kompleksinĖ elektromobiliŲ transporto plĖtros … · taškai (pilotinio projekto apimtis) >...
TRANSCRIPT
KOMPLEKSINĖ ELEKTROMOBILIŲ TRANSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA
Galutinės ataskaitos projekto pristatymas
Projekto tikslai
Ekonomikosvystymas
Mobilumo vystymas
• Koks elektromobilių diegimas yra ekonomiškai naudingas Lietuvai?
• Kuriose elektromobilių vertės grandinės dalyse galėtų dalyvauti Lietuvos verslo subjektai?
• Kokios galimybės pritraukti užsienio investicijas?
• Kaip sėkmingai įgyvendinti elektromobilių diegimą Lietuvoje?
• Kokios elektromobilių skatinimo priemonės būtų veiksmingiausios Lietuvoje?
• Kokius pilotinius elektromobilių diegimo projektus reikėtų vystyti Lietuvoje?
2
Energetikos vystymas
• Kokios elektros tinklų infrastruktūros reikės elektromobiliams?
• Kaip dėl elektromobilių diegimo pasikeis elektros energijos vartojimo kiekiai bei įpročiai?
2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas
Infrastruktūra ir rinkos modelis
Turinys
3.
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos
3
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Siūlomas įgyvendinimo planas5.
Prailgintos kelionės hibridai (REV)
Į Studiją įtrauktų elektromobilių tipai
Hibridiniai automobiliai(HEV)
Kištukiniai hibridai(PHEV)
Grynieji elektromobiliai(BEV)
• Automobilis varomas ir vidaus degimo varikliu (VDV), ir elektriniu varikliu
• Baterijos įkraunamos
• Automobilis varomas ir VDV, ir elektriniu varikliu (dirbant lygiagrečiai, ar kitais rėžimais)
• Baterijos gali būti įkraunamos iš
• Automobilis varomas tik elektra
• Didžiausia baterijų talpa
• Baterijos, įkraunamos iš
• Automobilis varomas elektriniu varikliu; VDV tik įkrauna bateriją
• Baterijos gali būti įkraunamos iš
4
stabdant (angl. regenerativebraking)
• Gali nuvažiuoti trumpą atstumą vien tik elektriniu varikliu
• Toyota Prius
elektros tinklo
• Vien tik elektriniu varikliu nuvažiuojamas atstumas: 40 – 60 km
• Volvo V70 PHEV
elektros tinklo
• Nuvažiuojamas atstumas: 100 – 300 km
• Nissan Leaf
elektros tinklo
• Vien tik elektriniu varikliu nuvažiuojamas atstumas: 40 – 80 km
• Chevrolet Volt
Elektromobilių modelių pasiūla – masinė rinka iki 2020 metųEl
ektr
om
ob
ilių
mo
del
ių įv
airo
vė E
uro
po
oje
Jau prieinami:• Nissan Leaf• Renault Fluence Z.E.• Peugeot iOn
Prekyboje 2012-2014 m.:• Ford Focus Electric• BMW i3• Smart ED
~70 modelių80+ modelių
Konceptiniai modeliai:• Volvo C30 Electric• Audi A1 E-Tron• Mitsubishi PX-MiEV
• Tarp 2012 ir 2014 m. dauguma didžiųjų automobilių gamintojų planuoja pradėti pardavinėti bent po vieną
Gamintojų suplanuoti EM modeliai ir prognozuojama EM modelių pasiūlos kaita 2012 –2025 m.
5
2012 2015 2025
Elek
tro
mo
bili
ų m
od
elių
įvai
rovė
Eu
rop
oo
je
• Peugeot iOn• Citroen C-Zero• Mitsubishi iMiEV• Think City• Tesla Roadster
• Smart ED• VW E-Up!• VW eGolf• Tesla Model S• Honda Fit EV• BYD e6• Toyota FT-EV
< 20 modelių
• Mitsubishi PX-MiEV• Vision S500• …
bent po vieną elektromobilių modelį
• Prognozuojama, jog masinis elektromobilių gamybos lygis bus pasiektas iki 2020 metų
Šaltinis: Gamintojų planai, MEC Intelligence
Pasaulinės elektromobilių pardavimų prognozės
16%
18%
20%
22%
24%
26%
28%
• Egzistuojančios elektromobilių skaičiaus prognozės yra labai
Elektromobilių dalies pasaulio naujų automobilių pardavimuose prognozė 2015 - 2025 m.
Pilna prognozių imtis
Centrinė prognozių imtis
6
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
14%
2010 2015 2020 2025
prognozės yra labai įvairios, tačiau 2025 m. tikimasi , jog apie 10%parduotų naujų automobilių bus elektromobiliai
Šaltinis: Pagal Boston Consulting Group, KPMG, Oliver Wyman, Frost & Sullivan, PwC ir Europos Sąjungos prognozes
Airija Portugalija Norvegija Estija
Gyventojų sk. 4,6 mln. 10,6 mln 5 mln. 1,3 mln.
EM* sk. ~ 100 ~ 250 ~ 6400 ~ 500
Viešųjų krovimo stotelių sk.
> 250 viešųjų krovimotaškų
>1300 viešųjų krovimo taškų
>3200 viešųjų krovimo taškų
Šiuo metu vyksta statybos vietų paruošimas
Elektromobilių rinka Europoje vystoma valstybės subsidijomis ir pilotiniais infrastruktūros projektais
• Elektromobilių rinkos vystymas didžiąja dalimi finansuojami valstybių, skiriant tiesioginį finansavimą pilotiniams projektams;
• Skatinimo priemonės visose valstybėse yra kompleksinės, apimančios tiek elektomobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros vystymą, tieknemokamą elektros energiją;
• Tiesioginės ekonominės naudos (verslo modelio) šiuo metu nėra.
stotelių sk.
Viešųjųkrovimo taškų sk. planas
1530 viešojo krovimotaškai iki 2013 m.
1350 viešieji krovimo taškai (pilotinio projekto apimtis)
> 30 tūkst. taškų 2020 m. 750 viešojo krovimo taškai iki 2013 m.
EM sk. tikslai 10% viso automobilių parko 2020 metais
3,5% viso automobilių parko 2020 metais
8% viso automobilių parko 2020 metais
1-2% viso automobilių parko 2020 metais
EM infrastruktūros vystymas ir finansavimas
Netiesioginis valstybėsfinansavimas per valstybės valdomą elektros skirstymo bendrovę (ESB)
Pusiau valstybėsfinansavimas per naujai įkurtą bendrovę (Inteli), į kurią pritraukta privataus kapitalo
Valstybės finansavimas per naujai įkurtą bendrovę (Transnova)
Valstybės finansavimas per KredEx (valstybinįkredito fondą, įkurtą 2001 metais)
EM įsigijimoskatinimas
Taip, įvairiomispriemonėmis
Taip, įvairiomispriemonėmis
Taip, įvairiomispriemonėmis
Taip, įvairiomispriemonėmis
* - EM = kištukiniai elektromobiliai
7
Infrastruktūra ir rinkos modelis3.
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos
2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas
Turinys
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Siūlomas įgyvendinimo planas5.
8
Vidutinis automobilių amžius, metai, 2009 m.
Esami automobilių naudojimo įpročiai Lietuvoje nėra itin palankūs elektromobilių plėtrai
400407437459462473482506509521
LVEEIEUKNLEUFRLTDEFIN
Automobilių (M1) skaičius tenkantis 1000 gyventojų (2009 m.)
678810
121215
16
IEUKDEEUPTFNEELTLV
M1 ir N1 klasės TP registracijos, tūkst. vnt
Pagal registruotų automobilių skaičių 1000 gyv. Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europoje
Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje
92%
2008
183
14%
86%
2011
133
11%
89%
2010
103
8%
92%
2009
95
8%
NaujosNaudotos
Lietuviai daugiausia perka naudotus automobilius
1. 2. 3.
√
41
8
Vidutinė rida per dieną, km, 2011 m.
Lietuvoje eksploatuojamų M1 ir N1 klasės automobilių rida yra gana žema
9
74
38
N1 klasėM1 klasė
TP registravimo irnaudojimomokesčiai
50 Lt, naudojimo mokesčių nėra
Įmonių lengvųjų TP mokestis
komercinei veiklai naudojamų TP taršą
Kelių ir apribotų miesto teritorijų mokesčiai
Mokamas tik už sunkiąsias krovinines kelių TP
Vidutinės TP įsigijimo kainos,2011 m, tūkst. Lt
Naudotų TP įsigijimo kaina yra žymiai žemesnė nei naujų TP, kuri yra žemesnė palyginus su ES vidurkiu
Naudotos TP
11
Naujos TP
65
4. 5.Transporto mokesčiai Lietuvoje
6.
Lietuvoje mokesčiai yra labai žemi
Nepalanku elektromobilių plėtrai Palanku elektromobilių plėtrai√√
√
Elektromobiliai kol kas Lietuvoje yra mažai paplitę ir pagrindo tikėtis didelių pokyčių artimiausiu metu nėra
Šiuo metu Lietuvoje elektromobilių yra labai mažai, tikrųjų elektromobilių skaičiuojama iki 4 vnt.
Lietuvos elektromobilių rinkos vystymasis pasižymi mažai tarpusavyje koordinuojamomis iniciatyvomis
Didieji elektromobilių gamintojai
616
1.617EM iš viso,
2011 m.
Įsigyta EM,2011 m.
4 Tikrieji elektromobiliai
HEV, PHEV ir REV
• Lietuvos elektromobilių rinka šiuo metu žengia pirmuosius žingsnius, daugiausia privataus sektoriaus iniciatyva
• Tačiau plėtra vykdoma pavienėmis, tarpusavyje nekoordinuojamomis iniciatyvomis
Užsienio gamintojų susidomėjimą ribojantys veiksniai:
2.
1.
3.
10
Didieji elektromobilių gamintojai artimiausiu metu prekiauti naujais elektromobiliais neplanuoja
Tikėtinas naudotų/perdirbtų elektromobilių rinkos Lietuvoje susikūrimas
Didžiausias dabartinis Lietuvos mokslo potencialas EM srityje – elektronikos sritis, verslo – elektromobilių komponentų gamyba, IT ir elektros inžinerija
Užsienio gamintojų susidomėjimą ribojantys veiksniai:• Valstybės elektromobilių strategijos ir veiksmų (paramos elektromobilių įsigijimui) šioje srityje nebuvimas bei
infrastruktūros trūkumas• Aukšta elektromobilių pardavimo kaina, žema daugumos gyventojų perkamoji galia
Tai, kad lietuviai daugiausia perka naudotų ir sąlyginai pigių automobilių sukuria prielaidą naudotų ir/ar perdirbtų elektromobilių rinkos susikūrimui Lietuvoje:
Elektromobilių perdarymas
Baterijų atnaujinimas
Elektromobilių taisymas
5.
4.
Lietuvos mokslas ir verslas turi bendradarbiauti bei išnaudoti savo turimas kompetencijas nišinėse tačiau su elektromobiliais susijusiose srityse
Elektromobilių rinkos Lietuvoje SSGG analizė
Stiprybės• Stiprios verslo ir mokslo pozicijos IT ir kitose specializuotose
srityse• Kompetencijos elektromobilių komponentų gamyboje bei
elektromobilių perdirbime• Aktyvūs verslo veikėjai, besidominantys elektromobilių
galimybėmis• Didelis automobilių skaičius Lietuvoje ir gyventojų įpročiai
važinėti automobiliais
Galimybės• Transporto sektoriaus aplinkos taršos bei sukeliamo triukšmo
sumažinimas• Priklausomybės nuo naftos produktų sumažinimas• Galimybė verslui ir mokslui įsitraukti į naujos didelį potencialą
turinčios rinkos plėtrą• Galimybė valstybei sudaryti sąlygas elektromobilių plėtrai, jei
padidėtų elektromobilių konkurencingumas (kaštų bei nuvažiuojamo atstumo atžvilgiu)
11
Silpnybės• Neišplėtota automobilių bei jų komponentų gamybos pramonė• Silpnos mokslo pozicijos transporto ir su elektromobiliais
susijusiose srityse• Dominuojanti antrinė, senų automobilių rinka• Žema gyventojų perkamoji galia• Nežymus transporto priemonių apmokestinimas• Kompetencijų ir iniciatyvų trūkumas didžiojoje dalyje
savivaldybių dėl bendros elektromobilių politikos ir strategijos nebūvimo valstybiniu lygmeniu
Grėsmės• Elektromobilių plėtrai reikalingos didelės valstybės investicijos• Dar tik pasaulyje besiplėtojanti elektromobilių rinka ir jos
ateities neužtikrintumas (standartai, kiti techniniai parametrai, kaštai naudotojams)
• Naudotų elektromobilių rinkos susikūrimo neužtikrintumas dėl grėsmės, jog naudoti elektromobiliai išliks brangesni nei VDV automobiliai
• Visuomenės informavimo trūkumas gali lemti elektromobilių atmetimą
• Pasaulyje konkuruojančios alternatyvios transporto priemonių technologijos
Nuvažiuojant vidutiniškai 14,5 tūkst. km per metus dabartinis elektromobilis atsipirktų tik po 15-16 metų
Jautrumo analizės rezultatai
Elektromobilis trumpuoju laikotarpiu (5 metai) atsipirktų lyginant su VDV automobiliu esant vienai iš šių sąlygų:
• Elektromobilio įsigijimo kaina sumažėja iki 100 tūkst. Lt
• Degalų kaina padidėja ~75 %
Nissan Leaf ir VW Jetta kaštų palyginimas esant dabartinei situacijai
Kaš
tai,
tū
kst.
Lt
240
200
160
120
Baterija*
VW Jetta dyzelinis
VW Jetta benzininis
Nissan Leaf
12
• Degalų kaina padidėja ~75 % lyginant su 2012 m. (~8,2 Lt/l)
• Vidutinė metinė rida sudaro apie 34 tūkst. km.
* Baterijos keitimas
Kaš
tai,
tū
kst.
Lt
120
80
40
0
Rida, tūkst. km
300280260240220200180160140120100806040200
~5 metai 15-16 metų
Šiuo metu tikrieji elektromobiliai vidutiniam naudotojui yra brangesni nei įprasti VDV automobiliai, todėl jų plėtrai reikalingas skatinimas
Naujas elektromobilis (BEV) 97 tūkst. Lt89% 7%
3%
Naujas VDV automobilis 73 tūkst. Lt56% 39% 6%
Kaštai vidutiniam transporto priemonės savininkui 5 metų laikotarpyjeTūkst. Lt, 14.500 km rida per metus
Įsigijimas su nuvertėjimu
Kuras
Kiti eksploataciniai kaštai
Autoparko dydis Sąlygos, kad įsigytų EMGalėtų įsigyti EM
(maks.)
Tikslinės grupės
13
~10,000Bendras
autoparkas
Valstybinis sektorius
• Valstybinis sektorius įsigytų elektromobilius esant įpareigojimams ir reikalavimams.
~5,000
Privačios įmonės
Maks. 65,000Naujesnės nei 2007
m. TP
• Maža dalis įmonių įsigytų EM dėl teigiamo viešinimo efekto.
