VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. kovo 8 d.

Nr. 5 (1287)

GELEÞINKELIAI REMS STUDENTUS

Julius Kontrimas

AB „Lietuvos geleþinkeliai“ ásteigë dvideðimt vardiniø stipendijø geraibesimokantiems dieniniø studijø studentams ir moksleiviams. Ið jø pen-kios teks mûsø universiteto auklëtiniams, kurie pasirinko su geleþinkeliususijusias studijø programas.

Tûkstanèio litø stipendijos semestrui pagrindiniø studijø studentams bus ski-riamos nuo treèio kurso, pasirinkus specializacijà, o magistrantams – nuo

antro kurso. Kandidatø jai gauti dviejø pastarøjø semestrø balø vidurkis turibûti ne maþesnis kaip 8,5 balo ir jø þinios nebuvo ávertintos þemesniu nei 7balais.

Pasak AB „Lietuvos geleþinkeliai“ generalinio direktoriaus Jono Birþiðkio,tikimasi, kad ði rëmimo programa padës pritraukti á bendrovæ jaunø specialis-tø. Bendrovei dabar labiausiai trûksta aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø eismo spe-cialistø bei kelininkø.

BEVEIK PUSÐIMTIS PUBLIKACIJØ

Vaidotas Šapalas

Statybos fakulteto mokslininkai pasiryþæ respublikos spaudoje paskelbti(„Respublika“, „Mokslas ir technika“, „Statyba ir architektûra“ ir kt.) apiedeðimt probleminiø raðiniø ðalies statybø plëtotës bei joms specialistørengimo klausimais. Tai A. Kvedaro „Statybos fakulteto mokslininkø in-dëlis á statybos verslà“, R. Karkausko „Projektuotojai laukia puikiai ával-dþiusiø kompiuterines programas konstruktoriø“ ir kiti.

Sudarydami mokslo populiarinimo planà, fakulteto mokslininkai perþvelgëir kas padaryta. Pernai anksèiau minëtuose leidiniuose bei þurnaluose „Nau-

ja statyba“, „Gedimino universitetas“, „Naujas namas“ paskelbti keturiasde-ðimt trys raðiniai. Bene aktyviausiai (15 publikacijø) statybos mokslo þurnaluo-se „Nauja statyba“ ir „Naujas namas“ populiarino Inga Garnytë-Sapranavièie-në. Giliai ir plaèiai ðios veiklos arimus arë doc. Alfonsas Daniûnas, profesoriaiJuozas Atkoèiûnas, Algimantas Nakas, Zenonas Kamaitis, Romualdas Maèiu-laitis ir kiti.

Mokslininkai periodinëje spaudoje graþiai ávairiø sukakèiø proga pristatë irsavo kolegas docentus Algirdà Juozapaitá, Arûnà Komkà, Algirdà Jonà Notkø,architektà Juozà Ðipulá.

„ÞEMAITIJOS PIENAS“ KVIEÈIA

Edita Juèiûtë

Akcinë bendrovë „Þemaitijos pienas“ pakvietë mûsø universiteto stu-dentus á maþàjà atvirøjø durø dienà. Personalo direktorë Gintarë Ole-kauskienë susirinkusiems priminë ámonës istorijà ir pasiûlë darbo gali-mybes vienoje ið didþiausiø Lietuvos pieno perdirbimo bendroviø.

Bendrovei „Þemaitijos pienas“, turinèiai 4 dukterines ámones bei 6 prekybi-nius filialus, reikalingi programuotojai, automatikos derintojai, logistikos spe-

cialistai. G. Olekauskienë pabrëþë geras darbo bendrovëje perspektyvas: ga-limybæ tobulinti þinias, komandiruotes uþsienyje, beprocentines bûsto pasko-las, galimybæ su bendrove sudaryti sutartá dël mokesèio uþ mokslà, stipendi-jos.

Miglë Kairytë

Kovo 11-osios – Nepriklausomybës atkûrimo akto reikðmë mûsø tautos gyvenimui tampa svarbesnë, reikðmin-gesnë, kai suþinai ðalies istorijà, nueità kelià, áveiktas okupacijø ir kitas negandas.

Taip þingsnis po þingsnio renginiø, muziejaus ekspozicijø dëka Kovo 11-oji apsigaubia kur kas ryðkesne aureole. Todëlpastarosiomis dienomis ðalies istorijos muziejai sulaukia kur kas daugiau lankytojø. Kaskart vis daugiau sulaukia ir

mûsø tautos istorijos ðirdis – Gedimino pilies muziejus.Neseniai, bendradarbiavimo partneriø Panevëþio statybos tresto pakviesti, su Gedimino pilies muziejaus ekspozicija

susipaþino ir mûsø universiteto darbuotojø grupe.

GEDIMINO PILIS – ISTORIJOS ŠIRDIS

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Panevëþieèiai ir universiteto darbuotojai prie besikurianèios Lietuvos sostinës maketo

– Kovo 11 – tai Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimo diena. Tai yra vals-tybinë ðventë. Lietuvos nepriklausomy-bë buvo atkurta 1990 metais. Tai labaisvarbus ávykis Lietuvos istorijoje. Rei-kia gerbti tuos þmones, kurie negailë-

jo pastangø tam, kad Lietuva ir Lietu-vos þmonës bûtø laisvi.

– Tai yra valstybinë ðventë, todël yranedarbo diena. Nieko ypatingo ji mannereiðkia, nes labiau mëgstu tokias

KOVO 11-OJI VISOS TAUTOS IR KIEKVIENO MÛSØ ÐVENTËKOVO 11-OJI VISOS TAUTOS IR KIEKVIENO MÛSØ ÐVENTËVËL PLAZDËS VËLIAVOS, SOSTINËS, DIDESNIØ MIESTØ DANGØ NUÐVIES ÐVENTINIAI FEJERVERKAI. ÐALIES VADOVAI, ÁVAIRIOS DELEGACIJOS APLANKYS LAISVËS GYNËJØ MEMORIALÀ ANTA-

KALNIO KAPINËSE IR ANT ÞUVUSIØJØ UÞ NEPRIKLAUSOMYBËS ÁTVIRTINIMÀ KAPØ PADËS VAINIKUS, GËLES. PASLAPTINGÀ IR ROMANTIÐKÀ SAKMÆ SEKS PLAZDANÈIOS ÞVAKIØ LIEPSNELËS.ÐIRDIES ATMINTIES VEDAMI PRIE LAISVËS GYNËJØ KAPØ TYLOS MINUTEI SUSTOS, NULENKS GALVÀ DAUGELIS VILNIEÈIØ BEI SOSTINËS SVEÈIØ. IR, KO GERO, DAUGIAUSIAI TAI BUS

