LIETUVIŲ KALBA 4 KLASEI

UŽRAŠAI I I D A LIS

TAI P !

Vilma Dailidėnienė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

Nomeda Kasperavičienė

4

Ką perskaitęs Neringos Vaitkutės tekstą „Baubai sužinojai apie baubą? Api-būdink šį veikėją.

Kokiais dar žodžiais tekste vadinami baubai?

Kaip baubas atrodo?

Kokie įpročiai, savybės būdingos

baubams?

1.

Baubai – vyr. g., dgs., kas?

Perskaityk tekstą. Pabrauk daiktavardžius. Jų yra trylika. Daiktavardžius nu-rašyk. Parašyk jų giminę, skaičių ir klausimą, į kurį jie atsako.

Baubai nedidukai, siekia kelius, primena miniatiūrinius sniego žmones. Apau-gę pilkais švelniais gaurais, tamsiuose beždžioniškuose snukučiuose ryškiai spin-di didelės pilkšvos ar gelsvos akys, letenos panašios į rankas, o iš pasturgalio kyšo ilga dryžuota uodega, kurią baubai dažniausiai susisuka spirale.

Neringa Vaitkutė

2.

Kur baubai gyvena?

Kuo baubai minta?

P. 12–15KAS YRA KŪRINIO VEIKĖJAI? KAIP JUOS PAŽINTI?

5

Baik pildyti lentelę – parašyk trūkstamą linksnio pavadinimą arba klausimą, į kurį atsako linksnis. Pabrauk linksnio pavadinimo skiemenį, kurį reikia tarti tvirčiau.

Linksnis Klausimas Linksnis Klausimas

Vardininkas ką?

ko? kieno? Įnagininkas

Naudininkas kur? kame?

Kuris linksnis neatsako į jokį klausimą?

Rodykle nurodyk daiktavardžio linksnį. Sutartiniais ženklais pažymėk daikta-vardžių galūnes.

• Kas vadinama linksniavimu? Kokie yra linksnių pavadinimai?• Į kokius klausimus atsako daiktavardžių linksniai?

V. kas?K. ko? kieno?N. kam?G. ką?Įn. kuo?Vt. kur? kame?Š. (–)

1.

2.

sod as sodų

sodą soduose

sode! sodams

sodo sod ai

sodu sodais

sodui sodus

sode sodai!

dieną dienomis

dien a dienų

diena dien os

dienos dienas

dienai dienoms

diena! dienose

dienoje dienos!

V. kas?K. ko? kieno?N. kam?G. ką?Įn. kuo?Vt. kur? kame?Š. (–)

V. kas?K. ko? kieno?N. kam?G. ką?Įn. kuo?Vt. kur? kame?Š. (–)

V. kas?K. ko? kieno?N. kam?G. ką?Įn. kuo?Vt. kur? kame?Š. (–)

P. 16–17

KAIP LINKSNIUOJAMI DAIKTAVARDŽIAI?

88

3. Perskaityk Violetos Palčinskaitės knygos „Muzika troliui ištrauką. Pabrauk vardininko linksnio daiktavardžius.

Kiti kraštai, kiti papročiai, kaip sakoma. Vakarienė buvo labai gardi, o jau tie pyragai, pyragai... Tačiau nejučia mane užplūdo prisiminimai. Ir namų ilgesys. Mano senelis buvo mokyklos direktorius. Tais laikais švęsti Kalėdas buvo drau-džiama. Bet mes švęsdavom. Močiutė ruošdavo dvylika kūčių valgių, o mama kantriai maldavo aguonas, kad būtų kuo daugiau pieno kūčiukams pamerkti. Kambaryje visada stovėdavo eglė iki pat lubų, kurią slapta kažkas kažkaip atga-bendavo į mūsų namus.

Violeta Palčinskaitė

Pabrauktus daiktavardžius surašyk į lentelę, kur tinka. Parašyk trūkstamus vie-naskaitos arba daugiskaitos daiktavardžius. Sutartiniu ženklu pažymėk galūnes.

VienaskaitaV. kas?

DaugiskaitaV. kas?

VienaskaitaV. kas?

DaugiskaitaV. kas?

krašt as krašt ai

Perskaityk tekstą. Pabrauk vienaskaitos vardininko linksnio daiktavar-

džius. Tekstą nurašyk, vienaskaitos vardininko linksnio daiktavardžius pakeisdamas daugiskaitos daiktavardžiais.

Braška tvora nuo speigo. Seniai nutilo paukštelių choras. Tik šarka kartais sučerška. Kėkštas ąžuole parėkauja. Retsykiais šermukšnio uogų atskrenda svir-belis. Sunku paukšteliams žiemą. Berniukas ir mergaitė kala lesyklėlę.

4.

Braška tvoros nuo speigo.

99

Ką sužinojai apie trolį Molį perskaitęs vadovėlyje (p. 21–22) pateiktą Violetos Palčinskaitės tekstą? Apibūdink šį veikėją.

Perskaityk tekstą. Pabrauk vardininko linksnio daiktavardžius. Jų yra trylika.

Norvegija – Šiaurės Europos valstybė, įsikūrusi vakarinėje Skandinavijos pusia-salio dalyje. Tai nepaprastai graži šalis. Jos klimatas atšiaurokas. Žiemą tempe-ratūra skirtingose šalies vietose svyruoja nuo –2  °C iki –40  °C. Aukštai kalnuose sniegas išsilaiko ištisus metus.

Norvegija išraižyta fjordų. Fjordai – siauros, vingiuotos, į žemyną giliai įsiter-pusios įlankos uolotais krantais. Jie susidarė prieš milijonus metų, tirpstant ir traukiantis ledynams. Kiekvienam fjordui būdinga savita gamta, forma, vandens spalva. Geriausias laikas apsilankyti fjorduose – nuo balandžio iki rugsėjo.

Kaip trolis atrodo?

Kaip trolis bendravo su pasakotoja,

ką kalbėjo?

Kokiais dar žodžiais tekste vadinamas

trolis Molis?

Koks trolio charakteris – įpročiai, savybės?

1.

2.

P. 20–23

KAS PADEDA PAŽINTI KŪRINIO VEIKĖJĄ?

22

Perskaityk patarles ir priežodžius. Su kokiomis vertybėmis galima susieti šiuos posakius? Nurodyk rodyklėmis.

mįs]lėw

Į kokius klausimus atsako pabraukti daiktavardžiai? Juos surašyk į lentelę, kur tinka.

V. kas? K. ko? kieno? Įn. kuo?

Taisyklingai parašyk.

Svetimu protu toli nenuvažiuosi.

Žmogus be mokslo kaip namai be langų.

Piktas žodis draugą paverčia priešu.

Nuo gerų žodžių pasauly šviesu.

Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta.

Su kaimynu draugauk, bet tvoros nenugriauk.

išmintis

pagalba

atsargumas

draugiškumas

darbštumas

mokslas

s]ugrįžta

Dirbti netingėsi – bado neturėsi.

Daug rankų didžią naštą paneša.

2.

1.

P. 54–57KAIP DRĄSA GALI PADĖTI IŠSPRĘSTI PROBLEMĄ?

23

Parašyk šių daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininką.

Kiemas, pušis, namas, salė, mokykla, stalčius, pilis, tvirtovė, koridorius, valgy-kla, lapelis, sąsiuvinis, knyga, biblioteka, žygis, tvenkinys, parkas, ugnis, lenta, medus, giria.

Vns. Vt. kur? kame?

-e kieme,

-(i)oje

-ėje

-(i)uje

-yje

Dgs. Vt. kur? kame?

-(i)uose kiemuose,

-(i)ose

-ėse

-yse

Parašyk daugiskaitos vietininko linksnio daiktavardžius. Sutartiniu ženklu pa-žymėk galūnes.

mišk as – mišk uose pieva –

sodas – daina –

kelias – ranka –

kiemas – giria –

puodelis – vyšnia –

• Į kokį klausimą atsako daiktavardžio vietininkas?• Ką rašome daiktavardžių vietininko linksnio galūnėse?

1.

2.

P. 58–61

KAIP KURIAMI KOMIKSAI?

36

Apsilankyk svetainėje http://vaikams.skaitymometai.lt/ ir patyrinėk vieną iš jos tinklalapio skilčių.

Ką įdomaus ar naujo iš tos skilties sužinojai? Parašyk bent tris dalykus. 1.

2.

3.

Apie kokias knygas svetainėje radai informacijos? Kurias iš jų norėtum per-skaityti? Parašyk, kas yra tų knygų autorius, kas – dailininkas, ir knygos pa-vadinimą. Remkis pateikiamu pavyzdžiu.

Pavyzdys. Virginijus Šidlauskas. „Ulfas ir povandeninis miestas . Dailininkė Tania Rex

1.

2.

P. 92–93KUR SKELBIAMOS NAUJIENOS APIE KNYGAS?

37

Tau reikės šių produktų:

* 125 g geros kokybės pieninio šokolado

* 150 ml riebios grietinėlės

* 2 valgomųjų šaukštų aukso spalvos sirupo

* 1 žaliosios citrinos

* 12 raukšlėtojo meliono

* 1 ananaso

* 2 mangų

* 3 kivių

ir įrankių:

* mažo puodo * mažos tarkos

* medinio šaukšto * dubenėlio patiekti padažui * dviejų didelių lėkščių * medinių smeigtukų

1. Perskaitykite tekstą. Pabrauk daiktavardžius.

DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAI

1. Į puodą dėk mažais gabaliukais sulaužytą šokoladą, nutarkuotą žaliosios citrinos žievelę, supilk grietinėlę ir sirupą.

2. Maišydamas virk ant mažos ug-nies, kol šokoladas ištirps ir pa-dažas taps vienalytis. Jį supilk į dubenėlį ir palik atvėsti.

3. Išskobk moliūgą ir skobtuku pada-ryk jo rutuliukų. Ananasą ir mangą supjaustyk kubeliais, kivį – riekelė-mis. Vaisių gabaliukus sudėk į lėkš-tes ir prismaigstyk į juos medinių smeigtukų.

Mirkykite vaisius padaže ir mė-gaukitės!

Pagal knygą „Gaminame kartu. Mažojo virėjo paslaptys

Padažas

Šokolade pamirkyti vaisiai – tai skanėstas, kuris patiks visiems. Paruošk jį šeimos ar draugų vakarėliui, šventei.

PAPILDOMOS UŽDUOTYS

MAŽOJI ATMINTINĖ

15

Daiktavardžio naudininko galūnių rašybą pasitikriname pagal daiktavardžio vienaskaitos vardininko galūnes.

Mot. g., vns. V. kas?

Mot. g., vns. N. kam?

mergaitėsaulė

mergaiteisauleitodėl

Mot. g., vns. V. kas?

Mot. g., vns. N. kam?

Austėjavyšnia širdis

Austėjaivyšniaiširdžiai

Vyr. g., vns. V. kas?

Vyr. g., dgs. N. kam?

mokytojaskeliasmedelis arklysKasperavičius

mokytojamskeliamsmedeliamsarkliamsKasperavičiams

todėl

todėl

Jei moteriškosios giminės vie-naskaitos vardininko linksnio galūnė yra -ė, tai moteriškosios giminės vienaskaitos naudinin-ko – -ei.

Jei moteriškosios giminės vie-naskaitos vardininko linksnio galūnė yra -(i)a, -is, tai mote-riškosios giminės vienaskaitos naudininko – -(i)ai.

Jei vyriškosios giminės vienas-kaitos vardininko linksnio galū-nė yra -(i)as, -is, -ys, -ius, tai vyriškosios giminės daugiskaitos naudininko – -(i)ams.

Daiktavardžio naudininkas atsako į klausimą kam?Naudininko linksnio daiktavardžiais dažniausiai nurodome veikėją, kuris turi naudos.

Pavyzdžiui: Mama seka vaikams pasaką. Tėtis Vaidui padovanojo knygą.

Anūkė močiutei padovanojo gėlę. Simona rašo laišką Urtei Kuzminskaitei.kam? kam?

kam? kam?

Naudininko linksnis

MAŽOJI ATMINTINĖ

16

Daiktavardžio galininkas atsako į klausimą ką?

Galininko linksnio daiktavardžiai dažnai vartojami su prielinksniais: apie ką? aplink ką? į ką? pagal ką? pas ką? paskui ką? per ką? prieš ką? pro ką? ir kt.

Pavyzdžiui: Eglutė buvo vyresnė už Maumedį. Maumedis kėlė į dangų sidabra-spygles šakeles.

Kartais galininko linksnio daiktavardžiai gali reikšti laiką ir atsakyti į klausimą kada?

Pavyzdžiui: Rudenį Maumedžio švelnieji ir žalieji spygliukai ėmė gelsti ir kristi.

Pavasarį iš sniego patalų ėmė kaltis snieguolių laiškeliai.

už ką? į ką?

Vienaskaita Daugiskaita

Galininkas ką?

knygąponiądėžęžvirblįsūnųkelią

knygasponiasdėžesžvirbliussūnuskelius

Galininko linksnio daiktavardžių galūnių rašybą pasitikriname pagal vienaskai-tos vardininko linksnio daiktavardžių galūnes.

Mot. g., vns. V. kas?

Mot. g., vns. G. ką?

eglėsaulė

eglęsaulętodėl

Mot. g., vns. V. kas?

Mot. g., vns. G. ką?

saujavyšnia

saująvyšnią

todėl

Jei moteriškosios giminės vienaskai-tos vardininko linksnio galūnė yra -ė, tai moteriškosios giminės vienas-kaitos galininko – -ę.

Jei moteriškosios giminės vienas-kaitos vardininko linksnio galū-nė yra -(i)a, tai moteriškosios gimi-nės vienaskaitos galininko – -(i)ą.

Galininko linksnis

kada?

kada?