lff leidinys "mus vienija futbolas" 2012 rugsėjis, nr. 4

Lietuvos futbolo federacija

Mus vienija futbolas!Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Lietuvos futbolo federacijos oficialus leidinys

Redakcija:LFF komunikacijos skyrius

[email protected]

Nuotraukos:Valdas Knyzelis

Vaidotas Januška

Milda Zakaitė

TAFF.lt

vocsports.lv

VfL „Wolfsburg“

AS „Roma“

Barnsley „FC“

Istoriniai archyvai

Tekstai:Vaidotas Januška

Valdas Knyzelis

Valdas Kasperavičius

Dizainas:Laima Purytė

Marketingo skyrius:[email protected]

+370 686 20966

Oficiali svetainė:www.LFF.lt

Oficiali TV internete:www.Futbolo.TV

Socialiniai tinklapiai:www.facebook.com/ltfutbolas

www.twitter.com/ltfutbolas

www.youtube.com/lietuvosfutbolas

Lietuvos futbolo federacijaLiepkalnio g. 13/Stadiono g. 2 LT-02106, Vilnius

Tel. +370 5 2638741

Faks. +370 5 2638740

[email protected]

Šiame numeryje:

04 LFF Oficialiam Lietuvos futbolui – jau 90 metų

08 Nacionalinėrinktinė Nauji Lietuvos futbolo namai

Kelyje į Braziliją – penkių varžovų barjerai

Pasikeitęs rinktinės veidas

Rekordininkas padėjo tašką

13 Jaunimo futbolas Pakilus U-21 rinktinės finišas

Jaunieji talentai – elitiniuose Italijos klubuose

U-17 rinktinė tarp Baltijos šalių neturėjo lygių

Akademijos auklėtiniams – profesionalo kontraktai

Patirtį perduoda jaunų žaidėjų ugdymui

18 Klubinis futbolas Lietuvos klubai UEFA turnyruose: nustebinti nepavyko

Lenktynės dėl medalių vis labiau kaista

Atsinaujinusios taurės varžybos

23 Infrastruktūra Telšiuose ir Utenoje dygsta nauji stadionai

24 Techninėveikla Aukščiausia trenerio licencija jau suteikiama Lietuvoje

24 Teisėjai Teisėjų kelias – ir pro žemyno futbolo aukštumas

26 Paplūdimiofutbolas Pasaulyje išpopuliarėjęs paplūdimio futbolas prigyja

ir Lietuvoje

28 Masinis futbolas Moksleivių futbolo žaidynėse „Golas!“ – 11000 dalyvių

Globos namų vaikai futbolą žaidė su garsenybėmis

„Futboliuko“ siautulys įtraukė tūkstančius darželinukų

32 Moterųfutbolas Merginas įsuko futbolo emocijos

Vartininkė žaisti vyrų komandoje nebijo

34 Tarptautinėveikla LFF stiprina partnerystę su Vokietijos futbolu

3

Turinys

Oficialiam Lietuvos futbolui – jau 90 metų

FutbolasLietuvojepradėtasžaistidar20-ojoamžiauspradžioje,tačiaudaugelisfutboloistorikųšiožaidimoatsiradimodatalaiko1922-uosiusmetus,nesikitolLietuvojenebuvooficialausčempionato.TadšiemetLietuvosfutbolasšvenčia90 metų jubiliejų.

Pirmajame čempionate – tik Kauno komandos

Oficiali organizuoto mūsų futbolo pradžia siejama su pirmuoju Lie-tuvos čempionatu, kuris startavo 1922 m. gegužės 7 d. Kaune. Tada pirmenybes pradėjo 10 komandų, o baigė šešios. Pirmąja čempio-ne tapo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) I komanda.

Pirmais sezonais pirmenybėse dalyvavo tik Kauno komandos, 1924-1930 m. ekipos varžėsi atskirose apygardose, o apygardų nugalėtojai kovojo dėl čempiono vardo. 1930-1934 m. pirmeny-bės organizuotos vieningos lygos formatu, o 1935 m. – pagal apy-gardas, čempionas išaiškintas apygardų nugalėtojų turnyre. 1936 m. organizuotos sutrumpintos vieno rato varžybos vieningos lygos sistema, o nuo 1936 m. vidurio varžybos pradėtos rengti sistema ruduo-pavasaris.

1923-aisiais Lietuvos rinktinė sužaidė pirmąsias rungtynes. Iš Klai-pėdos MTV ir Kauno LFLS sudaryta komanda 0:5 pralaimėjo Estijai.

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

4

Oficialiam Lietuvos futbolui – jau 90 metų

Tęsinys 6 psl.

Iš kauniečių lyderių estafetę perėmė panevėžiečiai

Po karo, kai Lietuva buvo SSRS sudėtyje, respublikos čempione dažniausiai tapda-vo Šiaulių „Elnio“ ekipa. Ji pirmąją vietą užėmė septynis kartus (1948, 1949, 1953, 1957, 1958, 1960 ir 1961 metais.

Atkūrus Nepriklausomybę, daugiausia kartų – aštuonis – Lietuvos čempionais tapo FBK „Kauno“ futbolininkai. Jie tri-umfavo 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006 ir 2007 metais. Pasibaigus kauniečių dominavimui, keturis pastaruo-sius sezonus aukso medalius iškovojo Panevėžio „Ekranas“. Jis čempionu iš viso yra tapęs šešis kartus.

Nuo 1947 metų mūsų šalyje rengiamas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyras. Daug metų jis buvo vadintas varžybomis dėl „Tiesos“ laikraščio taurės. Pirmuoju laureatu tapo Kauno „Lokomo-tyvas“. Finale kauniečiai 3:2 įveikė Šiaulių „Vėliavos“ komandą.

Daugiausia kartų – net septynis – taurę iškovojo Kauno „Inkaras“. Ši ekipa 12 kartų žaidė finale. Dabartinis LFF prezidentas Julius Kvedaras dalyvavo net devyniuose taurės finaluose kaip žaidėjas ar treneris. Šešis kartus jį lydėjo sėkmė.

„Žalgirio“ sėkmės metai

Mūsų šalyje futbolas ypač populiarus buvo praėjusio amžiaus devintajame dešimtme-tyje, kai 1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ laimėjo SSRS pirmosios lygos pirmenybes ir iškopė į aukščiausiąją lygą. Nuo tada žalgiriečiai iki pat Lietuvos Nepriklausomybės paskel-bimo sėkmingai rungtyniavo stipriausioje Sovietų Sąjungos lygoje, o 1987-aisiais pasidabino bronzos medaliais. 1988 m. Vilniaus ekipa liko penkta, dar po metų – ketvirta. Tuomet „Žalgiryje“ buvo susibūrę stipriausi futbolininkai, faktiškai Lietuvos rinktinė.

Taigi 9-ojo dešimtmečio „Žalgirį“ galime laikyti legendiniu, nes buvo iškovotas auksas pasaulinėje universiadoje ir bronza SSRS čempi-onate, o per septynerius metus komanda SSRS pirmenybėse vidu-tiniškai buvo penkta.

„Žalgirio“ žaidėjai tais laikais sulaukdavo puikių įvertinimų. Tarp ge-riausių SSRS čempionato žaidėjų buvo išrinkti žalgiriečiai Vaclovas Jurkus, Valdas Kasparavičius, Sigitas Jakubauskas (1983 m.), Ar-vydas Janonis (1985, 1986, 1987 m.).

Tada kitiems SSRS klubams atstovaudavo nedaug iš Lietuvos kilusių žaidėjų. Vis dėlto yra mūsiškių, kurie tapo Sovietų Sąjungos čempio-nato medalininkais rungtyniaudami kitose tuometinės SSRS respu-blikų komandose. 1982 m. Liudas Rimbutis su Minsko „Dinamo“ tapo SSRS čempionu, o 1983-aisiais pelnė bronzą. 1954 ir 1955 m. su Maskvos „Spartak“ sidabro medalius iškovojo Vladas Tučkus,

1966 m. su Rostovo prie Dono ASK – Ričardas Kučinskas, 1957-ai-siais bronzos medalį su Maskvos „Spartak“ – Michailas Averbuchas, 1964 m. su Maskvos CSKA – Jonas Bauža.

Atsisakė „Spartak“ kvietimo

Gyva mūsų šalies futbolo legenda – tris kartus (1976-1978 m.) ge-riausiu Lietuvos futbolininku išrinktas ir tris dešimtmečius pirmau-jančiose šalies komandose bei rinktinėse treneriu dirbęs Eugenijus Riabovas prisimena, kad geriausiais savo laikais „Žalgiris“ galėjo išlaikyti namuose stipriausius šalies futbolininkus:

„Iš sostinės ekipos į kurios nors kitos SSRS respublikos komandą lietuviai beveik nevykdavo. Tada nebuvo lengva išvažiuoti į kitas ekipas. Mane kvie-tė Maskvos „Spartak“. Galvojau, galvojau ir viską apsvarstęs, neišvažiavau. Nenorėjau vykti ir dėl šeimyninių aplinkybių. O dabar žaidėjai, tik sulaukę kvietimo iš užsienio klubo, iš karto pakelia sparnus.

Tarp tų laikų futbolo ir dabartinio vienas es-minių skirtumų ir yra tas, kad mano laikais geriausi vietos žaidėjai rungtyniavo „Žal-giryje“, ne užsienyje. Dabar talentingiausi futbolininkai išvyksta į užsienį, tad mūsų šalies čempionato lygis ir nekyla. Jei ga-

biausi žaidėjai liktų tėvynėje, Lietuvos pirmenybių lygis būtų kur kas aukštesnis, patrauklesnis žiūrovams.

Futbolo bumas Lietuvoje prasidėjo tada, kai „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą. Esu įsitikinęs, kad nuo tada iki Lietuvos Nepri-klausomybės paskelbimo buvo geriausi mūsų futbolo laikai. Manau, kad to meto „Žalgiris“ nenusileistų dabartinei Lietuvos rinktinei.

Kai prieš atvykdamas į „Žalgirį“ žaidžiau Klaipėdos „Atlante“, teko rungtyniauti kartu su dabartiniu Lietuvos futbolo federaci-jos prezidentu Juliumi Kvedaru. Dabar jau mažai kas prisimena, kaip jis žaidė. J.Kvedaras buvo labai geras futbolininkas, ypač techniškas. Kaip treneris galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje taip meistriškai valdančių kamuolį žaidėjų labai nedaug. Juliaus žaidimą gerai pamenu, nes mes ne tik kartu žaidėme, bet ir drau-gavome šeimomis.“

Vilniaus „Žalgiris“ prieš rungtynes 1987 m.

„Šiais laikais talentingiausi žaidėjai

išvyksta į užsienį.“ E.Riabovas

5


Buvo daugiau komandų ir žaidėjų

Kitas praeityje žinomas futbolininkas, treneris Romas Rudzevičius prisimindamas sovietmetį pastebėjo, jog nors tais laikais geriau-si mūsų futbolininkai „Žalgirio“ ir „Atlanto“ sudėtyje rungtyniavo SSRS čempionate, Lietuvos pirmenybių lygis dėl to daug nenu-kentėdavo:

„Tuomet Lietuvos čempionate žaidė daug komandų, turėjome ga-lybę futbolininkų, tad tie atkritę 40 žaidėjų didelės įtakos neturėjo. Ir be jų pakakdavo aukšto meistriškumo futbolininkų. Tais laikais čempionate ko-vodavo 16–18 ekipų ir tarp jų nesijausda-vo didžiulio meistriškumo skirtumo, buvo daugiau apylygių komandų.

Mano laikais iš „Žalgirio“ į kitų respublikų klubus išvykdavo labai retai kas. Dažniau-siai taip atsitikdavo tada, kai sportininkus pakviesdavo atlikti karinę tarnybą. Šiuo metu daug lietuvių valgo legionieriaus „duoną“. Tai atsiliepia mūsų šalies čem-pionato lygiui.

Dabartinis futbolas nuo mano laikų labiausiai skiriasi greičiu. Mes per rungtynes nubėgdavome 7–8 kilometrus, dabar žaidėjai sukaria apie 12 km. Tada buvo kur kas mažesnis intensyvumas. Dabar gerėja žaidėjų techninis pasirengimas, aukštesnės kokybės kamuoliai. Viskas tobulėja, futbolas – ne išimtis.

Tačiau Lietuvos futbole prieš kelis dešimtmečius turėjo kur kas daugiau individualybių nei dabar. Petras Glodenis, Benjaminas Zelkevičius, Stasys Ramelis, Gintautas Kalėdinskas, Juzefas Jur-gelevičius. Išgirdus šias pavardes, iš karto buvo galima apibūdinti žaidėjų braižą, jie visi pasižymėjo savitumu.“

Futbolo infrastruktūra geresnė

Pasak Vilniaus „Žalgirio“, FBK „Kauno“ klubuose ilgus metus tre-neriu dirbusio E.Riabovo, šių laikų Lietuvos futbolas pasistūmėjo į priekį sukurta infrastruktūra:

„Šiuo metu futbolininkai turi kur kas geresnes treniruočių sąlygas. Mūsų laikų „Žalgiris“ turėjo savo sporto bazę, aikštę, tačiau netu-rėjo dirbtinės aikštės.

Dabar futbolininkai gali treniruotis dirbtinėse aikštėse, manie-žuose, gabiausias jaunimas meistriškumą kelia Nacionalinėje Futbolo akademijoje. Ji dirba pagirtinai, akademijos auklėtiniai

kviečiami į užsienio klubus, su jais pasi-rašo sutartis.“

Tokiai nuomonei pritarė ir R.Rudzevičius, kuris palygino sovietinių laikų futbolininkų ruošimo kalvės – Panevėžio sporto inter-nato – ir šiuolaikinės Nacionalinės futbolo akademijos Kaune auklėtinių turimas są-lygas:

„Pastarieji dabar šalia turi viską – ir ma-niežą, ir dirbtines aikštes, ir treniruoklių sales. Todėl vaikinai ir tobulėja, atkreipia

net žinomų užsienio klubų dėmesį. Tai natūralu, kai sportavimui sudarytos puikios sąlygos.

Iš mūsų akademijos jaunuoliai išvyksta kaip perspektyvūs žaidė-jai. Žiūrėsime, kaip jie atrodys, kai reikės atstovauti vyrų koman-doms. Labai tikėtina, kad vaikinai užsienyje sparčiau tobulės, nes turės dar geresnes sąlygas. Neseniai Lietuvos U-21 rinktinė sve-čiuose įveikė Suomijos bendraamžius. Tai jau ir pirmieji Akademi-jos darbo vaisiai.

Žinoma, norėtųsi daugiau futbolo akademijų, kad jų būtų kiekvieno-je apskrityje. Vis dėlto ir taip galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje žai-džiantiems futbolą sąlygos gerėja, atsiranda naujų aikščių. Dabar sąlygomis negalėtų skųstis nei Alytus, nei Tauragė, nei Gargždai.“

Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse 1964 m.

„Žaidžiantiems futbolą sąlygos pagerėjo.“

R.Rudzevičius


6

Rėmėjai:

Techninis rėmėjas:

Informaciniai partneriai:

Nauji Lietuvos futbolo namai

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionasVilniujeporekonstrukcijostapovieninteliu,kurismūsųšalyjeatitinka tarptautinius reikalavimus aukštorangorungtynėms.TaileidoLietuvosvyrųfutbolorinktineiposeptyneriųmetųpertraukossugrįžtiįsostinę.

Išsigelbėjimas rinktinei ir klubams

Pagal Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) varžybų regla-mentą, oficialios tarptautinės rinktinių bei UEFA klubinių varžybų tolimesnių atrankos etapų varžybos gali būti surengtos tik 3 ka-tegorijos reikalavimus atitinkančiame stadione. Tokio Lietuvoje nebuvo, todėl tiek reprezentacinė šalies rinktinė, tiek klubai na-muose galėjo žaisti tik išimties tvarka.

Šią įsisenėjusią problemą LFF pavyko išspręsti savomis išgalėmis Vilniuje futbolo reikmėms išsaugojus ir su UEFA parama rekons-travus buvusį „Vėtros“ stadioną.

2011 m. vasarą pradėtos rekonstrukcijos metu atnaujintos tribūnų konstrukcijos, išplėstos ir renovuotos patalpas rungtynių dalyviams, patalpos žiniasklaidos atstovams ir jų darbo vietos, įrengta spaudos konferencijų salė, komentatorių pozicijos, vieta TV studijai, patalpos saugumui bei stebėjimo kamerų sistema, įėjimo turniketai, žiūrovų sanitarinės patalpos, padidinta VIP tribūna ir stovėjimo aikštelė. Nuo 2012 m. rugsėjo stadione įsikūrė naujoji LFF būstinė.

Stadione nuolat treniruojasi ir „General Financing A lygoje“ rung-tyniauja Vilniaus MFD „Žalgiris“, namų rungtynes žaidė kelios LFF I lygos komandos. UEFA turnyrų rungtynėms LFF stadionu naudojo-si ne tik „Žalgiris“, bet ir Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“, kurio namų stadionas neatitinka UEFA reikalavimų.

Pasinaudojant LFF stadiono pavyzdžiu, tiek Panevėžio, tiek Marijampolės savivaldybės taip pat turi planų rekonstruo-

ti savo miestų stadionus, kad šie atitiktų UEFA 3 kategorijos rei-kalavimus.

Aikštė tinkama profesionalams, naudinga mėgėjams

Atnaujinus stadioną jame paklota naujos kartos standartinių ma-tmenų dirbtinės dangos aikštė, kuriai FIFA suteikė aikštei aukš-čiausią – dviejų žvaigždučių kokybės sertifikatą. Tokį įvertinimą gavusi aikštė atitinka artimas natūraliai vejai charakteristikas ir yra tinkama naudoti elitinio futbolo rungtynėms visuose svarbiau-siuose FIFA bei UEFA turnyruose.

Aikštę jau įvertino ir toks tituluotas klubas kaip Briuselio „Ander-lecht“ (Belgija). Šios komandos treneris prieš UEFA Čempionų ly-gos rungtynes su „Ekranu“ buvo patenkintas aikšte: „Ji yra labai gera. Čia yra aukštos kokybės danga, todėl galėsime parodyti gero lygio futbolą“, – sakė praeityje Amsterdamo „Ajax“ ir Olandijos rinktinėje žaidęs futbolo specialistas.

Šalia pagrindinės aikštės įrengta ir mažesnių matmenų dirbtinės dangos aikštelė. Jos abi gali atlaikyti didelį krūvį, yra atsparios oro sąlygoms ir įjungus dirbtinį apšvietimą gali būti naudojamos sute-mus, todėl yra labai naudingos ne tik profesionalams. LFF stadio-ne žaidžia įvairios Vilniaus rajono mėgėjų bei vaikų komandos, ku-rios iki tol – ypač šaltuoju metu laiku – susidurdavo su sunkumais ieškant kokybiškos futbolo aikštės.

„Aikštė yra aukštos kokybės – čia galima

žaisti gero lygio futbolą.“ „Anderlecht“ treneris

J. van den Bromas

8


Kelyje į Braziliją – penkių varžovų barjeraiAštuntąkartąLietuvosnacionalinėvyrųfutbolorinktinėsieks kelialapio įPasauliočempionatofinalinįetapą.Norintišpildytisvajonę2014metaisvyktiįBrazilijąmūsiškiamsreikėsatrankosciklovaržybosenukonkuruotimažiausiaiketurisvaržovus.

Turnyro formatas

Burtai lėmė, jog 2014 m. FIFA Pasaulio čempionato atrankos Europos zonos G grupėje lietuviai žais su Graikijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos bei Lichtenšteino komandomis. Komandos sužais po aštuonerias rungtynes, po du kartus tarpu-savyje – vieną namuose ir išvykoje.

Į Pasaulio čempionatą iš karto pateks devyni grupių nugalėtojai. Aš-tuonios geriausios Europos zonos grupėse antrąsias vietas užėmu-sios komandos (neskaičiuojant rezultatų su šeštą vietą užėmusia grupės komanda) žais papildomas rungtynes 2013 metų lapkritį.

Varžovai

Pirmuoju numeriu mūsų atrankos grupėje reitinguojama Graikija (FIFA pasaulio rinktinių reitinge – 12 vieta). 2004 metų Europos čempionai pastaraisiais metais toliau pasiekia puikių rezultatų. Nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. lapkričio darnų komandų žai-

dimą rodantys graikai nepralaimėjo 17 rungtynių iš eilės. Šiemet vasarą Europos čempionate Graikija po pergalės grupės turnyre prieš Rusiją pateko į turnyro ketvirtfinalį. Ten graikai turėjo pripa-žinti Vokietijos pranašumą.

Antra pagal skirstymą grupėje – Slovakija (FIFA r. 42 v.). Įspūdin-giausias šios komandos pasiekimas buvo prieš dvejus metus – 2010 m. pasiektas Pasaulio čempionato finalinis etapas. Ten slovakai grupėje eliminavo planetos čempionus italus ir pateko į aštuntfinalį, kur nusileido Olandijai. Slovakai savo gretose turi dvi pirmo ryškumo žvaigždes – gynėją Martiną Škrtelį („Liverpool“) ir saugas Mareką Hamšiką („Napoli“).

Atrankos grupės „juodasis arkliukas“ – Bosnija ir Hercegovina (FIFA r. 31 v.). Pastaruosius du atrankos ciklus bosniai buvo la-bai arti išsvajoto tikslo, tačiau užėmę antrąją vietą grupėje papil-domose rungtynėse abu kartus nusileido Portugalijos rinktinei. Įspūdingiausia bosnių puolimo grandis, kur žaidžia neabejotinas komandos lyderis Edinas Džeko („Manchester City“).

Kartu su lietuviais favoritus bandys nustebinti kaimynė Latvija (FIFA r. 70 v.) 2010 m.. Pasaulio čempionato atrankoje latviai užėmė trečiąją vietą po Graikijos. Paskutiniame cikle Latvija vėl susitiko su graikais, tačiau šį kartą dėl aukštesnių vietų nekon-kuravo. Latvių gretose vis dar žaidžia rezultatyvusis Maris Verpa-kovskis, nauja įvarčių mašina jau tampa jaunasis Artiomas Ru-dnevas („Hamburg“), o saugų grandyje žiba Aleksandras Cauna („CSKA“).

Iš praėjusio atrankos ciklo mums jau pažįstamas Lichtenšteinas (FIFA r. 148 v.). Mažosios šalies atstovai dažniausiai tikslų užimti konkrečias vietas nekelia ir pasitenkina iš varžovų atimtais taš-kais. Tarp įsimintinų Lichtenšteino futbolininkų laimėjimų – ir per-galės prieš Latvijos (2007 m.) bei Lietuvos (2011 m.) rinktines.

9

Nacionalinėrinktinė

Lietuvosnacionalinėvyrųfutbolorinktinėatrankoscikląį2014m.FIFAPasauliofutboločempionatąpradės atsinaujinusinuopraėjusiosezono.Sukomandašiemetdirbanaujastreneriųštabas,kurisįkomandąpakvietėnemažaifutbolininkų,ikitolnerungtyniavusių,arbaįkomandągrįžusiųpoilgospertraukos.

Naujas trenerių štabas

Prie rinktinės vairo sausio mėnesį stojo Vengrijoje ir Škotijoje geriausiu metų stra-tegu rinktas, vengrų tautybės treneris, 48 metų Csaba László. Savo asistentai pasirinko du patyrusius trene-rius.

Cs. László talkina praeityje žinomas futbolininkas, įvairius šalies klu-bus treniravęs Igoris Pankratjevas bei Vitalijus Stankevičius kuris ilgus metus treniravo šalies jaunimo komandą, kelerius metus buvo naci-onalinės rinktinės trenerio asistentu. „Ieškojau žmonių, kurie puikiai pažįsta lietuvišką futbolą, jo žaidėjus ir mentalitetą. Taip pat norėjau, kad treneriai neturėtų sutarčių su klubais ir galėtų dirbti nuolat“, – apie savo pasirinkimą sakė Cs. László.

Nuo metų pradžios naujasis rinktinės trenerių štabas daug laiko skyrė stebėdamas potencialių rinktinės kandidatų žai-

Pasikeitęs rinktinės veidas

dimą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Žaidėjų įvertinimui nuo birželio pa-baigos iki rugpjūčio vidurio buvo suplanuotos net penkerios kontroli-nės rungtynės – su Europos čempionato dalyve Rusija, Baltijos taurės turnyro dvikovos su kaimynėmis Latvija ir Estija, taip pat Baltarusija ir Makedonija. Tiek draugiškų rungtynių per tris mėnesius nacionalinė komanda seniai nėra žaidusi.

Išbandytas būrys žaidėjų

Šioms penkerioms rungtynėms iš viso buvo pakviesta beveik 50 futbolininkų. Rungty-nėse su Rusija rinktinėje debiutavo gynėjas Egidijus Vaitkūnas ir puolėjas Deivydas Ma-tulevičius. Antras savo rungtynes sužaidė gynėjai Valdemaras Borovskis, Vytautas Andriuškevičius, saugai Gediminas Vičius ir Tadas Eliošius, trečias – gynėjas Tomas Mikuckis ir saugas Marius Papšys. Puolėjas Andrius Velička į startinę vienuolikę grįžo po trejų metų pertraukos.

Dvikovoje su Latvija debiutavo Vaidotas Šilėnas, su Estija – gynėjas Georgas Freidgeimas ir saugas Mantas Kuklys. Po ilgesnės pertrau-kos rinktinėje žaidė ir vartininkas Saulius Klevinskas, gynėjai Algis Jankauskas, Tomas Mikuckis.

Rinktinės vairininko Cs. Laszlo teigimu, šiemet sužaistos penkerios kontrolinės rungtynės padėjo jam ir komandai susipažinti bei išryškin-ti vietas, kur labiausiai reikia tobulėti. „Turime po kelis futbolininkus kiekvienoje pozicijoje, kurie rinktinėje žaidžia jau senokai. Tai rinktinės branduolys. Jį papildome kitais žaidėjais – tais, kurie yra geroje sporti-nėje formoje, arba yra perspektyvūs jauni futbolininkai ir po kelių turės pakeisti veteranus“, – teigė strategas.

„Žaidėjų įvertinimui buvo surengtos net

penkerios kontrolinės rungtynės.“

10


7

Perbeveik90metųtrukusiąLietuvosnacionalinėsfutbolorinktinėsistorijąkomandaioficialioserungtynėseatstovavodaugiaunei400futbolininkų.Visųlaikųrekordininkas–Andrius Skerla,kurissužaidėnet84rungtynes.

15 metų rinktinei atstovavęs gynėjas šio rezultato pagerinti nebe-bandys. 35 metų futbolininkas nutarė, kad praėjęs atrankos ciklas jam buvo paskutinis su rinktine.

- Su futbolu dar neatsisveikinote – žaidžiate Vilniaus MFD „Žalgirio“ klube, tačiau šalies rinktinei nebepadėsite. Ar lengvai ir greitai susitaikėte su ta mintimi?, – paklausėme A.Skerlos.

- Atėjo laikas, kai pasidarė savaime aišku, jog rinktinei reikia pasa-kyti „ne“. Tiesiog jauti, kad jau reikia stabdyti savo dalyvavimą. Var-gu, ar dabar galėčiau padėti nacionalinei komandai. Reikia užleisti vietą jaunesniems. Tegul jie stengiasi, įrodinėja savo vertę, tobulė-ja, žengia į priekį.

- Kurios rungtynės, atstovaujant Lietuvos rinktinei, labiausiai įsiminė?

- Labiausiai įstrigo pati pradžia su nacionaline komanda. Tai buvo 1997-ųjų atranka. Buvau jaunas, o rinktinė joje žaidė sėkmingai. Teko kartu rungtyniauti su Valdu Ivanausku, Arminu Narbe-kovu. Ypač įstrigo debiutinis mačas išvykoje su Airija. Jis baigėsi lygiosiomis 0:0. Vėliau buvo dvi pergalės prieš makedonus. Taip pat įsimintina 2006-ųjų dvikova su italais, nors jų ir neįveikėme. Mes svečiuose sužaidėme lygiosiomis 1:1. Tada stadione, ku-riame buvo labai daug žiūrovų, matėme pasau-lio čempionų taurę, nes italai neseniai buvo tapę planetos čempionais.

- Kaip manote, ar dar ilgai būsite tituluojamas rinktinės rungtynių rekordininku?

- Nemanau, kad ilgai. Ekipoje yra seniai žaidžiančių vyrų, kurie dar nesirengia su ja atsisveikinti. Tad netrukus ku-ris nors iš jų mane aplenks.

- Į kokią vietą atrankos grupėje su Slovakija, Graikija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Lichtenšteinu galėtų pretenduoti lietuviai?

- Manau, grupė yra viena iš stipriausių, nors grandų joje nėra. Prieš visas paminė-tas komandas galima laimėti, bet nuo visų ir pralaimėti. Visos G grupės ekipos galvo-ja, kad gali įveikti varžovus. Labai norėtųsi, kad vyrai atranką pradėtų pergale. Dabar-tinė sudėtis nebloga ir gerai parengta.

- Ko palinkėtumėte mūsų futbolininkams atrankos varžybose ir kokią nuomonę esate susidaręs apie rinktinės trenerį Csaba László?

- Treneris daug dirba, stebi futbolininkus, analizuoja žaidimą. Svarbu, kad

tarp jo ir rinktinės narių būtų supratimas. Linkiu vyrams ne-

patirti traumų. Mūsų šalyje nėra didelio žaidėjų pasirin-kimo, tad tai labai svarbu. Jei futbolininkai bus sveiki ir atsidavę rinktinei, degs noru jai atstovauti, ateityje galime sulaukti norimų rezultatų.

Rekordininkas padėjo tašką

„Jei žaidėjai bus sveiki ir atsidavę, galime sulaukti rezultatų.“

A.Skerla

11

Nacionalinėrinktinė

V��

��V��

��

V��

T��

Pakilus U-21 rinktinės finišas

Lietuvosjaunimo(U-21)futbolorinktinėpakiliai sužaidė atrankosvaržybųį2013metųEuroposčempionatąfinišą.Lietuviainamuose1:0įveikėUkrainoskomandą,oSuomijojepademonstravodidžiulįryžtąiratsitiesędramatiškai4:3privertėpasiduotisuomius.

„Šis pakvietimas įrodo, jog vėl esame laikomi stipriais varžovas ver-tais šio prestižinio turnyro“ – sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus.

Prieš Ukrainą atsilaikė ir be vieno žaidėjo

Vasaros pradžioje U-21 rinktinė pateikė siurprizą dėl kelialapio į Eu-ropos čempionatą kovojantiems Ukrainos bendraamžiams. Prieš ke-lias dienas švedus namuose net 6:0 sutriuškinę ukrainiečiai netrukus turėjo pripažinti lietuvių persvarą 1:0. Vienintelį įvartį jau 3 rungtynių minutę pelnė komandos kapitonas Tadas Eliošius.

Prieš pertrauką arbitras iš Islandijos nu-sprendė parodyti antrą geltoną kortelę gynėjui Karoliui Jarmalavičiui ir pašalinti jį iš aikštės. Vis dėlto ir be vieno žaidėjo Lie-tuvos komanda atsilaikė prieš varžovus.

„Šiandien vyrai sužaidė labai gerai, atida-vė visas jėgas. Mes laikėmės savo žaidi-mo plano, kontratakavome. Po raudonos

kortelės patekome į sudėtingą situaciją, bet perrikiavome gretas ir pasiekėme savo tikslą. Įveikėme futbolo šalies komandą, Europos čempionato šeimininkę“, – sakė rinktinės vyriausiasis treneris Vita-lijus Stankevičius.

Suomijoje laimėjo nepaisant dviejų įvarčių deficito

Rugpjūtį lietuviai vyko į Suomiją. Varžovai jau dvikovos pradžioje iš-siveržė į priekį, kai kamuolys rikošetu į mūsų vartus atšoko nuo Žil-vino Kymanto. 19 min. Donato Nakrošiaus tikslus ir stiprus smūgis nepaliko vilčių šeimininkų vartininkui – 1:1. Tiesa, kėlinį mūsiškiai baigė praleidę du įvarčius – 1:3.

Vis dėlto po pertraukos Lietuvos jaunieji futbolininkai dominavo aikš-tėje ir išlygino rezultatą. 64 min. tiksliu smūgiu pasižymėjo Arvydas Novikovas. Netrukus po jo baudos smūgio kamuolį į vartus pasiuntė Aurimas Vilkaitis. Pergalingą įvartį lietuviai pelnė trečią pridėtinio lai-ko minutę atakos smaigalyje atsidūrus Simonui Pauliui – 4:3.

„Esu labai patenkintas vaikinų pademonstruotų ryžtu ir noru kovoti iki rungtynių pabaigos. Ne kiekvieną dieną sugebame pelnyti ketu-

ris įvarčius ir aplenkti varžovus atsilikinė-jant“, – po dvikovos džiaugėsi rinktinės treneris Mindaugas Neoras.

Paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse Lietuva rugsėjo 10-ąją Marijampolėje dar kartą susitiks su Suomija. Pergalės arba lygiųjų atveju Lietuvos U-21 rinkti-nė savo atrankos grupėje užimtų ketvirtą vietą po Ukrainos, Slovėnijos ir Švedijos komandų.

„Retai pavyksta atsilikinėjant taip

aplenkti varžovus.“M.Neoras

13

Jaunimo futbolas

Jaunieji talentai – elitiniuose Italijos

klubuoseLietuvosU-19rinktinėskandidataiatsidūrėkomandose,apiekuriaspriešporametųgalėjotikpasvajoti.MarijampolietisvartininkasTomasŠvedkauskasirpanevėžietissaugasVykintasSlivkalieposmėnesiopradžiojepasirašė sutartis su elitiniais Italijos klubais–AS„Roma“irTurino„Juventus“.

Sužibėjo prestižiniame jaunimo turnyre

Marijampolės „Sūduvai“ priklausęs vartininkas T.Švedkauskas su triskart Italijos čempionu ir devyniskart taurės laimėtoju „Roma“ sudarė penkerių metų kontraktą

18 metų T.Švedkauskas į Italiją persikėlė dar praėjusių metų rug-pjūtį ir atstovavo „Fiorentina“ klubui. Vasario mėnesį T.Švedkauskas sužibėjo viename iš prestižiškiausių jaunimo futbolo varžybų pa-saulyje – tarptautiniame Viaredžo turnyre, kuriame buvo išrinktas geriausiu vartininku.

Jaunam lietuviui „Roma“ komandoje gali tekti trečiojo vartininko vaidmuo. Treniruotėse T.Švedkauskas mokysis iš dviejų patyrusių ir žinomų žaidėjų – Olandijos rinktinės vartininko Maarteno Stekelen-burgo ir ilgamečio Rumunijos vartų sargo Bogdano Lobonto.

Svajonės išsipildymas

Metais už T.Švedkauską jaunesnis V.Slivka iš Panevėžio „Ekrano“ vieneriems metams išnuomotas tituluočiausiam Italijos klubui (28 kartus Italijos čempionas, 2 kartus Europos čempionas) Turino „Ju-ventus“.

Tokią Panevėžio futbolo akademijos auklėtinio sėkmę lėmė nuosek-lus „Ekrano“ klubo bendradarbiavimas su Italijos klubais. Praėju-siais metais V.Slivka stažavosi „Brescia“, vėliau dalyvavo „Genoa“ peržiūroje, o netrukus buvo pakviestas į Turiną.

„Manau, jog apie „Juventus“ ar kokį kitą futbolo grandą pasvajoja kiekvienas futbolą žaidžiantis vaikas. Mane aplankė didžiulė sėkmė. Į šį žodį įeina didžiulis darbas ir virtinė atsitiktinumų“, – džiaugėsi V.Slivka.

Tiek T.Švedkauskas, tiek V.Slivka yra kviečiami į Lietuvos U-19 rink-tinę, kuri 2013 metais mūsų šalyje žais UEFA U-19 čempionato fi-nalinėse varžybose.

V.Slivka

T.Švedkauskas

„Apie „Juventus“ ar panašų futbolo grandą

svajoja kiekvienas vaikas.“

V.Slivka


14

U-17 rinktinė tarp Baltijos šalių neturėjo lygiųLietuvosjaunių(U-17,gimę1996m.irjaunesnižaidėjai)rinktinėįspūdingaisužaidėLatvijojevykusioseBaltijostaurėsvaržybose.Nacionalinėsfutboloakademijospagrindusudarytakomandapelnėpenkisįvarčius,nepraleidonėvienoirįveikė visustrisvaržovus.

Trys pergalės iš trijų

Lietuvos U-17 rinktinė 1:0 nugalėjo Latviją, nors rungtynes turėjo baigti be pašalinto kapitono Domanto Šimkaus, taip pat 1:0 įveikė Suomiją, o paskutinę turnyro dieną antrą vietą užėmusią Estijos ko-mandą pranoko užtikrintai 3:0.

Rinktinės trenerio Vytauto Vaškūno teigimu, rezultatą lėmė nuosek-lus darbas ir pasirengimas, o pergalė suteiks pasitikėjimo savo jė-gomis prieš rudens oficialias rungtynes atrankos varžybose: „Daug prisidėjo darbas stovyklose su akademijos vyriausiuoju treneriu ir fizinio rengimo treneriais, psichologu, bendradarbiavimas su klu-

bų treneriais. Mikroklimatas ekipoje buvo puikus. Svarbu, kad po šio turnyro įgijome įtikėjimo, kad galime žaisti ir laimėti prieš bet ką.“

Spalio 23–28 dienomis Lietuvos U-17 rinktinė pirmajame Europos čempionato atrankos etape Belgijoje žais su turnyro šeimininkais bei Olandijos ir Latvijos rink-tinėmis.

Nepralaimėjo, bet liko antri

U-19 rinktinė (gimę 1994 m. ir jaunesni žaidėjai) Baltijos taurės varžybose išliko nepralaimėjusi, tačiau turėjo tenkintis antrąja vieta. Mūsiškiai 1:1 sužaidė su Latvija ir Suomija bei 2:0 įveikė Suomiją. Lietuviai surinko 5 taškus, tačiau varžybų šeimininkė Latvija po neti-kėtos pergalės prieš suomius iškovojo dviem daugiau.

„Padarėme žingsnį į priekį ir pasiekėme tam tikrą lygį, tačiau norint kovoti su elitinėmis komandomis dar reikia gerinti įvairius žaidimo komponentus“, – sakė rinktinės vyr. treneris Antanas Vingilys.

Vasarą U-19 rinktinės žaidėjai ir treneriai atostogų turėjo mažai – ko-manda liejo prakaitą treniruočių stovyklose užsienyje. Liepos pabai-goje lietuviai stovyklavo Lenkijoje, o rugpjūčio pradžioje išvykę į Bel-giją, kur sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su šios šalies ekipa.

„Įgijome tikėjimo, kad galime laimėti

prieš bet ką.“V.Vaškūnas

15

Jaunimo futbolas

Akademijos auklėtiniams – profesionalo kontraktai

Būsimą pamainą nacionalinei rinktineiruošiantiNacionalinėfutboloakademija(NFA)įužsienįišleidžiavisdaugiausavoauklėtinių.IšjaunimofutboloįprofesionalųpereinantysžaidėjaiįsitvirtinaAnglijos,Italijos,Izraelioklubuose,okitiliekaLietuvojeirpapildomūsųčempionatepirmaujančiasekipas.

Anglai pasiūlė profesionalo kontraktą

19 metų klaipėdietis vartininkas Lukas Lidakevičius šią vasarą pasi-rašė profesionalo sutartį su Anglijos „Barnsley“ klubu. U-21 rinktinės kandidatas iki šiol žaidė „Barnsley“ rezervinėje komandoje, tačiau po sėkmingo sezono jam buvo pasiūlyta prisijungti prie pagrindinės sudėties, kuri varžosi „Championship“ pirmenybėse.

Du jaunesni futbolininkai – 16 metų puolėjas panevėžietis Simonas Stankevičius ir metais jaunesnis saugas plungiškis Tomas Dombraus-kis atstovauja „Leicester City“ jaunimo komandai. Dar vienas NFA au-

klėtinis, 16-metis saugas Deimantas Petravičius balandžio mėne-sį debiutavo „Notthingam Forest" klubo jaunimo komandoje.

„A.Vilkaitis su „Lazio“ iškovojo Italijos

jaunimo čempionato sidabrą.“

Sieks įgyti žaidybinės patirties

Lietuvos U-21 rinktinėje jau spėjęs įsitvirtinti NFA auklėtinis. Mar-tynas Dapkus ir toliau lieka Izraelyje. 19 metų saugas iš Tauragės rungtyniaus Ahi Nazareth "Maccabi" klube.

Šiai ekipai jį paskolino daugkartinis šalies čempionas Haifos „Mac-cabi“ klubas, kurio jaunimo komandoje M.Dapkus praleido visą praėjusį sezoną. „Nusprendžiau karjerą tęsti ten kur galėsiu rungty-niauti po 70–90 minučių per rungtynes ir taip įgyti žaidybinės patir-ties“, – sakė M.Dapkus.

Žaidė Italijos jaunimo čempionato finale

U-21 rinktinės gynėjas, NFA auklėtinis, jonavietis Aurimas Vilkaitis po antro sezono Italijoje vis labiau įgauna Romos „Lazio“ jaunimo komandos trenerių pasitikėjimą.

Praėjusį sezoną A.Vilkaitis žaidė Italijos jaunimo čempionato finale, kur „Lazio“ turėjo pripažinti Milano „Inter“ futbolininkų pranašumą ir užėmė antrąją vietą. Tokios pozicijos Romos klubas nebuvo iškovo-jęs jau 11 metų.

Sudomino Lietuvos lyderius

Jaunieji akademijos auklėtiniai domina ir pajėgiausius Lietuvos futbolo klubus. Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos čempionui Panevėžio „Ekranui“ atstovauja Dovydas Norvilas, o Vilniaus MFD „Žalgiryje“ žaidė Donatas Kazlauskas. Neseniai su „Ekranu“ sutartį sudarė ir Edvinas Girdvainis. 19-metis gynėjas jau spėjo debiutuoti ir UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre.

„General Financing A lygos“ klubuose rungtyniauja ir kiti akade-mijos auklėtiniai. „Žalgirio“ klubas Klaipėdos „Atlantui“ paskolino saugą M.Benetą, Tauragės „Tauro“ gretose rungtyniauja saugas Mantvydas Eiza, Alytaus „Dainavoje“ puolėjas Lukas Baranauskas, „Šiauliuose“ – Rokas Gedminas. Vilniaus „Reo" klube žaidė gynėjas Martynas Jefišovas.

L.Lidakevičius

Su kamuoliu E.Girdvainis

16


Lietuvosnacionalinėsfutbolorinktinėstreneris Csaba Lászlóaktyviairūpinasinetikreprezentacinėsekiposreikalais,tačiauirkomandosateitimi.

Trenerio karjeros pradžioje Menchengladbacho „Borussia“ (Vo-kietija) jaunimo komandai – kurioje ugdė būsimus Vokietijos ir Lenkijos rinktinių žaidėjus Marcellį Janseną bei Eugene‘ą Polans-kį – vadovavęs specialistas yra sukaupęs nemažą darbo su jaunai-siais futbolininkais patirtį ir ja taip pat dalinasi su Lietuvos futbolo specialistais.

Prieš kelis mėnesius Cs. László paruošė jaunų žaidėjų ugdymo kon-cepciją, kuri padės Nacionalinės futbolo akademijos bei Lietuvos jaunimo rinktinių treneriams ugdant žaidėjus dirbti viena krypti-mi. Koncepcijoje numatyta, kad visos rinktinės – nuo jauniau-siųjų iki vyriausiųjų – sieks žaisti pagal panašų taktinį modelį.

„Stengiamės patobulinti darbą su jaunaisiais žaidėjais. Šiuo tikslu paruošiau specialią treniruočių koncepciją. Esu na-cionalinės rinktinės treneris, tačiau man rūpi ir šalies futbolo ateitis“, – sakė Cs. László.

Jis perteiks ne tik teorines bet ir praktines žinias. Treneris, padeda-mas savo asistentų, jau pravedė ne vieną treniruotę jauniesiems Nacionalinės akademijos futbolininkams. „Taip pat sieksiu pakvies-ti ir užsienio specialistus, kad šie pasidalintų savo žiniomis“, – teigė strategas.

Vienas iš artimiausių Cs. László uždavinių – padėti Lietuvos U-19 jaunimo rinktinei pasiruošti kitąmet vyksiančiam

Europos futbolo čempionato finaliniam etapui. Lietuviai 2013-ųjų vasarą bus šių varžybų

šeimininkais.

Patirtį perduoda jaunų žaidėjų ugdymui „Treniruoju rinktinę,

bet man rūpi viso šalies futbolo ateitis.“

Cs. László

17

Jaunimo futbolas

2012–2013metųsezoneUEFAturnyruosedalyvavęketuri Lietuvos klubaiiškovojopergaliųirreitingotaškųmūsųšaliai,tačiaunustebintigalingųirturtingųfutbološaliųatstovųnesugebėjo.

„Ekrano“ prezidentas: komanda atliko didelį darbą

Stipriausia šalies komanda Panevėžio „Ekranas“ kovas Čempionų lygos atrankoje pradėjo nuo antrojo etapo. Jame panevėžiečiams teko stiprus varžovas – Airijos čempionas „Shamrock Rovers“. Per-nai Dublino komanda rungtyniavo Europos lygos grupių turnyre. Svečiuose sužaidę be įvarčių, namuose Panevėžio futbolininkai parklupdė „Shamrock Rovers“ ekipą 2:1 ir žengė į trečiąjį etapą.

„Mūsų klubas UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre įgyvendino iškeltus tikslus – įveikė vieną atrankos etapą. Manau, vyrai pada-rė labai daug. Lietuvos komandai įveikti Airijos čempionus, kurie rungtyniavo Europos lygos grupių turnyre – didelis laimėjimas. Iš Baltijos šalių „Ekranas“ pasirodė sėkmingiausiai“, – teigė „Ekra-no“ klubo prezidentas Aušrys Labinas.

Trečiajame etape panevėžiečius egzaminavo garsusis Briuselio „Anderlecht“ klubas. Lietuvos čempionams nepavyko pasiprie-šinti keliasdešimt kartų didesnį biudžetą turintiems varžovams. Belgijoje „Ekranas“ pralaimėjo 0:5, namuose – 0:6. Po šios nesė-

kmės „Ekranas“ tęsė kovas UEFA Europos lygoje, kur žaidė su daugkartiniu Rumunijos čempionu Bukarešto „Steaua“.

Pasak A.Labino, didelis pralaimėjimas „Anderlecht“ komandai neatspindi komandų jėgų santykio – „Ekranas“ nėra tiek daug sil-pnesnis. Tačiau komandų biudžetų skirtumai akivaizdūs. „Mūsų biudžetas – apie 3–4 milijonus litų, sakykime, kad vienas milijo-nas eurų. Belgai sakė, kad jų biudžetą sudaro net 80 mln. eurų. Tai daug ką pasako apie varžovų pajėgumą“, – dėstė „Ekrano“ prezidentas.

Jo nuomone, Lietuvos klubai Europos turnyruose turi džiaugtis kiekviena pergale, kiekvienu pelnytu tašku, nesvarbu su kuo jis būtų iškovotas – su estais ar serbais. „Jei mūsų biudžetas, kokį turime, būtų ne litais, o eurais, galėtume kelti aukštesnius tikslus. Su mūsų biudžetu geras pasiekimas yra ir vieno etapo įveikimas. „Ventspils“, kai pateko į Europos lygos grupių turnyrą, turėjo 3–4 mln. eurų biudžetą“, – aiškino A.Labinas.

„Žalgiris“: įveikti Austrijos klubą buvo įmanoma

Vilniaus MFD „Žalgiris“ kovas UEFA Europos lygos turnyre pradėjo nuo antrojo atrankos etapo. Lietuvos vicečempionams jo įveikti nepavyko. Sostinės komanda savo aikštėje su Miodlingo „Admira

Wacker“ futbolininkais sužaidė lygiosio-mis 1:1, o Austrijoje varžovams nusileido net 1:5.

„Admira Wacker“ pernai Austrijos čem-pionate užėmė trečiąją vietą, tačiau šio klubo prie turtingųjų priskirti negalima – austrų klubo metų biudžetas yra apie 5 milijonai eurų. „Žalgirio“ biudžetas kur kas kuklesnis (4 mln. litų), tačiau sužinoję bū-simą varžovą žalgiriečiai buvo patenkinti ir tikėjo, kad jis įveikiamas, ir kad galima patekti į kitą varžybų etapą.

Lietuvos klubai UEFA turnyruose: nustebinti nepavyko

„Anderlecht“ 80 mln. eurų biudžetas daug

ką pasako apie jų pajėgumą.“

A.Labinas

18


„Toks ir buvo iškeltas tikslas, kurį tikėjo-mės įgyvendinti. To padaryti nepavyko, tad komandos pasirodymą šiame turnyre vertinu neigiamai“, – sakė „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

Pasak jo, vilniečiams koją galėjo pakišti tai, kad daugelis žaidėjų Europos lygos turnyre kovojo pirmą kartą, neturėjo tokio rango varžybų patirties. „Rezultatas išvy-koje tikrai nuviliantis, bet jokiu būdu neat-spindi realaus komandų pajėgumo. Buvo ir objektyvių, ir subjekty-vių priežasčių. Kai varžovai pirmavo 3:1, gerą galimybę sušvelninti rezultatą turėjo Calumas Elliotas. Aikštės šeimininkai trečią įvartį mums įmušė iš nuošalės. Tą pripažino ir Austrijos komentatoriai. Tačiau tai nėra pasiteisinimas. Žinome savo klaidas ir pasistengsi-me jų nekartoti“, – tikino M.Nikoličius.

Jis mano, kad ir su dabartiniais biudžetais Lietuvos klubai Europoje gali nuveikti daugiau: „Kad taip atsitiktų, komanda turi veikti kaip laikrodis, reikiamu metu būti geriausios sportinės formos. Palankiai susiklosčius burtams įmanoma įveikti kelis atrankos etapus.“

„Sūduva“ pasirodė pagal galimybes

Marijampolės „Sūduva“ sunkiai, bet pirmąjį UEFA Europos lygos atrankos etapą įveikė. Suvalkijos klubas savo aikštėje 0:1 pralai-mėjo Daugpilio „Daugava“ futbolininkams, tačiau Latvijoje iško-vojo pergalę 3:2 ir dėl svečiuose daugiau įmuštų įvarčių pateko į tolesnį etapą.

Antrajame etape suvalkiečiai turėjo pripažinti Novi Sado „Vojvo-dina“ komandos pranašumą. Išvykoje marijampoliečiai netikėtai sužaidė lygiosiomis 1:1, o savo aikštėje varžovams nepasiprieši-no – pralaimėjo 0:4. Jei „Sūduva“ būtų iš tolesnės kovos išstūmusi serbus, tai reikėtų vertinti kaip didelį netikėtumą.

Pasak „Sūduvos“ vyriausiojo trenerio Dariaus Gvildžio, komandos pasirodymas Europos lygos atrankos varžybose atspindi jos pa-jėgumą. „Perėmiau komandą po pirmų rungtynių su „Daugava“. Daugpilyje sugebėjome iškovoti pergalę ir žengti tolyn. Mane nu-vylė tik antrosios rungtynės su „Vojvodina“ Marijampolėje, savo aikštėje galėjome sužaisti sėkmingiau. Su šia komanda Serbi-joje vyrai kovojo pagirtinai, sugebėjo sužaisti lygiosiomis. Savo aikštėje, prie savų žiūrovų, futbolininkai gal „perdegė“, – teigė D.Gvildys.

Anot jo, Europos turnyruose sėkmingiau-siai pasirodo didelius biudžetus turintys klubai. „Mūsų klubo biudžetas neprilygsta turtingiems užsienio klubams. Tad įveikti antrąjį etapą – sudėtinga. Kad taip atsitik-tų, reikia ir sėkmės, ir stipresnės ekipos. Mes antrajame etape rungtyniavome su „Vojvodina“ klubu, kuris sugebėjo pasi-kviesti buvusį Turino „Juventus“ žaidėją. Galima įsivaizduoti, kiek tai kainuoja“, – aiškino D.Gvildys.

„Šiauliai“ tikslo nepasiekė

Saulės miesto komandai peržengti pirmojo Europos lygos atran-kos barjero nepavyko, nors Gedimino Jarmalavičiaus auklėtiniai tam turėjo visas galimybes. Šiauliečiams teko tikrai „įkandamas“ varžovas – šių metų Estijos čempionate antroje vietoje žengiantis Talino „Levadia“ klubas. Tačiau penktąją vietą A lygoje užimantys „Šiauliai“ po dviejų mačų su galutine pergale turėjo sveikinti Esti-jos futbolininkus. Pirmąsias rungtynes išvykoje šiauliečiai pralai-mėjo estams 0:1, o savo aikštėje iškovojo pergalę 2:1. Tačiau dėl svečiuose pelnyto įvarčio į kitą etapą žengė „Levadia“.

„Nepasisekė svečiuose, kai patys sau įsimušėme įvartį. Žaidėme su ekipa, kuri mums tikrai įveikiama. Savo aikštėje pirmavome 1:0, tačiau neatidžiai sužaidę leidome estams išlyginti rezultatą. Vėliau spėjome įmušti tik vieną įvartį, o reikėjo dviejų. Dėl tokio pasirodymo pasiteisinimo nėra, patys kalti“, – kalbėjo „Šiaulių“ strategas G.Jarmalavičius.

Pasak jo, „Šiauliams“ buvo iškeltas tikslas įveikti pirmąjį atrankos etapą ir laukti burtų. „Manau, esant dabartiniam finansavimui, mūsų šalies klubai, jei palankiai susiklostys burtai, pajėgūs įveikti 1–2 etapus. Tai yra maksimumas“, – dėstė G.Jarmalavičius.

Lietuvos klubai UEFA turnyruose: nustebinti nepavyko „Su dabartiniais finansais mūsų šalies klubai pajėgūs įveikti

1–2 etapus.“G.Jarmalavičius

19

Sportuoti galima ir taip.

Penkioskomandos,kovojančiosdėlmedaliųirdarkelios,galinčiosįkastibetkuriamfavoritui.TokiostendencijosišryškėjosužaidusdutrečdaliussezonoLietuvos futbolo federacijos „General Financing A lygos“ čempionate.

Pasikeitusių favoritų dvikova

Realiausiais pretendentais pasidabinti aukso medaliais išlieka dvi stipriausios praėjusių metų komandos. Nugalėtojų titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ po 25 sužaistų rungtynių buvo praradęs šešiais taškais mažiau už Vilniaus MFD „Žalgirį“.

Panevėžiečiams sezono viduryje teko atjauninti sudėtį, tačiau tai nesutrukdė išlikti viršūnėje. „Ekrano“ puolimo arsenalą su-stiprino iš „Dainavos“ perėjęs Arsenijus Buinickis. Ypač įsiminė pergalę 4:3 svečiuose nulėmęs jo dublis į „Šiaulių“ vartus pa-skutinėmis minutėmis.

„Žalgirio“ žaidimas buvo pradėjęs strigti, tad siekdamas ne-atitolti nuo varžovų klubas griebėsi pakeisti vyriausiąjį trene-rį – vietoje kroato Damiro Petravičiaus prie vairo stojo lenkas Marekas Zubas. Pastarajam, padedant ir tėvynainio, naujo ko-mandos puolėjo Kamilio Bilinskio įvarčiams, pavyko po truputį atsitiesti ir sumažinti atsilikimą.

Rezultatyvūs šiauliečiai vejasi

Trečiąją vietą iki rugsėjo išsaugojo „Sūduva“, tačiau jai ne-pavyko išlaikyti dviejų lyderių pasiūlyto tempo ir pabėgti nuo ambicijų neslepiančios „Kruojos“. Marijampolės ekipa taip pat pakeitė strategą – Virginijaus Liubšio vietą užėmė jaunesnis Da-rius Gvildys – bet tai nepadėjo stabilizuoti žaidimo. Pagrindinė „Sūduvos“ viltis – įsibėgėjantis talentingasis brazilas Rafaelis Ledesma.

„Kruoja“ vasarą taip pat neišvengė „duobės“ ir atliko permainų tiek tarp žaidėjų, tiek trenerių štabe – atsisakė daugumos legio-nierių iš Ukrainos. Rugpjūtį Pakruojo komanda baigė įveikdama „Sūduvą“ ir po 26 rungtynių keturiais taškais atsiliko nuo Mari-jampolės klubo bei tiek pat lenkė „Šiaulius“.

Pastaroji komanda vadovaujama Gedimino Jarmalavičiaus nuo gegužės iki rugsėjo ne tik skynė pergales ir prisivijo pirmąjį ketvertą, bet ir demonstravo labai rezultatyvų futbolą. 7 kartus šiauliečių rungtynėse buvo pelnyti ne mažiau nei 6 įvarčiai. Toks rezultatyvumas padėjo „Šiaulių“ snaiperiui Artūrui Rimkevičiui perkopti 20 įvarčių ribą.

Legionierių įkvėptas „Atlantas“

Pozityvia staigmena sezono viduryje tapo Klaipėdos „Atlantas“. Vadovaujamas trenerio iš Prancūzijos ir pasipildęs būriu legio-nierių uostamiesčio klubas po vasaros pertraukos iškovojo tris pergales bei privertė gerokai paplušėti lyderius.

Pergalių receptą antroje sezono pusėje atrado ir į šeštą vietą pakilo Gargždų „Banga“, o žaidėjų praradimus išgyvenusios Alytaus „Dainavos“ bei Tauragės „Tauro“ žaidimo kreivė smuko.

Nemaloniausią siurprizą pateikė Vilniaus „REO“. Skolų naštos ir žaidėjų išsivaikščiojimo prislėgtas klubas iš pradžių neatvyko į dvejas rungtynes, o po to paskelbė pasitraukiantis iš čempio-nato nesulaukus jo pabaigos, kuri numatyta lapkričio 11 dieną.

Lenktynės dėl medalių vis labiau kaista

21

Nenuspėjamos,dramatiškosirsuteikiančiosšansąmėgėjams.Tokiosyra Lietuvos futbolo taurėsvaržybos,kurios67-ąjąsavosezonąpradėjoatsinaujinusios.TradicinisturnyrasšiemetvadinasiLietuvosfutbolofederacijos(LFF)„Carlsberg“taure.

Sužaidė ir E.Jankauskas

Ištikima Lietuvos futbolo partnerė Danijos bendrovė „Carlsberg“ jau penkerius metus padeda mūsų šalies nacionalinei rinktinei, o šie-met nutarė prisijungti ir prie gilias tradicijas turinčio Lietuvos futbolo taurės turnyro.

„Futbolas visame pasaulyje traukia žiūrovus dėl savo nenuspėjamu-mo ir teikiamų emocijų. Lietuvoje pastaraisiais metais futbolo tau-rės turnyras populiarėja, tačiau augimui potencialo dar yra daug. Tikimės, kad su mūsų parama LFF „Carlsberg" taurės varžybos bus vis gausesnės ir įdomesnės“, – sakė „Carlsberg“ ženklo vadovė Lie-tuvoje Sigutė Zabielskienė.

Neeiliniu įvykiu taurės dalyviams tapo burtų traukimas. Lietuvos futbo-lui šiemet švenčiant 90 metų jubiliejų, ištraukti taurės turnyro burtus kviečiami žinomi futbolininkai. Antrojo etapo poras lėmė UEFA Čem-

pionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas, o trečiojo – pra-eityje garsus Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Vaclovas Jurkus.

37 metų E.Jankauskas pats žaidė pirmojo etapo rungtynėse ir įvar-čiu prisidėjo prie Vilniaus „Prelegentų“ pergalės prieš Vilkaviškio „Širvintos“ ekipą. „Nustebino, kad dalyvauja tiek daug komandų. Buvo įdomu, smagiai pajudėjome ant kokybiškos naujos LFF stadi-ono aikštės“, – teigė futbolo garsenybė.

Įvarčių spektaklį galėjo stebėti internetu

2012/13 metų LFF „Carlsberg“ taurės sezone iš viso užsiregistravo dalyvauti 63 komandos. 44 ekipos iš trečiojo, ketvirtojo ir penktojo pagal pajėgumą šalies futbolo divizionų dalyvauti pradeda nuo pir-mojo etapo.

Pirmą kartą dviejų mėgėjiškų komandų rungtynes taurės turnyre buvo galima stebėti ir internetu – Vilniaus „Gariūnų“ ir Radviliškio „Lokomotyvo“ dvikovą iš sostinės tiesiogiai transliavo „Futbolo.TV“ svetainė. Šios rungtynės buvo vienos gražiausių antrajame etape, o pergalę 5:4 šventė svečiai iš Radviliškio.

Į ketvirtąjį varžybų etapą pateko ir viena ketvirtajame šalies divizio-ne – Sekmadienio futbolo lygoje – žaidžianti ekipa, Vilniaus rajone Kalveliuose įsikūręs „Ave.Ko“. Jei lems burtai, šiai komandai ketvir-tajame etape gali tekti garbė išbandyti jėgas su „General Financing A lygos“ klubu.

2012/13 m. LFF „Carlsberg“ taurės varžybos finišuos kitų metų vasarą. Nugalėtojas iškovos teisę atstovauti Lietuvai UEFA Europos lygos atrankos varžybose.

Atsinaujinusios taurės varžybos

„Nustebino, kad dalyvauja tiek daug

komandų.“E.Jankauskas


22

Faktai apie Lietuvos futbolo stadionų infrastruktūrą

• Nuo 2008 m. naujai pastatyti ar iš pagrindų rekonstruoti stadionai Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje, Vilniuje

• 2007–2012 m. dalinai renovuoti ar išplėsti aukščiausios lygos klubų stadionai Panevėžyje, Klaipėdoje, Gargžduose, Šiauliuose, Pakruojyje

• Šių metų pabaigoje apie 20 stadionų (įskaitant maniežus) atitiks aukščiausios arba pirmosios lygos reikalavimus

• Iš jų, 1 1 stadionų turi dirbtinį apšvietimą (beveik visi įrengti 2006-2012 m.)

• Šių metų pabaigoje 9 miestai turės naujas standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštes

Telšiuose ir Utenoje dygsta nauji stadionai

Rajonų centruose – projektai su ES fondų parama

Rekonstrukcijos darbai įsibėgėjo Telšiuose ir Utenoje. Ten sie-kiama įrengti apie 3 tūkstančius vietų turinčius stadionus, kurie atitiktų Lietuvos čempionato reikalavimus. Panašūs projektai pa-rengti ir statybos ruošiamos Visagino, Jonavos miestuose, taip pat Kėdainiuose bei Palangoje.

Lietuvos futbolo federacijos licencijavimo skyriaus vadovas Laury-nas Zibolis pastebi, jog ilgą laiką A ir I lygos klubų licencijavimas buvo vienas iš nedaugelio veiksnių, skatinusių investicijas į infrastruktūrą.

Tačiau pastaraisiais metais savivaldybės pradėjo imtis daugiau iniciatyvos ir vis labiau naudojasi Europos sąjungos (ES) fondų teikiamomis galimy-bėmis. Nuo 2014 m. platesnes perspek-tyvas šioje srityje turėtų atverti nauja ES programa.

„Miestų ir rajonų savivaldybių darbuotojai turėtų aktyviai domėtis ES fondų teikia-momis galimybėmis ir jomis pasinaudo-jus atlikti kokybinį šuolį miestų futbolo in-frastruktūroje. Savo ruožtu, tokių projektų rengėjus kviečiame konsultuotis, kad

būtų pasiektas geriausias rezultatas ir stadionai atitiktų pagrin-dinius reikalavimus, kurių ateityje gali prireikti į aukštesnes lygas kopiantiems klubams“, – sakė infrastruktūros ekspertas.

Licencijavimas persikelia ir į II lygą

Nuo 2012 m. sezono įvestas II lygos klubų licencijavimas jau pradėjo keisti ir šio lygmens stadionų veidą. Šiemet klubai turėjo susitvarkyti savo struktūrą bei imtis realių darbų su rajonų savival-dybėmis, jeigu jų infrastruktūra neatitinka elementarių standartų.

„Tikimės, kad ankstesniais metais matytas licencijavimo sistemos poveikis A ir I lygos stadionų infrastruktū-rai per keletą metų pasikartos ir II lygoje. Po pirmojo sezono kai kur poslinkiai jau matyti. Pavyzdžiui, jau imtas tvarkyti Prie-nų stadionas“, – teigė L.Zibolis.

Kai kuriuose miestuose – Šiauliuose, Tel-šiuose, Plungėje, Radviliškyje, Kybartuo-se, Kazlų Rūdoje, Jonavoje, Kėdainiuo-se, Kaune, Kretingoje, Birštone – tokio lygmens dabartiniai reikalavimai jau yra arba netrukus bus įgyvendinti.

Futbolo infrastruktūros plėtravykstanetiktuosemiestuose,kuržaidžiaaukščiausiųLietuvoslygųklubai,tačiauirtokiųtikslųturinčiuoserajonųcentruose.

„2014 m. platesnes perspektyvas atvers

nauja ES fondų programa.“

23

Infrastruktūra

Aukščiausia trenerio licencija jau suteikiama Lietuvoje

Futbolo specialistai Lietuvojenuošiolgalėsįgytiiraukščiausiąprofesionalotrenerio–Europosfutboloasociacijųsąjungos(UEFA)PRO–licenciją.NacionalinėjefutboloakademijojeKauneveikiantisLietuvosfutbolo federacijos (LFF) techniniscentraspradėjorengtifutbolotreneriųUEFA PRO licencijos kursus.

UEFA PRO licencija – aukščiausia trenerio kategorija. Ji suteikia teisę treniruoti bet kurį Europos futbolo klubą. Iki šiol UEFA PRO licencijas turėjo tik keturi Lietuvos treneriai – jie šią kvalifikaciją įgijo užsienyje. LFF techninis centras iki šiol rengdavo UEFA A ir B licencijų kursus, o dabar prie jų prisidės ir PRO licencijų kursai.

„Kursai interaktyvūs, paremti trenerio darbo kompetencija. Nuo pat pirmos dienos šių kursų studentai patys ieško atsakymų į visus

klausimus, kurie jiems kyla aikštėje“, – pa-sakojo kursus vedantis Raimondas Statke-vičius.

UEFA PRO kursai susideda iš 12 sesijų ir trunka daugiau nei 18 mėnesių. Pirmoje kursų sesijoje patirtimi su treneriais dalijosi futbolo specialistas iš Anglijos Stephenas Constantine'as. Vėliau šalies futbolo spe-cialistai pristatė savo namų darbo užduo-tis – šiemet vykusio Europos futbolo čem-pionato finalinio etapo rungtynių analizes.

Tarp 16 pirmųjų, siekiančių UEFA PRO li-cencijos Lietuvoje – nemažai žinomų šalies futbolo specialistų. Kursuose dalyvavo na-

cionalinės rinktinės treneriai Vitalijus Stankevičius ir Igoris Pankra-tjevas, daugkartinio šalies čempiono Panevėžio „Ekrano“ strategas Valdas Urbonas ir kiti.

„Šiuolaikiniam futbolo treneriui nuolat reikia gerinti savo kvalifikaci-ją, nes reikalavimai nuolat kyla. Džiaugiuosi, jog nereikėjo važiuoti ir šios licencijos siekti užsienyje. Dažniausiai ten nėra lengva pakliū-ti“, – sakė V.Urbonas.

Spalio 22–25 dienomis UEFA PRO licencijos kursų dalyviai lankysi Šveicarijoje, kur kartu su treneriais iš Latvijos, Turkijos ir Slovakijos dalyvaus keturių šalių kursų sesijoje.

„Džiaugiuosi, jog nereikėjo važiuoti

šios licencijos siekti užsienyje.“

V.Urbonas


24

Techninėveikla

Visus90metųLietuvosčempionatainebūtųgalėjęvyktibežmoniųsušvilpukais–teisėjų.ArbitramsišLietuvostarptautinėjearenojepertuosmetuspavykopasiektiirįspūdingųaukštumų,teisėjautielitinėmsEuroposfutbolorungtynėms.

Pirmų rungtynių teisėjas – vokietis

Prieš karą dažniausiai teisėjaudavo to lai-ko futbolininkai, kurie suprasdavo futbolo žaidimą ir taisykles. Autonomiška futbolo teisėjų kolegija buvo įkur-ta 1926 m., praėjus ketveriems metams po pirmojo čempionato.

Pirmųjų čempionato rungtynių 1922 m. gegužės 7 d. teisėjas buvo ne lietuvių, o vokiečių tautybės – Hansas Gecas (Hans Goetz). Čem-pionato varžybų aplinkraštyje buvo įrašyta, jog teisėjo sprendimai rungtynių metu neginčijami, o 16 punkte netgi numatyta, jog abi ko-mandos privalo po rungtynių sušukti teisėjui „už teisingą referavimą valio, mėg sportą, valio, mėg sportą valio.“

Ryškiausia to laiko asmenybė buvo ilgametis teisėjų kolegijos va-dovas Valerijonas Balčiūnas. Jis buvo ir mokslininkas, ir organizatorius (vienas Lie-tuvos futbolo lygos įkūrėjų), ir futbolininkas (su rinktine dalyvavo 1924 m. olimpinėse žaidynėse).

Kaip pirmasis tarptautinės kategorijos tei-sėjas dirbo Pabaltijo futbolo pirmenybių, pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. V.Balčiūną netgi pakvietė vadovauti teisė-jams per ... 1939 m. Kaune vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Sulaukė pripažinimo tarptautinėje arenoje

Po karo buvo daug puikių arbitrų, kurie sulaukė pripažinimo tuo-metinėje Sovietų Sąjungoje. Savo sugebėjimais išsiskyrė Juozas Litvinas, kuris pirmasis iš lietuvių buvo pakviestas teisėjauti Sovietų Sąjungos taurės finalinėms rungtynėms. Deja, dėl sovietų sporto biurokratų intrigų šis žmogus anksti nutarė trauktis iš teisėjavimo.

Aukso raidėmis į Lietuvos futbolo teisėjų metraštį įrašyta Kęstučio Andziulio pavardė. Jam pirmajam Lietuvoje buvo suteikta FIFA teisėjo kategorija. Kauniečio švilpukas aidėjo ne viename Europos stadione.

J.Muliuolis, K.Andziulis ir J.Kazlauskas

Iš K.Andziulio estafetę perėmė buvęs futbolininkas, FIFA kategorijos teisėjas Romualdas Juška. 1983 m. jis pripažintas geriausiu TSRS teisėju. R.Juškai buvo suteikta garbė teisėjauti Europos čempionato finalinio etapo rungtynėms tarp Vokietijos ir Portugalijos, pusfinalio rungtynėms UEFA taurėje, olimpinių žaidynių kovoms.

Pripažinimo Sovietų Sąjungoje taip pat sulaukė puikus žmogus ir pedagogas Jonas Muliuolis, kurio indėlis ugdant teisėjus buvo di-džiulis. Sąjunginė futbolo teisėjo kategorija buvo suteiktos ir Justinui Miliauskui, Aleksandrui Gorinui.

Per dešimtmetį teisėjų išaugo triskart

Atgavus Nepriklausomybę pirmiesiems garbė atstovauti Lietuvai tarptautinėje are-noje teko tuo laiku geriausiems šešiems šalies futbolo arbitrams – dviem aikštės teisėjams ir keturiems asistentams.

Nuo praėjusių metų Lietuvai yra skiriamos trys FIFA aikštės teisėjų ir šešios FIFA asis-tentų vietos.

Prieš daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje buvo priskaičiuojama šiek tiek daugiau kaip šimtas futbolo teisėjų. Dabar Lietuvos

futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) gretose – trigubai daugiau narių.

Daugėja ne tik vyrų, bet ir futbolo teisėjų moterų. Neseniai jas buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų, o dabar esamų ar sie-kiančių tapti teisėjomis yra dešimtys.

Teisėjų kelias – ir pro žemyno futbolo aukštumas

„R.Juška teisėjavo Europos čempionato

rungtynėms tarp Vokietijos ir

Portugalijos.“

25

Teisėjai

Aikštės kompaktiškumas (35–37 m. ilgio ir 26–28 m. pločio) sutei-kia galimybę žaidėjams įmušti iš bet kurios aikštės vietos. Paskai-čiuota, kad per aukštesnio lygio paplūdimio futbolo rungtynes į var-tus vidutiniškai smūgiuojama apie 60 kartų, o įvarčiai mušami kas tris ar keturias minutes – vidutiniškai po 11 per rungtynes.

Komandas sudaro 5 žaidėjai, įskaitant vartininką, ir 5 atsarginius. Keitimai neribojami ir gali vykti bet kada. Rungtynės vyksta 3 kėli-nius po 12 minučių. Jei rezultatas lieka lygus, skelbiamas 3 minučių pratęsimas, o vėliau mušami baudiniai.

Turbūtnevienasfutbolomėgėjas,vasarąpoilsiaudamaspriejūros,yraspardęskamuolįantsmėlio.Tačiaunevisižino,kadpaplūdimio futbolasjauperaugoįprofesionaliąsportošakąirpasaulyjepopuliarėjaitingreitai.

Skiriasi žaidimo pobūdis ir taisyklės

Paplūdimio futbolas kildinamas iš Rio de Žaneiro paplūdimių Bra-zilijoje, o oficialios varžybos vyksta nuo 1992 m. Į žaidimą įsijungus tokioms didžiojo futbolo legendoms kaip pran-cūzas Ericas Cantona ar brazilas Romario, paplūdimio futbolas įspūdingai išpopuliarėjo ir tapo profesio-nalia sporto šaka.

Šiais laikais paplūdimio futbolo varžybos transliuojamos per 170 pasaulio šalių ir čem-pionatai vyksta visuose žemynuose. Kalbama, kad ši futbolo rūšis nuo 2016 metų ar vėliau gali būti įtraukta ir į olimpinių žaidynių programą.

Skirtingai nei kitose futbolo šakose, paplūdimio futbole rungtyniaujama basomis. Dėl nepastovaus aikštės pagrindo – biraus smėlio – žaidimo pobūdis čia nemažai skiriasi nuo didžiojo futbolo. Atsiranda daugiau improvizacijos, kamuolys dažniau skrieja oru nei žeme.

Pasaulyje išpopuliarėjęs paplūdimio futbolas prigyja ir Lietuvoje„Per paplūdimio

futbolo rungtynes į vartus smūgiuojama

apie 60 kartų.“


26

Pasaulyje išpopuliarėjęs paplūdimio futbolas prigyja ir LietuvojeLietuvis teisėjavo pasaulio čempionato finale

Lietuvoje pirmieji oficialūs paplūdimio futbolo pirmieji turnyrai prasidėjo 2002 m. Prieš ketverius metus tarptautinėje arenoje debiutavo ir Lietuvos rinktinė.

Daugiausiai yra pavykę pasiekti mūsų šalies arbitrams – kau-nietis Sergejus Slyva ne kartą teisėjavo Pasaulio čempionate ir 2008 metais buvo paskirtas finalo rungtynėms tarp Brazilijos ir Italijos. Vėliau jis perėjo į didįjį futbolą.

Dabar Lietuvai atstovauja vienas FIFA paplūdimio futbolo kate-gorijos teisėjas Romualdas Cviklinskis, kuris pastaraisiais me-tais dirbo ne vieneriose tarptautinėse varžybose.

Šiemet tarptautinėje arenoje pasirodė dar vienas lietuvis – bu-vęs didžiojo futbolo rinktinės gynėjas Nerijus Barasa atstovavo Maskvos „Lokomotiv“ komandai pasaulio klubų čempionate.

Iš Palangos persikėlė ir į Vilnių

Lietuvoje dėl ribotų finansinių galimybių nėra profesionalių paplū-dimio futbolo komandų. Tačiau šią sporto šaką vis labiau atran-da mėgėjai, o labiausiai propaguoja salės futbolo entuziastai.

Pastaraisiais metais įrengus naujas paplūdimio futbolo aikšte-les varžybos vyksta ne tik Palangoje, bet ir Vilniuje – prie Belmon-to parko bei Baltojo tilto. Ateityje numatoma paplūdimio futbolo aikštelių numatoma įrengti ir Jonavoje, kituose miestuose.

Šiemet Lietuvos salės futbolo asociacijos (LSFA) organizuoja-mose paplūdimio futbolo varžybose geriausiai sekėsi Vilniaus „Kiemo“ komandai, kuri laimėjo du turnyrus. Dar viename tur-nyre paplūdimio futbolo senbuvei „Rings“ ekipai padėjo laimėti žinomas futbolininkas Mindaugas Kalonas.

Paplūdimio futbolą žaidžia ne vien vyrai – sezono atidarymo tur-nyre jėgas išmėgino ir iššūkių nebijančios judėjimo „Moterys už futbolą” narės – Šilutės „Blizgės“ bei Klaipėdos futbolo mergi-nos. Dar keturios merginos dalyvavo turnyre, skirtame sezonui uždaryti.

FIFA lektoriaus iš Šveicarijos patarimai

Ieškodama būdų kaip toliau vystyti šią sporto šaką mūsų šalyje, Lietuvos futbolo federacija šiemet užmezgė ryšius su Tarp-tautine futbolo asociacija (FIFA).

Rugpjūčio mėn. pabaigoje mūsų šalyje apsilankė FIFA lektorius Angelo Schirinzi, kuris susitiko su LFF vadovais, mūsų šalies paplūdimio futbolo entuziastais, teisėjais, apsilankė Vilniuje vykusiame turnyre, skir-tame sezono uždarymui.

Šveicarijos paplūdimio futbolo rinktinei vadovaujantis specia-listas pasidalijo savo patirtimi, patarimais ir padėjo nu-braižyti Lietuvos paplūdimio futbolo vystymo gaires.

„2008 m. S.Slyva teisėjavo pasaulio

čempionato rungtynėms tarp

Brazilijos ir Italijos.“

27

Paplūdimiofutbolas

tik čempionų taurę, medalius, bet ir profesionalius futbolo stalus.

Pasak vieno žaidynių sumanytojų, LFF generalinio direktoriaus Edvi-no Eimonto, svarbu jaunimui įskiepyti meilę futbolui jau mokykloje: „Čia užsimezga meilė kamuoliui, meilė futbolui. Moksleiviams atsi-randa noras peržengti mokyklos ribas, važiuoti į svečius, rungtyniau-

ti su kitomis mokyklomis, išsiaiškinti kuris yra geresnis, tobulėti. Futbolas vienija moksleivius, užtikrina jiems laisvalaikį bei padeda pažinti pasaulį.“

Projektas „Golas!“ – dalis ilgalaikės LFF masinio vaikų futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus stadionus". Pro-gramos globėjas – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kaipirkasmet,mokslometųpabaigojemoksleiviaidžiaugėsimasiškiausiomis Baltijos šalysemoksleiviųfutboložaidynėmis„Golas!“.780komandųirapie11000dalyviųLietuvosfutbolofederacijos(LFF)organizuotosevaržybosekovojoaštuntusmetusišeilės.

Varžybos vyko dvejose amžiaus grupėse – gimusių 1996–1998 m. ir 1999 metais bei jaunesnių. Po varžybų apskrityse į superfinalą, kuris vyko Kaune, Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne, pate-ko po 10 geriausių mokyklų. Dvi dienas virė įnirtingos kovos, aidėjo džiaugsmo ir nusivylimo šūksniai, kol galų gale paaiškėjo nugalė-tojai.

Jaunesniųjų grupėje trečią kartą LFF bei partnerių įsteigti prizai iškeliavo į Simną, Juozo Bagdanavičiaus auklėtiniams. Vy-resniųjų grupėje po baudinių serijos pirmą kartą triumfavo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.

Visoms „Golo“ žaidynių superfinale dalyva-vusioms komandoms buvo įteikti aprangų komplektai. Žaidynių nugalėtojai laimėjo ne

Moksleivių futbolo žaidynėse „Golas!“ – 11000 dalyvių

„Futbolas vienija moksleivius, padeda

pažinti pasaulį.“E.Eimontas


28

Globos namų vaikai futbolą žaidė su garsenybėmis

Lietuvosvaikųglobosnamųauklėtiniamstarptautinęvaikųgynimodienąsurengtasskirtas„MTG futbolas taikai“ turnyras.Socialinęiniciatyvąorganizavožiniasklaidoskoncernui„ModernTimesGroup“(MTG)priklausančiostelevizijos„Viasat“beiTV3irLietuvosfutbolofederacija(LFF).

Tradiciniu tapęs renginys šiais metais džiugino daugiau nei 200 vai-kų globos namų auklėtinių. Tris dienas vaikai ne tik dalyvavo futbolo turnyre, bet lankėsi zoologijos sode, žiūrėjo animacinius filmus kino teatre, vaišinosi „McDonalds“ maistu, miklino protus viktorinoje.

Trečiąją turnyro dieną, prieš pat didįjį finalą savo jėgas drauge su vaikais futbolo aikštėje išbandė daugiau nei tuzinas TV3 kanalo žvaigždžių bei įžymybių, tarp kurių buvo Marijus Mikutavičius, Naglis Šulija, Vlada Musvydaitė, Agnė Armoškaitė, grupės „ŠarkA“ mergi-nos ir kiti. Po rungtynių vaikai apspito garsenybes, fotografavosi su jomis, medžiojo autografus ir noriai bendravo.

Projektas suvienijo ir principinius varžovus futbolo aikštėje Lietuvos čempioną Panevėžio „Ekraną“ ir LFF taurės laimėtoją Vilniaus MFD „Žalgirį". Profesionalūs futbolininkai šventėje bendravo su globos namų auklėtiniais, leido nusifotografuoti savo iškovotais trofėjais, dalijo autografus.

Vaikų futbolo turnyrą jau septintą kartą iš eilės laimėjo Alytaus vai-kų globos namų auklėtiniai. Jie spalio mėnesį vyks į Oslą atstovauti Lietuvai tarptautiniame „MTG futbolas taikai“ turnyre. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais, o renginį visiems dalyviams valgant šventi-nį tortą uždarė merginų grupės „ŠarkA“ koncertas.

„MTG futbolas taikai“ ambasadoriais yra Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius ir sužaistų rungtynių rekordininkas Andrius Skerla. Abu futbolininkai teigia, kad tokie turnyrai ne tik prisideda prie vaikų ugdymo, bet ir gali padėti rasti būsimų futbolo žvaigždžių.

2006 iki 2010 metų šis LFF socialinis pro-jektas buvo žinomas kaip „Pažink pasaulį futbolo aikštėje“. Projektą globoja Kūno kultūros ir sporto departamentas.

29

Masinis futbolas

„Futboliuko“ siautulys įtraukė tūkstančius darželinukųVisojeEuropoješvenčiamąmasiniofutbolodieną„UEFA Grassroots day“Lietuvojenuostabiaipažymėjodarželiai.Net80-yjeikimokykliniougdymoįstaigųfutbolątąpačiądienąžaidėdaugiaunei5000vaikų!

Šventė surengta pačių įstaigų iniciatyva. Prisijungti įvairiuose šalies kampeliuose darželius sukvietė kaunietės futbolo entuziastės, pedagogės Daiva Statkevičienė ir Audronė Vizbarienė.

Žaisti futbolą visus paskatino LFF ilgalaikės vaikų masinio futbolo vystymo programos „Sugrą-žinkime vaikus į stadionus“ projektas „Futboliukas“.

Gavę gausybę inventoriaus bei žinių, turėdami daugybę entuziazmo bei idėjų, projekto daly-viai „Futboliuką“ žaidžia jau penkerius metus.

953

6

7

4

1

8

2


30

„Futboliuko“ siautulys įtraukė tūkstančius darželinukų

16

1 – Anykščių „Žiogelis“2 – Marijampolės „Vaivorykštė“3 – Šiaulių „Žiogelis“4 – Biržų „Rugelis“5 – Kauno „Žvangutis“6 – Alytaus „Viltis“7 – Kauno „Ąžuoliukas“8 – Grigiškių „Pelėdžiukas“9 – Kauno „Spragtukas“10 – Kretingos „Valančius“11 – Švėkšnos lopšelis-darželis12 – Kauno „Klevelis“13 – Ignalinos „Šaltinėlis“14 – Marijampolės „Rūta“15 – Jurbarko „Nykštukas“16 – Kauno „Giliukas“17 – Telšių „Saulutė“18 – Kauno „Kulverstūkas“

31


Vienąvasarosvidurdienįpraeivius Vilniuje prie Baltojotiltoprivertėsuklustineįprastasvaizdas–futboloaikštelėsekamuolįemocingaigainiojoviendailiojilytis–vykopirmasisšiųmetųjudėjimo„Moterys už futbolą“ turnyras3prieš3.

Parodomosiose rungtynėse susitiko mados tendencijų portalo „Grožio Guru“ ir „Moterys už futbolą“ komandos. Pastarajai ats-tovavusios vyrų rinktinės futbolininkų žmonos, tituluotos „Mis Lietuva“ dalyvės Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir Sandra Lukšytė-Šernė pademonstravo, kad futbolo aikštėje jaučiasi gerai ir savo įvarčiais padėjo komandai laimėti.

Po šios įžangos aikštelėse dvi valandas nepaisydamos karščio grumėsi vienuolika merginų ekipų, o laimėjo MFK „Žalgirio“ ko-manda. Jai atiteko LFF įsteigtas puikus prizas – abonementas į vyrų rinktinės namų rungtynes FIFA 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos varžybose.

Dalyviai bei žiūrovai taip pat turėjo galimybę pasivaržyti ir įvairiuose konkursuose – taiklumo, žongliravimo, orientacijos nematomis.

Merginas įsuko futbolo emocijos

Pernai startavęs judėjimas „Moterys už futbolą“ siekia parodyti kad šis žaidi-mas – ne tik profesionalus sportas, bet ir gyve-nimo būdas, laisvalaikio praleidimo forma, pra-moga visai šeimai.

Judėjimas populiarina moterų futbolą pagal Lie-tuvos futbolo strategijoje 2010–2020 m. numa-tytą tikslą – kad ketvirtadalį žaidžiančių futbolą sudarytų moteriškos lyties atstovės. Projektą jau įvertino ir paskatino UEFA (Europos futbolo asoci-acijų sąjunga).

Junkis prie „Moterys už futbolą“ Nauja futbolo atributika moterims – www.sportfan.lt

„Futbolas – laisvalaikio

praleidimo forma ir pramoga visai

šeimai.“

32


VilnietėViktorija Magalinskaja patraukiavyrųdėmesįnetikdėlsavo

dailiossportiškosfigūros.20metųfutbolininkėlaužo

stereotipus ir visadapasiruošusigintivartusnetikmerginų,betirvyrųkomandoje.

Vartininkė žaisti vyrų komandoje nebijoViktorija atstovauja tiek Vilniaus futbolo mokyklos „Kreonto“ ko-mandai moterų A lygoje, tiek ir vyrų III lygos Vilniaus regiono pir-menybėse bei paplūdimio futbolo turnyruose žaidžiančiai „Alfa-Ryders“ komandai. „Ji sugeba ginti vartus dar geriau nei vyrai“, – kartą žavėjosi vienas žinomas futbolo treneris.

Antrakursei Lietuvos Edukologijos Universiteto kūno kultūros stu-dentei futbolas – neatsiejama gyvenimo dalis. Ji nesiskiria su fut-bolo kamuoliu jau 11 metų, yra Vilniaus FM kapitonė, atstovavo įvairaus amžiaus merginų rinktinėms. Savo ateitį mergina taip pat sieja su futbolu.

- Kas tave atvedė į futbolą? Kaip pradėjai lankyti treniruotes, žaisti vartininke?, – paklausėme Viktorijos.

- Kitaip nei kiti vaikai, žaisdama „kvadratą“ nuo kamuolio nebėg-davau, jį gaudydavau. Taip mane pastebėjo trenerė Roma Du-binskienė, kuri buvo mano kūno kultūros mokytoja. Ji pasiūlė man lankyti futbolo treniruotes ir pabandyti atsistoti į vartus.

Man ši pozicija labai patiko. Tuo labiau, kad ir sekėsi neblogai. Niekada negalėčiau pamiršti savo pirmųjų rungtynių. Tada laimė-jome 1-ąją vietą, o aš, nepraleidusi nei vieno įvarčio, tapau ge-riausia rungtynių vartininke! Tai buvo neapsakomas jausmas!

- Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos moterų futbolą, ar jis eina į priekį?

- Pastaruoju metu vis dažniau yra kalbama apie moterų futbolą, daugiau dėmesio skiriama renginiams, varžyboms. Žmonės pra-deda pastebėti, kad Lietuvoje ir moterys žaidžia futbolą. Manau, kad tai padeda moterų futbolui žengti pirmyn.

- Tiesa, kad žaidi ir vyrų komandoje?

- Taip, tai tiesa. Manęs dažnai klausia: kaip tu, panelė, nebijai stovėti vartuose žaidžiant su vyrų komanda? Aš atsakau: vyrų žai-dimas skiriasi nuo moterų. Vyrų futbole didesnis dėmesys skiria-mas technikai, o moterų futbolas kartais būna net aršesnis. Vyrai su manimi elgiasi atsargiau. Kartais dėl to pyktelėju ir sakau, kad su manimi žaistų taip pat, kaip su visais. Gindama vartus stiprių spyrių nesibaiminu.

- Ar turi kokių nors ritualų, tradicijų prieš futbolo rungtynes?

- Ankščiau, kai buvau jaunesnė, su manimi į rungtynes keliaudavo barbė. Ji buvo mano talismanas, kurį statydavau į vartus. Ir būti-nai prieš rungtynes turėdavau suvalgyti šokolado... Aišku, žiūrė-davau kad trenerė nepastebėtų ;)

- Studijuoji kūno kultūrą. Ateityje norėtum būti trenere?

- Taip, tai yra mano tikslas! Mėnesį prieš mirtį, amžiną jam atil-sį, treneris Alius Dubinskas priėjo prie manęs ir apkabinęs mane, ištarė: „Vika, tu privalai užimti mano vietą...“ Manau, kad po šių žodžių mano noras būti trenere dar labiau sustiprėjo...

- Kaip save įsivaizduoji po 10 metų?

- Po 10 metų įsivaizduoju save apsuptą futbolo... Turinčią mer-gaičių komandą su gražiomis šukuosenomis ir rožiniais kaspinė-liais!:))

„Moterys futbolą kartais žaidžia net aršiau nei vyrai.“

V.Magalinskaja

Viktoriją kalbino Agnė Žiūkaitė

33

Moterųfutbolas

Lietuvos futbolo federacija (LFF) sutarė dėl bendradarbiavimo suvienagalingiausiųEuropojeVokietijosfutbolosąjunga(DFB)beijosregioninėmisnarėmisįvairiosesrityse–nuotreneriųirteisėjųkvalifikacijoskėlimoikitarpusaviokontroliniųrungtyniųorganizavimoirinformaciniųtechnologijų.

LFF prezidentas Julius Kvedaras ir rinktinių skyriaus vadovas Rober-tas Tautkus buvo pakviesti Leipcige stebėti tarptautines draugiškas rungtynes tarp Vokietijos ir Izraelio rinktinių.

Prieš dvikovą aptartas bendradarbiavimas trenerių ir teisėjų kvali-fikacijos kėlimo ir apsikeitimo programomis, tarpusavio kontrolinių rungtynių (nuo U-15 iki nacionalinės vyrų ir moterų rinktinių) orga-nizavime, žaidėjų stažuotėmis futbolo akademijose, aptarta nauja

žaidėjų registravimo sistema „Status IT“, kuri diegiama ir pradedama naudoti LFF veikloje.

„Mums didelė garbė turėti tokį stiprų fut-bolo partnerį. Bendradarbiavimas su DFB atneš naudos visai futbolo visuomenei“, – sakė LFF prezidentas Julius Kvedaras.

Jis pakvietė Vokietijos nacionalinę rinktinę atvykti į Lietuvą sužaisti kontrolines rung-tynes. „Mūsų šalyje tai būtų didelė futbolo šventė. Vokiečiai neatmetė šio pasiūlymo

ir parodė susidomėjimą. Rungtynės galėtų vykti tarp kito atrankos ciklo varžybų“, – teigė LFF vadovas.

Kiek anksčiau LFF užmezgė ryšius Žemutinės Saksonijos, Tiuringi-jos bei Šlėzvigo-Holšteino regioninėmis federacijomis. Pastarojo regiono U-17 rinktinė rugpjūtį buvo atvykusi dalyvauti tarptauti-niame LFF taurės turnyre Palangoje.

Žemutinėje Saksonijoje J.Kvedaras ir R.Tautkus susitiko su Vo-kietijos Bundeslygoje žaidžiančio VfL „Wolfsburg“ vadovais, ap-žiūrėjo klubo bazę, futbolo akademiją. Su „Wolfsburg“ futbolo departamento vadovu Jochenu Saueriu LFF atstovai aptarė ga-limybes šio klubo akademijoje stažuotis mūsų jauniesiems fut-bolininkams.

LFF stiprina partnerystę su Vokietijos futbolu

Vienas „Wolfsburg“ vadovų T.Röttgermannas ir

LFF prezidentas J.Kvedaras

„Mums didelė garbė turėti tokį stiprų futbolo partnerį.“

J.Kvedaras


34

lff leidinys "mus vienija futbolas" 2012 rugsėjis, nr. 4

Documents