Áþanga

Ûkinës ir finansinës veiklos apþvalga

Kroviniø veþimas

Keleiviø veþimas

Riedmenys

Infrastruktûra

Techninë plëtra ir investicijø politika

Eismo sauga

Aplinkos apsauga

Informacinës technologijos

Tarptautiniai ryðiai

Bendrovës darbuotojai

Valdymo struktûra

Ávykiai

Nepriklausomo auditoriaus iðvada

Balansai

Pelno/nuostoliø ataskaitos

Gerbiamieji,

2007-ieji AB �Lietuvos geleþinkeliai� buvo sëkmingi metai.

Bendrovës darbo naðumas ðoktelëjo apie 20 proc., apyvarta buvo

virð 1,4 mlrd. Lt, investavome á Lietuvos geleþinkelius daugiau nei 400

mln. Lt. Beveik 64 proc. visø investiciniø lëðø buvo paèios bendrovës

uþdirbti pinigai.

Didþioji dalis investicijø � apie 70 proc. pastaruosius penkerius

metus buvo skiriama geleþinkeliø infrastruktûrai. IX tarptautiniu

transporto koridoriumi veþama daugiausia kroviniø, todël atnaujinome jo

kelius ir statinius, modernizavome telekomunikacijø, signalizacijos,

elektros tiekimo árenginius. Naudojant ðiuolaikinius kelio konstrukcijos

elementus ir paþangias darbø technologijas, suremontuotuose

tarpstoèiuose uþtikrintas 100�120 km/val. greitis. Tai ypaè svarbu didëjant

traukiniø srautams.

Geleþinkeliø infrastruktûros modernizavimas � tai tik viena ið

Lietuvos geleþinkeliø vystymo priemoniø. Ðiuolaikinis kelias, ðiuolaikiniai riedmenys, ðiuolaikinis valdymas � tokios

bendrovës plëtros kryptys.

Bendrovë per 2004�2007 metus modernizavo turimus prekinius ðilumveþius, suremontavo ir ásigijo naujø

prekiniø vagonø. AB �Lietuvos geleþinkeliai� nemaþas investicijas skiria keleiviniø riedmenø parkui: perkami nauji

vagonai, elektriniai, dyzeliniai keleiviniai traukiniai.

Pats reikðmingiausias 2007-øjø ávykis buvo rudená: pristatytas pirmasis bendrovei skirtas modernus prekinis

lokomotyvas �Eurorunner�. Ið viso iki metø pabaigos ið vokieèiø �Siemens� gamyklos sulaukëme keturiø tokiø

dyzeliniø�elektriniø lokomotyvø.

Neatsitiktinai 2007-øjø metinës ataskaitos iliustracijose � Lietuvos geleþinkeliø lokomotyvø istorija: nuo

seniausio garveþio iki naujojo �Eurorunner�. Taip norëjome atkreipti Jûsø dëmesá á patá svarbiausià metø ávyká.

Pagarbiai

Stasys Dailydka,

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius

| PAGRINDINIAI RODIKLIAI

Nuosavybës gràþa (ROE) (grynasis pelnas/nuosavas kapitalas), proc.

Turtas ir ásipareigojimai (mln. Lt)

Turtas

Nuosavas kapitalas

Pajamos ið viso (mln. Lt)

Sànaudos ið viso (mln. Lt)

Pagrindinës veiklos (pardavimø) pajamos

Finansinës ir investicinës veiklos pajamos

Pagrindinës veiklos sànaudos

Finansinës ir investicinës veiklos sànaudos

Rodiklis

Kitos pajamos

Rezultatas (mln. Lt)

Pelnas iki apmokestinimo

Grynasis pelnas

Likvidumas (trumpalaikis turtas/trumpalaikiai ásipareigojimai)

Bendrasis pelningumas (bendrasis pelnas/pardavimai), proc.

Grynasis pelningumas (grynasis pelnas/pardavimai), proc.

EBITDA (pelnas, neatskaièius palûkanø, mokesèiø, nusidëvëjimo iramortizacijos) (mln. Lt)

Turto gràþa (ROA) (grynasis pelnas/turtas), proc.

Finansiniai rodikliai

Kitos sànaudos

Darbuotojai

Bendrovës lëðos investicijoms

Darbuotojø skaièius

Vidutinis mënesinis darbo uþmokestis, Lt

Finansinio sverto koeficientas(ásipareigojimai/nuosavas kapitalas), proc.

Investicinës lëðos (mln. Lt)

Investicinës lëðos

Pardavimo pajamos, tenkanèios vienam darbuotojui, tûkst. Lt/þm.

2007

1 850,5

2006

3 267,4

2 081,6

2 900,6

1 269,2

1 250,1

1 406,9

12,2

1 087,9

1 104,8

4,7

1 206,8

1 433,2 1 246,6

16,9 15,5

14,1 35,1

1,1

21,5

9,5

410,7

164,0

133,6

4,1

20,9

9,3

0,9

111,7

6,4 6,0

2,2 1,4

141,8

335,7

3,8

266,8

10 535

111,5

2452

272,5

1904

19,6 20,3

419,1 327,4

10 827

133,5

| BALANSO POKYÈIAI

Per 2007 m. bendrovës turtas padidëjo 13 proc. ir sudarë 3 267,4 mln. Lt. Ilgalaikis turtas bendroje turto

struktûroje sudarë 90 proc. ir, palyginti su 2006 m., padidëjo 10 proc. � iki 2 940,7 mln. Lt. Tai nulëmë padidëjæs

bendrovës materialusis turtas (ásigyti nauji geleþinkelio riedmenys, vykdytos investicijos, patikëjimo teise ið

savivaldybiø gauti þemës sklypai). Dël investicijø á antrines ámones bendrovës finansinis turtas padidëjo 12 proc.,

t.y. iki 109,0 mln. Lt. Trumpalaikis turtas padidëjo 41 proc., t.y. iki 326,7 mln. Lt ir viso bendrovës turto

struktûroje sudarë 10 proc. (30 proc. ðio turto yra pinigai ir trumpalaikës investicijos).

Akcininkø nuosavybë per 2007 m. padidëjo 12 proc. (iki 2 081,6 mln. Lt) ir sudarë 64 proc. viso bendrovës

turto.

2007 m. pabaigoje bendrovës paskolø portfelis siekë 259,4 mln.

Lt. Já sudarë su infrastruktûros investiciniais projektais susijæ

finansiniai ásipareigojimai kredito ástaigoms. 2007 m. bendrovë

gràþino visà Nordea Bank Danmark A/S paskolà, skirtà

telekomunikacijø árenginiams modernizuoti. 2007 m. gruodþio 14 d.

pasiraðytas sutarties su Europos investicijø banku pakeitimas, kuriuo

iki 64,0 mln. EUR padidinta paskola, skirta ið dalies finansuoti naujø

prekiniø lokomotyvø ásigijimà, bei atsisakyta komerciniø banko

garantijø.

PAJAMOS

2007 m. bendrovë uþdirbo 1 433,2 mln. Lt pajamø, palyginti su

2006 m., 15 proc. daugiau. Didþiàjà bendrovës pajamø dalá sudarë

kroviniø veþimo veiklos pajamos (2007 m. � 87,8 proc.), turinèios

lemiamos átakos visos bendrovës veiklai ir jos rezultatams:

KROVINIØ VEÞIMO PAJAMOS 2007 m. padidëjo 18 proc.

Teigiamus kroviniø veþimo veiklos pokyèius sàlygojo þymiai iðaugæ

veþimø mastai bei efektyvi kainodara. Daugiau pajamø uþdirbta

gabenant tranzitinius krovinius, taip pat padidëjo stotyse teikiamø

papildomø paslaugø pajamos � riedmenø atvarymo/nuvarymo,

privaèiø vagonø ir konteineriø buvimo keliuose, prekiniø vagonø

naudojimo ir kt.;

KELEIVIØ VEÞIMO PAJAMOS bendrovës pajamø

struktûroje sudarë 4,5 proc. ir, palyginti su 2006 m., iðaugo 17 proc.

Pajamø augimà sàlygojo padidëjæs keliaujanèiøjø tarptautiniais

marðrutais skaièius ir padidinta veþimo kaina. Ið ðios veiklos

uþdirbamos pajamos ir ið valstybës gaunamos subsidijos nepadengia

patiriamø sànaudø, todël keleiviø veþimo veikla yra nuostolinga.

Keleiviø veþimo veiklai finansuoti 2007 m. skirta 19,2 mln. Lt

subsidijø, kurios buvo naudojamos negaunamoms pajamoms, veþant

keleivius lengvatinëmis sàlygomis, atlyginti ir nuostoliams, patirtiems

veþant keleivius vietinio susisiekimo marðrutais, kompensuoti;

Pajamos, gautos teikiant KITAS PAPILDOMAS

|

·

·

·

20072004 2005 20062003

PASLAUGAS (privaèiø riedmenø remonto ir techninës prieþiûros,

bendrovës turto nuomos, didmeninës prekybos, kroviniø tvarkymo ir

sandëliavimo ir kitas su veþimu susijusias paslaugas), padidëjo 4 proc.

