Paul

iaus

Juod

išia

us il

iust

r. kn

ygai

„Pe

nkta

dien

iais

apel

sinus

sapn

uoti

drau

džia

ma“

Ypatingos 2012 metų knygos vaikams! p. 3

Skaitymo džiaugsmas, p. 4–5

Jeigo gondros stuov ont vėinuos kuojės..., p. 6–7

Pirmųjų spausdintinių knygų išradėjai, p. 8

Monogramos, p. 9

Kaip Lesė sugrįžo visiems laikams, p. 10–11

Naujos vėliavų mados. Vėjas valo batus, p. 12–13

Mylėkime savo planetą, p. 14–15

Žaliųjų paslapčių dalybos, p. 16

Kas yra blogas cirkas, p. 17–20

Laimiuko užduotėlės, p. 21–26

Cinamoninė avelė, p. 27

Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė, p. 28–29

Paslaptingasis geradaris, p. 30–31 Vargšas ir besotis, p. 32–35

Seklys Nepomidoras. Šviežias ryto oras, p. 36–37

Amarėlio pyragas, p. 38–39

Motoriuko draugystė. Kur dingsta kojinės? p. 40

Kuosvarnis, p. 41

Mažieji Laimiuko juokai, p. 42–43

„LAIMIUKO“ TURTAI:„Laimiuko“ adresas:Leidykla „Nieko rimto“„Laimiukas“, Dūmų g. 3ALT-11119 Vilnius laimiukas@niekorimto.lt www.niekorimto.lt/apie_14.html Per metus išleidžiami 6 nr. Vieno nr. prenumeratos Lietuvos pašto skyriuose kaina 5,76 Lt

„Laimiuko“ draugai

Dėkojame VšĮ „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui” už ilgametį projektų finansavimą žurnale „Laimiukas“.

„Laimiukas“pritaikomas kaip

papildomo ugdymo priemonė pradinėse

klasėse

Šio nr. tekstų autoriai ir dailininkai: Sigutė Ach, Laima Bačkienė, Benas Bėrantas, Danguolė Garnienė, Paulius Juodišius, Elena Launikonytė, Roberta Railaitė, Jurgita Rancevienė,Marija Smirnovaitė, Ingrida Umbrasaitė,Lina Eitmantytė-ValužienėTekstų redaktorėRasa KašėtienėVyr. redaktorė ir dizainerėLina Eitmantytė-ValužienėTel. +370 674 01 389Pristatymo renginių organizatoriusSaulius ValužisTel. +370 614 85 184

© „Laimiukas“, nr. 2(46), 2013© Leidykla „Nieko rimto“, Dūmų g. 3A,LT-11119 Vilnius. Tel. (8~5) 269 66 84El. paštas laimiukas@niekorimto.ltwww.niekorimto.ltTiražas 1500 egz.Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“

„Laimiuko“ nr. 2 (46)bus platinamas nuo balandžio mėn.

„LAIMIUKO“ TURTAI:

Gražiausiai

iliustruota poezijos

knyga – IEVOS

BABILAITĖS

iliustruota Antano

Šimkaus „Vaizdai

iš gyvenimo

bobulyčių ir

kt.“ (išleido

„Bernardinai.lt“)

Premijas skyrė IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos Lietuvos skyrius) už geriausius ir reikšmingiausius 2012 metų lietuvių autorių kūrinius. Premijos įteikiamos Tarptautinę vaikų knygos dieną – balandžio 2-ąją.

Ypatingos 2012 metų knygos vaikams!

Geriausia 2012 metų

knyga vaikams ir

paaugliams –

LINOS ŽUTAUTĖS

„Ferdinandas ir Pū“

(leidykla „Alma littera“)

Geriausia metų

poezijos knyga

vaikams – ČESLOVO

NAVAKAUSKO

„Burbulų lietus“

(leidykla „Alma

littera“)

Geriausia knyga mažiausiems

skaitytojams – KĘSTUČIO

NAVAKO IR MARIJOS

SMIRNOVAITĖS

„Udo ir Dra niekaip

nesusikalba“

(leidykla „Jūsų Flintas“)

