leidÞia `i pusmetis kristijono donelaiÈio …1).pdf2 2012 m. i pusmetis nr . 1-2 kilti tokiai...

LEIDÞIAKRISTIJONO DONELAIÈIODRAUGIJALaikraðtis ásteigtas 1992 m.

2012 m.`I pusmetis

Nr. 1-2 (205-206)

Apie tradicinæ pavasarinæ talkàKristijono Donelaièio muziejujeTolminkiemyje raðoma 6 psl.

Kristijono Donelaièio palikimo ekspertai rengdami Poeto 300-øjøgimimo metiniø minëjimo valstybinæ programà tikëjosi, jog ir visuomenësavo iniciatyva ávairiais renginiais paminës didþio Poeto reikðmingàsukaktá. Ir ðtai laikraðtá pasiekë malonus straipsnis, kuriuo sûduviaipraneða, kad ëmësi ágyvendinti Donelaièiui skirtà tæstiná projektà�Donelaièio Lietuva�. Straipsnis apie tai iðspausdintas 7 psl.

Maironis, nepranoktas tautos þadin-tojas, kurio 150 metø sukaktá nûnai mi-nime, prabilæs carinës Rusijos juo-dþiausios priespaudos laikais, 1885metais eilëraðtyje �Miðkas ûþia� suskausmu raðë:

Girios tamsios, jûs galingos,Kur iðnykote, plaèiausios?Dienos praeities garsingos,Kur pradingote, brangiausios?

Miðkas verkia didþiavyriø:Baisûs kirviai jas iðskynë;Verkia Lietuva didvyriø:Jø neprikelia tëvynë.

Poetas, priminæs tëvynës garbingàpraeitá, reiðkia viltá ir karðtà troðkimà,jog atsibus tëvynës sûnûs:

Kas mums praeitá gràþintøIr jos garsà, ir jos galià?Kas tuos kaulus atgaivintø,Kur po þemëmis iðbalæ?- - - - - - - - - - - - - - - -Atsibus tëvynës sûnûs,Didþià praeitá atminæ;Pagimdys vargai galiûnus,Ugnimi uþdegs krûtinæ!

Maironio eilës kartu su Jono Basa-navièiaus �Auðra�, Vinco Kudirkos

ÐiaulieèiøgëlësDonelaièiui

Tolminkiemis. K.Donelaièiobaþnyèioje-muziejuje altoriøpuoðia Poeto portretas

Dail. E.VarnasIzolinos Lingienës nuotrauka

Jaunieji Keturvalakiø projekto �Donelaièio Lietuva� dalyviai

Maironis�Varpu� þadino tautà atgimimui. Eilë-raðèiø �Miðkas ûþia�, �Milþinø kapai�,�Jau slavai sukilo�, �Kur bëga Ðeðu-pë�, �Lietuva brangi� þodþiais JuozoNaujalio ir Èeslovo Sasnausko sukur-tos dainos skambëjo lietuviø slaptuo-se vakaruose. Nors poeto vizijos tapokûnu 1918 m. � pakilusi lietuviø tautaatkûrë savàjà valstybæ, � istorija darþiauriau pasikartojo 1940 metais Lie-tuvà vël uþgrobus Rusijos imperijai, tikðá kartà pasivadinusiai Sovietø Sàjun-ga. Ir vël Tëvynës sûnûs dëjo galvasuþ laisvæ.

Sovietinës okupacijos metais Mai-ronio poezija buvo dvasinës atgaivosðaltiniu, o �Lietuva brangi� giedotakaip himnas. Vytautas Landsbergis,Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos-At-kuriamojo Seimo pirmininkas ir vals-tybës vadovas, kalbëdamas apie Ko-vo 11-osios nepriklausomybës atkû-rimo akto paskelbimo aplinkybes, sa-kë: �Jeigu galëjo jie, tie deðimtystûkstanèiø jaunø vyrø, sunaikintø po-kario metais Lietuvos miðkuose, kailaimëti tada nebuvo jokios vilties, taikodël negalëtume dabar mes?�. Mes� tai dràsûs Sàjûdþio þmonës, protuir ðirdimi suvokæ Maironio þodþius: �... kas tëvynæ praras, antros neiðmelsapgailëjæ�.

Steponas Lukoðevièius

2012 m. I pusmetis Nr. 1-22

Kilti tokiai minèiai bûta prieþasties. Ðia-me tekste tai aptarsime gerbiamo sveèio iðLietuvos tàja tema pateiktà informacijà ir pa-sakytas mintis. Bet konferencijoje dþiugiausibuvo ðio vokieèiø baltistø susivienijimo na-rio Gotfrydo Ðneiderio (Schneider) pasakytiþodþiai, atsineðusio jau ápusëto KristijonoDonelaièio poemos �Metai� naujo vertimonemaþà dalá. Tai buvo þinia, kad mëginamabûrø poetui leisti vokieèiø kalba prabilti irnaujajame amþiuje, o jà ágyvendinti þadantiviena didþiøjø ðalies leidyklø.

Jau solidaus amþiaus sulaukæs vertëjasbaltistas G.Ðneideris lietuviamspaþástamas. Vienu metu, kaipprofesorius-sveèias, jis Klaipëdosuniversitete dëstë teologijà beihebrajø ir graikø kalbas. Ðis þmo-gus apdovanotas ið tikrøjø retaisgabumais. Suartëjæs su Lietuva jislabai greitai iðmoko ir lietuviøkalbà. Lyg ir kiltø klausimas, ko-dël naujas �Metø� vertimas á vo-kieèiø kalbà vël aktualus. Jukprieð pusamþá tai atliko Herma-nas Budenzygas (Buddensieg),taip pat puikus, talentingas þodþiomeistras. Konferencijoje iðgirdo-me, kaip á tai þvelgia naujas po-tencialus Kristijono Donelaièiosvarbiausio kûrinio vertëjas. Joargumentai: skubàs laikas dabargreièiau pasiilgsta naujesniø ver-timø sava, artimesne kalba. Tai vi-sø pirma svarbu esà didiesiemsgroþinës literatûros veikalams.Dar vienas labai svarbus dalykas� Donelaièio genialaus veikaloakivaizdoje vertëjas privalo mo-këti ne dvi, o... tris kalbas. Pir-miausia tà kalbà, á kurià verèia-ma, bei tà, ið kurios verèiama (lie-tuviø). Galiausiai reikia ásisavin-ti ir specifinæ paties �Metø� auto-riaus kalbà. Tai savita kalba. Ji,kaip retas kitas atvejis, itin glau-dþiai susieta su poeto laikotarpiu,su Tolminkiemio parapijos klebo-no Donelaièio apylinkiø kalba,tuo þemës lopeliu, net kaimu, ku-rio (tokio, koks tuomet egzista-vo) jau në þymës neliko... O dar irsu dideliu paties poeto ánaðu...Ádomios ir kitos naujojo �Metø� ávokieèiø kalbà vertëjo mintys. Pa-sak jo, Donelaitis neturëjo net ma-þiausiø ambicijø garsëti kaip po-etas, kûriná publikuoti. Jam pa-kako savo parapijos kaimø, tøþmoniø, kuriø sielovadininku jamteko bûti. Geriausiu atveju ðiuotuo pasidalinta su savos profesi-jos kaimynu... Ir dar viena ádomiG.Ðneiderio mintis: visus atsaky-mus á klausimus apie Donelaitámes galime rasti paèiuose �Metuose�.

Konferencijoje neiðtartas dar vienas svar-bus klausimas, nes jo ir nereikëjo... Kolegomspuikiai þinoma, kad dvideðimt pirmojo ðimt-meèio Donelaièio vertëjas á vokieèiø kalbàturi retà legitimacijà savo sumanymui.G.Ðneideris patsai � truputá Donelaitis. Jis

ilgus metus evangelikø baþnyèioje dirbo sie-lovados darbà. Tai teologas-istorikas, pana-ðiai kaip Donelaitis, rûpinæsis raðyto ir iðtar-to þodþio talka dvasininko profesijai, geraipaþástàs ir pirmtakø per ðimtmeèius nueitàkelià. Gi savame gyvenimo kelyje garsëjæs irmeile giesmei... Tai ið tikrøjø stiprus pama-tas.

Mokslinio susivienijimo pirmininkas pro-fesorius Raineris Eckertas priminë, kad pa-gerbdami Kristijono Donelaièio 300-tàjá gim-tadiená vokieèiø baltistai prisimins ir savopaèiø veiklos Vokietijoje atnaujinimo pen-

kiasdeðimtmetá. Tai taip pat susieta su anks-tesnëmis lietuviø bûrø poeto gimimo (tuo-met 250-osiomis) metinëmis. Netgi po tuopaèiu Humboltø universiteto stogu. Tai bûtainiciatyvos ðviesios atminties kalbininko Vik-toro Falkenhano, dar ir paskutinio lietuviøkalbos mokytojo prieðkariniame Karaliau-

èiaus universitete. Tiesa, naujas laikotarpisatneðë ir naujø sunkumø. Daug kas ribojamapraktiðko pritaikomumo masteliu. Jau þino-ma, kad baltistikos mokslo gimtinëje Vokie-tijoje sumaþëjo ðios mokslo ðakos þidiniøskaièius. Visur taupoma... Dabar daug kà le-mia tik pavieniø mokslininkø bei retesniømokslo ðakø atstovø entuziazmas. Geroji pu-së � dabar baltistikos baruose aktyviai ir vai-singai bendradarbiaujama su laisvæ atgavu-siomis Baltijos valstybëmis.

Konferencijoje susipaþinta ir pasidþiaug-ta, kad Kristijono Donelaièio kelyje esama irdaugiau gerø naujoviø. Ið dalyviø rankø á ran-kas keliavo naujas graþus Kaliningrado sri-ties PEN klubo leidinys � poeto SergiejausIsajevo naujai á rusø kalbà iðversta Donelai-èio poema �Metai�.

Paprastai vokieèiø baltistø konferencijo-se nemaþai vietos skiriama ir latviams. Ðá kar-tà filologas daktaras Genadijus Vasiljevièiusplaèiai informavo apie poetø Aspazijos ir Ja-nio Rainio susiraðinëjimà �meilës tëvynei, joslaisvei� tema bei su tuo siejamais latviø isto-rikø komentarais.

O dabar dar apie tai, kad baltistø pavasa-

rio konferencijos darbà papildë ir ðiais me-tais Greifsvaldo universitete dirbantis lietu-viø kalbininkas profesorius Artûras Judþen-tis. Vilniðkis kalbininkas informavo apiemokslininkø ir visuomenininkø planuoja-mus, o ir jau atliktus darbus, kurie skirti artë-janèioms didþio poeto gimimo metinëms Lie-tuvoje. Puikus ánaðas, bet susilaukta ir ádo-miø pastabø... Ið daþniau Nemuno ðalyje vie-ðinèiø baltistø lûpø pasigirdo, kad esà Lietu-voje savos kultûros aukðtikalniai laiku pager-biami, bet... ne visuomet palieka þymesnápëdsakà. Pavyzdþiui, lyginant su panaðiais at-vejais Europoje, Vilnius, bent þvelgiant sve-èio akimis, maþa kà �paliko�, kai buvo Eu-ropos kultûros sostine. Klausimas: ar Done-laièio metai taps aukðtesne banga? O atsi-veþta � ðia prasme � ir labai graþiø áspûdþiøið Lietuvos � papasakota apie maþà baþnyt-kaimá Suvalkijoje. Tai Keturvalakiai. Ten mo-kiniai su savo lietuviø kalbos mokytojais gar-sëja kaip �donelaitininkai�, kaip puikûs po-eto Donelaièio kûrybos interpretatoriai. Tadir tokiai informacijai nebuvo per toli iki uni-versiteto Unter den Linden gatvëje tolima-me Berlyne...

Vokietijai pripaþinus Lietuvos nepriklau-somybæ, 1918 m. balandþio 10 d. Vydûnaspasiuntë sveikinimà tuometiniam LietuvosTarybos pirmininkui A.Smetonai. Jame màs-tytojas pabrëþë tikás tuo, kad �Amþinoji Ap-vaizda yra pasirinkusi Lietuvà aukðtam uþ-daviniui � bûti pasaulyje viena aiðkiausiøjøþmoniðkumo reiðkëjø�. Jis áþvelgë priespau-dø nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdin-toje Lietuvoje tebesant daug �jaunatvës pasi-tikëjimo ir jaunatvës galiø� ir buvo ásitiki-næs, kad �Lietuva yra ðalis, kurioje þmogustikràjá þmoniðkumà labai aukðtai stato�.