• Didžioji dalis įmonių įsigytų EM esant ekonominei naudai~33,000
GyventojaiMaks. 35,000Naujesnės nei
2007 m. TP
• Maža dalis gyventojų įsigytų EM dėl draugiškumo gamtai. • Daugumos gyventojų sprendimas priklausytų nuo
finansinės naudos.~10,000
∑ = 110,000(9% autoparko)
∑ = 48,000(4% autoparko)
Įvertinus tris alternatyvas rekomenduojamas trečiojo tikslo įgyvendinimas
Tikslas 1: 20% autom. parko - EM
Tikslas 2: 4% autom. parko – tikrieji EM
Kaštai valstybei Įgyvendinamumas
• Abejotina, ar realu įgyvendinti iki 2025 m. dėl elektros infrastruktūros apribojimų, ypač kapiliarinuose tinkluose, naudotojų nepasirengimo elektromobiliams ir didelio finansavimo poreikio
Tikslas (EM reg. sk. per metus, tūkst. vnt.)
2025
0
20202015
60
40
20
Naudoti ir perdirbti BEVNauji PHEV ir REVNauji BEVNauji HEV
Aplinkosauginė nauda**
(2013-2025 m.)
• Įgyvendinamas taikant reikšmingas (bei platesnio masto nei trečiojo tikslo įgyvendinimui būtinas)
Subsidijos* – 5,1 mlrd. LtNesurinktas akcizas – 1 mlrd. Lt
Subsidijos* – 0,9 mlrd. Lt
~140 mln. Lt:4% CO2 ekv. 2,1% NOx
0,4% KD10
~40 mln. Lt:1,1% CO2 ekv.
14 500 km metinė rida
parko – tikrieji EM
14
0
202520202015
20
masto nei trečiojo tikslo įgyvendinimui būtinas) skatinimo priemones
** - Atitinkamai, lyginant su 2010 m. CO2, NOx ir KD (kietųjų dalelių) taršos kiekiais visuose sektoriuose
Tikslas 3: 10% naujaiperkamų autom. – tikrieji EM
• Tikslas pasiekiamas per mandatą valstybinėms institucijoms įsigyti elektromobilius ir sąlyginai mažos apimties skatinimo priemones verslui ir gyventojams.
LtNesurinktas akcizas -0,2 mlrd. Lt
Subsidijos* – 0,3 mlrd. LtNesurinktas akcizas –0,1 mlrd. Lt
20202015
10
0
2025
1,1% CO2 ekv.0,5% NOx
0,1% KD10
~10 mln. Lt:0,4% CO2 ekv.0,2% NOx
0,04% KD10
* - Reikalingi kainų skirtumo padengimo kaštai per tiesiogines ar netiesiogines kompensacijas (įtraukiant infrastruktūros pastatymo kaštus)
Rekomenduojamo tikslo siekimas yra pakankamas formuojant žinutę apie valstybės iniciatyvas EM rinkos dalyviams ir visuomenės švietimui
20
15
Elektromobilių parko dydžio prognozė pagalrekomenduojamą tikslą (tūkst. vnt.)
2025 m. - 16 tūkst. kištukinių elektromobilių Lietuvoje (1% viso parko)
Kodėl verta plėtoti elektromobilių rinką Lietuvoje?• Elektromobiliai gali tapti ekonomiškai naudingi
artimiausioje ateityje• Žinutė elektromobilių gamintojams ir kitiems rinkos
dalyviams• Prisideda prie ES Baltojoje transporto knygoje
pateiktų tikslų pasiekimo• Mažina Lietuvos priklausomybę nuo naftos importo
iš užsienio šalių• Mažina naftos šuolių įtaką Lietuvos ekonomikai
15
4
12
15
10
5
2020
20
5
2015 2025
01
PHEV ir REVBEV
• Mažina naftos šuolių įtaką Lietuvos ekonomikai
Ar rekomenduojamas tikslas yra pakankamas?• Pakankamas, siekiant šviesti visuomenę • Parodantis valstybės nusiteikimą plėtoti „žaliąjį“
transportą• Turintis minimalią įtaką elektros energijos
perdavimo ir skirstymo tinklams• Atitinkantis daugelio ES šalių tikslus (~10% naujų
automobilių pardavimų) ir prognozes
Dabartinėje situacijoje trečiojo tikslo pasiekimas 2014-2025 m. Lietuvai kainuotų apie 425 mln. Lt
10
Iš viso
-425
Nesurinktas degalų akcizas
100
Stotelių statybos skatinimas
10
Elektromobilių įsigijimo skatinimas
325
Aplinkosauginiai ekon. sutaupymai
Tikslas 3: Elektromobilių plėtros kaštai ir naudos, 2014-2025 m., mln. Lt
• Sutaupymas lyginamas vertinant, jog kiekvienas įsigytas elektromobilis pakeistų įprastu kuru varomą automobilį
• CO2 emisija įvertinta atsižvelgiant ir į elektros gamybos metu Lietuvoje išskiriamą CO2 kiekį
• Vertinama, jog visi nauji tikrieji elektromobiliai bus įsigijami su valstybės teikiama lengvata/subsidija padengiančia įprasto automobilio ir elektromobilio kainų skirtumus;
• Siūlomos tiesioginės ir netiesioginės kompensacijos apima:
- PVM lengvata įmonėms (~266 mln. Lt)
- PVM lengvata gyventojams (~59 mln. Lt)
• Vertinama, jog subsidija bus suteikta 500 viešųjų stotelių ir 15 greitojo krovimo stotelių
• Vidutinė M1 klasės transp. priemonės metinė rida – 14000 km
• Vidutinė N1 transp. priemonės metinė rida – 27000 km
• Vid. kuro sąnaudos 100 km – 7 l
• Dyzelino akcizas 1043 Lt/1000 l
• Bešvinio benzino akcizas 1500 Lt / 1000 l
• Didžiausią dalį elektromobilių plėtros kaštuose sudaro elektromobilių įsigijimo skatinimas ir nesurinktas degalų akcizas
16
Finansavimo šaltinis
~0 Lt**Naudojimasis viešojo transporto juostomis
Siūlomas reikalingų elektromobilių plėtros investicijų pagrindinis finansavimo šaltinis – naujai įvedamas automobilių naudojimo mokestis
SritisReikalingos investicijos
2013-2025 m.*
< 2 mln. LtNemokamas stovėjimas miestuose
Žaliųjų pirkimų reikalavimai valstybiniame sektoriuje
~325 mln. Lt
PVM lengvata įmonėms
Kompensacija gyventojams
−−−−
Elektromobilių įsigijimo skaitinimo priemonės
Papildomos skatinimo priemonės
Galimos naudos
Metinis automobilių naudojimo mokestis
-
Savivaldybių biudžetai
17
~500 mln. LtTP naudojimo mokesčių įvedimas (30 Lt) ir šių mokesčių lengvata elektromobiliams
< 3 mln. LtNemokama el. energija viešojoje infrastruktūroje
~3 mln. LtPilotiniai projektai
*- Vertinant dabartinėmis kainomis ir neatsižvelgiant į pinigų vertės laike pokyčius;** - Vertinant, jog ši priemonė bus taikoma tol, kol nesukurs papildomų kaštų
~12 mln. LtInfrastruktūros įrengimas
−−−−
+
Galimybė likusias lėšaspanaudoti mobilumuigerinti apsisaugant nuogalimų naftos kriziųateityje
Valstybės ir savivaldybių biudžetai
ES parama (2014-2020 m.) ir valst. biudžetas
ES parama (2014-2020 m.) ir valst. biudžetas
-
Trečiojo tikslo įgyvendinimas iki 2025 m. neturės reikšmingos įtakos Lietuvos elektros energijos infrastruktūrai ir vartojimui
Poveikis elektros energijos perdavimo tinklams (PT) Poveikis elektros energijos skirstymo tinklams (ST)
10
11
12
13
14
15
14,2
0,04
Kitų sektorių suvartojimas
Elektromobilių suvartojimas
EM įtaka (Tikslas 3) Lietuvoje suvartojamai elektros energijai, TWh
0,3%Pakrovimo stotelių vieta
Daugiabučių kvartalai statyti
Iki 1965 m.
1966–1980 m.
po 1981 m.
Stotelių sk.**
2–3
4–5
4–5
Laisvoje teritorijoje šalia transformatorinių
Lėto krovimo stotelių įrengimo galimybės
18
10
20252012 20202015
El. e
n. v
art.
augi
mas
, %
0
1
2
3
4
0 30 60 90 120 150 180 210
Elektromobilių sk., tūkst. vnt.
EM krovimui sunaudojama el. energija*, 2025 m., proc. sąryšis.
* - Kraunant 100% elektromobilių lėtojo krovimo (3,7 kW) stotelėse
Dideli objektai
Prekybos centrai
Arenos
Viešbučiai
Privatūs gyvenamieji namai
Namų kvartalai
Sodų bendrijos
** Standartinio elektros tinklo Lietuvoje galios (iki 3,7 kW) pakrovimo stotelės
10 ir daugiau
1
Laisvoje teritorijoje šalia transformatorinių
Stovėjimo aikštelėse
Privačiame garaže
Siūlomų pilotinių projektų įgyvendinimas 2013-2020 m. laikotarpiu kainuotų iki 3mln. Lt
• Valstybės iniciatyva suburiama tikslinių elektromobilių naudotojų grupė sudaryta valstybinių įstaigų, verslo atstovų bei privačių asmenų.
• Pilotinio projekto koordinatorius (valstybės įstaiga) vykdo derybas ir suderina elektromobilių įsigijimo kainą su gamintoju, siekiant sumažinti elektromobilių kainą.
• Pilotinio projekto dalyviams taikomoss PVM lengvatos , kurios padengia elektromobilių ir VDV automobilių naudojimo kaštų skirtumą.
Jungtinis elektromobilių įsigijimas valstybės iniciatyva
apie 2 mln. Lt
Projekto tipas AprašymasInvesticijos
2013-2020 m.
19
• Vienos ar kelių taksi paslaugas teikiančių įmonių automobilių parkas papildomas 10 elektromobilių, skiriant papildomas lengvatas (subsidijas nuo 10 iki 45 tūkst. Lt) šių elektromobilių įsigijimui.