JAUNIMAS. JIE AKTYVIAUSIAI DALYVAUS IR KITUOSE KOVO 11-OSIOS NEPRIKLAUSOMYBËS ATKÛRIMO RENGINIUOSE. KITAIP IR NEGALI BÛTI: JIE BUVO PIRMOSE KOVOTOJØ UÞ LAISVÆGRETOSE. BE TO, ÐI ÐVENTË JAU LABAI ASMENIÐKA. NORS DAINUOJANÈIOS REVOLIUCIJOS MITINGUOSE, KITUOSE JOS RENGINIUOSE, BALTIJOS KELYJE VISA TAUTA BUVO KARTU, JAUTË-ME VIENAS KITO DRAUGIÐKÀ PETÁ IR RANKÀ. TAÈIAU TUO PAÈIU BUVOME IR KIEKVIENAS KAIP INDIVIDAS, NES Á ATGIMIMÀ, Á NEPRIKLAUSOMYBÆ ËJOME KIEKVIENAS SAVU KELIU, SUKAUPÆSKIRTINGÀ ASMENINÆ PATIRTÁ. TODËL IR ÐVENTË KIEKVIENAM GRÀÞINA TIK JAM VIENAM SVARBIUS, GANËTINAI ASMENIÐKUS PRISIMINIMUS.

SPAUDA, TELEVIZIJA, ORGANIZATORIAI VIS RAGINA IR PRIMENA, KAD TAI VISOS TAUTOS ÐVENTË. IR TAI TIESA! TODËL NACIONALINË TELEVIZIJA JAU KURIS LAIKAS TVIRTINA, KAD MÛSØTIK TRYS MILIJONAI, PRISTATYDAMI TAI VIENÀ, TAI KITÀ ÐALIES GARBØ MOKSLININKÀ, GYDYTOJÀ, MENO ÞMOGØ, SPORTININKÀ, KURIE GARSINA LIETUVÀ PLAÈIAJAME PASAULYJE, KURIEVISIEMS PRIMENA, KAD LIETUVIAIS ESAME GIMÆ.

ŠITAI PASAKYTINA IR APIE MÛSØ BENDRUOMENÆ, KURIOS KASDIENOS DARBAI, AUKÐTØJØ STUDIJØ PLËTOTË ÁTVIRTINA ÐALIES NEPRIKLAUSOMYBËS IDËJÀ, PRISIDEDA PRIE TAUTOSGERBÛVIO KËLIMO.

Profesoriai Petras Èyras ir Algimantas Nakas leido trumpai pasikalbëtisu jø studentais. Teiravomës kà jie þino apie Kovo 11-àjà ir kà ði ðventëreiðkia jiems, jø tëvams, draugams, giminëms.

Ir štai ant mano darbo stalo penkiasdeðimt lapeliø su bûsimøjø statybinin-kø, gaisrinës saugos inþinieriø atsakymais. Skaitai juos ir dþiaugies, kad nëvieno nëra televizijos laidos „Klausimëlis“ lygio. Visi atsakiusieji þino, kaslietuviui yra Kovo11-oji, tiksliai nurodë, kada priimtas nepriklausomybës at-kûrimo aktas. Ádomesnius, iðsamesnius atsakymus beveik neredaguotus pa-teikiame „Inþinerijos“ skaitytojø dëmesiui. Gaila, kad keli studentai, teisingaiir originaliai samprotavæ pasiûlytais klausimais, panoro likti neþinomi.

Toliau p. 3

Gedimino kalne vël plevësuoja mûsø valstybësvëliava

NEPRIKLAUSOMO GYVENIMO PRADÞIA

2 Inþinerija, 2005 m. kovo 8 d.

REKTORATE(2005 02 21, 28)

Posëdþiai prasidëjo rektoriaus,

prorektoriø, dekanø, Rektorato na-

riø informacija.

Rektoratas apsvarstë VGTU vardi-niø stipendijø skyrimà; magistrantû-ros pirmo kurso studentø 2004–2005 m. m. þiemos sesijos rezultatøanalizæ; universiteto 2005 m. biudþe-to sàmatos projektà; patikslintà 2005m. remonto darbø planà; pasirengi-mà priëmimui á magistrantûros irspecialiàsias profesines studijas; kaikuriuos bendruosius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� LMT Mokslo prioritetø ir vertinimo ko-misijos grupë parengë studijà„Moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros paskelbtø rezultatø formalu-sis vertinimas“.

� Nuotoliniø studijø centras parengëir iðleido teminá aplankalà, kuriameesantys lankstinukai supaþindina supagrindinëmis centro veiklos krypti-mis, su nuotoliniø studijø programo-mis. Taip pat pateikiamos svarbiau-sios þinios, norintiems studijuoti, dës-tyti, bendradarbiauti.

� „Aviacijos medicinos Lietuvoje… në-ra“. Taip pavadintas Aviacijos tech-nologijø katedros vedëjo dr. DariausEremino atsakymø á skaitytojø klau-simus rinkinys („Aviacijos pasaulis“Nr. 25, 2004 12 17).

� Apie A. Gustaièio aviacijos institu-to organizuotà tarptautinæ mokslinækonferencijà „Aviacija – 2004“ pasa-koja fotoreportaþas „Bepilotis orlai-vis Lietuvoje?“ („Aviacijos pasaulis“Nr. 25, 2004 12 17).

� Architektûros katedros docentas Gin-taras Èaikauskas raðinyje „Soviet-meèio epochos simboliai merdëja“(„Veidas“ Nr. 6, 2005 02 10) iðsakosavo nuomonæ, kaip reikëtø elgtis sukai kuriais tarybiniø metø statiniais.

� Transporto instituto direktoriaus pa-vaduotojas Algirdas Ðakalys raðiny-je „Nëra bendrø Europos interesø kri-terijø“ („Lietuvos þiniø“ priedas „Tra-sa“ Nr. 7, 2005 02 17) pasakoja, kaippagerinti senøjø ir naujøjø EuroposSàjungos nariø transporto tinklø sà-veikà.