Sugebëjusi iðsaugoti tikràjá þmoniðkumàper visas priespaudas ir vargus, tauta nusi-pelniusi Amþinos Apvaizdos patikëtos kil-nios misijos � tuoju þmoniðkumu paveiktiprieðtaravimø draskomà pasaulá, o tai misi-jai atlikti ir esanti suteikta laisvë. �Kiekvie-nam tautos vaikui priderëtø màstyti apie tai,kam mûsø tauta nebepriklausoma [...], kamsuteikta jam ir visai tautai laisvë�, � áspës màs-tytojas laisva tapusios Lietuvos þmogø.

�Mes laisvi, jeib kà reikðtume. Ir mes lais-vësime, kiek mes reikðime. Jeigu to nebus, taipasaulio padëtis vël virs tokia, kad nebebusmums vietos gyventi, nebebus sàlygø mûsøgyvybei augti ir stiprëti bei ásigalëti�, � jauáspëdamas apie galimas tautos laisvei grës-mes vëliau kalbës màstytojas savo leistame�Darbymetyje�. Èia pat jis su dideliu susirû-pinimu konstatuos, kad tauta penktaisiais ne-priklausomybës metais nei savo laisvës pras-mës, nei jai tekusios misijos reikðmingumodar nëra suvokusi, ir ragins kuo greièiau tàsuvokimà iðsiugdyti. �Mums rodosi, kad mû-sø tauta laisva. Ir nuolat girdime sakant, jinepriklausoma. Bet skaidriosios akys mato,kad mûsø tauta tëra nepriklausoma gyveni-mo pavirðiaus dalykuose. Ir jos mato, kad irtai laisvei gresia pavojus, kadangi kitos, bû-tent esmingosios, laisvës nëra�. Metams pra-ëjus nuo ðio nerimu paþymëto konstatavimo1924 m. màstytojas paskelbs jau beveik dëlgresianèio pavojaus áspëjantá straipsná �Mû-sø tautos gyvenimo krizis�.

Ko negero, màstytojo �skaidriosios akys�,maèiusios, jog �nëra esmingosios laisvës�,áþvelgë to meto gyvenime ir kokia, anot jo,turëtø bûti toji �esmingoji laisvë�. Visos ne-gerovës, pasak màstytojo, didþiàja dalimi ky-lanèias dël paèios laisvës klaidingo suprati-mo. Laisvæ nemaþa tautos dalis suvokusi, kaipgalimybæ nesivarþant siekti materialiniø ver-tybiø, hedonistiniø malonumø, juos laikantprioritetiniais gyvenime, atsipalaiduoti nuobendrø tautos ir valstybës interesø, hipertro-fuoti individualius egoistinius siekius, pel-

nytis kitø sàskaita ir pan. Bûtent toksai lais-vës supratimas vedàs tautà á dvasinës kultû-ros krizæ, á josios gyvybiniø galiø silpnëjimà,kartu � á visiðkà vidinës, tikrosios, laisvës pra-radimà, po kurio gali sekti ir iðorinës, t.y. po-litinës, laisvës netekimas. Ten link, anot Vy-dûno, tautai kelià tiesiantys tokie valstybësgyvenime ásigalintys dalykai, kaip minëtosiosegoistiniø individualiø interesø virðenybësprieð bendruosius adoravimas, ið svetimøjøvaldymo paveldëtas atotrûkis tarp valdþiosir þmoniø, þemas valdþion susispietusiø tau-tieèiø dorovës lygis, jø atsakomybës ir parei-gingumo stoka, tautos elito dalies vieðai de-monstruojamas abejingumas ar netgi nieki-nantis poþiûris á etninæ kultûrà, tautinës sa-vasties ugdymo eliminavimas ið ðvietimo sis-temos, savitø tautiniø bruoþø nykimas me-ne, menkavertës masinës kultûros skverbi-masis á gyvenimà, jos negatyvus poveikis jau-nimui ir pan. Visa tai sàlygoja pastebimà tau-tos dorovës kultûros nuosmuká, þmoniðku-mo galios atskirame þmoguje silpnëjimà. To-kiomis sàlygomis vaikydamasis iðoriniamspomëgiams tenkinti skirtos tariamosios lais-vës, þmogus prarandàs vidinæ laisvæ, t.y. gali-mybæ jo dvasiai bûti laisvai nuo pavirðutinið-kø hedonistiniø troðkimø ir paèiai reikðtistaurøjá þmoniðkumà. Màstytojui atrodë, jogpati valstybës orientacija á ekonomikos stip-rinimà, materialinio turtëjimo skatinimà,spartø civilizacijos laimëjimø diegimà, á pa-stangas bûtent ðiose sferose pasivyti kitas tau-tas esanti vienapusiðka, jos neatsveria su ðiaistikslais kartu turimas ágyvendinti dvasinis tau-tos augimas, jos kultûros raiðka.

Beveik lygiai taip pat ir mes kalbame apiesavo ðiandienà. Kodël tad nepasitelkus tiemssavo kalbëjimams argumentuoti vydûniðkuo-sius perspëjimus dël to, kas gali atsitikti, kaipnutiko 1940 metais, kai ne dvasinës kultûrospuoselëjimas bei þmoniðkumo ugdymas yravalstybës gyvavimo pagrindas, o ekonomika,ekonomika ir dar daug kartø ekonomika, kaiptikslas sau, kaip bedvasis monstras, uþëmæsDievo vietà. Taip, Dievo vietà. Ásiþiûrëkime ástatistinio Lietuvos þmogaus svarbiausius rû-pesèius � absoliuti dauguma susijusi buitimi,pragyvenimo lygiu, materialine gerove, varto-jimu. Juk bûtent ðitie dalykai sudaro tam sta-tistiniam lietuviui savaime suprantamà gyve-nimo prasmæ. Labai daþnas net ið pamaldøgráþtàs mûsø tautietis ir pilietis, uþklaustas apiegyvenimo prasmæ, tiesiog nesupras, apie kàklausiama. Gal tik paklaustas, kà veikë baþ-nyèioje, tà prasmæ ir pabandys susieti su Die-vu, bet ir tai kaþin ar tiek, kad sàmoningas

Leonas Stepanauskas,�Donelaièio þemei� ið Berlyno

Donelaitisprisikels tikjubiliejui?

Artëjanèios lietuviø groþinës literatûros pradininko Kristijono Donelaièio 300-tosios gimimo metinës (2014 m.) tampa svarbia tema ir Vokietijos baltistø moks-linio susivienijimo �Baltistenkreis zu Berlin� darbe. Humboltø universitete ð.m.geguþës 5 dienà vykusioje konferencijoje, jau net 111-oje nuo susivienijimo ákû-rimo 1964 metais, diskutuojant pasigirdo ir toks klausimas: ar lietuviai savo þy-møjá poetà �prisikels� tik jubiliejiniams metams?

Vydûnas èia ir dabarDr.Vacys Bagdonavièius

Praneðimas skaitytas LR Seime 2012 m. kovo 28 d. vykusioje Kultûrosdienai skirtoje diskusijoje �Kultûros prioritetas visuomenës gyvenime�

Humboltø universitetas Berlyne, kuriame ákonferencijas susirenka Vokietijos baltistai.Kiemeliui prieðais rûmus jaukumo suteikia nuolatosbesibûriuojantys knygininkai, mainikaujantys irprekiaujantys knygomis. Malonu á rankas paimtiseniai iðleistà, nutrintà, daugelio skaitytà J.W.Geothës �Fausto� tomelá, sako Janina Èepulytë, DÞbendradarbë

ð


Tolminkiemio klebonijos sodas, patiesK.Donelaièio sodintas ir puoselëtas, buvo ápietryèius nuo klebonijos, kalvos ðlaite. Ðtaipaties Poeto þodþiai:

�Að daug valandø praleidþiu savo sodeskiepydamas, akiuodamas, sodindamas ir t.t.ir màstau: reikia palikti kà nors ainiams�.Ðiuos þodþius mûsø Poetas paraðæs vienameneiðlikusiame laiðke, Liudviko Rëzos paci-tuotame �Metø� pirmojo leidimo (1818 m.)pratarmëje. Ir ið tiesø, po Raðytojo mirties(1780 m.) dar po keliasdeðimt metø jo para-pijos gyventojai teprisiminë savo buvusá kle-bonà ypaè kaip gerà ir rûpestingà sodininkà.Jo þymusis kûrinys �Metai� tik vëliau tapoþinomas ir atsiskleidë visa savo didybe, tapoÞmonijos savastimi.

Paskutinysis Tolminkiemio parapijos kle-bonas Emilis Moysichas raðë, kad XX a. pra-dþioje buvæ net du sodai: �Klebonijos aplin-koje buvo du vaismedþiø sodai, o prie jø ðlie-josi darþas. Soduose augo þolë, nes neuþtekolëðø jø geresnei prieþiûrai. Dar 1916 m. so-duose buvo gausu vaismedþiø, ir ypaè jie bu-vo puoðnûs ir neiðpasakytai gausiai þydëdavæper Sekmines. O rudená jie davë gausybæ ver-tingø vaisiø. Klebonas Freybergas prieð 15metø buvo pasodinæs apie 30 vaismedþiø, ku-rie vedæ gausybæ grefðteinø, geltonøjø richar-dø, renetø. Prie klebonijos namo buvusi mil-þiniðka kriauðë bemaþ vieno metro sker-smens kamienu ir 16 metrø skersmens laja.Manyta, kad jà dar sodino senasis Donelaitis,taigi ji galëjo bûti apie 180 metø senumo. Jiviena per metus duodavusi 16 centneriø ge-rø, tinkamø dþiovinimui ir virimui kriauðiø.1928-1929 metø þiemos speigas, kai vienàdienà temperatûra buvo nukritusi iki � 42laipsniø C, nuðaldë jautresnes obelø veisles,geriausias kriauðes, taip pat visas slyvas ir vie-

Dr. Napalys Kitkauskas,K.Donelaièio memorialiniomuziejaus projekto autorius

Tolminkiemio klebonijà po karo ateiviai ið rytø nugyveno ir apleido. Nors apgriuvæspastatas skendintis þalumoje ið toliau atrodë graþiai, nepriþiûrimas ir nusenæs sodasbei namo aplinka buvo priaugusi krûmynø, ðiekðtø. Bet laukinës augalijos tankmæ,iðsidanginus gyventojams, buvo pamëgusios lakðtingalos...

nà didþiulæ ankstyvàjà vyðnià. Netrukus di-delis 1929 metø lapkrièio speigas vël padarëdaug þalos jauniems medeliams. Kai atsodinti

medeliai pradëjo vesti vaisius, 1941 m. þie-mos speigas dar syká sunaikino didþiàjà jødalá. Po to sode regëdavai liûdnà vaizdà. To-kiø speigø katastrofø anksèiau nëra buvæ, nessode augo labai seni medþiai, kurie tik dabartapo speigo aukomis�.

Po Antrojo pasaulinio karo Tolminkiemioklebonijos sodas liko nepriþiûrimas ir apleis-tas. Dar buvo likusiø pavieniø nusenusiø me-dþiø: keletas obelø, vyðniø, ðlaito apaèioje �keletas àþuolø, klevø. Tarp ðiø medþiø ne-tvarkingai augo labai daug alyvø, kitokiø rû-ðiø jaunuolyno. Per ðlaito vidurá tarp þolynøir krûmø dar matësi zigzagais vingiuojanèioskaro meto apkasø liekanos. Ið pietvakariø pu-sës sodo teritorijà ribojo aukðtø liepø eilë.

Klebonijos aplinkos tvarkymo darbø imta-si tik po to, kai 1979 m. rudená neseniai atsta-tytoje baþnyèioje atidaryta K.Donelaièio mu-

ziejaus ekspozicija. Maþdaug tuo paèiu metunustatyta, kad yra iðlikæs nenugriautas K.Do-nelaièio gyvenamasis namas � klebonija. Kaipir Tolminkiemio baþnyèia su prie jos prisið-liejusiu ðventoriumi bei kapinaitëmis, taip irklebonija buvo pastatytos ant kalveliø; tarpabiejø pastatø buvo apie 80 metrø atstumas. Ápietryèius nuo jø buvo ákalnë, uþ kurios plytë-jo lyguma á Romintos girios pusæ.

