos. miTiTeba bevr raimeze SeiZleba.
xo da, yovelives xom axsna sWirdeba?
pirvel rigSi aucilebeli xdeba imis dadgena, tomebi, romle-
bic afxazeTis teritoriaze mosaxleobdnen ra mizeziT icvlian
samosaxlos V-VI saukuneebSi. ram aiZula sanigebi, romelTa
teritoria q. cxumsac (soxums) moicavda, gadaewiaT CrdiloeTiT
da mama-papeuli midamo afSilebisaTvis daeTmoT. Tavad abazgebi
romlebic adre dRevandeli oCamCire-md. kelasurs Soris terito-
riaze iyvnen ganfenilni, aseve inacvleben CrdiloeTiT da anako-
fiisa (axali aToni) da md. bzifs Soris saxldebian. Sesabamisad
sanigebi ufro Sors iweven. ratom? aseve sainteresoa da sakamaTo,
teritoria, romelic henioxebs ekavaT, rogor uceb aRmoCnda sa-
nigebis, suano-kolxebis, strabonis TqmiT ki svanebis samosaxlo?
Tu adre miCneuli iyo, rom henioxebs ekavaT kavkasionis garSemo
teritoria, mogvianebiT imave teritorias sanigebi rogor ikaveben.
henioxebi ra mTvareze gafrindnen? da ra aris saerTo sanigebsa
da svanebs Soris? menandre xom miuTiTebda, rom svanebi `erTi im
tomTagania, romelic kavkasiis garSemo cxovrobs-o~.
mizani sulac araa afxazeTis teritoriaze dafiqsirebuli
tomebis istoriis kvleva. amocanaa garkveva, ramdenad SeiZleba
sanigebi, abazgebi, afSilebi yofiliyvnen adiRevelebi, dasaxle-
bulebi dRevandeli galis raionidan CrdiloeTiT da ras unda
gamoewvia maTi V-VI saukuneebSi CrdiloeTiT gadanacvleba. xom
cnobilia rom am tomebma, Seqmnes Tavisi samTavroebi, hyavdaT
TavianTi mTavrebi (mefeebi) da garkveulwilad damoukideblobas
171
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
inarCunebdnen rogorc lazikis (egrisis) samefosagan, aseve ro-
maelTa da aRmosavleT romis (bizantiis) imperiis mesveurTaga-
nac. xom ar iyo es dakavSirebuli erTi mxriv lazikis samefos
gaZliereba-gafarToebasTan. cnobilia rom afsileTi (afSileTi)
uSualod Sevida lazikis SemadgenlobaSi. Sesabamisad samefos
Zlierebisas samTavroc Seecdeboda sazRvrebis gafarToebas. meore
mxriv, dadasturebuli cnobaa, rom romaelebma orjer Zirfesvianad
gaJlites abazgTa mosaxleoba da daclili teritoriebi iolad
asaTvisebeli iyo mezoblebisaTvis. ara naklebi mniSvneloba eqne-
boda im periodSi gaZlierebuli sparseTisa da aRmosavleT romis
brZolebis asparezad lazikis samefos teritoriis gadaqcevas.
V-VI saukuneebSi kavkasielebs didi gamocdis periodi
daudgaT. cnobilia, rom jer kidev mis ̀ kuTvnil~ dasavleT somx-
eTSi romis imperiam mefoba gaauqma 391 wels. somxeTis erT dros
didi samefo (Zv. w. a.Is.), sparseTma da romma didi brZolebis
Semdeg gainawiles (I-II saukuneebSi iberiis samefo warmatebiT
ereoda am ori mtaceblis davaSi da TviTonac cdilobda somxeTis
dauflebas). 391 w. ki romis imperiam `Tavis mamulSi` somxuri
mefoba mospo. sparseTi riTi iqneboda naklebi mtacebeli. da ai,
428 w. aRmosavleT somxeTSic gauqmda mefoba. sparseTi amiT ar
dakmayofilda da 510 w. ukve albaneTSi moispo mefoba, xolo
523 w. ki iberiaSi. kavkasiaSi rCeboda mxolo lazikis (egrisis)
samefo da ra gasakviria, rom sparseTic da aRmosavleT romis
imperiac cdilobdnen xelT egdoT es marTlac strategiuli mxa-
re da arc adgilobrivTa mefobas ewera didi dRe. mTeli VI s.,
554 wlamde (rodesac lazikis mefe gubazi romaelebma RalatiT
mokles), mZime brZolebi swarmoebda gansakuTrebiT samefos da
masTan erTad samTavroebis (afSileT-absileTis, abazgiis da sa-
nigeTis) teritoriebze. imis mixedviT, Tu vis mxares iyvnen es
samefo-samTavroebi, maT romaelebic Jletdnen da Zarcvavdnen da
sparselebic. sanigeTi SedarebiT daculi (Soreuli mxare) iyo
da gasakviri araa, rom Sewuxebuli mezoblebi iq TavSesafars
eZebdnen (CrdiloeTiT miiwevdnen). istoria gveubneba, rom bolos
550 w. amoJlites deda-wulianad abazgebi. ganTavisuflebul mi-
172
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
webze afSilebma gadaiwies. istoria imasac gveubneba, rom mZime
ubedurebas lazebmac ver gauZles da 562 w. aqac mefoba gaau-
qma aRmosavleT romis imperatorma. mefis tituli gauqmda da
mTavris (patrikiosis) tituliT Seicvala. amas Semdeg am mxares
politikur brZolis saTaveSi patrikiosi Caudga.
IV s. rodesac lazikis samefom SeiZlo afSil (afsil), aba-
zgia, sanigeTis samTavroebis daqvemdebareba (ara dapyroba, ara
mierTeba, aramed gavlenis sferoSi moqceva umcrosi mokavSiris
statusiT) TandaTan gaqra Zveli, wvrili tomebis saxelebi.
savaraudod am msxvilma gaerTianebebma moaxerxes maTi mierTeba.
asimilacia albad uadgilo gansazRvra iqneboda, es tomebi isedac
axlo naTesaur kavSirSi iyvnen. amitom upriania Tqma, SeerTeba,
gaerTianeba da ara dapyroba.
istoriulad dadasturebulia, rom mefobis gauqmeba ar
moaswavebda winaaRmdegobis Sewyvetas. dampyrobebi icvlebodnen,
mosaxleobis brZola damoukideblobisaTvis grZeldeboda. aR-
mosavleT romisa (bizantiis) da sparseTis WidilSi kavkasiis
dauflebisaTvis, male arabebi CaerTnen da didi warmatebiTac.
VII s. arabebis mier Tvaluwvdeneli imperiis SeqmniT xasiaTdeba.
arabebi ara mxoldo ipyrobdnen axal qveynebs, aramed, rac
mTavaria axali religiis (musulmanobis, islamistobis, mahmadiano-
bis) gavrcelebasac cdilobdnen. kavkasia ki im xanad gamarjvebuli
qristianobis mxares warmoadgenda. cnobilia rom qristianTa
msoflio krebas 325 w. dasavleT saqarTvelodan ori episkoposi
eswreboda. im periodidan moyolebuli qristianoba oficialur
saxelmwifo religiad gamocxadebuli mtkiced damkvidrda samxreT
kavkasielTa Soris.
arabebis gamoCena somxeTSi 640 w. da qarTlSi 654 w. ara
mxolod am qveynebis daxarkvas niSnavda, aramed maTi religiebis
mospobis mcdelobasac.
arabobas verc egroselebi gadaurCnen. patrikiosma giorgi
(sergi) barnukis Zem bizantiis batonobis winaaRmdeg ajanyeba
moawyo da mSvelelad arabebi miiwvia 697 w. xangrZlivi omebis
Sedegad dasustebulma bizantiam winaaRmdegoba ver gauwia da
173
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
710 wlisaTvis arabebma lazika afSileTiT, sanigeTi, abazgia da-
laSqres. egroselTa (da ara egriselTa) winaaRmdegoba axla ukve
Zlieri arabi dampyroblebisaken warimarTa. Tavis mxriv arabebi
sanigeTze gavliT orjer laSqroben xazarTa kaganatis winaaRmdeg.
mxolod SexsenebisaTvis: arabebi albaneTis karisa
da darialis gavliT mudmivad cdiloben CrdiloeT kavkasiis
dapyrobas da erTi periodi md. volgamdec miaRwies.
Seiqmna viTareba roca bizantiis imperiac da xazarTa kaganatic
arabebisagan mudmivi safrTxis qveS myofni eZeben mokavSireebs da
dapyrobil xalxebs aqezeben saerTo mtris winaaRmdeg. qarTlos-
ianTa brZolas arabebis winaaRmdeg eris mTavrebi udganan saTaveSi.
egroselTa brZolas ki patrikiosebi. Sesabamisad, bunebrivi xdeba
maTi mokavSireoba.
VIII s. pirvel naxevarSi egroselTa brZolas xelmZRanelo-
ben, giorgi (sergi) barnukis Zis Semdeg, Teodosi, mas cvlis
konstanti da 720 wlidan leoni. patrikios leonis saxelTanaa
dakavSirebuli arabebis gandevna dasavleT saqarTvelodan.
istoria gvamcnobs leonis, rogorc didi organizatorisa da
Sors mWvreteli politkosis cxovrebas. imdenad didisa, rom ar
wydeba kamaTi misi biografiis irgvliv. mkvlevarTa nawili mis
udao afxazobas emxroba, nawils igi vaxtang gorgaslis Camoma-
vlad miaCnia. gamoCndnen misi bagrationobis an sulac berZnobis
momxreebi. kamaTi bevri mimarTulebiT SeiZleba. mxedvelobidan
ar unda iqnes gaSvebuli cnoba imis Sesaxeb, rom gubaz mefes
ojaxoba mTaSi hyavda gaxiznuli, roca sparseTs ebrZoda. arc is
unda iqnes daviwyebuli, rom waTe II (lazikis ukanaskneli mefe)
memkvidreebi hyavda. swored gubaz-waTes memkvidreebs CamoarTva
bizantiis imperatorma mefoba da patrikiosis tituli mianiWa.
savaraudebelia, rom leoni (Tavadac patrikiosi) im patrikiosTa
STamomavali iqneboda.
leon patrikiosma politikurad swori nabiji gadadga, roca
arabebis winaaRmdeg mebrZoli, qarTlis erismTavar stefanozis,
ufrosi vaJis miris, qaliSvili guranduxti miiyvana colad da
amiT erTguli mokavSire gaiCina. amave dros Zmas Teodoss xazarTa
174
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
xakanis erTi asulTagani SerTo colad da amiT zurgi gaimagra.
am sameuls SeuerTda bizantia (aRmosavleT romi, saberZneTi. arsi
erTia am mxriv). imperatorma Seiwynara leonis md. kelasuris
CrdiloeT afxazeTSi gadasvla. kelasuri, (klisura, Zvelad ko-
raxi) iyo sazRvari lazikis afxazeTsa da saberZneTis afxazeTs
Soris. ramdenadac arabebs ekavaT orive afxazeTi da imperiisaTvis
igi isedac dakarguli iyo, amitom leonis sazRvars gadasvla
dasaSveblad iqna miCneuli. ufro meti.
raTa arabTa winaaRmdeg sabrZolvelad waeqezebina, imperatorma
qarTlosianebs, miris da arCils, samefo gvirgvinebi gamougzavna
da scno maTi ufleba qarTlsa da lazikaze. amave dros leonis
mTavroba (patrikiosoba) md. kelasurs zeviT (CrdiloeT) afxa-
zeTze, im pirobiT Tu igi, ukve mefeebTan erTad gaagrZelebda
brZolas. amiT Seikra oTxTa kavSiri (Tqma ar unda droebiTi)
arabebis winaaRmdeg.
ori momenti unda dafiqsirdes: 1. patrikiosi leoni tituls
ki ar iZens, aramed memkvidreobiT iRebs, rogorc lazikis mefeTa
Camomavali. amave dros, igi patrikiosia samxreT afxazeTSic.
vaxtang gorgasalma samxreT afxazeTi imperatorisagan miiRo,
rogorc dedofal elenes mziTevi. Sesabamisad, iq, qarTlis mefeTa
iuridiuli ufleba vrceldeboda da leon patrikiosic kanoni-
erad flobda, rogorc qarTlis mefeTa siZe-memkvidre (mirs sxva
memkvidre guranduxtis garda ara hyolia). rac Seexeba CrdiloeT
afxazeTs, aq misi ufleba mxolod SeTanxmebis ZaliT dakanonda; 2.
leonis mTavroba kelasurs zeviT afxazeTSi garkveul winaaRmde-
gobasTan iyo dakavSirebuli. imperatoris Tanxmobis miuxedavad es
winaaRmdegoba ar mospobila. mxedvelobaSia Savlianebis ojaxuri
dinastia, romelic Tavad cdilobda CrdiloeT afxazeTze sruli
kontrolis dawesebas. Savlianebi erisTaobdnen sanigeTSi da sa-
varaudod abazgebisagan daclil teritoriasac akontrolebdnen.
cxadia, maTTvis ioli ar iqneboda axal batonTan Segueba. arc
yofila. cnobilia, rom maTi brZola pirvelobisaTvis, ukve af-
xazeTis samefoSi warmatebiT dagvirgvinda. afxazeTSi 868 w.
gamefda ioane Seavliani, Semdeg adarnaxe Savliani mefobda 881
175
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
wlamde. amis Semdeg kvlav aRsdga Zveli dinastia, leonidebis
(patrikios leonisa da mefobis damaarseblis leon II mixedviT)
saxeliT cnobili. savaraudod Savlianebs arc pirvelobisaTvis
brZola SeuwyvetiaT da arc gavlena daukargavT. aris Tvalsaz-
risi, rom Savlianebis memkvidreni arian SarvaSiZeebi. aris meore
Tvalsazrisic, romlis mixedviT ara mxolod SarvaSiZeebi, aramed
leonidebic adiReuri warmomavlobis arian. mxolod amis dasab-
uTebaa dausabuTebeli. gadavida ra CrdiloeT afxazeTSi, leonma
praqtikurad mTeli afxazeTi gaaerTiana da afxazeTis mTavris
tituli miiRo. arabTa batonobis winaaRmdeg erToblivma brZolam
Sedegi gamoiRo. 735 w. xalifati iwyebs sadamsjelo operacias
cnobili `murvan yrus~ sardlobiT. somxeTisa da qarTlis das-
jis Semdeg jeri laz-afxazTa samflobeloebze midga. arabebma
aaoxres argveTi, daangries cixe-goji da uSualod afxazeTs
miadgnen (axla ukve afxazeTs), sadac moqmedebdnen leoni, miri
da arCili. alya Semoartyes anakofiis cixes (axlandeli axali
aToni) sadac miri da arCili idgnen. leoni maTTan TanxmobiT
cnobil sobRisis cixes amagrebda. erToblivi moqmedebiT araboba
daamarcxes da lixs iqiT gadarekes. laz-afxazTa mxare sabolood
ganTavisuflda arabebisagan. imave periodSi bizantiam moaxerxa
arabebis damarcxeba da am mxriv safrTxe moixsna.
arCil stefanozis Zem isargebla arabTa dasustebiT da mTeli
qarTlis samefo gaaerTiana Tbilisis saemiros gamoklebiT. miri
Wrilobebisagan miicvala. Seiqmna situacia, roca sxva memkvidre
mefe mirs leon afxazTa mTavris garda ara hyavda. amitom sru-
liad kanonierad, dinastiuri memkvidreobis ZaliT, leonma mTeli
dasavleTi daikava. bizantiam scno arCilis mefoba da leonis
mTavroba ganTavisuflebul teritoriebze. arCili mefobda 759
wlamde. leonis Semdeg (740 w.) iyvnen Teodosi da konstanti,
xolo 753 wlidan leon II. aq kidev erTi momentia gasaxsenebeli.
leon II flobda mTel dasavleTs, rogorc afxazeTis mTavari.
jer kidev misi biZis leon I da arCil mefes Soris Sedga
SeTanxmeba, romlis ZaliT dasavleTi (maSin aRmosavleTi arabebs
ekavaT) ase gaiyo gavlenis sferoebad: arCili (miri ukve gardacv-
176
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
lilia) iqneboda md. kelasurs qveviT teritoriebis gamgebeli,
rogorc mefe. misi rezidencia iqneboda cixe-gojSi da quTaTisSi.
leoni aRiarebda arCilis uzenaesobas, im faqts, rom bizantiis
imperatorma kelasurs zeviT (CrdiloeTiT) afxazeTi mas arCi-
lis daxmarebiT miakuTvna da masTan SeTanxmebiT moqmedebda. am
SeTanxmebiT orivem isargebla samxreTidan dacul afxazeTs SeeZlo
CrdiloeTiT Tavisuflad emoqmedna. Tavis mxriv arCilsac Seeqmna
pirobebi, aRmosavleTisTvis miexeda.
753 w. afxazeTis mTavari gaxda leon II (pirvelis Zmiswuli
da misi meuRlis, guranduxtis aRzrdili). mas bedad ergo af-
xazeTis samefos daarseba. movlenebi ase warimarTa: arCil mefe
759 w. gardaicvla. misi bolo memkvidre-juanSeri 786 wlamde
cocxlobda. man marTalia mefoba ver ganimtkica, magram sanam cocx-
ali iyo, nominalurad leon II mfarvel-mokavSired iTvle- boda.
Sesabamisad, leon II (biZis memkvidre), Tumca mefe miris kanonier
memkvidresac warmoadgenda, mefobaze pretenzias ver ganacxadebda.
rogorc ki juanSeris gardacvaleba gaigo, igi amoqmedda. Tavi
mefed gamoacxada da samefo centri quTaTisSi gadaitana. ramdena-
dac mefeebs miris da arCils sxva kanonieri memkvidre ara hyavdaT
leon II garda, misi moqmedeba da mis- wrafeba, jer dasavleTis,
Semdeg aRmosavleTisac, dakavebis Sesaxeb kanonzomieria. ufro
meti. leon II (saerTod leonidebs) ufro meti kanonieri ufleba
hqonda ara mxolod dasavleT, aramed aRmosavleTSic mefobisa,
vidre aSot dids (tao-klarjeTis mefes da kurapalats), kaxeTis
samTavros qorepiskoposs Tu sxva nebismier pretendents.
leon II (753-798 ww.) SeiZlo mTeli dasavleTis gaerTianeba.
misi Zalaufleba vrceldeboda CrdiloeTiT mdinaremde mcire
xazareTisa, aRmosavleTiT lixis mTamde, xolo samxreTiT tra-
pezuntamde. leon afxazeTis mTavari, gaxda ra mefe, logikis
ZaliT mas afxazeTis mefe ewoda, xolo mis mier dakavebul
teritorias afxazeTi.
bizantiis imperia afxazeTis mTavars egueboda, radgan nominal-
urad mainc mis gavlenaSi myof qveynad Tvlida. mefobis SemoRebis
Semdeg mdgomareoba Seicvala. damoukdieblad moqmedi afxazeTis
samefo, romelsac zurgs xazarebi (leonis dedis Zmis kaganati)
177
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
umagrebdnen, bizantias aRar awyobda. amitom, istoriuli cnobiT,
samjer ilaSqres bizantielebma afxazeTis samefos winaaRmdeg,
Tumca uSedegod.
leon II Semdeg afxazeTis mefeebi iyvnen: Teodosi 798-825
ww. demetre II (825-861 ww.), giorgi I (861-868 ww.), Semdeg mo-
dis SavlianTa dinastia iovane da adarnase 868-881 ww. Semdeg
kvlav leonis Camomavlebi (e. w. leonidebi).: bagrat I (881-893
ww.), konstantine III (893-922 ww.), giorgi II (922-957 ww.),
leon III (957-967 ww.), demetre II (967-975ww.), Teodosi III
(975-978 ww.) da bolos bagrat III (978-1014 ww.). es bagrat III
afxazeTis mefe, aris afxazeTis mefe giorgi II qaliSvilisa da
qarTvelTa mefeT-mefe gurgenis Svili, memkvidre da ukve gaer-
Tianebuli, afxazeT-saqarTvelos pirveli mefe. aqedan moyole-
buli da samefo-samTavroebad daSlamde, afxazeTi saxelmwifos
organuli, ganuyreli nawili xdeba.
saWiroa erTi mniSvnelovani faqtoris gaxseneba. afxazTa
mefeebi did Zalisxmevas mimarTavdnen sxva qarTuli samTavroebis
SemosaerTeblad mTeli VIII-X ss. manZilze Zalze warmatebuli
iyo am mxriv mefe giorgi II (922-957 ww.) man moaxerxa da afxa-
zeTis samefos daumorCila jer mtkvris marcxena napiris qarTli,
Semdeg kaxeTi da bolos hereTsac gadaswvda. es ar iyo ubralod
ucxoqveynebis dapyroba. es iyo brZola pirvelobisaTvis arse-
bul samTavroTa Soris: kaxeT-hereTi, tao-klarjeTi, Tbilisis
saemiro da afxazeTis jer samTavro, Semdeg samefo. ibrZodnen
ra pirvelobisaTvis, afxazTa mefeebs arc CrdileTis mxare avi-
wydebdoaT, sadac iyo jiqeTi, alania, xazareTi. ai, aq istoriul
afxazebs aqvT pirveli Sexeba tomTan, romelic warmo-mavlobiT
adiReurad iTvleba. magram, ukve iTqva, rom sakiTxi jer kidev did
kvlevas moiTxovs. imis mixedviT, rogor dadgindeba, adiRevelebi
arian kavkasosis monaTesaveni Tu ara, unda iyos msjeloba maTi
kavkasionelobis Sesaxeb. rac SeexebaT afxazebs, maTi kavkasion-
eloba arasodes eWvis qveS ar dgeboda, miuxedavad imisa, rogor
koncefcias anviTareben Tanamedrove mkvlevarebi. ara da maTi
warmosaxva bevr ucnaurobas gadawvda. gansakuTrebul interess
178
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
iwvevs afxazebis tibetidan an inkebis warmomavlobis variantebi.
darCenilia kidev maTi ucxoplanetelobis varianti. sinamdvileSi
ar sWirdebaT afxazebs fesvebis Zieba arc egvipteSi, arc tibetSi
da miT ufro actekebs Soris. maT aqvT SesaniSnavi warsruli,
iseTive Zveli, rogoricaa kavkasioneloba, iseTive gmiruli, ro-
goricaa kavkasieloba, iseTive amaRlebuli, rogoricaa kavkasia.
amrigad, afxazeTis samefo SeuerTda ra danarCen qarTul same-
foebs, gaxda erTiani afxaz-saqarTvelos Seqmnis iniciatori da
aqtiuri wevri. ase grZeldeboda vidre XV s. bolos ar dairRva
erToba. samcxe-saaTabago gamoeyo samefos da bolos TurqeTis
gavlenis sferoSi moxvda. afxazeTi, ogorc odiSis samTavros
nawili imereTis mefis gamgeobaSi darCa. ase gagrZeda levan II
dadianis dromde. levanma (1611-1657) SeZlo afxazeTis gavlenis
sferoSi moqceva. manve Seuwyo xeli afxazeTis samTavros Seqmnasa
da odiSTan dapirispirebas. swored levan dadianis sawinaaRmde-
god daiwyo afxazeTis mTavarma (SarvaSiZem) Crdilo kavkasiidan
marbeveli SeiaraRebuli mTielebis (adiRevelebis) gadmoyvana.
levan dadiani iZulebuli gaxda, rbevis Tavidan acilebis mizniT,
aRedgina cnobili koraxis (koraqsis, kelasuris) 60 km. sigrZis
kedeli. Zala aRmarTs xnavs da kedels rogor ver gadalaxavda.
dadianebi, Cabmulebi guriis mTavarTan, imereTis mefesTan, urTi-
erTSoris qiSpSi, sustdebian da CrdiloeTiT teritoriebs Tmoben.
VIIIs. moyolebuli afxazeTis jer samTavro, Semdeg samefo
Tavis saxels avrcelebs lazebze, dasavleTis mosaxleobaze,
Semdeg qarTlze da bolos saqarTveloc cnobilia afxazeTis
saxeliT. bevr mkvlevarTan afxazeTi da saqarTvelo sinonimebis
saxiTaa mocemuli. Sesabamisad, qarTvelebi afxazebia da afxazebi
qarTvelebi. ase gagrZelda XVII s. Sua xanebamde. cnobilia, rom
Tavad qarTveli mematiane, roca monRolTa Semosevis istorias
exeba, aRniSnavs, rom rusudan mefes Tavisi mSobliuri afxazeTi
damSvidebiT hqondao (afxazeTSi ki mTel dasavleTs gulisxmobda).
afxazeTis, rogorc saqarTvelos gageba, TandaTanobiT icv-
leba da bolos XVII s. uaRresad mcirdeba. samxreTiT md. kela-
suramde, odiSi inarCunebs samTavros sazRvars. CrdiloeTidan
179
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ukve masobrivad Camodian da saxldebian adiRevelebi.
cnobili afxazi mkvlevari giorgi ZiZaria (Г. А. Дзидзария, Ф. Ф. Торнау и его кавказские материалы XIX в.) exeba CerqezeTsa da yabardoSi gavrcelebul Tqmulebas adgilobriv gmir candia
ianldipSze, iZleva afxazeTSi afsuuri folkloris cnobas, rom-
lis mixedviT abazebi (adiRevelebi) jer dasaxlebulan md. yubanis
auzSi,Semdeg gadmosulan afxazeTSi.
Tavad adiRevelTa udidesi avtoriteti Sori nogmovi, ikv-
levs ra istorias, aRniSnavs, rom Cerqezebi VI s. donis mimar-
TulebiT gadasaxldnen, iqidan nawili azovis zRvis sanapiroze
gadavida, nawili ki md. yubanis Crdilo aRmosavleTiT. mas aR-
werili aqvs Tqmuleba gmir inalze , romelmac Sekriba adiRebi,
daukavSirda aSes da SaSes (aSe-SaSeSi SarvaSiZeebs moaiazreben)
da maTi daxmarebiT daipyro afxazeTi. adiRevelTa samwuxarod igi
iqve gardaicvala da md. bzifis midamoebSi daikrZala. ai, Sori
nogmovis naTqvami: «После покорения Абхазии, находясь на Дзибе для заключения мира с абхазскими племенами, он по окончании всех дел скончался смертью праведника. Тело его похоронено в упомянутой земле.» (Ногмов Шори. Ногма. История Адыхейского народа. Нальчик. 1982). igives gvauwyebs “История Кабардино-Балкарской АССР. М. 1967 г.kavkasiis eTnoproblemaTa Rrma mkvlevari a. diaCkov-tarasovi
afxazeTis sakiTxTa kvlevisas midis aseT daskvnamde: «Абхазы не всегда проживали там где они сейчас обитают; их предания, многие исторические данные и обичаи покозывают, что они прибыли ссевера и до того притеснили грузинские племена, пока не остоновились около Ингури.» А. Н. Дьячков-Тарасов.«Бзыбская Абхазия.» Известия Кавказского отдела Имп. русск. геогр. об-ва, XVIII, Тифл. 1905, ср. 65). cxadia avtori, roca ambobs afxazebis mier qarTveluri tomebis Seviwroebaze, gulisxmobs ara
istoriul afxazebs, romlebic odiTgan cxovrobdnen am arealSi,
aramed im adiRevelebs, romlebic CrdiloeTidan Camosaxldnen,
daipyres afxazeTi daDSeerivnen ra aborigen afxazebs, maTi sax-
elwodeba miiRes. gavixsenoT, rom XIX s-de, rusuli wyaroebi
180
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Camosaxlebulebs abazinebs uwodebdnen da mxolod qarTvelebis
gavleniT ewodaT maTac afxazebi.
aqve unda mieTiTos, rom adiRevelebis Camowola samxreTSi
mxolod SarvaSiZeTa politikuri miznebis realizaciis gamo ara
xdeboda. odiSis (samegrelos) samTavro XVII s. meore naxevarSi
aRar warmoadgenda im Zalas, romelsac afxazeTis samTavro ver
gaumklavdeboda. gaTvaliswinebuli unda iqnes ori faqtori: 1.
yirimis xanis Zaladoba Crd. kavkasiaSi, romelic adgilobriv mo-
saxleobas mTebSi gaxizvnisaken ubiZgebda; 2. TurqeTis Zaladoba
afxazeTSi da winaaRmdegobis aucilebloba.
ase gagrZelda 1864 wlamde, rodesac ruseTis imperiam af-
xazeTis samTavros avtonomiurobas dausva wertili.
istoria varaudebs ver itans. yvelaferi Cateulia sityvebSi:
sad, rodis, ra. amisda miuxedavad, miuxedavad realobisa, faqtebi-
sa, gacnobierebuli sinamdvilisa qvecnobieri ver waiSleba. qvec-
nobieri ki zogjer cnobierze ufro meti sinamdvilis Semcvelia.
qvecnobieria: ara aqvs mniSvneloba SarvaSiZeebi SavlianTa dinas-
tiis warmomadgenelebia da maTi istoriis gamgrZeleblebia Tu ara,
saqarTvelos ganuyofeli da organuli nawili aris. vin, Tu ara
SarvaSiZeebma icodnen afxazebis da afxazeTis roli saqarTvelos
samefos Seqmnis, ganviTarebis, siZlieris da bolos SenarCunebis
saqmeSi. vis SeuZlia gamoricxos istoriuli warsulis mniSvn-
eloba da misi aRorZinebis miswrafeba maTSi. rodesac SarvaSiZeebi
Crdilo kavkasielebs qiraobdnen da samxreTs (odiSs) utevdnen,
iyo mxolod Tavdacvis, miwebis xelSi Cagdebis, Tu afxazeTis
samefos aRdgenis survili? vin gansazRvravs yovelives? ratom
cdilobdnen isini md. enguris gadalaxvas?
XIX s. radikalurad icvleba kavkasionelebis da maT Soris
mosaxleoba Sereuli afxazeTis bedic. 1810 w. giorgi SarvaSiZe
daTanxmda afxazeTis ruseTis imperiasTan dakavSirebas avtonomiis
uflebiT. Tanxmoba iZulebiTi iyo, radgan ruseTi uimisodac
miiRebda sawadels. am droisaTvis SarvaSiZeebs samurzayano da-
karguli hqondaT. sanacvlod CrdiloeTiT jer kidev xostamde
flobdnen Zveli afxazeTis (da ufro Zveli lazikis) terito-
181
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
rias. xostadan anapamde ukve adiRevelebi saxlobdnen. afxazeTis
CrdiloeT dasavleTi, erT dros egroselebis mSobliuri mxare
ukve Camosaxlebulebs hqondaT dakavebuli. raki es mxare afxa-
zeTs ekuTvnoda, Tanamedrove bevri mkvlevari mosulebs afxazur
tomad miiCnevs. ase xdebian adiRevelebi afxazebi. (am logikiT,
sulmnaTi k. gamsaxurdias moswrebuli naTqvamisa ar iyos: adamiani
Tu saZroxeSi daibada, Zroxad xom ar iqceva?).
1864 w. afxazeTis avtonomiis gauqmebas, mohyva e. w. soxu-
mis samxedro ganyofilebis dafuZneba. saxelwodeba `afxazeTi~
garusebis kvalobaze unda waSliliyo. afxazeTis ukanaskneli
mTavari mixeil SarvaSiZe axloblebiT ruseTSi (voroneJSi) gadaas-
axles. esec ar ikmares da mkvlevarTa daangariSebiT 20 aTasamde
afxazi aiZules TurqeTSi gadasaxlebuliyo. aseve gadasaxlebas
hqonda adgili 1877-1878 ww. ruseT-TurqeTis omis Semdeg. de-
mografTa monacemebis Tanaxmad, afxazi mosaxleobis daaxloebiT
naxevari wavida TurqeTSi. aq araa saubari CrdiloeT afxazeTSi
Camosaxlebul adiRevelebze. Tu maTac, zogi mkvlevaris msgavsad,
afxazebs miaTvlian, maSin mosaxleobis didi umravlesoba CaiTv-
leba wasulad.
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi yofnisas afxazoba Serisx-
uli iyo. mxolod mogvianebiT Seicvala maTdami damokidebuleba.
bolSevikebi (s. orjonikiZe, s. kirovi), v. leninis miTiTebiT
(ix. `revoluciuri aneqsia~ Tb. 2008 w.), mTis xalxebs da maT
Soris afxazebsac hpirdebodnen damoukideblobas, Tavisufle-
bas nebismieri formiT, Tu isini sabWoTa xelisuflebis mxares
ibrZolebdnen da maT Soris damoukidebeli saqarTvelos de-
mokratiuli respublikis winaaRmdegac. afxazebmac ibrZles da
brZola daufasdaT. marTalia xangrZlivi iyo procesi, cvalebadi
damoukideblobis (saqarTvelosgan da ara ruseTisgan) xarisxi,
magram Sedegi saxezea. 1993 w. afxazeTma moipova danarCeni saqa-
rTvelosgan damoukidebloba ̀ moZme~ ruseTis daxmarebiT. vinZlo,
ar mohyves am damoukideblobas, ruseTze damokidebulebis zrda
da afxazTa iseTive asimilireba, rac ara erTma eTnosma iwvnia da
rac mTavaria iwvnia md. fsous CrdiloeTma afxazeTma.
182
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
XXI s-Si afxazeTis istoria isea warmodgenili, isea gar-
Tulebuli, rom mis dalagebas sakmao Zalisxmeva dasWirdeba.
is, rac naTeli iyo uZvelesi droidan moyolebuli XX s-de,
sabWoTa wyobilebis dros mizanmimaTulad gaiSifra da Sedegic
savalalo dadga.
didi moazrovne iyo k. marqsi. ara cdeboda, roca ambobda,
rom partiis wevri ar SeiZleba obieqturi mkvlevari iyos, radgan
misTvis saxelmZRvanelo orientiri partiis gadawyvetilebaa da
ara sxva ram. sabWoTa kavSirSi mkvlevari verafers miaRwevda
Tu is e.w. komunisturi partiis pozicias ar gaiTvaliswinebda.
politika ki ar idga mecnierebis mxrebze, aramed piriqiT. par-
tia gansazRvravda ara mxolod politkur, social-ekonomikur
mimarTulebas, aramed imasac, vis rogori istoria unda hqonoda,
vis visTan emegobra da mtroba gaewia. obieqturi mkvlevari ver
moitans verc erT faqts afxazTa da qarTvelTa eTnikur niadagze
dapirispirebisa 1917 wlamde. ufro meti, bolos 1916 w. sTxoves
afxazebma imperators soxumis mazrad gadanaTluli afxazeTis
yofili samTavro quTaisis guberniasTan gaeerTianebina.
ratom qarTul guberniasTan da ara sxvasTan? miT ufro, rom
1904 wlidan gagris CaTvliT afxazeTis saukeTeso mxare ukve soWis
mxares hqonda gadacemuli. amas xom dafiqreba da axsna sWirdeba...
Tanamedrove rusi da afxazi `mecnierebis~ nawils myari
pozicia sxva midgomaSi aqvs. maTi mtkicebiT afxazebi yovelTvis
adiReuri warmomavlobisani iyvnen, sxva adiR tomebTan qmnidnen
erTobas da arasodes araviTari axlobloba qarTvelobasTan ara
hqoniaT Tu ar CavTvliT im periods, roca afxazeTis samefom
qarTl-kaxeTi daipyro... afxazebs mezobloba hqondaT megrelebTan
da svanebTan, magram isini xom qarTvelur tomebs ar warmoadgenen.
xo da ubralo kiTxva: 1916 w. afxazebi ratom qarTvelebTan
gaerTianebas moiTxovdnen da ara adiRevelebTan?
erT rameSi marTlebi arian afxazi avtorebi. roca Tubal,
TabalTa erToba daiSala, roca mrovelis Tanaxmad lixs dasav-
leTi egroselebs ergoT, xolo lixs aRmosavleTi qarTlosianebs,
maT Soris iseTvie sxvaoba iqneboda, rogorc qarTlosianebsa da
183
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
herebs, lekosianebsa da kavkasianebs Soris. Sesabamisad, roca
msjelobaa egriselebze, gnebavT kolxebze, iq mxolod momavali
svanebi, megrelebi da afxazebi igulisxmebian. aqedan gamomdinare,
Zveli kolxeTi (gnebavT kolxida), kolxas gaerTianeba, lazikis
samefo, egroselTa saerTo Semoqmedebaa. roca msjelobaa aietis
samefoze, henioxobaze, kolxobaze, safiqrelia, rom es kategoriebi
moicavdnen im arealis tomebs, romelTagan Semdeg gancalkevdnen
afxazebi, svanebi, megrel-lazebi da laz-Wanebi.
sakiTxis arss ara cvlis is varaudi, rom im arealSi SeiZleba
meSex-muSq-musk-mosxo-mesxebis warmomadgenlebic saxlobdnen abask,
abasx, abazgTa saxiT. meSexTa es Camomavlebi adiRur mosaxleobad
mianc ar CaiTvlebian.
aqve kidev erTxel unda iqnas xazgasmuli didi rusi is-
torikosis v. tatiSCevis daskvna imis Sesaxeb, rom adiReuri
abazas tomi TaTruli warmoSobisaa, rom samegrelos Crdilo-
eTi nawili, romelsac afxazeTs uwodeben mniSvnelovan wilad
yubanelebs (igulisxmeba adiRebs) ukaviaT. v. tatiSCevis es daxa-
siaTeba XVIII s. meore naxevars gulisxmobs. principSi igives
adasturebs T. krasilnikovi, roca ambobs, rom Savi da azovis
zRvebis CrdiloeTidan wamosulma adiRebma daikaves kavkasionis
kalTebi da yubanis dablobi... gana igives ar imeorebda batoni
simon basaria yabardoelebisa da abazas tomis Sesaxeb? aRaraa
saWiro yvela avtoris debulebis ganmeoreba, romlebic afxazebis
ara adiRevelobaze miuTiTeben. sxva ambavia, ra awyobT da ras
amtkiceben sabWoTa `specialistebi~.
istoriuli sinamdvile ki isaa, rom 1864 w. gauqmebuli afxa-
zeTis samTavro iseTsave rusifikatorul wnexSi moxvda, rogorsac
danarCeni koloniebi ganicdidnen.
iyo msjeloba imperiuli politikis arsze qarTl-kaxeTisa da
imereTis samefoebis mimarT. gameoreobas azri ara aqvs, magram is
mainc unda aRiniSnos, rom afxazeTi ver acdeboda da arc acdenia
asimilatorul procesebs. mxolod 1917 w. Tebervlis revolu-
ciis Semdeg miecaT saSualeba koloniebs Tavisuflebis raRaca
donisaTvis mieRwiaT droebiTi mTavrobis pirobebSi. rogorc am
184
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mTavrobis adgilobrivi organo, 10.03.1917 w. soxumSi, SarvaSiZis
xelmZRvanelobiT, Seiqmna sazogadoebrivi uSiSroebis komiteti.
imave wlis noemberSi, ukve menSevikebis TanxmobiT, mowveuli iqna
saxalxo yriloba, romelmac Seqmna saxalxo sabWo simon basarias
meTaurobiT. im simon basariasi, romelic amtkicebda, rom Turqebis
mier oTxasi wlis manZilze Cagrulma afxazebma verc rusi kolo-
nizatorebis xelSi naxes Sveba. amtkicebda, rom momxdur-dampyobTa
gamo bevri yabardoeli da abazas tomis wevri Casaxlda afxazeTSi.
amtkicebda, rom CamosaxlebulTagan (momTabare-monadireebisagan)
bevrma ver igua miwaTmoqmedeba, gvalva da XVII s. bolos, ukan,
CrdiloeT kavkasiaSi gadasaxlda. diax, gasasaxldnen yabardoelebi
da e.w. abazinebi da ara afxazebi.
afxazeTis saxalxo sabWom 09. 02. 1918 w. gaaforma SeTanx-
meba urTierTobis Sesaxeb saqarTvelos erovnul sabWosTan. `spe-
cialistTa~ garkveuli nawili, afxaz-qarTvelTa dapirispirebiT
dainteresebuli, niSnis mogebiT acxadebs: naxeT, am SeTanxmebaSi
araa msjeloba saqarTvelos SemadgenlobaSi Sesvlis Sesaxeb. diax,
araa. ar iyo saWiro da ar Seitanes. aq mTavari sxva ramaa. afxa-
zTa saxalxo sabWom ratom saqarTvelosTan dado SeTanxmeba da
ara yabardo, abazin, adiResTan? xom cxadia, roca giWirs, pirvel
rigSi unda moZme-mezobels mimarTo. Tu, rogorc amtkiceben, afxa-
zebi adiRevelebia, erTi warmomavlobis xalxia, ratom saZulvel
qarTvelebs mimarTes afxazebma?
damatebiT 02. 06. 1918 w. afxazeTis saxalxo sabWom Tavi
afxazeTis sazogadoebriobis erTaderT warmomadgenlad gamoacxada
da daxmarebisaTvis Tbiliss (ukve damoukidebeli demokratiuli
respublikis mTavrobas), rac igivea, qaTvelebs mimarTa da ara
sxvas. ratom? pasuxi specialur `specialistebs~ ara aqvT.
ufro meti. imave wlis, imave TveSi, imave sabWom sazeimod gamo-
acxada afxazeTis Sesvla saqarTvelos SemadgenlobaSi avtonomiis
uflebiT. albaT iseTive atonomiis uflebiT, riTac afxazeTis
samTavro sargeblobda. respublikas evaleboda sazogadoebrivi
wesrigisa da socialur-ekonomikuri ganviTarebis uzrunvelyofa.
sazogadoebrivi wesrigi marTlac dasamyarebeli iyo. 1918 w. gazaf-
xulze orjer iyo soxumSi bolSevikuri gadatrilebis mcdeloba.
185
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
SeTanxmebis Tanaxmad respublikurma (formirebis procesSi myofma)
jarebma tuafsemde teritoria daiakves. gasaxsenbelia is faqti,
rom rodesac afxazeTs ierTebda ruseTi, mTavar SarvaSiZeTa gav-
lena jer kidev xostamde vrceldeboda. rac Seexeba md. yubanis
(md. mcire xazareTisa, md, kafa, saxeli icvleboda, arsi rCeboda)
marcxena napiris vrcel teritoriebs (uZveles, egrosis kuTvnil
teritoriebs) iq ukve ucxotomelebi, ZiriTadad adiReuri warmo-
Sobis xalxi mosaxleobda. adiReuri warmoSobis, magram afxazebs
maTTvis ar miumarTavT. ratom?
da kidev meti. 1919 w. martSi, demokratiuli arCevnebis
gziT, afxazebma saxalxo sabWos axali Semadgenloba SearCies. 20.
03. 1919 w. am sabWom miiRo aqti, afxazeTis avtonomiis Sesaxeb
saqarTvelos respublikis SemadgenlobaSi. praqtikulad amiT
dasrulda mSvidobianad urTierTobis mogvarebis procesi. imave
1919 w. ruseTma kvlav moicala afxazeTisa da damoukidebeli
saqarTvelosaTvis. erTi mxriv e.w. TeTrgvardielebi gen. aleq-
seevisa da gen. denikinis meTaurobiT gegmavdenen intervencias.
meore mxriv v. lenini da bolSevikebi (s. orjonikiZe, s. kirovi)
abriyvebdnen mimdob kavkasielebs, pirdebodnen yvelafers, oRond
maT saqarTvelos damoukidebeli respublikis winaaRmdeg eomaT.
sagulisxmoa, rom arc TurqeTis mxridan iyo safrTxe moxsnili.
bolos 1919 w. denikinma imarjva, CrdiloeTi afxazeTisa
daikava da sazRvari md. fsouze ganamwesa. qarTvel bolSevikebs
didi imedi hqondaT, rom inernacionalisti, da humanisti v. le-
nini samarTlianad moiqceoda. mwared motyuvdnen. v. leninma jer
erTi, ar Secvala md. fsouze dawesebuli sazRvari 07. 05. 1920
w. meore, piradad SeimuSava saqarTvelosa da afxazeTis aneqsiis
gegma. mesame, piradad xelmZRvanelobda saqarTvelos Zarcvas.
amitom iyo filipe maxaraZis mware aRiareba: bolSevikebma Cven
mogvatyues. amis Semdeg rac xdeboda afxazeTSi, rac xdeboda
afxazeT-qarTvelTa urTierTobaSi, sulac ar ekiTxeboda arc erTs,
arc meores. rusi ̀ mecnierebis~ nawili da maT demagogias ayolili
medrove afxazebi ki am sinamdviles mrude sarkeSi warmoadgenen.
186
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ukanaskneli, rac afxazeTisa da damoukidebeli saqarTvelos
urTierTobaSi moxerxda da mouswro, iyo 21. 02. 1921 w. dam-
fuZnebeli krebis mier konstituciis miReba. afxazeTi Sedioda
respublikis SemadgenlobaSi avtonomiis uflebiT.
dRes es faqti `specialistebis~ mier gaSifrulia, rogorc
zewola afxazeTze, rogorc afxazTa uflebebis Selaxva. ara da
mxedvelobaSi ara Rebuloben, rom am konstitucias ori dRec ar
umoqmedia, rom Tavad afxazTa surviliT da TxovniT iyo yovelive
gakeTebuli. vis sWirdeba simarTle?
simarTle ki isaa, rom sabWoTa kavSirSi iZulebiT gaer-
Tianebul `moZme~ respublikebs sinamdvileSi Sekvecili kul-
turuli avtonomiis pirobebi da uflebebi hqondaT. (am sakiTxze
avtoris `revoluciuri aneqsia~). cxadia, aseTi `saxelmwifo
gaerTianebani~ nebaze verc Sinagan organizacias moaxdendnen da miT
umetes verc eTnopolitikas awarmoebdnen. imperialisturi rusuli
propagandis Sedegia afxazTa nawilSi damkvidrebuli azri imis
Sesaxeb, rom 04. 03. 1921 w. wiTeli armiis nawilebis afxazeTSi
Seyvana qarTvelTa mxridan genocidis Tavidan acilebis mizniT
moxda. Tu aseTi samarTliani da humanuri politika hqonda bol-
Sevikur mTavrobas, Tu ase zrunavda qarTvelebis mier `Cagrul~
afxazebze, ratom ar daubruna kuTvnili istoriuli teritoriebi?
qarTvelebma rom afxazeTs daubrunes qveynis CrdiloeTi nawili
tuafsemde, rusebma ratom waarTves da miisakuTres? cxadia sab-
WoTa kavSirSi amis xmamaRla gacxadeba warmoudgeneli iyo, magram
axla, roca imave ruseTis ̀ Zmuri~ daxmarebiT afxazeTi saZulveli
saqarTvelosagan sruliad damoukidebelia, ra uSliT xels, rom
afxaz `Zmebs~ maTi samSoblos nawili daubrunon?
istoriulad cnobili faqtia, rom 1921 w. gazafxulze saqa-
rTvelos gasabWoebis paralelurad Seiqmna afxazeTis sabWoTa
respublika. im dros, ar iyo ra SemuSavebuli moskovis mier er-
Tiani pozicia, aseTive respublikebi iqmneboda sabWoTa imperiis
sxva regionebSic (mxolod azerbaijanis SigniT iyo naxiWevanis,
muRanlos yarabaRis).
187
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
afxazeTis respublikis sagareo orientacia bolomde garkveu-
li ar iyo. arc saxelmwifoebrivi statusi iyo gacnobierebuli.
ukve 28. 05. 1921 w. afxazebma yrilobaze damoukideblobis dafiq-
sirebasTan erTad aRniSnes saqarTvelos sabWoTa respublikasTan
mtkice kavSiris aucilebloba. ara mxolod aRniSnes, imave wlis
dekemberSi samokavSireo xelSekrulebac gaaformes. bolos es
kavSiri asaxuli iqna afxazeTisa da saqarTvelos konstituciebSi.
amis Semdeg ukve sabWoTa kavSirSi, partiis centraluri
komitetis iniciativiT ganxorcielda reformebi erovnebaTa
Sorisi urTierTobis sakiTxebSi. gadawyda rigi respublikebis
statusis Secvla. maT Soris 1931 w. moaxdines afxazeTis re-
spublikis avtonomiur respublikad gardaqmna, saqarTvelos re-
spublikis SemadgenlobaSi. es cvlileba aisaxa 1936 w. miRebul,
gamarjvebuli socializmis konstituciaSi.
dRes, rigi rusi da afxazi specialistebisa, (gvarebis dasax-
elebis gareSe, radgan ideologizirebuli ̀ mecnierebaa~ damnaSave
da ara calkeuli avtorebi), afxazeTis avtonomiur respublikad
gardaqmnas, saqarTvelos mier qveynis `okupaciad~ afaseben. diax,
1931 wlamde afxazeTi iyo `damoukidebeli respublika~ da
saqarTvelom misi okupacia moaxdina. Tu dafiqrebulan es av-
torebi ra mouvidaT ruseTis SemadgenlobaSi adre aRmocenebul
respublikebs? iqac qarTvelebma xom ar moaxdines zewola? Tu
gaxsenebiaT ra uyves qarTvelebs, roca maT kritikuli SeniSvnebi
gamoTqves sabWoTa kavSiris Seqmnis proeqtebTan dakavSirebiT? ro-
gor SeeZlo saqarTvelos daecva afxazTa uflebebi, roca Tavisas
fexqveS uTelavdnen da rac mTavaria, moskovis davalebiT, Tavad
afxazebi iZulebulni gamoTqvamdnen kmayofilebas. vin hkiTxavda
respublikebis xelmZRvanelobas da maT Soris qarTvelobas, sur-
daT Tu ara koleqtivizacia, `kulturuli revolucia~ da a.S.
dRevandeli viTarebidan gamomdianre, advilia ar gaiTvaliswino
e.w. socializmis mSeneblobis saSinelebani da amaSi imperiuli
sistema da politika ki ar daadanaSaulo, aramed is, viszec igive
imperiuli centri migiTiTebs. magram xom aris WeSmaritebac?
188
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mokled, 1936 w. konstitucia afxazeTis respublikas saqarT-
velos SemadgenlobaSi ganixilavda. Sesabamisad gauTviTcnobieri
afxazebisaTis maTi cxovrebis yovelgvari naklis Semoqmedni
qarTvelebi gaxdnen. ukve ruseTis `imedad~ myofebma iwyes mos-
kovSi partiis centralur komitetSi saCivrebis wera qarTveli
agresorebis dasjis moTxovniT.
`saSineleba~ xdeboda. qarTveloba (gansakuTrebiT megrelebi)
masiurad usaxldebodnen afxazebs, isini mosaxleobis umravle-
sobas Seadgendnen. daviwyebuli iqna e.w. afxazeTis didi kedelis
istoriuli daniSnuleba. vis ainteresebda odiSis mTavarma, le-
van II dadianma 17 s. Sua xanebSi ratom aRadgina da gaamagra es
marTlac RisSesaniSnavi nageboba. vis dacvas lamobda mTavari
yofili koraxis-klisuras-kelasuris kedlis meSveobiT da visgan?
ra afxazebs icavda afxaz-afsarTa TareSisagan Tu megrelebs? da
rodidan gaxda odiSis samTavros es mxare e.w. samurzayano? rus
`Zmebs~ es SeiZleba arc ainteresebdeT, magram ayolil afxazebs?
araa saWiro qarTvel istorikosTa poziciis codna. magram maTi
saTayvanebeli sulmnaTi zurab anCabaZec anti afxazia?
meore ̀ saSineleba~ iyo afxazuri damwerlobis qarTuli asoe-
biT gawyoba, skolebSi qarTuli swavlebis SemoReba. sazizRari
qarTvelebi. sxvaa rusebi. o... rusebi Zmebi da humanistebi arian.
swored rusebis daxmarebiT moxerxda baton dimitri gulias mier
qarTul anbanze gawyobili damwerlobis `kirilicaTi~ Secvla.
kargia, rom skolebSic rusuli iswavleba. vis sWirdeba qarTuli,
roca qarTvelebsac rusi auwevs yurs. didia Zala rusisa da
afxazuri erTguleba-siyvarulic didi sWirdeba. diax. yvelaferi
rusuli aris internacionalizmi, xolo qarTulis swavleba –
mxolod asimilaciis procesia.
yovelives CamoTvla, rac afxaz ideolog-specialistebs qa-
rTvelebis mxriv genocidis mcdelobad miaCniaT, marTlac zedmeti
da momabezrebelia. amitom, mxolod erTi mcire sakiTxi, romelic
samoci welia aSfoTebT afxazebis gaadiRevelobis mosurneT. 1951
w. gamoica, rogorc `didi rus-afxazi specialistebi~ amboben
189
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
TviTnaswavli (e. i. araspecialisti, TviTmarqvia) literatori
batoni pavle ingoroyvas naSromi. mraval sakiTxTan erTad, iq
naTqvamia, rom adiRevelebi afxazeTSi gvian, XVII-XVIII ss. arian
Camosaxlebulebi da gaafxazebulebi. rogorc kaxeT-hereTSi lekebi,
qarTl-dvaleTSi osebi, adiRevelebi afxazeTSi arian mosulebi.
es debuleba mosvenebas ukargavs specialur `specialistTa~
Taobebs. sakiTxavia, Tu viRaca TviTnaswavlma, raRaca vTqvaT
da cilismwamebluri dawera, gana Rirs amis gulisTvis amdeni
garja? mas xom ar uTqvams afxazebia gvian mosulebi, afxazebi
ara mkvidri mosaxleobaa. Tqva, rom maT Soris arian gvian Camo-
salxebulebi, ara istoriuli afxazebi, ara aborigeni elementebi.
mere ra moxda? vTqvaT, roca cnobili anTropologi aleqseevi
amtkicebs, rom afxazebs ufro meti saerTo aqvT qarTvelebTan
vidre adiRevelebTan, es xom ar iwvevs mwvave reaqcias. roca v.
tatiSCevi amtkicebs, rom adiRebi TaTruli warmomavlobis tomia,
esac ar iwvevs ukmayofilebas, magram rogorc ki msgavsi azri p.
ingoroyvam gamoTqva, ar damTavrda ukmayofiloTa kritika. ratom?
afxazebs Tu is swyinT, rom qarTvelebis monaTesaved arian dax-
asiaTebuli, es sxva sakiTxia. ukve iTqva, rom afxazebi egroselebis
monaTesaveni arian, qarTlelebs ki bevrad gvian gaecnen. ra moxda?
cnobilma mecnierma a. saxarovma saqarTvelos patara imperia uwoda,
mweralma afanasievma qarTvelebs avadmyofi eri. sawyeni iyo, ma-
gram qarTvelebs amis gamo arc rusebi SeuZulebiaT da arc maTi
mecniereba da kultura. sanacvlod SemTxvevas ar uSveben rusi
Tu moruso ideologebi rom ar aRniSnon rasizmi, Sovinizmi da
kidev bevri izmi qarTvelTa Soris. mizani? mizani naTelia.
saTave antiqarTul permanetil process n. xruSCovis dros
daedo. 1956 wlis ivnisSi miiRo komunisturi patriis centraluri
komitetis prezidiumma dadgenileba Secdomebisa da naklovanebebis
Sesaxeb saqarTvelos kompartiis muSaobaSi. am process Tan axlda
saCivrebis mTeli kaskadi afxazTa mxridan.
genialuri mmarTveli iyo n. xruSCovi. i. stalinis mier 30
wlis manZilze nagebi evraziuli imperia 3 welSi moaryia. ng-
revasac xom niWi unda. politikuri sistemis rRvevis pirveli
190
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mauwyebeli 09. 03. 1956 w. TbilisSi mowyobili sisxliani
aRlumi iyo. qarTvelebi daTrgunes da paralelurad imperiis
mier Cadebuli eTnikuri naRmebi aamoqmedes. afxazebma, ruseTis
mxardaWeriT, qarTvelebTan dapirispirebis pirveli raundi moiges.
moiges da gaiges, rom Zlieris ayolas SeiZleba iseTi Sedegi
mohyves, razec adre ar ufiqriaT. ruseTma gamoaRviZa ̀ afxazuri~
ultra nacionalizmi.
