kunigaikÐtis mykolas kleopas oginskis...

41

Lietuvos ginklininkas, Abiejø Tautø Respublikos diplomatas,LDK iþdininkas, Tado Kosciuðkos 1794 m. sukilimo dalyvis,lenkø emigracijos veikëjas, Rusijos imperijos senatorius, slaptasisAleksandro I patarëjas, kompozitorius ir „Atsiminimø“ autorius.

Gimë rugsëjo 25 d. (pagal Julijaus kalendoriø) Guzovo mies-telyje, netoli Varðuvos, Viskitkiø gminoje (Lenkija). Po mëne-sio buvo pakrikðtytas Viskitkø baþnyèioje. Ðá faktà paliudija ikimûsø dienø iðlikæs áraðas krikðtø knygoje: „Guzove spalio 26 die-nà að, Adomas Markevièius, Viskitkø propozitas, pakrikðtijaukûdiká, kuriam suteikiau vardus: Kleopas, Mykolas, Pranciðkus,Feliksas, Antanas, Ignotas, Juzefas, Tadas, – pono grafo An-driaus Oginskio, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës ginklinin-ko, Guzovo seniûno, ir Paulinos ið Ðembekø giminës, jo teisë-tos þmonos, sûnø. Krikðtatëviai – didþiai gerbiamas Ravoskaðtelionas Juzefas Siemianovskis ir didþiai gerbiama Inovraclovokaðtelionë Barbora Radojeðèevska ið Gajevskiø giminës.“

Mykolas Kleopas buvo antrasis Andriaus ir Paulinos Ogins-kiø vaikas. Pirmasis – dukra Juzefa (gimë 1762 m.).

Kunigaikðèio Mykolo sesuo pirmà kartà iðtekëjo uþ Darsû-niðkio seniûno Igno Oginskio, antrà – uþ Jono Lopacinskio,Mstislavo seniûno, o treèià – uþ Ignoto Ðiðkos, „Odyniec“ her-bo savininko. Ji mirë 1841 metais. Kunigaikðtis Mykolas turëjoir du netikrus brolius ið ankstesniø savo motinos santuokø –grafà Feliksà Lubenská ir Petrà Potocká.

KUNIGAIKÐTIS MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS (1765–1833)

Verameiciko_knyga.pmd 11/23/2009, 11:47 PM41

42

Ið Mykolo Kleopo Oginskio atsiminimø: „Iðvydau pasaulá epo-choje, pranaðavusioje mano Tëvynei niûrià ateitá. Pilietiniai ka-rai jau suardë Lenkijà ir gerai atsimenu, kai, bûdamas ketveriømetø, mûsø namuose kaime [t. y. Guzove – aut. past.] ma-èiau, kaip paeiliui atsirasdavo vienas kito ieðkantys rusø ir kon-federatø daliniai; jie trukdydavo mano vaikiðkiems þaidimams,gàsdindavo gyventojus ir griaudavo mûsø kaimus...“

1764 m., likus metams iki Mykolo Kleopo Oginskio gimi-mo, seimas, átakojamas Rusijos, karaliumi ir didþiuoju kuni-gaikðèiu iðrinko Jekaterinos II favorità Stanislovà Augustà Po-niatovská. Èartoriskiø pradëtos reformos (veto teisës panaikini-mas, ekonominës naujovës, kariuomenës didinimas ir kt.) Rusi-jai këlë nerimà. Tais paèiais metais ji pasiraðë sutartá su Prûsija,pagal kurià abi imperijos pasiþadëjo Abiejø Tautø Respublikojepalaikyti monarchijà ir uþkirsti kelià bet kokiai paþangai.

1765 m. smulkaus ðlëktos Antonio Kozlovskio dvare ðalia Pra-pojsko miestelio (dabar – Slaugardas) leido vaikystæ aðtuonmetis ber-niukas Juzefas, kuris vëliau mokësi Varðuvoje, ten pat kaip solistasdainavo chore ir grojo vargonais Ðv. Jono baþnyèioje.

Tais paèiais metais Varðuvos riteriø mokykloje pradëjo mokytisir devyniolikmetis Andrius Tadas Bonaventûra Kosciuðka, ku-ris èia atvyko ið jo tëvams priklausiusio palivarko, buvusio ne-

Guzovas þemëlapyje


43

toli Kosavos miestelio (dabar – Ivacevièø rajonas Baltarusijoje).1769 m. berniukas Mykolas kartu su tëvu viename ið grafienës

Zanussi priëmimø susitiko karaliø Augustà, pas kurá „laikë egza-minà“ ið Ðventojo Raðto ir geografijos. Ið Mykolo Kleopo Oginskio„Atsiminimø“: „Jis pasiteiravo manæs, kà að veiksiu suaugæs. At-sakiau, kad norëèiau tarnauti Tëvynei ir karaliui, taèiau pridû-riau, kad pats nenoriu tapti karaliumi, nes sakoma, kad jie labainelaimingi. Toks atsakymas pravirkdë Stanislovà Poniatovská.“

1772 m., Andriaus Oginskio misijos Austrijoje metu, Myko-las Kleopas gyveno Vienoje. Tëvai pasamdë savo sûnui mokyto-jà – auklëtojà prancûzà Þanà Rolá (Jean Rolay, 1735–1808),kuris prieð tai auklëjo erchercogà Leopoldà, bûsimàjá Austrijosimperatoriø. Þ. Rolis 11 metø gyveno Guzove, ten jis kuni-gaikðtá Mykolà auklëjo ir mokë prancûzø kalbos, botanikos, þe-mës ûkio kultûros pradmenø, istorijos, geografijos, prancûzø irlotynø literatûros, geometrijos, algebros, ekonomikos, teisës, po-ezijos ir iðkalbos, ástatymø leidybos, komercijos bei valdymomokslø. Ið Mykolo Oginskio atsiminimø apie mokymosi me-tus: „Manæs nevertë sunkiai ir nuobodþiai dirbti... Mano mo-kytojo naudojama metodika leido man þvelgti á mokslus kaip ápramogà... jis mokë mane daugiau paaiðkindamas, nei privers-