� Transporto vadybos katedros vedë-jas prof. Ramûnas Palðaitis ir Trans-porto mokslo instituto direktoriauspavaduotojas Algirdas Ðakalys pa-rengë transporto plëtros apþvalgàir rekomendacijas, kaip gabenti kro-viná ávairiø rûðiø transportu neper-kraunant.

� Mokomosios bazës, greitøjø studijøir lakûnø parengimui skiriamø lë-ðø klausimus A. Gustaièio aviacijosinstituto vadovybë aptarë su Ðvieti-mo ir mokslo bei Susisiekimo minis-terijø atstovais.

� A. Gustaièio aviacijos instituto lakû-nas instruktorius Donatas Latvënasvedë radijo ryðio tobulinimo kursusPanevëþio, Utenos, Ðeduvos aeroklu-bø pilotams mëgëjams.

� Studentø „Þvaigþdþiø dienoje“ „Ry-tø“ komandoje þaidë ir mûsø univer-siteto krepðininkai H. Ðliogeris, M.Girnius ir A. Alsys.

� Rektoriaus ásakymu sudaryta komi-sija, kurios pirmininkas mokslo pro-rektorius Raimundas Kirvaitis, nariai –Valentinas Skarþauskas, Juozas Bi-vainis, Gintaris Kaklauskas, Algiman-tas Zakarevièius ávertins premijavimuipateiktas monografijas.

Fundamentiniø mokslø fakulteto matematikai sveikina kolegæ

Valæ STANKEVIÈIENÆgarbingos gyvenimo ir sukakties proga. Linkime mielai Kolegai

geros sveikatos ir iðtvermës nelengvame pedagogo darbe.

I laipsnio (3,0 MGL)

L.D.K. Gedimino1. Adomui Ginevièiui VVF, MV-12. Agnei Marcinkevièiûtei FMF, BI-13. Maksim Peèorin, FMF, IM-2

II laipsnio (2,5 MGL)

L. S. Gucevièiaus1. Mindaugui Staniûnui ARF, A-1/2

K. Antanavièiaus1. Julijai Èerniavskajai VVF, FVu-12. Sandrai Kaminskaitei STF, NTV-1/13. Gintarei Poškaitei, VVF, IFPV-14. Modestui Plakiui VVF, FPV-15. Arvydui Pilibui, VVF, MVu-16. Ievai Bartkutei, VVF, VV-3/17. Grigorij Þilinskij, VVF, VPV-28. Marinai Manþos, VVF, VV-3/49. Eglei Þaliauskienei, VVF, VV-3/410. Onai Buivydaitei, VVF, MV-211. Tomai Tupikaitei, VVF, VV-3/412. Mantui Deguèiui, VVF, FVu-1

V. A. Graièiûno1. Raimondai Banytei, TIF, TV-3/22. Dovilei Songailaitei, TIF, TV-3/1

PENKIASDEÐIMT VARDINIØSTIPENDIJØ

Apibendrinus konkurso rezultatus, rektoriaus ásakymu ðiø mokslo metøpavasario pusmeèiui paskirtos vardinës stipendijos ðiems studentams.

PAGRINDINËS STUDIJOS3. Dovilei Siaurusevièiûtei, TIF, TV-3/14. Ingai Malinauskaitei, TIF, TV-2/1

A. Èyro1. Mindaugui Kaunui STF, GS-1S. Kerbedþio1. Kirilui Lepiochinui, STF, TRS-1

P. Vileišio1. Tomui Burokui, FMF, IT-1/12. Renatai Jelinskajai, APF, AAT-23. Alfredui Vybernaièiui, STF, GS-3

D. Maciulevièiaus1. Jelenai Ðkamat, MEF, SÁ-22. Dariui Maþeikai FMF, BI-23. Ingridai Maþonavièiûtei FMF, IG-2

S. Kairio1. Evelinai Trutnevytei APF, AAT-22. Vaidotui Purvënui, STF, GS-2

S. Dirmanto1. Editai Janèienei, APF, GD-3/2K. Semenavièiaus1. Giedriui Mikuèiui, MEF, MEu-3

V. Kulakausko1. Pauliui Kudriavcevui, VVF, FV-2

I laipsnio (3,0 MGL)

L.D.K. Gedimino1.Gediminui Montvilai, ELF, TEVm-42. Sergejui Gaiduèis, STF, SMDm-33. Aurimui Anskaièiui, ELF, ETm-3.

II laipsnio (2,5 MGL)

L. S. Gucevièiaus1. Sigitai Þvaliauskaitei ARF, ATEm-32. Ernestai, Lazauskaitei, STF, SEVm-3

K. Antanavièiaus1. Juozui Bernatavièiui, MEF, PEVm-42. Astai Aukštkalnytei, MEF, PEVm-33. Laurai Tupënaitei, STF, NTVm-34. Irinai Jonauskienei, STF, NTVm-3

P. Vileišio1. Veslavai Stankevièiûtei, MEF, PIVm-32. Gretai Ošikaitei, APF, MTSm-33. Ingridai Pliopaitei, APF, ARSm-44. Tomui Jaèioniui, MEF, PIVm-4

MAGISTRANTÛROS STUDIJOS

5. Jûratei Vitkienei, APF, MTSm-36. Jurgitai Morkûnienei, APF, ASm-4

A. Èyro1. Andriui Buskai, STF, SMm-3

S. Kerbedþio1. Mariui Noreikai, APF, ISm-3

S. Kairio1. Alvydui Zagorskiui, APF, ASm-32. Ingai Lauèytei, APF, ARSm-4

V. A. Graièiûno1. Raimondui Jasevièiui, MEF, PMm-42. Linai Papinigytei, STF, SEVm-3

K. Semenavièiaus1. Anþelikai Jankovskajai, ELF, AUSm-32. Daliui Matuzevièiui, ELF, EKSm-43. Mariui Martûnui, ELF, AUSm-34. Konstantin Èernych, MEF, PMm-4

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

praneða, kad 2005 m. kovo 18 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11,Vilnius) bus ginama JUOZO MERKEVIÈIAUS daktaro disertacija tema: „Virtualios organi-zacijos personalo valdymas“ (socialiniø mokslø sritis, vadyba ir administravimas – 03S).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Narimantas Paliulis (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Borisas Melnikas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).Nariai: prof. habil. dr. Juozas Bivainis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socia-

liniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S), prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis (VilniausGedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija – 07T), prof.dr. Algimantas Sakalas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba iradministravimas – 03S), prof. dr. Regina Virvilaitë (Kauno technologijos universitetas, socia-liniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).