Bendrovei padidinus gamybos apimtis, gauta daugiau pajamø uþ

kroviniø tvarkymo ir sandëliavimo paslaugas bei muitinës tarpininkø

veiklà. Uþ kitas papildomas paslaugas gautos lëðos bendrovës pajamø

struktûroje sudarë 5,8 proc.;

KITOS VEIKLOS PAJAMOS, sudariusios 1,0 proc.

uþdirbamø pajamø, sumaþëjo 2,5 karto. Didesnës pajamos

ankstesniais metais buvo gaunamos pardavus veiklai nereikalingà ar

neracionaliai naudojamà turtà;

FINANSINËS IR INVESTICINËS VEIKLOS PAJAMOS,

sudariusios 0,9 proc. visø pajamø, padidëjo 2,6 karto. Bendrovë

sëkmingai valdë valiutø kursø pasikeitimø rizikà ir dël ðios prieþasties

nuostoliø nepatyrë, taip pat taikë ávairias trumpalaikio investavimo

priemones ir todël uþdirbo daugiau palûkanø.

SÀNAUDOS

Ávertinus subsidijas, skirtas keleiviø veþimui, 2007 m. bendrovë

patyrë 1 269,2 mln. Lt sànaudø, t.y. 15 proc. daugiau nei 2006 m.

Padidëjus veþimø mastams, augant infliacijai, kylant kuro ir darbo

kainai, didëjo sànaudos bendrovës personalo iðlaikymui, degalams,

elektros energijai. Su darbuotojø iðlaikymu susijusios sànaudos

sudarë 32,7 proc. visø bendrovës veiklos sànaudø, degalø sànaudos ir

energetiniai iðtekliai � atitinkamai 16,9 proc. ir 1,8 proc. visø sànaudø.

Taip pat siekiant sukaupti pakankamai lëðø naudojamam

turtui renovuoti, iki ekonomiðkai pagrástø buvo pakoreguoti ilgalaikio

materialaus turto nusidëvëjimo normatyvai ir todël padidëjo

nusidëvëjimo sànaudos.

·

·

|

16,9%

32,7%

|

|

PELNAS

Dël didesniø kroviniø veþimo mastø bendrovës pajamoms

iðaugus daugiau nei sànaudoms, ataskaitinio laikotarpio pelnas prieð

apmokestinimà buvo 164,0 mln. Lt (2006 m. � 141,8 mln. Lt). Pelno

dydþiui átakos taip pat turëjo bendrovei ið valstybës biudþeto keleiviø

veþimo veiklai finansuoti suteikta didesnë nei 2006 m. subsidija, todël

sumaþëjo ið ðios veiklos patiriami nuostoliai.

Bendrovës pelnas, atskaièius mokesèius, 2007 m. buvo 133,6

mln. Lt (2006 m. � 111,7 mln. Lt).

ANTRINIØ ÁMONIØ VEIKLOS REZULTATAI

AB �Lietuvos geleþinkeliai� antrinës ámonës � UAB

�Geleþinkelio tiesimo centras�, UAB �Gelmagis�, UAB �Vilniaus

lokomotyvø remonto depas�, UAB �Gelsauga� ir asocijuota ámonë

UAB �VAE Legetecha�.

Ataskaitiniø metø pelnas(nuostoliai), tûkst. Lt

810,2

1 371,5

1 409,7

-850,7

1003,2

Ámonë

UAB �Gelmagis�

UAB �Geleþinkelio tiesimo centras�

UAB �Gelsauga�

UAB �Legetecha�

UAB �Vilniaus lokomotyvø remonto depas�

geleþinkelio tiesimas

geleþinkelio tiesimas

geleþinkelio apsaugos paslaugos

geleþinkelio ieðmø gamyba

Pagrindinë veikla

ðilumveþiø ir dyzeliniø traukiniøkapitalinis remontas

(mln. Lt)

Pirmieji garveþiai, vaþinëjæ Lietuvoje Sankt Peterburgo�Varðuvos ir Liepojos�Romnø geleþinkelio linijose

2007 m. AB �Lietuvos geleþinkeliai� veþë 53,5 mln. t kroviniø

arba 6,5 proc. daugiau negu 2006 m.

19,8 mln. t arba 37 proc. visø kroviniø sudarë tranzitu per

Lietuvos teritorijà gabenami kroviniai. Palyginti su 2006 m., kai buvo

_ veþta 20,2 mln. t, tranzitiniø kroviniø sumaþëjo 1,8 proc. Prieþastis

naftos ir naftos produktø veþimo mastø maþëjimas nuo 11,7 mln. t iki

10,6 mln. t, t.y. 9,6 proc.

Daugiausia TRANZITINIØ KROVINIØ Lietuvos

geleþinkeliais veþama IX tarptautinio koridoriaus D linija

Kaiðiadorys�Kybartai, kuria transportuojami NVS ðaliø kroviniai, ir

IX B linija Kena�Klaipëda, aprûpinanèia kroviniais Klaipëdos uostà.

IX B linija Lietuvos geleþinkeliams turi iðskirtinæ reikðmæ, nes esant

konkurencijai su kitø ðaliø uostais pritraukti kroviniø srautus ðia

kryptimi yra sudëtinga. Kroviniai á Klaipëdos uostà transportuojami

itin palankiomis sàlygomis, kurios nuolat gerinamos: kroviniø veþimo

ákainiams nustatomos nuolaidos, papildomai skiriamos kintanèios

nuolaidos, priklausanèios nuo transportuojamø kroviniø kiekio,

tobulinamas kroviniø veþimo technologinis procesas.

Gerokai padidëjo IMPORTUOJAMØ KROVINIØ veþimø

mastai � nuo 11,7 mln. t 2006 m. iki 16,3 mln. t 2007 m. Beveik 2,2 karto

daugiau veþta naftos ir naftos produktø: 2006 m. � 2,5 mln. t, 2007 m. �

5,7 mln. t. Dël optimalios logistikos ir konkurencingø tarifø taikymo

padidëjo tràðø transportavimas ið Baltarusijos á Klaipëdos uostà, todël

importuojamø cheminiø ir mineraliniø tràðø veþimas augo 32,3 proc.

2,2 karto daugiau veþta augalinës kilmës produktø, 28,2 proc. �

medienos ir popieriaus gaminiø, 21,0 proc.� kietojo mineralinio kuro,

16,3 proc. � chemijos produktø, 14,0 proc. � maisto pramonës

produktø ir 2,2 karto � maðinø, mechaniniø ir elektros árenginiø. 9,3

proc. sumaþëjo mineraliniø produktø, 8,6 proc. � juodøjø metalø

transportavimas.

EKSPORTUOJAMØ KROVINIØ 2007 m. gabenta 5,1 mln. t,

t.y. 1,0 proc. daugiau negu 2006 m. 22,0 proc. padidëjo medienos

produktø, 61,8 proc. � juodøjø metalø, 26,3 proc. � maðinø,

mechaniniø ir elektros árenginiø ir kai kuriø kitø produktø eksportas. 45,7 proc. sumaþëjo maisto produktø, 9,7

proc. mineraliniø produktø, 1,6 proc. naftos ir naftos produktø veþimai.

Toliau maþëjo VIETINIØ KROVINIØ veþimo mastai. 2007 m. vietiniais marðrutais perveþta 12,3 mln. t

kroviniø. Prieþastis � naftos ir naftos produktø transportavimo maþëjimas. Jø 2007 m. veþta 3,0 mln. t, t.y. 42,5

proc. maþiau negu 2006 m.

Vietiniais marðrutais 18,7 proc. daugiau buvo gabenta cheminiø ir mineraliniø tràðø, 40,9 proc.� augalinës

kilmës produktø, 80,9 proc. � chemijos produktø ir 79,9 proc. � medienos.

Kroviniø veþimà Lietuvos geleþinkeliais lemia ir tendencijos, vyraujanèios kitø ðaliø geleþinkeliø

transporto rinkose. Pavyzdþiui, visoje Europoje augantis konteineriø ir miðriøjø veþimø populiarumas lëmë tai,

kad didëjo kroviniø konteineriuose srautai Lietuvoje, ypaè Klaipëdos uoste. Dël ðios prieþasties Lietuvos,

Baltarusijos ir Ukrainos geleþinkeliø bendrovës, uostai ir krovos kompanijos 2003 m. realizavo miðriøjø veþimø

traukinio �Vikingas� projektà. Ðis traukinys kursuoja marðrutu Klaipëda�Odesa�Klaipëda. Juo kroviniai gali

bûti veþami ið Vakarø ir Ðiaurës Europos per geleþinkeliø ir keltø linijà Zasnicas�Mukranas�Klaipëda ne tik

Baltarusijos ir Ukrainos, bet ir Turkijos, Gruzijos ir kitø Uþkaukazës ðaliø gavëjams, ir atgal. Dabar traukiniu

�Vikingas� veþami autotraukiniai ir kroviniai konteineriuose. Kroviniø transportavimui ðiuo traukiniu visø ðaliø

projekto dalyviø teritorijomis nustatytas konkurencingas vieningas ákainis. Be to, visose projekte dalyvaujanèiose

ðalyse paskirti traukinio operatoriai. AB �Lietuvos geleþinkeliai� operatorius � bendrovës padalinys LG

Ekspedicija.