Tu pirveli sababi p. ingoroyvas Txzuleba iyo, meore Setevis
signali ukve 1967 w. dastambuli n. berZeniSvilis TxzulebaTa
III t. gaxda. akad. n. berZeniSvils TviTnaswavls ver daarqmevdnen,
magram ufro Zneli asatania, roca Seuracxyofas mcodne gvayenebs.
xumroba ambavia? akademikosma gabeda da afxazTa da qarTvelTa
naTesaobis sakiTxi dasva. rus specialistTa mier dalocil, gaa-
diRevelobis bilikze Semdgari afxazi eTnosisaTvis, ufro meti
Seuracyofis miyeneba warmougeneli iyo. afxazi eTnosisaTvis iTqva,
Torem vin hkiTxavda patiosan, mSromel afxazebs.
XIX s. ikvlevda ra revoluciuri moZraobis kanonzomiere-
bas, k. marqsi ambobda: mSromel masebs arc dro da arc codna
ara aqvT, rom politikuri brZolis Teoria da organizaciuli
formebi gamoimuSaon. mcodne revolucionerebma unda SeZlon es
da darazmon masebi.
mSromel afxazebsac arc imdeni istoriuli codna ar hqondaT
da arc dro Sesaswavlad, rom gaegoT, mainc ras erCis da ras
`lanZRavs~ qarTveli akademikosi. sanacvlod mravlad iyvnen eris in-
teresebisaTvis mebrZoli Tavdadebuli ̀ specialistebi~. maT warbic
ar SeuxriaT, roca ruseTis Sesabamisma specialistebma daaskvnes,
rom Tu eTnosis wevrTa raodenoba asi aTass aWarebebs, is eria da
politikuri organizaciis is forma ekuTvnis, rac ers Seefereba.
Tu eTnosis wevrTa raodenoba asi aTasze naklebia, maSin is eri ki
ara, erovnebaa da politikuri pativic naklebi unda ergos. samwux-
arod, afxazebi erovnebebis rigSi Caayenes. magram es xom moskovSi
daaskvnes. moskovSi, sadac wydeba erebisa da respublikebis bedi,
sadac evropisa da aziis qveynebisa da erebis momavals gansazRvraven.
amitom afxaz istorikosebs, eTnografebs da saerTod xalxis be-
191
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
diT dainteresebul specialistebs moskovze wyena ar SestyobiaT.
sxva iyo qarTveli akademikosi. marTalia man erovneba SeniRba da
berZeni-Svilad moevlina qveyanas, magram fxizlad myofma afxazma
specialistebma mainc gauges da Seuracxyofa ar apaties. gaugonari
mkrexeloba moxda: turCaninovebis, voronovebis mier msoflio
civilizaciis pionerad Seracxil afxaz adiRebs, viRac qrTvelma
gaubeda da maTTan Soreuli naTesaobis idea gaaJRera.
ra SeaCerebda, rusi an moruso specialistebis mier gawvrT-
nil, afxaz specialistTa saCivrebis nakads sabWoTa kavSiris
centalur organoebSi. moTxovna konkretuli iyo: afxazeTis
teritoriaze qarTuli (gnebavT egrosuli) toponimebis afxazuriT
Secvla, yvela wamyvani xelmZRvaneli Tanamdebobis afxazTaTvis
daTmoba, umaRles saswavleblebSi afxazebis ukonkursod Caricxva.
winaaRmdeg SemTxvevaSi saqarTvelos respublikis Semadgenlobidan
gasvla da ruseTTan Caxuteba.
sabWoTa kavSirSi yvelaferi gegmiuri iyo. Tavis droze v.
leninma daakvaliana bolSevikebi (Semdeg rom Tavs komunistebi
uwodes). arRicxvisa da kontrolis sargeblianobis sakiTxSi.
yvelaferi centralizebuli, yvela siaxle centridan. gegmiurobam
moiTxova, rom Tu afxazTa pirveli Seteva qarTvelebis winaRm-
deg 1957-8 wlebSi ganxorcielda, meore 1967-8 wlebSi, mesame
1977-8 wlebSi unda momxdariyo. gegmiuroba imitomaa gegmiuroba,
rom misi perioduloba ar unda dairRves. arc darRveula. mesame
Setevas mesame sababi male gamouCnda. xumroba saqmea? kompartiis
centraluri komitetis politbiuroSi, mosaxleobisagan finansuri
Tanxis amoqaCvis mizniT da paralelurad rusuli enis damkvi-
drebis, rogorc momavali erTaderTi saxelmwifo enisa, miiRo
axali konstitucia. sabWoTa imperiis mTel sivrceSi erTaderT
saxelmwifo enad rusuli cxaddeboda.
sabWoTa ideologebma ukuagdes v. leninis brZnuli Segoneba.
v. lenini ambobda: araa aucilebeli rusulis saxelmwifo enad
gamocxadeba. ekonomikuri urTierTobebi, cxovrebis peripetiebi
isedac aiZuleben ararusebs rusulze gadasvlas. sabWoTa propa-
gandis talRaze aRzrdilma `specialistebma~ v. leninis ideebi
Tanamedroveobis moTxovnebis mixedviT gaiges da ganaxorcieles.
192
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
analizi rom ar gamovides, iTqmeba, rom sabWoTa kavSiris
axali konstituciis mixedviT, respublikebs evalebodaT misi
Sesabamisi axali konstituciis miReba. aq moxda kazusi, 1978 w.
14 aprils qarTvelebma mitingze moiTxoves respubklikaSi saxelm-
wifo enad qarTulis SenarCuneba, warmogidgeniaT? saqarTveloSi
saxelmwifo enad qarTuls moiTxovdnen. rogor SeiZleba am faqts
internacionalisti rus-afxazi specialistebi, e.w. inteligencia
ar aReSfoTebina. xumroba ambavia? Tu saqarTveloSi qarTulia
saxelmwifo ena, maSin xom afxazebsac qarTulis Seswavla mou-
wevT. (am SemTxvevaSi araa saubari somexi, azerbaijaneli, osi
moqalaqeebis poziciaze).
sababi moinaxa. Sesabamisad afxazeTSi axali talRa agorda.
moskoveli diriJorebi kargad gaisarjnen. situaciis gamwvavebam
imave diriJorebis samSvidobo, saSuamavlo rolis mniSvneloba gaz-
arda. diax. moskovis ̀ brZnuli~ gadawyvetilebani daedo safuZvlad
afxazTa droebiT dawynarebas. maT miiRes iseTive uflebebi, rac
hqondaT respublikebs, magram mainc saqarTvelos SemadgenlobaSi.
dRes rusi ideologebi aRara malaven, rom afxazebisaTvis
rusuli iyo misaRebi ena, SeiZleba megrulic gamosdgomodaT,
magram qarTuli? mesame ena maT ara sWirdebodaT. amas garda
qarTvelma mecnierebma ar moiSales `mavne Cveva~ da afxazeTis
istorias saqarTvelos istorias ukavSirebdnen. is ar ikmares
qarTvelebma, rom afxazebis mier Seqmnili asoTi damwerloba
`miiTvises~, warsulis aRiarebuli moazrovne ioane petriwi qa-
rTvelad `gamoacxades~ da iqamde mividnen, rom afxaz-qarTvelTa
warmomavlobiT naTesaobaze alaparakdnen. Tavxedebi. amitom prin-
cipulad daisva sakiTxi qarTvelTa diskriminaciuli politikis
aRkveTis, afxazeTis saqarTvelosgan gamoyofis Sesaxeb. aRSfoTebis
talRa kargad iyo organizebuli. SeZles da afxazuri soflebi
gamoiyvanes saprotesto mitingebze. masobrivad awerdnen xels
moskovSi gasagzavn saCivrebs. (mSromelTa saCivrebi, winadadebebi
da a.S. 1984w. Semodgomaze specialurad iyo Seswavlili avtoris
mier da aRmoCnda, rom am `moRvaweobiT~ mxolod afxazebi iyvnen
dakavebuli, arc erTi saCivari rusis, qarTvelis, berZenis da
193
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
sxvaTa mxriv ar iyo dafiqsirebuli. ratom? pasuxs wamkiTxavi
advilad mixvdeba: unda eCvenebinaT, rom afxazeTDSi afxazebi iyvnen
Seviwrovebulebi, daCagrulebi, moskovisagan Svelis momlodineni).
miuxedavad avtonomiuri respublikisTvis moskovis mier
gawerili uflebebis mniSvnelovnad gazrdisa, mokavSire respub-
likis uflebebTan gaTanabrebisa, afxazebi mainc ukmayofiloni
iyvnen, mainc ver Caigdes yvela Tanamdeboba xelT, ver moiSores
qarTvelebi. saxeze iyo qarTvelebis SedarebiT maRali kompeten-
cia mmarTvelobis, kvalificiuri xelmZRvanelobis, sameurneo da
kulturul-samecniero moRvaweobis sferoebSi. qarTvelebi mainc
saWironi rCebodnen, Tanac viTarebaSi, roca afxaz mSromel masebs
xelmZRvanelis erovneba ki ara, efeqturoba aZlevda xels. TviT
rusi ideologebi ar malavdnen, rom afxazeTis universitetSi
qarTveli pedagogebi bevrad kvalificiurni iyvnen. subtropikuli
instituti ver ifunqcionirebda qarTvelebis gareSe. afxazebs
televizia qarTvelebma Seuqmnes, magram afxazuri gadacemebi
mwiri da fragmentuli iyo da a.S. magram amaSi xom qarTveloba
iyo `damnaSave~?
sabWoTa imeriuli politika brZnuli iyo. ar SeiZleboda
afxaz-qarTvelTa urTierTobis (ufro swored, afxazi da qarTveli
karieristi – moxeleebis) bolomde morigeba. sabrZolveli unda
darCeniliyo da darCa. qarTvelebis damoukideblobisaken ltolvis
damamuxruWebeli naRmi gegmazomierad 10 wlis Semdeg amoqmedda.
1988 w. Semodgomaze gamarTuli mitingebis dros TbilisSi,
erovnul-demokratiulma partiam gaaxmovana moTxovna saqarTvelos
sabWoTa kavSiris Semadgenlobidan gasvlis Sesaxeb. maTi lozungi
iyo: saqarTvelo qarTvelebisTvis. (1989 w. avtori specialurad
Sexvda partiis lider g. Wanturias. ramdenime saaTiani diskusiis
Semdeg SeTanxmdenen lozungis moxsnis aucileblobaze).
Tavis mxriv afxazebmac moiTxoves saqarTvelos Semadgenlobi-
dan gasvla da 1921 w. deklarirebuli damoukidebeli respublikis
aRdgena. 18. 03. 1989 w. gudauTis raionis sof. lixnSi saxalxo
Sekrebaze miiRes e.w. ̀ afxazuri werili~, romelsac aTi aTasobiT
adamianma moawera xeli. sabWoTa kavSiris xelmZRvanelobisadmi
194
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mimarTul werilSi moTxovnili iyo afxazeTis gasvla saqarT-
velos Semadgenlobidan da sabWoTa imperiis farglebSi darCena
respublikis statusiT.
(mcire mogoneba. avtori staJirebaze iyo moskovSi mSromelTa
internacionaluri aRzRdis problematikaSi garkvevis mizniT.
staJireba, rogorc saqarTvelos warmomadgenelma, magram ara qa-
rTvelma da musulmanma, gaiara istoriis institutTan arsebuli
specialuri komisiis xelmZRvanel g. n. trapeznikovTan. urTier-
Tobis procesSi gairkva, rom Tavad g. trapeznikovi taSkentSia
aRzrdili, muslimanebis moyvaruli da qarTvelebis moZulea.
raki saqarTveloSi Sesabamisi problemebis Semswavleli jgufis
xelmZRvaneli araqarTveli da Tan musulmani iyo, swavlebis
procesi `gulaxdilobis~ atmosferoSi mimdinareobda. g. tra-
peznikovma koloniur eTnosTa urTierTobebis sakuTar miRwevad
aRiara 1981 w. ganxorcielebuli iguSebisa da osebis Sejaxeba
da Semdeg misi daregulireba. gaaJRera informacia mis mier Sed-
genili raRaca afxazuri werilis Sesaxeb da rom oriode TveSi
daiwyeboda afxazeTSi masobrivi moZraoba qarTuli toponimebis
afxazuriT, Secvlis moTxovniT. 1985 w. TebervalSi ukve icoda
g. trapeznikovma ra daiwyeboda maisis TveSi.
mTavari sxvaa. afxazuri werilis ambavi daviwyebas mieca
droTa viTarebaSi. 2003 w. daistamba didi ideologi – special-
istis, afxazebis winaaRmdeg qarTvelebis `rasizmis, Sovinizmis
eTnocidis~ amsaxveli istoriis Semqmneli v. a. Snirelmanis wigni
`Войны памяти: мифы, идентичность и политика в Закавказье~. М., 2003. v. Snirelmani, afxazebis, `siyvaruliT~ da qarTvelebis
siZulviliT gaTanguli, mimoixilavs ra cnobil `afxazur wer-
ils~ imperiis mesveurebisadmi, aRniSnavs: `Письмо написанное в этом духе было отправлено абхазами в июне 1988 г. в адрес XIX всесоюзной конференции КПСС, причем его поднисали 60 видных деятелей абхазской науки и културы. Первоначальный текст этого письма был подготовлен еще в 1985 г... И.Р. Мархолиа и... Г.Н. Трапезниковым” (стр 276). diax. g. trepeznikobis mier dagegmili da werilis saxiT Camoyalibebuli, procesis saxiT sami
195
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
wlis Semdeg daiwyo. WeSmariti avtoris vinaoba ki mxolod 18
w. Semdeg gamJRavnda. `afxazuri werili~ romelmac saTave daudo
nacionalizmis meoTxe talRis azvirTebas, iseve iyo moskovSi
Seqmnili da moskovSi gagzavnili, rogorc igegmeboda da xor-
cieldeboda mTeli ormocwliani, SeiZleba oraswliani, antiqa-
rTuli procesebi. ararealuria azri afxazebisa da qarTvelebis
urTierTgaucxoebis, mtrobis, eTnokonfliqtis Sesaxeb. yvelaferi
modioda imperiis centridan da wydeboda centris SexedulebiT.
iyo da rCeba imperiis brZola saqarTvelos dasaCoqeblad afxa-
zeTis gamoyenebiT).
afxaz `mkvlevarebs~ ar aviwydebaT, rom 1991 w. mxarSi
amoudgnen qarTvelebs referendumis Catarebisa da damoukide-
blobis gamocxadebis dros. gansakuTrebiT aRniSnaven prezident
z. gamsaxurdiasadmi erTgulebas da e. SevardnaZis droindeli
xelmZRvanelobis Sovinistobas, ramac saqme omamde miiyvana da
romelic afxazTa didebuli gamarjvebiT dasrulda.
ruseTis imperialisturma wreebma moaxerxes afxazTa da qa-
rTvelTa nawilSi gaucxoebisa da SuRlis gaRviveba. maT 1992-3
ww. SeaiaraRes afxazTa nawili, gverdSi amouyenes CrdiloeT ka-
vkasieli daqiravebulebi, viTom Tavneba kazakebi, somxebi, gudauTis
samxedro bazaze dabanakebulebi da ganaiaraRes qarTuli mxare.
aviacia, mZime SeiaraReba, samxedro katarRebi mxolod rusuli
moqmedebda. amis Semdg mtkiceba, rom es iyo afxaz-qarTvelTa
eTnokonfliqti, mxolod gaugebar adamianebze gaTvlili triukia.
da kidev erTi usiamo faqti. moskovma ara mxolod afxazTa
nawilis darazmva SeZlo. specialurad Seqmna e.w. kavkasiis mTielTa
konfederacia da daupirispira qarTvelebs. sxvanairad gaugebaria
es gaerTianeba ratom dumda ruseT-CeCneTis omis da aRar Cans
daRestanSi mimdinare procesebis dros.
gasaxseneblad yvelaze mZime, z. gamsaxurdiasi da megrelTa
nawilis qmedebaa. aravin uwyis rogor warimarTeboda ruseTisa da
saqarTvelos saomari dapirispireba afxazeTSi, rom ara z. gamsax-
urdias faqtori, misgan azvirTebuli kuTxuri separatizmi, maT
mier afxazeTSi mebrZol qarTvelebsa da danarCen saqarTvelos
196
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
Soris megrelebis `didi sardlis~ loTi qobalias mier gadaW-
rili gza. ruseTma imperiuli ostatobiT gaaTamaSa uSiSroebis
organoebTan mWidrod dakavSirebuli e. SevardnaZe-z. gamsaxurdias
karti da sawadelsac miaRwia. saqarTvelos CamoaSores afxazeTi,
Seagdes e.w. dsT-Si (damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba),
Caayenes naxevarkoloniis mdgomareobaSi. koloniuri uRlisagan
gaTavisufleba momavlisTvis gadaido.
afxazebTan mimarTebaSi mkvlevarebi saukuneebis manZilze
aRniSnavdnen maT mWidro kavSirs samegrelosTan da aqedan danar-
Cen saqarTvelosTan. XIX s. Sua periodamde ar dasmula sakiTxi
maTi qarTvelebisagan gaucxoebis Sesaxeb. ukve iyo naTqvami, rom
bolos 1916 w. sTxoves afxazebma nikoloz II, maTi mxare quTaisis
guberniisaTvis mieerTebina.
XIX s. afxazTaTvis ucnaurad warimarTa. roca imperiam af-
xazeTi daikava, rusi mkvlevarebi arsebiTad asxvavebdnen afxazebs
abazinebisagan (afsarebisagan). Semdeg, qarTvelebis gavleniT da
didmpyrobeluri politikidan gamomdinare, afxazeTSi macxovreb-
lebs yvelas afxazi ewoda. gamovida, rom SarvaSiZeTa garSemo sof.
lixnis da gudauTis raionSi, ukve afxazebad wodebulebi adiReur
enaze mosaubreni iyvnen. aristokratia (SarvaSiZeebi, inaliSvilebi,
anCabaZeebi, marSaniebi da sxva) afxazurTan erTad qarTulsac
flobdnen, gudauTis ukve afxazebi ZiriTadad musulmanebi iyvnen,
oCamCires afxazebi qristianebi da adiReurs mowyvetilebi.
imperiuli politikis wyalobiT, raki moxerxda afxazebis
saboloo CamoSoreba danarCeni saqarTvelos mosaxleobisagan. amave
gzas Seuyenes megrelebi, svanebi da sxv., magram iq Sedegi nakleb
xelSesaxebi miiRes, ufro zustad, ver moeswro maTi sabolood
gaucxoeba.
iberiul-kolxuri samyarosagan mowyvetili afxazebis winaSe
daisva kiTxva: vin arian, saidan arian, ra miuciaT kacobrio-
bisaTvis. raki irwmunes qarTvelebTan gaucxoebis faqti, daiwyes
sakuTari istoriuli fesvebis Zieba. ukve iyo naTqvami batonebis
d. gulias, s. basarias Tvalsazrisze. pirveli kolxi-afxazebis
egviptedan (abisiniidan) mosvlasa da darCenas miiCnevda dasabuTe-
197
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
bulad. meore, abazinebis CrdiloeTidan Camosaxlebis istoriul
faqtze miuTiTebda.
maTgan sxvaobiT s. aSxacava afxazebs mtkvar-araqsis (kavkasiis)
civilizaciis SeqmnelTa Soris moiazrebda. miaCnda, rom yvela erTad
babilonuri samyaros wevrebi iyvnen. pirveloba kavkasiel erTa Soris
kulturis, politikur-ekonomikuri ganviTarebis donis mxriv afxa-
zebs ekuTvniT... afxazebma Seqmnes didi samefo qarTveluri tomebis
dapyrobisa da gaerTianeba-mierTebis gziT. amitom mcdaria debuleba
gaerTianebuli saqarTvelos samefosa da iq afxazeTis Semavlobis
Sesaxeb. berZnuli wyaroebis Tanaxmad, es iyo afxazeTis samefo.
mefeTa titulatura afxazeTidan iwyeboda. ̀ mefe afxazTa~... da a.S.
afxazebma Seqmnes Zvel qarTulad wodebuli damwerloba. afxazTa
uSualo winaprebma, mosxebma, igi Semdeg sxvaganac gaavrceles. s.
aSxacava, iseve rogorc d. gulia da s. basaria, niko maris gavleniT,
mosxebs-abaskeb- abasxebs-abazgebs afxazebTan aigivebda. es Tval-
sazrisi WeSmaritebis Semcveli iqneboda, rom ara erTi arsebiTi
momenti. igi afxazebs uZveles droidan adiRevelebs ukavSirebda.
adiRi-afxazebi ramdenad enaTesavebodnen mosxebs, kolxebs, henioxebs,
egriselebs, Zvel afxazebs, sxva problemaa.
sabWoTa imperiis mier wamowyebulma antiqarTulma kampaniam
mizans miaRwia. TandaTan Zlierdeboda afxazTa gansakuTrebulobisa
da maTadami qarTvelebis mtruli damokidebulebis idea-fiqsi.
aseTma saerTo ganwyobam Tavisi daRi daasva iseTi seriozuli
mkvlevarebis Semoqmedebasac ki, rogorebic iyvnen batonebi zurab
anCabaZe, giorgi ZiZaria, Salva inalifa. maT Sesaxeb iyo msjeloba.
isini ver ascdnen ostaturad danergili specialistebis mier
aJitirebuli masebis gavlenas.
gansakuTrebuli roli ukve moxseniebulma i. voronovma da
g. turCaninovma Seasrules. pirveli TavgamodebiT uaryofda qa-
rTulis yovelgvar arsebobas afxazTa cxovrebaSi. misi azriT
mxolod berZen kolonistebs ukavSirdeba afxazeTSi arsebuli
politikur-ekonomikur-kulturuli istoriis naSTebi. sad iyo
kolxeTis samefo. es qarTvelebis mier Seqmnili miTia. da saer-
Tod, rogor SeiZleba afxazebze adre qarTvelebs raime civiluri
198
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
SeeqmnaT. afxazebi ki mxolod adiReuri warmomavlobisani arian.
meorem imdeni icrua, rom Tavadac irwmuna sakuTari ideebis
EWeSmariteba. adiReSi napovni qva, romelzec raRac niSnebi iyo
gamosaxuli, 1963 w. prof. g. turCaninovis xelSi moxvda. man
es niSnebi xeTur damwerlobas miamsgavsa. ramdenadac xeTebis
imperia Zveli welTaaRricxvis XIII s. mospo e.w. zRvis xalxebis
Semosevam, qvaze gakeTebuli `damwerloba~ profesorma am sauku-
niT daaTariRa. miiCnia rom es `damwerloba~ im afxaz-kolxebis
naxelavia, romlebic im periodSi im arealSi saxlobdnen. be-
dad profesors Sexvda afxazi aspiranti, romelic aRniSnuli
ieroglifebis afxazurad wakiTxvaSi `daexmara~. saerTo ZaliT
daadastures, rom es iyo cnoba argonavtebis kolxeTSi (igulisx-
meba afxazeTSi) mogzaurobis Sesaxeb. idea moiZebna. amas mohyva
msjeloba afxazebis urTierTobaze finikielebTan, xeTebTan da
maTi meSveobiT afxazuri damwerlobis gatana Zvel saberZneTSi,
iqidan ki mTel msoflioSi. saintereso erTi faqtia. g. tur-
Caninovma qvaze `amoikiTxa~ aietis sataxto qalaq aia-s saxeli.
raki qva q. maikopis maxloblad adiReaSi ipoves, savaraudo iyo,
rom miTSi argonavtebis Sesaxeb naxsenebi kolxeTis samefo, mefe
aietis rezidencia, q. aia, adiReaSi unda yofiliyo. gamodioda,
rom kolxeTis samefo afxazebis Seqmnili yofila, mefe aieti,
medea, absirti marTla arsebulan da pelazgebs (ara berZnebs)
marTla wauRiaT oqros sawmisi. aqedan gamomdinare i. voronovi
afxazTa istoriuli damsaxurebis uarmyofeli yofila. wamoiWra
sxva variantic. ramdenadac qva adiReaSi naxes, is adiRebis Semo-
qmedebaa, maT istorias asaxavs da ara afxazebisas.
dRevandelobidan Zneli warmosadgenia is efeqti, rac g.
turCaninovis moxsenebas mohyva soxumSi. bevrma mecnierma ar mi-
iRo seriozulad g. turCaninovis naTqvami. zogma sifrTxiliT
brZana: qvaze `amokiTxuli~ ar ewinaaRmdegeba sakiTxis afxazur
gagebas. zogma kategoriulad uaryo naTqvami. magram sazogadoeba
xom ZiriTadad araspecialistebisagan Sedgeba. maTTvis sakmarisze
metad misaRebi aRmoCnda leningradeli (axla sank-peterburgi)
profesoris Tvalsazrisi. miT ufro, rom droTa moTxovnis Sesa-
199
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
bamisad g. turCaninovma gaamdidra da gaaRrmava miRweva da bolos
Zveli bibliuri teqstebi ̀ waikiTxa~ afxazurad. ra ebraelebi, ris
ebraelebi. xuTi aTasi wlis win afxazebs hqoniaT damwerloba.
`unda virwmunoT~, rom saerTod damwerloba afxazebis gamogone-
baa. mxolod erTia. aseTi istoriis mqone eTnoss raSi sWirdeba
rusuli kirilicaTi axali damwerlobis damkvidreba?
saWiro araa ganmeoreba, ra rezonansi hqonda g. turCaninovis
ideebs afxazTa Soris. TviT batoni zurab anCabaZe gaorebul
viTarebaSi aRmoCnda da iZulebuli iyo angariSi gaewia eqstazSi
Sesuli farTe sazogadoebisaTvis.
aseT dros vin gaiziarebda qarTvelTa mier `SeTiTxnili~
istoriuli warsulis dasabuTebulobas? isini xom afxazTa is-
toriis nawilobriv miTvisebas, nawilobriv dakninebas cdilobdnen
da ai Sedegi:
qarTvelebi mudam apelirebdnen im tomTa irgvliv, romelic
Zveli ebrauli, berZeni, romaeli, istorikosebis gansjis sagans
warmoadgendnen. bibliuri meSexi, muSki, muski, mosxi, mosoxi maT-
Tvis mesxebTan gaigivebul tomebs asaxavdnen. bibliuri Tubal,
tubal, tabal, iberebis qarTlelebTan dakavSirebuli tomebi
iyvnen. ramdenadac Targamosis saxelTan moxseniebuli tomebi
erTi warmomavlobisad miiCneodnen, iTvleboda, rom isini gene-
tikur kavSirSi unda yofiliyvnen. arc erTi woniani mkvlevari
(istorikosi, arqeologi, lingvisti da a.S) ara Tvlida rom md.
halisidan aRmosavleTiT macxovrebeli tomebi, ar iyvnen iberi-
el-kolx-qarTvelTa winaprebi. piriqiT, yvela avtoritetuli
mecnieri miiCnevda, rom muski-mosxi-makroni-sasperi-tibareni-
mosiniki da a.S. protoqarTvelebia. tomTa simravlem daudo
fuZe qarTvelebad wodebuli gaerTianebis dafuZnebas. ufro meti
dauviwyari straboni azustebda ra maT geografiul ganfenilobas,
miuTiTebda im teritoriaze, sadac momavali iberebi, qarTlelebi,
kolxebi mosaxleobdnen.
realur moTxovnebs `acdenili~ qarTveli mkvlevarebi af-
xazuri Tvalsazrisis sawinaaRmdegod, mainc miiCnevdnen, rom
afxazebSi unda ganasxvavon is nawili, romelic istoriulad
200
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
aborigeni mosaxleobaa, organulad dakavSirebulia Tubal-meSexTa
STamomavlobasTan (mesxur-iberiul warsulTan) da is nawili mo-
saxleobisa, romelic qarTvelebTan erTobas gaurbis, romlisTvi-
sac miuRebelia is rac XVIII-XIXs. sazogadoebis damaxasiaTebelia,
romelic Tavs TaTruli warmoSobisad Tvlis.
yvelaze saSineli mainc is iyo, rom qarTvelebTan erTad,
afxaz mkvlevarTa da warmoudgeneli mkrexelobaa, rus cnobil
mkvlevarTa didi nawili afxazebs egroselTa da aqedan ukve qa-
rTvelTa Soreul naTesavad miiCnevda. im dronisaTvis cnobili
m. delba amtkicebda: afxazeTis istoria, saqarTvelos istoriis
nawilia, ̀ mkrexelobaa~. afSilebis, abazgebis moxseneieba, rogorc
ara adiRur, rogorc egrosul (da amdenad qarTvelebis monaTesave)
tomebad. es Ralati iyo ̀ diadi~ afxazur-adiRuri erTobisa. ufro
paradoqsaluri: TviT ̀ afxazT moZule, TviTnaswavli, araspecial-
isti~ pavle ingoroyva, ar ambobda rom afxazebi ar arian abori-
genebi, rom isini saidanRac arian Camosaxlebulebi. es afxazebze
`cilismwamebeli~ mekalme mxolod imas amtkicebda, rom istoriul
Zvel afxazebs XVII-XVIII ss. Seerivnen adiReuri warmomavlobis
masebi, maTac afxazebi uwodes da upriania sazogadoebam icodes
kavkasioneli istoriuli afxazebisa da Camosaxlebuli abazin-
afxazebis raoba. ra ari amaSi Seuracxmyofeli?
Seuracxmyofeli iyo diadi afxazuri warsulis, TviTmarqvia
qarTvelobasTan axloblobis idea.
saerTodac ucnauri iyo qarTvel mkvlevarTa damokidebuleba
afxazebis warsulisadmi. roca rusi saxelovani mecnierebi afxa-
zeTis teritoriaze moZiebul arqeologiur monapovars saerTo
qarTvelurs ukavSirebdnen da amtkicebdnen, rom qarTvelebis eT-
nogenezi egrosis ̀ kuTvnil~ sivrceSi mimdinareobda, amas afxazebi
sulgrZeli dumiliT xvdebodnen. arc imis winaaRmdegni ar iyvnen,
rom mJRavndeboda sagrZnobi kavSirebi SuamdinareTis civilizacia-
sTan. is, rom lixsiqiTa da lixsaqeTa kulturebs Soris sxvaoba
iyo, kidec esalbuneboda afxazur-adiReur sidiadeTa mexotbeebs.
sxva ambavia roca amdagvar Tvalsazriss qarTveli mkvlevarebi
axmianebdnen...
201
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
qarTveli mkvlevarebi, afxazTa mxridan `damTmoblobam~ ise
gaaTamama, rom kavkasionur erTnosTa neTesaobaze alaparakdnen.
daadgines enobriv ojaxTa raoba, tipologiuri Taviseburebani,
warmomavlobiTi sadauroba da rom ara is didi cvlilebebi, rac
n. xruSCovis mmarTvelobis xanidan daiwyo, albaT afxazebs qarT-
velur tomad gamoacxadebdnen. xom aiZules dimitri gulia eTqva
amgvari ram. axal viTarebaSi mouswro sulze akad. g. meliqiSvi-
lis mosazrebam: lursmuli damwerlobis teqstebSi amokiTxuli
kaSka, qaSagebi, Cerqezebi xom ar arian, xolo abeSla – afSilebi?
kvleva-Ziebis dros bevri Tvalsazrisi warmoiSveba. droTa
viTarebaSi maTi sizuste, marTebuloba mtkicdeba an uariyofa.
droni bevr rames Soben da iviwyeben. aseTi momgebiani naTqvamis
daviwyeba bevr mkvlevars da ufro metad ̀ specialists~ ar SeeZlo.
xedavT? rogorc iqna qarTelma mecnierma aRiara afxaz-adiRebis
Zveli erToba mcire aziis sivrceSi.
qarTvel mkvlevarebs braldebaT zogi iseTic, rac ar
uTqviaT, magram SeiZleba eTqvaT. kerZod, TiTqos afxazTa is-
toriis dakninebis mizniT iyo wamoyenebuli debuleba maTi I-II
ss. CrdiloeTidan mosvlis Sesaxeb. sinamdvileSi gaxmovanebulia
azri, romlis Tanaxmad, afxazeTis teritoriaze abazg-afSil-sanig-
misimianTa tomebis saxelwodebebi am periodidan xdeba cnobili.
egroselTa arealSi mravali tomis Sesaxeb cnobebi sxvadasxva
dros gaiJRerebs. es sulac ar niSnavs manamde maT ar arsebobas
an am droisaTvis mosvlas migraciebis gziT.
Tanamedrove rus da afxaz specialistebs(da ara mecnierebs)
Soris kvlav mowonebiT sargeblobs debuleba megruli da svanuri
enebis TviTmyobadobis da qarTulisagan gaucxoebis Sesaxeb. am enebs
araferi aqvT `saerTo~ qarTulTan. qarTvelebma gvian `daipyres~
es eTnosebi. maTTvis dRemde ucxoa qarTuli ena. aRaraferi iTqmis
afxazur-adiReurze.
kidev erTi `debuleba~ qarTvelTa mier afxazeTis istoriis
mrude sarkeSi danaxvis dasasabuTeblad. qarTvelebi sakuTar
istorias `ganadideben~, afxazeTis istorias `amaxinjeben~, roca
afxazeTis jer samTavrosa da Semdeg samefos Seqmnas, afxazeTis
202
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mier yofili lazikis (egrisis) samefos dapyrobas, Semdeg mt-
kvris marcxena mxaris qarTlis dapyrobas, kaxeTis dapyrobas,
warmoidgenen, rogorc saqarTvelos samefo-samTavroebis brZolas
pirvelobisaTvis, erTiani qarTuli samefos SeqmnisaTvis.
am SemTxvevaSi afxazTa Sedaveba marTebulia... wamkiTxveli
unda kargad gaecnos im dros arsebul viTarebas da daskvnac am
safuZvelze gaakeTos. jer berZnebis (bizantielebis, aRmosavleT
romis, am SemTxvevaSi arsebiTi gansxvaveba araa) mier CrdiloeT
(koraxis, koraqsis, klisuras, kelasuris, kedlis CrdiloeTiT,
arsi aqac erTia), afxazeTis dapyobisa da mierTebis safuZvelze
xdeba qveynis gayofa da maT Soris didi kedlis ageba. afxazeTi
iyofa bizantiisa da kolx-iberTa kuTvnilebad (SeiZleba iTqvas
– gavlenis sferoebad).
gasaxsenebelia lazikis samefos bolo periodis istoriac. am
xaziT cnobebi sakmaod mwiria, magrma naTeli suraTis warmodgenis
saSualebas iZleva. iyo msjeloba gubaz mefeze, mis mkvlelobaze,
Semdeg misi Zmis, waTes gamefebaze, lazikaSi mefis patrikiosis
Tanamdebobamde CamoqveiTebaze. is, rac istoriuli cnobebiT das-
turdeba, ar SeiZleba uazro debatebis Temad iqces principiT:
riyeze qvas ver vxedav.
am SemTxvevaSi pozicia aseTia: nebismieri eTnosis istoriis
manZilze ucnobia SemTxveva, roca dinastia Tmobs pozicias da ar
ganagrZobs brZolas. gubaz-waTes memkvidreebi mefobidan patrikio-
samde (eris mTavrebamde) CamoaqveiTes, magram vin Tqva maT brZola
Sewyvites, ar iRvwodnen ukve patrikiosebis rangSi. sadaa cnoba ki
ara, ubralo miniSneba, rom isini gawydnen da sxva sagvareuloe-
bma miiTvises maTi titulebi? es imitom iTqva, rom odnav mainc
logikurad iqnas ganxiluli egrisis kuTvnil arealSi mefobis
institutis gauqmebisa da patrikiosis dawesebis viTareba.
cxovreba rTuli fenomenia. vin icis, ramdeni xnis, rogori
brZola da politika dasWirda lazikis (egrisis) samefos Seqmnas.
istoriam SedarebiT vrclad Semoinaxa gubaz mefis gaorebuli
mdgomareoba da brZola samefos gadarCenisaTvis. logikiT war-
mosadgenia, misi memkvidreebi, patrikiosis wodebamde CamoqveiT-
203
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ebulebi, gaagrZelebdnen Tu ara brZolas damoukideblobisaTvis.
roca Tanamedrove specialistebi wamoayeneben patrikiosTa warmo-
mavlobis sxvadasxva ideas, xom unda iyos Sesabamisi mtkicebuleba.
logikurad erTaderTi daskvnaa, rom afxazeTis mTavrebi
(patrikiosebi) lazikis mefeTa dinastiis warmomadgenlebi arian. es
miT ufro savaraudoa, rom leon I, roca SeTanxmebas debs arCil
mefesTan, aRiarebs: bizantiis imperatorma Seni SemweobiT momakuT-
vna CrdiloeT afxazeTi. axla fiqrisTvis. leon patrikiosi rom
lazikidan ara yofiliyo rogorc patrikiosi, CrdiloeT (kedlis
CrdiloeT) afxazeTze xom ar ityoda momakuTvna e. i. ar iyo
Cemi da momca, miwyaloba da a.S. sawinaaRmdego ra unda iTqvas.
ra leoni, maSin jer kidev ar arsebuli adiRedan Camovida?da
aseT SemTxvevaSi xom ar ityoda CrdiloeTze. misTvis es kuTxe
samxreTi iqneboda da a.S.
leon patrikiosis lazoba sulac ar niSnavs mis qarTvelo-
bas, magram miuTiTebs mis egroseleobaze. gasaxseneblad. egrosis
kuTvnili sivrce md. yubanidan (md.kafa md. mcire xazareTisa)
trapezunamde da zRvidan lixis mTamde teritorias moicavda. iq
mravali tomi saxlobda, magram ara qarTlosianebi. isini gvian
Cndebian am arealSi. egroselebis sivrceSi SeiZleba saxlobdnen
meSexebis (muSki-muski-mesxi) raRaca nawili, SeiZleba kavkasosis
tomTa raRaca naSTebi, SeiZleba qarTlosianTa raRaca element-
ebi, magram ZiriTadi mosaxleoba egriselebi (afxazebi, svanebi,
megrel-lazebi, Wan-sanebi) iqnebodnen. im dros adiRevelebi yuba-
nispireTSic ar iyvnen da kelasuris kedlis samxreTiT, Tanac
mTavris (patrikiosis) tituliT cxadia ar iqnebodnen.
(mcire SeniSvnis saxiT unda iTqvas. lazikis samefo moicavda
did teritorias da mraval toms. maT Soris afSilebs da afSi-
leTs. abazgebi, situaciis mixedviT, xan lazTa mefes uWerdnen
mxars, xan bizantias. urTierToba ar gamoricxavda Sereuli mo-
saxleobis gaCenis SesaZleblobas. mxolod cnobisaTvis: argveTis
erisTavebi baRvaSebi gadadian qarTlSi da kldekaris saerisTaos
afuZneben. amJamad, oCamCireli s. baRapSi afxazeTis prezidentia.
baR-vaSi da baR-apSi, raime sainteresoze xom ar mianiSnebs?).
204
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
qarTvelebis `danaSauli~ afxazebis winaSe imdenad mraval-
ferovania, rom yvelafris CamoTvlac Wirs. rad Rirs Tundac is
ambavi, rom Tavad iseTi didi mefeebi, rogorebic daviT aRmaSene-
beli da Tamar dedofali iyvnen, Tavs upirveles yovlisa afxa-
zTa mefeebs uwodebdnen. TviT bagrat III, romelsac saqarTvelos
gamaerTianebel mefed miiCneven, dedis mxriv afxazeTis udidesi
mefis giorgi II SviliSvili iyo. igi jer afxazeTis dedaqalaq
quTaisSi gamefda, rogorc afxazTa mefe. qarTlis mtkvris marcx-
ena mxarec afxazebisa iyo da ovseTamde mas dedis memkvidreobis
ZaliT miekuTvna. qarTvlis mtkvris marjvena mxares mefobda misi
mama mefeT-mefe gurgeni, papa bagrat regueni. rac Seexeba tao-
klarjeTs iq marTalia didi daviT kurapalati mefobda, samefoc
didi hqonda (vanis tbis samxreTi da aRmosavleTi miwebis CaTvliT,
sadac man daaxloebiT 200 000 qarTveli daasaxla), magram misi
gardacvalebis Semdeg es mxare bizantiis imperatorma basil II
(bulgareTmJletelma) miisakuTra. ase, rom afxazTa am did same-
foSi qarTveluri mcire iyo da isic mierTebuli memkvidreobis
ZaliT. amitom iyo, rom am samefos afxazeTs uwodebdnen da ara
sxva rames. es grZeldeboda XV saukunemde. amis Semdeg ki samefo
gaiyo qarTlis, kaxeTis da imereTis samefoebad. magram imereTis
mefes afxazeTi (axla ukve sakuTriv afzaxeTis samTavro) ar
emorCileboda. afxazeTi ki ara, guria da samegreloc warmatebiT
eqiSpebodnen. amis Semdeg, qarTvel mkvlevarTa mtkiceba erTiani
saqarTvelos samefos Sesaxeb, sxva araferia Tu ara afxazeTis
brwyinvale istoriuli warsulis `dakninebis, miTvisebis mcd-
eloba~. gasagebia?
da kidev erTi. sazogadoebrivi istoria adasturebs, rom
rogorc ki saxelmwifos, sistemas, mmarTvel fenas gauWirdeba
Zalauflebis SenarCuneba, uzomid aqtiurdeba religia. religiis
gaaqtiureba saerTo krizisis mauwyebelia.
saqarTvelo ver acdeboda am process. 1980-1989ww. iwyeba
erovnuli moZraobis liderTa mier qristianobis faqtoris win
wamoweva. is, rac mezobel qveynebSi zedmeti eqscesebis gareSe
Caivlida, mraval religiur respublikaSi daZabulobis damatebiTi
205
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
faqori gaxda. araferi rom ar iTqvas somxur (monofizitur)
qristianobaze, musulmanur (e.w. azerbaijanul, borCalus tomis)
mosaxleobaze, TviT qarTvelebs Soris mravlad arian ara marTl-
madideblebi. aseT dros ver gamoiricxeboda religiur niadagze
urTierTobis daZabva da arc gamoricxula. saeWvo mimarTulebis
sastumroebis, restornebis, benzin gasamarTi sadgurebis silama-
zis salonebis kvaldakval masobrivad daiwyo ekelsia-meCeTebis
mSenebloba. is, rac sulierebis navTsayudeli unda yofiliyo,
biznesis nawilad iqca.
religiurma sakiTxebma umniSvnelo roli rodi iTamaSes
afxazTa antiqarTuli ganwyobaSi. rusi specialistebi da afxaz
mkvlevarTa nawili, am saqmeSic qarTvelTa danaSauls xedavdnen.
xumroba ambavia? garda imisa, rom afxazebs `TiSavdnen~ qristian
oCamCirelebad, musuluman gudauTelebad da maT Soris rogorc
religiur, aseve eTnikur sxvaobas xedavdnen, aseve miuTiTebdnen
warmarTuli religiis arsebobaze. cdilobdnen afxazeTis
teritoriaze arsebuli religiuri daniSnulebis Zeglebi qar-
Tuli kulturis Zeglebad eqciaT. xom cnobilia, rom andria
pirvelwodebuli, simon kananeli da mataTa trapizonis mxridan
Semovidnen egriselebis kuTvnil sivrceSi. afxazeTi iyo maTi
ZiriTadi maspinZeli. aq gaavrceles qristianoba, ra SuaSi arian
qarTvelebi? magram qarTveli nacionalistebi xom cdiloben am
istoriuli sinamdvilis misakuTrebas? xo da ra qnan afxazebma,
ar daicvan meoba?
sul `sxvagvaria~ rusebis damokidebuleba afxazebisadmi,
rogorc maTi ideologebi irwmunebian rusebis erovnul xasiaTSi
humanizmi, kacTmoyvareoba, simarTlisa da mSvidobisadmi swrafva
devs. k. marqsi mwared cdeboda, roca ambobda: ramdenadac vicnob
evropisa da msoflios erebs, aravisa aqvs mevaxSeobis iseTi unari,
rogorc rusebs. cdeboda ruseTis didi imperiis Semqmneli petre
I roca brZanebda: rusi muJiki iseTi eSmakia, nebismier dros or
ebraels ajobebso. sircxvili maT. ver ̀ gaiges~ rusebis namdvili
xasiaTi. Sors wasvla araa saWiro. XIX s. rom Tavi danebdes,
gana rusebis damsaxureba araa afxazebis `gadarCena~ qarTveli
206
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
`agresorebisagan~? 1918 wlidan moyolebuli vin edga mxarSi
afxazebs qarTvelebisagan damoukideblobis mopovebis saqmeSi? da
vin Cagravda, represiebs atarebda, genocidiT emuqreboda afxa-
zebs? da bolos vin daexmara afxaz patriotebs saqarTvelosagan
damoukideblobis mopovebaSi? vin icavs kanibali qarTvelebisagan
afxazeTis sazRvrebs? vin exmareba finansurad afxazeTs? visi
imediT arian afxazebi? xo da xom unda sikeTes danaxva.
`rusuli sikeTis~ damnaxavebi afxazTa Soris mravlad gamoCd-
nen da ufro mravali politikurad gauTviTcnobieri aiyolies,
samagaliTod Tundac batoni Salva inal-ifa ratom ar gamodgeba.
misi iniciativiT bevri saCivari momzadda. praqtikulad ar ar-
sebobda moskovSi gagzavnili qarTvelebis mamxilebeli werili,
romelsac igi xels ar awerda, aba ras izamda. Zveli afxazi
Tavadi inaliSvili, romlis winaprebi murzayan SarvaSiZem mo-
mavali samurzayanos (galis raionis) dasapyrobad gaiyolia,
iZulebuli iyo warsuli daemala, ubralo inteligent inal-ifad
qceuliyo. magram xom hqonda SurisZiebis grZnoba qarTvelebis
mimarT, romelnic trockistebis winaaRmdeg brZolis abriT afxa-
zebs arbevdnen. da ramdeni iyo aseTi. cxadia, rom ara qarTveli
agresorebi, sabWoTa kavSirSi mimdinare sisxliani gardaqmnebi
afxazeTs ar Seexeboda. humanuri ruseTi patara afxazeTs ar
awyeninebda. aviRoT Tundac genialuri reformatori n. xruSCovi.
rogori stimuli misca afxazur nacionalur SemarTebas?
ara naklebi iyo SedarebiT axalgazrda afxazi moazrovneebis
Rvawili. rusuli yuradRebiT gulmocemulebi isini agresor
qarTvelebs aRar epuebodnen da dauRalavad imeorebdnen g. tur-
Caninovis aRmoCenaTa msoflio mniSvnelobis Sesaxeb. cnobili
e. Sakrili afxaz-adiRTa erToblivi eTnosis formirebas ukve
Zveli welTa aRricxvis II aTaswleulSi xedavda da Tanac mcire
aziaSi. pirvelyofili periodidan moyolebuli isini erT eTnoss
warmoadgendnen. maT im dros ukve hqondaT damwerloba, maRali
kultura da didi perspeqtiva. amitom SeZles erTi periodi mTeli
qarTuli sivrcis dakaveba da amas aRmosavleT saqaTveloSi arse-
buli adiReuri toponimebi adasturebs. marTalia Tvalsazrisis
207
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
damadasturebel masalas ver asaxelebda, magram xom SeiZleba
azrovnebis ZaliT warmoedgina?
odnav saxeSecvlili Sexedulebebi hqonda momaval prezident v.
arZinbas. jer kidev moskovSi muSaobis dros igrZno man rus spe-
cialistTa guliTadoba. sxvanairad rogor daajerebda kolegebs,
rom afxaz-adiRebs Zvel droSi xalibebis teritoriac ekavaT da
aq gaxdnen rkinis gamomgoneblebi, pirveli metalurgebi. dasab-
uTeba? Rirs ki amaze drois dakargva? waikiTxeT batoni Salva
inal-ifas wignebi, gaecaniT afxazur-adiReur zepir-Semoqmedebas,
naxeT rogori pativiTaa moxseniebuli mWedloba.
sxvebs arqeologi m. gunba da i. cvinaria ratom CamorCebodnen.
afxazeTSi mopovebuli yvela masala, maTi azriT, ar SeiZleba
afxazuri ara yofiliyo. afxazebs Sexeba hqondaT mxolod Zvel
berZen kolonistebTan. yvelaferi afxaz-adiRTa TviTSemoqmedebaa.
sxvanairad arc SeiZleba momxdariyo, radgan adiR-afxazebi ganvi-
Tarebis doniT bevrad maRla idgnene vidre, vTqvaT, qarTvelebi.
gana sakamaToa is ambavi, rom mtkvar-araqsis kultura maikopis
(adiRes) mxridan gavrcelda samxreTSi da ara piriqiT, rogorc
amis dasabuTebas qarTvelebi cdiloben.
yvelas CamoTvla da maTi ideebis ganxilva WeSmaritad umaduri
saqmea. isedac cxadia, ras ityvian cnobili vozba, taria, vinaria,
oturba, yofili marxolia (axla marixuba) da a.S. cxadia, maTi
samizne qarTveli ̀ okupantebi~ arian. isini ecilebian afxazebs sam-
Soblos. ̀ okupantebis~ winaaRmdeg brZola ki maTi wminda uflebaa.
unda ibrZolon sanam ar daamtkiceben, rom mxolod kavkasionis
samxreT dasavleTi ki ara, mcire aziis CrdiloeTi md. halisidan
moyolebuli vanis tbis CaTvliT maTi winaprebis samosaxlo iyo.
gulaxdilad unda iTqvas, Tu Zveli afxazebi iqnebian mxedvelobaSi,
rogorc egrosul tomTa gaerTianebis nawili, maSin maT marTlac
aqvT aseTi gancxadebis ufleba. am avtorTa da maTi amyolTa
Secdoma isaa, rom WeSmaritad afxazebTan erTad adiRevelebic
undaT ̀ daaZvelon~, egroselTa SemadgenlobaSi moaqcion, am gziT
msoflio sazogadoebrioba daajeron Tavis simarTleSi. naTqvamia:
mizani amarTlebs saSualebas. samwuxarod, is rac maTTvis gama-
208
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
marTlebelia, sxvebisTvis mouRebeli. kidev erTxel unda Sexsendes
am koncefciis avtorebs cnobili rusi istorikosis v. tatiSCevis
sityvebi: abaza, TaTari xalxia. `Абаза, есть народ татарской~ (cxadia sabWoTa istorikosi amas ar ityoda, magram aseulobiT
wlebis win moRvawe didi mecnieri, ar iyo nostradamusi).
mas Semdeg, rac ruseTis xelmZRvanelobam, kacTmoyvareobisa da
humanizmis principebis motiviT (iangariSe axali imperiis Seqmnis
mizniT), saqarTvelos CamoeWra misi teritoriebis didi nawili (ra
eqna, md. fsous CrdiloeTi afxazeTi ukve aTvisebuli hqonda) da
formalurad damoukidebeli afxazeTis respublika aRiara, moixsna
yovelgvari SezRudva okupanti qarTvelebis lanZRvis da diadi
afxazur-adiReuri istoriis gamobrwyinebis gzaze. Tqma ar unda
afxazeTia pirveli adamianebis samSoblo da es uZvelesi adamianebi
ukve adiR-afxazebi iyvnen. isinia, ara mxolod kavkasiis, aramed
saerTod uZvelesi enis, kulturis, saxelmwifoebrivi organiza-
ciis Semqmnelebi. maTi kulturis arealSi Zalze gvian mosulma
qarTvelebma gadaiRes afxazuri damwerloba. (aq mokrZalebuli
Sexseneba _ SeniSvna msoflio `mecnierebis~ am `korifeebs~: Tqve
dalocvilebo. Tu qarTuli damwerloba afxazuris safuZvelze
ganviTarda, Tu qarTuli anbani, praqtikulad Zvel-afxazuria,
maSin, ratom uaryaviT am anbanze xelaxla gamarTuli afxazuri
damwerloba da rusul kirilicaze gadaawyveT? SemTxveviT esec
`agresorma~ qarTvelebma xom ar gaiZulaT? ̀ muxanaTi~ qarTvelebi.).
qarTvelebi mxolod muxanaTebi ki ara, umadurebic aRmoCndnen.
jer erTi, gvian Causaxldnen adiR-afxazebs da mxares saqarTvelo
uwodes. meore, adiR-afxazebma Seuqmnes qarTvelebs samefo. amitom
iwyeboda qarTvel mefeTa titulatura: `mefe afxazTa~... da sxv.
mesame da mTavari. ki ambobdnen mefe afxazTa, magram adiRobas gangeb
ar axsenebdnen. ara da upriani iqneboda eTqvaT: mefe adiR-afxazTa
da sxv. magram ra unda mohkiTxo istoriis falsifikatorebs. aba
naxeT ras wers qarTvelebis saamayo geograf-istorikosi vaxuSti
batoniSvili: `xolo anakofiis dasavleTi ars afxazeTi, pirve-
lad wodebuli egreTve egrisi~ (`qarTlis cxovreba~, t. IV, gv.
783). diax, egrisi afxazeTs ewodeboda. qarTvelebma ki istoria
209
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
ise warmoadgines, TiTqos egrisi mxolod samegrelo iyo, amiT
xom afxazeTis istoria droSi Seikveca. Tu egrisis kuTvnili
sivrce mrovelis mier sul mcier Zv. w. a. III aTaswleuls mainc
moicavs, iq afxazTa winaprebi moiazrebian pirvel rigSi. marTa-
lia saxelwodeba afxazi da afxazeTi minimum sami aTasi wlis
Semdeg gaiJRerebs, magram egrebis, egroselebis saxeliT xom
arsebobdnen? amitom upirania garkveviT iTqvas, rom egrisi da
egriselebi afxazebia. samegrelosa da megrelebis moculobiT
egriselebis Semofargvla, qarTvelebis mier afxazeTis istoriis
damaxinjebis mcdelobaa.
ara naklebi `mniSvneloba~ religiurobis sakiTxma SeiZina.
qarTvelebi dumiliT uvlidnen gverds sakuTar mosaxleobaSi mu-
sulmanebis faqts da raodenobas. sanacvlod cdilobdnen gaeTiSaT
oCamCireli qristiani afxazebi gudauTis musulmani afxazebisagan.