• Taipogi, šių elektromobilių krovimui įrengiamos 2-3 greitojo krovimo stotelės.
Taksi elektromobiliai
0,3 – 0,6 mln. Lt
• Suteikti Lietuvos gyventojams galimybę laimėti elektromobilį (valstybė suteikia subsidiją, kuri padengia elektromobilio ir VDV automobilio kainų skirtumą) bei namų pakrovimo stotelę loterijoje (pvz. Teleloto).
Galimybė laimėti elektromobilį
0,1 mln. Lt
2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos
Infrastruktūra ir rinkos modelis
Turinys
3.
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Siūlomas įgyvendinimo planas5.
20
Daugiausia stotelių turėtų būti įrengta krovimui namuose bei darbo vietose, o elektromobilių plėtros pradžioje valstybė turėtų plėtoti viešąją infrastruktūrą
Tikslinės grupės
15 tūkst. stotelių iki 2025 m.
Krovimas namuose Krovimas darbo vietoje, verslo centruose
Krovimas kitose viešose ir/ar pusiau viešose vietose
Nuolatinės ir kintamos srovės greitasis krovimas
15 stotelių iki 2025 m.500 stotelių iki 2025 m.
Viešoji infrastruktūra
21
15 tūkst. stotelių iki 2025 m. 15 stotelių iki 2025 m.500 stotelių iki 2025 m.
Statomos Mode 3 Type 2 stotelės arba kraunama naudojant stand. rozetę (iki 3,7 kW). Valstybė neremia šios infrastruktūros statybos
Statomos Mode 3 Type 2, iki 22 kW vienfazės arba trifazės viešojo krovimo stotelės
Kol kas nėra visuotinio standarto (siūloma vystyti vėlesniame etape)
Detaliau ->>
Didžioji dalis viešosios elektromobilių infrastruktūros turėtų būti vystoma miestuose
Kiti miestai -
• Elektromobilis – miestoautomobilis
• Elektromobiliai Lietuvoje turėtų paplisti trijuose
Prognozuojamas elektromobilių pasiskirstymas Lietuvoje
15%25%
15%
22
turėtų paplisti trijuose didžiuosiuose miestuose –Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje*
• Viešąją infrastruktūrą siūloma plėtoti atsižvelgiant į naudotojų poreikius
* - Elektromobilių pasiskirstymas miestuose įvertintas pagal dabartinio automobilių parko pasiskirstymą Lietuvos miestuose
25%
45%
Visos Lietuvos teritorijos padengimui reikėtų apie 50 greitojo pakrovimo stotelių...
• Taškai išdėstyti 40 – 60 km atstumu vienas nuo kito
• Sujungiami pagrindiniai miestai
• 50 greitojo pakrovimo stotelių užtikrintų galimybę elektromobilių naudotojams nuvažiuoti į bet kurią vietą Lietuvoje
23
miestai• Magistralėse – po dvi stoteles
(po vieną iš skirtingų magistralės pusių)
• Vietose, kuriose tai galima padaryti, tarpinės stotelės statomos prie įvažiavimų į miestelius (pvz. Molėtuose, Kelmėje) – taip sukuriamas didesnis patogumas vairuotojams dėl galimybės apsisukti
...tačiau turėtų užtekti greitojo pakrovimo infrastruktūros, kuri sujungia tris didžiuosius Lietuvos miestus
• Taškai išdėstyti vidutiniškai 50 km atstumu vienas nuo
• Norint patenkinti elektromobilių naudotojų poreikius iki 2025 m., reikėtų pastatyti 15 stotelių, kurios sujungtų didžiausius Lietuvos miestus
24
50 km atstumu vienas nuo kito
• Kiekvienam taške – po dvi stoteles iš skirtingų magistralės pusių
• Po 2 stoteles Vilniuje irKaune
• 1 stotelė - Klaipėdoje• Iš viso 15 stotelių• Sukūrus galimybę važiuoti
kryptimi „Šiaurė-pietūs“ –papildomos 7 stotelės
Rekomenduojamas rinkos modelis, kuris užtikrina liberalumą ir patogumą vartotojui
Skirstomųjų tinklų operatorius
Nepriklausomi el. energijos tiekėjai
El. energijos gamyba
Krovimo stotelių operatoriai
EM naudotojai
? ? A B C
Centralizuota valdymo sistema (CVS)CVS
operatorius / integratorius
CVS operatorius veikia kaip integratorius ir valdo duomenų srautus tarp vartotojų, stotelių operatorių ir el. energijos tiekėjų, vykdo finansinių srautų valdymą (angl. clearing). Visos viešosios stotelės privalo naudotis CVS
?