2007 m. transportuota 40,1 tûkst. TEU konteineriø, t.y. 1,7 karto daugiau nei 2006 m., kai buvo veþta 23,5

tûkst. TEU. Ðis projektas yra vienas sëkmingiausiø AB �Lietuvos geleþinkeliai�.

Lietuvos geleþinkelius su Europos Sàjungos geleþinkeliø sistema sieja I Europos transporto koridorius,

einantis nuo Lietuvos pasienio su Lenkija per Mockavà. Èia jungiasi europinio standarto (1435 mm) ir plaèioji

(1520 mm) vëþës. Kroviniai, atveþti europinio standarto vagonais, á plaèiosios vëþës vagonus ar autotransportà

perpilami Mockavos perpyloje, o perkraunami Ðeðtokø geleþinkelio stotyje. I Europos transporto koridoriumi

kroviniai yra veþami pagal CIM � kroviniø veþimo taisykles, kurios taikomos Europos Sàjungos ðalyse.

Kasmet AB �Lietuvos geleþinkeliai� sudaro daugiau nei 100 kroviniø veþimo sutarèiø su Lietuvos ir kitø

ðaliø ekspeditoriais � kroviniø siuntëjø tarpininkais. Ekspeditoriaus funkcijas atlieka ir bendrovës padalinys LG

Ekspedicija. Ðis skyrius organizuoja kroviniø veþimà Lietuvos ir kitø ðaliø geleþinkeliais, renka ir derina

optimalius kroviniø veþimo marðrutus, organizuoja kroviniø perkrovimà Ðeðtokø geleþinkelio stotyje, kitø ðaliø

terminaluose bei teikia kitas su kroviniø veþimu susijusias paslaugas.

Privaþiuojamuosiuose keliuose, kuriø ilgis siekia 416 kilometrø, AB �Lietuvos geleþinkeliai� teikia

paslaugas naftos perdirbimo, tràðø, statybiniø medþiagø gamybos bendrovëms, Klaipëdos uosto krovos

kompanijoms ir kitoms ámonëms.

2007 m. bendrovës traukiniai vaþiavo 42 vietiniais ir 8

tarptautiniais marðrutais:

vietiniais marðrutais � 131 traukinys,

tarptautiniais marðrutais (á Maskvà, Sankt Peterburgà,

Minskà, Simferopolá ir atgal) � 8 traukiniai.

Ið keleiviø veþimo veiklos bendrovë 2007 m. uþdirbo 17 proc.

arba 9,3 mln. Lt pajamø daugiau nei 2006 m.

Keleiviø veþimo pajamos kartu su valstybës subsidijomis sudarë

64,9 mln. Lt.

2007 m. veþta 1 mln. keleiviø maþiau nei 2006 m. Tarptautiniais

marðrutais vaþiavusiø keleiviø, palyginti su 2006 m., padaugëjo 3 proc.,

o keleiviø, vykstanèiø vietiniais marðrutais, sumaþëjo 20 proc. 2007 m.

vietiniais marðrutais vaþiavo 4,1 mln., tarptautiniais � 1,1 mln. keleiviø,

tranzitu per Lietuvà vyko 707,6 tûkst. keleiviø.

Nuo 2008 m. geguþës pabaigos kasdien á Sankt Peterburgà vyks

AB �Lietuvos geleþinkeliai� keleivinis traukinys, bus tæsiamos derybos

su Lenkijos geleþinkeliais dël tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir

Varðuvos atnaujinimo. Vëliau ðis traukinys kursuotø naujàja �Rail

Baltica� linija.

2008 m. bendrovë diegs naujà vietø uþsakymo ir bilietø

pardavimo sistemà: vienoje duomenø bazëje bus kaupiama

informacija apie vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniø

tvarkaraðèius, tarifus. Nauja sistema uþtikrins, kad informacija apie

paslaugas bus prieinama visomis ðiuolaikinëmis priemonëmis

(internete, per kitø ámoniø pardavimo sistemas ir pan.), bus sudarytos

patogios sàlygos uþsisakyti, sumokëti ir ásigyti bilietà (internetu,

telefonu). Galutinis projekto tikslas � kartu su kitomis Lietuvos

transporto ámonëmis sukurti nacionalinæ elektroninio bilieto, skirto

vaþiuoti visø rûðiø visuomeniniu transportu, sistemà.

Iki 2013 m. keleiviniø riedmenø parkui atnaujinti bendrovë

planuoja skirti apie 520 mln. Lt, ið jø � 28 mln. Lt ES fondø lëðø. Uþ

investicijas planuojama ásigyti 11 elektriniø traukiniø, 13 dyzeliniø

traukiniø, 2 automotrises ir 33 keleivinius vagonus, dar 12 mln. Lt

numatyta vietø uþsakymo ir bilietø pardavimo sistemai sukurti.

·

·

Laiku ir kokybiðkai parengti darbui AB �Lietuvos geleþinkeliai�

riedmenys � vienas svarbiausiø veiksniø, nulemianèiø veþimø

intensyvumà, ekonomiðkumà, eismo saugumà bei faktorius, susijusius

su aplinkos tarða.

AB �Lietuvos geleþinkeliai� traukos riedmenø parkà sudarë:

96 prekiniai ðilumveþiai 2M62, ið kuriø � 25 ðilumveþiai

2M62K su VDV D49 bei 25 ðilumveþiai 2M62M su VDV Caterpillar;

41 prekinis ðilumveþis M62, ið jø � 2 ðilumveþiai europinës

vëþës bei 16 ðilumveþiø M62K su VDV D49;

9 keleiviniai ðilumveþiai TEP60, po 4 ðilumveþius TEP70 ir

TEP70BS;

47 manevriniai ðilumveþiai TEM2, 40 � ÈME3, po 1 ðilumveþá

ÈME3M ir TGK2.

Ðilumveþiai priskirti Vilniaus ir Radviliðkio lokomotyvø depams

su atskirais cechais Kaune, Klaipëdoje ir Bugeniuose. Traukos

riedmenys áregistruoti Riedmenø ir konteineriø registre.

2007 m. investicijos á traukos riedmenø parkà buvo 122,0 mln.

Lt.

2007 m. atliktas bendrovës traukos riedmenø darbas buvo 29018

mln. tkm bruto, o tai 10,6 proc. virðijo 2006 m. atliktà darbà.

PREKINIØ RIEDMENØ PARKAS

2007 m. AB �Lietuvos geleþinkeliai� prekiniø traukos riedmenø

darbas buvo 27571 mln. tkm bruto, t.y. 10 proc. virðijo 2006 m. atliktà

darbà. Vidutiniðkai per parà buvo eksploatuojama 60,5 prekinio

lokomotyvo (2006 m. � 54,8 lokomotyvo). Vidutinis prekiniø

lokomotyvø paros naðumas � 1248,9 tûkst. tkm. bruto arba 0,7 proc.

didesnis uþ 2006 m. rodiklá. Vidutinë prekiniø lokomotyvø paros rida

buvo 520,8 km, t.y. 1,8 proc. maþesnë nei 2006 m. Vidutinis prekinio

traukinio svoris buvo 2652 t (2006 m. � 2621 t). 2007 m. techninis

prekiniø lokomotyvø greitis iðaugo iki 46,3 km/val. (2006 m.� 45,9

km/val.).

Dyzelino sànaudos 10 tûkst. km bruto 2007 m. sumaþëjo iki 22,9

kg, 2006 m. jos buvo 24,2 kg. Dyzelino suvartojimas padidëjo 3,1 tûkst.t

·

·

·

·

|

(nuo 62,2 tûkst.t 2006 m. iki 65,3 tûkst.t 2007 m.).

Neplaniniø prekiniø lokomotyvø remontø buvo 6 maþiau nei 2006 m. (2006 m. buvo 784, o 2007 m. � 778).

2007 m. prekiniø lokomotyvø techniniø prieþiûrø ir remontø planas ávykdytas c. Einamasis

remontas ER�3 buvo atliktas 73 ðilumveþiø sekcijoms. Kapitalinis remontas KR�1 buvo atliktas 2 ðilumveþiams

TEM2, o KR�2 � 2 ðilumveþiams TEM2 bei 4 ðilumveþiams ÈME3. Didieji remontai atlikti bendradarbiaujant su

Daugpilio lokomotyvø remonto gamykla ir antrine AB �Lietuvos geleþinkeliai� UAB �Vilniaus lokomotyvø

remonto depas�.

2007 m. buvo tæsiamas 2M62 ðilumveþiø atnaujinimas pakeièiant senus 14D40 vidaus degimo variklius

naujais D49 ir Caterpillar vidaus degimo varikliais.

Buvo atnaujinti 3 ðilumveþiai 2M62 bei 4 ðilumveþiai M62 (árengti vidaus degimo varikliai D49), 6

ðilumveþiai 2M62 bei 1 ðilumveþis ÈME3 (árengti vidaus degimo varikliai Caterpillar). Ðilumveþiø atnaujinimas

kainavo 46,9 mln. Lt.

2005 m. liepà AB �Lietuvos geleþinkeliai� ir �Siemens TS AG� pasiraðë sutartá dël 34 naujø prekiniø

lokomotyvø pirkimo. Pirmasis ER20CF ðilumveþis buvo pristatytas 2007 m. rugsëjá, o iki 2007 m. pabaigos

pargabenti dar 3 ðilumveþiai. Ðiuo metu vyksta ðilumveþiø bandymai, greitai bus pradëta naujøjø ðilumveþiø

ER20CF eksploatacija.

AB �Lietuvos geleþinkeliai� daug dëmesio skiria prekiniø vagonø parkui atnaujinti. Prekiniø vagonø

parkas atnaujinamas dviem kryptimis � ásigyjant naujø prekiniø vagonø ir atliekant kapitaliná dabar

eksploatuojamø vagonø remontà, kuris pratæsia tarnavimo laikà (KRP), taip pat modernizuojant vagonus.

Bendrovës prekiniø vagonø parkà sudarë 9486 ávairios paskirties vagonai, ið jø � 29 europinës vëþës

vagonai.

2007 m. buvo ásigyta 50 mineraloveþiø bei 50 dengtøjø vagonø. Prekiniø vagonø planiniai remonto darbai

atliekami Radviliðkio prekiniø vagonø depe: èia remontuojami pusvagoniai, platforminiai, dengtieji, cisterniniai

ir kiti vagonai. Vagonø kapitaliniam remontui depe statomas atskiras cechas (prekiniø vagonø atnaujinimo

cechas). Atidarius naujàjá cechà kasmet planuojama atlikti apie 200 vagonø kapitaliniø remontø.

Nuo 2001 iki 2007 m. buvo modernizuoti 1213 prekiniai vagonai. Pagrindiniai modernizavimo darbai: 699

platforminiai vagonai modernizuoti á fitinginius platforminius vagonus, 100 platforminiø vagonø sumontuota

medienos veþimui skirta nuimama áranga, 20 cisterniniø cementoveþiø modernizuota (sumontuojant naujus

katilus) á cisterninius vagonus naftos produktams gabenti, 24 platforminiai vagonai pertvarkyti á platforminiø

vagonø junginá refriþeratoriniams konteineriams veþti.

Radviliðkio prekiniø vagonø depas kasmet suformuoja 3000 � 5000 prekiniø vagonø aðiraèiø. Nuo 2004 iki

2007 m. ðis depas modernizavo 7064 vienetus 18 � 100 modelio veþimëliø.

Ið viso 2007 m. á prekiniø riedmenø parkà buvo investuota 82,2 mln. Lt.

104,2 pro

|

·

·

·

·

·

·

·

KELEIVINIØ RIEDMENØ PARKAS

Keleiviniø traukiniø formavimui ir keleiviø aptarnavimui bendrovë naudoja:

144 keleivinius vagonus;

47 dyzelinius traukinius;

15 elektriniø traukiniø.

Siekiant pagerinti keleiviniø riedmenø bûklæ 2007 m. atlikti darbai:

ásigyti 3 keleiviniai minkðtieji dvivieèiø kupë tipo miegamieji vagonai, pritaikyti veþti keleivius

tarptautiniais marðrutais 160 km/val. greièiu;

modernizuoti 2 elektriniø traukiniø salonai;

pakeistos 2 dyzeliniø traukiniø jëgainës;

baigtas 20 keleiviniø vagonø modernizavimo projektas (14 vagonø suremontuota 2007 m.);

AB �Lietuvos geleþinkeliai� uþsakymu 2007 m. Èekijos traukiniø gamykloje ÈKD VAGONKA a.s.

pradëti gaminti 2 dviaukðèiai elektriniai traukiniai;

2007 m. sudaryta sutartis su UAB �TMHB� dël 4 dyzeliniø traukiniø ir 2 prikabinamø vagonø pirkimo.

Nauji traukiniai Lietuvos geleþinkeliuose bus pradëti eksploatuoti 2008 m.;

2007 m. buvo atnaujinti keleiviniø riedmenø prieþiûros objektai (dyzeliniø traukiniø techninës

prieþiûros pastatas, elektriniø traukiniø depo katilinë ir kt.).

2007 m. á keleiviniø riedmenø parkà buvo investuota 39,8 mln. Lt.

1930 m., P serijos garveþys Radviliðkio depe

1930 m., siaurojo geleþinkelio garveþys Kaune Ðanèiuose

1935 m., Kauno centriniø geleþinkeliø dirbtuvëse pagaminta keturaðë automotrisë

Traukinys Kauno tunelyje

P serijos garveþys su sàstatu prie Ðiauliø, 20 a. 4-as deðimtmetis

1939 m., siaurojo geleþinkelio garveþys P4 1�D�1, vaþinëjæs linijoje Panevëþys�Ðvenèionëliai

|

|

STRATEGINIAI PROJEKTAI. 2007 m. buvo tæsiami Lietuvos teritorijà kertanèiø dviejø tarptautiniø

transporto koridoriø � I ir IX (atðakos B ir D) infrastruktûros modernizavimo darbai. Buvo atnaujinama kelio

konstrukcija, ilginami stoèiø keliai (septyniose stotyse keliai pailginti iki 1050 m), modernizuojamos skirstymo

stotys (baigta Radviliðkio ir pradëta Vaidotø stoties rekonstrukcija), pradëtas rekonstruoti Kauno tunelis,

modernizuojamos signalizacijos, telekomunikacijø (keliø ruoþuose Panevëþys�Radviliðkis�Tauragë�Pagëgiai ir

Kaiðiadorys�Kybartai paklota 295 km optinio-skaidulinio kabelio, sumontuota ir iðtestuota 13 naujø telefoniniø

stoèiø) ir elektros tiekimo sistemos, tæsiama statiniø (tiltø ir viadukø) rekonstrukcija (2007 m. rekonstruoti 4

tiltai).

2007 m. vainikavo projekto Lietuvos geleþinkeliø radijo ryðio sistemos atnaujinimas ádiegiant GSM-R

rangos darbø sutarties pasiraðymas. Tai didþiausias bendrovëje ágyvendinamas infrastruktûros modernizavimo

projektas, kurio vertë yra 186,9 mln. Lt, ið kuriø 156,4 mln. Lt � Sanglaudos fondo parama. Planuojama projektà

ágyvendinti per 2,5 metø.

Panaudojant Europos regioninës plëtros fondo paramà buvo toliau vystomas Klaipëdos mazgas (pradëta

Anglinës, Uosto, Perkëlos kelynø rekonstrukcija), rekonstruojami Kauno keleiviø rûmai, pervaþos (pasiraðyta

sutartis, pradëti projektavimo darbai).

Ypatingà dëmesá bendrovë skiria riedmenø automatinës kontrolës prietaisø (RAKP) modernizavimui �

vienam svarbiausiø eismo saugumo uþtikrinimo projektø. 2007 m. árengta 20 RAKP postø. Bendra projekto vertë

yra 58,5 mln. Lt, ið jø 34,5 mln. Lt � ES paramos lëðos. Ðá projektà bendrovë ketina baigti 2008 m.

AB �Lietuvos geleþinkeliai� 2007 m. pradëjo ágyvendinti ir naujà projektà � Rail Baltica. Rail Baltica

projektavimo darbams iki Marijampolës TEN�T fondas (ES finansinës pagalbos Transeuropinio transporto

tinklo plëtros projektams ágyvendinti fondas) skyrë 19,4 proc. lëðø, likusi finansavimo dalis � ið valstybës biudþeto.

TEN�T fondui taip pat pateikta paraiðka dël kitø Lietuvos teritorijos ruoþø, esanèiø geleþinkelio linijoje

Varðuva�Kaunas�Ryga�Talinas�Helsinkis, projektavimo ir rangos darbø finansavimo.

2000�2006 m. Sanglaudos fondo projektai bus baigti iki 2010 m. pabaigos � galutinës Sanglaudos fondo

lëðø tinkamumo datos, o Europos regioninës plëtros fondo (ERPF) projektai � iki 2008 m. pabaigos � galutinës

ERPF lëðø tinkamumo datos.