Mereèiovèiznos palivarkas prie Kosavos miestelio. Dailininkas neþinomas


44

Guzovo dvaro rûmai 2006 m. Danutës Mukienës nuotrauka

damas skaityti... Savo nuolankumu ir maloniu charakteriu jisgreitai pelnë mano pasitikëjimà ir ðvelnø palankumà.“

I. G. Pestalocis (Pestalozzi, 1746–1828), pradinio mokymo teorijospradininkas, buvo 11 metø jaunesnis uþ Þ. Rolá ir tuo metu, ko gero,tik plëtojo savo teorijà, o Þ. Rolis Guzove per pamokas su maþuojukunigaikðèiu Mykolu jau naudojo savo mokymo metodikà.

M. K. Oginskis yra paraðæs: „Mano mokytojas ákvëpë man laisvësidëjas, paremtas krikðèionybës idëjomis, kurios skatina priimti þmogøkaip brolá. Vienà kartà, kai að supykæs iðkeikiau ir trenkiau vienamsavo tëvo tarnui, jis ásakë man kitø akivaizdoje buèiuoti tarnuikojas. Man tada buvo apie deðimt metø.“

Mokiniui Mykolui pasisekë, nes jis turëjo mokytojà erudità(Þ. Rolio bibliotekà Guzove sudarë 3 000 leidiniø), sàþiningà irgeraðirdá þmogø, kuris savo mokiniui perdavë Ðvietimo epochos þi-nias ir idealus bei suformavo aristokratinæ kunigaikðèio Mykolopasaulëþiûrà. Bûdamas 57-eriø, dëkingas mokinys Oginskis pa-gerbë savo mokytojà, jo atminimà áamþindamas memorialiniu ak-meniu, ant kurio yra lotyniðkas uþraðas (ðis akmuo yra iðlikæs Za-lesës dvaro parke).

Be Þ. Rolio, Mykolà ugdë ir kiti mokytojai: vokieèiø kalbosir aritmetikos mokë vokietis Ðtobë, ðokiø ir dailyraðèio – prancû-


45

zas Ðilë, numizmatikos – karaliðkasis sekretorius Albertrandis,lotynø kalbos ir matematikos – jëzuitø abatas Kadë.

1773 m. Mykolo tëvas atvykti ið Varðuvos á savo dvarà pa-kvietë ðeðiolikmetá vargonininkà ir smuikininkà Juzefà Kozlovská(1757–1831), kuris ëmësi mokyti muzikos kunigaikðèio vaikus –dukrà Juzefà ir sûnø Mykolà. J. Kozlovskis kartu su Oginskiøðeima Guzove praleido tris metus.

Vëliau Juzefas nutarë atsisakyti savo pilietybës ir muzikanto kar-jeros. 1786 m. jis ástojo á Rusijos kariuomenës dragûnø daliná,dalyvavo Rusijos kare su Turkija ir tapo kunigaikðèio Dolgorukioadjutantu, pelnë majoro rangà. 1790 m. J. Kozlovskis tarnavoJekaterinos II favorito grafo Potiomkino dvare.

1776 m. T. Kosciuðka iðvyko á JAV. Ten kaip pulkininkas da-lyvavo Ðiaurës Valstijø nepriklausomybës kare.

1778 m. Venecijos mieste Italijoje smuklininko Nero ðeimoje gi-më dukra Marija.

1782 m. Þ. Rolis baigë septyniolikmeèio Mykolo mokymàir liko gyventi Guzove. Mokytojo ádiegtà þingeidumà Mykolasiðsaugojo visà gyvenimà – daug vëliau jis savarankiðkai mokësiastronomijos, o 1789 m. Hamburge lankë chemijos kursus.

Tais paèiais metais ðveicarø kilmës auklëtojas Lagarpas mokë bû-simàjá imperatoriø – 15-metá caraitá Aleksandrà. Adomas Èarto-riskis savo atsiminimuose raðo: „Niekas niekada nepriversdavo val-dovo uþbaigti studijuoti kokià nors rimtà knygà.“

Virðuje – kunigaikðèio MykoloKleopo Oginskio (1765–1833)mokytojo Þano Rolio paraðas antkunigaikðèio Andriaus Oginskiobibliotekos knygø katalogo; kairëje –neþinomo Lietuvos dailininkonutapytas Mykolo Kleopo Oginskioportretas. XVIII a. pab. – XIX a.pradþia. Lietuvos dailës muziejus


46

POLITIKAS

1786 m. Mykolas Kleopas Oginskis, gavæs savo tëvo, Trakøvaivados, rekomendacijà, buvo iðrinktas Trakø vaivadijos depu-tatu á seimà – Abiejø Tautø Respublikos parlamentà. Prisimi-nimuose Mykolas Oginskis vaizdþiai perteikia tuometinio par-lamento gyvenimo ávykius. Seime já iðrinko Iþdo komisijos na-riu. Po seimo aplankë savo tëvus Guzove, o po trijø mënesiøiðvyko á Gardinà vykdyti Lietuvos iþdo ágaliotinio pareigø: „Tëvaidavë man 50 auksiniø dukatø, dëdë padovanojo du þirgus ir se-nà ekipaþà... Turëjau praleisti pirmuosius mënesius Gardine.“ Apieágaliotinio darbà atsiminimuose jis raðo: „Kolegos, tarp kuriø aðbuvau pats jauniausias, pastebëjo, kad að labai stropus ir uolus,todël apkraudavo mane darbu, teikusiu man didelá malonumà,kai reikëdavo taisyti arba reguliuoti sàskaitas ir gerinti ávairiø vie-ðøjø pajamø ðakø darbà...“

