KEIČIAME MIESTO BENDRĄJĮ PLANĄUŽSAKOVAS: VMSA Miesto plėtros departamentas

RENGĖJAS: Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“

VILNIAUS PLANAVIMO ISTORIJA 1817-2007 M.

1817 1837 1875 1953

1967 1981 1998 2007

PLANUOJAMA TERITORIJA APIE 400 KV. KM

Vilniaus miesto savivaldybės teritorija

NAGRINĖJAMA TERITORIJA APIE 3200 KV. KM

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorija,

2. Vilniaus rajono savivaldybės teritorija,

3. Trakų rajono savivaldybės teritorijos dalis,

4. Elektrėnų savivaldybės teritorijos dalis,

5. Širvintų rajono savivaldybės teritorijos dalis,

6. Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos dalis.

PASLAUGŲ TEIKIMO KALENDORINIS GRAFIKAS

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas

1. Miesto išorės struktūra 2. Miesto vidaus struktūra3. Gyvenamosios teritorijos4. Darbo vietos5. Gamtos vertybės, želdynai 6. Kultūros vertybės7. Socialinė aplinka ir kultūra8. Aukštybinių pastatų statyba9. Didžiųjų prekybos centrų statyba10. Susisiekimo sistema11. Inžinerinė infrastruktūra12. Poveikis aplinkai, ekologija13. Plėtros prioritetai

BP 2007 Koncepcijų alternatyvos

1. MIESTO IŠORĖS STRUKTŪRA

1. Realizuojamas IXB koridorius už miesto ribų.2. Realizuojamas miesto apvažiavimų tinklas tranzitiniams srautams rytų-vakarų kryptimis.3. Trūksta bendradarbiavimo su gretimomis savivaldybėmis (žalias žiedas, vakarinis įvažiavimas, infrastruktūra, paslaugos).4. Neaiški oro uosto perspektyva.5. Nepakankama integracija į europinės vėžės geležinkelio tinklą.

1. MIESTO IŠORĖS STRUKTŪRA (2)

Vilnius

Pabradė

Nemenčinė

Širvintos

Elektrėnai

Trakai

Šalčininkai

Gyventojų skaičiaus pokytis (proc.)

Vilniaus regione 2001-2011 m.

1. MIESTO IŠORĖS STRUKTŪRA (3)

Gyventojų tankis

1. MIESTO IŠORĖS STRUKTŪRA (4)

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA

Centrinė zona XII-XIX a.

Vidurinė zona XX a.

Periferinė zona XX-XXI a.

3 skirtingi miestai su savom problemom

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (2)

Teigiamos tendencijos:1. Sėkmingai plėtojami atskiri miesto centrų sistemos elementai.2. Sėkmingai plėtojami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (Saulėtekis, Santara ir kt.).3. Konvertuojamos ir renovuojamos neefektyviai naudojamos teritorijos.4. Smulkesniuose planavimo dokumentuose funkcinis zonavimas detalizuojamas pagal BP sprendinius.5. Miesto savitumo priemonės įgyvendinamos pagal BP sprendinius.6. Vilnius sėkmingai realizavo ES finansuojamus projektus, ypač infrastruktūros plėtros.Gyventojų pokytis 2007-2015 m.

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (3)

Neigiamos tendencijos:1. Miesto branduolys (sovietinės statybos rajonai) tuštėja ir sensta.2. Individuali statyba sunkina miesto vystymąsi.3. Konversija, atnaujinimas ir modernizacija vyksta per lėtai.4. Stokojama resursų spręsti aktualiausioms miesto problemoms.5. BP reglamentai ne visada atitinka realią situaciją ir poreikius.

Gyventojų sklaida pagal amžiaus grupes

Urbanistinė driekaNauji statiniai 2007-2014 m.

Šaltinis: SĮ Vilniaus planas, 2015 m.

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (4)

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (5)

Šaltinis: LR Statistikos departamentas, 2015 m.

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

578327

571164565881

562353558816

554281550924550213548729546773

542525541732541596542969543191

536127533279

537152539707

542626

Gyventojų skaičius Vilniaus m. sav., metų pradžioje

BP prognozė 2015 metams – 576000 gyv.

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (6)

650

9722

17607

2106

Teritorijų rezervas plėtrai

2. MIESTO VIDINĖ STRUKTŪRA (7)

Miesto teritorijos funkcinis zonavimas

1. Patikslinti BP nustatytą žemės naudojimo reglamentavimą pagal galiojančią teisinę bazę.2. Konkretizuoti bendrojo plano sprendinius tikslesniame mastelyje (M1:10000).3. Konkretizuoti užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reikšmes konkretiems kvartalams.4. Nustatyti galimas veiklas „terminuotai iki 2015 m. žemės ūkio ir kitose neužstatomose teritorijose“.

3. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS

Teigiamos tendencijos:1. Daugiabutė statyba koncentravosi užstatytose ir prioritetinėse naujos plėtros teritorijose.2. Daugiabučiai plėtojami kompaktiškai (pvz. Pilaitės šiaurinė dalis).3. Spartėja Naujamiesčio pietinės dalies konversija.

Pastatytų butų skaičius Vilniaus m. sav.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas, 2015 m.

3. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS (2)

Neigiamos tendencijos:1. Individualių gyvenamųjų namų statyba ne prioritetinėse teritorijose, soduose, oro uosto triukšmo zonoje, Vilniaus rajone.2. BP sprendiniai tik iš dalies numatė gyvenamųjų teritorijų plėtros kryptis.3. Sovietinės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų rajonai tuštėja, nekompleksinė renovacija, renovuota tik 2,9 proc. gyv. namų.

Leidimų sklaida statyti, rekonstruoti, atnaujinti ir remontuoti gyvenamuosius namus 2007-2013 m.

3. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS (3)

1. Patikslinti teritorijų poreikį.2. Tikslinti sodų konversijos į gyvenamuosius kvartalus galimybes - nustatyti specifinius reglamentus, mokesčių politiką, skatinti konsoliduoti teritorijas.3. Skatinti individualiam namui konkurencingo būsto statybą mieste.4. Sudaryti galimybes formuoti municipalinio būsto fondą, numatant tam tinkamą reglamentavimą.5. Detalizuoti BP sprendinius svarbiausioms esamoms gyvenamosioms teritorijoms, (viešos erdvės, tankinimo galimybės, užstatymo principai).6. Konkretizuoti sovietinės statybos miegamųjų rajonų atgaivinimo būdus.

4. DARBO VIETOS

Teigiamos tendencijos:1. Verslo, paslaugų, prekybos ir pramogų objektų plėtra vyksta užstatytose miesto teritorijose (Dešinysis Neries krantas, Verslo trikampis, Ozo g., Ukmergės g.). 2. Programos ir projektai, skatinantys pramonės įmonių konversiją, naujų aukštųjų technologijų atsiradimą. 3. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai).4. Pagrindinė pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra vyksta BP teritorijose. 5. Mažėjantis nedarbo lygis (6,9 proc.), didėjantis veikiančių ūkio subjektų skaičius (33100).

Leidimų sklaida statyti, rekonstruoti, atnaujinti ir remontuoti paslaugų objektus 2014 m.

4. DARBO VIETOS (2)

Neigiamos tendencijos:1. Per lėtai įsisavinamos BP numatytos plyno lauko investicijoms skirtos teritorijos verslo ir gamybos zonų plėtrai (Lentvaris, Kuprijoniškės, Pupinė).2. Mažėja smulkių verslo teritorijų.3. Pramoninės zonos Naujojoje Vilnioje potencialas išlieka nepanaudotas, nevyksta konversija. 4. Nevyksta pramonės įmonių pertvarkymas jautrioje gamtinėje aplinkoje.

Leidimų pramonės ir sandėliavimo objektų pastatams sklaida 2014 m.

5. GAMTOS VERTYBĖS IR ŽELDYNAI

1. Formuojami atskirųjų želdynų sklypai.2. Parengti ar rengiami želdynų apsaugą užtikrinantys dokumentai.3. Įrengiami ir atnaujinami želdiniai centrinėje miesto dalyje.4. Regioniniuose parkuose vykdoma gamtinių vertybių apsauga, tvarkymas ir populiarinimas.5. Įsteigus VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, pagerėjo viešųjų erdvių tvarkymas.

5. GAMTOS VERTYBĖS IR ŽELDYNAI (2)

1. Koreguoti GK lokalizaciją.2. Aiškiai apibrėžti GK reglamentavimą, nustatyti adekvačius užstatymo reglamentus.3. Želdynus ir GK elementus nagrinėti didesnio tikslumo masteliu.4. Fiksuoti svarbiausius atskiruosius želdynus, dėl kurių išsaugojimo ir įrengimo galutinai apsispręsta.5. Suskaidyti teritorijas į urbanistinius segmentus, nustatant diferencijuotą želdynų poreikio normatyvą.

Gamtinis karkasas

6. KULTŪROS VERTYBĖS

Teigiamos tendencijos:1. Nustatytos arba patikslintos daugelio kultūros paveldo vietovių ir statinių kompleksų vertingosios savybės, atlikti jų paveldosauginiai tyrimai ir parengti projektiniai pasiūlymai. 2. Tvarkomi ir pritaikomi viešajai paskirčiai vertingiausi Senamiesčio kultūros paveldo objektai.3. Tvarkybos darbai atlikti svarbiuose Senamiesčio kultūros paveldo statiniuose ir jų kompleksuose.4. Senamiestyje įrengti, rekonstruoti, tvarkyti skverai, parkai, želdynai.5. Miesto istorinės dalies siluetai esminių pokyčių nepatyrė.

6. KULTŪROS VERTYBĖS (2)

Neigiamos tendencijos:1. Nepradėtas Radvilų rūmų Vilniaus g. atkūrimas; apleisti Misionierių, Vizitiečių bei Augustinų bažnyčių ir vienuolynų ansambliai.2. Dėl lėšų stokos nepakankamai tvarkyti Vilniaus istorinių priemiesčių (Žvėryno, Užupio, Rasų) medinio architektūros paveldo objektai bei statinių kompleksai miesto pakraščiuose.3. Išliko tvarkytinos Senamiesčio viešosios erdvės: Evangelikų reformatų, Aušros Vartų, Malkų turgaus, prie Sluškų ir T. Kosciuškos g. sankirtos, Jono Pauliaus II.4. Daugelis apžvalgos vietų nesutvarkytos.5. Menkai tvarkomas Vilniaus pilių rezervatas.6. Netsutvarkyti ir nenaudojami pastatai – urbanistinės dominantės (sporto rūmai, KT „Lietuva“).

6. KULTŪROS VERTYBĖS (3)

1. Integruoti esamus SP, suderinti saugojimo principus.2. Patikslinti Senamiesčio apžvalgos vietas, nustatyti aiškesnius miestovaizdžio formavimo principus.3. Įvertinti BP-2007 numatytų savivaldybės lygmens draustinių perspektyvą.4. Išnagrinėti valstybės valdymo institucijų iškėlimo iš Senamiesčio klausimą, pasiūlant alternatyvas (aktualiausia – konversinių teritorijų vietoje).5. Nustatyti principus, kuriais būtų vadovaujamasi, skatinant gyvenamojo būsto išlikimą ir didėjimą Senamiestyje.

7. SOCIALINĖ APLINKA IR KULTŪRA

Teigiamos tendencijos:1. Visuomeninių ir socialinių objektų plėtra koncentruojasi kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje.2. Pradėtas į socialiai silpnesnius visuomenės sluoksnius orientuotų objektų įgyvendinimas.3. Aktyviau vystoma socialinė infrastruktūra periferinėse teritorijose.4. LR Vyriausybė 2013 m. priėmė sprendimą atnaujinti multifunkcinio komplekso Šeškinėje statybas.

Leidimai statyti visuomeninius ir sporto objektus 2014 m.

7. SOCIALINĖ APLINKA IR KULTŪRA (2)

Vaikų skaičius

7. SOCIALINĖ APLINKA IR KULTŪRA (3)

Vaikų dalis nuo gyventojų skaičiaus

7. SOCIALINĖ APLINKA IR KULTŪRA (4)

Neigiamos tendencijos:1. Visuomeninių objektų plėtros apimtys ženklai atsilieka nuo privačių gyvenamųjų ir komercinių objektų plėtros.2. Gyvenamųjų rajonų teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotos teritorijos, skirtos socialinei ir visuomeninei infrastruktūrai, pagal restitucijos procesą perduodamos į privačias rankas.

Būtina išanalizuoti realius naujos socialinės infrastruktūros kiekio ir sklaidos poreikius, nustatyti efektyviausius socialinių paslaugų teikimo būdus.

Vaikų darželiai ir jų pasiekiamumo zonos

8. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBA

Teigiamos tendencijos:1. Pagal BP sprendinius aukštybinių pastatų statyba koncentruojasi prie Konstitucijos pr. ir prie Spaudos rūmų.

Neigiamos tendencijos:1. Būtina tikslinti ir tobulinti aukštybinių pastatų statybos reglamentavimą.2. Dėl nekilnojamojo turto krizės pasekmių sustabdytas daugelio projektų įgyvendinimas.3. Vakarų centre (prie Spaudos rūmų) per lėtai plėtojamas aukštybinis komercinis užstatymas.

8. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBA (2)

1. Tikslinti aukštybinių pastatų statybai skirtų teritorijų ribas.2. Nustatyti specifinius užstatymo reglamentus aukštybinio užstatymo teritorijoms (UI).3. Tikslinti užstatymo aukštingumo reglamentavimą, išskiriant foninį aukštingumą bei nurodant vertikalių galimybę ir parametrus.

9. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ STATYBA

Teigiamos tendencijos:1. Sparti didžiųjų prekybos centrų realizacija užtikrino kokybiškas paslaugas.

Neigiamos tendencijos:1. Didieji prekybos centrai, išsidėstę artimoje miesto centrui aplinkoje, mažina pagrindinio centro gyvybingumą.2. Padidėjus didžiųjų prekybos centrų skaičiui, didėja jų keliamos problemos susisiekimo infrastruktūrai.3. Prekybos centrų plėtra 2004-2015 m., įvertinant naujus miesto poreikius, atskirose vietose neatitinka Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemos.4. Prekybos centrai nediferencijuoti pagal jų tipologiją.

10. SUSISIEKIMO SISTEMA

1. Realizuoti du pagrindiniai susisiekimo sistemos tikslai:• baigiamas formuoti greito susisiekimo gatvių

tinklas, nukreipiantis transportą nuo miesto centrinės dalies ir jungiantis su pagrindiniais miesto išorės keliais;

• realizuotas pirminis greito susisiekimo BRT tipo viešojo transporto maršrutinis tinklas (+2 traukinių maršrutai, kurie dar nėra integruoti) su vieningu elektroniniu bilietu.

2. Miesto viešojo transporto maršrutinis tinklas užtikrina norminį 80% urbanizuotos teritorijos dengiamumą ir norminę kelionės trukmę.3. Pradėta realizuoti integruotų kelionių arba gyventojų judrumo programa: veikia dviračių ir automobilių (elektromobilių) dalijimosi sistemos, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, bet nepradėta P+R.4. Nepakankamas Vilniaus susisiekimo sistemos integracijos lygis į Baltijos regiono ir transeuropinį kelių tinklą (europinės vėžės geležinkelio atšaka „Kaunas-Vilnius-(Minskas-Kijevas)“, Vilniaus oro uosto plėtra).Greito susisiekimo gatvių ir viešojo transporto tinklas

10. SUSISIEKIMO SISTEMA (2)

5. Nepanaikintas tranzitinio transporto eismas Vilniaus miesto senamiesčio II zonoje. 6. Nepalanki susisiekimui urbanistinė struktūra, nepakankamas susisiekimo infrastruktūros tankis ir tinklo laidumas formuoja sudėtingas eismo sąlygos piko valandomis. 7. Pasikeitus normatyvinei bazei bei įvertinus esamas tendencijas reikalingas atskirų susisiekimo sprendinių ir gatvių kategorijų peržiūrėjimas.8. Sąsajos su rengiamu Darnaus judumo planu.

Pagrindinė išvadaMažėjantys viešojo transporto keleivių pervežimai ir didėjantis lengvųjų automobilių naudojimas kasdienėms kelionėms (pagal keleivių km - santykis 25:75) rodo, kad esminis visos susisiekimo sistemos tikslas 50:50 nepasiektas.

