kriminologijos paskaitos, dėst. gintautas sakalauskas
DESCRIPTION
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas. Latentinio nusikalstamumo tyrimo galimybės ( žr. taip pat atskirą schemą Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Metodinė priemonė. Eugrimas. Vilnius, 2007, p. 23): - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Latentinio nusikalstamumo tyrimo galimybės (žr. taip pat atskirą schemą Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Metodinė
priemonė. Eugrimas. Vilnius, 2007, p. 23):
• Vertinimas, remiantis patirtimi (pvz., policininkų, medikų, muitininkų ir kt.), t. y. ekspertiniu žinojimu.
• Eksperimentas (pvz., bandoma nešti kyšį arba jo prašyti ir žiūrima, kaip kas elgiasi).
• Stebėjimas dalyvaujant (perimamas konkretus socialinis vaidmuo bei elgesys, dalyvaujama socialinėje-kultūrinėje sistemoje, pvz., dalyvavimas kelių policijos reiduose, “įsidarbinama” sveikatos apsaugos įstaigose, savivaldybėse, kalėjimuose ir pan.).
• KRITIKA: šių tyrimų pagrindu sunku daryti platesnius apibendrinimus.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
• Apklausos (žr. taip pat atskirą schemą Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Metodinė priemonė. Eugrimas. Vilnius, 2007, p. 34):
• kaltininkų, aukų, liudininkų ir ekspertų• tiesioginiame asmeniniame interviu, paštu arba telefonu.
• Dažniausiai apklausiama reprezentatyvi visuomenės dalis, o ne jau išaiškinti nusikaltėliai ar aukos (bet gali būti apklausiami).
• Sužinoma ne apie tikrąjį nusikalstamumą, bet apie apklausiamųjų suvoktą (suvokiamą) nusikalstamumą.
• Problemos:– apklausiamųjų sąžiningumas (ypatingai – kaltininkų, ne visos nusikalstamos
veikos atskleidžiamos, ypatingai sunkūs nusikaltimai, esantys socialiniu tabu ir pan.);
– apklausiamųjų vertinimas – buvo tai nusikalstama veika ar ne;– atminties veiksnys;– beveik neįmanoma apklausti tam tikrų grupių (pvz., aukščiausio lygio politikų,
benamių, neraštingų asmenų, narkomanų ir pan.).
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Pagrindinės kriminologinio tyrimo eigos sąvokos:
• Hipotezė – tai mokslinė ryšio tarp (mažiausiai dviejų) požymių prielaida.
• Kintamasis – požymio išraiška. Priklausomas kintamasis aprašo aiškinamą turinį, nepriklausomas kintamasis gali turėti įtakos šiam turiniui.
• Kintamųjų operacionalizavimas – kintamųjų aprašymas tam tikrais požymiais (indikatoriais).
• Patikimumas – taikant pakartotinai ir esant tom pačioms sąlygoms, rezultatas turėtų būti toks pats.
• Galiojimas (validumas) – tiriama būtent tai, kas turi būti tiriama.
• Objektyvumas – rezultatų nepriklausomumas nuo tyrėjo asmenybės.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Bendras vienerių metų viktimizacijos lygis Policijos departamento (PD) ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro (NPLC) užsakytų/atliktų tyrimų duomenimis 2003-2010 m.
(%)
16 15.814
18.6
1314.7
1011
9 9
02468
101214161820
PD 2003-2004
NPLC 2004
PD 2004-2005
NPLC 2005
PD 2005-2006
NPLC 2006
PD 2006-2007
PD 2007-2008
PD 2008-2009
PD 2009-2010
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Metai Korupcijos indeksas Tyrimų skaičius Iš viso šalių Vieta
1999 3,8 6 99 50
2000 4,1 4 90 43
2001 4,8 5 91 38
2002 4,8 7 102 36
2003 4,7 10 133 41
2004 4,6 9 146 44
2005 4,8 8 154 44
2006 4,8 6 163 46
2007 4,8 7 180 51
2008 4,6 8 180 58
2009 4,9 8 180 52
2010 5,0 8 178 46
2011 4,8 9 182 50
2012 5,4 7 176 48
Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 1999–2012 m. (“Transparency International” apibendrinti apklausų duomenys)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Apibendrinant registruotą ir latentinį nusikalstamumą Lietuvoje:
• Registruoto nusikalstamumo būklė Lietuvoje pastaruosius 10 metų beveik nesikeičia, o pastaruosius 5 metus pastebimas visų pagrindinių rodiklių mažėjimas.
• Registruoto nusikalstamumo lygis Lietuvoje yra 2-3 kartus mažesnis nei daugelyje Europos Sąjungos šalių.
• Pastebimas pagrindinių registruotų nusikalstamų veikų – nužudymų, vagysčių, plėšimų skaičiaus mažėjimas, ypač – per pastaruosius 5 metus.
• Net ir perpus sumažėjus registruotų nužudymų skaičiui Lietuvoje jų 100 000 gyventojų tenka daugiausiai iš visų ES šalių, Vilniuje – daugiausiai iš visų ES sostinių.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Apibendrinant registruotą ir latentinį nusikalstamumą Lietuvoje (tęsinys):
• Tarp registruoto ir latentinio nusikalstamumo Lietuvoje yra didelė disproporcija.
• Atliekami latentinio nusikalstamumo tyrimai rodo ir realaus nusikalstamo elgesio (jį patyrusių aukų) skaičiaus mažėjimą.
• Pasitikėjimas policija Lietuvoje didėja, bet jis dar vis tiek yra santykinai mažas, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis.