lietuviŲ kalbos ir literatŪros brandos · egzamino tikslai (1) •įvertinti mokinių bendrąjį...

LIETUVIŲ KALBOS IR

LITERATŪROS BRANDOS

EGZAMINAS 2013 m.

Doc. dr. Zita Nauckūnaitė

UPC Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja

LR Seimo Švietimo, mokslo ir

kultūros komiteto posėdis

2011-06-28

Lietuvių kalbos ir literatūros BE specifika

Bendras

MOKYKLINIS VALSTYBINIS

privalomas

EGZAMINO TIKSLAI (1)

•įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų

•Įvertinti mokinių bendruosius gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti

•įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi

EGZAMINO TIKSLAI (2)

• įvertintus mokinių pasiekimus palyginti

su nustatytais standartais

• sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems

socialiniams partneriams analizuoti

lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si)

veiksmingumą

1 samprotavimo rašinys + 3 autoriai


1 literatūrinis rašinys + 3 autoriai

2 literatūrinis rašinys + 3 autoriai

VBE MOKINYS RENKASI –

– iš 4 formuluočių ir 12 autorių

1 samprotavimo rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai


+ nukreipiamieji klausimai

1 literatūrinis rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai

2 literatūrinis rašinys + 4 autoriai + nukreipiamieji klausimai

MBE MOKINYS RENKASI –

– iš 4 formuluočių ir 16 autorių

Samprotavimo ir literatūrinio rašinio

skirtumai

• samprotavimo

objektas –

problema

• tikslas –

išsiaiškinti

(išspręsti)

problemą

• literatūrinio

rašinio objektas –

literatūra

• tikslas – pateikta

tema interpretuoti

autoriaus(-ių)

kūrybą

LITERATŪRINIS

RAŠINYS

SAMPROTAVIMO

RAŠINYS

Rėmimosi literatūra lyginimas

VBE – 4 rašymo užduotys

1. Samprotavimo rašinys:

• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti

reikalaujama analizuojant pilietines, egzistencines,

pasaulėvokines ir pan. problemas;

• analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų

autorių kūryba, literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir

asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

2. Literatūrinis rašinys:

• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti

reikalaujama analizuojant kūrinius ir jų kontekstus;

• privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių

pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti

savo nuožiūra.

VBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (1)

Parašykite samprotavimo rašinį tema „Ar asmens vertybes ir pasirinkimą nulemia istorinis laikas?“

• Analizuojant šią problemą privalu remtis

vieno iš nurodytų trijų autorių kūryba,

literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir

asmenine (kultūrine, visuomenine,

emocine) patirtimi.

• Autoriai pasirinkimui: V. Krėvė, S. Nėris,

A. Škėma.

VBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (2)

Parašykite literatūrinį rašinį tema „Kaip

rašytojai gina žmogaus orumą?“

• Rašydami remkitės dviem autoriais: vienu

iš nurodytų trijų ir savo nuožiūra pasirinktu

kitu programiniu autoriumi.

• Autoriai pasirinkimui: K. Donelaitis, B.

Sruoga, J. Aputis.

MBE – dvi rašymo užduotys 1. Samprotavimo rašinys:

• mokinys renkasi iš dviejų temų, kurias atskleisti reikalaujama aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;

• pateikiami 3 nukreipiamieji klausimai;

• rašant privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba, literatūriniais (kultūriniais) kontekstais ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

2. Literatūrinis rašinys:

• mokinys renkasi iš dviejų temų, reikalaujančių literatūros kūrinio aptarimo;

• pateikiami 3 nukreipiamieji klausimai;

• privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais laisvai pasirinktais programiniais kūriniais.

MBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (1)

Parašykite samprotavimo rašinį tema „Ar žmogui svarbu turėti namus?“

• Aiškindamiesi šią problemą remkitės pasirinktu

privalomos literatūros kūriniu ir tinkamu kontekstu;

galite remtis ir asmenine patirtimi.

Jums gali padėti šie klausimai (temą galite plėtoti ir kitaip):

1. Daugelio rašytojų (ir apskritai menininkų) kūryboje svarbią vietą

užima vaikystės, gimtinės, namų temos. Kaip manote, kodėl?

2. Kuo svarbūs namai kūrinyje, kurį pasirinkote aptarti?

3. Galima manyti, jog moderniame pasaulyje žmogui nebėra svarbus

prisirišimas prie vienos vietos, dėl to namų reikšmė šiandien

nublankusi, tarsi nebetekusi svarumo. Kuo remdamiesi pritartumėte

šiam teiginiui, kokie argumentai leistų jį paneigti?

MBE UŽDUOTIES PAVYZDYS (2)

Parašykite literatūrinį rašinį tema „Namų reikšmė lietuvių literatūroje“.

• Rašydami remkitės bent vienu iš šių autorių: J.

Biliūnas, J. Tumas-Vaižgantas, J. Aputis, Just.

Marcinkevičius.

Jums gali padėti šie klausimai (temą galite plėtoti ir kitaip):

1. Kiek dėmesio jūsų pasirinktame kūrinyje skirta namų erdvei, jos

aprašymui?

2. Kokį vaidmenį nagrinėjamo kūrinio veikėjų gyvenime vaidina namai,

kaip su jais susijusi žmogaus veikla / saviraiška / mintys /

prisiminimai / gyvenimo planai ir pan.?

3. Kaip namų tema Jūsų pasirinktame kūrinyje padeda atskleisti

pagrindinę kūrinio mintį, kokia ji?

Kaip atsižvelgta į mokinius iš

tautinių mažumų mokyklų?

Kaip atsižvelgta į mokinius iš tautinių mažumų mokyklų?

1. Supaprastinta egzamino struktūra ir pailginta trukmė.

.

Lietuvių valstybinės kalbos

brandos egzaminų programa

(2006 m.)

2013 m. bendro BE

projektas

Skaitymas – 50 min.

Rašymas (500–600 žodžių)

Kalbos vartojimas – 50 min.

Rašymas – 100 min. (250–300 žodžių)

Bendra trukmė – 3 val. 20

min.

Trukmė – 4 val. (240 min.)


2. Išlaikyta to paties pobūdžio rašymo užduotis

Lietuvių valstybinės kalbos BE rašymo užduotis visada

reikalavo remtis lietuvių grožine literatūra! Pvz.:

Rašinys „Svarbu visada išlikti oriam“

Straipsnis „Grožinė literatūra – šaltinis Lietuvos kultūrai pažinti“

• patvirtinkite arba paneikite pasirinktą teiginį;

• grįsdami savo mintis, remkitės lietuvių grožine literatūra; be šio šaltinio,

dar galite remtis ir kitais: kitų tautų grožine literatūra, filmais,

spektakliais, visuomenės gyvenimo realijomis;

• sugalvokite patrauklų, rašinio pagrindinę mintį atitinkantį pavadinimą.

http://www.egzaminai.lt/failai/2049_Lietuviu_v_k_VBE_pagr_2011.pdf

http://www.egzaminai.lt/failai/1042_uzduotys_2009_VBE_liet_k_valst.pdf

http://www.egzaminai.lt/failai/2049_Lietuviu_v_k_VBE_pagr_2011.pdfhttp://www.egzaminai.lt/failai/1042_uzduotys_2009_VBE_liet_k_valst.pdf


3. Leista naudotis žodynais

• aiškinamaisiais

• dvikalbiais

4. LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO

PROGRAMA nurodo:

22. Kalbos taisyklingumo normų aprašas kandidatų iš

mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba

darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra

nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro

tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt

iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 15 d.

http://www.nec.lt/


Lietuvių valstybinės kalbos BE

programa (2006 m.) 2013 m. bendro BE projektas

Turinys 20 proc. Turinys ir struktūra

40 proc. Struktūra 20 proc.

Gramatika 20 proc. Kalbos taisyklingumas (gramatika ir leksika; rašyba ir

skyryba) 35 proc. Rašyba ir skyryba

20 proc.

Žodynas, stilius

20 proc.

Teksto raiška (stilius; formalioji

struktūra) 25 proc.

5. Išlaikyta panaši teksto rašymo kriterijų svarba

LKL VBE KRITERINIS VERTINIMAS

1. Rašinys vertinamas

taškais pagal

nustatytus

kriterijus:

turinys,

kalba,

raiška.

2. Rezultatų

interpretacija –

kriterinė: lieka

realus surinktų

taškų skaičius,

t.y. nežengiamas

norminimo

žingsnis.

Kadangi norminis modelis neteikia

konkrečios informacijos

apie mokinių pasiekimus,

sparčiai populiarėja

kriterijais grįstas vertinimas.

www.esec.vu.lt/lt/public/Didaktinis%20testavimas.ppt

http://www.esec.vu.lt/lt/public/Didaktinis testavimas.ppt

Kriterinio kalbų vertinimo rengimas

Vadovaujantis VU BP nustatytais pasiekimų

lygiais, kurie parodo, kokių rezultatų tikimasi,

1) apibrėžiami kriterinio vertinimo lygiai

(minimalusis, pagrindinis, aukštesnysis);

2) sudaroma vertinimo skalė;

3) suformuluojami vertinimo kriterijai, su

kuriais bus lyginami mokinių mokymosi

rezultatai.

Kriterinio vertinimo skalė

Lygis APIBRĖŽIMAS

III 10 Puikiai – išsiskirianti atliktis, atitinkanti III lygio

kriterijus

II

9 Labai gerai

8 Gerai

7 Vidutiniškai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti II lygio

kriterijus

I

6 Patenkinamai

5 Silpnai

4 Labai silpnai – atliktis, tiesiogiai atitinkanti I lygio

kriterijus

0 – Nepatenkinamai – atliktis, neatitinkanti I lygio

kriterijų

Svarbios nuostatos

• Prieš pradedant darbą turi būti aišku, kokiais kriterijais remiantis bus priimami sprendimai apie kandidatų pasiekimus.

• Įvertinimą reikia susieti su mokymosi tikslais – aukščiausias įvertinimas rašomas tada, kai pasiekti visi numatyti mokymo(si) tikslai.

• Tikslūs kriterijai padidina tikimybę, kad skirtingi vertintojai įvertins vienodai.

Žr. Mokymosi pasiekimų vertinimas , VDU. http://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdf

http://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdfhttp://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdfhttp://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdfhttp://salpro.salpaus.fi/tes/CD-rom/pdf/training_module_lt.pdf

Kuo kriterinis vertinimas palankus

mokiniams?

Esant kriteriniam vertinimui

kandidatai patenka į iš anksto

apibrėžtą skalę pagal egzamino

rezultatus.

Vertinimo tipų lyginimas

Pagal

įvertinimo

būdą

Pagal tikslą

Apibendrinamasis (konstatuojamasis)

Formuojamasis (ugdomasis)

Norminis • Įvertinti lyginant vienus su kitais

• Išrikiuoti, ranguoti, reitinguoti

• Atrinkti

• Atsiskaityti

• Skatinti norą konkuruoti

Kriterinis • Pasiekimų lygiui nustatyti

• Pažangai matuoti

• Atsiskaityti

• Sertifikuoti

• Ugdymo programoms tobulinti

• Mokymuisi tobulinti

• Mokytojo atliekamam

vertinimui tobulinti

• Mokymui tobulinti

Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3.

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf


Norminio vertinimo paradoksai

• Norint išrikiuoti vertinamuosius, jų pasiekimai turi būti

skirtingo lygio – taip skatinama diferenciacija ir žemų

pasiekimų tolerancija.

• Rikiuojant vertinamuosius, neišvengiamai skiriamos

pirmos ir paskutinės vietos, nors atotrūkis tarp jų gali būti

vos pastebimas.

• Jei bendras pasiekimų lygis žemas, net ir aukščiausios

vietos rangų lentelėje nereiškia, kad pasiektas

pageidaujamas kompetencijos lygis.

• Vertinant norminiu būdu mokinys negali pagerinti savo

rezultatų, nes nežino, kiek turi pasiekti norėdamas

atsidurti sąrašo viršuje.

Visuotinis mokinių pasiekimų vertinimas: lūkesčiai, nauda ir pavojai. ŠMM, 2006, p. 3. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Pasiekimu_vertinimas.pdf


Kriterijais pagrįsto testavimo trūkumai

• sudėtinga apibūdinti kokybės kriterijus;

• formuluojant kriterijus sunku juos susieti su

mokymo tikslais ir numatomais mokymosi

rezultatais;

• ne kiekviena žinojimo sritis vienodai lengvai

pasiduoda formalizacijai, t. y. matuojamų kriterijų

žodiniam apibūdinimui.



Kriterijais pagrįsto testavimo privalumai

• galima įvertinti mokinio pasiekimus, nustatyti, kokių žinių

įgijo, kokias kompetencijas išplėtojo;

• leidžia nustatyti studijuoto dalyko supratimą, išmanymą;

• sudaro mokiniams galimybes rinktis jų gebėjimus ir galias

atitinkančius mokymo kursus ir užduotis;

• teikia informacijos apie ugdymo turinio tinkamumą ir

taikomų mokymo(si) metodų veiksmingumą;

• teikia informacijos apie mokinių pažangą, padeda

išryškinti spragas ir mokymosi problemas;

• skatina mokinius bendradarbiauti, ne konkuruoti.



Vertinimo būdas priklauso nuo švietimo

sistemos filosofijos (1)

• Norminis vertinimas

patogus sistemoms,

kuriose lygybė

suprantama kaip

visiems vienodas

mokymosi laikas, kurio

pabaigoje mokiniai

skiriasi pagal išmokimo

kiekį ar lygį.

• Kriterinis vertinimas

reikalingas sistemoms,

kurios aiškiai apibrėžia

pageidaujamus

mokymosi rezultatus

(žinias, gebėjimus ar

kompetencijas).




Vertinimo būdas priklauso nuo švietimo

sistemos filosofijos (2)

• Norminis vertinimas

patenkina poreikį

rūšiuoti, ranguoti.

• Lyginant su kriteriniu,

norminį vertinimą

paprasčiau atlikti, o jo

rezultatai lengviau

suprantami

nespecialistų.

• Kriterinio vertinimo

galimybės priklauso nuo

pageidaujamų rezultatų

aprašymo.

• Jo įvedimas skatina

tobulinti ugdymo

pasiekimų standartus,

kurti pasiekimų skales.

• Šis vertinimo būdas yra

naudingas ugdant.




MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

Ką mokiniai turi gebėti laikydami

LKL brandos egzaminą


Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai:

• aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą;

• paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius;

• pateikia pavyzdžių iš programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir istorinio kultūrinio konteksto;

• aptaria, kuo (ar) aktualūs nurodytų autorių kūriniai;

• tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.


Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai:

• komponuoja tekstą, siekdamas teksto rišlumo

ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės;

• vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas

gramatines formas ir konstrukcijas;

• taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės

kalbos normų reikalavimų;

• tinkamai cituoja ir perfrazuoja.


Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai:

• formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai paremdamas jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

• argumentuotai išreiškia savo požiūrį, remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais;

• analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais;

• pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu);

• nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją.

EGZAMINO REIKALAVIMAI

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BE


IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BE

1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti,

komponuoti tekstą.

1.3. Atskleisti temą remiantis

literatūra.

1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti,

komponuoti tekstą.

1.2. Laikytis tezės formulavimo ir

pagrindimo reikalavimų. 1.3. Paremti mintis grožine

literatūra, kitais kultūros tekstais.

1.4. Taikyti pagrindines

argumentavimo taisykles.

1.5. Nuosekliai plėtoti mintis,

išreikšti savo požiūrį.

I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ






2.1. Apibūdinti vieną iš 4 nurodytų privalomų bendrajam kursui

autorių kūrinių.

2.2. Interpretuoti kūrinio turinį.

2.4. Nurodyti literatūros rūšį.

2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš 3 nurodytų privalomų išplėstiniam

kursui lietuvių autorių kūrinių. 2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu.

2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes

siejant jas su pasirinktu kontekstu. 2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio

raiškos sąvokas.

II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ






3.1. Apibūdinti aptariamo

kūrinio kontekstą (biografinį

/ kultūrinį istorinį).

3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su

kontekstu (biografiniu /

kultūriniu istoriniu / meniniu).

3.2. Atpažinti ir įvertinti

literatūroje svarbiausius

lietuvių kultūros reiškinius.

III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU

KONTEKSTU






4.1. Laikytis bendrinės

kalbos (leksikos,

gramatikos) normų

reikalavimų.

4.2. Taisyklingai rašyti

taikant pagrindines rašybos

ir skyrybos taisykles.

4.1. Laikytis bendrinės kalbos

(leksikos, gramatikos) normų

reikalavimų.

4.2. Taisyklingai rašyti

remiantis kalbos sistemos

išmanymu.

IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ






5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą

tekstą laikantis bendrųjų rašinio

struktūros reikalavimų.

5.3. Pasirinkti tinkamą ir tikslią

raišką pagal kuriamo teksto tikslą,

stilių ir žanrą.

5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą

tekstą laikantis bendrųjų rašinio

struktūros reikalavimų.

5.2. Siekti turinio ir raiškos dermės.

5.3. Pasirinkti tinkamą ir tikslią

raišką pagal kuriamo teksto tikslą,

stilių ir žanrą.

5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant

retorikos priemones.

5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo

taisykles.

V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ

Palyginkime

Kai kurie svarbūs kriterinio

vertinimo aspektai

Plg.

Lygis Klasikinė septynių lygių klasifikacijos skalė Žymėjimas

III Summa cum laude / Laudatur L

II

Eximia cum laude approbatur E

Magna cum laude approbatur M

Cum laude approbatur C

I

Non sine laude approbatur N

Lubenter approbatur B

Approbatur A

– Improbatur I

Plg.

Finland. The Finnish Matriculation Examination

Laudatur (L)........................................... 7

Eximia cum laude approbatur (E)......... 6

Magna cum laude approbatur (M)........ 5

Cum laude approbatur (C).................... 4

Lubenter approbatur (B)....................... 3

Approbatur (A).......................................2

Improbatur (I).........................................0

http://www.ylioppilastutkinto.fi/en/index.html

http://www.ylioppilastutkinto.fi/en/index.html

Plg.

Estonian. Upper secondary school final examinations

ECTS

Scale Definition

% of passing

students

A Excellent – outstanding performance with only

minor errors

top 10%

(90%–100%)

B Very good – above the average standard but

with some errors

next 25%

(65%–90%)

C Good – generally good work with a number of

notable errors

next 30%

(35%–65%)

D Satisfactory – fair but with significant

shortcomings

next 25%

(10%–35%)

E Sufficient – passable performance, meeting

the minimum criteria

next 10%

(0%–10%)

FX Fail – some more work required before the

credit can be awarded –

F Fail – considerable further work is required –

http://www.ekk.edu.ee/exam-results-on-ects-scale

Plg. Estų kalbos valstybinis brandos egzaminas (2)

http://www.ekk.edu.ee/vvfiles/0/eesti_keele_riigieksami_hindamisjuhend.pdf

Rašyba

(koeficientas 7)

Turinys

(rezultatas

dauginamas iš 9)

Forma /

Struktūra (koeficientas 1)

Žodynas /

stilius (koeficientas 3)

... ... ... ... ... ... ... ...
http://www.ekk.edu.ee/vvfiles/0/eesti_keele_riigieksami_hindamisjuhend.pdf

lietuviŲ kalbos ir literatŪros brandos · egzamino tikslai (1) •įvertinti mokinių bendrąjį...

Documents