25
operatoriusenergijos tiekėjai gamybaoperatoriai
EM naudotojai gali laisvai pasirinkti norimą operatoriųEM naudotojai už krovimo paslaugas moka pagal krovimo stotelių operatoriaus siūlomą kainodarą
Rinkoje gali veikti neribotas skaičius krovimo stotelių operatoriųOperatoriai yra atsakingi už stotelių įrengimą ir priežiūrąOperatoriai pasiūlo savo kainodarąOperatoriai atsiskaito su CVS operatoriumi pagal nustatomą administravimo tarifą
Rinkoje veikia neribotas el. energijos tiekėjų skaičius.Elektros energija tiekiama laisvos rinkos elektros energijos tarifu
Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina krovimo stotelėms reikalingus tinklo pajėgumusLESTO taipogi neribojama dalyvauti rinkoje kaip krovimo stotelių operatorius, tačiau šios veiklos kaštai į elektros tarifą netraukiami
Elektros energijos gamintojų vaidmuo išlieka nepakitęs
Siūlomas laisvos rinkos principais pagrįstas rinkos modelis su centralizuota valdymo sistema, valdoma Integratoriaus
Reikalinga organizacija, kuri būtų atsakinga už centralizuotos valdymo sistemos (CVS) įdiegimą ir valdymą, pilotinių projektų įgyvendinimą, taip pat koordinuotų plėtrą ir teiktų informaciją rinkos dalyviams bei EM naudotojams
Integratorius
26
Privatus namas /
biuras (uždara aikštelė)
Viešai prieinama
aikštelė prie daugiabučių
Verslo irprekybos
centrų aikštelės
Viešosios stovėjimo
vietos
Greitojo krovimo
infrastruktūra
Privaloma CVSSavanoriškas prisijungimas prie CVS
Elektromobilių plėtrą siūloma koordinuoti per instituciją-integratorių, kuria pradiniame etape galėtų būti esama arba naujai įkurta VŠĮ
Juridinė forma Privalumai Trūkumai
Tiesioginė valstybės kontrolėUžtikrintas biudžetas
Ministerijos skyrius
Mažas lankstumasGalima politinė įtakaGalimi kompetencijos nesuderinamumai
Maža politinė įtakaStiprus kapitalo užnugaris
Energetikos įmonės
Ribota valstybės kontrolėNeužtikrintas finansavimas (ES
Rekomenduojamas modelis Galimas modelis (ilguoju l-tarpiu)
Kandidatai
SUMIN, ŪKMIN, ENMIN, AM
LESTO, TIC, nauja įmonė
27
Stiprus kapitalo užnugarisOrientuota į pelno siekimą
įmonės dukterinė įmonė
Neužtikrintas finansavimas (ES lėšos, biudžetas)
Užtikrintas biudžetasPradiniame etape išlaikoma tam tikra valstybės kontrolėMaža politinė įtaka
VšĮ ar jos dalisGalimi kompetencijos nesuderinamumai
Nedaroma politinė įtakaDidelis lankstumasSiekia pelno
UAB / AB
Neužtikrintas valstybės finansavimas ir sunkus jo pritraukimasNesuinteresuota pradiniame plėtros etape
įmonė
Esama arba nauja VšĮ
IT įmonės, naujai įkurta įmonė, kita
2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas
Infrastruktūra ir rinkos modelis3.
1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos
Turinys
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Siūlomas įgyvendinimo planas5.
28
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
• UAB ,,Elinta“
Lietuvos elektromobilių rinka šiuo metu pasižymi mažai tarpusavyje koordinuojamomis iniciatyvomis
Mokslo institucijosElektromobilių
komponentų ir dalių gamintojai
Elektromobilių perdirbėjai
Pakrovimo stočių gamintojai arba
montuotojai
Elektromobilių naudotojai
Valstybė
• Nesukurta bendra elektromobilių plėtros strategija• Diskusijos dėl reguliavimo, pilotinių projektų ir skatinimo priemonių• Reguliavimas ir sprendimai priimami atsiradus poreikiui dėl privataus sektoriaus vykdomų iniciatyvų
Transporto priemonių • UAB • UAB ,,Elinta“ • EM verslą siekiantys • UAB ,,Elinta“ (,,Toyota Aygo“ projektas);
• J. Navicko I.Į. (,,Jonelis“ sistema);
• UAB ,,Arginta“ (,,Fiat Panda“ perdarymas);
• UAB „Elektromobiliai“
29
Transporto priemonių perdirbimo į elektrines pavienės iniciatyvos (,,Lotus7“ ir kt.) neįtraukiant verslo subjektų:
• VGTU Transporto inžinerijos irMechanikosfakultetai;
• KTU Mechanikos ir mechatronikosfakultetas.
• UAB,,Elektromotus”(BMS, EVMS, kita įranga);
• UAB „Elinta“ (BMS, kita įranga)
• J. Navicko I.Į. (keitikliai, trifazė sistema)
• UAB ,,Samsonas ,,Motorsport“ (greičių dėžės);
• AB ,,Lietkabelis“ (el. varikliai).
• UAB ,,Elinta“ (krovimo stotelių Kaune gaminimas);
• UAB,,Elektromotus“ (krovimo stotelės Vilniuje projektavimas);
• UAB ,,Transmitto“ (krovimo stotelės Vilniuje montavimas);
• UAB „Elektromobiliai“
• EM verslą siekiantys vystyti verslininkai (UAB „Elinta“, UAB „Arginta“, kt.);
• Valstybės valdomos įmonės (AB ,,Lietuvos paštas“);
• Kiti entuziastai (Mindaugo Mališausko elektra varomas ,,Honda HR-V“).