Oponentai: prof. habil. dr. Albinas Marèinskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai,vadyba ir administravimas – 03S), doc. dr. Eugenijus Chlivickas (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03S).

Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.

Rektorius

Skaidrë Naujokaitë

Doktorantûros studijose pasirink-tos srities dalykines þinias gilina irruoðiasi moksliniam darbui du ðim-tai keturiasdeðimt du magistrai. Dau-gelis ið jø, baigdami studijas, paren-gia daktaro disertacijà ir net sëkmin-gai jà apgina.

Pernai lapkrièio-gruodþio mënesiaisdisertacijas apgynusiam deðimtu-

kui neseniai Senato posëdyje áteiktidaktaro diplomai.

Technologijos mokslo srities dakta-ro diplomai áteikti Arûnui Ðalèiui, Gedi-minui Graþulevièiui, Aidui Vasiliui Vasi-liauskui, Jonui Ðaparauskui, Andriui

ÁTEIKTI DAKTARO DIPLOMAI

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Jaunieji mokslininkai, gavæ daktaro diplomus

Stasiulioniui, Eugenijui Stupak, RièarduiMaksimavièiui, Andriui Jarþemskiui. Fi-ziniø mokslø srities daktaro diplomàgavo Dovilë Deltuvienë. Socialiniømokslø srities daktaro diplomas áteik-tas Dariui Matusevièiui ir Skaidrei Þiè-kienei.

Praëjusios savaitës Senato posëdy-je daktaro diplomai áteikti technologi-jos mokslø srities daktarams LauraiÈerniauskaitei, Auðrai Maþeikienei, Ro-bertui Peèeliûnui, fiziniø mokslø srities –Mindaugui Kavaliauskui, socialiniømokslø srities – Aistei Miliûtei, DariuiGudaèiauskui, humanitariniø moksløsrities – Inesai Alistratovaitei ir Vytau-tui Petrušoniui.

Gediminas Vaièiûnas

Gintautas Bureika

Katovicuose (Lenkija), Silezijosuniversitete ávyko tarptautinis foru-mas SEC-2005. Forume buvo nagri-nëjamos galimybës dalyvauti tarp-tautiniuose Europos mokslo projek-tuose, susijusiuose su geleþinkeliøtransportu.

Praneðimus padarë ir diskusijosedalyvavo mokslininkai, gamybinin-

kai ir ES politikai ið Lietuvos, Latvijos,Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos,Bulgarijos, Kroatijos, viso apie 100 da-lyviø. Buvo nagrinëjamos galimybësbendradarbiauti geleþinkeliø eismo sau-gumo, greièio geleþinkelyje didinimo,geleþinkeliø gamtosaugos,logistikos, eismo valdymo,modeliavimo, sistemø sude-rinamumo, energetikos, spe-cialistø rengimo srityse.

Ið Lietuvos ðiame forumedalyvavo akcinës bendrovës„Lietuvos geleþinkeliai“ dar-buotojai, Kauno technologi-jos universiteto mokslininkaibei VGTU Geleþinkeliø trans-porto katedros mokslininkai

TARPTAUTINIS FORUMASLENKIJOJE

prof. Leonas Povilas Lingaitis , doc.Gintautas Bureika ir doc. GediminasVaièiûnas. Ypatingai daug vilèiø mûsøuniversiteto mokslininkams teikia gali-mybë bendradarbiauti rengiant bendrasgeleþinkelininkø rengimo magistratûrosstudijø programas. Tai atvertø naujasgalimybes Lietuvos geleþinkeliø moder-nizavimui, plëtrai ir europietiðkumui.Studentams ðios programos leistø pla-èiau susipaþinti tiek su geleþinkeliø rai-da ávairiose Europos ðalyse „ið arti“,tiek su tø ðaliø kultûriniu, socialiniu gy-venimu. Ði programa bûtø studentømëgstama, populiari bei naudinga. Tuoji labai prisidëtø prie geleþinkeliø trans-porto specialybiø populiarinimo jauni-mo tarpe.

Teorinës mechanikos katedros vedëjas prof. Rimantas Belevièius áteikia vardinës stipendijospaþymëjimà savo studentei Linai Kiseliovai Alekso Jauniaus nuotr.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Ir jie papildë mokslininkø gretas

Universiteto transportininkai – konferencijos dalyviai

Inþinerija, 2005 m. kovo 8 d. 3

ðventes, kurias galima ðvæsti su ðeimaarba su draugais prie stalo, pvz. Vely-kas, Naujuosius metus, Kalëdas ir pan.

– Tai valstybinë ðventë, kuriai pami-nëti vyksta ávairûs renginiai. Að juosedalyvauju arba sëdþiu namie su ðeimair per TV þiûriu skirtus koncertus.

Dmitrij Titarenko, SVA 3/1:– Visø pirma norëèiau pradëti nuo

to, kad Kovo 11-oji yra valstybinë ðven-të, kuri tiksliai yra vadinama Nepriklau-somybës atkûrimo diena. Tai yra labaisvarbi istorinë data, nes visais laikais,visos ðalys troðko bûti nepriklausomos.

Stasys Jadeška:– Kovo 11 d. yra Lietuvos nepriklau-

somybës diena, kuri paskelbta 1990metais.Tuo metu buvo Sàjûdis, kuriopirmininkas buvo Vytautas Landsber-gis. Mano tëvai, ðiai dienai skiria dë-mesio, nes manau, kad ji jiems kaþ-kuo buvo ásimintina. Draugams tai pa-prasèiausiai laisva nedarbo diena.

Mindaugas Maigys, SVA– 3/1– Nepriklausomybë atkurta buvo

1990 m. Lietuva vël tapo nepriklauso-ma nuo SSRS. Dabar ði diena yra vals-tybinë ðventë. Ðià dienà iðkeliamos vë-liavos, vyksta ávairûs paminëjimai irkoncertai, susijæ su ðia diena. Að ir ma-no ðeima ðià dienà minime kaip ir dau-gelis lietuviø. Ryte einame á baþnyèià,vëliau á koká minëjimà.

Arûnas Kolpertas: – Tai nepriklausomybës atkûrimo

diena. Nedarbo diena, ir ðiaip linksmapaminëti jà.

