lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. i pusmetis...lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų...
TRANSCRIPT
Lietuvos darbo rinkos tendencijos
2018 m. I pusmetis
Vilnius
2
Turinys
Užimtumo tendencijos .................................................................................................................. 3
Registruoto nedarbo tendencijos ............................................................................................... 5
Regioniniai skirtumai ...................................................................................................................... 7
Darbo jėgos pasiūla – kas ieškojo darbo? ................................................................................. 8
Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko? ................................................................. 9
Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas ................................................................ 11
Jaunimo situacija darbo rinkoje ................................................................................................ 12
Užsieniečių įdarbinimas ............................................................................................................... 16
Užimtumo didinimo priemonės .................................................................................................. 17
Grupės darbuotojų atleidimai ................................................................................................... 19
Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I pusmetį ...................................... 20
Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas, 2018 metų I
pusmetis ........................................................................................................................................ 25
3
Užimtumo tendencijos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis,
pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu sudarė 0,9
proc., o lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, BVP paaugo 3,8%. Teigiamam BVP pokyčiui įtakos
turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto,
transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
Darbo jėgos paklausa ir užimtumo lygis augo, nedarbo lygis – mažėjo
Nuo 2010 m. kylanti Lietuvos ekonomika lėmė pagrindinių darbo rinkos rodiklių gerėjimą, nepaisant
tam tikrų sezoninių svyravimų. 15-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis 2018 m. II ketvirtį siekė
72,1 proc., nedarbo lygis – 6,1 proc. Tai paskatino auganti darbo jėgos paklausa, kylantis darbo
užmokestis ir, tikėtina, naujausi Darbo kodekso pakeitimai, kurie leido darbdaviams drąsiau samdyti
naujus darbuotojus.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Situacija darbo rinkoje toliau kaista: užimtumo lygis auga, darbo jėga mažėja todėl vis labiau
jaučiamos jos trūkumas. Tai vyksta dėl demografinių pokyčių Lietuvoje – darbingo amžiaus gyventojų
mažėjimo, visuomenės senėjimo, emigracijos procesų.
Didelis atotrūkis tarp užimtumo mieste ir kaime
2018 m. II ketvirtį užimtieji (15 – 64 metų amžiaus) mieste sudarė 75,4 proc., kaime – 65,5 proc. Ypač
žemas moterų užimtumo lygis kaime – 62,1 proc., kai vyrų – 68,7 proc. Žemas užimtumas kaimiškose
teritorijose rodo netolygią ūkio plėtrą ir žemą darbo jėgos mobilumą. Tuo tarpu miesto gyventojų
užimtumas pagal lytį skiriasi mažiau: moterų – 74,6 proc., vyrų – 76,3 proc.
Užimtumas pramonėje augo
Užimtųjų skaičius 2018 m. II ketvirtį didėjo visose ekonominėse veiklose. Atsigaunanti eksporto rinka ir
išaugusios materialinės investicijos skatino užimtųjų skaičiaus pramonėje augimą. Dirbančiųjų
0
5
10
15
20
25
201
0K
1
201
0K
3
201
1K
1
201
1K
3
201
2K
1
201
2K
3
201
3K
1
201
3K
3
201
4K
1
201
4K
3
201
5K
1
201
5K
3
201
6K
1
201
6K
3
201
7K
1
201
7K
3
201
8K
1
Nedarbo lygis
Vyrai ir moterys Vyrai Moterys
50
55
60
65
70
75
201
0K
1
201
0K
3
201
1K
1
201
1K
3
201
2K
1
201
2K
3
201
3K
1
201
3K
3
201
4K
1
201
4K
3
201
5K
1
201
5K
3
201
6K
1
201
6K
3
201
7K
1
201
7K
3
201
8K
1
Užimtumo lygis
Vyrai ir moterys Vyrai Moterys
4
paslaugų sektoriuje skaičiaus augimą lėmė užaugęs užimtumas apgyvendinimo ir maitinimo
paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse, didmeninėje ir
mažmeninėje prekyboje, šioms veikloms nemaža darbo rinkos sezoniškumo įtaka. Taip pat augo
užimtųjų profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei informacijos ir ryšių įmonėse. Tuo tarpu užimtųjų
administravimo ir aptarnavimo, finansinės draudimo veiklos, viešojo valdymo ir sveikatos priežiūros
sektoriuose mažėjo. Statybų sektoriui teigiamą poveikį turėjo išaugusios investicijos į pastatų ir
inžinerinių statinių statybą. Užimtųjų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje skaičius
didėjo nežymiai.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Užimtumo struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad 2018 m. II ketvirtį augo užimtųjų skaičius
visose profesijų grupėse, labiausiai nekvalifikuotų darbininkų, įrengimų ir mašinų operatorių,
paslaugų sferos darbuotojų.
126,4
126,2
122
109,7
110,4
107,5
109,9
106,4
103,5
104,1
107,7
106,5
103
103,9
221,1
227,1
234
236,7
232,6
236,2
241,2
244,8
243,8
241
243,6
237,6
246,8
252,6
106,3
106,5
102,6
104,5
99,6
106,2
106,8
101,4
95,1
101,3
101
98,6
94,1
99,2
863,8
876,4
888,9
887,6
908,1
917,7
910,7
905,8
902,8
916,4
906,4
909,6
903,2
915,2
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2015K1
2015K2
2015K3
2015K4
2016K1
2016K2
2016K3
2016K4
2017K1
2017K2
2017K3
2017K4
2018K1
2018K2
Užimtieji pagal ekonomines veiklas
Žemės ūkis Pramonė Statyba Paslaugos
5
8,5
7,4 7,3
8,6
8,3
7,3 7,1
8,2
8,6
7,57,6 8,4
3,73 2,7
3,5
5
4,2 3,7
4,8
2
3
4
5
6
7
8
9
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
Registruotas nedarbas I pusmečio pabaigoje
Bendras Moterų Vyrų Jaunimas (16-25 m.) Jaunimas (16-29 m.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Registruoto nedarbo tendencijos
Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų liepos 1 d. šalyje buvo registruota 143,1 tūkst. darbo
neturinčių asmenų, kurie sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su šių metų
birželio 1 d. registruotas nedarbas augo 0,2 proc. punkto. Tam įtakos turėjo birželį sumažėjusios
įsidarbinimo galimybės, ypač terminuotam darbui, bei didesnis į teritorines darbo biržas besikreipusių
darbo neturinčių asmenų skaičius. Kaip ir kasmet, vasarą padaugėjo besiregistruojančio 16-29 m.
amžiaus jaunimo – iš viso per mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. jaunų asmenų, iš jų – 0,7 tūkst. absolventų.
Padidėjusiam nedarbui šiek tiek įtakos turėjo per gegužės ir birželio mėnesius gauti 25 pranešimai
apie 1390 darbuotojų atleidimą.
118,1
121
120,5
117,3
125,8
129,6
126,1
122
121,7
123,6
122,6
123,8
123,7
124
302,4
306,7
315,8
316,2
318,7
319
317,5
318
314,8
316,4
314,6
314,3
317,8
318,7
132
130,5
126,2
126,2
126,7
129
130
132,3
126,5
130,2
128,7
129,4
130,5
132,1
50,2
54,9
58,9
59,3
55,6
55,6
57,3
61
61,5
62,3
60
58,9
59,4
63,3
180,2
184,6
184,1
181,4
188,5
192,6
193,6
186,4
186,6
190,4
190,6
192,2
188,4
191
86,8
88,7
80,4
71,6
76,5
73,4
70,7
69,2
68,3
68,9
70,4
66,2
65,1
67,3
186,5
185,2
184,3
187,3
185,2
191,1
194,2
189,2
189,3
192,2
191,9
189,9
190,6
192,4
149,9
147,3
153,9
151,8
142,2
141,4
145,9
152,9
148,6
148,3
150,3
151,4
147,9
151,8
107,7
111,9
118,8
123,8
127,8
130,1
129,5
124,6
123,7
124,8
125,5
122,5
119,1
123,9
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2015K1
2015K2
2015K3
2015K4
2016K1
2016K2
2016K3
2016K4
2017K1
2017K2
2017K3
2017K4
2018K1
2018K2
Užimtieji pagal profesijų grupes
Vadovai Specialistai
Technikai ir jaunesnieji specialistai Įstaigų tarnautojai
Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai
Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai
Nekvalifikuoti darbininkai Ginkluotųjų pajėgų profesijos
6
Šių metų birželio pabaigoje teritorinėse darbo biržose buvo registruota 70,9 tūkst. darbo neturinčių
moterų ir jos sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų.
Vyrų registruoto nedarbo rodiklis 0,2 proc. punkto aukštesnis negu moterų: darbo neturintys vyrai
sudarė 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose
buvo registruota 72,1 tūkst. darbo neturinčių vyrų.
Jaunų (16-29 m.) bedarbių dalis tarp tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų per birželį padidėjo
nuo 4,7 iki 4,8 proc. Registruoto nedarbo augimą lėmė absolventų skaičiaus didėjimas. Liepos 1 d.
šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 22,6 tūkst. 16-29 metų amžiaus jaunuolių.
Ilgalaikio nedarbo problema išlieka aktuali
Vis ryškėjant darbo jėgos trūkumui ir darbo biržai įgyvendinant priemones, padedančias ilgai
nedirbusiems asmenims integruotis į darbo rinką, jų galimybės grįžti į darbo rinką didėja. Tačiau
ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų registruotų asmenų išlieka didelė: liepos 1 d. šalyje buvo 38 tūkst.
ilgalaikių bedarbių, tai sudarė 26,5 proc. visų registruotų asmenų.
Tarp bedarbių
daugiau vyrų nei
moterų ir jų santykis
per metus beveik
nepakito. Palyginti su
2017 m. liepos 1 d.,
tarp bedarbių
sumažėjo: kaimo
gyventojų, neturinčių
profesinio
pasirengimo,
ilgalaikių bedarbių,
asmenų vyresnių nei
55 m. amžiaus.
Padidėjo jaunimo
(16-29 m.) bei
asmenų, turinčių
aukštąjį universitetinį
išsilavinimą, dalis tarp
visų darbo neturinčių
asmenų.
Tipinis bedarbis –
vyresnio amžiaus
vyras, turintis vidurinį
išsilavinimą.
0,9
10,9
14,5
19,2
26,4
27,8
34,4
39,2
42,6
48,8
51,2
0,8
12,3
15,8
23,1
26,4
26,5
32,3
36,8
41,6
49,6
50,4
0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0
Absolventai
Su aukštuoju universitetiniu
Jaunimas (16-29 metų)
Niekur nedirbę
Asmenys nuo 55 m.
Ilgalaikiai bedarbiai
Nekvalifikuoti
Gyvenantys kaime
Asmenys nuo 50 m.
Moterys
Vyrai
Bedarbio portretas
2018.07.01 2017.07.01
7
0
2
4
6
8
10
12
14
16Aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijos, 2018 m. liepos 1 d.
Regioniniai skirtumai
Teritoriniai nedarbo skirtumai išlieka ryškus
Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2017 m. liepos 1 d., mažėjo šešiose iš
šešiasdešimties šalies
savivaldybių, penkiasdešimt
vienoje – augo, keturiose –
nepakito. Labiausiai
registruotas nedarbas
mažėjo Alytaus (1,2 proc.
punkto) rajono
savivaldybėje Didžiausias
augimas – 1,9 proc. punkto –
Kaune.
Daugiausia darbingo
amžiaus gyventojų liepos 1
d., buvo registruota
bedarbiais Ignalinos (15,1
proc.), Zarasų (14,9 proc.)
bei Lazdijų (14,5 proc.)
rajonų savivaldybėse. To
priežastis ne tik pasiūlos ir
paklausos neatitikimas, bet ir
sąlyginai mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius. Darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios
nekuria daug darbo vietų. Nedidelės tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui.
