kojų priežiūra2016 m. vasara nemokamas leidinys ar probiotikų reikia keliauto-jams ir kodėl?...

2016 m. VASARA nemokamas leidinys

Arprobiotikųreikia keliauto-jams ir kodėl?

Mineralųdisbalansas karštuojumetų laiku

Kodėl venų varikozeipavojingasaulė?

Cholesterolis:DTL ir MTL.Kas tai?

Kojų priežiūra: smėlyje tykantyspavojai

32 3

Maisto papildai, kaip ir vaistai, gaminami įvairių formų: pastilės, kapsulės, tabletės, miltelių paketėliai, ampulės, granulės, sirupai, ekstraktai ir kt. Maisto papildo forma lemia tai, kiek ilgai papildas išliks tinkamas vartoti laikant, kaip greit bus atpalaiduotos veikliosios medžiagos, papildančios mitybą. Skirtingos formos gali būti skirtos tam tikroms žmonių grupėms: tarkim, skystos formos papildai – vaikams arba suaugusiesiems, kurie negali praryti tablečių.

DAŽNIAUSIOS ŠIOS MAISTO PAPILDŲ FORMOS:

MAŽIAU POPULIARIOS – SKYSTOSIOS FORMOS

• Nedengtos tabletės Jos nuryjamos užgeriant nedideliu kiekiu

skysčio (dažniausiai vandens) ar be jo ir iš-tirpsta skrandyje.

• Dengtos tabletės Dengtų tablečių paviršius ypač lygus, pa-

dengtas apvalkalu, kuris padeda lengviau nuryti tabletę, pailgina jos poveikį.

• Sirupai (iš arabiškų žodžių siruph, sirap – „gėrimas“) yra didelės koncentracijos vandens arba vaisių sulčių cukraus tirpalai, į kuriuos gali būti pridėta maistinių vaisių ekstraktų. Dažniausiai skirti vaikams.

• Suspensijos. Suspensija yra skystis, kuriame išsimai-šiusios kietos medžiagos dalelės. Prieš vartojimą mil-telius būtina atskiesti tirpikliu (dažnai vandeniu) arba suplakti (jei suspensija jau paruošta).

• Tirpalai. Tirpalas gaunamas medžiagą ištirpinus skystyje. Tirpalai gaminami iš medžiagų, kurios gerai tirps-ta vandenyje. Medžiaga tirpale visada tolygiai pa-siskirsčiusi ir prieš vartojimą jo nereikia suplakti. Tir-palo pavidalo dažniausiai gaminami augalinės kilmės maisto papildai ir papildai vaikams.

• Tinktūros yra skaidrūs spalvoti skysčiai, gaunami ekstrahuojant iš augalinės ar gyvulinės vaistingosios žaliavos veikliąsias medžiagas spiritu, eteriu, vande-niu arba jų mišiniais. Tinktūroms ruošti dažniausiai naudojamas spiritas, nes jame gerai tirpsta dauguma veikliųjų medžiagų, be to, jis yra geras konservantas.

• Čiulpiamosios tabletės ir pastilės Dažniausiai tai nedengtos tabletės, nenury-jamos, bet čiulpiamos burnoje, kol visiškai ištirpsta.

• Kramtomosios tabletės Dažniausiai nedengtos tabletės, kurios pir-miausia sukramtomos ir tik tada nuryjamos. Taip gaminami vitaminai vaikams.

Kietosios kapsulės Tarsi cilindro formos futliarai, į kuriuos suberti milteliai arba mikrokapsulės.

Skystos medžiagos visiškai užpildo kapsulę. Apgaubtos želatinos sluoksniu – nejaučiamas nemalonus veikliųjų medžiagų kvapas ir skonis. Itin lygus paviršius, todėl lengviau nuryti. Ilgesnis galiojimo laikas, nes medžiagos kapsulėje yra sandariai uždarytos, neturi sąlyčio su oru. Patraukli išvaizda vartotojui.

LINIjA – KOKYbIŠKI, SAUgūS IR VEIKSMINgI MAISTO PAPILDAI VISOMS AMŽIAUS gRUPėMS, VISIEMS POREIKIAMS!

Yra ir daugiau formų skystiems produktams apibūdinti: si-rupai, tinktūros, ekstraktai, užpilai, nuovirai, emulsijos. Šios formos mažiau populiarios, tačiau nepamirštos.

• Ekstraktai, kaip ir tinktūros, gaunami iš augalinės ža-liavos ekstrahuojant naudingas medžiagas spiritu, e- teriu ar vandeniu.

• Užpilai ir nuovirai gaunami iš augalinės kilmės vais-tingųjų žaliavų ekstrahuojant naudingąsias medžia-gas vandeniu. Tačiau kartu su veikliosiomis dalimis vandenyje ištirpsta ir balastinės medžiagos – cukrus, gleivės, baltymai. Jos yra gera terpė mikrobams, to-dėl užpilai ir nuovirai nepatvarūs, greitai rūgsta, pelija.

• Emulsijos. Į pieną panaši skysta forma, kuri gaunama su vandeniu sumaišant jame netirpstančias bei su juo nesimaišančias medžiagas.

• Purškalai. Purškikliu tirpalas arba suspensija išpurškiami ant odos ar gleivinių paviršiaus.

• Lašai. Dažniausiai skirti lašinti į akis, ausis ar nosį. Yra ir vartojamų į vidų.

• Dražetės Gaminamos pramoniniu būdu sluoksniuojant veikliąsias me-džiagas ant cukraus granulių.

• Milteliai Tai smulkios dispersijos medžiagos arba jų mišiniai. Pagal vartojimo būdą milteliai gali būti: geriamieji,

kurie dažniausiai vartojami užsigeriant skysčiu arba juos ištirpinus skystyje – paruošus geriamąjį tirpa-lą. Dar gali būti milteliai, vartojami tiesiai į burną užsigeriant arba neužsigeriant skysčiu.

• Tirpiosios tabletės Tirpinamos vandenyje, tuomet išgeriamas jų tirpalas. Taip suvartojus tabletes, jose

esanti medžiaga ilgai neužsibūna skrandyje, greitai patenka į plonąjį žarnyną, ten re-zorbuojama į kraujotaką, ir taip pasiekiamas greitesnis veikimas. Kai kuriems žmonėms lengviau ir paprasčiau gerti tablečių tirpalus nei nuryti paprastas tabletes.

Maisto papildų

• Kramtomieji guminukai Vaikų ypač pamėgta vitaminų

forma. Būna įvairiausių formų ir skonių. Guminukai pirmiausia sukramtomi ir tik tada nuryjami.

• Kapsulės Plačiau farmacijos įmonėse gaminama mais-

to papildų ir vaistų forma, turinti krakmolo ar želatinos dėklą, kuriame yra veikliosios me-džiagos.

Minkštosios kapsulės. Jų želatininis apvalkalas yra vienalytis, storesnis, paprastai pailgos ovalios formos.

Minkštosiomis kapsulėmis tiekiami skysti ar aliejiniai papildai.

gaminami iš itin aukštos kokybės žaliavų. Papildų linijos pagrindą sudaro minkštosios kapsulės.

liVE WEll GUMMiEs MUltiVitaMiNs&MiNERals60 guminukųMAISTO PAPILDAS

• lengvai kramtomų• įvairių vaisių skonio• gerai įsisavinamų

Vartojimas. Sukramtyti po 2 guminukus per dieną.

SVArBu ĮVAIrI Ir SuBALAnSuOTA MITYBA BeI SVeIKAS GYVenIMO BūDAS.

4 5

aR pRobiotikų REikia kEliaUtojaMs iR kodėl?

• Keliautojų viduriavimas dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Didžiausias viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net namuose dažnai nepaiso higienos reikalavimų.

• Viduriavimas labai pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidus arba gaunantiems chemoterapiją, taip pat sergan-tiems diabetu ir virškinimo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu).

• nustatyta, kad keliautojų viduriavimu dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, užkertantis kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

• Keliaujant rekomenduojama kavinėse ar kitur vengti gėrimų su ledukais, nes didelė tikimybė, jog jie paruošti iš nevirinto vandens.

• egzotinėse šalyse sveikatai mažiau pavojaus kelia tradicinės virtuvės patiekalai, nes jie aštres-ni, juose gausu prieskonių, suteikiančių ne tik skonį, bet ir naikinančių bakterijas.

• Keliautojų viduriavimas dažniausiai vargina žmones, vykstančius į Lotynų Amerikos, Afrikos, Viduriniųjų rytų bei Azijos šalis.

• Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų, toks pats kiekis bakterijų per metus pašalinamas su išmatomis.

• Probiotikai organizmui nėra savi, todėl šios bakterijos praėjus tam tikram laikui bus pašalintos. Iki tol spės atlikti savo darbą, nes įprastai jos atsparesnės už patogeninius mikrobus.

• Probiotinės bakterijos gamina ir į mūsų organizmą išskiria vitaminą K, B grupės vitaminų ir trumpos grandinės aminorūgščių.

• Šiuo metu atliekami tyrimai, kiek žmogaus organizme gyvenantys mikroorganizmai turi įtakos tokioms ligoms ir būklėms kaip alergija, astma, diabetas ar nutukimas.

AR ŽINOTE, KAD...

kelionėse tykantys pavojai

liVE WEll baCto 7 20 kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Žarnyno mikroflorai. Vartojant antibiotikus, keliau-jant arba netinkamai maitinantis gali pakisti žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Kasdienę mitybą papildysite net 7 gyvybingų bakterijų porūšiais. Vartojimas. Vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems re-komenduojama vartoti po 1–2 kapsules 3 kartus per dieną valgio metu. Vaikams nuo 3 iki 12 metų vartoti po 1 kapsulę 3 kartus per dieną valgio metu. Kapsulę užgerti stikline vandens.

liVE WEll baCto plUs 16 paketėlių su milteliaisMAISTO PAPILDAS

Žarnyno mikroflorai. Vartojant antibiotikus, keliaujant arba netinkamai maitinantis gali pakisti žarnyno mikrofloros pusiausvyra. Papildo kasdienę mitybą gyvybingomis bakterijomis. 1 paketėlyje yra net 5 x 109 kolonijas sudarančių vienetų gyvybingų bakterijų (Bifidobacterium infantis HA-116, Lactobacillus rhamnosus HA-111, Lactobacillus acidophilus HA-122).Vartojimas. Po 1–2 paketėlius per dieną sumaišyti su vandeniu, pienu, sultimis ar maistu.

Svajojate apie artėjančias atostogas? Žydra jūra, gied- ras dangus, baltas smėlis, palmės, kalnai... Tačiau iš-vykus į kelionę iš tikrųjų viskas gali būti ne taip gra-žu ir tobula. Vis dažniau keliaujame į egzotiškas ša-lis, kuriose higienos įpročiai ir standartai skiriasi nuo mums įprastų. Be abejo, nuvykus į kitus kraštus no-risi paragauti ir tenykščio maisto (net ir pirkto iš gat- vės prekeivių), kartais prieš valgant nėra kur nusi-plauti rankų, arba tai padaryti tiesiog pamirštame. Vietiniame turguje pirkti vaisiai taip vilioja, kad ne-iškenčiame iškart jų neparagavę, nors juos būtina nuplauti ir nulupti. Kaip mums įprasta, geriame van-denį iš čiaupo, ko kitose šalyse daryti nerekomen-duojama (esame laimingi, Lietuvoje dauguma žmo-nių vandenį gali gerti iš čiaupo), nes jis gali būti ligų šaltinis – užterštas bakterijomis ar chemiškai apdo-

rotas. Tai tik keletas situacijų, kaip į mūsų organizmą gali pakliūti mikrobų, galinčių sukelti infekciją ir su-gadinti atostogas kelioms dienoms uždarydami mus viešbučio kambaryje. Viduriavimas nustatomas 20–50 proc. visų keliautojų. Dažniausia šio viduriavimo priežastis – su vandeniu ir maistu patekę mikrobai, o dažniausias sukėlėjas – enterotoksinė Escherichia coli bakterija. To išvengti padės geri higienos įgū-džiai. Visada turėkite dezinfekuojančio rankų skys-čio ar drėgnų dezinfekuojančių servetėlių tam atvejui, jei nebūtų galimybės nusiplauti rankų. Reikia atidžiai rinktis, kur pirkti maistą, valgyti jį gerai termiškai ap-dorotą. Taip pat keliaujant reikia nepamiršti probioti-kų. Viduriavimo galite išvengti ruošdamiesi iš anksto – probiotikus reikėtų pradėti vartoti likus kelioms sa-vaitėms iki kelionės pradžios.

Žmogaus organizme, įvairiose jo vietose – burno-je, nosyje, ant odos, žarnyne ir net skrandyje gy-vena daugybė įvairių mikroorganizmų. Vien virš-kinimo trakte gyvena daugiau nei 200 skirtingų bakterijų rūšių. Bakterijos būtinos tinkamam virš-kinimo trakto darbui. Kai sutrinka šių mikroorga-nizmų pusiausvyra (pasikeičia žarnyno mikroflo-ros sudėtis ar jos savybės), pasireiškia disbiozė.

Probiotinių bakterijų galima gauti su maistu: jogurtu, rūgpieniu, kietuoju sūriu, raugintais ir fer-mentuotais produktais. Šiuolaikinė maisto pramonė kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, pieno, pa-pildo probiotikais. Vaistinėse galima rasti gausybę skirtingų vaistinių preparatų ar maisto papildų, kurių sudėtyje yra vienos ar kelių rūšių probiotinių bakterijų. Dažniausiai probiotikų sudėtyje būna įvairių rūšių Lactobacillus ir Bifidobacterium bakterijų. Taip pat gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir kai kurios Bacillus rūšys. ruošdamiesi į kelionę ir pildydami keliautojo vaistinėlę pasitarkite su vaistininku ar gydytoju, kokių probiotikų geriausia turėti ir kaip juos vartoti, kad galėtumėte mėgautis atostogų malonumais ir tinkamai pailsėti.

pRobiotikai –SVArBu ĮVAIrI Ir SuBALAnSuOTA MITYBA BeI SVeIKAS GYVenIMO BūDAS.

TAI GYVI MIKrOOrGAnIzMAI, KurIe, VArTOJAMI TInKAMAIS KIeKIAIS, nAuDInGI SVeIKATAI.

Mikroorganizmų pusiausvyrą gali veikti mitybos ir gyvensenos pokyčiai, būdingi keliaujantiems, stresas, kai kurių vaistų (ypač antibiotikų) var-tojimas. Probiotinės bakterijos, manoma, gali skatinti imuninės sistemos veiklą, jos neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, o kai ku-rios išskiria antimikrobines medžiagas, tad gali veikti kaip antibiotikai.

6 7

baCto liVE spECial 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Papildo kasdienę mitybą gyvybingomis bakterijomis. Vartojimas. Vaikams nuo 12 metų ir suaugusiems re-komenduojama vartoti 1–2 kapsules 3 kartus per die-ną valgio metu. Vaikams nuo 3 iki 12 metų vartoti 1–2 kapsules per dieną valgio metu. Kapsules užgerti stikline vandens.


baCto liFE WoMEN 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Papildo kasdienę mitybą gyvybingomis bakterijomis ir spanguolių ekstraktu.Vartojimas. rekomenduojama vartoti po 2 kapsules per dieną valgio metu. Kapsulę užgerti stikline vandens.bACTO LIFE wOMEN gali vartoti ir vaikai nuo 3 metų po 1–2 kapsules per dieną valgio metu, užgeriant stikline vandens.


pRobiotikai MotERiMs

Probiotikai organizmą užsėja teikiančiomis naudą gerosiomis bakterijomis, o antibiotikai, atvirkščiai, organizme žudo visas bakterijas – tiek ir sukeliančias ligas, tiek ir gerąsias. Pa-čioms probiotinėms bakterijoms taip pat pri-skiriamos iš dalies antibiotinės savybės, nes jos veikia gerųjų ir blogųjų (patogeninių) bak-terijų pusiausvyrą. Vartojant antibiotikus ypač ilgą laiką, gydytojai rekomenduoja papildomai

• Sveiko žmogaus žarnyne yra daugiau nei 500 rūšių probiotinių bakterijų.

• Labai įvairi ir skirtinga moters lytinių organų mikroflora, sudaryta iš 5–15 skirtingų rūšių bakterijų.

• nors jogurtas yra vienas iš probiotinių bakterijų šaltinių, ne visuose jogurtuose yra gyvų gerųjų bakterijų. nepamirškite perskaityti etiketės!

• Bifidobakterijos sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus.

• Iki 95 % krūtimi maitinamo kūdikio žarnyno bakterijų sudaro būtent bifidobakterijos.

• Probiotikų preparatuose bakterijų skaičius nurodomas kolonijas formuojančiais vienetais (KFV). KFV – tai gyvybingų bakterijų, sugebančių įsitvirtinti žarnyne, skaičius.

• Kiekvieno žmogaus organizmo mikroflora yra unikali, kaip pirštų atspaudai.

AR ŽINOTE, KAD...

AR ŽINOTE, KAD...

Probiotikai nėra naujovė. Jau nuo seno mano-ma, kad probiotikais vadinami mikroorganiz-mai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.

Terminas „probiotikas“ plačiau pradėtas var-toti nuo 1980-ųjų metų. O patys pirmieji pro-biotikų tyrimai atlikti dar anksčiau, 1907-aisiais, kai mokslininkas, nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas pastebėjo ryšį tarp vartojamo maisto ir žarnyno mikrofloros sudėties.

Dažniausiai probiotikams priskiriamos teigia-mos savybės: patogeninių virškinimo trakto mikroorganizmų kiekio mažinimas, poveikis imuninei sistemai ir žarnyno judesiams, pato-geninių organizmų kiekio reguliavimas, odos funkcijos gerinimas ir kt.

Manoma, kad probiotikai gali padėti spręsti ir vieną moterims aktualią proble-mą. Dėl įvairių priežasčių pakitus makš- ties ekosistemai (sutrikus bakterijų pu-siausvyrai) prasideda vadinamoji bakte-rinė vaginozė (makšties disbakteriozė), atsiranda perštėjimo, deginimo pojūtis, nemalonus kvapas, niežulys, pilkšvų iš-skyrų. Dėl disbakteriozės, dažnai suke-liamos antibiotikų vartojimo, taip pat pasireiškia kandidozė, kitaip dar vadina-ma pienligė.

vartoti probiotikų, kad būtų atkurta žarnyno mikroflora, neprasidėtų antibiotikų sukeltas viduriavimas, būtų stabdomas jau prasidėjęs viduriavimas dėl sutrikusios mikrofloros pu-siausvyros suvešėjus bakterijoms Clostridium difficile, taip pat pilvo pūtimas, nevirškinimas. Kai kurių probiotikų sudėtyje dar būna ir mie-liagrybių, taip pat naudingų organizmo mi-krofloros balansui palaikyti.

Probiotikų galima gauti vartojant tam tikrų maisto produktų. Dažniausiai maisto produktuose randama laktobakterijų, arba kitaip pieno rūgšties bakterijų (pvz., Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus helveticus ir kt.), mieliagrybių (Saccharomyces cerevisiae ar Saccha-romyces boulardii), kiek rečiau – bifidobakterijų (Bifidobacterium lactis).

Vartojant probiotikų turinčių maisto produktų (pa-vyzdžiui, jogurtą, kietuosius sūrius, raugintus ko-pūstus, specialius maisto papildus ir pan.) orga-nizmas gauna probiotinių bakterijų, padedančių atkurti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą vi-same organizme. Tad atėjus vasarai nepamirškite pasirūpinti savimi ir į mitybą įtraukti produktų, ku-riuose gausu probiotikų.

pRobiotikaiaNtibiotikų pRiEŠiNGYbė?

LAKTObAKTERIjŲ

galima gauti geriant kefyrą, valgant jogurtą (dėmesio, ne visuose jogurtuose yra gyvųjų bakterijų!), kitus fermentuotus pieno pro-duktus, raugintus kopūstus, agurkus ir pan.

VAISTInėSe GALITe rASTI DAuGYBę VAISTInIų PrePArATų Ir MAISTO PAPILDų, KurIuOSe YrA ŠIų MIKrOOrGAnIzMų ATSKIrAI ArBA SuBALAnSuOTų Jų DerInIų. KOKIų PrOBIOTIKų GerIAu VArTOTI KIeKVIenu ATVeJu, GALI PATArTI VAISTInInKAS ArBA GYDYTOJAS.

bIFIDObAKTERIjOMIS

papildomi pieno produktai, o Saccharo-mycetaceae šeimos mieliagrybių yra rau-gintoje duonoje, gyvame aluje.

PADėKIMe SAu BūTI SVeIKIeMS Ir GerAI JAuSTIS.

Šiuolaikinės moterys, besisukančios kar-jeros, šeimos, namų, darbų, aktyvaus lais-valaikio karuselėje, turi nepamiršti pasi-rūpinti ir savo sveikata bei gera savijauta. Vaistinėse, parduotuvėse, internete siūlo-ma galybė visokiausių priemonių, galin-čių pagerinti savijautą ir sveikatą. Viena iš jų – probiotikai. Ką apie juos žinome? Kodėl juos rekomenduojama vartoti?Kur jų rasti?

Jei l

eid

inyj

e in

form

acija

nes

utam

pa

su in

form

acija

, esa

nči

a va

isti

nės

e, p

rašo

me

tai v

erti

nti k

aip

sp

aud

os

klai

dą.

Pri

eš v

arto

dam

i vai

stu

s p

rašo

me

įdėm

iai p

ersk

aity

ti p

aku

otė

s la-

pel

į ir

vais

tą v

arto

ti, k

aip

nu

rod

yta.

net

inka

mai

var

toja

mas

vai

stas

gal

i pak

enkt

i Jū

sų s

veik

atai

. Jei

sim

pto

mai

nep

raei

na

ar a

tsir

ado

šal

utin

is p

ove

ikis

, dėl

to

lesn

io v

aist

o v

arto

ji-m

o b

ūti

na

pas

itar

ti s

u g

ydyt

oju

ar

vais

tin

inku

. Mai

sto

pap

ildas

net

urė

tų b

ūti

var

toja

mas

kai

p m

aist

o p

akai

tala

s. S

varb

u įv

airi

ir s

ub

alan

suo

ta m

ityb

a b

ei s

veik

as g

yven

imo

bū

das

.

9

Kepenys, nors ir sveria tik šiek tiek daugiau nei kilogramą, yra antras pagal dydį mūsų kūno organas: di-desnė ir sunkesnė už kepenis yra tik oda. Kepenys – sudėtinga chemijos gamykla, dirbanti ištisą parą, be poilsio valandėlių. be kepenų mūsų kūno audiniai greitai žūtų, negaudami jiems reikalingos energijos ir maisto medžiagų. Kepenys perdirba viską, ką mes suvalgome, išgeriame, įkvepiame arba užsitepame ant odos, taip pat padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir nuodingomis medžiagomis, padeda krešėti kraujui, reguliuoti hormonus ir atlieka dar daug kitų funkcijų.

ČIA IŠVARDYTA TIK DALIS MūSŲ KEPENŲ FUNKCIjŲ:

kepenys išvalo kraują – perdirba alkoholį, vais-tus ir kitas chemines medžiagas, neutralizuoja ir sunaikina nuodingas medžiagas;

organizmą aprūpina „kuru“ – gamina, saugo ir tiekia organizmui greitą energiją (iš gliukozės), dėl kurios protas gali dirbti, o kūnas – būti aktyvus;

gamina daugelį svarbių organizmo baltymų, reikalingų pernešant organizme įvairias medžiagas, krešint kraujui, kovojant su infekcijomis;

reguliuoja daugelio hormonų (lytinių, skydliaukės hormonų, kortizono ir kitų antinksčių hormonų) pusiausvyrą;

reguliuoja cholesterolio apykaitą organizme – gamina cholesterolį, išskiria jį ir paverčia kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis;

reguliuoja būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų (pavyzdžiui, geležies, vario) apykaitą;

išskiria tulžį, kuri iš organizmo pašalina toksines medžiagas ir padeda virškinti;

perdirba daugelį iš žarnyno virškinimo metu pasisavinamų maisto medžiagų ir šias medžia-gas verčia į tokias formas, kurias organizmas gali panaudoti. Kepenyse taip pat yra kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino A, geležies ir kitų mineralinių medžiagų, atsargų.

liVE WEll liVER CoMplEX 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Kepenų veiklai. Sudėtyje esančios medžiagos - cholinas padeda palaikyti normalią kepenų veiklą, vitaminai B2 ir e padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, vitaminas B12 atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.Vartojimas. Gerti po vieną kapsulę per dieną. rekomenduojama gerti valgio metu, užgeriant pakankamu kiekiu skysčio.

SVArBu ĮVAIrI Ir SuBALAnSuOTA MITYBA

BeI SVeIKAS GYVenIMO BūDAS.

rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu skaidulų, venkite riebių, stipriai sūdytų ir saldintų patiekalų. Sveika, gerai subalansuota mityba padės ke-penims tinkamai veikti, o jums – jaustis geriau ir energingiau. netinkama mityba gali sukelti nutukimą, kuris skatina kepenų suriebėjimą.

• Kepenis turi visi stuburiniai gyvūnai: jos yra būtinos išgyventi.

• Kepenys yra vienintelis organas, kuris pats gali regeneruotis (atsikurti), todėl yra įmanoma dalį vieno žmogaus kepenų persodinti kitam. Kai kepenų dalelė persodinama, donoro (žmo-gaus, iš kurio ta dalelė buvo paimta) kepenys atsikuria iki tokio dydžio, kokio jos buvo iš pradžių, o persodinta kepenų dalis užauga iki recipientui (žmogui, kuriam ši kepenų dalis persodinta) tinkamo dydžio.

• Kepenyse bet kuriuo metu yra maždaug 10 % organizmo kraujo, ir jos perpumpuoja apie 1,4 litro kraujo per minutę.

• Senovės graikai kepenis laikė kūno dalimi, at-sakinga už emocijas. Jie atlikdavo vadinamąją

„hepatoskopiją“: tai reiškia, aukodavo galvijus arba ožkas ir tyrinėdavo jų kepenis, siekdami nuspėti, ar numatomas karas baigsis sėkme. Graikai manė, kad kepenys yra dievybėms artimiausias organas.

AR ŽINOTE, KAD...

Kaip padėti kepenims?

Štai keli patarimai

Alkoholį vartokite saikingai, nesistenkite lenktyniauti su greičiau ir daugiau išgerian-čiais draugais: galbūt jie turi didesnę alko-holio toleranciją. Stenkitės apsiriboti vienu ar dviem alkoholio vienetais (tai atitinka 200 ml 5 proc. stiprumo alaus, 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno, 25 ml 40 proc. stipru-mo alkoholinių gėrimų; Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad 1 standartiniame alkoholio vienete yra 10 g gryno (100 proc.) alkoholio). Moterims alkoholį reikėtų vartoti dar atsargiau, nes jų organizme jis pasisa-vinamas geriau, todėl greičiau gali kilti su alkoholiu susijusi kepenų liga.

niekada nevar-tokite alkoholio ir vaistų tuo pat metu, nes kai kurie deriniai gali būti mirtini. Venki-te alkoholio, jeigu sergate kokia nors kepenų liga.

Visada pasitar-kite su gydytoju, jeigu jis jums nori paskirti kokį nors vaistą, o jūs vartojate maisto papildus, ho-meopatinius ar žolinius vaistus. Kai kurie deriniai gali būti žalingi kepenims.

Valydami namus cheminėmis medžiago-mis ar purkšdami augalus sode, naudokite apsauginę kaukę. Arba rinkitės ekologiškas, organizmui nekenkiančias priemones.

8

1

2 3 4

5

Kepenų veikla gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Yra daugiau kaip 100 skirtingų kepenų ligų, ku-rias gali sukelti daugybė veiksnių – pradedant virusais ir tam tikrais genais ir baigiant toksinėmis medžia-gomis bei prasta mityba. gera žinia ta, kad dažniausiai pasitaikančių kepenų ligų galima išvengti žinant jų rizikos veiksnius, imantis apsaugos priemonių ir sveikai gyvenant.

Toksinų į organizmą gali patekti iš aplinkos (pavyzdžiui, pesticidų), tačiau jų taip pat gali susida-ryti ir visiškai normalių procesų, pavyzdžiui, virškinimo, metu: virškinant baltymus atpalaiduoja-mas amoniakas, kurį kepenys paverčia mažiau toksiška medžiaga, vadinama šlapalu, pašalinamu su šlapimu. Kenksmingų junginių neutralizavimas kepenyse vyksta dviem etapais: pirmajame, padedant fermentams ir deguoniui, kepenys toksinus, ypač riebalų kilmės, sudegina, tiksliau – paverčia oksidais (deguonies junginiais), taip jie tampa tirpūs vandenyje ir lengviau pašalinami iš organizmo. Antrajame detoksikacijos etape šie toksinių medžiagų junginiai jungiami su siera arba aminorūgštimis, tuomet juos galima pašalinti iš kepenų su tulžimi į plonąjį žarnyną arba su krauju – į inkstus (galiausiai pašalinant iš organizmo išmatų arba šlapimo pavidalu).

KEPENYS DIRbA KAIP gAMYKLA,

KURI IŠ KRAUjO SURENKA įVAIRIAS MEDŽIAgAS, jAS PERFILTRUOjA, IŠVALO IR VėL PERDUODA KELIAUTI TOLIAU

į įVAIRIUS ORgANUS, O KENKSMINgąSIAS – PAŠALINA.

Jei l

eid

inyj

e in

form

acija

nes

utam

pa

su in

form

acija

, esa

nči

a va

isti

nės

e, p

rašo

me

tai v

erti

nti k

aip

sp

aud

os

klai

dą.

