le 2004 ma...turinys rodikliai 3 generalinio direktoriaus praneÖimas 4 valdyba 6 vadovybÉ 7...

TURINYS

RODIKLIAI 3

GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEÖIMAS 4

VALDYBA 6

VADOVYBÉ 7

EKONOMINÉ APLINKA 8

SVARBIAUSI ÌVYKIAI 10

AB „LIETUVOS ENERGIJA“ – PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIUS 13

ELEKTROS PREKYBA 19

INFORMACINÉS TECHNOLOGIJOS IR TELEKOMUNIKACIJOS 23

APLINKOS APSAUGA 27

BENDRADARBIAVIMAS 29

PERSONALAS 30

PARAMA 30

FINANSINÉ VEIKLOS APŽVALGA 33

2004 METÙ FINANSINÉS ATASKAITOS 37

[ 3 ]

Veiklos rodikliai, mln. Lt 2004 m. 2003 m.

Tipinés veiklos pajamos 934 920

Tipinés veiklos sànaudos 819 808

EBITDA 181 172

Veiklos pelnas 115 111

Grynasis pelnas 111 83

Turtas 1260 1186

Nuosavas kapitalas 871 794

Finansiniai ìsipareigojimai 145 172

Investicijos 145 148

Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 195 181

Turto gràža (ROA), % 9,2 8,9

Nuosavybés gràža (ROE), % 12,8 10,4

Investuoto kapitalo gràža (ROCE), % 11,3 10,9

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, % 43 45

Finansiniù ìsipareigojimù ir nuosavo kapitalo santykis, % 17 22

Nuosavo kapitalo ir turto santykis, % 69 67

Pelnas vienai akcijai, Lt 0,16 0,12

KREDITÙ REITINGAS

STANDARD&POOR’SIlgalaikiù paskolù BBB Trumpalaikiù paskolù A –2Perspektyva – teigiama

RODIKLIAI

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Akcinio kapitalo struktúra

[ 4 ]

GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEÖIMAS

AB „Lietuvos energija“ tai svarbiù sprendimù ir intensyvaus darbo metai, vainikuoti lúkesæius pateisinusiu rezultatu. Rengiantis didžiausios öalyje Ignalinos atominés elektrinés pirmojo bloko sustabdymui, svarbiausias músù uždavinys buvo užtikrinti patikimà ir nepertraukiamà energetikos sistemos darbà. Atlikus nuodugnias studijas, bútinus bandymus ir parengus tikslù veiksmù planà, mums tai puikiai pavyko. Öalyje stipriai sumažéjus elektros gamybos galiai, savo misijà atlikome nepriekaiötingai – energetikos sistema pradéjo sklandžiai veikti nauju režimu.

Praéjusiais metais stipriai pažengéme plétodami elektros rinkà: nuo liepos ménesio ji liberalizuota 70 procentù – visi vartotojai, iöskyrus gyventojus, gali laisvai pasirinkti elektros tiekéjà. Ìgyvendindami Europos Sàjungos direktyvas dél veiklù atskyrimo ir konkurencinés rinkos plétrai privalomù nediskriminaciniù tinklù naudojimo sàlygù sudarymo, lenkiame net kai kurias Europos Sàjungos senbuves. Pradéjome diegti elektroninés prekybos elektra sistemà, kuri rinkos dalyviams leis operatyviai prekiauti elektra ir sudaryti sandorius virtualioje erdvéje, naudojantis kompiuterinémis ryöio priemonémis. Atlikè elektroninés prekybos elektra sistemos bandymus, prekiauti Lietuvos elektros aukcione ketiname pakviesti Latvijà ir Estijà.

ŽVELGDAMAS RETROSPEKTYVIAI, GALIU ATSAKINGAI TEIGTI, KAD 2004 METAI LIETUVAI IR MÚSÙ BENDROVEI BUVO YPAÆ REIKÖMINGI – TIEK PRASIDÉJUSIA NARYSTE EUROPOS SÀJUNGOJE, TIEK ATSAKINGU IR NUOSEKLIU ÖALIES ELEKTROS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ÌGYVENDINIMU.

[ 5 ]

Vykdydami Lietuvos ìsipareigojimà Europos Sàjungai iki 2010 metù padidinti elektros gamybà iö atsinaujinanæiù öaltiniù, pradéjome rengti konkursus ìmonéms, norinæioms statyti véjo elektrines. Taip siekiame plésti elektros gamybos pajégumus öalyje.

Tèséme didelì darbà, kad Lietuvos energetikos sistema bútù sékmingai integruota ì bendràjà Europos elektros erdvè. Keitémés informacija su Europos Sàjungos institucijomis, siekdami kuo greiæiau ìgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemù sujungimo projektà, pradéjome dalyvauti tarptautiniame Baltijos öaliù ir Suomijos energetikos sistemù sujungimo projekte, kruopöæiai analizavome galimybes nutiesti povandeninì elektros kabelì tarp Lietuvos ir Övedijos ir susijungti su Öiaurés Europos energetikos sistema. Taigi siekiame tapti visaverte Europos elektros rinkos dalyve ir öalies energetikos sistemos patikimumo garantu.

Per 2004 metus uždirbome 111,3 mln. litù grynojo pelno. Apie 60 proc. jo uždirbta iö elektros eksporto. Praéjusiais metais AB „Lietuvos energija“ eksportavo 7,3 mlrd. kWh elektros, beveik tiek pat kiek 2003 metais. Dél gerù veiklos rezultatù, stiprios bendrovés finansinés padéties, stabiliù pinigù srautù ir pakankamo likvidumo padidinti AB „Lietuvos energija“ skolinimosi reitingai: ilgalaikis – iki BBB ir trumpalaikis – iki A–2, patvirtinta teigiama reitingù perspektyva.

Reikömingus darbus nuveikéme atnaujindami ir plésdami elektros energetikos sistemà. Ì energetikos objektù atnaujinimà 2004 metais investavome apie 145 mln. litù. Rekonstruoti vieni stambiausiù ir gyvybiökai svarbiù energetikos sistemai objektù: Lietuvos elektrinés 330 kV skirstykla ir 330/110 kV Kauno transformatoriù pastoté. Ìdiegtos ir atnaujintos dispeæerinio valdymo informacijos surinkimo, valdymo priemonés ìvairiuose perdavimo tinklo objektuose, atnaujintos elektros perdavimo linijos, rekonstruotos ryöiù linijos ir transformatoriù pastotés.

Aktyviai ir iniciatyviai bendradarbiaudami tapome CIGRE (Dideliù elektros sistemù tarptautiné taryba) nare, pasirengéme stoti ì ETSO (Europos perdavimo sistemù operatoriù asociacija). Narysté öiose svarbiose tarptautinése organizacijose rodo didelì pasitikéjimà bendrove ir Lietuvos energetikos sistema.

Kaip ir ankstesniaisiais, taip ir 2004 metais daug démesio skyréme aplinkos apsaugai: rengéme ir vykdéme naujus projektus, diegéme aplinkosaugos standartus, kad bendrovés veikla bútù saugi, nekenktù aplinkai ir žmonéms.

Siekiame ne tik didinti verslo ar veiklos efektyvumà, bet aktyviai dalyvaudami socialiniuose projektuose ir teikdami paramà, padedame kurti saugesnè ir pilietiökesnè visuomenè. Sàmoningumà ir socialinè atsakomybè ne tik deklaruojame, bet jà grindžiame realia pagalba ir indéliu ì visuomenés tobuléjimà.

Bendrovés veiklà ir jos ateities perspektyvas remiame mokslo žiniomis, savo veikloje taikome mokslo tyrimù rezultatus. Ugdome savo darbuotojus, didiname jù motyvacijà dirbti, užtikriname saugias darbo sàlygas ir socialines garantijas.

Esu tvirtai ìsitikinès, kad didelis profesionaliù darbuotojù ir moderniù technologijù potencialas, sàmoningumas, atsakomybé ir žinios yra ir bus pagrindinés AB „Lietuvos energija” vertybés, vedanæios bendrovè pažangos keliu.

Generalinis direktorius

RYMANTAS JUOZAITIS

[ 6 ]

VALDYBAJURGIS VILEMASLietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas, valdybos pirmininkas

EVALDAS BIVILISÚkio ministro pataréjas, valdybos narys iki 2004–11–08

AUDRIUS BULOVASÚkio ministerijos Energetikos vystymo skyriaus vedéjas, valdybos narys nuo 2004–04–26

VIDA DZERMEIKIENÉÚkio ministerijos Energetikos departamento Elektros ir öilumos skyriaus vedéja, valdybos naré

RYMANTAS JUOZAITISAB „Lietuvos energija” generalinis direktorius, valdybos narys

MARIJUS FRANCKEVIÆIUSValstybés ìmonés Energetikos agentúra direktorius, valdybos narys nuo 2004–11–08

DOMINIKAS PEÆIULISÚkio ministerijos Ìmoniù ekonomikos ir valdymo departamento Valstybés turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedéjas, valdybos narys nuo 2004–11–08

PIJUS RALYSLietuvos pramoninkù konfederacijos energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas, valdybos narys iki 2004–11–08

HEINZ–PETER SCHIERENBECKE.ON Energie AG atstovas, valdybos narys iki 2004–04–26

ALGIMANTAS ZAREMBAÚkio ministerijos Energetikos departamento direktorius, valdybos narys

[ 7 ]

VADOVYBÉ AB „Lietuvos energija” vadovauja generalinis direktorius

RYMANTAS JUOZAITIS.

SIGITAS BARANAUSKAS, vyriausiasis finansininkas

VLADAS PAÖKEVIÆIUS, energetikos sistemos direktorius

NERILÉ NAPRIENÉ, personalo direktoré

RIMANTAS ÖUKYS, finansù direktorius

PETRAS POVILAS ÖKIUDAS, tinklo direktorius

ALGIMANTAS NEMIRA, bendrùjù reikalù direktorius

Pagrindinéms bendrovés veiklos sritims vadovauja:

[ 8 ]

Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai*

2004 m. 2003 m.

Nedarbo lygis, proc. 11,4 12,4

Infliacija, proc. 2,9 –1,3

Eksportas, mln. Lt 25 728 21 263

Importas, mln. Lt 34 096 29 438

BVP, mln. Lt 61 908 56 179

BVP pokytis, proc. 6,7 9,7

BVP vienam gyventojui, Lt 18 016 16 264

* Statistikos departamento duomenys

2004 metais úkio plétra, palyginus su 2003 metais, sulétéjo – BVP augimas sieké 6,7 proc. (2003 metais – 9,7 proc.). Lietuvos ekonomika praéjusiais metais vystési sparæiau nei Estijos (BVP augimas – 6,3 proc.) ir Lenkijos (5,3 proc.), taæiau atsiliko nuo Latvijos (8,5 proc.) ekonomikos.

2004 metais (po dviejù metù pertraukos) buvo užfiksuota metiné infliacija. Ataskaitiniù metù gruodì, palyginus su 2003 metù gruodžiu, vartotojù kainù indeksas padidéjo 2,9 proc.

Infliacijà daugiausiai lémé maisto produktù, nealkoholiniù gérimù, transporto ir sveikatos priežiúros kainù augimas. Atpigo poilsio ir kultúros, bústo apstatymo ir ryöiù grupés prekés ir paslaugos.

Sparæiausiai 2004 metais plétojosi mažmeniné ir didmeniné prekyba, transportas ir ryöiai. Spartesnius, nei vidutinius, plétros tempus iölaiké ir apdirbamoji pramoné, taæiau daugiausiai tik dél sékmingos AB „Mažeikiù naftos“ veiklos. Léæiau, nei vidurkis, augo valstybés valdymas ir gynimas, energetika, nekilnojamojo turto ir kita verslo veikla.

Užsienio prekybos aspektu Lietuva sékmingai integruojasi ì pasaulinè ekonomikà. 2004 metais eksportas iöaugo 21 proc., importas – 15,8 proc. Sparæiausiai augo mineraliniù produktù ir metalo gaminiù eksportas, atitinkamai 49,9 ir 67 proc. Maöinù ir ìrenginiù eksportas iöaugo 39 proc.

EKONOMINÉ APLINKA

[ 9 ]

Tolesnis ekonomikos augimas turéjo teigiamos ìtakos darbo rinkai. Vidutinis ménesinis darbo užmokestis 2004 metais iöaugo 8,5 proc. ir paskutinì praéjusiù metù ketvirtì sieké 1310 Lt. Nedarbo lygis per metus sumažéjo iki 11,4 proc.

Materialinés investicijos öalyje augo sparæiau nei BVP ir buvo 16,4 proc. didesnés nei per 2003 metù atitinkamà laikotarpì. Úkio raidai ypaæ svarbios investicijos ì ìrenginius ir transporto priemones 2004 metais iöaugo 28 proc. Materialiniù investicijù augimà pastaruoju metu skatina ES fondù léöos ir augantis vidutinis öalies ìmoniù pelningumas. Ìmoniù gautos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas iöaugo 23 proc., o vidutinis pelningumo koeficientas pakilo nuo 4,9 proc. iki 5,4 proc.

2004 metais vidutiné turto gràža sudaré apie 6,3 proc. Didéjanæios ìmoniù investicijos ir žemos bankù paskolù palúkanù normos skatino skolinimàsi, todél bendri ìmoniù ìsipareigojimai taip pat didéjo gana sparæiai – per metus priaugo apie 24 proc.

2004 metais AB „Lietuvos energija” pelningumas viröijo öalies vidutinì lygì. Didelis bendrovés pelningumas leido iölaikyti 2003 metù lygio investicijas ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimui, kartu 16 proc. sumažinant bendrovés finansinius ìsipareigojimus.

Öalies ekonomikos perspektyvos 2005–2006 metams yra geros:

• prognozuojama, kad bendrojo vidaus produkto augimo tempai ir toliau iöliks geri: 2005 metais – 6,5 proc., 2006 metais – 6,2 proc.;

• nedarbo lygis mažés. 2005 metù pabaigoje sudarys 10,9 proc., o 2006 metù pabaigoje – 10,4 proc. Nedarbo mažéjimas ir ES öaliù rinkù atsivérimas paskatins darbo užmokesæio pokyæius Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis augs 8–10 proc. per metus;

• infliacija 2005 metais sieks 2,9 proc., 2006 metais – 2,5 proc.

Nepaisant sumažéjusio elektros eksporto, atsižvelgiant ì öalies ekonomikos augimo prognozes, AB „Lietuvos energija” veiklos perspektyvos vertinamos teigiamai.

[ 10 ]

• AB „Lietuvos energija“ tapo CIGRE (Dideliù elektros sistemù tarptautiné taryba) nare.

• Lietuvos Respublikos Seimas priémé naujà Elektros energetikos ìstatymo redakcijà, detaliau apibréžianæià perdavimo sistemos operatoriaus teises ir pareigas.

• Tarptautiné reitingù agentúra Standard&Poor’s padidino AB „Lietuvos energija“ ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo BBB– iki BBB ir trumpalaikio skolinimosi reitingà nuo A–3 iki A–2 ir patvirtino teigiamà reitingù perspektyvà.

• Ìsteigta dukteriné ìmoné „Energetikos pajégos“. Naujos ìmonés veikla – energetikos objektù projektavimas.

• AB „Lietuvos energija“ valdyba pritaré dél bendrovés dalyvavimo ESTLINK (Bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos energetikos bendroviù projektas tiesti povandeninì elektros kabelì tarp Baltijos öaliù ir Suomijos) projekte.

• Ìdiegtas automatizuotas Kruonio hidroakumuliacinés elektrinés valdymas tiesiogiai iö AB „Lietuvos energija“ Dispeæerinio centro.

• Sujungti AB „Lietuvos energija“ ir Lenkijos telekomunikacijù operatoriaus Exatel telekomunikacijù tinklai. Atsirado galimybé teikti duomenù ir balso perdavimo paslaugas ì Vidurio ir Vakarù Europos öalis.

• Ìdiegtas didžiausias Lietuvos miestus jungiantis Gigabit Ethernet duomenù perdavimo spartos žiedas.

• LR Vyriausybés nutarimu patvirtinta Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos iötekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka, kuri ìpareigojo AB „Lietuvos energija“ organizuoti ir vykdyti leidimù plésti elektros energijos pajégumus konkursus.

2004 METÙ SVARBIAUSI ÌVYKIAI

[ 11 ]

[ 12 ]

> Užtikrina elektros perdavimo sistemos PATIKIMUMÀ

[ 13 ]

ELEKTROS SISTEMOS VALDYMAS LIETUVOJE

Akcinés bendrovés „Lietuvos energija”, kaip elektros perdavimo sistemos operatoriaus, svarbiausias tikslas – užtikrinti patikimà elektros energijos tiekimà. Öiam tikslui pasiekti reikia darnaus elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo valdymo. Kasdieniai AB „Lietuvos energija” valdymo sprendimai turi búti derinami su ilgalaikiais planais.

Bet kuriuo momentu elektros turi búti pagaminama tiek, kiek reikia vartotojams, nes elektros atsargù sukaupti negalima. Todél öios sudétingos grandinés – nuo elektros gamybos iki patiekimo vartotojams – valdymui ir koordinavimui yra sukurtos dispeæerinio valdymo struktúros. AB „Lietuvos energija” Dispeæerinis centras nuolat planuoja Lietuvos elektros energijos balansus, visù rúöiù galiù rezervus, uûsako papildomas paslaugas, reikalingas energetikos sistemai funkcionuoti. Dispeæerinis centras kontroliuoja ir valdo energijos balansà, sistemos darbo patikimumà ir stabilumà, visù rúöiù galiù rezervus, kitù papildomù sisteminiù paslaugù bútinas apimtis. Nacionalinio balanso užtikrinimui ir jo valdymui svarbios priemonés yra bendrovés valdomos Kauno hidroelektriné ir Kruonio HAE. Kruonio hidroakumuliacinés elektrinés agregatai naudojami ir kaip sinchroniniai kompensatoriai. Tai svarbi priemoné reguliuojant ìtampos lygius 330 kV ìtampos elektros tinkle.

Restruktúrizavus elektros energetikos sektoriù ir pakeitus kai kuriù sektoriù nuosavybés formà, energetikos sistemos valdymas elektros rinkos sàlygomis tapo ypaæ sudétingas, nes viena svarbiausia jos grandis – elektrinés – yra nepriklausomos bendrovés.

Lietuvos energetikos sistema dirba lygiagreæiai su Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis, todél AB „Lietuvos energija” Dispeæerinis centras koordinuoja ne tik Lietuvos elektriniù darbà, bet ir derina Lietuvos energetikos sistemos veiklà su kaimyninémis energetikos sistemomis, vykdo avarijù prevencijà ir operatyvù avarijù likvidavimà.

Nepriekaiötingas elektros sistemos valdymas reikalauja tikslios ir patikimos realaus laiko informacijos. 2004 metais ìgyvendintas projektas – svarbiausiù elektros sistemos valdymo parametrù surinkimas iö keliù alternatyviù öaltiniù ženkliai pagerino realaus laiko duomenù kokybè.

Ìgyvendinant UCTE reikalavimus elektros gamybos ir suvartojimo balanso reguliavimo kokybei gerinti, avarijù prevencijos ir jù likvidavimo operatyvumui užtikrinti, 2004 metais ìdiegtas automatizuotas Kruonio hidroakumuliacinés elektrinés valdymas. Naudojant dispeæerinio valdymo sistemà XA/21, tiksliai ir greitai sureguliuojami elektros sistemos paros apkrovimo netolygumai. Kruonio HAE valdoma tiesiogiai iö AB „Lietuvos energija“ Dispeæerinio centro.

2003 metais JAV, Kanadoje, Italijoje, Danijoje ir Övedijoje ìvykusios energetikos sistemù totalinés avarijos paskatino bendrovè patikrinti, kaip elektros energetikos sistemos valdymas užtikrina elektros sistemos darbo kokybés techninius reikalavimus. Tuo tikslu 2004 metais:

• atliktas Lietuvos energetikos sistemos statinio ir dinaminio stabilumo tyrimas prieö ir po Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo;

• perûiúrétas ir atnaujintas avarijù prevencijos automatikos reglamentas;• atliktas totalinés avarijos likvidavimo Lietuvos energetikos sistemoje tyrimas ir parengtas planas;• atliktas reaktyviosios galios ir ìtampos valdymo, suveikus avarijù prevencijos automatikai, sisteminiù

energetikos sistemù paslaugù rinkos ìdiegimo Lietuvoje techniniù galimybiù tyrimas.

AB „LIETUVOS ENERGIJA“ – PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIUS

[ 14 ]

Siekiant efektyviai iönaudoti operatyvinio personalo darbo laikà, 2004 metais ìdiegta ìrenginiù remonto paraiökù valdymo ir apdorojimo sistema, kurià taikant bus galima derinti paraiökas su kitomis organizacijomis, analizuoti jose esanæià informacijà, generuoti ìvairias ataskaitas, stebéti paraiökù ìgyvendinimà realiu laiku.

Elektros perdavimo balansas, mln. kWh

Elektros gamyba 17276

Lietuvoje pagaminta 17148

Importuota elektra 128

Elektros poreikis 17276

Perdavimo sistemos technologinés sànaudos 1229

Patiekta vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo 1071

Patiekta skirstomiesiems tinklams 7653

Eksportuota elektra 7323

��

��

��

Elektros mainai su kitomis öalimis

[ 15 ]

PERDAVIMO TINKLO PLÉTRA

Lietuvos energetikos sistemai priklausanæios elektrinés ir elektros tinklai néra nauji. Didžioji elektros tinklù dalis yra pastatyta daugiau nei prieö 25–30 metù, ir jù veikos amžius jau pasieké ar net viröijo projekte numatytàjì. Tai kelia tam tikrà susirúpinimà dél patikimo elektros tinklù ir elektriniù darbo. Todél, didindama energetikos sistemos darbo patikimumà ir veiksmingumà, AB „Lietuvos energija“ vykdo techniökai ir ekonomiökai pagrìstà investicijù politikà. 2004 metù investicijos sudaré 144,7 mln. Lt.

PAGRINDINÉS INVESTICIJÙ KRYPTYS:

• perdavimo tinklo rekonstrukcija ir plétra;• technologiniù priemoniù diegimas;• informaciniù technologijù sistemù ir

telekomunikacijù atnaujinimas ir plétra;• elektriniù modernizavimas, statyba ir

rekonstravimas, gamybiniù, kitù pastatù ir statiniù statyba ir rekonstravimas;

• nematerialiojo turto ìsigijimas.

PERDAVIMO TINKLO REKONSTRUKCIJA IR PLÉTRA

Vienas iö svarbiausiù ir stambiausiù 2004 metais rekonstruojamù objektù – Lietuvos elektrinés 330 kV skirstykla. Pastarosios rekonstrukcijà ypaæ svarbu buvo baigti iki 2004 metù pabaigos, t. y. iki pirmojo Ignalinos atominés elektrinés bloko sustabdymo, nes, sustabdžius Ignalinos atominés elektrinés reaktoriù, Lietuvos elektriné turi kompensuoti jos elektros energijos gamybà. Öio investicinio projekto verté – 56 mln. Lt. Gruodžio ménesì baigta öalies energetikos sistemos rytinè ir vakarinè dalis jungianæios Lietuvos elektrinés 330 kV skirstyklos rekonstrukcija – sujungtos visos 330 kV elektros linijos.

Baigta rekonstruoti 330/110/10 kV Kauno transformatoriù pastoté – vienas iö svarbiausiù energetikos sistemos objektù. Öio investicinio projekto verté – 66 mln. litù. Rekonstrukcijos metu buvo iömontuoti visi moraliökai ir fiziökai pasenè ir vietoje jù sumontuoti, suderinti ir

iöbandyti öiuolaikiöki ìrenginiai ir ìranga. Be to, pasiúlyta ir pritaikyta originali, pirmoji ir vienintelé Lietuvos energetikos sistemoje „öeöiakampio“ schema, kuri padidino perdavimo tinklo patikimumà.

2004 METAIS REKONSTRUOTI OBJEKTAI:

• 330/110/10 kV Kauno transformatoriù pastoté• 110/35/10 kV „Öiauriné“ transformatoriù

pastoté• 110/35/10 kV Eiguliù transformatoriù pastoté• 110/10 kV Velžio transformatoriù pastoté• 110/35/10 kV Raöés transformatoriù pastoté• 110/35/10 kV Kupiökio transformatoriù pastoté• Lietuvos elektrinés 330 kV skirstykla• 110/10 kV Radviliökio transformatoriù pastoté• 110/35/10 kV Öeduvos transformatoriù pastoté• 110/35/10 kV Aleksoto transformatoriù pastoté• 330/110/10 kV Jurbarko transformatoriù

pastoté

REKONSTRUOJAMOS TRANSFORMATORIÙ PASTOTÉS:

• 330/110/10 kV Vilniaus• 110/10 kV Aerouosto• 110/35/10 kV Vievio• 110/10 kV Žvéryno• 110/10 kV Amaliù• 110/10 kV Garliavos• 110/35/10 kV Vilkaviökio• 110/10 kV Plungés• 110/10 kV Auötrakiù (statyba)• 330/110/10 kV Öiauliù• 110/10 kV Gedminù• 110/35/10 kV Joniökio• 110/35/10 kV Molétù• 110/35/10 kV Ukmergés

BALTIC GRID 2012

Studijà Baltic Grid 2012 kartu atliko trijù Baltijos öaliù – Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklù operatoriai. Studijos tikslas – nustatyti galimas Baltijos öaliù perdavimo tinklù plétros perspektyvas iki 2012 metù, uûtikrinant tinklù funkcionavimo saugumà ir patikimumà bei vartotojams tiekiamos elektros kokybè, ìvertinant elektros perdavimo galimybes integruojantis

[ 16 ]

2004 METAIS ÌDIEGTA:

• Kruonio HAE valdymas iö Dispeæerinio centro;• aktyviosios ir reaktyviosios galios realaus laiko

rodmenù surinkimas iö apskaitos skaitikliù ir jù perdavimas ì AB „Lietuvos energija“ Dispeæerinio centro XA/21 sistemà;

• prieöavarinés automatikos komandù perdavimas „Ignalinos AE–Kruonio HAE“.

2004 metais 330/110/10 kV Klaipédos transformatoriù pastotéje pastatyta kondensatoriù baterija, o 330/110/10 kV Telöiù transformatoriù pastotéje ìrengtas öunto reaktorius.

Toliau buvo diegiama automatizuota komerciné elektros apskaitos sistema, kuri yra viena pažangiausiù ne tik tarp Baltijos, bet ir tarp Vakarù energetikos sistemù. 2004 metais komercinés apskaitos ìrengimas pripažintas tinkamu naudoti 6 pastotése.

ADMINISTRACINIÙ, GAMYBINIÙ IR KITÙ PASTATÙ BEI STATINIÙ STATYBA IR REKONSTRUKCIJA

2004 metais rekonstruoti öie objektai:• Civilinés saugos objekto II korpusas;• administracinis pastatas Juozapaviæiaus g.

(vidaus patalpos).

NEMATERIALIOJO TURTO ÌSIGIJIMAS

Investicijos ì nematerialùjì turtà – tai investicijos ì taikomùjù sistemù ìdiegimà, modifikavimà ir plétrà, sisteminés ir duomenù bazés programinés ìrangos atnaujinimà, programù licencijù pirkimà ir geografinés informacinés sistemos plétimà. 2004 metais buvo ìdiegta taikomoji sistema „Sistemos operatoriaus duomenù centras“ ir pradétas taikomosios sistemos „Remonto ir eksploatacijos valdymo informaciné sistema” (REVIS) ìdiegimas.

su kaimyninémis UCTE ir NORDEL energetikos sistemomis. Studija ìvertino Ignalinos AE uûdarymo 2009 metais pasekmes, esamù elektriniù atnaujinimo, naujù elektriniù ir linijù statybos galimybes.

ESTLINK PROJEKTAS

Tai bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos energetikos bendroviù projektas tiesti povandeninì elektros kabelì tarp Baltijos šaliù ir Suomijos. Projektas yra ekonomiökai ir politiökai svarbus, nes padidés elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos öalyse, sumaûés priklausomybé nuo Rusijos energetikos sistemos, bus sukurtos palankesnés sàlygos konkurencijai elektros gamybos srityje. Projektà numatoma uûbaigti 2006 metais.

400 kV ELEKTROS LINIJA „LIETUVA–ÖVEDIJA”

Parengta pirminé galimybiù studija Swindlit, kurioje ìvertintos galimybés sujungti Övedijos ir Lietuvos energetikos sistemas nuolatinés srovés kabeline linija. Öia kabeline linija galima bútù vykdyti elektros energijos mainus tarp Övedijos ir Lietuvos energetikos sistemù ir perduoti elektros energijà, pagamintà planuojamose statyti Baltijos júroje véjo elektrinése.

ELEKTROS PERDAVIMO LINIJÙ ATNAUJINIMAS IR RYÖIÙ LINIJÙ REKONSTRUKCIJA, STATYBA

• Atnaujintos elektros perdavimo linijos ir rekonstruotos ryöiù linijos „Kruonio HAE–Alytus“, „Ignalina–Vilnius“.

• Pradéti ir tèsiami elektros perdavimo linijù atnaujinimo darbai, rekonstruojamos ryöiù linijos „Kapsai–Öeötokai“, „Alytus–Gardinas“, „Jurbarkas–Öakiai–Kybartai“.

TECHNOLOGINIÙ PRIEMONIÙ DIEGIMAS

Investicijos ì technologiniù priemoniù diegimà – tai investicijos ì reaktyviosios galios priemoniù ir komercinés apskaitos ìdiegimà, dispeæerinio valdymo priemoniù atnaujinimà ir plétrà.

[ 17 ]

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

2004 METAIS REKONSTRUOTI IR REKONSTRUOJAMI OBJEKTAI

2004 METÙ AB „LIETUVOS ENERGIJA“ INVESTICIJOS, mln. Lt

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

[ 18 ]

> Sudaro sàlygas konkurencinei elektros RINKAI

[ 19 ]

Elektros atsargù negalima sukaupti. Todél kiekvienu momentu elektros turi búti pagaminama tiek, kiek jos reikia vartotojams. Öi elektros, kaip prekés, savybé elektros rinkà daro skirtinga nuo kitù prekiù rinkos.

Elektros prekyba vyksta öalies vidaus rinkoje, elektrà eksportuojant ir importuojant. Lietuvoje elektra prekiaujama:• didmeninéje rinkoje pagal tiesiogines tarp elektros gamintojù ir tiekéjù sudarytas pirkimo–pardavimo

dviöales sutartis. Trúkstamà elektros kiekì ar jos pertekliù jie gali pirkti ar parduoti aukcione; • mažmeninéje rinkoje pagal tiesiogines tarp vartotojù ir tiekéjù sudarytas pirkimo–pardavimo dviöales

sutartis .

AB „LIETUVOS ENERGIJA“ VYKDO RINKOS ADMINISTRAVIMO FUNKCIJAS:

• dviöaliù sutaræiù tarp didmeninés rinkos dalyviù registravimà;• pavedimù prekybai didmeninés elektros rinkos aukcione surinkimà;• paraiökù realizacijos eiliökumo nustatymà pagal pavedimus;• prekybos sandoriù pagal dviöales sutartis ir aukcione fiksavimà;• prekybos rezultatù pateikimà rinkos dalyviams ir priežiúros institucijoms.

Didmeninés rinkos dalyviais gali tapti ìmonés, turinæios visuomeninio ar nepriklausomo tiekéjo licencijà ar leidimà gaminti, eksportuoti, importuoti elektros energijà. Visus rinkos dalyvius registruoja rinkos operatorius, jù tarpusavio santykius reglamentuoja Prekybos elektros energija taisyklés. Didmeninés rinkos dalyviu taip pat yra perdavimo sistemos operatorius – AB „Lietuvos energija“.

Visuomeniniais tiekéjai tai - skirstomùjù tinklù bendrovés, turinæios tiekéjo licencijà ir privalanæios tiekti elektrà vartotojams, kuriù ìranga prijungta prie bendrovés tinklù, jei jie nepasirenka kito tiekéjo. 2004 metais tokiù tiekéjù buvo trys.

Nepriklausomais tiekéjai tai - tiekimo licencijà turintys juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys teisè parduoti elektrà sutartinémis kainomis. 2004 metais nepriklausomo tiekéjo licencijà turéjo 17 asmenù, taæiau uûsiregistravè buvo tik 5.

2004 metù pradžioje laisvojo vartotojo statusà turéjo vartotojai, sunaudojantys daugiau kaip 3 mln. kWh elektros per metus. Lietuvos Respublikos Seimui priémus naujà Elektros energetikos ìstatymo redakcijà, nuo 2004 metù liepos ménesio visi vartotojai, iöskyrus buitinius, gali tapti laisvaisiais vartotojais. Pagal Elektros energetikos ìstatymà, ne véliau kaip nuo 2007 metù liepos 1 d. visi öalies vartotojai galés tapti laisvaisiais vartotojais. Laisvieji vartotojai gali pasirinkti elektros tiekéjà pageidaujamam energijos kiekiui pirkti tiesiogiai iö nepriklausomù tiekéjù sutartine kaina arba iö visuomeniniù tiekéjù (AB Rytù skirstomieji tinklai ar AB „Vakarù skirstomieji tinklai”) Valstybinés kainù ir energetikos kontrolés komisijos patvirtintomis kainomis. 2004 metais laisvojo vartotojo statusà pasirinko 4 vartotojai.

Santykiai tarp laisvùjù vartotojù ir pasirinktù tiekéjù apima tik elektros gamybà, bet nelieæia elektros perdavimo ir skirstymo sferos. Elektros prekybos planavimas ir apskaita Lietuvoje vykdoma valandomis. 2004 metais elektros gamintojai prekiavo elektra, kurios kiekiai apskaiæiuojami kas valandà, o elektros tiekéjai prekiavo kalendorinio ménesio elektros apimtimis. Dél skirtingù elektros apskaitos metodikù, elektros poreikio planavimà ir gamybos užsakymus valandomis vykdo AB „Lietuvos energija“ Dispeæerinis centras.

ELEKTROS PREKYBA

[ 20 ]

Papildomos sànaudos, atsirandanæios dél planuojamos elektros gamybos ir realaus suvartojimo neatitikimo, paskirstomos vienodai tarp rinkos dalyviù – elektros tiekéjù. Ateityje, ìdiegus valandinè prekybà su elektros tiekéjais, numatoma sànaudas skirstyti tarp tiekéjù, atsižvelgiant ì sànaudù atsiradimo priežastis. Tai reiökia, kad tiekéjams, kurie sudarinés tikslù elektros vartojimo grafikà, elektra turétù pigti, o pateikusiesiems grafikus su didelémis paklaidomis – brangti. Elektros energetikos ìstatymas nustato, kad dalì elektros, kurios reikia norint užtikrinti energetikos sistemos patikimà darbà ir skatinti atsinaujinanæiù energijos iötekliù bei termofikacijos naudojimà, turi nupirkti visi tiekéjai. Tokià elektrà, teikiant vieöuosius interesus atitinkanæià paslaugà (VIAP), perdavimo sistemos operatorius superka iö elektriniù, kurios jà pagamina pagal Úkio ministerijos skirtas kvotas, nustatytomis kainomis ir parduoda visiems tiekéjams proporcingai jù perkamam elektros kiekiui. Jei kontraktinés (pagal dviöales sutartis) elektros ir elektros, pagamintos pagal vieöuosius interesus atitinkanæias paslaugas, nepakanka, rinkos operatorius trúkstamà elektros kiekì nuperka aukcione ir parduoda tiekéjams ir perdavimo sistemos operatoriui kaip papildomà elektrà.

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

2004 m. elektros tiekéjù uûimamos rinkos dalys, %

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

2004 m. parduotos elektros paskirstymas didmeninéje elektros rinkoje, %

Papildomos elektros, elektros vykdant VIAP ir elektros perdavimo paslaugos kainos, ct/kWh

��

�

��

��

��

��

��

[ 21 ]

ELEKTROS EKSPORTAS

2004 metai buvo sékmingi parduodant elektros energijà užsieniui – AB „Lietuvos energija“ eksportavo 7,3 TWh elektros energijos, nors, palyginti su 2003–siais, elektros eksportas sumažéjo 2,9 proc. Elektros eksporto apimtys sumaûéjo dél padidéjusio vidaus rinkos poreikio ir VÌ Ignalinos atominés elektrinés ìrenginiù uûsitèsusio remonto.

2003 metais lapkriæio ménesì AB „Lietuvos energija“ pradéjo eksportuoti piko valandù elektros energijà – per 2004 metus parduota 488 GWh. Nuo 2004 metù gegužés ménesio pradéta eksportuoti savaitgaliù ir öventiniù dienù elektros energija – iki metù pabaigos parduota 404 GWh.

2002 metais su Rusijos bendrovés RAO JES Rossii dukterine ìmone Inter RAO JES ir Estijos bendrove Narva Elektrivork pasiraöytos ilgalaikés bendradarbiavimo sutartys uûtikrino Ignalinos atominei elektrinei stabilù visos jos pagamintos elektros energijos eksportà iki 2004 metù pabaigos.

2004 metais AB „Lietuvos energija“ sékmingai tèsé valandinè elektros prekybà su gamintojais, taip pat eksportuojant/importuojant elektrà.

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Elektros pardavimas pagal rúöis, MWh

2004 metais elektros energijos eksportas pagal öalis, TWh

Elektros energijos eksportas, TWh

[ 22 ]

> Taiko PAŽANGIAUSIAS technologijas

[ 23 ]

INFORMACINÉS TECHNOLOGIJOS IR TELEKOMUNIKACIJOS

Informaciniù technologijù plétra užtikrina öiuolaikinì automatizuotos dispeæerinio valdymo sistemos (ADVS) darbà. Bendrovés ADVS Lietuvos energetikos sistemos valdymui pateikia informacijà apie perdavimo tinklo ir elektriniù ìrenginiù búklè ir elektros kokybés parametrus iö elektriniù ir pastoæiù. Tai pagrindiné AB „Lietuvos energija” Informaciniù technologijù ir telekomunikacijù centro funkcija.

2004 metais AB „Lietuvos energija“ Informaciniù technologijù ir telekomunikacijù centras, vadovaudamasis ITIL (Information Technology Infrastructure Library)1 metodologija, didelì démesì skyré IT procesù valdymo sistemos diegimui.

Remiantis Europos Sàjungos ir Lietuvos teisés aktais, reglamentuojanæiais informacijos saugà, strateginè reikömè nacionaliniam saugumui turinæiose ìmonése, bendrovéje vykdomi IT saugumo valdymo projektai. Pastarieji turi lemiamos ìtakos pažangios, auköæiausius saugos reikalavimus atitinkanæios infrastruktúros plétrai, užtikrinanæiai pagrindinè bendrovés paskirtì – patikimà ir efektyvù elektros energijos perdavimà ir energetikos sistemos stabilumà Lietuvoje.