`amtkicebdnen~, rom gudauTis musulmani afxazebis umetesoba
gaafxazebuli afsar-adiRia an Turqi. isini farTed iyenebdnen gu-
dauTis raikomis mdivan k. ozganis Turquli warmomavlobis faqts.
miuTiTebdnen, rom 15-16 ivlisis (1989 w), sisxliani Sejaxebisas
qarTvelebis winaaRmdeg bevri gaafxazebuli Tuqri monawileobda.
amtkicebdnen, ramdenadac afxazeTis mTavarTa rezidencia sof.
lixnSi mdebareobda, CrdiloeTidan gadmoyvanili mebrZolebi,
mis garSemo saxldebodnen, TandaTan iviwyebdnen Tavis abazin-
adiRevelobas (qarTvelebi maT afsarebs uwodebdnen), warmarTobas,
musulmanur religias eziarebodnen da bolos afxazdebodnen.
ufro zustad XIX s. CaTvliT maT rusebi abazinebs uwodebdnen,
qarTvelebi ki, raki afxazeTSi cxovreobdnen – afxazebs. bolos
rusebmac maT afxazebi uwodes da saerTo antiqarTul moZraobaSi
CarTes.
qarTvelebis aseTi pozicia religiis sakiTxSi, miznad isax-
avda erTi mxriv afxazebis gaTiSvas, meore mxriv ki CamoSorebas
kavkasiis musulmani mTiulebisagan da qristianuli ruseTisagan.
madloba ufals, afxazebi fxizlad iyven da ar misces qarTve-
lebs imperiuli principis `gaTiSe da ibatone~, ganxorcielebis
saSualeba. cnobilma specialistma stanislav lakobam ̀ daamtkica~,
210
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
rom afxazebi uZvelesi qristianebia da musulmanoba gvian XVII
s. gavrcelda. da vis SeuZlia imis `uaryofa~, rom qristianobis
gamavrcelebeli wminda nino gemiT mivida afxazeTSi, moaqcia axal
religiaze eri da aqedan gadavida qarTlis samefoSi. diax! jer
afxazebi, Semdeg qarTlelebi da sxvebi. mTavaria, rom am mxrivac
pirveli xar, qarTvelebs ajobe.
qarTvelebsarc demografiuli sakiTxi darCeniaT uyuradRebod.
afxazTa gasaRiaianeblad sul imas imeroebdnen: afxazeTSi afxazebi
mosaxleobis 17%, qarTvelebi 47%. miCqmaluli iyo is faqti, rom
XIX s. afxazebi md. enguridan xostmde cxovrobdnen, rom q. soWi
afxazuri iyo da rom ara muhajiroba, umravlesobaSic iqnebodnen.
qarTvelebi amave dros arafers ambobdnen afxazTa represiebze,
qarTvelebis ZaliT Casaxlebaze da a.S. sanacvlod mudmivad say-
vedurobdnen afxazebs, cotani xarTo, magram yvela prestiJuli
da `Semosvliani~ Tanamdeboba Tqven gikaviaTo. Tavxedebi. afxa-
zeTSi afxazi unda iyos privilegirebuli. aba sxva vin? amasTan,
mxedvelobaSi misaRebia v. kvarWia-sa da T. aCugbas demografiuli
`kvlevebis~ Sedegebi: 1870 wlamde afxazeTSi mxolod afxazebi
cxovrobdnen. XVII s. bolos maTi raodenoba 600 aTass Seadgenda,
XVIII s. bolos 200 aTass... pirveli msoflio omis dasawyisisaTvis
isini mosaxleobis 60% warmoadgendnen. albaT aseve darCeboda,
rom ara qarTvelTa muxTloba. 1926 w. da 1939 w. mosaxleobis
aRwerebis dros samurzayanoelebi qarTvelebad Caweres da ara
afxazebad. mTeli XX s. manZilze qarTvelebi meqanikurad, siste-
maturad amcirebdnen afxazTa raodenobas da bolos 17.8% Sekveces.
qarTvelebi yuradRebas ar aqcevdnen im faqts, rom mosaxleobis
umetesoba marTalia megrulad metyvelebda, Tavs megrelad (da ara
qarTvelad) miiCnevda, magram rac mTavaria TviTSegneba afxazuri
hqondaT. esac xom qarTuli imperialisturi politikis Sedegia.
Tanac rogor urcxvad `amtkicebdnen~: XVII s. bolos afxazebma
afsarebis daxmarebiT miitaces samegrelos teritoria da dai-
wyes megrelebis asimilacia. asec rom yofiliyo qarTvelebs ra
ekiTxebaT megrelebisa da afxazebis urTierToba, megrelebi xom
qarTvelebi ar arian. qarTvelebs ar awyenT amis codna. gasagebia?
211
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
qarTvelebTan xangrZlivi davis procesSi miviwyebuli iqna
istoriis is ukuRmarTi movlenebi, rac ruseTis imperiis poli-
tikis Sedegad ganviTarda afxazeTSi. uaresic rom eqna ruseTis
mTavrobas, mainc mosaTmeni iqneboda, radgan qarTvelebTan WidilSi
is iyo afxazebis damcveli. rusebis mxardaWeris gareSe afxazebi
qarTul imperializms ver daamarcxebdnen. daamarcxebdnen ki ara,
brZolis dawyebasac ver moaxerxebdnen.
Sors rom ar movedoT, sakmarisia 1992-1993 w. gadamwyveti
omis mogebis istoriis gaxsneba. afxazebis im nawils, romlebic
saomrad emzadebodnen, sworedac rom ruseTma misca iaraRi. sx-
vanairad gudauTis samxedro bazas axlosac ver gaekarebodnen.
ruseTma aiZula saqarTvelos mTavroba fskovis sahaero-sadesanto
polki mSvidobis damcvelebad mieRo. ruseTis specialistebma
Seqmnes e.w. kavkasiis mTiel xalxTa konfederacia, SeaiaraRes
da qarTvelobas miusies. ruseTis specialistebma monaTles ka-
zakebi, rogorc viTom daumorCilebeli, cakle ararusuli fena
da isinic qarTvelebis winaaRmdeg SeaiaraRes. rusul-somxuri
aliansis SegonebiT Camoyalibda e.w. bagramianis somxuri brigada.
isinic rusuli iaraRiT aRWurvilebi daerivnen daucvel qarTul
mSvidobian mosaxleobas. mokled, rusuli iyo saomari samzadisi,
ruseTis samxedro StabebSi SemuSavebuli gegma, rusuli iaraRi,
rusuli fuli, rusuli sainformacio uzrunvelyofa.
da ra eqnaT qarTvelebs. sakvirveli isaa, rom omi mTeli
weliwadi mimdinareobda da ara erTi Tve. sakvirvelia, rom qa-
rTvelebs ruseTidan moevlinen mTavarsardali (e. SevardnaZe),
Tavdacvis ministri (v. nadibaiZe), kritikul momentSi zurgSi
danis damrtymeli (z. gamsaxurdia) da omi mainc xangrZlivi aR-
moCnda. safiqralia, rom xangrZlivobac ruseTs awyobda. unda dam-
arcxebuliyo saqarTvelo da dasustebuliyo afxazeTi. ase ufro
momgebiani iqneboda winaswar cnobili Sedegi. omis dasrulebis
Semdeg dgeba analizis periodi.
ra gviCvena am omma?
pirveli, es iyo afxazebsa da qarTvelebs Soris warmoebuli
`eTnokonfliqti~, Tu ruseTis mier dagegmili da saWiro dros
amoqmedebuli naRmi?
212
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
meore da arsebiTi. Sesadarebelia ZalTa Tanafardoba da is,
rac moxda rusuli regularuli samxedro Zalebis amoqmedebis
Semdeg.
Tavidanve unda aRiniSnos. ori aTasi wlis manZilze ara
yfila konfliqti qarTvelebsa da afxazebs Soris. 1661 w., roca
qarTl-kaxeTis mefe vaxtang V dasavleTSi gadavida da imereT-
guria-samegrelo-raWa-leCxumi-svaneTi daimorCila, zugdidSi
myof mefes, afxazeTis (im dros ukve dadianebisagan gandgomili
afxazeTis) mTavari ewvia morCilebis da erTobis cnobiT. Tu
SeuZliaT, sxvebma daamtkicon am cnobis siyalbe. diax, afxazeTis
mTavars da saerTod afxazebs, jer kidev gacnobierebuli hqondaT
erTobis grZnoba.
qarTvelebs, rogorc umravlesobas meti moeTxovebaT da metad
unda gaiangariSon afxazebTan `konfliqtis~ saerTo dadebiTi da
uaryofiTi. aq specialurad araa gadmocemuli dapirispirebis
peripetiebi. mTavari is ki araa rac iyo, mTavaria momavali.
mokle mimoxilvis mizani iyo eCvenebina, rom afxazebi Zveli
Tu axali, afxazeTSi macxovrebeli Tu wasuli, uciloblad kavka-
sionelebs warmoadgenen da Sedian kavkasionelebis erTian ojaxSi.
***
kavkasionelebis CamoTvla sruli ar iqneba Tu ar SevexeT
danarCen egroselebsa da qarTlosebs.
egroslebi, Tanamedrove megrelebi da svanebi, raWvelebi da
leCxumelebi, saerTod dasavleT saqarTvelos aborigeni tomebi,
sakuTriv afxazeTSic mudam mosaxleobis udides Tu ara, mniS-
vnelovan nawils Seadgendnen. afxazuri da megruli gvarebis
identuroba, megrelebis gaafxazebis an afxazebis gamegrelebis
Sedegi ki ar unda iyos, aramed maTi egroselobisa, naTesaobisa
aTaswleulebis manZilze. amitomac iyo, rom Tanaarsebobis arc
erT periodSi ar aRiniSneboda asimilaciis faqti.
sailustraciod mivmarToT dRevandeli afxazeTis farglebSi
e. w. qarTvelebisa da afxazebis demografiuli Tanafardobis
213
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
monacemebs: 1886 w. afxazeTSi cxovrobda 28320 afxazi (Zveli
da axali) da 34806 qarTveli; 1926 w. 55918 afxazi da 67 414
qarTveli; 1959 w. 61193 afxazi da 158221 qarTveli; 1970 w.
83097 afxazi da 213322 qarTveli; 1989 w. 93267 afxazi da
239872 qarTveli.
Tanafardoba mxolod mosaxleobis ukanaskneli, 1989 w.
aRweris Semdeg Seicvala. rogorc Tanamedrove rusi da afxazi
mkvlevarebi amtkiceben, qarTvelebma moaxdines afxazTa `genoci-
di~, romlis Sedegad afxazeTSi afxazi mosaxleoba umravlesoba
gaxda, qarTvelebi bevrad naklebi darCa, vidre afxazia. aseTia
`qarTuli imperialisturi~ qmedebis Sedegi afxazeTSi.
es rac Seexeba afxazeTSi qarTvelebisa da afxazebis ra-
odenobrivi Tanafardobis sakiTxs, Torem moZme somexi da rusi
mosaxleoba kidevac rom iyos ufro meti, es saxifaTo ar aris.
isini uaRresad gagebiT ekidebian afxazTa Tanamdebobriv siamayes,
ekonomikuri ZalauflebiT kmayofildebian da jer xanobiT mainc
administraciul-politikuri `ar ainteresebT.~
Zvel afxazebs garda egroselebs laz-egriselebi da svanebi
ganekuTvnebian. amitom iyo, rom Zveli mkvlevarebi aRniSnavdnen:
adre arsebul kolxidas (romlis mniSvnelovan nawils momavali
afxazeTi warmoadgenda), axla lazika ewodebao. (prokopi kesari-
eli, ioane lide, agaTia sqolastikosi). rogorc kolxida, aseve
misi memkvidre lazika vrcel teritorias moicavda. gasaxsenebelia
is faqti, rom Zveli laia, laiaSi, Semdeg Zveli lazika iyo is
cixe-qalaqi, romelsac pompeusma nikofsi (an nikefsi) uwoda da
saidanac iwyeboda saqarTvelos teritoriuli sazRvrebis daxa-
siaTeba (nikofsiidan darubandamde da a. S.). swored am lazikas
gamoeyo VI s. abazgiis samTavro da uSualod bizantiis imperiis
daqvemdebarebaSi gadavida. aqve unda mieTiTos, rom abazgiis (Sem-
deg mas afxazeTi ewoda sanigeTTan, afSileTTan, misimilianeTTan
erTad). mowyveta deda lazikisa- gan droebiTi aRmoCnda. VIII s.
leonidebma (leon I, mTavarma da leon II, mefem), kvlav gaaer-
Tianes es ori mxare. Sesabamisad, afxazeTis samTavros mosaxleoba
gaerTianda yofili lazikis samefos mosaxleobasTan.
214
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
aq, kidev erTi sakiTxia mxedvelobaSi misaRebi. erTnarqosi
egrosi da egroselebi leonti mrovelis mixedviT Tubalia. ase-
Tive Tubal-Tobel-tabali rogorebic iyvnen misi ganayari Zmebi
haosi, qarTosi, bardosi, movakani, herosi, lekosi da kavkasosi.
egrosisa da egroselebis (da ara egriselebis) damkvidreba lixis
mTis dasavleTiT ar moxdeboda cariel miwebze. iseve, rogorc
qarTosianebs (baris iberebs) aq mTis iberebi daxvdnen, romlebic
migrantebis miwoliT CrdiloeTiT gadavidnen, aseve egroselebs
daxvdnen adgilobrivi tomebi. mrovelis mixedviT, ukacieli
(dRevandeli gagebiT ukacrieli) mxare mxolod lekosianebsa
da kavka- sianebs unda aeTvisebinaT. Sesabamisad, ismis bunebrivi
kiTxva: vin, rogori warsulis mqone tomebi unda daxvedrodnen
egroselebs? am kiTxvis pasuxs mxolod `biblia~ da `qarTlis
cxovreba~ iZlevian. ukve iyo msjeloba imis Sesaxeb, rom biblia
erTad asaxelebs Tubal-Tobals da meSexs. pirveli warmomavlobis
tomebi Semdeg iZenen tabalis (asureTulad) da bolos iberis
saxels (ioseb flaviosi), meoreni ki muSq, musk, mesxoi, mosxi,
mesxebad xdebian cnobilni da kapadokielTa winaprebad iTvlebian
(igive ioseb flaviosi).
axla gavixsenoT tabal Targamosis samflobelos sazRvrebi.
kavkasionidan-oreTis (xmelTaSua zRvamde), urmia-vanis tbebidan
muSqebis samflobelomde. Zalze vrceli midamoa. ara nakleb
vrceli iyo muSqebis are. egeosis auzidan moyolebuli Targamo-
sianebamde. ekavaT maT pontos (speris, Savi) zRvis aRmosavleTi
sanapiro Tu ara? kiTxva logikuria, pasuxi saZebneli.
arc `biblia~ da arc `qarTlis cxovreba~ konkretul pa-
suxs ar iZlevian. magram am SesaZleblobas arc uaryofen. sxva
wyarobebi?
uZveles cnobas iZleva Zv. w. a. Vs. avtori helanike mitile-
neli. pontos zRvis aRmosavleT sanapiros mkvidr tomebs Soris
igi `mosxebs~ asaxelebs. dadasturebulad sando straboni Tavis
geografiul aRwerilobaSi kolxebs zeviT (Crdilo-dasavleTiT)
aseve `mosxebs~ aTavsebs (T. yauxCiSvili. strabonis geografia.
Tb. 1957. gv. 120).
215
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
gviani periodis udidesi mkvlevari niko mari eWvs gareSe
ayenebda debulebas svanebis mesxuridan momdinareobis Sesaxeb. misi
azriT abasxi, abaski, abazgi (aqedan obezi, ebze) mesxuri fuZidanaa
nawarmoebi. rodesac flavius ariane (95-175 ww.) samsaxurebrivi
movaleobis gamo Savi zRvis pireTSi mogzaurobda, momavali af-
xazeTis teritoriaze afsilebsa (afSilebsa) da sanigebs Soris
abaskebis toms asaxelebda, bunebrivia, ariane ara fiqrobda, rom
amiT safuZvels umagrebda niko maris naTqvams.
Tanamedrove mkvlevarebi miuTiTeben am arealSi mesxuri war-
momavlobis toponimebis arsebobaze.
SeiZleba Tu ara varaudi, rom egroselebs lixis mTas iqiT
meSex-muSq-musk-mesxoi-masxi-mosxi-mesx-uri warmomavlobis mo-
saxleoba daxvdaT da maTi Seviwroebis, SeerTebis, gandevnis gziT
moipoves sasicocxlo areali? sxva SemTxvevaSi sakiTxs axsna
sWirdeba. sxva axsna ki ar Cans.
Tu daiSveba aseTi varaudis realoba, maSin logikur Car-
CoSi jdeba Zvel mkvlevarTa mier mocemuli cnoba tomTa raobis
Sesaxeb. aseve logikuri xdeba mesxi, mosxo, masxi, abasxis daka-
vSireba abask, abazg, afxazTan. da ra gamodis aseTi naTqvamidan?
egroselebi (da ara egriselebi) arian Tubal-meSexis STamoma-
valTa urTeirTSerevis Sedegi? da Tu asea, maSin TubalTa da
meSexTa Tanafardobas sxvadasxva kuTxeSi, sxvadasxva doniT unda
gamoewvia dialeqtebis gaCena, romelic momavalSi enobriv sxvao-
bamde migviyvanda?
tomTa simravle erTi eTnosis farglebSic SeiZleboda da arc
dialeqtTa simravles gamoricxavda. aseve Cveulebrivi mov- lena
iyo tomTa, tomis SigniT da miT ufro eTnosTa mimarTbaSi saxel-
wodebasa da TviT saxels Soris sxvaoba da simravle. vTqvaT aseTi
cnobili faqti: saukuneTa manZilze md. enguris marcxena mxaris
egroslebs kolxebsac uwodebdnen, lazebsac, zanebsac, egrise-
lebsac, megrelebsac, odiSelebsac. marjvena mxaris egroselebic
iwodebodnen sxvadasxvanairad. maT Soris, afxazebadac iwode-
bodnen samurzayanos macxovrebeli egriselebi. iyvnen isini XIX
s. CaTvliT TviTmarqvia afxazebi, Tanamedrove adiR-afxazebTan
216
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mimarTebaSi Tu iyvnen istoriuli afxazebi, romelTa mniSnvelovani
nawilis gadaadgileba moxda? pasuxi did dakvirvebasa da garkveul
gabedulebasac moiTxovs, principulobasTan erTad.
sakiTxs meore mxarec aqvs. Zvel avtorTa (da ara mxolod
maTi) mowmobis Tanaxmad meotebi da sindebi mxolod sarmatebis
laSqrobis dros (Zv. w. a. VI) xdebian sacnaurni. isini ikaveben
azovis zRvis aRmosavleT, Waobian adgilebs. maTi samxreTi saz-
Rvari tamanis naxevarkunZuli da md. yubanis zRvasTan SesarTa-
vis marjvena mxarea. md. yubanis (md. mcire xazareTisa) marcxena
mxridan Worox-trapezuntamde egroselebisaa. am arealis yvelaze
ufro cnobil da mravalricxovan tomTa gaerTianebas mogvianebiT
icnoben henioxebis saxeliT.
henioxebis Sesaxeb mSralad, magram arsebiTad ukve iTqva. iq,
sadac CrdiloeTis henioxebi ixseniebian, (istoriuli afxazeTis
teritoriaze) mravali tomia dafiqsirebuli. maT Sesaxebac mra-
vali azria gamoTqmuli. gasaxsenebelia ori momenti: 1. henioxebi
tomTa oTxi gaerTianeba iyo Tavisi oTxi mefiT; 2. tomebis sax-
elwodebani maSin fiqsirdeba, roca qreba saxelwodeba-henioxebi.
es tomebi Cndebian henioxebis arealSi, henioxebis Semdeg.
aqedan gamomdinare ibadeba kiTxva: aerTianebda Tu ara he-
nioxoba egroselTa yvela ZiriTad birTvs? Tu ara, maSin saWiro
xdeba imis axsna saidan gamoCndnen afxazebis, lazebis, svanebis
winapari tomebi am arealSi.
am tomTa Soris Zveli avtorebi asaxeleben soanebs, soano-
kolxebs, sanigebs, mkvlevarTa umetesoba maT svanebs miakuTvnebs.
maT Sesaxeb straboni aRniSnavs: ̀ maxloblad (fTirofagebis) arian
svanebi. svanebi TiTqmis saukeTesoni arian simamacisa da Zalis
mxriv. floben isini irgvliv yvelafers da upyriaT kavkasionis
mwvervalebi, romlebic dioskuriis zemoT aris. hyavT maT basi-
levsi da sabWo 300 mamakacisagan Semdgari, da rogorc amboben
hkrefen laSqars 200 000 kacis raodenobiT.~
mkvlevarTa mowmobiT svanebs epyraT kavkasionis ara mxolod
mwvervalebi, aramed mTaTa kalTebi kavkasionis garSemo. ufro
zustad kavkasionis dasavleTi nawilis garSemo.
217
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
svanebis mosaxleoba kavkasionis samxreT nawilSi dRemde
grZeldeba da eWvs strabonis cnoba ar iwvevs. mkvlevarTa um-
ravlesoba imazec Tanxmdeba, rom adreul periodebSi svanebs
kavkasionis CrdiloeTi nawili ekavaT. kamaTs mxolod is iwvevs,
svanebi aRwevdnen Tu ara md. yubanis marcxena napirs. prof. k.
meretukovi uamrav masalas iZleva imis dasturad, rom svanuri
toponimebi da hidronimebi mimobneulia md. yubanamde da zog
SemTxvevaSi `sazRvars iqiTac~. mogvianebiT svanTa sacxovrebel
areals iranul enovani da Turqul enovani tomebi ikaveben da
aborigenebs an SeierTeben an gandevnian. yovel SemTxvevaSi, XVIII
s., svanebi jer kidev iTvlebian CrdiloeT kavkasiis macxovre-
blebad. cnobilia, rom 1743 w. yabardoelebma, ruseTis mTavrobas
misweres Crdilo kavkasielebis eTno Semadgenlebis Sesaxeb da
aRniSnes: adiRebis, yaraCaelebis, Temirgovelebis garda svanebic
cxovrobeno. werilSi naTqvamia: «Четвертый народ Сони , ,, живут на вершинах реки Баксана, близ вершин реки Кумы и Кубани». (Известия Северо-осетинского научно исследовательского института. т VI,ордж. 1934). zedmetia ganmarteba, rom CrdiloeT
kavkasiaSi svanebs eZaxian soni an ebze. exeba ra imave Crdilo
kavkasionel tomebs hugo Suxardti aRniSnavs, rom yvela mo-
nacemiT, am tomebs Soris svanebs da svanur enas erT dros
gabatonebuli mdgomareoba ekavao. misi TqmiT, svaneTi «С севера отделяется Кавказским хребтом от тюркских языков, в области которых сванский язык, судя по некоторым данным занимал некогда господствующее положение.» (Г. Шухардт. О географии статистике картвельских (южнокартвельских) языков. Тифлис, 1899, с. 20).
mkvlevarebi, kavkasionis CrdiloeT nawilSi, araerTgzis
miuTiTeben svanuri materialuri kulturis naSTebis arsebobaze. am
mxriv nayofierad iSromes T. mibCuanma, z. ratianma, g. gasvianma da
sxva. da am masalis ganmeoreba sakiTxSi sicxades ver gaaRrmavebs.
ufro sainteresoa Zveli avtoris, menandres miTiTeba, rom
svanebi `...erTi im tomTagania, romelic kavkasiis garSemo cxov-
robs...~ (georgika, t. III, gv. 221). garkveviTaa naTqvami: ara mxolod
218
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
samxreTSi an CrdiloeTSi, aramed garSemo, rac niSnavs kavkasionis
dasavleTi nawilis im kuTxesac, romelic Savi zRvis pirs gasdevs.
anTropologebma karga xania daadgines kavkasielTa (da ara
mxolod kavkasionelTa) tipiurobis sakiTxi. aRmoCnda, rom svanebis
Crdiloeli mezoblebi, romelbic Turqul enovani da kavkasionis
midamoebSi gvian Casaxlebulebi arian, anTropologiurad kavkasiur
tips ganekuTvnebian. aqedan keTdeba logikuri daskvna: am adgilebSi
macxovrebelma svanebma asimilaciis Sedegad SeiZines Turquli ena,
religia, adaT-wesebi, Seerivnen mosulebs, magram anTropologi-
uri monacemebi SeinarCunes. ukve iyo Tqmuli, rom yaraCaelTa da
balyarTa nawils jerac axsovs svanuri warmomavlobis Sesaxeb.
rac Seexeba kavkasionis dasavleTs, aq Tubal-tabal, Targa-
mosianel egroselebs daxvdaT muSq-musk-mesx-kolxTa tomebi. Zv.
w. a. III aTaswleulSi (Tu ufro adre ara) es Sexvedra, urTier-
Toba iyo Zaladobrivi Tu mSvidobiani, amis gansazRvra rTulia.
mTavaria, rom aTaswleulebis Semdeg, rodesac cnobadebi xdebian
calkeuli tomebi, maT Soris gamoarCeven mesxur-lazuri da
egrosul-svanuri warmomavlobisas.
aq mcire ganmartebaa saWiro. niko mari, Tavad svanebsac mesxebis
ganayarad miiCnevda. aseTi daSveba SesaZlebelia erTi pirobiT:
unda ganimartos mesx-lazTa da svanTa erTi mxriv da svan-mesxTa
da egriselTa (da ara egroselTa) urTierT mimarTebis sakiTxi.
Tu enaTmecnierebi amtkiceben Zv. w. a. III aTaswleulSi megru-
lisa da svanuris jer mxolod dialeqtis doneze daSoriSorebis
SesaZleblobas, maSin jer kidev SeiZleba msjeloba saerTo enis
Sesaxeb. aseve SeiZleba msjeloba megrelebisa da svanebis erTiani
warmomavlobis Sesaxeb. da Tu svanebi mesxuri warmomavlobisani
arian, igive unda iTqvas megrelebze. aseT Sem- TxvevaSi ki ismis
kiTxva: vin, romeli tomebi arian egroselebi? ratom aris rom
leonti mroveli roca durZukTa Casaxlebaze saubrobs, mefe
saurmagis mier, kavkasionis arealSi, egroselebSi axsenebs megre-
lebs da svanebs. ra cdeboda? Tu egrosi ar iyo Targamosianeli?
kiTxva sulac araa ritorikisaTvis. imis mixedviT Tu ra daskvna
gakeTdeba, SeiZleba msjeloba bevri Zveli tomis Sesaxeb. dadas-
219
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
turebulia, rom niko mari saxelwodebebs abasxi, abazgi, abaski,
aqedan momdinare obezi, ebze erTi fuZidan momdinare sityvebad
miiCnevda da maT qveS svanebsac gulisxmobda. strabonis mixedviT
tamanis naxevarkunZuli sindebs (adi- RevelTa winaprebs meotebTan
erTad) ekavaT. maTi navsadguri sindikadan 400 stadiis manZilze
(stadia 177,6 metrs Seadgenda) batiebi iyvnen, maT mosdevdaT
kerketebis (850 stadia), Semdegi iyvnen axeelebi (500 stadia).
gadmocemiT axeelebi (aqavelebi) sapelazgodan (balkaneTis nax-
evarkunZulidan) gadmosaxlebulebi iyvnen Savi zRvis pireTSi
berZnuli koloniebis (faqtoriebis) daarsebasTan dakavSirebiT.
axeelebis samxreTi ekavaT henioxebs
1000 stadiis manZilze da midiodnen pitiuntamde (biWvin-
Tamde). straboni biWvinTasa da dioskurias (soxums Soris manZils
360 stadiad angariSobs. am daangariSebiT kavkasionis dasavleTi
nawili (zRvis piri) henioxebs ekuTvnodaT. ramdenadac henioxebis
mniSvnelovani Semadgeneli svanebi iyvnen, gamodis rom am mxareSi
svanebsac ucxovriaT.
magram mxolod svanebs? roca Zveli avtorebi msjeloben
Zveli lazikis Sesaxeb, es xom miTiTebaa imaze, rom anapidan
samxreTiT Zvel droSi lazebs ucxovriaT. roca Zv. w. a. Vs.
avtori acxadebs, rom kerketebis zeviT saxloben mosxebi, xolo
qvemoT henioxebi, es xom maT Soris sxvaobaze miTiTebaa. roca
axseneben suano-kolxebs, es svanur-kolxur Sereul mosaxleobaze
metyvelebs. aseve Seicavs miTiTebas imis Sesaxeb, rom am Sereuli
mosaxleobis garda SeiZleba yofiliyvnen sxva (wminda) kolxebi,
sxva (wminda) svanebi da a. S.
dasaSvebia msjeloba imis Sesaxebac, rom henioxoba, rogorc
ara tomobrivi, aramed vTqvaT religiuri maxasiaTebeli aerTianeb-
da rogorc egroselebs, aseve kolxur-lazuri warmomavlobis
sxva tomebsac. sxvanairad henioxoba kavkasionis CrdiloeTidan
Woroxamde gaugebaria da sxva ganmartebas saWiroebs.
am mcire msjelobidan gamomdinare cxadi xdeba, rom egrosele-
bi kavkasionis uZveles mosaxleTa Soris iyvnen.
rCeba qarT-osis (qarTlosis) monaTesave tomTa sakiTxi.
220
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
***
kavkasionis centraluri samxreTi mxare qarT-osis monaTe-
save tomebs unda rgebodaT. leonti mroveli ara orazrovan
gancxadebas akeTebs qarTosianTa miwa-wylis sazRvrebis Sesaxeb.
SexsenebisaTvis. mroveli wers: `misca qarTloss da uCina saz-
Rvari: aRmosavliT hereTi da mdinare berdujisi; ...CrdiloT
sazRvari Rado, mTa mcire, romeli gamosdis Stod kavkasisgan
da mohkidavs wueri dasasrulsa Radosa, romelsa aw hqvan lixi~
(qarTlis cxovreba, t. Tb. 1955. gv. 4).
dasamaxsovrebelia, rom egrosisagan gansxvavebiT, qarTlosi-
saTvis kavkasionis ara mxolod CrdiloeTi mxare ar gamouyviaT,
aramed Tavad mTagrexilis ZiriTadi nawilic. qarTebis CrdiloeTi
sazRvari kavkasionis erTi Sto iyo. ratom? saWiro xdeba gaxseneba
saxelwodebebisa: baris iberebi da mTis iberebi. marTalia saxel-
wodebebi SedarebiT gvian unda damkvidrebuliyo, magram arsebiTia
imis aRniSvna, rom iyvnen mTis iberebi. aq kidev erTi (SeiZleba
dakarguli an umniSvnelo) cnoba gaxsenebisaTvis: xados mTis
(SeiZleba esa mrovelis meir sazRvrad dadgenili Rado) gaswvriv
iyo sasazRvro cixe-koSkebis narCenebi. SeiZleba es mTisa da baris
iberTa gamyofi iyo? Tu gaviTvaliswinebT Rvawlmosili niko ber-
ZeniSvilis mosazrebas qarTlis sazRvris, wilkanis (winkaris) da
a. S. Sesaxeb, saWiro gaxdeba ufro mizanmimarTuli kvleva, vidre
es dvalebTan da ovsebTan mimarTebaSi aris Catarebuli. iyvnen
dvalebi, wanarebi, vainaxebi kavkasosis naTesavi tomebis erTad-
erTi warmomadgenlebi Tu maTSi SeiZleba vigulisxmoT TuSebi,
fxovelebi, WarTlelebi. da ara marto isini?
mxolod yuradRebis gamaxvilebis mizniT. bevrad gvian periodSi
vaxuSti batoniSvili saqarTvelos samefos aRwerisas, ramdenime
sayuradRebo cnobas iZleva. kerZod, exeba ra giorgi III laSqrobas
ambobs: `scna giorgi mefeman, Seikribna spani Tvisni imer-amerni,
zemo-quemoni...~ (qarTlis cxovreba, t. IV. Tb. 1973. gv. 167). sain-
teresoa vin SeiZleba yofiliyo ̀ zemo~-s SemadgenlobaSi? meoregan
221
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
avtori exeba ra `zemo-qvemos~ sakiTxs, azustebs maT sazRvars da
ambobs `...zemo-quemoTa zRuad ponto-kaspiamde~ (gv. 168.).
Savi zRvidan kaspiis zRvamde bevri ̀ zemo~ cxovrobda. im dros
saqarTvelos samefos or zRvas Soris kavkasionis CrdiloeT-
samxreTi ekuTvnoda. Sesabamisad am naTqvamSi mravali eTnosisa
da ufro meti tomebis moazreba SeiZleba.
da mainc aris erTi sayuradRebo cnoba. imave periodSi giorgi
III salaSqrod `gadmoiyvanna ovsni~. erTiani ZaliT ilaSqra da-
rubandis mxares da rac mTavaria `...warmosulman muniT moarbia
basiani, romelica saxkrveli iyo kacTagan~ (gv. 169). sakiTxavia,
romel basianzea saubari? darubandidan wamosul laSqars gzad
mxolod CrdiloeTis basianis darbeva SeeZlo. araa gamoricxuli,
rom im dros basianelebi calke toms Seadgendnen da Tu isini
urCobdnen, SeiZleba maTi morCilebaSi moyvana CaiTvala aucile-
blad. Tu es asea da mefis laSqari sxva `zemo~ macxovreblebi,
vTqvaT ovsebi monawileobdnen, maSin dasadgenia basianis mosaxleoba
romel toms ekuTvnoda. basiani, moqceuli egroselebis, alanebs
(ara ovsebs) da dvalebs Soris, ramdenad inarCunebda TviTmyofado-
bas an xom ar iyo mosaxleoba ukve durZukebTan asimilirebuli?
sxva adgilas vaxuSti batoniSvili aRniSnavs. giorgi mefem
`...gamoiyvanna kualad ovsni, kavkasni da ZurZukni~ (gv. 270).
saintereso ganmartebaa: kavkasni am SemTxvevaSi gansxvavdebian ara
mxolod ovsTagan, aramed ZurZukTaganac. Tu mroveli durZukebs
kavkasianTa mxoldo erT did nawilad miiCnevs, aq xazgasmulia
maTi ara ZurZukeloba. vin? dvalebi da wanarebi aRiarebuli arian
kavkasielebad (kavkasionebad). sxva? vaxuSti batoniSvili aRwers
ra qnoRo-maRran-dvaleTis sazRvrebs, didi da patara liaxvis
saTaveebiT, aRniSnavs, rom aq ukve osebi saxloben. daskvna aseTia:
`xolo raodenni osni davswereT am adgilebTa Sina, pirvelad
saxlebulan qarTvelni glexni~ (gv. 363). `qarTvelni glexni~
ueWvelad moicavs Sereul mosaxleobas.
Tu dvaleTSi jer kidev ismoda dvaluri metyveleba ukve
osurTan erTad, dvaleTis samxreTi mxare jer kidev aerTianebda
qarTvel da gaqarTvevlebul glexobas. aseTi daskvnis safuZv-
222
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
els araerTi istoriuli cnoba iZleva. imave avtoris mowmobiT:
kavkasosma `... daipyra queyana lekanis sazRvridam, vidre pon-
tos zRuamde, ka- vkasis mTis CrdiloeTi veliTurT.~(gv. 632.).
aq araorazrovnadaa miTiTebuli kavkasionis CrdiloeTi mxare,
dablobebis CaTvliT. ramdenadac kavkasosis monaTesave tomebi
samxreTidan Crdilo- eTiT migrirebdnen, logikuria, rom maT mier
daclil mamulebSi qarTebi saxldebodnen. Sexebis, mezoblobis
arealSi iqmneboda Tu ara Sereuli mosaxleoba? qarTdeboda Tu
ara migrirebulTa darCenili nawili? aseTi azris dasturad
Cans batoniSvilis aseTi naTqvami: xevsurebisa da fSavelebis e.
i. fxovelebis gamo
`...kaxni ZurZukTa, RliRuTa da qistTa Tvisad~ `sdeben~ `...
garna maT ara uwyian ese mier JamiT, odes gandgnen~ (gv. 534),
ubralo interesis sakiTxi rodia cnoba, romlis mixedviT vainaxebs
kaxni Tavisianebad miiCneven, miuxedavad imisa, rom Tavad vainaxebma
amis gageba `gandgomis~ Semdeg miiviwyes.
dasafiqreblad unda iTqvas: tomobriv-Temobrivi ganxriT, ram-
denad Seswavlilia kavkasionis aborigeni mosaxleoba? istoriis
ra saunjes inaxavs TviTeuli eTnosi, tomi, Temi da sofel-auli?
Rrma xeobebSi momwyvdeuli, karCaketili meurneobiT dakavebuli
mosaxleoba sxvaTagan gaucxoebis gzas adgeboda da saTuTad
inaxavda im sulier faseulobas, rac Taobebis Semoqmedeba da
memkvidreoba iyo. daCqarebulma progresma, gankerZoebis jebirebis
rRvevam SeiZleba samudamod daukargos kavksionelebs is Zvirfasi,
romlis mniSvneloba miZinebul mdgomareobaSia. ramdenad SeZleben
kavkasionelebi istoriuli meobis, kavSirebis SenarCunebas?
da rogoria kavkasionelebis ganviTarebis tendenciebi?
***
kavkasionelTa mokle, sqematuri dasaxiaTebac cxadyofs maT
mravalerovnulobas, erovnebaTa SigniT da erovnebaTSorisi urT-
ierTobebis sirTules. maTi saxelmwifo mowyoba isea agebuli,
rom eTnikuri siWrelis Tavidan acileba verc erTma erTeulma
ver SeZlo. kavkasionelebi bevria da maT Soris gansxvavebaa ara
223
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mxolod enobrivi an dialeqtis doneze, aramed asakobrivi, sax-
elmwifoebrivi, religiuri, kulturuli da a. S.
kavkasionelebi bevrad mcire teritorias ikaveben, vidre
kavkasielebi, naklebia maTi politikuri, social-ekonomikuri,
sulier-kulturuli roli msoflios xalxTa istoriasa da
TanamedroveobaSi. amave dros kavkasionelebi erTi-meorisaganac
gansxvavdebian amave monacemebiT.
istoriuli ganviTarebis Tanamedrove etapze, wamyvan da
warmatebul kavkasionelebad azerbaijanelebi gvevlinebian. maT
udavo favoritobas veravin Seecileba. da es ganapiroba bev-
rma faqtorma. pirvel rigSi esaa raodenobrioba mosaxleobisa.
sul cota, orjer mainc sWarboben azerbaijanelebi qarTvelebs.
sruliad sakmarisia gavixsenoT aseTi monacemi: 1801 wlisaTvis,
rodesac ruseTis imperia kavkasiis dapyrobas iwyebda, qarTvelebis
xvedriTi wili samxreT kavkasiaSi iyo 420, azerbaijanelebisa ki
260. axla, XXI s. dasawyisSi azerbaijanelebis raodenobrivad,
iseve rogorc Sobadobis tempiTa da xasiaTiT toli ara hyavT.
aranaklebi mniSvneloba hqonda karCaketilobis daZlevas azerbai-
janelebis warmatebaSi. esaa daqsaqsuli, xSirad urTierTdapiri-
spirebuli saxanoebis erT saxelmwifod gaerTianeba. saukuneebis
manZilze gancalekevebuli saxanoebi SedarebiT sust erTeulebs
warmoadgendnen. gaerTianebam, erTiani saxelmwifos Seqmnam, rac
1918 w. ganxorcielda SesaZlebeli gaxada erTiani msoflmxedvelo-
bis, politikis, ekonomikis Seqmna. saxanoebis sazRvrebi gadailaxa.
eTnikurma warmomavlobam realobas dauTmo adgili.
mniSvnelovani roli Seasrula, erTian saxelmwifoSi, erTiani
eris kategoriis dafuZnebam. Tu adre 15 saxano erTimeores eTiSe-
boda, maT Soris eTnikurobis niadagze, 1935 wlidan es barieri
warmatebiT iqna gadalaxuli. am wels gamoqveynda dekreti m. ka-
lininis xelmoweriT, romlis mixedviT, azerbaijanis teritoriaze
da masTan erTad samxreT kavkasiaSi macxovrebeli musulmanebi
erovnebiT azerbaijanelebi xdebodnen. 1926 w. mosaxleobis aR-
weris dros jer kidev Turqebad wodebulebi, 1939 w. aRweriT
uklebliv azerbaijanelebad Caweres. geografiuli teritoriis
224
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
saxelwodeba mis mosaxleobaze gavrcelda. aRara hqonda mniSvn-
eloba pirovneba TaliSeli iyo, nuxeli, naxiWevaneli, borCalo-
eli Tu sxva, iyo warmoSobiT leki, sparseli, Turqi, TaTari Tu
sxva, Tu is musulmanuri religiis mimdevari iyo, avtomaturad
azerbaijaneli xdeboda.
axalgazrda azerbaijanel ers, sakmaod xnieri religiuri
aRmsarebloba-musulmanoba akavSirebda. marTalia, am religiasac
axasiaTebda Sinagani ganStoebani (sunitebi, Siitebi, miuridebi da
sxva), magram arsebiTi iyo yofili sabWoTa kavSiris sazRvrebSi
moqceulTaTvis musulmanoba. saqme imaSia, rom sabWoTa qveynebSi
religia daTrgunvili iyo da aRmsareblebs ar hqondaT mis prin-
cipebSi Rrmad gaTviTcnobierebis saSualeba. mTavari iyo musul-
manoba da ara misi romelime ganStoeba. amave dros, es religia,
gamorCeuli adamianTa cxovrebisa da Tanacxovrebis yvela mxaris
daregulirebis unariT (sisruliT), uaRresad did gavlenas ax-
denda da gansazRravda sazogadoebis rwmeniT TvalTaxedvas. masTan
SedarebiT sxva religiebi aSkarad uferuldebodnen. ase iyo, ase
aris. samwuxarod yovelTvis ver xerxdeboda da ver xerxdeba
zRvaris dacva religiurobasa da fanatizms Soris.
gadamwyvet faqtors azerbaijanis favoritobaSi, mainc bune-
brivi pirobebi warmoadgens. energo resursebis didi maragi, maTi
mopovebis pirobebi, realizaciis SesaZlebloba da sxva, rac
mokled unda daxasiaTdes rogorc geografiuli garemo, azer-
baijanelebs upiratesobas aZlevs, ara mxolod kavkasionelTa an
kavkasielTa, aramed msoflios bevri xalxis winaSe. f. engelsis
Tvalsazrisi geografiuli garemos rolis Sesaxeb sazogadoebriv
ganviTarebaSi, azerbaijanis magaliTze demonstrirdeba.
logikuria, rom SesaZlebloba sinamdviled mxolod garkveul
pirobebSi gardaiqmneba. am pirobebs Soris gadamwyveti mniSvn-
eloba saxelmwifoebriv politikas eniWeba. sxva kavkasionelebi-
sagan gansxvavebiT, azerbaijanis mozomilma saSinao da sagareo
politikam uzrunvelyo qveynis swrafi dawinaureba da rolis
zrda, rogorc regionSi, aseve msoflio masStabiT. amave dros,
igi erTaderTi qveyanaa, romelic naklebi danakargebiT gamovida
225
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
im saerTo krizisidan, romlis saxelia sabWoTa kavSiris daSla
da damoukideblobis mopoveba.
azerbaijans did warmatebebTan erTad didi danaklisic aqvs.
mTiani yarabaRis Camocilebam da yarabaRis `damoukidebeli re-
spublikis~ Seqmnam gamousworebeli zarali miayena azalgazrda,
mzard qveyanas. yarabaRis konfliqti dagegmili, momzadebuli da
ganxorcielebuli imperiis centris mier, miznad urCi regionis
dasjasa da samxreT kavkasiaSi erTguli satelitis, somxeTis
mxardaWeras isaxavda miznad. yarabaRis konfliqti metropolis
nebarTvisa da monawileobis gareSe ver ganxorcieldeboda da arc
momxdara. jer xanobiT mainc azerbaijanis saxelmwifos misi erTi
Semadgeneli gamoaklda. es iyo mZime, yovelmxrivi mniSvnelobisa da
grZelvadiani dartyma. da miuxedavad am danaklisisa, azerbaijani
kvlav rCeba yvelaze warmatebul qveynad kavkasionis regionSi.
igives Tqma kavkasionis Crdilo-aRmosavleTisa da saerTod
kavkasionis erT-erT umsxviles respublika daRestanze samwux-
arod ar SeiZleba.
daRestani, iseve rogorc kavkasionis CrdiloeTis respub-
likebi sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ar ganTavsuflebula,
kvlav ruseTis koloniad rCeba. Sesabamisad am respublikebis
uaxloes mizans Tavisuflebis miRweva warmoadgens. mizani gansaz-
Rvravs miRwevis gzebis xasiaTs.
dRes daRestani CrdiloeT kavkasiaSi erovnul-ganmaTavisufle-
beli moZraobis lideria. marTalia moZraobas saxelmwifoebrivi
organizeba ar axasiaTebs, rogorc es CeCneTis respublikaSi iyo
(j. dudaevisa da a. masxadovis prezidentobis dros), magram brZo-
lis partizanuli formebi mainc didi rezonansis matarebelia.
adre Tu gvian moskovi iZulebuli gaxdeba aRiaros daRestneli
xalxis bunebrivi ufleba TviTgamorkvevisa da damoukidebel
saxelmwifod Camoyalibebis Sesaxeb.
daRestnis mosaxleobas miznis miRwevis gzaze mravali
barieri eRobeba. pirvel rigSi esaa Sinagani dezorganizacia.
ukve iyo msjeloba mosaxleobis siWrelis Sesaxeb. roca saqme
aTeulobiT eTnikur-enobrivi jgufis moqmedebis koordinirebas
226
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
exeba, logikuria, rom es mxolod saxelmwifoebrivi organize-
bis SemTxvevaSi SeiZleba moxdes. mosaxleobis organizebis es
meqanizmi ki metropoliis samsaxurSia. SeiZleba metropolias
rwmeniT arc emsaxurebodes, magram erovnul-ganmaTavisuflebel
moZraobas rom ar xelmZRvanelobs es faqtia. aqedan gamomdin-
are faqtia isic, rom moZraoba daqsaqsulia, araorganizebulia
da mosaxleobis mTel Zalisxmevas saWiro mimarTulebiT ver
warmarTavs. mebrZoli Zalebis maorganizebel Zalad religiuri
institutebi gamodian da isinic gaxleCilni momxreebad da
mowinaaRmdegebad. aseT pirobebSi brZola warmatebuli ver iqneba
iseTi damTrgunveli Zalis winaSe, rogorsac ruseTis samxedro-
politikuri manqana warmoadgens.
erovnul-ganmaTavisuflebeli brZola sxvadasxva formebiTa
da meTodebiT SeiZleba warimarTos, SeiZleba hqondes mSivdobi-
ani, Cumi protestis, ideologiuri, SeiZleba mwvave politikuri
brZolis forma miiRos. SeiZleba igi samxedro-politikur qmede-
bebSi gadaizardos, an sulac kombinirebuli saxiT gamovlindes.
saerTod ki, Teoriis cnobiT, rac ufro Zlieria mebrZoli mxaree-
bis interesTa sxvaoba da xSiri konfliqtebi (Tundac calkeuli
mcire dajgufebebis doneze, rogorc es CrdiloeT kavkasiaSia)
miT ufro didxans gagrZeldeba konfliqturi procesi;
Teoria imasac gveubneba, rom rac ufro Zlieria konfliqti,
miT ufro centralizebuli da organizebuli arian mxareebi. rac
daRestnisa da axla ukve yaraCai-CerqezeTisa da balyareTis mxareSi
ar SeiniSneba. aq ufro calkeuli patara dajgufebebis amboxs aqvs
adgili. es ki konfliqtologiis mesame principis SesaZleblobas
zrdis. es gulisxmobs rom Tundac xSiri, magram naklebad mwvave
konfliqtebis dros integrirebis, daregulirebis Sansi izrdeba,
gansakuTrebiT, roca konfliqti xangrZlivad grZeldeba.
CrdiloeT kavkasiaSi erovnebaTSorisi urTierTobis gamwvave-
bas konfliqtebis donemde Tan erTvis, ideuri da socialuri
urTierTobebis daZabulobac. es erTi mxriv dabla swevs ganmaTa-
visuflebeli moZraobis motivacias, meore mxriv ki afarToebs
konfliqtis socialur safuZvels. amasTan, rac ufro didi
227
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
sxvaobaa mdidrebsa da Raribebs Soris (rac ufro uTanabro ga-
nawilebaa materialuri dovlaTis) miT ufro Rrmaa konfliqti.
amave dros, rac ufro srulad gaiazreben dabali fenebi Tavis
mdgomareobas, miT ufro meti simwvave eqneba konfliqts. da rac
ufro farTea masebis CarTuloba, miT ufro sayovelTaobis xas-
iaTs iZens konfliqti.
erovnebaTSorisi da socialuri konfliqtebis gadajaW-
vis dros, metropoliaSi socialuris gaZlierebas koloniebSi
erovnulis gaZliereba Tan sdevs. da rac ufro Zlieria social-
uri konfliqtis polarizacia, miT Zlieria erovnul niadagze
aRmocenebuli konfliqti.
konfliqtis aRmocenebas win uZRvis erovnuli usamarTlobis
Segneba. da rac ufro maRalia Segnebis done, miT metia kon-
fliqtis aRmocenebis SesaZlebloba.
Teoria kidev erT princips gvkarnaxobs. mis mixedviT, rac
ufro ararealur an idealur-subieqtur interesebs ukavSird-
eba konfliqti, miT ufro mwvaved mimdinareobs igi. amasTan rac
ufro xisti meTodebiT cdilobs metropolia mis daregulirebas,
miT ufro Rrmavdeba konfliqti. CrdiloeT kavkasiaSi erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraoba religiur saburvelSia gaxveuli.
religiuri motivi ki konfliqts ufro mwvave xasiaTs aniWebs.
es Tavis mxriv Semdeg princips ukavSirdeba. misi arsi SemdegSia,
rac ufro mwvave xasiaTi aqvs konfliqts, miT ufro advilia
mowinaaRmdege mxareebis warmoCena.
swored am dros gadamwyvet mniSvnelobas iZens metropoliis
politikisa da sistemis elastiuroba. ruseTis mTavrobis mier
imis gaazreba Tu ra ufro Zviri daujdeba, mojanye mxarisadmi
gamgebiani, liberaluri damokidebuleba, kompromisi Tu xisti
Zalismieri moqmedeba, bevrad ganapirobebs brZolis xangrZlivo-
basa da simwvaves.
CrdiloeT kavkasionSi CeCeni xalxis brZola TavisuflebisaT-
vis iyo imis maCvenebeli Tu ra SeuZlia organizebul, mcirericxo-
van ers TviT iseTi Zlieri mCagvrelis winaaRmdeg, rogorsac
ruseTis imperia warmoadgens.
228
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
ori aTeuli welia gasuli CeCneTis pirveli omis dawyebidan
da amis gamo, SeiZleboda garkveuli daskvnebis gakeTeba, Teori-
ulad winaswar gaTvlili rom ar yofiliyo mkvlevarTa mier.
konfliqtis zogadi kanonzomiereba gveubneba: pirvel rigSi
unda Seecado, Seuqmna siZneleebi mowinaaRmdegs (metropolias).
siZneleebis Seqmna gamoixateba mowinaaRmdegis moqmedebaTa Sez-
RudvaSi, misTvis Tavisufali moqmedebis SeuZleblobis piro-
bebis SeqmnaSi. igive gulisxmobs mowinaaRmdegis funqciebisa da
rezervebis saSenod gamoyenebas. swored es mxare moqmedebisa iqna
racionalurad gamoyenebuli j. dudaevis mTavrobis mier.
amas mosdevs principebi, rac praqtikulad f. engelsis mier
Seqmnili ajanyebis warmatebis koncfciidan gamomdinareobs. f.
engelsis aRniSnuli koncefcia Semdeg v. leninma Camoayaliba,
rogorc sakuTari migneba _ ajanyebis warmatebebis Sesaxeb. am kon-
cefciis Tanaxmad, pirvel yovlisa sanam moqmedeba daiwyeba, saWiro
(strategiuli) mimarTulebiT Zalebis koncentracia unda moxdes
im odenobiT, romelic sakmarisia warmatebisaTvis, moqmedebis daw-
yeba unda moxdes mowinaaRmdegis sakordinacio centrebze, ise rom
igi faqtis winaSe aRmoCndes an sxvanairad, molodinis pirobebSi
myofisaTvis, mainc moulodneli iyos moqmedeba.
visac axsovs CeCneTis omis peripetiebi, igi ueWvelad dae-
Tanxmeba, rom Teoriis rekomendaciebi maqsimalurad iyo gaTval-
iswinebuli j. dudaevis mier. swored aman ganapiroba miRweuli
warmatebebi. Tu saboloo angariSiT metropoliam mainc moaxerxa
mojanye respublikis damorCileba, aq gasakviri araferia. ZalTa
Tanafardoba sxva Sedegs ar iZleoda. dapirispirebulTa dana-
kargebis Tanafardoba (rogorc adamianuri, ise materialuri)
cxadyofs, rom Sedegis miuxedavad am omSi metropolia gamovida
damarcxebuli.
Teoria aseve iZleva rekomendaciebs moqmedebis ciklurobis
sasargeblod. bevrad Zlier mowinaaRmdeges Ria, pirdapir brZo-
laSi ver ajobeb, saWiro xdeba moqmedebis cikliroba, moqmedeba
farulad, mowinaaRmdegis molodinis sawinaaRmdegod. ara mxolod
fizikurad, aramed ideuradac Tundac motyuebisa da muqaris gziT,
229
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
rac mopirispiris dezorganizebas ukavSirdeba.
zemoT naTqvami Tanabrad ar Seexeba CrdiloeT kavkasionis
yvela respublikas.
CeCneTSi erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis erTi cikli
dasrulebulia. moCvenebiTma simSvidem Secvala Ria brZolis pe-
riodi. saWiro gaxda miRebuli danakargebis aRdgena, Wrilobebis
moSuSeba, Zalebis gadajgufeba, analizis gakeTeba. garegnulma
mSvidobam mcdari daskvnebi ar unda dabados. ers ara aqvs ufleba
ar ibrZolos TavisuflebisaTvis. vinc sabolood Seurigdeba beds,
is wyvets arsebobas, adgeba asimilaciis gzas.