KITI INVESTICINIAI PROJEKTAI IR DARBAI. 2007 m. buvo ágyvendinta 20 investiciniø projektø,

finansuojamø bendrovës lëðomis: buvo atstatomos ir modernizuojamos jungiamosios geleþinkeliø linijos,

rekonstruojamas Vilniaus stoties centralizacijos postas, Paneriø stoties pësèiøjø viadukas ir katilinës, aptverti

Vilniaus stoties ir Klaipëdos stoties Pauosèio kelynai, pradëta kelynø rekonstrukcija, ásigyta telekomunikacinë ir

apsaugos sistemø áranga, atlikti projektavimo darbai ir kt.

2007 m. baigta jungiamøjø linijø Kuþiai�Maþeikiai� Bugeniai ir Vilnius�Stasylos �valstybës siena

rekonstrukcija (bendra projekto vertë 113,0 mln. Lt), kur ið viso kapitaliðkai buvo suremontuota 85 km kelio,

pakeisti naujais 92 ieðmai, ið jø 76 komplektai � naujos konstrukcijos LST-EN standartà atitinkantys ieðmai su

gelþbetoniniais bei mediniais pabëgiais. Darbai buvo vykdomi panaudojant naujas darbø technologijas ir

ðiuolaikines Vakarø ir Rytø ðaliø virðutines kelio konstrukcijos medþiagas bei naðiø ir ekonomiðkø sunkiøjø kelio

maðinø kompleksus. Keliø bûklei gerinti ir juos kapitaliðkai remontuoti AB �Lietuvos geleþinkeliai� naudojo

Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko paskolø bei bendrovës lëðas.

Suremontuotuose tarpstoèiuose uþtikrinamas 120 km/val. traukiniø greitis, o tai labai svarbu didëjant

traukiniø srautams.

Bendrovë 2008 m. planuoja ágyvendinti 18 ES (Sanglaudos, ERPF ir TEN-T fondø) lëðomis finansuojamø

geleþinkeliø infrastruktûros projektø, kuriø bendra vertë yra 766,1 mln. Lt. Ágyvendinant ðiuos projektus

modernizuojama signalizacija ir telekomunikacijos, diegiama GSM�R sistema, renovuojami tiltai ir viadukai,

rekonstruojamas Kauno tunelis, ilginami stoèiø keliai (iki 1050 m), modernizuojamos skirstymo stotys.

Lietuvos geleþinkeliø plëtros strategija pagrásta rinkos tyrimø analize, atliktomis galimybiø studijomis ir

moksliniais darbais. Jà ágyvendinus bus uþtikrintas patikimas ir greitas kroviniø ir keleiviø veþimas, sunkiøjø

traukiniø eismas á Klaipëdos uostà ir Kaliningrado sritá, bus iðspræsta dalis bendrø ðalies transporto problemø,

sumaþës neigiamas transporto poveikis aplinkai.

Siekiant padidinti geleþinkeliø transporto sistemos konkurencingumà tarptautinëje ir vietinëje transporto

paslaugø rinkoje ir toliau yra rekonstruojamos geleþinkelio linijos. Modernizuojamos geleþinkeliø

infrastruktûros sistemos, remontuojami keliai tam, kad keleiviniø traukiniø greitis padidëtø iki 160 km/val., o

prekiniø traukiniø masë � iki 6000 t.

Bendrovë taip pat daug investicijø skiria riedmenø ûkio modernizavimui. Siekiama, kad Lietuvos

geleþinkeliø prekiniø lokomotyvø parkas bûtø moderniausias ir Baltijos ðalyse, ir visoje Rytø bei Centrinëje

Europoje. Baigus pagrindinius prekiniø riedmenø parko atnaujinimo projektus, 2009�2013 metais prioritetinë

investicijø sritis � ðiuolaikiðko keleiviniø riedmenø parko sukûrimas.

AB �Lietuvos geleþinkeliai�, siekdama teikti klientams ávairias paslaugas (dokumentø tvarkymas, tiekimø

grafikø sudarymas, transportavimas, kroviniø pakrovimas, iðkrovimas, perkrovimas, sandëliavimas, muitinës

procedûros, draudimas, apsauga, kredito finansavimas, krovinio inspekcija, rinkodara ir reklama), numato

plëtoti kroviniø terminalus � logistikos centrus. Investicijos á terminalø ir logistikos paslaugø plëtrà sudarys

palankesnes sàlygas kroviniø intermodalinio veþimo didinimui, t.y. autotransporto kroviniø pritraukimui á

geleþinkelius.

Viena prioritetiniø investicijø srièiø � informaciniø technologijø vystymas. Padidëjus informaciniams

srautams, planuojama vystyti informaciniø technologijø infrastruktûrà, árengti rezervinæ serverinæ, atnaujinti

pasenusià kompiuterinæ technikà, ásigyti sisteminæ programinæ árangà, toliau diegti naujus finansø apskaitos ir

verslo valdymo sistemos (SAP) modulius.

Bendrovës ilgalaikis investicijø planas yra parengtas pagal bendrovës ilgalaikëje strategijoje nustatytas

plëtros kryptis ir �Ilgalaikæ (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plëtros strategijà�, patvirtintà Lietuvos

Respublikos Vyriausybës 2005 m. birþelio 23 d.

2008�2013 m. numatytos ðios investavimo kryptys:

I ir IX geleþinkeliø transporto koridoriø infrastruktûros modernizavimas ir plëtra;

jungiamøjø geleþinkelio linijø renovacija;

Klaipëdos geleþinkelio mazgo plëtra;

prekiniø ir keleiviniø riedmenø parko modernizavimas;

logistikos centrø plëtra;

informaciniø technologijø plëtra.

2008�2013 m. á Lietuvos geleþinkeliø ûkio atstatymà ir modernizavimà numatyta investuoti apie

·

·

·

·

·

·

4 404,5 mln. Lt. Didþioji dalis investiciniø lëðø � bendrovës uþdirbti

pinigai (apie 45 proc.).

2007 m. INVESTICIJOS

2007 m. investicijos á Lietuvos geleþinkelius buvo 419,1 mln.

Lt, ið jø nuosavos bendrovës lëðos � 266,8 mln. Lt, ES fondø �

121,0 mln. Lt, valstybës biudþeto � 19,2 mln. Lt ir 12,1 mln. Lt �

paskolos su valstybës garantija.

62,5 proc. investiciniø lëðø buvo iðleista infrastruktûros

modernizavimui ir plëtrai: suremontuota 40,1 km geleþinkeliø,

pakeista naujais 75 komplektai ieðmø, nutiesta apie 150 km

telekomunikaciniø tinklø, rekonstruoti 4 tiltai.

2007 m. buvo uþbaigti „Elektros tiekimo modernizavimo

Kaišiadorių–Radviliškio ruože“, �Telekomunikacijø modernizavimo

Kaiðiadoriø�Kybartø ruoþe� (árengta 123,5 km kabelio), �IX

koridoriaus tiltø ir viadukø rekonstravimo� (baigti rekonstruoti 47

tiltai) investiciniai projektai. Taip pat parengtos galimybiø

studijos ðiems projektams: �IX koridoriaus B atðakos Kena�Vilnius�

Kaiðiadorys ir IX koridoriaus D atðakos Kaiðiadorys�Kaunas�

Kybartai modernizacija� ir �I koridoriaus Kaiðiadorys�Radviliðkis�

Ðiauliai�Joniðkis linijos ir IX koridoriaus B atðakos, iðskyrus Kena�

Vilnius�Kaiðiadorys linijà, modernizacija�.

Pradëtas ágyvendinti �Lietuvos geleþinkeliø radijo ryðio

sistemos modernizavimo ádiegiant GSM�R� projektas, t.y. bus ádiegta

visuotinë mobiliojo ryðio sistema: bus iðplëstos radijo ryðio sistemos

funkcijos, padidës traukiniø eismo saugumas, galima bus teikti naujas

ryðiø paslaugas keleiviø bei kroviniø veþëjams.

Investavus á geleþinkeliø infrastruktûrà padidëjo traukiniø

greièiai, linijø pralaidumas, sumaþëjo avaringumas.

2007 m. ásigyti 4 prekiniai �Siemens� lokomotyvai ER20CF (ið

viso iki 2009 m. vidurio bus ásigyti 34 nauji lokomotyvai). Lietuvai

pagamintas ðeðiø aðiø 138 t sveriantis lokomotyvas ðalies geleþinkelio

linijomis galës veþti treèdaliu daugiau kroviniø nei turimi senieji

|

prekiniai lokomotyvai. Lokomotyve sumontuotas 2000 kW galios dyzelinis variklis leidþia pasiekti maksimalø

120 km/val. greitá.

2007 m. buvo tæsiamas prekiniø riedmenø parko modernizavimas: modernizuota 10 prekiniø lokomotyvø

2M62 sekcijø, pradëta manevriniø lokomotyvø ÈME3 modernizacija. Modernizavus lokomotyvà, jo

eksploatavimo sànaudos sumaþëja apie 30 proc.

2007 m. ásigyta 100 prekiniø vagonø.

Bendrovë investavo ir á keleivinius riedmenis: pradëta dyzelinio traukinio DR1A modernizacija,

modernizuoti dviejø elektriniø traukiniø salonai, 14 keleiviniø vagonø, ásigyti 3 nauji keleiviniai minkðtieji

dvivieèiø kupë tipo miegamieji vagonai (pritaikyti keleiviams tarptautiniais marðrutais veþti ir galintys vaþiuoti iki

160 km/val. greièiu), modernizuoti du dyzeliniai traukiniai pakeièiant jø motorà, Èekijos ámonëje �ÈKD

VAGONKA a.s.� gaminami mûsø bendrovei skirti dviaukðèiai elektriniai traukiniai, kuriø pirmieji pradës

vaþiuoti Lietuvos geleþinkeliais 2008 m.

Daugëjant ámonëje eksploatuojamø sistemø ir jø vartotojø bei didëjant informaciniams srautams, 2007 m.

buvo vystoma informaciniø technologijø infrastruktûra, atnaujinama pasenusi kompiuterinë technika, ásigyjama

sisteminë programinë áranga.

Toliau buvo diegiama finansø apskaitos ir verslo valdymo sistema SAP. 2007 m. rudená pristatytos SAP

sistema parengtos bendrovës 9 mënesiø balanso ir pelno (nuostoliø) ataskaitos, pradëtas SAP investicijø

apskaitos ir projektø valdymo moduliø diegimas.

Á informaciniø technologijø plëtrà per metus investuota 12,4 mln. Lt.

Kroviniø veþimas

Keleiviø veþimas

Ið viso

Informacinës sistemos

| INVESTAVIMO SRITYS

Geleþinkliø infrastruktûra

23,5 proc.

11,0 proc.

3,0 proc.

62,5 proc.

98,6 mln. Lt

46,0 mln. Lt

419,1 mln. Lt

12,4 mln. Lt

262,1 mln Lt

Siekiant uþtikrinti saugø eismà Lietuvos geleþinkeliuose diegiamos modernios technologijos,

organizuojami darbuotojø mokymai, rengiama norminë techninë dokumentacija, atitinkanti Europos Sàjungos

ir kitø tarptautiniø geleþinkeliø organizacijø (UIC ir OSÞD) reikalavimus, naudojami efektyvûs

defektoskopijos, diagnostikos bei eismo saugà kontroliuojantys prietaisai ir árenginiai. Be to, nuolat perþiûrima,

kaip geleþinkelininkai laikosi eismo grafiko, darbo drausmës ir technologiniø reikalavimø.

2007 m. Lietuvos geleþinkeliuose didëjant kroviniø veþimø mastams, daugëjo ir eismo ávykiø.

Ið viso 2007 m. ávyko 59 eismo ávykiai, t.y. 18 proc. daugiau nei 2006 m., kai buvo 50 eismo ávykiø. 81 proc.

visø Lietuvos geleþinkeliø eismo ávykiø prieþasèiø buvo þmogiðkasis veiksnys (2006 m. þmogiðkasis veiksnys buvo

69,5 proc. visø eismo ávykiø prieþasèiø).

Norint iðvengti eismo ávykiø, kuriuos lemia þmogiðkasis veiksnys, bûtina sparèiau atlikti stoèiø

modernizavimo darbus ir mokyti darbuotojus naudotis naujais árenginiais.

Pagrindinës eismo ávykiø prieþastys � taisykliø, darbø technologijos bei pareiginiø nuostatø reikalavimø

nesilaikymas.

Pagrindinës techninës eismo ávykiø prieþastys � lokomotyvø gedimai, prekiniø ir keleiviniø vagonø

aðidëþiø kaitimo atvejai.

2007 m. geleþinkeliø pervaþose (autotransportui vaþiuojant per draudþiamàjá ðviesoforo signalà) ávyko 16

eismo nelaimiø, kuriø metu 4 þmonës þuvo ir 5 buvo suþeisti.

20 a. 6-as deðimtmetis. Tarnybinë automotrisë

20 a. 6-as deðimtmetis. Maþojo vaikø geleþinkelio traukinys Vingio parke Vilniuje

1962 m., Kauno HES priklausæs garveþys

1975 m., Vilniaus dyzeliniø traukiniø depe

Prekinis garveþys vaþinëjæs Lietuvoje iki 1979 m.

1986 m., elektrinis traukinys ER29�1 Naujosios Vilnios traukiniø depe.

Bendrovë daug dëmesio skiria aplinkos apsaugai ir tarðos prevencijai.

Oro apsauga. 2007 m. bendrovëje buvo inventorizuojami oro tarðos ðaltiniai, priþiûrimi oro valymo

árenginiai, atliekami stacionariø tarðos ðaltiniø kontroliniai matavimai.

Ásigijus naujus ir modernizavus turimus keleivinius ir prekinius riedmenis, oro tarða maþëja.

Vandens iðtekliø apsauga. Ágyvendinant ES lëðomis finansuojamà IX koridoriaus skirstymo stoèiø

(Vaidotø) modernizavimo projektà buvo suremontuoti Vaidotø geleþinkelio stoties pavirðiniø nuotekø valymo

árenginiai.

Atliekø tvarkymas. Atliekos rûðiuojamos á antrines þaliavas, komunalines, statybines, pavojingàsias ir kt.

bei priduodamos atliekø tvarkytojams. Komunalinëms ir pavojingosioms atliekoms priduoti bendrovë iðleido

apie 0,5 mln. Lt.

Dirvoþemio ir poþeminio vandens apsauga. Bendrovës objektuose atliekamas poþeminio vandens

monitoringas.

Triukðmo þalos poveikio maþinimas. Bendrovë renka informacijà apie geleþinkelio triukðmo keliamas

problemas. 2007 m. AB �Lietuvos geleþinkeliai� uþsakymu atliktas mokslo darbas �Geleþinkeliø transporto

keliamo triukðmo ir vibracijos matavimai�, kuriame nustatyti traukiniø keliamo triukðmo lygiai prie pagrindiniø

geleþinkelio keliø.

Mokesèiai uþ aplinkos terðimà. Pagal galiojanèiø teisës aktø reikalavimus bendrovë kasmet moka

valstybinius mokesèius uþ gamtos iðteklius, aplinkos terðimà ið mobiliø ir stacionariø tarðos ðaltiniø,

apmokestinamàsias pakuotes bei gaminius. Ið viso 2007 m. sumokëta daugiau nei 2 mln. Lt ðiø mokesèiø.

·

·

·

·

·

·

2007 m. bendrovës svarbiausi informaciniø technologijø projektai buvo susijæ su duomenø perdavimo

tinklo kûrimu, kroviniø veþimo apskaitos sistemø projektavimu ir diegimu, ámonës informacinës saugos

stiprinimu.

2007 m. buvo plëtojamas ir modernizuojamas bendrovës globalus duomenø perdavimo tinklas: ádiegta

duomenø perdavimo tinklo magistralinë dalis ruoþuose Kaiðiadorys�Kaunas �Kazlø Rûda�Kybartai, Kazlø

Rûda�Marijampolë�Ðeðtokai, Ðiauliai�Gubernija �Joniðkis, Vilnius�Naujoji�Vilnia �Kena bei Naujoji

Vilnia�Kyviðkës�Valèiûnai�Vaidotai.

Buvo modernizuota duomenø perdavimo tinklo surinkimo/paskirstymo dalis ruoþuose

Pagëgiai�Ðilutë �Vilkyèiai� Rimkai�Klaipëda, Mauruèiai�Kazlø Rûda�Pilviðkiai �Vilkaviðkis�Kybartai,

Vilnius�Lentvaris�Vievis�Þasliai�Kaiðiadorys�Pravëniðkës �Palemonas�Kaunas ir Akmenë�Maþeikiai.

Duomenø perdavimo tinklo surinkimo/paskirstymo dalyje esanèios árangos pagrindinë uþduotis yra tarpusavyje

sujungti ir prie magistralinës dalies prijungti stoèiø ir miestø lokalius duomenø perdavimo tinklus ir árenginius

(magistralinëje dalyje pagrindinë uþduotis � siuntinëti duomenø srautus tarp miestø).

Ðiauliø ir Klaipëdos regionuose esantys infrastruktûrø objektai (pastatai) specialia ryðio áranga buvo

sujungti tarpusavyje ir prijungti prie magistralinës duomenø perdavimo dalies. Plëtros ir modernizavimo darbai

vyko sëkmingai, todël ðiuo metu minëtuose ruoþuose ir objektuose uþtikrinama reikiama ir saugi prieiga prie

centralizuotø ámonës informaciniø resursø.

_ _ _Uþbaigta dar 2004 m. pradëta kurti duomenø perdavimo tinklo Pagëgiai Klaipëda Ðiauliai Vilnius

magistralinë dalis, 84 objektai prijungti prie duomenø perdavimo magistralës .