Informaciniù technologijù rinkai sékmingai teiktos didmeninés interneto, duomenù perdavimo ir techniniù resursù nuomos paslaugos.

INFORMACINÉS SISTEMOS

Siekiant užtikrinti sklandù didmeninés elektros prekybos funkcionavimà ir efektyvù öios rinkos administravimà ir priežiúrà, sukurti patrauklesnè informacinè aplinkà duomenù apsikeitimui tarp rinkos dalyviù ir jos priežiúros organizacijù, 2004 metais buvo modifikuota Prekybos elektros energija2 ir Prekybos elektros energija aukcione taisykliù3 pagrindu sukurta Elektros rinkos informaciné sistema (ERIS 1.2 versija). Sėkmingas sistemos įdiegimas 2005 metais optimizuos elektros rinkos valdymą, sudarys sąlygas kurtis konkurencingai aplinkai elektros rinkoje.

Rinkos operatoriaus funkcijoms realizuoti yra ìdiegtas Elektros energijos srautù informacinés sistemos (EESIS)4

duomenù apsikeitimo tarp AB „Lietuvos energija“ ir skirstomùjù tinklù modulis. Rinkoje atsiradus naujù tipù skaitikliams (GEM, EMS, EPQS), iöpléstas taikomùjù sistemù Elektros energijos srautù informacinés sistemos ir Automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos (AEEAS)5 funkcionalumas.

INFORMACINÉS TECHNOLOGIJOS IR TELEKOMUNIKACIJOS

1) ITIL (Infomation Technologies Infrastructure Library) – tai maždaug 60 knygù rinkinys, apibendrinantis sékmingà ITT paslaugù valdymo praktikà.2) Patvirtinta Lietuvos Respublikos úkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. ìsakymu Nr. 380. 3) Patvirtinta Lietuvos Respublikos úkio ministro 2003 m. balandžio 18 d. ìsakymu Nr. 4 –154. 4) Elektros energijos srautù informaciné sistema (EESIS), skirta skaitikliù rodmenù ir parametrù iö automatizuotos skaitikliù rodmenù ir parametrù

nuskaitymo programos talpinimui ir koregavimui.5) Automatizuota elektros energijos apskaitos sistema (AEEAS), skirta automatizuotam skaitikliù rodmenù surinkimui ir talpinimui ì duomenù bazes,

skaitikliù parametravimui, skaitikliù rodmenù peržiúrai.

[ 24 ]

Remonto, eksploatacijos ir investicijù valdymo funkcijù automatizavimui pradéta diegti REVIS sistema, kurià taikant bus galima kompiuterizuoti eksploatacijos darbù planavimà, atliktù darbù ir ìvykiù perdavimo tinkle fiksavimà, generuoti ataskaitas.

Ìdiegus aktyviosios ir reaktyviosios galiù realaus laiko rodmenù surinkimo iö komerciniù apskaitos skaitikliù ì AB „Lietuvos energija“ XA/216 sistemà, bendrovés Dispeæeriniam centrui iö alternatyviù valdikliù pradéta teikti informacija apie elektros energijos srautus.

Remiantis Vyriausybés aktù pokyæiais, vartotojù patogumui užtikrinti, atliktos darbo užmokesæio, laiko ir personalo apskaitos sistemù modifikacijos. Verslo procesù kontrolés gerinimui pereita prie naujos iScala 2.2 versijos.

2004 metais buvo tèsiamas IT paslaugù valdymo procesù diegimas, remiantis ITIL metodologija ir ìsisavinant HP OpenView Service Desk sistemà. Apraöyti ir sureguliuoti paslaugù lygio, incidentù, konfigúracijos, keitimù ir laidù valdymo procesai, lemiantys teikiamù paslaugù kokybè. Nuo 2004 metù rudens pradéti taikyti trys nauji paslaugù teikimo procesai – pajégumù, prieinamumo, IT saugumo valdymo. Pajégumù valdymas sudaro

sàlygas optimizuoti bendrovéje naudojamus resursus. Prieinamumo valdymo procesas apibréžia paslaugù teikimo sàlygas ir kontroliuoja jù laikymàsi. IT saugumo valdymo procesas nustato, kaip sutvarkyti ITT infrastruktúrà, kad ji bútù saugi.

Remiantis patvirtintais informacinés saugos reikalavimais, skirtais strateginè reikömè nacionaliniam saugumui turinæiù, Úkio ministerijos valdymo sriæiai priskirtù ìmoniù saugumui užtikrinti, bendrovéje pradéti ìgyvendinti IT informacijos apsaugos valdymo projektai. 2004 metais atlikta atotrúkio nuo ISO17799 standarto analizé, bendrovés veiklai kritiniù informaciniù vertybiù identifikavimas ir klasifikavimas, IT sistemù techninio pažeidžiamumo galimybiù ìvertinimas, svarbiausiù informaciniù vertybiù konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo praradimo didžiausios potencialios žalos ìvertinimas, taip pat parengtas nepriimtinù rizikù valdymo priemoniù ìgyvendinimo planas.

INFRASTRUKTÚROS PLÉTRA Lietuvos elektrinés 330 kV skirstyklos rekonstrukcijos metu ìrengta kompiuteriné pastotés valdymo sistema. Ìdiegtos informacijos surinkimo/perdavimo sistemos Raöés, Kupiökio, Öeduvos, Radviliökio, Eiguliù ir Aleksoto transformatoriù pastotése (TP). Perdavimo tinklo 330 kV linijù ìtampai reguliuoti ìrengtos 330 kV Klaipédos TP kondensatoriù baterijos ir 330 kV Telöiù TP öunto reaktoriaus valdikliai. Ìdiegtas automatizuotas Kruonio HAE agregatù valdymas iö XA/21 sistemos pagal sistemos galios saldo.

6) XA/21 – perdavimo tinklo dispeæerinio valdymo sistema.

[ 25 ]

Pleæiant öviesolaidinì duomenù perdavimo tinklà, ìgyvendintas susijungimas su vienu iö didžiausiù telekomunikacijù operatoriumi Exatel SA, užbaigta linija „Ignalinos AE–Vilnius”. Tai sudaré sàlygas patikimai rezervuoti duomenù perdavimo kanalus Lietuvoje ir tranzitu ì kaimynines öalis. 2004 metais Vilniaus mieste ìgyvendinta žiediné tinklo struktúra suteiké bendrovei galimybè pasiekti svarbiausius telekomunikacijù ir verslo centrus. 2004 metais ìdiegtas didžiausias Lietuvos miestus jungiantis Gigabit Ethernet duomenù perdavimo spartos žiedas, öiais metais pasipildys dar vienu žiedu ir diegiamos MPLS7 technologijos galimybémis bendrovés duomenù perdavimo tinkle.

Siekiant užtikrinti bendrovés pagrindines valdymo funkcijas užtikrinanæiù sistemù saugumà ir patikimumà, pradéta rezervinio nacionalinio dispeæerinio punkto ir dubliuojanæio duomenù centro statyba Kaune. Patalpos ìrengiamos remiantis naujausiais apsaugos ir tokioms technologinéms patalpoms skirtais standartais, geriausios praktikos rekomendacijomis8.

PASLAUGÙ PLÉTRA

Tèsiamas glaudus bendradarbiavimas su Baltijos ir Europos valstybiù energetikos ìmoniù telekomunikacijù operatoriù aljansais BON9 ir 4сE10, teikiant interneto ir duomenù perdavimo paslaugas.

2004 metais duomenù perdavimo paslaugù apimtys išaugo 32 proc. Iöplétusi öviesolaidinio ryöio tinklà ir ìrengusi moderniausius Lietuvoje duomenù centrus, bendrové praéjusiais metais valstybinéms ir finansù institucijoms pasiúlé modernù IT resursù valdymo modelì, kuriuo pagalba klientai gali sumažinti investicijas ì brangius ITT sprendimus, pagreitinti naujoviù diegimà ir sutelkti visas pajégas pagrindinei veiklai. Infrastruktúros nuomos paslaugos išaugo 21 proc.

Laimétas Kauno technologijos universiteto Informaciniù technologijù plétros instituto skelbtas LitNet 04 konkursas 1GE duomenù perdavimo magistralei „Vilnius–Kaunas”. Vilniaus miesto savivaldybés administracijai pradétos teikti nuotoliniù rezerviniù duomenù kopijù paslaugos.

7) MPLS – daugiaprotokolinio žymiù komutavimo tinklas.8) Plaæiau apie ìgyvendinamus statybos standartus galima

rasti www.le.lt, Tipinio DC peržiúros modulis.9) BON – Baltic Optical Network, www.bon –net.net10) 4cE – For Connecting Europe, www.4cE.org

[ 26 ]

> Užtikrina veiklos ir aplinkos DARNÀ

[ 27 ]

AB „Lietuvos energija“ pagrindiniai aplinkos apsaugos politikos principai: – savo veikloje vadovautis aplinkos apsaugos

teisés aktù nustatytais reikalavimais; – taikyti aplinkai nekenksmingas technologijas; – nuolat tobulinti aplinkos užterötumo kontrolè; – statiniù projektuose numatyti prevencines

aplinkos apsaugos priemones, maûinanæias aplinkos uûterötumà.

PERDAVIMO TINKLAS

ATLIEKÙ INVENTORIZACIJA IR UTILIZACIJA 2004 metais atiduota perdirbti 575 t metalo laužo ir 192 t gelžbetonio bei porceliano izoliatoriù atliekù (iö jù gaminama skalda keliams tiesti).

Visù pavojingù atliekù (kompresoriù alyvos atliekos su vandeniu, panaudoti alyvos miöiniai, övinas ir elektrolitas iö akumuliatoriù baterijos, liuminescencinés lempos, radioaktyvús gaisro jutikliai) utilizavimo procesas nuolat stebimas ir kontroliuojamas. Pagal 96/59/EB direktyvà, draudžianæià nuo 2010 metù eksploatuoti ìrangà su polichlorintais bifenilais (PCB), 330 kV Klaipédos transformatoriù pastotéje iömontuota PCB kondensatoriù baterija ir pastatytas naujas (be pavojingù medžiagù žmonéms ir aplinkai) ìrenginys.

Parengtos ir suderintos naujos paraiökos gauti leidimà naudoti gamtos iöteklius 330 kV Alytaus, Klaipédos, Utenos transformatoriù pastotése ir Civilinés saugos objekto sektoriuje.

LIETAUS NUOTEKÙ VALYMAS IR MONITORINGAS

Mažinant pavojù užteröti upelius ir vandens telkinius naftos produktais nuo transformatoriù aptvarù, 2004 metais 330 kV Utenos transformatoriù pastotéje sumontuoti ir pradéti eksploatuoti nauji lietaus nuotekù valymo ìrenginiai. Visose transformatoriù pastotése, kuriose yra pastatyti nuotekù valymo ìrenginiai, nuolat tiriami nuotekù méginiai.

ELEKTRINÉS Siekiant ekologiökai ir saugiai eksploatuoti Kruonio HAE ir Kauno HE, 2004 metais parengta öiù elektriniù pavojaus ir rizikos analizé ir avarijù likvidavimo planai.

APLINKOS APSAUGA

[ 28 ]

> Plétoja BENDRADARBIAVIMÀ ir diegia

VADYBOS sistemas

[ 29 ]

Tarptautinio bendradarbiavimo srityje 2004 metais buvo sékmingai tèsiamas Europos Sàjungos finansuojamas Danijos ir Suomijos perdavimo sistemù operatoriù – Elkraft System ir Fingrid Oyj konsorciumo ir AB „Lietuvos energija“ Dvyniù projektas „Perdavimo sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijù tobulinimas po AB „Lietuvos energija“ restruktúrizavimo“. Visù kompanijù specialistù pastangomis projektas sékmingai ìgyvendinamas, o bendradarbiavimas duoda naudà projekte dalyvavusioms kompanijoms.

2004 metù pradžioje bendrové buvo priimta ì CIGRE (Dideliù energetikos sistemù taryba). Aktyviai dalyvauta WEC (Pasaulio energetikos taryba) veikloje.

Lietuvai ìstojus ì Europos Sàjungà, bendrové parengé reikiamus dokumentus ir kreipési ì ETSO (Europos perdavimo tinklo operatoriù asociacija) dél priémimo ì tikruosius narius.

Aktyviausiai AB „Lietuvos energija” specialistai dalyvavo EURELECTRIC (Elektros energetikos sàjunga) komitetuose ir darbo grupése, BALTREL (Baltijos júros öaliù elektros energetikos bendroviù asociacija) ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos veikloje.

Elektros sistemos valdymo klausimais buvo nuolat bendradarbiaujama su lygiagreæiai dirbanæiù Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos perdavimo sistemù operatoriais.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos kompanijù vadovai ir ekspertai sprendé elektros sistemù valdymo problemas Baltijos öaliù techniniame komitete. Iö viso ìvyko trys Techninio komiteto posédžiai, kur buvo priimti sprendimai, leidžiantys suderinti operatyvinio valdymo normatyvinè bazè ir jà priderinti prie besivystanæiù elektros energijos rinkos sàlygù Baltijos valstybése.

2004 metais ìvyko du lygiagreæiai dirbanæiù Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos energetikos sistemù techninés plétros ir dispeæerinio valdymo klausimù derinimui ìkurto BRELL (Baltarusija –Rusija –Estija –Latvija –Lietuva) komiteto posédžiai. Æia suderinti avarijù prevencijos ir jù likvidavimo koordinavimo dokumentai, pradétos derinti tranzito tarp energetikos sistemù kompensavimo pozicijos.

Derinant Lietuvos ir Europos Sàjungos normatyvinè bazè ir ìgyvendinat ES elektros rinkos direktyvà, pagal Dvyniù projektà buvo organizuotas seminaras tranzito tarp energetikos sistemù kompensavimo tema. Seminare be Baltijos perdavimo sistemù operatoriù dalyvavo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemù operatoriai.

Metù pabaigoje aktyviai ìsitraukta ì Vakarù Europos (UCTE), Baltijos ir Jungtinés (NVS öaliù) energetikos sistemù (IPS/UPS) sinchroninio sujungimo galimybiù tyrimo studijos paruoöiamàjà veiklà. Öios studijos tikslas – iötirti öiù milžiniökù elektros sistemù sujungimo galimybes. Minétùjù sistemù sujungimas bútù didelis žingsnis ì priekì, pleæiant elektros energijos ir sisteminiù paslaugù rinkas.

Derindama elektros gamintojù ir vartotojù poreikius, kad bútù užtikrintas perdavimo tinklo veiksmingumas ir patikimumas, bendrové dalyvavo kitù öalies organizacijù veikloje nepažeisdama rinkos dalyviù interesù.

BENDRADARBIAVIMAS

[ 30 ]

Suvokdama ìsipareigojimù visuomenei svarbà, AB „Lietuvos energija“ remia Lietuvos visuomenines organizacijas ir fondus ir tokiu búdu prisideda prie visuomenés gerovés augimo ir pažangos.

Bendrovés rémimo prioritetai – sporto, kultúros ir meno sritys, mokslas ir medicina. 2004 metais ypaæ didelis démesys buvo skirtas sportui, nes tais metais vykusios Aténù olimpinés žaidynés pareikalavo itin dideliù investicijù Lietuvos sportininkù pasirengimui. AB „Lietuvos energija“ dalì paramos ir labdaros léöù skyré krepöinio ir buriavimo sporto öakoms.

Svariu argumentu, lemianæiu apsisprendimà remti vienà ar kità sporto renginì, tapo viena iö puoseléjamù vertybiù – tradicija. Todél öiais metais buvo remiami jau tradiciniais tapè automobiliù, futbolo, öachmatù sporto renginiai.

Kita prioritetiné rémimo sritis – kultúra ir menas: muzika, teatras, kinas, architektúra. Parama ir labdara skatina kurti, padeda ìgyvendinti kúrybingù žmoniù idéjas, suteikia galimybè ìamžinti didžiù menininkù darbus, atgaivinti istorinius momentus. Kultúros ir meno puoseléjimas stiprina visuomenè, ugdo tautos dvasingumà, pabréžia jos iöskirtinumà.

Su mokslo ir technikos pažanga susietas visuomenés gerovés augimas. Ìvertinusi visuomenés poreikius ir atsiradus naujoms galimybéms medicinos ìrangos ir diagnostikos srityse, AB „Lietuvos energija“ suteiké paramà kelioms Lietuvos ligoninéms.

Remiant mokslà, esminis kriterijus tenka mokslo ìstaigoms, studentù profesiniam pasirengimui.

Ìsipareigojimai visuomenei daro ìtakà rytdienos pasauliui. Socialiné atsakomybé tampa vis svarbesniu prioritetu, o atsakomybés koncepcija neapsiriboja vien pelno siekimu.

2004 metais bendrovéje ir filialuose dirbo 1140 darbuotojù. Beveik pusé jù yra aukötàjì iösilavinimà ìgijè energetikos, inžinerijos, vadybos, ekonomikos ir finansù, teisés, informacijos technologijù, socialiniù mokslù specialistai. Taip pat bendrovéje dirba aukötesnìjì ir profesinì iösilavinimà ìgijè aptarnavimo, administravimo, priežiúros specialistai.

AB „Lietuvos energija“, nuolat tobulindama personalo valdymo sistemà, vadovaujasi principu: „per tobulesnè asmenybè ì geresnius darbo rezultatus“.

Daug démesio ir léöù skiriama darbuotojù profesinés kvalifikacijos kélimui, kompetencijos didinimui, praktiniù ìgúdžiù ìtvirtinimui.

Praéjusiais metais buvo vykdomos tèstinés mokymù programos, susijusios su naujù technologijù, programinés ìrangos diegimu ir ìvaldymu, ìstatymù pakeitimais. Didintas motyvavimo sistemos veiksmingumas – buvo sudaromos galimybés darbuotojù asmeniniam ugdymui, kúrybingumo lavinimui, rengti seminarai ir praktiniai užsiémimai organizaciniais, vadybos, asmeninés veiklos tobulinimo klausimais.

2004 metais mokymuose dalyvavo 1033 statistiniai darbuotojai, o kvalifikacijos kélimas truko 3272 statistines darbo dienas. Vidutinis statistinis darbuotojas mokymams skyré beveik 4 darbo dienas.

PARAMA

PERSONALAS

[ 31 ]

2004 metais kvalifikacijos kélimas bendrovéje vyko trimis kryptimis:

• Privalomieji mokymai – atestacijos, egzaminai, kursai ìgyti teises ar leidimus atlikti tam tikrus darbus ir pan.

• Profesinés kvalifikacijos kélimas, kompetencijos didinimas – mokymai pagal pareigybes apie naujas technologijas, ìrangà, programas, ìstatymù naujoves ir kt.

• Bendrieji mokymai – asmeninés veiklos ir dalykinés kompetencijos tobulinimas, seminarai, praktiniai užsiémimai organizaciniais ir vadybos klausimais, saviugdos temomis.

Bendrové skatino darbuotojus, studijuojanæius aukötosiose mokyklose ir universitetuose. 2003–2004 metais studijavo apie 90 bendrovés darbuotojù. Treædaliui jù bendrové visiökai arba iö dalies finansavo studijas. Tai ne tik kvalifikacijos kélimo, bet ir darbuotojù motyvavimo sistemos dalis.

2004 metais buvo parengta naujù darbuotojù adaptacijos programa. Jos tikslas – padéti naujam kolektyvo nariui lengviau adaptuotis bendrovéje ir pasiekti gerù bandomojo

laikotarpio rezultatù. Naujiems darbuotojams suteikiama detali informacija apie bendrovés struktúrà, vertybes, istorijà, kultúrà ir veiklos tikslus. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui ir pasikalbéjus su darbuotoju bei jo tiesioginiu vadovu, sužinoma kaip naujajam darbuotojui sekési, kokios mokymo priemonés ir karjeros galimybés galétù búti numatomos.

Bendrovés personalo valdymo specialistai dalyvavo aukötùjù mokyklù rengiamose karjeros dienose, kuriù metu plaæiai studentù auditorijai buvo pristatyta AB „Lietuvos energija“ veikla, darbo perspektyvos ir atrinkti studentai tikslinei praktikai bendrovéje. 2004 metais praktikai buvo ìdarbinta 13 studentù. Jos metu gerai užsirekomendavè studentai ìtraukti ì personalo rezervà, o atsiradus progai – ìdarbinti nuolatinai.

Tèstos ilgalaikés bendradarbiavimo su Kauno technologijos universitetu tradicijos, rengiant búsimus specialistus bendrovei. Perspektyvoje planuojama derinti studentù mokymo planus su bendrovés poreikiais, dar glaudžiau susieti teorinì studentù parengimà praktiniam darbui.Darbuotojams suteikiamos visos socialinés garantijos, sudaromos saugios darbo sàlygos, skiriamas didelis démesys jù sveikatai. 2004 metù gegužè Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, öalyje padidéjusi kvalifikuotù specialistù emigracija ì Vakarus bendrovei ìtakos neturéjo. Tà rodo nedidelé, mažesné nei 5 proc. per metus, personalo kaita, vyravusi ir ankstesniais metais.

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Mokymù kryptys

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

Darbuotojù staûas

[ 32 ]

> Didina veiklos EFEKTYVUMÀ

[ 33 ]

2004 finansiniai metai bendrovei buvo tokie pat sékmingi, kaip ir 2003 metai. Pagrindinés sékmingos veiklos priežastys – eksporto kainù ir struktúros gerinimas, tebesitèsiantis spartus öalies ekonomikos vystymasis ir su tuo susijès elektros suvartojimo augimas, sànaudù kontrolé, efektyvus finansiniù iötekliù valdymas.

2004 metais AB ,,Lietuvos energija“ vykdoma veikla, palyginti su 2003 metais, nesikeité – AB ,,Lietuvos energija“ vykdé perdavimo tinklo operatoriaus, rinkos operatoriaus, energijos perdavimo ir eksporto veiklas, vykdyta ir kita, nepagrindiné, veikla. Kiekvienai iö öiù veiklù sudarytos pelno (nuostoliù) ataskaitos.

Dél treæius metus iö eilés daugelyje úkio sriæiù augusio elektros sunaudojimo, didéjo ir elektros kiekio perdavimas. Bendrové, vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas, 2004 metais aukötos ìtampos tinklais öalies poreikiams perdavé 8,7 mlrd. kWh (2003 metais – 8,5 mlrd. kWh) elektros energijos.

Elektros eksportas, palyginti su 2003 metais, dél Ignalinos atominéje elektrinéje vykusiù remontù sumažéjo 3,3 proc. Iö viso eksportuota 7,3 (7,5) mlrd. kWh elektros.

Vykdydama perdavimo sistemos operatoriaus veiklà, bendrové pirko iö gamintojù ir pardavé tiekéjams elektros energijà, ìtrauktà ì vieöuosius interesus atitinkanæias paslaugas, prekiavo reguliavimo ir balansavimo energija. Vykdydama rinkos operatoriaus veiklà, bendrové teiké rinkos administravimo paslaugas rinkos dalyviams. Kauno HE ir Kruonio HAE veiké kaip sudétinés elektros energijos perdavimo sistemos dalys, todél öiù elektriniù pagaminta elektros energija daugiausiai buvo naudojama bendrovés technologiniù sànaudù kompensavimo, gamybos ir vartojimo balansavimo užtikrinimo reikméms.

Vykdydama kità, nepagrindinè, veiklà, bendrové tèsé informaciniù technologijù ir telekomunikacijù paslaugù pardavimà: pasiraöytos sutartys ir teikiamos tarptautinés duomenù perdavimo tranzitu paslaugos ì Rusijà, Skandinavijos ir Vakarù Europos valstybes, teikiamos duomenù centrù paslaugos.

PAJAMOS

Praéjusiù finansiniù metù bendrovés tipinés veiklos pajamos iö viso sieké 934,2 (919,6) mln. Lt. Pakeitus elektros eksporto struktúrà, 2,6 procento iöaugo eksporto pajamos, beveik 1 procentu padidéjo ir pajamos už elektros perdavimo ir galios rezervavimo paslaugas. Didžiausià pajamù dalì sudaré: pajamos už perdavimo ir galios rezervavimo paslaugas – 32 proc., už vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù, papildomos, balansavimo ir reguliavimo elektros pardavimà – 36 proc., už eksportà – 32 proc.

Kitos veiklos pajamos 2004 metais sudaré 22 mln. Lt, iö jù ITT veiklos pajamos – 19 mln. Lt. Palyginus su 2003 metais, kitos veiklos pajamos beveik nepasikeité.

Finansinés ir investicinés veiklos pajamos 2004 metais sieké tik 0,5 (3) mln. Lt.

FINANSINÉ VEIKLOS APŽVALGA

[ 34 ]

SÀNAUDOS

2004 metais tipinés veiklos sànaudos sudaré 819,5 (808,4) mln. Lt. Pagrindiné sànaudù padidéjimo priežastis – elektros energijos, skirtos eksportui, pirkimo sànaudù padidéjimas. Didžiausià sànaudù dalì sudaré elektros, galios rezervù ir tranzito paslaugù pirkimas – 80 proc., nusidévéjimas ir amortizacija – 7 proc.

Kitos veiklos sànaudos 2004 metais sudaré 21 (27) mln. Lt, o finansinés ir investicinés veiklos – 6 (19) mln. Lt.

PELNINGUMAS 2004 metais bendrové uždirbo 114,7 (111,3) mln. Lt veiklos pelno, grynasis pelnas sudaré 111,3 (82,7) mln. Lt (skaiæiuojant pagal Tarptautinius apskaitos standartus). Pelnas iki mokesæiù, palúkanù ir nusidévéjimo (EBITDA) sieké 181 (172) mln. Lt.

Didžioji dalis pelno gauta eksportuojant elektrà ir teikiant elektros energijos perdavimo paslaugà.Dél padidéjusio bendrovés pelno, 2004 metais pageréjo ir bendrovés finansiniai rodikliai – investuoto kapitalo ir turto gràžos sieké atitinkamai: 11,3 (10,9) proc. ir 9,2 (8,9) proc.

Vienai akcijai teko 16 (12) ct grynojo pelno.

TURTAS IR ÌSIPAREIGOJIMAI

2004 metù pabaigoje bendrovés viso turto verté sieké 1260 mln. Lt (2003 metù pabaigoje – 1186 mln. Lt), ilgalaikis turtas sudaré 1059 (984) mln. Lt, trumpalaikis – 200 (201) mln. Lt. Ilgalaikis materialusis turtas per metus iöaugo 7,3 proc. – daugiausiai dél investicinés programos vykdymo.

FINANSINIAI ÌSIPAREIGOJIMAI

2004 metais bendrové paskolù perfinansavimui ir investicinés programos vykdymui naudojo vidutinés ir ilgalaikés trukmés bankù kreditus. Gautinù sumù vélavimo rizikai ir trumpalaikiam pinigù srautù (ìplaukù ir mokéjimù) nesutapimui valdyti buvo naudojamos kredito linijos ir kreditai sàskaitose („overdraft‘ai“). 2004 metù viduryje reitingù agentúra Standard&Poor’s, ìvertinusi 2003 metù AB „Lietuvos energija” veiklà ir ateities perspektyvas, pakélé AB „Lietuvos energija” skolinimosi reitingus: ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo BBB– iki BBB, trumpalaikio skolinimosi reitingà nuo A –3 iki A –2. Teigiama perspektyva rodo, kad ateityje bendrovés reitingas gali kilti.

2004 metais kredito institucijoms AB „Lietuvos energija” gràžino 96 mln. Lt paskolù. Gràžinus paskolas, ìsipareigojimai finansinéms institucijoms per metus sumažéjo 27 mln. litù. 2004 metù pabaigoje nepanaudotù paskolù ir kredito linijù iö viso buvo likè apie 112 mln. litù, atémus kreditus sàskaitose – 87 mln. litù. Tokiu búdu buvo padengtas AB „Lietuvos energija” veiklos finansavimo poreikis iki 2005 metù antrojo pusmeæio.

[ 35 ]

FINANSINÉS RIZIKOS VALDYMAS 2003 metais drausdamasi nuo finansinés rizikos, t. y. siekdama apsisaugoti nuo finansù rinkos svyravimo ir sumažinti netikétus búsimo pelno arba pinigù srautù pokyæius, AB „Lietuvos energija” sudaré valiutù apsikeitimo ir palúkanù normù ribinio apsikeitimo sandorius. 2004 metais iövestiniù finansiniù priemoniù sandoriai nebuvo sudaromi.

Siekdama minimizuoti valiutos keitimo rizikà, bendrové skolinosi tik litais ir eurais. 2004 metù pabaigoje 97 proc. visù paskolù buvo paimta eurais, likè 3 proc. – litais. Sudarytù pirkimo–pardavimo sutaræiù atsiskaitymo valiuta taip pat buvo litai ir eurai. Nuo 2004 metù sausio 1d. peréjus prie atsiskaitymù už eksportuotà elektros energijà eurais, buvo iö esmés eliminuota valiutù kurso kitimo ìtaka.

Siekdama minimizuoti palúkanù normù kitimo rizikà, AB „Lietuvos energija” užsibréžé tikslà, kad ne mažiau kaip 50 proc. visù paskolù bútù su fiksuota palúkanù norma, o likusios – su kintama palúkanù norma. Ìvertinus anksæiau sudarytuosius palúkanù normù ribinio apsikeitimo sandorius, 2004 metù pabaigoje bendrové turéjo 53 proc. finansiniù ìsipareigojimù su fiksuotomis palúkanomis ir 47 proc. su kintamomis palúkanomis.

KREDITO RIZIKA

AB „Lietuvos energija” kredito rizika yra minimali, kadangi elektros energijos perdavimo paslaugos vartotojai yra didžiausios, pelningai dirbanæios ir laiku atsiskaitanæios Lietuvos ìmonés. Pagal sudarytas sutartis apmokéjimo terminas neviröija 30 dienù. Be to, vartotojù skaiæius yra nedidelis. Pagrindiniai bendrovés klientai öalyje yra AB Rytù skirstomieji tinklai ir AB „Vakarù skirstomieji tinklai” bei 6 stambios Lietuvos pramonés ìmonés: AB „Mažeikiù nafta”, AB „Achema”, AB „Ekranas”, AB „Akmenés cementas”, AB „Lifosa”, AB „Visagino energija”, AB „Lietuvos geležinkeliai“.

[ 36 ]

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Ìsipareigojimai, mln. Lt

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Finansinés skolos, mln. Lt

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, %*

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

�

�

�

�

�

�

�

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

0 10 20 30 40 50 60 70 80

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

�

��

��

��

��

��

��

��

��

�

�

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Finansiniù skolù ir nuosavo kapitalo santykis, %*

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

��

Veiklos pajamù struktúra 2004 metais Veiklos sànaudù struktúra 2004 metais

* Nuo 2002 metų AB „Lietuvos energija“ rodikliai po reorganizavimo

AB „Lietuvos energija“

2004 M. FINANSINÉ ATSKAITOMYBÉPARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINÉS ATSKAITOMYBÉS STANDARTUS

[ 37 ]

1. Mes atlikome toliau pateiktù AB „Lietuvos energija“ (Lietuvos Respublikoje ìregistruotos akcinés bendrovés, toliau „Bendrové“) 2004 m. gruodûio 31 d. balanso ir susijusiù 2004 m. pelno (nuostoliù), pinigù srautù bei nuosavo kapitalo pokyæiù ataskaitù audità. Uû öià finansinè atskaitomybè atsako AB „Lietuvos energija“ vadovybé. Músù pareiga yra, remiantis músù atliktu auditu, pareiköti nuomonè apie öià finansinè atskaitomybè.

2. Mes atlikome audità vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais, kuriuos nustato Tarptautiné apskaitininkù federacija. Öie standartai reikalauja, kad mes planuotume ir atliktume audità taip, kad galétume deramai ìsitikinti, jog finansinéje atskaitomybéje néra reikömingù netikslumù. Auditas apima finansinés atskaitomybés skaiæius ir paaiökinimus pagrindûianæiù ìrodymù tyrimà atrankos búdu. Auditas taip pat apima taikytù apskaitos principù ir vadovybés padarytù reikömingù prielaidù bei bendro finansinés atskaitomybés pateikimo ìvertinimà. Mes tikime, kad músù atliktas auditas suteikia deramà pagrindà músù nuomonei.

3. Tarptautiniai finansinés atskaitomybés standartai reikalauja, kad ilgalaikio materialiojo turto verté bútù pagrìsta ìsigijimo verte arba tikràja verte (menama savikaina). Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybés nutarimais, Bendrovés ilgalaikio materialaus turto verté iki 1996 m. sausio 1 d. buvo indeksuota keturis kartus (2.1 ir 5 pastabos). Dél daugelio judéjimù ir dél to, kad nebuvo ilgalaikio materialiojo turto indeksacijos efekto apskaitos atskiriems turto vienetams, neìmanoma iöskirti indeksacijos efekto poveikio ilgalaikiam materialiam turtui 2004 m. ir 2003 m. gruodûio 31 d. Todél mes negalime pareiköti nuomonés apie Bendrovés ilgalaikio materialaus turto ìsigijimo vertè arba tikràjà vertè pagal Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus.

4. Músù nuomone, iöskyrus pataisymus, kuriù galbút galétù prireikti, jeigu mes bútume galéjè atlikti procedúras, aptartas auköæiau esanæioje 3-oje pastraipoje, auköæiau minéta finansiné atskaitomybé visais reikömingais atûvilgiais teisingai atspindi Bendrovés 2004 m. gruodûio 31 d. finansinè búklè, 2004 m. veiklos rezultatus ir pinigù srautus pagal Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus, kuriuos nustato Tarptautiniù apskaitos standartù taryba.

UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“Audito ìmonés paûyméjimo Nr. 000514

Jonas Akelis Rokas MasiulisAuditoriaus paûyméjimo Auditoriaus paûyméjimoNr. 000003 Nr. 000168

Auditas buvo baigtas 2005 m. kovo 4 d.

NEPRIKLAUSOMÙ AUDITORIÙ IÖVADA AB „LIETUVOS ENERGIJA“ AKCININKAMS

[ 38 ]

BALANSAS

Turtas Pastabos 2004 m. 2003 m. gruodûio 31 d. (Lt) gruodûio 31 d. (Lt)

ILGALAIKIS TURTASNEMATERIALUSIS TURTAS

Patentai, licencijos 487 130 4

Programiné ìranga 2 692 464 347 102

Kitas nematerialusis turtas 70 929 1

4 3 250 523 347 107

MATERIALUSIS TURTAS

Pastatai ir statiniai 764 295 195 654 666 047

Maöinos ir ìrengimai 102 413 285 76 460 206

Transporto priemonés 9 152 847 10 314 120

Kita ìranga, prietaisai, ìrankiai ir ìrenginiai 54 374 558 54 511 685

Nebaigta statyba 108 539 379 161 769 493

Kitas materialusis turtas 13 957 024 23 267 664

5 1 052 732 288 980 989 215

FINANSINIS TURTAS

Investicijos, skirtos pardavimui 6 2 115 078 2 218 852

Po vieneriù metù gautinos sumos 1 283 472 653 099

Kitas finansinis turtas 92 348 138 522

3 490 898 3 010 473

ILGALAIKIO TURTO IÖ VISO 1 059 473 709 984 346 795

TRUMPALAIKIS TURTAS ATSARGOS, IÖANKSTINIAI APMOKÉJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS

Atsargos 7 6 625 904 8 886 860

Medûiagos ir komplektavimo gaminiai 6 552 179 8 503 930

Pirktos prekés, skirtos perparduoti 73 725 382 930

Iöankstiniai apmokéjimai 1 005 085 726 151

7 630 989 9 613 011

PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

Pirkéjù ìsiskolinimas 138 323 043 138 854 177

Iö susijusiù ìmoniù gautinos sumos 80 071 24 628

Kitos gautinos sumos 18 137 441 14 293 928

156 540 555 153 172 733

KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS

Prekybai laikomos investicijos 6 35 808 407 35 983 329

Kitas trumpalaikis turtas - 1 373 343

35 808 407 37 356 672

PINIGAI IR PINIGÙ EKVIVALENTAI 91 003 1 338 480

TRUMPALAIKIO TURTO IÖ VISO 200 070 954 201 480 896

TURTO IÖ VISO 1 259 544 663 1 185 827 691(Tèsinys kitame puslapyje)

2004 m. gruodžio 31 d., litais

[ 39 ]

Nuosavas kapitalas ir ìsipareigojimai Pastabos 2004 m. 2003 m. gruodûio 31 d. (Lt) gruodûio 31 d. (Lt)

NUOSAVAS KAPITALAS KAPITALAS

Ìstatinis (pasiraöytasis) 8 689 515 435 689 515 435

Akcijù priedai 2 744 2 744

689 518 179 689 518 179

PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) 9 26 772 29 827

REZERVAI

Privalomasis 68 951 544 68 951 544

Kiti rezervai 34 607 348 (14 300 520)

9 103 558 892 54 651 024

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)

Ataskaitiniù metù pelnas (nuostoliai) 111 297 409 85 445 018

Ankstesniùjù metù pelnas (nuostoliai) (33 455 434) (36 045 061)

77 841 975 49 399 957

NUOSAVO KAPITALO IÖ VISO 870 945 818 793 598 987

MOKÉTINOS SUMOS IR ÌSIPAREIGOJIMAIPO VIENERIÙ METÙ MOKÉTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ÌSIPAREIGOJIMAI

Finansinés skolos 10 105 914 321 140 870 302

Atidéjimai 11 3 606 040 6 143 083

Dotacijos ir subsidijos (atidétosios pajamos) 16 025 106 12 547 347

Atidétieji mokesæiai 12 17 107 326 33 458 489

142 652 793 193 019 221

PER VIENERIUS METUS MOKÉTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ÌSIPAREIGOJIMAI

Ilgalaikiù skolù einamùjù metù dalis 10 16 432 119 13 116 282

Finansinés skolos 10 22 644 029 17 796 639

Kredito ìstaigoms 22 250 893 17 264 000

Kitos skolos 393 136 532 639

Skolos tiekéjams 185 598 347 138 497 631

Gauti iöankstiniai apmokéjimai 2 191 388 1 816 431

Pelno mokesæio ìsipareigojimai 6 108 528 12 215 908

Su darbo santykiais susijè ìsipareigojimai 923 232 838 834

Kitos mokétinos sumos ir trumpalaikiai ìsipareigojimai 12 048 409 14 927 758

245 946 052 199 209 483

MOKÉTINÙ SUMÙ IR ÌSIPAREIGOJIMÙ IÖ VISO 388 598 845 392 228 704

NUOSAVO KAPITALO IR ÌSIPAREIGOJIMÙ IÖ VISO 1 259 544 663 1 185 827 691

Toliau pateiktas aiökinamasis raötas yra neatskiriama öios finansinés atskaitomybés dalis.

Finansiné atskaitomybé pasiraöyta 2005 m. kovo 4 d.

Rymantas Juozaitis Sigitas Baranauskas Generalinis direktorius Vyriausiasis finansininkas

[ 40 ]

Pastabos 2004 m. 2003 m.

PARDAVIMO PAJAMOS 13 934 187 422 919 631 224

PARDAVIMO SAVIKAINA 13 819 499 559 808 367 088

TIPINÉS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 114 687 863 111 264 136

KITA VEIKLA

Pajamos 21 867 897 21 559 237

Sànaudos 21 252 299 27 351 499

615 598 (5 792 262)

FINANSINÉ IR INVESTICINÉ VEIKLA

Pajamos 14 503 418 3 051 721

Sànaudos 14 6 356 245 18 931 232

(5 852 827) (15 879 511)

PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEÖ APMOKESTINIMÀ 109 450 634 89 592 363

PELNO MOKESTIS 12 (1 846 775) 6 939 206

GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 111 297 409 82 653 157




PELNO (NUOSTOLIÙ) ATASKAITA

[ 41 ]

Liku

tis

2002

m.

gruo

dûio

31

d.

68

9 51

5 43

5 2

744

2 78

1 68

7 24

201

378

(2

6 68

7 70

4)

59 2

50 5

24

749

064

064

Div

iden

dai

-

- -

- -

(38

118

234)

(3

8 11

8 23

4)

Sud

aryt

i rez

erva

i

- -

- 44

750

166

12

387

184

(5

7 13

7 35

0)

-

Pan

audo

ti r

ezer

vai

-

- (2

751

860

) -

- 2

751

860

-

Ata

skai

tini

o la

ikot

arpi

o gr

ynas

is p

elna

s

- -

- -

- 82

653

157

80

066

585

Liku

tis

2003

m.

gruo

dûio

31

d.

68

9 51

5 43

5 2

744

29 8

27

68 9

51 5

44

(14

300

520)

49

399

957

79

3 59

8 98

7

Sud

aryt

i rez

erva

i

- -

(3 0

55)

- (2

018

000

) 2

021

055

-

Div

iden

dai

-

- -

- -

(33

950

578)

(3

3 95

0 57

8)

Pan

audo

ti r

ezer

vai

-

- -

- 50

925

868

(5

0 92

5 86

8)

-

Ata

skai

tini

o la

ikot

arpi

o gr

ynas

is p

elna

s

- -

- -

- 11

1 29

7 40

9 11

1 29

7 40

9

Liku

tis

2004

m.

gruo

dûio

31

d.

689

515

435

2 74

4 26

772

68

951

544

34

607

348

77

841

975

87

0 94

5 81

8

Tolia

u pa

teik

tas

aiök

inam

asis

raö

tas

yra

neat

skir

iam

a öi

os fi

nans

inés

ats

kait

omyb

és d

alis

.

Fina

nsin

é at

skai

tom

ybé

pasi

raöy

ta 2

005

m. k

ovo

4 d.

Rym

anta

s Ju

ozai

tis

Sig

itas

Bar

anau

skas

Gen

eral

inis

dir

ekto

rius

Vy

riau

sias

is fi

nans

inin

kas

NU

OSA

VO K

AP

ITA

LO P

OK

YÆIÙ

ATA

SKA

ITA

Ìsta

tini

ska

pita

las

Akc

ijùpr

ieda

iP

erka

inoj

imo

reze

rvas

Ìsta

tym

o nu

mat

ytas

pr

ival

omas

is

reze

rvas

Kit

i re

zerv

aiN

epas

kirs

-ty

tasi

s pe

lnas

Iö v

iso

[ 42 ]

PINIGÙ SRAUTÙ ATASKAITA 2004 m. 2003 m.

PAGRINDINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAI Grynasis pelnas (nuostoliai) 111 297 409 82 653 157 Nusidévéjimo ir amortizacijos sànaudos 65 570 423 66 819 760 Atidéjimù padidéjimas (sumaûéjimas) (2 537 043) (3 013 993) Turto vertés sumaûéjimo padidéjimas (sumaûéjimas) (2 817 946) (2 775 325) Atsargù (padidéjimas) sumaûéjimas 2 830 274 2 204 787 Iöankstiniù apmokéjimù (padidéjimas) sumaûéjimas (278 934) (340 211) Pirkéjù ìsiskolinimo (padidéjimas) sumaûéjimas 1 552 801 13 374 098 Kitù gautinù sumù (padidéjimas) sumaûéjimas (3 958 212) 63 401 219 Kito trumpalaikio turto (padidéjimas) sumaûéjimas 1 373 343 (1 373 343) Trumpalaikiù skolù tiekéjams ir gautù iöankstiniù apmokéjimù padidéjimas (sumaûéjimas) 47 475 674 (69 288 646) Pelno mokesæio ìsipareigojimo padidéjimas (sumaûéjimas) (22 458 543) 6 939 207 Su darbo santykiais susijusiù ìsipareigojimù padidéjimas (sumaûéjimas) 84 398 (1 972 110) Kitù mokétinù sumù padidéjimas (sumaûéjimas) (3 004 917) 12 740 869 Gautos dotacijos (114 855) (114 855) (Pelnas) nuostolis iö ilgalaikio turto (iöskyrus finansinì turtà) perleidimo 396 409 757 806 -Dividendù pajamos (124 458) (202 023) -Uûsienio valiutos kurso pasikeitimo grynoji ìtaka neigiama (teigiama) 66 968 10 335 232 -Palúkanù sànaudos 4 861 249 8 241 282 -Palúkanù pajamos (233 136) (2 560 096) - (Pelnas) nuostolis iö finansinio turto perleidimo - 4 424 632 -Kitos finansinés veiklos sànaudos (pajamos) (139 503) 532 639

-Sumokétos palúkanos (4 875 426) (9 368 641)GRYNIEJI PAGRINDINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAI 194 965 975 181 415 445

INVESTICINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAIIlgalaikio turto (iöskyrus investicijas) (ìsigijimas) (137 353 377) (151 965 246) Ilgalaikio turto (iöskyrus investicijas) perleidimas 1 830 614 8 035 007 Ilgalaikiù investicijù perleidimas 46 174 8 842 708 Paskolù (suteikimas) susigràûinimas (630 373) 24 401 Gauti dividendai 124 458 202 023 Gautos palúkanos 233 136 2 560 096

GRYNIEJI INVESTICINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAI (135 749 368) (132 301 011)

FINANSINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAI Paskolù gavimas 101 087 404 162 127 395 Paskolù (gràûinimas) (127 740 655) (194 785 810) (Iömokéti) dividendai (33 810 833) (38 015 548)

GRYNIEJI FINANSINÉS VEIKLOS PINIGÙ SRAUTAI (60 464 084) (70 673 963) GRYNASIS PINIGÙ SRAUTÙ PADIDÉJIMAS (SUMAÛÉJIMAS) (1 247 477) (21 559 529) PINIGAI IR PINIGÙ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PRADÛIOJE 1 338 480 22 898 009

PINIGAI IR PINIGÙ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PABAIGOJE 91 003 1 338 480




[ 43 ]

1. BENDROJI INFORMACIJA

AB „Lietuvos energija“ yra Lietuvos Respublikoje registruota akciné bendrové. Jos buveinés adresas yra: Ûvejù g.14, LT-09310, Vilnius, Lietuva. AB „Lietuvos energija“ (toliau „Bendrové“ arba „Ìmoné“) - ribotos civilinés atsakomybés pelno siekiantis úkio subjektas, ìregistruotas Juridiniù asmenù registre, öio registro tvarkytojas VÌ Registrù centras. Bendrovés registravimo Nr. BÌ 99-74, ìmonés kodas 2055155 (nuo 2005-01-14 pakeistas ì 220551550), PVM mokétojo kodas LT205515515. Bendrové ìsteigta neribotam laikui.

1995 m. gruodûio 4 d. Bendrové tapo buvusios Gamybos energetikos ir elektrifikavimo valdybos, ìkurtos 1940 m., o 1991 m. kovo 27 d. po Lietuvos Respublikos nepriklausomybés atkúrimo reorganizuotos ì Lietuvos valstybinè energetikos sistemà, teisiù peréméja. Bendrové perregistruota Úkio ministerijoje 1999 m. balandûio 13 d.

Bendrovés ìstatinis kapitalas per 2004 finansinius metus nepakito ir 2004 m. gruodûio 31 d. sudaré 689 515 435 Lt bei buvo padalintas ì 689 515 435 vieno lito nominaliosios vertés paprastàsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokétos. Bendrovés akcijomis prekiaujama Vilniaus vertybiniù popieriù birûos einamajame sàraöe. Bendrové 2004 ir 2003 m. neturéjo savù akcijù. Pagrindinis AB „Lietuvos energija” akcininkas yra Lietuvos valstybé, 2004 m. gruodûio 31 d. valdanti 96,62% ìmonés akcijù. Pagrindinis valstybés akcijù valdytojas – Lietuvos Respublikos úkio ministerija. Likusius 3,38% ìmonés akcijù valdo smulkieji akcininkai.

2004 m. Bendrové vykdé perdavimo sistemos operatoriaus, rinkos operatoriaus bei elektros energijos eksporto veiklà. Be öiù pagrindiniù veiklù Bendrové gali vykdyti bet kurià kità ìstatymù neuûdraustà komercinè - úkinè veiklà numatytà Bendrovés ìstatuose.

Licencijuojamà veiklà ar veiklà, kuriai reikia gauti leidimus Bendrové gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas ar leidimus. 2002 m. kovo 22 d. Bendrové gavo Elektros energijos perdavimo licencijà, kuri galioja neterminuotà laikà (nebent bútù sustabdytas ar panaikintas jos galiojimas). Be öios licencijos Bendrové turi neribotos galiojimo trukmés leidimus uûsiimti elektros energijos gamyba, importu bei eksportu.

Filialai veikia pagal Bendrovés valdybos patvirtintus atitinkamo filialo nuostatus. 2004 m. gruodûio 31 d. Bendrovés sudétyje buvo du filialai: Kauno hidroelektriné ir Kruonio hidroakumuliaciné elektriné.

Bendrovés darbuotojù skaiæius 2004 m. gruodûio 31 d. buvo 1 141 (2003 m. gruodûio 31 d. 1 156). Centrinéje buveinéje ir perdavimo tinklo skyriuose dirbo 844 (2003 m. gruodûio 31 d. - 855), filialuose - 297 darbuotojai (2003 m. gruodûio 31 d. - 301).

Finansinés atskaitomybés sudarymo dienà Bendrové tiesiogiai dalyvavo öiù ìmoniù valdyme: SIA „Baltijas energosistemu dispeæeru centrs“ (toliau - DC Baltija), UAB „Energetikos pajégos“, UAB „Geoterma“, UAB „Kauno energetikos remontas“, VöÌ „Respublikinis energetikù mokymo centras“. Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, Bendrové turéjo balsù daugumà UAB „Gotlitas“, SIA „Rygas energetikas remonts“ (Latvija, Ryga), ZAO „Kaliningradskij energoremont“ (Rusija, Kaliningradas).

Bendrové yra Lietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvos pramonininkù konfederacijos, Vilniaus prekybos, pramonés ir amatù rúmù naré, aktyviai dalyvauja asociacijos, atstovaujanæios bendrus Europos elektroenergetikos interesus EUROELECTRIC veikloje. 2004 m. vasario ménesì bendrové tapo CIGRE (International Council on Large Electric systems) nare. Nuo 1998 metù Ìmoné dalyvauja BALTREL (Baltic Ring Electricity Co-operation Committee) veikloje. Nuo 2004 m. Bendrové kaip stebétoja dalyvauja ETSO (European Transmission System Operators) veikloje bei nuo 2005 m. pretenduoja tapti tikràja öios asociacijos nare. 2004 m. tarptautiné reitingù agentúra „Standard & Poor’s“ Bendrovei suteiké ilgalaikio skolinimosi reitingà BBB ir trumpalaikio skolinimosi reitingà A-2 bei patvirtino teigiamà (positive) reitingù perspektyvà.

Bendrovés akcininkai turi teisè keisti finansinè atskaitomybè po jos iöleidimo.

2. APSKAITOS PRINCIPAI

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovés 2004 m. finansinè atskaitomybè, yra öie:

AIÖKINAMASIS RAÖTAS

[ 44 ]

2.1 FINANSINÉS ATSKAITOMYBÉS FORMA

Öi finansiné atskaitomybé yra parengta pagal galiojusius Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus (TFAS), kurie apima standartus ir iöaiökinimus, patvirtintus Tarptautiniù apskaitos standartù tarybos (TAST), bei galiojanæius Tarptautinius apskaitos standartus ir Nuolatinio interpretavimo komiteto iöaiökinimus, patvirtintus Tarptautiniù apskaitos standartù komiteto (TASK), iöskyrus ilgalaikio materialaus turto, ìsigyto iki 1996 m. sausio 1 d., apskaità, kaip paaiökinta toliau pateiktuose apskaitos principuose.

Tarptautiniù apskaitos standartù taryba iöleido TFAS 1 „Tarptautiniù finansinés atskaitomybés standartù pritaikymas pirmà kartà” (TFAS 1). Remiantis TFAS 1, bendrovés finansiné atskaitomybé parengta pagal TFAS yra pirmoji metiné finansiné atskaitomybé, kurioje bendrové pritaiko visus TFAS ir aiökiai bei be iölygù patvirtina, kad laikomasi visù TFAS reikalavimù. Remiantis TFAS 1, Bendrové privalo rengti finansinè atskaitomybè taip, lyg finansiné atskaitomybé pagal TFAS bútù rengiama pirmàjì kartà, kadangi Bendrovés ankstesniù laikotarpiù finansinéje atskaitomybéje nebuvo aiökiai ir be iölygù patvirtinta, kad laikomasi visù TFAS reikalavimù dél TAS 29 „Finansiné atskaitomybé hiperinfliacijos sàlygomis“ netaikymo ir ilgalaikio materialaus turto indeksacijos, kas neatitinka TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, ìranga ir ìrengimai“ reikalavimù (ûr. 2.3 pastraipà ûemiau).

Pagal TFAS 1 Bendrové turi pripaûinti visà turtà ir ìsipareigojimus pagal TFAS pripaûinimo kriterijus, ir vertinti öì turtà pagal kiekvieno TFAS reikalavimus. Öios finansinés atskaitomybés datai Bendrové ne visiökai ìgyvendino TFAS 1.

2004 m. gruodûio 31 d. ir 2003 m. gruodûio 31 d. finansinés atskaitomybés apima tik Bendrovés finansinè atskaitomybè. 2004 m. gruodûio 31 d. Bendrové valdé 100 proc. UAB „Energetikos pajégos” akcijù. Öioje finansinéje atskaitomybéje dukterinés bendrovés konsolidavimas nebuvo atliktas, nes UAB „Energetikos pajégos“ turto ir grynùjù pajamù dydûiai yra nereikömingi Bendrovés atitinkamù rodikliù atûvilgiu.

2.2 FINANSINÉS ATSKAITOMYBÉS VALIUTA

Visos sumos finansinéje atskaitomybéje yra pateiktos nacionaline Lietuvos Respublikos valiuta - litais (Lt). Aiökinamojo raöto paûymose sumos gali búti pateiktos ir kitomis valiutomis, atskirai tai nurodant. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 litai uû 1 eurà, o lito santykì kitù valiutù kursù atûvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas.

2.3 ILGALAIKIS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas, ìsigytas iki 1995 m. gruodûio 31 d., atskaitomybéje yra parodytas indeksuota ìsigijimo verte atémus indeksuotà sukauptà nusidévéjimà bei ìvertintà vertés sumaûéjimo nuostolì (5 pastaba), o ìsigytas véliau - ìsigijimo verte atémus sukauptà nusidévéjimà bei ìvertintà vertés sumaûéjimà. Nustaæiusi ilgalaikio materialiojo turto vertés sumaûéjimo poûymius, Bendrové atvaizduoja apskaitoje turto vertés sumaûéjimà, jeigu gali patikimai ìvertinti jo dydì. Nustatytu vertés sumaûéjimo dydûiu balanse sumaûinta ilgalaikio materialiojo turto likutiné verté, o pelno (nuostoliù) ataskaitoje atvaizduotas nuostolis dél turto vertés sumaûéjimo.

Ilgalaikiam materialiam turtui taikomas apskaitos principas neatitinka Tarptautiniù finansinés atskaitomybés standartù (TAS 16 ir TAS 29), kurie reikalauja naudoti arba ìsigijimo vertè, koreguotà dél hiperinfliacijos taikant bendràjì kainù indeksà, arba vertè, kurià patvirtino nepriklausomi kvalifikuoti turto vertintojai. Bendrové negali ìvertinti neatitikimo TAS 29 poveikio öioje finansinéje atskaitomybéje. Auköæiau minéta indeksacija nebuvo atlikta pagal TAS 16 reikalavimus, kadangi perkainojimo metodas neuûtikrino, kad indeksuota ilgalaikio materialaus turto verté bútù apytiksliai lygi jù tikrajai vertei indeksacijos metu.Pradinè ilgalaikio materialiojo turto vertè sudaro jo ìsigijimo kaina, pridedant kitas iölaidas, patirtas ìsigyjant öì turtà: transportavimo, instaliavimo, iöbandymo, montavimo, eksploatavimo vietos paruoöimo, projektavimo, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradûios, registravimo, kitas tiesiogiai su turto ìsigijimu susijusias iölaidas, ìskaitant negràûinamus mokesæius, iöskyrus PVM, kuris ì ilgalaikio materialiojo turto ìsigijimo savikainà neìskaitomas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas iö pradûiù yra pripaûìstamas ìsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripaûìstamas, jei yra tikétina, kad Bendrové gaus su öiuo turtu susijusià ekonominè naudà ateityje ir jei turto verté gali búti patikimai ìvertinta. Po pradinio pripaûinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas ìsigijimo verte, atémus sukauptà amortizacijà ir sukauptus vertés sumaûéjimo nuostolius, jei tokiù yra. Ilgalaikio nematerialiojo turto ìsigijimo savikainà sudaro jo ìsigijimo kaina, pridedant öio turto paruoöimo naudoti iölaidas bei negràûinamus mokesæius (iöskyrus neatskaitomà pridétinés vertés mokestì).

Ilgalaikis turtas (kai kalbama apie ilgalaikì materialùjì ir nematerialùjì turtà kartu, naudojama sàvoka ilgalaikis turtas) yra nudévimas (amortizuojamas) per naudingo tarnavimo laikà, taikant tiesinì nusidévéjimo skaiæiavimo metodà, nusidévéjimà (amortizacijà) pradedant skaiæiuoti nuo kito ménesio pirmos dienos pradéjus jì naudoti Bendrovés veikloje. 2002 m. gruodûio 10 d.

[ 45 ]

Bendrovés administracijos posédûio protokolu Nr. 87 buvo patvirtinta minimali ilgalaikio turto ìsigijimo kaina, kuri tiek finansinei, tiek mokestinei apskaitai yra lygi 2 000 Lt visoms ilgalaikio turto grupéms, iöskyrus nekilnojamàjì turtà. Nekilnojamas turtas visais atvejais pripaûìstamas ilgalaikiu. Finansinéje apskaitoje Bendrové amortizuoja nematerialùjì ilgalaikì turtà ir nudévi ilgalaikio materialiojo turto ìsigijimo vertè naudodama 2003 m. rugséjo 30 d. Bendrovés valdybos posédûio protokolu Nr. 5 patvirtintus nusidévéjimo (amortizacijos) normatyvus. Öie normatyvai finansinéje apskaitoje taikomi nuo 2004 m. sausio 1 d. ìsigytam ilgalaikiam turtui. Anksæiau ìsigytam turtui Bendrové taiko 2000 m. spalio 23 d. valdybos posédûio protokolu Nr. 26 patvirtintus nusidévéjimo (amortizacijos) normatyvus.