CeCneTisagan gansxvavebiT inguSeTma molodinisa da Cumi moq-
medebis taqtika irCia. Secdoma iyo Tu ara es taqtikuri xazi?
erTi mxriv SeiZleba imis Teoriuli gaazreba, ra mohyve- boda
CeCneTTan erTad inguSeTis aSkara janys. isedac mcire mosaxleo-
biT da teritoriiT respublika metropoliisa da misi erTguli
satelitis osebis respublikis zewoliT sabolood ganadgur-
deboda.
ra SemTxvevaSi hqonda ganTavisuflebis Sansi aseT mcire
respublikas?Tanamedrove etapze marqsizmis xseneba cud tonad
iTvleba. ara da mxedvelobaSia marqsizmi, leninizmisa da sabWoTa
praqtikis gareSe. (ganmartebisaTvis unda iTqvas, rom leninizmi
marqsizmis sawinaaRmdego movlenas warmoadgenda erovnebaTSorisi
urTierTobebis sakiTxSi). marqsizms erTi winadadebiT aqvs sakiTxi
Camoyalibebuli. misi arsia: ar SeiZleba Tavisufali iyos eri,
romelic sxvas Cagravs. ra gamodis am debulebidan? 1. Tavisufali
eri sxvis Cagvras ar moindomebs; 2. Tu eri sxvas Cagravs, niSnavs
TviTonaa daCagruli sakuTari mTavrobis mier; 3. aseT qveyanaSi
paralelurad arsebobs socialuri da erovnuli Cagvra. amasTan,
socialuri Cagrulzec vrceldeba; 4. Cagrulma erma aSkarad unda
ibrZolos socialuri Cagvris winaaRmdeg da amiT xeli Seuwyos
mCagvreli eris SigniT socialuri winaaRmdegobis gamwvavebas; 5.
roca mCagvreli eris mSromeli, Cagruli nawili miaRwevs Tavi-
suflebas, maSin Cagruli eric ganTavisufldeba.
axla vnaxoT ra moxda praqtikulad:
230
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
sabWoTa kavSiris daSla ganapiroba socialur-ekonomikurma
winaaRmdegobebma. erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba yofil
mokavSire respublikebSi (maT Soris kavkasionur azerbaijansa
da saqarTveloSi) imdenad susti da araorganizebuli iyo rom
damoukideblobis mopovebaze mxolod ocneba Tu SeiZleboda.
sanacvlod gaSiSvlebuli da gamwvavebuli iyo social-ekonomi-
kuri winaaRmdegobaTa sistema Tavad metropoliaSi. swored am
faqtorma ganapiroba imperiis daSla da koloniebis SedarebiT
umtkivneulo ganTavisufleba. respublikaTa nawilma iZulebulma
`miiRes damoukidebloba~.
iyo Tu ara erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba kavkasionis
arealSi? kiTxvis dasmac ki mkrexeleobaa. vinc icis ruseTis (metrop-
olis) da koloniebis (respublikebad, avtonomiur respublikebad,
avtonomiebad wodebulebad) urTierTobis istoria mTlianobaSi
(XIX-XX ss). manZilze is wamiTac ar daeWvebula rom erovnul
damoukideblobisaTvis brZola mudmivad mimdinareobda. icvleboda
taqtikuri xasiaTis formebi da meTodebi, brZola ki permanentul
xasiaTs atarebda. aqedan gamomdinare, araa saWiro imis mtkiceba, rom
XX s. bolo 15 w. misi aRmavlobis fonze mimdinareobda.
da mainc sabWoTa imperiis daSla erovnul-ganmaTavisuflebul
moZraobas ar gamouwvevia. es iyo msoflio ZalTa Tanafardobis
Secvlis da imperiis SigniT socialur-ekonomikuri winaaRmde-
gobebis gamwvavebis Sedegi. bevri dauRvinebeli `beladi~ mii-
werda imperiis mesaflavis pativs, magram obieqturad ase ar iyo.
SeiZleba iTqvas, rom imperia daiSala zevidan da ara qvevidan.
Tavad daSlis gamocxadeba 1991 w. dekemberSi ar iyo procesis
dasawyisi, magram arc damTavrebas moaswavebda.
ruseTis federaciuli saxelmwifo ar iyo arc socialuri
revoluciis Sedegi da arc erovnul-ganmaTavisuflebeli moZrao-
bisa. miuxedavad xmamaRla aRiarebuli demokratiuli principebisa,
mimarTvisa erovnebebisadmi `aiReT imdeni damoukidebloba, ram-
densac moereviT~, saxelmwifo rCeboda Zveli sistemis CarCoebSi
da darCenili mraval aTeuli erisa Tu erovnebis sapyrobiled.
ganviTarebis Semdgomma ori aTeuli wlis movlenebma naTelyves
sinamdvile.
231
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
gansaxilvel sakiTxs rom Zalian ar gavcdeT, oriode wina-
dadebiT gavixsenoT ra iyo da riT Seicvala.
ra iyo: 1. e. w. sabWoTa wyobileba, miiCneoda socialistu-
rad, sinamdvileSi iq iyo saxelmwifo kapitalisturi sistema
dafuZnebuli, ganviTarebis dabali safexurisaTvis damaxasiaTe-
beli ekonomikisa da xalxis kulturaze. 2. Sesabamisad sabWoTa
kavSirSi ZiriTadi iyo winaaRmdegoba maRalganviTarebul warmoebiT
urTierTobasa da CamorCenil sawarmoo Zalebs Soris. es aferxebda
qveynis kapitalistur ganviTarebas da moiTxovda Sesabamisobis aR-
dgenas: 3. sabWoTa kavSirSi moxda warmoebiT urTierTobaTa formis
SesabamisobaSi moyvana sawarmoo ZalTa xasiaTTan. sxva sityvebiT,
moxda is, ris Sesaxebac f. engelsi afrTxilebda revolucionebs:
Tu iseT CamorCenil qveyanaSi, rogoricaa germania, moxdeba so-
cialisturi revolucia, ukeTes SemTxvevaSi SesaZlebeli iqneba
siRatakis Tanabari ganawileba. aseT dros ki xelaxla aRmocendeba
is, ris winaaRmdegac xdeba revolucia. gagrZeleba aRar Rirs. Tu
1895 w. germania socializmisaTvis CamorCenili qveyana iyo, 1917
w. ruseTi raRa unda yofiliyo. Sedegic Sesabamisi moxda. sabWoTa
kavSirSi ideologia iyo mosocialisto, politikuri sistema
saxelmwifo kapitalizmis Sesaferi, ekonomika da urTierTobani
saSualod ganviTarebuli kapitalisturi.
cxovreba (ganviTarebis interesebi) moiTxovda saxelmwifo
kapitalizmis urTierTobebidan konkurenciul kapitalizmis
urTierTobebze gadasvlas da es moxda sabWoTa kavSirSi. es iyo
ganviTarebis kanonzomierebiT gamowveuli modernizacia kapital-
isturi wyobilebis farglebSi.
logikuria, rom sabWoTa imperiaSi `didi rusi xalxi~, Ta-
vad daTrgunvili Tanamdebobis burJuaziis mier, verc sxva erebs
mianiWebda Tavisuflebas. Sesabamisad, ruseTis federaciis eTni-
kuri subieqtebi, Tumca respublikebad iwodebian, mainc erovnuli
Cagvris uRelSi arian Sebmulebi. sxvaoba maT Soris mxolod
gaazrebis doneSi, brZolis taqtikur sxvaobaSia.
cxadia erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraoba sabWoTa impe-
riaSi mudmivad mimdinareobda, magram obieqturi da subieqturi
232
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
pirobebis gamo, ar iyo im donis, rom imperiis rRveva gamoewvia.
TviT e. w. mokavSire respublikebma zevidan, ise swrafad mi-
iRes damoukideblobis aRiareba, rom Sesabamisad momzadebac ver
moaswres. amitom iyo, roca ruseTma, ukrainam da belorusiam
gamoacxades slavianur respublikaTa kavSiris Seqmna, yazaxeTis
xelmZRvanelobam usayvedura, gaerTianebis gareT datovebis gamo.
amitom moxda aseve, rom Sua aziis respublikebma (TurqmeneTis
gamoklebiT) saswrafod miaSures e. w. damoukidebel saxelmwifoTa
Tanamegobrobas~ (dsT).
krizisis, rRvevis periodma SedarebiT umtkivneulod Caiara
da amitom ara mxolod ruseTis federaciaSi gaerTianebulma
eTnosebma ver miiRes damoukidebloba, aramed yofili mokavSire
respublikebis Tavisuflebac naklovani darCa. aqedan gamomdinare,
bunebrivia rom CrdiloeT kavkasionis formalurad aRiarebuli
respublikebi ar arian dakmayofilebulni da brZolas ganagrZoben.
is rac moxda CeCneTSi aris erovnul-ganmaTavisuflebeli brZo-
lis gagrZeleba axal viTarebaSi da axali taqtikuri xerxebiT.
Tqma ar unda, roca mokavSire respublikebi damoukideblobas
iZendnen, CrdiloeT kavkasiel eTnosebs, rom erTsulovneba
SeZlebodaT da erTad gamosuliyvnen, warmatebac meti iqneboda,
metropoliam Wkvianuri nabiji gadadga, roca maTi statusi av-
tonomiidan `respublikamde~ aamaRla. gaCndnen respublikebi Ta-
visi prezidentebiT, magram saxelis Secvlam mdgomareobis Secvla
rodi gamoiwvia. ra bedenaa kolonias ewodeba olqi, avtonomiuri
respublika, respublika Tu sxva ram. kolonia koloniad rCeba.
es ar gamoricxavs moskovis maTdami damokidebulebis gansx- vave-
bulobas. CrdiloeT kavkasionSi aseTi gansxvavebuli statusi
Tavidanve mieniWa oseTs. Tavad osi mkvlevarebis mier Seqmnili
naSromebi, naTelyofen am regionis cvalebad mdgomareobas impe-
riis farglebSi. am mdgomareobiT maT SesaniSnavad isargebles,
maT Soris mezobeli eTnosebis xarjze. osebis mier inguSeTis
teritoriis dakavebaze da inguSebis iqidan gandevnaze ukve iTqva.
ufro met warmatebas miaRwies maT saqarTvelos xarjze. imperiis
233
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
xelSewyobiT moaxdines dvaleTis mitaceba, qarTlSi Casaxleba,
rokis gvirabiT masTan dakavSireba da rac mTavaria e. w. samxreT
oseTis respublikis Seqmna. axla dRis wesrigSia e. w. CrdiloeT
da samxreT oseTis respublikaTa gaerTianebis sakiTxi.
ara naklebi iyo adiReuri eTnosis warmatebani. erTi mxriv
maT didi zarali ganicades, roca maTi nawili TurqeTSi iqna
gasaxlebuli. meore mxriv maT garkveuli kompensacia miiRes is-
toriuli afxazeTis farglebSi.
mxolod imperiis centris xelSewyobiT moxda xiznebis daka-
vebul mxareebSi gabatoneba, maTTvis privilegiebis miniWeba.
marTebulad aRniSnavs cnobili mkvlevari batoni g. anCabaZe,
rom xiznebs, qarTvelebisaTvis Tavis droze afsarebad wodebul
mosaxleobas, (ruseTisaTvis abazinebad wodebulebs) qarTvelebis
gavleniT ewodaT XIX s. afxazebi. adiRevelebma CrdiloeT ka-
vkasiaSi dakarguli poziciebis kompensacia afxazeTis xarjze
moaxdines.
ruseTis imperiuli politikis Sedegad, CrdiloeT kavkasiuri
eTnosebidan, adiRevelebma da osebma SeZles warmatebis miRweva
da kavkasionis samxreTSi TavianTi axali saxelmwifoebis Seqmna.
axla maTTvis dRis wesrigSia Zveli da axali samSobloebis gaer-
Tianebis sakiTxi. amis miRwevac mxolod metropoliis daxmarebiT
SeiZleba. amitom gasakviri araa, rom es ori eTnosi kavkasio-
nelTa erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobaSi monawileobas ara
Rebuloben. asea dRes. xval?
amrigad, kavkasioneli eTnosebidan yvela araa erTnairad mo-
qceuli ruseTis, axla ukve `demokratiuli imperiis~ orbitaSi.
Sesabamisad TviTeul maTgans Tavisi uSualo miznebi da amocanebi
aqvs. amitom fiqri maTi erTiani frontiT moqmedebaze iluziaa. Tu
iseTi axlobeli, ufro zustad erTi eTnosis ori frTa, CeCnebi
da inguSebi (vainaxebi, kavkasosis Camomavlebi) saerTo taqtikur
miznebs, formebs da meTodebs ver isaxaven, rogor SeiZleba se-
riozuli fiqri saerTo kavkasionur erTobaze. aq yvelas sakuTari
mizani, gza da amocanebi gaaCniaT.
234
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
***
kavkasionelTa dRevandeloba da ganviTarebis SesaZlebeli gza
ar iqneba met-naklebad gadmocemuli Tu mokled, magram arsebiTad
ar daxasiaTda saqarTvelod cnobili qveyana. saqarTvelod iTqva,
radgan arsebobis manZilze icvleboda eri da qveynis saxelwodeba.
dRes am saxelwodebaTa raobisa, Tanafardobisa da sazRvrebis
sakiTxi ara nakleb aqtualuria, vidre iyo istoriuli zeobis
periodSi. kerZod, problematuria afxazeTisa da saqarTvelos,
amasTan kavSirSi egrisisa da lazikis urTierTmimarTeba, radgan
saerTaSorisod aRiarebuli saqarTvelos farglebSia afxazTis
de-faqto respublika.
ara naklebi saWirboroto problemaa qarTlis SemadgenlobaSi
moqceuli e.w. samxreT oseTis damoukidebeli respublika.
saqarTvelod saxeldebuli qveynis teritoria ̀ sam damoukideb-
el~ respublikas moicavs. umTavresi, saqarTvelo, am or erTeuls,
Tavis ganuyrel nawilad miiCnevs da iRwvis maTTan urTierTo-
bis dasaregulireblad. misgan gaucxoebis gzaze damdgari orive
erTeuli, ruseTis federaciad wodebul imperias esazRvreba da
misi mfarvelobiT cdilobs de-faqto damoukidebloba de-iureSi
gadaiyvanos.
sam respublikas Soris urTierTobis ganviTareba, bevradaa
damokidebuli Tavad saqarTvelos saSinao da Semdeg sagareo poli-
tikaze. ara da, 1991 w. Semdeg, rac saqarTvelom sabWoTa imperiis
Semadgenlobidan gasvla da damoukidebeli demokratiuli respub-
likis Seqmna gamoacxada, arsebiTi ryevebia orive mimarTulebiT.
sabWoTa imperiaSi ar wydeboda erovnul-ganmaTavisuflebeli
moZraoba, magram imperiis rRveva mas ar gamouwvevia. miT umetes
ver SeZlebdnen amas saqarTvelo da misi iakobineli liderebi.
jer jidev 1968 w. bolos da 1969 w. dasawyisSi Sexvedrebis
dros moxsenda momaval avtoritet z. gamsaxurdias ganviTarebis
tendenciebisa da erovnulisa da socialuris Tanafardobis kanon-
zomierebis Sesaxeb. prognozi gamarTlda. sabWoTa imperiis rRveva
saerTaSoriso asparezze ZalTa Tanafardobis cvlilebebma da
235
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
socialur-ekonomikurma krizisma ganapirobes. amitom iyo imperiis
daSla ganxorcielebuli zevidan.
myvirala iakobinelebma imperiis rRveva sakuTar aqtivs mi-
aweres da respublikaSi fsevdo Zveli wyobilebis ngreva daaaC-
qares ise, rom warmodgena ar hqondaT axali rogor SeeqmnaT da
ra sxvaoba iqneboda Zvelsa da axals Soris, magaliTad: 1. 1991w.
mart-aprilSi gamocxadebuli rkinigzis blokada. saRad moazrovne
adamianisaTvis rogori warmosadgenia, rom samtrediaSi rkinigzaze
mimosvlis blokireba sabWoTa imperiaSi satransporto komunika-
ciebis moSlas gamoiwvevda. arc gamouwvevia. sanacvlod respubli-
kis SigniT moiSala adre arsebuli wesrigi. liderebma ixmaures,
qveyana dazaralda; 2. aravin icis rogori geniosi metalurgi iyo
premier-ministri T. sigua, magram miwasTan da soflis meurneo-
basTan rom mwyralad iyo, cxadia. dRes tabudadebuli f. engelsi
amtkicebda: miwis nacionalizacia kapitalisturi RonisZiebaa. igi
mxolod radikalur kompleqsur RonisZiebebis dros Rebulobs
komunistur xaxiaTs. sabWoTa kavSirSi miwa nacionalizirebuli
iyo, magram mas kapitalisturi xasiaTi hqonda SenarCunebuli.
(am sakiTxze avtoris 1974 w. dastambuli statia `Ф. Энгельс о характере огосударствления~). vTqvaT da damoukideblobis gzaze
damdgarma liderebma es ar icodnen. is mainc unda scodnodaT,
rom civilizebul qveynebSi fermerebi erTiandebian, qmnian koop-
erativebs da erTad awarmoeben meurneobas. sakmarisia mieTiTos:
espaneTSi frankosa da portugaliaSi salazaris Semdeg glexTa
kooperativebis Camoyalibebaze. saqarTveloSi? aTwleulebi das-
Wirda msxvil sasoflo-sameurneo rentabeluri sistemis Seqmnas.
am sistemis moSla, miwis glexebs Soris wvril erTeulebad
danawileba mxolod metalurgs mouvidoda WkvaSi. gakeTda. raa
Sedegi? baris da Toxis imediT glexobam oriode weli iwvala
da miwasTan Wirils SeeSva. axla ki fiqroben glexuri koopera-
tivebis upiratesobaze, magram xom daikarga dro? 3. jer kidev
1989 w. martSi, respublikis maSindel xelmZRvanel j. patiaSvils
gaegzavna werili saqarTvelos komunistiuri partiis, sakavSiro
kompartiis rigebidan gamosvlis mizanSewonilebis dasabuTebiT. es
236
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
SesaZlebels gaxdida SenarCunebuli yofiliyo erTianoba respub-
likis SigniT. Semdeg kidev orjer daisva es sakiTxi xelmZRvan-
elobis winaSe. winadadebaze reagireba mxolod 1990 w. ianvarSi
moaxdines, roca ukve moqmedeba dagvianebuli iyo. wamkiTxvelma
gaixsenos, rom aseTi nabiji baltiispirelebma (litvelebma) 1990
w. gadadges da amiT bevrad mogebulebi darCnen; 4. revoluciebis
kanonzomiereba ambobs, rom pirvel etapze wina planze gamodian
myvirala liderebi, romelTa xvedri Zvelis ngrevaa. rogorc
wesi, aseTi liderebi ispobian an male uferuldebian da adgils
uTmoben ufro zomierebs. saqarTvelos sinamdvile ver ascda
am kanonzomierebas. 1992 w. respublikis saTaveSi aRmoCndnen
Zveli, komunistebad wodebuli gvardiisa da mxedrion-gvardiis
warmomadgenlebi. (sazogadoebriv televiziaSi Caiwera avtoris
prognozi, magram cxadia ar gadaica, radgan man Tqva: momavali
saparlamento arCevnebis dros, yaCaRi partiaSvilebi Seekvrebian
iaraRian yaCaRebs da uaxloesi momavali am blokisaa). gamarTlda
gardaqmnebis kanonzomierebis es Taviseburebac; 5. erovnuli moZ-
raobis dauRvinebelma myvirala liderebma Tavidanve droSasaviT
aafriales lozungi nato-Si gawevrianebis Sesaxeb. paralelurad,
seriozulad moazrovneni saqarTvelos neitralur qveynad gadaqce-
vis lozungiT gamodiodnen. nato Tu neitraliteti? e. SevardnaZem
Semoitana saSualo gzis cneba da mas obieqturi neitraliteti
uwoda. Semdeg ki am azrs saerTod SeeSva da isic nato-s aqti-
uri mZebneli gaxda. wamkiTxavi unda dafiqrdes, ras iZleva nato
SeiaraRebaze uzarmazari sabiujeto xarjisa da ucxo qveynebSi
adamianuri msxverplis gaxda. amas emateba ruseTis gadamtereba
da didi teritoriuli danakargebi. dRes, gayiduli qveynisagan
Znelia neitralitetisaken Semobruneba, magram arc uperspeqtivo.
meore mxriv, dasafiqrebelia, vis winaaRmdeg sWirdeba qveyanas didi
jari, xarjebi da a.S. ra iqneboda qveyanas rom neitralitetis
politika aerCia. egeba gadavrCebodiT did danakargebs?
magaliTebis CamoTvla Zneli araa. Zneli sakuTari umecrebis
aRiareba da swori politikis warmoebaa. im ufskrulidan amosva,
237
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
romelSic Tvalaxveulebi CavcvivdiT, did dafiqrebasa da gabedul
moqmedebas moiTxovs.
samwuxarod sabWoTa wyobilebis dros ise iyo saqme dayeneb-
uli, rom marTvis sadaveebi xelSi partiul da biurokratiul
Cinovnikebs epyraT. iq mosaxvedrad saWiro iyo pioneruli, kom-
kavSiruli, Semdeg ki partiuli da sabWoTa aRzrda-moRvaweobis
skolis warmatebiT gavla. amas ki yvelaferi sWirdeboda mec-
nieruli kvalifikaciis garda, maTi mTeli mecniereba partiis
yrilobisa an plenumis moTxovnaTa codna iyo. mecnieruli kvali-
fikaciis mqoneTa rigebidan mmarTvelobis sistemaSi erTeulebi
xvdebodnen. Tavad mecniereba daTrgunvili iyo.
saxelmwifo organizaciis biurokratiuli principiT ageba
aiZulebda adamianebs zurgi eqciaT mecnierebisaTvis da ebrZolaT
maRali TanamdebobisaTvis. principis mixedviT, saxelmwifo insti-
tutebSi, rac ufro maRali iyo Tanamdeboba, miT meti, xelfasebi
da sxva saxis privilegiebi. es ubiZgebda adamianebs gamxdariyvnen
zemdgomi Tanamdebobis pirTa usityvo morCilebi, emliqvnelaT,
sxvebi ebezRebinaT da a.S. xolo maT, vinc codnis SeZenis gziT
wavidodnen, unda scodnodaT, rom maTi bedi `xelmZRvaneli amx-
anagebis~ neba-surviliT warimarTeboda.
(naTqvamis WeSmaritebaSi eWvis Semtanma unda gaixsenos vin
avsebda saxelmwifo marTvis institutebs jer kidev komunistebis
dros; rogori warmatebiT SeinarCunes arseboba prezident z.
gamsaxurdias dros; ra codnisa da yaidis xalxi exvia garSemo
mas, rogori siswarafiT da erTgulebiT gadabargdnen isini
e. SevardnaZis banakSi; rogor Seavses e.w. moqalaqeTa partiis
rigebi; rogor aRmoCndnen Semdeg nacionalur moZraobaSi; axla
ki `qarTuli ocnebis~ lideris garSemo irazmebian. isini arc
dainteresebulan ra SeiZleba iyos namdvili qarTuli saxalxo
ocneba. vis sWirdeba codna, roca lideri milionebs iZleva da
mets pirdeba?)
mcodneTa pozicia biurokratiasa da maT patronebs ar anaRv-
liaT. maTi xma arc ismis saerTo aRtyinebis fonze. saxelmwofis
marTvis sadaveebi mtkicedaa monopolizirebuli rCeulTa mier.
238
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
monopolizirebulia sainformacio saSualebebic. didi dakvirveba
ar sWirdeba imis dadgenas, rogor upyriaT presa, televiziebi
mcire ricxovan jgufebs, rogori erTferovania maTi produqcia.
vis sWirdeba ubralo xalxis gagoneba. mTavaria ras brZaneben
mmarTvelebi da fulianebi.
satiralia amdeni `brZeni~ lideris, maTTan mitmasnilebisa
da maTi Semfasebeli eqspertebis gauTavebeli msjelobis mosmena.
damoukideblobis `mopovebis~ dRidan moyolebuli, ar wydeba
azrTa gaziareba saxelmwifoebrivi mowyobis formis Sesaxeb. ve-
rafriT ver daalages konstitucia ise, rom misi yovelwliuri
saxecvlileba ar dasWirdeT. ratom?
yovel axlad movlenil mmarTvels surs CasacmeliviT moir-
gos konstitucia. sxvebic cdiloben valSi ar darCnen da aris
gauTavebeli kamaTi mmarTvelobis saxelmwifo formis Sesaxeb.
arian monarqiis aRdgenis momxreni da Sesabamisad midis Zieba Ta-
vaduri Tu aznauruli warmomavlobis dasabuTebis mizniT. arian
saprezidento mmarTvelobis, saparlamento respublikis, Sereuli
modelis momxreni da mowinaaRmdegeni.
raze daoben ganswavluli liderebi da specialist-eqspertebi?
dava saxelmwifoebrivi mowyobis formas Seexeba. sakiTxi marT-
lac mniSvnelovania. nebismieri sagnis formaa is, ris mixedviTac
adamianebi ecnobian sagans. magram es sakmarisia? filosofosi ar
unda iyo, rom mixvde: sagans SeiZleba formiT ecnobi, magram mTa-
vari misi arsia. rodesac liderebi da eqspertebi daoben rogori
saxelmwifo mowyoba ujobT, isini formaze msjeloben da ara
Sinaarsze. aqedan daskvna: iqneba konstituciuri monarqia, saprezi-
dento, saparlamento respublika Tu maTi raRaca modifikacia, ra
Tqma unda mniSvnelovania, magram ara gadamwyveti. (upriania imis
gaxseneba, rom filosofiur kategoriaSi `forma da Sinaarsi~,
rogorc wesi gadamwyvet mniSvnelobas Sinaarss akuTvneben. isaa
formis ganmsazRvreli).
politikosebi, eqspertebi, mkvlevarebi roca msjeloben qveynis
ukeT mowyobaze, roca konstitucias Wrian da keraven ama Tu im
mmarTvelis neba-survilis mixedviT, sityvas ar Zraven saxelmwifo
239
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
organizmis agebis principze. ainteresebT sagnis forma da ara
Sinaarsi. (kidev erTxel. upriania krilovis igav-arakis gaxseneba:
cxovelebma moisurves orkestris Seqmna. ver SeZles da dava mou-
vidaT imaze, vin, sad unda mjdariyo. maTTvis mniSvnelovani iyo
forma, _ vin, ra adgils daikavebda da ara Sinaarsi, _ icodnen
Tu ara musikalur instrumentebze dakvra).
ori aTeuli weli gavida damoukideblobis gamocxadebidan da
dRemde ver garkveulan mmarTvelebi, politikosebi, eqspertebi:
biurokratizmis principze agebuli saxelmwifo sistema, demokra-
tiuli ver iqneba. eZaxe biurokratizms demokratizmi, ucvale
saxeli (forma), Sinaarsi amiT ar Seicvleba. qveynis demokrati-
uli gziT ganviTarebas, saxelmwifo organizmis demokratiul
principze ageba sWirdeba. am mimarTebiT erTia erovnuli interesi
da sul sxva saxelmwifo interesi. eronvuli interesi moiTxovs
demokratiul pirncips, saxelmwifo interesi biurokratiuli
principis SenarCunebas. interesTa es SeuTavsebloba socialur
fenaTa gansxvavebulobisa da dapirispirebis wyaroa, rac momavalSi
SeiZleba konfliqtSi gadaizardos.
komikuri iqneboda, tragikuli rom ar iyos viTareba, roca av-
toritaruli miswrafebis politikosebi Tavs demokratebs uwodeben.
ormagad tragikulia, rodesac maT eqspertebi aseTad warmoudgenen
sazogadoebas. gauTviTcnobierebelma sazogadoebam SeiZleba irwmu-
nos saxelmwifo sistemis, mmarTvelTa demokratiuloba. aseT dros
mosalodnelia mosaxleobis apaTia, nihilizmi demokratiis gagebis
mimarT da misi raRaca axliT Secvlis moTxovna.
ara da, saxelmwifo organizmis agebis demokratiuli principi
abstraqtul grZel msjelobas ar moiTxovs gasagebad, amasTan,
mosaxleobis farTo fenebis interesebs sruliad Seesabameba. misi
ZiriTadi Semadgenelia: 1. saxelmwifo sistemaSi ar unda iyo Tanam-
deboba, romelic arCeviTi ar iqneba; 2. ar unda iyos Tanamdebobis
piri, romelic angariSvaldebuli ar iqneba amomrCevelTa winaSe; 3.
umaRlesi Tanamdebobis pirebs, aseve deputatebs ar unda hqondeT
kvalificiur muSakze meti xelfasi; 4. unda moispos yovelgvari
privilegia Tanamdebobis pirebisaTvis.
240
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mxolod SexsenebisaTvis: gaerTianebuli erebis organizaciis II
konvenciis Tanaxmad Cinovnikebis xelfasi dadgenil pensiebze meti
ar unda iyos. logikuria, rom xelfasebis mnimumsa da maqsimums
Soris Tanafardoba ar unda aRematebodes 1:5.
wamkiTxvelma Seadaros pirincipis es moTxovnebi arsebul
realobas da ise imsjelos demokratiulobis xarisxze. miRebuli
Sedegis mixedviT gansazRvros, daujereben aseT politikur siste-
mas, mis mmarTvelebs danarCeni ori respublikis macxovreblebi
da moindomeben Tu ara saqarTvelosTan erTobas.
suraTi rom SedarebiT sruli iyos, saerTaSoriso ZalTa
Tanafardoba da iq saqarTvelos rolic unda iqnas ganxiluli.