Akivaizdu, kad jaunajam kunigaikðèiui patiko tvarkyti valstybi-nius reikalus ir jis stropiai juos vykdë. Taèiau ðiame darbe bûta ir„pilkøjø akimirkø“, á kurias gabus Þ. Rolio mokinys Mykolas rea-guodavo gana meniðkai – su politine satyra: „Taèiau jauèiu didelápasiðlykðtëjimà teismo procesams, susijusiems su Lietuvos iþdu... Vi-sada á kontrabandà, sukèiavimà ásitraukusiø teisëjø paðaipos ir in-trigos, nuobodþios procedûrø formos ir advokatø tauðkalai man tap-davo nepakeliami... Laukimo ir liûdesio akimirkomis, klausydamasieðkovo, paimdavau á rankas pieðtukà ir kurdavau 12 eilëraðèiø...advokato epigramà.“

Po kurio laiko kunigaikðtis Mykolas gavo ásakymà patikrintivisus Lietuvos–Rusijos pasienyje esanèius muitinës postus – nuo


47

Ið kairës: Mykolas Kleopas Oginskis ir Izabelë Lasocka. XVIII a. pabaiga.Kûrinio autorius neþinomas; kompozitorius, politikos veikëjas kunigaikðtisMykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). Dailininkas Fransua Grenje(1793–1867). Paveikslas ið J. K. Vilèinskio albumo „Vilniaus archeolo-gijos muziejus“ (1858–1859)

Palangos iki Bresto. Ðios ekspedicijos metu komisijos ágaliotinisaplankë visus postus ir iðsiaiðkino piktnaudþiavimo atvejus, pa-liko reikalingus nurodymus bei ásakymus padëèiai taisyti. „Aðpats padariau topografinius þemëlapius tos Lietuvos dalies, kuriàkà tik aplankiau, juose nurodþiau visus pasienio postus ir visusten vedanèius kelius.“

Sugráþæs á Gardinà, tæsdamas darbà komisijoje, Mykolas Kle-opas pavieðino neteisëto piktnaudþiavimo, kalant naujas varinesmonetas pagal slaptà Rusijos pasiuntinio ásakymà, faktus. Ban-dþiusieji nuraminti jaunàjá deputatà kreipësi pagalbos net á jotëvà Andriø. Tëvas laiðke savo sûnui raðë: „Neapleisk garbës irdoros kelio. Pasikliauk Dievu, gerbk ástatymus, vadovaukis savosàþine.“ Paklusnios komisijos bandymas priimti Rusijos pasiun-tiniui palankø sprendimà nepasisekë, ástatymai buvo „maiðti-ninko“ pusëje. Balsuodamas Mykolas panaudojo savo veto teisæ.

1787 m. mirë M. K. Oginskio tëvas. Motina kartu su vy-


48

riausiuoju sûnumi F. Lubenskiu ir Þ. Roliu liko gyventi Guzove.1788 m. Mykolas prisidëjo prie Ketveriø metø seimo darbo,

tapo karaliaus Augusto ðalininku, buvo apdovanotas Ðv. Stanis-lovo ir Baltojo Erelio ordinais.

1789 m. geguþës 17 d. Bþezinos dvare, netoli Varðuvos, My-kolas Kleopas vedë Ciechanovo vaivados Antonio Lasockio duk-rà Izabelæ Lasockà (1764–1852). Su ja susilaukë dviejø sûnø –Tado Antano (1798–1844) ir Pranciðkaus Ksavero (1801–1837).Rugpjûèio mënesá kunigaikðtis gavo garbingà Lietuvos ginkli-ninko vardà, 1790 m. buvo paskirtas ypatinguoju Abiejø Tau-tø Respublikos pasiuntiniu Olandijoje, o birþelio mënesá kartusu þmona ir pasiuntinybës sekretoriumi A. Midltonu iðvyko áHagà. Ðis miestas buvo Trijø sàjungos diplomatinis centras. Ha-goje Mykolas Kleopas Oginskis buvo pristatytas princui ir prin-cesei Oranieèiams bei Europos diplomatams. Ðioje kelionëje jispradëjo raðyti dienoraðtá.

Nuo 1790 m. gruodþio 9 d. iki 1791 m. sausio 25 d. My-kolas, atlikdamas slaptà diplomatinæ misijà, keliavo á Anglijà.Norëdamas, kad kelionë atrodytø kaip asmeninis, pasaulietinisreikalas, jis á Anglijà iðsiruoðë kartu su þmona Izabele. Jie 18 va-landø plaukë per Lamanðo sàsiaurá, tiek pat laiko vaþiavo ið Duv-ro uosto á Londonà, apsistojo vieðbutyje Pel-Mello gatvëje. Nak-vynë kainavo 50 svarø per mënesá, kelioninis ekipaþas – 50 ði-lingø per dienà. Kità dienà vakarieniaudamas pas Lenkijos pri-masà, Oginskis susitiko su oficialiu Lenkijos Respublikos pa-siuntiniu Bukatu ir Adomu Èartoriskiu. Norëdamas neiðsiskirtiið kitø londonieèiø, slaptasis diplomatas Mykolas pakeitë savorûbus. Tuo tikslu kreipësi á asmeniná Velso princo siuvëjà. Savouþraðuose Oginskis skundþiasi tuometine masine þiniasklaida,teikusia apie já klaidingà informacijà, nes laikraðèiuose jis buvoperskaitæs apie „Oginskio ir jo þmonos þûtá“ per neseniai vyku-sià audrà Lamanðe.

M. K. Oginskis buvo pristatytas karaliui Dþordþui III, ðne-kuèiavosi su juo ir karaliene, minëjusia „dëdæ“ Mykolà Kazi-mierà Oginská. Mykolas Kleopas dalyvavo Anglijos parlamentoposëdþiuose, susitikinëjo su Velso, Jorko, Klarenso hercogais, ap-tarinëjo diplomatinius klausimus su ministru pirmininku Vilja-


49

mu Pitu, o Bato mieste aplankë savo paþástamà – Anglijos di-plomatà Evartà, kuris ir buvo pagrindinis kelionës á Anglijà or-ganizatorius. Gráþtant á Londonà, Mykolo Kleopo ekipaþà uþ-puolë plëðikai.