Siekiant uþtikrinti tinkamà globalaus tinklo valdymà ir aptarnavimà papildomai ásigyta ir ádiegta reikalinga

programinë áranga.

2007 m. toliau buvo vystomos informacinës sistemos, skirtos kroviniø veþimo proceso apskaitos

kompiuterizavimui.

INFORMACINË SISTEMA �KROVINYS�

patikslinta �Klientø aptarnavimo modulio� programinë áranga, klientams parengta galimybë

informacinëje sistemoje �Krovinys� tvarkyti savo vaþtos dokumentus;

parengta sistemos �Krovinys� sàsaja su Finansø apskaitos ir valdymo sistema;

nuo 2007 m. spalio mën. vidurio visos supaprastintos muitinio tranzito procedûros tvarkomos tik

informacinëje sistemoje �Krovinys�. Iðbandytas elektroninis kroviniø deklaravimas ir duomenø keitimasis su

Muitinës departamento informacinëmis sistemomis;

pakeistas CIM vaþtos dokumento formavimas pagal naujus reikalavimus;

redaguota informacinës sistemos �Krovinys� dalis, susijusi su Tarifø knygos taikymu: ji labiau pritaikyta

|

·

·

·

·

·

mokesèiams skaièiuoti, ávertintos Tarifø knygos iðimtys;

parengtas naujas �Veþimo paraiðkø modulis�, leidþiantis bendrovës ekspeditoriams sistemoje

�Krovinys� tvarkyti kroviniø gabenimo dokumentus, o finansø specialistams kontroliuoti, kaip laikomasi veþimo

paraiðkø reikalavimø.

OPERATYVIOJI PERVEÞIMØ KOMPIUTERINË INFORMACINË SISTEMA (OPKIS)

remiantis OPKIS centrinës duomenø bazës duomenimis, sukauptais ið prekiniø traukiniø lapø ir

prekiniø traukiniø judëjimo praneðimø, sukurta programinë áranga, skirta prekiniø (áveþamø á Lietuvos teritorijà,

iðveþamø ið jos ir vaþiuojanèiø tranzitu per Lietuvà) vagonø srautø apskaitai per sandûrines stotis;

sukurta programinë priemonë informacijos pateikimui Kenos geleþinkelio stoties svarstykliø sistemai;

patobulintas vagonø paieðkos uþdavinys;

ið Baltarusijos geleþinkeliø bendrovës nuo 2007 m. birþelio mën. gaunami duomenys apie AB �Lietuvos

geleþinkeliai� vagonus, esanèius Baltarusijos teritorijoje, ir vagonus, pakrautus Lietuvos geleþinkeliø stotims ar

vykstanèius tranzitu á Kaliningrado sritá, todël OPKIS sistemoje sukurta nauja paþyma �Vagonø dislokacija

Baltarusijos geleþinkeliuose�.

sukurtos papildomos funkcijos informacijai apie lokomotyvus kaupti, kontroliuoti.

Stiprinant ámonës informaciniø sistemø saugumà, 2007 m. buvo parengti tokie su informaciniø sistemø

sauga susijæ dokumentai:

Informacijos apsaugos koordinavimo tvarka: sudaryta apsaugos koordinavimo darbo grupë, pasiraðyta

bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis tvarka ir numatytos organizacijos, su kuriomis

bendradarbiaujama informacijos saugos srityje;

Atsakomybiø paskirstymo tvarka: nustatyti informaciniø sistemø savininkai, apibrëþtos informaciniø

sistemø prieþiûros personalo atsakomybës ribos;

Veiklos tæstinumo planavimo tvarka: parengtas bendrovës informaciniø sistemø veiklos tæstinumo

planas, kuris bûtø taikomas esant trikdþiams, kitiems nenumatytiems atvejams;

Personalo apsaugos tvarka: parengta informacijos saugos sklaidos programa;

Atsarginio kopijavimo tvarka: parengta atsarginio kopijavimo ir atstatymo procedûra, naudotina visoms

bendrovës informacinëms sistemoms, numatytos atstatymo proceso dalyviø pareigybës, funkcijos ir tarpusavio

sàveika;

Vartotojø prieigos valdymo ir prieþiûros tvarka: parengta informaciniø sistemø vartotojø registravimo ir

prieigos teisiø suteikimo procedûra.

·

|

·

·

·

·

·

·

·

·

·

·

·

AB �Lietuvos geleþinkeliai� glaudþiai bendradarbiauja su svarbiausiomis pasaulio ir Europos

tarptautinëmis organizacijomis, verslo partneriais Rytø ir Vakarø Europoje bei Azijoje. Aktyvus bendrovës

atstovø darbas keièiantis patirtimi ir informacija tarptautinëse darbo grupëse, dalykiniuose pasitarimuose ir

konferencijose padeda iðlaikyti strateginës partnerystës ryðius su uþsienio kolegomis bei uþtikrina sëkmingà

ámonës integracijà á Europos geleþinkeliø erdvæ.

AB �Lietuvos geleþnkeliai� yra ðiø tarptautiniø organizacijø narë:

Geleþinkeliø bendradarbiavimo organizacijos (OSÞD)

OSÞD veikloje AB �Lietuvos geleþinkeliai� dalyvauja nuo 1992 m. Ði organizacija sprendþia klausimus,

susijusius su transporto politika, teisiniais, ekonominiais ir ekologiniais geleþinkeliø transporto aspektais, kuria

vieningos tarptautinës transporto teisës principus.

Tarptautinës geleþinkeliø sàjungos (UIC)

UIC veikloje AB �Lietuvos geleþinkeliai� dalyvauja nuo 1992 m. UIC skatina viso pasaulio geleþinkeliø

ámoniø bendradarbiavimà: jos nariai kartu rengia standartus, normas, rekomendacijas tarptautiniams

susisiekimo geleþinkeliu projektams, keièiasi informacija, patirtimi, organizuoja tarptautines mokymo

programas.

Tarpvalstybinës tarptautinio geleþinkeliø transporto organizacijos (OTIF)

1995 m. Lietuvos Respublikai prisijungus prie Tarptautinio veþimo geleþinkeliais sutarties (COTIF), mûsø

ðalis tapo Tarpvalstybinës tarptautinio geleþinkeliø transporto organizacijos (OTIF) nare. OTIF siekia kurti

vieningà tarptautinæ keleiviø, bagaþo ir kroviniø veþimo teisinæ sistemà.

Tarptautinio geleþinkeliø transporto komiteto (CIT)

AB �Lietuvos geleþinkeliai� ástojo á CIT 1995 m. Pagrindiniai CIT tikslai � uþtikrinti, kad bûtø vieningai

laikomasi Tarptautinio veþimo geleþinkeliais sutarties (COTIF), atstovauti organizacijos nariø interesams

bendradarbiaujant su valstybinëmis ir privaèiomis institucijomis.

Europos geleþinkeliø ir infrastruktûros ámoniø bendrijos (CER)

Nuo 2003 m. AB �Lietuvos geleþinkeliai� dalyvauja Europos geleþinkeliø ir infrastruktûros ámoniø

bendrijos (CER) veikloje. Ðios organizacijos tikslai � koordinuoti ES ðaliø geleþinkeliø veiklà, t.y. sukurti

geleþinkelio tinklø strategijà, sudaryti vienodas sàlygas naudotis infrastruktûra, reglamentuoti muitinës veiklà ir

veþimus geleþinkeliais, dalyvauti kuriant naujus Europos Sàjungos teisës aktus transporto srityje.

NVS ðaliø ir Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos geleþinkeliø transporto tarybos

1993 m. vasario mën. AB �Lietuvos geleþinkeliai� pasiraðë sutartá su NVS ðaliø geleþinkeliø transporto

tarybos direkcija. Sutartyje numatyta, kad AB �Lietuvos geleþinkeliai� Tarybos darbe dalyvauja stebëtojos

teisëmis ir turi patariamojo balso teisæ. Svarbiausi tarybos tikslai � reglamentuoti keleiviø, bagaþo ir kroviniø

veþimà, spræsti atsiskaitymo uþ naudojimàsi prekiniais vagonais klausimus ir kt.

·

·

·

·

·

·

2007 m. AB �Lietuvos geleþinkeliai� organizavo svarbius tarptautinius renginius.

Vasario 28 d. bendrovëje ávyko pasitarimas �Rail Baltica� projekto klausimais. Pasitarime dalyvavo �Rail

Baltica� projekto Europos Sàjungos koordinatorius Pavel Telièka, Europos Komisijos Energetikos ir transporto

generalinio direktorato (GD TREN) atstovas James Pond, AB �Lietuvos geleþinkeliai� specialistai. Buvo

svarstyta, kaip maksimaliai panaudoti projektui skirtas ES lëðas, kaip projekto ágyvendinimui pritraukti privatø

kapitalà bei gauti Europos Sanglaudos fondo, Europos investicinio banko finansavimà.