Pri

eš v

arto

dam

i vai

stu

s p

rašo

me

įdėm

iai p

ersk

aity

ti p

aku

otė

s la-

pel

į ir

vais

tą v

arto

ti, k

aip

nu

rod

yta.

net

inka

mai

var

toja

mas

vai

stas

gal

i pak

enkt

i Jū

sų s

veik

atai

. Jei

sim

pto

mai

nep

raei

na

ar a

tsir

ado

šal

utin

is p

ove

ikis

, dėl

to

lesn

io v

aist

o v

arto

ji-m

o b

ūti

na

pas

itar

ti s

u g

ydyt

oju

ar

vais

tin

inku

. Mai

sto

pap

ildas

net

urė

tų b

ūti

var

toja

mas

kai

p m

aist

o p

akai

tala

s. S

varb

u įv

airi

ir s

ub

alan

suo

ta m

ityb

a b

ei s

veik

as g

yven

imo

bū

das

.

10 11

ChOLESTEROLIO PADIDėjIMO gALIMA IŠVENgTI. DAŽNIAUSIAI REKOMENDUOjAMOS PROFILAKTIKOS PRIEMONėS:

vengti riebaus maisto, rinktis liesesnę mėsą, liesus pieno produktus, nevalgyti riebaluose virto maisto, vartoti mažiau cukraus ir druskos, riboti alkoholį, valgyti daug skaidulų turintį vaisių, daržovių, košių, aliejaus 2–3 šaukštus per dieną, žuvų, būti fiziškai aktyviems ir vengti nutukimo.

Cholesterolis yra gyvūnų au-dinių steroidinis alkoholis, į vašką panaši riebi medžia-ga, aptinkama beveik visose žmogaus ir gyvūnų ląstelėse.

liVE WEll lECitHiN + GiNkGo biloba 90 kapsuliųMAISTO PAPILDAS su saldikliais

Kapsulėje yra 1000 mg lecitino, taip pat sudėtyje yra standartizuoto dviskiaučio ginkmedžio (Ginkgo biloba) lapų ekstrakto.Vartojimas. Gerti po 1 kapsulę per dieną užgeriant stikline vandens.

SVArBu ĮVAIrI Ir SuBALAnSuOTA MITYBA

BeI SVeIKAS GYVenIMO BūDAS.

• Žmogaus organizme yra 200–350 g endogeninio (paties organizmo pagaminto) cholesterolio, kurį sintetina kepenys ir kurio kiekis nepriklauso nuo vartojamo maisto sudėties.

• Cholesterolis vaidina svarbų vaidmenį palaikant normalią žarnyno gleivinės būklę.

• Cholesterolis būtinas tam, kad smegenyse normaliai veiktų serotonino receptoriai. Serotonino trūkumas siejamas su depresija, agresyviu elgesiu ir polinkiu į savižudybę.

• Cholesterolio kiekiui kraujyje daro įtaką paveldimumas (paveldima hipercholesterolemija) ir maitinimosi įpročiai.

• Cholesterolį profilaktiškai rekomenduojama išsitirti kasmet, jei esate vyresnis nei 20 metų, jūsų šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, turite antsvorio ar mėgstate riebų maistą.

• nėštumo metu moterims padidėja cholesterolio kiekis.

• Padidėjęs trigliceridų kiekis pavojingesnis moterims nei vyrams.

• natūralus būdas mažinti cholesterolio kiekį kraujyje – į mitybą įtraukti žuvį (kurioje gausu omega 3 riebalų rūgščių), riešutus (saują graikinių riešutų, migdolų ar kitų riešutų, nes juose gausu naudingų mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgščių), avokadus, alyvuogių aliejų.

• Aterosklerozė prasideda jaunystėje: jau 13–14 m. paauglių kraujagyslėse randama riebalinių ruoželių, ant kurių, esant rizikos veiksniams, gali nusėsti cholesterolis ir ilgainiui sukelti širdies ligas.

• Pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria daugiau raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai turbūt dėl raudonųjų vynuogių luobelėse esančios medžiagos resveratrolio. resveratrolis – biologiškai aktyvi medžiaga, kurią gamina augalas veikiant nepalankioms aplinkos sąlygoms: šalčiui, karščiui, ultravioletiniams ar radioaktyviems spinduliams, plintant grybeliams, virusams ir bakterijoms.

AR ŽINOTE, KAD...

CholeSteRoliS žmogAuS oRgAnizmui nėRA kenkSmingAS, kol jo nebūnA peR dAug.

KAS TAI?

Mažo tankio lipoproteinai

Kraujo plazmos baltymai, sutrumpintai vadi-nami MTL arba ,,blogaisiais“, perneša cho-lesterolį iš kepenų, kur jis gaminamas, į visus organizmo audinius. Kai cholesterolio kraujyje būna per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Kraujagyslės susiaurėja, blogiau ap-rūpina krauju organus.

Tuo tarpu trigliceridai (riebalų rūgščių šaltinis, paprastai būtinas žmogaus organizmui, nor-maliai raumenų funkcijai) skverbiasi į krauja-gyslių sieneles, jas žaloja ir skatina ateroskle-rozinių plokštelių susidarymą. Dėl šių veiksnių susergama širdies ir kraujagyslių ligomis (ate-roskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, atsiranda širdies ritmo sutrikimų ir pan.).

Didelio tankio lipoproteinai

gerieji kraujo plazmos baltymai, sutrumpintai DTL, sugrąžina cholesterolį nuo kraujagyslių sie-nelių atgal į kepenis, iš kur jis su tulžimi pašalina-mas. Kadangi DTL, arba taip vadinamas gerasis cholesterolis, mažina blogojo cholesterolio – MTL kiekį organizme, jų santykis yra ypač svarbus.

Tiriant cholesterolio kiekį kraujyje (atliekant lipido-gramą) nustatomi keli rodmenys: bendrojo cho-lesterolio (bendras cholesterolio kiekis kraujyje), MTL ir DTL cholesterolio bei trigliceridų kiekis. Sveikų žmonių lipidogramos rodmenys būna: bendrojo cholesterolio norma < 5 mmol/l, MTL cholesterolio < 3 mmol/l, DTL cholesterolio vy-rams > 1,2 mmol/l, moterims > 1,4 mmol/l, triglice-ridų < 1,7 mmol/l.

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio prie-

žasčių. Dažniausiai jo perteklius pasireiškia daug sočiųjų riebalų

turintį ir kaloringą maistą valgan-tiems bei mažai fiziškai akty-viems nutukusiems žmonėms.

Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, ląstelių su-sidarymui, vitamino D apykai-tai, tulžies rūgščių, padedančių organizmui pasisavinti riebalus, gamybai. Taip pat jis reikalingas smegenims.

ChOLESTEROLIS PO ORgANIzMą KELIAUjA KRAUjAgYSLėMIS, jį PERNEŠA KRAUjAS (cholesterolis kraujyje neištirpsta, o susijungia su kraujo plazmos baltymais lipoproteinais).

Dalį cholesterolio žmogaus organizmas pasigamina pats, daugiausia kepenų ir žarnyno ląstelėse. Kita cholesterolio dalis gaunama su gyvūninės kilmės maistu, valgant kiau-šinius, mėsą, pieno produk-tus ir kt.

12 13

24,305[ne] 3s

mAgniSMg

liVE WEll MaGNEsiUM + b6, 60 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Nervų sistemai ir raumenims. Magnio poreikis didėja paauglystėje, intensyviai sportuojant, vyresnio amžiaus žmonės bei nėštumo arba žindymo metu. Magnis ir vitaminas B6 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, normalią psichologinę funkciją, padeda mažinti nuovargį. Magnis padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.Vartojimas. Gerti po 2 kapsules per dieną. Kapsules užgerti stikline vandens.


liVE WEll MaGNEsiUM 375 mg + VitaMiN b6 1,4 mg 30 tirpiųjų apelsinų skonio miltelių pakeliųMAISTO PAPILDAS

Nervų sistemai ir raumenims. Sudėtyje esantys vitami-nas B6 ir magnis padeda palaikyti normalią nervų siste-mos veiklą, psichologinę funkciją ir energijos apykaitą. Magnis padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.Vartojimas. Vieno pakelio turinį ištirpinkite 300 ml van-dens (ne karšto), gerai išmaišykite ir išgerkite. Vartojamas 1 pakelis per dieną. Galimos nuosėdos ir drumstumas.


12

MAGnIS – YPAč SVArBuS MIKrOeLeMenTAS.

jis yra devintas dažniausiai visatoje ir ketvirtas dažniausiai žmo-gaus kūne aptinkamas elementas. Magnis dalyvauja daugiau kaip 300 biocheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme:

Sveikose širdies ląstelėse magnio yra apie dešimt kartų daugiau nei cirkuliuoja kraujyje.Taip pat jis reikalingas sergant hipertenzija, diabetu, esant inkstų akmenims, vidurių užkietėjimui, jaučiant nuovargį.

Daugelis žmonių nežino, kad šio mikro-elemento lengva gauti kasdien valgant magnio turinčių produktų.

Magnio trūkumą gali sukelti ir vaistai: kai kurie antibiotikai, vaistai nuo didelio kraujospūdžio, geria-mieji kontraceptikai ir pan. Tad, jei jaučiatės pikti ir nelaimingi be aiškios priežasties, gali būti kaltas ne įkyrus kaimynas, tingus sutuoktinis, gatvės triukšmas ar sunki darbo diena, bet galbūt magnio stygius.

Jei magnio nepakankamai gaunama su maistu ar sutri-ko jo pasisavinimas, gali imti jo trūkti (hipomagnezemi-ja) ir tai pasireiškia šiais požymiais:

Hipomagnezemija dažniausiai atsiranda dėl dietos ar netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu, prastos diabeto kontrolės, intensyvaus arba lėtinio vėmimo ir (arba) viduriavimo.

Šis mikroelementas itin svarbus esant neurologinėms ir psi-chinėms būklėms (migrenai, depresijai, bipoliniam sutrikimui ir epilepsijai), sergant plaučių ligomis (astma ir emfizema), esant bet kokioms būklėms, kai reikia atpalaiduoti raumenis, nes padeda išvengti mėšlungio ir spazmų.

Dėmesio: tai – mokomoji informa-cija. Ji negali pakeisti individua-laus gydymo, kurį skiria pirminės sveikatos priežiūros specialistas. Dėl magnio vartojimo būtina pa-sitarti su gydytoju ar vaistininku.

GerAI nuOTAIKAI Ir SVeIKATAI SIūLOMe PASIruOŠTI MAGnIO PrISOTInTą VAKArIenę: garuose virtos lašišos su avokadų ir lapinių burokėlių (mangoldų) salotomis, pagardintomis sezamų sėklomis. Atsigerkite migdolų pieno ar raminančios gaivios šaltmėčių arbatos.

BūKITe SVeIKI Ir LAIMInGI!

DAuGIAuSIA MAGnIO YrA:

braziliškuose riešutuose lašišose bananuose

anakardžiuose otuose moliūgų sėklose

migdoluose sausai skrudintose sojų pupelėse špinatuose

sezamų sėklose šaltmėtėse lapiniuose burokėliuose

šalavijuose ruduosiuose ryžiuose juodosiose pupelėse

avokaduose geltonuosiuose kukurūzuose saulėgrąžų sėklose

Per parą magnio kartu su maistu ir maisto papildais reikėtų suvartoti 350–750 mg.

• jaudrumu • nuovargiu • apatija • nemiga • suprastėjusia atmintimi

• raumenų simptomais

• apetito praradimu • sumišimu • irzlumu • sumažėjusiu gebėjimu mokytis

Padeda mažinti

pavargimo jausmą ir nuovargį

Padeda palai-kyti normalią psichologinę

funkciją.

Padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą

Padeda palaikyti normalią baltymų sintezę.

Atlieka tam tikrą funk-ciją ląstelių dalijimosi procese.

Padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.

Padeda palaikyti normalią dantų būklę.

Padeda palaikyti normalią kaulų būklę.

Padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Padeda palai-kyti normalią energijos apykaitą.

14 15

Mūsų organizmui mineralai svarbūs gyvybiškai: jų reikia ląstelėms, kad jose būtų gaminama energija, palaikomas jų sienelių stabilumas, o ypač – raumenų ir smegenų veiklai. Mineralinės medžiagos organiz-me yra jonų pavidalo: tai reiškia, kad natrio, kalio ir kitų mineralinių medžiagų atomai turi nelyginį pro-tonų ir elektronų skaičių, suteikiantį jiems teigiamą arba neigiamą elektrinį krūvį. Todėl šios medžiagos vadinamos elektrolitais.

ElEktRolitų GaUNaME sU MaistU iR skYsčiais, kURiUos iŠGERiaME.

• esant aukštai oro temperatūrai, stipriai išprakaitavus.

• patiriant didelį fizinį krūvį.

• vemiant ir viduriuojant.

• vartojant diuretikus (šlapimą varantys vaistai), antibiotikus, chemoterapinius preparatus.

• sergant kepenų ciroze, esant priklausomybei nuo alkoholio.

• esant širdies nepakankamumui.

• sergant inkstų ligomis.

• sergant cukriniu diabetu.

• turint valgymo sutrikimų.

• stipriai nudegus.

• sergant tam tikromis vėžio rūšimis.

kaip iŠVENGti ElEktRolitų pUsiaUsVYRos sUtRikiMo:

prieš fizinį krūvį ar jo metu, taip pat karštą dieną reguliariai stebėkite savo šlapimo spalvą. normali spalva – šviesi ar šiaudų spalvos. Jei šlapimas tamsesnės, intensyvesnės spalvos – vadinasi, jums trūksta skysčių;

jeigu sportuojate (pavyzdžiui, bėgate ilgas distanci-jas) ar dirbate intensyvų fizinį darbą ilgiau nei 30 mi-nučių – gerkite specialų sportininkams skirtą tirpalą, iš kurio gautumėte ne tik vandens, bet ir elektrolitų;

po vidutinio sunkumo fizinio krūvio, trukusio 60–90 minučių, suvalgykite keletą sūdytų migdolų, džiovintų abrikosų, avokadą, bananą ar marinuotų (raugintų) daržovių – to gali pakakti elektrolitų pusiausvyrai atkurti;

jeigu intensyvus fizinis krūvis truko ilgai (pavyzdžiui, mynėte kalnų dviratį 4 valandas esant 35 laipsnių karščiui) – reikėtų suvartoti sportininkams skirtų elektrolitų papildų.

kad ElEktRolitų GaUtUMėtE pakaNkaMai:

liVE WEll MaGNEsiUM 350 mg + kaliUM 300 mg 30 pakelių tirpių apelsinų skonio milteliųMAISTO PAPILDAS su saldikliais

Kalis ir magnis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raumenų funkciją. Magnis padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą.Vartojimas. Vieno pakelio turinį ištirpinkite 300 ml vandens (ne karšto), gerai išmaišykite ir išgerkite. Vartojamas 1 pakelis per dieną. Galimos nuosėdos ir drumstumas.


Jų kiekis gali šiek tiek svyruoti, pavyzdžiui, išpra-kaitavus arba išgėrus daugiau gėlo vandens – tai normalu, tačiau kai kuriais atvejais yra didesnė elektrolitų pusiausvyros sutrikimo rizika:

apsvarstykite maisto papildų vartojimo gali-mybę. Kai kuriems žmonėms gali nuolat trūkti elektrolitų (pavyzdžiui, ilgą laiką išgyvenant stresą, esant tam tikriems genetiniams veiks-niams arba sergant tam tikromis ligomis, var-tojant tam tikrus vaistus), todėl gali būti nau-dinga vartoti elektrolitus kaip maisto papildą

išgerkite pakankamą vandens ir kitų skysčių kiekį

Mums svarbūs elektrolitai gali būti teigiami, arba ka-tijonai (natris, kalis, kalcis, magnis), ir neigiami, arba anijonai (chloras). Elektrinis krūvis svarbus susiku-riant širdies, smegenų ir raumenų elektriniams im-pulsams ir juos perduodant iš vienos ląstelės į kitą – dėl to gali susitraukti ir atsipalaiduoti širdies ir kiti lygieji bei skersaruožiai raumenys, dirbti smegenys.

stenkitės, kad jūsų mityba būtų pakankamai subalansuota – tai yra, venkite greito, nekokybiško maisto, dažniau rinkitės šviežią namuose ruoštą maistą, valgykite daug daržovių ir vaisių. Dažnai su maistu suvartojame pernelyg daug natrio (druskos pavidalu), tačiau stokojame kalio ir magnio, todėl svarbu į mitybą įtraukti žalias lapines daržoves – brokolius ar kopūstus, taip pat bananus, avokadus, kuriuose yra šių svarbių mineralų

1

2

3

ką daRYti, jEi pajUtotE ElEktRolitų pUsiaUsVYRos sUtRikiMo siMptoMUs?

Pirmiausia nutraukite tai, ką tuo metu darote – pereikite į pavėsį, nebetęskite sporto ar fizinio darbo.

Jeigu galite (nepykina), išgerkite stiklinę atvėsintų obuolių sulčių, jose išmaišę 1/4 arbatinio šaukš-telio valgomosios druskos, su-valgykite bananą ar marinuotų (raugintų) daržovių.

Jeigu per 30 minučių nepasijunta-te geriau, kreipkitės į gydytoją, nes jums gali prireikti paskirti skysčių infuziją (lašinę), kai trūkstamų elek-trolitų lašinama tiesiai į veną.

MiNERalų disbalaNsas kaRŠtUojU MEtų laikU Na K

Ca

Mg

Clkai ElEktRolitų oRGaNizME padaUGėja aRba sUMažėja –

• pykina, gali būti ir vemiama,• svaigsta galva,• atsiranda mieguistumas,• skauda raumenis, gali būti stiprus mėšlungis,• jaučiamas staigus raumenų silpnumas,• greitai arba neritmingai plaka širdis,• žmogus nesiorientuoja, jaučiasi sumišęs, staiga pasikeičia jo elgesys,• atsiranda traukuliai,• jaučiamas skausmas krūtinėje.

atsiranda įvairių simptomų, kurie gali šiek tiek skirtis, atsižvelgiant į tai, kokių mineralų trūksta, tačiau ben-drai elektrolitų pusiausvyros sutrikimą galima įtarti tuomet, kai:

16 17

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS AKIŲ LIgOS

KAIP MES MATOME: AKIŲ SPALVOS

Žmogaus regėjimas – unikali sistema. Net 80 % viso

pasaulio suvokimo vyksta per regėjimą.

Akį sudaro 107 milijonai ląstelių. Visos jos

jautrios šviesai.

Akies skersmuo yra apie 2,5 cm, o svoris –

maždaug 8 g.

Akių dydis nekinta nuo gimimo, kai ausys ir nosis auga visą gyvenimą. Todėl kūdikių akys atrodo tokios didelės.

Žmogaus pirštų atspaudai turi 40 unikalių charakteristikų, o akies rainelė – 256. Ši išskirtinė savybė naudojama kai kuriuose patikros punktuose skenuojant žmogaus akį ir taip identifikuojant asmenybę.

Žmogaus akies ragena tokia panaši į ryklio rageną, kad ši gali būti naudojama akių operacijos metu.

TrumparegystėYra tada, kai žmogus blogai mato toli esančius daik-tus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trum-paregių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus. Trumparegystės etiologijoje svar-biausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams. Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trumparegiai.

ToliaregystėYra tada, kai žmogus blogai mato arti esančius daik-tus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaiz-dų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vė-liau augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta. Toliare-gių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, lietis vaizdas, trūkčioti ar netgi rausti vokai.

AstigmatizmasAkių yda, dėl kurios daiktų ir vaizdo kontūrai mato-mi neryškiai. esant astigmatizmui vaizdas būna ne-ryškus dėl ragenos netolygumo ir dėl to skirtingais kampais praeinančių šviesos spindulių, kurie nesusi-kerta viename taške tinklainėje, bet būna išsisklaidę įvairiomis kryptimis. Ši yda dažnai paveldima, gali atsirasti po akies traumų, operacijų, uždegimų. As-tigmatizmas yra koreguojamas akiniais, cilindriškai gaubtais lęšiais.

KonjunktyvitasAkių junginės uždegimas. Akių junginė yra plona, skai-dri jungiamojo audinio plėvelė, išklojanti viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu. Konjunktyvitą gali sukelti bakterijos (pvz., stafilokokai, streptokokai), virusai. Žmonėms, sergantiems šienlige, astma, egzema ar pan. pasitaiko alerginis konjunktyvitas. Chemikalai ir įvairūs kiti dir-gikliai (pvz., dūmai) kai kuriems žmonėms gali sukelti reakcinį konjunktyvitą.