Paskutines dienas Anglijoje jis leido lankydamas teatrus. Tenklausësi dainininkës Marièeli, pianisto Klemenèio. Pastebëjo, kadteatro loþëse daug neiðauklëtø þmoniø, dvokianèiø romu. Jis taippat aplankë Ðv. Pauliaus soborà, Vestminsterio abatijà, Kju bota-nikos sodà, Bedlamo psichiniø ligoniø prieglaudà, Britø muziejøir uþsisakë sau smuikà. Kelionë atgal per Lamanðà tæsësi tik dvivalandas, nes pûtë pakeleivingas vëjas. Mykolas Kleopas Ogins-kis A. Midltonà paliko savo ágaliotiniu Hagoje ir, dël ðeimyni-niø aplinkybiø atsisakæs pasiuntinio pareigø, gráþo á Varðuvà.

1791 m. sausio 25 d. uþsienio reikalø deputacijos posëdyjeM. K. Oginskis pateikë ataskaità apie savo misijà Anglijoje.

1791 m. geguþës 3 d. didysis seimas priëmë pirmàjà Euro-poje ir antràjà pasaulyje (po JAV) Konstitucijà. Anot M. K. Ogins-kio, jos paskelbimas pavëlavo pusantrø metø. Mogiliave jis su-sitiko su „neáprastu þmogumi“ – kunigaikðèiu R. Potiomkinu,vykusiu per Mogiliavà á taikos derybas su Turkija.

Su ðiuo kunigaikðèiu buvo paþástamas M. K. Oginskio muzikosmokytojas J. Kozlovskis, tarnavæs Jekaterinos II favorito dvare.

1791 m. per rusø-turkø karà Juzefas kaip Potiomkino adjutantasdalyvavo uþimant Izmailà. Vëliau visam laikui persikëlë á Sankt Pe-terburgà. Ten tarnavo imperatoriaus dvare kaip caro orkestrø direk-torius ir kûrë muzikinius kûrinius. Tikëtina, kad buvæs mokinys, ben-draudamas su Potiomkinu veikiau meno ir tapybos, o ne politikostemomis, prisimindavo ir savo muzikos mokytojà ið Guzovo...

Norëdamas atgauti teisæ á savo valdas Baltarusijoje, kurios popirmojo Abiejø Tautø Respublikos padalijimo tapo Rusijos im-perijos dalimi, Mykolas Kleopas 1791 m. birþelá Mogiliave pri-siekë Jekaterinai II. Oginskiø valdoms Minsko ir Mstislavo þe-mëse po padalijimo buvo taikomas sekvestras (draudimas nau-doti), todël ðios þemës buvo gerokai apleistos. Mykolas Kleopasëmësi tvarkyti savo turtinius reikalus – ið pradþiø dëdës Pran-ciðkaus Ksavero dvarø reikalus (Maladeèine, Hanutoje, Zalesë-je), o vëliau (1794 m. gruodþio 12 d.) pasiraðë finansiná susita-


50

rimà su Slanime gyvenusiu Mykolu Kazimieru Oginskiu.Pagal susitarimà etmonas Oginskis Mykolui Kleopui perdavë

beveik visas savo valdas Lietuvoje su sàlyga, kad jis apmokës 8milijonø zlotø ásiskolinimà.

Kaip raðoma Mykolo Kleopo Oginskio atsiminimuose, taispaèiais 1791-aisiais metais jis paraðë savo pirmàjá polonezà „si-bemol maþor“ (neiðliko) ir kaip mokytojà, kompozitoriø bei pia-nistà ið Vienos pakvietë atvykti Leopoldo Mocarto mokiná Joze-fà Volflà (1773–1812).

1792 m. Targovicos konfederacijos (jos dalyviai panaikino Ge-guþës 3-iosios konstitucijà ir kreipësi pagalbos á Jekaterinà II) metuMykolas Kleopas Oginskis trumpam iðvyko á Prûsijà, o Targovi-cos konfederacijos ðalininkai per karà konfiskavo jo dvarus, Jekateri-na II ávedë reguliariàjà kariuomenæ á Abiejø Tautø Respublikà.

Tuo metu Abiejø Tautø Respublikos armijoje prieð Targovicoskonfederatus ir rusø kariuomenæ jau kovojo JAV pilietis ir brigadøgenerolas Tadas Kosciuðka, pasiþymëjæs kaip divizijos vadas mûðyjeprie Dubenkos. 1792 m. rugpjûèio 3 d. jis buvo apdovanotas „Vir-tutti Millitari“ ordinu ir gavo generolo leitenanto laipsná. Protes-tuodamas prieð karaliaus Augusto sàmokslà su Targovicos konfede-

Ið kairës: Stepono Grabovskio portretas. Autorius neþinomas; 1794 m.sukilimo vado Tado Kosciuðkos portretas. Dailininkas Jozefas Grassi.Lenkijos nacionalinis muziejus


51

ratais, T. Kosciuðka atsistatydino. 1792 m. birþelio 26 d. Prancû-zijos konventas jam, taip pat Dþ. Vaðingtonui, I. Pestalociui, F. Ði-leriui ir kai kuriems kitiems asmenims suteikë Prancûzijos garbës pi-lieèiø vardus. 1792 m. pabaigoje T. Kosciuðka politiniais sumetimaisiðvyko á Leipcigà.