Visos aukščiausio nedarbo teritorijos – šalies pasienyje, nutolusios nuo didžiausių šalies miestų, kur ūkio
plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis žymiai didesnis. Geografinė padėtis mažina šių savivaldybių
gyventojų mobilumo galimybes.
Mažiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbiais registruota Neringoje (3,1 proc.), Kretingoje (3,9
proc.) ir Elektrėnuose (5,3 proc.). Šiose teritorijose darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis mažiau
priklausomas nuo sezono, be to netoli Klaipėda ir Vilnius, kur kuriama daug darbo vietų. Todėl čia
nedarbas vienas mažiausių visus metus.
Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų šių metų liepos 1 d. sudarė 12 proc. punkto,
lyginant su praeitais metais skirtumas nepasikeitė.
Šalyje - 8,3
8
Darbo jėgos pasiūla – kas ieškojo darbo?
Darbo jėgos pasiūla nežymiai ūgtelėjo
Per 2018 m. I pusmetį teritorinėse darbo biržose įregistruota 123,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,0
proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Daugiau įregistruojama bedarbių vyrų
Tarp įregistruotų darbo ieškančių asmenų vyrai sudaro didesniąją dalį – 56,3 proc. Palyginti su 2017 m.
I pusmečiu neturinčių darbo vyrų registravosi 1,7 tūkst. mažiau, o jų dalis tarp visų bedarbių sumažėjo
1,9 proc. punkto.
Mažėja neturinčių profesinio pasirengimo
Nors beveik kas trečias
bedarbis neturi
profesinio pasirengimo,
todėl jiems sunku
įsitvirtinti darbo rinkoje,
stebima teigiama
tendencija, kad
neturinčių profesinės
kvalifikacijos bedarbių
dalis tarp visų bedarbių
kelerius metus
nuosekliai mažėja.
Tuo tarpu kvalifikuotos
darbo jėgos pasiūla
auga. Palyginti su 2017
m. I pusmečiu
labiausiai auga įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis.
48,3
79,4 76,650,8
70,3 63 52,5 55,8 52,9 51,2 54,1
46,8
118,7107,2
67,2
97,986,2
71,9 74,5 71,2 71,3 69,7
0
50
100
150
200
2008 I
pusm.
2009 I
pusm.
2010 I
pusm.
2011 I
pusm.
2012 I
pusm.
2013 I
pusm.
2014 I
pusm.
2015 I
pusm.
2016 I
pusm.
2017 I
pusm.
2018 I
pusm.
Darbo jėgos pasiūla 2015-2018 m.Moterys
Vyrai
11,2
12,3
13,0
13,3
39,9
40,0
35,9
34,4
0 20 40 60 80 100
2017 I pusm.
2018 I pusm.
Bedarbiai pagal išsilavinimą, proc.
aukštasis universitetinis koleginis profesinis nekvalifikuoti
9
Kas trečias (29,8 proc.) per šių metų I pusmetį į teritorines darbo biržas besikreipęs darbo neturintis
asmuo buvo jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, 27,1 proc. – vyresni kaip 50 metų amžiaus. Darbo jėgos
pasiūlos struktūroje jaunimo dalis nuosekliai mažėja, tuo tarpu vyresnio amžiaus bedarbių – auga.
Kas trečias per pusmetį įregistruotas darbo neturintis asmuo – kaimo gyventojas. Tarp kaime
gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų, didesnė dalis negu tarp miestiečių,
neturinčių profesinio pasirengimo ir gerokai mažiau turinčių aukštąjį (universitetinį, neuniversitetinį)
išsilavinimą. Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš
atokesnių vietovių.
2018 m. I pusmetį įregistruotų bedarbių struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes 46,8
proc. sudarė kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai, 18,6 proc. – specialistai ir vadovai, 34,6
proc. – nekvalifikuoti darbininkai. Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla keleta pastarųjų metų nors
nežymiai, bet auga. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir ateityje, kai darbo pasiūlą papildys kvalifikuoti
reorganizuojamų ir atleidimus numatančių įmonių darbuotojai.
Kokių darbuotojų ir kompetencijų labiausiai trūko?
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2018 m. darbdaviai įregistravo 117,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Per
2017 m. tą patį laikotarpį Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje buvo įregistruota 118,6 tūkst.
darbo pasiūlymų. Daugiausia laisvų darbo vietų registruota pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir
krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams,
virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, statybininkams, siuvėjams, dažytojams,
vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams.
Trys iš penkių įregistruotų
laisvų darbo vietų buvo
paslaugų sektoriuje. Kas
ketvirta – penkta darbo
vieta – pramonėje. Palyginti
su praėjusių metų I
pusmečiu, paklausos
struktūroje augo pramonės
ir paslaugų dalis bei mažėjo
– žemės ūkio ir statybų dalis.
2018 m. I pusmetį palyginti
su 2017 m. I pusmečiu augo
pastatų elektrikų,
vandentiekininkų ir
vamzdynų montuotojų,
mėsininkų, žuvų darinėtojų,
statybininkų paklausa.
Mažėjo registruotų darbo
vietų skaičius plytų mūrininkams, tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, betonuotojams,
suvirintojams, administravimo sekretoriams. Statybos sektoriaus profesijų paklausos mažėjimui
nemažai įtakos turėjo šių profesijų įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašus, kas leidžia įdarbinti asmenis
iš trečiųjų šalių be leidimo dirbti.
Pasiūla
Paklausa 5%
21%
14%
60%
4%
23%
12%
61%
Paklausos struktūra pagal ekonomines
veiklas
2017 - 2018 m.
Žemės ūkis
Pramonė
Statyba
Paslaugos
2018 m.
I pusm.
2017 m.
I pusm.
10
Pastaba: į analizę įtrauktos profesijos, kurių paklausa 2018 m. I pusmetį buvo didžiausia.
-2000 -1000 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000
Parduotuvių pardavėjai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto
priemonių vairuotojai
Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai
Virėjai
Reklamos ir rinkodaros specialistai
Statybininkai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai
Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai
Variklinių transporto priemonių mechanikai ir
taisytojai
Dailidės ir staliai
Kepėjai ir konditeriai
Pastatų ir kitokie elektrikai
Judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai
Suvirintojai
Administravimo ir vykdomieji sekretoriai
Mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų
darbininkai
Krovininių platformų ir krautuvų operatoriai
Sandėliavimo tarnybos tarnautojai
Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų
profesijų darbininkai
Darbininkai izoliuotojai
Barmenai
Padavėjai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Grindų ir plytelių klojėjai
Geležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir
iešmininkai
Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir
taisytojai
Plytų mūrininkai ir giminiškų profesijų darbininkai
Apsaugos darbuotojai
Paklausos pokyčiai 2017 - 2018 m. I pusmetį
pokytis
2017
2018
11
Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas
Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir
paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.
Labiausiai trūksta elektros inžinerijos technikų
Lietuvos darbo biržos duomenys rodo,
kad 2018 m. I pusmetį lengviausia
įsidarbinti buvo elektros inžinerijos
technikams, kadangi laisvų darbo
vietų jiems buvo registruota kelis kartus
daugiau negu darbo ieškančių
asmenų, turinčių darbdaviui reikiamą
darbuotojo kvalifikaciją/
kompetencijas ir galinčių tokį darbą
dirbti.
Taip pat darbo rinkoje didelis trūkumas
mėsininkų, žuvų darinėtojų, maisto ir
panašių produktų gamybos mašinų
operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir
krovininių transporto priemonių vairuotojų.
Darbuotojų trūksta ne vien dėl to, kad buvo nepakankamai jų paruošta, bet ir dėl emigracijos. Kai
kurias darbo vietas sunku užpildyti, dėl siūlomo žemo darbo užmokesčio ar sudėtingų darbo sąlygų.
Darbo rinkos vaizdą iškreipia ir nelegalus darbas.
Darbo vietas sunku užpildyti, kai pretenduojantys į jas asmenys neturi tinkamos kvalifikaci jos,
kompetencijų ar patirties
Dažniausiai darbdavių nurodomos kompetencijos:
užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų);
darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Office, specializuotos programos);
darbų saugos instrukcijų žinojimas;
vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai;
motyvacija dirbti ir mokytis bei asmeninės savybės.
2018 m. I pusmetį išliko regioninis pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas
Didžiausias įsidarbinimo galimybes šalyje turėjo reklamos ir rinkodaros specialistai, parduotuvių
pardavėjai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, ikimokyklinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, gydytojai ir slaugos specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir
krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, statybininkai, dailidės ir staliai.
Išnagrinėjus teritorinių darbo biržų pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus, pastebima, jog 2018 m.
pirmąjį pusmetį visose apskrityse trūko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojų, profesijos nepatrauklumą lemia – ilgai trunkančios komandiruotės, nutolimas nuo šeimos,
nepatogus darbo grafikas, rizika kelyje, sveikatos problemos dėl nuolatinio sėdimo darbo. Pirmąjį
metų pusmetį suaktyvėjus statybos, renovacijos, betonavimo, apdailos darbams darbdaviai
registravo laisvas darbo vietas statybų sektoriaus darbuotojams. Beveik visose apskrityse dideles
21181
16791
68022
42309
31944
31252
0% 20% 40% 60% 80% 100%
paklausa
pasiūla
Pasiūla - paklausa 2018 m. I pusmetį
specialistai kvalifikuoti nekvalifikuoti
12
įsidarbinimo galimybes turėjo statybos vadovai, betonuotojai ir betono apdailininkai, statybininkai,
grindų ir plytelių klojėjai.
Nors apskritys susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau pastebima, kad daugiausiai laisvų
darbo vietų per 2018 m. I ketvirtį Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Tauragėje, Utenoje,
Vilniuje buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams.
Visose apskrityse darbo pasiūlymų gausa išsiskyrė parduotuvių pardavėjams, mėsininkams ir žuvų
darinėtojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.
Spręsdami kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, darbdaviai dažnai imasi apmokyti norinčius
dirbti darbo vietoje arba labiau automatizuoti gamybos procesą, tokiu atveju darbuotojų poreikis
gali mažėti, bet kvalifikaciniai reikalavimai jiems auga.
Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje didžiosios šalies įmonės, kurių veikla apima mėsos bei žuvies
apdorojimą, plėtė savo veiklą, atidarinėjo naujus padalinius. Todėl joms reikėjo mėsininkų ir žuvų
darinėtojų. Darbdaviai šios profesijos atstovams vidutiniškai siūlė 650 Eur dydžio atlyginimą
neatskaičius mokesčių, tačiau pati profesija yra nepatraukli dėl darbo sąlygų. Alytuje, Kaune,
Marijampolėje, Panevėžyje, Tauragėje, Utenoje daugiau nei trys laisvos darbo vietos vienam darbo
neturinčiam buvo registruotos miškų ūkio arba žemės darbų operatoriams. Žemės ir miškų ūkio darbai
labiau plėtojami pavasario – vasaros sezono metu miesteliuose, atokiau nuo didžiųjų miestų, juose
dažniau ieškoma žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių
darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti
sodo bei daržo darbuose. Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje dėl siūlomo tik
minimalaus darbo atlygio, bei pamaininio darbo grafiko trūko siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų.1
Jaunimo situacija darbo rinkoje
Per 2018 m. I pusmetį mažėjo
darbo biržoje registruoto
jaunimo. Į darbo biržą, dėl darbo
paieškos, kreipėsi 36,9 tūkst.
jaunų 16 - 29 m. asmenų, 2017 m.