GlaukomaAkių liga, kurią sukelia padidėjęs akies vidinis spaudi-mas, sutrikus skysčių tekėjimui akyje pažeidžiami regos nervai ir tinklainės ląstelės. nepastebimai ir lėtai pra-deda siaurėti akiplotis. Dėl to glaukoma dar vadinama klastinga regėjimo vagile, nes jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, kad atsirado regėjimo pakitimų. Ši liga būdinga suaugusiesiems, pa-prastai vyresniems nei 40 metų. Maždaug 1 iš 7 neteku-sių regėjimo žmonių yra apakęs dėl glaukomos.

KataraktaAkių liga, dėl kurios lęšiukas pamažu netenka skaidru-mo, formuojasi drumstys, trukdančios gerai matyti. Tai dažna liga ir viena pagrindinių aklumo priežasčių. Katarakta dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmo-nės. Ši liga atsiranda sulėtėjus medžiagų apykaitai. Katarakta gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant susi-drumstusį lęšiuką.

• Žmogus mato tik 1/6 akies obuolio.• Akis gali atskirti 130–250 šviesos tonų. Visiška akies

adaptacija tamsoje užtrunka 60–80 minučių. • Žmogaus akis sugeba atskirti 10 mln. atspalvių ir

fiksuoja maždaug 50 daiktų per sekundę.• Per visą savo gyvenimą žmogus mato vidutiniškai

24 mln. skirtingų atvaizdų.• Depresija sergantys žmonės pasaulį iš tikrųjų mato

tamsesnį negu kiti. Jų tinklainė į stimuliaciją kontras-tingais paveikslėliais reaguoja silpniau.

• už akių mirkčiojimą atsakingas raumuo yra pats grei-čiausias visame žmogaus kūne. Per vieną sekundę žmogus sugeba sumirksėti 5 kartus. Vidutiniškai per vieną minutę žmogus sumirksi 17 kartų, taigi daugiau nei 5 milijonus kartų per metus. Kalbėdamas žmogus mirksi dažniau negu tylėdamas.

• Tyrimais įrodyta, kad vyrai mirksi dvigubai rečiau už moteris.

• Rudos akys iš tikrųjų yra mėlynos, tik jas dengia rudas pigmentas.

• Žydraakiai daug jautresni skausmui nei kiti.

• Tamsiaakiai yra ištvermingi ir užsispyrę, tačiau kritinėse situacijose dirglūs.

• Akių spalva keičiasi Dėl labai ryškios šviesos arba itin

stipraus šalčio akių spalva keičiasi.

• Kūdikių akys mėlynos Tikroji spalva keičiasi iki trejų metų, tai vyksta dėl šviesos poveikio, kuris rainelėje sužadina

melanino gamybą.

• Yra žmonių, kurių akių spalvos skiriasi Šis fenomenas vadinamas heterochromija. To-kių žmonių yra vos 1 % visų planetos gyventojų. Jų kairės akies rainelės spalva nesutampa su dešinės akies rainelės spalva dėl genų mutaci-jos (spalvinio pigmento melanino trūkumo).

• Prieš 10 000 metų visų žmonių akys buvo rudos. Paskui įvyko genetinė mutacija ir tarp Juodosios jūros regiono gyventojų atsirado mėlynakių.

• Akių spalva gali keistis su amžiumi arba dėl ligų, tuomet spalva dažniausiai blunka.

liVE WEll VisioN FoRtE 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

akims. Sudėtyje yra europinių mėlynių (Vaccinium myrtillus) uogų ekstrakto, liuteino, zeaksantino. Sudėtyje esantis cinkas padeda išsaugoti normalų regėjimą. Vitaminai C ir e, cinkas, varis ir selenas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Vartojimas. Gerti po 1 kapsulę per dieną, užgeriant stikline vandens.


NoRMaliaM REGėjiMUi palaikYti!

• Žiūrint į mylimą žmogų akių vyzdžiai išsiplečia 45 %.• Žmonės mato ne akimis, o smegenimis, tad dėl

išplaukusio ir neaiškaus vaizdo daugeliu atvejų kaltos ne akys, o už regėjimą atsakinga smegenų dalis.

• nusičiaudėti neužsimerkus neįmanoma.• Daltonizmas (negebėjimas atskirti vienos ar kelių

spalvų) labiau būdingas vyrams. Taip pat mokslinin-kai nustatė, kad naujagimiai yra daltonikai. Gebėji-mas atskirti spalvas išsivysto vėlesniame amžiuje.

• Žmogaus akys tolygiai juda tik tada, kai seka judantį objektą.

• Tekstą ekrane žmonės skaito 25 % lėčiau negu po-pieriuje. Lėčiau skaitant akys pavargsta labiau, negu skaitant greitai.

T

T

A

K

G

K

įDOMūS FAKTAI APIE AKIS:

18 19

ODA IrSAULė

• Saulės voniomis žmonės mėgavosi nuo seno. Senovės romoje tai buvo įprastas reiškinys tarp vyrų. O šiuolaikiniame pasaulyje įdegusi oda išpopuliarėjo XX a. pradžioje (prie to prisidėjo žymioji Coco Chanel). Iki tol labiau vertinta balta, nuo saulės spindulių apsaugota oda. Įdegusi oda buvo laikoma būdingu darbininkų bruožu.

• uVB spinduliai sudaro tik 0,5 % saulės šviesos, tačiau jie sukelia daugumą ūminių ir lėtinių sveikos odos pažeidimų.

• Smėlis, sniegas, betonas ir vanduo gali atspindėti net iki 85 % saulės spindulių, taip padidindamas spinduliavimą.

• Apskaičiuota, kad saulės spinduliavimo vengimas galėtų nemelanominio odos vėžio atsiradimo riziką per visą žmogaus gyvenimą sumažinti net 80 %.

• Atlikti in vitro tyrimai parodė, kad kai kurios natūralios medžiagos irgi veikia kaip SPF filtrai, pavyzdžiui, alyvuogių, kokosų, ricinos, migdolų, šaltmėčių, levandų, apelsinų ir kt. aliejai. Kai kurių aliejų SPF buvo 7. Kol kas tyrimai su žmonėmis neatlikti, tad reikėtų rinktis ištirtas ir žinomo poveikio priemones.

AR ŽINOTE, KAD...

Veikiant saulės spinduliams o- da įšyla, išsiplečia kraujagyslės, į ją priteka daugiau kraujo ir ji parausta. Kaip greitai tai nu-tinka, priklauso nuo melanino kiekio epidermyje, odos storio bei tipo, sugebėjimo gaminti melaniną ir saulės spindulių in-tensyvumo.

Odos įdegis yra apsauginė o- dos reakcija į saulės spindulių poveikį.

Tiesioginis įdegis prasideda vos tik oda gauna saulės spindu-lių, o vėlyvasis įdegis pasirodo tik po paros ar dviejų, intensy-viausias būna po 7–10 dienų ir laikosi nuo kelių savaičių iki ke-

uV spinduliai taip pat didina tinklainės pa-žeidimo riziką kūdikiams ir vaikams iki de-šimties metų, nes tokių vaikų lęšiukai pralei-džia daugiau žalingų uV spindulių.

APSKrITAI SAuLėJe KAITInTIS nereKOMenDuOJAMA VYreSnIO AMŽIAuS ŽMOnėMS, nėŠčIOMS MOTerIMS, SerGAnTIeSIeMS LėTInėMIS PLAučIų, KePenų, InKSTų, OnKOLOGInėMIS, ŠIrDIeS Ir KrAuJAGYSLIų SISTeMOS LIGOMIS.

Mūsų odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl pavėluotai suprantame, kad oda perkaito. Per ilgai bū-nant saulėje galima patirti net I–II laipsnio odos nude-gimų. Pajutus, jog oda perkaito, ar pastebėjus parau-dimą, reiktų kuo greičiau pasitraukti į pavėsį, atvėsinti odą (pavyzdžiui, vėsiu vandeniu, bet ne ledu, nes stiprus šaltis sukelia kraujagyslių spazmą ir dar pablogina būklę). Galima įsigyti įvairių kremų, skirtų odos prie-

SAuLėS VOnIOS. KAS nuTInKA

ODAI SAuLėJe

SAuLėS POVeIKIS VAIKų ODAI Ir AKIMS

APSAuGA nuO SAuLėS

Ką DArYTI, JeI SAuLėS BuVO Per DAuG

liVE WEll bEaUtY 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

jūsų grožiui (odai, plaukams, na-gams). Sudėtis: vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno, kuris rei-kalingas normaliai odos funkcijai, su-sidarymą; vitaminai A, B2, B3, bioti-nas, jodas ir cinkas padeda palaikyti normalią odos būklę; biotinas, sele-nas ir cinkas padeda palaikyti nor-malią plaukų būklę; selenas ir cinkas padeda palaikyti normalią nagų bū-klę; varis padeda palaikyti normalią odos pigmentaciją; vitaminai B2, C, e, varis, manganas ir selenas pade-da apsaugoti ląsteles nuo oksidaci-nės pažaidos.Vartojimas. Gerti po 1 kapsulę per dieną. Kapsulę užgerti stikline vandens.


LIVE wELL bEAUTY – puoselėjančioms savo grožį.

lių mėnesių. Įdegį sukelia ultra-violetiniai (uVA ar uVB) ir tam tikro ilgio matomosios šviesos saulės spinduliai.

nors įdegę žmonės atrodo gra-žiau ir sveikiau, tačiau ilgalaikis įdegio ir buvimo saulėje rezul-tatas gali būti ne toks džiugi-nantis, malonus ir sveikas.

Deja, saulės spinduliai odą veikia ir neigiamai: sendina, kai ku-riems žmonėms sukelia alergi- ją ar fototoksinę reakciją (daž-niausiai susijusią su kokių nors vaistų vartojimu), taip pat pik-tybines odos ligas (tam svarbi per tam tikrą laiką sukaupta saulės spindulių dozė).

Saulės spindulių poveikis vai-kystėje gali būti viena iš mela-nomos priežasčių, todėl saugo-ti vaikų odą nuo saulės būtina nuo pat kūdikystės.