M. K. Oginskis, aplinkybiø spaudþiamas, buvo priverstas gráþ-ti ið Prûsijos ir Breste prisiekti Targovicos konfederacijai. Pa-grindinë tokio jo poelgio prieþastis buvo ta, kad Targovicos konfe-deratai konfiskavo visà jo nuosavybæ Lietuvoje ir Baltarusijoje, taippat nuosavybæ, gautà ið Mykolo Kazimiero Oginskio. Jos nesusigrà-þinus, Mykolas Kleopas nebûtø galëjæs ávykdyti ankstesniø finansi-niø ásipareigojimø, já bûtø prispaudæ ásiskolinimai ir galiausiai –skurdas. Jam tai jau buvo antras kartus kompromisas (pirmasis –priesaika Mogiliave).

Net baigæs diplomatinæ tarnybà, M. K. Oginskis, anot jo paties,„uþ politikos ribø“ rûpindamasis nuosavybe, elgësi kaip diplomatasir stengësi suderinti „sàlygas“, o ne „prieþastis“.

1792 m. gruodþio 12 d. jis tvarkë nuosavybës reikalus SanktPeterburge, kur buvo labai mandagiai priimtas imperatorienës dvare

Ið kairës: Rusijos imperatoriø Jekaterinos II ir Petro III sûnaus, Rusijosimperatoriaus (1796–1801) Pavelo I Petrovièiaus (1754–1801) portretas.Dailininkas Steponas Ðèukinas; Rusijos imperatorienës (1762–1796)Jekaterinos II (1729–1796) portretas. Dailininkas F. S. Rokotovas


52

ir pristatytas Jekaterinai II, kuri já priëmë „pagarbiai ir mandagiai“.Savo atsiminimuose M. K. Oginskis paminëjo vienà tokio priëmi-mo prieþastá – jo polonezas fa-minor, sukurtas Varðuvoje 1792 m.pradþioje, buvo labai populiarus Rusijos sostinëje, pagal já buvoðokama visuose pokyliuose.

Palaikydamas pokalbá su M. K. Oginskiu, imperatorienës fa-voritas Platonas Zubovas jam paþadëjo gràþinti konfiskuotus dva-rus ir pasiûlë Lietuvos iþdininko (finansø ministro) darbà nau-joje Abiejø Tautø Respublikos vyriausybëje; tai anuo metu bu-vo áprasti politiniai mainai, kuriø metu tarp kitø sàlygø buvoir M. K. Oginskio atsisakymas LDK didþiojo hetmono pareigøJakaternos II sàjungininko, Targovicos kofederatø lyderio SimonoKosakovskio naudai.

1793 m. geguþës 7 d. Varðuvoje, tarpininkaujant Rusijos pa-siuntiniui Zyversui, M. K. Oginskis buvo patvirtintas Lietuvosiþdininku. Birþelio 24 – lapkrièio 23 d., bûdamas Gardino sei-mo deputatu, iþdininkas M. K. Oginskis daþnai praleisdavo po-sëdþius, retai sakydavo juose kalbas, bandydavo laviruoti, taèiauvis dëlto buvo priverstas pasiraðyti uþ antràjá Abiejø Tautø Res-publikos padalijimà.

1794 m. vasario 15 d. Sakolove (Palenkëje) jis priëmë karaliøStanislovà Augustà, gráþtantá ið Varðuvos á Gardinà, ir konfiden-cialiai praneðë jam apie ketinimà emigruoti. Tada kunigaikðtisMykolas Kleopas iðvyko á Vienà, taèiau Olomouce já sulaikë ka-raliaus laiðkas, kuriame buvo praðoma gráþti á Varðuvà.

„Vilniaus rotuðë“.1797 m.DailininkasJuozapas Peðka(1767–1831)VilniausuniversitetobibliotekosGrafikos kabinetas


53

„Vilnius, Þuvø Galogatvës vaizdas nuoRotuðës“. 1767 m.Juozapas Peðka(1767–1831).Lietuvos dailësmuziejus

Kovo pabaigoje M. K. Oginskis buvo Naugarde ir ið patikë-tinio gavo Krokuvos sukilimo akto kopijas.

1794 m. kovo 24 d. Krokuvos turguje T. Kosciuðka prisiekë ið-tikimybæ sukilimui ir tapo jo vadu.

M. K. Oginskis paraðë þmonai á Varðuvà laiðkà, praðydamasjos nedelsiant vaþiuoti á Vilniø, kur po kiek laiko atvyko ir pats.Ið M. K. Oginskio atsiminimø: „Balandþio 20 dienà septintojopulko karininkas Nelepecas perspëjo mane, kad revoliucija Vil-niuje prasidës naktá á 23-àjà.“

Dvi dienas prieð tai papulkininkis Steponas Grabauskas Smur-gainiuose (netoli Zalesës) pakvietë Lietuvos 7-àjá pulkà stoti prieðrusus. S. Grabauskas papraðë smurgainieèiø palaikymo ir já gavo.Balandþio 20 d., vadovaudamas 800 þmoniø bûriui, turëdamas2 patrankas, jis paspartintu þingsniu þengë ið Smurgainiø per Þup-ranus ir Aðmenà á Vilniø.

M. K. Oginskis dël saugumo buvo nusprendæs ið Vilniausiðveþti þmonà, tarnus ir bagaþà, taèiau... Apie tai atsiminimuosejis taip raðo: „kad nepamanytø, jog sprunku, 22-osios vakarenuvykau á pokylá pas ponià Volodkoviè, kur buvo pakviestasrusø komendantas Arsenjevas ir keletas ðtabo karininkø. Tenásitikinau, kad jie në neátaria, kokie praþûtingi dalykai jø laukiapo dvideðimt keturiø valandø.“

Ar 28 metø amþiaus M. K. Oginskio elgesys – ðaltas iðskai-èiavimas, ar jaunatviðkas avantiûrizmas? Ar troðkimas pamatytipaskutiná veiksmà prieð „katastrofà“ ir pajausti „adrenalino


54

antplûdá“? O gal noras pasimëgauti paskutinëmis pasaulietiniogyvenimo valandomis? Ðiaip ar taip, reikia nebijoti rizikos tam,kad iðdrástum prieð sukilimà atsidurti tarp prieðø. Tolesniusávykius atsiminimuose jis taip apraðo: „Kità dienà treèià valan-dà ryto mano ekipaþai jau buvo Gardino kelyje...“

Balandþio 23-àjà pusæ valandos po vidurnakèio Vilniuje ðovëpatranka – tai buvo þenklas sukilëliams pradëti atakà.

Naktá ið balandþio 22-osios á 23-àjà Oginskiai praleido Val-kininkuose (7 km nuo Vilniaus) pas grafà Granovská. Balandþio23 d. Oginskis gavo Antano Lachnickio ið Vilniaus þinutæ.

A. Lachnickis tuo metu buvo Vilniaus viceburmistras, o po1802 m. tapo M. K. Oginskio juridiniø reikalø patikëtiniu. Þi-nutës tekstà kunigaikðtis Mykolas pateikë savo atsiminimuose:„Praleidome baisià naktá. Kraujas dar neiðdþiûvo miesto gatvë-se. Vilniuje rusø nebëra. Vienus iðþudë, kiti paimti á nelaisvæ.Tarp jø – generolas Arsenjevas ir daug karininkø. Rusai, kuriesugebëjo iðtrûkti ið miesto, susitelkë uþmiestyje ir ðaudo á vi-sus, kuriuos sutinka kelyje... Kosakovskis buvo suimtas, nuteis-tas ir pasmerktas mirti. Visas miestas dþiûgauja...“

Balandþio 29 d. M. K. Oginskis buvo Vilniuje ir atsisakëLietuvos didþiojo iþdininko pareigø.

M. K. Oginskiui teko rinktis – eiti senuoju kompromisø keliu ardalyvauti sukilime, radikaliai pakeièiant prieþastis. Jis pasirinko pas-taràjá kelià ir nuo tos akimirkos atsidûrë uþ svetimos valstybës ásta-tymø ribos. Jis pasirinko bûti sukilëliu, prarasti visuomeninæ padëtáir nuosavybæ, taèiau iðsaugoti garbæ. Ko gero, tada jis prisiminësavo tëvo pamokymà: „Neapleisk garbës ir doros kelio, vadovaukissavo sàþine.“

Toliau savo atsiminimuose jis raðo: „Neþinojau revoliucijà ren-gusiø þmoniø planø, netgi prisipaþástu, suvokiau, jog mûsø pa-jëgos menkos, o mums sutriuðkinti bus mesta galinga jëga, to-dël nepuoselëjau tuðèiø vilèiø ir nesitikëjau, jog patriotø lûkes-èiai iðsipildys, taèiau tvirtai nusprendþiau pasilikti ðalyje, kartusu bendrapilieèiais pasitikti pavojø ir geriau þûti su ginklu ran-koje, negu prarasti garbæ, atsisakius remti patriotus ir neviltiespadiktuotà kovà.“

Tolimesni sukilëlio Oginskio gyvenimo ávykiai pateikiami trum-pai, marðo tempu – „allegro impetuoso“ (greitai ir audringai).


55

SUKILËLIS

1794 M. GEGUÞËS MËNUOGeguþës 6 dienà M. K. Oginskis tapo Lietuvos Aukðèiausiosios

Tarybos (laikinosios sukilëliø vyriausybës) nariu. Siekiant iðveng-ti neramumø Vilniaus mieste, Tarybos ásakymu M. K. Oginskis,kaip Vilniaus tvarkos komisijos delegatas pasakë kalbà Pohu-liankoje, kur jo klausësi 30 tûkstanèiø gyventojø. Geguþës 11 d.jis, kaip Tarybos delegatas, kartu su Tamaðu Vavþevskiu Pohu-liankoje apþiûrëjo gvardijà.

Taryba M. K. Oginská paskyrë ðauliø dalinio vadu. Jamkunigaikðtis paaukojo 118 tûkstanèiø auksinø, kurie panaudotiformuojant, apginkluojant ir apmokant 480 þmoniø. Dar 100tûkstanèiø auksinø M. K. Oginskis paaukojo K. Nagurskio rai-tininkø daliniui apginkluoti (su K. Nagurskiu mes dar susidur-sime kitokiomis aplinkybëmis, kitu laiku, kitoje valstybëje).

Po geguþës 14 d., Tarybai leidus, turëdamas pasus, kunigaikðtislydëjo þmonà á ramesnæ vietà – Mykolo Kazimiero OginskioSedlcø dvarà, esantá prie Varðuvos. Netoli Gardino, Ðèerbø pa-sienio punkte, muitininkas Huðèa sulaikë ekipaþus ir apkaltinoOginská iðdavyste bei bandymu pasprukti á Prûsijà.

Ðá muitininkà M. K. Oginskis buvo paðalinæs ið pareigø, kai1786 m. kaip Lietuvos iþdo komisaras tikrino pasienio postus nuoPalangos iki Bresto. Dabar tas pats Huðèa nutarë suvesti sàskaitassu kunigaikðèiu, nes, anot M. K. Oginskio, buvo „kerðtingas ir gru-bus“. Nuo to laiko liaudyje paplito posakis „Ðlëkta Huðèa neiðlei-dþia pas prûsus“ („Ðlachcic Huðèa da prusau nia puðèa“).

M. K. Oginskis Gardine buvo net suimtas, taèiau greitai nepa-


56

grásti kaltinimai buvo panaikinti, jis gráþo á Vilniø, kur Tarybaoficialiai pareiðkë savo pasitikëjimà juo, o þmona iðvyko á Sedlcus.

BIRÞELIO MËNUOJokûbas Jasinskis patvirtino M. K. Oginskio projektà, siûlantá

partizaniná reidà á Minskà, kurio tikslas buvo pasiekti M. K. Ogins-kio valdas Mogiliavo þemëse ir prijungti prie sukilëliø 12 tûks-tanèiø valstieèiø. Vilniø slapta paliko 300 Oginskio dalinio ðau-liø (jis buvo pavieto generolas-majoras) ir 200 majoro Korsakoraiteliø. Pirmasis miestas, kurá uþgrobë dalinys, buvo Valaþinas,vëliau jis áþengë á Ivenèiø, kur nebuvo rusø kariuomenës.

Fragmentas ið Minsko gubernatoriaus, generolo-majoro Ne-pliujevo birþelio 4 d. raporto kunigaikðèiui Repninui: „Ðio bir-þelio 4-àjà Oginskio ir Sulistrovskio vadovaujami riauðininkai,tarp kuriø daug reguliarios kariuomenës kariø, prisëlino mið-kais per mûsø valdø ribas ir uþpuolë Ivenèiaus miestelá.“

Birþelio 5 d. Ivenèiuje M. K. Oginskis perskaitë miestie-èiams kreipimàsi á Minsko þemiø gyventojus („Universalà“),kviesdamas palaikyti sukilimà. Po Kreipimusi buvo toks para-ðas: „Mykolas Oginskis, Lietuvos korpuso ðefas, laisvosios ka-riuomenës vadas.“

Ivenèiaus rusø armijos sandëliuose sukilëliai rado daug amuni-cijos, gelumbës, taip pat ávairiø kitø daiktø, tarp jø ir daug ga-miniø ið tauriøjø metalø. Suþinojæs, kad prie Minsko jau laukiastiprios prieðo pajëgos, M. K. Oginskis ásakë paimti viskà ið san-dëliø, sukrauti á veþimus ir pasukti atgal, Bakðtø link, susijungtisu sukilëliais. Gurguolëje buvo 170 veþimø. Persikëlus per Bere-zinos upæ, ilga veþimø virtinë kartu su lydinèiu daliniu priartëjoprie Vyðniavo kaimo, kur já uþpuolë barono Levino Benigseno irgrafo Nikolajaus Zubovo, Platono Zubovo brolio, daliniai.

Fragmentas ið birþelio 7 d. Nepliujevo raporto: „Ðià akimirkàgaunu ið generolo Benigseno þinià, kad [...] jis juos (Oginskio da-liná – aut. past.) pavijo Vyðniavo miestelyje, atëmë patrankà, su-ëmë du karininkus ir iki 50 eiliniø, 200 paguldëme vietoje, o tarpjø nuþudytu laikomas ir pirmasis vadas (Oginskis – aut. past.)“.

Ið barono L. Benigseno raporto grafui N. Zubovui: „Devintàvalandà ryto atvykæs á Vyðniavo miestelá, nutariau nedelsdamas


57

atakuoti [...]. Susirëmimas [...] uþtruko iki pusës dvyliktos, prie-ðas buvo visiðkai sutriuðkintas ir að vijausi já didþiai sumiðusá[...] daugiau nei ðeðis varstus [...]. Prieðas buvo priverstas mumspalikti visà savo gurguolæ ið daugiau nei du ðimtus veþimø, ku-riuose buvo sukrauta daug grobio ið Ivenèiaus.“

O ðtai kaip ðis mûðis apibûdintas kitoje kovotojø pusëjebuvusio liudininko – fragmentas ið M. K. Oginskio atsimini-mø: „Po kurio laiko, kai nusileidome nuo Vyðniavo kalno, su-stabdþiau gurguolæ ir nagrinëjau þemëlapá, ieðkodamas kelio [...].Kaip tik tuo metu gausus kazokø bûrys, lydimas NikolajausZubovo pulko, [...] netikëtai mus puolë [...]. Kadangi buvauneatsargus, tai mano skrybëlæ pervërë kelios kulkos ir, be abejo,bûèiau þuvæs, jei vienas karininkas, pavarde Pavlovièius, nebûtøpastvëræs mano þirgo pavadþiø ir privertæs mane trauktis. Prara-dau viskà, kà gabenau ið Ivenèiaus, taip pat savo kasà, kuriojebuvo apie septyni tûkstanèiai aukso dukatø, daug brangenybiø,ir visus dokumentus. Þuvo dvylika kavaleristø, apie dvideðimtsavanoriø, dvideðimt penki ðauliai ir visi mano tarnai. [...] Pavy-ko prikalbinti apie ðimtà penkiasdeðimt vyrø [...], ðauliai pasi-

1794 m. sukilëliøantspaudas;Jokûbo Jasinskio (1761–1794) portretas.Autorius neþinomas.


58

traukë á miðkà, o prieðo kavalerija vël puolë mûsø sparnus, ketin-dama apsupti ir neleisti atsitraukti. [...] Keletà valandø mus var-gino gausûs Cicianovo korpuso patruliø bûriai. Pagaliau, jau be-veik sutemus, pasiekëme mûsø kariuomenës Krëvoje avangardà.“

Pralaimëjæs ðá mûðá su L. Benigsenu, M. K. Oginskis po keliømetø prieð já laimës romantiðkojo fronto dvikovoje.

Birþelio 8 d. M. K. Oginskis jau buvo pagrindiniame ðtabeAðmenoje, kur, kaip jis raðo savo atsiminimuose, „GenerolasJasinskis ir narsûs jo kariuomenës karininkai [...] sutiko labai dþiû-gaudami. Prikaiðiojo man uþ nutrûktgalviðkumà ir guodë dël pa-tirtø nesëkmiø. Po dienos èia atvyko ir iðgyvenæ dalinio kariai.“

Birþelio 27 d. Vilniuje kunigaikðtis gavo naujojo sukilëliø va-do – generolo M. Velhorskio uþduotá iðvykti kaip patikimas pa-siuntinys á Varðuvà pas T. Kosciuðkà.