I pusmetį jų buvo 37,2 tūkst. 2018
m. I pusmetį jauni bedarbiai
sudarė mažesnę bedarbių dalį
nei prieš metus, 29,8 proc. visų
bedarbių buvo jaunesni nei 30 m.
(per tą patį laikotarpį prieš metus
–30,3 proc.).
Jaunuolių iki 25 m. taip pat
registravosi mažiau. Jų buvo 19,1
tūkst. arba 15,4 proc. visų
bedarbių, per tą patį 2017 m.
laikotarpį – 19,6 tūkst. (16,0proc.).
1 Profesijų, kurių darbo vietos užpildomos sunkiausiai, dešimtukai pateikiame Priede 1.
2017 m. I
pusmetis
2018 m. I
pusmetis
Bedarbiai (tūkst.) 122,6 123,7
Jaunimas (iki 29 m.) 37,2 36,9
Absolventai (tūkst.) 4,2 3,6
122,6 123,7
37,2 36,9
4,2 3,6
0
20
40
60
80
100
120
140
Bedarbiai (tūkst.) Jaunimas (iki 29 m.) Absolventai (tūkst.)
13
Per 2018 m. I pusmetį 46,2
proc. 16-29 m. registruoto
jaunimo neturėjo profesinio
pasirengimo,
53,8 proc. – įgiję profesiją ar
specialybę.
Per 2018 m. I pusmetį darbo
biržoje registravosi 3,6 tūkst.
absolventų, per 2017 m. I
pusmetį – 4,2 tūkst.
Absolventų dalis tarp
registruotų jaunų bedarbių
2018 m. I pusmetį sudarė 9,7 proc. Praeitais metais tą patį laikotarpį 11,3 proc.
Iš visų per šių metų I pusmetį įregistruotų absolventų 57 proc. baigę universitetus ir kolegijas, 43 proc.
– profesines mokyklas2.
2018 m. liepos 1 d. buvo
registruota 22,6 tūkst. 16 -
29 m. jaunuolių, tai 3,9
tūkst. daugiau nei prieš
metus (2017 m. liepos
1d. jų buvo 18,7 tūkst.).
2018 m. liepos 1 d. 16 - 29
m. jaunimas sudarė 15,8
proc. visų bedarbių (2017
m. liepos 1d. – 14,5
proc.).
2Detalesnė informacija apie absolventus pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų programas pateikiama Priede 2.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
0
20000
40000
60000
80000
100000
120000
140000
160000
180000
Bedrabiai Jaunimas (iki 29 m.)
Registruotas nedarbas Jaunimo (iki 29 m.) registruotas nedarbas
22,4
24,9
5,4
1,1
46,2
Jaunimas pagal kvalifikaciją (proc.)aukštasis
vidurinis su profesine
kvalifikacija
pagrindinis su
profesine kvalifikacija
pradinis su profesine
kvalifikacija
nekvalifikuoti
703
957
749
483 533
759682
765631
433 420
675
0
200
400
600
800
1000
1200
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis
Įregistruota absolventų
2017 m. 2018 m.
14
2017 07 01 Jauno 16-29 m. bedarbio portretas 2018 07 01
14,5 Jaunų bedarbių proc. nuo visų bedarbių 15,8
3,7 Jaunų bedarbių proc. nuo darbingo 16-29 m.
amžiaus šalies gyventojų 4,8
47,2 Merginos 47,3
13,9 Ilgalaikės bedarbės 13,5
52,8 Vaikinai 52,7
11,8 Ilgalaikiai bedarbiai 12,9
40,2 Nekvalifikuoti 40,7
Per metus jaunų 16-29 m. ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 1,1 proc. punkto tarp visų ilgalaikių
bedarbių
2018 m. liepos 1 d. buvo 3 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių. Jie sudarė 7,8 proc. visų
ilgalaikių bedarbių. 2017 m. liepos 1 d. buvo 2,4 tūkst. registruotų jaunų iki 29 m. ilgalaikių bedarbių.
Jie sudarė 6,7 proc. visų ilgalaikių bedarbių
15
Aukščiausias jaunimo (16-29 m.) nedarbas
2018 m. liepos 1 d. buvo registruotas
Zarasuose (8,4 proc.), Visagine (7,1 proc.),
Lazdijuose (7,0 proc.)ir Kupiškyje (6,6
proc.). Žemiausias nedarbas 16-29 m.
jaunimo fiksuotas Neringoje (1,4 proc.),
Skuode (1,7 proc.), Kretingoje (2,5 proc.)
Trakuose (2,6 proc.).
Per 2018 m. I pusmetį buvo
įdarbinta 22,5 tūkst. 16 – 29 m.
registruoto jaunimo (tai 61,0
proc. registruoto jaunimo),
per 2017 m. I pusmetį – 22,7
tūkst. (61,1proc.)
Per šių metų I pusmetį į
aktyvios darbo rinkos politikos
priemonėse (ADRP) pradėjo
dalyvauti 8,9 tūkst. jaunuolių
(16-29 m.), tai yra 12 proc.
daugiau negu per tą patį
laikotarpį pernai.
Jaunimas 16-29 m. pagal ADRP priemones 2017 m. I
pusmetis
(tūkst.)
2018 m. I pusmetis
(tūkst.)
pokytis
Parama mokymuisi 4,1 4,8 0,7
Remiamasis įdarbinimas 3,2 2,8 -0,4
Parama darbo vietoms steigti 0,6 0,4 -0,2
Parama judumui* 0 1,0 1,0
* Nuo 2017 liepos 1 d. pasikeitus Užimtumo įstatymui, teritorinis judumas pasikeitė į paramą judumui.
Palyginti su 2017 metų I pusmečiu 0,7 tūkst. augo paramos mokymuisi ir 1 tūkst. paramos judumui
priemone pasinaudojusių dalyvių skaičius. Veiklą įsigiję pagal verslo liudijimus per pirmą šių metų
pusmetį pradėjo 5,5 tūkst. asmenų jaunesnių kaip 30 metų amžiaus, tai yra 1 tūkst. mažiau negu per
tą patį 2017 metų laikotarpį.