Klebonijos kalvos pietryèiø ðlaite iðaugu-sius pokaryje medþius, krûmus 1980-1983m. iðkirto Vilniaus skaièiavimo maðinø spe-cialaus konstravimo biuro �Alko� klubo tal-kininkai. Jie taip pat iðlygino, uþpylë þemë-mis tame ðlaite per Antràjá pasauliná karà ið-kastus apkasus, duobes, griovius.

Vëliau rengiant klebonijos aplinkos su-tvarkymo projektà buvo numatyta paðalintidar vienà kità menkavertá medá, naujø mede-liø numatyta sodinti irgi tik vienà kità, nesnorëta, kad bûtø iðsaugotas klebonijos sodo,á ðiaurës rytus nuo jo buvusio baþnyèios ðven-toriaus ir tarp jø esanèios teritorijos bendrasvaizdas, kad iðliktø senøjø þeldynø apsuptyjekeliama rimties ir susikaupimo nuotaika. Juolabiau, kad ðià teritorijà pietryèiø pusëje, prie-ðais geleþinkelio pylimà, ribojo iðkerojæ keliàþuolai, liepø guotai, o vakariniame pakrað-tyje � iðsirikiavusi aukðtø liepø eilë.

�Alko� klubotalkininkai ið sodopaðalinomenkavertæaugalijà, uþlyginoapkasø randus iriðkuopë perdaugelá metøateiviø sàvartynupaverstàklebonijos aplinkà

S.Karklionuotraukos

Pradþia padaryta: atgimstaKristijono Donelaièio puoselëtas sodas

Nukelta á 6 psl.

ëjimas keliu Dievop jam imtø atrodyti kaippats svarbiausias gyvenimo tikslas. O juk tokákelià prieð akis kiekvienà gyvenimo akimirkàregint visi darbai ir rûpesèiai ágautø su tuo ke-liu susijusià prasmæ ir nebegalëtø remtis sava-naudiðkumà ir kitoká blogá átvirtinanèiais prin-cipais. Ar bereikia priminti, kad daug tokiaisnegerais principais grásto veikimo matomeðiandien siauèiant mûsø politikos laukuose.Pats Dievas atsirinks, kas po tuos laukus dar-buojasi dorai, o kas juodus darbus atlieka, betbûtø daug geriau, kad patys besidarbuojantyssavo veiksmus bûtø suderinæ su tuo, kas vi-suotinai suprantama kaip Dievo aprobuotasisteisingumas.

Vydûnas ástabus ne tiek dël to, kà ne itingero matë anuometinës nepriklausomos vals-tybës gyvenime, o dël to, kad paaiðkino ir tønegerumø prieþastis bei visais savo plunks-nos darbais ir gyvu þodþiu aiðkino, kaip rei-kia tvarkyti gyvenimà, kad juo bûtø realizuo-jama þmogaus ir tautos gyvenimo prasmë ��siekti tobulesnio þmoniðkumo� ir taip kiltiDievop. Þinoma, galime ir nekreipdami dë-mesio á tai, kad toks Vydûnas buvo, patys ieð-koti prasmingos bûties siekimo bûdø. Taèiaubeieðkodami vis dëlto pasiþvalgykime po mû-sø intelektinio ir dvasinio paveldo lentynas,o ten aptiksime bent ðiais laikais iðleistus ke-turis Vydûno raðtø tomus (tai toli graþu nevisas ðio kûrëjo palikimas). Á juos pasinëræpamatysime, kad ten esama iðminties, kuri iðávairiø pasaulio iðminties ðaltiniø sklinda, tikèia ji dar ir glaudþiai susieta su mûsø tautosgyvenimo realijomis.

Nuolat prisimenu Vydûno misterijà �Pra-boèiø ðeðëliai�. Joje pavaizduota XX a. pra-dþios situacija. Tada tauta skynësi kelià lais-von bûtin ir jos ieðkodama blaðkësi. Kûrësivisokie judëjimai, partijos, radosi ávairios at-eities vizijos, ir visa tai sukosi apie materiali-nës gerovës idëjà. Jà simbolizavo bendromisto meto aktyvesniøjø tautos sambûriø pastan-gomis pastatytas paminklas spëkai ir mede-gai � jëgai ir materijai. Jis tautai uþstojo keliàá dvasinës raiðkos erdvæ, kaip paèiam Vydû-nui atrodë, á tikràjà, esmingàjà, laisvæ. Reikë-jo tai laisvei paminklo, kaip prasmingo gyve-nimo orientyro. Vydûno misterijos herojusTautvyda nugriauna griozdiðkàjá spëkos ir me-degos paminklà ir pastato paminklà dvasiaiir ðviesybei. Atrodo, kad mes kol kas tebesta-tome paminklà spëkai ir medegai. Ar pajëg-sime já nuversti? Pajëgsim, jei bûsime atkak-lûs, jei paëmæ vydûniðkosios iðminties þi-bintà jo ðviesoje labai aiðkiai suvoksime, kaddvasinë kultûra yra pats didþiausias priori-tetas prasmingo gyvenimo siekianèiam þmo-gui, savo bûties prasmæ jauèianèiai tautai,savo tikràjà paskirtá þinanèiai valstybei.Kiekvienas ið mûsø kartu su Vydûnu turëtønorëti bûti �aiðkia þmoniðkumo apraiðka irtuo kitus tam þadinti�. Visais savo darbais,visu gyvenimu. Taip, kaip darë pats Vydû-nas ar prieð metus mus palikæs Justinas Mar-cinkevièius, kurá drásèiau pavadinti vydûnið-kosios misijos tæsëju tuo laiku, kuriuo lem-ta gyventi mums. Ðie abu didþiavyriai pri-klauso ne istorijai, o mûsø dabarèiai ir atei-èiai, á jø peèius remsimës, jei màstysime netik apie duonà kasdieninæ.

Laikas nenumaldomai bëga ir nepajusime,kai prasidës 2014-ieji, Kristijono Donelaièio300-ieji jubiliejiniai metai. Taèiau paþvelgæ ásukakties Valstybinæ minëjimo programà,kurià prieð ketverius metus parengë prof. Do-mo Kauno vadovaujama ekspertø darbo gru-pë, matome, jog maþai kas nuveikta: dar ne-atnaujinama sovietmeèio laikø ekspozicijabaþnyèioje, nebaigti klebonijai gaminti bal-dai pagal poeto laikø muziejinius pavyzdþius,stringa leidybinis darbas. Viskam trûksta lë-ðø. Kyla abejonës, ar bus renovuoti poeto me-morialo pastatai (Tolminkiemio baþnyèia irklebonija). Ðiuos darbus srities lëðomis turë-tø atlikti Kaliningrado specialistai, nes mû-sø restauratoriø á sritá neketinama ásileisti.

Nacionalinio muziejaus direktorë BirutëKulnytë paklausta, kas nuveikta atnaujinantmuziejaus ekspozicijà, sakë, kad jau apsitar-ta, koks turëtø bûti jos turinys, bei pakvietëK.Donelaièio draugijà teikti pasiûlymus. Betprieð tai bûtina pagaminti naujus stendus, odaliai medþiagos vizualizuoti ekranuose rei-këtø árengti aparatûrà. Direktorë mano, kadpakaks likusiø pusantrø metø iki poeto jubi-liejaus ðiems darbams atlikti. Be to, per tàlaikà baþnyèioje bûsià sumontuoti vargonai,bet tai jau Kultûros ministerijos �galvosskausmas�, sakë direktorë.

K.Donelaièio memorialo Tolminkiemyje

autorius dr. Napalys Kitkauskas teigë, kadjau treji metai, kai Kultûros ministerija nie-ko nenuveikë, jog pabaigtø komplektuoti bal-dus klebonijai. Kol visuomeniniais pagrin-dais rûpinosi K.Donelaièio draugija, pavykopagaminti du treèdalius baldø. Ir dabar, norsartëja poeto jubiliejus, ministerijos pareigû-nai tuo nesirûpina.

Dël nenumaldomai tirpstanèio laiko ne-rimastis jautësi kalbantis su prof. Domu Kau-nu. Jis mano, jog dabar minëjimo programo-je reikëtø palikti tik tuos punktus, kuriuospavyktø ágyvendinti. Daug darbø iðvis nega-lima pradëti neturint lëðø. Tai nepaprastaisvarbu rengiant naujus leidinius, nes reikiaatlikti ðaltiniø tyrimus Rytø Prûsijos slapta-jame archyve Vokietijoje, ar verèiant K. Do-nelaièio kûrybà á kitas kalbas, skelbiant kon-kursus bûsimø leidiniø iliustracijoms. Pasakprofesoriaus, ðiaip taip gauta per 150 tûks-tanèiø litø, taèiau reikëtø 10 kartø daugiau.

Tuo ypaè pasipiktinæs dr. Andrius Vaiðnys,Seimo Lituanistikos tradicijø ir paveldo ápras-minimo komisijos sekretorius. Pasak jo, netdvejus pastaruosius metus Kultûros ministe-rija ruoðtis artëjanèiam poeto jubiliejui lëðøiðvis neskyrusi, o kas buvo gauta, tai tik Seimoðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto dëka.

Steponas Lukoðevièius

Nerimastingos þinios poeto jubiliejui artëjant

ð


Pradëkime nuo datø: 300 metø atstumasmus sieja ne tik su Kristijonu Donelaièiu, betir su kita sukaktimi � ðiemet (2011 m.) suka-ko 310 metø nuo Prûsijos karalystës ákûri-mo. Taigi turime pagrindo kalbëti tokia se-ka: Donelaitis � Prûsijos Lietuva � Prûsijoskaralystë. Beje, ðios schemos aptarimas pra-smingas ir atvirkðtine tvarka, nors jis nëraáprastas, ypaè lietuviø visuomenëje, paþymë-jo doc. dr. Nijolë Strakauskaitë, pradëjusiskaityti praneðimà �Prûsijos Lietuva Prûsi-jos istorijos kontrastø fone XVIII � XIX a.�.Prûsijos istorinës komisijos narys FrankasLotaras Krollis yra pasakæs, jog �Prûsijos is-torija nestokoja kontrastø�. Tie jo þodþiai tik-tø ir kaip ðio praneðimo motto, pastebëjo pre-legentë. Po karo sàjungininkø kontrolinës ta-rybos sprendimu (1947-02-05) panaikintosPrûsijos valstybës istorijos vertinimai rodo,jog kontrastø dvasia iðliko ir XXI amþiuje.

Ði kontrastø dvasia ne tik turi istoriografi-næ dimensijà, bet plëtojasi ir dabar. Antai2002 m. vienas didþiausiø Vokietijos dien-raðèiø Frankfurter Allgemeine Zeitung paskel-bë du straipsnius, kuriuose siûlyta Vokieti-jos federalinæ Berlin-Brandenburg þemæ per-vadinti Preussen (Prûsija). Nesistebëtina, kadkarðtus debatus Prûsijos istorijos tema sukë-lë ir ketinimas atstatyti karaliðkàjà Hohen-zollernø pilá-rezidencijà Berlyno centre*.

Prûsijos istorijos vienà svarbiausiø charak-teristikø taikliai ir vaizdþiai apibûdino Sebas-tianas Heffneris**: �Prûsijos istorija � ádomiistorija ypaè ðiandien, kai þinome, kaip ji bai-gësi. Ji turi ilgà formavimosi fazæ ir ilgà pa-baigos fazæ, o tarp ðiø faziø didelë drama, jeinorite, didelë tragedija � grynojo valstybinioproto tragedija�. Ðià jo mintá pabrëþia dauge-lis nûdienos Prûsijos istorijos tyrinëtojø, Prû-sijà vertindami kaip dirbtinæ valstybæ � Kunst-staat, kuri susiformavo, kai jau egzistavo Bran-denburgas ar Pomeranija. XIX a. pradþioje pu-së Prûsijos gyventojø sudarë iki tol joje negy-venusieji: jø skaièius iðaugo pasidalinus Abie-jø tautø respublikà, kurios dalis atiteko Prûsi-jai, bei prisijungus kai kurias þemes vakaruo-se. O kur dar persikëlëliai ið Brandenburgopo Trisdeðimties metø karo ir gausûs kolonis-tai, atsikëlæ á Prûsijà ið protestantams nepa-kanèiø kraðtø. Tad ir ðiuo poþiûriu � valstybësnuolatiniu gyventojø �papildymu� � Prûsijàgalima vadinti Kunststaat.