Reikia atidžiai rinktis ir nau-doti būtent kūdikiams ir ma-žiems vaikams pritaikytas ap-saugos priemones.

Kitas būdas – naudoti apsauginius kremus, ma-žinančius odą veikiančių uV spindulių intensyvu-mą. Apsauginiai kremai būna kelių rūšių:

Paprasčiausias ir nieko nekainuojantis būdas apsisaugoti nuo žalingų saulės spindulių – vengti būti saulėje, kai spinduliavimas intensyviausias (nuo 10 iki 16 val.), geriau rinktis šešėlį nei saulėtą vietą, rengtis visą kūną den-giančiais drabužiais, dėvėti galvos apdangalus, nešioti akinius nuo saulės.

atspindintys ir išsklaidantys UV spindulius (jų sudėtyje būna cinko ar titano oksido, mineralinio filtro, padengiančio odą baltu sluoksniu);

UV spindulius sugeriantys bespalviai kremai (paprastai sugeria tik uVB spindulius);

plataus spektro absorbuojamieji kremai, sugeriantys UVA ir UVb spindulius (jų sudėtyje yra paraaminobenzoinės rūgšties (PABA), apsaugančios nuo uVB spindulių, ir benzofenonų ar antranilatų, apsaugančių nuo uVA spindulių).

Kremą ar losjoną nuo saulės reikėtų rinktis atsižvelgiant ir į apsauginį faktorių (SPF). Jei oda šviesi, iš pradžių rei-kėtų naudoti kremą su didesne apsauga (SPF nuo 15 iki 25), vėliau galima sumažinti iki SPF 10 ar 8. Svarbu ir tai, kur reikia apsaugos: Lietuvoje ar Italijoje, Ispanijoje ar kokioje egzotiškoje šalyje, nes skiriasi saulės aktyvumas. Yra kremų ir su didesniu SPF (30 ar 35).

Patartina rinktis apsauginius kremus su drėkinamaisiais ir maitinamaisiais emolientais. jei oda sau-sa, jai labiau tiks apsauginiai kremai ir tepalai, jei riebi – losjonai. būtina nepamiršti, kad apsauginiu kremu reikia teptis likus bent 15 min. iki saulės spindulių poveikio, taip pat vėl pasitepti praėjus porai valandų ar po maudynių. Kartą per dieną pasitepti neužtenka. Kremą ar kitas apsaugines priemones reikia naudoti pagal pridedamą instrukciją, tik tada jos iš tikro veiks.

žiūrai po kaitinimosi saulėje. Juose būna sudedamų-jų dalių, vėsinančių ir drėkinančių odą, – tai sumažina diskomfortą. esant rimtesniems nudegimams būtina kreiptis į gydytoją.

NUMis MEd pH 5.5 sENsitiVE ApSAuginiS kūno loSjonAS, 200 ml

Greitai įsigeriančio losjono formulė užtikrina drėkinimą, pastebimai švelnina odą, mažina tempimo pojūtį ir puikiai tinka ypatingos priežiūros reikalaujančiai odai. Į sudėtį įeina specialus veikliųjų medžiagų kompleksas su vitaminu B5 ir SymCalmin®, kuris apsaugo, išlygina ir suteikia odai elastingumo bei turi regeneruojamąjį ir drėkinamąjį poveikį.

NUMis MEd pH 5.5 sENsitiVE ApSAuginiS odoS pRiežiūRoS bAlzAmAS, 100 ml

Drėkina, pastebimai švelnina odą ir mažina tempimo pojūtį. Balzamas specialiai skirtas ypatingos priežiūros reikalaujančiai odai. Į sudėtį įeina specialus veikliųjų medžiagų kompleksas su vitaminu B5 ir SymCalmin®, kuris apsaugo, išlygina ir suteikia elastingumo, jaunina ir drėkina odą.

NUMis MEd sENsitiVE – itin jAutRioS odoS pRiežiūRAi

pH 5.5SENSITIVEsveika oda

20 21

ATŠILuS OrAMS nOrISI VIS DAuGIAu LAIKO PrALeISTI LAuKe, PASIDŽIAuGTI ŠILuMA, nuSIMeSTI STOruS DrABuŽIuS, PABODuSIAS KeLneS, O ILGAAuLIuS BATuS KIŠTI KuO GILIAu Į SPInTą. KuO GreIčIAu APSIrenGTI LenGVą SuKneLę, MADInGuS ŠOrTuS Ar uŽSISeGTI SIJOną – TeGuL ODA

LAISVAI KVėPuOJA Ir MėGAuJASI SAuLėS GLAMOnėMIS!

Tačiau gražūs ir madingi drabužiai – dar ne viskas. Veidrodyje matote išryškėjusias sto-rų pėdkelnių ir kelnių slėptas venas? Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, daž-nai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis.

Ši būklė vystosi, kai dėl nesandarių venų vožtuvų kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi susikaupia per-nelyg daug kraujo ir išsiplečia pa-viršinės kojų venos.

Šaltuoju metų laiku jos ne tokios matomos ne tik dėl drabužių, bet ir aplinkos temperatūros.

esant aukštesnei aplinkos tempe-ratūrai kraujagyslės labiau išsiple-čia, dėl to venos dar stipriau išryš-kėja. Kompresines kojines dėvėti, kai karšta, ypač nepatogu.

VISgI VENŲ VARIKOzė – NE VIEN ESTETINė PRObLEMA. ŠI būKLė SUKELIA IR KITOKIŲ SIMPTOMŲ:

• Žmogaus organizme kolagenas sudaro 25 % visų kūno baltymų.

• Perkopę 45-uosius metus esame netekę apie 30 % turėto kolageno.

• Kolagenui susidaryti organizme reikalingas vitaminas C, tad rekomenduojama į mitybą įtraukti šio vitamino turinčių vaisių ir daržovių. Jei geriate kolageno papildą, jį reikėtų vartoti kartu su vitaminu C.

• Venų varikozė vargina žmones jau ištisus tūkstantmečius. Ankstyviausias žinomas šaltinis, minintis šią būklę – eberso papirusas, datuojamas 1550 m. pr. Kr. Jau Hipokrato laikais buvo žinomas gydymas kompresija. Pats terminas „venų varikozė“ pradėtas vartoti XVI amžiuje.

AR ŽINOTE, KAD...

liVE WEll GiNkGo plUs 30 minkštųjų kapsuliųMAISTO PAPILDAS

Ginkmedis padeda palaikyti periferinę kraujotaką. Vitaminas e padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.Vartojimas. Gerti po 1 kapsulę per dieną. Kapsulę užgerti stikline vandens.


• Venų varikozė pasireiškia maždaug 35 % suaugusiųjų – ne tik moterims, bet ir vyrams.

• Kremą nuo saulės reikia tepti likus maždaug 15 min. iki ėjimo į lauką bei pakartotinai juo teptis kas kelias valandas (pagal kremo vartojimo instrukciją). Beje, nudegti saulėje galima net ir debesuotą dieną.

• nuo saulės saugokite visą kūną. nepamirškite pasitepti visų atvirų vietų: ausų, jei jų nedengia plaukai ar kepurė, nosies, lūpų, kaklo, rankų, pakaušio (jei esate praplikęs).

• reto audinio, permatomi ar šlapi drabužiai kūno nuo uV spindulių neapsaugo.

Venų varikozę sukeliantiems veiksniams priskiriamos genetinės priežastys, nutukimas, hormonų pokyčiai ar darbo pobūdis (kur reikia ilgai stovėti arba sėdėti). nors saulė tiesiogiai šios būklės nesukelia, tačiau jos ir ne-gerina. Dėl to einant į lauką reiktų nepamiršti pasitepti kremu nuo saulės su uV filtru ir taip apsaugoti kolage-ną. Jeigu tik yra galimybė, vengti ilgai būti saulėje, ypač nuo 10 iki 15 val. Jeigu vis tik ketinate ilgai būti saulėje, apsirenkite kiek galima daugiau odos dengiančiais drabužiais (pvz., ilgarankove palaidine, plonomis kelnėmis, ilga suknele ar sijonu, nepamirškite galvos apdangalo). Be išorinių, yra ir kitų priemonių, galinčių jums padėti.

KODėL VENŲ VARIKOzEI

PAVOjINgA SAULė?

KOJų SKAuSMą SunKuMą

ultravioletiniai spinduliai skaido jungiamojo audinio baltymą – kolageną, užtikrinantį audinio, taip pat ir kraujagyslių sienelių, elastingumą. Kolageno yra ir sausgyslėse, sąnariuose, raiščiuose, kauluose ir net akyse. Jei kolageno per mažai, nuo karščio išsiplė-tusios kraujagyslės sienelės prasitampo dar labiau, blogėja jų būklė ir estetinis vaizdas.

DeGInIMO POJūTĮ Ir KT.

O KOKS DAR SAULėS POVEIKIS?

DIDŽIULę PRIEMONIŲ PASIūLą RASITE VAISTINėSE: KVALIFIKUOTI DARbUOTOjAI PADėS IŠSIRINKTI LA-bIAUSIAI ATITINKANČIą jūSŲ POREIKIUS.

Pasiūlys pavartoti kolagenui susidaryti reikalingo vitami-no C ir taip pagerinti jungiamojo audinio elastingumą, taip pat kofermento Q10, galimai gerinančio kraujotaką ir audi-nių aprūpinimą deguonimi; gal omega 3 nesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat naudingų elastingoms kraujagyslėms; gink- medžių papildų ar preparatų (tablečių, kapsulių, tepalų), skirtų vartoti būtent venų varikozės atveju – ne tik profi-laktiškai, bet ir jau esant problemai (kai skauda kojas, jos darosi sunkios ir kt.).

22 23

Visi pirštai paeiliui vienoje linijoje – esate kruopštus, praktiškas.

Vienas pirštas spaudžia kitus – jums sunku pasitikėti kitais.

Ką pėdos sako apie jus?

FORMA

DYDIS

PADėTIS

Plati pėda – esate pasinėręs į darbą ir jam visada pasiruošęs.

Siaura pėda – mėgstate perduotidarbus kitiems ir džiaugiatės kitais dalykais gyvenime.

Plokščia pėda –esate realistas ir mėgstate būti apsuptas žmonių.

Riesta pėda – esate nepriklausomas, intelektualus ir šiek tiek svajotojas.

