"mus vienija futbolas" 2011 lapkritis, nr. 2

Lietuvos futbolo federacijaLietuvos futbolo

Mus vienija futbolas!Nr. 2 / 2011 lapkritis

Lietuvos futbolo federacijos ofi cialus leidinys

Redakcija:

LFF spaudos tarnyba

Nuotraukos:

Kristina Černiauskaitė (viršelis)

Valdas Knyzelis

Tomas Stasevičius/tst-foto.lt

Augustina Lapkauskaitė

Milda Zakaitė

Spaudos tarnyba:

Jurga Chomskytė-McGeever

[email protected]

+ 370 656 30386

Reklamos skyrius:

Edvinas Eimontas

[email protected]

+370 652 65219

Dizainas:

Laima Purytė

Ofi ciali svetainė:

www.lff.lt

Ofi ciali TV internete:

http://www.futbolo.TV

Socialiniai tinklapiai:

www.facebook.com/ltfutbolas

www.twitter.com/ltfutbolas

http://www.youtube.com/lietuvosfutbolas

Lietuvos futbolo federacija

Šeimyniškių g. 15, LT-09312 Vilnius

Tel. +370 5 2638741

Faks. +370 5 2638740

[email protected]

05 Lietuvos futbolo federacija5 Mus vienija meilė futbolui!

6 L.Varanavičius: „Pasiraitojom rankoves ir ėmėm kasti griovius“

10 Nacionalinė rinktinė10 Lietuvos rinktinės vyrai: „Ačiū palaikiusiems sunkiu

metu. Visada kovojame iki galo – už Lietuvą!“

12 Nacionalinė futbolo akademija12 R.Statkevičius: „Pirmieji akademijų rezultatai

išryškėja po 10 metų – esame pusiaukelėje“

14 Lietuvos U-17 rinktinė – pirmą kartą istorijoje „Elitiniame“ etape

15 LFF U-17 taurę pirmą kartą iškovojo šeimininkai

17 Klubinis futbolas17 „General Financing“ – LFF A lygos pagrindinis

rėmėjas

18 Panevėžio „Ekranas“ apgynė Lietuvos čempionų titulą

20 Infrastruktūra20 Pirmosios rungtynės rekonstruojamame LFF stadione

21 Futbolo sugrįžimas į Tauragę – graži šventė ir įspūdinga pergalė

22 Profesionalumo kėlimas22 Pirmas jaunųjų talentų paieškos programos etapas

viršijo lūkesčius

23 Lietuvos futbolo specialistai – UEFA trenerių kursuose

24 Moterų futbolas24 I.Siliūnienė: „Futbole merginos patiria tikras ir

nesuvaidintas emocijas“

27 Teisėjai27 G.Mažeika: „Turėjome šansą pristatyti Lietuvos

futbolą labai plačiai auditorijai“

28 Masinis futbolas28 Gatvės futbolo kovos įsuko Vilnių, Kauną ir Klaipėdą

29 Nepatogus kinas apie futbolą: ar kamuolys visada apvalus?

30 „Vasaros linksmojoje futbolo mokykloje“ lijo saldainiais ir žaidė meras

31 Ariogaloje futbolą žaidė ant plausto iš tūkstančių butelių

32 Tarptautinė veikla32 UEFA narių susirinkime Lietuva ir kitos mažesnės

šalys nenusileido grandams

33 L.Varanavičius paskirtas vieno iš strateginių UEFA komiteto nariu

34 Fotoreportažas34 Futbolas visur ir visada!

Šiame numeryje:

3

Turinys

Mus vienija meilė futbolui!Emocijos. Džiaugsmas, pyktis, laimės ir kartėlio ašaros... Tai sportas, tai sporto karalius futbolas, kuris abejingų nepalieka.

Jūsų rankose antrasis – gerokai priaugęs svorio Lietuvos futbolo federacijos leidinys, kuriame rasite viską, kuo gyveno šiuos pas-taruosius mėnesius šalies futbolo bendruomenė.

Kovėmės. Bandėm pasiekti tai, kas kartais atrodė taip arti, ta-čiau išsprūdo iš rankų – kelialapio į UEFA EURO 2012 čempionatą neiškovojome. Sezono pradžioje vadinti didžiavyriais, jo pabai-goje palaikomi tik ištikimiausių sirgalių – Lietuvos futbolo rink-tinės vyrai nuleistomis galvomis paliko senutį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Ačiū, dėkojo jie sirgaliams, mes jums dar įrodysime – prisiekė jie.

Specialistai įniko analizuoti ir nagrinėti šalies futbolo struktūrą. Ką daryti? Kaip gelbėti futbolą? Ar reikia jį gelbėti ir nuo ko – sakė kiti. Daugelio akys krypo į jaunimą.

Pirmoji nacionalinė futbolo akademija Kaune – ir pirmieji rezulta-tai. Turim talentų, tikrai, bet leiskime jiems užaugti – sako akade-mijos vadovai. Ir kurkime platesnį tinklą regionuose – ten laksto

gabiausieji dar tik pradedantys gainioti kamuolį kiemuose. Ten yra trenerių, ten yra mokyklų, ten yra vaikų – bet jiems reikalinga pagalba.

Kantrybės ir vienybės. Pergalės ateis.

Reikalingi ir stadionai bei aikštės. Ne viskas iš karto, naciona-linio stadiono kol kas matyt reiks luktelti. Bet jau šiandien turi-me apie dvidešimt aukščiausios lygos standartus atitinkančius stadionus regionuose. Prie jų rudenį prisijungė Tauragė, Kupiškis ir... pagaliau Vilnius. Čia LFF stadione ant naujos dangos sužais-tos pirmosios rungtynės.

O tai, kad futbolą žaisti galima ne tik stadione – įrodė mūsų sir-galiai. Žiemą, pliaže, ant plausto, su vestuvine suknele ar kaime tarp vištų su futbolo kamuoliu – tai vaizdai, kuriais su mumis ir jumis pasidalino šalies žmonės.

Tad žaiskime futbolą ir nepamirškime, jog visų pirma tai geros emocijos ir tikri draugai. Mus vienija futbolas!


5


Skandalų šleifas, skolos ir gręsiantis bankrotas, sunaikinta futbolo infrastruktūra ir futbolininkų rengimo sistema, sukiršinta futbolo bendruomenė, rėmėjų nepasitikėjimas ir reputacija, kurios nepalinkėtum niekam... Toks kietas riešutėlis prieš dešimtmetį teko naujai išrinktam Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Liutaurui Varanavičiui. Jam tuo metu buvo vos trisdešimt.

L.Varanavičius: „Prieš dešimt metų pasiraitojom rankoves ir ėmėm kasti griovius. Šiandien jau galime kalbėti ir apie pirmąjį derlių“

Po beveik dešimtmetį trukusio darbo situacija visiškai kitokia: rekordines aukštumas pasiekęs sportuojančių skai-

čius, atkurta ir veikianti vaikų bei jaunimo ren-gimo sistema, apie 20 rekonstruotų ar naujai

pastatytų stadionų, profesionalūs klubai ir vis garsiau skambantis Lietuvos balsas

tarptautinėse futbolo organizacijose.

Apie šiuos pokyčius kalbamės su LFF prezidentu L.Varanavičiumi.

Prieš dešimtmetį stojote prie LFF vairo – kokia buvo pradžia?

Sunki. Ir ne vien dėl finansinės duo-bės, į kurią tuo metu buvo įstumtas futbolas. Gerus metus negalėjom imtis jokios veiklos. Buvę vadovai –

R.Vaiginas, V.Zimnickas – ne kartą skundė rinkimų rezultatus, įvėlė mus į

teisinius ginčus, tarptautinį skandalą. Futbolo bendruomenė pakartotinai turėjo

balsuoti ir net kelis kartus patvirtinti, jog nori mane matyti savo vadovu. Per šį laiko-

tarpį negalėjome tikėtis nei tarptautinių fut-bolo organizacijų palaikymo, nei vyriausybės ar

rėmėjų paramos.

Kurią datą įvardintumėte, kaip „šaltojo karo“ pabaigą ir

veiklos pradžią?

Siečiau tai su oficialiu UEFA ir FIFA pripažinimu. Ši situacija baigėsi tik 2001 rudenį, kai rugėsjo 1-ąją į Kau-

„2003–2004 m.mumis patikėjo

pirmieji rėmėjai.“

Nr. 2 / 2011 lapkritis

6

L.Varanavičius: „Prieš dešimt metų pasiraitojom rankoves ir ėmėm kasti griovius. Šiandien jau galime kalbėti ir apie pirmąjį derlių“

ną atvyko FIFA prezidentas J.S.Blateris. Tai buvo ne tik oficialus pripažinimas, bet ir istorinis įvykis Lietuvai. Beje, pažymėtas dar ir puikia dvikova tarp Lietuvos ir Italijos rinktinių. Rungtynės baigėsi lygiosiomis, nors šis atrankos ciklas į 2002 m. Pasau-lio čempionatą atspindėjo bendrą futbolo padėtį – buvo prasčiausias istorijoje. Rink-tinė startavo trim pralaimėjimas – nusilei-dome rumunams, gruzinai namuose mus sutriuškino 0:4, o vengrai net 1:6.

Dažnai sporto organizacijos prezidentas būna žymus sportininkas. Jūs gi tuo metu vadovavote bankui – kodėl futbolo bendruomenė palaikė jūsų kandidatūrą?

Tuo metu finansinė federacijos situacija buvo kritiška. Svarstytas ir bankroto procedūros variantas. Reikėjo stabilumo. Matyt reikėjo žmogaus, kuris galėtų išvesti organizaciją iš susidariusios padėties. Tuo metu buvau jauniausias banko valdybos pirmininkas Europoje, tapau ir jauniausiu federacijos prezidentu. (šypsosi)

Ką radote atėjęs į federaciją?

Žiniasklaidoje dar buvo eskaluojamos istorijos apie buvusio federacijos pre-zidento Vytauto Dirmeikio „versliuką“, kai UEFA ir FIFA skiriami pinigai futbolo vystymui keliaudavo į jo privatų verslą. Federacijos skola siekė 5 mln. litų – tuo metu tai buvo milžiniška suma tokiai organizacijai. Pajamų nebuvo jokių, tur-to – taip pat. Rėmėjų ir partnerių, kurie

patikėtu tokią reputaciją turinčia organiza-cija, nebūtum radęs ir su žiburiu.

Tuo metu vyko stadionų išpardavimų vajus. Labai gaila, bet tada neturėjome galimy-bių išpirkti Kauno „Žalgirio“ stadiono, kurį pardavinėjo „Žalgirio“ sporto draugija – jo vietoje šiuo metu stovi prekybos centras... Panašūs procesai vyko visoje Lietuvoje. Aukščiausios lygos klubai žaisdavo stadi-onuose, kur negalėjo nei persirengti, nei

nusiprausti. Vaikų, jaunimo rungtynės, kurias organizuodavo savi-valdybių sporto skyriai ar biudžetinės sporto mokyklos, dažniausiai buvo imituojamos – apsikeisdavo faksais ir sudarydavo turnyrinę lentelę. Nebuvo ir futbolo klubų tikrąją šio žodžio prasme, tebuvo komandos. Jas sukurdavo ir finansuodavo „naujieji lietuviai“ vie-nam kitam sezonui. Kuo tai baigėsi visi žinome. Šiandien nebėra nei Inkaro, nei Romar‘o ar Karedos.

Nuo ko pradėjote?

Nuo griovių kasimo, kaip aš dažnai juokauju. Užtrukome 2–3 metus kol sutvarkėme finansines problemas ir jau galėjom pradėti inves-tuoti, kurti. Futbolo specialistų tuo metu netrūko, bet trūko vady-

binkų. Su manim atėjo jaunų specialistų komanda, tad ėmėmės kompleksinio problemų sprendimo – nuo futbolo pira-midės apačios.

Ėmėmės projektinės veiklos ir su FIFA bei UEFA pradėjome spręsti infrastruktūros problemas. Vienas pirmųjų uždavinių buvo dengto maniežo ir dirbtinės dangos aikštė Kaune. Tai buvo

„Laisvalaikiu žaidžiančių futbolą skaičius išaugo

10 kartų.“

„Federacijoje tuo metu grėsė bankrotas – reikėjo užtikrinti

finansinį stabilumą.“

7


žingsnis kuriant nacionalinę akademiją, kurioje prieš penkerius me-tus susirinko ir pirmoji akademikų karta.

2003–2004 metais mumis patikėjo ir pirmieji rėmėjai – „Omni-tel“, „Carlsberg“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ši partnerystė tęsiasi ir iki šiol.

Vėliau pradėjome investicijas regionuose.

Šiandien jau turime daugiau kaip šimtą mažų dirbtinės dangos uni-versalių aikštelių prie mokyklų, apie 20 naujų ir renovuotų stadionų visuose regionuose, dešimčiai jau padovanojome ir pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštes. Praėjusiais metais pavyko išgelbėti ban-krutuojančio „Vėtros“ futbolo klubo stadioną – išpirkome iš banko ir ėmėmės jo rekonstrukcijos.

O kaip dėl paties futbolo – visi juk laukia rezultatų?

Man pradėjus dirbti buvo uždarytas pasku-tinis valstybinis internatas Vilniuje. Vaikų ir jaunimo sporto rengimo galima sakyti nebe-liko. Klubai tuo irgi neužsiminėjo – turėjo vie-ną vyrų komandą ir su ja žaisdavo pirmoje arba aukščiausioje lygoje.

Iš ties, vienas pirmųjų darbų buvo perimti vaikų ir jaunimo čempionatų organizavimą iš biudžetinių įstaigų – taip bent jau užtikri-nome, kad vaikai tikrai rungtyniautų.

Tuo pačiu pradėjome investuoti į masinį futbolą. Jeigu 2003 m. ne-profesionaliai futbolą žaidė vos 6000 – tai šiuo metu dešimt kartų daugiau žmonių t.y. daugiau kaip 60 tūkstančių.

Daug dėmesio ir lėšų skyrėme Nacionalinės akademijos įkūrimui, kurioje rengiami būsimi profesionalūs futbolininkai. Pirmuosius rezultatus jau matome – jeigu anksčiau mūsų jaunimas nesuge-bėdavo pasipriešinti varžovams ir pralaimėdavo 4 ar net 9 įvarčių skirtumu, tai šiandien kaip lygus su lygiais žaidžia su stipriausio-mis Europos rinktinėmis. Šiais metais U-17 iškopė į eltinį Europos čempionato atrankos etapą, o U-19 pasiekti analogišką rezultatą pritrūko vos vieno įvarčio.

Be to, pradėjome rengti ne tik futbolininkus, bet ir futbolo specialis-tus. Akademijoje įkūrėme techninį futbolo centrą, kuriame mokosi

treneriai, teisėjai, medikai, sporto mokytojai ir kiti futbolo specialistai.

Džiaugiuosi, kad įvedus licencijavimo sistemą ne tik susitvarkė klubų infrastruktūra, atsirado finansinis ir veiklos stabilumas – jie po truputi tampa verti „klubo“ vardo. Jau 3–4 metus stebime kaip klubai kuriami bendruomeniniu pagrindu, užsiima vaikų, jaunimo rengimu. Kai kur jau turi ir merginų bei veteranų komandas. Tokie klubai turi ateitį .

Šis mūsų visų sunkus kasdienis darbas dažniausiai yra nemato-mas. Vis dėlto, sunku nepastebėti pirmųjų teigiamų pokyčių. To-dėl manau, kad artimiausiu metu šiuo derliumi džiaugsimės visi, o skeptikams, kurie šiuo metu itin aktyvūs, beliks kartu skanduoti su visais.

Kaip pati federacija pasikeitė per šį laikotarpį?

Pradėjome su trisdešimčia žmonių. Dabar – išaugus veiklai žmo-nių skaičius patrigubėjo ir tai, visko nespėjame. Atsirado masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, jaunimo rinktinių skyriai. Atgaivinome moterų, salės futbolą – ne tik čempionatus, bet ir rinktines. Prieš kelerius metus atsirado pliažo futbolo skyrius. Jau nekalbant apie tarptautinę veiklą.

Daug ką darome patys, tačiau artimiausioje ateityje tikimės dides-nio savarankiškumo iš šalies futbolo apskričių. Dalį funkcijų dele-guosime jiems – išaugus veiklai vienas iš geriausių sprendimų yra decentralizacija.

„Atgaivinome moterų ir salės

futbolą, skatiname profesionalių klubų

kūrimąsi.“


8

Užsiminėte apie tarptautinę veiklą – kokie didžiausi pasiekimai čia?

Vienas iš didžiausių Lietuvos futbolo pasie-kimų – kai buvau išrinktas UEFA vykdomojo komiteto nariu. Tokiai mažai šaliai, kuri šiuo metu negali pasigirti ir futbolo laimėjimais, tai išties daugiau nei įmanoma pasiekti. Be to, mūsų federacijos darbuotojai yra keturių pagrindinių UEFA komitetų nariai ir tiesiogiai dalyvauja priimant strateginius sprendimus susijusius su Europos futbolo vystymu. Tai išties daug.

Neatsitiktinai ir Europos U-19 čempionato finalinis etapas vyks Lie-tuvoje.

Būtina paminėti teisėjus. Jeigu prieš dešimt metų berods vos vie-nas kitas teisėjavo tarptautinėse rungtynėse ir daugelis nemokėjo net angliškai kalbėti, tai šiuo metu juos skaičiuojame dešimtimis. Jau vien federacijos priėmimas į UEFA teisėjų chartiją simbolizuoja išaugusį mūsų teisėjų profesionalumą.

Be to, esame vieni iš lyderių ne tik formuojant tarptautinę futbolo politiką. Aktyviai veikiame ir Lietuvoje. Mes iniciavome Lietuvos

sporto strate-gijos parengimą ir patvirtinimą, po-pamokinių krepšelio įvedimą. Šis darbas truko apie septyne-rius metus – tikiuosi duos rezultatus per artimiausius. Deja, politikai ateina tik 4 metams, o sportui reikia ilgesnio periodo vystymuisi.

Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia Jūsų ir Lietuvos futbolo?

Visų pirma tai 2010–2020 m. Lietuvos futbolo strategijoje numatyti tikslai ir už-

daviniai. Pagrindiniai jų – klubų stiprinimas, jaunimo vystymas ir galiausiai pajėgios rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio čempi-onatuose, suformavimas. Tam dirbame kompleksiškai.

Vienas iš akcentų – tolygus regionų vystymas neišskiriant nei vieno. Kaip ir minėjau, ateityje yra noras decentralizuoti veiklą ir daugiau savarankiškumo suteikti apskritims, įvairioms futbolo asociaci-joms – moterų, masinio futbolo, vaikų ir jaunimo, salės futbolo ar techninio vystymo. Futbolo federacija turėtų šias veiklas tik koordi-nuoti. Šie pokyčiai bręsta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Pagrindinis tikslas – pajėgios

rinktinės, kuri kovotų Europos ir Pasaulio

čempionatuose, suformavimas.“

„Prieš 10 m. buvo uždarytas paskutinis

sporto internatas. Įsteigėme futbolo

akademiją“

9


Nuotaikos Lietuvos futbolo rinktinei siekiant patekti į Euro 2012 �inalinį svyravo nuo begalinės euforijos iki giliausio nusivylimo.

Lygiosios su amžinais priešininkais škotais, neįtikėtina pergalė prieš čekus jų stadione, nuostabus Darvydo Šerno įvartis į pasaulio čempionų ispanų vartus, vėliau, jau namuose, ne mažiau įspūdin-gas Mariaus Stankevičiaus šūvis į tuos pačius vartus... Deja, kaip pasakė Lietuvos futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas po apmaudaus pralaimėjimo Lichtenšteine – „Galime laimėti prieš bet ką ir pralaimėti prieš bet ką“.

Draugiškose rungtynėse įveikti lenkai.. Nu-galėti Armėnai... ir neįveikiama Lichtenštei-no rinktinė, kuri, atrodo, atėmė visas jėgas. Ciklas baigėsi toli gražu ne taip, kaip plana-vome. Tačiau dėsningai.

Lietuvos rinktinės vyrai:„Ačiū palaikiusiems sunkiu metu.

Visada kovojame iki galo – už Lietuvą!“Esame kovotojų šalis. Norime pergalių! Ir menkai teguodžia tai, jog pasiekėme turbūt tiek, kiek įmanoma, o gal ir šiek tiek daugiau. No-rime būti stipresni už škotus, nors šalyje, kur gimė futbolas, jį žaidžia visi – o Lietuvoje?.. Slapčia tikimės, kad galime įveikti pasaulio čem-pionus, diktuojančius futbolo madas... Viliamės... ir mums pavyksta įveikti grupės favoritus, po ispanų, čekus!

Žinome, jog esame stipresni už nykštukinio Lichtenšteino koman-dą... tačiau „kamuolys apvalus“, deja.

Nepaisant nieko – kovojam kaip esame įpratę – iki galo, už Lietu-vą. Išdidžiai giedam Lietuvos himną kartu su tūkstančiais. Esam

smerkiami, peikiami ir nešiojami ant rankų. Tikime, kad ateityje dar bus daug pergalių ir lenkiame galvas prieš visus, kurie palaiko mus ne tik džiaugsme, bet ir varge. „Noriu padėkoti tiems ištikimiausiems sirga-

liams, kurie palaiko mus ir kai mums sekasi, ir kai nesiseka. Dabar mums buvo sunkus

metas ir jautėme jų palaikymą. Tikiuosi, kad jei ne mes, tai kita rinktinės karta ateityje

atsidėkos jiems rezultatais aikštėje“ –

rinktinės gynėjas Marius Stankevičius.

„Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad turėtume didelį žaidėjų pasirinkimą. Be to – daugeliui trūksta žaidybinės praktikos. At-

rankos cikle pirmas žingsnis buvo neblogas, tačiau du kartus neįveikėme Lichtenšteino ir galutinis rezultatas silpnokas. Reikia pada-

ryti išvadas ir galvoti apie ateitį“ –

rinktinės gynėjas Marius Stankevičius.

„Šiame atrankos cikle nepavyko iškovoti tiek taškų, kiek norėjome. Norėčiau padė-koti vyrams už kovą. Visi stengėsi tiek, kiek

galėjo. Taip pat dėkoju žiūrovams, kurie mus palaikė sunkiu metu. Kadangi man, kaip treneriui, nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, savo darbą baigiu. Noriu palinkėti visai komandai sėkmės toliau siekiant

pergalių“, –

rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas.

10


„Ir aš ten buvau ir viską mačiau! Buvo tikrai verta važiuoti pažiūrėti dėl gražaus stankės įvarčio ir LTU žaidimo!“, –

sirgalius Aringas po rungtynių su Ispanijos rinktine Kaune.

•

„Buvo pasaka. Pralaimėjom, bet gražiai. Ir iš viso viskas pasaka. Buvo verta…“, –

Ieva po rungtynių su ispanais.•

„Stankevičiaus įvartis kaip iš patrankos!“, –fanas Deividas po rungtynių su ispanais.

•

„Man patiko!“, – Lukas po runtynių Ispanijoje.•

„Šaunuoliai lietuviai!“, –Adelė po rungtynių Ispanijoje.

•

„Sveikinu, gerai pavarė! Labai palaikau lietu-vius!“, – Milda po rungtynių Ispanijoje.

•

„Įvartis tai reto grožio į ispanų vartus“, –Šarūnas po D.Šerno įvarčio į pasaulio

čempionų ispanų vartus.•

„Ačiū Lietuvos futbolininkams už išlietą pra-kaitą futbolo aikštelėje kovojant prieš ispa-nus! Neliūdėkit vyrai – padarėt, ką galėjot. Mes visi lenkiame galvas už jus!“, –

Saulius po rungtynių Ispanijoje.

7

„Kaip buvo, taip buvo. Teisėjas buvo neteisus dėl pendelio į mūsų vartus, bet ką padarysi... Už Lietuvą – iki mirtis mus išskirs!“, –

Edgaras po paskutiniųjų UEFA EURO 2012 atrankos rungtynių su Čekijos rinktine.

•

„Šauniai atsilaikė. Reikėjo pamatyti, kaip tribū-nos lingavo nuo sirgalių audringų emocijų. Ačiū, kad stengėtės, jei ne paskutinis pendelis – būtų viskas kaip buvę. Varom už Lietuvą!“, –

Arūnas po paskutiniųjų atrankos ciklo rungtynių.•

„Myliu lietuvius – tikri šaunuoliai!“, –Jurga po pergalės prieš čekus.

•

„Su pergale visus! Labai maloniai nustebino Lietuvos rinktinė lengvu, kaip lygūs su lygiais, žaidimu su Čekija. Atsikovojome namuose prarastus 2 taškus su Škotija. Nuostabi dova-na treneriui Žutautui gimtadienio proga“, –

Karolis po pergalės išvykoje su čekais.•

„Sėkmės ir toliau! Smagu, kai praneša per pasaulines televizijas. O apie krepšinio per-galę, deja, nepraneša“, –

Ignas po pergalės prieš čekus.•

„LIETUVA!!! Puikus žaidimas, tikėkimės per-galės ir parodysim škotams, kad tikrai nesam grupės autsaideriai, o jie patys tokie“, –

Mikas po pergalės Čekijoje.

„Taip gera širdžiai, kai matai, kaip Lietuvos vyrų rinktinė bręsta, nors ir pamažu, pasauli-nio lygio futbolui. Sveikinu!“, –

Vytautas po pergalės prieš Armėnijos rinktinę.•

Na štai, kaip puikiai sužaidė ir atsiskleidė jau-nieji, dar nepražydę talentai. Patiko varžybos, ypač antrasis kėlinys“, –

Justina po rungtynių su Armėnijos rinktine.

11

Nacionalinė rinktinė

Šiais metais penktąjį sezoną pradėjo Kaune įsikūrusi Nacionalinė futbolo akademija. Tai ne tik prestižinė jaunų, talentingų futbolininkų mokykla vertinama visoje Europoje, bet ir kol kas vienintelis šalies futbolo vystymo centras.

R.Statkevičius: „Pirmieji akademijų rezultatai išryškėja po 10 metų – esame pusiaukelėje“

Kalbamės su Nacionalinės futbolo akademijos direktoriumi Raimondu Statkevičiumi.

Kaip vertinate šiuos ketverius Akademijos veiklos metus?

Galėtume juos suskirstyti į keturis pagrindinius etapus. Pradžioje buvo ieškojimų metas – tiek informacijos kaip dirbti, kokį modelį pasirinkti, tiek jaunų, gabių futbolininkų atranka ir pritraukimas į akademiją.

Antrajame etape tikrinome kelius, kuriais geriausiai eiti – klydome ir mokėmės iš savo klaidų. Trečiajame etape jau galime kalbėti apie vei-klos stabilumą. Dabar pereiname į ketvirtąjį – naujų planų ir plėtros.

Užsiminėte apie modelio paieškas, rėmėtės užsienio patirtimi, ar kūrėte viską nuo nulio?

Analizavome geriausius Europos pavyzdžius ir diegėme juos mūsų akademijoje.

Galiu pasakyti, jog dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis yra artimiausias prancūziškam: šešių dienų darbo savaitė (penkios dienos treniruočių ir vienerios rungtynės) ir

viena diena poilsiui. Vaikai visą laiką gyvena akademijoje, o mokykloje jiems sudėliotas toks pamokų tvarkaraštis, kad galėtų treniruotis du kartus per dieną. Akademijoje vyksta tiek bendri, tiek individualūs užsiėmimai. Jaunuo-liais rūpinasi kvalifikuoti treneriai, medikai, auklėtojai.

Pradedate penktąjį sezoną – ką įvardintumėte kaip didžiausią Akademijos pasiekimą?

Pripažinimas. Visų pirma esame aukštai vertinami Europos klubų ir akademijų. Bendradarbiaujame, keičiamės patirtimi,

treneriais su Italijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos bei kitų šalių jaunuosius futbolininkus rengiančiomis organizacijomis. Septyni mūsų Akademijos auklėtiniai jau išvykę ir turi sutartis su stipriais Europos klubais, kiti nuo-lat kviečiami į stažuotes, peržiūras.

Tačiau ypatingai malonus pripažinimas Lietuvoje. Pradžioje į mus dau-gelis žiūrėjo atsargiai, o dabar esame reikalingi ne tik futbolo bendruo-menei, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Teniso, rankinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos bei kitų šakų vystytojai važiuoja pas mus ir klausia, nuo ko pradėti ir kaip šį Akademijos modelį pritaikyti pas save. Kol kas

12


esame vieninteliai turintys tokią jaunųjų talentų ugdymo sistemą ir mielai patirtimi dalinamės su kitais.

Akademijos veikla neapsiriboja vien jaunųjų futbolo talentų ugdymu?

Tai viena iš veiklos sričių, nuo kurios pra-dėjome. Vėliau pamatėme, jog siekiant rezultato būtina pradėti įtakoti futbolinin-kų rengimą nuo mažumės. Mūsų akade-mija skirta meistriškumui vystyti – tai jau aukščiausias laiptelis jaunojo futbolininko rengimo procese. Tam, kad jis pasiektų jį ir galėtų pasiimti viską, ką mes galime duo-ti – turi būti tvirtas pagrindas.

Todėl pradėjome rengti mokymus treneriams, sporto mokytojams, leisti metodinę medžiagą įvairaus amžiaus vaikų ugdymui. Šiais metais startavome su nauja talentų programa – važinėjame po Lie-tuvą ir testuojame vaikus, gabiausiems sudarysime individualias treniruočių programas, teiksime metodinius pasiūlymus jų trene-riams.

Be to, turime vieną geriausių sporto bazę regione, todėl čia futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi vaikai, vyks-ta daug masinio futbolo ir miesto renginių.

Šiuo metu nacionalinė rinktinė pribrendo kartų kaitai, ar realu, kad akademijos auklėtiniai bus ta naujoji „auksinė“ karta?

Taip, mūsų rinktinėje bręsta šie pokyčiai. Daugelis senbuvių joje žaidžia kiekvienas apie dešimtmetį – tai labai daug. Normaliai, kas-

met į rinktinę turėtų įsilieti po 2-3 jaunus žaidėjus, kurie mokytųsi ir perimtų jų vai-dmenį.

Aišku, yra Europoje pavyzdžių, kai daromi drastiški pokyčiai ir nacionalinė rinktinė formuojama tik iš jaunimo. Taip padarė če-kai. Tačiau, viskas priklauso nuo rinktinės trenerio. Jeigu jis nepabijos tokios atsako-mybės – viskas įmanoma.

Kalbant apie akademijos auklėtinius – jiems dabar nuo 15 iki 17 metų. Jau dabar po vieną įtraukiame į rinktinės treniruočių stovyklas, tai jiems suteikia didžiulį stimu-lą tobulėti. Tačiau, jie dar labai jauni. Vis

dėlto, jeigu atsiras treneris, kuris ryšis formuoti nacionalinę rinktinę jaunimo pagrindu – akademikai po penkerių metų į ją tikrai galėtų įsilieti.

Koks artimiausias iššūkis laukia akademijos?

Visų pirma tai 2013 metų Europos jaunimo (U-19) čempionatas, kuris vyks Lietuvoje. Pasirengimas jam jau prasidėjęs – stengsimės, kad mūsų jaunimas garbingai pasirodytų tarp stipriausių senojo že-myno komandų.

Tačiau, kaip ir minėjau, koncentruosimės ties plėtra į regionus. To-limesnis futbolo vystymas ir rezultatai be regioninių akademijų ir klubų indėlio sunkiai įsivaizduojamas.

Lietuvos Lietuvos Lietuvos

futbolo strategija futbolo strategija futbolo strategija

2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.: veikia penki veikia penki veikia penki

regioniniai treniruočių centrai regioniniai treniruočių centrai regioniniai treniruočių centrai

Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje,

Marijampolėje, Šiauliuose; Vilniuje Marijampolėje, Šiauliuose; Vilniuje Marijampolėje, Šiauliuose; Vilniuje

įkuriamas techninis ir nacionalinės įkuriamas techninis ir nacionalinės įkuriamas techninis ir nacionalinės

rinktinės treniruočių centras; rinktinės treniruočių centras; rinktinės treniruočių centras;

Kaune – jaunimo rinktinių Kaune – jaunimo rinktinių Kaune – jaunimo rinktinių

rengimo centras.rengimo centras.rengimo centras.

„Turime vieną geriausių sporto bazę regione,

todėl čia futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi

vaikai, vyksta daug masinio futbolo ir miesto renginių.“

„Dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo

modelis yra artimiausias prancūziškam.“

„Ypatingai malonus pripažinimas

Lietuvoje – esame reikalingi ne tik futbolo

bendruomenei, bet ir kitų sporto šakų

atstovams.“

13

Nacionalinė futbolo akademija

dalyvavome trečią kartą ir trečias kartas nemelavo. Dabar taip pat pavyko įveikti atrankos barjerą trečiu bandymu. Visos pergalės ma-lonios, bet ši, asmeniškai man, buvo viena geriausių“, – pripažino A.Vingilys.

Akademijos darbo sėkmė

Trenerio teigimu, vienas pagrindinių sėkmės faktorių – tai, kad rinktinės pagrindą sudaro Nacionalinės futbolo akademijos auklėtiniai. „Be akademi-jos šios pergalės nebūtume pasiekę. Lietuvoje tikrai turėjome idealias są-lygas, sužaidėme ir daug draugiškų rungtynių. Dėl to ir metai buvo tikrai sėkmingi. Šiame atrankos turnyre pa-matėme, kad einame teisingu keliu ir pamatėme, ko mums dar trūksta. Kitas atrankos etapas bus naujas ly-gmuo ir dar vienas žingsnis tobulėjimo link“, – kalbėjo A.Vingilys.

Europos U-17 čempionato „Elitinis“ atrankos etapas vyks kitų metų pava-sarį. Iš septynių grupių, kurias sudarys

po keturias komandas, į finalinį pirme-nybių etapą pateks nugalėtojai. Finalinės

varžybos 2012 metais vyks Slovėnijoje.

Lietuvos U-17 jaunimo futbolo rinktinė pirmą kartą istorijoje pateko į Europos U-17 čempionato antrąjį „Elitinį“ atrankos etapą.

Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta komanda paskutinėse gru-pės rungtynėse sutriuškino Armėnijos ben-draamžius 4:0 ir užėmė antrąją vietą Serbijoje vykusiame atrankos turnyre. Net keturis įvarčius lietuviams pelnė Simonas Stankevičius.

„Visi kažkur gilumoje tikėjome, bet žinojome, kad bus labai sunku. Nuostabiai rungtyniavo visa komanda. Pamatėme, kad einame teisingu keliu“, – po mačo sakė rinktinės treneris Anta-nas Vingilys.

Lietuvos U-17 rinktinė šiemet ne tik pirmą kartą pateko į kitą atrankos etapą, bet ir pirmą kar-tą laimėjo dabartinio formato LFF U-17 taurės turnyrą Palangoje. „Tame turnyre su auklėtiniais

Lietuvos U-17 rinktinė – pirmą kartą istorijoje „Elitiniame“ etape



2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.:

Profesionalumo kėlimas – Profesionalumo kėlimas – Profesionalumo kėlimas –

kiekvienoje amžiaus grupėje kiekvienoje amžiaus grupėje kiekvienoje amžiaus grupėje

yra paruoštas reikiamas yra paruoštas reikiamas yra paruoštas reikiamas

skaičius žaidėjų futbolo skaičius žaidėjų futbolo skaičius žaidėjų futbolo

komandoms.komandoms.komandoms.

„Visos pergalės malonios, bet ši, asmeniškai

man, buvo viena geriausių“–

treneris A.Vingilys.

„Nuostabiai rungtyniavo

visa komanda – pamatėme, kad einame teisingu

keliu“, –treneris A.Vingilys.


14

LFF U-17 taurę pirmą kartą iškovojo šeimininkai

LFF U-17 taurės trofėjus pirmą kartą liks Lietuvoje. Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta Lietuvos U-17 (1995 m. gimimo ir jaunesni žaidėjai) futbolo rinktinė šeštadienį laimėjo tradicinį tarptautinį jaunių turnyrą laimėdama visas ketverias rungtynes.

Dramatiškame finale Palangoje lietuviai pagrindinį rungtynių su Gruzija laiką baigė lygiosiomis 1:1 ir nugalėjo varžovus po 11 metrų baudinių serijos.

Tai pirmas kartas, kai Lietuvos U-17 rinktinė tapo tokio formato tur-nyro nugalėtoja. Aštuonių šalių komandų LFF taurės varžybos tarp žaidėjų iki 17 metų vyksta nuo 2002-ųjų. Anksčiau varžybose daly-vaudavo U-16 komandos. Pernai finale Lietuvos jaunieji futbolinin-kai po baudinių nusileido Ukrainos ekipai.

Treneris dėkojo už pastangas

Rinktinės treneris Antanas Vingilys po finalo teigė, jog tokią koman-dą treniruoti malonu: „Padėkojau žaidėjams, už tai kad visi iki vieno atsidavė šimtu procentų. Žaidėjų noras kovoti buvo nepriekaištin-gas. Finalo rungtynės buvo sudėtingos, rungtyniavome iki pirmos klaidos. Vis dėlto sunkus darbas, pastangos ir sėkmė susidėjo į vie-ną vietą ir nugalėjome."

Turnyrą stebėjęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninis di-rektorius Stasys Stankus sakė, kad jo nenustebino ši pergalė: „Su šia rinktine tikėjomės gerų rezultatų. Finalas buvo sunkus abiem komandoms, nes ketverias rungtynes per savaitę sužaisti tokiame amžiuje nelengva. Gruzinai vakar turėjo lengvesnes rungtynes ir daugiau laiko poilsiui, todėl buvo šiek tiek šviežesni. Bet šiandien tikrai sėkmingai sužaidė mūsų gynybos grandis."

Geriausiu turnyro vartininku išrinktas M.Suvaizdis, gynėju – koman-dos kapitonas Julius Aleksandravičius. „Viso turnyro m etu žaidėme gerai. Dėkoju vartininkų treneriui Algirdui Surgautui, visam trenerių štabui ir komandos draugams", – teigė M.Suvaizdis.

Šis turnyras U-17 rinktinei buvo vienas iš pasiruošimo Europos U-17 čempionato atrankos varžyboms.

„Sunkus darbas, pastangos ir sėkmė

susidėjo į vieną vietą ir mes nugalėjome.“

„Žaidėjų noras kovoti buvo

nepriekaištingas – visi iki vieno atsidavė

100 procentu.“

15

Nacionalinė futbolo akademija

„General Financing“ –LFF A lygos pagrindinis rėmėjas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir aukščiausioje šalies futbolo lygoje žaidžiančių klubų pastangos davė pirmuosius vaisius. Dar vasarą pritarus LFF iniciatyvai klubai susibūrė į Klubų valdybą ir bendrai pradėjo spręsti lygos organizavimo klausimus, o jau spalį sukirto rankomis su A lygos generaliniu rėmėju – pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrove „General Financing“.

Įvertintos LFF bei klubų pastangos

„Ilgą laiką siekėme, kad klubai aktyviau įsitrauktų į futbolo vystymą Lietuvoje. Šįmet kartu žengėme pirmuosius žingsnius įkurdami Klu-bų valdybą – susitikinėjome, ginčijomės, planavome“, – pasakojo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius – „Šiandien mūsų pastan-gas įvertino labai rimtas partneris, kuris ėmėsi remti A lygą. Didžiuo-jamės šiuo pasiekimu ir stengsimės nenuvilti mūsų naujo futbolo bendruomenės nario“.

LFF ir „General Financing“ pasirašytoje rėmimo sutartyje finansų bendrovė įsipareigojo svariu finansiniu indėliu prisidėti prie LFF

A lygos vystymo. Rudenį prasidėjęs bendradarbiavimas bus tęsiamas iki 2012 m. pabaigos.

„Mes tikime futbolo perspektyvomis Lietuvoje. Dėl to nusprendėme remti A lygą ir tapti jos partnere, nes taip galėsime padėti jai siekti užsibrėžtų tikslų, o kartu prisidėsime ir prie bendro futbolo lygio Lie-tuvoje kėlimo“, – sakė UAB „General Financing“ generalinis direkto-rius Konstantinas Balakinas.

LFF prezidento L.Varanavičiaus teigimu, kitais metais yra suplanuo-ta nemažai pokyčių, kurie turėtų teigiamai atsiliepti aukščiausiam šalies futbolo divizionui. Jis turėtų tapti dar patrauklesnis būsimiems partneriams, sirgaliams ir pačioms komandoms – atitikti Lietuvos futbolo strategijoje 2010–2020 m. iškeltus uždavinius.

„Svarbiausia, kad šalies klubai pradėjo dirbti ir spręsti klausimus kartu. Šiuo metu Klubų valdyba yra federacijos struktūros dalis, tačiau ateityje norėtume, kad klubai perimtų iniciatyvą ir vystytų A lygą savarankiškai“, – teigė L.Varanavičius.



2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.:

Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – – – Profesionalus klubas – Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – Profesionalus klubas – Profesionalus klubas – Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – Profesionalus klubas

aktyvus bendruomenės narys, aktyvus bendruomenės narys, aktyvus bendruomenės narys,

socialiai atsakingas už vietos socialiai atsakingas už vietos socialiai atsakingas už vietos

žmonių užimtumą ir sveikatą, žmonių užimtumą ir sveikatą, žmonių užimtumą ir sveikatą,

o tuo pačiu ir būsimų o tuo pačiu ir būsimų o tuo pačiu ir būsimų

profesionalų ugdymą. profesionalų ugdymą. profesionalų ugdymą.

„Didžiuojamės šiuo pasiekimu ir

stengsimės nenuvilti naujo futbolo

bendruomenės nario“, –

L.Varanavičius.

„Tikime futbolo perspektyvomis

Lietuvoje“, –General Financing.

17

Klubinis futbolas

Panevėžio „Ekranas“apgynė Lietuvos čempionų titulą Lietuvos čempionų titulą

Gausiausiame ir geogra�iškai plačiausiame pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolo federacijos A lygos čempionate – dalyvavo 12 komandų iš 11 miestų – Panevėžio „Ekranas“ dar kartą įrodė, jog yra pajėgiausias šalies klubas. Apgynę nugalėtojų titulą panevėžiečiai ketvirtą kartą iš eilės tapo šalies čempionais ir gavo teisę vėl atstovauti Lietuvai UEFA Čempionų lygos turnyre.

„Septynių titulų mums tikrai negana. Sieksime, kad būtų dešimt – tada klubo logotipe galėsime turėti žvaigždę“, –

„Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.

„Įvarčiai – visos komandos

nuopelnas“, –rezultatyviausiasA lygos žaidėjas

Deivydas Matulevičius(VMFD „Žalgiris“).

Visos komandos prieš mus žaidė su dviguba jėga“, –

„Ekrano“ trenerisValdas Urbonas.

18


„Šis auksas iškovotas sunkioje kovoje. Kaip ir įprastai, atsirado oponentas, kuris norėjo nuvers-ti mus nuo sosto, visos komandos prieš mus žaidė su dviguba jėga. Mūsų sėkmė – ne aksioma. Tai pirmiausia visos komandos nuveikto didelio dar-bo nuopelnas“, – teigė visus keturis kartus su komanda triumfavęs „Ekra-no“ treneris Valdas Urbonas.

„Auksiniame“ žygyje „Ekranas“ įveikė jau ketvirtą skirtingą varžovą – šį kartą juo tapo Vilniaus „Žalgiris“. Po nuopuolio neseniai atgimusios sos-tinės komandos sirgaliai paskutinį kartą sidabru džiaugėsi prieš 11 metų. „Prieš sezoną minėjau, kad tikslas yra pakilti vienu laipteliu aukščiau ir tai pavyko“, – sakė „Žalgirio“ strategas Vitalijus Stankevičius.

Vilniečiai sugebėjo aplenkti ambicingų tikslų turėjusią Marijampolės „Sū-duvą“. Abi komandos kitą sezoną rungtyniaus UEFA Europos lygoje. Šansų ten patekti turi ir ketvirtos A lygos komandos vietą susigrąžinę „Šiauliai“. Pakruojo „Kruojos“ ekipa užėmė penktą poziciją – tai geriausias pasieki-mas nedidelio miesto futbolo istorijoje.

Turnyro lentelė

Vieta Komanda Rng. Prg. Lyg. Prl. Įm. įv.

Pr. įv.

Įv. skrt. Tšk.

1. Panevėžio „Ekranas“ 33 24 8 1 68 14 +54 802. Vilniaus MFD „Žalgiris“ 33 22 6 5 56 17 +39 723. Marijampolės „Sūduva“ 33 19 8 6 70 19 +51 654. FC „Šiauliai“ 33 16 11 6 45 30 +15 595. Pakruojo „Kruoja“ 33 13 10 10 43 34 +9 496. Gargždų „Banga“ 33 13 7 13 51 37 +14 467. Tauragės „Tauras“ 33 11 12 10 50 38 +12 458. Alytaus „Dainava“ 33 13 6 14 53 54 -1 459. Mažeikių „Mažeikiai“ 33 9 9 15 36 54 -18 3610. FBK „Kaunas“ 33 8 8 17 41 53 -12 26*11. Klaipėdos „Atlantas“ 33 3 2 28 28 121 -93 1112. FC „Klaipėda“ 33 2 3 28 19 89 -70 9

Sutrumpinimai: Rng. – rungtynės, Prg. – pergalės, Lyg. – lygiosios, Prl. – pralaimėjimai, Įm. įv. – įmušta įvarčių, Pr. įv. – praleista įvarčių, Įv. skrt. – įvarčių skirtumas, Tšk. – taškai.

* Iš FBK „Kauno“ FIFA Drausmės komiteto įpareigojimu prieš sezoną atimti 6 taškai

Rezultatyviausi žaidėjai

Vieta Žaidėjas Įvarčiai

1. Deivydas Matulevičius („Žalgiris“) 192-3. Arsenij Buinickij („Dainava“) 172-3. Goran Jerkovič („Tauras“) 17

„Mūsų tikslas buvo pakilti laipteliu aukščiau – tą ir padarėme“, –

VMFD „Žalgiris“ trenerisVitalijus Stankevičius.

Lietuvos futbolo Lietuvos futbolo Lietuvos futbolo

strategijastrategijastrategija

2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.:

Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – – – Profesionalus klubas – Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – Profesionalus klubas – Profesionalus klubas – Profesionalus klubasProfesionalus klubasProfesionalus klubas – Profesionalus klubas

ne tik aukščiausios lygos ne tik aukščiausios lygos ne tik aukščiausios lygos

komanda, bet ir jaunimo, komanda, bet ir jaunimo, komanda, bet ir jaunimo,

berniukų, mergaičių berniukų, mergaičių berniukų, mergaičių

komandos, mėgėjų komandos, mėgėjų komandos, mėgėjų

futbolas. futbolas. futbolas.

Tom

o St

asev

ičia

us n

uotra

ukos

(tst

-foto

.lt)

19

Klubinis futbolas

Pirmosios rungtynės rekonstruojamame LFF stadionePirmasis Lietuvos futbolo federacijos stadiono rekonstrukcijos etapas baigtas. Naująją stadiono aikštę rugsėjo pradžioje išbandė namo sugrįžęs VMFD „Žalgiris“ pergale prieš „Klaipėdos“ komandą. Rungtynes stebėjo sausakimšas stadionas.

Naujos kartos dirbtinė danga – visam Vilniaus futbolui

LFF stadiono rekonstrukcija prasidėjo šią va-sarą – pirmame etape buvo paklota naujos kartos dirbtinė danga. Aikštė stadione įrengta pagal 10-ies LFF standartinių matmenų dirbti-nių dangų projektą.

LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus tei-gimu, renkantis stadiono dangą pirmiausia buvo galvojama apie Vilniaus futbolo masiš-kumą.

„Futbolo mėgėjai Vilniuje puikiai žino, kaip sunku rasti vietą treniruotėms ar rungtynėms. Todėl vienintelis logiškas pasirinkimas buvo dirbtinės dangos aikštė, kurioje galima žaisti ar treniruotis visą dieną, o ne tik kelis kartus per savaitę, kaip kad diktuoja natūralios vejos priežiūros sąlygos“, – sakė L.Varanavičius, – „Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis vystant futbolo infrastruktūrą sostinėje“.

LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro teigimu, bus stengia-masi, kad ši aikštė patenkintų visų norinčių žaisti futbolą poreikius.

„Pirmenybę teiksime vaikams. Kol vyksta stadiono rekonstrukcijos darbai, aikštės panaudojimo galimybės ir sąlygos gali būti apribo-tos, bet manome, kad ateityje aikštė bus užimta nuo 8 ryto iki 23 valandos vakaro“, – kalbėjo J.Kvedaras.

Su aikštės įrengimu LFF stadione lygiagrečiai vyksta ir kiti rekons-trukcijos darbai. Numatoma visą pagrindinę tribūną apdengti stogu, išplėsti ar renovuoti įvairias patalpas rungtynių dalyviams, žinias-klaidai, VIP svečiams, atnaujinti tribūnas bei atilikti kitus darbus.

Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį, po jų stadiono infrastruktūra atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus. Šios kategorijos stadione leidžiama surengti tarptautines rinktinių rungtynes, taip pat tolimesnių UEFA Čempionų lygos ir UEFA Euro-pos lygos atrankos etapų dvikovas. Lietuvoje šiuo metu nėra nė vie-

no UEFA 3 kategorijos stadiono.

Vilnius – penktasis miestas su LFF dovanota pilnų matmenų aikšte

Moderni dirbtinės dangos aikštė stadio-ne įrengta per itin trumpą laiką – lyginant su įprastu dangos įrengimo procesu – siekiant, kad Vilniuje galėtų vykti A lygos rungtynės. Dėl stadionų ir infrastruktū-ros trūkumo iki šiol šalies čempionate žaidusiai „Žalgirio“ ekipai tekdavo namų rungtynes žaisti Kaune, Marijampolėje arba Alytuje.

Tikimasi, kad LFF stadiono dirbtinės dangos aikštei per artimiausius mėne-sius bus suteiktas aukščiausias Tarp-

tautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) kokybės įvertinimas, kuris leistų aikštėje rengti beveik visas svarbiausias FIFA bei Euro-pos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) turnyrų rungtynes – pavyz-džiui UEFA Čempionų lygos dvikovas iki pusfinalio.

Pagal 8 mln. vertės standartinių dirbtinių dangos aikščių projektą naujos kartos aikščių dangas LFF iš viso dovanojo 10-čiai Lietuvos regionų. Pernai dirbtinės dangos jau paklotos Gargžduose, Kėdai-niuose, Kaune ir Panevėžyje, parengiamieji darbai atliekami Taura-gėje, Alytuje, planų turi ir kiti miestai.

LFF siekia, kad 2012 metais dešimt Lietuvos regionų turėtų FIFA ko-kybės standartus atitinkančias modernias dirbtinės dangos aikštes. Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams numatyta šalyje įrengti 300 standartinių matmenų natūralių arba dirbtinės dangos aikščių.



2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.: veikia 1 veikia 1 veikia 1

nacionalinis stadionas, bent nacionalinis stadionas, bent nacionalinis stadionas, bent

6 reprezentaciniai stadionai, 6 reprezentaciniai stadionai, 6 reprezentaciniai stadionai,

15 aukščiausios lygos stadionų, 15 aukščiausios lygos stadionų, 15 aukščiausios lygos stadionų,

kiekviena 5 000 žmonių kiekviena 5 000 žmonių kiekviena 5 000 žmonių

gyvenvietė turi minimalius gyvenvietė turi minimalius gyvenvietė turi minimalius

standartus atitinkantį standartus atitinkantį standartus atitinkantį

stadioną.stadioną.stadioną.

„Pirmenybę teiksime vaikams. Manau,

kad ateityje aikštė bus užimta nuo 8

ryto iki 23 valandos vakaro“, –

J.Kvedaras.


20

Didysis futbolas sugrįžo į Tauragę. Rugsėjį iškilmingoje šventėje atidarytas iš pagrindų atnaujintas Tauragės „Vytauto“ stadionas, kuriame po ilgos pertraukos namų rungtynes A lygoje žaidusi vietos „Tauro“ komanda nudžiugino savo žiūrovus gražia pergale prieš „Šiaulių“ ekipą.

LFF dovanoja dvi dirbtinės dangos aikštes

Šį rudenį pasibaigus pirmajam rekonstrukcijos etapui „Vytauto“ stadione įrengta nauja, 2400 žiūrovų tribūna su pagalbinėmis pa-talpomis ir stogu, kuris uždengs apie 500 sėdimų vietų. Iš viso po rekonstrukcijos stadionas talpina 3000 žiūrovų.

Šventiniame atidaryme Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius dėkojo visiems, prisidėjusiems prie stadio-no rekonstrukcijos ir bendrų futbolo tikslų, kurie numatyti Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams. Per šį laikotarpį bus sie-kiama, kad panašius stadionus turėtų 15 šalies miestų.

„Malonu dalyvauti šventėse tokiomis progomis. Gerai suprantame, kaip sunku atlikti tokius darbus ir kiek reikia investicijų, todėl LFF remia kiekvieną iniciatyvą ir tuo labai džiaugiasi. Naujas stadionas – tai žingsnis į priekį visam Tauragės futbolui. Tikiuosi, kad šis atida-rymas šiemet bus ne paskutinis ir senajame stadione galėsime džiaugtis nauja dirbtinės dangos aikšte, kuri ypatingai pasitarnautų miesto vaikams ir mėgėjams“,- sakė L.Varanavičius.

Nauja aikštė Tauragės senajame stadione bus įrengta pagal LFF 10-ies standartinių dirbtinių dangų projektą. Dar viena aikštelė – su LFF dovanota naudota nepilnų matmenų dirbtine danga – jau atke-liavo į Tauragę.

Rekonstravo su nedideliu biudžetu

Tauragės rajono savivaldybei priklausančio stadiono rekonstrukcija oficialiais duomenimis kainavo 4,2 milijono litų. Daugiau nei pusę – 2,5 milijono litų – pavyko įsisavinti iš Europos sąjungos fondų, o 1,2 milijono skyrė Tauragės savivaldybė.

Tauragės meras Pranas Petrošius džiaugėsi, kad pavyko atnaujinti stadioną nepaisant to, kad rekonstrukcijos biudžetas buvo nedi-delis.

„Labai džiugu, kad pagaliau tauragiškius galima išvysti naujo stadi-ono tribūnoje. Šis stadionas turi ilgą istoriją, per kurią buvo ir malo-nių akimirkų, ir nusivylimų. Galbūt buvo manančių, kad nesugebė-sime pabaigti šios rekonstrukcijos, nes turėjome palyginus nedaug lėšų, tačiau vis dėlto pavyko. Stadionas – visų rajono žmonių turtas. Tikiu, kad galėsime džiaugtis futbolo ir kitų sporto šakų pasieki-mais“, – sakė P.Petrošius.

Stadiono atidarymą vainikavo A lygos 26-ojo rungtynės tarp Tau-ragės „Tauro“ ir „Šiaulių“ komandų. Gausiai susirinkusių žiūrovų džiaugsmui aikštės šeimininkai – kurie savo aikštėje žaidė po 486 dienų pertraukos – pademonstravo atakuojantį bei rezulta-tyvų futbolą ir nepaliko vilčių svečiams.

Futbolo sugrįžimas į Tauragę – graži šventė ir įspūdinga pergalė

„Lietuvos futbolo strategijoje

numatyta, kad 2020 metais panašius

stadionus turės 15 šalies miestų.“

21

Infrastruktūra

Baigėsi pirmasis Lietuvos futbolo federacijos jaunųjų futbolo talentų paieškos programos etapas. Vasarą nauja programa prasidėjo vaikų gebėjimų testavimu – atrinkta daugiau kaip šimtas išskirtinius duomenis turinčių jaunuolių, kurių vystymąsi nuo šiol stebės ir įtakos Nacionalinės futbolo akademijos specialistai.

Atrinkta 100 jaunųjų futbolininkų

Pirmajame programos etape NFA visoje Lietuvoje testavo beveik pusę tūkstančio 10-11 metų futbolininkų. Moder-nia įranga buvo tikrinamos jaunuolių fizinės galimybės (greitis, šoklumas, koordinacija), o stebint treniruotes ir rungtynes – žaidybiniai gebėjimai.

Testus atlikusių specialistų teigimu, šiuo metu išskirta beveik 100 jaunųjų futbolininkų, kurie pagal tes-

tavimo rezultatus buvo pranašesni už savo ben-

draamžius ir turi puikius duomenis siekiant profesionalaus futbolininko karjeros.

Daugelį didesnių miestų pagal talentingų vaikų skaičių pralenkė Kazlų Rūda, Alytus ir Gargždai. Daugiausia jaunųjų talentų šiuo metu treniruoja Kazlų Rūdos treneris Mantas Babenskas.

NFA direktoriaus Raimondo Statkevičiaus teigimu, pradžioje į šią iniciatyvą buvo žiūrima atsargiai, tačiau vėliau treneriai aktyviai įsitraukė į procesą.

“Naujovės dažniausiai kelia šiokį tokį skepticizmą, tačiau gana greitai tre-neriai suprato šios programos naudą“, – pasakojo R.Statkevičius – „Da-bar įvairių šalies regionų treneriai jau turi tikslią informaciją apie vaikų fizinius gebėjimus ir juos gali palyginti bei toliau lavinti. Ateityje – kartojant šiuos testus – bus galima įvertinti, koks progresas pasiektas“ – pasakojo R.Statkevičius.

Vienas iš atrankos pirmajame etape dalyvavusių trenerių – Tauragės futbolo klubo „Tauras“ su vaikais dirbantis Darius Stažys. Pasak jo, retas klubas ar sporto mokykla turi galimybę atlikti tokio lygio testus, matavimus ir vertini-mus, todėl tai nemenka pagalba rengiant vaikus.

„Jei šie testai bus atliekami kiekvienais metais, jie tikrai duos daug ap-čiuopiamos naudos tiek mūsų klubui, tiek ir visam Lietuvos futbolui. Pir-masis etapas suteikė nemažai vilčių, šiuo metu su nekantrumu laukiame antrojo“, – teigė D.Stažys.

NFA padės jauniesiems talentams tobulėti

Antrajame etape, kuris startuos šių metų pabaigoje, atrinkti jaunieji ta-lentai bus kviečiami į stovyklas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune. Čia vyks įvairios metodinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir įvairūs ge-bėjimų testavimai.

“Į šią stovyklą pasikviesti norime tuos, kurių rezultatai testavimų metu buvo įvertinti palankiausiai. Tokias stovyklas planuojame rengti kuo dažniau ir nuolat stebėti šiuos talentus. Treniruotės vyks tik pagal naujausią metodi-ką, futbolininkams teiksime ne tik grupinius bet ir individualius patarimus. Žiūrėsime, kaip jie visa tai įsisavina ir tobulėja”, – kalbėjo R.Statkevičius.

Jaunųjų futbolo talentų paieškos programa siekiama skatinti vaikų futbo-lo trenerių bendradarbiavimą su NFA bei LFF techninio vystymo centru. Ilgalaikės programos užduotys – surinkti kuo daugiau informacijos apie

talentingus vaikus, sudaryti jiems individualias treniruočių programas ir stebėti jų progre-są, taip pat padėti jų treneriams kelti kvalifikaciją.

Naująją talentų rengimo pro-gramą LFF parengė remdamasi geriausiais Europos valstybių pavyzdžiais ir FIFA rekomen-dacijomis, konsultuojantis su užsienio futbolo specialistais. Ketverių metų programai finan-savimą skirti sutiko Tarptauti-nės futbolo federacijos (FIFA) „Goal” komitetas.

Pirmas jaunųjų talentų paieškos programos etapas viršijo lūkesčius

„Antrajame etape jaunieji talentai bus kviečiami į stovyklas

Nacionalinėje futbolo akademijoje

Kaune.“

22


Vienuolika Lietuvos futbolo federacijos (LFF) deleguotų specialistų Prahoje (Čekija) dalyvavo „UEFA Study Group Scheme“ programos kursuose, kurie skirti trenerių rengimui ir tobulėjimui, patirties apie treniravimą apsikeitimui.

Vienuolika Lietuvos futbolo federacijos (LFF) deleguotų specialistų Prahoje (Čekija) dalyvavo „UEFA Study Group Scheme“ programos kursuose, kurie skirti trenerių rengimui ir tobulėjimui, patirties apie treniravimą apsikeitimui.

Į kursus išvyko Lietuvos delegacija iš dviejų grupių. Vieną sudarė LFF Techninio centro specialistai, kurie organizuoja trenerių kursus ir mokymus Lietuvoje: Raimondas Statkevičius, Rimas Kazakevičius, Gracijus Girdauskas, Rolandas Čepkauskas, Romualdas Lavrinavi-čius ir Viačislavas Novikovas.

Kitą delegacijos dalį sudarė specialistai iš įvairių Lietuvos regionų: Romualdas Norkus (Klaipėda), Saulius Lesnickas (Šiauliai), Juozas Aleksa (Panevėžys), Juozas Bagdanavičius (Simnas, Alytaus raj.), ir Juozas Šiaučiulis (Anykščiai, Utenos raj.).

„Siekiame, kad ne tik Lietuvos futbolo federacija organizuotų tre-nerių rengimą, kvalifikacijos kėlimą, tačiau į šį procesą įsitrauktų ir regionai. Tam reikalingi specialistai. Dėl to pasikvietėme trenerius iš įvairių regio-nų ir sričių. Tikimės, kad jie pasisems žinių ir patirties nuo masinio futbolo iki akademijų organizavimo ir ją toliau perteiks kitiems“, – sakė delegacijai vadovaujantis Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius.

Lietuvos atstovai kursuose dalyvavo kartu su delegacijomis iš Itali-jos ir Islandijos. Trijų šalių specialistai kursų metu dalinasi patirtimi tarpusavyje ir analizuoja mokymų šeimininkės Čekijos patirtį.

„Teorinės dalies metu kiekviena delegacija pristatė savo trenerių rengimo sistemą ir ypatumus. Buvo nagrinėjami specifiniai klau-simai, nuo UEFA C iki UEFA A ir PRO licencijos kursų organizavimo mokymų, vyko diskusijos, patirties apsikeitimas. Praktinės dalies metu stebėjome vietos mėgėjų klubo „Tempo“ treniruotes vaikams nuo šešiamečių iki keturiolikmečių“, – pasakojo R.Statkevičius.

Lietuvos futbolo specialistai – UEFA trenerių kursuose Lietuvos Lietuvos Lietuvos


2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.:

profesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimas – – – profesionalumo kėlimas – profesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimas – profesionalumo kėlimas – profesionalumo kėlimas – profesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimasprofesionalumo kėlimas – profesionalumo kėlimas

LFF akredituoja visas vaikų LFF akredituoja visas vaikų LFF akredituoja visas vaikų

futbolo ugdymo įstaigas, futbolo ugdymo įstaigas, futbolo ugdymo įstaigas,

rengia trenerius ir rengia trenerius ir rengia trenerius ir

metodinę medžiagą.metodinę medžiagą.metodinę medžiagą.

Romualdas Norkus (Klaipėda), Saulius Lesnickas (Šiauliai), Juozas Aleksa (Panevėžys), Juozas Bagdanavičius (Simnas, Alytaus raj.), ir Juozas Šiaučiulis (Anykščiai, Utenos raj.).

mokymų, vyko diskusijos, patirties apsikeitimas. Praktinės dalies metu stebėjome vietos mėgėjų klubo „Tempo“ treniruotes vaikams nuo šešiamečių iki keturiolikmečių“, – pasakojo R.Statkevičius.

„Siekiame, kad trenerių rengimas,

kvalifikacijos kėlimas po truputėlį

persikeltų į regionus.“

23

Profesionalumo kėlimas

I.Siliūnienė: „Futbole merginos patiria tikras ir nesuvaidintas emocijas“

Paklausta, kas jai yra futbolas, Ingrida Siliūnienė nedvejodama atsaky-tu: „Futbolas man – mano gyvenimo būdas, hobis, sportas, laisvalaikis ir kasdienybė. Futbolui kiekvieną dieną skiriu apie 4-5 valandas – užsiėmi-mai mokykloje, treniruotės, rungtynės, teisėjavimas... Kartais tenka net ir šeimai pasakyti – ne“.

Kas tai yra merginų futbolo trenerė?

Būti merginų trenere – tai būti ir mama, ir psichologe kartu bei kartais naudoti visai kitokią darbo specifiką nei kad treniruojant vaikinų koman-dą. Man asmeniškai su vaikinais būtų dirbti paprasčiau ir lengviau.

Tačiau pasirinkote treniruoti merginų futbolo komandą. Kodėl?

Kauno futbolo mokykloje gavau trenerės darbą ir man pasiūlė pabandy-ti treniruoti merginų grupę. Iš pat pradžių dvejojau, reikėjo laiko apsispręsti, bet futbolo teisėjo Vijūno Vasiliausko ir legendinio

trenerio Antano Komskio įkalbinėjama visgi ryžausi šitam iš-šūkiui. Taip ir prasidėjo mano aštuonerių metų futbolo trene-rės karjera.

Ką pasakytumėte tokiam žmogui, kuris mano, jog futbolas neskirtas moterims?

Tikrai ilgai ginčyčiausi su tokiu žmogumi. Daug kas sako, jog žaidžiant futbolą kojos tampa kreivos. Tai visiška nesąmonė. O kad futbolas grubus sportas, na irgi su tuo nesutikčiau, nes tarkim krepšinio ar rankinio sporte yra žymiai daugiau fizinio kontakto ir ten leidžiama daug daugiau nei futbole.

Tai kodėl jaunoms merginos, ir panelėms taip patinka futbolas?

Manau, jog dėl futbolo suteikiamų emocijų, kurios yra nesu-vaidintos ir tokios tikros. Futbolas yra komandinis žaidimas

Jau daugiau kaip aštuonerius metus kaunietė Ingrida Siliūnienė yra pašventusi futbolui ir artimiausiu metu nežada išsižadėti meilės šiam sportui. Moterų futbolo A lygos komandos „Kaunas“ trenere, futbolo teisėja ir kūno kultūros mokytoja dirbanti I.Siliūnienė nutarė pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip nelengva treniruoti merginas, kodėl joms taip patinka futbolas, kaip padidinti susidomėjimą šiuo sportu ir kodėl teisėjauti vyrams yra sunkiau nei treniruoti merginų ekipą.

„Futbolas man – gyvenimo būdas, hobis, sportas, laisvalaikis ir kasdienybė.“


24

Moterų futbolas sujungiantis tave ir dar dešimt tavo kolegų bei priverčiantis kovoti išvien dėl bendro tikslo. Merginos ateina treniruotis futbolą nes nori būti sportiškos, greitos, gražios ir t.t.

O ar merginų tevėliai neprieštarauja tokiam jų pasirinkimui?

Na tėveliai į tai reaguoja labai įvairiai. Mamos savo mažytėms du-krytėms nelabai leidžia sportuoti futbolo dėl tos pačios „kreivų kojų“ problemos. Dažnai atėjusioms mamytėms tenka įrodinėti, kad taip nėra.

Ar merginos lankančios futbolo treniruotes skiriasi nuo savo bendraamžių?

Jei kalbėtume apie mano treniruojamą „Kauno“ komandą, tai mer-ginos žaidžiančios joje tikrai išsiskiria iš savo bendraamžių. Jos yra labiau bendraujančios, drąsesnės, nebijančios paklausti, tvirtesnio charakterio ir aišku fiziškai stipresnės nei kitos merginos.

Ar moterų futbolą galima vadinti akiai patraukliu sportu?

Aš manau, jog kalbant apie žaidimo grožį, tai mes dar nesame pa-siekę tokio lygio, kaip, tarkim, vokietės ar Skandinavijos šalys, todėl normalu, jog pas mus pasižiūrėti moterų futbolo rungtynes renkasi žymiai mažiau žmonių, nei kad minėtose šalyse. Visgi tie, kas at-eina, nelieka nusivylę, nes gauna progą pamatyti futbolo aikštėje kovojančias gražias merginas. O kad moterų futbolą padaryti dar patrauklesniu, tai siūlyčiau šiek tiek pakoreguoti futbolininkių ap-rangą, gal tai padėtų padidinti susidomėjimą šiuo sportu.

O kaip manote, ar pastaruoju metu susidomėjimas moterų futbolu yra išaugęs?

Be abejonės. Pas mane mokykloje į futbolo treniruotes jau prašosi ketvirtokės, penktokės ir kitos merginos, klausia, ar galima lankyti treniruotes. Susidomėjimas futbolu smarkiai išaugo po šią vasa-rą vykusio Moterų Pasaulio futbolo čempionato Vokietijoje ir prieš bei po vykusių futbolo turnyrų merginoms. Susidomėjimas futbolu padidėjo ir po Lietuvos futbolo federacijos SVIS projektų renginių – „Futboliuko“, „Ežiogolo“ ir kitų. Galiu drąsiai teigti, jog šiemet pas mane treniruotes lanko beveik dvigubai daugiau merginų nei praei-tais ar užpraeitais metais.

Nemažai Jūsų laiko atima ir teisėjavimas. Papasakokite kaip tapote futbolo teisėja?

Futbolo teisėja kaip ir moterų futbolo trene-re galima sakyti, jog tapau netyčia. Norėjosi pabandyti šią profesiją, juk nepabandęs – nesužinosi. O sužinoti ,ar tau patinka ir tu tinki teisėjauti, neužtenka vienerių rungty-nių ar kelių mėnesių, reikia kelerių metų. Kaip žinote, teisėjauju ir po šiai dienai ir ma-nau, jog tai daryti, o ypač vyrų komandoms, yra dar sunkau nei treniruoti merginas.

Ar teisėjaujant dažnai tenka išgirsti necenzūrinių išsireiškimų Jūsų atžvilgiu?

Jau mažiau, o pradžioje buvo visko. Aišku, pastaraisiais metais

pasikeitė ir komandų požiūris į keiksma-žodžius, jų tikrai ženkliai sumažėjo. Dabar vyrai, kuomet teisėjauja moterys, stengiasi keiktis kuo mažiau, o jei ir nusikeikia tai net-gi atsiprašo.

Ar susilaukiate komplimentų ar gerų žodžių iš futbolininkų ar trenerių?

Tikrai tenka, kartais net žiūrovai bando at-kreipti dėmesį įvairiais šūksniais, netgi pra-šo telefono numerio ir siūlo nueiti į pasimaty-

mą, bet stengies į visą tai nekreipti dėmesio. Kalbant apie žaidėjus, tai jie dažniausiai išlieka taktiški ir profesionalūs, padėkoja už gerai suteisėjautas rungtynes ir palinki sekmės.



2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.: Moterys Moterys Moterys

ir mergaitės sudaro ir mergaitės sudaro ir mergaitės sudaro

25 procentus visų 25 procentus visų 25 procentus visų

futbolo žaidėjų. futbolo žaidėjų. futbolo žaidėjų.

„Teisėjauti vyrų komandoms, yra sunkiau

nei treniruoti merginas.“

„Tvirtai galiu pasakyti, jog merginų žaidžiančių futbolą

kojos netampa kreivos.“

25

Moterų futbolas

Šeši Lietuvos futbolo teisėjai, rugsėjo 29 dienos vakarą teisėjavo UEFA Europos lygos rungtynėms tarp vieno stipriausių Anglijos klubų Londono „Tottenham“ ir Airijos ekipos Dublino „Shamrock Rovers“.

Šios Europos futbolo taurių tur-nyro grupių etapo rungtynės tapo istoriniu įvykiu mūsų šalies futbolo arbitrams – tai pirmas kartas, kai lietuviai teisėjavo to-kio aukšto lygio klubinėms var-žyboms.

Londono „White Hart Lane“ stadione, kuris talpina 36 tūks-tančius žiūrovų, ketvirtadienio vakarą teisėjavo FIFA kategorijos aikštės arbitras Gediminas Ma-žeika, jam talkino asistentai Vy-tautas Šimkus ir Saulius Dirda.

Rezerviniu teisėju dirbo Audrius Kancleris, o taip pat pirmą kartą iš Lietuvos futbolo arbitrų istorijoje papildomų teisėjų asistentų vai-dmenyse buvo FIFA kategorijos teisėjai Nerijus Dunauskas ir Serge-jus Slyva.

„Manau, kad pirmas „blynas“ su papildomais teisėjais „neprisvilo“. Visada norisi, kad būtų dar geriau, bet didelių klaidų tikrai nepada-rėme. Rungtynių inspektorius mūsų darbu liko patenkintas“, – po rungtynių sakė aikštės teisėjas G.Mažeika.

G.Mažeika: „Turėjome šansą pristatytiLietuvos futbolą labai plačiai auditorijai“

Koks buvo jausmas teisėjauti dešimtis tūkstančių žiūrovų talpinančiame, puikia atmosfera garsėjančiame „White Hart Lane“ stadione?

Jausmas buvo toks, kad esi dalis to, kas visiems tiems žmonėms sta-dione yra labai svarbu. Pradžioje jaučiau nedidelę įtampą, bet praėjus porai minučių nuo rungtynių pradžios jau mėgavausi rungtynėmis.

Kas šiose rungtynėse nustebino?

Vienintelis dalykas, kuris tikrai nustebino – komandų drausmė ir disciplina. Niekas nė karto nepasiskundė, kad kas nors yra ne taip ar ne taip teisėjauju. Žaidėjai elgėsi visiškai profesionaliai ir užsiėmė tik tuo, kuo ir turi užsiimti žaidėjai.

Kaip manai, ar šios rungtynės padėjo ar galbūt ateityje padės Lietuvos futbolo teisėjavimui?

Manau, kad padėjo. Vis dėlto, tai antras pagal rangą turnyras Europoje ir jį žiūri daug futbolo aistruolių bei specialistų. Nors, pirmiausia žiūrima ne į teisėjų dar-

bą, o komandų žaidimą, mes turėjome galimybę pristatyti Lietuvos futbolą labai plačiai auditorijai. Norėčiau, kad ir mūsų komandos kuo greičiau galėtų tai padaryti.

Ar teko šnektelti su garsiojo „Tottenham“ treneriu, žaidėjais?

Pasikalbėti neteko, tik po rungtynių pasikeitėme mandagumo fra-zėmis ir viskas. „Tottenham“ treneris Harry Redknappas padėkojo už darbą.

„Tai pirmas kartas, kai lietuviai teisėjavo

tokio aukšto lygio klubinėms

varžyboms.“

27

Teisėjai

„MEZON Gatvės futbolo turnyras“ prasidėjęs Klaipėdoje, spalio pradžioje su trenksmu surengtas Vilniuje ir Kaune. Gatvės futbolo varžybose dėl abonementų į Lietuvos rinktinės rungtynes 2014 m. pasaulio čempionato atrankoje kovėsi beveik šimtas komandų.

Kaune gatvės futbolo turnyrui užsiregistravo 38 ekipos, Vilniuje – 31. Daugiau nei penktadalį dalyvių sudarė merginų ar mišrios ko-mandos.

„Šie turnyrai parodė, kad merginos vis drąsėja ir vis dažniau ryžta-si mesti iššūkį vaikinų komandoms ar dalyvauti varžybose kartu su jais. Tai vienas iš tikslų, kurių siekiame organizuodami masinio fut-

bolo renginius“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos masinio futbolo projektų koordinatorius Vaidotas Rastenis.

Gatvės futbolo kovos įsuko Vilnių, Kauną ir Klaipėdą

Pasak jo, nors svarbiausia tokia-me turnyre – dalyvauti, gatvės futbolo turnyro dalyviai demons-truoja vis geresnius žaidybinius gebėjimus. „Turime tikrų ga-tvės futbolo fanų, kurie nuolat dalyvauja visuose mūsų turny-ruose. Jie jau moka paskirstyti jėgas varžybų metu, turi spe-cialią žaidimo taktiką“, – sakė V.Rastenis.

Gatvės futbolo turnyrą Lie-tuvos futbolo federacija su partneriais organizavo ke-tvirtąjį kartą. Varžybos vyko specialiose aptvertose aikšte-lėse su dirbtine danga, kur žai-džiama 3 prieš 3 be vartininko.

„Merginos vis drąsesnės ir vis dažniau ryžtasi

mesti iššūkį vaikinų komandoms ar

dalyvauti varžybose kartu su jais.“


28

Penktą kartą Lietuvoje vykstantis žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ pakvietė panagrinėti ir populiariausios pasaulyje sporto šakos futbolo tamsiąją pusę.

Sekmadienį sostinės menų fabrike „Loftas“ žiūrovai už simbolinį cento mokestį išvydo tris filmus iš Čekijos, Kolumbijos ir Vokietijos, galėjo pažaisti tikrą bei virtualų futbolą bei padiskutuoti su Lietuvos futbolo atstovais.

Vienas iš pagrindinių renginio akcentų – neformali diskusija „Tamsio-ji futbolo pusė“, kurioje sutiko dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, VMFD „Žalgiris“ vykdančioji di-rektorė Vilma Venslovaitienė ir ilgametis futbolo komentatorius bei žurnalistas Nerijus Kesminas.

Nepatogus kinas apie futbolą: ar kamuolys visada apvalus?



2010–2020 m.:2010–2020 m.:2010–2020 m.: Kiekvienoje Kiekvienoje Kiekvienoje

seniūnijoje yra bent po vieną seniūnijoje yra bent po vieną seniūnijoje yra bent po vieną

vaikų futbolo komandą. Mokyklose vaikų futbolo komandą. Mokyklose vaikų futbolo komandą. Mokyklose

bent 1 kartą per savaitę kiekviena bent 1 kartą per savaitę kiekviena bent 1 kartą per savaitę kiekviena

klasė turi galimybę žaisti futbolą klasė turi galimybę žaisti futbolą klasė turi galimybę žaisti futbolą

kūno kultūros pamokos metu, kūno kultūros pamokos metu, kūno kultūros pamokos metu,

o kiekviename darželyje yra o kiekviename darželyje yra o kiekviename darželyje yra

galimybė žaisti futbolą. galimybė žaisti futbolą. galimybė žaisti futbolą.

29

Masinis futbolas

Kartu su kalendorine vasara �inišavo ir šeštą kartą rengtas Lietuvos futbolo federacijos projektas (LFF) „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“.

Liepos-rugpjūčio mėnesiais vykusių stovyklų metu laiką su futbolo kamuoliu smagiai praleisti galėjo daugiau nei 2 tūkstančiai moks-leivių iš 20 mokyklų įvairiuose regionuose.

Šeštą kartą vykdomos „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“, kuri yra įtraukta į LFF ilgalaikės vaikų užimtumo programą „Sugrąžinki-me vaikus į stadionus” (SVIS), pagrindinis leitmotyvas šiemet buvo bendruomeniškumas ir kūrybiškumas.

Pagrindinė „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“ projekto idėja – smagus žaidimas. Per šešerius metus projekte, kurį LFF organizuoja su Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) parama, dalyvavo apie 180 mokyklų ir tūkstančiai moksleivių.

„Vasaros linksmojoje futbolo mokykloje“ lijo saldainiais ir žaidė meras

„Pagrindinė „Vasaros linksmosios futbolo mokyklos“ projekto

idėja – smagus žaidimas.“

„Pritrūkus inventoriaus

mokytojai drąsiai naudojosi fantazija:

vietoje bokštelių panaudodavo plastikinius

butelius, pripiltus akvarele nudažyto

vandens.“


30

15 tūkstančių panaudotų plastikinių butelių. Tiek rengdamiesi „Žaliajai futbolo dienai“ surinko entuziastai iš Raseinių rajone esančios Ariogalos ir jos apylinkių. Čia vykusiame futbolo turnyre, visi norintieji galėjo žaisti ant butelių Dubysoje plūduriuojančio plausto.

Šis renginys – tik vienas iš daugelio futbolo įkvėptos jaunimo savanorių draugijos „Ariogalos vienybė“ projektų.

Ariogaloje futbolą žaidė ant plausto iš tūkstančių butelių

„Pernai surinkome 20 tūkstančių butelių ir turėjome ambicingą tikslą šį skaičių viršyti. Vis tik turbūt šiemet žmonės jau atsakingiau rūšiuoja plastikinius butelius ir jų surasti tiesiog per sunku. Bet ko-kiu atveju, džiaugiamės tuo, ką pavyko padaryti, ir kad prisidedame prie taršos mažinimo bei aplinkos tvarkymo“, – teigė „Ariogalos vie-nybės“ prezidentas Steponas Nacius.

Jo vizijoje – kitąmet surengti keturių stichijų futbolo dieną, kurios metu būtų galima žaisti ne tik ant vandens (plausto), bet ir į orą pakeltoje aikštelėje, ant žemės ir per ugnį.

31

Masinis futbolas

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir kitų mažesniųjų šalių atstovams pavyko išsaugoti dabartinį atrankos į Europos ar Pasaulio futbolo čempionatų �inalinius etapus formatą.

Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) strateginiame susirin-kime Lietuvos atstovai buvo tarp tų, kurie atsispyrė didžiųjų spaudi-mui ir pasisakė prieš nacionalinių futbolo rinktinių atrankos varžybų skirstymą.

Diskusijos dėl atrankos varžybų sistemų

Europos futbolo strateginių klausimų svarstyme kartu su kolegomis iš kitų Senojo žemyno federacijų Kipre dalyvavo LFF prezidentas Liu-tauras Varanavičius ir generalinis direktorius Julius Kvedaras.

Vienas reikšmingiausių svarstytų klausimų buvo siūlymas pakeisti Europos čempionato ar Pasaulio čempionato Europos zonos atran-kos varžybų sistemą.

Pagal šį siūlymą nacionalinių vyrų rinktinių atrankos varžybos būtų skirstomos į du atrankos etapus, sumažintų komandų skaičių gru-pėse. Didžiosioms šalims sužaisti mažiau rungtynių siekiant patekti į finalinį etapą ir daugiau žaisti tarpusavyje „elitinėje“ grupėje.

„Mažesnėms šalimis tektų mažiau galimy-bių išbandyti jėgas su grandais ir apskritai buvo nepriimtinos tokios elitizmo idėjos. Džiaugiamės, kad mums pavyko apginti savo interesus. Nutarta artimiausiu metu sistemos nekeisti“, – aiškino LFF preziden-tas L.Varanavičius.

Permainos rungtynių kalendoriuje

Futbolo asociacijų susitikime buvo sutarta, jog tarptautinių rinktinių rungtynių kalendo-riuje bus panaikintos atskiros datos viene-rioms rungtynėms – tokios kaip, pavyzdžiui, iki šiol buvusi draugiškų rungtynių diena rugpjūčio 10-ąją. Nuo šiol rinktinės per vieną ciklą žais 9 kartus po dvejas rungtynes.

Susirinkimo dalyviai vienbalsiai pritarė naujam „futbolo savaitės“ konceptui, pagal kurį rinktinių atrankos var-žybos vyktų ne tik per dvi nustatytas savaitės dienas, kaip dabar, o būtų išskirstytos beveik per visą savaitę ir leistų sirgaliams išvysti daugiau rinktinių dvikovų.

Taip pat sutarta, jog reikia padidinti Europos moterų futbolo čempionato ir merginų U-17 finalinių etapo dalyvių skaičių, o kitose varžybose pritarta dabarti-nių turnyrų formatų palikimui.

UEFA narių susirinkime Lietuva ir kitos mažesnės šalys nenusileido grandams

Susidomėjo Baltijos lygos idėja

Dėmesio tarp strateginių klausimų susilaukė ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos rengtas Baltijos lygos futbolo klubų turnyras.

Atsiradus susidomėjimui panašiomis varžybomis, UEFA sudarys darbo grupę, kurioje suinteresuotoms šalims bus teikiami pasiūly-mai, kaip būtų galima pasinaudoti Baltijos šalių patirtimi, paskatinti

„Lietuvos atstovai atsispyrė didžiųjų

futbolo šalių spaudimui.“

32


Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) rengiasi poky-čiams, kurie prilyginami visų laikų sėkmingiausiam UEFA pro-jektui, Čempionų lygos sukūrimui 1991 metais. Po ilgų diskusi-jų ir parengiamųjų darbų visos 53 UEFA narės pritarė siūlymui centralizuoti jų rinkodaros teises iki 2014 metų ir įgaliojo UEFA pradėti projekto įgyvendinimą.

„Lietuva ir kelios kitos futbolo federacijos siūlė UEFA atsigręžti į nacionalinių komandų rungtynes ir pakelti jų lygi remiantis vie-no iš sėkmingiausių futbolo turnyrų – UEFA Čempionų lygos – patirtimi“, – sakė L.Varanavičius – „Asmeniškai daug dirbau šiuo klausimu vadovaudamas UEFA žiniasklaidos ir rinkodaros komitetams“.

Šio projekto įgyvendinimui UEFA prezidento Mišelio Platini sprendimu buvo įkurta 8 žmonių darbo grupė. Ji sudaryta iš 4

didžiųjų Europos futbolo asociacijų – Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir Olandijos atstovų, bei

4 aktyviausiai už centralizavimą pasisakiu-sių federacijų vadovų. Vienas jų – Lietuvos

futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

„Šis projektas pakeis visų senajame žemyne vykdomų Europos ir Pa-

saulio čempionatų tvarką. Lietu-vai suteikta didelė garbė ir tuo

pačiu atsakomybė atstovauti mažų ir vidutinių futbolo aso-ciacijų interesams“, – sakė

L.Varanavičius.

UEFA prezidento sprendi-mu sudaryta darbo grupė bus atsakinga už centra-lizavimo sąlygų paruoši-mą, derybinės pozicijos

nustatymą, Nacionalinių asociacijų interesų atstova-

vimą bei projekto vykdymą.

L.Varanavičius paskirtas vieno iš strateginių UEFA komiteto nariususidomėjimą tokiomis varžybomis pritaikant sportinę motyvaciją iš

UEFA pusės.

Strateginiame susirinkime priimti nutarimai bus įtraukiami į aukš-čiausių UEFA organų – Kongreso, Vykdomojo komiteto – darbotvar-kes, analizuojami atskirų sričių komitetuose.


„Mums nepriimtinos

elitizmo idėjos“, –L.Varanavičius.

„Baltijos lygos futbolo klubų lygą UEFA vertina kaip sektiną pavyzdį.“

33

Tarptautinėveikla

Konkursą „Aš. Gatvės. Futbolas“ laimėjo vilnietė Arūnė Židovainytė (4), kurios atsiųstos trys sūnaus gatvės futbolo nuotraukos (1, 2, 3) sužavėjo kiekvieną. Arūnei su sūnumi laimėjo originalų oficialujį A lygos kamuolį „Adidas Speedcell“.

3

Futbolas – sporto karalius, bet ne vien dėl to, kad sutraukia tūkstantines minias į stadionus, milijonus prie televizijos ekranų ir turi nesuskaičiuojamą skaičių mylinčių šią sporto šaką.

Futbolas – žaidimas, kurį gali žaisti visi. Jį galima žaisti visur – tereikia kamuolio ir geros kompanijos, o dažnai užtenka gero draugo.

Futbolas visur ir visada!

1

2

Beveik trisdešimties tūkstančių Lietuvos futbolo sirgalių, susibūrusių socialiniame tinklapyje facebook.com po „Lietuvos futbolo“ vėliava paprašėme pasidalinti jų už�iksuotomis akimirkomis su futbolo kamuoliu.

Dėkojame visiems futbolo sirgaliams – jūsų nuotraukos tik įrodo, kad mus visus vienija meilė futbolui!

4


34

87

Konkurse „Man futbolas patinka visur, visa-da ir visaip“ populiariausios buvo kaunie-čio Juliaus Kizlos atsiųstos vestuvių futbolo nuotraukos (5, 6) ir ariogalietės Aidos Nace-vičiūtės sustabdytos lauko futbolo akimirkos (7, 8). Jie dovanų gavo Lietuvos futbolo rink-tinės marškinėlius.

Konkursų dalyviai siuntė nuotraukas iš fut-bolo paplūdimyje, kieme, miške, plauste, vandenyje, stovėjimo aikštelėje ir kitų įvai-riausių vietų. Aktyviausiems dalyviams bus padovanoti 2012 metų Lietuvos futbolo fe-deracijos kalendoriai.

9

5

6

11

13

15

14

12

10

Dovilės Surdokaitės (9), Gretos Simutytės (10, 14), Eglės Medverienės (11), Ramintos Vikšraitytės (12), Liudmilos Sevbo (13), Dariaus Petrulio (15) foto.

35

Fotoreportažas

Techninis rėmėjas:

Rėmėjai:

Komunikacijospartneris


Rėmėjai:



Rėmėjai:



Rėmėjai:


"mus vienija futbolas" 2011 lapkritis, nr. 2

Documents