Jaunimo nedarbas didžiuosiuose
miestuose
Proc.
Kaunas 5,7
Vilnius 5,2
Panevėžys 4,7
Klaipėda 4,6
Šiauliai 3,6
37173
22621
7945
36888
22497
9002
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
Įregistruota Įdarbinta ADRP
2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetis
23,3
40,0
24,6
71,7 73,3
63,1
75,0
63,670,8 70,672,3
0,0
50,0
65,0 67,9
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
80,0
Profesinis
mokymas
Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas
subsidijuojant
Darbo
įgūdžių
įgijimo
rėmimas
Trumpalaikis integracijos į darbo rinką
efektyvumo vertinimas, proc.
Dirbo po 14 d. Dirbo po 3 mėn.
42,8
49,252,5
31,7
54,550,1
24,3
47,5
33,2
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
Profesinis
mokymas
Įdarbinimas
subsidijuojant
Darbo įgūdžių
įgijimo
rėmimas
Ilgalaikis integracijos į
darbo rinką efektyvumo
vertinimas, proc.
Dirbo po 12 mėn. Dirbo po 18 mėn.
16
Užsieniečių įdarbinimas
Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį
atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant
gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo
birža per 2018 m. I pusmetį išdavė 1688 leidimus
dirbti užsieniečiams Lietuvoje. Palyginus su 2017 m.
I pusmečiu leidimų dirbti išduota 1,2 karto mažiau
(per 2017 m. I pusmetį išduoti 1952 leidimai dirbti).
Išduotų leidimų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo
nuo 2017 m. sausio 1 d., pasikeitusios įstatymo dėl
užsieniečių teisinės padėties nuostatos. Be Lietuvos
darbo biržos išduodamo dokumento atvykti dirbti į
Lietuvą gali užsieniečiai, kurių profesija patenka į
trūkstamų profesijų sąrašą. Į 2018 m. I pusmečio
trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktos profesijos:
suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, siuvėjas, skerdikas, tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės vairuotojas, betonuotojas, elektrikas, metalinių konstrukcijų montuotojas,
stogdengys, tinkuotojas, tinkuotojas apdailininkas, izoliuotojas.
Migracijos departamento duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išduoti 7852 leidimai laikinai
gyventi ir 18300 nacionalinių vizų.
Leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduoti užsieniečiams iš 28 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis
buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 74 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje,
Baltarusijos piliečiams – 14 proc., Kinijos piliečiams – 4 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 2 proc.
Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota virėjams – 11 proc., plataus profilio statybininkams – 7
proc., tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojams – 6 proc., restorano virėjams –
5 proc.
Užsieniečių įdarbinimas pagal profesiją:
Profesija 2018 m. I pusm. 2017 m. I pusm. Pokytis (+/-)
Virėjas 242 51 191
Restorano virėjas 143 129 14
Plataus profilio statybininkas 115 4 111
Tarptautinio keleivių vežimo
transporto priemonės vairuotojas
99 1346 -1247
Stalius 89 42 47
Mechanizatorius 78 15 63
Elektromonteris 60 28 32
Mėsos išpjaustytojas 47 20 27
Pastolių statytojas 45 3 42
Vamzdyno montuotojas 44 12 32
63
18
181
Paslaugos Statybos
Pramonė Žemės ūkis
Išduoti leidimai dirbti pagal sektorių
per 2018 m. I pusmetį, proc.
17
Užimtumo didinimo priemonės
2018 m. I pusmetį teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 155,1 tūkst. asmenų.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 84,7 tūkst. asm., iš jų – 75 tūkst. įsidarbino
neterminuotai. Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus 44,2 tūkst. Remiamas užimtumas, taikant aktyvios
darbo rinkos politikos priemones, suteiktas 23,8 tūkst., dar 2,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų dalyvavo
Užimtumo didinimo priemonėse.
Keičiasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūra
Didžiausią dalį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje sudaro paramos mokymuisi
priemonės, antrąjį šių metų ketvirtį daugiau darbo neturinčių asmenų buvo įdarbinta subsidijuojant ar
įsidarbino, gavę paramą judumui, teritorijose nutolusiose nuo gyvenamosios vietovėse
Paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo beveik pusė visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
dalyvių
2018 m. I pusmetį darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų pradėjo mokytis beveik 11 tūkst.
darbo ieškančių asmenų – tai 6 proc. daugiau negu per 2017 metų I pusmetį. Beveik 44 proc. arba
4,8 tūkst. visų pradėjusių mokytis jaunesni kaip 30 metų asmenys. Vyrų mokosi daugiau negu moterų
– moterys sudaro 42 proc. pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėje. Kas penktas siekiantis
įgyti kvalifikaciją ar kompetencijas – ilgalaikis bedarbis, 21,8 proc. – asmenys vyresni kaip 50 metų
amžiaus.
Didžioji dalis, per 94 proc., paramos mokymuisi dalyvių, mokėsi pagal profesinio mokymo programas.
Profesinio mokymo programų TOP 5:
Įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų;
Slaugytojo padėjėjo;
Apskaitininko;
Socialinio darbuotojo padėjėjo;
Apdailininko.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui Lietuvos darbo birža įgijo papildomus įrankius
padėsiančius didinti asmenų užimtumą ir konkurencingumą darbo rinkoje. Pradėtos įgyvendinti
neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo, stažuotės bei įdarbinimo
pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės. Jose per 2018 m. sausio-birželio mėnesius pradėjo
dalyvauti 0,6 tūkst. asmenų.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
2017 I ketv. 2017 II ketv. 2017 III ketv. 2017 IV ketv. 2018 I ketv. 2018 II ketv.
tūkst.Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
kitos
parama judumui
darbo įgūdžių įgijimo
rėmimasįdarbinimas subsidijuojant
viešieji darbai
parama mokymuisi
18
Remiamo įdarbinimo priemonėse per šešis 2018 m. mėnesius dalyvavo 7,4 tūkst. darbo ieškančiųjų.
Įdarbinta subsidijuojant 6,3 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų. Darbo įgūdžių įgijimo
rėmimo priemonėje dalyvavo 1,1 tūkst., ką tik mokslus baigusių bedarbių. Šiose priemonėse jie ne tik
įgyja trūkstamų darbinių gebėjimų ir patirties, bet didžioji dauguma asmenų užsitikrina užimtumą
priemonei pasibaigus, apie 70 proc. baigusiųjų, pasibaigus įdarbinimo subsidijuojant ir įgūdžių įgijimo
rėmimo priemonėms, pasilieka dirbti toliau.
6,25,9
1,8
7,8
2
2,3
2
16,7
1,8
5,45,6
32,5
9,9
Profesinio mokymo dalyvių pasiskirstymas pagal švietimo
sritis (proc.) Architektūra ir statyba
Gamyba ir perdirbimas
Informacijos ir ryšio
technologijosInžinerija ir inžinerinės
profesijosKompiuterija
Menas
Žemės ūkis, miškininkystė
ir žuvininkystėPaslaugos asmenims
Saugos paslaugos
Socialinės paslaugos
Sveikatos priežiūra
Transporto paslaugos
Verslas ir
administravimas
19,3
78,1
48,4
68,574,4
52,4
83,3
55,664,2 67,765,2
0,0
66,758,1 59,0
0,0
20,0
40,0
60,0
80,0
100,0
Profesinis mokymas Pameistrystė Stažuotė Įdarbinimas
subsidijuojant
Darbo įgūdžių įgijimo
rėmimas
Trumpalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo vertinimas,
proc.
Po 14 d. Po 3 mėn. Po 6 mėn.
19
Aktyvios darbo
rinkos politikos ir kitų
laikino užimtumo
priemonių taikymas
registruotą nedarbą
2018 m. I pusmetį
mažino 1,1 proc.
punkto.
Grupės darbuotojų atleidimai
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos darbo birža
gavo 66 pranešimus apie numatomus grupės
darbuotojų atleidimus, jais buvo įspėta 2,9 tūkst.
dirbančiųjų. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu
laikotarpiu, pranešimų skaičius išaugo beveik 4
kartus. Prie šio skaičiaus augimo prisidėjo
valstybiniame sektoriuje vykstantys pokyčiai:
struktūros pertvarkymai, įstaigų reorganizavimas.
Remiantis pirmojo šių metų pusmečio
duomenimis buvo gauta 12 pranešimų apie
numatomus grupės darbuotojų atleidimus iš
valstybinio sektoriaus: Lietuvos respublikos Aplinkos
ministerijos, Lietuvos edukologijos universiteto,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės
departamento, Hidrometeorologijos tarnybos,
Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos ministerijos, kuriais
buvo įspėta daugiau nei 500 darbuotojų. Kaune,
Panevėžyje, Marijampolėje buvo gauti 7
pranešimai iš įvairių urėdijų (VĮ „Raseinių miškų
urėdija“, VĮ „Marijampolės miškų urėdija“, VĮ
„Jonavos miškų urėdija“, VĮ „Kauno miškų urėdija“,
VĮ „Kėdainių miškų urėdija“, VĮ „Kazlų Rūdos
mokomoji miškų urėdija“, VĮ „Panevėžio miškų
urėdija“) apie įspėtus 107 darbuotojus. 9
pranešimai buvo gauti iš VĮ „Kelių priežiūra“, apie
įspėtus 379 darbuotojus Vilniuje, Kaune, Utenoje,
Telšiuose, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje,
Panevėžyje.
Įspėtų darbuotojų skaičiumi didžiausi numatomi grupės darbuotojų atleidimai per šių metų pirmąjį
pusmetį gauti: UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ įspėjo 419 darbuotojų, AB
„Akmena“ įspėjo – 175, Lietuvos edukologijos universitetas įspėjo – 110. UAB „Sveikatingumo
projektai“ pranešė apie įmonės bankrotą ir įspėtus 92 darbuotojus, UAB „Idavang“ pranešė įspėjusi
92 darbuotojus Panevėžyje, 68 darbuotojus Šiauliuose. Numatomų grupės darbuotojų atleidimų
priežastys: įmonės struktūriniai pokyčiai, įmonės bankroto bylos iškėlimas, įmonės veiklos nutraukimas
ir reorganizacija.
971
2883
18
66
0
20
40
60
80
0
1000
2000
3000
4000
2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetisĮspėti apie atleidimą darbuotojai, tūkst.
37,927,3 24,3
50,5 50,042,349,2 47,5
38,8
0,0
50,0
100,0
Po 12 mėn. Po 18 mėn. Po 24 mėn.
Ilgalaikis integracijos į darbo rinką efektyvumo
vertinimas, proc.
Profesinis mokymas Įdarbinimas subsidijuojant Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
20
Priedas 1
Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2018 metų I
pusmetį Vienam ieškančiajam darbo tenkančių darbo vietų skaičius pagal teritorines darbo biržas
0 2 4 6 8 10 12
Miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai
Darbininkai izoliuotojai
Kepėjai ir konditeriai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Mėsininkai ir žuvų darbininkai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Žemės darbų mašinų operatoriai
Statybos vadovai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Alytus
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
Žemės darbų operatoriai
Kepėjai ir konditeriai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Betonuotojai ir betono apdailininkai
Vyresnieji parduotuvių darbuotojai
Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir
panašių medžiagų
Mėsininkai ir žuvų darinėtojai
Kaunas
21
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Barmenai
Betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų
darbininkai
Statybininkai
Tinkuotojai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai
Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai
Darbininkai izoliuotojai
Metalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai
Elektros inžinerijos technikai
Klaipėda
0 5 10 15 20 25 30
Betonuotojai ir betono apdailininkai
Reklamos ir rinkodaros specialistai
Statybininkai
Miškų ūkio darbuotojai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Baldžiai
Kepėjai ir konditeriai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Maisto gamybos mašinų operatoriai
Marijampolė
22
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Sandėliavimo tarnybos tarnautojai
Kepėjai ir konditeriai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Betonuotojai ir betono apdailininkai
Žemės darbų operatoriai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Mėsininkai ir žuvų darinėtojai
Panevėžys
0 5 10 15 20 25
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai
Grindų ir plytelių klojėjai
Statybininkai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Tinkuotojai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Kranų ir kėlimo įrenginių operatoriai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir
panašių medžiagų
Darbininkai izoliuotojai
Šiauliai
23
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Miškų ūkio darbuotojai
Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai
Kepėjai ir konditeriai
Barmenai
Mėsininkai ir žuvų darinėtojai
Darbininkai izoliuotojai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Elektromechanikai ir elektromonteriai
Vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai
Grindų ir plytelių klojėjai
Tauragė
0 2 4 6 8
Suvirintojai
Miestų ir kelių eismo planuotojai
Statybos vadovai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Kepėjai ir konditeriai
Asmens sveikatos priežiūros padėjėjai
Darbininkai izoliuotojai
Maisto gamybos mašinų operatoriai
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Telšiai
24
Pastaba: į analizę įtrauktos tik tos profesijos, kurioms buvo registruota bent 80 - 100 laisvų darbo vietų
didžiuosiuose miestuose ir bent 20 - 40 mažesniuose miestuose arba atsižvelgiant į konkrečios profesijos
aktualumą regione.
0 5 10 15 20 25 30 35
Miškų ūkio darbuotojai
Medienos meistrai
Pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai
Baldžiai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriai
Geologai ir geofizikai
Maisto gamybos mašinų operatoriai
Mėsininkai ir žuvų darinėtojai
Utena
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai
Metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai
Pastatų ir kitokie elektrikai
Sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai
Baldų apmušėjai
Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai
Siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai
Elektros inžinerijos technikai
Mėsininkai ir žuvų darinėtojai
Vilnius
25
Priedas 2
Absolventai pagal mokymo įstaigas bei mokymo/studijų
programas, 2018 metų I pusmetis
82
95
102
116
124
124
157
165
179
210
0 50 100 150 200 250
Šiaulių valstybinė kolegija
Klaipėdos universitetas
Aleksandro Stulginskio
universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas
Kauno technologijos
universitetas
Vilniaus kolegija
Kauno kolegija
Mykolo Romerio
universitetas
Vytauto Didžiojo
universitetas
Vilniaus universitetas
Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų,
kolegijų) absolventų
24
26
29
29
37
41
45
62
64
73
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Medicina
Teisė ir ikiteisminis procesas
Buhalterinė apskaita
Verslo vadyba
Ekonomika
Socialinis darbas
Veterinarinė medicina
Teisė
Kineziterapija
Bendrosios praktikos slauga
Registruota daugiausia aukštųjų mokyklų (universitetų,
kolegijų) absolventų pagal studijų programas
26
38
39
44
49
52
67
68
76
96
107
0 20 40 60 80 100 120
Klaipėdos Ernesto Galvanausko
profesinio mokymo centras
Kauno maisto pramonės ir
prekybos mokymo centras
Vilniaus technologijų ir verslo
profesinio mokymo centras
Viešoji įstaiga Panevėžio
profesinio rengimo centras
Klaipėdos paslaugų ir verslo
mokykla
Kauno informacinių technologijų
mokykla
Marijampolės profesinio rengimo
centras
Alytaus profesinio rengimo
centras
Šiaulių profesinio rengimo
centras
Karaliaus Mindaugo profesinio
mokymo centras
Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų
33
37
37
38
39
43
59
91
101
119
0 20 40 60 80 100 120 140
Kirpėjo mokymo programa
Automobilių elektromechaniko mokymo programa
Technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programa
Padavėjo ir barmeno mokymo programa
Suvirintojo mokymo programa
Logisto ekspeditoriaus mokymo programa
Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo programa
Apdailininko (statybininko) mokymo programa
Virėjo mokymo programa
Automobilių mechaniko mokymo programa
Registruota daugiausia profesinių mokyklų absolventų
pagal mokymo programas
27
83
92
99
109
114
114
130
154
174
175
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
Klaipėdos universitetas
Šiaulių valstybinė kolegija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus kolegija
Kauno technologijos universitetas
Klaipėdos valstybinė kolegija
Mykolo Romerio universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Kauno kolegija
Vilniaus universitetas
Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo
įstaigas
23
27
28
36
42
43
46
49
59
69
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Veterinarinė medicina
Kosmetologija
Finansai
Verslo vadyba
Socialinis darbas
Ekonomika
Buhalterinė apskaita
Bendrosios praktikos slauga
Teisė
Kineziterapija
Aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo
programas
28
102
118
129
137
149
167
253
257
283
326
0 50 100 150 200 250 300 350
Plungės technologijų ir verslo mokykla
Klaipėdos technologijų mokymo centras
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla
Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio rengimo centras
Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras
Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo
centras
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras
Alytaus profesinio rengimo centras
Šiaulių profesinio rengimo centras
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo
centras
Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo
įstaigas
82
127
139
144
176
192
194
197
229
426
0 100 200 300 400 500
Apskaitininko ir kasininko mokymo programa
Smulkiojo veslo paslaugų teikėjo mokymo
programa
Higieninės kosmetikos kosmetiko mokymo
programa
Manikiūrininko mokymo programa
Statybos verslo paslaugų teikėjo mokymo
programa
Automobilių mechaniko mokymo programa
Virėjo mokymo programa
Apdailininko (statybininko) mokymo programa
Slaugytojo mokymo programa
Kirpėjo mokymo programa
Profesinių mokyklų absolventų įdarbinimas pagal mokymo
programas