Kita vertus, kalbëjo dr. N.Strakauskaitë,jog, kaip taikliai pastebëjo ChristopherisClarkas***, daugelio ðaliø istorijoje taip patnestinga paradoksø. Kad bûtø atskleistas ðisPrûsijos, nuolat draskomos tarp modernumoir regreso valstybës, paradoksalios istorijosávaizdis, prisidëjo ir istorikai, kurie visa taiávardijo �ypatinguoju vokieèiø keliu� (Son-derweg), bûk tai atvedusiu jà á 1933 metus.

Taèiau, pasak praneðëjos, esminë paklai-da, kurià nurodo ir Ch.Clarkas, yra ta, kadðioje teorijoje, supaprastinus problemos es-mæ, per daug kaltës suverèiama Prûsijai. Tikið dalies teisingas kaltinimas Prûsijos diduo-menei, 1933 m. padëjusiai legitimuoti Hitle-rio valdþià. Svariu kontrargumentu tenka pri-paþinti ir tai, jog tarp gynusiø Weimaro de-mokratijà buvo ir du Prûsijos atstovai: prof-sàjungø aktyvistas Albertas Gzesinski, kilæsið Pomeranijos, ir geleþinkelininko sûnus Ot-to Braunas ið Königsbergo. Pirmasis, tapæsWeimaro vyriausybës nariu, stojo prieð jun-keriø feodalines privilegijas ir atvirai kriti-kavo Hitlerá, todël 1933 m. buvo priverstasemigruoti á JAV. Ðio þmogaus politinë karje-ra, anot Ch.Clarko, atspindi ne tik gilø ásipa-reigojimà demokratijai visumoje, bet ir spe-cifinei istorinei Prûsijos valstybës ir jos insti-tucijø tradicijai. Antrasis, ástojæs á Bismarkodar uþdraustà socialdemokratø partijà ir ávei-kæs sunkius rinkimus, tapo Prûsijos Landta-go nariu bei iki 1932 m. iðliko Prûsijos þe-mës ûkio Ministras pirmininkas (Minis-terpräsident) [Weimaro respublika turëjo irdaugiau þemiø, bet Prûsija buvo didþiausia].

Jis buvo Prûsijos þemës ûkio darbininkø ko-vos su senuoju Prûsijos agrariniu elitu lyde-riu, o dël kiek autoritarinio bûdo pravar-dþiuotas �raudonuoju Prûsø caru�. Bet ir jistaip pat sietinas su Prûsijos tradicinëmis ver-tybëmis � begaliniu darbðtumu, kruopðtumu,atsidavimu valstybës interesams. Ádomu, kadOtto Braunas maloniai leisdavosi á medþioklæsu ideologiniu prieðininku Pauliu von Hin-derburgu.

Siekiant iðskleisti kontrasto fenomenoreikðmæ Prûsijos istorijoje, vienas labiausiaiintriguojanèiø faktø, pasak Ch.Clarko, yra tai,kokia buvo Prûsijos paveldimoji teritorija irkokià reikðmæ ji ágijo istorijoje. Nesitikëta, kadPrûsijos valstybës ðerdimi vadinto, bet nepa-lankiai vertinto Brandenburgo su apsnûdu-siais miestais valdovai iðkiltø á istorijos aukð-tumas. Tas valstybës galios ir resursø skurdu-mo fonas, kaip daugelis autoriø pastebëjo, pa-deda suvokti Prûsijos, kaip vienos ið Europosgalybiø, paradoksalø bruoþà � besikartojusiusPrûsijos stiprybës ir silpnumo periodus. Auk-sinëmis raidëmis Prûsijos istorijoje áraðytoskarinës pergalës prie Leipzigo, Waterloo,Königretz, Sedan, bet ir ne kartà Prûsija buvoant uþgesimo ribos. Tai galëjo nutikti per Tris-deðimties metø ir Septyneriø metø karus bei1806 metais, kai Napoleonui sutriuðkinus Prû-sijos armijà net karaliui teko bëgti á Klaipëdà(Memelá), labiausiai á rytus nutolusá ne tik Prû-sijos, bet ir Prûsijos Lietuvos miestà, pasakojodr. Nijolë Strakauskaitë.

Prûsijos istorijos kontrastai bûdingi ir Prû-sijos Lietuvai, kuri buvo ðios valstybës dalis.Siekiant suvokti Prûsijos Lietuvos istorijà,tenka nesiplëtojant dëmesá sukoncentruoti tiká þymesnius ir ásigalëjusius stereotipus. Ðiaprasme reikðminga ir Donelaièio asmenybë,padedanti paþvelgti á XVIII amþiø, ávardija-mà ne tik kaip kultûriniø inovacijø, bet irPrûsijos lietuviams lemtingà jø akultûracijosamþiø.

Praneðëja, á XVIII a. Prûsijos istorijà pa-þvelgusi kontrastø ieðkanèiu þvilgsniu, paste-bi, kad nors ðalyje vyko ðvietimo epochos ide-

alø sklaida su paþangia teisës sistema, kodek-sas dar garantavo dvarininkø luomo priori-tetus: tik kilmingieji galëjo ágyti dvarø nu-osavybës teisæ, juos galëjo teisti tik aukðèiau-sias valstybës teismas ir pan. Ðio amþiaus kon-trastø fone ryðkûs ir dideli Prûsijos pasieki-mai ðvietimo sistemoje, ypaè iðgyvendinantneraðtingumà (Prûsija pirmoji Europoje1736 m. deklaravo visuotinio pradinio moks-lo ágyvendinimo principà ir per ðimtmetá jo

siekdama daug nuveikë). Bet kartu ðislaikotarpis pasiþymëjo ir kaip milita-ristiniø ambicijø realizavimo amþius� Prûsijos armija Friedrichui II áþen-gus á sostà pasiekë 80 tûkstanèius ka-riø, kuriø iðlaikymui reikëjo skirti 80proc. valstybës biudþeto lëðø. Neganato, á karinës tarnybos sferà buvo átrau-kiama vis daugiau ðalies gyventojø.

Nors XVIII a. Prûsija buvo milita-rizuota valstybë, bet ne jos visuome-në. Jei amþiaus pradþioje dar gaudërekrutus, tai vëliau jau ið 164 tûkstan-èiø kariø armijos pusæ sudarë uþsie-nio samdiniai. Ádomu tai, kad karei-vius daliniø dislokavimo vietovëje pra-dëta apgyvendinti civiliniø gyventojønamuose (�im Quartier�) ir jiems leis-ta kurti ðeimas � atsisakyta kariuome-nës izoliavimo. Tuo metu Prûsijos Lie-tuvoje, kaip strategiðkai svarbioje prieðRusijà vietovëje, smarkiai padidëjo ka-riðkiø skaièius, o vedæ samdiniai (tik-riausiai vietines merginas) susilaukëper 50 tûkstanèiø vaikø. Taigi Prûsi-jos lietuviai, pasak praneðëjos, buvoðio proceso dalis, o militarinë siste-ma á jø gyvenimà, kaip taikliai ávardi-jo Manfredas Kleinas****, atneðë ino-vacijas ir adaptacijà, nors tai ir dar kaikurie kiti valstybës politikos aspektai(kolonizacija) skatino ir savos etninësgrupës atsiribojimà. Ðià tendencijà po-etine forma ironiðkai atspindëjo irK.Donelaitis Metuose: �prancûzpalai-kis...�, �prancûziðkas þioplys su ðveis-teriu storu...�.

Tuo metu Prûsijos armijoje lietu-

viai kariai su tarnybos draugais-vokieèiaisbendravo jø kalba, vokiðkai. Dël to XVIII-XIX a. sandûroje dalis Prûsijos lietuviø tapo

dvikalbiais, priëmæ kaip prestiþinæ vokieèiøkalbà, kaip savo valstybës kalbà. Netenka ste-bëtis, kad Prûsijos lietuviø kalboje radosi visdaugiau germanizmø, o M.Kleino pastebëji-mu, pagausëjo lituanizuotø vokiðkø posakiø.Tai rodo ir L.Rëzos surinktos lietuviø kari-nës dainos, skambëjusios iki Prûsijos kara-lystës gyvavimo pabaigos. Jomis þavëjosiLiudvikas Passargë, vaþiavæs ið Königsbergoá Cranzà traukiniu, kuriame girdëjo vokiðkaiir lietuviðkai dainuojanèius Prûsijos lietuvius-rezervistus. Pasak Passargës, já sudomino netik dainø melodika, primenanti baþnytiná sti-liø, bet ir vienos dainos priedainio taisyklin-ga vokieèiø kalba padainuota eilutë. Tà dai-nà prieð ðimtà metø buvo uþraðæs L.Rëza, betjos priedainis tuomet prasidëjo lituanizuo-tais vokiðkais þodþiais: Lustik burðeliai... (vok.lustig � linksmas; bursche � jaunuolis, kari-ninko tarnas). Ði priedainio evoliucija, pasakN.Strakauskaitës, simbolinë akultûracijosproceso, vykusio XVIII-XIX a. Prûsijos Lie-tuvoje, iðraiðka.

Kaimuose akultûracijai �pasitarnavo� irPrûsijos militarinëje sistemoje veikusios ka-riniø daliniø mokyklos, pavaldþios daliniøvadams ir karo kapelionams. Jas lankë ka-reiviø vaikai, kuriuos mokino atitarnavæ ka-reiviai � �ðulmistrai�.

Akultûracijos procesà gilino ir administ-raciniø terminø vokiðkø formø adaptacijàryðkiai atspindëjo Friedricho Kurðaièio leis-to �Keleivio� kalbos stilius, kurá iliustruojaþodþiai gendrolas (General), oberleitmonas(Oberleutnent), krygë (Krieg) ir kiti. Tai ga-lima vertinti, kaip per pusantro ðimto metøsusiformavusià kalbinæ tradicijà, kuri þenkli-no ir kintantá identitetà.

Tæsiant kalbà apie Prûsijos istorijos kon-trastus, bûdingus Prûsijos Lietuvai, minëtinair kontraversiðka nuomonë. Apie dvikalbys-tës plitimà Rytprûsiuose dël karalystës socia-linës-kultûrinës sanklodos M.Kleinas apibû-dino kaip natûralø procesà. Kitokios nuomo-nës laikosi daug lietuviø autoriø. Anot LeonoGineièio, þargoninæ kalbà gausino dar prane-ðime nepaminëtas svarbus komunikacinis ka-nalas, paprastai kalbant, Prûsijos lietuviø ben-dravimas su kitakalbe administracija, kuri va-dovavosi valdþios dekretais. Tai, þinoma, plë-të Prûsijos lietuviø juridinës kalbos þodynà,bet paþodinis terminø vertimas buvo ir kal-bos svetimybiø ðaltinis. Ðá procesà L.Gineitispavadino kaip �bendros ðaliðkos èiabuviø trak-tavimo atmosferos� dalimi. Paprastai verti-nant skirtingas minëtø autoriø pozicijas gali-ma teigti, jog dvikalbystës ásitvirtinimà tarpPrûsijos lietuviø M.Kleinas aiðkino, kaip pra-neðimo pradþioje minëto �grynojo valstybinioproto� pasekmæ, o L.Gineitis, pagal lietuviøistoriografijoje ásigalëjusá stereotipà, ðá proce-sà vadino �germanizacija�.