Birþelio 29 d. atvyko prie Varðuvos, kur susitiko su T. Kos-ciuðka. „Penktà valandà ryto mane ávedë á jo palapinæ. Èia jisilsëjosi ant ðiaudø kuokðto...“ Perskaitæs Velhorskio laiðkus beiM. K. Oginskio ir J. Jasinskio raportus apie partizaniná reidà,T. Kosciuðka „paspaudë man rankà ir padëkojo, kad rodautautieèiams pavyzdá – ëmiausi pavojingos, niekada neiðbandytosprofesijos...“ Be kitø dalykø, T. Kosciuðka pagyrë naujàjáM. K. Oginskio projektà – Dinaburgo1 reidà, kuris nukreiptø ap-link Vilniø besitelkianèià reguliariàjà rusø kariuomenæ.

LIEPOS MËNUOLiepos 19 d. M. K. Oginskis su savo ðauliø daliniu ir kitais

sukilëliais aktyviai gynë Vilniø nuo rusø ðturmo.

RUGPJÛÈIO MËNUORugpjûèio 1 d. prasidëjo antrasis Dineburgo reidas pro Ne-

menèinæ, Ðvenèionis ir Dusetas. Daliná sudarë tûkstantis kava-leristø ir apie pusantro tûkstanèio pëstininkø. Taèiau pusë rai-teliø jojo blogais þirgais, tik 300 pëstininkø turëjo ðautuvus, olikusieji buvo apsiginklavæ tik ietimis. Dalinys papildomai darturëjo dvi maþas patrankas. Norëdamas, kad apie reidà prieðas

1 Daugpilio.


59

neþinotø, M. K. Oginskis paliko beveik visà daliná Dusetose(Breslaujos þemës), o pats su trimis ðimtais kavaleristø patraukëlink Dauguvos – prie Dinaburgo. Taèiau èia sukilëliø jau lau-kë – rinkosi rusø kariuomenë. Po kurio laiko, taip ir nepersikë-læs per upæ, dalinys gráþo á Dusetas. Tiesa, 30 savanoriø visdëlto ásibrovë á miestà ir netyèia já padegë.

Rugpjûèio 11 d. T. Kosciuðka iðsiuntë M. K. Oginskiui laið-kà, kuriame raðë: „Pilieti! Gavau jûsø praneðimà nuo Dauguvoskrantø. Dþiaugiuosi, kad ástengëte iðpildyti mano ketinimus irmûsø lûkesèiai iðsipildë...“

Pro Zarasus ir Ilûkstæ pasitraukæ á Dusetas, sukilëliai suþino-jo, kad rusai uþpuolë ir uþëmë Vilniø. Rugpjûèio 12 d. Vil-niuje sukilëliai buvo sutriuðkinti, o jø kariuomenës likuèiai at-sitraukë prie Kauno. Dusetose M. K. Oginskis Morikoniui per-davë savo daliná ir nutarë per Kaunà vykti á Varðuvà pas T. Kos-ciuðkà: „Generolà Chlevinská1 su kariuomene radau Jonavoje, uþtrijø ljë nuo Kauno. Pasakiau jam, kad nutariau vykti pas T. Kos-

Tadas Kosciuðka 1794 m. susukilëlio uniforma. Portretoautorius neþinomas

1 Treèiasis sukilimo vadas.


60

ciuðkà ir palieku Nemuno krantus; juos vël pamaèiau tik poaðtuoneriø metø, gráþæs ið emigracijos, ir po ávykiø, kuriø, norsir turëjau blogà nuojautà, niekada negalëjau ásivaizduoti.“

Taip, netoli Uogintø (jo tolimo giminaièio Dmitrijaus Hlu-ðonako rezidencijos) baigësi sukilëlio, Vilniaus AukðèiausiosiosTarybos nario ir laisvosios kariuomenës vado Mykolo KleopoOginskio kelias.

Rugpjûèio 18 d. M. K. Oginskis Varðuvoje gavo T. Kosciuð-kos leidimà vykti á savo dvarà Sokolove. Tà paèià dienà ið Ne-mirovo (Ukraina) á Baltarusijà su savo kariuomene iðvyko gene-rolas Suvorovas, kuris, nugalëjæs sukilëlius prie Krupèicø (ðaliaKobrino), o rugsëjá – prie Bresto, mënesá laukë ásakymo þy-giuoti á Varðuvà.

SPALIO MËNUOSpalio 10 d. T. Kosciuðka buvo suþeistas mûðyje prie Mace-

jovicø ir pakliuvo á nelaisvæ. M. K. Oginskis Sokolove gavo þi-nià apie T. Kosciuðkos suëmimà ir, suþinojæs, kad Sokolovo linkþygiuoja 500 kazokø bûrys, gráþo á Varðuvà. Sukilimo vadu ið-rinktas Tomas Vavþeckis leido M. K. Oginskiui iðvykti á gene-rolo Henriko Dombrovskio daliná.

LAPKRIÈIO MËNUOLapkrièio 4 d. Suvorovo kariuomenë ðturmavo Varðuvos prie-

miestá Pragà. Suvorovo raporte nurodoma, kad buvo nuþudyta13 340 gynëjø, 3 000 paskendo Vyslos upëje, 12 860 paimta ánelaisvæ. Po keliø dienø Varðuva kapituliavo. Uþ sukilëliø nu-malðinimà generolas feldmarðalas Suvorovas ið imperatorienës Je-katerinos II gavo þemiø Baltarusijoje (tarp jø – Kobrinà ir Kob-rino apskritá) bei daugiau kaip 25 tûkstanèius baudþiauninkø.

M. K. Oginskis kartu su H. Dombrovskio dalinio karininkaisprasmuko á Vakarus, pasinaudodamas pasu, iðduotu Michailov-skio vardu, ir paliko valstybæ, kuriai nebebuvo lemta egzistuoti.Austrija ir Prûsija netrukus pasidalijo lenkø þemes ir dalá ukrai-nieèiø bei lietuviø þemiø, o Rusija prisijungë visà Baltarusijà irdidelæ dalá Lietuvos bei Ukrainos. Karalius Augustas buvo ákalintas.

Kunigaikðèio M. K. Oginskio gyvenime prasidëjo 7 metø lai-


kunigaikÐtis mykolas kleopas oginskis...

Documents