Edita Juèiûtë

Að esu pasiryþæs visus savo buvusius ir bûsimus darbus skirti Lietuvai

M. K. Èiurlionis

Jovita Juðkytë SVA-3/1:– Ši diena yra svarbi kiekvienam tik-

ram lietuviui. Gera þinoti, kad Lietuvayra laisva ðalis, be priespaudos, naiki-nimø, piktumø. Mano ðeima ðios die-nos nemini taip ypatingai, tiesiog kiek-vienas ðirdyje kovo 11 d. jauèia kaþ-koká pakylëjimà ir dþiaugsmà.

Viktoras Misteravièius:– Lietuviai atkûrë savo valstybæ. Man,

kaip Lietuvos gyventojui ði diena yragana svarbi. Gerai, kad valstybë pada-rë kovo 11 d. ðventine diena.

Lilijana Januðkeviè:– Valstybës atkûrimo diena. Að esu

patriotë, todël kiekviena valstybës ðven-të yra ðventë ir man asmeniðkai.

Romualdas Vrublevskis:– Ta diena yra kiekvieno Lietuvos pi-

lieèio ðventë.

Vytautas Paulavièius, SVA-3/2:– Ði diena yra minima kiekvienais

metais. Man ði diena reiðkia daug, nessimbolizuoja tautos atgimimà.

Violeta Chaèkovskaja:– Tai Lietuvos valstybës atkûrimo die-

na. Man ði diena patinka, nes tai ne-darbo diena. Taip pat dþiaugiuosi, kadkai kurie þmonës tà dienà yra kupinidþiaugsmo.

R. Balaikaitë:– Man, kaip Lietuvos respublikos pi-

lietei, ši diena yra labai reikšminga.

Sigita:– Ji svarbi tuo, jog buvo pasiekta tai,

ko siekë Vasario 16-osios aktu. Mansvarbi tuo, jog dabar galiu gyventi lais-voje ðalyje.

A. Vaišys:– Kovo 11-àjà buvo pasiraðytas Ne-

priklausomybës atkûrimo aktas. Taivalstybinë ðventë, kuri suteikia galimy-bæ tà dienà „nieko neveikti…“, nes ne-aiðku kaip jà ðvæsti: ar bëgti su alausbokalu, ar su trispalve per centrà. Vi-suomenëje nebepasireiðkia ryðkus pa-triotiðkumas, kaip 1990 m. Bet gal kon-kreti situacija parodys kitaip.

Mantas Petrauskas:– Tai valstybës nepriklausomybës at-

kûrimo diena. Ði diena pripaþinta Lie-tuvos valstybine švente.

Donata Vedeckaitë:– Mano tëvams ði diena tikrai svar-

bi, taèiau man ji nëra kuo nors ypatin-ga – tiesiog nedarbo diena.

Artûras Majaras:– Ði diena svarbi, nes laisvë yra svar-

biausias dalykas þmogaus gyvenime. Lie-tuvos nepriklausomybës atkûrimo aktasbuvo pasiraðytas 1990 03 11. Ðià ðventæþmonës mini iðkeldami vëliavas, vykstakoncertai, nes tai yra nedarbo diena.

Man ši diena svarbi kaip ir kiekvie-nam lietuviui. Nelaisvas þmogus yra neþmogus.

Kostas Smoriginas:– Labai svarbi ir reikðminga diena

Lietuvai ir jos þmonëms, tarp jø ir man.

Andrius Sokolnikovas:– Valstybinë ðventë, dar viena laisva

diena, kaip ir laisva Lietuva. Ði dienasvarbi visiems mums ir kiekvienam iðmûsø – lietuviams.

Aurimas Gudþiauskas, GS –2:– Tai Nepriklausomybës atkûrimo

diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pa-skelbë nepriklausomybæ. Prie ðito daugprisidëjo „Sàjûdis“ vadovaujamasV. Landsbergio.

Man ði diena reiðkia naujà LietuvosRespublikos istorijos pradþià, kuriopats nelabai prisimenu, taèiau manau,kad nuo to laiko gyventi yra geriau.

Ði diena yra ðventë man, ir ne viendël to, kad nereikia eiti á paskaitas. Ma-

nau, kad iðsivadavimas iðTarybø sàjungos sudëtiesbuvo didelis ávykis vi-siems Lietuvos þmo-nëms. Neprisimenu tø lai-kø, bet ið tëvø pasakoji-mø esu susidaræs nuo-monæ apie gyvenimàLTSR. Nenorëèiau gyven-ti tokioje ðalyje, kur nesilaisvas ir negali keliautibet kur, pvz. á Vakarus irá Rytus.

Vaidotas Purvënas:– 1990 m. 03 11 atkur-

ta Lietuvos Respublikosnepriklausomybë. Taisvarbi Lietuvos Respublikos istorijai da-ta, kai buvo pasiraðytas nepriklausomy-bës atkûrimo aktas. Lietuvos Respub-lika tapo laisva, nepriklausoma ðalis.1991 01 13 Rusija vël bandë perimtiLietuvà savo valdþion, taèiau jai nepa-vyko. Po to Lietuvos pavyzdþiu pase-kë Latvija, Estija ir taip pat atkûrë ne-priklausomybæ.

Pirmoji Lietuvos nepriklausomybæpripaþino Islandija.

Tomas Vailionis:– Kovo 11– oji svarbi Lietuvos istori-

jai, nes tà dienà buvo pasiraðytas ne-priklausomybës atkûrimo aktas, kuriuoatsikratyta nuo Tarybø sàjungos jungo.Ði diena man ir mano artimiausiemssvarbi, nes atgavus nepriklausomybæ,nors labai lëtai ir sunkiai, pradëjometikëtis geresnio ir nevarþomo gyvenimo.

Augustas Papeika:– Lietuva antrà kartà paskelbë savo

nepriklausomybæ. Lietuvos Respublikakartu su kitomis Baltijos ðalimis atsisky-rë nuo Tarybø sàjungos ir tapo sava-rankiðka nepriklausoma Respublika.

Kai vyko visi ðie ávykiai buvau darmaþas, taèiau puikiai atsimenu nuotai-kas vyravusias tuo metu. Tada tai bu-vo pirmieji þingsniai, o dabar mes ma-tome, kad jie buvo teisingi.

Romanas Savickas:– Ði diena mano gyvenime svarbi.

Todël, kad mes sugebëjome tapti ne-priklausomais, bûti savimi. Tai didelëGARBË, tokiai maþai valstybei.