Kad XVIII a. Prûsijos visuomenë dar ne-buvo militarizuota, nors militarizmo tenden-cijos gilëjo, rodo tai, jog armijos karininkaibuvo dvarininkai ar junkeriai, turëjæ autori-tetà kareiviø valstieèiø akyse kaip natûraliepochos socialiniø santykiø apraiðka. Juos,skirtingø luomø atstovus ir karaliø, karinedvasia sujungdavo svarbi tradicija � kariniaiparadai. Ðá faktà, jog Prûsijos visuomenë XVI-II a. dar nebuvo ypaè militarizuota, pripaþi-no ir L.Gineitis. Nors tai ir pripaþindamas,K.Donelaièio aplinkos tyrinëtojas buvo at-sargus: �K.Donelaitis uþëmë pacifisto pozi-cijà, militarizmas nepaliko pëdsakø jo kûry-boje�. Beje, labiau tikëtina, jog Donelaièiuineteko rinktis � �militaristas� ar �pacifistas�,nes tokios dilemos jo epochoje Prûsijoje ne-bûta, sakë praneðëja.

Neginèijama, kad Prûsijos lietuviai buvoiðtikimi Prûsijos karaliaus pavaldiniai. Pa-naðios pozicijos laikësi ir K.Donelaitis: �Að

Pradedame spausdinti Klaipëdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute 2011 m. spalio20-21 dienomis surengtos konferencijos �KRISTIJONO DONELAIÈIO EPOCHOS KULTÛRINËS INOVACIJOS�,skirtos artëjanèiam Kristijono Donelaièio 300 metø gimimo jubiliejui, kai kuriø praneðimø, girdëtø konferencijoje,santraukas. Nesutrumpinti praneðimø tekstai bus paskelbti Klaipëdos universiteto moksliniame þurnale ACTAHISTORICA UNIVERSITATIS KLAIPEDENSIS 2014-aisiais, Poeto jubiliejiniais metais.

Prûsijos Lietuva Prûsijos istorijoskontrastø fone XVIII-XIX a.

1724 m. sausio 8 d. Prûsijos karaliausPrièkaus Viliaus ásakas lietuviø kalba dëliðgriovimo valstieèiø pirkiose esanèiøduonkepiø krosniø. Kad nekiltø gaisrø,tokias krosnis liepiama árengti kaimogatvëse

ð

Lietuviðkas dragûnø (raitøjø pëstininkø)pulkas. Jame tarnavo Prûsijos Lietuvoslietuviai. Pulkas, sudarytas 1717 m., egzistavoiki XIX a. pabaigos


visuomet esu buvæs paklusnus karaliaus pa-valdinys ir noriu toks pasilikti. Visa manoparapija þino, kad að daþnai karaliaus ásaky-mus uþaðtrinu ir skelbiu paklusnumà�.

Visgi L.Gineitis áþvelgia ir �prieðiðkà psi-chologiná monarchø nusistatymà�, nepalan-kumà Prûsijos lietuviams daþnai minimomisið konteksto paimtomis frazëmis, kurioseFriedrichas II atsainiai atsiliepæs apie RytøPrûsijà. Tai �kraðtas, kuris toks turtingas ar-kliø, gerai ádirbtas ir apgyvendintas, neduo-da në vienos màstanèios bûtybës� arba �Ka-raliauèius geriau tinka meðkoms dresuoti ne-gu mokslui tarnauti�. Èia greièiau Ðvietimoepochos þmogaus, kokiu neabejotinai buvoFriedrichas II, nuostata, kuri maþai turi ben-dra su nepakantumu lietuviams, nors neretaitai vertinama bûtent tokiame kontekste, sa-kë praneðëja. Tiesa, kad Friedrichas II yrakritiðkai apibûdinæs Rytø Prûsijos aristokra-tijà dël jos laikysenos Septyneriø metø laiko-tarpiu. Beje, apie Prûsijos Lietuvà Friedri-chas II dar yra sakæs, kad to kraðto �mergi-nos skiriasi nuo kumelaièiø tik tuo, kadvaikðto ant dviejø, ne ant keturiø kojø�. L.Gi-neitis tai pavadino �monarchijos tradiciniunusistatymu� prieð Prûsijos lietuvius. Taèiauvisa tai galima vertinti ir kaip arogantiðkà aris-tokratø poþiûrá á þemutinio luomo atstovus,nesvetimà ir Friedricho II asmeniui. Ðie pa-vyzdþiai iðryðkina tendencijà, kai germani-zacijos stereotipas nukeliamas á XVIII am-

þiø � Donelaièio epochà, uþgoþiant istorinesrealijas � akultûracijos procesà ir su juo susi-jusià asimiliacijà.

Apibendrindama tai, kas pasakyta, N.Stra-kauskaitë teigë, jog visi minëti ir neminëtifaktoriai turëjo átakos Prûsijos lietuviø kas-dieniam gyvenimui, kuriame neprieðtarauda-mi valstybei priëmë �prûsiðko gyvenimo sti-liø�, nors tai neiðvengiamai gilino jø asimi-liacijà bei keitë etniná identitetà. Konfronta-cijos apraiðkø reikëtø ieðkoti Prûsijos lietu-viams atsidûrus jau kitoje valstybëje � Vokie-tijos imperijoje.

Baigiant reikia pridurti, jog paskutinius dudeðimtmeèius sparèiai griaunami ávairûs Prû-sijos istorijos stereotipai. Ypaè nepagrástosPrûsijos kaltës paieðkos vertinant VokietijosXX amþiaus istorijà. Tai skatina atsisakyti irdaugybës stereotipø, susijusiø su Prûsijos Lie-tuvos istorijos samprata, sakë praneðëja.

____________________________* Apie karaliðkosios pilies Berlyne atstaty-mà raðoma paskutiniame DÞ psl.** Sebastianas Heffneris � vokieèiø þurna-listas ir istorikas.*** Christopheris Clarkas � Australijos is-torikas, gyvenantis Vokietijoje.**** Manfredas Kleinas � vokieèiø istori-kas antropologas.

Tekstà pagal praneðimàparuoðë ir iliustracijas parinko

DÞ leidëjai

DÞ leidëjai gavo medþiagà, susijusià su pa-stangomis áamþinti Vydûno atminimà Vokie-tijoje, Detmolde. Vydûno draugija, dvideðimtmetø brandinusi mintá atidengti memoriali-næ lentà ant namo, kuriame gyveno filosofas,pradëjo rûpintis 2010 m. paraðiusi raðtà Lie-tuvos kultûros ministerijai.

Atsiliepdamas á Draugijos kreipimàsi Kul-tûros viceministras Deividas Staponkus, rem-damasis kultûros ataðë Vokietijoje informaci-ja, atsakyme raðë, kad �panaðiu klausimu á Vo-kietijos vietos valdþios institucijas buvo kreip-tasi ne kartà, taèiau iniciatyvø memorialinë-mis lentomis áamþinti Lietuvos iðkiliø asme-nybiø, kûrybiniais ryðiais susijusiø su Vokie-tija, atminimà nëra pavykæ ágyvendinti�, jog�Vokietijos vietos valdþios institucijos nëralinkusios palaikyti ðiø idëjø�, nes �ðalyje ap-skritai nëra tradicijos nusipelnusiø veikëjø at-minimà áamþinti tokiomis priemonëmis�.

Be to, viceministras paþymi, kad �artëjantVydûno garbingai sukakèiai 2013 m. bei at-siþvelgdama á ypatingas ðio kûrëjo sàsajas suVokietija, kultûros ataðë �ieðkosianti galimy-biø ðià sukaktá paminëti atskira kultûrine pro-grama�.

Aukðtasis pareigûnas, atsakydamas á Drau-gijos susirûpinimà dël Vydûno ekspozicijosLipës kraðtotyros muziejuje panaikinimo, ap-gailestauja, jog �kultûros ministerija neturi ga-liø átakoti uþsienio ðaliø muziejø ekspozicijøpasirinkimo�, bet �vis dëlto kultûros ataðë ieð-kos galimybiø susisiekti su Lipëskraðtotyros muziejumi dël Vydû-no ekspozicijos atnaujinimo�.

Praëjus metams �be pasek-miø�, Draugija dël Vydûno atmi-nimo áamþinimo Vokietijoje vëlsu svariais argumentais kreipësiá Kultûros ministrà, ðákart á p.A.Gelûnà. Bet atsakymà paraðëviceministras G.Rutkauskas. Ma-nome, kad raðtas skaitytojamsbus ádomus ávairiais poþiûriais,tad spausdiname beveik visà jotekstà:

Pagal dabar patvirtintø stra-teginiø planavimo dokumentø �Lietuvos kultûros politikos kai-tos gairiø ágyvendinimo 2012-2014 metø tarpinstitucinio veik-los plano ir �Globalios Lietuvos�� uþsienio Lietuviø ásitraukimoá valstybës gyvenimà � kûrimo2011-2019 metø programos ágy-vendinimo 2012-2014 metø tar-pinstitucinio veiklos plano prie-mones Lietuvai reikðmingo kul-tûros paveldo, esanèio uþsieny-je, globos srityje numatomasglaudus Kultûros ministerijos irUþsienio reikalø ministerijosbendradarbiavimas. Pagal minë-tø strateginio planavimo dokumentø prie-mones, skyrus reikiamà finansavimà, Kul-tûros ministerija galëtø paskatinti Vokieti-jos lietuviø bendruomenæ prisidëti prie Vy-dûno atminimo áamþinimo. Uþsienio reikaløministerija, savo ruoþtu, strateginio plana-vimo dokumentuose numaèiusi lëðø Lietu-vai reikðmingo kultûros paveldo, esanèiouþsienyje, áamþinimo projektø vykdymui.Ðio bendradarbiavimo uþtikrinimui LietuvosRespublikos kultûros ministro 2011 m. rug-sëjo 14 d. ásakymu Nr. IV-573 buvo sudary-ta Lietuvai reikðmingo kultûros paveldo,esanèio uþsienyje, darbo grupë, kuri kultû-ros ministrui teiktø pasiûlymus dël Lietuvaireikðmingo kultûros paveldo, esanèio uþ-sienyje, paþinimo, sklaidos ir áamþinimoprojektø vykdymo.

Jûsø siûlymas bus teikiamas apsvarstytiminëtoje komisijoje, taèiau toks svarstymasgalës bûti rengiamas tiksliai þinant 2012m. skiriamus valstybës asignavimus ir pa-tvirtinus ministerijø 2012-2014 metø strate-ginius veiklos planus.

Be to, raðte Draugijai siûloma Vydûno ið-garsinimui pasinaudoti ir ðiuolaikiðkomis ga-limybëmis, tarp jø � internetà. Toliau raðoma,kad �jei Vydûno draugija parengtø ir pateiktøkonkreèius pasiûlymus dël Vydûno kûrybiniopalikimo ir idëjø aktualizavimo Lietuvos irVokietijos visuomenëje turinio ir bûdø [...],Kultûros ministerija� tai aptartø �su Vokieti-jos Federacinës Respublikos Ambasada Lie-tuvoje�, o �kultûros ataðë Vokietijoje galëtøsuorganizuoti renginá, kuriame diskusijomsapie Vydûno keltas idëjas susitiktø Lietuvos irVokietijos mokslo visuomenës atstovai�.

Raðto potekstë aiðki: tik patenkinus iðvar-dytas sàlygas, bûtø galima svarstyti, ar tiks-linga atidengti memorialinæ lentà filosofui.Susidaro áspûdis, kad siekiama nuvarginusiniciatorius idëjà numarinti.

Vydûno draugija patyrusi, kad jai dël to-kio paprasto reikalo siûloma á Detmoldà va-þiuoti per Japonijà, apsidþiaugë, kai suþinojo,jog Vokietijos ambasados Lietuvoje kancle-ris pirmasis sekretorius Friedrikas Wilhel-mas Nehlu domisi Vydûnu � yra susipaþinæssu filosofo veikalu �Septyni ðimtmeèiai vo-kieèiø ir lietuviø santykiø�. Vydûno draugi-jos garbës pirmininkui dr. Vaciui Bagdona-vièiui pokalbyje su kancleriu prasitarus apiepageidavimà Detmolde Vydûnui atidengtimemorialinæ lentà, p. F.W.Nehlu, Ambasa-doriui pritarus, maloniai ëmësi jam nepri-klausanèio tarpininko vaidmens. Beje, p.

F.W.Nehlu yra minëjæs, kad jo senelis ið ma-mos pusës gimæs Klaipëdoje.