Kovo 9 d. Lietuvos susisiekimo ministras ir Lenkijos transporto ministras pasiraðë �Supratimo

memorandumà dël �Rail Baltica� sienos kirtimo�.

Kovo 29�30 d. ir geguþës 15 d. ávyko AB �Lietuvos geleþinkeliai� ir Rusijos geleþinkeliø atstovø

pasitarimai.

Balandþio 3�5 d. AB �Lietuvos geleþinkeliai� ávyko Baltarusijos geleþinkeliø ir AB �Lietuvos

geleþinkeliai� vadovø pasitarimas, kuriame buvo aptarti 2006 m. bendradarbiavimo rezultatai ir 2007 m.

perspektyvos.

Geguþës 15 d. bendrovëje lankësi Berlyno senato transporto departamento delegacija, kuri buvo

supaþindinta su bendrovës plëtros strategija.

Birþelio 12 d. bendrovëje ávyko projekto �Rail Baltica� Lietuvos ir Lenkijos darbo grupës pasitarimas,

kuriame buvo svarstomas projekto ágyvendinimo planas.

Liepos 23 d. Mockavoje atidengtas memorialinis kompleksas, simbolizuojantis �Rail Baltica� statybos

darbø pradþià.

Rugsëjo 11�12 d. bendrovëje ávyko CIM/SMGS teisinës grupës 9-asis posëdis. Posëdyje dalyvavo Rusijos,

Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Austrijos ir kitø ðaliø geleþinkeliø atstovai, kurie aptarë bendrø CIM/SMGS

vaþtos dokumentø naudojimo galimybes.

2007 m. bendrovëje dirbo 10535 darbuotojai.

2007 m. buvo atlikti ðie bendrovës struktûros pertvarkymai:

ásteigtas naujas padalinys � Logistikos centras, panaikinus

Geleþinkeliø apsaugos centrà ákurta antrinë ámonë UAB �Gelsauga�,

Maskvoje (Rusijos Federacijoje) ásteigta AB �Lietuvos

geleþinkeliai� atstovybë.

Darbo naðumas arba vienam bendrovës darbuotojui tenkanèiø

pardavimo pajamø rodiklis iðaugo 20 proc. ir buvo 133,5 tûkst. Lt.

Bendrovës darbuotojø darbo uþmokesèio iðlaidoms 2007 m.

skirta 25,0 proc. daugiau nei 2006 m. Vidutinis darbuotojo mënesio

darbo uþmokestis buvo 2452 Lt ir, palyginti su 2006 m., padidëjo 548

Lt, arba 28,8 proc.

Siekiant efektyviai valdyti þmogiðkuosius iðteklius, nustatyti

tikslingà darbuotojø kvalifikacijos ir gebëjimø ugdymo poreiká,

planuoti darbuotojø karjerà bei sukurti tinkamà darbuotojø rezervà

bendrovëje vykdomas projektas �Bendrovës darbuotojø socialiniø ir

vadovø vadovavimo kompetencijø vertinimas�.

Bendrovëje 15 proc. padaugëjo darbuotojø, turinèiø aukðtàjá

universitetiná, ir 29 proc. � neuniversitetiná iðsilavinimà: 2007 m. 160

bendrovës darbuotojø baigë neakivaizdines studijas universitetuose ir

kolegijose, 36 jauni specialistai darbà bendrovëje pradëjo baigæ

dienines studijas.

Universitetø ir kolegijø neakivaizdiniuose skyriuose mokosi

546 darbuotojai (243 universitetuose, 303 kolegijose). Bendrovë

finansuoja darbuotojø, aukðtosiose mokyklose pasirinkusiø

geleþinkeliø transporto specialybes, studijas: tam 2007 m. skirta 64,2

tûkst. Lt, t.y. 1,5 karto daugiau negu 2006 m.

Bendrovës darbuotojams kasmet organizuojami kvalifikacijos

tobulinimo ir perkvalifikavimo kursai. Bendrovës vadovai ir

specialistai dalyvauja strateginio planavimo, investicijø valdymo,

vadybos ir kituose mokymuose.

2007 m. bendrovës personalo mokymams skirta 4 mln. Lt, ið jø �

3 mln. Lt Europos socialinio fondo (ESF) paramos lëðø, uþ kurias

buvo ágyvendinamas ðio fondo ið dalies finansuojamas projektas �Akcinës bendrovës �Lietuvos geleþinkeliai�

vadovø ir darbuotojø kompetencijø ir gebëjimø ugdymas�.

Bendrovës darbuotojams surengta daugiau nei 80 mokymø ávairiomis temomis. Ið viso mokymuose

dalyvavo 4525 bendrovës darbuotojai, ið jø � 3579 darbuotojai ESF finansuojamuose mokymuose.

Gerëjant bendrovës finansinei padëèiai, daugiau lëðø skiriama ir darbuotojø socialiniams poreikiams

tenkinti: 2007 m. socialiniø reikmiø fondas iðaugo iki 5,0 mln. Lt (2006 m. jis buvo 4 mln. Lt). Ðios lëðos skiriamos

darbuotojø materialinëms paðalpoms, studijoms, poilsiui, sveikatai gerinti ir kultûriniams renginiams. Daugiau

lëðø yra skiriama darbuotojø ir jø vaikø poilsiui vasaros stovyklose finansuoti.

2007 m. darbuotojø saugos ir sveikatos bûklei gerinti buvo iðleista per 13,0 mln. Lt. Uþ ðias lëðas árengtos

arba suremontuotos buities patalpos bendrovës padaliniuose, 38 darbo vietose profesinë rizika sumaþinta iki

priimtinos, specializuotose medicinos ástaigose buvo atliekami tam tikrø profesijø darbuotojø iðsamûs sveikatos

tyrimai, visi bendrovës darbuotojai turëjo galimybæ nemokamai skiepytis nuo gripo.

Darbuotojams organizuojamos profesinës ðventës, rengiami meistriðkumo konkursai.

Vienintelë Lietuvoje automotrisë AR2�02 (pagaminta Latvijoje)

1994 m., prekinis ðilumveþis kelyje

1435 mm vëþës Lugansko (Ukraina) gamyklos ðilumveþis M-62, ásigytas 1994�1995 m.

Dyzelinis traukinys atvyksta á Vilniø

2004 m., keleivinis traukinys Ignalinoje

2007 m., naujasis �Siemens� prekinis lokomotyvas

·

·

·

·

·

·

·

·

·

·

·

Sausio 8 d. AB �Lietuvos geleþinkeliai� ir AB �Kauno tiltai� bei UAB �Volker-Rail Lietuva� pasiraðë

Kauno geleþinkelio tunelio rangos darbø projekto sutartá.

Vasario 20 d. keleivinis traukinys Vilnius�Maskva�Vilnius iðvyko á pirmàjá reisà su modernizuotu 30

sëdimø vietø restorano vagonu. Vagonà modernizavo lenkø firma �Pesa�.

Vasario 28 d. baigta remontuoti Vilniaus geleþinkelio stoties poþeminë perëja.

Kovo 8 d. AB �Lietuvos geleþinkeliai�, �Belam Riga SIA� ir UAB �Fima� pasiraðë sutartá dël

telekomunikacijø sistemø modernizavimo geleþinkelio ruoþe valstybës siena su Latvija�

Panevëþys�Radviliðkis�Tauragë�Pagëgiai. Projekto vertë � 27,9 mln. Lt.

Kovo 9 d. Lietuvos susisiekimo ministras ir Lenkijos transporto ministras pasiraðë �Supratimo

memorandumà dël �Rail Baltica� sienos kirtimo�.

Birþelio 13 d. baigtas ágyvendinti telekomunikacijø modernizavimo projektas su Kaliningrado sritimi

besijungianèiame Kaiðiadoriø�Kybartø ruoþe.

Liepos 23 d. Mockavoje atidengtas memorialinis kompleksas, simbolizuojantis �Rail Baltica� statybos

darbø pradþià.

Rugsëjo 28 d. Vaidotø geleþinkelio stotá specialiu vagonu pasiekë neáprastai sunkus krovinys � 208 t

sveriantis transformatorius, skirtas Ignalinos atominei elektrinei. Tai vienas sunkiausiø kroviniø per

pastaruosius metus.

Spalio 5 d. Vilniaus geleþinkelio stotyje vyko pirmojo bendrovei pagaminto �Siemens� prekinio

lokomotyvo �Eurorunner� pristatymas.

Lapkrièio 12 d. pradëti naudoti 2 nauji dvivieèiø kupë keleiviniai vagonai, pagaminti Tverës (Rusija)

vagonø gamykloje.

Gruodþio 20 d. pristatytas pirmasis AB �Lietuvos geleþinkeliai� antrinëje ámonëje UAB �Vilniaus

lokomotyvø remonto depas� modernizuotas manevrinis lokomotyvas.