XX s. bolos dasrulda civi omis periodi. daiSala varSa-
vis xelSekrulebis monawile qveynebis samxedro banaki. daiSala
sabWoTa kavSirad wodebuli ruseTis imperia. bevrma Tavdaxsnilma
qveyanam miaSura natos-s samxedro politikur kavSirs. yvelam ver
moaxerxa gawevrianeba. maT Soris saqarTvelom.
amJamad ruseTi samxedro Zlierebis gzas adgas da cdilobs
Zveli koloniebi kvlav SeierTos ukve damoukidebel saxelmwifoTa
Tanamegobrobis abriT. masTan gaerTianebis survilis uqonlobam
daakargvina saqarTvelos afxazeTTan da e.w. samxerT oseTTan
arsebuli kavSirebi.
meore mxiriv, saqarTvelos gadaylapvas Tu ara, yidvas cdi-
lobs mezobeli TurqeTi.
Tavis mxriv, amerika da nato saqarTvelos arc Rebuloben da
arc Tavs anebeben.
aseTia realoba. bunebiriva, rom yvela sakuTari interesebis
gaTvaliswinebiT moqmedebs da patara saqarTvelos gulisaTvis
didi problemebis Seqmnas erideba. aseT dros ra gzas unda daadges
saqarTvelo, rom did saxelmwifoTa WidilSi ar dazaraldes da
dakarguli ori erTeulis Semorigeba moaxerxos?
gaTvaliseinebuli una iqnes msoflioSi moqmedi globaliza-
ciisa da antiglobalizaciis procesebi. maTTan dakavSirebuli
integracia, unifikaciis, erTi mxriv da proteqcionizmis tenden-
ciebi. jer kidev f. engelsi werda kapitalisturi ganviTarebis
241
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
bunebis Sesaxeb, romelic eronvuli sazRvrebis gadalaxvaSi da
msoflio bazris CamoyalibebaSi gamoixateba. k. marqsis daskvniT,
paralelurad unda warmarTuliyo yoveli adamianis msoflio
pirovnebad gadaqcevis procesi. cota ufro adre, i. kanti msoflio
zavis gardauvalobas winaswarmetyvelebda. brZeni winaprebis es
daskvnebi xorcieldeba, miuxedavad imisa, rogoria sawinaaRmdego
movlenebi. (sailustraciod, didi kvleva saWiro araa: trans-
erovnuli kompaniebi Cveulebrivi movlenaa. arc sxvisi cxovrebis
wesis gadaReba da gavrceleba anu vesternizaciaa ucxo movlena.
komunikaciisa da inforamaciis Tanamedrove miRwevani adamians
msoflio movlenebis kursSi ayenebs da aiZulebs ifiqros Soreuli
kuTxis Tu qveynis SigniT mimdinare procesebze. msoflio ambe-
biT dainteresebuli ukve msoflio pirovnebaa. miuxedavad ori
msoflio da sxva omebisa msoflio zavis miswrafeba mainc gzas
ikvlevs).
gaTvaliswinebuli una iqnes isic, rom araa dasrulebuli
imperiebis msxvervisa da erovnuli TviTgamorkvevis procesebi.
saxelmwifoTa mraval erovnuloba ki ara mraval eTnikurobac
badebs gancalkevebas. TviTgamorkvevis tendencias. SeiZleba saqme
kuTxur TaviseburebaTa niadagze TviTgamorkvevis procesebamde
davides. traibalizmi (tomobrioba) araa sabolood gadalaxuli.
is, rac dasrulebulad miiCneva TviTgamorkvevis saqmeSi, yovelT-
vis samarTlianobas ar Seicavs. kerZod, saxelmwifoTa sazRvrebi
ar emTxveva erovnul sazRvrebs. eri SeiZleba gaxleCili aR-
moCndes da es brZolis gagrZelebis safuZvels qmnis. aris eris
raRaca nawilis migrirebis Sedegad, sxva eris an saxelmwifos
sazRvrebSi Seqmnili erTeulebi, romelTac, garkveul pirobebSi,
TviTgamorkvevis miswrafeba uCndebaT. mxedvelobidan ar unda iqnes
gaSvebuli demografiuli da masTan dakavSirebuli religiuri
faqtorebi da sxv.
eTnikur urTierTobaTa problemebi msoflios bevr qveya-
nas awuxebs. bevrjer misula saqme konfliqtur situaciamde.
gamovlindeboda yovelive mSvidobian miting-demonstraciebSi Tu
darbeva-SetakebebSi, es konkretuli viTarebidan gamomdinareobda.
242
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mecniereba ki arkvevs zogads konfliqtebs Soris, magram arc in-
dividualobis ugulvebelyofa SeiZleba. ara da, xSirad cdiloben
erT CarCoSi moaqcion sxvadasxa qveynebSi da viTarebaSi mimdinare
konfliqturi procesebi. maT Soris es saqarTvelosac Seexeba.
calke aRniSvnis Rirsia mosaxleobis demografiasTan dakav-
Sirebuli depopulaciis an piriqiT, mzardi populaciis Sedegebi.
gansakuTrebiT mwvaved es daberebis Semcvel eTnosebs exebaT. Tu
amas daCqarebuli asimilaciuri movlenebic daerTo, SeiZleba
eTnosis yofna-aryofnis sakiTxic dadges.
is, rac msoflio sazogadoebis SigniT xdeba, saqarTvelos
gverds ver auvlis. ganviTarebis bevri tendencia faruli Tu
aSkara saxiT aqac moqmedebs. Sesabamisad, unda SemuSavebuli
iqnas politika, romelic nakleb zianis momtani da SedarebiT
perspeqtiuli iqneba. qveyanas, samwuxarod, ara aqvs grZelvadiani
samoqmedo gegma. Sedegic Sesabamisia.
iTqva, rom saqarTvelos gars iseTi saxelmwifoebi emezobleba,
romelTa qmedebebis moTokva did Zalisxmevas moiTxovs. ar aris
mezobeli, romelsac raimes misakuTreba ar surdes. marTlac kargi
urTierTobani akavSirebs azerbaijanTan, magram arc panTurqizmis
arsebobis daviwyeba ivargebda. mcodneTaTvis saidumlos ar war-
moadgens azerbaijaneli mkvlevarebis nawilis miswrafeba, Tavi
istoriuli albanelebis memkvidreebad warmoadginon, xolo yofil
albaneTsa da iberias (qarTls) Soris sazRvari q. rusTavamde da
Tbilisamde gadaswion. sakmarisia gaxseneba, rom albanur qalaq
yofil gardmans dRevandel qarTul q. gardabanTan aigiveben. amave
dros e.w. saingilos qarTul mosaxleobas ar eZelva kulturuli
avtonomiis SesaZlebloba. cnobilia, rom ingiloebis Txovnis
safuZvelze, e. SevardnaZem, Tavis mxriv g. alievs sTxova yuradReba
mieqcia qarTuli mosaxleobis sawuxarisaTvis. ukanasknelma, nacv-
lad daxmarebisa, raikomis mdivan musaevs ubrZana asimilaciuri
procesi daeCqarebina. amave dros, azerbaijanidan weliwadSi asamde
religiuri msaxuri Cadioda saqarTvelos musulmanur mosaxleo-
baSi qadagebiT: gamravldiT, Zala simravleSia.
kidev ufro mZime suraTi ixateboda sasomxeTTan urTierTo-
243
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
baSi. sakmarisad ar iqna miCneuli 1921 w. e.w. neitraluri zonis
(20km. siganis sasazRvro miwebis) somxeTisaTvis gadacema sabWoTa
diderebis mier. sasomxeTSi qarTvel mosaxles ver naxav. yvela
gasomxebulia. mada WamaSi modis. somex mkvlevarTa nawili cdi-
lobs qvemo qarTlis somxur miwebad warmodgenas. gamocemuli aqvT
ruqebi, sadac Tbilisi da gori somxur qalaqebad saxeldebian.
aRaraferi iTqmis samcxe-javaxeTis misakuTrebis cdebze. is, rom
somxuri agresia azerbaijanis winaaRmdeg warimarTa, ar xsnis
saqarTvelos mimarT igives ganxorcielebis SesaZleblobas. maTi
gegmebi axalqalaq – axalcixis gavliT, goderZis uReltexilidan
q. baTumSi damkvidrebis Sesaxeb, didi xnis ocnebaa. arc daukliaT
da arc daakleben mcdelobas.
rac Seexeba TurqeTs, istoriul warsuls rom Tavi danebdes,
rom ar iyos msjeloba tao-klarjeTze, mainc naTelia preten-
ziebi aWaris mimarT. amis da miuxedavad, dRes TurqeTTan raime
dapirispireba gamoiricxeba. am mxriv ufro ekonomikuri eqspansiaa
mosalodneli.
rCeba ruseTis federacia, romelic ar malavs Tavis agresiul
zraxvebs da arc mcdelobas aklebs. is ori erTeuli romelic
saqarTvelos CamoSorda da ruseTis imperiis ̀ strategiul part-
niorebad~ iqca, mxolod misi xelSewyobiT da miTiTebiT moqmedeben.
swored ruseTis mier iqna saqarTveloSi kompaqturad damkvi-
drebuli somexi da osi mosaxleoba. es ori nawili eTnosebisa
aris imperiis avangardi saqarTvelosTan brZolaSi. dRevandel
viTarebaSi araa perspeqtiva ruseTis agresiuli damokidebulebis
neitralizebisa. Sesabamisad araa perspeqtiva ori Camocilebuli
nawilis dabrunebisa. ramdenic ar udna ecados saqarTvelo, kidec
rom moindomon Camocilebulma nawilebma masTan kavSiri, ruseTis
xelmZRvaneloba amas ar dauSvebs. kavSiris gasaRebi moskovSi,
krelmSia.
maS ra perspeqtiva arsebobs? 1. msoflio asparezze nela, ma-
gram mainc xdeba dapirispirebis gamokveTa da ZalTa Tanafardobis
cvla. saubaria ara SeiaraRebul Zalebze da maT moqmedebaze. am
mxriv birTvuli iaraRis didi maragis mqone ruseTTan urTierToba
244
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
gamoiricxeba. (cnobili iyo, rom sabWoTa kavSirad wodebul ru-
seTis imperias birTvuli iaraRis iseTi maragi hqonda, romelic
sakuTar teritoriaze afeTqebis SemTxvevaSi, ramdenjerme mospo-
bda sicocxles planetaze. cxadia, `demokratiulma~ ruseTma es
maragi ̀ gaaumjobesa~ da gazarda). msjeloba SeiZleba iyos mxolod
finansur-ekonomikur da samecniero-teqnikur ZalTa Tanafardobaze.
(isic cnobilia, rom sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg amerikaSi da
evropaSi Sesabamisi kadrebis gadineba moxda.) am mxriv sagrZnobi
upiratesoba e.w. dasavleT samyaros gaaCnia. amoqmedebis SemTx-
vevaSi mas SeuZlia ruseTSi saerTo krizisis gamowveva. krizisi
aamoZravebs mosaxleobas da SeiZleba `demokratiuli~ ruseTis
imperia daiSalos. aseT SemTxvevaSi ki gaCndeba Sansi kavkasionelma
eTnosebma miiRon realuri damoukidebloba. maT Soris igulisx-
meba saqarTvelo da misi Camocilebuli nawilebi; 2. ramdenadac
pirveli SesaZlebloba did dros moiTxovs da aravin uwyis am
dronis manZilze ruseTi moaxdens Tu ara am nawilebis iseTsave
asimilacias, rac moxda md. fsous CrdiloeT afxazeTSi 1919
wlis Semdeg, SeiZleba saqarTvelos xelmZRvanelobam gadadgas
nabiji sagareo veqtoris Secvlis mizniT. cxadia, ruseTis mizani,
rodesac afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis okupacias axdenda,
iyo mTliaand saqarTvelos morCilebaSi moyvana, misi CamoSoreba
efro-kavSirisa da nato-sagan. isic cxadia, rom ruseTi yovel
Rones ixmars, raTa nato kavkasionis regionSi ar gaimezoblos
da Tavsatexi ar gaiCinos. Tu saqarTvelo e.w. evraziur kavSirs
miuerTdeba, izrdeba Camocilebuli nawilebTan gaerTianebis
SesaZlebloba. amave dros, gasaTvaliswinebelia is valdebule-
bebi, rac saqarTvelom ikisra dasavleTis winaSe. sasworze devs
Camocilebuli teritoriebi da is vali – valdebulebani da
perspeqtivebi, rac realurad arsebobs. ra, rad uRirs qveyanas?
3. or sapirispiro SesaZlebels garda aris mesamec. 2008 w. omma
daanaxa, rad uRirs dasavleTs da meore mxriv ruseTs saqarTvelo.
Sedegma bevri ram gamoamzeura, maT Soris dasavleTis uniaToba da
ruseTis dauokebloba. amas garda sacnauri gaxda sxva mezoblebis
mzaoba, mieRoT Tavisi wili. mxolod SexsenebisaTvis. sabWoTa
245
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
kavSiris Semadgenlobidan gasvlis momentisaTvis, saqarTveloSi
upiratesoba hqonda qveynis neitralitetis ideas. xelisuflebas
misTvis zurgi rom ar eqcia da aSkarad nato-sken ar gadaxriliyo,
moxdeboda is, rac Tavs dagvatyda Tu SevZlebdiT katastrofisagan
Tavis aridebas? vin icis.
dRevandeli xelisufleba TavgamodebiT rom ar miiltvodes
natosken da iaraRs ar aJRarunebdes, Seicvleboda misdami ruseTis
damokidebuleba Tu ara? vin icis.
dRes, ruseTi cdilobs garSemo Seqmnas buferuli `saxelm-
wifoebi~ da Tavi daizRvios nato-s mezoblobisagan. saqarTvelos
aqvs Tu ara SesaZlebloba neitralitetiT gaemijnos or dapiri-
spirebul Zalas da, rogorc neitralurma, rogorc miumxrobelma
qveyanam moipovos Sesabamisi dafaseba?
ruseTi, mZime mdgomareobaSi myofi, bunebrivia, cdilobs
aimaRlos usafrTxoebis done da am dros mtrulad ganwyobili
saqarTvelos nacvlad, keTilmosurne, miumxrobeli, neitraluri
mezobeli, mas sapasuxo daTmobebisaTvis ganawyobda Tu ara? vin
icis.
saqarTvelos Camocilebuli ori de-faqto damoukidebeli
respublika dRes gaerTianebis nebismier variantze ityvis uars.
ruseTis nebarTvis gareSe, masTan SeuTanxmeblad, isini araferze
ar daTanxmdebian. magram Tu ruseTi Seicvlis damokidebulebas,
ra realuri winadadeba aqvs qarTul mxares? avtonomiuri re-
spublika? es afxazeTisaTvis ganvlili etapia. igive SeiZleba
iTqvas osebze. maTma TanamoZmeebma CrdiloeTSi ukve respublikis
statusi SeiZines. amaTac igives survils dauSli?
maS ra SeuZlia SesTavazos qarTvelobam afxazebsa da osebs?
ganvlilma wlebma cxadyves, rom Zveli terminologia, Zveli mid-
gomebi warsuls Cabarda. saWiroa axleburi azrovneba, arsebuli
realobis gaTvaliswineba.
am axleburi midgomebis aucileblobaze qarTvelebsac ufiqri-
aT da afxazebsac. magaliTisaTvis: roca m. gorbaCovma wamoayena
idea saqarTvelos federaciuli mowyobis Sesaxeb, garkveuli Za-
lebi, pirovnebebi, Semfaseblur azrs gamoxatavdnen aqac da iqac.
246
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
cnobili viaCeslav Cirikba emxroboda ra federaciuli mowyobis
ideas, aseT Sinaarss uZebnida: afxazeTi, aWara, samxreT oseTi da
saqarTvelo Tavis teritoriebze suverenitetiT isargebleben.
saerTo eqnebaT sabaJo da sasazRvro kontroli, sagareo politika.
federaciuli centrisaTvis funqciebis delegirebis sakiTxi, mo-
laparakebis sagania. aseve cnobili stanislav lakoba kavkasionur
konfederacias aZlevda upiratesobas. konfederaciaSi misi azriT,
dasawyisisaTvis afxazeTi, CeCneTi da saqarTvelo moiazrebodnen.
aqve unda iTqvas, rom kavkasionelTa konfederaciuli gaeTianebis
idea arc axalia da qarTvelebisTvis arc raime ucnaurobis Sem-
cveli. mxolod egaa, kavkasionelebi ramdenad uflebamosilni
arian mis gansaxorcieleblad?
magaliTi imitomaa gaxsenebuli, rom iTqvas: TviT Seurigebel
mowinaaRmdeged miCneuli afxazi politikosebic fiqroben raRaca
formiT gaerTianebaze. aseT dros unitaruli saxelmwifos natvriT
da Zveleburi midgomiT saqme win ver wava.
qarTvelebma, gaerTianebis Sesaxeb winadadebis wamoyenebamde,
kargad gaiazron istoriuli warsuli da memkvidreobiT miRebuli
realoba.
saqarTvelo, erT enovani, erT religiuri, mkacrad centrali-
zebuli Znelad warmosadgenia. aseTad arc yofila arsebobis man-
Zilze. mudam iyofoda tomobriobis, gansakuTrebulobis mixedviT.
Tu odesme erTiandeboda, Sinagan struqturul Taviseburebebs
inarCunebda. saukuneTa ganmavlobaSi iyofoda or-sam samefod da
amdenive an met samTavrod. aseTi dayofa ar niSnavda maT saboloo
gaucxoebas, magram arc mtkice erTobas qmnida.
roca ruseTis imperiam daipyro saqarTvelo, samcxe-saaTabago
da aWara mtkiced epyraT Turqebs. midioda Widili danarCeni sam-
Tavroebis Camosacileblad. lixs iqiT, imereTis samefos garda,
romelsac formalurad ekuTvnoda dasavleTis teritoriebi,
arsebobda guriis, samegrelos anu odiSis da afxazeTis samTav-
roebi. amas garda iyo svaneTi, leCxumi, raWa, Tavisi originaluri
TaviseburebebiT.
247
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
mTlianobaSi aRebul am teritorias saukuneTa win da sauku-
neTa manZilze afxazeTis samefo ewodeboda. saqme mxolod is araa,
rom mefeTa titulatura iwyeboda ̀ mefe afxazTa~ da a.S. ukve iyo
msjeloba, rom monRolebisagan otebuli rusudan dedofali, roca
quTaiss gadavida, qarTveli istorikosi aRniSnavda; mas `mSobli-
uri afxazeTi~ damSvidebiT epyrao. ara mxolod ucxoeli, aramed
qarTveli istorikosebic dRevandel e.w. dasavleT saqarTvelos
afxazeTs uwodebdnen. dRes amis ar gaTvaliswineba istoriis
gadasxvaferebas daemsgavseboda.
(am sakiTxTan kavSirSi, mosazrebis da ara mtkicebis formiT
unda iTqvas: qarTvelebi afxazeTs ganixilaven, rogorc saqarT-
velos ganuyofel nawils uZvelesi droidan dRemde. ramdenad
dasabuTebulia es? leonti mroveli, rodesac qarTlosianebze
da egroselebze iZleva cnobas, maT Soris naTesaobasTan erTad
sxvaobasac xom usvams xazs? da Tu saukuneTa Semdeg egroselTa
samxerTi nawilis qarTizacia moxda, CrdileTSi xom SeinarCunes
siwminde? egroselebis am nawilma Seqmna kolxidis (kolxeTis)
an egrisis (egrosis) samefo. (dasaxeleba dasaxvewia) egroselebis
am nawilma, bevrad mogvianebiT, aseve Seqmna afxazeTis jer sam-
Tavro, Semdeg samefo. am samefom dinastiuri memkvidreobiT miiRo
egroselTa teritoriebi lixis mTamde. Tu mTavrebma (patriki-
osebma), qarTlis mefe-mTavrebis meSveobiT Tu kavSirSi, daimkvi-
dres mTavroba md. kelasurs CrdileT egroselTa samyofelSi,
romelsac afxazeTi erqva da md-de mcire xazareTisa vrceldeboda.
es ar niSnavs am samTavros an gaqarTvelebas, an qarTlis samefos
SemadgenlobaSi moqcevas. afxazeTis jer samTavro, Semdeg samefo,
damoukidebel erTeuls warmoadgenda. (es ra Tqma unda ar gamor-
icxavda dinastiur, samxedro, politikur kavSirebs). afxazeTis
samefom daipyro (ukve daipyro) mtkvris marcxena mxaris qar-
Tli. es niSnavs, rom daipyro dRevandeli e.w. samxreTi oseTi da
CrdiloeT oseTis dvaleTis mxaris teritoriebi. erTi periodi
afxazeTma kaxeTic ipyro da hereTs (dRevandeli azerbaijanis
dasavleTs gadaswvda). bunebrivia afxazeTis mier mierTebul qa-
rTlosisa da herosis teritoriebsac afxazeTi ewoda. qarTvelebi
248
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
am process qarTvel samefo-samTavroebs Soris pirvelobisaTvis
brZolas uwodebdnen. sinamdvileSi?
kidev erTi bundovani sakiTxi. lazebisa da egroselebis
urTierT mimarTeba. mxedvelobaSia ara is, rom egrisis (kolxi-
dis) samefo lazikis (Tu momavali lazikis samefos) ra nawils
ierTebda an piriqiT, lazika egroseTa ra nawils flobda. mxed-
velobaSia lazTa da egroselTa erTobisa da sxvaobis problema.
maT Soris Zveli laia, laiSis Zvel lazikad qcevis sakiTxi.1
ufro saWiroa Zvel mogzaurTa Txrobis gacnobiereba imis Sesaxeb,
rom dRevandeli afxzeTis teritoriaze egrulad metyvelebdneno.
xom ar arian megrelebi da afxazebi erTi egrosuli tomis ga-
nayarebi? xom ar arian dRevandeli megrelebi Zveli afxazebi
an piriqiT? ratom armbobs ase vaxuSti batoniSvili `xolo
anakofiis dasavleTi ars afxazeTi, pirvelad wodebul egreTve
egrisi~ gv. 783.
z. anCabaZe, roca lixs dasavleT samefo-samTavroebs axa-
siaTebda, aRniSnavda, rom XVIIs. Sua periodamde afxazebi da
megrelebi erT odiSis samTavros qmnidnen. mxolod levan II
dadianis uxiakobam aiZula setemon SarvaSiZe, Camocileboda da
daewyo brZola damoukidebeli afxazeTis samTavros gaZliereba –
ganvrcobisaTvis. Tavis mxriv odiSis (samegrelos) mTavrebi, Tavs
mefeda grZnobdnen da zogjer warmatebul brZolasac awarmoebdnen
imereTis mefis winaaRmdeg.
odiSis mTavars tols ar udebda guriis mTavari. yofili
margveTis mxaris es nawili damoukideblobis iseTsave pretenzias
acxadebda. imereTis mefes ara mxolod mTavrebi eurCebodnen.
samefo teritoriul-tomobrivi niSniT iyo dayofili.
1. cnobili Turqi mogzauri evlia Celebi afxazeTis CrdiloeT sazRvris Sesaxeb
aRniSnavs: `...sazRvris dasasrulia dasavleTiT ...kafas vilaieTis mflobelobaSi
myofi tamanis naxevarkunZulis axlos mdebare anapis cixis navsadguri~ evlia
Celebis mogzaurobis wigni. nakv. I., Tb., 1971, gv. 81.
`cixe dgas koncxze, romelic abazebsa da Cerqezebs Soris sazRvarze mde-
bareobs.~ (gv. 108)
Tavad afxazebi `...erTmaneTSi megruladac laparakoben, radgan mdinare faSas
gaRma mxare mTlianad samegreloa~ (gv.100)
249
kavkasionTa eTnogenezi aleqsandre axatneli
Tavad imereTis samefo xSirad mtrul urTierTobaSi iyo
qarTlis (Semdeg ki qarTl-kaxeTis) samefosTan.
eTnikur-tomobrivi TvalsazrisiT yvelaze Wreli qarTlis
samefo gaxldaT. qarTlelebis garda mis farglebSi Sedioda
dvaleTi. mis teritoriaze kompaqturad saxlobdnen borCalus
tomis warmomadgenlebi. samcxe-javaxeTi Turqebs emorCileboda.
mefe erekle II dros Camosaxlebuli somxebi da osebi mcir-
ericxovnebis gamo mxolod xiznebis statuss jerdebodnen. sxva
iyo samefos mTiani mxaris mdgomareoba. uZvelesi dronidan moyole-
buli wanarebi (dRevandeli moxeveebi), gudamayrelni (mTiulebi),
fxovelebi (fSav-xevsurebi) garkveul tomobriv gansxvavebulobasa
da damoukideblobas (avtonomias) inarCunebdnen.
arc kaxeTis samefo iyo erTferovani da erTgvarovani.
mTlianobaSi aRebuli TuSeTi, War-belaqani (saingilo) sagrZno-
blad gansxvavebuli statusiT sargeblobdnen, vidre Sida kaxeTi.
Sida kaxeTSic ki iyo sxvaoba qiziyelebsa da danarCen kaxelebs
Soris.
wamkiTxvelma Tavad gaakeTos daskvna: am samefoebs, samTavroebs,
mxareebs erTianobaSi ra ewodeba?
ruseTis imperiis mier saqarTvelos dapyrobam da koloniad
gadaqcevam, Sedegad samefo-samTavroebis gauqmeba moitana. es ar
niSanvda qveynis tomobriv-samxareo dayofis mospobas. damatebiT,
osebisa da somxebis masobrivi CamosaxlebiT, bunebriv dayofas
eTnikuri niSniT dayofac daemata. ufro meti. ruseTis mTavrobam
samxedro-politikuri mosazrebiT, jer dvaleTi CamoaSora saqa-
rTvelos da iZulebiT Camosalxebul osebs cakle politikuri
erTeuli Seuqmna, Semdeg ki qarTlis didi nawili (Tbilisis CaT-
vliT) erTgul somxebs daumorCila. aRaraferi iTqmis kavkasionis
CrdiloeT miwebis CamoWraze da CrdiloeT afxazeTis miTvisebaze.
dRes, rom calke arsebobs afxazeTis da e.w. samxreT oseTis
respublikebi, somxebi da borCaluelebi (axla azerbaijanelad
wodebulebi) politikur-ideologiur pretenziebs acxadeben, rom
ZalaSia tomobriv-samxareo dayofa da am erTeulTa interesebi,
cxadia da mtkicebas ar saWiroebs. ra gziT miiRweva maTi ara
250
kavkasionTa eTnogenezialeqsandre axatneli
mxolod erToba, aramed interesTa dakmayofilebac? esaa mTavari
gamomwvevi problema da mdgomareobidan gamosavalic aq unda veZioT.
qarTvel politikosebs Soris Warbobs unitaruli saxelmwi-
foebrivi gaerTianebis momxreTa raodenoba. myvirala politikuri
lozungebi da miswrafebebi isea sazogadoebis nawilSi gamjdari,
rom yoveli sxva idea miuRebeli xdeba. zomieri politikosebi
sifrTxiles amjobineben da Tu Sinaganad kidec TanaugrZnoben
sakiTxebis sxvagvarad gadawyvetis SesaZleblobebs, xmamaRla mainc
amas ar an ver amJRavneben. politikuri kariera realuria, idea
mxolod ideaa.
droa gamofxizlebis. droa axali realobisa da Seqmnili
viTarebidan gamosavalis ara mxolod Zieba-dasabuTebis, aramed
praqtikuli realizebis...
unitaruli saxelmwifo mowyobis idea warsulia. konfedera-
cia, romelic SeiZleba Seiqmnas kavkasionel eTnosTa monawileobiT,
mimzidveli Soreuli momavlis ocnebaa. realoba saqarTvelos
danarCen or nawilTan da maTTan erTad aWarasTan federaciuli
gaerTianebisaken svlaa. vinZlo ar davagvianoT...