Netrukus praneðta, jog Detmoldo merasRaineris Helleris nedvejodamas remia ðià ini-ciatyvà. Dar daugiau � miesto vadovai, Vy-dûno draugijai pateikus reikiamà medþiagà,apsiëmë pasirûpinti memorialinës lentosprojektavimu, jos gamyba ir finansavimu. Lie-tuviams beliksià tik iðsiruoðti á iðkilmes! Vo-kieèiai draugiðkai pasiûlë atminimo lentà ati-dengti 2013 m. geguþës mënesá per Europosdienø ðventæ, kai Detmolde vyksianèius kul-tûros renginius lankys daug sveèiø ið visosEuropos ir su Vydûnu galës susipaþinti kurkas daugiau þmoniø.

Vydûno atminimo lentà ketinama atideng-ti ant namo Viesenðtrasë g. 5, kuriame 1946m. buvo ásikûræ karo pabëgëliai ið Lietuvosir èia keletà savaièiø gyveno Vydûnas. Dabarjame veikia Lipës kraðto baþnyèios iðlaiko-mas aukðtosios muzikos mokyklos bendra-butis uþsienio studentams.

DÞ informacija

Po Vydûno draugijos vëliava treèias ið kairësdraugijos garbës pirmininkas dr. VacysBagdonavièius, ketvirtas � Vokietijos ambasadosLietuvoje kancleris, pirmasis sekretorius FriedrikasWilchelmas Nehlu, penktas � draugijos garbës narysLeonas Stepanauskas

Vydûno atminimà pagerbsvokieèiai

Ðiø metø pradþioje, sausio 18-à, Lietuvosambasadoje Berlyne buvo susirinkæs gaususbûrys sveèiø á þinomo þurnalisto ir germanis-to Leono Stepanausko knygos �Thomas Mannund Nidenn� (�Thomas Mannas ir Nida�), ið-verstos á vokieèiø kalbà, sutiktuves. Vokieti-jos ir Lietuvos draugijos pirmininkas, buvæsambasadorius Lietuvoje dr. Ulrichas Rosen-gartenas, net dvi kadencijas atstovavæs savo ða-liai Vilniuje, pristatë knygà, kaip reikðmingàabiem ðalims kultûros faktà. Lietuvos amba-sadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus pasi-dþiaugë, kad ir vokieèiai, Thomo Manno kû-rybos tyrinëtojai bei gerbëjai, galës sava kalbaskaityti apie raðytojo kûrybingas vasaras jo pa-mëgtoje Nidoje ir tai liks reikðmingu kultûrospaveldu lietuviams ir vokieèiams.

Vakare Leonas Stepanauskas papasakojo,jog medþiagà knygai rinkdamas, anot T.Man-no þodþiø, ið trilogijos �Juozapas ir jo bro-liai�, paraðytos Nidoje, lyg bûtø leidæsis �ágilø praeities ðuliná�. Be to, susirinkusiesiemsbuvo labai ádomu klausytis knygos autoriauspokalbiø ið senø darbiniø garso áraðø su raðy-tojo þmona Katja Mann bei jø vaikais. PatiesThomo Manno þodþius apie Nidà skaitë vai-kaitis, ádomios knygos apie senelá autorius,psichologas prof. Fridolinas Mannas. Vaikai-

Vokiðkai apie Thomo Mannovasaras Nidoje

të Nika Borgese ið Italijos atsiuntë laiðkà sunuoðirdþia padëka uþ knygà.

Á vokieèiø kalbà iðversta knyga �ThomasMann und Nidenn�, pasak liudytojø, tirptetirpo ant Vokietijos ir Lietuvos draugijos, ku-rios leidimà ji parëmë, stalo, o iðleido vilnið-kë leidykla �Versus aureus�. Bûtina primin-ti, jog praëjusiø metø pabaigoje pasirodë tre-èioji ðios knygos laida lietuviø kalba.

DÞ

Knygos �Thomas Mann und Nidenn� sutiktuvës Lietuvos ambasadoje Berlyne. KalbaLeonas Stepanauskas. Uþ stalo sëdi dr. Ulrichas Rosengartenas ir Lietuvosambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus

Martyno Lukoðevièiaus nuotrauka

ð


Ðiais metais ðiaulieèiai net dviem autobu-sais su 70 talkininkø jau 27-à kartà buvo nu-vaþiavæ á Kristijono Donelaièio Tolminkie-má, á tradicinæ pavasarinæ talkà. Retai kas at-vyksta taip rimtai pasiruoðæs padirbëti, kaipðiaulieèiai � atsiveþë 4 dalgius ir daug kitøárankiø. �Nenorëjome, kad Poetas mus pava-dintø plauèiûnais ir pelëdomis, tad kibome ádarbà�, � pasakojo gráþusi Izolina Lingienë,K Donelaièio draugijos Ðiauliø skyriaus pir-mininkë. Jie ið Lietuvos atveþtomis gëlëmispapuoðë ir Poeto portretà ant altoriaus.

Be to, talkininkai ið toli kalbëjo, kad Poetogimtinæ Lazdynëliuose þenklinanti àþuolaièiøgiraitë labai apleista � peraugusi keliø metøþolë paprastu dalgiu jau nebeáveikiama. Negiartimø bendradarbiaujanèiø pasieniø rajonøvadovai bei kultûros þmonës to neþino?

Tà dienà Tolminkiemyje apsilankë ir 30Marijampolës bei Vilkaviðkio moksleiviø,mokytojø ir K.Donelaièio draugijos skyriausnariø. Ðia proga Vilkaviðkio rajono Keturva-lakiø pagrindinës mokyklos mokytoja Virgi-nija Tabarienë talkininkams papasakojo apie

jø vykdomà projektà �Donelaièio Lietuva�,praneðë Nemuno euroregiono Marijampolësbiuras.

Kaip visada sveèiams programëlæ paruo-ðë Karaliauèiaus kraðto moksleiviai, besimo-kantys lietuviø kalbos, o Vilniaus Jono Ba-sanavièiaus gimnazijos moksleiviai, vadovau-jami mokytojos Graþinos Maliðauskienës, pa-rodë K.Donelaièio �Metø� iðtraukos sceni-næ kompozicijà.

Kaip ir kasmet keliauninkus vargino sie-nos kirtimas � ðiaulieèiai ryte, prieð talkà,rusø patikros laukë net 2,5 valandas. Nepa-lengvëjo ir vizø ásigijimas � net 67 marijam-polieèiai jø negavo.

Nors ðiaulieèiø ilgameèio projekto �Ðiau-lieèiai � K.Donelaièio palikimo saugotojaiir atminimo puoselëtojai� miesto savivaldy-bë ðiais metais nefinansavo, kelionæ jiems pa-dovanojo laikraðtis �Ðiauliø kraðtas�, reda-guojamas Vlado Vertelio, ir Seimo narys An-drius Ðedþius. Uþ tai talkininkai jiems dë-kingi.

DÞ

Klebonijos sodo teritorijai buvo priskirtasir plotas su buvusio naðliø namo pamatais(kaip þinome, toje vietoje uþ savo lëðas namàbuvo pastatæs K.Donelaitis).

Iki 1988 m. rudens klebonijos sodo aptva-ro vidinëje pusëje árengti þvyru grásti naujitakai, o vienas takas vedë nuo minëto naðliønamo pamatø á klebonijos pietinio kampopusæ (þr. planà).

Artëja 2014 metai ir Kristijono Donelai-èio 300-osios gimimo metinës. Iki mûsø þy-miojo Poeto jubiliejiniø metø liko visai ne-daug laiko. Lietuvoje pastaruoju metu tai pro-gai savo darbus kuria skulptoriai, tapytojai,vienà kità renginá suruoðë raðytojai. Klaipë-

Ðiaulieèiø gëlës Donelaièiui

Ðiaulieèiai kriptoje prie Kristijono Donelaièio kapo

Pradþia padaryta:atgimsta Kristijono Donelaièiopuoselëtas sodas

Kristijono Donelaièio sodas paþymëtas Nr.12 Tolminkiemio memorialiniomuziejaus plane

Ið N. ir L. Kitkauskø knygos �Kristijono Donelaièio memorialas Tolminkiemyje�

K.Donelaièio puoselëto sodo atsodinimo ðventëje N.Kitkauskas, buvæs Kaliningradosrities gubernatorius Vladimiras Jegorovas ir raðytojas Borisas Bartfeldas

doje, Kaune ir Panevëþyje buvo surengtosK.Donelaièio �Metø� naujo vertimo á rusøkalbà sutiktuvës (vertëjas Sergiejus Isajevas).Taèiau K.Donelaièio gimtinë ir pagrindinëgyvenimo bei kûrybos vietovë Tolminkiemisðiuo metu yra uþ Lietuvos ribø � Kaliningra-do srityje, buvusioje Maþojoje Lietuvoje. Tenprieð trisdeðimt su virðum metø ásteigtas jomuziejus, Lietuvos þmoniø rûpesèiu, lëðomisir rankomis atstatyta su K.Donelaièio veiklasusieta baþnyèia, restauruota buvusi klebo-nija � mûsø Poeto gyvenamasis namas.

Ir ðtai pernai rudená, graþià saulëtà spalio

mën. 22 dienà, Tolminkiemyje vyko K.Do-nelaièio puoselëto sodo atsodinimo ðventë �buvusios klebonijos ákalnës vakarinëje daly-je sodintos obelaitës. Taigi pradëta atkurti bu-vusá sodà. Taèiau tik ið dalies, nes sodo teri-torija buvo gerokai didesnë. Vis tik gerai, kadpadaryta pradþia, tegu ir skubotai. Obelaitesparûpino Kaliningrado srities atstovai. Á ren-giná atvaþiavo Lietuvos ir Kaliningrado sri-ties televizijos darbuotojai, Kaliningrado sri-ties kultûros viceministras Andriejus Popo-vas, buvæs srities gubernatorius VladimirasJegorovas, srities raðytojai Borisas Bartfel-das, srities PEN centro vadovas ViaèeslavasKarpenka (K.Donelaièio premijos laureatas).

Lietuvos raðytojø sàjungai atstovavo pirmi-ninkas Antanas A.Jonynas su keturiais savokolegomis. Renginyje dalyvavo Lietuvos kul-tûros viceministras Deividas Staponkus, mû-sø generalinis konsulas Kaliningrade Vaclo-vas Stankevièius, konsulato kultûros ataðëRomanas Senapëdis. Renginyje taip pat da-lyvavo Poeto memorialinio muziejaus veiklànuo jo ákûrimo pradþios nuoðirdþiai remiantikaliningradietë Olga Dubovaja bei muziejausvedëja Liudmila Silova. Ásiminë V.Karpenosþodþiai: �Kristijonas Donelaitis � lietuviø li-teratûros kertinis akmuo, pateikæs vertybinius

moralinio elgesio principus, iðkëlæs þmogausdieviðkàjà prigimtá�. Graþiai kalbëjo ir Kul-tûros viceministras D.Staponkus, palinkëjæs,kad tokios ðventës tæstøsi ir mes èia surinktu-me iki jubiliejiniø 2014 metø.

Greta muziejinës ekspozicijos atnaujini-mo paèioje Tolminkiemio baþnyèioje bei bû-dingø XVIII amþiui baldø klebonijai gamy-bos uþbaigimo sodo atkûrimas bûtø dar vie-nas labai reikðmingas K.Donelaièio gimta-dieniui skirtø renginiø priedas. Taèiau sie-kiant tinkamai atkurti buvusio sodo teritori-jà, reikëtø artimiausiu metu parengti viso so-

do sutvarkymo pasiûlymus. Derëtø sodintine tik obelaites, bet ir kitus vaismedþius, galnet áterpiant gëlynus. Tuo labiau privalëtø rû-pintis Lietuvos kultûros ministerija. Pasiûly-mams (projektui?) parengti reikëtø pakvies-ti patyrusá specialistà, o juos perþiûrëti turë-tø komisija. Tik tuomet galëtume ðiuos pa-siûlymus pateikti (tegu ir) Kaliningrado sri-ties þmonëms ágyvendinti. Mums visiemssvarbu, kaip bus sutvarkyta mûsø þymiojoRaðytojo gyvenimo ir veiklos vieta, kaip pa-gerbsime Jo atminimà 300-øjø gimimo me-tiniø proga.

Medelá sodina raðytojai Borisas Bartfeldas, Olegas Gluðkovas ir muziejaus nuolatinërëmëja Olga Dubovaja

R.Senapëdþio nuotraukos

Atkelta ið 3 psl.


Kristijono Donelaièio draugijos Marijam-polës skyrius surengë raðiniø konkursà �Ra-ðome Donelaièiui�, skirtà mûsø didþio po-eto 300-øjø gimimo metinëms, �Sûduvos gi-do� praneðimà skelbia Nemuno euroregio-no Marijampolës biuras. Konkurso finalasávyko geguþës 4-à, Spaudos atgavimo, kalbosir knygos dienos iðvakarëse. Jame dalyvavo33 autoriai, pateikæ tris kolektyvinius raði-nius ir keliolika darbø, ið kuriø daugiausiascenarijø. Konkursui tris darbus paraðë vy-resnio amþiaus kûrëjai, taèiau dominavomoksleiviai, kuriuos konsultavo net 11 mo-kytojø. Dþiugu, kad savo kûrybinius darbus

atsiuntë ir 4 mokytojos.Tautkaièiuose, klojimo teatre �Gegnë�, su-

rengta finalinë konkurso ðventë, á kurià sve-èius rimtam pokalbiui pakvietë �Vilgos� ðo-këjos (vadovë Virginija Sagulina) simbolið-ku ðokiu �Ðeðupëlë�.

Ðventëje giedotos liuteroniðkos giesmës (jømokë kunigas Vaidas Klesevièius) ir paso-dinti Marijampolës urëdijos padovanoti me-deliai.

Renginá globojo Marijampolës savivaldy-bës ðvietimo ir kultûros skyrius, VðÁ Nemu-no euroregiono Marijampolës biuras, labda-ros ir paramos fondas �Sûduvos ateitis�.

Vasario 15 d. Vilkaviðkio rajo-no Keturvalakiø miestelio ben-druomenës salëje sunkiai tilpo ið-skirtinio renginio dalyviai. Jie mi-nëjo ne tik Lietuvos valstybës atkû-rimo dienà, bet susirinko pradëtidvejus metus truksiantá projektà,skirtà lietuviø groþinës literatûrospradininko Kristijono Donelaièio300-osioms gimimo metinëms.Nors ðià sukaktá (ir jo vardo me-tus) minësime tik 2014-aisiais, ta-èiau projekto �Donelaièio Lietuva�dalyviai neabejoja � ádomi, tiriamo-ji, paþintinë veikla tikrai neprailgs,suartins mokyklø, miesteliø ben-druomenes, praplës akiratá, ugdysir jaunimo, ir vyresniøjø pilietiðku-mà, raðo Aldona Kalinauskienë.

Projekto iniciatoriai � Keturva-lakiø pagrindinës mokyklos kolek-tyvas � visus dalyvius susipaþinti pa-kvietë á renginá �Tarp tautosakosklodø�. K.Donelaièio jubiliejuikartu ruoðis Pilviðkiø �Santakos�gimnazijos, Virbalio vidurinës, Al-vito pagrindinës, Marijampolës ra-jono Padovinio ir Mokolø pagrin-

diniø bei Igliaukos Anzelmo Ma-tuèio vidurinës mokyklø mokiniaiir mokytojai. Taip pat ir ðeiminin-kai: Keturvalakiø miestelio ben-druomenë bei parapijos klebonaskun. Rytis Baltruðaitis, Marijampo-lës evangelikø liuteronø parapijoskunigas Vaidas Klesevièius, Mari-jampolës kolegijos atstovai, Vilka-viðkio folkloro ansamblis �Sûdu-viai�. Projekto tvarkaraðtyje, tarp ki-tø uþsiëmimø, numatyta ir diskusi-ja su psichologe Vytaute Venèkaus-kiene apie tai, kaip K.Donelaièiokûryboje apdainuoti keturi metølaikai veikia dvasinæ ir psichologi-næ þmogaus sveikatà.

Viso ðio didþiulio sambûrio ko-ordinatorë Keturvalakiø pagrindi-nës mokyklos lietuviø kalbos mo-kytoja Virginija Tabarienë paklaus-ta, kokie vëjai atpûtë ðitokiø idëjø,sakë, jog projekto rengimà paskati-no paþintis su Berlyne gyvenanèiuþymiu lietuviø ir vokieèiø þurna-listu Leonu Stepanausku. Vokieti-jos baltistø moksliniam susivieni-jimui atstovaujantis garbus mûsøkraðtietis, vaikystæ ir jaunystæ pra-leidæs netoli Kalvarijos, Jonø kai-me, mokæsis ir Rygiðkiø Jono gim-nazijoje, jau ne vienerius metus�serga� donelaitika, ðia tema raðoaktualias publikacijas ðalies spau-

doje. �Kai iðgirdome jo pasakojimàapie Donelaièio kûrybos bei asme-nybës tyrimus Vokietijoje, apie bal-tistø rengiamas konferencijas ir kadjie domisi, kaip Donelaitis vertina-mas Lietuvoje, mums su kolege Re-gina Gintautaite ir gimë toks suma-nymas. Taip, Donelaièiui yra skirtaðiek tiek vietos mokyklø programo-se, taèiau tai tik laðas jûroje, paly-ginus su tuo, kà jis davë mûsø tau-tai, ypaè kultûrai, literatûrai. �No-ras geriau já paþinti, iðsamiau paty-rinëti kûrybà � pagrindinis projek-to variklis�, � sakë mokytoja Virgi-nija.

Apie iðskirtiná ne tik poeto, betir liuteronø kunigo K.Donelaièiovaidmená to meto lietuviø gyveni-me kalbëjo kunigas Vaidas Klese-vièius. �Jis buvo tikrai neeilinë as-menybë, labiausiai susirûpinusitais, kurie gyveno ðalia... Donelai-èio paðaukimo esmë � bûti þmogu-mi pagal Dievo paveikslà. Jis mo-kë, jog nesvarbu, kas esi: ponas arbûras � Dievo akivaizdoje svarbutik tai, kaip sàþiningai iðpildai sa-vàjà pareigà...�, � sakë kunigas Vai-das ir pagyræs visus uþ graþiai gie-dotà (ne tik ið fonogramos) Lietu-vos himnà linkëjo projektui taptidar vienu lietuvybæ puoselëjanèiusambûriu. �Kokia ji graþi � Done-

laièio, tavo ir mano Lietuva... Iðsau-goti jà, jos kalbà ateities kartomsðiandienà yra mûsø pareiga...�

Tarp tautosakos klodø atradædaugybæ patarliø, dainø ir ðokiøðventës dalyviai taip ákaito, kad Ke-

turvalakiø bendruomenës salëjespragsintis þidinys tapo tik simbo-liniu ðilumos ðaltiniu... Jaunimasrodë savo iðmonæ viktorinoje, re-pavo lietuviðkas patarles, jas vertë áuþsienio kalbas. �Sûduviai� auten-tiðkø dainø ir ðokiø koncertu pa-teikë toká lietuvybës guvumà, kadne vienas uþsigeidë papildyti jø an-samblio gretas arba bent jau iðmoktiðokti... �Ðleivà, kreivà karvæ�.

Pasilinksminus projekto dalyviølaukia rimtas darbas: K.Donelaièiokûrybos temomis vyks pieðiniø, fo-tografijø parodos, inscenizacijos,viktorinos, filmuotos medþiagospristatymai, �Metø� iðtraukø skai-tymai, tarminës leksikos rinkimasbei daugybë kitø uþsiëmimø. Jaunumatytos kelionës rinkti medþia-gà á Vilniaus universiteto bei Kau-no vieðàjà bibliotekas, o projektà ti-kimasi baigti kelione á Tolminkie-má.

Jeigu tokia veikla sudomintø,projekto rengëjai kvieèia prisijung-ti ir kitas mokyklas. O kad entu-ziazmo ir noro nepristigtø, visiemsbelieka pasikliauti sena gera lietu-viðka patarle, kuria, ko gero, savogyvenime vadovavosi ir pats Kris-tijonas Donelaitis: �Reikia Dievupasitikëti, bet rankø sudëjus nesë-dëti...�

Kaliningrado/Karaliauèiaus miesto bib-liotekoje, kurioje veikia lietuviø kalbos kny-gø skyrius, ð. m. kovo 29 d. vyko turiningaspoezijos vakaras, skirtas Justino Marcinke-vièiaus mirties metinëms, ið Karaliauèiausraðo Eugenija Untulienë-Kreft.

Vakarà pradëjo solistë N. K. Antonova, pa-giedojusi Bacho-Guno �Ave Marija�. PoetoJ.Marcinkevièiaus ir savos kûrybos eiles skai-të Karaliauèiaus lietuviai. Eugenija Untulie-në-Kreft susirinkusiuosius supaþindino suKaliningrade gyvenanèiu poeto J. Marcinke-

vièiaus giminaièiu Algirdu Jodeniu, kuris pa-deklamavo poeto eilëraðtá �Kaip graþiai ma-ne augino� ir pasakojo, kaip poetas já sukûrë.I. Kanto universiteto Filologijos fakultetostudentës, vadovaujamos dëstytojos VioletosLopetienës, atliko literatûrinæ kompozicijà.Poezijos vakaras pasibaigë skambant Ðuber-to kûriniui �Mano giesmë�.

Liudviko Rëzos lietuviø kultûros draugi-ja labai dëkinga bibliotekos vedëjai LarisaiJankovskajai uþ suteiktà pastogæ, o Mirai Ost-rovskajai uþ surengtà ðá vakarà.

Keturvalakiø Donelaitis

Kunigo Vaido Klesevièiaus pagyrimo þodþiai uþ lietuvybëspuoselëjimà, be abejo, buvo skirti ir Keturvalakiøpagrindinës mokyklos vadovëms: direktorei VioletaiÐaukðèiuvienei (deðinëje) bei jos pavaduotojai RenataiSakalauskienei

Keturvalakiai. Projekto�Donelaièio Lietuva� dalyviaibei projekto koordinatorëmokytoja Virginija Tabarienë

Vytauto Paliulio nuotraukos

Karaliauèiuje prisimintasJustinas Marcinkevièius

Konkursas �Raðome Donelaièiui�


Steigëjas ir leidëjas:

Kristijono Donelaièio draugija

Redaktorius: Steponas LukoðevièiusSpaudai parengë Janina Èepulytë

Pasiraðyti straipsniai nebûtinai sutampa su redakcijos nuomone

SL 1537. 2012 m. I pusmetis Nr.1-2 (205-206) 2 leid. apsk. lankai.

Tiraþas 600 egz.

Laikraðèio leidimà remia UAB ir

Adresas laiðkams: Barboros Radvilaitës g. 7/2, LT-01124 Vilnius, Lietuva. Telefonai: 244 83 63; 8 628 93 953 Spausdino AB "Spauda", Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius. Tel.: 243 11 22

"Donelaièio þemës" konsultantai: dr. V.Bagdonavièius, prof. J.Girdzijauskas, V.Gocentas, prof. D.Kaunas, dr. N.Kitkauskas, dr. A.Matulevièius, J.Matulevièius, dr. S.Pocytë, V.Ðilas

Neseniai ásikûræs Maþosios Lietuvos rei-kalø tarybos Klaipëdos kraðto skyrius irtuo pagyvinæs Maþosios Lietuvos reikalø ta-rybos veiklà, pasiûlë Klaipëdos Atgimimoaikðtëje pastatyti paminklà Vydûnui. Archi-tekto A.Skiezgelo liudijimu, idëja, kilusi dar1982 m., iðliko aktuali. Tiesa, tuomet gal-vota, jog paminkle reikëtø áamþinti ne tikVydûnà.

Kaip daugelis þino, Vilhelmas Storosta-Vydûnas, tilþiðkis, daþnai vieðëdavo Klaipë-doje. Èia gyveno daugfilosofo bièiuliø irbendraminèiø � kul-tûros bei politikosveikëjø, su kuriais jásiejo veikla MaþosiosLietuvos labui.

Vydûno áamþini-mui Klaipëdoje prita-ria dabartinis jos me-ras Vytautas Grub-liauskas, Klaipëdosgarbës pilietis ir þino-mas Maþosios Lietu-vos istorikas Bernar-das Aleknavièius beivisas bûrys MaþosiosLietuvos praeities tyri-nëtojø. Pasak B.Alek-navièiaus, Vydûno at-minimui skirtam pa-minklui vietà bûtø ga-lima surasti ávairioseKlaipëdos erdvëse, tiksvarbu, kad tai bûtøorganiðkas junginys irdermë su aplinka.

Tuo klausimu diskusija kilo internete.Tikrai dþiaugiuosi, kad iðkelta idëja áamþin-

ti Vydûno atminimà Klaipëdoje. Juolab kadartëja Vydûno 150-metis, (2018 m), o Klaipë-doje nëra net Vydûno gatvës ar alëjos, nors jissu Klaipëda glaudþiai susijæs, raðo prof. Ramû-nas Povilanskas. Siûlytini visokie variantai, pa-vyzdþiui, su Klaipëda niekuo nesusijusio prole-tarinio poeto Janonio gatvës pervadinimas Vy-dûno vardu ir biusto ar paminklo jam pastaty-

mas ðioje gatvëje esanèiame skverelyje.Diskutuokime!

* * *Saulius Sadonis, Vydûno muziejaus Kintuo-

se ákûrëjas, pasiûlymà komentuoja plaèiau:�... pati mintis statyti paminklà Vydûnui në-

ra nauja. Apie tai su pertrûkiais svarstomanuo 1988 m., Vydûno jubiliejiniø 120-øjø gi-mimo metiniø. Taèiau visados kildavo klausi-mas �O kur já statyti?� Daugelis sutinka, kadtam bûtø skirta sakralinë ir reikðminga vieta.

Be to, ji turëtø bûti la-biausiai susijusi su jogyvenimu ir veika. La-biausiai, þinoma, tiktøTilþë. Tik jau daugiaukaip 50 metø tokiomiesto nëra. O tai, kasten dabar, nei dvasia,nei iðvaizda ar gyveni-mo bûdu neprimenalietuviams buvusio la-bai svarbaus miesto.O svajoti, kad kadanors jis vël bus toks,koks buvo � visiðkanesàmonë.

Kita vieta � lyg ir Ði-lutë, jai labiausiai taipritiktø, nes kaip tenbebûtø, vis tik dau-giausiai su ðia vieta Vy-dûnas sietinas: gimëJonaièiuose-Maþiuo-se, pirmoji darbovietëKintuose. Pagaliau,kai hitlerininkai pakë-

lë galvas, jis rengësi ið Tilþës persikelti á Ðilutæ.Ir tik atsitiktinumas sutrukdë, nes jau ir butasjam buvo parinktas èia. Todël ðilutiðkiai jau ir[paminklui] maketà prieð deðimtmetá buvoparengæ, taèiau iki ðiol sumanymas nepaju-dëjo. Manau, kad todël, kalbant metaforið-kai, jog �pats Vydûnas to nenori�. Be to, Ðilu-të nëra labai dëkinga vieta, kurioje bûtø gali-ma toká paminklà pastatyti.

Þinoma, kiekvienas miestas gali turëti pasi-statæs po paminklà Vydûnui, kaip kaþkada daþ-

nas miestas buvo pasistatæs paminklà Vytau-tui Didþiajam. Taèiau ar tai reikalinga? Ir Vy-dûnui, ir ðiaip þiûrint kultûriniu poþiûriu. Jei áKlaipëdà þvelgtume kaip á visà ðio kraðto pra-eitá jungiamàjà vietà, tai gal nevertëtø statytipo paminklà kiekvienam XIX -XX a. kultûrosir politikos veikëjui, o sukurti kaþkà bendra [vi-siems], � tai lyg parodytø vienybæ, bendrumàar kaþkà panaðaus. Gal galëtø bûti savotiðkasmonumentas, kuriame po �kertelæ� bûtø skir-ta [kiekvienam], prisidëjusiam prie kraðto kul-tûros suklestëjimo. Taèiau tai turi bûti labai sub-tiliai padaryta, nes Klaipëdoje baibokas jau yra,prieðingoje minimos aikðtës pusëje ant upëskranto... O tam, kam kilo mintis Vydûnui pa-minklà statyti dabar siûlomoje vietoje, galiu tikpamanyti, kad jis visiðkai neþino, kas buvo Vy-dûnas, ir tiesiog nori save ásiamþinti. O gal skulp-torius jau turi kaþkà sukûræs ir nori tai �pra-stumti�... Nors aikðtë dabar ir labai graþiai va-dinama, VISIÐKAI ir absoliuèiai neatitinka Vy-dûno dvasios. O svetimas stabas toje vietojejau buvo. Todël tikrai nereikia iðniekinti Vydû-no atminimo, padarant já nauju...

Jei jau vis tik bûtø nutarta filosofà áamþin-ti, tai labiau pritarèiau Ramûno Povilanskominèiai, kad tam tiktø skverelis dabartinëjeJanonio gatvëje. Tai labiau kamerinë vieta. Irten greièiau pritiktø ne paminklas, o kaþkoks,kaip dabar sako, paminklinis þenklas. Ið ki-tos pusës, ði vieta gal ir nebloga, taèiau ji visàlaikà apstatyta automobiliais. Tad ramybës irvaizdumo ten bûtø ne kaþin kiek. O Vydûnuireikëtø rimties ir susikaupimo�.

* * *Dabartinæ Atgimimo aikðtæ reikëtø palikti

ramybëje. Ðiuo metu niekas neþino, kas èia

bus ateityje, raðo Albertas Latuþis. Palaikyèiaumintá paminklui rasti vietà Janonio gatvëje.Èia yra laisvas maþas skverelis, netoli centras,iðsaugota nesudarkyta senoji architektûra. Bû-tø galima pakeisti ir gatvës pavadinimà (arbabent dalies), nes Klaipëda su Janoniu neturijokio istorinio ryðio.

* * *Reikëtø ne naujo �stabo� plynoje sovieti-

nëje aikðtëje, o dvasingos vietos, iðlaikiusiosVydûno epochos bruoþus ir galimybæ susikau-pimui. Pagarbiai � Martynas Purvinas.

* * *Gerbiu Jus visus, bet pritarti ðitokiai idëjai

negaliu. Miesto centre reikia atstatyti birþospastatà ir ðalia esanèiø pastatø iðorinius fasa-dus. Viduje galima daryti kà tik norite, nors irzooparkus, bet seni fasadai turi bûti. O dëtiVydûno paminklà Lenino paminklo vietoje,tai visø pirma Vydûno negerbimas ir tam veiks-mui ABSOLIUÈIAI NETINKAMA VIETA.Pirmiausia reikia atstatyti centrà, kad mies-tas nebûtø panaðus á tarybine Klaipëdà, o ta-da planuoti paminklus.

Èia yra mano, Romano Borisovo, nuomo-në.

* * *Visiðkai pritariu gerb. Romano Borisovo

nuomonei. Klaipëda turi bûti Klaipëda, Vy-dûnas Lenino vietoje � tas pat kaip Maskvo-je. Letas Palmaitis.

* * *Vydûno draugijos garbës pirmininkas dr.

Vacys Bagdonavièius, paklaustas, kà jis ma-no, atsakë, kad dabar svarbiausia, jog prisi-mintas sumanymas pagerbti Vydûno atmini-mà vël neuþgestø. DÞ

Net per septynerius metus (nuo 2007 m.)nepavyko atidaryti turistiná vandens kelià Ne-rijos pakrante, nors buvo susitaræ aukðèiausiRusijos ir Lietuvos pareigûnai. Prieþastis �neárengtas pasienio kontrolës postas Ryba-èyj gyvenvietëje, turëjusioje graþø lietuviðkàpavadinimà Rasytë. Taip suþlugdytas Klai-pëdos ir Neringos savivaldybiø vykdytas su-

manymas pagal Europos Sàjungos Kaimynys-tës programà pramoginës laivybos projektas� ásigytà keleiviná laivà �Macklenburg� tekoparduoti. Be to, dël Rusijos uþdarytos sienosnerengtos tarptautinës buriavimo regatos, at-sisakyta kitø, ne tik Lietuvai, bet ir Rusijainaudingø investicijø, susijusiø su kultûrinioturizmo plëtra.

Ð.m. kovo 4 d. eidamas 76-uosius metusJAV staiga mirë Vilius Algirdas Trumpjo-nas, Maþosios Lietuvos visuomenës veikëjas

Velionis gimë 1936 m. lapkrièio 30 d.Klaipëdoje. 1939 m. naciams uþgrobus Klai-pëdos kraðtà, 1940 m birþelio mënesá ið Klai-pëdos su ðeima iðtremtas á Lietuvà. 1941 m.pavasará iðvyko á Vokietijà, ið kurios 1951 m.emigravo á JAV, ten baigë Ilinojaus universi-tetà ir dirbo naftos pramonëje.

Buvo renkamas Lietuviø evangelikø liu-teronø Tëviðkës parapijos Èikagoje tarybospirmininku, aktyvus Èikagos Maþosios Lie-tuvos lietuviø draugijos narys, nuo 1994 m.pirmininkas, Maþosios Lietuvos Rezistenci-nio Sàjûdþio valdybos bei Maþosios Lietu-vos fondo tarybos narys, nuo 2005 m. � jospirmininkas. Be to, Velionis buvo M. Maþ-vydo paminklo Klaipëdoje statymo komite-to narys, jo pastatymui aktyviai rinko lëðas.Nuo 1998 m. V.A.Trumpjonas kasmet vyko áKaraliauèiaus kraðtà, kur lankë mokyklas ir

rëmë lietuviø kalbos kabinetus, Maþosios Lie-tuvos lietuviø draugijas, savo pastangomis su-rinktà paramà teikë lietuviø vaikø ir jauni-mo stovykloms, renginiams, ðventëms, eks-kursijoms po Maþàjà ir Didþiàjà Lietuvà, laik-raðèiams Naujasis varpas, Naujoji auðra ir ki-tiems leidiniams, talkino rengiant M. Lietu-vos enciklopedijà, organizavo jos iðleidimàbei platinimà.

V.A.Trumpjonas su þmona Danute Purvi-naite-Trumpjoniene uþaugino ir lietuviðkojedvasioje iðauklëjo tris dukteris: Kristinà, Al-donà ir Nikà-Stasæ, kuriø ðeimos remia lie-tuviø iðeiviø bendruomenæ, dalyvauja tauti-niuose renginiuose, lankosi Lietuvoje. Pager-biant Viliaus A.Trumpjono visuomeninæveiklà 2006 m. jis apdovanotas LR ordino�Uþ nuopelnus Lietuvai� Riterio kryþiumi.

Velionio gyvenimo ir veiklos atmini-mas pasiliks já paþinojusiø kraðtieèiø ir tau-tieèiø ðirdyse, sakoma Lietuvininkø bendri-jos �Maþoji Lietuva� praneðime.

Minint Lietuvos vardo 1000-metá, DÞ ra-ðydama apie Vilniuje atkuriamus Valdovø rû-mus � Þemutinæ pilá uþsiminë, jog ir vokie-èiai ruoðiasi atstatyti Prûsijos karaliø ir Vo-kietijos imperatoriø rezidencijà, karaliðkàjàpilá Berlyne. Dabar Vokietijos sostinës pilia-vietëje konservuojami atkasti pamatai. Piliesatstatymo darbai turëtø prasidëti 2014 m., opasibaigti 2019 m. Pilyje manoma atstatytibuvusias patalpas, bet kol kas tik kai kurioseketinama atkurti interjerus. Vokieèiai, norë-

Kur Klaipëdoje statyti paminklà Vydûnui?

VydûnasNeþinomas dailininkas.2002 m.

Sprogdinama Berlyno pilis ir vienas ið likusiø puoðybos fragmentø

Ketinamos atstatyti Berlyno pilies maketas

Rusija netesëjo savo paþadø

Netekome Viliaus Algirdo Trumpjono

Berlyne vël matysime karaliðkàjà piládami iðvengti ávairiø ðalies istorijos interpre-tacijø, atstatytàjà pilá ketina vadinti Hum-boldt-forum.

Per karà iðlikusios tvirtos pilies sienos su-sprogdintos komunistinës Rytø Vokietijosmetais. Buvæs reþimas iðsaugojo tik vieneriøvartø fasadà, kurá perkëlë á kità pastatà: bûktai prie ðiø vartø K.Libnechtas skelbæs savà-sias idëjas.

S.L.

leidÞia `i pusmetis kristijono donelaiÈio …1).pdf2 2012 m. i pusmetis nr . 1-2 kilti tokiai...

Documents