Didžiausias Lietuvos verslo potencialas – elektromobilių komponentų gamyba, IT ir elektros inžinerijos srityse
Elektromobilių komponentai
Elektromobilių perdirbimas
Krovimosi stotelių komponentai
Elektros inžinerinė pramonė ir IT
• Specializuotos su automobilių ir kitomis pramonėmis susijusios lietuviško kapitalo įmonės gali persiorientuoti
• Lietuvos verslas jau perdirbo pirmuosius elektromobilius
• Remiantis vartotojų įpročiais, Lietuvoje didelis
• Lietuvoje jau surinktos pirmosios pakrovimo stotelės
• Verslo potencialas egzistuoja tiek stotelių komponentų
• Lietuvoje didelis skaičius įmonių sėkmingai veikia elektros paskirstymo ir perdavimo inžinerijos srityje, elektros skirstomosios ir valdymo įrangos
Elektromobilių priežiūra
• Kol kas techninę priežiūrą gali suteikti pavienės įmonės. Ateityje naujų elektromobilių gamintojai į rinką ateis su savo techninės
30
Atsižvelgdama į turimą pramonės potencialą Lietuva turėtų siekti išnaudoti konkrečių nišinių sričių potencialą, tačiauiniciatyva turėtų būti pačių verslo atstovų
persiorientuoti ir veikti elektromobilių rinkoje
didelis perdirbtų elektromobilių potencialas
komponentų gamyboje, tiek stotelių surinkime
valdymo įrangos gamyboje
• Išmaniųjų sistemų kūrimas
techninės priežiūros sprendimais, kursis vietiniai centrai
Greičiausias būdas plėtoti Lietuvos elektromobilių ir susijusią pramonę ir mokslininkų veiklą – užsienio investicijų pritraukimas
• Greičiausias ir efektyviausias būdas paskatinti Lietuvos elektromobilių pramonės ir mokslo plėtrą – užsienio investicijų pritraukimas;
• Todėl siūloma įtraukti šią industriją į Lietuvos prioritetų, siekiant užsienio investicijų, sąrašą.
Užsienio investicijų pritraukimas
Rekomendacija Aprašymas
Su elektromobilių industrija susijusių mokslinių tyrimų įtraukimas į egzistuojančias finansavimo schemas
• Nacionalinių finansavimo šaltinių atveju siūloma į esamas finansuojamas veiklas įtraukti aplinką tausojančių žalesnių transporto priemonių ir su jomis susijusios infrastruktūros kūrimą.
31
Naujų mokslo finansavimo modelių galimybės
Elektromobilių klasterio suformavimo galimybė
Elektromobilių perdirbimo skatinimas
• Rekomenduojamas mokslo „start-up” idėjos įgyvendinimas, kurio metu būtų skelbiami konkursai pradinėse stadijose esančioms mokslininkų idėjoms, geriausioms jų skiriama finansinė parama bei patyrusių mokslininkų konsultacijos
• Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją (rinkoje yra pakankamas verslo subjektų skaičius klasteriui susikurti)
• Tam reikalinga esamos valstybės politikos klasterių atžvilgiu tąsa
• Galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą Lietuvoje, siekiant spartesnio pramonės kūrimosi bei atsižvelgiant į didelį eksporto potencialą.
• Kol nėra užtikrintas perdarytų elektromobilių saugumas, todėl kol kas siūloma elektromobilių skatinimo priemones (pavyzdžiui, PVM lengvatą) taikyti tik naujiems elektromobiliams
2. Galimybės Lietuvoje ir scenarijų vertinimas
Infrastruktūra ir rinkos modelis3.
1. Elektromobiliai ir pasaulinės tendencijos
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Turinys
Lietuvos verslo struktūrų potencialas ir rekomendacijos4.
Siūlomas įgyvendinimo planas5.
32
Siūloma neskubėti su elektromobilių plėtra, pilotinius projektus bei infrastruktūros plėtrą įgyvendinant nuo 2015 m.
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
5.1 PVM lengvata
5.2 Viešojo transporto juostos „atidarymas” EM
5.3 Žaliųjų pirkimų skatinimas
5.4 Nemokamas elektromobilių stovėjimas
5. Elektromobilių naudojimo skatinimo priemonės
4. Transporto priemonių apmokestinimas
3. Integratoriaus suformavimas
2. Rinkos modelio formalizavimas
1. EM plėtros strategijos patvirtinimas
PasiruošimasKonkursasĮgyvendinimas
33
9.2 Kiti pilotiniai projektai
5.6 Kompensavimas gyventojams
6. Finansavimas ES lėšomis
7. Viešoji infrastruktūra
7.1 Savivaldybių planų parengimas
7.2 Viešosios lėtojo krovimo infrastruktūros diegimas
7.3 Greitojo krovimo stotelių diegimas
8. Centrinės valdymo sistemos diegimas
9. Pilotiniai projektai
10. Mokslo ir verslo skatinimo priemonės
5.4 Nemokamas elektromobilių stovėjimas
9.1 Jungtinis elektromobilių įsigijimas
5.5 Nemokama el. energija viešojoje infrastruktūroje
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
34
UAB Smart Continent LT
Kareivių g. 19,
09133 Vinius
UAB Civitta
V. Kudirkos g. 6
3105 Vilnius