Ilgalaikio turto grupés Vidutinis naudingo tarnavimo laikas (metais)Pastatai ir statiniai 10-50 Maöinos ir ìrengimai 5-25 Transporto priemonés 4-8 Kita ìranga, ìrankiai, prietaisai ir ìrengimai 2-10 Kitas materialusis turtas 2-10 Nematerialusis turtas 1-3

Vidutiniai ilgalaikio materialiojo turto nusidévéjimo laikotarpiai kai kurioms ypatingai svarbioms pagrindinei Bendrovés veiklai turto rúöims:

Vidutinis nusidévéjimo laikotarpis (metais)

Transformatoriniù pastoæiù gamybiniai pastatai 30 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 35-40 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros ìrenginiai 20 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 25 Relinés apsaugos ir automatikos ìrenginiai 15 Technologinio ir dispeæerinio valdymo ìrenginiai 5-8

Ilgalaikio turto remonto ir eksploatacijos iölaidos, patirtos po ilgalaikio turto priémimo naudoti, pripaûìstamos ataskaitinio laikotarpio sànaudomis pelno (nuostoliù) ataskaitoje. Atlikto remonto verte didinama ilgalaikio materialiojo turto ìsigijimo verté tais atvejais, kai atlikti darbai pagerina turto naudingàsias savybes ir /arba pailgina jo naudingo tarnavimo laikà. Ilgalaikio nematerialiojo turto modernizavimo, iöplétimo ir tobulinimo iölaidos pripaûìstamos sànaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kada jos patiriamos.

Perleidus ilgalaikì turtà, pelno (nuostoliù) ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas, t.y. pajamomis (nuostoliais) pripaûìstamas apskaiæiuotas skirtumas tarp gautos (gautinos) pinigù sumos ir perleisto turto

likutinés vertés bei visù su perleidimu susijusiù iölaidù.Jeigu nuraöomas nepilnai nudévétas (amortizuotas) turtas, nenudévéta vertés dalis pelno (nuostoliù) ataskaitoje pripaûìstama sànaudomis dél ilgalaikio turto nuraöymo. Jeigu likviduojant ilgalaikì turtà gaunamos grìûtamosios medûiagos, jos apskaitomos grynàja galimo realizavimo verte, atitinkamai maûinant sànaudas dél ilgalaikio turto nuraöymo.

Iki 2004 m. skolinimosi iölaidos buvo kapitalizuojamos, jei jos buvo tiesiogiai priskirtinos konkretaus turto ìsigijimui, statybai ar gamybai. 2004 m. Bendrové pakeité skolinimosi iölaidù apskaitos principà, ir skolinimosi iölaidas nuraöo ì sànaudas tada, kai patiriamos, kaip plaæiau paaiökinta 3-oje pastaboje.

Nebaigtos statybos straipsnis atspindi statomà, rekonstruojamà bei remontuojamà materialùjì ilgalaikì turtà, kai yra ûinoma, kad tokiù darbù pasékoje bus pagerintos naudingosios turto savybés ir/arba pailgintas jo naudingo tarnavimo laikotarpis. Toks turtas yra parodytas ìsigijimo verte, kuri apima projektavimo, statybos (remonto) darbus, montavimui perduotus ìrengimus ir ìrangà bei kitas tiesiogines sànaudas. Nebaigta statyba nepradedama nudévéti tol, kol ji néra uûbaigta.

2.4 INVESTICIJOS

Pagal 39 TAS „Finansinés priemonés: pripaûinimas ir ìvertinimas“, ilgalaikés investicijos yra skirstomos ì laikomas iki iöpirkimo termino, laikomas prekybai ir skirtas parduoti. Investicijos su fiksuotais ar galimais nustatyti mokéjimais, kurias Bendrové neabejotinai ketina ir gali laikyti iki iöpirkimo termino, iöskyrus iö Bendrovés veiklos atsiradusias gautinas sumas ir suteiktas paskolas, yra priskiriamos iki iöpirkimo termino laikomoms investicijoms. Investicijos, kurios buvo ìsigytos siekiant gauti pelno iö kainos svyravimù yra priskiriamos laikomas prekybai. Visos kitos investicijos, nepriskiriamos prie Bendrovés paskolù ir gautinù sumù, laikomos skirtomis parduoti.

Iki iöpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos kaip ilgalaikis turtas, nebent jù iöpirkimo terminas neviröija dvylikos ménesiù nuo balanso dienos. Investicijos, laikomos prekybai, apskaitomos kaip trumpalaikis turtas. Investicijos, skirtos pardavimui, apskaitomos kaip trumpalaikis turtas, jei vadovybé ketina jas realizuoti per dvylika ménesiù nuo balanso datos.

Visi investicijù ìsigijimai ir pardavimai yra pripaûìstami jù pirkimo / pardavimo dienà. Iö pradûiù investicijos yra apskaitomos ìsigijimo verte, kuri yra lygi sumokéto atlyginimo tikrajai vertei, ìtraukiant sandorio sudarymo sànaudas.

Skirtos pardavimui investicijos ir laikomos prekybai investicijos véliau yra apskaitomos tikràja verte, atsiûvelgiant ì jù ìvertintà rinkos kainà balanso

[ 46 ]

sudarymo dienà, neatskaitant jokiù sandorio sànaudù, kurias Bendrové gali patirti parduodama ar kitaip perleisdama öì turtà. Pelnas ar nuostoliai dél tikrosios vertés pasikeitimo sudarant finansinè atskaitomybè yra ìtraukiami ì ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostoliù) ataskaità finansinés ir investicinés veiklos pajamas ar sànaudas.

Laikomù prekybai investicijù tikrosios vertés pasikeitimai yra ìtraukiami ì finansines sànaudas ar pajamas.Iki iöpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota ìsigijimo verte naudojant apskaiæiuotù palúkanù normos metodà.

Investicijos ì asocijuotas ìmones finansinéje atskaitomybéje parodomos taikant nuosavybés metodà, iöskyrus atvejus, kai öios investicijos laikomos su tikslu parduoti. Investicijos, laikomos su tikslu parduoti apskaitomos kaip skirtas parduoti trumpalaikis turtas. Investicijos ì dukterinè ìmonè, kurios finansiné atskaitomybé néra konsoliduojama, Bendrovés finansinéje atskaitomybéje atvaizduojamos nuosavybés metodu.

Sudarydama 2004 m. finansinè atskaitomybè Ìmoné netaiké nuosavybés metodo, nes jo ìtakà laiké neûymia. Visas turimas investicijas (tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes) Bendrové apskaité tikràja verte.Asocijuotù ir dukteriniù ìmoniù akcijos, kurios yra laikomos su tikslu parduoti, ìsigijimo metu registruojamos öio finansinio turto ìsigijimo savikaina, véliau - tikràja verte.

2.5 ATSARGOS

Atsargos registruojamos apskaitoje faktine ìsigijimo arba pasigaminimo savikaina. Finansinéje atskaitomybéje jos ìvertinamos ìsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynàja galimo realizavimo verte, atsiûvelgiant ì tai, kuri iö jù maûesné. Vertinant grynàjà realizacinè vertè atsiûvelgiama ì atsargù gedimà, senéjimà bei kitus faktorius, galinæius paveikti atsargù ìvertinimà.

Atsargù ìsigijimo savikainà sudaro ìsigijimo kaina bei susijè mokesæiai (iöskyrus neatskaitomà PVM), gabenimo, paruoöimo naudoti bei kitos iölaidos, tiesiogiai susijusios su atsargù ìsigijimu.

Grynoji realizaciné verté yra ìprastinémis verslo sàlygomis numatoma pardavimo kaina, atémus produkcijos uûbaigimo savikainà ir pardavimù sànaudas.

Atsargù nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertés suma pripaûìstama sànaudomis ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostoliù) ataskaitoje. Apskaiæiuodama sunaudotù Bendrovés veikloje ir/ar parduotù atsargù savikainà, Bendrové taiko FIFO metodà, t.y. daro prielaidà, kad pirmiausiai sunaudojamos anksæiausiai ìsigytos atsargos.

Bendrové taiko nuolat apskaitomù atsargù búdà, registruodama finansinés apskaitos sàskaitose kiekvienà su atsargù sunaudojimu ar pardavimu susijusià operacijà. Atsargos, kurios nebegali búti realizuotos, yra nuraöomos.

2.6 GAUTINOS SUMOS IR SUTEIKTOS PASKOLOS

Gautinos sumos pirminio pripaûinimo metu yra ìvertinamos tikràja verte. Véliau trumpalaikés gautinos sumos yra apskaitomos ìvertinus jù vertés sumaûéjimà. Öis vertés sumaûéjimas pripaûìstamas pelno (nuostoliù) ataskaitoje kaip abejotinù gautinù sumù vertés sumaûéjimo sànaudos. Ilgalaikés gautinos sumos ir suteiktos paskolos véliau apskaitomos diskontuota verte, atémus vertés sumaûéjimo nuostolius.

2.7 PINIGAI IR PINIGÙ EKVIVALENTAI

Grynuosius pinigus sudaro grynieji pinigai Bendrovés kasoje bei einamosiose sàskaitose finansinése institucijose ir jù ekvivalentai trumpalaikiai (iki 3 mén. termino) likvidûios investicijos, kurios gali búti greitai iökeiæiamos ì ûinomas pinigù sumas ir kuriù vertés pasikeitimo rizika yra nereiköminga. Investicijos ì nuosavybés vertybinius popierius néra priskiriamos pinigù ekvivalentams.

2.8 FINANSINÉS SKOLOS

Finansinés skolos iö pradûiù pripaûìstamos gautù léöù tikràja verte, atémus sandorio kaötus. Véliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautù léöù ir sumos, kurià reikés sumokéti per skolos terminà, yra ìtraukiamas ì laikotarpio pelnà ar nuostolì. Skolos priskiriamos ilgalaikéms, jei iki finansinés atskaitomybés patvirtinimo datos sudaryta finansavimo sutartis ìrodo, kad ìsipareigojimas balanso datai pagal pobúdì buvo ilgalaikis.

2.9 VALIUTINIÙ STRAIPSNIÙ IR SANDORIÙ UÛSIENIO VALIUTA APSKAITA

Sandoriai uûsienio valiuta perskaiæiuoti ì litus taikant sandorio metu galiojusì oficialù lito kursà bei Lietuvos banko nustatytà uûsienio valiutos ir nacionalinés valiutos – lito santykì.

Finansinei atskaitomybei sudaryti buvo naudoti öie valiutù santykiai:

2004 m. gruodûio 31 d. 2003 m. gruodûio 31 d. 1 EUR = 3,4528 LTL 1 EUR = 3,4528 LTL 1 LVL = 4,9527 LTL 1 LVL = 5,1629 LTL 10 SEK = 3,8246 LTL 10 SEK = 3,7970 LTL 1 USD = 2,5345 LTL 1 USD = 2,7621 LTL

[ 47 ]

Turtas ir ìsipareigojimai, iöreiköti uûsienio valiuta, kiekvieno kalendorinio ménesio pabaigoje buvo perkainoti, taikant oficialù ménesio paskutinè dienà galiojusì lito kursà bei Lietuvos banko nustatytà uûsienio valiutos ir nacionalinés valiutos – lito santykì.Teigiama ir neigiama valiutos kurso pasikeitimo ìtaka, atsiradusi vykdant sandorius ar apskaitant sandorius uûsienio valiuta skirtingu keitimo kursu, negu jie buvo pirmà kartà uûfiksuoti, yra atspindéta Bendrovés pelno (nuostoliù) ataskaitoje kaip finansinés veiklos pajamos arba sànaudos tà laikotarpì, kai öie skirtumai atsirado. Pelno (nuostoliù) ataskaitoje pateikiamas tik grynasis teigiamos bei neigiamos valiutù kurso pasikeitimo ìtakos rezultatas.

2.10 DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS (ATIDÉTOSIOS PAJAMOS)

Dotacijas sudaro nemokamai gautas ilgalaikis materialusis turtas bei tarptautiniù fondù parama konkreæiai veiklai. Gautos dotacijos, susijusios su turto ìsigijimu, pripaûìstamos panaudotomis dalimis per to turto nusidévéjimo laikotarpì, t.y. maûinant turto nusidévéjimo sànaudas. Dotacijos, skirtos patirtoms sànaudoms kompensuoti, pripaûìstamos panaudotomis tiek, kiek patirta sànaudù, kurioms kompensuoti buvo skirtos dotacijos.

2.11 ATIDÉJIMAI

Atidéjimai yra pripaûìstami, kai Bendrové turi teisinì ìsipareigojimà arba neatöaukiamà pasiûadéjimà dél praeities ìpareigojanæiojo ìvykio, yra tikétina, kad bus iöleistos léöos öiems ìsipareigojimams padengti bei galima patikimai nustatyti tokiù ìsipareigojimù dydì.

2.12 VERSLO IR GEOGRAFINIAI SEGMENTAI

Verslo segmentas iöskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami atskiri arba susijè produktai ar teikiamos atskiros arba susijusios paslaugos ir kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitù Bendrovés verslo daliù.

Geografinis segmentas - iöskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami produktai ar teikiamos paslaugos tam tikroje geografinéje ekonominéje aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitù verslo daliù, veikianæiù kitoje geografinéje ekonominéje aplinkoje.

2.13 FINANSINIAI INSTRUMENTAI IR JÙ TIKROJI VERTÉ

Finansinis turtas arba finansiniai ìsipareigojimai yra pripaûìstami Bendrovés balanse, kai ji ìgyja teisè ar pareigà pagal pasiraöytà finansiniù instrumentù sutartì. Tikroji verté atspindi finansiniù instrumentù vertè, uû kurià turtas gali búti realizuotas ar ìsipareigojimai gali búti padengti. Tais atvejais, kai finansinio turto ar finansiniù ìsipareigojimù tikroji verté ûymiai skiriasi nuo jù apskaitinés vertés, tikroji tokio turto ar ìsipareigojimù verté yra atskleidûiama finansinéje atskaitomybéje.

2.14 PAJAMÙ IR SÀNAUDÙ PRIPAÛINIMAS

Bendrové pajamas savo apskaitoje pripaûìsta pagal pajamù kaupimo principà. Pajamos registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinéje atskaitomybéje nepriklausomai nuo gautù ìplaukù, t.y. tuomet, kai jos yra uûdirbamos.

Pajamos iö su elektra susijusiù paslaugù ir pardavimù yra pripaûìstamos perdavus pirkéjui rizikà ir su sandoriu susijusià teikiamà ekonominè naudà.

Palúkanù pajamos pripaûìstamos kaupimo principu atsiûvelgiant ì skolos likutì ir taikomà palúkanù normà. Gautos palúkanù ìplaukos pinigù srautù ataskaitoje pateikiamos kaip investicinés veiklos pinigù srautai.

Dividendù pajamos pripaûìstamos tada, kai akcininkai ìgauna teisè gauti dividendus. Gautos dividendù ìplaukos pinigù srautù ataskaitoje pateikiamos kaip investicinés veiklos pinigù srautai.

Sànaudos Bendrovés apskaitoje pripaûìstamos kaupimo principu nepriklausomai nuo padarytù iölaidù. Ataskaitinio laikotarpio sànaudomis pripaûìstama tik ta iölaidù dalis, kuri buvo skirta to laikotarpio Bendrovés pajamoms uûdirbti. Jeigu tam tikrù iölaidù neìmanoma susieti su konkreæiù pajamù uûdirbimu, jos pripaûìstamos sànaudomis nedelsiant.

Bendrové savo pelno (nuostoliù) ataskaità sudaro sànaudù principu.

Pajamas ir sànaudas, susijusias su Bendrovés teikiamomis informaciniù technologijù paslaugomis, susijusias su Bendrovés turimais poilsio namais bei susijusias su ilgalaikio turto pardavimu ir nuoma, Bendrové apskaito kaip kità veiklà.

[ 48 ]

2.15 SKOLINIMOSI IÖLAIDOS

Iki 2004 m. skolinimosi iölaidos buvo kapitalizuojamos, jei jos buvo tiesiogiai priskirtinos konkretaus turto ìsigijimui, statybai ar gamybai. 2004 m. Bendrové pakeité skolinimosi iölaidù apskaitos principà, ir skolinimosi iölaidas nuraöo ì sànaudas tada, kai patiriamos, kaip plaæiau paaiökinta 3-ioje pastaboje.

2.16 PELNO MOKESTIS

Pelno mokesæio apskaiæiavimas remiasi metiniu pelnu, ìvertinus atidétàjì pelno mokestì. Pelno mokestis skaiæiuojamas pagal Lietuvos mokesæiù ìstatymù reikalavimus.

Standartinis Lietuvos Respublikos ìmonéms taikomas pelno mokesæio tarifas yra 15 proc. Mokestinis nuostolis gali búti keliamas 5 metus, iöskyrus nuostolì, kuris susidaré dél vertybiniù popieriù ir (arba) iövestiniù finansiniù priemoniù perleidimo. Nuostolis iö vertybiniù popieriù ir (arba) iövestiniù finansiniù priemoniù perleidimo gali búti keliamas 3 metus ir sudengiamas tik su pelnu iö tokio paties pobúdûio sandoriù.

Atidétieji mokesæiai apskaiæiuojami balansiniù ìsipareigojimù metodu. Atidétasis mokestis atspindi laikinùjù skirtumù tarp turto ir ìsipareigojimù apskaitinés vertés ir jù mokesæiù bazés grynàjà mokestinè ìtakà. Atidétùjù mokesæiù turtas ir ìsipareigojimai yra vertinami mokesæiù tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas ìsipareigojimas, atsiûvelgiant ì mokesæiù tarifus, kurie buvo priimti ar iö esmés priimti balanso datà.

Atidétojo mokesæio turtas yra pripaûìstamas balanse tiek, kiek Bendrovés vadovybé tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsiûvelgiant ì apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikétina, kad dalis atidétojo mokesæio nebus realizuota, öi atidétojo mokesæio dalis néra pripaûìstama finansinéje atskaitomybéje.

2.17 NEAPIBRÉÛTUMAI IR POBALANSINIAI ÌVYKIAI

Neapibréûti ìsipareigojimai néra pripaûìstami finansinéje atskaitomybéje. Jie yra apraöomi finansinéje atskaitomybéje, iöskyrus tuos atvejus, kai tikimybé, kad ekonominè naudà duodantys iötekliai bus prarasti, yra labai maûa.

Neapibréûtas turtas finansinéje atskaitomybéje néra pripaûìstamas, taæiau jis yra apraöomas finansinéje atskaitomybéje tuomet, kai yra tikétina, kad bus gautos pajamos arba ekonominé nauda.

2.18 POBALANSINIAI ÌVYKIAI

Pobalansiniai ìvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovés padétì balanso sudarymo dienà (koreguojantys ìvykiai), atspindimi finansinéje atskaitomybéje. Pobalansiniai ìvykiai, kurie néra koreguojantys ìvykiai, yra apraöomi pastabose, kai jù ìtaka pateiktai finansinei informacijai yra reiköminga.

3. APSKAITOS POLITIKOS IR APSKAITINIÙ ÌVERTINIMÙ KEITIMAS, KLAIDÙ TAISYMAS

Iki 2004 m. skolinimosi iölaidos buvo kapitalizuojamos, jei jos buvo tiesiogiai priskirtinos konkretaus turto ìsigijimui, statybai ar gamybai. 2004 m. Bendrové pakeité skolinimosi iölaidù apskaitos principà, ir skolinimosi iölaidas nuraöo ì sànaudas tada, kai jos patiriamos. Skolinimosi iölaidù apskaitos keitimas apskaitytas perspektyviai taikant TAS 8. Dél to, kad nebuvo kapitalizuotù palúkanù ir atskirù vienetù nusidévéjimo apskaitos, negalima tiksliai apskaiæiuoti ankstesniù laikotarpiù skolinimosi iölaidù apskaitos pasikeitimo ìtakos. Nauja apskaitos politika nuo 2004 m. yra taikoma tik skolinimosi iölaidoms, kurios patirtos po apskaitos politikos pasikeitimo nekoreguojant sukaupto pasikeitimù efektù ankstesniais laikotarpiais.

4. NEMATERIALUSIS TURTAS

Bendrovés balanse ilgalaikis nematerialusis turtas per 2004 m. padidéjo nuo 347 túkst. Lt 2003 m. gruodûio 31 d. iki 3 251 túkst. Lt 2004 m. gruodûio 31 d. Toks ûymus padidéjimas iö esmés sàlygotas naujo ilgalaikio nematerialiojo turto ìsigijimù. Informacija apie ilgalaikio nematerialiojo turto judéjimà pateikta ûemiau (Lt.):

[ 49 ]

Patentai ir Programiné Kitas turtas Iö viso licencijos ìranga nematerialusis

Likutiné verté 2003 m. gruodûio 31 d. 4 347 102 1 347 107

ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ÌSIGIJIMO SAVIKAINA2003 m. gruodûio 31 d. 309 735 7 256 760 6 720 7 573 215 Finansiniù metù pokyæiai:

- turto ìsigijimas 506 626 2 599 677 1 314 362 4 420 665 - kitiems asmenims perleistas ir nuraöytas turtas (-) (7 060) (287 236) - (294 296)- perraöymai iö vieno straipsnio ì kità +/(-) - 1 243 434 (1 243 434) -

2004 m. gruodûio 31 d. 809 301 10 812 635 77 648 11 699 584

AMORTIZACIJA 2003 m. gruodûio 31 d. 309 731 6 909 658 6 719 7 226 108 Finansiniù metù pokyæiai:

- finansiniù metù amortizacija 13 224 1 465 770 - 1 478 994 - kitiems asmenims perleisto ir nuraöyto turto amortizacija (-) (784) (255 257) - (256 041)

2004 m. gruodûio 31 d. 322 171 8 120 171 6 719 8 449 061Likutiné verté 2004 m. gruodûio 31 d. 487 130 2 692 464 70 929 3 250 523

Bendrové neturi viduje susikurto ilgalaikio nematerialiojo turto. Ìsigytas licencijas Ìmoné amortizuoja per jù galiojimo laikotarpì. 2004 m.

gruodûio 31 d. pilnai amortizuoto, bet dar naudojamo nematerialiojo turto ìsigijimo savikaina sudaré 7 771 844 litù.

5. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (LT)

Pastatai ir Maöinos ir Transporto Kita ìranga, Nebaigta Kitas Iö viso statiniai ìrengimai priemonés prietaisai, statyba materialusis ìrankiai ir turtas ìrenginiaiLikutiné verté 2003 m. gruodûio 31 d. 654 666 047 76 460 206 10 314 120 54 511 685 161 769 493 23 267 664 980 989 215

ÌSIGIJIMO (INDEKSUOTA) SAVIKAINA 2003 m.gruodûio 31 d. 1 033 327 169 140 269 582 25 719 002 120 511 634 166 196 682 23 519 335 1 509 543 404

Finansiniù metù pokyæiai:

- turto ìsigijimas 1 368 930 1 338 600 2 575 642 3 853 648 106 621 986 20 766 519 136 525 325- perleistas ir

nuraöytas turtas (-) (7 333 885) (1 283 272) (740 765) (2 312 403) (747 376) (615 615) (13 033 316)- perraöymai iö vieno

straipsnio ì kità +/(-) 144 501 917 31 043 892 371 543 12 673 484 (159 133 532) (29 457 304) -

2004 m.gruodûio 31 d. 1 171 864 131 171 368 802 27 925 422 134 726 363 112 937 760 14 212 935 1 633 035 413

(Tèsinys kitame puslapyje)

[ 50 ]

Pastatai ir Maöinos ir Transporto Kita ìranga, Nebaigta Kitas Iö viso statiniai ìrengimai priemonés prietaisai, statyba materialusis ìrankiai ir turtas ìrenginiai

NUSIDÉVÉJIMAS 2003 m. gruodûio 31 d. 378 092 986 60 875 088 15 404 882 65 999 949 - 240 836 520 613 741 Finansiniù metù pokyæiai:

- finansiniù metù nusidévéjimas 35 667 765 8 043 560 3 847 788 16 516 789 - 15 527 64 091 429

- perleisto ir nuraöyto turto nusidévéjimas (-) (6 818 641) (1 047 966) (665 491) (2 164 947) - (452) (10 697 497)

- perraöymai iö vieno straipsnio ì kità +/(-) 186 025 (371 435) 185 396 14 - -

2004 m. gruodûio 31 d. 407 128 135 67 499 247 18 772 575 80 351 805 - 255 911 574 007 673

VERTÉS SUMAÛÉJIMAS 2003 m. gruodûio 31 d. 568 136 2 934 288 - - 4 427 189 10 835 7 940 448 Finansiniù metù pokyæiai:

- atstatantys ìraöai (-) (127 335) (1 478 018) - - (28 808) (10 835) (1 644 996)

2004 m. gruodûio 31 d. 440 801 1 456 270 - - 4 398 381 - 6 295 452

Likutiné verté2004 m. gruodûio 31 d. 764 295 195 102 413 285 9 152 847 54 374 558 108 539 379 13 957 024 1 052 732 288

Ilgalaikio materialiojo turto likutiné verté per 2004 metus padidéjo nuo 980 989 túkst. Lt 2003 m. gruodûio 31 d. iki 1 052 732 túkst. Lt 2004 m. gruodûio 31 d. Toks padidéjimas sàlygotas aktyviai vykdytos investicijù programos. 2004 m. Bendrové uûbaigé vykdytus pastatù bei statiniù rekonstrukcijù investicinius projektus, kuriù ìsigijimo verté sudaré 180 919 túkst. Lt. Stambiausi ìvesti ì eksploatacijà rekonstruoti bei nauji turto objektai buvo: Kauno TP rekonstrukcija - 66 382 túkst. Lt, Kruonio HAE komplekso daliù (Kruonio HAE jégainés pastatas, vandens priimtuvas, aukötutinis baseinas, administracinis - gamybinis pastatas ir kt.) statyba - 33 mln. Lt, Raöés TP rekonstrukcija - 8 532 túkst. Lt, optinio ryöio linijos Ignalinos AE -Vilnius statyba - 8 027 túkst. Lt, Öiaurinés TP rekonstrukcija - 8 034 túkst. Lt, Kupiökio TP rekonstrukcija - 6 003 túkst. Lt., Velûio TP rekonstrukcija - 5 473 túkst. Lt.

Naudojamas pilnai nusidévéjès ilgalaikis materialusis turtas 2004 m. gruodûio 31 d.

Turto grupés pavadinimas Ìsigijimo savikaina (Lt)

Pastatai ir statiniai 24 367 915

Maöinos ir ìrengimai 5 527 881

Transporto priemonés 6 585 807

Kita ìranga, prietaisai, ìrankiai ir ìrenginiai 36 676 370

Iö viso 73 157 973

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybés nutarimais, iki 1995 m. gruodûio 31 d. hiperinfliacijos laikotarpio metu Bendrovés ilgalaikis materialusis turtas buvo indeksuotas keturis kartus. Öio turto perkainojimas atliktas indeksuojant ilgalaikio materialiojo turto ìsigijimo vertè ir sukauptà nusidévéjimà pagal ìvairioms turto kategorijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybés nustatytus indeksavimo normatyvus.

[ 51 ]

Indeksuojant ilgalaikì materialùjì turtà (priklausomai nuo jo ìsigijimo datos ir ilgalaikio materialiojo turto kategorijos) buvo naudojami öie 4 indeksavimo normatyvai:

Indeksavimas Ilgalaikio materialiojo turto indeksavimo normatyvai1991 m. liepos 1 d. indeksavimas 2,2 karto 1992 m. sausio 1 d. indeksavimas 2 – 5 kartai 1994 m. balandûio 1 d. indeksavimas 1,4 – 14 kartù 1995 m. gruodûio 31 d. indeksavimas 1,6 – 1,7 karto

Dél dideliù turto judéjimù, ìvykdytù keleto Bendrovés reorganizavimù ir didelio darbo imlumo nebuvo galimybés atskleisti ilgalaikio materialiojo turto indeksacijos ìtakos atskiriems turto vienetams, Bendrové negali iöskirti indeksacijos ìtakos 2004 m. gruodûio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto likuæiui.

Taæiau 2004 m. Bendrovéje buvo atliktas ilgalaikio materialiojo turto ìvertinimas pagrinde paremtas nudévéta atstatomàja verte 2003 m. gruodûio 31 d. apskaitos duomenimis. Nepriklausomi turto vertintojai UAB Korporacija „Matininkai“ 2004-03-31 Turto vertés ìvertinimo ataskaitoje Nr.04-03-I-088 pateiké tokius suvestinius duomenis apie nustatytas tikràsias vertes:

Turto grupés pavadinimas Likutiné verté (Lt), 2003-12-31 Nustatyta verté (Lt), 2003-12-31 Pastatai ir statiniai 654 666 047 2 953 203 751 Maöinos ir ìrengimai 76 460 206 490 285 423 Transporto priemonés 10 314 120 12 179 891 Kita ìranga, prietaisai, ìrankiai ir ìrenginiai 54 511 685 75 045 870 Nebaigta statyba 161 769 493 106 768 013 Kitas ilgalaikis materialusis turtas 23 267 664 26 767 562

Iö viso 980 989 215 3 664 250 510

2004 m. gruodûio 28 d. Bendrovés Valdybos posédûio protokolu Nr.8 buvo pritarta atvaizduoti ilgalaikì materialùjì turtà finansinéje atskaitomybéje perkainota verte nuo 2005 m. Ìmoné, vadovaudamasi TFAS Nr.1 „Pirmà kartà atliekamas tarptautiniù finansinés atskaitomybés standartù (TFAS) pritaikymas“ (IFRS 1 „First - time Adoption of International Financial Reporting Standards“), planuoja 2005 m. „peréjimo prie TFAS datà“ pasirinkti 2004 m. sausio 1 d.

6. INVESTICIJOSILGALAIKÉS INVESTICIJOSIlgalaikiais tikslais 2004 m gruodûio 31 d. Bendrové yra investavusi ì: BO SIA „Baltijas energosistemu dispeæeru centrs“ (DC Baltija) - 2 739 754 Lt ìsigijimo verte (dalyvauja valdyme 33,33 proc.); UAB „Energetikos pajégos“ - 400 169 Lt ìsigijimo verte (dalyvauja valdyme 100 proc.). Kaip buvo minéta Apskaitos politikos dalyje, finansinéje atskaitomybéje investicijù verté maûinama ìmonés, ì kurià investuota, sukaupto nuostolio Bendrovei tenkanæia dalimi. Laikantis nusistatytos apskaitos politikos, 2004 m. finansinéje atskaitomybéje DC Baltija ilgalaikés investicijos verté buvo sumaûinta iki 1 714 909 Lt .

TRUMPALAIKÉS INVESTICIJOS2004 m. gruodûio 31 d. Bendrovés trumpalaikés investicijos ìsigijimo verte sudaré: UAB „Kauno energetikos remontas“ - 31 340 763 Lt (dalyvauja valdyme 100 proc.); UAB „Geoterma“ - 4 372 792 Lt (dalyvauja valdyme 23,44 proc.); AB „Úkio bankas“ - 4 980 Lt; VöÌ „Respublikinis energetikù mokymo centras“ - 243 946 Lt (Bendrové yra vienintelis VöÌ steigéjas). Bendrové yra ìsigijusi trumpalaikés trukmés Vyriausybés vertybiniù popieriù uû 46 174 Lt. Investicijoms ì UAB „Geoterma“ uûfiksuotas vertés sumaûéjimas dél sukaupto veiklos nuostolio. Öi investicija 2004 m. finansinéje atskaitomybéje ìvertinta 4 172 171 Lt verte. Visoms kitoms auköæiau iövardintoms trumpalaikéms finansinéms investicijoms vertés sumaûéjimo poûymiù 2004-12-31 nebuvo nustatyta.

Öias investicijas planuojama parduoti artimoje ateityje.

[ 52 ]

7. ATSARGOS (LT) Medûiagos ir Pirktos prekés, Iö viso komplektavimo gaminiai skirtos perparduoti

ATSARGÙ ÌSIGIJIMO SAVIKAINA2003 m. gruodûio 31 d. 8 558 506 1 311 263 9 869 7692004 m. gruodûio 31 d. 6 696 988 214 000 6 910 988

NUKAINOJIMAS IKI GRYNOSIOS GALIMO REALIZAVIMO VERTÉS 2003 m. gruodûio 31 d. 54 576 928 333 982 9092004 m. gruodûio 31 d. 144 809 140 275 285 084

Grynoji galimo realizavimo verté2004 m. gruodûio 31 d. 6 552 179 73 725 6 625 904Atsargos pas treæiuosius asmenis 82 544 - 82 544

Atsargù straipsnis sumaûéjo nuo 8,9 mln. Lt 2003 m. gruodûio 31 d. iki 6,6 mln. Lt 2004 m. gruodûio 31 d. Toks sumaûéjimas sàlygotas atsargù apyvartumo valdymo kontrolés veiksmù, siekiant maûinti atsargù kiekì bei didinti jù apyvartà.

Bendrové perdavusi atsakingam saugojimui tretiesiems asmenis 26,12 tonos transformatorinés alyvos dél specifiniù talpù stokos.

8. ÌSTATINIS KAPITALAS Straipsniai Akcijù skaiæius Suma (Lt)Akcinio kapitalo struktúra finansiniù metù pabaigoje

Pagal akcijù rúöisPaprastosios akcijos 689 515 435 689 515 435

IÖ VISO: 689 515 435 689 515 435Valstybés arba savivaldybiù kapitalas 667 023 968 667 023 968

2004 m. gruodûio 31 d. Bendrovés ìstatinis kapitalas buvo lygus 689 515 435 Lt ir padalintas ì 689 515 435 vieno lito nominaliosios vertés paprastàsias vardines akcijas. Visos akcijos pilnai apmokétos. Auköæiausia vertybiniù popieriù birûos prekybos sesijos kaina 2004 m. buvo 2,59 Lt uû akcijà, ûemiausia - 1,39 Lt uû akcijà. Bendras akcininkù skaiæius 2004 m. gruodûio 31 d. - 5 087.

9. REZERVAI

Bendrovés perkainojimo rezervas per 2004 m. buvo atstatytas uû 3 055 litus indeksuoto perleisto ir nudévéto turto daliai ir metù pabaigoje sudaré 26 772 Lt (ûr. 5-tà pastabà).2002 finansiniais metais Bendrové pilnai suformavo ìstatymo numatytà privalomàjì rezervà, kuris 2002 m. gruodûio 31 d. pasieké 10 proc. ìstatinio kapitalo ribà ir sudaré 68 951 544 Lt. 2003 ir 2004 m. öis rezervas nebuvo didintas.

Bendrovés kitus rezervus sudaro: (63 776 585) Lt ìstatinio kapitalo maûinimo neigiamas rezervas, susidarès dél mazuto saugyklù perdavimo VÌ „Vilniaus mazuto saugykla“ (nors buvo tikétasi, bet iki öiol öia suma nebuvo sumaûintas ìstatinis kapitalas); 27 394 273 Lt nepaskirstytinasis rezervas, apimantis 1997 m. apmokestinamojo pelno perkélimus, atspindinæius investicijas ì ilgalaikì materialùjì turtà, kurioms buvo taikytas nulinis pelno mokesæio tarifas; 68 239 660 Lt rezervas, skirtas investicijoms ì ilgalaikì materialùjì turtà (sudarytas 1999, 2002 ir 2003 m.) bei 2 750 000 Lt rezervas tantjemoms, premijoms ir paramai teikti. Iö viso 2004 m. gruodûio 31 d. Bendrovés balanse kiti rezervai sudaro 34 607 348 Lt.

[ 53 ]

10. FINANSINÉS SKOLOS

Skolos ar jù dalys, apmokétinos (Lt) Mokétinù sumù skaidymas Per vienerius Po vieneriù metù, Po penkeriù metù pagal rúöis finansinius metus bet ne véliau kaip per penkerius metusFinansinés skolos: Kredito ìstaigoms 38 683 012 84 640 871 21 273 450Kitos finansinés skolos 393 136 - -IÖ VISO 39 076 148 84 640 871 21 273 450

Ilgalaikés paskolos (ìskaitant einamàjà dalì) 2004 m. gruodûio 31 d. duomenimis:

Kredito ìstaiga Sutartiné paskolos Valiuta Panaudotos, bet Panaudotos, bet suma valiuta negràûintos negràûintos paskolos paskolos suma valiuta suma litaisZurcher Kantonalbank 8 012 768 EUR 6 300 271 21 753 576 AB Vilniaus bankas 15 000 000 EUR 6 758 707 23 336 464 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 15 000 000 EUR 12 375 000 42 728 400 Vereins-und Westbank AG Vilniaus skyrius* 15 000 000 EUR 10 000 000 34 528 000Ilgalaikés paskolos iö viso: 122 346 440

Trumpalaikiai finansiniai ìsipareigojimai 2004 m. gruodûio 31 d:

Kredito ìstaiga Sutartiné Valiuta Panaudotos, bet Panaudotos, bet ìsipareigojimo negràûintos negràûintos suma valiuta paskolos paskolos ar kito finansinio ar kito finansinio ìsipareigojimo ìsipareigojimo suma valiuta suma litaisVereins-und Westbank AG Vilniaus skyrius* 5 000 000 EUR 5 000 000 17 264 000 AB bankas Hansabankas (overdraftas) 3 185 000 EUR 71 501 246 879 AB bankas Hansabankas (overdraftas) 9 000 000 LTL 1 294 572 1 294 572 AB Vilniaus bankas (overdraftas) 10 358 000 LTL 3 445 442 3 445 442 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (iövestiné finansiné priemoné atvaizduota tikràja verte) - EUR 113 860 393 136Trumpalaikiai finansiniai ìsipareigojimai iö viso: 22 644 029

* Nuo 2005 m. vasario mén. - Bayerishe Hypo - und Vereinsbank AG Vilniaus sk.

Bendrové 2004 m. gruodûio 31 d. nebuvo panaudojusi AB banko Hansabankas suteiktos 11 584 800 eurù kredito linijos.

Bendrové neturi gavusi paskolù, kuriù ìvykdymas bútù uûtikrintas valstybés garantija ar Bendrovés turtu. Vidutinis svertinis panaudotù ir negràûintù paskolù palúkanù normù vidurkis 2004 m. buvo 3,2 proc. (2003 m. - 5 proc.).

11. ATIDÉJIMAI

Öiame balanso straipsnyje apskaitomi 3 606 040 Lt Kruonio HAE filialo atidéti ìsipareigojimai, susijè su Kruonio HAE statybos bazés likvidavimu ir rekultivacijos darbais.

[ 54 ]

12. PELNO MOKESTIS

2004 m. gruodûio 31 d. bei 2003 m. gruodûio 31 d. pelno mokestì sudaro (Lt): 2004 m. 2003 m.

Pelno mokesæio sànaudù (pajamù) komponentai Ataskaitiniù metù pelno mokesæio sànaudos 14 504 387 12 215 908Praéjusiù metù einamojo pelno mokesæio sànaudù koregavimas - (2 690 130)Atidétojo mokesæio sànaudos (pajamos) (16 351 162) (2 586 572)Pelno mokesæio sànaudos (pajamos), apskaitytos pelno (nuostoliù) ataskaitoje (1 846 775) 6 939 206

Atidétojo mokesæio turtasSukaupimai (sukauptos atostogù iömokos) 272 084 256 179Atidéjimai Kruonio HAE rekultivacijos projektui vykdyti 540 906 921 462Beviltiökù skolù pripaûinimas leidûiamais atskaitymais 14 277 375 -Kita 58 970 148 432 Atidétojo mokesæio turtas prieö realizacinés vertés sumaûéjimà 15 149 335 1 326 073

Minus: realizacinés vertés sumaûéjimas - -

Atidétojo mokesæio turtas, grynàja verte 15 149 335 1 326 073

Atidétojo mokesæio ìsipareigojimasIlgalaikio materialiojo turto nusidévéjimas (32 256 661) (34 784 562)

Atidétojo mokesæio ìsipareigojimas (32 256 661) (34 784 562)

Atidétasis mokestis, grynàjà verte (17 107 326) (33 458 489)

Atidétojo mokesæio turtas ir ìsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifà. Bendrovés laikinù skirtumù pasikeitimai buvo tokie: 2003 m. Pripaûinta 2004 m. gruodûio 31 d. pelno (nuostoliù) gruodûio 31 d. likutis ataskaitoje likutisSukaupimai (sukauptos atostogù iömokos) 256 179 15 905 272 084Atidéjimai Kruonio HAE rekultivacijos projektui vykdyti 921 462 (380 556) 540 906Beviltiökù skolù pripaûinimas leidûiamais atskaitymais - 14 277 375 14 277 375Ilgalaikio materialiojo turto nusidévéjimas (34 784 562) 2 527 901 (32 256 661)Kita 148 432 (89 462) 58 970

Laikini skirtumai iö viso (33 458 489) 16 351 163 (17 107 326)

Atidétasis mokestis, grynàja verte (33 458 489) 16 351 163 (17 107 326)

Pelno mokestis skiriasi nuo teorinés sumos, kuri susidarytù taikant galiojantì bazinì pelno mokesæio tarifà:

2004 m. 2003 m. Pelnas prieö apmokestinimà 109 450 634 89 592 363 Pelno mokestis, apskaiæiuotas taikant 15% tarifà 16 417 595 13 438 854 Beviltiökù skolù pripaûinimas leidûiamais atskaitymais ir maûinanæiais pelno mokestì 2004 m. (14 277 375) - Ankstesniù metù pelno mokesæio koregavimai - (2 690 000) Kita (3 986 995) (3 809 648)Pelno mokesæio sànaudos (1 846 775) 6 939 206

[ 55 ]

13. VERSLO IR GEOGRAFINIAI SEGMENTAI

Bendrové yra atskyrusi verslo segmentus (veiklas), siekdama nustatyti atskirù veiklos sudedamùjù daliù rizikas bei pelningumus. Duomenys pateikti litais.

2004 m. Segmentai (produkcijos, prekiù, veiklos rúöys)

Elektros Perdavimo Perdavimo Eksporto Iö viso perdavimo prekyba gamyba veikla veikla energija Pajamos 308 070 018 359 076 413 64 758 892 322 495 239 1 054 400 562

t.t. vidinés apyvartos 6 486 323 25 269 507 64 758 892 23 698 418 120 213 140Pajamos eliminavus vidines apyvartas 301 583 695 333 806 906 - 298 796 821 934 187 422Sànaudos 257 343 457 359 167 989 61 733 325 261 477 852 939 722 623

t.t. vidinés apyvartos 39 728 202 25 963 824 29 309 378 25 221 660 120 223 064Sànaudos eliminavus vidines apyvartas 217 615 255 333 204 165 32 423 947 236 256 192 819 499 559

SÀNAUDÙ REIKÖMINGÙ SUMÙ DETALIZAVIMAS:Elektros energijos pirkimo, galios rezervo pirkimo, perdavimo, reguliavimo ir balansavimo sànaudos 94 222 391 330 430 039 - 234 427 524 659 079 954Remonto rangos búdu ir eksploatacijos sànaudos 29 536 410 33 679 5 076 199 32 948 34 679 236Nusidévéjimas ir amortizacija 46 541 626 378 943 10 478 290 13 332 57 412 191Darbo uûmokestis ir socialinis draudimas 29 122 162 368 962 6 643 191 286 901 36 421 216Mokesæiai, iöskyrus pelno mokestì 4 837 903 1 617 236 6 650 524 1 449 416 14 555 079Ryöiù ir informaciniù technologijù sànaudos 4 671 511 48 902 95 765 16 903 4 833 081Komunalinés sànaudos 2 958 547 3 242 79 291 3 242 3 044 322Mokslo ir tyrimù darbai 1 118 528 178 518 185 811 - 1 482 857Kita 4 606 177 144 644 3 214 876 25 926 7 991 623

Tipinés veiklos pelnas (nuostoliai) (neeliminavus vidiniù apyvartù) 50 726 561 (91 576) 3 025 567 61 017 387 114 677 939

Tipinés veiklos pelnas (nuostoliai) (eliminavus vidines apyvartas) 83 968 440 602 741 (32 423 947) 62 540 629 114 687 863

Turtas 672 390 763 - 380 341 525 - 1 052 732 288Ìsipareigojimai - 49 478 039 - 79 800 301 129 278 340Nepaskirstyti ìsipareigojimai - - - - 259 320 505Investicijos 126 035 513 - 10 489 812 - 136 525 325Nusidévéjimas 50 268 028 - 13 823 401 - 64 091 429

[ 56 ]

Pagrindinis Bendrovés informacijos pateikimo formatas yra verslo segmentai.

2003 m. Segmentai (produkcijos, prekiù, veiklos rúöys)

Elektros Perdavimo Perdavimo Eksporto Iö viso perdavimo prekyba gamyba veikla veikla energijaPajamos 307 080 851 383 405 812 89 440 997 303 843 206 1 083 770 866

t.t. vidinés apyvartos 7 237 665 54 853 227 89 440 997 12 607 753 164 139 642Pajamos eliminavus vidines apyvartas 299 843 186 328 552 585 - 291 235 453 919 631 224Sànaudos 260 050 545 385 566 577 79 284 176 247 626 065 972 527 363

t.t. vidinés apyvartos 46 191 066 35 908 633 50 198 528 31 862 048 164 160 275Sànaudos eliminavus vidines apyvartas 213 859 479 349 657 944 29 085 648 215 764 017 808 367 088

SÀNAUDÙ REIKÖMINGÙ SUMÙ DETALIZAVIMAS:Elektros energijos pirkimo, galios rezervo pirkimo, perdavimo, reguliavimo ir balansavimo sànaudos 92 113 822 345 951 005 - 214 039 220 652 104 047Remonto rangos búdu ir eksploatacijos sànaudos 28 616 717 30 081 4 556 497 22 355 33 225 650Nusidévéjimas ir amortizacija 47 216 699 11 175 10 328 461 12 626 57 568 961Darbo uûmokestis ir socialinis draudimas 27 507 497 347 858 6 364 406 253 733 34 473 494Mokesæiai, iöskyrus pelno mokestì 5 929 778 1 605 234 6 540 398 1 425 118 15 500 528Ryöiù ir informaciniù technologijù sànaudos 5 053 537 1 216 819 98 392 16 927 6 385 675Komunalinés sànaudos 3 053 607 7 41 784 7 3 095 405Mokslo ir tyrimù darbai 815 091 341 695 114 853 - 1 271 639Kita 3 552 731 154 070 1 040 857 (5 969) 4 741 689

Tipinés veiklos pelnas (nuostoliai) (neeliminavus vidiniù apyvartù) 47 030 306 (2 160 765) 10 156 821 56 217 141 111 243 503

Tipinés veiklos pelnas (nuostoliai) (eliminavus vidines apyvartas) 85 983 707 (21 105 359) (29 085 648) 75 471 436 111 264 136

Turtas 597 583 974 - 383 405 241 - 980 989 215Ìsipareigojimai - 26 539 106 - 83 824 691 110 363 797Nepaskirstyti ìsipareigojimai - - - - 281 864 907Investicijos 140 736 013 - 11 778 406 - 152 514 419Nusidévéjimas 51 016 521 - 13 750 475 - 64 766 996

Antrinis informacijos pateikimo formatas – geografiniai segmentai. Bendrové ekportuoja elektrà ì Rusijà ir Europos Sàjungos öalis. 2004 m. Bendrové eksportavo 7,3 TWh elektros ir iö eksporto uûdirbo 268 mln. Lt. (2003 m. – 288 mln. Lt.).

[ 57 ]

2004 m. Lt 2003 m. LtRusija 228 276 437 247 609 593Latvija 36 849 954 37 812 122Estija 2 778 869 3 051 498Iö viso: 267 905 260 288 473 213

Iöskyrus tiesioginì eksportà, AB „Lietuvos energija“ parduoda pikinè energijà, skirtà eksportui. Per 2004 m. 16 mln. Lt.buvo uûdirbta iö pikinés energijos pardavimù. Bendrové tokià energijà pradéjo pardavinéti 2003 m. lapkriæio mén. Nuo 2004 m. geguûés Bendrové eksportavo elektros energijà pagamintà övenæiù dienomis ir savaitgaliais. Nuo 2004 m. geguûés iki gruodûio pajamos uû öiuos pardavimus sudaré 14,7 mln. Lt.. Visas Bedrovés turtas yra Lietuvoje ir visi ìsigijimai yra susijè su Lietuvos geografiniu segmentu.

Kitos pajamos yra uûdirbtos vietinéje rinkoje.

14. FINANSINÉS IR INVESTICINÉS VEIKLOS REZULTATAI

Bendrovei pakeitus visas prekybos elektros energija sutartis ir pakoregavus atsiskaitymù sàlygas iö JAV doleriù ì Eurus, ûymiai sumaûéjo finansinés veiklos valiutù kursù svyravimù ìtaka finansinés veiklos rezultatams. Finansinés veiklos nuostolis iö esmés sàlygotas tik palúkanù sànaudù.

Bendrovés pelno (nuostoliù) ataskaitoje pateikiamas tik grynasis teigiamos bei neigiamos valiutù kurso pasikeitimo ìtakos rezultatas.

Duomenys apie finansinés - investicinés veiklos rezultatus pateikiami ûemiau: 2004 m. 2003 m.

FINANSINÉS IR INVESTICINÉS VEIKLOS PAJAMOS, Lt

Reikömingù sumù detalizavimas:Gauti delspinigiai 179 101 415 136Gauti dividendai 124 458 202 023Palúkanù pajamos* 54 034 2 144 955Kita 145 825 289 607 503 418 3 051 721

FINANSINÉS IR INVESTICINÉS VEIKLOS SÀNAUDOS, Lt

Reikömingù sumù detalizavimas:Palúkanù sànaudos 4 861 249 8 241 282Neigiama valiutos ìtaka 66 967 10 335 232Kita 1 428 029 354 718 6 356 245 18 931 232

FINANSINÉS IR INVESTICINÉS VEIKLOS REZULTATAS , Lt (5 852 827) (15 879 511)

* 2003 m. didûioji palúkanù pajamù sumos dalis buvo gauta dél 2001 m. reorganizavimo metu perskolintù paskolù gràûinimo per Bendrovè.

[ 58 ]

15. FINANSINIAI RYÖIAI SU BENDROVÉS VADOVAIS *

Straipsniai 2004 m. Lt 2003 m. Lt

Per finansinì laikotarpì vadovams priskaiæiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais 1 034 988 812 182

Kitos reikömingos sumos, per finansinì laikotarpì priskaiæiuotos vadovams (tantjemos valdybos nariams) 37 000 34 500

Vidutinis vadovù skaiæius per finansinì laikotarpì 12 12

* Vadovais öioje lenteléje laikomi Bendrovés valdybos nariai, administracijos vadovas bei jo pavaduotojai, vyr. finansininkas.

16. FINANSINIS TURTAS IR ÌSIPAREIGOJIMAI IR RIZIKOS VALDYMAS

KREDITO RIZIKA

Bendrovés kredito rizika daugiausia yra susijusi su prekybos gautinomis sumomis. Balanse gautinos sumos yra pateiktos atémus abejotinas gautinas sumas, kurias ìvertina Bendrovés vadovybé, remdamasi ankstesne patirtimi ir dabartine ekonomine aplinka.

Bendrové neturi reikömingos kredito rizikos koncentracijos, nes kredito rizika pasiskirsæiusi tarp stambiausiù pelningai veikianæiù Lietuvos pramonés ìmoniù bei patikimù uûsienio pirkéjù.

LIKVIDUMO RIZIKA

Likvidumo rizika valdoma planuojant Bendrovés grynùjù pinigù srautù judéjimà. Siekiant sumaûinti likvidumo rizikà, sudaromos pinigù srautù prognozés. Gautinù sumù padengimo vélavimo rizikai bei trumpalaikiam pinigù srautù (ìplaukù ir mokéjimù) nesutapimui valdyti taikomos kredito sàskaitoje (overdrafto) ir kredito linijos sutartys.

Sudarant kreditù sutartis Bendrovéje vadovaujamasi principu: likvidaus turto ir nepanaudotù, bet sudarytù su bankais, kredito linijù ir kreditù sàskaitose suma turi padengti trumpalaikius finansinius Bendrovés ìsipareigojimus, apimant per vienerius metus mokétinà ilgalaikiù paskolù dalì.

PALÚKANÙ NORMOS RIZIKA

Pagal Bendrovéje patvirtintus finansinés rizikos valdymo principus, palúkanù sànaudos turi búti pakankamai tiksliai prognozuojamos ne trumpesniam laikotarpiui kaip elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viröutinés ribos nustatymo periodas (trims metams). Bendrovés paskolù portfelis formuojamas remiantis öiuo principu: ne maûiau kaip 50 proc. visù paskolù turi búti su fiksuota palúkanù norma, likusios - su kintama palúkanù norma.

Bendrové turi paskolù su fiksuotomis ir kintamomis palúkanù normomis, kurios yra susijusios su EURIBOR, EUR LIBOR ir VILIBOR. Siekiant valdyti palúkanù normos svyravimo rizikà, Bendrové 2003 m. pabaigoje sudaré palúkanù normos apsikeitimo sandorì, kuris bus galutinai realizuotas 2007-06-30.

UÛSIENIO VALIUTOS RIZIKA

Siekiant suvaldyti uûsienio valiutos rizikà Bendrové sudaro kreditù sutartis tik eurais ir litais. Bendrovés pirkimo/pardavimo sandoriai taip pat daugiausia sudaromi eurais arba litais.

Bendrové neturi reikömingos uûsienio valiutos rizikos koncentracijos, todél 2004 m. nesinaudojo jokiais finansiniais instrumentais, padedanæiais valdyti uûsienio valiutos rizikà.

[ 59 ]

FINANSINIO TURTO IR ÌSIPAREIGOJIMÙ TIKROJI VERTÉ

Pagrindinis Bendrovés finansinis turtas ir ìsipareigojimai, neatspindéti tikràja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikés ir trumpalaikés skolos.

Tikroji verté yra apibréûiama kaip suma, uû kurià gali búti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali búti uûskaitytas tarpusavio ìsipareigojimas tarp nesusijusiù öaliù, kurios ketina pirkti / parduoti turtà arba uûskaityti tarpusavio ìsipareigojimà rinkos kainomis. Tikroji finansinio turto ir finansiniù ìsipareigojimù verté yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotù pinigù srautù modeliais arba opcionù kainù modeliais, priklausomai nuo aplinkybiù.

Kiekvienos rúöies finansiniam turtui ir ìsipareigojimams ìvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

a) Trumpalaikiù prekybos gautinù sumù, trumpalaikiù prekybos skolù ir trumpalaikiù skolù apskaitiné verté yra artima jù tikrajai vertei.

b) Ilgalaikiù skolù tikroji verté nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panaöios paskolos rinkos kaina arba palúkanù norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikiù skolù, uû kurias mokamos kintamos palúkanos, tikroji verté yra artima jù apskaitinei vertei.

17. POBALANSINIAI ÌVYKIAI IR NEBALANSINIAI ÌSIPAREIGOJIMAI

2004 m. gruodûio 31 d. buvo sustabdytas VÌ Ignalinos AE pirmasis reaktoriaus blokas. Planuotas reaktoriaus sustabdymas neturéjo jokios neigiamos ìtakos energetikos sistemos darbo stabilumui bei elektros tiekimo patikimumui öalyje. Normaliu planuotu reûimu dirba Ignalinos AE antrasis reaktoriaus blokas bei kitos Lietuvos elektrinés, kurios elektros energija aprúpina öalies vartotojus. Nuo 2005-01-01 uûsieniui parduodama (eksportuojama) tik pertekliné elektros energija, kurios nesunaudoja öalies vartotojai, taæiau dirbant tik vienam Ignalinos AE blokui, tokios energijos lieka 2,5 karto maûiau nei 2004 metais, kuomet dirbo abu blokai. Dél öiù prieûasæiù Ìmonés eksporto pajamos 2005 m. sausì palyginus su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu sumaûéjo 3 apie kartus.

Ìmoné aktyviai ieöko galimybiù ìvairiose elektros energijos rinkose prarastoms eksporto pajamoms kompensuoti ir prisijungti prie alternatyviù Vakarù Europos elektros tinklù. Bendrovés valdyba 2004 m. geguûés 4 d. svarsté investicijù ì tarptautinì investicinì ESTLINK (Baltijos ir Skandinavijos öalis jungianæio povandeninio júrinio 350 MW galingumo kabelio tiesimas) projektà klausimà ir pritaré Bendrovés dalyvavimui jame. Bendrovei pasiúlyta ìsigyti 25 proc. naujai steigiamos kompanijos Nordic Energy Link AS akcijù, investuojant apie 5,5 mln. EUR. Visa kabelio tiesimo iö Estijos ì Suomijà projekto verté sieks 110 mln. EUR: 20 proc. projekto vertés bus finansuojama nuosavu Nordic Energy Link AS kapitalu, likusi dalis - skolintomis léöomis.

[ 60 ]

LIETUVOS 330/110 kV PERDAVIMO TINKLAS

Perdavimo tinklo charakteristikos 330 kV 110 kV

Oro linijù ilgis , km (grandimis) 1670,4 4970,1

Kabeliniù linijù ilgis, km (grandimis) 17,3

Transformatoriai 21 6

Skirstyklos 3 207

Transformatoriù pastotés 11

Transformatoriù pastoæiù galia, MVA 3325 143

AB „Lietuvos energija”

Ûvejù g. 14, 09310 Vilnius

Tel. (8~5) 278 20 82

Faks. (8~5) 212 67 36

El. paötas [email protected]

www.le.lt

le 2004 ma...turinys rodikliai 3 generalinio direktoriaus praneÖimas 4 valdyba 6 vadovybÉ 7...

Documents