Reikšmingiausias ir

meniškiausias metų

vertimas vaikams –

VILTARO ALKSNĖNO

išversta Kate DiCamillo

knyga „Nepaprasta

Edvardo Tiuleino

kelionė“ (leidykla

„Nieko rimto“)

Gražiausia metų

knyga vaikams –

PAULIAUS

JUODIŠIAUS

„Penktadieniais

apelsinus sapnuoti

draudžiama“

(leidykla „Nieko

rimto“)

Reikšmingiausias ir

meniškiausias metų

vertimas paaugliams –

IEVOS MAŽEIKAITĖS

išversta Beatrice Masini

knyga „Miško vaikai“

(leidykla „Alma littera“)

Reikšmingiausias

metų debiutas vaikų

literatūros srityje –

TOMO S. BUTKAUS

knyga „Bumba

Dumba ir Visatos

sukūrimas“ (leidykla

„Vario burnos“)

3

Pat Mora

Skaitymo džiaugsmasKaip nuostabu yra skaitytiIr pamatyti, kas gi vyksta,Kada raidelės tampa žodžiais,O žodžiai knygomis pavirsta.

Kalnai, miškai, šniokštimas upiųĮ baltus puslapius sugulę...Keistai riaumodami lokiaiDainom pažadina mėnulį.

Tenai atrasim seną pilį,Kur lig dangaus užauga gėlės,Berniukai žvaigždeles medžioja,Mergaitės skraido debesėliais...

Skaitykim! Džiaugsmą ir paguodąGera knyga pasauliui duoda.

Iš anglų k. vertė Violeta Palčinskaitė

Balandžio 2-oji – tarptautinėVaikų knygosdiena

Tarptautinė vaikų knygos diena – vienas iš svarbiųjų IBBY renginių – švenčiama nuo 1967 m. Kurios nors šalies skyrius gauna teisę kurti šventės plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus. 2013 m. ši teisė atiteko Jungtinių Amerikos Valstijų IBBY skyriui.Eiliuoto kreipimosi autorė

Pat Mora (g. 1942 m.) augo dvikalbėje šeimoje netoli sienos su Meksika,

daugumą knygų ji kuria ir leidžia anglų ir ispanų kalbomis. Ji yra parašiusi daugiau kaip 40 knygų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, pelniusi reikšmingų apdovanojimų. Vaikams poetė ir prozininkė kuria paveikslėlių knygų tekstus, eilėraščius, biografijas, perpasakoja liaudies pasakas. P. Mora labai rūpinasi ir vaikų skaitymo skatinimu, inicijuoja įvairius projektus.Plakato dailininkas Ashley

Bryanas (Ešlis Brajanas, g. 1923 m.) yra gausybės knygų

iliustruotojas, paveikslėlių knygų kūrėjas. 2006 m. jis buvo pristatytas Hanso Christiano Anderseno medaliui, yra apdovanotas Ingalls Wilder premija ir kt. Ieškoti įkvėpimo kūrybai dailininkas dažnai vyksta į savo protėvių žemę Afriką.

5

Tūkstančius metų nuo rašto atsiradimo visame pasaulyje tekstai buvo rašomi ir perrašinėjami rankomis: ženklas po ženklo, raidė po raidės. Kai žmogui reikėdavo kny-gos kopijos, jis kreipdavosi į raštininką ir turėjo brangiai sumokėti, taigi tik turtingieji galėjo sau tai leisti.

Tačiau VII a. kinai sugalvojo medžio lentoje išraižyti veidrodinio atvaizdo būdu ištisą tekstą ir jį atspausdinti. Maža kas išliko iš to-kių senų laikų, bet seniausias ritinys su tokiu būdu atspausdintais budistų šventaisiais tekstais datuojamas 868 metais. Kinijoje buvo tikima, kad šventų tekstų kopijavimas atneš laimės ir sėkmės, tad žmonės ėmė juos spausdinti bei dovanoti vieni kitiems. Dar nuo-stabesnė mintis apie 1041-uosius metus kilo nekilmingam kinie-

čiui Bi Sheng. Ant mažo porceliano kubelio jis išpjaustydavo tarpus tarp vieno hieroglifo taip, kad hieroglifas tapdavo iškilaus reljefo. Kiek-vienas hieroglifas turėdavo po keletą vienodų kubelių. Porcelianinius spaudmenis Bi Sheng surinkdavo į metalinį rėmą, pateptą vašku, ir juos pašildydavo. Atvėsdami lipnaus porceliano

kubeliai gerai prikibdavo prie rėmo, tada ant jų būdavo tepami dažai, dedamas popieriaus lapas

ir atspaudžiamas surinktas tekstas. Atspaus-dinus rinkmenys buvo vėl pašildomi, lengvai išardomi ir panaudojami kitam tekstui su-rinkti. Ilgainiui Kinijoje spaudmenis pradėta

gaminti iš geležies. Patyręs spausdintojas galėjo atspaudinti iki 2000 lapų per dieną. Nuo to laiko

knygų spausdinimas paplito visuose Tolimuosiuose Rytuose ir nutiesė spausdintinių knygų kelią į Europą.

Ingrida Umbrasaitė

PIRMŲJŲ SPAUSDINTINIŲ KNYGŲ IŠRADĖJAI

Istorines keliones po knygu pasauli

Besisukantis spausdinimo stalas, Kinija, 1313 m.

Bi S

heng

skul

ptūr

ėlė ir

jo sp

audm

enų

rinki

nys

8

9

Esu linksmo, gero būdo. Man labai patinka arkliai. Užaugusi norėčiau įkurti savo žirgyną ir šią monogramą panaudočiau kaip jo logotipą. Gabrielė Skodžiūtė

O N O G R A M O S –tai dvi ar daugiau

raidžių, sujungtų

į vieną simbolį.

Dažniausiai

jungiamos vardo

ir pavardės arba

organizacijos,

įmonės pavadinimo

pirmosios raidės.

Monogramos

naudojamos

kaip prekiniai

ženklai, logotipai.

Žmonės jomis

žymi savo kūrinius

arba asmeninę

nuosavybę.

Monograma gali

būti ekslibrio

elementas.

Susipažinkite su

monogramomis,

kurias susikūrė

„Laimiuko“

skaitytojai.

Aš linksma, energinga, mėgstu žaisti su savo sesute ir šuniuku, šokti, dainuoti. Manau, kad visa tai galima pastebėti mano monogramoje. Ją panaudočiau ant savo akinių ir kitų daiktų. Gabija R.

Aš esu linksmas, draugiškas. Mano mėgstamas užsiėmimas – važinėtis motociklu, keturračiu. Norėčiau šią monogramą panaudoti ant savo kūrinių. Jonas Černiavskis

Aš mėgstu žaisti krepšinį, todėl sugalvojau monogramą su krepšinio kamuoliu.Ant savo kamuolio ją ir norėčiau panaudoti. Artūras B.

Šias monogramas atsiuntė mokiniai iš Panevėžio Senvagės pagr. m-klos 4B

Esu smalsus. Man patinka gamta, jos įvairovė.Kodėl sugalvojau tokią monogramą?

Visų pirma parašiau savo vardo ir pavardėsraides popieriaus lape.

Pasirodė gražu, bet kažko trūko...Tada drauge su mama pamėginome padaryti

šių raidžių atspaudą. Po to kilo mintisnulipdyti ženklą iš plastilino.

Ši monograma man patiko labiausiai.Tokią norėčiau naudoti ant savo piešinių,

kūrybinių darbų. Leonardas Orlakas, 9 m., Užvenčio Šatrijos Raganos gimn.

Kai kurie žmonės atrodo nelaimingi ir pasi-piktinę sako: „Kokia ta gamta nešvari”. Bet jie nepagalvoja, kad patys tą gamtą užteršė. Atsiran-da vis daugiau žmonių, kuriems gamta tampa nesvarbi. Jie nesupranta, jog naikina gamtą, dėl jų kaltės nyksta gyvūnai, teršiami ežerai, upeliai, upės, net ir jūra. Žmonėms patiems nemalonu vaikščioti po tą buvusią gražią gamtą.

Yra sakoma „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“.

Mes pasvarstėme, ką kiekvienam iš mūsų reikėtų daryti, kad mūsų planeta, žemė, jos gamta būtų švaresnė, gražesnė ir saugesnė.

Nusprendėme, jog visų pirma reikia patiems tvarkyti savo aplinką. Pavasariui atėjus iššluo-kime kiemą, pasodinkime gėlių. Jos mus ilgai džiugins. Dalyvaukime aplinkos tvarkymo akci-jose. Žiemą rūpinkimės paukšteliais, pagamin-kime lesyklėlę ir lesinkime mažuosius draugus. Pavasarį sukalkime inkilėlį, nepamirškime jų išvalyti. Giesmininkai tikrai atsidėkos čiulbė-dami visą vasarėlę. Neterškime gamtos. Žemės ūkyje kuo mažiau naudokime chemikalų, ma-žiau važinėkime automobiliais. Geriau sportuo-kime, stiprinkime sveikatą, minkime dviračius, daugiau vaikščiokime pėsčiomis. Pavasarį pa-sodinkime medelį. Nelaužykime šakų. Taip rū-pinsimės, kad oras būtų grynesnis ir švaresnis. Neplaukime automobilių prie vandens telkinių. Nedaužykime stiklinių butelių. Juk patys gali-me susižeisti. Laužą kurkime tik įrengtose lauža-vietėse, išvykdami jį užgesinkime. Nedeginkime žolės, nes žūsta daug gyvūnėlių. Nemėtykime šiukšlių, nepalikime skardinių, butelių, maiše-

lių, dėžučių. Šiukšles rūšiuokime. Tam yra spe-cialūs konteineriai popieriui, stiklui, plastma-sei. Juk antrines žaliavas galima perdirbti! Kuo mažiau naudokime popierių, taip apsaugotume miškus nuo medžių kirtimo. Taupykime vande-nį, elektrą ir kitus gamtos išteklius.

Mūsų klasė ne vien tik žodžiais, bet ir dar-bais gamtą myli. Rudenį vykome į Pašilių stum-bryną, stumbrams vežėme lauktuvių. Mes visą žiemą prie namų ir mokyklos globojome paukš-telius. Mes esame jaunieji miško bičiuliai, todėl suplanavome vykti į mišką ir paukšteliams nu-vežti jų namelius – inkilėlius. Dabar renkame makulatūrą. Balandžio mėnesį tvarkysime mo-kyklos aplinką.

Kai mūsų daug, mes esame jėga! Sudraus-minkime gamtai žalą darančius žmones. Rūpin-kimės gamta taip, kaip rūpinamės savo namais! Juk gamta ir yra mūsų namai. Kaip gera, kai aplink švaru, gražu ir saugu. Gėrėkimės pirmai-siais žibučių, snieguolių žiedais, kurie irgi nori džiaugtis saule. Visada šypsokimės!

Panevėžio „Vilties“ pagr. m-klos 1B mokiniai ir mokytoja Asta Sakalienė

14

Jei juokais, Lietuva gali tapti žalesnė ją nu-dažius. Na, o jei rimtai, yra daug įvairių būdų, kaip tai padaryti. Galima būtų sumažinti dujų ar elektros vartojimą, o vietoj jų naudoti vėjo, saulės energiją. Stenkimės kuo mažiau važinė-ti automobiliais, tuomet oras bus grynesnis. Be to, važiuojančios mašinos ne tik išmeta dujas, kenkiančias plaučiams, bet ir skleidžia didelį garsą, kuris kenkia mūsų nervams. Mes, vaikai, turėtume daug mokytis, kad ateityje sukurtu-me automobilius, varomus nekenksmingomis medžiagomis. Visada galvokime, ką perkame, ar daiktai mums tikrai reikalingi, ar jie netaps atliekomis ir nepapildys ir taip didelio šiukšlyno kalno (o gal atsidurs pamiškėje ar krūmuose?). Be reikalo neskinkime gilių, kaštonų ar kitų me-džių sėklų, nes iš jų gali išaugti didingi medžiai. Būkime atsargūs, nežaiskime su degtukais, tada bus mažiau gaisrų, o tuo pačiu ir mažiau sunau-dota vandens. Jei bus daugiau vandens, užaugs daugiau augalų ir labiau veisis gyvūnai. O svar-biausia – lietuviai, nebūkime apsileidę, saugo-kime gamtą kiekvienas bent po truputėlį ir kas žino, gal Lietuva kada nors taps švariausia šalimi Europoje. Vilniaus „Šviesos“ prad. m-klos 3C mokiniai ir mokytoja Džiuginta Poviliauskaitė

Jei terši vandenį, tai tokį ir gersi, ir dar susirgsi. Bet juk gamta pati nesusitvarkys! Visada, jeigu nori ką nors pakeisti, turi pradėti nuo savęs.

Mūsų klasėje vyksta „Kūrybinių partnerys-čių“ projektas EKO(LOGO) MAIŠ(T)AS, mes norime saugoti gamtą. Jei nieko nedarysime, pasaulis dar labiau teršis. Turi pats nebešiukšlin-ti, ir kiti galbūt seks tavo pavyzdžiu.

Galime pakviesti kitų mokyklų, darželių vai-kus rinkti šiukšles ir jas rūšiuoti į konteinerius. Arba pakabinti skelbimus ar lenteles su užrašu „Prašom neteršti gamtos, nešiukšlinti“. Pastatyti daugiau šiukšlių dėžių. Taip pat galima važinėti ne automobiliais, o dviračiais ar pėstute nuei-ti, jei tai netoli. Mažiau elektros naudoti, kad pasaulis atsipūstų. Nereikėtų kirsti medžių, ne-bent labai senus ar supuvusius. Reikėtų rengti kuo daugiau renginių, akcijų, kurių metu būtų renkamos šiukšlės, kalbama apie žalą gamtai.

Mums reikia patiems saugoti, gerbti, mylėti gamtą, kad ji taptų švaresnė, saugesnė, gražesnė. Juk yra linksma žinoti, jog ir tu prisidėjai prie gamtos išsaugojimo. Tad saugokime gamtą vi-sais būdais: rūšiuokime šiukšles, taupykime gėlą vandenį, elektrą. Džiaukimės savo gamta ir my-lėkime ją! Vilniaus „Pelėdos“ prad. m-klos 3B mokiniai ir mokytoja Jurga Sizovienė

15

pusmetriu daugiau negu tigro ar meškos dydis. Tame pačiame plote gyvūnai ėda ir tuštinasi. O kur galimybė pajudėti, pažaisti?

Drambliai laisvėje kasdien nukeliauja apie 20 kilometrų. Deja, cirkuose di-džiąją laiko dalį drambliai praleidžia prirakinti grandinėmis, kurios veržia jų kojas. Taip pat įkalinami supančioti arkliai, poniai, kupranugariai, lamos.

Prigimčiai prieštaraujantys triukai, kurių iš gyvūnų reikalaujama, kenkia jų sveikatai, kaulams, raumenims ir nervams... Dauguma gyvūnų dėl nuolat pa-tiriamo streso tiesiog išprotėja. Jie bėgioja narvuose pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja galvą. Nejaugi iš senų laikų atkeliavusi cirko su gyvū-nais tradicija pateisina žiaurumą? Jei tarp gyvūnų ir cirko darbuotojų galėtų užsimegzti tikros draugystės ryšiai, kam statyti narvus ir tvoras pasirodymų metu, kam pasitelkti rykštes, lazdas su kabliais ir botagus? Visame pasaulyje gausu įvykių, kai cirko darbuotojai, žiūrovai, vaikai žuvo ar buvo sužaloti cirko gyvūnams ištrūkus į laisvę.

Ką Jūs galite pakeisti?1. Neikite į cirką, kuris rengia gyvūnų pasirodymus.

2. Pasidalinkite šia informacija su savo draugais ir artimaisiais.

3. Pasitarkite su suaugusiaisiais, ar galite prisijungti prie organizuojamų protestų, piketų prieš cirko su gyvūnais pasirodymus bei informacinių akcijų.

4. Pasiūlykite savo mokytojams pakviesti lektorius papasakoti apie cirką su gyvūnais. Kreiptis adresu: info@blogascirkas.lt

Informacija parengta bendradarbiaujant su iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ projektu „Blogas Cirkas“. Šio projekto tikslas – pasirodymų su gyvūnais cirkuose Lietuvoje uždraudimas.

19

Pažymėk teiginius, kuriems pritari:

O Visi gyvūnai – tai gyvosios gamtos dalis, o ne parduotuvių prekė.

O Neteisinga atimti laisvę iš laukinių gyvūnų dėl noro turėti neįprastą augintinį.

O Kiekvienas beglobis naminis gyvūnas turi teisę gyventi pas šeimininką ir būti mylimas bei prižiūrimas.

O Gyvūnai – tai daiktai, kuriuos panorėjus galima pirkti, parduoti, o pabodus – jais atsikratyti.

Pažymėk teiginius, kuriems pritari:

O Cirkai su gyvūnais yra žiauri pramoga, sukelianti kančią gyvoms būtybėms.

O Pasirodymai cirkuose su gyvūnais neturi jokios pažintinės vertės, nes juose gyvūnai verčiami elgtis nenatūraliai.

O Cirkų su gyvūnais žiūrovai palaiko neteisingą žmonių elgesį gyvūnų atžvilgiu.

O Dresiruotojų darbas labai įdomus ir kilnus.

2 3

4 5

Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt,

capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto

smukt ir nusmuko, pūkšt į upės gelmę ir įkrito. Vargšas pravirko:

– Ui, ui, ui, mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo

mano kirvuko!

Tuo tarpu tik pakabakšt, pakabakšt, pašlivikšt, pašli-vikšt ir atšlubavo senas senelis.

– Ko tu taip dejuoji? Kas tau nutiko?

– Mano kirvelis įkrito į gelmę, o kito nusipirkt neįstengiu – labai

vargingas esu. Kuo dabar medžius kirsiu ir vaikams duoną pelnysiu?

– Tič, tylėk, nedejuok! Aš tau jį sužvejosiu.

Ir tik brūkšt, brūkšt, rudinę numetęs, padrumst į upę. Po

valandėlės stugt vandeny ir išnešė aukso kirvį.

– Te, imk! Ar tai ne tavo kirvis?

– Ak ne! Ak, ne! Ne mano! – atsiliepė vargšas.

Vėl drumst senasis po vandeniu panėrė ir po valandėlės kust –

iškilo su sidabro kirviu.

– Ne mano, ne mano! – šaukė vargšas, vos pamatęs.

Trečią kartą drumstelėjo senelis ir išnešė geležinį kirvį.

L i e t u v i ų l i a u d i e s p a s a k a

VARGŠASIR BESOTIS

32

Marijos Smirnovaitės iliustr.

38

Amarėlio pyragas

Tai mano sugalvotapasaka apie vabalėlius, sumaniusius iškepti iš

surasto grūdo pyragą ir tapti panašiais į

milžinus žmones.

Interaktyvi knyga vaikams

Šį projektėlį darau laisvalaikiu, todėl jis juda palengva.

Tai tik darbinis knygos eskizas, kurį žadu papildyti naujomis

detalėmis. Apsilankykite http://bumbam.weebly.com

Paulius Juodišius

Iš kur tas kalnas atsirado?

HRRRRR!Pats tu kalnas!

Kieno tos kojos?

SOS!Žemė

pavojingai artėja! Atrodo,

manokelionė

baigtaaa...

Man rodos, tu paslysi... Kokie čia

keisti čiabuviai.

Barsto svečius miltais ir

vandeniu.

Netrukdykit, tetule, lekiam pyragų kept!

Pašokinėkim!

Nepalikit ir manęs...

Tikiuosi, jums patiks klausantis pasakos arba ją

skaitant žaisti su veikėjais, juos judinti,

perkelti, vartyti puslapius. Taip pat mėginkite veikėjus

perkomponuoti savaip ir sukurti savo iliustracijas skiltyje

„Pyrago galvosūkiai“.

Mes ne šiaip sau

bėgiojame. Mus vejasi miltuotas

vaiduoklis!

Na ir kreivą kelią pasirinkau...

Stabdykite mane, kol

nesumaliau visos pievos

į miltus!

O kur jūs visi bėgate?

Mano vaikystėje

vabalai buvo daug ramesni...

AAAAApčyyyp!!!

Opa!

Trys! Du! Viens!

40

Motoriuko draugystė

Kartą Skraiduliukų kaime gyveno skraidūnas, vardu Motoriukas. Jis dėvėjo gražų švarką, avėjo rudus batus ir maloniai šypsodavosi. Motoriuką pažinojo visi, bet kažkodėl su juo niekas nedraugavo. Todėl skraidūnas jautėsi labai vienišas. Vieną dieną Motoriukas išskrido ieškoti draugų. Bet visi skraidūnai, vabalai ir netgi paukščiai slėpėsi nuo jo. Motoriukas nusileido prie ežero ir ėmė verkti. Tik staiga iš ežero iššoko žuvis skraidūnė. Ji buvo graži lyg auksinė žuvies skulptūrėlė. Motoriukas tokio grožio dar nebuvo matęs. Kadangi Motoriukas taip liūdėjo, žuvis panoro su juo susidraugauti. Jie tapo labai gerais draugais ir keliavo po pasaulį, ieškodami kitų draugų – vienišųjų skraidūnų.

Ugnė Užiūnaitė, 2 dailės klasė,Klaipėdos Vydūno vid. m-kla,mokyt. Elona Ramonienė

Filmą „Kuosvarnis“

kviečiamežiūrėti

„Skalvijos“kino centre

balandžio 20 d. 15 val.

Kur dingsta kojinės?

Matas Pielikis, 2 dailės klasė,Klaipėdos Vydūno vid. m-kla,mokyt. Elona Ramonienė

Kartą buvo skraidūniukas Moksliukas. Jis gyveno rūbų spintoje. Jo kambarys buvo labai mažas. Turėjo jis brolį Rašytoją. Skraidūnas Rašytojas gyveno rūbų spintos kelnių lentynoje. Vieną dieną Moksliukas sugalvojo įkurti laboratoriją. Kūrė, rengė ir įrengė – kojinių lentynoje. Jis ėmė atlikinėti bandymus su kojinėmis – jas tyrinėjo, rūšiavo, karpė. Netrukus namo gyventojai ėmė pasigesti kojinių. Bet juk jie nežinojo, kad jos patenka į Moksliuko laboratoriją. Moksliniai darbai tęsiasi iki šiol, o jų rezultatus galite paskaityti skraidūno Rašytojo knygose.

Kęstučio Kasparavičiaus iliustr.

41

Motoriuko draugystė Ar jums teko susidurti su vaikais, kurie užsimano globoti gyvūnėlį, tėvai jiems

leidžia, o vaikai neilgai trukus persigalvoja? Dešimtmečio Jojo istorija yra prie-šinga – berniukas nuoširdžiai nori rūpintis iš lizdo iškritusiu kuosvarniuku, ta-čiau... tam griežtai priešinasi jo tėvas Ronaldas. Visgi ši trumpa įžanga į daugelį žiūrovų sužavėjusį olandų režisierės Boudewijn Koole filmą „Kuosvarnis“ (2012) yra tik ledkalnio viršūnė. Ji slepia kur kas skaudesnį tėvo ir vaiko bendravimą, kurį jie išgyvena kiekvienas sau. Tėvas ilgisi prarastos žmonos, vaikas – din-gusios mamos. Ronaldas net nepajunta, kaip pasinėręs į liūdesį atitrūksta nuo sūnaus. Tačiau kartą Jojo po medžiu suranda bejėgį kuosvarniuką. Gavęs Džeko vardą, šis protingas paukščiukas žingsnis po žingsnio padeda suartėti tėvui su sūnumi bei paruošti juos gyvenimui dviese. „Kuosvarnio“ istorijoje daugybė jausmų, išgyvenimų, patirčių. Matome be galo laimingo vaiko akis, pagaliau atradus naują draugą, atpažįstame pasididžiavimą, kai jo paukštelis išmoksta skraidyti, ir kartu baimę, kad jis gali ir nebesugrįžti. Tuo pačiu stebime ir dešimtmečio vaiko susitapatinimą su mažuoju kuosvarniuku – jis toks pat vienišas, reikalingas pagal-bos ir rūpesčio. Žiūrėdami „Kuosvarnį“ vaikai mo-kosi suprasti filmo herojus iš jų mimikų ir gestų, suvokia, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norite dar vienos rekomenda-cijos apie šį filmą? Europos kino akademijos ap-dovanojimuose būtent žiūrovai vaikai jį išrinko geriausiu metų filmu! „Kuosvarnis“ ne vieną apdovanojimą pelnė ir kituose tarptautiniuose jaunimo filmų festivaliuose.

Ugnė Užiūnaitė, 2 dailės klasė,Klaipėdos Vydūno vid. m-kla,mokyt. Elona Ramonienė

Filmą „Kuosvarnis“

kviečiamežiūrėti

„Skalvijos“kino centre

balandžio 20 d. 15 val.

Kuosvarn is

Nuo

tr. iš

film

o še

imai

„Kuo

svar

nis“

, Ola

ndija

, 201

2 m

., 12

1 m

in.

Dau

giau

film

ų ir

kitų

įdom

ybių

ww

w.s

kalv

ija.lt

Matas Pielikis, 2 dailės klasė,Klaipėdos Vydūno vid. m-kla,mokyt. Elona Ramonienė

Nauji pyragai iš „Nieko rimto“ kepyklėlės!Uostyk ir ragauk!

9 771392 967004

I S S N 1 3 9 2 - 9 6 7 4

– MMM ir ŪŪŪ. Bus MŪ, – kartoja Mamulė Mū iš lėto.

Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. O paskui galima imtis ir rimtesnių skaitinių. Juk knygose parašyta VISKAS!

– O, pavyzdžiui, ar parašyta... kodėl pienas baltas, nors tu ėdi žalią žolę! Ar apie tai knygose parašyta? – klausia Varna ir jai į galvą topteli mintis – parašyti savo knygą. Tokią, kuri taptų sensacija ir kurią skaitytų visi vaikai.

Pasinerkite į naują Mamulės Mū ir Varnos nuotykį. Linksmybių ir staigmenųųų – kaip visuomet – iki kaklo ir daugiau! (Tik nepaskęskite juoko jūroje...)

Paslaptingoje pasakų girioje, pačioje tankmėje, daugybė gyvulėlių gyvena.Ten stovi jauki samanota trobelė. Joje nuo seno meška, ožys ir žąsinas

gražiai tarpusavy sutaria, ugnį kūrena, blynus kepa. Nieko nesibijo! Gyvena ten ir vilkas, kuris per savo kvailumą eketėj uodegą nušalo, ir lapė,

kuri iš varnos gudrumu sūrį išviliojo. O ar girdėjai, kaip liūtas išsiaiškino, kas yra žmogus? Ar žinai, kaip kiškio lūpa iš juoko pusiau perskilo, kodėl gegutė

vaikų neperi? Šios ir kitos įdomiausios pasakos apie įvairius gyvūnus tauį šią knygą sudėtos. Dar joje rasi daug gražių iliustracijų bei lietuvių liaudies

mįslių, minklių ir patarlių apie gyvūnus. Tai pirmoji knyga iš naujos serijos „Pasakų skrynia“, kurią pradeda leisti leidykla „Nieko rimto“.

Jūsų ausims ir vaizduotei – jautriai, nuoširdžiai ir su išdykavimais pateikiamos istorijos su dainelėmis apie Ežiuką ir Meškiuką. O gal apie tai,

kas juos supa vasarą, rudenį, žiemą... Gal apie TIKRĄ draugystę... O gal apie Kažką, ko niekada nematyti... O gal tiesiog apie tai, kas gražu, ir tiek?Visada kyla klausimas: o kas bus plokštelės klausytojas? Kartais būna

savaime aišku, kartais nusprendžiame mes, o šį kartą… nuspręskite jūs. Tiesiog imkite ir klausykite… Vaikams palinkėčiau neužsibūti visiškais vaikais, o suaugusiems – visiškais suaugusiais. Linkiu užsibūti savimi…

ilgai ilgai… Pasakysiu labai paprastai: ši plokštelė yra tiems, kurie SKRIEJA IR SUKASI, nuo tų, kurie STEBI IR MOKOSI, apie tuos, kurie ŽIŪRI IR STEBISI... ir atvirkščiai... (Jeigu supainiosite, kas šneka – Ežiukas ar Meškiukas, – nieko

tokio – abu jie gimę tą pačią pavasario dieną ir tikrai nesupyks!)Žilvinas Ramanauskas, trupės „Teatriukas“ aktorius

El. knygynėlyje – geresnės kainos!