Didelė pėda – esate ryžtingas lyderis, kuris puikiai susitvarko su visais iššūkiais.

Maža pėda – esate brandus ir protingas, esate linkęs pavydėti

Ilgas didysis pirštas – turite gerą verslumo pojūtį.

Ilgesnis antrasis pirštas – turite savo nuomonę ir puikių lyderiavimo įgūdžių.

kojų pRiEžiūRa: SMėLYJe TYKAnTYS PAVOJAI

Didžiausia rizika sveikatai kyla dėl to, kad smėlį mėgsta ne tik žmonės, bet ir gyvū-nai, kurie gali platinti įvairias užkrečiamas ligas, o smėlis – labai palanki terpė tam užkratui gyventi. Po pliažą, be jūsų, vaikš-

Tinkama kojų priežiūra yra tokia pat svarbi, kaip ir veido ar rankų. Ypač svarbu pasirūpinti pėdomis artėjant atostogų metui, kai taip norėsis nusispirti batus ir pavaikščioti basomis. juk kojų oda gana lengvai išsausėja, o kulnai – dar ir suragėja, tad pradeda ne tik plėšyti pėdkelnes, bet neretai ir trūkinėti, o tai gali sukelti įvairių negalavimų: žaizdas, infekcijas ir pan.

Todėl būtina laikytis elementarių higienos reikalavimų: kasdien plauti kojas, keisti kojines, avėti patogią, jūsų pėdos formą ati-tinkančią avalynę, pasiūtą iš natūralių medžiagų. Sintetinės me-džiagos neleidžia pėdai kvėpuoti, skatina prakaitavimą ir gry-belinių infekcijų vystymąsi.

Profilaktikos priemonės būtinos norint išvengti nemalonaus kvapo, skausmo, nutrynimo ir grybelio. Pati paprasčiausia kojų priežiūros procedūra – jų mirkymas vandenyje. Šios procedūros padeda su-mažinti pėdų nuovargį, sunkumą ir patinimą, suteikia ne tik švarumo ir gaivumo pojūtį, bet ir puikiai atpalaiduoja. O paskutinis akcentas – patepti pėdas drėkinamuoju, minkštinamuoju ar maitinamuoju joms skirtu kremu. nuovargio taip pat padeda išvengti ir pėdų masažas.

sveika oda

NUMis MEd kojų tepAlAS su 25 % šlapalo, 50 mlKojų tepalas rūpinasi supleišėjusia, labai suragėjusia pėdų oda ir neleidžia jai išsausėti. Ypač veiksmingas šlapalas ramina ir reguliariai naudojant tepalą saugo odą nuo pleišėjimo. rekomenduojama kojų odos priežiūrai sergant diabetu, egzema ar žvyneline. Dermatologiniai tyrimai rodo, kad produktas itin veiksmingas ir saugus prižiūrint labai sausą probleminę odą. Tinka alergiškai linkusiai jautriai odai.

Jei kulnų ar pėdų oda suragėjusi ir skilinėja, rekomenduojama naudoti pėdoms skir-tus kremus ir tepalus (su glicerinu, šlapalu ir pan.). nepamirškite, kad po pasivaikš-čiojimo basomis grįžus į namus kojas reiktų gerai nusiplauti ir nusausinti, o pastebė-jus žaizdelę ją dezinfekuoti.

SVEIKA, NESUSKILINėjUSI PėDŲ IR NEPAŽEISTA TARPUPIRŠČIŲ ODA APSAUgOS jUS.

VAIKŠčIOTI BASOMIS PO ŽOLę Ar SMėLĮ YPAč nAuDInGA, TAčIAu reIKIA nePAMIrŠTI Ten TYKAnčIų PAVOJų.

to daugybė kitų žmonių, kurie gali sirgti įvairiomis užkrečiamomis odos ligomis, todėl svarbu pasirūpinti, kad joks užkra-tas negalėtų patekti į jūsų organizmą.

Veikliosios medžiagos ir jų kiekiai. Vienoje tabletėje yra 275–375 mg Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus (margainių vaisių) rafinuoto ir standartizuoto sausojo ekstrakto (30:1), atitinkančio 150 mg silimarino, apskaičiuoto pagal silibininą. Ekstrakcijos tirpiklis: acetonas. Sudėtyje yra izomalto. Indikacijos. Vaistas vartojamas kaip papildoma priemonė esant toksiniam kepenų pakenkimui ir sergant lėtiniu kepenų už-degimu arba ciroze. Ūminių kepenų pakenkimų atvejais šio vaistinio preparato be gydytojo priežiūros vartoti negalima. Vartojimo būdas ir dozavimas. Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Suaugusiems. Rekomenduojama dozė yra 1 plėvele dengta tabletė 1–2 kartus per dieną, bent 3 mėnesius. Tablečių nekramtyti, užgerti nedideliu kiekiu skysčio. Vartojimas vaikams ir paaugliams. Nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 paaugliams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Kontraindikacijos. SILYMARIN SIROMED vartoti negalima, jeigu yra alergija veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Įspėjimai ir atsargumo priemonės: pasitarkite su gydytoju arba vaistininku prieš pradėdami vartoti SILYMARIN SIROMED. Jeigu sergate diabetu ar yra sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, vartojant SILYMARIN SIROMED gali sumažėti gliukozės koncentracija kraujyje.

KEPENŲ PAŽEIDIMO gYDYMUI!Vartojama kartu su kitais vaistais ir priemonėmis lėtinio hepatito,

kepenų cirozės ir toksinio kepenų pažeidimo gydymui

Veikliosios medžiagos ir jų kiekiai. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 400 mg ibuprofeno. Indikacijos. Trumpalaikis silpno ar vi-dutinio stiprumo skausmo, tokio kaip mėnesinių, galvos, dantų, raumenų, sąnarių, malšinimas. Karščiavimo mažinimas. Vartojimo būdas ir dozavimas. Suaugusiesiems ir > 12 metų vaikams. Skausmui malšinti: viena kartą pusė tabletės arba viena tabletė z3-4 kartus per parą. Karščiavimui mažinti: pusė tabletės arba viena tabletė 1-3 kartus per parą pagal poreikį. Kontraindikacijos. Ibuprofen Siromed vartoti negalima, jeigu yra alergija ibuprofenui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai; esate paskutiniame nėštumo trimestre; turite padidėjusį polinkį kraujuoti; sergate sunkiomis kepenų ir inkstų ligomis; jums yra sunkus širdies nepakankamumas, skrandžio, dvylika-pirštės žarnos opa arba anksčiau yra buvę skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, atsiradusios vartojant Ibuprofen Siromed ar panašius vaistus, buvusios alerginės reakcijos (pvz., sunkumas kvėpuojant, nosies užgulimas, bėrimas) pavartojus acetilsalicilo rūgšties ar kitų vaistų nuo uždegimo. Įspėjimai ir atsargumo priemonės. Prieš pradėdami vartoti Ibuprofen Siromed, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Visada vartokite mažiausią galimą dozę trumpiausią gydymo laiką, kad būtų išvengta pašalinių reiškinių atsiradimo galimybės. Dažniausiai pašalinį poveikį sukelia vartojamos didesnės nei rekomenduojamos vaisto dozės. Tai taip pat reiškia, kad reikia vengti vartoti keletą NVNU tuo pačiu metu.Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Simptominiam skausmo, susijusio su stemplės, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos ir storosios žarnų ligomis, gydymui

VIDURIAVIMO IR PILVO SKAUSMO gYDYMUI

Veikliosios medžiagos ir jų kiekiai. Viename paketėlyje yra 3 g diosmektito. Indikacijos. Skirtas simptominiam skausmo, susijusio su stemplės, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos ir storosios žarnų ligomis, gydymui. Ūminio ir lėtinio viduriavimo gydymui. Vartojimo būdas ir dozavimas. Vartoti per burną. Paketėlio turinį reikia ištirpinti prieš pat vartojimą.

Kontraindikacijos. DIOSMECTITE SIROMED vartoti negalima: jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) diosmektitui arba bet kuriai pa-galbinei DIOSMECTITE SIROMED medžiagai. Įspėjimai ir atsargumo priemonės. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju arba vaistininku: jeigu praeityje yra buvę sunkių lėtinių vidurių užkietėjimo atvejų. Vaikams. Gydant ūminį viduriavimą vaikams, siekiant išvengti de-hidracijos, kartu būtina nedelsiant skirti oralines rehidruojančias druskas (ORD).Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

AMŽIUS PAKETĖLIAI PER DIENĄ

KŪDIKIAI IR VAIKAI Kitos ligos Ūminis viduriavimas

Jaunesni nei 1 metų 1 paketėlis per dieną 2 paketėliai per parą 3 dienas, po to 1 paketėlis per parą

Vyresni nei 1 metų 4 paketėliai per parą 3 dienas, po to 2 paketėliai per parą

Nuo 1 iki 2 metų 1–2 paketėliai per dieną

Vyresni nei 2 metų 2–3 paketėliai per dieną

SUAUGUSIEJI 3 paketėliai per dieną 6 paketėliai per parą

kElioNių VaistiNėlė

NUMis MEd UREa – JŪSŲ SAUSOS ODOS DRĖKINIMAS SKAUSMO MALŠINIMUI!

KARŠČIAVIMO MAŽINIMUI!

DIOSMECTITE SIROMED 3 g milteliai geriamajai suspensijai. Diosmectitum. Nereceptinis vaistinis preparatas.

SILYMARIN SIROMED 150 mg plėvele dengtos tabletės. Silimarinas.Nereceptinis vaistinis preparatas.

IbUPROFEN SIROMED 400 mg plėvele dengtos tabletės. Ibuprofenas.Nereceptinis vaistinis preparatas.

Viso pasauliomamų mintys

„Bebble” produktų galite įsigyti

Nėra malonesnio, saldesnio ir mielesnio kvapo už

mano kūdikio odos kvapą.Kai jį jaučiu, aš esupati laimingiausia!

Jei leidinyje informacija nesutampa su informacija, esančia vaistinėje, prašome vertinti kaip spaudos klaidą. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

kojų priežiūra2016 m. vasara nemokamas leidinys ar probiotikų reikia keliauto-jams ir kodėl?...

Documents