Centro pasiekiamumas viešuoju transportu

10. SUSISIEKIMO SISTEMA (3)

Įdiegta dviračių dalijimosi sistema

Būtina:1. Sukurti magistralinį dviračių takų tinklą.2. Sukurti rekreacines teritorijas sujungiantį pėsčiųjų - dviračių takų žiedą.3. Identifikuoti probleminius dviračių takų mazgus ir ruožus, numatyti esamų takų rekonstrukcijos prioritetus.

11. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Teigiamos tendencijos:1. Inžineriniai tinklai buvo plėtojami pagal BP sprendinius tam sėkmingai panaudojant ES finansavimą.

Neigiamos tendencijos:1. Inžinerinių tinklai iš anksto neplėtojami prioritetinėse plėtros teritorijose.2. Mažiausiai plėtota infrastruktūra centre, Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje ir Šnipiškėse.3. Paviršinių nuotekų tinklų plėtros stoka.4. Nekompleksiškai plėtojami sodų bendrijų inžineriniai tinklai.5. Nerekonstruota Vilniaus m. nuotekų valykla.6. Nerealizuojami buitinių ir kitų atliekų deginimo įrenginiai.

Vandentiekio tinklo plėtra 2007-2014 m.

12. POVEIKIS APLINKAI, EKOLOGIJA

Teigiamos tendencijos:1. Įgyvendinamos aplinkosauginės programos.2. Tiesiami aplinkkeliai, nukreipiant autotransportą nuo gyv. rajonų, centro (juose mažėja oro tarša, triukšmas).3. Nustatytos triukšmo prevencinės, tyliosios zonos.4. Gerinama centralizuotai tiekiamo vandens kokybė.5. Mažėja nepakankamai išvalytų nuotekų išleidimas.6. Pradėta biologinės įvairovės, buveinių stebėsena.

Vilniaus miesto autotransporto integralus paros triukšmo lygis

12. POVEIKIS APLINKAI, EKOLOGIJA (2)

Neigiamos tendencijos:1. Auga smulkiųjų kietųjų dalelių, benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore.2. Triukšmo prevencinių priemonių įgyvendinimas vyksta tik plėtojamuose objektuose.3. Informacijos apie aplinkos teršėjus stoka.4. Vietinių vandens gavybos ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros planavimo bei stebėsenos stoka.5. Paviršinių nuotekų tinklų plėtros stoka.6. Neapibrėžtas naudingųjų gamtinių išteklių potencialas bei jų saugus aplinkai naudojimas.Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija

13. PLĖTROS PRIORITETAI VILNIAUS MIESTO BP

1. Aiškiau, tiksliau ir konkrečiau apibrėžti miesto plėtros prioritetus.2. Numatyti projektų įgyvendinimo eiliškumą ir terminus.3. Koncentruotis BP sprendiniuose numatytų prioritetinių plėtros krypčių įgyvendinimui – vidinių, jau užstatytų teritorijų efektyvesniam panaudojimui ir trims naujai vystomoms Vakarų, Šiaurės vakarų ir Rytų kryptims.

IŠVADOSAKTUALŪS KLAUSIMAI RENGIANT BENDROJO PLANO KEITIMĄ

1. Bendradarbiavimas su gretimomis savivaldybėmis.2. BP sprendiniai teritorijose, besiribojančiose su gretimomis savivaldybėmis.3. Oro uosto plėtros perspektyva.4. Europinės vėžės geležinkelio integravimas.5. BP metodikos ir reglamentų keitimas pagal aktualius normatyvinius dokumentus.6. BP urbanizuojamų teritorijų ir prioritetų tikslinimas.7. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų tikslinimas.8. Gamtinio karkaso reglamentų keitimas.9. Aukštybinių pastatų reglamentų tikslinimas.

10. Didžiųjų prekybos centrų plėtros reglamentų tikslinimas.11. Atskirų susisiekimo sistemos sprendinių ir gatvių kategorijų keitimas pagal aktualią normatyvinę bazę ir esamas tendencijas.12. Infrastruktūros plėtros sąlygų reglamentavimas.13. BP sąsajos su Strateginiu planu, Integruota teritorijos vystymo programa ir rengiamu Darnaus judumo planu.14. BP duomenų bazių atnaujinimas, galiojančių TP dokumentų integravimas.15. BP konkretizavimas mastelyje 1:10000.16. BP priemonių planas su vykdytojais, terminais ir lėšomis.17. BP web versija.