Jovitas Timukas:– Kovo 11– oji Lietuvos nepriklauso-

mybës diena. Man ði diena eilinë die-na, nes að jos nelabai prisimenu. O të-vams ði diena, ið tiesø, neþinau kà reið-kia, nes að jø neklausiau.

Raimondas Buèyla:– Man ir mano ðeimai tai yra tokia

diena, nuo kurios prasidëjo naujas gy-venimas, naujas poþiûris á gyvenimà.Kai þmogus yra laisvas ir nepriklauso-mas, jis gali save visapusiðkai iðreikðtisave, savo mintis ir idëjas. Tai yra tik-rai gerai, nes kiekvienas þmogus yraindividualus, tik tada jis atsiskleidþia irgali padaryti daug gero sau, savo arti-miesiems ir tëvynei. Lietuva tai yra tarp-tautinis pripaþinimas ir tikros, laisvosvalstybës atkûrimas.

Andrejus Ustinovièius:– Mûsø visø laisvës diena! Gera, kai

esi laisvos ir nepriklausomas Lietuvospilietis.

Giedrius Litvinas, GS-2:– Man asmeniškai ši diena nieko ne-

reiðkia. Kaip mes jà minime! Nes kuotoliau, tuo labiau pamirðtamos nacio-nalinës vertybës. Kuo toliau, tuo labiaumûsø KARTA neþino uþ kà jà „mylët“…Gerbt…

Konstantin Borunov:– Tai diena, kada Lietuvos pilieèiai

tapo nepriklausomi nuo rusø okupaci-jos. Ði diena man ir mano ðeimai nërakokia ypatinga, paprasèiausia tai nedar-bo diena. Að manau, kad daugeliui ma-no draugø ji taip pat nëra ypatinga.

S. Razmutë:– Buvo paskelbta Lietuvos nepriklau-

somybë. Pirmoji Lietuvos nepriklauso-mybæ pripaþino Islandija. Ðios dienosað ir mano ðeima neðvenèia. Að nepa-jauèiu ðios ðventës svarbos, nes ne-pamenu tø metø, kai mes buvome prie-spaudoje.

Aivaras Bartašius:– Buvo paskelbta Lietuvos nepriklau-

somybë. Tikriausiai tai yra labai gerai.

Nepriklausomybës atkûrimo diena

TARNYSTË LAISVEI

Nûdienà, kai mus vis labiau sle-gia „universitetiniai“ ir „neuniversi-tetiniai“ rûpesèiai, darbai, pareigos,„maþosios“ ir „didþiosios“ neteisy-

tampa vis blankesniu, vis maþiau mû-sø dvasias jaudinanèiu istorijos atgar-siu.

Pirmykðtës Nepriklausomybës atkûri-mo jausmas, kaþkada davæs tiek jëgø beioptimizmo, apauga mûsø kasdienybëssamanomis. Kartais sunku rasti jëgø irvilties: tiek daug jau visko bûta, tiek daugvisø ir visko iðgyventa toje maþojoje, lais-vojoje mûsø tëvynëje.

Kaip kalba islandai ir grenlandai, kaiesi nuëjæs taip toli, jog, rodos, daugiau

neástengsi þengti në þingsnio, tesi tikpusiaukelëje to, kà ið tiesø pajëgi áveik-ti. Ir iðties lietuviø tauta anuomet, devy-niasdeðimtaisiais, susigràþinusi nepri-klausomybæ, vis dar yra dvasiniø ieð-kojimø pusiaukelëje, nors, rodos, nepa-jëgiame þengti daugiau nei þingsnio. Gi-lusis, lietuviðkasis pesimizmas, nors dartiek daug turime áveikti, nors dar tiekdaug turime duoti vienas kitam – sava-jai tautai – tiek daug darbø dar reikiapadaryti norint atkurti savitàjà mûsø pro-

tëviø dvasià, tautinæ nepriklausomybæ.„Þmogaus prigimties esmë – deðim-

tys tûkstanèiø paprasèiausiø gerø po-elgiø, kuriais nusakoma mûsø diena“ –raðë Stivenas Dþei Guldas. Mûsø dar-bai, mûsø siekiø esmë ir yra skirti sa-vo esamus ir bûsimus darbus vieni ki-tiems – savo tautieèiams.

Mielieji, ramybës Jums bei taikos,susitaikymo bei vilties tarnaujant ir dir-bant vieni kitiems, atkuriant mûsø tau-tinæ ir dvasinæ nepriklausomybæ.

bës, kai èia pat juntame tø, savøjødarbø prasmæ ir beprasmybæ, kaijuntame nerimà ir neþinomybæ…

Atrodo, kad ta, buvusioji Kovo 11-oji

NEPRIKLAUSOMO GYVENIMO PRADÞIA

Atkelta ið p.1

Toliau p. 4

Prieð penkiolika metø pasiraðytas Nepriklausomybës atkûrimo aktas

Neþinomo kareivio kapas Kaune

Ðventës dienø dalyviai prie Laisvës paminklo

4 Inþinerija, 2005 m. kovo 8 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Sapnø sala“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

– Kas paskatino domëtis futbolu?– Tai buvo laimingas, nuostabus ávai-

riø aplinkybiø derinys. Augau ramioje,veðliomis liepomis pasipuoðusioje gat-vëje prie Vilniaus „Þalgirio“ stadiono.Neiðdildomà áspûdá vaikystëje palikomarga, linksmai ðurmuliuojanti minia,kuri uþpildydavo mûsø gatvæ, gráþda-ma po futbolo rungtyniø. Tada á rung-tynes rinkdavosi daug þiûrovø. Kartaisbûdavo pilnos stadiono tribûnos. Þmo-niø upë tekëdavo pro buto langus be-veik pusvalandá ir man tos minutës vi-suomet atrodydavo ðventinës.

Futbolas – suartinantis labai skirtin-gus þmones renginys. Að tai pajutauvaikystëje ir labai patiko. Dar – tribûnømagija. Daugybë þmoniø, paðokanèiøið vietos tà paèià akimirkà ir ðaukian-èiø ið dþiaugsmo: „Á – var – tis!“

Ar daþnai jûs, brangûs skaitytojai,ðaukiate ið didelio, perpildanèio jusdþiaugsmo? Ðaukiate greta keliø tûks-tanèiø þmoniø, kurie dþiaugiasi tuo pa-èiu ávykiu, kaip ir jûs?

Dþiaugsmas ir liûdesys ne vienatvëje,o su tûkstanèiais bendraminèiø ir ben-drajausmiø – tai didþioji futbolo magija.Beje, ir krepšinio, tinklinio, ledo ritulio.

Pirmà kartà á futbolo rungtynes manenuvedë pusbrolis Mikas, kuris buvo mankaip vyresnis brolis (neseniai jis mirë).Tai buvo 1964 m. geguþës pradþia. „Þal-giris“ þaidë su Taðkento „Pachtakoru“.Man patiko viskas: ir sodriai þalia veja, irgraþi, ryðki þaidëjø apranga, ir tribûnøalsavimas („ach, „och“, „á - var - tis“), irtiesiog þydras dangus su maþais debe-sëliais virð stadiono. Ir – pergalë, ðauni

Laisvalaikio pomëgis

MOKSLININKÀ VILIOJAFUTBOLO ÞURNALISTIKA (1)Bendruomenës ðventë atskleidë neeilinæ Geotechnikos katedros docen-

to Rimanto MACKEVIÈIAUS pomëgá. Þurnalistas Julius Norkevièius paban-dë apie tai suþinoti daugiau.

pergalë – 2:1, kai mûsø futbolininkai, tàdienà þaidæ apsivilkæ raudonà-baltà ap-rangà, labiau bûdingà Danijos rinktineiar Maskvos „Spartakui“, ið pradþiø ámu-ðë, po to praleido, o galiausiai dar kartàámuðë ir laimëjo.

Rungtyniø pabaigoje prapliupo trum-pa, stipri audra. Nors turëjome lietsar-gá, gráþau permirkæs, ðlapias, bet links-mas ir laimingas. Aš supratau, kad fut-bolas man – visam gyvenimui.

Esu ásitikinæs, kad futbolas þaidþia-mas visø pirma vaikams, paaugliams.Ir tiems, kurie savo ðirdyje iðsaugojovaikystæ visam gyvenimui.

Að paþástu aðtuoniasdeðimtmeèius,iðsaugojusius savo ðirdyje vaikiðkà su-gebëjimà dþiaugtis ir atrasti mus su-panèiame pasaulyje vis naujas ádomy-bes. Tai laimingi þmonës, skleidþiantysðilumà ir gërá. Neskubëkite tapti labairimti ir turtingi. Paskubomis jûs prara-site daug tyrumo.

Ir dar – mano vaikystës futbolas, kuráþaidëme kieme. Turëjome graþø, ramø,didelá, medþiø apgaubtà kiemà ir daugberniukø jame. Nuo ryto iki vakaro þais-davome futbolà. Visi domëjomës fut-bolu, sirgome uþ „Þalgirá“, rinkome þai-dëjø nuotraukø iðkarpas. Mûsø dievaibuvo Pelë, Eusebio, Bobi Èarltonas,Levas Jašinas, bet ir – Stasys Rame-lis, Algirdas Þilinskas, Petras Glodenis,Gintautas Kalëdinskas.

1964-1969 m. „Þalgiris“ 4 kartus buvoant Aukðèiausios lygos slenksèio, bettaip jo ir neperþengë. Turbût ir tas nepa-siektas. Laimës þiburys – Aukðèiausiojilyga – didino mano aistrà futbolui.

Donatas:– Tai eilinë nedarbo diena, kurià ga-

lima praleisti su draugais, artimaisiais.

Anþelika Jarmoloviè:– Ðià ðventæ ðvenèiam nuo 1991 me-

tø. Per ðià ðventæ ávyksta ávairûs rengi-niai, yra oficialus laisvadienis.

Lina Lekûnaitë:– Per ðià ðventæ vyksta ávairûs ren-

giniai, laisva diena (nereikia eiti á uni-versitetà). Be to, kovo 11 d. – draugësgimtadienis. Ði diena man ypatinga,nes per jà ávyksta daug graþiø dalykø.

Kai kurie studentai, atsakydami á pa-

siûlytà klausimà, iðsakë ir savo poþiûrá,

kas vyksta ðiandien mûsø ðalyje, kas

jiems kelia nerimà.

Mark Daukðeviè, GS-2:– Nepriklausomybës diena. Tai yra

labai svarbi diena Lietuvos istorijoje,nes bûtent tà dienà Lietuva iðsivadavoið sovietø okupacijos ir tapo nepriklau-soma valstybe.

Man asmeniðkai ði diena nëra labaijau didelë ðventë, nes buvau dar ma-þas vaikas, kai Lietuva tapo nepriklau-soma, todël nelabai prisimenu, kaip vis-kas vyko. Tik þinau, jog nuo tos die-nos mûsø ðeimos gyvenimas labai pa-sikeitë, t.y. tapo daug sunkesnis.

Marius Valubas, GS-2:– Nepriklausomybës diena, kai Lie-

tuva pagaliau iðsivadavo ið sovietøgniauþtø. Asmeniðkai man ði nepriklau-somybës diena nieko gero. Vienas pri-valumas, kad galiu vadintis tikru lietu-viu, kadangi susikûrë nauja valstybë.Ðià dienà prisimenu, kadangi buvau jaunemaþas – turëjau 7 metus. Dël ðiosnepriklausomybës atgavimo þuvo ma-no kaimynas Narbutas. Bet nemanau,kad jis dabar bûtø patenkintas, kad pa-aukojo savo gyvybæ dël Lietuvos nepri-klausomybës, kadangi dabartinë mûsøpadëtis bei esamø mûsø „gerbiamø“politikø nesàþiningumas ir pastovus me-las neatneðë nepriklausomai Lietuvaidaug gero. Ir manau, kad artimiausiumetu geriau nebus. Ðiaip tëvai sako,kad prie sovietø buvo ne blogiau, neidabar. Að negaliu komentuoti, kaip bu-vo okupuotoj Lietuvoj, nes buvau labaimaþas. Bet nepriklausomoj Lietuvoj taippat nieko gero. Gal bus geriau. Gal?!

Jiems bando prieðtarauti RamûnasPuodþius:

– Buvo paskelbta Lietuvos nepriklau-somybë, kurià pirma pripaþino Islandi-ja. Nors dar SSRS mûsø nepripaþino.Tai buvo pirmas þingsnis á laisvà, ne-priklausomà lietuviø gyvenimà. Man irmano ðeimai, kaip ir visai Lietuvai, taibuvo didi diena, po kurios pradëjo keis-tis mûsø gyvenimas á gerà pusæ.

Tokios studentø mintys ðventës iðva-

karëse. Kiek jos teisingos, tegul spren-

dþia patys skaitytojai.

Studentus kalbino Julius Norkevièius

NEPRIKLAUSOMO GYVENIMO PRADÞIA

Atkelta ið p. 3

TURISTAIPRIMENA SAVE

Edita Juèiûtë

Saulëtekio rûmø Centrinio korpu-

so vestibiulyje (prie vardiniø audito-

rijø) „VGTU Turistø klubo 30-ojo ke-

lioniø sezono akimirkos“.

I. Alaburdos, J. Èepo, D. Pociaus,M. Rasimavièiaus fotografijose – áspû-dþiai ið Turistø klubo kelioniø po Tra-kø, Varënos miðkus bei tolimàjá TianÐaná. Ypaè þavios, negalinèios paliktiþiûrovø abejingø dar kartà gamtos di-dingumà árodanèios foto nuotraukos iðpësèiøjø þygio Tian Ðanyje.

Turistai þiûrovams pateikë dvideðimtdvi spalvotas nuotraukas, atspindinèiaskeliautojø poþiûrá á gamtos groþá.Prie Þeimenos baidarininkai verda pusryèius

Raminta Kuktaitë

Sporto ir turizmo klubas „Inþineri-

ja“ surengë studentø tinklinio turny-

rà „3x3“, skirtà Lietuvos valstybës

atkûrimo dienai paminëti.

Organizatoriai mano, kad ðis netra-dicinis tinklinio þaidimas, kur aikð-

telëje vietoje ðeðiø þaidëjø þaidþia trys,taps populiariu mûsø universitete. Pir-mieji toká tinkliná pradëjo þaisti dëstyto-jai ir sekant jø pavyzdþiu organizuotasturnyras studentams. Jame dalyvavonet 9 komandos, kuriose þaidë ávairiøfakultetø studentai. Dþiugina studentøaktyvumas ir noras sportuoti.

Turnyro nugalëtojais tapo „GS-4“ ko-manda, kurioje þaidë pirmojo kursoGaisrinës saugos specialybës studen-

TINKLINIO TURNYRAS

Turnyro nugalëtojai Autorës nuotr.

tai Dmitrij Semionov, Tadeuš Kuleško,

Tautvydas Pileckas.II-àjà vietà iðkovojo „Ereliai“, o III-iàjà

„GS-3“ komanda.

KONSULTACINË

PASKAITARûta Ðaltenytë

Integracijos ir karjeros direkci-

ja ir renginio „VGTU karjeros die-

na“ rëmëjas CV.LT ir Recruitment

Associates organizavo visø kursø

studentams ir absolventams kon-

sultacinæ paskaità.

Praneðëjas – CV.LT ir RecruitmentAssociates direktorius Arûnas

Navickas. Jis paskaitoje „Efektyvidarbo paieðka“ aptarë darbo rinkostendencijas, motyvacijos laiðko turi-ná ir poveiká, patarë kaip paraðyti áti-kinamà gyvenimo apraðymà

Po paskaitos praneðëjas iðsamiaiatsakë á studentø klausimus.

Man

to R

asim

aviè

iaus

nuo

tr.

Gintaro Urbanavièiaus pieð.

☺ ☺ ☺

Vienam naujajam verslininkui gydyto-

jas nustatë vëþá ir pasakë, kad jis iðtemps

viso labo metus. Susijaudinæs ðis nuëjo

iðpaþinties. Kunigas já iðklausë ir sako:

– Manau sûnau, duosiu tau patarimà.

Parduok savo 600-àjá mersedesà ir nusi-

pirk paèià paprasèiausià maðinëlæ. Gal

net iðsiskirk su þmona. Parduok savo bu-

tà centre ir apsigyvenk maþame namely-

je kur nors gamtoje…

– Ir kà að ilgiau gyvensiu?!

– Ne, mano sûnau, bet tie metai tau

atrodys amþinybë.

☺ ☺ ☺

Á barà uþeina studentas ir godþiai ið-

geria jam ápiltà bokalà alaus. Po to atsi-

kvepia ir sako:

– Saulius gimë, sûnumi pavadinau…

☺ ☺ ☺

– Panele, ar laðiniø turite?

– Ne e e.

– O að uþèiuopiau! – šypsosi jaunikaitis.

☺ ☺ ☺

Marius kumšteli suolo draugui ir klausia:

– Iš kur atsiranda ligos?

– Gydytojai sako, kad visos ligos atsi-

randa ið nervø arba dël perðalimo, – po-

rina Darius.

– O sifilis?!

Vaikinas ilgokai màstë, pakrapðtë pa-

kauðá ir ðyptelëjæs sako:

– Manau, kad iš malonumo…

☺ ☺ ☺

Sëdi psichiatras tuðèiame kabinete ir

sako:

– Taigi papasakokite, nuo kada jums

pradëjo rodytis?...

☺ ☺ ☺

Kengûra:– Turëti du vaikus man ne pagal

kiðenæ.

� Mokslo direkcijos direktorius doc.

Valentinas Skarþauskas dalyvavo

Mokslo ir technologijø populiarinimo

Lietuvoje programos pristatyme.

� Europos Sàjunga paskelbë konkur-

sà „Mokslo savaitës logo“, kuriame

gali dalyvauti visi norintys. Konkurso

siekis – sukurti naujà logotipà artë-

janèiai „Mokslo visuomenës paprog-

ramës kasmetinei mokslo savaitei.

� Fundamentiniø mokslø fakulteto de-

kanas, Vilniaus miesto tarybos de-

putatas, miesto plëtros komiteto pir-

mininkas doc. Algirdas Èiuèelis ra-

ðinyje „Sprendþiame Vilniaus proble-

mas“ aptaria sostinës ðiandienos at-

eities klausimus, miesto plëtros gali-

mybes („Laisvas laikraðtis“ Nr. 4,

2005 02 24 – 03 10). Pokalbio teks-

tà puoðia dekano nuotrauka, diagra-

mos, schemos.

� Reportaþe, kurá parodë „Panorama“

pirmasis prorektorius prof. Edmun-das Kazimieras Zavadskas iðsakë

savo nuomonæ universitetø finansa-

vimo klausimais. Pasisakymas „pa-

gyvintas“ doc. Leonido Syraus skai-

tomos paskaitos vaizdais.

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI